_
visų Salių proletarai, vienyk.itesi ' '“''t**
’
NUMERYJE
sucioencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
FILOLOGŲ ŠVENTE
AKIRATIS MŪZŲ PAVILIOTI
1979 m. balandžio 13 d. Nr. 12 (1077)
EINA NUO 1950 METŲ
ĮDOMI PARODA SPORTAS
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETUI SUKANKA 400 METU
MEDICINOS FAKULTETAS Kovo 28—29 d. vyko jubiliejinė mokslinė kon ferencija. Kovo 29 d. buvo atida rytas fakulteto muziejų1;. Buvo pagerbti Universi teto dėstytojų krepšiniu varžybų nugalėtojai.
CHEMIJOS
Universiteto partinės organizacijos aktyvistų susitikimas 1979 metais mūsų Univer sitetas mini 400 metų jubille|,ų. Pažymint šią datą partikomitetas ir Lietuvos TSR revoliucijos muziejus su organizavo Universiteto par tinės organizacijos buvusių ir abarifnių aktyvistų susitikiSkambant Universiteto dainų ir šokių ansamblio at liekamai muzikai, rinkosi šio renginio dalyviai. Į susitikimą atvyko LKP ėntro Komiteto mokslo ir mokymo Įstaigų skyriaus ve dėjas J. Anlčas, skyriaus veėjo pavaduotojas A. Jakai tis, LKP Vilniaus m. mokyk lų skyriaus vedėjas S. Laduas, LTSR Aukštojo ir speflcialiojo vidurinio mokslo miistras H. Zabulis, Teisingu mo ministras P. Kūris, Sociaistinio darbo didvyris J. Pa leckis, Universielo partinio i- I komiteto sekretorius K. Poš oI kus, sekretoriaus pavaduoto jai J. Bagdonas, V. Gobis, prorektoriai J. Grigonis ir
B. Sudavlčius, buvę ir esan tys Universiteto partinės or ganizacijos aktyvistai. Universiteto partinio komi teto sekretorius padarė pra nešimą, kuriame trumpai iš dėstė partinės organizacijos nueitą kelią, pasiektus laimė jimu:. Prisiminimais pasidalino buvęs 1940—41 m. partinės organizacijos sekretorius I. Valdšteinas. Įdomių faktų apie savo veiklos metus pa teikė V. Taurinskas. Susirinkusieji su Įdomumu išklausė Socialistinio darbo didvyrio J. Paleckio pasisa kyme. Taip pat kalbėjo buvę par tinio darbo aktyvlslai — VVPI prorektorius P. Buckus, Universl’eto TSKP istorijos katedros vedėjas K. Navic kas, Istorijos fakulteto mokslinės informacijos kated ros vedėjas L. Vladimirovas, Pramonės fakulteto tas S. Imbrasas.
Universiteto partinis komi tetas padovanojo LTSR revo liucijos muziejui knygą su buvusių Universiteto partines organizacijos sekretorių pa rašais. Veteranams buvo įteikti jubiliejiniai Universi teto bukletai. Muziejaus darbuotojai įtei kė šio susitikimo atminimui medalius svečiams. Revoliu cijos muziejaus patalpose bu vo paruošta ekspozicija apie Vilniaus universiteto partinės organizacijos veiklą per be veik 40 pastarųjų metų. Susitikimo dalyviams kon certavo Universiteto ansamb lio orkestrinė grupė ir Vals tybinio operos ir baleto teat ro solistas G. Pamakštys. V. NAUJIKO nuotr.: vir šuje — susitikimą pradėjo VU partinio komiteto sekre torius K. Poškus; apačioje — kalba buvęs partinės organi zacijos sekretorius V. Tau rinskas ir Socialistinio darbo didvyris J. Paleckis.
FAKULTETAS
Kovo 28 d. vyko j ūbillejlnė konferencija. FIZIKOS FAKULTETAS
Kovo pabaigoje vyko fakulteto mokslinės tary bos posėdis, apsvarstyta Vilniaus V. Kapsuko 409 metų jubiliejui pasiruoši mo eiga. Buvo išklausyti
BALANDŽIO 15 D.
visų katedrų Ir problemi nių laboratorijų vedėjų pasisakymai. Visuose pa daliniuose beveik užbaig tas metraščių tvarkymas, paruošti jubiliejiniai sten dai, ruošiami eksponatai LUPP bei fakulteto muzie jui. Dekanas nurodė, kad yra ir sunkumų — dar neišspręstas klausimas dėl muziejaus patalpų. Atski rų padalinių vedėjai įpa reigoti suaktyvinti veik lą, pasitinkant Universite to 400 metų jubiliejų. Kieto kūno elektroni kos katedroje eksponuo jama 10 V. Naujiko nuo traukų apie šios katedros darbuotojų šiokiadienius Alma Mater 400 metų ju biliejaus išvakarėse. Nuo traukose atsispindi moks linė, pedagoginė bei vi suomeninė katedros dar
TARYBINIO MOKSLO
buotojų veikla. Be to pa teikiama trumpa įnfoimaclja apie katedrą. Op tikos ir spektroskopijos bei puslaidininkių fizikos katedrose išleisti stendai, skirti Universiteto metų jubiliejui. Pateiktos žinios apie katedrų istori ją, mokslinę pedagoginę — metodinę veiklą. Sten dai gausiai iliustruojami nuotraukomis. Balandžio 2 d. Fizikos fakultete įvyko jubilieji nės mokslinės konferenci jos" Vilniaus universitetui 400 metų" fizikos sekcijos posėdis. Perskaityta 17 pranešimų fizikos raidos Universitete klausimais, apie fakulteto ryšius su gamybinėmis ir mokslinėmis or ganizacijomis. Apžvelgtos j>agrindinės mokslo kryp tys Fizikos fakultete.
DIENA
Jubiliejui - gerą mokymąsi! EKFF Buhalterinės apskai tos katedros vedėjas, ekono mikos dak'aras, profesorius J. Mackevičius atsako j mū sų korespondentės klausi mu.-. Artėja balandžio 15 d. — Tarybinio mokslo diena. Jū sų manymu, kokiu tikslu ji buvo įkurta. — Vykstant techniniam progresui, didėja mokslo pasiekimų svarba, Be mokslo neįmanoma išspręsti svarbiausių šių dienų uždaviniu. Mano manymu, norint labiau pabrėžti mokslo reikšmę mū sų gyvenime, pagerbti mūsų mokslo darbuotojus, ir buvo jkurta ši diena. Kokiais pasiekimais sutinka šią. šventę Jūsų vadovau jamos katedros kolektyvas? — Pasiekimų turime neme.žai. Mūsų katedra — vie na jauniausių. Ji įkurta 1965 m. Aukščiau buhalteri nės apskaitos specialybės studentus ruošdavo kita ka tedra. Dabar pas mus dirba 16 dėstytojų, 14<iš jų — apsigynę kandidatines diserta.cijas. Tuo metu, kai kūresi katedra, buvo vienas
mokslų kandidatas, o dabar — 11. Tai tikrai mus džiugi na. Per tuos keliolika metų mūsų katedros dėstytojai pa skelbė 265 mokslinius daibus, daug metodinių priemo nių. Turėdami tokius gerus dėstytojus, studentai turbūt taip pat neatsilieka moksle. — Mūsų specialybė speci finė. Priimame daug studen tų. Šiuo metu šią specialybę studijuoja 1006 studentai. Praėjusiais metais į vieną vietą buvo pėduoti 2,3 pa reiškimai. Tačiau vis dar pe.sitaiko atsitiktinių studentų. Bet turime ir nemažai moks lo pirmūnų. Anksčiau buhal terinės apskaitos specialybės studentų pažangumas svyruo davo nuo 80 iki 87%, o 1978—79 mokslo metų rudens semestrą — apie 94%. Tačir.u tai dar nerodo, kad anksčiau studentai mokėsi daug blogiau. Juk kartais po geru vidurkiu gali slėptis prastas studentas. Man atro do, jog nėra gerų ar blogų studentų. Vieni jų gerai mo kosi, kiti — ne. Su tokiais reikia bendradarbiauti,
aiškinti, kodėl jie atsilieka. Sąlygos studijuoti musų katedroje geros. Gauname visą naujausią literatūrą, ta rybinę ir užsienyje leidžiama, reikalingą mūsų specialybei. Studentai gali pasiskaityti ir dėstytojų mokslinius darbus. Turime sukaupę literatūros, dokumentų, kurių nėra bib liotekose. Atvyksta pas mus žinomi mokslininkai iš kitų respublikų skaityti studen tams paskaitų. Mūsų katedra pagal stu dentų skaičių užima vieną pirmųjų vietų Tarybų Sąjun goje. Palaikome ryšius su Belgrado universitetu, Buda pešto K. Markso Ekonominiu institutu, Gdansko universite tu, Prahos ekonomine mo kykla, Sofijos ekonominiu institutu. Studijuoti pas mus atvyksta vaikinai ir mergi nos iš Baltarusijos, Gruzijos, Dagestano. Šiais jubiliejiniais Univer sitetui metais noriu pasvei kinti dėstytojų kolektyvą, studentus ir palinkėti daug ■gerų pasiekimų moksle. I. KAZLAUSKAITĖ
į mokslo aruodą Vilniaus universiteto TSKP istorijos katedros mokslinio darbo aruodas pasipildė dar vienu svariu įnašu. 1978 m. išleista šios katedros docen to P. Vitkausko knyga „Lie tuvos Tarybų respublikos su sikūrimas 1918—1919 me tais". Pirmosios proletarinės re voliucijos ir Tarybų valdžios įkūrimas 1918—19 metais Lietuvoje yra sulaukęs dide lio Lietuvos tarybinių istori kų dėmesio. Bet tai neišsen kanti tema mokslininkams. Istorinių įvykių Lietuvoje pirmojo pasaulinio karo me tu ir 1918—1919 metais ana lizė turi labai svarbią šiuo laikinę ideologinę reikšmę. Lietuviškoji buržuazinė emigracija ir šiandien siekia apjuodinti Tarybų Lietuvos pasiekimus, klastoti istoriją, pateisinti ir išaukštinti buržuazijos vaidmenį. Šiuo tikslu ji stengiasi iškelti savo nuopelnus, 1917—1918 m., kovojant už nacionalinį Lietuvos išsivadavimą, už nepri klausomos valstybės sukūri mą. Tuo tarpu istoriniai fak tai atskleidžia, tik lietuviško sios buržuazijos nacionalinių interesų išdavystės kelią. Lietuvos išvadavimas iš sodalinės ir nacionalinės priespaudos buvo susijęs su darbininkų klasės, jos politinės partijos kova ir laimėjimais. Tuo mes dar kartą įsitikina me, skaitydami P. Vitkausko knygą. Pirmajame knygos skyriu je „Vokiečių okupacija ir nacionalinė priespauda Lie tuvoje" parodama, kokia sunki našta Lietuvos liau džiai buvo kaizerinės Vokie tijos okupacija. 1915 m. vo kiškoji armija okupavo Lietavą, gyventojams uždėjo dideles prievoles, juos terorizavo, vežė j priverstinius darbus. P. Vitkauskas patei-
įkė naujų dokumentų, kurie lietuvių tautai tikrą laisvę ir demaskuoja vokiškojo impe nepriklausomybę, t. y. pri rializmo Lietuvos germaniza imtą deklaraciją apie bur vimo politiką ir jos tolesnius žuazinės Lietuvos nepriklau planus. somybę. Siame dviejų da Pateikiami įdomūs faktai lių dokumente buvo skelbia apie Smetonos vadovaujam Į ma, kad atkuriama Lietuvos tarybą. Gindami tik turtin valstybė ir čia pat pasisako gųjų klasės interesus, bijo ma už „Lietuvos valstybės dami masių revoliucinės ko amžinus, tvirtus, sąjunginius vos, Lietuvos buržuazijos at ryšius su Vokietija". Neprostovai okupacinės vokiečių pe.guojamas ir Lietuvos ta valdžios iniciatyva 1917 m. rybos 1918 m. liepos mėne rugsėjo 18—20 d. Vilniuje sio nutarimas primesti liau sušaukia vadinamąją lietuvių džiai monarchinę valdymo konferenciją ir sudaro A. formą ir pakviesti į Lietuvos Smetonos vadovaujamą Lie sostą Viurtembergo grafą, tuvos tarybą iš 20 narių. Vo hercogą Vilhelmą fon Ura kietija skyrė nemažas pinigą chą. sumas tarybos veiklai finan Visa kuo gali pasigirti suoti, todėl pastaroji tapo buržuazija, tai tik mėginimas okupacinės valdžios, oficia įrodyti, kad 1918 m. vasario liai apmokamu organu. Ji 16 d. Lietuvos tarybos pri darė tik tai, ką Vokietijos imtai-, aktas, buvo jos sava valdžia leido ar pageidavo. rankiškas ryžtingas žingsnis, Todėl tai nebuvo organas siekiant sukurti Lietuvos ne nepriklausomu organizuoti žinoma, buržua valstybę, tegu ir buržuazi- priklausomą, nę. Svarbiausias jos tikslas zinę valstybę. buvo apginti savo klasinius P. Vitkausko knygos II interesus ir išnaudotojišką skyriuje „Lietuvos tarybos santvarką .todėl ji bendra sandėriai su okupantais 1917 darbiavo su tais, kurie padė —1918 metais" didelis dė jo slopinti jai liaudies masių mesys skiriamas naujiems ar dokumentams revoliucinę kovą. Ta pati ta chyviniams ryba nei 1917, nei 1918 m. nagrinėti. Jie parodo, kad neturėjo jokios realios val 1918 m. vasario 16 d. aktas džios, formalių ir faktinių buvo svarstomas, o vėliau valstybės valdymo organų. priimtas su okupantų žinia, Apie jokią lietuviškosios ta laviruojant tarp Vokietijos rybos kovą prieš kaizerinius monarchistinės ir liberaliookupantus nebuvo ir kalbos. sios buržuazijos sluoksnių, Jos veikla apsiribojo dekla siekiant savivaldos teisių racijų priiminėjimu. Buržua Lietuvai kaizerinės Vokieti ziniai istorikai stengėsi kuo jos sudėtyje. Taigi, ne su mažiausiai prisiminti pagrin lietuviškosios buržuazinės ta dinį tarybos priimtą doku rybos veikla ir jos 1918 m. mentą, kuriuo remiantis buvo vasario 16 d. priimtu aktu nustatyti santykiai su Vokie buvo susijęs Lietuvos valsty tija. Šiuo dokumentu Vokie bingumo atkūrimas. Lietuvos tija pasinaudojo Brest—Li- valstybingumas buvo atkur tovsko derybose kaip lietu tas 1918 m. gruodžio mėn., vių tautos apsisprendimo nugalėjus socialistinei revo „įrodymu" ir „argumentu" liucijai ir įsikūrus Lietuvoje prieš Tarybų Rusijos delega Tarybinei respublikai. Lietu cijos reikalavimą suteikti vos darbo žmonės, pakilę į
Nuo antikos šių dienų ATEISTINES TENDEN CIJOS ISTORINĖJE FILO SOFIJOS RAIDOJE.
Jau antikoje būta filo sofų, kritiškai vertinan čių dievus ir religinius tikėjiimus. Istorija mums iš saugojo kai kurių filoso fų raštų tik menkučius fragmentus, nuotrupas, neleisdama susidaryti apie jų autorių pažiūras pilnesnio vaizdo. Tačiau galima tvirtinti, pareikšti, kad europietiskojo ateizmo ir laisvamanybės ištakos glūdi anti koje. Bemaž visos proble mos, kurios buvo spren džiamos vėliau ar lieka neišspręstos dar ir šian dien, turėjo savo užuo mazgas senovės graikų ir romėnų filosofų veikaluo se. Naujaisiais laikais ateiz mas ėmė vis drąsiau rei kalauti sau pilietinių tei sių, o religijos kritika ta po ne tik politine, ideolo gine, o, visų pirma, filo sofine ne vieno to meto mąstytojo charakteristika. Ypač giliai tais laikais feodalizmo krizė, bažny čios reakcija reiškėsi Prancūzijoje. Naujosios prancūzų kla sės inteligentija metė iš šūkį ne tik feodaliniam gyvenimo būdui, bet ir jos idėjiniams prieta-
rams, obskurantizmui, pa skelbdama visiems, kad aušta naujas žmonijos ry tas, kurio vardas — švie timas. Nepaprastai išau ga proto vertinimas, ku riasi proto kultas. Švietė jų idėjų įtaka tampa to kia didelė, kad Europos monarchai prabyla apie absoliutiz„apšviestąjį mą", o šviečiamosios epochos simbolis, — Europos inteligentų patriarchas Volteras — su jais Voltero koresponduo ja. šūkis „ecrasez Tintame" — „sutriuškinkite šlykš tynę"! nuskamba visoje Europoje, o jis pats su aplombu pareiškia: „Man nusibodo be perstojo klausytis, kad pakako 12 žmonių (apaštalų — G. J.), įvedant krikščionybę, ir dabar aš noriu įrodyti, kad -pakanka vieno žmo gaus jai sutriuškinti. Volterą kaip bedievį prakeikia katalikų bažny čia, jo raštai deginami, jo vardas vieniems kelia siaubą, kitiems — susiža vėjimą. Tačiau pats Vol teras ateistu savęs toli gražu nelaiko. Vienam laiške jis rašo: „Ateizme nėra nieko gero. Nejaugi žmonės taps doresni, kai ims nepripažinti dievo, reikalaujančio būti do rais? Ne, žinoma. Aš no riu, kad valdovai ir jų ministrai pripažintų die vą, ir, būtent, baudžiantį
revoliucinę kovą prieš oku pantus ir vietinę buržuaziją, ėmė kurti išties laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. III skyriuje nagrinėjama medžiaga, parodanti, kad 1918 m. gruodžio mėn. su kurta Tarybų Lietuvos res publika gyvenime įtvirtino pagrindimus nacionalinio valstybingumo bruožus. Re voliucinė darbininkų ir ve.'stiečių vyriausybė nė tik paskelbė Lietuvą nepriklau soma socialistine valstybe, bet ir sukūrė valstybinį apa ratą, leido dekretus bei nu tarimus, vadovavo paval diems vietinės valdžios orga nams, turėjo savo Raudoną ją armiją, kūrė liaudies teis mus ir kita. Lietuvos tarybų socialistinės respublikos ne priklausomybę pripažino RTFSR vyriausybė 1918 m. gruodžio 22 d. dekretu ’r teikė jai visapusišką paramj. Ši parama turėjo neįkaino jamą reikšmę Lietuvos ta rybinio valstybingumo stiprė jimui, darbo žmonių kovai su vidaus kontrrevoliucija ir užsienio ginkluota interven cija bei okupantais. Tarybų respublikoje buvo vykdama plati ekonominių, socialinių bei kultūrinių pertvarkymų programa. Pasiekti laimėjimai šiose srityse na grinėjami knygos V ir VI skyriuose. Tarybinės vyriau sybės pastangas išsaugoti jauną socialistinę valstybę, jos kovą su užsienio interventais bei vidaus kontrrevo liucinėmis jėgomis, taip pat pralaimėjimo priežastys bei istorinė pirmosios proletari nės revoliucijas Lietuvoje reikšmė nagrinėjama IV ir VII knygos skyriuose. Vilnic.'is universiteto ko lektyvas gali pasidžiaugti, kad jo narys docentas Po vilas Vitkauskas paruošė ir išleido labai turiningą ir ak tualų veikalą. A. BERZINSKAITE TSKP Istorijos katedros docentė
kartais net tada, kai jos šalininkai laikė save ateizmo priešininkais. Volterizmo, laisvamanybės, ateizmo idėjos išpli to kitose Europos šalyse, tapo madingos Rusijoje, net 'pasiekė Ameriką. Bene savičiausiai filo sofinė religijos kritika vyko Vokietijoje. Šią pa dėtį F. Engelsas apibūdi no taip: „Prancūzai atvi rai kovoja su visu oficia liuoju mokslu, su bažny čia, dažnai ir su valstybe, jų raštai spausdinami anapus sienos, Olandijoje arba Anglijoje, o jiems patiems gana dažnai ten ka keliauti į Bastiliją. Kas kita vokiečiai — jie pro fesoriai valstybės skirti jaunuomenės mokytojai: jų raštai — valdžios ap robuoti vadovėliai, o Hė gelio sistema — viso filo sofijos išsivystymo vaini kas — iki tam tikro laips nio pakeliama net į Prūsų karališkosios valstybinės filosofijos rangą". Tačiau iki Hėgelio Ka raliaučiuje neiš vykdamas už jo ribų toliau kaip 3 mylias, gyveno ir dirbo tylus, pedantiškas profe sorius, rašęs sudėtingus, painius, nelengvai įkan damus filosofijos veika lus. Pastaroji aplinkybe ko gero ir lėmė tai, kad jo pažiūros į religiją iki galo nebuvo atskleistos. Šis filosofijos profesorius vadinosi Imanuelis Kan tas.
ir atleidžiantį dievą, tokio apinasrio aš verstas žiūrėti į juos kaip į plėšrius žvėris". Taigi, religija aristokra tui Volterui reikalinga utilitariniais sumetimais — kaip apinasris, žabojantis valdovų ir pavaldi nių elgesį. Toli gražu ne visi di džiosios prancūzų buržua zinės revoliucijos laikų mąstytojai buvo ateistai. Ir tai visiškai supranta ma. Juk revoiiucingųių prancūzų kova vyko ne prieš dievą ir religiją, o prieš tą nebeįmanomą gy venimą, kurį pateisino Ir gyrė atstovaujantys die vą ir religiją. Bažnytine katalikiška reakcija buvo triuškinama antibažnyt1ne, antikatalikiška revo liucija, kuri, vietoje nu versto krikščionių dievo vertė melstis protui n garbinti delstų Aukščiau siąją esybę. Nepaisant to, kad ant altorių bu vo keliami nauji stabai, prancūzų revoliucija tu rėjo iš esmės ateistinį kryptingumą, nes kovojo prieš tas sąlygas, kurios gimdo religiją, ir prieš tas jėgas, kurios palaiko sąlygas, gimdančias reli giją — prieš feodalizmą', aristokratiją, bažnyčią. Bet apie tai kitame nu Švietėjų filosofija savo turiniu, tendencijomis meryje. materialistinė, ateistinė ar G. JATKONIS artima šiems dalykams
AUK IR ŽALIUOK, ĄZUOLIUK! Daugeliu šiltų žodžių ir posmų „įšventino" balan džio 7 dieną Filologijos fakulteto dėstytojai, stu dentai, svečiai iš Skuodą jauną ąžuoliuką, pasodinę jį S. Daukanto kiemelyje. Šio medelio, vieno iš šim tamečių S. Daukanto gim tojo Kfangiių kaimo ąžuo lų vaikaičio, vežimu rūpi nosi fakulteto auklėtiniai, skuodiškiai, ir Skuodo ra jono lituanistai. Visų di džiausi norai, doc. J. Pikčilingio žodžiais, kad medelis tvirtai įaugtų į Universiteto istoriją, kaiD į jo istoriją įaugo S. Dau kantas, prieš 165-erius metus pėsčias atėjęs sem tis, mokslų ir davęs tiek daug brandžių vaisių . Nors aukšti ir šalti Universiteto mūrai, bet ąžuoliukas negali neprigyti. Ąžuoliuko sodinimas buvo liik Filologijos fakul teto šventės įžanga. Kal bininkai, studentai, sve čiai iš kitų aukštųjų res publikos mokyklų, buvę Universiteto auklėtiniai rinkosi Didžiojoje Auloje, kur įvyko iškilmingas Almae Matris 400 metų su kakties minėjimas. Jame dalyvavo LTSR Aukšto p ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Za bulis, poetas M. Martinai tis, VU prorektorius B. Sudavičius, partijos komi teto sekretorius K. Poš kus. Pranešimą „Filologija Vilniaus universitete" skaitė LTSR nusipelnęs dėstytojas, doc. J. Pikčilingis. Jame buvo apžvelgtos filologijos ištakos Universitete, šio mokslo šakos vystymosi sunkumai ir galimybės at skirais Universiteto gyve nimo etapais, pažymėtas didelis ir pasiaukojantis K. Sirvydo, K. Nezabitausko, S. Daukanto, K. Simonavičiaus, M. Dauk šos, ir daugelio kitų Uni versiteto dėstytojų ir auk lėtinių nuopelnas ginant, puoselėjant lietuvių kal bą. Kalbėdamas apie fakul teto dabartį, doc. J. Pik-
čilingis pabrėžė kalbinin kų atlikto mokslinio dar bo svarbą. Dabar fakulte te 218 dėstyojų, iš jų — 9 profesoriai, 9$ mokslo kandidatai ir docentai. Mokslinės veiklos kraity i je yra per 200 vadovėlių i 5000 mokslinių straipsnių, i apie 250 monografijų, per i 1000 grožinės literatūros kūrinių vertimų. Daugu ma dėstytojų — pasižymė 1 ję mokslininkai, geri spe 1 I cialistai, žinomi toli už 1 sąjungos ribų. Dėstytojų kolektyvas turi dar nema 1 žas augimo perspektyvas l ir ateityje mokslinis tiria I masis darbas dar suinitenf syvės. Studentai gerą moky h mąsi skiria jubiliejui. Jie ( aktyvūs studentų moksli h nės draugijos nariai. Sa r> vo profesinius įgūdžius gali tobulinti SMD būre Ii liuose, kurių fakultete — I B vienuolika. Apie besiple ] fi čiantį specialistų rengimą 1 I' byloja naujos katedros, laboratorijos, techninių A r mokymo priemonių kabi B netas. S; Po pranešimo fakultetą sveikino LTSR Rašytoį ų sąjungos, Vilniaus Valsty binio pedagoginio instituto, Vilniaus Inžinerinio statybos instituto ir kitų aukštųjų mokyklų bei mokslo įstaigų atstovai. Šmaikščią ir nuotaikingą sveikinimų mozaiką jubi liejaus proga fakultetai padovanojo absolventai, gausiais aplodismentais sutiko susirinkusieji Kla sikinės filologijos kated ros vedėjo R. Mirono „Amžių dainą", parašyta senųjų Universiteto dės tytojų ir studentų pavyz džiu, lotynų kalba. Šventė užsibaigė LTSR Valstybinio Darbo Raudo »< nosios vėliavos ordino ’a akademinio operos ir ba leto teatro, bendradar l\€ biaujančio su Filologijos Į\'c fakultetu jau penketą me tų, koncertu — pasveiki nimu. L. BUTKEVICIOTE I k. žurnaliste
I. Kazlauskaitės nuotr. fakulteto dekanas J. Pikčilingis sodina ąžuoliuką.
’v
:si te
■n
iiuiiiiiiiiiiuiiniinniiiiiiuiiininniiniiuiiiiiiiiiiHiihiiiuiiiiiuuiinMnnfHHiiiiiiiiiiiiiimiiuiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiuHiiiiiHiuiiiiiiimiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiuuiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiuiiiniiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiHiimHiiiiiiiMiiiiiiiiniiuni*
VALDAS KUKULAS Menkumas to žmogaus... Asfaltas Dar verda jo keliams, o jis — U vystyklų anksti prikeltas — Grasina mus naujais.
Balandžiais šešėliuotas kelias, Bet mes juo neiname namo: Jei stiprios rankos, širdį gelia, Ranka — silpna, širdis — akmuo.
Namų tarmė ir lėtakalbė Ne mūsų lūpoms Ir akims. Ir vanagai skrydžiu paskelbia, Kad greitai tėviškę užims. Ir štai tada pajuntam — skauda, Ir išmetam aukštai rankas. Tenai — dangus, kur nenuskendo Nė vienas paukštis kolei kas.
Kalnų takais ir dykumų žeme Tau lengva bėgti ir sugriūt neskauda, Kai priešaky — pasaulis, kuriame Nebus, ak, tų, kur tyčiojos ir skriaudė. Ten žydros viltys ir žydra naktis, Kuri neužtveria tavęs nuo brolių. Ten Iš beržų pilies visi matys Visus, kas, likę žemėje, nutolo.
Žydrų akių miražai, kuriuose Pasaulis kitas šauks tave per miegų, Ir pasijusi buvęs sapnuose... Ir supranti staiga tatai, bet bėgi...
Kerštauja tol, kol manyje gyvena Tie žmonės, kur pravirkdavo šalia. Nereikia nieko, viskas griūva, dega, Prieš gaspadoriaus valią pučia ragą Kažkoks piemuo, kurio seniai nėra. Sakau, nereikia... Kur dangaus svarstyklės Ir kur yra tas stebuklingas stiklas, Kurs viską dažo rylmečlo žara? .. Nereikia nieko, niekas neišgydys, Tik ežerų ir upių aukštas skrydis — Lyg manyje maištaujanti dvasia. Sakau, nereikia, bėdžius karjeristas, Garbėtroška našlaitis vėlei drįsta Kiekvieno melą pavadint tiesa. Nereikia nieko, mylintieji naktį Prieš rytą stengiasi staiga apakti. Ak, žmonės, žmonės, mano atmintie... Nereikia nieko, nieko jau nenoriu, L|yg su draugu, kurs andai pasikorė Gyventume lyg tie ir lyg ne tie... Mane vienatvė ir viltis skalauja Žvėrių takais sruvena mano kraujas, — Esu kaip negyvenama sala. Miškais, dykynėm, upėmis — į dangų, Žiūriu Į dangų, tuščią, tad ir brangų, — Tik ten, kur tuščia, visiška valia. Einu ieškot, einu ieškot pasaulio... Paslėpkit viską nuo manęs — po saule, Po dangumi, kurs taip plačiai ištvinęs. Ak, masina mane, sakau, slėpynės. Neatrasta Ir negyvenama sala aš, Ir aš dar žemės neradau, metalas Arba ugnis dar nerasta. Ir viskas. Kas man priklauso, tolių toliuos tviska. Tebus prakeiktas nuosavybės jausmas. Kuris kaip ligą manyje nuskausmins Stiprybę, neapykantą ir meilę. Šagrenės odą, didelę Ir dailią,
VIDUI Baisiai žilas traukinukas, balsiai žilas. Tu važiuoji po tylos baltais pusnynais, Tu laimingas, tu skubi, nes tu pamilęs... Aš toks vienas, aš toks vienas — lyg Įmynęs Į purvyną savo meilę, savo dalią, O be jos — ar man mylėti šitą žemę, Tą gyvenimą kaip dangišką ugnelę... JI 'ai mano, bet kiti, kiti ją semia.
MŪZŲ PAVILIOTI
Kas laimingas, kas bedalis — dieve manot ilgesys toksai — lyg būčiau vienas likęs Ištuštėjusiam bendrabuty, nuo seno Pažadėtas nesulaukti Euridikės. Kiekvienas tarytum žodynas, '^sklaidomas draugo dažnai, Tylus ir laimingas, pažinęs Tą jausmą, kai glosto delnai.
Kiekvienas mes tarsi žodynas. Kurs atverstas laukia žmogaus, Bet pats paprasčiausiai nežino, Paguos jo kalba ar užgaus. Nakties tamsa — kaip neištirtas būvis, O languose — lyg tirianti akis — Namų dvasia, godom bėdom pasruvus, Nuoga basa, o šitokia jauki!
Vien pelenai, vis trukdantys tau žingsnį, Bet amžinai pavirsiantys žeme, Ir dar sparnai... Ir smilkiniuos sudilgsi, Ir jau žinai, kad žemėmis užmes Anuos laukuos, kur būta, lyg raudota. Tačiau paguost tegali jie, Ilk jie. Be pabaigos jie pratusiems ieškoti Savęs — valkuos, tėvuos Ir savyje.
NEGYVENAMOS SALOS Paduokit man vilties, paduokit keršto. Aš keršysiu už tai, kad sieloj karšta, Kad plečiasi Ir plečiasi ugnis, Bet niekur neišdegina manęs. Paduokit man gerumą, duokit meilę, Man tų, nemylimų, be galo gaila: Aš juos matau, kad eina pro mane — Už vandenynų — siela ledine. Paduokit man medžius, paduokit krūmus, Nes virš manęs vien vėjai, vėjai grumias, — Kvėpuoti noriu žydinčiu medžiu, Kalbėt paukščiu, kur toliuose girdžiu. Paduokit man degtinės, vyno taurę, Nes mano mintys tarsi pūgos niaurios, Nes taip vilioja judesys staigus, Kur numeta pakildamas žmogus, paduokit man vandens ir gyvą rožę, ĮAš ją grąžinsiu, medyje išdrožęs, [Man taip svarbu matyt, kai dangumi [Vaikai praeis — kaip meilės akimis. [Paduokit debesis, žvaigždes paduokit, [Man rūpi dangų praregėt kitokį, peš šitame taip tuščia ir tylu... [Nes koks dangus — be dangiškų ženklų?
n [Mane vienatvė Ir viltis skalauja, Uvėrių lakais sruvena mano kraujas, — f su kaip negyvenama sala. [Nereikia nieko, atminimai mano
Gavau, brangiausiems mirus, palikimo, Dabar verkiu, nuo ašarų užkimęs: Turiu namus, tačiau nesu laimingas, Nes palengvėle, palengvėle minga Jaunystės siausmas ir valia maištauti... Paslėpkit viską, kuo esu apgautas. Netinka — j pasaulį eiti — brastos, Turiu skausmingai, sunkiai viską rasti. Einu ieškot, einu ieškot pasaulio. Paslėpkit viską nuo manęs... Po saule, Po dangumi, kurs taip plačiai Ištvinęs, Ak, masina mane, sakau, slėpynės. O žeme, žeme, ryto gėle, Širdies likime tu skaudus, Juk skrydis tau — sparnų šešėlis, O aš besparnis, ir skrendu... ELEGIJOS GYVENIMO VARPAMS
1. Praregėjimas vėlinos... 1
Praregėjimas vėlinos... Kaina Patyrimo vis augo, tačiau Tos grėsmės, busimosios nelaimės Kaip ilgai nejutau, nemačiau. Praregėjimas vėlinos... Kaltę Pajutau, kai nustojo skaudė*.. Kai, karste tavo smilkinį baltą Pabučiavęs, tariau: o sudie... Praregėjimas vėlinos... Liko Širdyje kraujo keršto žymė, Kad prieš savo žiaurumą iš tikro Teko skaudžiai, kaltai pralaimėt. II Nežinau dar, kam gėlės, kam žvakės... Liūdesys dar ateis, dar apakęs, Pasimetęs Ir kurčias esu. Dar visai neklaiku, nebaisu, Kad duris baimė varsto ir varsto, Kad pavargęs atsiremiu karsto.
Bet baisiausia — žinau jau, kas kaltas, Kad šios lentos j vietą sukaltos. Jau ne pirmą miestelio gatve Ant pečių keturiese nuneš Mano būdo ir principų auką. Aš lemties, išsipildymo laukiau...
Bet baisiausia — turėt tokią širdį, Kuri rūpesčiu paukštį sušildė, Kuri medžio raudojo skaudi...
Bet šalta kaip žieminė žvaigždė Buvo meilei ji, meilė pražuvo... Kaip akmuo — mano tėvui ji buvo.
Ir neverkia, lyg būtų įpratus Saukti mirtį belaikę, kas reta, Kas mėgina jos skrydį pavergt... Bet balsiausia — žinau Jau dabar. Kad prakeiktas, prakeiktas — nekentęs Būtum gyvo, o mirė — ir šventas. UI
Vienintelės teisės — i meilės palaimą — Prašau, ak, maldauju, neniekink... Aš vėl praturtėjau, dabar jau nelaime, Mirtim, ir, palinkęs Į priekį, Minu savo gatvę, o rodos, matyčiau Tėvuko gyvenimą kartų: Prasideda gatvė šventoriuj bažnyčios, Ir baigiasi kapinių vartuos.
Aš noriu būt mylimas, noriu mylėti. Kaip tėvas kadaise norėjo. Uždirbo gyvenimą mano, o vielos, Širdy uždirbtos, neregėjo...
Dabar jau po laiko... Dabar, ak, apsergėk Bent artimą — sau neatleisi, — Nes teisė j meilę — kaip laimę, kaip vargą — Pati teisingiausioj 1 teisė. 2. O GYVENIMAS SKAMBA...
I O gyvenimas skamba kaip varpas. Nesulaikomai mąžtantis tarpas Tarp dviejų būtinybių — užgimti Ir numirt, kad nors draugas atmintų. O kad draugas atmintų, Į rimtį, { gyvenimo rimtį užgintą Nusivylus numot ir nueiti. .. Reikia minčiai sutelkti tą greitį. Kad, kol gyvas, fanatiškai sektum Ją keliais lygumų, labirintų. Kad ji volunge šauktų per naktį. O kad draugas, kad priešas atmintų. Reikia tėviškės liūdinčių ploių Ir — pro ašaras — skliauto šarmoto. Reikia grūdinto protėvių balso. Delnuose atslspaudusio kūjo. Nežinai, kam kada nusikalsi — Reikia rūpesčio rankų baltųjų. Jų šviesoj iškerojusio krūmo Ir dabar nemadingo gerumo. Kai senoviška šiandien mylėti. Reikia meilę ugnim apvalyti Nuo buities apnašų ir iš lėto Sutirpdyti savy keršto lytį. O kai myliu, lai mėto Ir vėto, Jau gyventi esu pažadėtas. Nors sunkiau nuo savęs priklausyti Nei nuo motinos, tėvo ar dievo, Bet gyvenimas skamba kas rytą. Tarsi varpas, paskelbdamas dieną.
□ Sapnuokls, gyvenime, gimstančiam vaikui Šviesus kaip myriop pasmerktų atmintis, Darnus kaip jausmų prieštaravimai taikūs... Reikės jam gyventi be galo arti Prie kaukiančio plento, per rudenio gaisrą, Kai tolimas duonos ėjimas burnon... Sapnuokis, gyvenime, man sapnavaisi, Ir vykusiai, sklandžiai kol kas gyvenau. Jei šiandien jausmingas, nervingas, lai ginas Sekli sveikata nuo bėdų ir darbų... Ištiesia rankas iš vežimo Laurynas Praeiviui ar mamai, ar man — nesvarbu.
Sapnuokls, gyvenime, didelis, aukštas, Harmonijos pilnas Ir margas spalvų, šviesus lyg prieš mirštant, lyg padedant šaukštą... Iš. kur taip protingai — lyg miręs — kalbu?..
EMANUELIS DZISKA RYTAS DRUSKININKUOSE
Pianisimo šilas vėjelyje groja Prie namelio, kur dienos vaikystės težydi, — Šniokščia Čiurlionio „Jūra" į sodą, Liejas akordai brangūs į širdį. Gotika lapo peizažą pro rūką, Spindulius audžia rytmečio gijos, Vilnys Druskonlo glosto ir supa, Skambina fugas obelys žilos. Nemunas plukdo verpetais j pilį, — Pasakų laiptais kopsiu į kalną, Lyrą į taką „Saulėtekio" skrenda. a.
Gedvilo „Čiurlionio
gimimas"
Aukštai ant rankų sūnų laiko, — Abu tėvai didžiuojas Kastuku, Pasaulį regi jis iš ilgo skausmo Aukštai ant rankų sūnų laiko... švelniai galvelę glaudžia, glosto vaiką Ir trykšta meilė žmogui su kaupu. Aukšlai ant rankų sūnų laiko, — Abu tėvai didžiuojas Kastuku.
m'>iiiimnniiniiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiinitiiiiiiniiHiiniiiiiiiniiiiiin<liiimiiiniiniiiinniiiiiiiiiiiiiiiii<iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimrniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiinniniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiu
PADARYK, KA GALI
Kiekvieną pavasarį Gamtos fakulteto SMD botanikų bū relio nariai rengia tradicinę sausų puokščių parodą. Šių metų balandžio pirmosiomis dienomis fakulteto skaitykla vėl sušvito visom vaivorykš tės spalvom. Si pe.roda skir ta Universiteto 400 metų ju biliejui. Lankytojų dėmesį patrau kia dailiai apipavidalintos, skambių pavadinimų puokš tės: „Jubiliejui", „1579— 1979", „Viltis", „Tau, pavasa rėli", „Sudie, balta žiemuže ', „Šypsena", „Svajonė", „Ra mybė", „Atėjau iš pasa kos". .. Apsilankius parodoje, vėl prisimena studentų mokslinės draugijos konferencija, kur botanikos būrelio nariai per skaitė daug įdomių praneši mų. Puokščių paroda — tai tarsi konferencijos tęsinys, jos apibendrinimas. Tf.i mūsų Alma Mater studentų dova na jubiliejui. r.
Puokščių paroda
Universiteto kraštotyrinin kų klubas jau keletą metą tampa socialistinio lenktynia vimo nugalėtoju tarp res publikos pirminių kraštotyros organizacijų. Sukaupta didelė kompleksinių vasaros ekspe dicijų patirtis, naujos klubo tradicijos, fakulte.tyviniai už siėmimai kalba apie didelį klubo vadovų, dėstytojų ir studentų domėjimąsi krašto tyra. Neatsitiktinai klubo at stovus į svečius pakvietė mūsų kolegos — Vilniaus pedagoginio instituto Krašto tyros ir paminklų apsaugos organizr.'tija. Šiltai ir svetin gai sutiko busimieji pedago gai mus. Universiteto kraštotyros klubo vadovas vyr. dėst. V. Mačiekus aptarė klubo veik lą, papasakojo apie kom pleksines ekspedicijas, įvai rias tradicijas. D?.ug klausi mų sulaukėme iš VVPI kraš totyrininkų, dėstytojų: pir minės kraštotyros organizaci-
Šimkūnas docentas
■=> A. Levicko nuotr.: puokš čių parodoje apsilankius. t\u\«\nnmu\\uu»nnwv
M
Baigėsi dėstytojų ir darbuotojų profsąjungos tarpfakultetinė spartakiada. Suvestinė lentelė atrodo taip:
Komanda
vieta
Kome.nda
vieta
Medicina Ekonomika Administracija Chemija Gamta
1 2 3 4 5
Sporto katedra Matematika Fizika Filolog.-istorija Teisė
1 2 3 4 5
Kovo 23 — balandžio 2 dienomis vyko VU dėstytojų ir darbuotojų profsąjungos krepšinio turnyras prof. Z. Žemaičio prizui laimėti. Varžybose šauniai pasirodė medi kai, nugalėję filologijos-istorijos (49:35), chemijos (46:40), matematikos (45:41) sportininkus. Gerai žaidė fizikos fa kulteto dėstytojai. Jie pasirodė pranašesni už teisės, gam tos ir sporto katedros krepšininkus. Be.'andžio 2-osios popietę įvyko finalinės varžybos, ku riose susitiko stipriausios — fizikos ir medicinos — ko mandos. Medikai rezultatu 48:46 įveikė savo varžovus ir iškovojo prof. Z. Žemaičio prizą. Baigiasi VU spartakiados lengvosios atletikos varžy bos. Jose dalyvavo daug perspektyvių sportininkų. To dėl galutinio komisijos žo džio buvo laukt?, su nekant rumu. Dabar jau galima pa skelbti komandinius rezulta tus. Vyrų tarpe geriausiais lengvaatlečiais pripažinti Is torijos fakulteto sportininkai, surinkę 7639 taškus, antrąją
REDAKCIJOS ADRESAS K2000 — MTP-3
Vienas iš daugelio jubilie jinių metų diplomantų — Chemijos fakulteto V kurso studentas Narimantas Cėnas. Jis visus penkerius metus ne tik gerai mokosi, bet ir energingai vadovauja sien laikraščio „Chemikas" dar bui, aktyviai dirba SMD, yra fakulteto ir respublikinių studentų chemijos olimpiadų prizininkas. Ar sunku būti geru stu dentu! Kiekvieno ge.'imybės yra skirtingos. Reikia padaryti, ką gali. Konkrečiai negaliu atsakyti į klausimą, sąvoka plati. Kada kilo susidomėjimas chemija? Pradinį impulsą davė che mijos mokytoja D. Bacevi čienė. Geliu pasakyti, kad Kauno penktojoje vid. m-je tikrai įdomu būti jaunuoju chemiku. Nuo 8 klasės da lyvavau respublikinėse, o nuo 9-os ir sąjunginėse olimpiadose. Ten laimėjau nemaža prizinių vietų. Toles nė Įvykių raida visai logiš kai atvedė mane į fakultetą.
vietą iškovojo fizikai (7473 taškai) .trečiąją — matema tikai (6266 taškai). Kaip ir visose varžybose, buvo pra laimėjusiųjų. Blogiausiai se kėsi Prekybos fakulteto sportininkams. Jie, surinKę tik 2006 taškus, užėmė 11ąją, paskutinę vietą. Kaip sekėsi moterims? Ma tematikės džie.ugiasi garbin ga pirmąja vieta (3617 taš
kų), antrąją vietą iškovojo medikes (2992 taškai), o tre čiąją — istorikės (2937 taš kai). Nesėkmė šį kartą išti ko Teisės fakulteto lengva atletes: jos surinkusios tik 813 taškų, liko paskutinėje 11-oje vietoje. Pergalė įkvepia, uždega, skatina, tačiau pralaimėju sioms neverta nusiminti — varžybos nesibaigė. Moterų laukia disko, vyrų —■ disko ir ieties metimai. Kas nu skins nugalėtojų laurus šiose varžybose, dar nežinia. Aiš ku viena: laimės ištvermė ir valia. Džiugina individualių rung čių rezultate,’. 60 m bėgime 1-ją vietą iškovojo J. Pachomova (rezultatas — 7,8), 400 įn grečiausiai nubėgo filologe Steponavičiūtė (1,008), istori kė Kolbokaitė į tolį nušoko 5,44 m. Sėkmingą šuolį į aukštį padarė fizikė Gimžauskaitė — 1,55 m. Labai gerą rezultatą 400 m bėgi me (50,8) pasiekė V k. isto rikas G. Gendrenas. 1000 m greičiausiai nubėgo EKF.F studentas Laucius. Jo rezul tatas — 2.37,9. Gerai į tolį šoko istorikai: G. Gendrėnas — 6,91 m, Motieka — 6,3J m. Medikai Tauginas ir Vir bickas į aukštį nušoko 1,95 m. Geriausiais rutulio stūmi kais pripažinti fizikas Van cevičius (rezultate.s — 17,45), gamtininkas S. Skuodis (16,03 m) ir jo kolega R. Juškaitis (15,02 m.).
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 817920, — ketvirtadieniais spaustuvėje 610444
Ar būtina mylėti savo spe cialybę, darbą? Be abejo, būtina. Kitas klausimas, kiek ta meilė abi pusė. Na, o jei nebūčiau chemiku, stočiau į architek tūrą. Mano hobi — vaizduo jamasis menas. Šiais mokslo metais teko du mėnesius atlikinėti prak tiką pedagoginėse mokyklo se. Tarkime keletą žodžių apie ją. Pedagoginė praktika — gan įdomus mūsų studijų etapas. Jos naudą, ko gero, mes dar pajusime ateityje. Susidarė įspūdis, kad lOO7o pažangumo sistema kiek su mažino moksleivių smalsu mą. Kokia visuomeninės veik los vieta jūsų gyvenime? Visuomeninė veikia netruk dė man gerai mokytis. Ma tyt, mokėjau tuos dalykus derinti. Vieno reikia nepa miršti — organizacinio dar bo, valdymo meno neišmoko nė viena katedra.. Tai įgyja me tik visuomeninėje veik loje, kurią patartina pasi rinkti pagal savo polinkius ir galimybes.
Kokie dėstytojai labiausiai! patinka! Doc. G. Dienys, vyr. m. b. P. Adomėnas — mano pir mieji ir didžiausi mokytojai Chemijos fakultete. Juos pa žįstu nuo moksleivių chemi kų olimpiadų laikų, kurias organizuodami, jie įdėdavo daug energijos. Jų erudicija,, pasišventimas mokslui, sieki mas gan kukliomis sąlygomis kelti jį į aukštesnį lygį, nuo širdumas su jaunąja karta, visada me.n bus pavyzdžiu. Taip pat norėčiau paminėti filosofijos kandidatą doc. J. Vinciūną, kiuris savo pa skaitose skatino mus giliai ir nešabloniškai vertinti gy venimo reiškinius, ugdė fi losofavimo kultūrą. Šios sa vybės, mano nuomone, būti niausios mokslininkui. Ar pakeistute gyvenimo būdą, jei vėl būtule pirmame kurse? Pažiūrėjus iš ketverių metų distancijos, matau, kad ne mažai ką galėjau daryti Ki taip. Kai ką buvo įmanoma padaryti ir su pirmakursio patirtim. Bet manau, keri stu dijos praėjo neblogai. Jūsų laisvalaikis... Domiuosi architektūra, ypač senąja. Labiausie.i ver tinu XVII a tapybą.
DRAUGŲ BŪRYJE jos mokslinio vadovo, lietu vių kalbos ir literatūros fa kulteto dėst. doc. S. Skrodenio, geografijos katedros vyr. dėstytojos E. Ciuplytės. — Daug įdomių renginių organizuoja ir Pedagoginio instituto studentai. Štai pra eitų metų pabaigoje vyko susitikimas su Istorijos insti tuto moksliniu bendradarbiu V. Urbanavičiumi. Dabar institute vyksta konkursas „Dainuokime liaudies dai nas", į kurio baigiamąjį va karą pakviesime draugus iš kitų aukštųjų mokyklų, — pasakoja VVPI kraštotyros ir paminklų apsaugos pirmines organizacijos tarybos pirmi ninkė A. Visockytė. — Ins tituto studentai taip pat ren gia ekspedicijas. Jose daž niausiai dalyvauja trijų fa kultetų studentai. Vasarą jie,
atlikdami mokomąją prakti ką, renka kraštotyrinę me džiagą. Kaip organizuoti komplek sines ekspedicijas, rengti va karones, fakultatyvinius užsi ėmimus — dalinomės patir timi su Pedagoginio instituto kraštotyrininkais. Smelkiasi miegančio mies to žiburiuos pavasarinis lie tutis. Pro atvirus instituto langus skamba muzika ir dai nos. Vėl studentų gatvėje linksma. K. DRISKIUS
Autoriaus nuotr. iš kaires į dešinę: VVPI vyr. dėst. E. Ciuplytė, doc. S. Skrodenis ir Universiteto kraštotyrinin kų klubo veriovas, vyr. dėst.. V. Mačiekus susitikimo me tu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 770953, išduotą KUKLYTEI Jūratei, laikyti nega liojančiu.
¥
¥
¥
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 781325, išduotą PAPLAUSKUI Edmundui, lai kyti negaliojančiu.
Rinko Ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Tiražą. 4757 LV 10351
( Užs. Nr. 1028.
REDAKTORE A. NUGARAITE