hinc iturad astm m
Spalio 3 d. Trečiadienis 4990 m. Kaina 2 kap.
i
!
įįį? :§S:
vilnensis Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
Nr. 12 (1498)
BALANDŽIO 15 D.
Artėja. Studentų Sąjungos II-oji konferencija
Neseniai Portugalijoje, Koimbros Universitete, įvyko trečiasis „Chiasmus" — Europos Universitetų studentų Sąskrydis (meeting), kuriame dalyvavo ir mūsų Uni versiteto delegacija: Jurga SAKALAUSKAITĖ, Daiva MAŽEIKAITĖ, Žilvinas ŽEROMSKAS ir Valdas PRIDOTKAS. „U. V." korespondentė Renita PETRAITYTĖ kal basi su renginyje dalyvavusiu Valdu PRIDOTKU:
LAUKSIME „CHIASMUS“ LIETUVOJE
V. NAUJIKO nuotr. Pirmakursiai.
AR SKAMBĖS STUDENTO VARDAS IŠDIDŽIAI? Štai jau metus „išgyveno" nauja Universiteto Studentų organizacija. Nuomonių įvairo vė rodo, kad dažnam dar rūpi bendri studentų reikalai. O me tai buvo nelengvi. Nauja ne tik organizacija, bet ir žmonės, kurie joje dirbo. Trūko ir patir ties, ir patyrimo, ir. . . pinigų. Bandydami pakeisti senąsias profsąjungas, mes toli nuo jų dar nenubėgome. Praeities paliki mas mus slegia net iki šios die nos. Tačiau ne viskas tik juodom spalvom, nors kai kas ir mus jau nori palaidoti. Šitie metai, praktinio darbo metai, parodė mūsų naujos struktūros silp niausias ir stipriausias vietas. Tuo pačiu iškilo ir daug klausi mų, kuriuos išspręsti ghlima tik visiems juos viešai apsvarsčius ir pasitarus. Artėjanti konferen cija turi padaryti pataisas mū sų gyvenime, tam, kad galėtume toliau normaliai gyventi. Norėčiau aptarti kai kurias opesnes problemas. Viena jų — socialinės garantijos. Defi citinių prekių trūkumas — vie nas iš senosios profsąjungos pa likimų. Valstybės politika prof sąjungų atžvilgiu labai keičiasi. Universiteto darbuotojai kuria socialinės rūpybos skyrių, ku-
ris užsiiminės tų prekių dalyba. O ką darysime mes? Kursini, tiksliau Universitetas kurs ir studentų socialinės rūpybos pos kyrį, ar mes, kaip savarankiška studentų organizacija ir toliau „dalinsime" prekes. O tai nėra lengva. Pamėginkite, pavyzdžiui, „padalinti" 2 televizorius „Šile lis“ maždaug 1500 Universiteto studentiškų šeimų. O nusipirkti ką nors parduotuvėse, man at rodo, dar negreit galėsime. Tuo labiau, kad prekybininkai nela bai nori pripažinti studentus „normaliais" žmonėmis. Teisininkai, ir ne tik jie, pa gristai kelia Sąjungos narystės klausimą. Kas mes — organiza cija, ar tik organas? Jei mes organizacija — Studentų Sąjun ga — vadinasi privalome būti laisvanoriška ir t. t. T. y. stu dentas turi įstoti į Sąjungą. Jo įstojimas turi būti pažymėtas dokumentu, o pageidavimas bū ti nariu — pareiškimu. Praė jusiais metais, reorganizuojant profsąjungą į Studentų Sąjungą, mes parašėme, kad visi buvę profsąjungos nariai tampa Są jungos nariais. Kadangi dar eg zistavo senos taisyklės, tai ir Profsąjungos nario bilietas bu vo formaliai paliktas, o mokes tis atskaitomas centralizuotai iš stipendijos. Yra nuomonių, kad tai neatitinka tikrovės ir rea lios situacijos reikalavimų. Kurdami Studentų Sąjungą, mes vadovavomės šiais princi pais: Universitetas — lyg ma ža valstybė. Studentai — tos valstybės piliečiai. Pagrindinis
požymis jungiantis mus į tokią „mini valstybę" — mes stu dentai. O valdžia bet kokioje valstybėje būna tik viena. Kitaip bus netvarka. Taigi vienijimo si principas akademinis, ne po litinis ar pan. Tai jau kiekvieno studijuojančio individualus rei kalas. Į asmenines pažiūras nie kas neturi teisės kištis. Tad iš kyla klausimas — ar tikslinga dar kartą įrodinėti, kad esi studentas (rašyti pareiškimus, išdavinėti bilietus ir t. t.), jei tu jau esi studentas. Jėi siekia me atstovauti studentų interesus, mes tampame tik Studentų Ats tovybe. Tai juk visai nedraudžia studentams burtis pagal jų in teresus, steigti korporacijas, sa vo sąjungas, stoti į partijas ir pan. O gal Sąjungos modelis yra prieinamesnis? Bet vėl, ar realus šimtaprocentinis visų noras tap ti Sąjungos nariais? Tuo labiau kad pagrindas vienijimuisi eg zistuoja savaime — žmogus pa noro studijuoti, įstoto į Uni versitetą ir tapo studentu. Juk mes vienijam būtent šiuo pag rindu — AKADEMINIU, ne po litiniu, moraliniu, tikėjimo ar kitu. Labai svarbi problema — nario mokesčiai, t. y. Sąjungos finansinės pajamos. Iki šiol na rio mokestis automatizuotai išs kaičiuojamas iš studentų, kurie gauna stipendiją, o iš tų, kurie negauna arba surenkamas, ar ba ne. Kaipgi reikėtų elgtis da bar, kai keičiasi stipendijų Nukelta j 2 psl.
— Visuotinio viešumo laikais reikia paklausti, kokiu būdu rinkote žmones, važiavusius j šį renginį? — Principas buvo labai panrastas. Inierklubas savo pro blemas sprendė pats, jie gavo iškvietimą, o Darbinės veiklos centrui vieta buvo skirta pagal susitarimą kaip firmai sponsoriui. Pasitarę nusprendėm, kad važiuosiu aš. Darbo centras ap mokėjo kelionės išlaidas, tvarkė dokumentus. Išvažiavom rugsėjo 3 dieną į Lisaboną, ten mus pasitiko orga nizatoriai. Studentų Meeting'as vyko rugsėjo 5—10 dienomis Koimbroje, Universitete. Per dvi dienas, likusias iki atidary mo, susipažinom su miestu, ša lim, nes nuo Lisabonos iki Ko imbros — 200 kilometrų. — Šiek tiek plačiau apie pa tį renginį... — Jame dalyvavo beveik vi sų Europos šalių studentų orga nizacijų atstovai. Nebuvo tik graikų, ispanų, prancūzų. Daly vavom mes ir estai, iš Sąjungos — Maskvos, Leningrado, Moldo vos studentų delegacijos, uzbe kai ir kazachai. Taip pat atvyko studentai iš Turkijos. Iš pradžių vyko diskusijos: „Europos sienų problemos" (ne geografine pras me, o bendradarbiavimo ir ryšių palaikymo), apie „Chiasmus" — taip vaidinasi renginys — struk tūrą, kokia ji turėtų būti, ir apie studentiškas problemas. Po to vykdavo plenarinės sesijos, kuriose būdavo aptariami ge riausi pasiūlymų variantai. Atvirai pasakius, organizuotu mu renginys neblizgėjo, ypač tai jautėsi diskusijose. Kilo min tis įkurti Europos universitetų studentų parlamenta, turintį sa vo būstinę, bet nebuvo vienin gai nuspręsta, kur ji turėtu bū ti. Nežinau, kaip viską vertintų kitu šalių atstovai, bet manau, kad daug laiko buvo praleista vėjais. Renginys jaiu artėjo į nabaipa: o dar net nebuvo nu tarta, kur kitąmet vvks „Chiasm”s". Keturi universitetai pa siūlė rengti sekantį „Chiasmus" — Kopenhagoje, Hanoveryje, Leidene, Midelzaksene. Paga liau buvo nutarta, kad kitais metais renginys vyks Olandijo je, Leidene. „Chiasmus" buvo labai gera nropa pakalbėti apie rūpesčius ir problemas. — Bet tie rūpesčiai juk ne"anrastai skirtinai — pavyz džiui, išsivysčiusių šalių studen tu ir mūsų? — Taip, tai ypač buvo ryš ku. Vakariečiai. neturėdami pro blemų, patys jas sau kuria. Tai, kas aktualu mums, jų visiš kai nedomina. Pagrindinė jų
minčių „ašis" — trečiojo pasaulio šalių studentų įtraukimas į ben dradarbiavimą, o mums rodos, kad pirmiausia savo Europoje dar reikėtų susitvarkyti. Kai kurių problemų, atrodo, ir vy riausybes taip aršiai nesiimtų spręsti, kaip ten buvo kalbama, pavyzdžiui, apie ekologiją. — O ką Jūs ten nuveikėt? — Mes? Pirmiausia turiu pa sakyti, kad jautėme kalbos bar jerą. Viskas vyko anglų kalba. Be to, mūsų, mažumų, nebuvo daug, todėl dauguma pokalbių buvo privatūs. Buvo delegacijų, kurios labai mažai žinojo apie Lietuvą — dabar žinos daugiau. Dalyvavom diskusijose. Dabar jau ir mes turėsime nemenką su pratimą apie tokius renginius. Susiradom naujų draugų. — Be darbo tikriausiai buvo ir šis tas malonesnio — pamatėt Portugaliją. — Taip. Apžiūrėjom Lisaboną, kol laukėm atvykstant kitų de legacijų. Renginio metu buvo organizuojamos išvykos. Pirmo ji buvo į Portugalijos vidurio lygumą, į kurortinį miestelį Louzą. Apžiūrėjom municipalite to rūmus, pilies griuvėsius kal nuose, antroji — į Figeiro de Fos, Atlanto pakrantės kurortą. Laiko pasivaikščioti užtekdavo, gamta nuostabi, augalai egzotiš ki. Beje, į Kanimibrigą nenuvykom, nes organizatoriai eilinį sykį vėlavo. Dalyvavome priėmimuose pas Universiteto Rektorių ir mies to Merą. Rektorius, beje, Lietu va susidomėjo ypatingai ir sky rė mūsų grupei daugiausia dė mesio. Nepaprastai įspūdinga Mero rezidencija, pusiau kabanti ant uolos, — gali lyg nuo ses to stebėti visa miestą. — Ar neslėgė pernelyg dide li finansiniai skirtumai — juk kitų šalių studentai tikriausiai tain skupulingal neskaičiavo pi nigų kavai?.. — Slėgė, nes pinigu praktiš kai neturėjom. Maitinimas buvo °rpanizuotas, kelionės irgi, nak vynė anmokėta. Netgi vizitą į būtiniausia įstaiga planuodavom pusdieniui nuo tos vietos, kur ji nemokama. Vakariečiai nebuvo tain labai pririšti prie renginių — jie motyvuodavo, kad disku sijos tuščios, ir išvažiuodavo ki tur. Jie galėjo sau leisti pava žinėti no šalį. Mes — ne. — Ar vra vilčių, kad panašus renginys kada nors įvyks Vilniu je? — Ir net pakankamai realių. Organizacinės patirties pakaktų, jei tik užtektų pinigų... Ir dar vizų klausimas. Tai jau nuo mū sų nepriklauso. Bet sekantis „Chiasmus" Leidene, o vėliau — matysim.
4990.40. 3
Universitas Vilnensis
i
AR SKAMBĖS STUDENTO VARDAS IŠDIDŽIAI? Atkelta 16 1 psl. skyrimo tvarka, mokymo siste ma. Čia galimi keli variantai. Vienas iš jų — palikti viską kaip yra, t. y. iš tų, kurie gaus stipendiją, atskaičiuoti tam tikrą procentą centralizuotai, o iš tų, kurie negaus, surinkti. O gal pa sekti užsienio pavyzdžiu? Vaka rų Vokietijoje studentas nepriklasomai nuo to, ką ir kiek jis garma, sumoka Studentų Par lamentui ar atstovybei nustatytą sumą už visus metus. Gal paban dykime ir mes taip padaryti? Kokio dydžio turi būti tas mokestis? Siūlyčiau apžvelgti visas lėšas, kuriomis iki šiol iš dalies ir pilnai disponavo Prof sąjunga, o šiais metais Studentų Sąjunga. Pati mažiausia dalis — pajamos iš nario mokesčio — apie 20000 rub. per metus ir apie 7000 rub. dotacija iš bu vusios švietimo darbuotojų šaki nės profsąjungos. Tai pinigai, kuriais mes disponavome tiesio giai. Apie 7—8 tūkstančiai šių pajamų skirti — atlyginimams, likę pinigai — pašalpoms stu dentams ir smulkaus inventoriaus pirkimui. Kita dalis, dar nuo sovietinių įstatymų palikimas — 1 proc. nuo stipendijų fondo skiriamas komjaunimui ir prof sąjungai. Kadangi universitete nebeliko šių organizacijų, tuos 2 proc. gauname mes. Tai suda ro apie 70000 rub. per metus. Visa ši suma buvo išdalinta fa kultetams ir jie naudojo savo nuožiūra, skirdami premijas, sti pendijas ir priedus prie stipen dijų. Dar 25000 >rb. mums skir davo iš Universiteto socialiniokultūrinio fondo — kelionėms, išvykoms, komandiruotėms ap mokėti. Šie pinigai taip pat buvo paskirstyti fakultetams. Tačiau jų mes savo sąskaitoje neturėjome, o tik su mūsų tar pininkavimu visa tai išmokėda vo arba apmokėdavo Universi teto buhalterija. Prasidėjus blokadai, šių pinigų mes sėkmin gai netekome. Šiomis dienomis premijų fon das vėl sugrįžo, tačiau ar ilgam? Universitetas perėjo į ūkiskaitą. Ir tie pinigai, matyt, bus rei kalingi kitur. Vadinasi, lieka
tie vargani 20.000 rublių, kurių vos užtenka fakultetams pa šalpoms. Dotacijų irgi nebėra iš ko tikėtis. Dabar kiekvienas studentas per metus sumokėda vo vidutiniškai po 2,50 rub. Tai gal nesismulkinam ir mokam po penkis rublius. Kelialapius galėsime toliau apsimokėti iš sa vos sąskaitos. Tuomet kaip tik ir būtų beveik tie 25.000 rublių, kuriuos gaudavom iš socialiniokultūrinio fondo ir kurių jau ti krai negausim iš Universiteto sąskaitos. Ar mums užteks tiek pinigų ir ar mums jų tiek rei kia? Man atrodo, studentiškoms iniciatyvoms remti ir joms fi nansuoti pinigų niekada nebuvo perdaug. Kitas klausimas — kur jų gauti, užsidirbti. O užsi dirbti juos turėtų sekretoriatas. Štai čia glūdi jau kelios prob lemos. Sekretoriato ir Parla mento funkcijos, sekretoriaus ir prezidento santykis. Ir kaip tuos pinigus užsidirbti. Aš ma tau vienintelę išeitį — sekreto riatui užsiimti komercine veikla. Problema ir čia: ar jam pačiam imtis komercijos, ar veiklą vys tyti per įvairius centrus, jsikurusius prie sąjungos ar atstovy bės. Ir viena, ir kita turi savo privalumų ir trūkumų. Tai rei kėtų apsvarstyti. Ką gi tada veiks sekretoria tas ir parlamentas? Jei sekre toriatas tampa tikru vykdomuo ju organu, kuris užsiiminėja ne tik komercija, bet ir kasdie niniais reikalais, tai parlamentas turėtų tapti tikru aukščiausiu mūsų minivalstybės organu, ir formuoti visą universiteto stu dentų politiką. Tai reikštų ne tik susirinkiti kas mėnesį, ir nubalsuoti ką gerai ar blogai paskirstė sekretoriatas, bet pas toviai dirbti. Koks gi sekretoriaus ir pre zidento santykis? Šios dvi fi gūros dabar truputį susimaišė, o dabartiniuose įstatuose yra tam tikrų netikslumų. Pavyz džiui, dabar konferencijoje yra renkamas sekretorius, o pre zidentas — tik iš parlamento na rių. Jei aukščiausia valdžia par lamentas, tai aš manau, prezi dentas turėtų būti renkamas tik konferencijoje, arba net visuoti
niuose Universiteto rinkimuose. Ir prezidentas, turėtų būti neu tralus savo fakultetui, lygiai taip pat kaip fakultetų sekretoriai negalėtų būti parlamento nariai. Sekretorius turi būti skiriamas parlamento. Šį darbą galėtų dir bti samdomas žmogus. Net ne studentiško amžiaus. Atlygini mą galėtų gauti ir prezidentas, o savo prezidentavimo laiku tu rėtų laisvą egzaminų tvarka raštį arba būtų akademinėse atostogose, nes pagrindinė są lyga prezidentui — jis privalo būti studentu. O kad sekretorius ir sekretoriatas būtų suinteresuo ti dirbti ir užsidirbti pinigų, ver tėtų pagalvoti ir apie kitokius atlyginimus, pavyzdžiui pro centinį (nuo metinio uždirbto pelno). Už gerą atlyginimą ga lima ir gerą žmogų prisivilioti. Iš kitos pusės yra už ką ir rei kalauti. Svarbu tik, kad trintis tarp parlamento ir sekretoriato būtų teigiama. Mat, Parlamentas turi teisę sustabdyti Sekretoria to veiklą. Aukščiausio parašo teisė turėtų priklausyti Parlamen to pirmininkui, o ne Sekretoriui. Mūsų įstatuose nenumatytas dar štai kas: kas perima vadžias į rankas, jei Parlamentas sus tabdo Sekretoriato veiklą, at sistatydina sekretoriatas arba pats parlamentas? Koks tada Sek retoriato likimas? Kaip ir kada bus renkama nauja valdžia ir vyriausybė? Tai spragos, ku rias reikia kuo greičiau užpil dyti. Visi šie mano samprotavimai — tai tezės Jūsų apmąstymui ir kritikai. Tai mintys ir klausimai, iškilę dirbant šiais metais stu dentų sąjungos sekretoriumi. Problemos, kurias sprendėme ar kurių negalėjome įveikti. Svars tykite, o konferencijoje spręsi me. Tai šių metų praktinio darbo išdava. Nuo to, kaip ir kokiu ke liu mes pasuksim, priklausys mūsų ateitis. Ta ateitis studen tui nesišviečia labai linksma. Studijų sąlygos sunkės, tiek materialiai, tiek moraliai. Smun kant bendram visuomenės ly giui, į studentijos gretas brausis ir smunkantys elementai. O mes juk norim būti tautos žie du! Išlaikyti savo intelektuali nį žydėjimą, savo dorą vardą nebus lengva. Studento vardas turi skambėti išdidžiai ir pagar biai. Išlaikyti šio žodžio svo rį ir skambėjimą — mūsų gar bės reikalas.
Lietuvių tautinis atgimimas ir kalba 19 a. pa baigoje.
Prof. Z. Zinkevičius, trečiadeniais 17 vai. 118 aud. kas II sav. Iš lietuvių kultūros istorijos.
dėst. J. Tumelis, trečiadieniais 17 vai. Pranskaus aud. nuo spalio 3 d.
Kalbos raiška.
doc. E. Jankutė, antradieniais 17 vai. 84 aud.
Indoeuropiečių lyginamoji gramatika.. prof. V. Mažiulis, aud. I sav.
trečiadieniais 17 vai. Būgos
Iletitų kalba. prof. V. Mažiulis, trečiadieniais 17 vai. Būgos aud. II sav. Estų kalba.
dėst. D. Baranauskaitė, trečiadieniais 19 vai. Bū gos aud., penktadieniais 17 vai. Būgos aud. Prancūzų kalba, (pažengusiems). dėst. N. Lukšytė, antradieniais 17 vai. A 2 aud.
„TĖVYNĖS ŠAUKSMAS GYVAS MANYJE“
L. Mickevičiaus nuotr. Vytautas Slotkus „U. V." redakcijoje.
Rugsėjo 10—23 dienomis Vil niaus Universitete vyko Pasau lio lietuvių verslininkų suvažia vimas, kuriame dalyvavo mūsų tautiečiai iš JAV, Vokietijos, Kanados, Kolumbijos ir kitų ša lių. Vienas iš jų — Vytautas Slotkus, kažkada mokė,sis mūsų Universitete Fizikos fakultete. — Trumpai papasakokite apie save. — Apie save lengviausia kal bėti. Užtenka-tik pradėti. Ma no tėvai išvyko iš Lietuvos tuoj po karo. Tiesa, ne kartu, ir su sipažino tik Kolumbijoje. Mus auklėjo kiek įmanoma lietuviš ka dvasia, nes tais laikais kraš tas tik kūrėsi po Nepriklausomy Osvaldas MARKEVIČIUS bės atgavimo, taip pat skaus Studentų sąjungos sekretorius mo dvasioje, kai Lietuva nete ko Nepriklausomybės. Daugelis iš mūsų yra tų laikų labai giliai paveiktas, todėl kai tik galiu — vis Lietuvą aplankau. — Jūs minėjote, kad Jums teko studijuoti Vilniaus Univer sitete Fizikos fakultete. —- Aš studentavau tais laikais Kolumbijoje, Bogotoj. Pagalvo jau, kad galiu studijuoti ir Lie Italų kalba. tuvoje, taip pat reikėjo iš dėst. B. Strimaitienė, trečiadieniais 17 vai. A spręsti lietuvybės klausimą. Tė 7 aud. vai tiek daug apie tai kalbėjo. Gavęs teigiamą atsakymą iš Ispanų kalba. Universiteto, atvykau j Vilnių. dėst. B. Strimaitienė, penktadieniais 17 vai. A 7 Studentavau čia metus, bet už aud. kliuvau kažkam (bandė užver buoti KGB — A. Z.) ir buvau Portugalų kalba. nepakankamai lankstus. Mane dėst. O. Rutkauskas-Mašadu, antradieniais 17 paskelbė persona non grata ir vai. A 8 aud., penktadieniais 17 vai. A 8 aud. teko išvažiuoti. Tačiau čia jau Lotynų kalba (pradedantiems). turėjau pažinčių ir norų sukurti lietuvišką šeimą. Po kelių metų doc. D. Staskevičienė, penktadieniais 17 vai. teko sugrįžti į Lietuvą. Čia ir apsivedžiau. Dabar viskas, ačiū K 2 aud. Dievui, gerai. Auginame tris Lotynų kalba (pažengusiems). vaikus. — Jūs atvykote į Verslininkų dėst. A. Baronas, pirmadieniais 17 vai. K 2 aud. suvažiavimą kaip ūkininkas. Gal Graikų kalba. papasakotumėte, kaip atrodo Ko lumbijos ūkis? v. d. N. Juchnevičienė, ketvirtadieniais 14.30 — Žodžiais nupasakoti sunku. vai. 109 aud. nuo spalio 4 d. Mano tėvas ūkininkas. Jam pa vyko, atvažiavus be nieko, su Hebrąjų kalba. kurti kelių ūkių organizaciją, dėst. L. Palmaitis, penktadieniais 17 vai. L 3 aud. sukaupti daug mašinų ir- žmonių. Danų kalba. Tai vienu momentu man buvo doc. S. Steponavičienė, ketvirtadieniais 19 vai., gera galimybė dirbti ūkyje, kad ateityje vieną iš jų perimčiau į Saulėtekio ai. I korp. savo rankas. Mirus motinai, tė Žydų kultūros istorija. vas nutarė mamos palikimą iš prof. Šubas, pirmadieniais 17 vai. Pranskaus aud. karto padalinti vaikams. Tas nalikimas ir buvo vienas iš ūkių.’ Krikščionybės istorija. Ūkyje yra 1000 mėsai skirtų arkivyskupas Tėvas Chrizostomas, penktadieniais galvijų, keli tūkstančiai hekta 15 vai. 118 aud. nuo rugsėjo 28 d, rų žolės. Tokiame ūkyje dirba
JUS KVIEČIA Nuo spalio mėnesio Filologijos fakultete uni versiteto studentams siūlome lankyti šluos fa kultatyvus:
Pasaulio lietuviu verslininkų suvažiavime
trys a.r Keturi žmonės. Tik ka da reikia tuos galvijus suvaryti į tvartus, tada į pagalbą kvie čiamės iš kitų ūkių. Tuomet dir ba apie dešimt žmonių. Turiu tris, džipus ir kitokios techni kos. — Ar galvojate grįžti į Lie tuvą? — Taip. Visi gyvenime turi savo tikslą ir jo siekia. Vėliau ar anksčiau ateina metas, kai tenka savęs paklausti: ko aš no riu iš gyvenimo? Seimą man suteikė materialinį pagrindą gy venimo pradžiai. Mane nuo pat vaikystės tėvai auklėjo meilės Lietuvai dvasia. Kyla klausimas — kur aš galėsiu būti naudin gesnis Lietuvai? Ar gyvendamas Kolumbijoje, ar gyvendamas čia? Todėl yra didelė tikimybė, kad gal kada nors grįšime į Lie tuvą. — Dabar nemažai Lietuvos jaunimo nori emigruoti į Vaka rus. Ką Jūs galėtumėte jiems patarti? — Lengviausias atsakymas — nevažiuokit. Bet čia ne visai teisingas patarimas. Ieškokite savo kelio, tik neužmirškite, kad mūsų žemė čia. Mes savo lai mę turime susikurti čia. Čia yra Lietuva. Gal kitur gyventi leng viau, gal kitur gražiau, bet mums buvo nulemta čia gyven ti. Nereikia ga'.voti, kad kažkas už mus tai padarys. Lietuvą at statys tik lietuviai. — Jūs gimėte Ir augote Ko lumbijoje. Lietuvoje viešėjote ne tiek jau daug, bet vis dėlto jaučiate tėvynės šauksmą? — Jaučiu, bet tai viskas tėvų dėkai. Nuo pat mažens jie tai skiepijo mums. Skiepijo meilę ne tik Lietuvai, bet ir kraštui, kuriame gyvename. — Gal ką nors norėtumėte palinkėti buvusiems bendramin čiams ir studentams? — Gaila, turiu blogą atmintį vardams. Chebra buvo linksma ir gera., labai norėčiau su kuo nors susitikti. Tai 1975 metų kietakūnių elektronikos specia lybės fizikai. Visiems linkiu iš tvermės ir meilės. Mylėkime vienas kitą, nekreipkime dėme sio į tai, kad turime skirtingas nuomones. Būkime pakantūs vieni kitiems. — Dėkoju už nuoširdų po kalbį. Kalbėjosi Artūras ZUOKAS
1990.10.3 - .■
3
Universitas Vilnensis
. . ... ............. • • • RUDENS T AI,K Į ATGARSIAI • • •
Fotoreportažas
Ankstyvas rytmetis tik mūsų, miestiečių, supratimu, anksty vas. 9 vai. Avižienių sodinin kystės (vis dar tarybinio) ūkio kur šmėstelėjęs žmogus ir neį prasta mūsų ausiai1 tyla sakė — darbymetis... Ir ūkio bendrabu tis, kuriame įsikūrę busimieji chemikai, bylojo tą patį. Trečiakursis Rytis Kuliešius dar miegojo, kai mes pravėr.'m vaikinų „karalystės" duris. Į klausimą: „kaip gyvenate?“, Ry tis be ypatingo linksmumo tars telėjo: „normaliai..." Ir papastvkojo apie Normalų gyvenimą Normaliame tarybiniame ūkyje. — Šiandien pirma tokia sau lėta diena. Lietus jau iki gyvo kaulo nusibodo: šlapia ir šalta,. Daug mūsiškių serga, sušlampa kojas. Džiovykloje rūbai išdžiūs ta per naktį, bet jeigu sulyja iki pietų... per valandą niekaip sausas nebūsi. Aš dabar sergu — peršalau. Vakar pirtį mums pir mą kartą iškūreno — sako, „ne turim, kuo kūrenti". Jautėsi, kad teisybę sako — smalkių pri sikvėpavome. Santykiai su Vie tiniais? Normalūs, mažai juos matom. Tiesa, mano mašiną
Žinomas posakis „višta ne paukštis ■— Lenkija ne užsienis" puikiai tinka ir Bulgarijai, ku rioje teko pasisvečiuoti. Ten 3—4 savaites dirbo Universite to būriai. Saulėtoji šalis labiau priminė 16-tąją SSSR respubliką negu suverenią ir nepriklauso mą valstybę. „Bulgarija — pati nepriklausomiausia šalis pasau lyje", — sakė vietiniai bulgarai, —■ nes nuo Bulgarijos niekas ne priklauso." Tai, aišku, pokštas, įkūnijantis tikrą teisybę. Bulga riški vaisių ir daržovių konser vai neturi jokios strateginės rei kšmės, kaip pavyzdžiui, Irako ir Kuveito nafta, kurią nustojus eksportuoti kyla sąmyšis pasau linėje rinkoje. Mūsų būrį nutrenkė į juodą užkampį. Ten nebuvo nei gražių ir didelių miestų,- nei įspūdingų kalnų ar nuostabių peizažų, o tik paprastas provincijos kon servų fabrikėlis, kuriame skai čiavome savo džiaugsmo valan das, (jeigu sutiksime su prielai da, kad darbas — šventė). Skaudžiai pajutome, kad vis dar esame studentai. Mūsų si tuaciją puikiai apibūdino prie žodis „ubagą ir bažnyčioj muša". Tarybiniams studentams net Bul garijoje prasčiausios vietos ten ka. Tuo tarpu jaunimas iš kapi talistinių šalių patys pasirenka vietovę, miestą, kuriame jie norėtų dirbti, numato, kaip turi ningai ir turtingai (pvz., penkių
ROCŠTŪS AVIŽIENIŲ OBUOLIAI „apšvarino" — nusuko veidro dėlį, valytuvus. Ar mėgstate obuolių sultis? Padirbėkite Avižieniuose — ne norėsite... Suskinti obuoliai kar tais savaitę prastovi konteine riuose. Obuolyne sutikom ir kitus Ry čio draugus. Gintaras Girdžiūnas įsijungė į mūsų pradėtą po kalbį: — Į dušą neleidžia, į tualetą taip pat neleidžia, sako, nemo kame naudotis. Komendantas su elektrinku atėję apžiūrėjo kambarį ir, nusprendę, kad dvie jų lempų per daug, Vieną išsu ko. Buvom vienu metu sugalvoję bėgti iš čia: nedavė spec. rūbų. O juk sutartyje tai parašyta, sa ko „prie obuolių nereikia, o be to neturim". Normos dar nei vienam nepasisekė įvykdyti. Lie tus labai trukdo. Be to, ne taip jau paDrasta: reikia obuolius pa gal rūšis surinkti. Gerai, jei obelys viena šalia kitos, o jei ne?! Vieną dieną pralakstėm po sodą — konteinerio ieškojom. Neradom. Nusispjovėm ir išė jom. Taigi studentams nesaldus obuoliukai, oi, nesaldus. Trolei buse, vienintelėje studentų pas togėje nuo lietaus, sutikome bri-
L. Mickevičiaus nuotr. Tai ne vienintelė studentų ir sodininkų kt.
gadininką Stanislovą Olinkovičių. Ar saldus jam studentų dar bas? — Kol kas studentais nelabai esu patenkintas. Panelės ge riau galėtų dirbti, per mažai su renka. Nenori dirbti. Spec. rūbų nedavėm? Turėjome tik batus (20 porų. Iš jų 15 paėmė mer gaitės). Vaikinams batų neturė jome. Nėra fondų. Aprūpinti Vi sus apranga sunku, nes mes ne žinome, kas atvažiuos. Studentai turi suprasti, kad miesto žmo gus greitai pasiges obuolių, bul vių, jų ir dabar trūksta:. Nuimti derliri reikia bet kokiomis są lygomis, spec. rūbų stoka nepasi teisinsi. Ne dirbti, o ilsėtis čia daugelis atvažiuoja.
Praeidama pro obelis, nusis kyniau obuolį. Gražus, raudo nas atrodė. Prakandau. Rūgštis perkreipė veidą. Tokius susi raukusius ir nelinksmus jaunus veidus mačiau Avižieniuose. Studentų — nepatenkintų gyve nimo pilkuma, brigadininko — studentų darbu. Ant obels šakos šypsojosi obuolys. Neprakąstas... Liana KIŽYTE
autoavarija. Sis troleibusas — slėptuvė nuo lietaus, vėjų Ir
Bulgarija - pomidorų kraštas... „U. V." korespondentas Laim as FERGIZAS pabandė užsirašyti Į vieną iš daugelio studentų btlrlų, vykusių iią vasarą j broliškąją Bulgarijos Liaudies Respubliką. Kon kursas j būrį priminė stojamuosius egzaminus. Universite to prestižines specialybes. Mūši korespondentui pavyko. Tačiau ar tikrai visi buvo tokie užkietėję darbštuoliai, kaip atrodė, ar juos traukė magiškas žodis „užsienis"? žvaigždučių restoranuose) pra leisti laisvalaikį. Apgyvendino mus kartoniniuose barakuose (toks oficialus pastatų pavadi nimas). Kartono sienos nekėlė pasitikėjimo, tačiau buvo labai patogu juose organizuoti šokius: muziką viename kambaryje gir dėdavo visi ir galėdavo šokti... savo kampuose. Stalų ten irgi niekas nepripažįsta (kaimyninės Turkijos įtaka), todėl lašinius pjaustydavom ir vyno butelius statydavome ant grindų. Sėdė davom turkiškai ir saviškai ant patiestų „demblių" (čiužinių). Taupydami levus, iš ryto valgy kloje nepusryčiaudavome. Darbo vietoje sočiausiai buvo galima pasisotinti persikais, slyvomis, vyšnių kompotais, agurkais, po midorais. Maloniausias darbas — gamykloje pjaustyti persikus kompotams. Netikėkite, kad per sikai vidurius „išvalo" — po „adaptacijos" rydavome juos iki .nebegalėj imo, ir nieko! Persikų
dorojimo darbo esmė tokia: rei kia perpjauti persiką į 4 da lis ir išimti kauliuką. Pripjaustei vieną standartinę dėžę — levą uždirbai. Tačiau dažniau tekdavo rinkti pomidorus. Gau sybė pomidorų! Jų sėklos trykšdavo pro basų kojų tarpupirš čius, jais plaudavomės rankas, tačiau tai smulkmenos. Tonos dar žovių supūdavo, likdavo nenuskintos, nors mūsų būrys per die ną nuskindavo po keletą tonų. Atrodo, kad apie 80 proc. išau gusių pomidorų bulgarai palei džia vėjais, nesugeba sudoroti, net padedami talkininkų iš už sienio. Mums teko padirbėti ir monotonišką darbą prie konser vavimo linijos. „Žodis „konve jeris" tapo kaip keiksmažodis. Visaliaudinis vogimas, taip va dinamas nešimu, ne naujiena ir broliškoje Bulgarijoje, tačiau pačią pirmą dieną buvome su pakuoti. Vėliau paaiškėjo, kad net gamyklos teritorijoje ne-
------
Ech, išradingi tie suvalkiečiai... TAIP DIRBOME
Žiniai, žurnalistas visokio gy venimo, įvairių kolūkio papro čių turi būti matęs. Išsižiotum kalbėdamasis kokioj fermoj su nusipelniusia melžėjai, jei tuo pačiu metu išvystum karvės snukį bitume. Dabar gi net gal ir dėmesio neatkreiptum. Mat, prisiži ūrėj o kursiokai įvairių „juokų", kai dažė sienas bitumu ir po dažų sluoksniu laidojo šimtus mūšių, matė, kaip plauna' per purvynus atplaukusias kar ves, kaip gaujos žiurkių laksto kiaulių fermose. Kolūkiečiai aiškina., kad dažymas bitumu jo kiu būdu ne kenksmingas dar bas. Dažai dažais, bet kaip ap sisaugoti nuo karvių, kurios ne spėji nusisukti, žiūrėk, jau ir nulaižę. Kitais sykiais šios fer mos darbininkėliai kvepėdavo natūralaus gamtinio produkto kvapu. „Ką veikėt?" — klausdąvom sukdami į šalį uoslės aparatą. „Tiesėm medinį takelį virš srutų". Jei bent Vienas žmogus čia galvotų, grindis pa keltų, išbetonuotų slenkstį. Lau ke šlapia, tai dar ir purvai su bėga" — kategoriški žurnalistai. Taigi, jeigu jus kada veš Sakių pusėn, ir dar į Kubilių fermas, žinokit, laukia panašus darbelis. Žurnalistų darbščiomis rankomis išklotas takelis ilgai neišlaikys. Man teko rimtesnis darbas — šliaužioti grūdų sandelyje su apverstu grėbliu ir lyginti grū dų paviršių. Dienele pašliaužio jus, plaučiai pridulkėjo, bet akys šį tą dar matė: džiaugėmės darbu ir ilgai (po to dar dvi dienas) neišėjome į darba. Ter mometrų neturėjome, todėl nu stebinti temperatūros a/ukštumu negaliu. Mus gelbėjo tik ameri kietiškas aspirinas. Trečdaliui kolektyvo teko gulti į lovas ir išprakaituoti. Deja, ne nuo dar bo... Priežastis: grūdai „degė", buvo sušutę ir drėgni, o mes, nelabai suvokdavom kolūkietiš ko gyvenimo paslaptis, padrybsojom ant prūdų. O nuo darbo braukė prakaita mūsų vaikinu kai: statė Plokščiu kolūkio pir mininkui narna. Argi ne pagal ba žemdirbiams nuimti derliu? Algalapyje, žinia, tai skambėjo „kanalizacijos tiesimas" ar „ap linkos tvarkymas". Tafol! Pir mąsias dienas sneciallzavomės rinkti akmenis. Visa diena po tris žmones badavome paskui vežimą. Seniokai Suvalkijoj be galio kieti. Šukuodavome ta na/tj lanka kelis kartus. „Jei liks lanke bent vienas akmuo, DrtN' as oali savaitei sustoti". Trečia diena supratom, kad žmoge liams svarbu kuo daugiau vAžiu lauke palikti — tada kolūkis a.rkli duos... Prie šio darbo ne puolėm labai entuziastingai, bet padirbėję sandėly vėl prašėmės akmenų rinkti. „Akmenys dar nenamošti", — aiškino viena rvta kolūkio nrofsrtunnos Pir mininkas, mūsų pramintas „Tuš
galima valgyti konservų. Mat mes per darbo dieną vidutiniš kai uždirbdavome po tris stiklai nius persikų kompoto (kompotas kainuoja po 2 levus su stotinkais, o mūsų dienos uždarbis — 7,80 L). Suvalgomos produkcijos nuos toliai „akivaizdūs", tačiau kai keliant konteinerį dėl netvarkin gų durelių išbyrėdavo ir suduž davo dešimtys stiklainių — dėl to niekas nesijaudindavo. Juk
čių reikalų ministru", kiekvieną dieną žymintis mūsų lankomu mą ir išmokęs visų pavardes. Mūsiškiai badė: „Ką, dar nepribarstė?" O akmenų tądien bu vo išties nors tvenkinius tvenk. Paruošė! Kiti dirbo karvių nusiaubta me presuotų šiaudų lauke. Rei kėjo šake sukišti karvių išpe šiotus šiaudus, o dar keli dir bo prie sėmenų valymo maši nos. Ar žinot, iš kur atsiranda sėmenys? Ogi — iš linų! Dabar štai ir išaiškėja mūsų nereika lingumas Plokščių kolūkyje. Ūkis augina linus, todėl ir ge resnių nei anksčiau išvardinti darbai mums pasiūlyti negalėjo. Dabar jau aišku, kad kolūkiui nereikėjo sutikti mus priimti. Sako, kolūkis neliko patenkin tas mūsų darbu. Taip, paskuti niąsias tris dienas tinginiavome bulvių lauke. „Ir ko plėšytis" — diskutavome susėdę ant kibirų. Persiplėštume, bet penkių rublių neuždirbtume. Nusimanantys įkainiuose dar kažką mėgino aiškintis su kolūkio valdžia. Tuščios kalbos. Tiek dirbom, o kiek uždirbom. Kas visą 100 rub, o kas devynis. Iš tų 9, 80 panelė Ieva negavo. Išvačiuojant pritrūkome vienos poros gumi nių batų. Taip ir liko prieš po rą dienų išvykuslos Ievos už batus pasirašytas pliusas ne nubrauktas. Negavo Ieva atly ginimo, nes batai, 9,70 rub. kai nuoja. O kai jūs sutiksit žurna listę Ievą, būtinai atkrelpkit dė mesį į jos avalynę. Tačiau di desnė tikimybė, kad jie kuT nors Kubilių apylinkėse užklim pę, nes dar netokių kuriozų pa tyrėme.
TAIP GYVENOME
Savaitgaliais mūsų nemaitin davo. Paskutinę savaitę atjungė (tiksliau nepripumpuodavo) van denį. Dantų šepetėlius veždavomės į kontorą ir ten vos ne prie kolūkio pirmininko durų prausdaivomės. Į pirtį vežė 3 kartus (anie 20 km smėlėtu ke liuku dulkėtu autobusu). Liūd niau buvo su tualetu. Mergaičių WC virvelė nutrūko gal antrą diena ir šiaip ten kažkas užsi kimšo. todAl tualetas buvo už plombuotas. Liko vyrų. Ir tas be vandens. Pasiūlymų, kaip protlnoiau juo pasinaudojus, bu vo įvairiu. Jei jūs nufaučiate, kad kada nors patvs galit pa tekti i tokias ekstremalias sąly gas, kreinkltės į antrakursius žurnalistus. Jie padės rasti iš eitį. Šiais metais niekas mūsų nepraudinn TAvynAs meile, never tė važiuoti į kolūkį, tačiau draugiškai nepatarė pasilikti. Gal tik mums taip „pasisekė". Nei mes patenkinti, nei mumis kas nors džiaugėsi, nebent pir mininko žodžiais tariant, „nak tinė komercija". Ech, kolūkis... Agnė ANDRIULYTE
tai — gamyklos nuostoliai... Kaip gera grįžus į Vilnių nu sipirkti puodelį kavos už 30 kap. Tenai (juodojoje rinkoje levo ir rublio santykis 1:2) toks ma lonumas kainuoja nuo 1 iki 3 rublių. Pvz., Lomicoje, mūsų miestely, kava kainuoja 50 stotlnkų, Vellko Tvlnove 1 levas, Sofijoje — 1,5 levo. Apie lais valaikį — kitame numeryje.
l4 I"
1990.10. 3 |
Universitas Vilnensis
„BUBO BUBO-90“
MIELI STUDENTAI, Redakcija gavo žinią, kad tūkstančiai Amerikos kole džų studentų nori susiraši nėti su anglų kalbą mo kančiais Lietuvos studen tais. Siekiant užmegzti ry šius tarp abiejų valstybių, organizacija „One-2-One America" įkūrė kompiute rinį duomenų banką. Jei norite, kad Jus pasiektų laiškai iš už Atlanto, nu siųskite savo aiškiai spausdintom raidėm užrašytus duomenis: Ir aš tokia buvau. .. Tai nuotraukos iš pavasarį Universitete vykusios šeštosios humoristinių fotografijų parodos „Bubo Bubo-90". Pateikiame šioje parodoje eksponuotas fotografo V. Markevičiaus nuotraukas.
Veteranas. Labai sunku papasakoti apie tai, kas nepapasakojama. Mane turėtų gerai suprasti tie, kurie taip pat rugsėjo 14—16 dienomis buvo muzikos šventėje „Bobų vasara" Pasvalyje. Kurie daly vavo joje nuo pat pirmo bardų pasirodymo penktadienio vaka rą iki baigiamojo koncerto sek madienį. Koks tai festivalis? Jis dar jaunas ir ne toks žinomas, kaip, pavyzdžiui, džiazo festivalis Birš tone. (Beje, Pasvalyje kažkas pareiškė, kad gimsta „antras Birštonas"). „Bobų vasara" or ganizuojama ketvirti metai. Pats festivalio pavadinimas bu vo sugalvotas tik pernai. Or ganizuoja jį jaunimo kūrybinis susivienijimas SAS. Tokie trumpi duomenys. O dabar apie tai, kas vyko šį rudenį. Festivalį pra dėjo bardai. Dalyvavo Paulius Arlauskas ir Saulė Laurinaitytė
TRYS DIENOS BOBŲ VASAROS (tai daug ar mažai?) iš Šiaulių, Rita ir Alfredas Ku kaičiai iš Kauno ir Romo Gyžio vadovaujamas trio iš Vilniaus. Ramus vakaras su gitaromis bu vo pratęstas „Dūdorių" klube, kur galėjo groti kas tik norėjo. Be visų kitų dainiĮ, buvo ati duota duoklė ir festivaliui — kelios dainos apie bobas. Antras vakaras — džiazo mu zikos. Du koncertai — nuo pen kių ir nuo devynių valandų, o vėliau dar naktinis džemselšenas tam pačiam „Dūdorių" klube ilgam pasotino džiazu. Man at rodo, kad kitais metais Pasvalio kultūros namų salė gali nebesu
talpinti visų norinčiųjų, net net gi tie, kurie buvo atvažiavę pa siklausyti tik džiazo, kitais me tais atsineš mažiausiai dar po penkis savo draugus. O atsi vežti verta. Kad jūs tuo patikėtumėt, užtenka vien paminėti da lyvius — Rolando Babraičio va dovaujamą ansamblį (Utena, Klaipėda), Liubčenko Altksandr'ą (Dnepropetrovskas), NBA (Vilnius), duetą „Petrarka") Pet ras Vyšniauskas ir Arkadijus Gotesmanas iš Vilniaus), „Sezon Doždej“ (Leningradas), X ženklo grupė (Vilnius). Sekmadienį du koncertai buvo
Tai įdomu
STUDENTAI!
PASAULIO TURTUOLIAI
SKUBĖKITE ĮSIGYTI!
Kaip mūs informuoja ameri kiečių ekonominis žurnalas „FORBES", turtingiausias pa saulyje žmogus — japonų gele žinkelių ir automatinių įrengi mų magnatas Yoshaiki Tsutsumi, turintis 16 milijardų dolerių vertės turtą. Y. Tsutsumi jau ketvirti metai pirmauja tarptau tiniame milijardierių elito žur nalo suvestinėse, kuriose yra 271 pavienių asmenų ar šeimų pavardės. Antroje vietoje taip pat ja ponas — Taikichirp Mori. Tre čioje vietoje amerikiečių smul kios prekybos karalius Sam Moore Walton ir jo šeima — 13,3 milijardų dolerių. JAV yra 99 milijardieriai ar milijardierių šeimos. Japonija pagal milijardierių skaičių yra aptra — 40, Vokietija — trečia, — 38. Vakarų Vokietijoje turtingiau sias supermarketų sąvininkas Erivan Haub, kurio turtas vir šija 5 milijardus dolerių.
Pagal „Ostsee—Zeitung" parengė Artūras ZUOKAS
... Sanaforija-profilaktoriumas tenkina vi sus studentų poreikius. ... Kelialapio kaina 15 rub. 30 kap.
... Gydytis galima ambulatoriškai {mai tintis kitose Universiteto valgyklose] ... Pamainos trukmė — 24 dienos.
... Studentams — donorams suteikiama pirmenybė gydytis mūsų Universiteto profilaktoriume. ... Studentai sfomotologiniame proteza vimo kab. protezuojami NEMOKAMAI.
... Be gydymo proceso Jūsų laukia įvai rios pramogos, kurios padės linksmai praleisti visą gydymosi periodą.
skirti rokui. Grojo „BaltikBlus" (international), „Dva Samoliota" (Leningradas), „Generais Burts“ (Ryga), „Ir visa tai kas yra gražu, yra gražu" (Vilnius), „K. Remonts" (Ryga), vėl „Se zon Doždej", „Zig Zag" (Ryga) ir užbaigė festivalį pasvaliečių grupė „Plentas". Svečiai skirstėsi paryčiais. Nepapasakojama pati festiva lio atmosfera, kur visi' savi ir visi lygūs, kur pasaulinio garso muzikantai ir koks nors Vilniaus pankas laisvai susikalbėdavo, kur muzikantus, visai nepažįs tamus ir pirmą kartą vienas kitą mačiusius, vienijo muzika ir im provizacijos. Na ir dar — nepa kartojamas Pasvalio alus. -• Kaip tau čia patinka?, — vieną vakarą paklausiau kitos spaudos atstovės. — Kraftl Ir ji buvo teisi. Jurga MAMINSKAITĖ
... O taip pat Jūsų laukia:
1. Procedūrinis kabinetas 2. Fizioferapinis kabinetas 3. Gydomosios fizkultūros kab. 4. Hidroterapija 5. Dvivietės ir trivietės gyvenamos pa talpos 6. Ginekologinis kabinetas 7. Pusryčiai, pietūs, vakarienė 8. Sausas masažas 9. Gydomojo purvo ekstraktas.
VU sanatorijos profilaktoriumo pamai nų grafikas 1990 m.:
* nuo spalio 19 d. iki lapkričio 11d.
* nuo lapkričio 12 d. iki gruodžio 5 d. * nuo gruodžio 6 d. iki gruodžio 29 d. Skubėkite įsigyti kelialapius sąjungoje!
studentų
Sanatorijos-profilaktoriumo Vilnius, Olandų g-vė Nr. 51.
adresas:
1. 2. 3. 4. 5. 6.
Pavardę, vardą Adresą Amžių Lytį Ką studijuojate Laisvalaikio užsiėmimą Siųskite šiuo adresu: One-2-One America 4102 East 7 th Sfreet Suite 661, Long Beach California 90814 U.S.A.
Nerašykite ilgų laiškų. „U. V." inf.
PAMESTI
PAŽYMĖJIMAI Dingusius studentų pažymė jimus Nr. 8810035, išduotą ChF studentui Gintarui KRUCKUI, Nr. 8610478, išduotą FilF studen tei Daliai BALVOClUTEI, Nr. 8711437, išduotą FilF studentei Zitai KURPYTEI, Nr. 8810678, išduotą GVEF studentei Vilijai DABKEVICIŪTEI, Nr. 8910640, išduotą EKFF studentei Beatričei KOVALIUKAITEI, Nr. 8910527, išduotą EKFF studentui Audriui KVEDERUI, Nr. 8610695, išduo tą MF studentei Jūratei SIAULYTEI, Nr. 8610687, išduotą MF studentei Jolitai PAUKŠTY TEI, Nr. 8610396, išduotą EKFF studentei Aldai ČER NIAUSKAITEI, Nr. 8611343, iš duotą Filos F studentei Danguo lei VILTRAKYTEI, Nr. 8810234, išduotą EKFF studentui Nerijui IVANAUSKUI, Nr. 894752, iš duotą MF studentei Solveigai SADAUSKAITEI, Nr. 8710596, išduotą EKFF studentei Linai ARMAKAVICIUTEI, Nr. 88’1531, išduotą MF studentui Aleksui MAKULAVlClUI, laikyti nega liojančiais.
STUDENTŲ ŠEIMŲ DĖMESIUI! Studentų sąjunga gavo šias elektros prekes: lygintuvus (69), sulčių spaudimo mašinėles (7), mikserius (9), mėsos mali mo mašinėles (7), kavos malimo mašinė les (76), bulvių trintuves (35). Šeimos, kurios nori įsigyti vieną iš iš
vardintų prekių, atneškite pareiškimus j Studentų sąjungos sekretoriatą. Su savi mi turėkite pasą.
Studentai, norintys pasigydyti ir pail sėti sanatorijose, atneškite pareiškimus į
Studentų sąjungą iki spalio 8 d.
Pareiškimus priimame iki spalio 8 d. 15 vai. VU Studentų sąjunga
Istorijos fakulteto II kurso žurnalistai nuoširdžiai užjau čia Nerijų KESMINĄ dėl jo mamos mirties.
Ūkio padalinių kolektyvas nuoširdžiai užjaučia darbuo toją Aleksą ClPINĮ dėl jo iėvo mirties.
VU Studentų sąjungos sekretoriatas
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universitas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79. Tiražas 4500. MIP steigimo liudijimo Nr. 321. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Spausdino Leidybos įmonė „Spauda", Vilnius, Kosmonautų pr. 60. ĖJKeHeAeAMrnK BsAkmoccKoro ymiBepcMTera. PeftaKTop JI. KtlHfHre. 232734, Bhakhsoc, YnEsepcmeTO, 3. TuncrpatĮma
Redaktorė L. KIŽYTE