Tarybinis Studentas, 1961 m. balandžio 15 d. Nr. 12 (391) by Vilniaus universitetas

LAUKIAME JŪSŲ, DRAUGAI! KVIEČIAME TAVE

VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! JAUNUOLIAI IR JAUNUOLES! MOKYKITĖS GYVENTI IR DIRBTI KOMUNISTIŠKAI! UGDYKITĖS DARBŠTUMĄ IR DRAUSMINGUMĄ, PUIKIAS MO RALINES SAVYBES! IŠTIKIMAI SAUGOKITE REVO LIUCINES TRADICIJAS, BŪKITE SĄMONINGI KO MUNIZMO STATYTOJAI! TEGYVUOJA ŠLOVINGAS TARYBINIS JAUNI MAS! (IŠ TSKP CK Sūkių 1961 metų Gegužės Pirmajai)

Brangus drauge darbininke, lūkletl, abituriente! Mūsų ižius — audringas elektro ms vystymosi amžius. Ji ; labiau užvaldo visas mūveikimo sritis. Radijas, kis, televizija, magnetinis garužrašymas tapo neatskiriami ogaus gyvenimo palydovai, dijo bangos sujungė pačius ūmiausius viso pasaulio upelius. Įvairiais metų lalls, esant blogam orui, dielr nakt(, siaučiant vėtroms VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, audroms, radlolokatorlaus ndulys rodo kelią laivams, PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS tuvams. Spartus matemati1961 m. balandžio 15 d. Nemokamai j ir fizikos vystymasis įga- Nr. 12 (391) o išvesti l kosmosą pirmąjį .iįmonautą — tarybinį pilietį ' | Gagarlną.

MATEMATIKA-MOKSLŲ KARALIENĖ

AR neretai ir šiandien D moksleiviui kyla klausi-

■■■■■ a

nobranduolines reakcijas ir ktlškai gauti neribotą enerĮHis šaltinį, Išplėsti branduo i lio skaldymo produktų ir I ■ ioaktyviųjų izotopų naudoij ą liaudies ūkyje, išspręsti « lįipleksinio gamybos proceų mechanizavlmo bei automaplačiai I ivimo priemones, ■ idojant fizikos, skaičiavimo . Bhnlkos laimėjimus. s Į/alstybė skiria šimtatūksq tinęs lėšas mašininės mateI tikos ir skaičiavimo technlI vystymui. Prie Universi»tc steigiamas atskiras skaiIj.imo centras. Vien Univerti to skaičiavimo centro įstei[iniui, neskaitant eksploata- I s išlaidų, numatoma lšleis_ I teli šimtai tūkstančių rub li 'J Jaujų mašinų valdymui, jų ilinimul reikalingi specia u li, kurių didelė dalis yra ■fiiama Universiteto Flzikosrj Lematikos fakultete. "I Todėl jaunuoli, jei tave do vi a naujos problemos, pla■ galimybės toliau kvalifi)l fltis pasirinktoje srityje, mo ji ilška technika, radioelektH ka, branduolio, puslaidiKiq fizika, spektroskopija, ei myli darbą ir trokšti pra■ntl tiksliuosius mokslus, Bejodamas pasirink studijų 1 dvidešimto amžiaus slų fakultete — FizikosM imatikos fakultete.

Ii Vi

■ Universiteto astronomijos • servatorijoje sumontuotas < cm skersmens teleskopasj flektorius. šiuo metu vyks ta teleskopo reguliavimas. ■ Teleskopas aprūpintas nau ja pagalbine optika. Tai leis ■ 'naudoti JĮ spektroskopijai. »iuqiaspalveii fotometrijai, • dėlių tiksli tikslumu pasižymin ti'i elektrofotometrijal. Tele-

B opas geriausiai tiks žvaigžu|Ml spiečių ir kitų nedide-

mas: kam reikalinga matematika, kam jos mokytis. Juk kartais tenka ir iš vyresniųjų . išgirsti, kad jie taip pat mo kėsi matematikos, bet seniai ją užmiršę, nes gyvenime tų žinių panaudoti neprisiėję. Kai kas net teigia, kad mate matika esanti reikalinga tik proto gimnastikai, kaip, saky sime, rebusai arba šachma tai. Pagaliau, dar ir šiandien plačiojoje visuomenėje gana paplitusi nuomonė, kad mate matikos mokslas jau seniai esąs užbaigtas, kad visa, kas buvę galima atrasti, jau se niai surasta ir surašyta vado vėliuose bei žinynuose, ir nieko naujo sugalvoti esą ne galima. Belieka tik iškalti tas žinias. Taigi, matematika esanti „sausas" mokslas,' jame nesą dirvos kūrybai. Todėl ir matematikai kartais įsivaiz duojami kaip „sausi“, nuobo dūs žmonės, iškalę didelį skaičių formulių bei teore mų, ir visas jų uždavinys — tik perteikti tas iškaltas ži nias mokiniams. Dažnai net išsilavinę žmonės, gūsčiodami pečiais, nustebę klausia: argi matematikoje dar gali ma padaryti ką nors nauja. Ar iš tikrųjų taip yra? Matematikos žinių, kad ir nedaug, kad ir labai papras tų, kasdien reikia kiekvienam žmogui. Jei atidžiai paanali zuotume bet kurio žmogaus kasdieninę veiklą, tai pama tytume, kad jam kasdien ten ka skaičiuoti, susidurti su pa grindiniais matais, paprasčiausiomis geometrlnėmis formomis. Su visu tuo mes taip apsipratę, jog ir nepastebime. Žymial Žymiai daugiau matemati kos žinių reikia įvairių masi nių profesijų darbuotojams: kvalifikuotam darbininku* lių dangaus sričių, o taip pat atskirų Įdomesnių žvaigždžių tyrimams. Naujai sumontuotas Vilniaus observatorijos teleskopas, vi sos Tarybų Sąjungos mastu, yra vidutinio dydžio. Kol kas jis yra pats didžiausias Pabaltyje. Nuotraukoje matome IV k. studentą L. Kuli, atliekanti tyrimus šiuo teleskopu. T'ekstas ir nuotr. G. KAKARO

Prof J. KUBILIUS, Universiteto rektorius, fizikos-matematikos mokslų daktaras

lų galimybes, praturtina jų metodus. Matyt, nebeužilgo be rimtesnio matematinio pa siruošimo negalės apsieiti be veik visų sričių specialistai. Matematika kartu su kitais pagrindiniais mokslais yra pa šaukta nušviesti technikai ir gamybai naujus kelius, pa žinti pasaulį ir pajungti žmo gaus reikalams naujas gam tos jėgas. Štai keletas naujesnių ma tematikos pritaikymo sričių. Ekonominio planavimo reikšmė yra labai didelė kiek vienoje šalyje. Ji ypač didelė mūsų šalyje, kur liaudies ūkis vystomas pagal vieningą valstybinį planą. Nors pla nuojant remiamasi objekty viais duomenimis, tačiau dėl nepaprasto sudėtingumo čia ir t. t., nekalbant jau apie ar didelę reikšmę turi atskirų chitekto, inžinieriaus ir kitas darbuotojų intuicija, jų sub patirtis. profesijas, kuriems matemati jektyvios pažiūros, kos žinių ypač reikia šian Todėl rasti geriausią plano dien, audringo technikos pro variantą praktiškai neįmano ma. Pastaruoju metu matema greso laikais. tikams pavyko rasti optima Matematika yra vienas iš laus planavimo metodus, pa pagrindinių mokslų. Be jos naudojant elektronines skai žinių negalima mokytis kitų čiavimo mašinas. Praktika ro dalykų: fizikos, astronomijos, do, kad daugeliu atvejų šie chemijos, technikos ir t. t. metodai duoda nuo dešimčių Tiesa, matematikos žinios, iki šimtų procentų ekonomi kurių mokoma vidurinėje jos. Šiuo metu vyksta spar mokykloje, jau seniai mokslui tus matematikos metodų ver žinomos. Tas, žinoma, nereiš žimasis į ekonomikos moks kia, kad matematika jau už lus. baigtas mokslas. JI, kaip ir Matematika ir medicina. Iš kiti mokslai, nuolat vystosi, karto atrodytų, kad tie moks turtėja naujais dideliais atra lai nedaug teturi bendro. dimais. Gamyba ir kiti moks Šiandien matematikos meto lai bei vidinė matematikos dai padeda gydytojui elektro raida kelia kasdien naujas ninių skaičiavimo mašinų pa problemas. Be jų sprendimo galba greit ir patikimai nu nebūtų įmanoma kitų mokslų statyti kai kurių ligų diag bei technikos pažanga. Mate nozę. Neužilgo žymi gydyto matikos reikšmė ypač Išaugo jų dalis turės įsigyti be me dabar, kai žmonija žengia i dicininio dar ir matematinį tarpplanetinlų kelionių, ato bei techninį išsilavinimą. minės energijos ir klbernetlKalbotyra beveik iki pas nės automatikos amžių. tarojo meto buvo laikoma Matematikos pritaikymų mokslo šaka, kurioje matema sritis nepaprastai Išsiplėtė. tikos metodai niekada nebus Salia klasikinių matematikos pritaikyti. Tačiau ir ji neatlai pritaikymo sričių — fizikos, kė matematikos metodų ata vertimas iš astronomijos, chemijos, tech kos. Mašininis nikos mokslų, kur nė žings vienos kalbos į kitą pareika nio negalima žengti be mate lavo naujų, galingų matema matikos, į jos pritaikymų sfe tikos metodų. Atsirado nauja rą pateko biologija, medici mokslo šaka — matematinė na, ekonomika ir net kalbo lingvistika, kuri matemati tyra. Šiandien matematika kos metodais nagrinėja kalbų tampa bevelk visų mokslų dėsnius. Didžiulio perversmo moksmetodu. Matematikos pritai kymas praplečia įvairių moks-

le ir gamyboje perspektyvas atveria tolesnė elektroninių skaičiavimo mašinų raida ir jų paplitimas. Kibernetinės mašinos gali pakeisti ne tik žmogaus raumenų jėgą, bet ir mechanizuoti daugeliu at vejų žmogaus protinį darbą. Šiandien jau sukurtos ir ku riamos mašinos, kurios gali valdyti Ištisus fabrikus, vai ruoti lėktuvus, laivus, lošti šachmatais, balsu skaityti knygą, užrašyti raidėmis kal bą ir t. t. Pagrindinį vaidme nį kuriant tokias mašinas vai dina matematikos metodai. Senovėje matematiką va dindavo mokslų karaliene. Šiandien ji beveik tokia ir yra savo metodų universalumu ir pritaikymų diapazono platumu.

sius dirbtinius Žemės palydo vus (DŽP) prie Vilniaus Uni versiteto astronomijos kated ros buvo [steigta ir aprūpinta specialia aparatūra vizualinė DŽP stebėjimų stotis. Stotyje daugiausia dirba Fizikos-mate matikos fakulteto studen tai. Už vertingą moksli nę informaciją Ir gerą sto ties darbą aktyviausieji ste bėtojai ne kartą buvo apdo vanoti TSRS Mokslų akademi jos Garbės raštais bei pinigi nėmis premijomis. 1960 m. pabaigoje Vilniaus DŽP stebėjimų stotis gavo fo tografinę kamerą, skirtą tiek šviesiems, tiek ir gana silp niems palydovams fotografuo ti. V. kurso astrofizikas A. Juodokas, praėjęs Inst ruktažą Pulkovo observatori joje, šiandien sėkmingai foto grafuoja su minėta kamera ir perteikia patyrimą Jaunie siems draugams. JI ir matome nuotraukoje. ' A. PUČINSKAS

♦

Musų praktika

Pavasario semestre visas mū sų kursas išsiskirstė. Vieni nu ėjo i LTSR Mokslų Akademiją, kiti Į skaičiavimo mašinų, šli favimo staklių, treti į grąžtų, telemazgų gamyklas. 16 mūsų kurso draugų ga mybinę praktiką atliko Vilniaus skaičiavimo mašinų fabrike ir 9 — telemazgų gamykloje. Vieni dirbo surinkimo ceche prie per foratorių gamybos, kiti prie e’ektrinio montažo darbų, tre ti prie didžiulės ELt-80-3 tipo elektroninės mašinos derinimo. Susipažinome su įvairiais opti niais ir metalografiniais matavi mo prietaisais, matavimų meto dika. Keli draugai dirbo specia liame prietaisų konstruavimo biure. Šia gamybine praktika, darbu gamyboje mes labai patenkinti. O po metų, gavę diplomus, pa pildysime šių fabrikų cechus, laboratorijas, konstruavimo biu rus. Savo sąžiningu darbu pri sidėsime prie Partijos ir Vyriau sybės iškeltų uždavinių pramo nei įgyvendinimo. IV k. fizikos spec. studentai A. BELICKAITĖ, E. OŽELYTĖ, I. PARADAUSKAITĖ, V. VALIUKĖNAS

♦

♦ ♦

♦

Specializacijos 1. FIZIKOS SPECIALY BĖJE:

2. MATEMATIKOS SPE CIALYBĖJE:

radiofizika, skaičiavimo matemati + puslaidininkių fizika, ka, + funkcijų teorija, O astronomija, tikimybių teorija, + teorinė fizika, + geometrija, O optika ir spektroskoO algebra ir skaičių teo Pija. rija. Stojantieji į Fizikos-matematikos fakultetą laiko šiuos egzaminus: 1) lietuvių kalbos __ _ _______ _ (rašinys), ir literatūros 2) matematikos (raštu ir žodžiu), 3) fizikos (žodžiu), 4) vienos užsienio kalbos (žodžiu).

FONDAI DIDĖJA

Tuoj po karo fakulteto biblioteka savo fonduose, įskai tant knygas, žurnalus, mokslinių darbų atspaudus ir di sertacijas, turėjo 13999 vienetus. čtni^nnf^9!15^ blbU®t®kos knygų fondas pradėjo spar čiai augti. Ir dabar padidėjo beveik tris kartus. O visoje Universiteto bibliotekoje yra daugiau kaip 1700000 knyįois met.a,s Saunaml 151 pavadinimo žurnaUi iš jų 53 — užsienio kalbomis. Knygų fondai di dės ir toliau. Visais fakulteto ir Universiteto bibliotekų fondais lais vai naudojasi dėstytojai ir studentai, gilindami savo ži nias fizikoje ir matematikoje. O. CHOMSKIENE, FMF bibliotekos vedėja

Mes tokių sąlygų neturėjome VISIEMS yra žinoma senovės graikų leqenda apie Prometė jų. Prometėjas, pasigailėjęs žmonių, kuriuos Olimpo dievai taikė tamsoje, pavogė iš dievų ugnies paslaptį ir atnešė ją vargstantiems žmonėms. Užsi rūstinęs Dzeusas pasmerkė Prometėjų už tai žiaurioms kan čioms. Šioje legendoje yra ir dar viena paslauga, kurią atliko Prometėjus. Kartu su ugnimi jis atnešęs ir skaičių paslaptį. Tai rodo, kad senovės graikai tei singai suprato nepaprastą skai čiaus reikšmę. Jau tuomet dau geliui buvo aišku, kad be skai čių ir jų savybių neįmanoma laivų, ginklų gamybą, gražių pastatų, kanalų statyba, jūrei vystė ir pan. žodžiu, visa tai. kas maitino, rengė, darė kultū ringą graikų tautą.

Mūsų laikais nereikia įrodi nėjimo, kad suprastume, jog visa šių dienų kultūra būtų ne įmanoma be gero skaičių ir jų veiksmų pažinimo, atseit — be matematikos. Be matematikos šiandien neapsieina nei fizika, nei chemija, nei astronomija, kurie daro stebuklus mūsų gy venime. Nuo senovės laikų matemati ka buvo branginama ir kaip galinga priemonė žmogaus pro tui lavinti, logiškam mąstymui ugdyti. Todėl į bendrojo lavi nimo mokyklų planus buvo

(traukiama ir matematika. Jai suprasti ir įsigilinti seniau rei kėdavo labai daug laiko ir triū so. Dabartiniu metu matematika yra tiek išaugusi, išsišakojusi, įsiterpia į plačiausias kitų moks lų ir žmogaus veiklos sritis, kad vienam žmogui, neįmanoma ją aprėpti. Laimei, kartu su tuo jai studijuoti metodai ir sąly gos irgi labai pasikeitė į gerąją pusę. Aukštosios matematikos dėsty mo metodai dabar yra tiek iš tobulinti, kad, pavyzdžiui, eili nis, pakankamai darbštus jau nuolis universitetinių studijų lai ku didelio vargo gali įsisa-

NESIGAILIM JEGLI Tarybinės santvarkos, mūsų už pažangumą. Fakulteto studentai palaiko Komunistų partijos išmintin kitų gos politikos dėka. Tarybų draugiškus ryšius su Lietuvos, kaip ir visos Tarybų broliškųjų respublikų ir užsie šalies jaunimui, sudarytos vi nio šalių — Cekoslavakijos, Vengrijos, Kinijos 'studentais, sos sąlygos mokytis. Aukštoji Kiekvienais metais organizuo mokykla, vykdydama TSRS jami draugystės vakarai su Aukščiausiosios Tarybos Ant Vilniaus ir Šiaulių pedagogi rosios sesijos priimtą įstaty nių institutų Fizikos-matemati fakultetų studentais. Nuo mą dėl tolesnio liaudies švieti kos širdžiai, šiltai praeina susitiki mo sistemos vystymo ir vėles mai su Leningrado. Tartu, nius nutarimus, pertvarko Lvovo, Rygos, Maskvos, Tbi darbą taip, kad iš aukštosios lisi, Odesos, Minsko ir kt. mokyklos suolo išeitų visapu miestų studentais. Ruošiant aukštos kvaliflka siškai išsilavinę, gerai paruoš cljos specialistus, fakulteto ti praktiniam darbui specialis profesoriai, docentai, dėstyto jai, visas daugianacionalinis tai. Didelį darbą atlieka fakulte kolektyvas negaili jėgų, ati duoda visą savo širdį, protą te veikiančios komjaunimo ir ir meilę jaunųjų komunizmo profsąjungos organizacijos. Jos kūrėjų, nenuilstamų mokslo aktyviai padeda dekanatui, entuziastų, ištikimų ir atsida partinei organizacijai, ruošiant vusių Komunistų partijai spe cialistų paruošimui. aukštos kvalifikacijos specia St. STONKUS, listus, kovoja už gilų visuome FMF Partinio biuro sekretorius ninių disciplinų įsisavinimą,

FIZIKOS bei matemati kos reikšmė mūsų gyveni me šiandien yra nepaprastai didelė. Visiems Ji daugiau ar mažiau žinoma, todėl ne kartosiu jos, tuo labiau, kad šio laikraščio pusią piuose kai kas nušviesta. Galima paminėti tik tą vieną faktą, jog FizikosMatematikos fakultetas, po karo savo skaičiumi pats mažiausias Universitete, iš kilo į antrą vietą, o žmo nių skaičiumi specialybėse — į pirmą. Nei vienoje specialybėje vieno kurso studentų skaičius nesiekia 100, tuo tarpu fizikų ir matematikų specialybėse turim po 100 ir numatoma dar gerokai padidinti. Tai rodo, kad šie mokslai yra svarbūs ir turi gražias perspektyvas. Fizikos-Matematikos fa kultetas ruošia fizikus ir matematikus. Kiekvienoje specialybėje yra po kelias specializacijas. III kurso vi duryje studentai pasirenka savo specialybės siauresnę sritį, kurioje ir specializuo jasi. Suprantama, kad specializuotis galima tik tuomet, kai jau yra minimumas bendrų žinių, Todėl tos bendros žinios ir įgyjamos per pirmuosius 2,5 metų. Mokymo laikas fakultete pagal naujuosius mokymo planus yra dvejopas; 5 ir 5,5 metų. Jis priklauso nuo pasirinkto profilio. Po 2,5 metų, panašiai kaip specia lizacijos pasirenkamas ir profilis — mokytojo arba su nurodyta specializacija. Pirmojo profilio mokymas tęsiasi 5 m., o antrojo, ku ris, paprastai, vadinamas mokslinis-gamybinis — 5,5

vinti matematikos keleriopai daugiau, negu genialusis aukš tosios matematikos kūrėjas Niu tonas (1643 — 1727) pajėgė at likti tai per savo ilgą, nuosta biai vaisingą gyvenimą. Svarbų vaidmenį vaidina ir tai, ko siekiama, ruošiantis stu dijuoti tuos arba laitus moks lus. Anksčiau būdavo stojąs į aukštąją mokyklą studijuoti matematiką, turėjo prieš akis beveik vienintelį ateities gyve nimo kelią — mokytojo darbą vidurinėje, arba vienas kitas — ir aukštojoje mokykloje. Dabartiniu metu, kai visur gamyboje įsigali mechanizacija ir ją kontroliuos elektroninės ma šinos, žymi dalis studentų mate matikų (šiuo metu beveik 40 procentų) ruošiasi tų mašinų valdymo ir naudojimo specialy bei. Plati matematikų darbui dirva atsiranda ir pramonėje: išklausę matematinių studijų metu kai kuriuos technikos da lykų kursus,.-matematikai įtrau kiami į gamybą konstruktavimo apskaitos specialistais. Vadinasi, šiuo metu jaunuolis, pasirinkęs matematiką, studijų eigoje gali pino; stipendijas gaudavo tiktai pasirinkti bent tris skirtingus apie 4 procentai studentų. Visai kitokios sąlygos mate busimojo darbo kelius. Rytoj jų, matikai studijuoti sudarytos mū be abejo, ir daugiau atsiras. sų Universitete tarybiniais lai Pačioms aukštosios matemati kais. Vyresniojo mokslinio per kos studijoms, kaip ir apskri sonalo narių matematikų (pro tai studijoms, mūsų Universitete fesorių ir docentų) da|?ar yra sudarytos labai puikios sąlygos. pas mus 11 žmonių, t. y. beveik Tas ypač akivaizdu, kai paly tris kartus daugiau, negu jų gini jas su tuo, kas buvo anks buvo Kauno Universitete (4 žm.). čiau. Kaip gyvas trijų skirtingų Jie yra geriau pasiruošę dar aukštosios mokyklos darbo lai bui, labiau prityrę. Jų tarpe yra kotarpių liudininkas ir dalyvis. žmonių, savo moksliniais darbais Šio straipsnio autorius nori čia žinomų ne tiktai gausioje tary apie tai ir papasakoti. binių matematikų Šeimoje, bet Carinės reakcijos laikais Ru- ir visame matematikų pasaulyje. Jaunesniojo mokslinio personalo sijoje universitetų buvo ne(vyresniųjų dėstytojų, daug. Buvo juose gerų profe narių asistentų) dabar turime 4 kartus sorių, didelių matematikų-moksdaugiau. Be to, yra paskirti 5 lininkų, bet jų skaičius buvo lengvinantieji asis mažas. Pagalbinio mokslinio laborantai, tentų darbą, leidžiantieji jiems personalo matematinės katedros mokslinės beveik visai neturėjo, Pavyz- labiau rūpintis savo džiui, straipsnio autoriui studi- kvalifikacijos kėlimu. Tuo būdu matematiką studijuojantiems yra Juojant matematiką Odesos universitete, nebuvo nei vieno sudarytos puikios darbo sąlygos: turi veiksmingą pagalbą tos specialybės asistento, nei jie viėno laboranto. Nebuvo siste moksle iš vyresniojo personalo narių (ne tiktai paskaitos, bet mingų pratybų, konsultacijų, iš skirtomis viso nebuvo jokios mokslinės laisvi pasikalbėjimai valandomis, sistemingos konsul pagalbos studentui. | profesorių kreiptis išdrįsdavo tiktai vienas tacijos) ir nuolatinius — prirei — kitas gabesnis, labiau įsigilinęs kus ir kiekvienu momentu į dalyką studentas, atsieit, toks, asistentų bei laborantų patari mus. Fakultete studentams yra kuris gal ir mažiau reikalingas buvo pagalbos. Studentas turėjo įrengta patogi skaitykla, gausiai moksline literatūra tenkintis tuo, ką girdėjo paskai- aprūpinta tose, visą mokslą turėjo supras- įvairiomis kalbomis bei pagrin diniais vadovėliais. O jų skaityk ti ir įsisavinti pats. la turi ne po vieną, bet po 20 Buržuazijos valdymo laikais ir daugiau egzempliorių. mūsų Universiteto darbas, bend Prisiminę ir tai, kad beveik rai imant, buvo jau šiek tiek ra cionaliau sutvarkytas. Visų ma visi moksle pažangūs studentai tematinių dalykų kursai pagal aprūpinami valstybinėmis stipen planą buvo lydimi sistemingų dijomis, didelė dauguma apgy gerai įrengtuose pratybų. Jas paprastai vedė vendinama yra patys dėstytojai, kurie, tiesa, bendrabučiuose, jų žinioje salės, įvairios sporto ir kultū dažnai ir patys neturėjo didelio rinės priemonės, suprasime, ko patyrimo. Asistentų buvo labai maža: 3 katedros turėjo du asi kios puikios darbui, kultūringam poilsiui sąlygos ir kokios pui stentus, kurių vienas dirbo fakultetinėje bibliotekoje. Vadina kios ateities perspektyvos tary studisi, studentai neturėjo pakanka biniais laikais sudarytos Svarbiausia, kad mos pagalbos iš jaunesniojo juojantiems. šios sąlygos sudarytos visiems personalo pusės. Reikia pasa kyti, kad ir materialiniais stu be išimties. dentų reikalais valstybė nesiruProf. Z. ŽEMAITIS

tytojų būrys, kuris ne gaili jėgų ir mielai dalina si su savo jaunaisiais drau gais visu tuo, ką žino, nuo širdžiai stengiasi perteikti meilę mokslo žinioms Ir darbui. Fakulteto dėstytojų tar pe jūs sutiksite daug žmo nių, savo darbais nusipel niusių pagarbą ne tik mūsų respublikoje, bet ir visoje mūsų šalyje ir net visame pasaulyje. Čia dirba LTSR Mokslų Akademijos daktaras prof. A. Jucys. Prof. Jucio ir jo mokinių darbai atomo teorinio nagrinėjimo srityje užima garbingą vie-

mokslų daktaro prof. J. Ku biliaus. Retas iš Jūsų nėra girdėjęs respublikos nusi pelniusio mokslo veikėjo prof. Z. Žemaičio pavar dės. Fakultete dirba nema žai jaunesnių mokslininkų, spėjusių įgyti didelį auto ritetą respublikoje. Dvide šimt iš jų turi mokslinius laipsnius ir vardus. Reikia pasakyti, kad ir visi mūsų išleisti specialis tai tūri gerą vardą respub likoje. Tai labai malonu tiek fakultetui, tiek ir pa tiems baigusiems mūsų Uni versitetą, kada matai, jog visų bendras darbas, bend ros pastangos nenueina vel-

Trečio

tikos specialy||

studentas R ] lutis tiria

fotolaidumą elektrin i u o s

laukuose.

KUO ĮDOMI RADIOFIZIKA BET KURIOS fizikos mokslo srities vystymąsi nulemia ne tik jos mokslinė reikšmė, bet ir jos atsiekimn pritaikymas praktiko je. Puikiais pavyzdžiais gali būti pastaraisiais dešimtmečiais iš augusios naujos fizikos šakos — branduolinė, puslaidininkių bei radiofizika. Radiofizika ir su ja glaudžiai susijusi elektronika yra viena jauniausių fizikos mokslo šakų. Pradžią jai davė pirmieji Herco darbai, kai jis elektriniu būdu sužadino elektromagnetines ban gas (1888 m.), ir Krukso kato dinių spindulių tyrimą* (1880 m.). Popovas, išradęs radiją (1895 m.), ir Braunas, sukūręs pirmąjį elektroninį vamzdį greitiems elektriniams reiškiniams stebėti (1897 m.), praskynė kelią radiofizikos atsiekimams panaudoti praktikoje. Radiofizika apima labai platų klausimų ratą. Iš vienos pusės ji nagrinėja radijo bangų skli dimo reiškinius žemuose Žemės atmosferos (troposferos) ir aukštuose (jonosferos) sluoks niuose. Dabartiniu metu šie ty rimai perkelti jau už atmosfe ros ribų į tarppianetinę erdvę. Radijo bangų sklidimo Žemės at mosferoje tyrimas yra svarbus radijo ryšiui Žemėje. Šių tyrimų reikšmė žymiai padidėjo pastaraisiais metais, kada kos minės erdvės ir dangaus kūnų tyrimo pagalbininkais tapo dirb tiniai žemės palydovai, kosmi niai laivai, raketos bei tarpplanetinės automatinės stotys. Visos žinios apie tarpplanetinės erd vės ypatumus bei tiriamus dan gaus kūnus (Mėnulį, Venerą), apie pirmųjų kosmonautų savi jautą yra perduodama į Žemę kaip tiktai radijo bangomis. O raketos bei kosminiai laivai erd vėse yra valdomi ir nuleidžiami radijo bangų pagalba. Antra vertus, radiofizika ti ria fizikinius, tikriau pasakius.

visi gamybinio profilio spe cialistai, bet neuždarytos durys į gamybą ir mokyto jų profiliui. Nukreipimas į darbą pareina nuo to, kaip yra pasiruošęs jaunas spe cialistas, nuo jo sugebėji mo dirbti vienokį ar kito kį darbą. Galima viena pa sakyti. kad labai retai pa sitaiko, kad jaunas specia listas būtų nepatenkintas paskyrimu, nes kiekvienas fiziko ar matematiko dar bas, kur jis bedirbtų, jei gu jis dirba savo specialy bėje, yra labai reikalingas ir naudingas, o tuo pačiu ir labai įdomus. Studijų metu fakulteto studentai gauna stipendijas. Dauguma aprūpinama bend rabučiu. turi galimybes sportuoti, užsiiminėti įvai riuose saviveiklos rateliuo se; pravedama daugybė po litinių, kultūrinių priemo Doc. V. KYBARTAS nių ir t. t. ir t. t. Pilną stu Fizikos-matematikos fakulteto dekanas, dentų gyvenimą šiame fizikos-matematikos mokslų kandidatas straipsnelyje aprašyti sun ku, jis yra labai įvairus ir įdomus. Norisi pastebėti laikas prailginamas 0,5 tą pasaulyje. Trumpu laiku tui. Tai ypač malonu tiems, tik tai, kad studijos reika lauja darbo. Fizikos bei metų. Šis laikas skiriamas Išsikovojo vardą mūsų ša kurie buvo jų mokytojais. Savaime aišku, jus domi matematikos mokslų studi diplominiam darbui (moky lyje ir puslaidininkių fizi tojų profiliui jis neprivalo kos darbai, atliekami fa na klausimas, ką gi veikia jos, kaip ir kiekvienos ki mas. bet gali būti atlieka kultete. Šiems darbams da baigusieji fiziką arba ma tos mokslo šakos, bus sėk mingos tik tuomet, kai mas). Mokslinlo-gamybinlo vė pradžią ir vadovauja tematiką. Reikia pasakyti, profilio studentams tenka LTSR MA akademikas, res kad darbo perspektyvos vra mylėsi darbą. Be darbo, giliau pastudijuoti speciali publikos nusipelnęs mokslo labai plačios. Dauguma iki žinoma, nei fiziku, nei ma tematiku nepasidarysi. Tai zacijas. Jie atlieka 1 metų veikėjas prof. P. Brazdžiū šiol baigusiųjų buvo nu praktiką mokslinėse įstai nas. Astronomijos, dirbti kreipti į mokslo-tiriamąsias gi, fiziku ir matematiku gose bei konstruktorių biu nių kosminių kūnų stebėji įstaigas bei aukštąsias mo tapti reikia, galima sakyti, tiktai dviejų dalykų — mo darbams bei astrofizikos kyklas. Beveik visi, ku ruose. Fakulteto studentai turi specializacijai vadovauja rie parodė norą ir suge pamėgti šias mokslo šakas ir įdėti darbo. puikias sąlygas pasiruošti LTSR MA narys-korespon- bėjimus dirbti mokslo vys aukštai kvalifikuotais spe dentas, respublikos nusi tymo darbą, buvo nukreipti Tad, jaunasis drauge, jei veikėjas, į LTSR Mokslų Akademiją. gu pamėgai mokyklos suo cialistais. Jų žinioje yra la pelnęs mokslo boratorijos, aprūpintos įvai mokslų daktaras prof. P. Elektrografijos mokslinį-ti le minėtus mokslus, jeigu ria aparatūra, kuri kasdien Slavėnas. Visame pasaulyje riamąjį Institutą ir kt. Be myli knygą, nesišalini dar respublikos bo, pasirink fiziko ar ma pasipildo. Didelis literatu žinomi tikimybių teorijos veik visose ros fondas — įvairios kny darbai, atlikti Universiteto aukštosiose mokyklose fizi tematiko specialybę. Neap gos ir žurnalai kasdien rektoriaus, respublikos nu kais ir matematikais dirba siriksi. Tai labai įdomi sri plaukia beveik iš visų pa- sipelniusio mokslo veikėjo, mūsų auklėtiniai. Reikia pasakyti, kad į tis ir jai reikia daug spe šaulio kraštų, pagaliau respublikinės premijos lau kvalifikuotų dės reato,, fizikos-matematikos gamybinį darbą eina ne tik cialistų. didelis metų. Mokytojų profilis ruošia vidurinės mokyklos fizikos arba matematikos mokytojus. Jie taip pat įgy ja ir specializaciją. Tačiau specializacijai čia skiriama mažiau laiko, nes reikia iš klausyti daug pedagcginių disciplinų. Šio pro filio studentai atlieka maž daug 1 metų pedagoginę praktiką ir labai trumpą (4 savaičių) gamybinę prak tiką fabrikuose arba įmo nėse. Pedagoginės prakti kos metu tam tikrą laiką dirba mokytojais, gaudami mokytojo atlyginimą. Mokslinlo-gamybinlo profilio studentams mokymo

PASIRINK—NEAPSIRIKSI

kur

puslaidininkių

elektroninius .reišįi".lu?u reiJ nėse grandinėse bei tų reis niu pritaikymo galimumus, elektroninių reiškinių šiandien susiduriama kiekvia me žingsnyje. Kai kurie ele j niniai prietaisai, kaip antai J io bei televizijos W ios Stiprinimo Pri®imtuvai, ‘a'sa,L^ tesnės elektroninės skaiėiavi mašinos, radijo taškai ir kt., Ūpo mūsų buities , reikmenm (lygiai, kaip elektrinė kros lė, lempa, laidynė ir kt.), be rių b'ltų sunku beišsiversti. Ele roninės matavimo P1"1®"1“"*5 plačiau naudojamos ne tik rialiose radiofizikos bei tiži* bet ?r-kitose, Iš pirmo žvdgsi ; -S

rij°ose,° pavyzdžiu i, biologijos, t

dicinos, psichologijos ir ] Šiandien ir gydytojų panašūs i radiolaboratorijas. k| diografai bei encef alografai I deda gydytojui nustatyti š I veikimo ydas bei smegenų i sirgimus; net labai ,nenia'l zondinė prodcedūra ,skJ'a" 1 tirti pakeičiama labai papraj būdu: pacientas nur*ia. pk | mažytį radijo š'Us‘“vė,«’ į J radijo bangomis perduoda J reikalingus gydytojui duom i apie tiriamąjį objektą. į nizuojant UgamyWmus procesl

bar^^atmU pusĮaU

kinius

prieta įsus,

išplito

maži elektrinių. V™*"llJndl mentai L mikroeleml

Apskritai, elektronikos atsiek^ pritaikymas mūsų gyvenimą 1 ’S“i.

kos srities ’P'^'į’îkos-n-l -tôrûU^bu^lkurtal rLi'^katoTo^daûo'toiai^kl S^kos a^®*?u"odu1

ratorijose »‘Vd®"‘ai, kt"jkai I supažindinami praktiška | elektroniniais Pr'®ta'^a jauavi panaudojimu. lJ.ada"? speciali ^“„^re^tomaįdirbti i ga4

torijose gamybinę praktiką. ■ praktikos metu, a^a P° ’.’įS

elektron'n'V

speciallsta.-rad.o iz^ka ■

Kviečiame Pas.'r'",'' , o|a<B mią ir Pr/h^Vka - r3l taikoma fizikos šaką ,iliUa' Rrof. P- BRAZOZIONMI k ,:CSvPeUikėja°sS Radtof^l m0,<S katedros vedėjas 11

l Tavo jauna galva pilna ' problemų: kokį darbą, kokią specialybę pasirinkti, kuriuo keliu pasukti baigus vidurinę „autonomija“, giliau pažvelgus, teto studentai, jauni astronomijos mokyklą. Tave kviečia gimta pasirodo lygtinė; net ir smul entuziastai. Šiame dešimtmetyje sis kolūkis, gamyklos, techni kiausi pasaulio reiškiniai nėra numatyta sukurti dar pajėgesnę kumai ir aukštosios mokyk atskiriami nuo plataus kosminės astronomijos ir geofizikos obser aplinkos fono, kuriame jie vyks vatoriją, visai už miesto, aprū los. Visi pasiryžę tau padėti: kurti elektronines skaičiavimo greitaeigės skaičiavimo maši ta. pintą dideliais optiniais telesko- kiekvienas sutiktasis Tau per mašinas, matematines mašinas, nos. mechanikos, tikimybių Kadaise žmogus, su nuostaba pais.o taip pat radioteleskopu. Si ša savo specialybę, tikina Ta verčiančias eilėmis, nustatan teotrijos, algebros. ir baime sekdamas dangaus reiš observatorija, kaip ir esamoji, ve. kad jinai ir yra geriausio čias ligoniams diagnozę, atspėBaigęs fakultetą, pagal sa kinius, dailino arba darkė jų bus skirta Galaktikos tyrimui. vaizdą kartais nesveikos vaizduo Astronomai neliks be darbo. ji. O iš tikrųjų, tai sunku Tau jančlas būsimų dienų orą/ vo sugebėjimus ir norus, galė tės dariniais. Tie laikai seniai Jau vien astronominių žinių tei patarti. Neabejotina tik viena: valdančias ištisas gamyklas, si pasirinkti matematiko’-tyri praėjo, mokslinė įžvalga išsklai kimas bei skleidimas visuomenė-1 dė prietarus. Dabar tarybinis je — per mokyklas, lektoriumus, reikia pasirinkti labiausiai pa kosmines raketas, aerodromus? nėtojo darbą Mokslų Akade žmogus nebesitenkina ir moks ir periodinę spaudą — vis didė tinkančią specialybę, specialy Šiandien matematika, ma mijos Fizikos ir Matematikos linio stebėjimo vaidmeniu: pats jančiu mastu reikalaus naujų I bę. kurios klausimai ir proble tematiniai samprotavimo me institute, skaičiavimo centre, veržiasi į kosmosą. Dirbtiniai darbuotojų. Dirbtinių žemės pa neleistų todai, aptarnauja. užvaldo ekonominėse bei planavimo žemės palydovai, skraidančios lydovų stebėjimas peraugs į pa- mos jaudintų Tave, kosminės laboratorijos ir, paga gelbinę, bet labai svarbią kosmi užmigti naktimis, specialybę, daugumą mokslų, pradedant įstaigose, technikos, biologijos, liau, kosminis laivas su tarybi nės navigacijos tarnybą. Bet ypa kuri užpildytų visą Tavo gy tiksliaisiais — technika, fizi medicinos institutuose, mate niu žmogumi skrodžia Saulės sis tingai daug darbo bus plačiuose ka, chemija ir baigiant hu matikos dėstytojo darbą res temos erdve. Plečiasi nauja moks astrofizikinio tyrimo baruose. Iš venimą. Juk prisimeni pasakojimus, manitariniais ir lo šaka — eksperimentinė ast kitų fizikos ir matematikos moks-l visuomeni publikos aukštosiose mokyklo ronomija, kuri ne vien seka lų astronomija išsiskiria gana pa-Į I filmus apie didžiuosius žmones niais — filologija ir politine se, matematlko-inžlnieriaus, šviesulius iš tolo, bet siunčia lankiomis mokslinio tyrimo ga i Ciolkovskį. Betchoveną, Lo- ekonomija. Neveltui šiandien matematiko - konstruktoriaus, tyrimo priemones į pačias tyri limybėmis. Net mokyklos sąly-i mo sritis. Eksperimentinės astro gose, turint nedidelį teleskopą,/i bačevskį, Paganinį. Bruno ir jinai vadinama ,.mokslų tar darbą vidurinėse mokyklose, nomijos metodais jau išgautas galima vykdyti vertingus moksli i Galilėjų, kurių nepalaužė nie- naite ir karaliene". Spren technikumuose. Galėsi važiuo atgręžtos nuo mėnulio pusės nius stebėjimus, pavyzdžiui, kin-(, kas — nei trūkumai, nei ne džiant pagrindines biologijos, ti tobulintis į šalies mokslo vaizdas, ištirtas magnetinių jėgų tarnų jų žvaigždžių tyrimo srity laukas Žemės ir Mėnulio aplin je. Tad juo labiau galima nuveik-) pripažinimai, nei inkvizicijos medicinos, ekonomikos proble centrus, į žinomas užsienio ma koje, qauta iš ten pat naujų ti Universiteto savo mas, jau nekalbant apie tech tematikos mokyklas. observatorijos ugnys. Šie žmonės už duomenų apie skriejančias te priemonėmis, kurios kas metai idėjas buvo pasiryžę atiduoti Viskas priklausys nuo Tavo nikos mokslus, gaunami tokie nai meteorines bei kitokias da eina stipryn. O dar didesnės ga visa, nes jos buvo jiems arti painūs kiekybiniai santykiai, pasiryžimo, valios. Iš Tavęs leles. Artėja dienos, kada kos limybės iškyla visasąjunginiu miniais laivais skris žmonės bent mastu. Dabar baigiamas įrengti mos ir brangios. kad be matematikos čia nieko galės išaugti ir mums moksli į artimiausius dangaus kūnus — Kryme didingas 2,6 metrų skers Tragedija yrą žmogaus gy nepadarysi. Todėl matemati ninkas — Mokslų Akademijos Mėnulį, Venerą, Marsą ir kt. mens teleskopas, o neužilgo bus Prasidėjus didingai kosminės na statomas tikras milžinas — di venime, kada jisai nemėgsta kos specialistai reikalingi ne darbuotojas, ir aukštosios mo vigacijos epochai, jau da džiausias pasaulyje 6 metrų, tik fabrikų ir gamyklų cechuo kyklos profesorius, ir matema bar astronomija tampa labai ak skersmens reflektorius. Bus taip\ savo specialybės, ją yra pa- se ir laboratorijose, konstruk tinių skaičiavimo mašinų — “ ir didžiausių pasaulyje radio-(> sirinkęs lik „lengvos duonos" tualiu mokslu. Sparčiai auga ast r Dat torių biuruose, bet ir medici valdančiųjų mašinų matematiteleskonu. Šiomis • ronomų skaičius Tarybų šalyje, teleskopų, galingomis/> , . xs. , ir netenka abejoti, jog ir mūsų mokslo priemonėmis ’ naudosis) i________ ar pasipelnijimo tikslu. nos, biologijos mokslinėse kas-konstruktorlus, ir puikus respublika duos šiam mokslui ne vien tik prie Jų skirtas perįstaigose bei laboratorijose, pedagogas. Pasirinkti mėgstamiausią. . . rimtus naujus kontingentus. sonalas, bet visa tarybinių astAš Tau papasakojau šiek lengva. Bet ar Tu valstybinėse ekonominėse ir Lietuva turi nemenkas astro ronomų šeima. Jau iki šiolei. Pasakyti . „ ” nomines tradicijas. Dar pirmo daugelis J^unų Vilniaus astro-( gerai pažįsti mokslo sritis ir planavimo įstaigose. Jie rei tiek apie matematiką, kas Taje XVII amžiaus pusėje Vilniaus nomų suspėjo padirbėti ( onprialvhp'c? ir vęs laukia ją pasirinkus, Ki ............Maskvo- Ar viena kuri kalingi kaip tyrinėtojai astronomas Albertas Dyblinskis, je. Pullcove, Kijeve, Kryme, Ode- speCialyDėSf Ar rimčiausioms tos mokslo šakos atstovas pasiremdamas savo atliktais te soje, Abastumanėje bei kituose I disciplina labiau patinka ne mokslininkai leskopiniais stebėjimais, (telesko astronominio darbo centruose. ( todėl, kad turėjai puikų, my- problemoms spręsti. Matema nemažiau papasakotų apie pas tada buvo didele naujiena), vykdant atskirus mokslinio tyri-) ijnH rlalvka vo specialybę. Rimtai paPasirinkusieji llnU , (>. «,yą ., mokytoją. . - .. tikų pareikalavimas auga ne teigė Venerą ir Merkurį skrie mo uždavinius. svarstyki, galutinai išsiaiškin dienomis, o valandomis. Ir astronomiją savo profesija qauSugebėjusį Šią meilę perduoti jant aplink Saulę. Dyblinskis pa garbiai minėjo. Koperniką ir da na progą ne tik tirti plačiąją ir Tau? Ar ne todėl Tau ne- respublikos aukštosios mokyk ki, kam Tu nori pašvęsti savo rė, kad ir atsargiai, užuominas los kol kas nepajėgia šių rei jėgas, susipažlnki pagal gali apie Koperniko mokslą, kurį ta mok.t. ♦ Hi ,'r- sus.ipažin.tis.u 1 patinka kita disciplina, kad kalavimų patenkinti. Netoli mybes su tomis sritimis, kurių / jos nepažįsti. Juk būna ir šida griežtai draudė bažnytinė va žemės planetoje. dovybė. Įsteigtoji 1753 metais Norintieji studijuoti astronomi-J taip. Juk dar neseniai mate- moję ateityje respublikoje tu Tu gal gerai nepažįsti, apsi Vilniaus astronominė observa rnatika buvo laikoma „sausu“ rės dirbti keletas tūkstančių lankyki aukštosiose mokyklo torija nemažai nuveikė praeity kulteto fizikos specialybę ir tre se, pamatysi visa savo akimis, matematikos specialistų. .............. je, kol gaisras ir caro biurokra čiajame kurse pasirenka astrofi mokslu, o patys matematikai Jei Tave ..sugundys" ma o mes Tave nuoširdžiai sutik tija nenuslopino jos vaisingos zikos specializaciją. Tačiau da gana nuobodžiais žmonėmis. veiklos. Pereitame šimtmetyje lyvauti studentų astrofizikos bū Bent taip dažniausia samprota tematika Universitete. Fizikos- Sime. dirbusieji Vilniuje astronomai relyje bei Dirbtinių žemės paly matematikos fakultete, Tu tap vieni pirmųjų pasaulyje ėmė tai dovų stebėjimo stoties darbuo vo absoliučiai matematikos ne V. Statulevlčius, žiną žmonės, arba, jei ir su si vienu šių sričių specialistu: kyti fotografiją astronomijos dar se galima jau nuo pirmo kurso. fizikos- matematikos buose, o taip pat tiksliai matuo sidūrę su matematika, tai ne mašininės matematikos ir ma Prof. dr. P. SLAVĖNAS, ti žvaigždžių šviesumą. Astrono mokslų kandidatas Astronomijos katedros supratę jos. Argi nuobodu šininės technikos, elektroninės

VISKAS PRIKLAUSO NUO PASIRYŽIMO

MOKSLAS APIE ŽVAIGŽDES

ASTRONOMIJA nagrinėja kar tais labai tolimus šviesulius, ku rių spinduliai ateina pas mus tik po milijonų metų, o tačiau šis mokslas nuo senų senovės lieka toks artimas kasdieniam žmonių gyvenimui. Jau senovės žmogui dangaus reiškiniai buvo pagrindiniais orientyrais erdvė je ir laike; pagal juos mes ir dabar nužymime kryptis žemė je ir skaičiuojame laiką. Tik be ariant planetų takus, prieš ko kius tris šimtus metų išryškėjo mechanikos dėsniai: planetų sis tema tada davė mokslininkams veikiančio be trinties mechaniz mo pavyzdį, kur mechanikos dės niai iškyla visu aiškumu. Nema ža kitų pagrindinių fizikos teiginių patikrinama astronomi nio pobūdžio stebėjimais. Pasta ruoju laiku sparčiai tiriami ato mų branduoliai, statomos atomi nės laboratorijos, o juk žvaigž dės — jų tarpe ir mūsų Saulė — yra gamtiniai atominiai reak toriai. Tad atominius procesus tenka tirti lygiagrečiai gamtoje ir laboratorijoje. Nūdienė astronomija — tai vi satos (kosmoso) fizika, o visata — tai ne vien tolimybės: mes pa tys esame visatoje ir niekaip ne galėtume atsitverti nuo jos pla tybių. Tegu tamsios langinės už dengia dienos šviesą, bet ir už daroje patalpoje Fuko švytuok lė parodo žemės sukimąsi. Esa ma lekiančių iš kosmoso dalelių, nuo kurių neapsaugos ir sto riausios sienos. Berods, net ir moksle mes kartais vaizduojame gamtos reiškinius aprėžtu mas tu, tartum atsietus nuo kosmoso platybių, bet šitokia reiškinių

STUDENTIŠKOS VASAROS Atsiliepdami į partijos ir vyriausybės nutarimus dėl mokyklos suartinimo su gy venimu, fakulteto komjaunuo liai nuo 1958 m. aktyviai da lyvauja organizuojant ir pra vedant vasaros atostogų me tu bendras studentų ir dėsty tojų darbo stovyklas. Jeigu 1958 m. bendrauniversitetinėje darbo stovykloje Kaišiado rių rajone dalyvavo 50 mūsų fakulteto studentų, tai 1959 m. vasarą Utenos rajone „Kuktiškių“ kolūkyje turėjo me atsikrą darbo objektą ir joje dirbo daugiau kaip 100 fakulteto auklėtinių. 1960 m. vasarą darbo sto vyklų apimtis dar labiau išsi plėtė. 220 fakulteto studentų ir dėstytojų dirbo Plungės ir Pasvalio rajonuose, dalis res publikinėje bei visasąjunginė je studentų darbo stovyklo se. Šią vasarą, pasibaigus pa vasario egzaminų sesijai, dau gelyje mūsų respublikos vie tų vėl suplevėsuos stovyklų vėliavos. Į mūsų organizuojamas darbo stovyklas atvyksta sve čiai iš broliškųjų respublikų universitetų. Kartu deda ply tą prie plytos lietuvis, rusas, žydas, baltarusis, latvis, čia užsimezgusi tvirta studentiš ka draugystė nesibaigia, bet tęsiasi ir toliau stiprėja. Fakulteto studentai, atlik dami didelį visuomenei nau dingą darbą, į komjaunimo taupyklę įneša dešimtis tūks tančių rublių, o svarbiausia, kad būsimieji* tarybiniai inte ligentai neskirsto darbo į „juodą“ ir „baltą“, pamilo jį, arčiau bendrauja su kolūki niu kaimu, labiau pažįsta jo gyvenimą ir savo aktyviu darbu kolūkiečiams padeda kurti materialines gėrybes, plėsti kolūkiečių politinį ir kultūrinį akirati. Darbo sto vyklos — ryškus studentų sąmoningumo, meilės darbui ir’komjaunuoliško entuziazmo pavyzdys. Todėl nenuostabu, kad šiais metais jau gauta daugiau kaip 350 pareiškimų. Apie studentus statybinin kus, melioratorius, mūrinin kus ir dabar su meile atsilie pia Kaišiadorių, Utenos, Pas valio ir kt. rajonų kolūkie čiai. Ir džiugu, kad mūsų tarpe baltarankių, bijančių darbo, beveik nėra. Mūsų fakulteto studentų gyvenimas įvairus. Komjau nuoliai suranda daug naujų darbo formų, ruošia įdomius vakarus, disputus, turtina ir puoselėja fakulteto tradici jas. Atvykite, brangūs draugai, i mūsų fakultetą; mylėkite darbą ir visada būkite entu ziastų gretose. C. RADVILAVIČIUS, 1V k. fizikos spec. studentas, fakulteto komjaunimo biuro narys

miniai ženklai tebepuošia centri nių Universiteto rūmų išorę, nes tenai kadaise buvo astronomijos observatorija. Viduje tenai da bar yra įrengtas nedidelis mu ziejus ir saugomi virš dviejų šimtų metų senumo astronomi niai įrankiai. Nauja Vilniaus astronominė ob servatorija randasi toliau nuo miesto centro, ant aukšto Nėries kranto prie Vingio parko. Mies to žiburiai čia mažiau trukdo astronominiams darbams. Kaimy nystėje stovi Universiteto bend rabučiai, tad fizikos ir matema tikos fakulteto studentams nerei kia naktimis toli eiti į astrono minius darbus. Nukentėjusi per karą Vilniaus observatorija da bar yra „sugrąžinta į rikiuotę“, dargi aprūpinta didžiausiu Pa baltijo respublikose teleskopu. Observatorija tiria kintamąsias žvaigždes ir šiaip nagrinėja mū sų žvaigždžių sistemos — Galak tikos sandarą ir evoliuciją. Nuo 1957 metų prie observatorijos veikia Vilniaus Dirbtinių Že mės palydovų stebėjimo stotis — viena veikliausių šios rūšies stočių Tarybų Sąjungoje. Štotis irgi aprūpinama naujausiais stebėjimo prietaisais. Ja aptar nauja vos ne išimtinai Universi-

vedėjas

Kas tai yra teorine fizika. Prie astronomijos kated ros veikia studentų-astrono Į mijos mėgėjų būrelis. Bū-j reliui vadovauja prof. P. < Slavėnas. Būrelio nariai, visų kursų studentai, dirba i mokslinį darbą, tiria kin-. tamąsias žvaigždes, stebi įvairius dangaus reiškinius. Būrelio susirinkimuose na grinėjami aktualūs šių die nų astronomijos klausimai. Daug diskusijų kelia kos moso užkariavimo pasieki mai. Tačiau nariai nesiten kina vien diskusijomis, o j turi progos dalyvauti pa-' čiame dirbtinių dangaus, kūnų stebėjime Vilniaus, DZP stebėjimų stotyje. J. ZARAUSKAS I

SENOVĖJE fizika apėmė visą tuo metu buvusį mokslą apie gamtą ir jos reiškinius. Joje til po taip pat ir žinios apie žmo nių gydymą. Ir dabar kai ku riose kalbose žodžiai „gydyto jas“ ir „fizika“ turi tą pačią šaknį. Pavyzdžiui, anglų kalbo je physician reiškia gydytoją, o physics — fiziką. Vėliau iš fizikos išsiskyrė daugelis mokslo šakų, o fizikos turinį pradėjo sudaryti mokslas apie bendriausias materijos ju dėjimo formas, jų dėsningumus bei savitarpinį ryšį. Naujaisiais laikais susiformavo tokie svar būs mokslai kaip biologija, che mija, geologija, astronomija ir t. t. Be to, svarbią reikšmę įga vo taikomojo mokslo disciplinos: agronomija medicina, technika, £ ------------ ‘” ir kt. Pirmieji kartui su fizika bei matematika sudaro pagrindą svarbus antriesiems. Ypatingai technikai vaidmuo dabartinei Atominės tenka fizikos mokslui.

KALBA BAIGUSIEJI ★

-ir

Reikia gerų specialistų Mūsų amžius-technikos am žius. Tačiau ne kiekvienas įsivaizduoja mašinos, prietai sų ar įrankių gimimą. O dar labiau nežino, kad gamybai reikalingi tiksliųjų mokslų at stovai — fizikai ir matema tikai. Vilniaus grąžtų gamykloje, kurioje gaminami grąžtai me talui gręžti, dirba didelis skaičius Universitetą baigu sių fizikų. Gamyklos centri nėje laboratorijoje dirba ge rai kvalifikuoti inžinieriai-f izikai-spektroskopistai, metalografai, fizinių bandymų spe cialistai. Be to. fizikai, susi pažinę su medžiagos sanda ra, lengvai prisitaiko prie reikalingos specializacijos ir sėkminaai dirba laboratorijo se, atlikdami plieno markių analizes, nustatinėdami gręž tų terminį apdirbimą. Neži nant mechaninių ir fizinių medžiagų savybių, negalima kalbėti apie produkcijos ko kybę. O ir technika nestovi vietoje. Todėl laboratorijos tikslas nuolat ieškoti tobules nių būdų, lengvinti žmonių darbą, įdiegti naują techni ką. Grąžtų gamyklos centrinėje laboratorijoje, be tiesiog ga mybai reikalingų analizių, at liekamas ir mokslo tiriamasis darbas, ruošiama nauja tech nologija, tobulinama analizių metodai. Laboratorijos dar buotojai palaiko glaudžius ryšius su šalies mokslinėmis įstaigomis, mašinų bei įran kių gamyklomis. Dažnai labo ratorijos darbuotojus koman diruoja į vykstančias moksli nes konferencijas, pasitobuli nimo institutus. priešakines gamyklas.

Mūsų gamykla yra auganti, ir projektinį galingumą pa sieks 1965 m. Todėl ir labo ratorija yra augimo stadijo je. Mokslinis-inžinierinis per sonalas 1965 m. išaugs kelis technikų kartus, o t__' ’* ’ir labo____ dar dau rantų ________ skaičius giau? Todėl gamyklos labo giau. T ratorija virs moksliniu tiria muoju institutu, tampriai su sijusiu su gamyba ir apgink luota nauja, priešakine apara tūra bei įrengimais, Reikia tikėtis, kad mūsų gretas pa pildys dar ne vienas Univer sitetą baigęs fizikas. P. ANDŽIUS, Vilniaus grąžtų gamyklos centrinės laboratorijos , inžinierius-metalografas

Pamėgtas darbas

I j I

energetikos sukūrimas yra ryš kiausias to tvirtinimo įrodymas. Fizika kartu su matematika su daro pagrindą užkariaujant kos minę erdvę. Fizika, matematikos remiama, atidengia naujus reiškinius, sti muliuojančius techniką bei kitus mokslus. Metodo atžvilgiu ji su skilo į teorinę ir eksperimenti nę fiziką. Nekalbant, žinoma, apie fizikos suskirstymą pagal nagrinėjamus reiškinius (optiką, elektrą, atomistiką ir t. t.). Mate matikos šaka, nagrinėjanti fizi kos tipo uždavinius, gavo mate matinės fizikos vardą. Matema tinei bei teorinėj fizikai Vil niaus Valstybiniame V. Kapsuko vardo Universitete atstovauja Teorinės fizikos katedra, apie ku rios darbą ir norisi tarti mie lajam skaitytojui keletą žodžių. Daugiausia darbo teorinės fizi kos katedroje yra atlikta kvan tinės atomo teorijos srityje. Kaip žinome, atomas yra sudėtas iš branduolio ir elektronų spie čiaus, kurie dėsningai juda jo aplinkoje. Į tą teorinės fizikos šaką didelį indėlį yra įnešęs ta rybinis fizikas akademikas Fokas,

Kai savo pašnekovams prisl pažindavau, jog ruošiuosi lapt, matematikos mokslo darbuotoju, aš iš anksto būdavau tikras, kad beveik visada jų atsakymas bus maždaug toks: „sausas dalykas . Nesiruošiu diskutuoti ir lio< nėti matematikos „sausu mą1 ar „Slapumą“. Tiktai dragai galima tvirtinti, kad tas. Kuris apie matematiką kiek ir supran ta, bet jos nepajaučia, plaukio ja nesiekdamas jos gelmių, tam matematika yra „sausas daly matematikoje kas. Tenka prisiminti, kad dau lą. atrodė, kad geli mokslų matematika pasta viskas atrasta, kad tai jau amži nas dalykas, kurio nesugriausi tė ir dabar tebestato ant tvirtų ir jei pridėsi, tai tik labai mažai. pagrindų. . . Man. baigiant vidurinę mokyk Tačiau Jau bestudijuojant Uni versitete viskas apsivertė aukš tyn kojomis. Prisiminkim, kokį susižavėjimą sukelia matemati ka, kai per kelias minutes su randi Įvairiausių lapu, aštuoniu kių. širdžių ir kitokių figūrų Kas metai Universitetas į gyvenimą išleidžia šimtus jaunų plotus, išraizgytų kreivių ilgius, specialistų. Jų tarpe didelė grupė yra fizikų ir matematikų. sulankstytų Įvairiausiais būdais Yra paplitusi nuomonė, kad fizikas ar matematikas, baigęs paviršių plotus ir t. t. Čia ir pa ši fakultetą gali dirbti tik Universitete, Kauno Politechnikos jutau matematikos grožį, jos jė Institute. Mokslų Akademijoje, mokytojais. . Netiesa, draugai' gą. o kas dėl matematikos ..am Nors mums sunkiau tapti inžinieriais, bet galima. Dar būdama žino dalyko", tai galima pasa Universitete, kaip ir daugelis Fizikos-matematikos fakulteto kyti. kad Niutono binomas liko studentu pradėjau dirbti Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyk ir liks teisingas, tačiau Jis tei loje Pradžioje techniku, o 1958 m. baigusi fakultetą inžisingas tik tam tikroje srityje ir. nieriumi-konstruktoriumi. Reikėjo papildyti žinias bet tvirti pagrindai, kuriuos duoda Universitetas nesudaro didelių kad ta sritį išplėtus, reikia ieš sunkumų Ir kur mes bedirbtume, ką beveiktume, mokytis koti naujų binomų. Ir ne tik bireikia visur. Moksliniai darbuotojai.dėstytojai. inžinieriai nomų, bet naujų dėsnių, naujų negali atsilikti nuo gyvenimo, kuris smarkiai žengia pirmyn. teorijų, naujų sričių. Pats gy Dalis mūsų fakultetą baigusių fizikų ir matematikų dirbą partini, komjaunimo, tarybini darbą. Nėra blogo dąr; venimas to Iš matematikos neibo o vra tik blogi darbuotojai. į kiekvieną darbą reikia įdėti kalauja. Esu Įsitikinęs, kad madalelę’širdies ir niekur nebus sunku. Iš auditorijų i gyveni tematikų skaičių papildys dar mą išeiname paruošti. Tik. svarbiausia, nereikia stovėti vieto je. o žengti kartu su gyvenimu. ne vienas, baigęs vidurinę moI. POŠKIENĖ, kyklą. abiturientas. Vilniaus miesto Lenino rajono Br. RIAUBA. Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja LTSR MA aspirantas

KARTU SU GYVENIMU

kuris 1930 m. sukūrė jo vardu pavadintą suderintinio lauko me todą. Jo metodas yra toli einan tis. 1928 m. anglų fiziko Hartree pasiūlyto metodo apibendrinimas. Teorinės fizikos katedroje Fo ko metodas buvo dar labiau api bendrintas ir pavadintas api bendrintu Foko suderintinio lau ko metodu. Buvo išdirbtas būdas metodui praktiškai taikyti ir atlikti konkretūs principinę reikšmę turintys skaičiavimai. Be to, buvo toliau pastūmėtas to paties Foko su savo mokiniais sukurtas nepilno kintamųjų at skyrimo metodas, kuris sudaro vieną iš atomo teorijos patiksli nimo būdų. Mūsų katedroje yra taip pat nagrinėjamas ir atomo centre be sirandantis branduolys. Patirtis, įgyta tiriant elektronų spiečių, yra perkeliama į atomo bran duolį. Nežiūrint to, kad bran duolys yra apie 100 000 kartų mažesnis už jo elektroninį ap valkalą, jame vyksta sudėtingas judesys. Tą judesį sąlygojančios jėgos, nėra tiksliai žinomos. Ka tedroje yra pradėti darbai tų jėgų prigimčiai nustatyti. Atomų grupuotės sudaro mo lekules. Pastarosios taip pat pas mus yra atakuojamos. Joms tir ti buvo pritaikytas matematinis metodas, kuris vadinasi grupių teorija. Visais suminėtais ir nepaminė tais klausimais katedra atskirai ir taip pat kartu su Lietuvos TSR Mokslų Akademija bei Vii niaus Valstybiniu Pedagoginiu institutu yra publikavusi apie 100 mokslinių straipsnių centri niuose ir respublikiniuose leidi niuose. Tie darbai yi j plačiai ži nomi visoje Tarybų Sąjungoje ir už jos ribų. Nemažai jų JAV iš versta iš rusų ir lietuvių kalbų į anglų kalbą. Pasiektieji katedros personalo ir kitų Vilniaus fizikų teoretikų laimėjimai yra pradėti apibend rinti atskirose monografijose, ku rių pirmoji „Judėjimo kiekio mo mento teorijos matematinis apa ratas“ yra Mokslų Akademijos Fi zikos ir matematikos instituto išleista 1960 m. Ji, turimomis ži niomis, yra verčiama JAV į ang lų kalbą. Prie atliekamųjų katedroje darbų yra prisidėję ir prisideda studentai, pasirenkantieji teorinės fizikos specializaciją. Jau nekal bant apie tai, kad katedros per sonalas bei Lietuvos TSR Moks lų Akademijos fizikos-matema tikos instituto teorinės fizikos sektoriaus bendradarbiai, išsky rus šių eilučių autorių, yra jau nimas, buvę katedros auk lėtiniai. Teorinės fizikos ir kitos katedros su džiaugsmu pasi tiks naujus studentų kontin gentus,' pasiryžusius prisidėti prie fizikos mokslo stumtelėji mo pirmyn. VVU išleidžiamų fi zikų laukia aukštosios mokyk los, gamybinės įstaigos, moksli nio tyrimo institutai. Tokiu bū du, fiziką baigusieji turi didelį pasirinkimą. Mokslui svarbu yra entuziazmas, kurio jaunimui, paprastai, nestokoja. Prof. A. JUCYS, Teorinės fizikos katedros vedėjas, Lietuvos TSR MA akademikas, fizikos-matema tikos mokslų daktaras

SPEKTROSKOPIJA

LVOVE Šiemet nemažas būrys fakulteto studentų buvo išvykęs | kitas broliškas respublikas susipažinti su studentų gyvenimu, mies tų architektūra, užmegzti draugystės ryšius. Aš, su kurso draugu D. Kllkavičiumi, vienuolikos studentų grupės sudėtyje, pabuvojau viename seniau sių Ukrainos miestų — Lvove. Kelionė sekėsi pui kiai. Lvove mus sutiko ne paprastai šiltai. Draugiškos sutinkančiųjų studentų šyp senos, tvirti rankų paspau dimai kiekviename žingsny je primindavo tą tvirtą ir neišardomą draugystę, ku ri sieja mūsų šalies daugia nacionalinį jaunimą. Tą pa čią dieną Lvovo karininkų namuose Įvyko miesto stu dentų draugystės vakaras. Lvovo universitetas žy miai didesnis už mūsų. Ja me mokosi apie penkis tūkstančius studentų. Pa talpos labai geros. Ypatin gai Įdomūs centriniai rū mai, kuriuose anksčiau bu vo senatas. Studentų aukš tą idėjlnĮ polltlnĮ subrendi mą rodo tai, kad iš 5 tūks tančių studentų tik 26 nekomjaunuoliai. Ekskursijų metu aplan kėme Lvovo autobusų ga myklą, kuri septynmečio pabaigoje bus didžiausia pasaulyje, muziejus, žymes nes miesto revoliucines vie toves. Lvovas savo siauromis, kreivomis gatvėmis, su dau gybe architektūrinių pa minklų labai primena Vil nių. O jame esantis ope ros ir baleto teatras yra vienas gražiausių Europo je. Mieste pastatytas puikus paminklas Adomui Mickevi čiui. LikusĮ, nuo masinių eks kursijų laiką praleidome lankydamiesi fizikos ir ma tematikos fakultetuose. Lvo vo matematikai turi labai gerą skaičiavimo mašinų laboratoriją. Savo tvarkin gumu pasižymi gamtos mokslų fakultetas, kuriame Įrengtas didžiausias Ukrai noje kraštotyros muziejus. Mūsų ekskurisjos laikas baigėsi. Mes palikome sve tingą Lvovą. Tačiau užsi mezgusi tarp Vilniaus ir Lvovo studentų draugystė Į niekada nenutruks. J. KEMEZA, IV k. mat. spec. studentas ------------- >-------------

ALMA-ATOJE Šios atostogos — vienos Įdomiausių mano gyveni me. Jas praleidau AlmaAtoje, kur buvau išvykusi dalyvauti devynių respub likų slidinėjimo ir čiuoži mo varžybose. Alma-Ata panaši į labai didelĮ žydin ti sodą. Jame daug parkų ir skverų. O šaligatviai iš abiejų pusių apsodinti me džiais. Puikūs, gražūs pa statai, kurių fasadai pa puošti nacionaliniais orna mentais. Apie 15 kilometrų nuo miesto stūkso gražieji Tianšanio kalnai, kurie nuosta biai puikiai atrodo saulė tomis dienomis. Tuose kal nuose yra Įrengta garsioji kalnų čiuožykla — Medeo. Dar aukščiau, siaurame tarpeklyje, trykšta karšto ji versmė. Mieste labai populiarūs nacionaliniai valgiai — ant Iešmo iškepti šašlykai, vir tos mantos, čehirikal. Varžybos pasibaigė. . . O mes, važiuodami namo, tik ir tekalbėjome apie užsi mezgusią draugystę, nuosta biai puikų tarybini jauni mą. R. LEBEDYTE, III k. mat. spec. studentė

Atvykite pas muš

ĮDOMUS mokslas Neseniai spektroskopija at jos laboratorijoje jūs nerasi šventė savo gimimo šimtmeti. te nei lęšių, nei prizmių, o Per ŠĮ laikotarpi Ji daug da matysite ir dirbsite su galin vė ne tik mokslui, bet ir gais magnetais, sudėtinga ra praktikai. Jau pačioje Jos vys diotechnine aparatūra, pritai tymosi pradžioje pasirodė, kyta polimerų ir kitų me kad ŠĮ mokslą sėkmingai ga džiagų struktūrai tirti. Universiteto Fizikos-mate lima taikyti medžiagos che miniam sąstatui nustatyti ir matikos fakulteto Spektrosko Jis turi dideles ateities per pijos katedroje plačiai vykdo spektyvas. Dabartiniu metu su mi Įvairūs spektroskoplnial tyrimai. Mūsų optikos labora dėtingais aparatais nustatoma torijose sudėtingi spektSaulės, žvaigždžių cheminė rografal, stovispektrofotometral, sudėtis, nors jos ir nutolusios tankiniai ir klblrkštlniai ge šimtus milijonų, milijardus ki neratoriai. Dabartiniu metu lometrų. montuojamas naujas radioDuodamas signalas ir iš spektroskopas. Laboratorijose raketodromo pakyla galinga greta žilstelėjusio mokslininko kosminė raketa, skelbdama sutiksite jauną, ką tik Įstojus} apie nuostabius tarybinio l Universitetą, studentą. mokslo ir technikos laimėji Spektroskopijos katedroje mus. Ir kiekvienoje kosminėje mokslinis darbas vykdomas raketoje greta radloslųstuvo, dviem kryptimis: atominė ir puslaidininkinės saulės bate molekulinė spektroskopija. rijos yra sudėtinga optinė Vykdomi darbai susiję su aparatūra. Tikslios spektrinės spektrinių linijų pločiu ir mo aparatūros, Įtaisytos dirbti lekulių struktūra. niuose Žemės palydovuose, pa Besivystančiai pramonei ir galba buvo gauta nauja ir mokslui labai reikalingi optlvertinga medžiaga apie Sau kai-spektroskoplstai. Bevelk lės spinduliavimą ir kt. kiekvienoje stambesnėje ga Jei pradžioje spektroskopi mykloje yra Įrengtos optinių ja apsiribodavo tik matoma matavimų ir spektrinės anali šviesa, tai šiandien ji toli iš zės laboratorijos, kurių aptar eina už šios ribos: apima navimui reikalingas nemažas rentgeno, tolimo ultravioleto skaičius spektroskoplstų. Prie Universiteto ir baigiasi radlobangomis. At LTSR MA ir siranda ir sparčiai vystosi mo organizuojamos ir veikia spe lekulinė spektroskopija, ku cialios spektrinės laboratori rios pagalba nustatomas ne jos. Jų aptarnavimui reikalin optikai-spektroskoplstal. tik sudėtingos medžiagos są gi statas, bet ir jos struktūra. 0 Todėl aš noriu ir kviečiu, kad besivystanti elektronika įvedė — jūs, abiturientai, pasirinktu naujoves ir daug ką pakeitė mėte optiko-spektroskoplsto spektroskopijoje. Šiandien specializaciją, nes ši mokslo spektrai registruojami sudė šaka ne tik Įdomi, bet ir la tingomis fotoelektrinėmis prie bai reikalinga. monėmis ir kartu atsirado Doc. H. JONAITIS, nauja mokslo šaka-radlospekSpektroskopijos katedros vedėjas troskoplja. Radiospektroskopi-

III k. studentas A. Ališauskas reguliuoja naująrentgeno

Studijuok puslaidininkių fiziką fizikos VIENA iš Jauniausių - ' mokslo Šakų yra puslaidinin kių fizika. O savo vystymosi greičiu Ji užima antrą vietą po atominės fizikos.

Puslaidininkiais vadinamos medžiagos, kurių elektrinis lai dumas yra tarp metalų Ir izolia torių. Jų elektrinės savybės stip riai priklauso nuo defektų kon centracijos, .temperatūros, ap šviestumo ir kitų fizikinių sąly gų. Anksčiau žmonės nemokėjo praktiškai panaudoti puslaidinin kių įvairių savybių. Audringai vystantis pramonei, reikėjo su rasti naujus (rengimus, naujas medžiagas, kurios užtikrintų to limesnę gamybos pažangą. Tokiu būdu atsirado naujos pramonės šakos: puslaidininkinė elektroni ka, elektrografija ir kitos. Kar tu su Jomis labai sparčiai pra dėjo vystytis puslaidininkių fizi ka. Nuoseklūs puslaidininkių medžiagų tyrimai atskleidė bend rus kieto kūno dėsningumus, dar žmonijai nežinomus reiškinius ir padėjo pagrindus Jų praktiniam pritaikymui. Dabar puslaidininkiniai įrengi mai plačiai panaudojami pramo nėje bei buityje. Visi mes žavi mės degtukų dėžutės dydžio ra-

38 DIENOS ČEKOSLOVAKIJOJE laiko praleido su mumis, aprodė mums Bratisla vą, Jos apylinkes, rūpinosi ne tik mūsų praktika, bet ir oraanlzavo (domų ir turiningą mūsų lais DAUG gražių žodžių apie Prahą pasako kiekvienas, kuris Ją aplanko. Ji verta to. Argi gali- valaiki. ma nesižavėti senąją čekų gotika Senamiesčio TARPTAUTINIŲ MUGIŲ MIESTE aikštėje, baroko figūromis šv. Vito bažnyčios DOKsiuose, Karlo rvui iu tiltu, m.Ikuris Jau 600 metų bokštuose, KAIP Karlovy Vary qarsus savo sanatorijomis Jungia Vetavos krantus, o Jo 24 _ skulptūrinės grujungia vttavua r\i MII (.M.*, „ ___t____ pės atspindi svarbiausius čekų tautos nyvonimn gyvenimo Ir kino filmų .............festivaliais,. taip .. „ Brno garsus savo ■ piiiul OTaibiūUiSuS * “ —i mes tarptautinėmis pramonės mugėmis. Nors įvykius. ------ įspūdį palieka Drahnc i. “ Neišdildomą Prahos ftirširdis — Hradčanai l..~~__ ..... — Čekijos ____ , _ auksakalių, karalių daug buvome apie ŠĮ miestą girdėję, bet kas kita buvo JĮ pamatyti savo akimis. Nors po Nau jos,' įžymiųjų i2yiiiiUjU žmonių ir prezidentų rezidencijos, — Višehradas bei Kle- jų Metų šventės iš Bratislavos Į Brno teko va paskutinė poilsio vieta — Nacionalinis pa- žiuoti stipriai prikimštame vagone, šiltas pri mento Gotvaldo mauzoliejus ir .. ________ minklas žižkove. šimtabokštė Praha! Kiekvienas ėmimas geležinkelio stotyje, kur( mums suruošė jos bokštas, namas, grindinio akmuo turi savo fizikos-matematikos mokslų dr. prof. Vašlček ir istoriją, savo Jaudinančią praeitį. Susijaudinę Jo bendradarbiai, smarkiai pakėlė mūsų nuotai klausėmės pasakojimų apie čekų patriotų kovas ką. Apgyvendino labai puikiame viešbutyje. Po vokiečių okupacijos metais, apie Prahos išva pietų nuvykome Į universiteto fizikos katedrą. davimą keturiasdešimt penktaisiais gegužės 9 Prof. Vašičekas ir m. k. Lukeš papasakojo apie savo mokslinius darbus, parodė laboratorijas, d., apie Prahos dabartį ir ateitį. Prahoje iš pradžių išbuvome tik dvi dienas. kuriose tiriamos optinės puslaidininkių savybės. apžiūrėjome Po to mes turėjome išvykti Į Slovakijos Mokslų kandidato Lukeš lydimi sostinę Bratislavą ir ten atlitki praktiką. miestą. Brno labai primena Vilnių savo išvaizdą ir apylinkėmis. Vakare miestas atrodo labai gra Tačiau per tas dvi dienas pamatėme dau giau, negu kitur per savaitę. Už tai mes žiai, Įvairiaspalvės reklamos, skoningai [rengtos dėkingi mūsų vertėjai Natašai Hanušovai, kuri vitrinos. Malonų ĮspūdĮ paliko gražiai išplanuota tarp nuo pat pirmos atvykimo į Prahą minutės rūpi iš nosi visais mūsų reikalais, pildė mūsų pageida tautinės mugės teritorija Ir grakštūs namai vimus, nuoširdžiai Ir labai įdomiai pasakojo apie stiklo Ir plastmasės pastatyti paviljonai. viską, su kuo tik tekdavo susidurti, šeštadienis SUSITIKIMAS SU MOKSLININKAIS ir sekmadienis prabėgo nepastebėtai. O pirma dienio rytą vėl greitasis traukinys nešė mus, šį ČEKOSLOVAKIJA žinoma ne tik kaip aukštai kartą į pietus — į Bratislavą. Traukinio vagone Jautėmės kaip laive; bėgiai Čekoslovakijoje siau išvystytos pramonės šalis, bet ir garsi žymių resni, negu Tarybų Sąjungoje, tačiau tai netruk fizikų darbais. Mus, puslaidininkių fizikos spe do traukiniams važinėti vidutiniškai 80 — 100 km cializacijos studentus, domino puslaidininkių ty į valandą greičiu, žinoma, tuo pačiu gana smar rimo moksliniai darbai, Jų autoriai. Jau prieš iš kiai siūbuojant i šonus. Keturis su viršum šimtus važiuodami daug buvome girdėję apie tokių žy kilometrų padarėme maždaug per penkias va mių fizikų kaip Tauco, Franko, Vašičeko moks landas ir išlindę iš paskutinio tunelio atsidūrė linius darbus. Susitikimų su Jais metu įsitiki nome, kad Jie yra labai draugiški tarybinių pilie me Bratislavoje. BRATISLAVOJE mus sutiko būrys Aukštosios čių atžvilgiu. Susitikimai praėjo labai draugiš technikos mokyklos V k. studentų-elektrotechni- kai ir nuoširdžiai. Taucą ir Franką mes sutikome Jų darbovie kų ir doc. Krempaskis. šeimininkai labai daug tėje, Fizikos-technikos institute Prahoje. Nors Jie labai užimti, užima vadovaujančius postus, bet rado laiko pasika'bėti su mumis, noriai pa aiškino pastaruoju laiku Jų atliktus mokslinius darbus, pademonstravo sukonstruotus prietaisus. Profesorius Vašičekas mums daug pasakojo apie savo mokslinę veiklą, įdomią korespondenciją su tarybiniais fizikais. Be šių vyresnės kartos atstovų mums neužmirštamą įspūdį paliko spar čiais tempais savo mokslinę kvalifikaciją kelian tis fizikas, jautrus ir malonus žmogus, pilnas energijos, nuolat giedrios nuotaikos docentas Krempaskis. Jis dirba Bratislavos Aukštojoje Technikos mokykloje, organizavo mūsų praktiką Čekoslovakijoje ir nuolat mumis rūpinosi. Jo dėka mes aplankėme žymius mokslinius centrus Prahoje ir patekome i puslaidininkių prietaisų gamyklą „ČKD Stalingrad“.

5IMTAB0KSTĖ PRAHA

NA SHIEDANAU, SAUDRUZI!

NEPAPRASTAI prabėgo 38 dienos. Atėlo lai kas keliauti į namus. Sunku palikti tą nuosta bią šalį, žmones, kurių rūpestį ir šiltus žvilgs nius Jautėme kiekviename žingsnyje. Kaip šian dien prisimename malonų sutikimą Bratislavos stotyje, pasikalbėjimą su vieno Brno restorano tarnautojais, eilinius Kutna Horos gyventojus, ix a-.- ........ •••A šnekius tramvajų vairuotojus Prahoje. Visur > W 't? jautėme, kad Tarybų Sąjungos autoritetas eili nių čekų ir slovakų širdyse yra didelis. Ir džiaugėmės, kad mes vieni iš tų, kurie stiprina musų tautų draugystę. Mes žinome, kad tai pir mas, tačiau ne paskutinis draugų susitikimas Ir už tai sakom: — Na shiedanou, Soudruzil Iki pasimatymo Lietuvoje! V. kurso studentai V. PARr'i*''r. V. GUOGA, Pardubice miesto rotušė ir viešbutis „StalinA. MATULIONIS, grad“ (kairėje), kuriame mes gyvenome. J. MEŠKUOTIS Nuotr. A. MATULIONIO

Rinko ir spaudė LKP CK Lakraščių ir žurnalų leidykla.

Užs. Nr. 617

aparatą.

Redakcijos adresas

dijo imtuvais, "’’ža,s\,ak!"į^va^ muose telpančiais stiprintuvais (silpnai girdintiems), saulės ba terijomis. kurios "?aitl"a vus kosminiuose laivuose, mikro skopiniais termometrais, termcr generatoriais, termoreguhatorials laidynėse. Automatikoje plač ai naudojamos fotovaržos, t™™* toriai, termisterial, termoelemen tai ir kiti puslaidininkiniai Įren gimai, kurie leidžia automatiškai

[jungti ir išjungt. Šviesos be elektros šaltinius, aPsau<><’ bininkus nuo nelaimingų atsit kimų, dirbant su presais ar ki tais pavojingais Įrengimais. Trumpame straipsnelyje neĮmanoma išvardinti visų dabar ga minamų puslaidininkinių prietaisų,"dar sunkesnis uždavinys ben trumpa' nušviesti puslaidininkių panaudojimo perspektyvas. Jau dabar baigiami sMuk°n’*" ruoti puslaidininkiniai šaldytu vai, neužilgo pamatysime naulus šviesos šaltinius, panaudo jančius elektroliuminescencijos reiškinius ir kitus Įrengimus. Mūsų respublikos mokslo'Įstaigos taip Pat/ėk™ ?_ gai taiko puslaidininkius radijo imtuvuose, skaičiavimo mašnose, automatikoje, konstruojant naujus prietaisus ir t. t. Vilniuje, Elektrografijos Moks linio Tyrimo Institute, pirmą kar tą Tarvbų Sąjungoje buvo paga minti Ir Įdiegti Į e,ekL rofotografinial sluoksniai bei elektrofografinės mašinos. Elekt rofotograflja yra ,nau!a.,?'°'Lra, f i los šaka, kuriole pritaikomas fotoelektrinis reiškinys. Vaįzdas čia gaunamas ne cheminių reak cijų pagalba, o panaudojant pus laidininkių fotolaidumą. Didelės varžos puslaidininkis tamsoje užkraunamas vainikine iškrova Ir ant Jo suprojektuojamas vaizdas. Stipriai apšviestose vietose su mažėja elektros krūvis, ir tokiu būdu susidaro elektrinis *al*da®’ kuris išryškinamas ie'ekt^'7ims dažais. Už darbus elektrografijos srityle EMTI darbuotojai apdo vanoti Visasąjunginės laimėjimų parodos medaliais. Tačiau plačiau taikyti elektrografinius metodus galima tik pilniau ištyrus fotoelektrinius reiškinius puslaidininkiuose Ir išaiškinus elektrofotograflnlo vaizdo mechanizmą. Tokie dar bai yra vykdomi EMTI Ir Uni versitete Puslaidininkių fizikos katedroje. Čia taip pat konstruo jamas Duslaldininkinis dozimetras, radioaktyvių spindulių ra diacijai matuoti. Puslaidininkių fizikos specia lybės studentai aktyviai daly vauja katedros moksliniame dar be, padeda konstruoti naujus puslaidininkinius prietaisus. Su moksliniais pranešimais stud®"' tai dalyvauja konferencijose Vil niuje, Rygoje, Minske. Tbilisyje, Maskvoje ir kituose broliškų res publikų miestuose. Kiekvienais metais šios specializacijos stu dentai atlieka gamybinę praktiką Įvairiose respublikos gamyklose, LTSR Mokslų Akademijoje, moks lo tyrimo institutuose. Dalis stu dentų išvyksta praktikai Į Le ningradą, Kijevą ir kitus mies tus. Šiemet geriausi studentai ga mybinę praktiką atliko Cekoslovakijoje. Puslaidininkių fizikos spec to lybės studentai, be bendrų dis ciplinų, lanko, išpapildomai Įdo mus paskaitas puslaidlninkų

fizikos, puslaidininkių elektroni kos radiotechnikos, mašinų konstruavimo. elektrofotograflJos ir kitų sričių; dirba specia liose puslaidininkių fizikos, elektronikos, puslaidininkių P1'10Aaisų. radiotechnikos, impuls.nės technikos, rentgeno laborato

^Baigusieji

puslaidininkių

fizi

kos specialybę nukreipiami dar bui įĮ mokslo tiriamuosius Insti I.—- tutus* gamyklas, paliekami Uni versitete, kur savo kūrybiniu darbu aktyviai dalyvauja vystant tarybinį mokslą ir tėvyninę tech

niką.

J. VISCAKAS,

Puslaidininkių Fizikos katedros vedėjas, Flz. mat mokslų kandidatas

Universitetas. . . Kiek daus pasako Sis žodis. Ir nekartą dar besimokydamas vidurinėje mokykloje, pagalvodavau, kain patekti į Šią stambiausią respublikos ir seniausią Tarybų Sąjungos mokslo šventovę pasi semti naujų mokslo žinių, tapti jos auklėtiniu. Atkaklus darbas, tvirtas pas! ryžimas studijuoti SIo Universi teto Fizikos-matematikos fakul tete ir paskutinieji brandos atestatui gauti egzaminai mar. suteikė naujų jėgų ir padėjo įveikti visas kliūtis. Pasirinkau fiziką, nes mane, kaip ir'dau gelį jūsų, domino atomo paslap tys, Kosmoso užkariavimas. Išlaikęs stojamuosius egzami nūs buvau priimtas studentu Naujos pažintys, nauji draugai tvirtas, draugiškas mokslo drau gų rankos paspaudimas, sujun 2ė mūsų širdis į neišskiriamą draugystę. Džiugu, kai Jauti Jog šalia ruso, lenko, baltaru slo stovi lietuvis, ukrainietis Visi gyvena vienu Jausmu: drau gi.škai padėti studijose, gyveniFakultetas turtingas laborato į'|J°mls Ir aprūpintas puikia šiuolaikine tarybine aparatūrą Įi engimais. Studentams plaėfai atvertos bibliotekų, skaityklų durys. Nuostabiai gražioje vie toje, ant Neries kranto, netoli 'ingio parko, pastatyti bendra bučiai — studentų miestelis, kuriame per ištisus metus ne nutyla studentiškas Juokas, mu zfka, dainos. Mūsų Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė tėviškai rūpinasi mokslu, švietimu. To dėl brangus abituriente, ne reikia užmiršti svarbiausio — n?okytlS. Aukštojoje mokykloje Išryškėja pasiruošimo trūkumai ..P8/14?/*' kokios brangios yra vidurinėje mokykloje įgytos žl° 8°rlnt taPtl geru specia tlk'slo re kla siektl užsibrėžto Atvykite pas mus! P. LEONAS, FMF I kurso studentas, fizikas

Nepaprastai žmogus būna laimingas, pa tenkintas tada, kai dirba savo mėgiamą darbą, kai gerai žino, kad Jo visa veikla bus reikanaudinga visuomenei. Skaudžiai apsiriks tie, kurie rinksis specialybę su išskaičia vimu: „Šitame fakultete sun kiau studijuoti, bet lengviau Įstoti, nes dideli priėmimo kon tingentai , „Galėsiu dirbti fab rike, likti Vilniuje“ ir t. t. žino ma, tokiems draugams bus sunku studijuoti, nes mokslas, formulės, prievarta kemšamos t galva, neduos naudos. O ir ne retai pasitaiko, kad paskui ter>ka...ke.stl fakultetą arba iš viso suolą* aukštosios mokyklos

Kas Iš Jūsų ruošiasi stoti f Fizikos-matematikos fakultetą tas turi mėgti matematiką, fizlJuri mylėti mokslą, būti aanbStus. Daugelis abiturientų, dar būdami mokyklos suole, galvodami apie šio fakulteto specialybes, išsigąsta stojamųjų egzaminų. Ir be reikalo. StojaTle.,\..eqiaTin.al’ <ei tu turėjai palinkimą J tiksliuosius moks. Z’,ėra sunkūs- Reikia gerai mokėti sudarinėti lygtis, tirti Jm, spręsti geometrinius-trigonometrinlus uždavinius. Įstojus Į Universitetą pradžio je būna sunkiau, nes reikia prlPfastl prie didesnio apkrovimo. fakultete* Fizikos-matematikos ............... kaip ir visuose fakultetuose* vlsuomenigiliai studijuojami nlal mokslai, be kurių Įslsavlnf™lfs"®lmanoma taP‘' g.e™ spenepaStudijuoti matematiką prastai (domu. Didelį džiaugsmą suteikia kiekviena atspėta paslaptis, kiekviena (veikta irk?’. "®S tas Pas>ekta darbu, mo karatėl(P yrUS *r nepasiseki'

kurlos igyjamos stu"'J“°Jant matematiką, sėkmingai a ,talkom°s praktikoje. Pvz., ska čiaylmo matematikos spe cialistai dirbs skaičiavimo cent re. Pr»iti LTu" . Mokslll Akademi jos, tlkimybinlnkal, kartu su ekonomistais, medikais spręs problemas, susijusias su liaudies ūkio klausimais ir t. t. Kam patinka matematika ir

J. BANYS, | Matematikos specialybės V k. studentas

Tariame tvirtą žodį Šiais metais daugiau kaip Šimtas mūsų fakulteto studen tų aktyviai dirba moksilnį-tlriamąJĮ darbą. Aktyvūs studen tų mokslinės draugijos nariai yra I Ir II kursų studentai. Praeitais metais mokslinė je studentų konferencijoje bu vo perskaityti 28 pranešimai fizikos sekcijoje ir 16 — ma tematikų. Šiemet pranešimų skaičius irgi nesumažės. Fizikos-matematikos moks lų fakulteto studentų moksli nės draugijos nariai tars sva rų žodĮ Universiteto SMD. A. PURLYS, FMF SMD pirmininkas

Si ..Tarvblnio studento“ nu meri išleido redakcinė kolegi ja: Redaktorius V. DENAS Doc. V. KYBARTAS Vyr. dėst. St. STONKUS

Universiteto 3. Telefono Nr. 7-79-17 LV 08124