VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! a
*" r II »n •
• »«
i• • ■
CARŽ/BOS
ŠIAME
numeryje: SMD KONFERENCIJOSE
AKIRATIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
X VELNUS vėjas perX bėgo medžių viršūM nėmis, pabučiavo pavasariu alsuojančių že mę ir linksmai besisuki nėdamas jsisuko į studen tų minią, skubančią Uni versiteto link. Pavasaris. Visi jo laukėm, kiekvie nam jis šventė. Jeigu mo kaisi pirmame ar trečiame kurse, šis pavasaris dar eilinis Tau. Ne kartą dar Tave pasitiks tas išdykė lis pavasarinis vėjas, sku bantį į savąją Alma Mater, ne sykį dar į čia ne ši pirmąsias pavasario gė les, nors ir nežinosi, kam ketini jas įteikti. Sis pa vasaris vienas iš tų, ku rių dar daug sutiksi čia, Vilniuje, būdamas stu dentas, jeigu esi ne penk takursis. O jeigu taip, tai jau supratai, kad šis pa vasaris — ne eilinis Tau. Tokio, koks jis yra šįmet, daugiau nebus. Kiti pa vasariai nebepakartos šio, kai saulė žvelgia pro Uni versiteto langus ir šypso si: „Labas, penktakur si". .. Bet, Tu pasilenki prie paskaitų konspektų — reikia įsidėmėti kiek vieną dėstytojo žodį, va kare dar paskaityt naują knygą, aplankyt visas pa
1982 m. balandžio 9 diena, penktadienis
rodas ir spektaklius, daug gerų žodžių pasakyti bendrakursiams. Todėl ir eini išdidus, kiek rimtas, tik tos akys vis tiek ne gali atsispirti pavasario saulės gundymams: norisi šypsotis... Ar pastebėjai, kaip pavydžiai i Tave žvelgė studentų akys, kai atėjote j skirstymus? Tai diena, kai jūs gavote pa skyrimus į pirmąją teisė
Kad nesustotų laikas tą savo darbavietę. Bū tent apie šią jūsų dieną mes ir kalbamės su Uni versiteto Mokymo sky • riaus vedėja Irena RAGE LIENE. — Gerbiamoji vedėja, koks Universiteto fakulte tas išleis šįmet gausiausią diplomantų laidą? — Diplomantų šįmet la bai daug visuose fakulte tuose, bet daugiausia — Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete. — Su kokiomis proble momis teko susidurti per skirstymą? — Pirmiausia norėtųsi pažymėti gerą visų fakul tetų dekanatų, komjauni
DVIDEŠIMT ANTROJI SAVAITĖ: TARYBINEI
KOSMONAUTIKAI
„Vis aukščiau ir toliau...“ „Žmonija neliks žemė je amžius. Norėdama pa sivyti šviesą ir erdvę, iš pradžių nedrąsiai įveiks atmosferos ribą, o paskui užkariaus visą Saulės si stemą", — rašė devynio liktojo amžiaus pabaigoje K. Ciolkovskis. 1903 m. jis išleidžia veikalą „Pasaulio erdvių tyrimas reaktyviniais prie taisais", kuriame nurodo kosminio skrydžio realu mą, pagrindinių kosmo nautikos problemų spren dimo kelius1921 m. įkurta Dujų di naminė laboratorija (va dovas N. Tichomiras) — TSRS kosminių raketų ga mybos pradininkė. Po de šimties metų — Reaktyvi nio judėjimo tyrimo gru pė, 1933 m. — Reaktyvi
mo organizacijos darbą iki skirstymo. Studentai iš anksto buvo supažin dinti su esamomis vieto mis, katedrose buvo ve dami individualūs pokal biai su studentais, pade dant jiems teisingai pasi rinkti darbo vietą. Taip kad didelių problemų lyg ir nebuvo, o mažų pasi taiko visuomet. Skirstymo komisija atsižvelgė į kiek
nis institutas, vadovauja mas S. Koroliovo. 1957 m. spalio 4 dieną buvo paleistas pirmasis dirbtinis žemės palydo vas, 1960 metais iš kos moso sugrįžo Streiką ir Belka. 1961 metų balan džio 12 dieną J. Gagarinas erdvėlaiviu apskriejo žemę. Iki 1979 metų į kosmo są skriejo 44 TSRS kos monautai, paleista virš tūkstančio įvairių kosmi nių aparatų. O gal stabtelėkim ties pirmuoju žmogaus žings niu į kosmosą... Visa šalis tarytum pri tilo, kai per šalies radiją išgirdo TASS-o prane šimą: „1961 metų balan džio 12 d. Tarybų Sąjun goję paleistas į orbitą
vieno pageidavimą, šei myninę padėtį, sveikatą. Žinoma, nėra taip papras ta studentui kritiškai Įvertinti save, savo darbą, todėl ir norai ne visada atitinka galimybes. — Kur buvo didžiausias studentų pareikalavimas? — Turbūt nesuklysiu sakydama, kad dauguma studentų gavo paskyri ■ mus į TSRS Švietimo mi nisteriją. Norėtųsi, kad mūsų diplomantai pamiltų nelengvą, bet reikalingą pedagogo darbą. — Ką galėtumėt palinkėt visiems studentams? — Dar neišėjo šie... Jie taip pat dar mūsų stu
pirmasis pasaulyje kosmi nis laivas —- palydovas „Vostok" su žmogumi borte. Daugiapakopės kosmi nės raketos startas buvo sėkmingas. Su kosmonautu J. Gagarinu užmegztas ir palai komas dvipusis ryšys. Laivo - palydovo „Vos tok" paleidimo į orbitą metu kosmonautas drau gas J Gagarinas jautėsi patenkinamai, dabar savi jauta gera. Skrydis tęsiasi". Žinia akimirksniu ap skriejo pasaulį. „Klausykite svarbiausią mūsų amžiaus pranešimą! Tarybinis žmogus kosmo se!" — Paryžiaus radijas prakalbo į savo tautą. „Tai pats didžiausias socializmo laimėjimas"! — klausėsi diktoriaus bal so Lenkijos gyventojai. Visas pasaulis tarsi su stingo, sekdamas pirmąjį žmogaus skrydį. 9 valandos 52 minutės. „Skrydis vyksta normaliai, jaučiuosi gerai", — skri dimo valdymo centrą pa siekia ramūs J. Gagarino žodžiai. 10 valandų 15 minučių: „Nesvarumo būklėje jau čiuosi gerai".
Nr. 12(1191)
FOTOKONKURSAS
Kaina 2 kap.
dentai, jiems taip pat no IS MASKVOS rėtųsi ištarti daug gerų žodžių. O visiems kitiems Praeito šeštadienio popie chinas. Tai jau visai kitoks — tik labai gerai moky tę Universiteto teatro salė žmogus. Ir nenuostabu, mat, tis. vėl sulaukė publikos. Dau L. Muchinas mokslų daktaras, • • *
SVEČIAI
giausia tai buvo Filologijos fakulteto studentai, kurie at ėjo čia susitikti su sąjungi nės leidyklos „Molodaja gvardija" atstovais. Filologijos fakulteto prodekanas doc. A. Jovaišas gražiai pristatė svečius ir priminė, kad susitikimas su ruoštas šalies, taip pat ir pačios „Molodaja gvardija" 60-mečio proga. Z. Jachontova, prozos re dakcijos vedėja (tarp kitko visoje leidykloje įvairią re dakciją — net 15), priminė, kad leidyklai vadovauja VLKJS Centro Komitetas ir gal todėl leidykloje taip maloniai priimami visi jauni poetai ir rašytojai. Ji su už sidegimu kalbėjo, koks įdo mus leidėjo darbas ir kvietė filologus išbandyti šios duo nos skoni. Po plojimą, palydėjusią Zojos Michailovnos kalbą, pakilo iš vietos R. Kazakova. Ši simpatiška, gyva moteris, sakyčiau, visus sužavėjo savo atvirumu ir nuoširdumu. Eilės, kurias skaitė R. Kaza kova, dvelkė jaunatviška ši luma ir veržlumu. R. Kaza kova Filologijos fakultetui padovanojo savo eilėraščių rinkinuką. Vita GEINYTE Paskui šnekėjo Levas Mu-
Taigi, jūs dar studentai. Nekartą dar susitiksime, mirgės jūsų pavardės „Tarybinio studento" pus lapiuose... Tiktai tada, kai rankos palies diplo mą ir užversite Universi teto duris, pirmą kartą pajusite tą nenumaldomą troškimą, kurio taip reikia kad įvyktų stebuklas — sustotų laikas. O dabar jūs skubate: reikia baigti rašyti jau įpusėtą diplominį darbą, pasiruošti valstybiniams egzaminams. Nėra taip lengva duoti ataskaitą už penkerius metus, pra leistus čia, Universitete. Taigi, tegul dar nesustoja laikas Jums, mieli diplo mantai. Tebūna laimingi visi valstybinių egzaminų bilietai, sėkmingas diplo minio darbo gynimas. Mes neatsisveikiname su jumis — dar susitiksime, o gerbiamąja! vedėjai dė kojame už pokalbį apie jus.
10 valandų 25 minutės. Prasideda laivo leidima sis. — Gagarinas pas mus: — po keliolikos minučių valdymo centrą pasiekia telefono skambutis. „Viskas buvo kaip ge rame romane. Nusileidau ten, kur prieš šešetą me tų pirmą kartą savaran kiškai skridau lėktuvu", — vėliau rašys J. Gagari nas. — Koks ten dangus, kosmose? — pirmas klau simas. — Tamsus, draugai, la bai tamsus... — O žemė? — Žydra, kaip didelis kamuolys... Visa šalis, visas pasau lis džiaugėsi didžiuoju įvykiu. „Ar yra toks žodis, ku riame tilptų tos dienos su sijaudinimas? — Tokio žodžio nėra" — rašė K. Fedinas. „Ir žemėje pasidarė kur kas šviesiau," — ameri kiečių publicisto A. Kano žodžiai. Balandžio 13 dieną laik raščiai, radijas perduoda tarybinės vadovybės krei pimąsi į visų šalių tautų vyriausybes, visą pažan giąją žmoniją. „Įvyko di
jis dirba TSRS Mokslų Aka demijoje. L. Muchinas išlei do knygą „Planeta ir gyvy bė". Joje ir dar vienoje, kurią Levas Mlchailovičius jau baigia rašyti, nagrinėja mos gyvybės atsiradimo že mėje ir visos Saulės siste mos atsiradimo problemos. L. Muchinas perdavė žodj LTSR nusipelniusiam žurna listui Petrui Keidošiui Pastarasis pasidalino su studentais įspūdžiais iš Indi jos, paskaitė keletą visai ne seniai sukurtą eilėraščių, ku rių dar nematė skaitytojo akis. P. Keidošius buvo ap dovanotas leidyklos „Molo daja Gvardija" ženkleliu, kurį j švarko atlapą jam įsegė V. Koretenko. Po P. Keidošiaus šnekėjo žurnalistas A. Nilinas, rašęs puikias apžvalgas olimpiados Maskvoje metu. Kalbėjo L. Kuznecka|a, V. Lenino kabineto buto Kremliuje darbuotoja. Netruko, tikrai netruko tos trys valandos malonaus ir betarpiško pokalbio teatro salėje. Vis dažniau vedanty sis žvilgčiojo i laikrodį — svečių laukė kelionė į Mask vą. Vytautas MAKAUSKAS J MOTUZOS nuotr.
džiulis įvykis. Pirmą kar tą žmogus pakilo i kos mošą"... Žengtas pirmasis sun kus žingsnis. K. Ciolkovskio išpranašauta kosminė era prasidėjo. „Aš tikiu, kad su kiek vienu nauju skrydžiu žmogus pakils vis aukš čiau ir toliau nuo gimto sios žemės. Juk tarybiniai žmonės neįpratę sustoti pusiaukelėje", — po skry džio rašė J. Gagarinas. Šių žodžių teisingumą įro do laikas.
Universiteto komjauni mo komitete pasirašytos sutartys dėl keitimosi stu dentų statybos būriais 1982 metų vasarą su šio mis aukštosiomis mo kyklomis: Greifsvaldo uni versitetu (kovo 18 d.), Miulhauzeno aukštąja pe dagogine mokykla (balan džio 1 d.j, Hradec Kralovo universiteto medicinos fa kultetu (balandžio 5 d.j, Prahos universiteto teisės fakultetu (balandžio 5 d.j
Emilija MOLEVlClUTĖ
„T. S." inf.
trumpai
SMD konferencijose
bendrauja su žmonėmis, taip pat su kažkuo bendraujan čiais. Gerai būtų, jei visi tie žmonės turėtų bent mažytį pedagogo „gyslelę" ir didelį Balandžio 2 dienę įvyko kurso studentas S. Gudešiandien gali paliudyti studi norą. Tačiau tokių mažo Universiteto Studentų moksli liauskas), Įdomu, kada žmogus su Universitetu ir fizika. .. „P. Eidukevičiaus — Universitetą pasirinkau jų knygelė, grupės kurato ka. .. pranta, jog jis vra visuome Tarybų Sąjungoje" nės draugijos TSKP istorijos veikla nės narvs ir turi kažką duoti neatsitiktinai ir i Fizikos fa riaus ir draugų atsiliepimai. — Susidariau įspūdį, jog sekcijos XXXIV mokslinė (pranešėjas — istorijos spec. tiems, kurie jam sukūrė ir kultetą ne vaikiško smalsu Tačiau vien gero mokymosi šefuoti ipareigoiami patvs konferencija, skirta TSRS įkū I kurso studentas S. Siliauspadeda kurti gyvenimą. Žo mo vedinas nuėjau, — pasa nepakanka, kad būtum išrink jauniausieji — pirmakursiai, rimo 60-mečiui. Konferenciją kas), „TSRS ir VDR partinių džio reikia prasmę su- koja Arvydas. — Dar vidu tas i Universiteto komjauni — sako Arvydas. — Vyrau pradėjo sekcijos vadovas valstybinių organų bendra vokia net darželinukas: rei- rinėje mokykloje domėiausi mo komitetą, kad tau pati ja nuomonė, jog šis įparei doc. P. Vitkauskas. Studentai darbiavimas IX penkmečio kia padeklamuoti Seneliui fizika, 9 klasėje pradėjau kėtų atstovauti daugiatūks gojimas labai lengvas, lygi parengė 20 pranešimų įvai metais" (pranešėjas — isto Šalčiui eilėraštuką, per Kovo mokytis jauninu fiziku mo- tantinei komjaunimo organi nant su kitais. O iš tiesų šis riais mūsų šalies ir tarptauti rijos spec. V kurso studen 8-ąją padainuoti mamytei kykloje ,.Fotonas", dalvvau- zacijai respublikos LKJS su darbas reikalauja ypatingų nio darbininkų judėjimo is tas A. Kalpokas) ir kt. Daugelis dainelę.. . Tačiau kada tas davau respublikos mokslei- važiavime, Toks žmogus pri- sugebėjimų, kurių dažniausiai torijos klausimais. Mokslinis pranešimas kon TSRS tautų ferencijoje, tai ilgo ir kruop reikia iauga i kraują vių olimpiadose. Ir tada jau valo jausti savvie pulsuojan- dar nespėjo įgyti žmogus, ką darbų skirta taip, jog žmogus, niekieno žinojau, jog mano tolimesnis ti karštą kraują. visos vi- tik atėjęs iš mokyklos suo draugystės ir bendradarbia štaus darbo rezultatas. Norint Šiam lo, kur jam pačiam beveik vimo klausimams: „Lietuvos parengti mokslinį pranešima, neraginamas, tik jausdamas gyvenimas neatskiriamas nuo suomenės kraują. .. peržiūrėti daug ar savyje ypatingo mechanizmo fizikos. Tik vis abejojau, kur jausmui atsirasti ir vystytis visur kažkas vadovavo. .. TSR liaudies švietimo dar tenka bendradarbiavimas chyvinės medžiagos, perio veikimą, skuba ten, kur ii studijuoti — Universitete ar padeda kolektyvas ir darbas. Matyt, prieš duodant iparei- buotojų spausdintų veda ne reikia, o vidi- KPI. Tada buvau įsitikinęs, Gal todėl Arvydas taip šil gojimą, reikėtų geriau susi- su broliškų respublikų liau dikos leidinių, dies švietimo darbuotojais“ istorikų darbų. Vertinimo ko jog nesugebėsiu dirbti inži tai prisimena rudens talkas pažinti su tuo žmogumi.. . nis poreikis, noras? fakulteto trečio nieriumi — vadovauti žmo kolūkyje ir SSB „ŠirvintaTaip, problemų netrūksta, (pranešėjas — istorijos spec. misijai buvo sunku išrinkti Fizikos kurso antros grupės studen- nėms, todėl ir atvažiavau j 80", nes būtent ten su Bet jas visada vienaip ar II kurso studentė R. Buno- geriausius darbus. Šiais me veikla tais geriausiais pripažinti V. žinau, jog siformavo jų grupė kaip kitaip žmogui padeda iš- kaitė), „K. Rimšos Arvydas Andrijauskas, Vilnių. Dabar tas spręsti laikas. O kasdieninis Tarybų Sąjungoje" (pranešė Marcelio, A. Vyšniausko ir jas — istorijos spec. I kur K. Vitkausko darbai. Apta darbas nenutrūkstamai i ūda so studentas S. Daugirdas), riant konferencijos rezultatus, pirmyn: vizitai i šefuojamas „Internacionalinio auklėjimo buvo pateikta naujų pasiū mokyklas, susitikimai su še problemos respublikos ben lymų dėl konferencijų orga fais, pasitarimai, posėdžiai.. . drojo lavinimo mokyklose" nizavimo, nutarta drauge su Čia įeina viskas, kas šefavi- (pranešėjas — istorijos spec. tarptautinių santykių sekcijos mą daro įvairesni, įdomesni, IV kurso studentas A. Sur- studentais rengti nedideles net lakstymai pas Kiemo blys), „Lietuvos ir broliškų diskusijų konferencijas įvai teatro vyriausiąjį režisierių jų respublikų kultūros vei riais užsienio ir vidaus po tartis dėl spektaklio šefuoja kėjų bendravimas literatūros litikos klausimais. mų mokyklų mokinukams. . srityje X penkmetyje" (pra Egidijus VALIUKEVIČIUS Na, o paskaitos? Mokslinis nešėjas — istorijos spec. II IF III kurso studentas darbas? Asmeninis gyveni mas? — Laiko labai trūksta, — sako Arvydas. — Vien važi PIETŲ LIETUVOS AUGALIJOS nėjimas iš posėdžių Saulėte kyje j posėdžius Centriniuo SAVITUMAI se rūmuose atima daug brangių pusvalandžių, valan dų. . . Gaila, kad negaliu ir mums patiems la džių arde viena iš dominuo kiek norėčiau dėmesio skirti baiŽemei žaliasis jos jančių rūšių ir buvo papra sportui, muzikai ir asmeni rūbasreikalingas — augalų pasaulis. Mū stasis skroblas. niam gyvenimui. .. respublikoje auga apie Visai priešingame Obelijos Taip, sunku, Tuo labiau, sų 1400 aukštesniųjų augalų rū kad pradėtą darbą širdis be šių. Dalis šių rūšių išplitu- kolūkio gale — prie Nemu no, šlaite konstatavome ant pia padaryti tik gerai ir niekaip kitaip, G rūpės kurato- sios vlsoje respublikoje ir rą Lietuvoje smėlinio eraičirius f. m. k. S. Vengris, kal- auga gausiai, daugelis yra re- no bendriją, pirma bendrija bedamas apie A. Andrijaus tos, jas veikla įvairūs veiks maždaug prieš 20 metų buvo niai, o ypač žmogus Ir Jo aprašyta ties Merkine. O ką, pasakė: tikriausiai, negalėtų tiksliai klaidos nepadariau — nieko kolektyvas. ūkinė veikla. bendrai smėlinis eraičinas — Gera buvo, kai sužino — Pas mus įprasta, kad mokslinį nėra įdomiau už pasakyti, kada jo reiki’ 1981 m. birželio 22 — lie- Tarybų Sąjungoje nekonsta žmogus turi daryti viską. O jau, jog mane išrinko i Uni peraugo i būtinybę. Galbūt darbą. Koks nuostabus jausmas. versiteto komjaunimo komi Arvydas vadovaujasi princi pos 10 dienomis Alytaus ra- tuotas; Europoje auga tik tai įvyko dar besimokant jone Obelijos kolūkyje mes, Lenkijoje, Augustavo girios Radviliškio 3-oje vidurinėje kai žinai, jog eini t i k r u o- tetą, — prisimena A. Andri pu: „Geriau mažiau, bet ge gamtininkai, vadovaujami teritorijoje ir Vokietijoje. riau". jauskas. — Tačiau šiek tiek j u keliu. .. Kažkada dėl i o kada vaikinukas mokykloje, prof. M. Natkevičaitės-IvaElbės slėnyje nuo Targau iki Tą patvirtino ir profesorius ir nerimavau — ar sugebė vadovavo klasės pirminei buvo daug, labai daug svars Profesorius nauskienės, atlikome moko Magdeburgo. organizacijai. tyta, bet dabar jokia abejo siu dirbti taip, jog nebūtų E. Montrimas. komjaunimo mąją praktiką. Per praktiką Ir čia, Nemuno šlaite, Galbūt ta riba buvo įveikta nė negraužia širdies. O pasi gėda pasižiūrėti i akis tiems, siūlė vaikinui dirbti pagal aprašėme dar vieną mūsų ne drauge su antrąja — riba taikančią kliūti įveiki pats, kurie manimi taip pasitikė ūkiskaitinę sutartį ir tuo pa pakartojamą Lietuvos gam eraičinas auga gausiai. Tik čiu susirinkti duomenis kur blogybė ta, kad miškininkai tarp mokyklos ir savarankiš kartais padeda draugai. Ta jo. .. Dabar nerimo nebėra. Yra siniam darbui. A. Andrijaus tos kampelį — Obelytės miš užsodino visą pakrantę puko gyvenimo Universitete. čiau dažniausiai stengiesi Reikalaujantis kas atsisakė, nes žinojo, jog ką, Nemuno pakrantę ir vi šaitėmis. Ci eraičinas nePagaliau, tai, tikriausiai, net nugalėti pats, nes esi fizikas, darbas. sus retus Obelijos apylinkės mėgsta konkurencijos. Taigi nelabai svarbu. Svarbiausia, kuriam jau nuo pirmo kurso daug jėgų, bet būtinas, nespės darbo atlikti labai ge- augalus. ji Išstumiama iš auginyietės, kad dabar Arvydo gyveni „kalama" i galvą: „privalai kaip pati svarbiausia kasdie rai. Daug ką slepia mūsų gam nes nepajėgi konkuruoti su fizikas, privalai ninio gyvenimo dalis. A. mas bėga kitos ribos puse — būti Nežinau, kuo šiandien po ta. Kaip pavyzdžiui, Obelytės pušaitėmis. Universiteto Universiteto studento, kom kažkuo skirtis nuo visų ki Andrijauskas tų!" Gal kaip tik tas skirtu komjaunimo komitete atsa paskaitų užsiims LLKJS XX miškas. Atsirėmęs i Obelijos Šioje Nemuno pakrantėje jaunuolio gyveninio keliu. Gal žvilgtelėkime praei mas vra didelis savarankiš kingas už šefavimo darbą. suvažiavimo delegatas Arvy ežerą užima apie 100 ha. na buvo aptikta senovės lietuvių Taip, galbūt tin, nedaug, tik tiek, kad su kumas ir.. . noras būti kito- Dirba neseniai — tik nuo das Andrijauskos. Tikriausiai, tūralus miškas, dar nepalies gyvenvietė. antropogeninio fakto žmogus ganydamas miškuose rudens. Pradžioje buvo sun daug kas jo laukia. .. Laukia tas žinotume, kas gali pastūmėti kiu? Kad A. Andrijauskas ne- ku, tuo labiau, kad fakultete sportininko, fiziko, komjau riaus, o tai jau retas mūsuo ir juos išretindamas atvėrė žmogų, gyvenantį dar ana se reiškinys. Įdomus tuo, kad kelią smėliniam eraičinul. Be žmogaus. pus, savo svajonės ir visą klydo, tarp fizikų įsiliedamas vadovavo kariniam patrioti nuolio. Birutė ŠUTRIKAITE gausiai auga skroblai. Me- žmogaus „pagalbos" tos vie tolimesni gyvenimą sieti su i jubiliejinių „fuksu1 minia, niam sektoriui. Dabar jis tovės būtų apaugusios miš kais, ir ši labai reta ir jdomi rūšis tikrai būtų Išnykusi. Per praktiką mes dar kar FOTOKONKURSAS tą jsltiklnome ir pamatėme, kokia įvairi yra mūsų auga Uja Šis mūsų darbas nors nedidele dalimi prisidės prie detalesnio mūsų floros paži nimo, augalijos išsaugojimo ir gamtos apsaugos.
TIKRUOJU KELIU
Irena ZONYTE, Meilė RAMOŠKAITE, Onutė DERVINYTĖ, Valdas SASNAUSKAS III kurso biologai
TRUMPA]
„Pavasaris", . .Į mašl kursui, GF III kurso geo
nas!'1. Taip pavadino savo fotodarbus, pateiktus kon logas Neringas Šeirys.
Trečiadienį Universitete lankėsi VFR pažangiojo jau nimo delegacija, kurioje bu vo pedagogai, inžinieriai, studentai. Svečiams apie Universiteto komjaunimo organizacijos veiklą papasakojo Universite to komjaunimo komiteto sek retorius A. Kumža, internacio nalinio klubo prezidentė H. Pautienytė. Paskui svečiai susipažino sb Universiteto architektūros ansambliu. „T. S.“ inf.
Religiniai ir daugelis kitų prietarų įsikerojo daugiausia dėl to, kad anksčiau žmonės nepažino kai kurių gamtos ir visuomenės reiškinių, ne žinojo jų atsiradimo priežas čių. Tikrovė žmogui iškelia tiek klausimų, kad jis nebe spėja visų jų išspręsti. Kai kurie žmonės nesuprantamus reiškinius yra linkę laikyti įsi vaizduoto nematerialaus pa saulio reiškiniais. Antra ver tus, tikėjimo stebuklais prie žastis neretai būna tamsu mas, prietaringumas, sunkios materialinės sąlygos, dėl kurių žmonės patiki religinėmis iliuzijomis. Jie lengvai pa tiki „stebuklingais išgiji mais", lanko „Sfebuklavietes", vildamiesi ten sulauk ti stebuklo. Dažnai prietarin gas tikėjimas atsirasdavo, o kartais dar ir dabar klesti, dėl sunkiai paaiškinamų psichinės žmogaus veiklos reiškinių. La bai plačiai religijos spekulia vo ir tebespekuliuoja įvairiais „šventųjų" apsireiškimais, „re gėjimais", „pranašystėmis" ir kitokiais „stebuklais". Šiuo atveju įvairių kultų tarnai pla čiai naudoja savo tikslams mažiau suprantamus psichi nius reiškinius, kaip iliuzijas, haliucinacijas, įtaigą. Laikas nuo laiko pasigirsta, kad štai toje ar kitoje Lietu vos vietoje „stebuklingai ap sireiškia" kuris nors iš šven tųjų. Savo laiku „stebuklin gais apsireiškimais" buvo pa garsėjusi Šiluva. Buvo kalba ma, kad dievo motina pasiro dė piemenims ant akmens ir verkė. Ar apie tai buvo pa skleistas tik gandas, ar tai bu vo haliucinacija, ar pasirody mas buvo suvaidintas, praslin kus kiek laiko sunlku spręsti
(tai įvyko 17 amžiuje). Su lai ku buvo „atrasta", kad ir ak muo, ant kurio šventoji pane lė su kūdikėliu pasirodžiusi, turįs stebuklingos galios — gydąs žaizdas, gražinąs regė jimą akliesiems ir kalbą ne byliems. Neseniai girdėjome apie „stebuklą" Skiemonyse
Stebuklas? — dievo motinos pasirody mą mergaitei. Neabejotinai tai buvo iliuzija arba regos haliucinacija. Ne visi „stebuk lingi pasirodymai" yra iš tik rųjų pasirodymai, čia yra pla ti dirva veiKti įvairiems šarla tanams, mulkintojams. Daug buvo „stebuklų", kuriuos ti riant paaiškėdavo, kad tai apgaulė. Žinoma, kad jausmas, įsi vaizdavimas gali būti tokie stiprūs, jog pakanka vien jų, kad sukeltų žmogaus orga nizme įvairias reakcijas. Sis reiškinys vadinamas sugestija. Būdinga, kad tai žmogus pri ima be reikiamos tam kriti kos. Sakoma, kad įtaiga įvyks ta ne per paradines duris, bet iš kiemo, aplenkiant sar gą — kritiką. Įtaigos pavyz džių turime labai daug — pavyzdžiui citrinos mėgėjas atsisėda priešais grojantį dūdų orkestrą ir pradeda orkestrantams matant valgyti citriną. Orkestras tuoj nutyla, nes išsiskyrusios seilės trukdo groti. Įtaiga įvyko per regos organus. Tą patį galima bū tų pasiekti ir sakant, pavyz džiui: „čiulpiu rūgščią citri ną". Žinoma, kad įdūrus žmogui adata į ranką, tuoj
padažnėja pulsas, atitraukiama ranka. Tą patj gausim, jei pasakysim, kad dūriam į ran ką ar parodysim adatą. Tai parodo tamprų ryšį tarp žo džių, minties ir mūsų orga nizmo — kūno. Dar keletas pavyzdžių — įsivaizduokit, kad sėdite kompanijoje, nuo bodu, lėtai slenka laikas, stai ga vienas iš sėdinčiųjų nusi žiovavo. Jį pasekė kitas ir štai žiovauja jau visa kompaniaj. Koks čia reikalas? Ko dėl toks „užkrečiamas" pasi rodė žiovulys? Tai įvyko to dėl, kad pirmasis žmogus žio vaudamas įteigė žiovulį ki tiems. Įvyko savotiška gran dininė reakcija sugestijos ir
Iliuzija? autosugestijos poveikyje. Štai kitas pavyzdys. Esate kine ar teatre. Staiga girdite kosint žmogų. Jį paseka antras, tre čias, galų gale atrodo, jog visą salę būtų užpuolusi ko sulio epidemija. Kalbant apie sugestiją, tikslinga būtų duoti pavyzdžių apie jos betarpišką poveikį žmogui, parodyti, kad mokant valdyti žodį, mo kant įtaigiai kalbėti, galima žmogui įteigti įvairius juti mus net iki haliucinacijų. Bu vo darytas toks bandymas. Vieno užsiėmimo auditorijoje metu studentams buvo pra nešta, kad atkemšamas bute liukas su tam tikra medžiaga ir paprašė studentų, kad kai tik jie pajus aštrų, nemalonų kvapą, tuoj pakeltų ranką. Greitai sėdintieji pirmosiose eilėse pakėlė rankas. Toliau kvapas sklido vis giliau į auditoriją, kol pasiekė pasku tines eiles, — ir ten studentai pakėlė rankas. Tuo pačiu me tu keliems studentams sėdin tiems pirmosiose eilėse pasi darė bloga ir juos teko išves ti iš auditorijos. Koks buvo visų nustebimas, kuomet jiems atsakė, kad iš tikrųjų jokio kvapo nebuvo, kad buteliu ke buvo paprastas vanduo.
čius ligos simptomus, kurie buvo pas motiną. Atsirado skausmai skrandžio plote, su mažėjo apetitas, mergina su liesėjo. Išsigandusi ji kreipėsi j gydytoją. Buvo atlikti rei kalingi tyrimai, tačiau jokios ligos nerasta. Nežiūrint to, ligonė pradėjo netikėti gydy tojais, ligos simptomai neiš nyko. Gydytojų kalbas, kad vėžiu ji neserga, suprato, kaip norą ją nuraminti, nes ji serga neišgydoma liga. Tik gydytojo psichoterapeuto įsi kišimas įtaigos metodu grąži no jai gerą savijautą. Šiuo at veju užteko įtaigaus gydytojo žodžio. Ligonė labai pergy veno dėl motinos mirties, tai buvo didelis smūgis ir taip jau nuolatinio, varginančio slaugymo nualintam jos orga nizmui, nervų sistemai. Bi jodama vėžio, ji ėmė save tyrinėti, įsiklausyti j savo or ganizmą, fiksavo savo dėme sį į vėžio simptomus ir dėl per didelio nervų sistemos jautrumo pradėjo jausti tai, apie ką galvojo, ko bijojo. Jos išgijimas buvo nervų sis temos sustiprėjimo išdava. O koks tai būtų buvęs stebuk las, jei šis pagerėjimas būtų gavęsis besilankant kurioje bu laikas. Mat, prieš užmin nors šventoje vietoje. gant ir ką tik pabudus, kai Kokios priežastys padeda sąmonė Ir valia yra tam tikro ligoniams, kalbama apie iste užsnūdimo būvyje, intensyvios rikus, kai kada pagyti ste idėjos ir įsivaizdavimai gali buklingose vietose. Visų pir realizuotis autosugestijos bū ma tai vietos, apie kurias du. Autosugestijos metodas kalbama visame pasaulyje, yra labai paprastas, tačiau jis kur pagal visų ten buvusių ir daro stebuklus. Tuo būdu ga nebuvusių tvirtinimus vyksta lima žymiai pagerinti ligonio didžiuliai stebuklai, kur pa būseną arba visai jį išgydyti, maldumas, tikėjimas dievu galima pagerinti savo nuotai duoda savo vaisius. 2mogus, ką. Kalbant apie autosuges vykdamas į tokias vietas, yra tiją galima pasakojimą pa giliai įsitikinęs tos vietos iliustruoti tokiu atsitikimu: 23 šventumu, pats laukia stebuk metų mergina slaugė savo lo (autosugestija). Į šventas motiną, sergančią skrandžio vietas nevykstama iš karto. vėžiu. Slaugydama motiną ji Tai ilgamečių ligų iškamuoti, pamažu persiėmė jos ligos praradę bet kokią viltį žmo simptomais. Motinos užleistas, nės, kuriems kaip paskutinė laiku negydytas susirgimas viltis yra šventoji vieta. Jie baigėsi mirtimi. Duktė buvo neturi daugiau kuo tikėti, jie sukrėsta, labai pergyveno dėl priversti tikėti paskutiniu ste motinos mirties, ir palaipsniui buklu. Šventosiose vietose jų pati pradėjo jausti tuos pa laukia specialiai tam paruošta Jiems buvo įteigtas kvapas. Studentai įtemptai laukė, sten gėsi kuo greičiau užuosti nemalonų kvapą, nes jie ne abejojo lektoriaus žodžių tei singumu, ir tuomet susidarė įteigta masinė uoslės haliu cinacija. ši haliucinacija su sidarė jauniems sveikiems ir išsilavinusiems žmonėms. Tad ar verta stebėtis, kad laikas nuo laiko jos įvyksta liguis tiems, žemo išsilavinimo žmo nėms. Autosugestija — tai savitai ga, įteigimas sau tam tikros dvasinės būsenos, tam tikrų minčių. Įrodyta, kad sąmonin gosios autosugestijos įtaka mūsų veiksmams yra labai di delė. Pavyzdžiui, patariama, kad vakarą, prieš užmingant ir kas rytą, kai tik pabudus, lo voje pašnibždomis bent 20— 30 kartų pasakyti „man kasdien visais atžvilgiais darosi vis geriau ir geriau" ir iš tikrųjų žmogus pradeda jaustis ge riau. Autosugestijai labai svar-
Haliucinacija?
sugestijai tinkama, hipnotizuo janti aplinka — gaudžia var gonai, auksu žiba altoriai, šimtų ir tūkstančių žmonių karštos maldos, giesmės sutei kia mistiškumo, paslaptingumo ir žmogus tikrai laukia stebuk lo. Jis žino, kad tas vanduo yra stebuklingas (nors iš tik rųjų visų žymesnių šventų vietų vanduo gydytojų eks pertų yra ištirtas, nenustatyta jame jokių gydančiųjų savy bių) ir jis geria tą vandenį ir nenuostabu, kad vienam ki tam isterikui tokioje aplinko je grįžta regėjimas, atsiranda kalba. Bet iš tikrųjų jis jų ir nebuvo praradęs. Tai buvo tik užslopinti centrai, jau seniai reikėjo tinkamomis medicini nėmis priemonėmis — įtaigiu gydytojo žodžiu tai pašalinti. Įdomu, kad buržuaziniame pasaulyje, net ir „šventieji" ir šventosios vietos veltui ne gydo. Čia buvo imami tie sioginiai ir netiesioginiai mo kesčiai. Lietuvoje šiuos mo kesčius ypač mėgo taip vadi namasis šventasis Antanas, jis „išgydęs" žmogų ar šiaip kuo nors jam „padėjęs" vėl jį apapsargdindavo, jeigu šis neištęsėdavo duotų pažadų, ne grąžindavo pažadėto užmo kesčio. Tokį įspūdį apie šven tojo Antano principingumą stengiasi sudaryti katalikiškas žurnalas „Švento Pranciškaus varpelis". Specialiame sky riuje, pavadintame „švento Antano darbai" buvo spaus dinama korespondencija apie jo „suteiktą pagalbą", kartu nurodant ir jos kainą. Psichiniai reiškiniai netoli moje praeityje buvo priedan ga įvairiems religiniams mi tams, buvo įrankis tikintie siems apgaudinėti ir sudarė palankias sąlygas įvairių prie tarų klestėjimui. Sparčiai vys tantis gamtos, medicinos mokslams, kylant kultūrai, žmonių išsilavinimui, išnyko šių reiškinių paslaptingumas ir bažnyčia neteko dar vieno „argumento". Doc. Algirdas DEMBINSKAS
APIE INDIJĄ Docentas G. Bartkus su pažindina mus su FilF svečiu — Maskvos Orien. talistikos instituto aspi rantu, „Tiesos" korespon dentu Romualdu Neiman tu, sutikusiu pasidalyti kelionės po Indiją įspū džiais. Pasakojimo pradžioje, pirmoje skaidrėje — Hi malajų kalnai (N. Rericho paveikslas). Šie kalnai - Rytų tautų dvasinio, kul tūros gyvenimo simbolis, septynių upių ištakos. Vi sos jos vadinamos šven tomis, laikomos Himalajų dukromis. Pati mylimiau sia dukra, kuri, pasak le gendų, išteka iš kalnų šir dies, su kuria ir dabar su siję daug prietarų — nuo dėmių nusiplovimas joje, kartais net skandinimasis, norint geriau atgimti po mirties — Gangas. Skaidrės ir pasakojimas supažindina su krašto ar chitektūros, skulptūros, papročių savitumais. O
jie tikrai ryškūs. Mat, gi lius savo pėdsakus archi tektūroje paliko induizmo, budizmo ir musulmonų religijos, šalyje buvo su kurta milijonai dievų ir deivių, pareikalavusių sa vo įprasminimo skulptū roje, be to, čia yra išli kusių ir daugelį praeities bruožų išlaikiusių kuni gaikščių, radžų, makaradžų pilių, kurios leidžia įsivaizduoti XVI—XVII amžiaus Indiją. Šis kraš tas — kontrastų šalis tiek architektūros, tiek skirtu mais tarp įvairių miestų, miestų ir mažų kaimelių, rūmų ir lūšnų bei skirtin gų kastų gyventojų. Tad dėstytojai ir stu dentai dėkoja svečiui už suteiktą galimybę nors šiek tiek susipažinti su vadinamąja slėpingąja, stebuklų šalimi.
Daiva ŽILYTĖ, I kurso žurnalistikos spec. studentė
PARODĖLĖ ŠEFAMS Prekybos fakultete veikia šio fakulteto studentų šefuojamos Vilniaus 16-osios vidųrinės mokyklos vaikų piešinių paroda ateistine tematika, Spalvotuose piešinėliuose vaidai su ironija vaizduoja šio amžiaus gėdą — girtuoklia-
vimą, visus stikliuko mėgėjus pasmerkdami baisioms kančioms „pragare". Nemaža dalis darbelių pasakoja apie žmogaus veržimąsi į kosmosą, kur šeimininkas jau ne die vas, o žmogus. M. RINGAUDAS
1982 m. kovo 22 dieną — 150-osios J. V. Gėtės mirties metinės
„Wer wird nicht einen Klopstock loben? Doch wird ihn jeder lesen? — Nein. Wir wollen weniger erhoben Und fleissiger gelesen sein."1 Gotholdas Efraimas Lesingas, rašydamas šią epigra mą, žinoma, neturėjo galvo je tik „Mesijo" kūrėjo F. G. Kloipštoko. Joje jis me niškai suformulavo vieną iš svarbiausių praktinės egzis tencijos, literatūros poveikio prielaidų — jos paplitimą ir populiarumą masėse. Klasikinė vokiečių literatū ra — Klopšfokas, Lesinga-. Herderis, Gėtė, Šileris pagal savo laikmečio socialinės tik rovės estetinį suvokimą yra labai sudėtinga, todėl mums ją skaityti ir suvokti šian dien, istorinėmis ir visuome ninėmis besibaigiančio XX amžiaus sąlygomis, yra ne lengva. Gėtės atminimo pa gerbimas 150-ųjų mirimo me tinių proga mano tėvynėje VDR yra susijęs su mūsų pa čių požiūriu paveldėtas me no vertybes, todėl šiame savo straipsnyje nenorėčiau kalbėti apie Gėtės kūrybą, asmenybę ar jo likimą, o papasakoti kas sieja mus, VDR piliečius, su Gėtės var du, vokiečių klasika, su kul tūros palikimu. Jei man pa vyks atsakyti j šiuos klausi mus, tikiuosi, kad tai jus su domins ir paskatins pamąsty ti apie kitokius galimus at sakymus.
Naujai atgimusi klasika VDR Telemano, Sinkelio ir Arnimo2 jubiliejiniai minėjimai 1981 m., Martyno Liuterio 1983 m. ir Fridricho Šilerio 1984 m., taip pat ir Gėtės jubiliejus 1982 m. — visi jie buvo ir yra ruošiami vi soje šalyje, rūpinantis nacio nalinių meno vertybių iš saugojimu, stengiantis nusta tyti jų vietą kultūros ir vi suomenės vystymosi procese. Ar „gyvi" mūsų klasikai, ar gyvena jie mumyse? Ar jų idealai, humanistinės mintys, jų visuomenės ir meno kon cepcija mums suprantama ir priimtina? Ar Gėtės ir Šilerio kūryba padeda istoriškai ver tinti dabartį? Ar meno mums reikia tik kaip meno, ar kaip atramos gyvenime, kaip papagalbininko, sprendžiant įvairiausias šiuolaikines pro blemas? Tai reikalavimai, ku rie gali būti iškelti tik di delės meno vertės kūriniams. Gėtės tragedija „Faustas" šiandien, atrodo, turi pačias palankiausias sąlygas pri traukti publiką — ir ne bet
2G. P. Telemanas (1681 — 1767), operų, kamerinės mu zikos,oratorijų ir koncertų kūrėjas. Vienas iš žymiausių ir produktyviausių XVII a. kompozitorių, pagrindęs per ėjimo prie klasikinio instru mentinio stiliaus. 3K. F. Šinkelis (1781 — 1941), architektas ir meninin kas. Jo kūriniai puošia Ber lyną: Naujoji sargyba, teat ras, Senasis muziejus. Jo ar chitektūros statiniai laikomi klasicistinės architektūros iš ‘„Ir kas negirtų baigtumo pavyzdžiu. Klop štoko? A. fon Arnimas (1781 — Bet ar skaitytų jį 1831), rašytojas. Kartu su P. kiekvienas? — Ne. Brentano Heidelbergo ro Mes norime būti mažiau mantikos atstovais, liaudies garbinami dainų rinkinio „Nuostabusis ir atidžiai skaitomi". vakaro ragas" autorius.
kokią, o jaunimą! Prieš keletą metų teatrai (visai ne litera tūros mokslas) paskelbė „ka rą" šimtmečiais praktikuo tam „gąsdinimui klasika" (B. Brechtas), tai šventai baimei, nuo kurios kiekvieną mūsų vyresniųjų klasių mokinį, tik ištarus veikalo pavadinimą, nukrėsdavo šiurpas.3 Dėme sys publikai, ieškojimas žiū rovų salėje pašnekovo, sie kimas perteikti informaciją, noras išprovokuoti, radikalus atsisakymas fabulos ir veikė jų (Fausto) idealizavimo bei heroizavimo, poetinio pato so, noras pažvelgti į šių dienų galimybes ir tikrovę, vaidinant XVIII—XIX a. Žmonijos ir Žmogiškąją dra mą, tuo pačiu sukurti gyvą, temperamentingą spektaklį —būtent toks požiūris į pa veldėtas meno vertybes yra būdingas VDR aštuntojo de šimtmečio teatrui. Pakeisti požiūrį j klasiką teatre paskatino pats teatras. Tai atėjo ne Iš mūsų teatrų „būstinės" Berlyne ar klasi kų miesto Veimaro, ne, tai atėjo iš Švėrino, rajoninio miesto Meklenburge, iš „Meklenburgo Valstybinio teatro", kadaise pompastiško provincialaus rezidencinio teatro. 1979-aisiais, tarp kit ko, visai ne Gėtės jubilie jaus metais (I), aktorių tru pė, vadovaujama režisieriaus Krisfofo Šroto meniškai su jungė abi Fausto tragedijos dalis ir pastatė spektaklį; Fausto gyvenimo ir pažinimo kelias, jo siekimas prakti niams tikslams pritaikyti pa saulį buvo inscenizuotas ir
suvaidintas vieno vakaro me tu — kaip didžiulė, priešta ringa žmogaus istorija, ak tuali ir mūsų laikais. Spek taklio „sensacijos" — keturi Fausto vaidmens atlikėjai, moteris Mefis+o vaidmenyje, ekspresionistine maniera su vaidintas pasivaikščiojimas Velykų rytą, naujas požiūris į Vagnerio figūrą, konkrečių VDR ir pasaulio įvykių įt raukimas į siužetą — visatai buvo nuoseklus meniškas dramos turinio atnaujinimas, sukvietęs daugybę žiūrovų iš visos respublikos. Kokios buvo tos naujovės? Aš norėčiau kai kurias iš jų paaiškinti, tikėdamasi, kad skaitytojams yra žinomos pagrindinės „Fausto" idėjos. Pirmiausia — svarbus Fausto figūros žingsnis yra jo spontaniškas išsilaisvini mas iš visokiausių apriboji mų (plačiąja prasme), kelias į turtingą žmogiškųjų jausmų pasaulį. Pagal tokį požiūrį į šią figūrą Fausto prieštarin gas santykis su objektyviuo ju ir „savuoju" pasauliu tam pa svarbiausiu dramos mo mentu. Antra — tragedija nuosek liai vaidinama kaip kūrinys teatrui, tai radikali orienta cija į spektaklį, kuris pritai komas prie šiuolaikinės teat ro meno struktūros ir reika lavimų. Tai ypač išryškėja pvz., laisvai keičiant veiksmo vietą, kuriant scenovaizdį. Na, o trečia — iš to se ka, kad vaidinimas yra iške liamas už savo ribų, veika lo koncepcija išryškėja ak tyvia forma. Pavyzdžiui: Grefchen ir Fausto amžinin 3Fausto I ir II dalies išt kai, paprasti, riboti žmonės raukos pagal programą yra tampa svarbiausiais Valpurstudijuojamos vidurinėse mo NuJcelfa į 4 psl. kyklos 10 klasėje.
Naujai atgimusi klasika VDR Atkelta iš 3 psl.
gijos nakties herojais, tuo at skleisdami savo moralę: dvi veidiškumą, suktumą, nužmo gėjimą (Švėrino pastatymas). Iš biblijos paimto veiks mo idėjos Faustas nepropa guoja kaip absoliučios („Pradžioje buvo veiksmas"), vaidinimo metu yra parodo ma, kad šis atradimas kaip tik nėra socialinė ir huma nistinė veiksmo kokybė, kad ieškanti siela galėtų išsiverž ti j laisvę (Leipcigo insce nizacija). Naujovės, tarp jų Leipci go, Veimaro, Mainingeno ir Kvedlinburgo teatrų „Faus to" pastatymuose, parodo siekimą atrasti naują, šiuo laikinį požiūrį j mūsų klasi ką. Reikia pažymėti, kad iki 1984 metų daugelis mūsų respublikos teatrų yra numa tę pastatyti įvairių klasikos spektaklių, kurie, matyt, iš ryškins naujas tendencijas ir poslinkius. Jei Gėtės „Faus tas" simbolizuoja mūsų ša lies estetinės ir socialinėsistorinės sampratos kitimus
(kiekviena „Fausto" insceni zacija nuo 1945 m. yra tuo pačiu teatro ir kultūros is torijos, pažiūrų dalis), tai, pažvelgęs į teatrų repertua rą, gali įsitikinti, kad juose klasikinė drama užima reikš mingą vietą. Klasikos veika lai jau yra tapę neatskiria ma teatro veiklos sudėtine dalimi, tai tapo įmanoma, žlugus barbariškai antihuma niškai fašistinei vokiečių Reicho valstybei. Po 1945 m. plačiajai publikai pasida rė prieinami tokie kūriniai kaip: Lesingo „Natanas iš mintingasis", Gėtės „Ifigeni ja", Šilerio „Klasta ir mei lė". Juose buvo susietos progresyvios, antidespotiškos ir humanistinės idėjos su ak tualiomis problemomis, su viso antifašistinio demokrati nio gyvenimo atnaujinimo būtinumu. 6-ajame dešimtmetyje, septintojo dešimtmečio pra džioje dėl klasikos kūrinių interpretacijos vyko visuo menės diskusijos, kurios dėl pakitusios tikrovės problema tikos pakrypo į tokius kūri
MELAGIO KERMOŠIUJE
nius kaip: Šilerio „Plėšikai", „Valenšteinas", „Torkvato Tasso" ir, žinoma, į „Faustą". Taip pat kinas ir televizijo daug prisidėjo, populiarindami klasikos kūrinius. 1974 metais buvo susuktas filmas pagal Gėtės romaną „Sielų giminystė", 1976 m. — pagal „Jaunojo Verterio kančias", 1975 m. pasirodė įdomus filmas pagal T. Ma no romaną „Lota Veimare" (su ypač kritišku Gėtės pa veikslu). VDR televizija pa statė šiuos spektaklius: 1967 m. „Plėšikai" (Šileris), 1968 m. — „Ifigenija" ir 1974 m. „Egmontas" (Gėtė), 1976 m. „Valenšteinas" ir „Orlea no mergelė" (Šileris), 1978 m. „Klarigo" (Gėtė), Veima ro teatro „Fausto" pastaty mas 1975 m. ir Sverino pas tatymas 1981 metais taip pat buvo rodomi per televiziją. Pastangos išplėsti visuo menės dalyvavimą, spren džiant kultūrinio palikimo problemas, kurias aš tik ma ža dalimi aptariau, rodo ko kybinius mūsų liaudies nuo
Tą pavakarę senuosius Universiteto rūmus aplan kė linksma viešnia — ba landžio pirmoji. Pasisuki nėjusi, pasižvalgiusi išsi rinko labiausiai patikusį Istorijos fakulteto kiemelį, nusprendusi, jog reikia sukviesti draugėn visus mėgstančius pasijuokti. Ir suplūdo minios į nedidelį kiemelį. O ten lyg būtų burtų lazdelė pasidarba vusi. Įvairūs kromai krū meliai kvietė nusipirkti daug skanaus ir pigaus... juoko. Iš pradžių susirin kę pirkovai neryžtingai dairėsi ir išsigandę glau dėsi kiemelio pakraščiuo se. Tačiau balandžio pir moji nesnaudė. Pasitelkusi daug pagalbininkų — Is torijos fakulteto studen tus, pradėjo įvairiausias linksmybes. Prie įėjimo j
Janinos PRANKAITES nuo traukose šventės momentai.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 781761, išduotą EKFF studentei Jelenai GRICHANOVAI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėji
mą Nr. 791782, išduotą EKFF studentei Elenai KOVIAZO, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 780826, išduotą FilF studentei Zitai JELMAK, lai
monės pakitimus ir naujus poreikius. Aš dar norėčiau paminėti išaugusį muziejų lankytojų skaičių mūsų res publikoje. Pavyzdžiui: Vei maro nacionaliniuose muzie juose ir lankytinose vietose nuo 1975 metų kasmet pa buvoja virš, milijono svečių ir respublikos gyventojų — milijonas lankytojų per me tus išvaikštinėja gatveles ir skersgatvius, aplanko senovi nius Veimaro miestelėnų na mus. Didelis dėmesys yra skiriamas tam, kad muziejai būtų įrengti patraukliai, pa togiai, kad juose būtų ak tuali medžiaga, gera vaizdi nė informacija. 1978 m. bu vo naujai atidarytas Hešderio muziejus, 1975 m. —Ši lerio namo muziejinė dalis, šių metų kovo 22 atvers du ris lankytojams iš viso pa saulio Gėtės muziejus Francplane. Ir kitiems klasikams pagerbti skirti muziejai kvie čia apsilankyti: Kleisto muziejus Frankfurte prie Oderio, Klopštoko — Kvedlinburge, Lesingo — Kamence ir kf.
Teisės fakultefe įvyko susi tikimas su poetu V. Giedra. Susitikime dalyvavo kritikas J. Stošys, kuris ir pristatė Tei sės fakulteto studentams po etą, papsakojo apie jo kūry G. SILAITYTĖ bą. Poeto eilėraščius skaitė aktorius E. Braziulis. Poetas V. Giedra paskaitė savas ei Istorijos fakultete įvyko su les, atsakė j studentų klausi sitikimas su poetu A. Maldo mus. Studentai padovanojo sve mu. Svečias kalbėjo apie lietu čiams po studentišką kepu raitę ir supažindino su savo vių literatūros problemas. fakultetu. Vakare studentai išgirdo A. Rūta PALUBINSKAITE Maldonio skaitomų eilėraščių. Susitikimo pabaigoje poetas atsakė į dėsytojų ir studentų Mėgstančius jumorą Medici klausimus. Aldona SlLALYTĖ nos fakulteto pirmakursiai pa
Monika 5NAIKART
Greifsvaldo universiteto dėstytoja
kiemelį ant pakylos grie žė tikras orkestras, todėl, nors ir nedrąsiai, nuvinguriavo pirmasis ratelis. O viduje prasidėjo ker mošius. Minios smalsuo lių apspito „prekybos taš kus". Veikė tikras auk cionas, kur galėjai visai nebrangiai nusipirkti tur kišką durklą arba prancū ziškų kvepalų flakonėlį. Spalvoti, paveikslėliais padabinti balionėliai bu vo graibstyte išgrobstyti. Bangavo marga minia, o joje galėjai pamatyti ko nematęs: čia maišėsi ki šenvagiai, karštų pyrage lių pardavėjos ir... šuo, kuris ieškojo šeimininko. Galėjai nusipirkti bilietų į naują lietuvišką filmą „Šaukštai po pietų" (apie nelaimingą meilę) arba iš bandyti laimę „Press sprinto" loterijoje. Tačiau ne visi buvo patenkinti Teko, pavyzdžiui, išgirsti tokį pasipiktinimo šūksni: „Kodėl pardavėt man gerą lygintuvą?- Jis veikia! ' Pirkėjas neapsiramino tol, kol jam neatlygino nuo stolių. Išlošusi loterijoje kiaurą balionėli, nuspren džiau, kad man labai pa sisekę. Kitiems sekėsi blo giau: kažkas, mačiau, ne šėsi išloštą (o gal ir ne) stalinę lempą. Tiems, ku rių netraukė įvairios gė rybės, buvo skirtas dva sinis penas: ant Istorijos fakulteto slenksčio vaidi no mimų teatras. O ba landžio pirmoji stebėjo linksmą minią ir džiaugė si. Neveltui ji atkeliavo į Universitetą, kur radi) daug draugų ir gerbėjų.
Renata PAJĖDAITĖ
kyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 792032, išduoą EKFF studentei Liudmilai LOSKUTNIKOVAI, laikyti negaliojan čiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 810764, išduotą FilF studentei Audrai JANYSY TEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 811413, išduotą PF studentei Sigutei RAIŠELY TEI, laikyti negaliojančiu.
kvietė į savo kurso vakarą. Nuotaikingos miniatiūros „Tro leibusas",, „Balandis — šva ros mėnuo", „Taupykime elektros energiją", kurias su vaidinę pirmakursiai, susilaukė ilgų plojimų. Organizuojant renginį daug pasidarbavo pirmakursiai S. Šatas, . Grinytė, A. Guobis, J. Petrusevičiūtė ir kiti. Medicinos fakultete įvyks visų kursų vakarai.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 811513, išduotą EKFF studentui Tadeušui BOLDOVSKIUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 791493, išduotą EKFF studentei Daivai RUP ŠYTEI, laikyti negaliojan čiu.
Laikraščio korektoriai: S. Daunytė, J. Sakalauskaitė.
„ŽMONĖS... IŠ GAMTOS“ Nemažai ir įdomių žiemą būta žygių. O neseniai kas dviračiais, pėsčiomis, o kas dar ir slidėmis patraukė Tau ragnų link. Universiteto tu ristų klubo žiemos žygių už baigimo šventėje apdovano jami vadovai, vedę grupes įvairiais slidžių maršrutais, aktyvūs turistai. . . .Scenoje su daina Ma žojo Kaukazo grupė. Su il ga ilga pasaka chemikai pri vertė šaukti „bravo! pakar toti!", pelnė žiūrovų prizą (mat, ką reiškia įkyrėti). . . .Trenkė smagi V. Ramo no armonika, visi trypė pol ką, suktinį. Bet gal links miausi šiame būryje gamti ninkai. Juk fakulteto turistų sekcija „Gabija" iškovojo taurę „Turistiškiausiam sezo no fakultetui". (Trumpa tau rės istorija: UTK ir Studentų profsąjungos komiteto ini ciatyva įsteigta tik 1981 m. pradžioje, siekiant skatinti masinį turizmą; du kartus iš eilės buvo įteikta PEF stu dentams). Gamtininką V. Capinską paklausiau, kas lėmė sėkmę. Atsakymas trumpas: „Žmonės". O kas jie, kokie žygiuose, — taip ir knieti sužinoti. „Jie žmonės. Pap rasti žmonės. .. iš gam tos. .." Dar norisi pridurti: jaučiantys ir mylintys gamtą. Yra tokių žmonių, kurie ne tik į tolimus žygius patrau kia, bet skersai išilgai yra ir Lietuvą išvaikščioję, beveik kiekvieną kaimelį pažįstan tys, jo istoriją, etnografiją žinantys. Ir nieko nėra gra žiau už gilią, plačią dainą melsvam pušyne, už nety lančius pasakojimus prie ru senančio laužo. . . O rūkas dar neskuba nuslinkti j kran tus, vėsa apglėbti laužo ak menis, palapines, rasom nu barstyti žolę, kad rytą taip ir sustingtum nuo to grožio ir gilaus jausmo krūtinėje. . . „Mes su visais, kas myli šokį, dainą, — sako „Gabi jos" pirmininkas V. Bezaras. — Ir norim atgaivinti dar seniai sekcijos turistų iškeltą šūkį: „Nė vieno žygio be
tikslo!" Svarbu, kad šitą meilę kelionėms, savam kraš tui, troškimą pažinti keliau ninkai uždegtų ir kituose. O iš jų, kaip pasakė UTK pir mininkas S. Deveikis, laukia ma daug: „Žygių metu su kauptos medžiagos reikia ir draugams, ir naujai ateisian tiems. Gamtininkai turėtų bū ti pirmeiviai, ne slapukai pirmeiviai, bet maršrutų Uni versiteto, respublikos turis tams ruošėjai". . . Reikia daugiau tokių žmonių, apie kuriuos galima būtų pasaky ti „. . .iš gamtos. . N. Matulevičiūtę paklau siau, su kokiomis mintimis PEF atiduoda taurę gamti ninkams. — Kitąkart atsiimsim. Ir jaunesnių nenuoramų yra, keliones mėgstančių žmonių. O tokių ir laukia nauji to liai. Nijolė, vadovaujanti fakul teto turistams, dar šiemet at sisveikins su Universitetu. „Tačiau su klubu — ne", kalba ji. Iš tikrųjų, daug žmonių, prieš keletą ar dau giau metų baigusių Univer sitetą, keliauja, j klubą už suka, Rūpi, kaip sekasi jau nesniems draugams, ka'P tę siamos turistinės tradicijos. 8,2 sek.! Tai „pritrenkian tis" A. Ūsaičio rezultatas iš tradicinių turistiško bobslė jaus varžybų. Neblogai pasi rodė ir merginos, nučiuožę Tauragno ežero šlaitu, kur giliame griovyje ir sniego, ir ledo dar pakankamai. Gal žiemos žygiai pasibai gė su paskutiniu kūlversčiu bobslėjaus trasoje, dar bal tuojančiais sniego lopinėliais, kuriais galima parčiuožfi į namus. Tik jau slides teks padėti, kitus keliavimo bū dus pasirinkti. Bundantys pu šynai, praregėję ežerai ir iš ledų besiraivančios upės lau kia keliautojų. Bet tik mylin tiems gamtą gali atverti dar nematytus žaliuosius savo lo bius.
Nuoširdžiai užjaučiame FilF diplomantę lituanistę Violetą KOCIONAITĘ dėl tėvelio mirties. Kurso draugai ir kuratorė
TSKP istorijos katedra nuoširdžiai užjaučia e. doc. p. Mintautą BLOŽĘ dėl tėvo mirties.
Visuotinės istorijos katedros darbuotojai nuošir džiai užjaučia docentą Algirdą VAITKONĄ dėl tėvo mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610414 Rinko ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vlln iuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 1 spaudos lankas. «CoBe-rcKiui CTyAeHT“ — opran napTKOMa, peK-ropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbbi, npo'j’KOMa opAenoB TpyAOBoro Kpacnoro 3HaMeHn h ApyjKSsi Hapo.LOB BHAbHioccKoro yHMBepcMTeTa hm. B. KancyKaca. HA ahtobckom ffiMKe. P a^ktop Ū. BipantintiKaiiTe.
Jūratė MARKELIONAITE I kurso žurnalistė
Universiteto darbuo tojų profsąjungos vietos komitetas nuoširdžiai už jaučia TSKP istorijos ka tedros docentą, vietos ko miteto narj Mintautą BLOŽĘ dėl tėvo mirties.
Užs. Nr. 1023 LV 15190 Tiražas 4500
Redaktorė J. VARAPNICKAITE