VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
C7M2J/BII11S VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 12 (996) 1977-m. balandžio 8 d.
Sveikiname SMD XXIX konferencijos dalyvius ir svečius! INTERVIU SU FAF POLITINES EKONOMIJOS KATEDROS PROF. J. TAMOŠlONU, SMTD RESPUBLIKINES TARYBOS PIRMININKU
Daugiau kūrybiškumo! Mokslo tiriamasis darbas. Kasdien apie tai vis daugiau kalbame... Taip, šis darbas šiuo metu įgauna platų diapazoną — jis vykdomas tiek pačiame mokymo procese, tiek už jo ribų. Anksčiau buvo griežtai skiriami šie du darbo pobū džiai, dabar tendencija kita. Noriu pateikti pavyzdį. Kur siniai, diplominiai darbai turi daug mokslo tiriamosios veiklos elementų, o vėliau jie pagrindžiami praktine veik la. Ir atvirkščiai — darbo už mokymo proceso ribų įgū džiai gali būti sėkmingai panaudojami, besimokant aukš tojoje mokykloje. Taigi, mokslo tiriamojo darbo reikšmė ta, kad jis sudaro galimybę ir siekti gerų teorinių žinių, ir sėkmingai jas taikyti praktikoje. Kokios mokslo tiriamojo darbo formos rekomenduotinos aukštajai mokyklai? Mūsų Universitete yra didelės galimybės kūrybiškai spręsti šį klausimą. Kiekvienas fakultetas turėtų savaran kiškai ieškoti naujų mokslo tiriamojo darbo formų, jas skelbti. Įdomesnes naujoves būtina propaguoti ne tik res publikos, bet ir visos šalies mastu. Iki šiol mokymo pro cese buvo akcentuojamas tik valandų, reikalingų mokslo tiriamojo darbo kursui dėstyti išskyrimas. To nepakan ka. Visi fakultetai turėtų rūpintis, kad šio darbo elementų būtų visuose studentų teoriniuose bei praktiniuose užsi ėmimuose — seminaruose, pratybose, laboratoriniuose darbuose. Nepaprastai svarbu yra tai, kad studentas sugebėtų lais vai orientuotis gausiame šių dienų mokslinės informaci jos sraute. Kam studentui kalti į galvą aibę duomenų ir skaičių, kuriuos jis gali rasti specialiuose žinynuose? Jau dabar per egzaminus sudentams duodamas ne tik tuščias popieriaus lapas ir atkarpa laiko pasiruošti, bet ir tam tikra literatūra, iš kurios galima atsirinkti duomenis rū pimu klausimu. Mano nuomone, tai labai pažangu ir pla čiai taikytina. Mokslo tiriamasis darbas atliekamas ne tik SMD. Jis skverbiasi į patį mokymo procesą, pretenduoja į rimtą „reformatorių" visoje aukštojo mokslo sistemoje: palaipsniui keisis dėstymas, praktiniai užsiėmimai, paga liau patys egzaminai. Visame tame, ką Jūs, profesoriau, kalbėjote, yra labai svarbu tr studento intereso skatinimas. Visiškai sutinku. Tai kiekvieno dėstytojo kūrybinių su gebėjimų matas. Juk studentas — net ir pasyvesnis — noriai domisi kūrybiškumu darbe, o ne senomis ir pabo dusiomis žinių įsisavinimo formomis, kokia yra „sausas" paskaitos teksto „kalimas" į galvą. Manau, kiekvienas dės tytojas turėtų stengtis kūrybiškai perteikti žinias, suintri guoti studentą, o šis savo ruožtu stengsis išsamiai gvil denti, tvirtai įsisavinti žinias jį sudominusia tema. Grynai moksliniam darbui reikia ruošti tik tuos studentus, ku rie turi aiškų polinkį į tam tikrą sritį. Kaip vertintumėte mūsų studentų veiklą mokslo tiriamo jo darbo srityje? Kol kas vidutiniškai. Nes mūsų Universitetui keliami dideli uždaviniai. Manau, kad faktiška padėtis vis dėlto geresnė, negu rodo ataskaitos. Jos dažnai būna nepakan kamai išsamios. Pavyzdžiui, SMTD taryba beveik neturi duomenų, kas šioje srityje nuveikiama Filologijos, Istori jos fakultetuose. Jų atstovai turėtų pasistengti geriau pa reklamuoti savo mokslo tiriamąjį darbą. Juk „kolegos" — gamtininkai ir medikai — pagarsėjo respublikoje. Ką palinkėtumėte dabar vykstančios Studentų mokslinės draugijos konferencijos dalyviams? Kuo daugiau tikro kūrybiškumol Kad nebūtų formalaus Požiūrio į mokslinį darbą. Neužtenka vien perskaityti — beje, neišraiškingai — pranešimą. Siūlyčiau įpareigoti po keletą studentų, kad jie kiekvieną pranešėją „pavargin tų" iš anksto paruoštais klausimais. Pranešėjas turėtų ga limybę ginti savo teiginius, išsivystytų įdomi ir naudinga diskusija. Belieka tikėtis, kad visi darbai bus ir įvertinami objektyviai, atsakingai. Labai dėkojame už pokalbį. Kalbėjosi R. PLEIKYS
Į VDR išvyko IV kurso studentai medikai Audrius Aidietis ir Povilas Alchovka. Jie dalyvaus Erfurto (VDR) Aukštosios medicinos akade mijos studentų mokslinėje konferencijoje. — Žinoma, pati išvyka mus labai džiugina, — sako P. Al chovka. — Esame įpareigoti
perskaityti savo paruoštus pranešimus: Audrius — apie eksperimentinę miokardo in farkto dinamiką, aš — apie juodosios aronijos sulčių įta ką kai kuriems kraujo rodik liams. Svečiuose tikimės iš girsti daug naujo, įdomaus ir reikalingo, pasisemti žinių. Ne pirmi metai Vilniaus Universitetas ir Erfurto Aukštoji medicinos akademi ja keičiasi studentais pana šioms konferencijoms. Beje, dažniausiai į šias konferenci jas vyksta IV—V kursų me dikai. P. Alchovkos ir A. Aidiečio , kandidatūros pasiūly tos ne atsitiktinai. P. Alchov ka — fakulteto komjaunimo biuro sekretorius. Šios parei gos netrukdo jam ilgėliau pa
Kraštotyrininkų konferencija Universiteto Kraštotyrinin kų klubas yra LTSR Pamink lų apsaugos ir kraštotyros draugijos Vilniaus miesto skyriaus aukštesnės pakopos pirminė organizacija. Antra vertus, tai savarankiškas Uni versiteto Visuomeninių pro fesijų fakulteto skyrius. Dve jopas klubo pavaldumas są lygoja du pagrindinius klubo uždavinius: pirmas — rinkti įvairiausią medžiagą apie gimtąjį kraštą ir patį Univer sitetą, globoti kultūros pa minklus; antras — ruošti kraštotyros organizatorius. Šie uždaviniai nė kiek vienas ki tam neprieštarauja, organiš kai vienas kitą papildo. Klu bo organizuojamų paskaitų, pratybų metu įgytos teorinės žinios pagilinamos kompleksi nėse kraštotyros ekspedicijo se, o taip pat renkant me
džiagą apie Vilniaus Univer sitetą. Kokybišką medžiagą surinkti galima tik tinkamai teoriškai pasiruošus. Paskutinį kovo mėnesio šeštadienį Universiteto Aktų salėje buvo aptarti Kvėdar nos ekspedicijos (Šilalės raj.) rezultatai. Perskaityti šeši pranešimai, buvo ir pasisaky mų, replikų, pagyvinusių konferenciją. Istorijos fakulte to dėstytojas G. Glebavičius aptarė istorikų grupės triūso rezultatus. Užrašyta įdomių atsiminimų apie Tarybų val džios atkūrimą 1940 m., mi tingus, tarybinę žemės refor mą, apie liaudies gynėjų su sidūrimus su buržuaziniais nacionalistais pokario me tais. G. Glebavičiaus praneši mą papildė Ekonomikos ins tituto bendradarbis J. Vasmanas, kalbėjęs apie kolūkių
APTARS S AM VEIKLOS
REIKALUS Kovo 31 d. buvo susi rinkę fakultetų kultūros klubų ir proibiurų pirmi ninkai, komjaunimo biurų ideologinių sektorių na riai. Vadinamojoje klubininkų dienoje aptarti Uni versiteto meno saviveiklos reikalai, pasiruošimas 400 metų jubiliejaus rengi niams: saviveiklos apžiū rai, studentų dainos kon kursui. Susirinkime dalyvavo partijos Universiteto ko miteto sekretorius K. Poš kus, partijos komiteto kul tūrinio estetinio darbo ko misijos pirmininkė A. Bartusevičienė, Studentų prof sąjungos komileto pirmi ninkas A. Kairys. Apie saviveiklininkų rū pesčius, kultūrinio darbo problemas, ruošimąsi ju biliejiniams renginiams kalbėjo A. Sutkus (FF), J. Mažonaitė (MF), E. Kieraitė (Fil. F), D. Vanagai tė (FAF), R. Patiejūnaitė (GFĮ, B. Vasmanas (MMF), J. Skamarakas (PEF), V. Baumila (TF), kultūros klubo vedėjas Z. Levickas, studentų proikomiteto pir mininkas A. Kairys, Nenartavičiūtė (Fil. F), Universiteto teatro vado vas V. Limantas, Estetikos katedros vedėjas V. Ger manas, Fil. F. dėstytoja A. Kaminskienė. Pareikš ta įdomių minčių, kaip ge rinti saviveiklą, estetinį studentų auklėjimą. Dau giau entuziazmo, jaunat viškos išmonės šiame dar be palinkėjo susirinkime kalbėjęs partijos Universi teto komiteto sekretorius K. Poškus.
sąlygomis, papasakojo, kaip studentai ruošiasi sulikti Uni versiteto 400 metų Jubiliejų. Su tėveliais kalbėjosi atski rų katedrų vedėjai, kurątoriai ir dėstytojai. Jie papa sakojo apie fakulteto specia lybių specifiką, tarėsi, kaip geriau mobilizuoti studentus studijoms ir visuomeninei veiklai. Tėveliams koncertavo stu Balandžio 2 d. J Filologijos dentai. fakultetą Iš įvairių Lietuvos L. KAZLAUSKAITE kampelių rinkosi pirmo kurso studentų tėveliai. Sarbievi jaus kieme juos nuotaikingu maršu pasitiko kaimo kapela. Svečius pasveikino fakulteto prodekanas doc. A. Jovaišas. Jis supažindino tėvelius su fakulteto gyvenimu, studijų
sėdėti skaitykloje, gilinti ži nias fiziologijos srityje. Aud rius — Bendrosios chirurgijos mokslinio būrelio pirminin kas. Abu žiemos sesiją baigė vidurkiu 4,5. Matome, kad kruopštus darbas visada įver tinamas. . A. DELTUVAITE
kūrimąsi Kvėdarnos apylin kėje, analizavęs jų ekonomi nės veiklos dinamiką. Sociologai tyrinėjo kaimo jaunimo problemas, kolūkie čių šeimas, gyvenimo sąly gas ir jų dinamiką, kolūkinių gyvenviečių kūrimosi sociali nius ypatumus. V k. psicholo gė S. Gailiūnaitė analizavo surinktą medžiagą, ryškino tendencijas, kiekvieną savo teiginį vis pagrįsdama skai čiais ir tuo sudomindama so ciologijoj^ mažai išprususį klausytoją, kokių salėje bu vo dauguma. Nemažą derlių surinko et nografai. Jų darbus apžvelgė ir įvertino Istorijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis, istorijos kandidatas V. Mi lius. Klubo narius nudžiugino Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinė bendradar bė, filologijos kandiatė B. Kazlauskienė, pranešusi, kad kai kurie tautosakos kūriniai
iš Kvėdarnos ekspedicijos tautosakos rinkinių bus iš spausdinti daugiatomiame Lietuvių tautosakos leidinyje. Labai gerai įvertinta VI. Bra ziūno, G. Meilutytės, P. Krikš čiūno surinkta tautosaka. Doc. A. Girdenio nuomo ne, kalbininkų grupės darbą galima būtų vertinti teigia mai vien tik už surinktus Lietuvių kalbos žodynui žo džius. Jų apie pora tūkstan čių užrašyta! Be to, kalbinin kai rinko medžiagą Europos tautų kalbų atlasui, nustati nėjo šiaurės ir pietų žemai čių tarmių ribą. Ekspedicijos — tai tik vie na Universiteto kraštotyrinin kų klubo veiklos pusių. Ki tas svarbus klubo darbas — medžiaga Universiteto istori jai. Apie tai — kitą kartą. V. MAČIEKUS Universiteto Kraštotyrininkų klubo pirmininkas
SMD Universiteto taryba paruošė anketą, i kurios klausimus atsakinėjo visi SMD būrelių pirmininkai. At sakymus į klausimus pradėsi me nagrinėti nuo pabaigos, nes viliamės išsklaidyti nuo mones abejojančių, tų, kurie rašė, kad nelabai tiki tokių anketų naudingumu .tikslingu mu ar „nesuprantu, kam ji skirta, koks jos tikslas". SMD būrelio pirmininkas ne tik „pats pats protingiau sias", bet ir organizatorius, mažos grupės lyderis, kuriam 19—24 metai. Beje, devynio likamečių iš 55 atsakiusiųjų į anketos klausimus yra vie nas. 70% būrelių pirmininkų yra 22 metų amžiaus. Iš jų 35 vyrai ir 20 moteriškosios lyties atstovių. Į klausimą apie šeimyninį gyvenimą vie nas atsakė: „Nekokia, nes nevedęs". Netekėjusių mergi nų SMD lyderių yra 85%. Ne veltui sakoma, kad pro tingiausios merginos išteka vėliausiai. Vyrų 84% — ne vedę. Vienas neatsakė, ma tyt, mano, kad asmeninis gy venimas — ne SMD kompe tencija. Pirmininkų, gimusių mieste ir kaime, yra po ly giai. Miestiečių apie 90% yra vilniečiai, o iš kaimo daugiau kaip pusė — Kapsu
ko rajono atstovai. Tik 40% būrelio pirmininkų ne vilnie čių gyvena bendrabutyje. Pagalvoti yra ko: juk net įstatuose parašyta, kad SMD nariai turi pirmenybę skirs tant bendrabučius, stipendijas. Mokosi pirmininkai gerai: žemiausias paskutinis sesijos pažymių vidurkis — 4, 38% apklaustų mokosi tik penke tais. Bandėme aiškintis, ar visa da pirmininkai sugeba orga nizuoti ir dirbti mokslinį dar bą. 10% būrelių pirmininkų SMD nariais tapo I kurse, 60% — antrame, 26% — tre čiame, kiti — vėlesniuose kursuose. Net 14% būrelių pirmininkų dar neskaitė savo darbų bent jau fakulteto SMD konferencijose. 6% pir mininkų garsūs — apie juos rašė „Tarybinis studentas", respublikinė spauda. Svarbus reikalavimas busi majam specialistui — pažinti žmonių santykius, mokėti dirbti su žmonėmis, būti sa vo būrelio patriotu, lyderiu. Rusų psichologas B. Paryginas siūlo klasifikuoti lyderystę pagal tris požymius: ly derio veiklos turini, stilių ir pobūdį. Pagal veiklos turinį būna lyderiai įkvėpėjai, lyde riai vykdytojai, ir tokie, kurie
įkvepia, programuoja ir or ganizuoja savo idėjų įgyven dinimą. Pastarųjų būrelių pir mininkų — dauguma. Į klau simą „ar turite pagalbininkų" 10% apklaustųjų neatsakė, parašė tik, kad padeda moks linis vadovas. Vadinasi, prak tiškai be vadovo pagalbinin kų neturi. 8% pripažino, kad vadovauti niekas nepadeda. Varovai, o ne vadovai pasi kliauja tiktai savo valdžia, pirmininkas turi pasikliauti — kooperacija, pagalba ir para ma tų, kuriems vadovauja. Kaip susirasti tikrai nuošir džių pagalbininkų — tai jau kiekvieno reikalas. Jeigu su pažindinsime narius su tikra reikalų padėtim būrelyje, skatinsime spręsti įvairias problemas; būrelių darbus paversime jų pačių darbais — entuziastų atsiras. Tiesa, sunku vadovauti be patyri mo. 92% atsakė, kad jaučia patyrimo stoką, daugelis va dovauja būreliui tik pirmus metus. Centrinei SMD Tary bai reikėtų pasirūpinti akty vo mokymu. Norėdami išsiaiškinti, kokį poveikį pirmininkas daro ki tiems būrelio nariams, papra šėme atsakyti, kaip jis duo da nurodymus: įsakinėja, įkal binėja, prašo ir t. t. Kreipi
mosi forma priklauso ne tik nuo vadovo individualybės, bet ir nuo grupės savitumų. Gerai organizuotose grupėse vadovas dažniausiai pataria ar paprašo, rečiau nurodo, labai retai — įsako ir nie kada nesigriebia Įkalbinėji mo. Tuo tarpu iš 55 būre lio pirmininkų: prašo — 30, nurodo — 8, įsakinėja — 2, įkalbinėja — 7. Penki parašė, kad „naudoja kompleksiškai visus būdus, tai priklauso nuo kiekvieno būrelio nario charakterio". Sutikime, kad jie teisūs. Viena svarbiausių vadovo savybių yra pažinti savo pa valdinius. Tik 47% pirminin kų pažįsta visus būrelio (o jo kolektyvas ne iš didžiųjų) narius. Bene dažniausias studentų posakis — neturiu laiko. Bū relių pirmininkai per savai tę sugaišta vadovavimui nuo 30 minučių iki 6 valandų, dažniausiai — 2—3 valandas. Ar moka pirmininkai kal bėti, kalbėtis ir klausyti? Klausėm, ar jaudinasi kalbė dami prieš auditoriją — dau giau kaip pusė atsakė teigia mai, ar visuomet sutinka su dėstytojo nuomone — 80% ne visada, 30% gina savo po žiūrį .dažniausiai po paskai
tos. Ką gi, jie moka klausy tis ir mąstyti. Kai kurie pa rašė ir taip: „Paskaita ne vieta požiūriams reikšti, jo je beviltiška įrodinėti savo nuomonę". 80% būrelių pirmininkų turi ir kitų visuomeninių įsi pareigojimų. Vadinasi, laiko pakanka. Tik gal paskaitų sąskaita? Nė vienos paskaitos per savaitę nepraleidžia 27, dvi — 23, iki dešimt — 3, daug — 2 pirmininkai. Ar mano sukursiu kažką iš esmes naujo? Atsakymai to kie: „nežinau .nemanau, stengsimės, labai abejoju, vargu", tvirtą „ne" sako — 8, taip — 5 pirmininkai. Vie nas studentas parašė: „viltis kvailių motina, o ji savo vai kų neapleidžia". Mokslo pasiekimais kitose srityse domisi visi. Tik vie ni „šiek tiek", kiti — kai turi laiko; Paklausus, ar mano esą ži novai muzikoje, dailėje, lite ratūroje, atsakė žinovais sa vęs nelaiką, bet domisi, be to, dar — teatru, psichologi ja, sportu, šachmatais... Kokį būrelio pirmininko paveikslą matom, perskaitę atsakymus į šią anketą. At rodo, jis protingas, kiek iro niškas, kaip ir visi mirtingie ji: ir klysta, ir vėl dirba. . . O. LT.SAUSKAITE SMD PEF tarybos pirmininkė
ŠIAME PUSLAPYJE:
• PIRMĄKART SEMINARAS
APIE DARBO ORGANIZAVIMĄ
• BŪRELIŲ
DARBAI IR PLANAI
• AR LENGVA
VADOVAUTI?
BROLIO PĖDOMIS Dar vidurinėje mokykloje besimokydamas žinojau, kad mano brolis (dabar ketvirtakūrsis) medikas su draugais dirba vivariume, atlieka eks perimentus su šunimis. Kar tą brolis pasikvietė mane į Širdies ir kraujagyslių chi rurgijos laboratoriją (vivariu mą). Ten daromi širdies, ke penų, kasos persodinimai ir daug kitų eksperimentinių operacijų, kurioms vadovau ja Bendrosios chirurgijos ka tedros vedėjas prof. A. Mar cinkevičius bei jo Bendradar biai. Pravėriau operacinės duris. Brolis su draugais vilkėjo mėlynus chalatus. Vaikinai buvo panašūs į tikrus chi rurgus. Palenkę galvas po operacinės lempa, įsmeigę akis į darbo objektą — pla kančią širdį. Žiūrėdamas į rankas, stebėjausi, kad jie taip sklandžiai dirba, persi mesdami vienu kitu žodžiu. Greitai, tiksliai prapjaunama širdis, įtvirtinamas protezas, vėl susiuvama... Gretimoj operacinėj irgi
, karšta". Ten Sigitas Sasnaus kas atlieka sudėtingą širdies perkėlimo operaciją. širdies ir kraujagyslių chi rurgijos laboratorijoje daž niausiai sutiksi Sigitą, Audrių Aidietį, dar vieną Sigitą — mano brolį (MF SMD Tary bos pirmininko pavaduotojas — Red.), kurie po tris ketu ris kartus per savaitę, kar tais ir šeštadieniais, čia eks perimentuoja. Laboratorijoje darbo ypač daug buvo prieš SMD konfe renciją. Jai mūsų būrelis kruopščiai ruošėsi. Konferen cijoje sužinosime autoritetin gų specialistų nuomonę apie mūsų darbūs. Manau, kad ir man, trisdešimt septintajam Bendrosios chirurgijos būre lio nariui, bus naudinga ir įdomu dirbti kartu su vyres niaisiais kolegomis ir būrelio vadovais. K. STRUPAS MF I k. studentas
L. Kllšausko nuotraukoje matome grupę SMD konferen cijos svečių iš socialistinių šalių. Iš kairės: Janas Burešas — Prahos universiteto Hradec Kralovo Medicinos fakulteto IV k. studentas, Jui genas Rudelis — Erfurto Aukštosios medicinos akade mijos III k. studentas, Ditmaras Šneideris — Greifsvaldo universiteto V k. medikas, Janas Capas — V k. medikas Iš Hradec Kralovo, Frldemanas Šulcė — V k. medikas iš
Erfurto, Andžejus Zborovskis — V k. geografas iš Kroku vos universiteto, Karstenas Pukmanas — IV k. matemati kas iš Greifsvaldo ir Ana Holevinska — III k. rusistė iš Krokuvos. Svečiai labai pa tenkinti viešnage, maloniu priėmimu ir gera proga pasi mokyti iš mūsų: jų aukštosio se mokyklose moksliniam darbui vadovauti nėra atski ros, kaip mūsų, draugijos, tai tvarko studentų visuome ninių organizacijų mokslinio
darbo komisijos. Kalbėdama su mūsų korespondentu, Ana Holevinska pasakė: „Stengsi mės, kad lenkų Ir lietuvių studentų ryšiai būtų tvirtesni. Jau dabar galėtume keistis reikalingomis knygomis, mo kymo priemonėmis, galėtume ir dažniau susitikti". Janas Burešas perdavė savo kolegų sveikinimus mūsų studen tams, palinkėjo sėkmės ne tik moksliniame darbe, bet ir daug laimės gyvenime.
DARBAI KUKLUS, O VILTYS... Šiandien jau niekas nebesi ginčija dėl SMD būrelių svar bos. Aišku, dažniausiai ne vienas pagalvoja apie kokį išradimą ar_ racionalizatorinį pasiūlymą, kurie turi tiesiogi nės įtakos liaudies ūkiui. Bet apie tai gali daugiau svajoti tiksliųjų mokslų būreliai. Ki taip humanitariniuose būre liuose. Ne vienas iš anų su šypsena žiūri į filologą ar is toriką, neretai ir pasišaipy damas: „Kokia nauda iš ta vo darbo, pilstymas iš tuščio į kiaurą". Aš įsitikinęs, kad kiekvie
nas užsienio literatūros būre lio narys (o jų 36) atsakytų: „Mes dirbam savo darbą. Juk kiekvienam knieti pažvelgti į kokio anglų, prancūzų, vo kiečių rašytojo kūrybą savo akimis". Viskas prasideda nuo to, kad rašytojo kūriny je rankioji grūdą po grūdo, kuriuos apibendrinęs galėsi išreikšti ir savo požiūrį. Iš ki tos pusės tie žmogiškumo grūdai prisideda ir prie tavo pačio dvasinio tobulėjimo. Iš ties, kiek daug slepiasi už tų žodžių: Mes dirbam savo darbą.
Didžiausias įvykis būrelio gyvenime, be abejo, SMD konferencija, kai pamatai, kiek žmogus nuveikė per me tus (ypač džiugu matyti, kaip auga studentas-tyrinėtojas), kada yra proga pasiginčyti su draugais dėl vienokio ar ki tokio klausimo traktavimo. Neužmiršta būrelis ir lite ratūrinių jubiliejų: pernai lapkričio mėn. buvo paminė tos E. T. A. Hofmano 200osios gimimo metinės. Šiemet gegužės mėn. ketiname su rengti prancūziškai rašiusio lietuvių poeto O. Milašiaus
Draugijos aktyvo seminaras Balandžio 4 d. Aktų salėje H įvyko pirmasis draugijos Isto- ■ rijoje seminaras SMD darbo I organizavimo klausimais. Ja- I me dalyvavo būrelių Valdybų I ir fakultetų SMD tarybų na- I riai, moksliniai vadovai, SMD I nariai. » Seminaro dalyvius ir sve- I čius pasveikino SMD moksli- I nis vadovas P. Šileikis. Pranešimą „Būrelio pirmi- I ninkas — koks jis" padarė I O. Lisauskaitė, PEF SMD ta- I rybos pirmininkė. Jame buvo I aptarti anketos būrelių pi r- I mininkams atsakymai. Įdomių minčių, kaip tapti I geriausiu būreliu, pateikė A. | Serapinas, MF SMD tarybos 3 pirmininkas. A. Kancleris, IF informati- I kos būrelio mokslinis vado- I vas, savo pranešime „Būre- I lis mokslinio vadovo akimis“ I pabrėžė, kad smalsumas, ku- I rybiškumas, nebanalus mąsty- I mas ir atradimo (ne laurų!) I džiaugsmas turi suburti ir I skatinti studentus. Jis patarė rl plėsti ryšius tarp būrelių, I rimtai žiūrėti į darbo objek- I tą, darbe būti tiksliems, reni I tis, kiek galima, ESM. A. Kulakauskas, 1F SMD I tarybos pirmininkas, kalbėda- Į mas apie fakulteto SMD or- I ganizacinę veiklą, pastebėjo. I kad Universitete apleisti I draugijos archyvai — me- I džiaga sukaupta, tačiau nėra jokios sistemos. Fakultetų I komjaunimo biurai beveik I nesidomi Draugijos veikla. Seminare kablėjo svečiai: I A. Zborovskis, Krokuvos Jo- I gailos universiteto V k. I geografas, J. Čapas, Prahos I universiteto V k. medikas, I F. Šulcė, Erfurto Medicinos I akademijos V k. studentas, I K. Pukmanas, Greifsvaldo I universiteto IV k. matemati I kas. Jie pasakojo apie moks- I lo tiriamąjį darbą, organiza i- Į nę struktūrą savo aukštosiose mokyklose. Įdomų pranešimą „SMD veiklos propagavimas spaudo- I je" perskaitė SMD Tarybos I narys E. Butkus. Seminaro I darbą apibendrino Universite- Į to SMD Tarybos pirmininkes I D. Kaunas.
100-ųjų gimimo metinių mi nėjimą. Užsienio literatūros būrelis jungia trijų specialybių — anglų, prancūzų, vokiečių kalbų ir literatūros — stu dentus. Toks susiskaldymas gal kiek kenkia būrelio or ganizacijai, bet ne kūrybinei jo minčiai. Praeitais metais nenudžiu ginome skambiais darbai; (nors buvo ir prizinė vieta fakulteto apžiūroje), tačiau ! ateitį žiūrime su šviesesne mis viltimis, dar kartą šaky darni: Mes dirbam savo dar bą.
Vyt. BIKULClUS
Matematikai ruošia pamainą Didžioji Z. Žemaičio audi torija pilnut pilnutėlė. Visi atidžiai klausosi dekano doc. V. Merkio. Žodžiai ne iškil mingi — tai dalykiškas atvi ras pokalbis su abiturientais, galvojančiais kitais mokslo metais atverti mūsų^fakulteto duris. Žodžiuose girdi rū pestį: ar tikrai čia sėdintys neabejoja pasirinkimo teisin gumu, ar rimtai mąstė jie apie sunkų kelią Į matemati ką, ar daug auditorijoje to kių, kurie po mėnesio studi jų pasakys: negalvojau, kad čia taip sunku ir neįdomu. Kad Didžioji auditorija pri sirinko pilnut pilnutėlė — kantraus ir nuoširdaus mūsų dėstytojų bei studentų darbo rezultatai. Matematikos ir mechanikos fakultetas palai ko glaudžius ryšius su mo kyklomis, kuriose yra klasės bu sustiprintu tiksliųjų moks lų dėstymu. Šioms mokykloms teikiama parama, . dažni jų
svečiai — fakulteto dėstyto jai ir studentai. Štai kovo 19 d. Kauno J. Aleksonio vidu rinėje susitikime su abiturien tais dalyvavo vyr. dėstytojas A. Matuliauskas, doc. F. Mi šeikis, prodekanas e. doc. p. E. Manstavičius. Jie pasako jo apie fakulteto specifiką, įstojimo sąlygas, atsakinėjo į klausimus. Grupė fakulteto dėstytojų pakviesti į šefuojamą Elektrė nų I vidurinę mokyklą. Klai pėdos XIV vidurinėje mo kykloje rengiama konferenci ja „Matematikos ir fizikos reikšmė liaudies ūkio vysty mesi", kurioje dalyvaus ir mūsų fakulteto atstovai. Ypač aktyviai bendradar biaujama su Vilniaus XXXI vidurine mokykla. Čia ren giami vakarai, matematiniai konkursai neapsieina be fa kulteto studentų, dėstytojų talkininkavimo. Kiekvienais metais mokykla į susitikima
pasikviečia priėmimo komisi jos pirmininką, kuris apibend rina egzaminų rezultatus, konkrečiais pavyzdžiais nu rodo stojančiųjų klaidas. Šefuojamose mokyklose numatoma daug renginių, skirtų Universiteto 400 metų jubiliejui. Stendas ,lš MMF istorijos" iš XXXI vidurinės perkeltas į Elektrėnų I vi durinę, apkeliaus ir kitas še fuojamas mokyklas. Didelį agitacinį darbą per žiemos atostogas atliko mūsų fakul teto lektoriai. Studentai lan kėsi mokyklose, skaitė pa skaitas, pasakojo apie studi jas, sunkias ir malonias jų akimirkas. Pradėtą darbą tęsim vasa rą. Formuojamuose SSB nu matomi lektoriai, kaupiama medžiaga konsultaciniams punktams. Čia mums daug ža da padėti fakulteto dekana tas: teikti metodinius nurody
LABORATORIJŲ TYLA
APIE TAI RAŠĖME „Tarybinio studento" 1977 m. kovo 4 d. nume ryje rašėme (straipsnis „Paklausyk, s k o I i n i nke..kad labai blogai sesiją išlaikė PEF pirma kursiai. Mūsų visuomeni nė korespondentė L. Maulevičiūtė praeitą savaitę lankėsi fakultete, kalbėjo si, kaip ekonomistams se kasi studijuoti. Vartau paskaitų lanky mo žurnalą. Pirmame se mestre be pateisinamos priežasties praleista gana daug paskaitų. Antrąjį se mestrą pirmakursiai gerai lanko paskaitas, bet atsi randa ir tokių, kurie be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip 10 valandų. Viena iš tokių — V. Indrikonytė, darbo eko nomikos spec. II grupės studentė. Ji pirmąjį se mestrą turėjo TSKP istori jos skolą. Ar nevertėtų jai susimąstyti, jog ir šį semestrą, taip studijuo jant, gali susigraibyti sko lą. Studentams sunkiai se kėsi aukštoji matematika. Antrąjį semestrą studentai stropiai lanko paskaitas, pratybas. Tiems, kuriems sunkiau sekasi, padeda kurso draugai. Teko girdėti, kad pirma me kurse yra nemaža ga bių sportininkų. Jiems dažnai būna varžybos, to dėl tenka praleisti ir pa skaitų. Bet nuo to juk ne turėtų nukentėti studijos: sportas kaip tik grūdina žmogų, moko nugalėti kliūtis.
Studento laikas turi ypatingą savybę: jis bėga labai greit, kilometriniais stulpais šmėkščioja dienos, posūkiais pralekia sesijos. Ką tik buvo žiemos egzaminai, nespėjo dar nudžiūti rašalas nuo dės tytojų parašų, o pavasario vėjas praneša apie artėjan čią sesiją: jau derinamas tvarkaraštis, kaip visad nesu tariama, kuris egzaminas bus sunkiausias. Pavasario sesiją pirmi pra deda gamtininkai, ’iksliau — geologai. Dar nesibaigs gegu žis, o jie, susikrovę kuprines, užsimetę ant pečių vėjų, lie taus nublukintas „štormuotes", pradės skirstytis į vasa ros praktikas įvairiausiose šalies vietose. Dabar balandis. . . Prie mik roskopo palinko diplomantė Rimantė Guobytė. Vis nesi seka rasti tarp biotikų pasi klydusį mažytį amfibolo grū delį, ir tik tam, kad galėtum pamatuoti lūžio rodiklį. Sė dėk prie mikroskopo tokias pavasario valandas! Anava už stalo kita diplomantė — Eu genija Rudnickaitė. Užsispy rusi skaičiuoja diena dienon akmenėlius, skirsto į keletą krūvelių... Įeina dar vienas diplomantas, nešinas pluoštu piešinių, kuriuose atvaizduo tas tas pats — ir tiesus, ir susuktas, ir sulenktas — graptolitas... Kas žino, kiek vargų rei kia patirti, kol iš pilko uolie-
nos gabalo ištirpdai, iškrapštai gyvūnėlį, palaidotą prieš šimtus milijonų metų... Pas kui ateis diena, kai bus su muojami rezultatai, kai paaiš kės, ko vertas buvo darbas. Iš viso to, ką pasakiau, ga lit pagalvoti, kad mokslinį darbą dirba vien diploman tai — kandidatai į tikrai rimtus žmones. Anaiptol. La boratorijose galima pamatyti geologų būrelio pirmininką trečiakursį Tautvydą Pakalnį ir antrakursį Albertą Bitiną. Jie taip pat tyrinėja graptolitus. Štai užpila koncentruo tos druskos rūgšties, net uo liena parūksta, sušnypščia, girdėti jau ir eksperimenta torių čiaudėjimas, o graptolitai — kad nors kas — len da iš šimtų milijonų metų se numo guolio tokie taurūs, žvilgantys. Kartais ateina ir mokslinio darbo vadovas pro fesorius Juozas Paškevičius, nurodo, pataria. Vėl šnypščia uoliena. Docentas Vytautas Skuodis su visu trejetu trečiakursių bando taikyti naują metodą dolomitų suirimui tirti. Įdo mu, kokie bus rezultatai, me todas pasiteisins ar ne? Atsa kymas ateis dar negreit, da bar žemėlapyje tiktai daugy bė taškų ir skaičių, tarp ku rių nespecialistui sunku su sigaudyti. Spektrinėje laboratorijoje galima išvysti ir Joną Šimė ną, vyrą stambaus sudėjimo,
mus, paruošti aktualių pa skaitų ir pan. Daugelį abiturientų vilioja skaičiavimo centras. Per me tus jį aplanko dešimtys eks kursijų. Gruodžio pradžioje čia lankėsi geriausių respub likos moksleivių grupė, atviįų durų dieną apie 300 abiturientų. Ruošiasi atvykti XXXI vidurinės geriausi mo kiniai. Įtaigiai, juprantamai apie svarbias skaičiavimo technikos problemas, centro struktūrą, techninę bazę, darbus, kurie atliekami su dėtingų mašinų pagalba, pa sakoja vyr. dėstytojas J. Ambrasas. Gražu, kai matai dešimtis susidomėjimu šviečiančių akių, bet dar maloniau, kai išgirsti klausimą: „O kaip ši tai padaryti?" Norisi tikėti, kad po trumpos susižavėjimo minutės daugeliui iškilo toks klausimas. Jeigu tokie ateis po mūsų — žinosim, kad dirbta ne veltui. L. CVIRKAITE MMF II k. studentė, „TS" visuom. koresp. žinomą turistą, palinkusį ties mikroskopu, bandantį nusta tyti mažyčio tamsaus grūde lio pavadinimą, vieno grūde lio tarp tūkstančio kitų. Mokslo tiriamajame darbe prasideda savojo kelio ieško jimas. Rasti sunku, čia reikia vadovautis polinkiais ir suge bėjimais. Pradžioje tai pa prasčiausias susipažinimas su pasirinktos srities abėcėle. Jau ir tada aplanko pirmieji kūrybinio darbo džiaugsmai. Argi gali nesijaudinti, kai su žinai, pamatai ką nors nau jo, ką, galbūt, tu pirmasis stebi. Mokslo tiriamasis darbas godžiai ryja laisvalaikį. Ki nas, studentiškos linksmybės, teatras — visa tai kartais užmiršti. Čia yra dar vienas mokslinio darbo pliusas — išmoksti branginti ir taupyti laiką. Labai svarbus moksliniame darbe yra vadovo vaidmuo. Gera bus dirbti, jei vadovas įstengs sudominti, užkrėsti tyrinėjimų „karštlige", visa da, kai reikia, šalimais jausi jo autoritetą. Be to, labai ma lonu dirbti, kai vadovas lei džia reikštis iniciatyvai, pa čiam studentui ieškoti. Gaila, kad kartais šis dar bas pradedamas artėjant SMD konferencijai, kai reikia ruoš ti pranešimus. Skubotumas kartais atstumia studentą. Pasibaigs konferencija, ir mokslinis darbas su ja. Sis temingumo čia tikrai reikia.
Universiteto studentų prof sąjungos XXV konferencija 1976 lapkričio 19 d., be kita ko, nutarė „pagrindiniu ko miteto uždaviniu ir toliau lai kyti studentų akademinio pa žangumo kėlimą". Tam buvo sušauktas posėdis, kuriame svarstėme profsąjungos akty vo žiemos sesijos rezultatus, aiškinomės trejetų priežastis, nagrinėjome pažangumo ir vi suomeninės veiklos santykį. Pagal pažymių vidurkį pir moje vietoje — fakultetų profbiurų pirmininkai — 4,5. Keturi „proflyderiai" sesiją baigė penketais — A. Federas (Fil. F), V. Klimas (Ch F), J. Sartauskas (MMF), Z. Vaišvila (FF). Bendras komiteto narių ir kandidatų pažymių vidurkis — 4,2. Tai, žinoma, didelis penketukininkų — E. Ivonio (MMF), A. Kumžos (TF), J. Pazikaitės (IF), J. Pociaus (GF), G. Černiausko (PEF), E. Vaišutytės (PF), Z. Streikaus (IF) — nuopelnas. Deja, dešimties profkomiteto narių ir kandidatų pažymių vidur kis žemesnis už 4. Su jais bu vo rimta šneka. Bendrabučių tarybų pirmi ninkų pažymių vidurkis — 4,1. Penketais nuo studijų pradžios mokosi D. Blažytė (IF, bendr. Nr. 8). Ties kelių
pavardėmis — A. Karaliaus (FAF, benęir. Nr. XI—2), V. Karpuškos (FAF, bendr. XI— 1) — yra trejetų. Taip, bend rabučio tarybos pirmininko darbas sunkus: jis reikalauja daug laiko, organizacinių ir kūrybinių gabumų, todėl svar bu, kad tai nepakenktų stu dijoms, Kiek blogiau mokosi fakul tetų profbiurų nariai ir ypač proforgai. Užuot buvę pavyz džiu savo kurso, grupės drau gams, daugelis jų renka tre jetus ir net turi skolų — kar tais ne po vieną. Dėl to ver ta susirūpinti fakulteto profbiuro pirmininkui, Mokymo ir auklėjimo komisijai, — jie turėtų dažniau ir rimčiau do mėtis savo aktyvo pažangu mu, tarpinių sesijų, rezulta tais ir visuomeninio krūvio įtaka mokymuisi, imtis griež tesnių priemonių prieš sko lininkus visuomenininkus. Kaip vykdomi minėto prof komiteto posėdžio (77.11. 22 d.) nutarimai, parodys numa tytas kai kurių fakultetų prof biurų, Mokymo ir auklėjimo komisijų darbo ’ikrinimas, kontrolinių sesijų ir artėjan čios tikrosios rezultatai. L. JANULEVlClU.S Studentų profsąjungos komiteto narys
KAIP MES MAITINAMĖS
apie tai praėjusią savaitę bu vo kalbama Studentų profsą jungos komiteto posėdyje. Komiteto nariai, kandidatai į narius, fakultetų profbiurų prmininkai išklausė neetati nių kontrolierių grupių vado vų E. Mačiūno (MF IV k.) ir E. Vaišutytės (PF IV k.) ata skaitas. Jose buvo nurodyti vis dar pasitaikantys trūku mai valgyklų ir bufetų dar be. Ne visada laikomasi sa nitarinės higienos reikalavi mų, būna ir nesąžiningų prekybininkų. Dar vis pasi taiko bufetuose prekių, ku rioms jau pasibaigęs realiza vimo terminas. Kartais dar bo valandomis pritrūkstama maisto. Visus pastebėtus trū kumus kontrolieriai protoko luoja. Patikrinimų aktai siun čiami į Valgyklų trestą. Žinoma, negalima sakyti, kad padėtis negerėtų. Dabar bufetai ir valgyklos dirba pa togiu studentams ir dėstyto V. ClURIKAS jams laiku. Tik fiksuotos pie III k. geologas tų pertraukos ne visai sude
rintos: kelių fakultetų studen tai pietauja vienu metu. Sunkiausia Saulėtekio alėjos fakultetuose. Nauja valgykla problemų neišsprendė: dide lės eilės dar nutįsta per per traukas. Vietos komiteto po sėdyje, kur buvo svarstytas šis klausimas, siūlyta įrengti Studentų miestelyje pieno ir bandelių barus. Šis klausi mas jau aptariamas Valgyk lų treste. Posėdyje buvo pažymėta, kad 32 neetatiniai kontrolie riai ne visada pajėgūs patik rinti visas valgyklas ir bufe tus. Čia jiems galėtų padėti studentai savo atsiliepimais pasiūlymų ir pageidavimų knygose. * * * Komiteto nariai susitiko su universiteto Vietos komiteto pirmininku doc. L Žeberskiu. Jis papasakojo apie XVI TSRS Profsąjungų suvažiavi mą, jo keliamus uždavinius toliau gerinti studentų buitį, kelti jų kultūrinį lygį.
NUSIKALTAI — ATSAKYK
PASKAITOJE-NE VISI Įpusėjo semestras, ir vis dažniau kreipiame mintis į sesiją, pavartome užrašus, il gėliau užtrunkame skaityklo se. Pirmoji — Visuomeninės politinės praktikos įskaita. Nepasakytume, kad ši įskai ta sunkiausia, bet neginčyti na viena — VPP verčia ak tyviau įsijungti į visuomeni nį Universiteto gyvenimą. Atestuojant atsižvelgiama ir į visuomenės mokslų studija vimą, o čia atsiranda kartais kliūčių gauti VPP įskaitą. Dialektinio materializmo paskaitos lituanistų antram kursui būna kas antrą savai tę, tačiau ir i jas susirenka toli gražu ne visi studentai. Vieni nepatenkinti dėstytojo
„metodika", kiti sakosi nieko nesuprantą filosofijoje, o tre ti „dirba pagal individualų planą". Kodėl gi mums nepatinka dialektinio materializmo pa skaitos? Todėl, kad esame įpratę paskaitose sėdėti kaip rašomosios mašinėlės ,o ne kaip mąstantys žmonės. Dės tytojas iš pirmųjų paskaitų stengėsi visus priversti gal voti, pirma gerai apmąstyti, o tik po to ką nors užsira šyti. Dažnai paklausdavo ir mūsų nuomonės, o mums tai buvo neįprasta. Tie, kas atei davo tik dėl pliuso lankomu mo žurnale, nebegalėjo pas kutiniuose suoluose ramiai versti lotynų ar anglų teks
Prieš savaitę mūsų Univer sitete lankėsi svečiai iš’ Lat vijos P. Stučkos universiteto Istorijos ir Filologijos fakul teto. Rygiečiai sužaidė drau giškas krepšinio varžybas su kolegomis — Istorijos fakul teto komanda. Aiškiai prana
šesni buvo mūsų vaikinai, ku rie pasiekė pergalę rezultatu 68:31. Balandžio pabaigoje į P. Stučkos universitetą su atsa komuoju vizitu vyks vilnie čiai. R. PRANCKONAS
Švara ir pavyzdinga tvarka bendrabutyje — atrodo, la biausiai rūpi tik operatyvinei grupei ir įvairioms komisi joms, nes vis atsiranda bend rabučių vidaus tvarkos pažei dėjų. Antradienį Studentų profsąjungos komiteto buiti nės komisijos posėdyje tokių dalyvavo apie trisdešimt. Di džiausią jų dalį sudarė mė gėjai „švęsti" gimimo dieną bendrabutyje: ta didelė šven tė kažkodėl neapsieina be al koholinių gėrimų. Bendrabučio vidaus taisyk lių pažeidėjai susilaukė pelnytų bausmių, Komitetas pa-
siūlė pareikšti griežtą rekto riaus papeikimą FAF IV k. I gr. studentui V. Imbrasui, papeikimus tos pačios grupės studentams V. Bagdonui, V. Norkevičiūtei, L. Marjinai, V. Inkutaitei, R. Gedminui, V. Ananikovui. Profkomiteto pa peikimai už girtuokliavimą bendrabutyje pareikšti dar trylikai studentų. Už sistemin gą nesitvarkymą Kambaryje (švaros tikrinimo suvestinėje 3 dvejetai) iš bendrabučio pašalinti MMF III k. 5 gru pės studentai A. Gontmacheris ir M. Korecas. ,/T S" inf.
tus. Kiekvieną paskaitą mums akcentuojama mintis, kad fi losofijos vien iš vadovėlių neišmoksi — reikia ir pačiam pamąstyti. Į seminarus susirenka be veik visi. Tik kas iš to — daugumas labai jau pasyvūs. Suprantama, yra ir tokių stu dentų, kurie kiekvienam se minarui pasiruošia, dažnai pasisako, bet jų mažoka. Mū sų referatai irgi prasti. Ateis laikas, ir iš mūsų bus parei kalauta atsiskaityti už viso semestro darbą. Visuomeninė politinė praktika — rimtas SPORTUOJA BENDRABUTIECIAI dalykas. Pernai net du mūsų Įpusėjo bendrabučių komp bando savo jėgų vienoj ar kurso studentai nebuvo ates tuoti. Žodžiu, reikia padir leksinė spartakiada. Baigėsi kitoj sporto šakoj? Sėkmė šaškių, šachmatų ir stalo te priklauso ir nuo varžybų or bėti. niso varžybos. Išryškėjo lyde ganizatorių. Iš tiesų, pirmau riai ir autsaideriai. Į nuga jančių bendrabučių sporto R. PETKUTE lėtojų vardus pretenduoja šie kolektyvų pirmininkai A. II k. lituanistė bendrabučiai: X-2 (penki Cemnolonskas, J. Baniota, A. baudos taškai), VI (7 bau Tolvaišas yra labai pareigin dos taškai) ir X-1 (10 bau gi. Jie visada pasidomės, ka dos taškų). Neblogai sparta da kokios varžybos vyks, pa kiadoje dalyvauja ir IV, V, dės jas organizuoti. Šiuose XI-1, XI-2 bendrabučių ko bendrabučiuose ir stendai apie • DĖMESIO! mandos. Nerodo pastangų sportą įrengti geriausiai. Dar liko futbolo ir krepši Jaunųjų komunistų mokyk XI-3, X-3, VIII bendrabučių los paskutinis užsiėmimas sporto mėgėjai. Daugelis gali nio varžybos. Lai baigiamaja pasakyti, kad ne visuose me etape kovos bus dar at vyks balandžio 13 d. Rektora bendrabučiuose gyvena gerų kaklesnės, jose dalyvaus vi to posėdžių salėje. Pradžia 17 sportininkų. O koks gi stu sos komandos. dentas nesidomi sportu, ne vai. V. SINKEVIČIUS
dos. Abu virvės traukimai baigėsi aiškia studentų perga le. Dabar girdėt 4nekų, kad tąją virvę traukti yra kitas dalykas, negu kariauti su daugiaaukštėmis formulėmis per egzaminą. Pažiūrėsim... Nugalėtojų komandos atsto vai gauna teisę pradėti kitą rungtį — „čebato“ mėtymą. Toliausiai jį numetė V. Vansevičius — 32 m. Po jo buvo bandomi tiktai žiūrovų ner vai, tikrinama jų reakcija į žaibiškai besiartinantį, šlapią ir purviną batą (ne visiems pavykdavo mesti į priekį, dažniausiai — tiesiai.. . į žiū rovus), tikrinami statikos dės niai (laimei, nukrypimai nuo vidurkio nepasiekė dekanato ir auditorijų langų).
(FF IV k.) spektaklis „Edi pas" sukurtas pagal Sofok lį. Spektaklis, nors ir pasta tytas pagal antikinę tragedi ją, atspindi mūsų laikų žmo nių jausmus, troškimus ir charakterius. Šiuolaikinį spek taklio skambesį dar labiau pabrėžia fizikų instrumentinis ansamblis „Iš po 103 a". Spektaklis baigėsi, ir iš 101 auditorijos būrys žiūrovų per sikėlė j 103-ąją, kur įsikūrė diskoteka. Kas nesiklausė muzikos, taip pat turėjo ką veikti. Ko ridoriuje, vestibiulyje, audito rijose veikė įvairūs atrakcio nai. Labai didelį pasisekimą turėjo fakulteto gyvasis kam pelis. Jame buvo ne kokie nors žvėriūkščiai, bet (to mums gali pavydėti ir zoolo gijos muziejus) FF šmėklos ir vaiduokliai. Buvo net sko lininkų karstas. Iš jo visą laiką sklido braškėjimas ir vaitojimas, mat jame vartėsi ir aimanavo skolininkai. Toks karstas, pakabintas fakulte to vestibiulyje, atrodo, žymiai sumažintų skolininkų skaičių. Kas norėjo turėti prisimi nimą iš FiDi galėjo nusifoto grafuoti fotoateljė. Veikė lo terija. Balandžio 1-os duome nimis, pagrindinis prizas bu vo Napoleono lobis, šį kar tą rastas prie fakulteto^tveriant tvorą. Jis loterijos me tu paslaptingai dingo (beje, kaip ir diskotekos krokodi las). Spėjama, kad čia bus prikišęs nagus koks nors vai duoklis, pabėgęs iš gyvojo kampelio. Tie, kuriems nepa vyko loterijoje, galėjo gauti prizus, sėkmingai užmetę šlepetę ant virbo arba numušę su netikru pistoletu nuo galvos netikrą obuolį. Prizai, aišku, buvo tikri ir visų mėgstami, todėl prie atrakcio nų susispietė būriai žiūrovų. Kiekvienos šventės pabaiga tuo gera, kad po jos būna ki tos šventės pradžia. Kitą FiDi, jei statybininkai tęsės savo žodį, mes jau švęsime savo naujuose rūmuose. At einanti fizikų diena dar ir ju biliejinė — dešimta.
Vakare j fakultetą vėl ėmė plaukti būriai studentų. 18 vai. prasidėjo E. Tornau
G. VERBUS, B. DZINDZELIETA FF II k. studentai, „TS" korespondentų posto nariai
FIZIKŲ DIENA RYTAS, ARBA DAUG TRIUKŠMO DEl SKYRYBŲ
RIMTESNI DALYKAI BEI VIRVE IR KERZINIS BATAS ŠVENTE BAIGIASI, KAD PRASIDĖTŲ. ..
Fakultete sujudimas, nors paskaitų nėra, nors rytas niū rokas. Atrodo, sinoptikai mums skirtą giedrą dieną perkėlė į balandžio 3-ąją. Vi siems rūpi pamatyti bene pir mąsias oficialias ir masines skyrybas Alma mater... Nuaidi fanfaros (žargonu šnekant — iškilmingas mar šas) — iš fakulteto rūmų iš plaukia pats teisingiausias teismas: — Dekaną ant bačkos! — ovacijas palydi antigravitacinės jėgos paveikto dekano doc. V. Kybarto skrydis (nuo trauka viršuj dešinėj). Fizikų diena atidarytai Pa keliama Fi Di vėliava, vaiz duojanti karštas ir jautrias fi zikų širdis. FF direktorius (teatro) R. Juškevičius perskaito „sutartį ekonomisčių su fizikais". Jo je numatoma „iš pagrindų plėsti tarpusavio bendradar biavimo ir ekonominius ry šius" (nuotr. apačioje kairė je). Mirga šūkiai, plazda vė liavėlės, ir link... centrinių rūmų rieda fizikų procesija. Filologijos fakultetas. Tei sėjas skelbia, kad pradedama Aukščiausiojo fizikų teismo (aukščiausios valdžios po teat ro ir dekanato) išvažiuojama sis posėdis. Nagrinėjama civi linė byla Nr. 1. Ieškovas — FF, atsakovas — Fil.F. Atsa kovas kaltinamas neištikimy be. Rūstus prokuroro žodis net akmenį pravirkdo: „Bul viakasio nakčiai dainuojant, suviliojo jautrų fiziką daili filologė. Šią gražią draugys tę sutrukdė „rasistai, visistai, germanistai, taksistai ir vi sokie kitokie -istai". Atrodo, viskas aišku. Sky rybos! Bet. .. žodis suteikia mas advokatui. Lankstus ir suktas jo liežuvis reikalų taip supina (nebūtų filologų advo katas) jog... po trumpo pa sitarimo skyrybos atidedamos kitai FiDi. Dabar keliaujame Saulėte kio alėjon, prie PEF pastato, kur įvyksta sutarties pasira šymas (nuotraukoje apačioje -— PEF dekanas doc. P. Kiuberis ir fizikų atstovai). Su
tartis duos didelį ekonominį vas. Moksleiviams ,,Fotono" ir nė su ,,Minsk-22" neapskai diplomus ir atminimo dovanė čiuojamą moralinį efektąl les įteikinėjo akademikas P. Brazdžiūnas, maloniai sutikęs dalyvauti mūsų šventėje. Žodis suteikiamas mūsų Tuo metu, kai buvo spren viešniai iš Baku universiteto džiama skyrybų byla ir pa J. Suleimanovai. Ji, atvažia sirašinėjama sutartis su eko vusi čionai, tikėjosi pamaty nomistėmis, 101 auditorijoje ti ką nors įdomaus, bet „tai, vyko rimtesni dalykai. Į čia ką pamatėme, buvo *stačiai susirinkusius dabartinius ir neįtikėtina".......... Dabar mes busimuosius fizikus kreipėsi aukščiausiu svetingumo laips fakulteto Dekanas, sveikino niu laikysime nuoširdumą, visus su FiDi. LTSR MA Fi kurį parodė jūsų Universite zikos instituto vyr. moksl. to Fizikos fakultetas“. Beje, bendradarbis A. Karazija pa apie svečius. Svečių turėjo sveikino čia susirinkusius ne me daug ir iš visur. Pas mus akivaizdinės jaunųjų fizikų svečiavosi studentų iš Baku, mokyklos ,,Fotonas“ geriau Jerevano, Odesos, Kišiniovo, sius absolventus. Doc. A. Dnepropetrovsko. Smilga papasakojo apie moks 101 auditorijoje buvo bai lo tiriamąjį darbą, kurį jis giami dalyti „Fotono" diplo neseniai dirbo Kanadoje, su mai ir apdovanojimai fakulte pažindino su Kanados moks to SMD konferencijos nugalė lo pasiekimais ir problemo tojams, o fakulteto kieme mis, nušvietė universitetų virvės stiprumą jau bandė bendradarbiavimo perspekty studentų ir dėstytojų koman
APŽIŪRA Efektyvia studentų statybos būrių visuomeninės politinės veiklos forma tapo meninės agitbrigados, jaunatviškos nuotaikos nešėjos. Žinomą, ne visada jų programos bū na reikiamo idėjinio ir meni nio lygio. LLKJS Universiteto komitetas, siekdamas gerinti SSB meninių agltbrigadų veiklą, įtraukti j agitacinę ir koncertinę veiklą kuo dau giau gabių vaikinų ir mergi nų, skelbia Universiteto stu dentų statybinių būrių agitbrigadų apžiūrą-konkursą. Jos tikslas — tinkamai pa siruošti agltaclnei-koncertlnei veiklai studentų statybos bū riuose ir tarp vietos gyven tojų, plačiai propaguoti tary binės liaudies, mūsų respub likos bei Universiteto laimė jimus, sutinkant Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos šešiasdešimtmetį Ir mūsų Alma Mater 400-inetį.
Universiteto studentų sta tybos (žemdirbystės) būrių meninių agltbrigadų apžiūra konkursas vyks balandžio 24 d. 11 vai. Universiteto Aktų salėje.
Iki balandžio 18 d. visų fa kultetų būriai pristato į Uni versiteto SSB štabą dalyvių sąrašą ir pasirodymų progra mą (kurios trukmė ne ilgesne kaip 15 minučių). Programoje gali būti panaudotos įvai riausios meninės išraiškos for mos, šokiai, kupletai, interme dijos, satyrinės nuotrupos sceniniai vaizdeliai, apigra mos, vaizdinės priemonės ir kita, pasakoti apie tarybinės liaudies, mūsų respublikos. Universiteto pasiekimus.
Organizacinis apžiūros ko mitetas: pirmininkas G. Kai činskas (komjaunimo komite to sekretoriaus pavaduoto jas), pirmininko pavaduoto jas M. Dudėnas (SSB štabo viršininkas), nariai — S. Zabitą (SSB štabo komisaras! A. Kasperūnas (LKJS VU ko miteto narys), S. Matūzas (FAF komjaunimo biuro sek retorius), V. Daukšas (MM! komjaunimo biuro sekreto rius), K. Urba (Fil. F kom jaunimo biuro sekretorius).
L. SKIRPSTO ir E. STUMBRIO nuotraukos.
puškar, II k. stud. G. Sofronova, Filologijos fakulteto I k. stud. V. Amankavlčius. Finansų ir apskaitos fakul Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. L. Jezers- teto III k. stud. D. Lukauskytė, A. Gudonytė, A. Zet- kaitė.
I
BURIŲ AGITBRIGADŲ
Agitbrigados, užėmusios pirmąsias tris vietas, apdova nojamos LLKJS VU komiteto Garbės raštais, o atitinka miems SSB, remiantis SSB socialistinio lenktyniavlm nuostatais, priskaičiuojami ba lai. Meninei agitbrlgadai, už ėmusiai I vietą, sutelkiama teisė dalyvauti respublikos aukštųjų mokyklų SSB apžiū roje-konkurse.
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI
KAINA 2 KAP.
STUDENTŲ STATYBOS
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Skelbimai
REDAKCIJOS ADRESAS:
Šiandien (IV. 8) 19 vai. į Fi lologijos fakulteto 92 audito riją renkasi visi, Dadavę pa reiškimus dalyvauti Kraštoty rininkų klubo kompleksinėje ekspedicijoje Tauragnuose.
Universiteto turistų klubas Bus galutinai pasiskirstyta darbo grupėmis .atrinkti kan persikėlė j naujas patalpas — didatai, atlikti kai kurie kiti Olandų g. 55, bendrabutis Nr. 8. Klubo nariai renkasi organizaciniai reikalai. kiekvieną ketvirtadienį 20 Klubo Valdyba vai. UTh
232009 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz. LV 04106 Užs. Nr. 1123
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA