visų
PRIE GYVENIMO SLENKSČIO Pastaruoju metu visų specialybių diplomantų tarpe pa kilo nepaprastas susidomėjimas geografija. Pažadink kurį diplomantą vidurnaktį ir jis tikriausiai atsakys kiek kilo metrų nuo Dėvenlškių iki Vilniaus, ar į Eišiškes galima patekti traukiniu, ar reikia autobusu važiuoti. Daugelis sužinojo pavadinimus tokių miestų, miestelių, kurių egzistavimu anksčiau visai nesidomėjo. Tačiau ne visų specialybių diplomantų rūpesčiai vieno di. Medikai labiausiai susirūpinę specialybe, lituanistai — (tokių buvo, deja, nemaža), kaip išvengti mokytojo darbo, svetlmkalbiai labiausiai bijojo apsirikti pasirinkdami mo kyklą. Vyksta medikų skirstymas. . . Įvairūs diplomantų rūpės ;iai. Daugumas nori likti Vilniuje, o juos siunčia į raj mus. Pasitaiko ir kitaip. Su diplomantu Bale'šiu buvo ta-tasl, įkalbinėta likti prie Universiteto, specializuotis teisminės medicinos srityje. Pagaliau jis nusileido, parašė pareiškimą. Tačiau skirsty mo metu, kada galutinai sprendžiamas diplomanto „lik! mas”, jis vėl atkakliai kartoja: — Noriu būti chirurgu! Vėl reikėjo komisijos nariams ilgai jį įtikinėti. Būdingiausias konfliktas, kildavęs tarp diplomantų ir komisijos narių — kokioje specialybėje teks dirbti būsimąjam gydytojui. — Parašykit, būtinai parašykit, kad mus verčia imtis nemėgiamos specialybės! — si pagieža vertė viena medikėdiplomantė. Neišplldžius, žad ijo imtis sankcijų. Tačiau, atėjusi Į kambarį, kuriame vyko skirstymas, ji be didelių emocijų sutiko di.bti pediatre. Tik akių vokai truputį paraudo. Visumoje diplomantai parodė dideli susidomėjimą savo busimosiomis darbovietėmis, sąlygomis, kuriomis teks dirb ti.
Salių
proletarai, vienykitės i
Kr. 11 .(323) Vilnius,
1959 m. S'a'antšžio mėn.
2 KETVIKTAD SENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
PAKALBĖKIME APIE PROBLEMINES LABORATORIJAS
Kaino 10 kap.
rėtų, kad fizikai jiems pareng tų vitaminų ar analizės meto diką. BeL dažniausiai arba aparatūra būdavo užimta, ar ba nebūdavo kam su .»• dirbti. Taip pat fizikai norėtų, kad chemikai jiems išvalytų kai kuriuos junginius, na ruoštų grynų medžiagų, rei kalingų fizikų darbe. Todėl tikslinga būtų prie atskirų katedrų įsteigti labo ratorijas, kurios aptarnautų ne tik savo katedrą, bet ir kitas katedras bei fakultetus. Tas labai daug padėtų išvys tant eksperimentinį darbą mūsų Universitete. Tokios la boratorijos padėtų užmegzti glaudesnį ryšį su įmonėmis, priiminėti iš jų užsakymus. Pirmoje eilėje reiktų įsteigti spektrinės analizės laboratoriją, nes spektriniai metodai plačiausiai naudoja mo moksle ir gamyboje.
Šių dienų gyvenimas iške bai retai teįdiegiami garnybo-kelias steigti problemines ia lia mokslui problemas, ku■ je. Kaip pavyzdį galima' pa- boratorijas medicinos, biolo rioms Išspręsti reikalingasi imti bemolekulinių junginių gijos, chemijos mokslų probsutelktas įvairių ' mokslo ša■ tyrimo problemą. Bendrosios lemoms spręsti, Tokiose lakų specialistų darbas. Tarpi fizikos katedra jau pradėjo boratorijose dirbtų įvairių įvairių mokslo šakų šiandien šių junginių optinių savybių sričių specialistai. yra labai glaudus ryšys. Vie tyrimą. Eksperimentinės flziTenka pasakyti, kad Kau nų mokslo šakų išsivystymas: kos katedra rengiasi pradėti no Medicinos institute jau yra negalimas be vienlaikioi tirti stambiamolekulinių jun organizuojamos specialios la kitų mokslo šakų išvystymo. ginių dielektrines savybes, boratorijos, kuriose be medi Pavyzdžiui, medicinos moksloi chemijos fakultete taip pat kų dirba fizikai, radijo inži spartus vystymasis didele da planuojami darbai stambla- nieriai ir kiti. limi priklauso nuo fizikos ir■ molekulinių junginių sintezės Artimiausiu laiku reiktų chemijos mokslų laimėjimų. ir tyrimo srityje. Sąrašuose išspręsti dar ir kitą klausi Biologai kaskart vis plačiau aparatūros, kurios reikalauja mą. Organinės chemijos ka panaudoja savo tyrimams fi katedros stambiamolekuli- tedra neretai kreipiasi į bend Kimšte prisikimšęs filosofijos katedros prieškambaris. zikinius metodus, kurie sėk niams junginiams tirti dažnai rosios fizikos katedrą, prašy ĮeinA vienas draugas į kambarį, kur sėdi komisija, o mingai padeda išspręsti dau rasime tuos pačius prietaisus. dama atlikti vieno ar kito kiti nerimauja, susibūrę prie rakio skylutės. Draugui tik gelį biologams aktualių klau Pavyzdžiui, chemikai, susin junginio spektrinę analizę. Į išėjus, pasipila klausimai iš visų pusių: „Kur? Kur? simų. tetinę kokį nors naują stam- katedrą tokiais pat pageldaKur?. .”. Dabar jau aišku — diplomantus lituanistus skirs Tenka pasakyti, kad ir mū biamolekulinį junginį, norės vimais krelpiasi ir įvairių to į darbą. Bet visai neatrodė, kad į darbą. Perdaug retai sų Universitete yra glaudus; žinoti jo savybes, Doc. H. Jonaitis Ir toms įmonių atstovai. Biologai nogalima buvo išgirsti vieną pasakymą: „gerai”, „patenkin bendradarbiavimas tarp įvai savybėms reikalinga tirti tas”. rių mokslo šakų specialistų. speciali aparatūra, Žinoma, — Kokią mokyklą pasirinkote? — tokiais žodžiais ko Pavyzdžiui, ekonomistas drg. chemijos technologijos kated DAILIOJO SKAITYMO KON KURSE misijoje prasidėdavo pokalbis su kiekvienu. Mačiulis, spręsdamas riebalų ra galėtų kreiptis į bendro — Pedagoginio darbo nedirbsiu. Aš stojau į Univer kokybės nustatymo klausimą) sios fizikos katedrą, prašyPirmadienį, kovo 30 dieną liūdna, kad toks konkursas sitetą. o ne į Pedagoginį, — dažnas atsakymas. panaudojo ne tik molekulinės: dama nustatyti jų pateiktos Universitete įvyko S. Nė- įvyko. Liūdnoka todėl, kad (Nukelta į 2 psl.) spektroskopijos metodus, bet medžiagos optines savybes ar labai mažai buvo konkurso ir bendrosios fizikos kated į eksperimentinės fizikos ka ries ir P. Cvirkos vardo dal- dalyvių (vos penki!) neper konkursas. daugiausia ir stebėtojų. ros spektrofometrinę apara tedrą — dielektrines savy liojo skaitymo tūrą. P. Tamulis bes. Bet iš kur chemikai ži- Liūdna. žinoma. Ne todėl Tačiau (ai tik pirmieji mo, kad į jų kreipimąsi ne žingsniai. Kas liečia gamtos bus atsakyta: „pas mus už mokslus, tai neturime proble planuota dirbt! su kitomis SUSIPAŽINOME SU VILNIAUS GOTIKOS mų, kurias spręstų kelių ka medžiagomis, o ne su jūsų PAMINKLAIS tedrų žmonės. Dar ir toliau susintetintomis”. Su Vilniaus gotikos pa- draugijos narys drg. Pinkus tęsiama tradicija, kad kiek Pagaliau dielektrinės ir Gamtos mokslų SMD kon atstovai, kurie konferencijoje viena katedra sudaro savo' optinės minklais studentus ir kitus Po paskaitos būvP Pa^e stambiamolekulinių ferencijai ruošiami 35 moks skaitys paskaitas, savo dar mokslinio darbo planus, ma junginių savybės dar ne vls- , . , . ,. .. monstruoti moksllniai-doku supažindino mentinlal filmai liniai pranešimai. Beveik pu bus. Musų gamtininkai irgi žai domisi tuo, ką daro kitos; kas. Gali toks junginys turė besidominčius Mokslinių žinių skleidimo p. Eglinytė sę iš jų rašo biologijos sek kviečiami dalyvauti Minsko. katedros, neieškoma bendrų blogas optines ar elektricijos nariai. Jų darbai turi Rygos. Lvovo Universitetų temų su kitomis katedromis; ti nes savybes, bet geras me praktinę reikšmę, priiaiKyuni studentų mokslinėse konferen ir fakutetals, moksliniai dar- chanines ar šilumines savy gamyboje. Tokie yra II kur cijose. bes. O šių savybių mūsų Uni Kraštotyrininkų sus rinkime so studentės Dulinskaitės ir versitete niekas nesiruošia IV kurso studento Rančelio tirti. Iškabinti skelbimai apie Įvyksiantį kraštotyrininkų su pranešimas „Augalų priešsėTodėl ir natūralu, kad ky slrinkimą IFF patraukė daugelio studentų dėmesį. Kraštą Jinio vitaminizavin.o būdai”, la klausimas dėl organizavi tyrininkų susirinkimuose visada būna įdomu. amitologų aūgalų fiziologų mo vienos specialios proble R. Lekevičiaus, A. Petraičio kartą susirinkime kalbėjo Dailės muziejaus moksli minės laboratorijos stambia- nis Šį ir kitų darbai. bendradarbis drg. Maceika. Jis papasakojo apie molekuliniams junginiams tir veikslų galerijos paminklines Geografijos mokslų sekci lentas, apie istorikus, kurie ti. Čia vienos vadovybės ži joje pažymėtini K. Sopausko pirmieji ėmėsi sunkaus darbo: nurašinėti paminklinių len nioje būtų sintetinami stam(V kursas) „Radioaktyvių me užrašus. įskaityti užrašai padeda plačiau susipažinti s» biamolekuliniai junginiai, ti tų džiagų tarpusavio santykio Lietuvos istorija, su liaudies buitimi. riamos jų cheminės ir fizinės kitimas atmosferos krituliuo Pasakojimą apie 15—16 a. Talino architektūrą tęs* savybės. Tokioje probleminė se Lietuvos TSR”, J. Dubros je laboratorijoje vieną ir tą architektas drg. Pylipaitis. (IV kursas), „Apie būsimos R. Nauronis pačią problema spręstų ir Kauno jūros dugną”. chemikai ir fizikai, gal būt. Suaktyvėjo šįmet ir geolo ir biologai ir medikai ir, kas gai, kurie anksčiau šlubavo PRIETARAI SAVAIME NEIŠNYKSTA svarbiausia, spręstų ne kiek SMD darbe. Konferencijai vienas atskirai, o visi kartu. ruošiami 8 pranešimai iš ka — Prietarai savaime ne Universitete, apie sunkius rių pažymėtini L. Gudjurgio Šiandien nei medikas, nei išnyksta — su jais reikia ko pirmuosius žingsnius tų, ku ir J. Žellūno (V kursas) „Ka biologas, nei' chemikas, paga voti, *— kalbėjo atvirame tre rie išdrįso paneigti religinius liningrado srities gilieji grę liau, nei matematikas ar eko čio kurso medikų komjauni prietarus. žiniai ir Jų geologiniai duo C/iuanus raruzanų gatve net veių vakarą gad paste nomistas neims tvirtinti, kad mo susirinkime doc. Marku Po to pranešėjas atsakė i menys”, K. Baravyko (V kur bėti šviesą Chemijos fakultete. Tai triūsia diplomantai jlen.s jokios naudos negali lis. Studentams jis papasako komjaunuolius dominusius sas), „Iš geologijos vystymosi prie savo darbų. duoti naujausi elektronikos jo apie pirmuosius ateizmo klausimus. Universitete istorijos”, kolek Neorganinės chemijos katedros studentai vieni pirmų pasiekimai ar spektriniai me daigus, buvusiame Kauno J. Tiška* tyvūs IlI-kursų darbai bei jų fakultete ėmė ruoštis diplominių darbų gynimui. Dau todai. Bet biologai ir medi kiti. gelis studentų pasirinko temas, susijusias su respublikos kai, o iš dalies ir kitų šakų Į mokslini darbą įtraukia chemijos vystymo klausimais, iš savo gamybinės prakti specialistai susiduria su ne mi ir jaunesnių kursų stu kos. O praktiką atliko įvairiausiose vietose. Pavyzdžiui, mažais sunkumais, įsisavi dentai, kurie ruošia sesijai Kriukaltė, Pribilovskaja, Barskaja atliko praktiką N. Ak nant šiuos metodus savo dar pranešimus, tai pirmakurses menėje. „Puntuko” fabrike atliko praktiką Varšavskaja. be. Iš kitos pusės fizikai, ku geografės O. Zlatkutės „Vi Įdomią temą pasirinko diplomantas Zolotoveckis — rie sugeba Išdirbti gerą eks — Ei, vyrai! Jau pusė iš nutruks. Bet pratimėlis po dutinės šaltų orų hidrotermi „Potenciometrinis titravimas geležies kompleksonu (tritonu perimentinę aparatūrą, nesu monių! — ir trumpa serija pratimėlio, ir „prasimikllna” nės charakteristikos”, V. Gri B)”. Voliumetrinio švino nustatymą tiria Nockiūnaitė. Va geba Jos pilnai išnaudoti, instruktoriškų kumščių pasi net didžiausi apsnūdėlial. niaus „Lietuvos TSR ežerų dovaujant vyr. dėst. Naruškevičiui diplomantas Makrockis nes per mažai žino tas prob Vėl lapsi* takeliu vorelės sapropeliai ir Jų vitamingu- tiria potenciometrinį geležies-vario nustatymą. lemas. kurios šiandien kelia pila į duris. Kambarys po kambario per dabar jau atgal — į „Tau inas” ir kiti. Nuotraukoje: J. Zolotoveckis atlieka eksperimen mos medicinos, biologijos rą”. Į konferenciją pakviesti tinę dalį su geležimi. chemijos ar kitose moksluose. visus aukštus ir korpusus su — Tik miegą sutrukdė, .14 šalies aukštųjų mokyklų A. Petrauskas Ir vėl. atrodo, teisingiausias kyla visas „Tauras”. — E, ką jau čia — šalta, prigulsiu dabar, — dar vis Kaip aš čia dabar su trum- nepasidavė skeptikai. Bet uo mankštinis apsnūdimas grei pom kelnaitėm? tai praėjo, ir: — Eik su ilgom. — Žinai, vis tiek kažkaip Koridoriuose — kaip žąsų žvalesnis Trumpai žmogus atrodai. turguj. Vorelėmis po korpusą Na, o prieš devynias jau I į atvirą Taurakalnio laukynę, Šeštadienį, IV. 4 d., Aktų „Tauras” nematė tokio nors ir aptingę po miego, vis seniai salėje įvyks Turistų klubo masiško ėjimo į paskaitas. tiek klapsi vyriokai. Mergi Net komendantė ataskaitinis vakaras, Dalystebisi. nos sustoja pačiame kieme. vaus svečiai iš visų aukštųjų Daug kas Čiurlionio mies Per visą ilgą Universiteto mokyklų. ir merginų bendrabu istoriją — tai pirmoji bendra telyje tyje taip ir liko drybsoti ’o mankšta. vose. Bet mes įsitaisysim to Korpusų mankštos instruk kius trimitus, kad jie išmes toriai saviems rateliams rodo iš lovų ir didžiausius apsnuŠeštadienio vakarą bus ga pratimą po pratimo. lima praleisti ir IFF 34 aud.: dėlius. Ola anglistai ruošia vakarą 1 Braška per naktį sustingę Mankštą nuo šiol darysime Roberto Bernso 200-os!oms ( feiMNA'Ti*.* PRATIMĄ1 sąnariai, kai kuriems „slun visi. MAUklll BAIUTA S. Krivickas gimimo metinėms pažymėti. kiams”. rodos, rankos—kojos
Gamtininkai konferencijai pasiruošę
Vakar pirma karta—visi
\tH7IKAS padeda
instpuktopiams
IŠ NAMŲ ŠEIMININKĄ PAŽINSI Balandis — švaros mėnuo Universitete. Švaros komi sija padarė pirmą reidą švarai ir tvarkai fakultetuose pa tikrinti. Spausdiname keletą šios komisijos nario pastabų.
Apie švarą ir tvarką aš žl■ nau keletą priežodžių: „Tvar ka kaip bažnyčioj ’ — tai aukščiausias tvarkingumo įvertinimas, kurį duodavo se nelė. „Tvarka kaip laive” — mėgsta pagirti bendrabučio Nr. 6 gyventojas, buvęs jūJaroševas. relvis, Olegas „tvaru kaip ligoninėje” — tokį pagyrimą nepigiai gausi iš mediko. Sį pavasarį pas mus turi prigyti naujas priežodis — „tvaru kaip mūsų lakultete ”. Sutinku, kad kol kas tai gali skambėti ironiškai. Taip, taip, tvarkelė kai kur neideali.
keliai, ant palangių ,ant spin tų. kiekviename plyšyje. Au ditorijose irgi šiukšlės.
rlo šventę. Koridor.iiūs sienas jie papuošė: prikalė į mūrą vinių ir prikabinėjo šū Fllologai — puikūs specla . kių, pušies šakelių. Žalumy tįstai daužyti langus. Jie pa nai sudžiūvo ir nubyrėjo, bet tys, žinoma, nesiterlioja —< sienos liko pagražintos — palieka tai padaryti pavasari koks pusšimtis (neskaičiavau, nėms vėtroms. Iš gausybės Is bet maždaug) skylių, prime torijos-filologijos fakulteto nančių skritulius, rombus, auditorijų tik keliose langai, trapecijas ir kitokias geomet buvo uždaryti, ir tai, gal būt, rines formas, ištrupėję tinko tik todėl, kad jie dar tebėra gabalai ir panašios grožybės, stipriai užkalti. Kitur gi vi įsivaizduoju, ka p „dailiai” sai atlapi, nors studentų se atrodys taip puošiamos sienos niai nebėra. Faktų? Juos duo po metelių. kitų. dant reikėtų suminėti bevelk Ir maž.eji žavėjosi mūsų saviver!kl!r:ir:!i:Js. specialybių ir visų kur Girdėjau kartą dvi drau- visų sų studentus. vietos gės aiškino viena kitai: ,,Ot, nenustatytos, Rūkymo atsakingų už flzmatai, tai nors rimti žmo- tvarką auditorijose I kurso lituanistų šokėjus. taip pat nės”. Netiesa, koks č.a rim nėra. Numatyta organizuoti estradi tumas, jei ant durų matinių nį orkestrą fakultete. Dramos Septintoje auditorijoje tą stiklų paišo mylimųjų port ratelis jau veikia. — O, o, čia ligonine kve dieną Istorijos-filologijos fa Ką pas mus galima orga pia, — sumurmėjome įkvėp retus, gėlytes, namelius. Ir kulteto studentai priėmė svenizuoti naujo, ko, pavyzdžiui, dami formalinu ir kitokiais, kad nors kas tuo pasipiktintų! čius-mokytojus. Pakalbėjo, Konkurso sąlygose geriau visai nepasirodė tokie kursai, nėra nė kituose fakultetuose? nepažįstamais kvapais persiso pašnekėjo ir išėjo. Bet audi siai grupei fakultete išaiškin kurie turėjo daug jėgų ir Mes turime stiprias rasistų tinusį orą Medicinos fakulte torija neliko tuščia: stalas už ti nurodyta, kad kursai turi geras sąlygas vystyti savo jėgas — galima sudaryti at te. gražia staltiese, o suo „Iš namų šeimininką pažin tiestas vystyti savo meninę saviveik saviveiklą. Tai III kurso isto sklrą rusistų saviveiklos an luose ir pasuolėse — ko tik Kvapai — ligoninės, bet si ” , — sakoma. Jeigu taip, samblį. lą. Konkurse laimės pirmą rikai. Iš II kurso žurnalistų ir širdis geidžia: ir saulėgrąžų S'ats mokslo metais laiko tvarka — ne mediciniška. tai gamtininkai šauniausi lukštai, ir riešutų kevalai, ir vietą tas kursas, kuris savi istorikų taip> pat buvo galima Koridorių kampuose suversti žmonės, neš jų namai, — veiklos apžiūroje užims pir daug laukti, tačiau. . . niekam nereikalingi lentga Gamtos - geografijos mokslų visokiausių spalvų, įvairiau-’ Si saviveiklos apžiūra turė mą arba antrą vietą. liai, stiklų dėžės, sulūžusios fakultetas tvarkingiausias iš šio formato popieriai, ir dar Tikslu išaiškinti, kurie jo ir kitą, nė kiek ne mažiau kėdės. „Tai, čia nulis, „mo- visų. Auditorijos švarutėlai- kitokios „gėrybės”. O ryto kursai aktyviausiai pildo svarbų tikslą. Mūsų fakulte ment" galima išgabenti” — tės, dūmų kvapą užuosi tik jaus dieną, gal būt. tie pa*ys jėgų daug — konkurso sąlygas, kovo 28— tas didelis, guodžia rūmų komendantas. rūkymui skirtose vietose, ko- studentai burnos valytojas už 29 dienomis Istorijos-filolo galima sudaryti bendrą fakul tai, kad jos blogai dirba, net Žinoma, daug ką galima ridoriai dailiai papuošti gijos fakultete vyko kursų teto saviveiklą. Apžiūra ir „moment” sutvarkyti — ir mokslininkų portretais, nuo- dulkių nenuvalo, net langų turėjo išaiškinti, kas su meninės saviveiklos apžiūra. 1• nereikalingus daiktus išmesti, traukomis, piešiniais. Ir va- nenuplauna. Apžiūros rezultatai parodė, darys būsimų fakulteto ko ir milžiniškus sluoksnius dul lytoj&s čia stropesnės, nes Pasiro kad konkursui stropiausiai lektyvų pagrindą. kių nuo langų, spintų nuva šein.ininkai reiklūs ir sau, ir ruošiasi pirmieji kursai. Ge dė, kad pas mus galima i lyti. Tik va, nelaimei, kas Joms. Kursuose sudarytos riausiai pasirodė I kurso ra sudaryti chorą, kuris jungi „Jaunystei skirta mylėti’.’ „moment” pažadama, tas ekonominės komis'jos, kurios sistai. Neblogai — I kurso daugiausia pirmų kursų stu „moment” ir vėl užmirštama. rūpinasi auditorijų švara, ir, matyt, myli žmonės, jei bibliotekininkai, lituanistai, dentus. Tautinių šokių kolek Jiems nesudreba rankos ra Oi, medikai, medikai, kas šviesos ekonomija. Dar trupu šant irutes, n.arytes, J+V ir II kurso rasistai. Apžiūroje tyvo pagrindu galima laikyt tis ' pastangų ir gamtininkų gi čia dabar? Jūs rūkote kur kitokius inicialus net ant pakliūva, netgi auditorijose, namai bus tikrai gražūs Ir naujutėlaičių suolų Centrinių nuorūkas mėtote irgi kur pa jaukūs. rūmų auditorijose. Bet bran kliūva. Sakote, dekanatas ne gius vardus rašykime į širdis, nustatė rūkymo vietų? Labai o ne ant suolų, bendrabučių negerai, bet jei taip, jūs pa sienų ir dar kur nors. Kaip tys jas nusistatykite. Aiškin O ekonomistai žūt būt pa sau norite, bet tai daugiau ti „kodėl” bent jums nereikė siryžę užsitarnauti didžiausių negu nekultūringa, tai — tų. Ir dar vienas dalykas pas šiukšlintojų vardą. Tikrai blauru. jus labai nepatiko. Užėjome tenka stebėtis jų genialiais Skamba kanklės. į šeštą auditoriją. Sėdi IV sugebėjimais daryti fakultete kurso medikai, o po suolais tokią netvarką. Koridoriaus liko jau nedaug, bet pradžią pilna saulėgrąžų lukštų, po kampe šiukšlių dėžė, o aplink Išvados? Išvadas, rimtas galima padaryti. Gegužės piergalių. Mes nežinome, ar Ją, maždaug metro ilgio spin mėnesį bus Universiteto čia IV, ar kurio kito kurso duliu, — nuorūkų, popierga išvadas turi padaryti fakulte festivalis. Dabar artimiausias kaltė, bet faktas lieka faktu lių ratas. Ir ne tik čia — tų dekanatai, sargai, valyto mūsų tikslas — vystyti bend — jūs begėdiškai šiukšlinate nuorūkos, tušti „Prima” po- jos ir ypač studentai. rus kolektyvus, ruoštis Uni auditorijose. Ir jūsų pačių pa versiteto festivaliui. reiga sudrausti išsišokėlius? Z. Jankauskaitė Medikai myli gėles — pui Bibliotekos metraštis IFF komjaunimo biuro ku. Auditorijose, laboratori narys jose, koridoriuose — gėlės, Universiteto biblioteka pas džių ugdymas mokyklų bib l k. lituanistai puikūs šokėjai. gėlės, gėlės. Net širdžiai mie kutiniu metu išleido eilę lei liotekose” — šiuo klausimu la. Bet jūs užmirštate patik dinių. Neseniai spaudoje pasi rašo bibliografinio skyriaus rinti jų sveikatą. Žiūrėkite, rodė „Mokslinės bibliotekos vedėja A. Jurčikonienė. Ko pulsas vos vos beužčluopia- metraštis”. Tai savotiška kū kia turi būti bibliografijos Laiškas redakcijai ,mas. „Kvėpuoti sunku. Dulkės rybinė bibliotekos darbuotojų kartotekų sistema aukštosios kvėpavimo takus visiškai už kolektyvo 1957 m. ataskaita. mokyklos bibliotekoje, rašo Viena Universiteto studentų grupė 1958 metų rudenį talki kimšo” — sudejuoja fikusas Pirmame skyriuje pavadin Kauno medicinos instituto ninkavo bulvių kasime Pabra ar kuris kitas žalialapis. Na tame „Iš bibliotekininkystės bibliotekos bibliografas K. dės rajono Surgėnų kaime. gi, gydytojos — suteikite bibliografijos ir knygos isto Vaitkevičius. (Atkelta iš 1 psl.) Ypač vertingas publikacijų Vietiniai kolūkiečiai girdėjo, pirmąją medicininę pagalbą rijos Lietuvoje” rašo V. Žu savo ligoniams — griebkite skyrius. L. Vladimirovas ra — Važiuoti į mokyklą, kurios net žemėlapyje nėra pa kad studentė, kurios žinau tik drėgnus skudurus ir nuvaly kas straipsnyje „Lietuvių re šo apie kai kuriuos dokumen bibliografija žymėtos, nepasiruošusi, — tepasakė Jurgutytė ir demonst vardą (Bronė), pametė laikro kite nuo gėlelių dulkes. Kada komendacinė tus iš Lietuvos bibliotekų is ratyviai išėjo. Lygiai taip pat pasielgė studentės Vaičiū dėlį. Praėjus kelioms dienoms nors, per pertrauką, Kol tai pirmosios buržuazinės-demo- torijos 1905—1907 m. m. re po studentų išvykimo, vietiniai kratinės revoliucijos metais ” , naitė ir Liberytė. padarys valytojos, ir jums, ir voliucijos laikotarpiu, A. An Galima pagalvoti, kad minėtos studentės nevažiuoja kolūkiečiai rado laikrodėlį ir ypač gėlėms, nusibos laukti. L. Vladimirovas apie Vilniaus tanovičius — apie rastą bib bibliotekos-skaityklos „Znani- liotekoje juridinį dokumentą, mokytojauti tik dėl to, kad nejaučia, kaip sako, pašauki neabejoja, kad jį pametė minė je” veiklą pirmosios buržua- V. Žukas patelkia publikaci mo pedagogo darbui, galvoja nesugebėsiančios. Tačiau jei ta studentė. zlnės-demokratinės revoliuci jas joms būtų pasiūlę mokytojauti Vilniuje, būkime tikri, ne Visa tai aš sužinojau atsiiš lietuvių spaudos drau jos laikotarpiu ir kt. būtų iškritusi nė viena ašara, nebūtume išgirdę tokių atsi- tiktinai, todėl nežinau nei kodimo istorijos. Mes flzmatų viešpatijoj. kalbinėjimų. kio fakulteto, nei kurio kurso Auditorijos „papuoštos” po Leidinyje eilė straipsnių Numatytą metraštį leisti Tai labai aiškiai pasirodė, klausantis diplomantės Ka- ši studentė. piergaliais, koridorių kampai paskirta mokslinių bibliotekų reguliariai ir nesiriboti vien mantauskaitės. darbo patirčiai paskleisti. Universiteto bibliotekos rė Būčiau labai patenkintas, jei — nuorūkomis. — Nenoriu mokytojauti, — griežtai atsisako^ji, pasiūNeseniai Fizikos-matemati „Bibliografijos žinių propa- mals. liūs rajoną. Tačiau Kamantauskaitė mielai sutiko važiuoti šios mano kuklios žinios pade- kos fakultetas šventė pavasa- ganda ir bibliografijos įgūA. Petraitis į Kauną dirbti internato auklėtoja. tų Universiteto studentei atrasBuvo, aišku, diplomantų tarpe ir atsakingai žiūrinčių t i laikrodėlį. į pedagogo darbą, supratusių savo pareigą visuomenei. Kur Jonas Masalis gali rasti geresnę dirvą, tęsti Universitete įgytiems visuo VPI liet. k. ir lit. fak. menininko įgūdžiams, jei ne mokykloje, rajone? Su tokio I kurso studentas mis mintimis pasirinko pedagogo kelią studentai Rūtė. Pa kalniškis, Adomonytė, Baltakytė, Ridlkaitė ir kt.
Stropiausiai ruošiasi pirmakursiai
r
PRIE GYVENIMO SLENKSČIO
Kovo 31 d. įvykusiame Universiteto komjaunimo komi teto biuro posėdyje, kuriame buvo svarstomi pirmieji dip lomantų pasklrstymd į darbą rezultatai, buvo pasmerktas negarbingas V k. lituanistės komjaunuolės J. Vaičiūnaitės poelgis. J. Vaičiūnaitė savo atsisakymą vykti pagal pasky rimą argumentavo tuo, kad ji nenorinti niekur išvykti iš Vilniaus, nes tai. . . trukdysią jos kūrybiniam darbui. Komjaunimo komiteto biuras už miesčionišką požiūrį į visuomeninius interesus nutarė pašalinti J. Vaičiūnaitę iš VLKJS eilių. Komjaunuoliai visuomet dirba ten, kur jie yra reika lingiausi, kur juos siunčia partija. Su tais, kurie nesilaiko šio garbingo priesako, Universiteto komjaunimo organiza cija ir ateityje ryžtingai kovos. *** Vakar įvyko svetimkalbių -•ww skirstymas. Džiugu, jog jų tarpe neatsirado nei vieno stu h | dento, kuris būtų atsisakęs r SI. vykti į paskyrimo vietą. G. Liūnaitė S. Pranckūnas
IS TOLIMŲ RESPUBLIKOS RAJONŲ. . .
Penktadienį mūsų Univer siteto komjaunimo komiteto kviesti iš tolimiausių rajonų į senąjį Vilnių atvyko Uni versiteto auklėtlnial-pedagogal. Ne šiaip sau į Vilnių, o pasikalbėti su dėstytojais, be studijuojančiu jaunimu, su senais studijų draugais. Tokie pokalbiai vyko Gamtos, Fizi kos-matematikos, Chemijos ir Istorijos-filologijos fakulte tuose, Aktų salėje. Nuotraukoje: Vievio vid. mokyklos direktorius Gruzdžiui kalbasi su IV kurso istoriku P. Vitkausku ir II kurso tos pačios specialybės studentu A. Navaičiu. J. Lyduokio nuotr.
jau treti metai lituanistai-dlplomantai
U SU RG Al LAITU
leldži.
savo kurso žurnalą-almanachą „Atžalynas”,
PAVASARIS
ku
riame spausdinama grupės gyvenimą liečianti Ii lituanistą dominanti medžiaga, plačiai
atstovau
lama pačių grupės narių kūryba. Neseniai
KfižSSE
išėji
„Atžalyno” Nr. 6, iš kurio ir perspausdiname da || Jame įdėtos literatūrinės bei publicistinės dž.’zgos. Sis numeris — tematinis. Jis
letarinės
revoliucijos
1946 m. rudeni Salantų rajono Erlėnų kaime bandi tai nužudė vyrą ir žmoną Inbučius už tai, kad jų duktė komjauniįslojo į mą. bandital Atėję dukters’ nerado na me. Vaikus Jonuką (6 m.) ir Petriuką (5 m.) sumetė į lo vą ir uždengę ant klodę Įsakė laukti iki ryto, o patys išniekinę motiną, tame pat kambary je Ją nužudė. Tėvo lavonas buvo ras tas kieme.
me
visas skirtas pro
Lietuvoje 40-moči'tl.
i
— Koks baisus sapnas! Jonukas užsimerkė, paskui vėl atsimerkė. Ir taip keletą kartų: užsimerkė, paskui vėl atsin.erkė. Jis puikiai žinojo tą gudrybę: jeigu sapnuoji, kažkaip jauti, jog tai sapnas, ir jeigu jis geras, stipriau užsimerki — sapnuoji toliau, o jeigu blogas, atsimerki — ir viskas! Tačiau įprastinė išsigelbė-
fjTztiLLirm Lituanistu
almanacho
viršelis.
P. ROTE
JIE VISKĄ MATĖ jimo priemonė nepadėjo. Jis matė į save įbestas di deles, pilnas Išgąsčio broliuko akis. Akys tokios didelės, di keistos. delės, kažkokios drumstos. Ranka jis atsargiai palietė Petriuką — apslrengęs. Apsižiūri save — irgi. Net su batais. Aišku, kad sapnuoja: kas su batais m ega. . . Staiga jis krūptelėjo — Petriukas griebė jį už krūtinės, draskė. — Koks baisus sapnas! Koks baisus! . . — Tu atsimerk, atsi merk. . . kaip aš. . . — žiūrė damas į plačiai atmerktas broliuko akis šnibždėjo Jo-, nukas. i Kaustytų batų sunkūs žingsniai girgždino naujų
Nuotrau koje: stud. Ma lišauskas ir Rosenas dalinasi įspūdžiais su ak tore drg. Leona vičiūte.
Nėra kitoniškų lituanistinių tradicijų, kaip kovos užj darbo žmonių išsivadavimą, kovos už pažangą, socializmą, kaip revoliucinės tradicijos. Mes nenorime, kad lietuvių tautos Istorija būtų išimta iš žmonijos istorijos, kaip per-, dėm specifiška, perdaug nutolusi ir nieko esmingo nepali kusi žmonijos istorinio proceso kelyje, kad ji tebūtų vien egzotikos mėgėjų domėjimosi objektas; nei juo labiau ne» norime, kad brangus Lietuvos vardas būtų siejamas su reakcijos pastangomis, sustabdyti visuotinos raidos proce są. Šitaip mes suprantame lituanistines, geriausių lietuvių kultūros darbuotojų mums paliktas tradicijas. A. TRAKYMAS
Vyt. KUTKEVICIUS
MES-KETURIESE Tarsi šovinio pagailęs, Jis kelintą kartą dirstelėjo, kas ten už šaltekšnio kūpso — žmogysta ar šiaip kas. Sten gėsi berniokas, bet neprisi minė, ar ten buvo kas, kai jie penkiese slinko atgal, ant vieškelio mina ištėškę sunk vežimį esesininkų, dar ne nujausdami staigaus apsupi mo. .. Greit jį privertė atsigręžti Šūktelėjimas: — Žiuperkai .. klausyk. .. Jiems vadovavęs vyriškis, susirangęs išrauto kelmo duobėje, prie rankinio kulko svaidžio pratarė: — Orėnius prakeiktasis. . . Išdavė. Mat, dėl ko vakar žaltys vienas buvo iš būrio išėjęs. Nūn pabėgti norėjo — pervariau vieną petį, palie piau Olei neišleisti iš aklų. — Orėnius —• išdavikas?. . Gy-va-tė! Kaip jis tai?. . — Apsupo, ir jis nebesi tveria. Ne į fašistus, o į sa vus dairosi. Nušliaužia šo nan, kilstelėjo ant šautuvo baltą skepetaitę. Man ir atsi vėrė akys kas jis per vie nas. . . Kaip ten Olei? Nušliaužk, Juliau. . . Sutikimo ženklan bernio kas sutirtėjusiais pirštais griebė rinkti pasibertus šovi nius. Pavardėm pasišaukdavo tik kai būdavo jiems beviltiš kai riseta. Išeina, kad. . . . . . Pralįsti pro vieškelio pa tiltę sukliudė uždribęs vo kietis. Prieš nurisdamas į ša likėlio griovį, Julius nutrau kė nuo jo revolverį, suieškojo kišenėse bent penketą gra natų. Kitoj pusėj gintis buvo prasčiau. Nei __ ______ , nei ... tankmės, kemsyno, tik ištekinių pušų gojelis su keliais išgenėtais baltakarklials. Laimė, čia ma tėsi kažkada imto smėlio duo-
(APSAKYMAS) bės, jau užžėlę viržiais, Prigludęs už kelmo, Julius apsižvalgė. Nepertoliausiai, prie dviejų pažemėje suaugusių pušų kamienų, gulėjo Olė. Kamienų tarpan tebebuvo įspraustas automatas. Jos de šinė ranka atmesta į šoną, laikė velėnon įremtą naganą. Už merginos, susirietęs duo bėje, kiurksojo Orėnius. Iš tolo neatspėsi, gyvas ar ne. Už gojelio, išsiklaipiusia me žilvityne, sublykčiojo, ir Julius gulėdamas ten nusvie dė porą granatų. Lyg atsakas pro jį prazvimbė kelios kul kos. Ir jis ėmė šaudyti. Jokių spėliojimų Julius Ziuperka niekad nepakentė. Prisiplojęs, alkūnėmis išraus damas žemuogėlių kerus, pa galiau šiaip taip nusigavo iki Olės. Paėmęs už peties, ap vertė. Ant atloštos, su prili pusiais spygliais kaktos, už virtus} plaukų kuokštą plez deno vėjūkštis, ir bematant ” juose sumirgėjo, sublizgėjo pro šakas praniręs įkypas spindulys. Smakras buvo šū viu suskaldytas, ir visas vei das patamsėjęs nuo dūmų. „Iš arti šauta", — dingtelė jo Žiuperkai. Tuoj pasisuko į Orėnių. „Ar tik žaltys ne pribaigė jos?. .” — nudiegė Julių mintis. f Pačiupęs jį už sakuotų kel nių, pajudino į šonus. „Lyg sustingęs". Orėniaus kojos su auliniais purvabridžlais mir ko vandenyje, o veidas slė pėsi po nuknebusiu kepurės snapeliu. Berniokas staiga sumetė: „Aha. pabandysim!”. O garsiai: „Dėl visko galima dar sykį driokstelti į tarpu akį”. Tereikėjo tik spragte lėti užvedamu revolveriu, ir Orėnius tylutėliai inkšdamas kažką suvebleno, pakraipė
Ei, pavasari! Ar gražu Klausyt, ką kalba Įsimylėję? štai — plyta, štai — antra. Eikš į talką! Dulkes nuo rankų nušluostyk. Veiduose išlygink raukšles. Siūbtelk oro gaivaus. O š'ukšles tegu nešasi — Pasakyk — vanduo tegu nešasi! Ei, pavasari!
'e-
SAULĖ'
Vilnija Aukštaičių kalneliai. Golsvijanilo Javo banga, O saulė — be tako, be kelio Kvatoja po žemę nuoga.
A
Cla puola staiga staiga, kaip apsvaigus. Visu karštumu šalia kelio. Bučiuoja geltoną barkūną Ir suveja virkšti čiobrelio; čia, ežero krantą pribėgus. Jau švystels ugnies pilną saują... Bet ežeras griebia J glėbį Padykusią morgiščią-saulę Ir siausdamas neša į gelmę, į žaliąjį krištolą krinta... Sumišus gražuolė nurimsta Ir brenda iš lėto į krantą
*■
Dar kartą Išbridus pažvelgia Į temstantį ežero gilį, Parausta staiga ir, suskubus. Pranyksta už tūkstančio mylių.
Sapnavau
miškų žiburėlį. Aš veržiaus į Jį Ir verkiau. Pabudau. Saulė langą pravėrė Ir sušuko: — Vasara Jau!
Jai atvėriau mieguistą glėbį Ir pati pavirtau šviesa. Pamiršau nakties žiburėlį. ... Saulė ašara mane pakėlė: Aš laiminga tariau: — Rasa...
I -f
Aktoriai aoie„Vandens leliją“
Mūsų jaunųjų lyrikoje yra tendencija apsiriboti pažadais, pagyrūniškai rėkauti apie meilę, nerimą, Ieškojimus, o jei kartais Ir parodo tą meilę, nerimą, Ieškojimą, neretai pasirodo, kad jų meilė — ant suolelio alėjoj, o jų daina, — „beržo šlamesys”, jų nerimas — nauji pažadai. R. PAKALNIŠKIS <
grindų lentas, maišėsi su ty liu basų kojų šlamesiu. Verksmas — su šiurpiu kva tojimu. Dievo vardas — su keiksmais. Maldavimas — su dusliais smūgiais. — Pasigailėk, Praneli.. . ką norit, tą darykit, tik pa likit gyvą. . . Prisimeni, kaip aš tave mažą... — Klaupkis, gyvate, — pa simelsk prieš n.lrtj — „Tėve mūsų, kursai esi danguje. . — Garsiau! — „Teesie šventas tavo vardas.. — Nusilenk prieš dievo galybę! atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes at leidžiam savo kaltininkams..." — Muškis i krūtinę! — „ ... ir nevesk mus į pagundą. . — Cha, cha, cha... Į pa gundą?. . .. . Draskomi rūbai ir be viltiškas motinos pagalbos šauksmas nutraukė priešmlr tinę maldą. Berniukai instinktyviai su sigūžė Į kamuoliuką, pasiruo šę neišvengiamam smūgiui: atsimerkę ir neužsikimšę au sų. Jie viską matė ir viską gir dėjo.
Toks pavasaris. Kad, rodos, krūtinė pliš. (Grindinio akmenys — Ir tie nusiprausė). Apkabinusi miestą, S:mtara.-.ki kranų geležis S!:a.-r.ba, žada, — žada Jam m.lijoną naujų žiburių. Žada, žvanga...
pečiais, Ziuperka sunkiai iš košė jam: — Aha! Vilkui kojos ne padaužęs, netark kad raišas. Pasiėmęs jo šautuvą, stuk telėjo į nugarą. Sis skaus mingai aiktelėjo, pakramtė savo suskerdėjusias lūpas. — Gelia. . . Velniškai.. . Nereikia. . . Kada tik ir baig sis. . . Och. . . — Nieko, nieko. Su tavim greit apsldirbsim. Užpakaly Orėniaus, kiek kairiau, berniokas įsitaisė pailgoje duobelėje, išridinęs iš jos prieš save akmenį, Abipus jį slėpė du baltakarkllo krūmai, o pakreipęs galvą jis galėjo gerai ste bėti, kas dedasi priekyje. Kad iš tolo nesimatytų pasi kėlę kojų galai, kulnimis parausė žemes. Tačiau nei mi nutėlei nenusuko akių nuo Orėniaus. Kilsterėjęs ant sveikosios rankos, atsigręžęs į Julių. prašneko: mergiščia — Keistoka Olė. . . kliuvo net trys kulkos. Ėmė prašyt manęs, gir di, pribaik. . . — Ir tu?! — Ne, ne! . . — Nutilk! Tu. . . Tu! . . Nusigręžk! Žiūrėk Į priekį! Nors reikėjo būti be galo apdairiam, nuolat atsišaudyti, bet rūpestis dėl šio išdaviko tebekamavo bernioką. Vos pažvelgus į pamažėle besi rangantį Orėnių, smailas Ju liaus veidas ūmai pašiurpda vo, pilnas pasišlykštėjimo ir savotiško skausmo. Per tą mėnesį, prabūtą kartu būryje, jis nė pusės įtariamo žodžio negalėjo jam užmesti. Ir nūn, staiga paaiškėjus, šis atrodė tuo labiau menkysta. Ką gi dabar? Paleisti jam kulką buvo per daug papras ta.
Daug studentų su plaukė į IFF 21 audito riją. Tą dieną bu vo numatytas susitiki mas su Valstybinio Akademinio dramos te atro aktoriais, vaidi nančiais Vyt. Rimkevi čiaus pjesėje „Vandens lelija”. Štai pagaliau pasirodė ir nekantriai laukti svečiai — reži sierius B. Lukošius, ak toriai I. Leonavičiūtė ir J. Lalas. Režisierius B. Lukošius
Nelygioje kovoje kaip niekas kitas buvo jaučiamas rankų trūkumas. Išsprogdinus esesininkų mašiną, aplink užtenkamai mėtėsi ir ginklų ir šovinių, Ir Julius ūmai sumojo vėl paduoti šautuvą Orėniui. — Na. Nusitaikyk į fricus. Matai, ten, dešinėje, — įsa kė,, pats sekdamas šio pakau siŽinojo, jei kas spusterš. Orėnius tylus. Sliurpsėdamas nosim, pažvelgė į ginklą, tarytum į kažką neregėta, ir sveikąja kaire ranka prisi traukė, paskum susirankiojo atsvlestą saują šovinių. — Primygsiu tave prie darbo — burbtelėjo sau Ju lius ir pridėjo: — Tu ten skubiau... nėr kada. Vieną po kito ėmė leisti šūvius. Ar šis kiek taikė, ar ne, sunku buvo pasakyti, Berniokas nuolat grasino jam, šaukė kad tuščiai nepyškintų, Taip praėjo keletas minučių. Fašistai, turėda mi lig nakties dar gerą pus dienį, matyt, neskubėjo. — Ten, tikriausiai koks vokietis stačiuoja — pratarė į kažką įsižiūrėjęs Orėnius. — Kur? — Žilvityne. Kažkas šmė žuoja. — Aha, — ir Juljuš Įsi žiūrėjo. — Nematau nieko. — Į dešinę pašliaužus, gerai turėtų matytis. Nupil čiau. . . Ant alkūnės pasikėlęs, kiek pašliaužė. Berniokas jau buvo bešaukiąs „stok”, bet pergalvojęs nusprendė: „Te gu”. Išsitraukęs revolverį, nu sitaikė į jį. Orėnius, pamėčiodamas priekin šautuvą, ropš tėsi tolyn. Prie krūmo atsipū tęs, greit nusirangė už jo. Ne norėdamas Orėniaus paleisti
tikimo organizacinę pu sę. Studentų balsų šią me susitikime nesigir dėjo, ir kiekvienam da — papasakojo apie teatro lyvavusiam tsusitikime kūrybinę veikią, akto „svilo ausys”, kai sturių darbą, apie Rimke dentai buvo „provokuopasisakyti. Iš vičiaus pjesės pastaty jami" mą. plačiai išanalizavo skyrus porą žmonių, tiek pjesės, tiek pasta niekas nepakilo ir sėtymo privalumus 'ir tru dėjo, akls nudelbę į grindis. kumus. Arba vėl, — su ak Aktoriai I. Leonavi čiūtė ir J. Lalas papasa toriais buvo susitarta kojo apie savo kūrybinį susitikti 20 vai., o stu darbą, apsistojo ties sa dentams pranešta, Jog vo sunkiais vaidmeni susitikimas įvyks 19.30 mis „Vandens lelijoje”, vai. Todėl daugelis stu papasakojo apie atei dentų, nutarę, Jog akto riai neatvyks, išėjo į ties planus. Tokių įdomių susiti namus, o jų tarpe buvo kimų su meno žmonė ir tie, kurie norėjo Ir mis, žinoma, reikėtų or pakalbėti apie spektak ganizuoti ir daugiau. HVac. Bukauskas Tačiau ta proga norisi I kurso lituanistas pakalbėti ir apie susi-
iš akių, Julius gerokai pasida vė į kairę. Ogi kaip šis spė riai nešasi į priekį! Tur būt iš paskutiniųjų. Kilstelėjęs galvą, staiga už artimos kal velės užmatė geltonuojant smėlio duobių kraštus. — Stok! Nė iš vietos. . .— Ir porąsyk . iššovė, taikyda mas pusmetriu aukščiau jo galvos. — Atgal! šis sustojo. Minutėlę paty sojo veidu įsikniaubęs į žemę. Julius dar sykį riktelėjo, kad grįžtu atgal. Pagaliau Orė nius pakėlė galvą, ir lėtai atsigrėžė. — Grįžk atgal! Nė kokių ten. .. — Ir dar šūvį palei do pro šio pakaušį. Nebebuvo Orėniui kas da ryti. Prisėjo apsisukti. Pabi jojęs, kad šis grįš su atgręž tu į jį šautuvu, berniokas pa liepė ginklą palikti. Tik užsikvembus Orėniui ant savo duobės krašto, vo kiečiai matyt kažką pastebė jo ir paleido staigią šūvių pa pliūpą. Ziuperka kramtyda mas tirtančias lūpas kiek be įmanydamas, prisispaudė prie žemės. Aplink zvimbė kulkos. Kai nurimo, kiek padelsęs ėmė pamažėle žvalgytis. Prie duobės raivėsi Orėnius, atšerpėjusiais pirštais drasky damas kaklaskarę. Greit ėmė rimti, „Jei mane būtų pirmiau, o ne jį”.. . — kažkodėl su nerimu pamanė berniokas. / Įsiklausęs kas dedasi anoj šalikelėje, nieko neišgirdo. „Gal abu jau. . .” Ištrūkti gi nė per plauką nėra vilties, Ir supratęs artėjant mirtį, Julius kažkodėl vos vos tesuvirpo. Žinojo, kad vakare
vlsas būrys išsirikiuos ir tyla pagerbs juos penkis žuvu sius.. . O paskui keršys to liau. Juos visus penkis? Išei na, taip. Niekas gi nežinojo ir nesužinos, kad Orėnius iš davikas, kad jie žuvo per jį. Tai suvokus, baisus apmaudas pagavo Julių. Fašistai čia irgi ras penkių lavonus. nors jie gynėsi tik keturiese. Ir kaip berniokui norėjosi visiems, visiems pareikšti: — Mes — keturiese! . . Už kelių metrų, į balta karklius įspraudęs galvą, drybsojo nukautas vokietis, Ziuperka kelis sykius dirste Įėjo į šį ir į sustingusį Orė nių. Sumetė, Nusigavęs iki vokiečio, nutempė nuo šio kitelį, kepurę, iš kišenių iš traukiojo granatas ir su vis kuo grįžo prie Orėniaus. Per rėžęs rankoves, milinį švarką per nugarą, gabalus atokiai ištaškė ir vargais negaląis aptempė nauja, gal šio sva jota uniforma. Už kojos ge rokai patempė į duobės van denį, kad kas nors iš pradžių nepastebėtų batų ir pusvilnonių kaimiškų kelnių. Tačiau nespėjo berniokas iš toliau nė žvilgterėti, kaip išgirdo kažkur sukalenant kulkosvaidį, ir pats staiga raivydamasis atsistojo. Su svirduliavo ir griuvo prieširi gon nuo Orėniaus pusėn, tar si parodydamas, kad tarp jų nebuvo nieko bendro. . . YWV
Ruoštasi sienlaikraščiu apžiūrai
Trumpą pertraukėlę, kada vienos plaukikų grupės baigia treniruotes, o kitos dar tik ruošiasi pradėti, uždarame Vilniaus „Spartako” baseine tylu. Ant žemų suoliukų susė dę sportininkai atidžiai klau sosi trenerio. *— Na, o dabai- — į basei ną, — trumpai supažindinęs su užsiėmimo turiniu, koman duoja treneris P. VirbicKas. Plaukikai vienas po kito greitai neria į vandenį. Prasideda eilinė treniruotė. .. .Nuo to laiko, kai Uni skyrininkų būrys pagausėjo versiteto plaukymo sporto en- net 14 žmonių. Tris praėjusios tuziastai susirinko į pirmąjį vasaros savaites daugumas sekcijos užsiėmimą, praėjo praleido sportinėje stovykloje penkeri sportinio darbo me- Zydlškėse. Rezultatais — tuo tai. Vandens sporto mėgėjų iš jau patys įsitikinsyte. . . pradžių buvo visai nedaug. Po įprastinės komandos Plaukioti tekdavo maurais plaukymo takuose prasidada ažžėlusiame Vilniaus miesto įtempta ir įdomi dviejų brasisbaseine, be to, treniruotis tų — Algio Lipnevičiaus ir vandeny tik vasarą, o žiemos Alberto Plučiaus dvikova. Ly metu dirbti salėje. gūs, tikslūs judėslai, keli grei Ir vis dėlto plaukikai daug ti posūkiai. Štai ir finišas. O treniruodamiesi, sugebėdavo rezultatas? Jis viršyja antro apginti Universiteto garbę atskyrio reikalavimus. Šie jau aukštųjų mokyklų spartakia nuoliai — kol kas „neoficia dose, o 1956 metais iškovojo lūs” antraatskyrininkai, išau net Vilniaus miesto čempiono gę Universitete per porą darbo vardą. metų. Ir jie ne vieni. Trene — „Derliaus” metai mums ris džiaugiasi ir S. Šaparnlo, prasidėjo atidarius mieste už- ir V. Vaitkaus, ir A. Klimo, darą plaukymo baseiną, ir kitų sportininkų nuolat ge pasakoja treneris. — Po po- rėjančiais rezultatais. ros mėnesių treniruočių. atPlaukymo takuose vieni
— Draugai, bendrabučių sienlaikraščių redaktoriai, kon laikas kurso Spausbaig'asl. Nejaugi kimėsl kam galime atiduoti nors vietą? pirmąją Bendrabučio Nr. 6. sienlaik raščio redakto rius Z. Jonutis, bendrabučio poetas A. Stadelninkas Ir redkolegijos na riai A. Kubilius, I. Filonovatė Įtemptai dirba prie eilinio nu merio. .. Tačiau, reikia manyti, nesnaudžiama ir kituose bendra bučiuose. Sutkaus nuotr.
Gero vėjo, karštos saulės ir patogios kuprinės! „Reikia visokeriopai vystyti studentų turizmą, kaip akty vaus poilsio ir musų tėvynės turtų bei gražios tarybinės liaudies didvyriškos praeities ir dabarties pažinimo formą” — sakoma VLKJS CK nutari n.e. įvykusio Universiteto komplenumo nutaUjaunimo klausimams muose turizmo skiriamas rimtas dėmesys. Ke liamas uždavinys plėsti turiz mą, padaryti jį Universitete masiniu. Visos komjaunimo grupės yra įpareigotos pada ryti po penkias turistines ke liones ir tuo pačiu prisidėti prie akcijos,,75 km pavasa rį” pravedimo.
J
PAVASARIO STARTAI ARTĖJA
MANKSTI^KJMkS KASRYT! Kasdieninė rytinė mankšta labai naudingas dalykas bet kurio amžiaus žmogui. Be to, rytinė gimnastika turi auklėjančios reikšmės, teigiamai atsiliepia i charakterio formavimąsi. Kasdieninis užsiėmimas gimnastika vysto ir stiprina organizmą, gerina širdies ir plaučių veikimą, daro žmogų stiprų, vikrų, greitą, ištvermingą, išdirba taisyklingą lai kyseną ir gražias formas. Rytinė mankšta pagerina žmogaus savijautą ir nuotai ką, padeda greit pereiti Iš mieguisto ištižimo į žvalią, dar bingą nuotaiką. Kiekvienas mūsų žinome visą eilę pavyz džių, kur kasdienine mankšta užsiimą žmonės atrodo žva lūs, energingi ir jauni, nežiūrint savo pagarbaus amžiaus, nei įtempto darbo. Todėl rytmetine mankšta sistemingai turi užsiiminėti kiekvienas. Mūsų šalyje fizinis auklėjimas tapo neatskiria ma komunistinio auklėjimo dalimi. Gimnastika užsiiminėja milijonai žmonių: vaikų darželiuose, mokyklose, institu tuose, fabrikuose, kolūkiuose, Tarybinėje Armijoje ir kitur. Milijonai mūsų žmonių da~o gimnastiką rytinių ra dijo valandėlių metu ir savis'oviai. Gimnastikos populia rumas ir masiškumas tuo ir paaiškinamas, kad ji suteikia daug naudos ir visiems lengvai prieinama. Suprantama, kad kasdieninė rytinė mankšta ypatingai reikalinga žmonėms, kuriems paros bėgyje tenka daug sė dėti. Prie tokios žmonių kategorijos priklauso ir studen tai. Todėl jiems rytinė mankšta būtinai reikalinga. Rytinę gimnastiką patartina daryti nevalgius. Negali ma prieš užsiėmimus rūkyti. Reikia taip suderinti prati mus, kad bendras fizinis krūvis rytinėje gimnastikoje kiltų palaipsniui, priklausomai nuo organizmo jėgų ir treniruotumo. Labai naudinga užbaigti mankštą vandens procedūra — apsitrynimu arba apsipylimu. P. Tamošaitis Med. moksl. kandidatas
sportininkai keičia kitus, Bet kažko, atrodo, trūksta jų tarpe. . . Taip taip, o Kur gi merginos? Jų vos keletas. Pa sirodo, baseine rimtai užsiimi nėja vos 3—4 merginos. Rpzultatai nekokie. Kažkodėl Lniversiteio merginos nesiaoml šia sporto šaka. 34 studentus šiuo metu jun gia sekcija, ir 18 iš jų turi trečią o penki — antrą spor tinį atskyrį. Beveik visi atskyrininkai išaugo čia, Universi tete, trenerio P. Virbicko prie žiūroje. IX resonMikos aukštu ’n mo kyklų spartakiada nebe už kal nų. Ir jai čia gana rimtai r >skinasi. Prieš spartakiadą plaukikai savo jėgas dar iš bandys draugiškose varžybose su Minsko Universiteto stu dentų rinktine. Užsiėmimas baigiasi. SportininKai po pusantros va,audus trukusios treniruotės skirstosi namo, ginčydamiesi dėl ko mandos galimybių, rezultatų. Norėtume pritarti jų žo džiams: — Aukštųjų mokyklų spar takiadoje užimsime prizinę vietą. J. Baušys
J
f
"
’
f
Tarpfakultetinės tink linio pirmenybės vyks ta toliau. Po trijų ratų pirmauja IstorHos-fi'ologijos, Ekonomikos fa kultetų vyrai bei Gamtos ir Medicinos moterys. J $
> < : < š < i ? > > > s
Miesto krepšinio pirmenybėse trys komandos — PSK, USK ir „Švietimas” — surinko vienodą taškų skaičių. Čempionams išaiškinti vyksta papildomi susitikimai. Užvakar po atkaklios ir įdomios kovos Universiteto krepšininkai nugalėjo PSK rezultatu 60:57
5
j l l
USK rankininkų sekcija išleido pirmą numerį ■ Uac” ”,. Jame ra„Rankininkas šoma apie artėjančias LTSR aukštųjų mokyklų įdomių varžybas. Duota faktų iš (vairių rungtynių. Sienlaikraštyje nemažai nuotraukų.
Į
Daviniai yra... galit daug tikėtis Mažutė 4 sporto salė sunkiai tegalėjo sutalpinti žiūrovus i tarpfakultetinės savigynos imty nių varžybas.
Palyginus su kitomis sporto šakomis Universitete ji dar ga na Jauna. Bet nuoširdaus ko mandos trenerio . pirmaatskyrininko P. Eigmino dėka ji spar čiai populiarėja, auga sekcijos narių meistriškumas, Universi teto imtynininkai pastoviai pra dėjo iškovoti prizines vietas Vilniaus miesto ir respublikinė se varžybose. Todėl nenuostabu, kad paskutinės imtynininkų ko vos ant kilimo kėlė didelį susi domėjimą. šios sporto šakos pirmenybė se vėl nedalyvavo Istorijos-filo logijos fakulteto sportininkai.
BUKIME PAŽĮSTAMI f
SPORTINĖ KRONIKA
Iš daugiau kaip 150 pa | skirstytu diplomantų dinlomantu atsirado atsira skirstytų 5, atsisakę važiuoti į pasky AR ZINAI. KUR YRA VILNIAUS MIESTO RIBA? rimo vietas. Tegu šiuos „he rojus” pažįsta visas Univer Visokių esama diplomantų: didžiai užrietė nosytę, apme sitetas: vieni, baigę Universitetą, tė visus paniekos kupinu Jurgutytė Liuda - ltlengva širdimi išvyksta iš Vil žvilgsniu ir smarkiai trinkte tuatiistė, niaus, kiti — sunkia, treti — lėjo durimis. Kniukšta Pranas - 11visai atsisako iškišti nosį už Tačiau taurus Janinos pasi sostinės sienų, nes toliau — piktinimas kilo ne todėl, kad tuanlstas, provincija. jai neleido išvykti į rajoną. Liberytė Aldona — URetai tik pasitaiko tokių, O ne, ne toks ji žmogus! Sta tuanistė, kuriems pasiūlo Vilniaus čiai jau Žvėryną ir Antakal L?šk<evičiūtė Janina miestą, tačiau jie atsisako. O nį ji nebeprlpažįsta Vilniumi, medikė-diplomantė Janina Liš- o ką čia kalbėti apie N. Vil medikė, Vaičiūnaitė Judita — li kevičiūtė atsisakė! Jai pasiū nią! tuanistė. lė dirbti N. Vilnioje, o ji is N. Tarka
Tai, žinoma, jokiu būdu nepafilologams Universiteto dės iškovoti geresnę spartakiadoje vietą. Juo labiau, kad savo ko mandos Istorijos-filologijos fa kultetas nesugebėjo išstatyti ir tarpfakultetinėse sunkumų kil nojimo varžybose. Fakultetai vietomis pasiskirs tė: I — Gamta, II — Ekonomi ka, III — Teisė, IV — Medici na, V — Fizika-matematika, VI —\ Chemija. Pagal svorio kategorijas 1958 — 59 m. m. Universiteto čemvardus iškovojo: visų plonų svoris — Baginskas lengv. (TMF), lengviausias — Valiūnas (G M F), puslengv. — Vaičiulionis lengv. — Bendžiūnas (G M F), (G M F), pusvidut. — V. StatkeviA. Statkečius (EMF), vidut. vlčius (EMF) pussunkis — Racevičius (EMF), sunkus — Eigminas (EMF). Pasibaigus kovoms ant kilimo, mūsų korespondentas kalbėjosi su varžybų vyr. teisėju, respub likos rinktinės trenerius sporto meistru Kumpinu. — Po metų kruopštaus darbo Racevičius, Baginskas, Valiūnas, Marčiulionis drąsiai galės užimti vietą respublikos rinktinėje, žo džiu, daviniai yra... Galit daug tikėtis.
Šiuo metu jau daugelis gru pių įsijungė į šią akciją. Ar timiausiu laiku jų skaičius dar padidės. Sprendžiant iš tų klausimų, kurie pateikiami turistų klu bui. atrodo, kad ne visi tei singai supranta akcijos ir iš viso turizmo tikslą. Daugelis nepatenkinti, kad visos išvy kos būtinai turi būti su nak vynėmis, t. y. prasidėti šešta dienio popietę ir baigtis sek madienį. Kiti nepatenkinti ma žu kilometražu, treti — blogai supranta akcijos nuostatus ir 75 km galvoja praeiti per die ną ir naktį. Pagrindinis akcijos tikslas — padaryti turizmą masišku, labiau sudominti studentus fi zine kultūra, įjungti į visuo meniškai naudingą darbą. Juk turistas keliauja ne tam, kad prabėgtų kilometrus, nesužino damas net gyvenviečių pavadi nimų, o tam. kad kartu su draugais pasidžiaugtų gamtos grožiu, susipažintų su žmonė mis, padėtų plėsti kultūrą. Kiekviena grupė ruošdamasi į išvyką turi gerai apgalvoti, kur pasirinks nakvynę, su ko kiais žmonėmis susitiks. Tam, žinoma, atitinkamai reikia ir pasiruošti. Juk kiekvienoje grupėje atsiras asmenų, ku rie žino daug ir įdomių daly kų, atsiras ir saviveikla. Vi sa tai galima panaudoti įdo miems ir turiningiems susiti kimams su gyventojais. Labai daug įdomaus galime ir mes išgirsti iš gyventojų. Tarybinis turizmas turi pui kias tradicijas, nemaža nuopel nų. Universiteto turistų klu bas kreipiasi į visus kėliau
MARKSISTINES FILOSOFI JOS PAGRINDAI. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1959. 623 p. (TSRS Mokslų akad. Filosofijos institutas). Autorių kolektyvo parašyta knyga nušviečia pagrindinius marksistinės - lenininės teo sofijos klausimus — dialek tini ir istorinį materializmą. Joje atskleidžiamas marksis tinis filosofijos objektą, nušviečiama materializmo ir idealizmo kova ikimarksistinės epochos filosofijos isto rijos, autoriai kritikuoja šiuo laikinės buržuazinės filosofi jos ir sociologijos kryptis, ko voja prieš idealizmą ir me tafiziką. Knyga skiriama aukštųjų mokyklų studentams ir savarankiškai studijuojan tiems filosofiją.
K. Monstvilas UTK valdybos pirmininkt pavaduotojas
vių darbininkų organas re zoliuciniame Lietuvos proleariato judėjime, keldamas .ietuvos darbininkų ir vals tiečių sąmoningumą, o taip pat organizuodamas juos ko vai dėl savo išsivadavimo. Be to, brošiūroje pasakojama, kiek daug dėmesio skyrė .Vilnis’* proletarinės litera tūros ir meno ugdymo klau simams.
O be I i e n i s J.. S'AUReS RYTŲ L'ETUVOS EŽERAIS IR ŠVENTĄJA. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1958. 59 p. su žemėl. 9 ii. lap. (Keliau sime po grotąjį kraštą. Maršrutas Nr. 3). Perplaukę šį maršrutą, tu ristai susipažins su didžiau siu Lietuvos TSR Siaurės ry tų ežerynu, su to krašto gamta, reljefu, augmenija, gyvūnija, dirvožemiais, ar cheologiniais ir istoriniais paminklais, o taip pat su eže rų krašto žmonėmis ir savi Knygoje tais jų papročiais, maršruto duodama trumpa aprašoma, charakteristika, kaip vykdyti maršrutą, patei kiama smulki atskirų barų charakteristika. Leidinio ga le — atskirų maršruto barų nuotoliai kilometrais, esamų ežerų morfometrinė charak teristika bei maršruto pla nas.
G I i n k a N. L. BENDROJI CHEMIJA. Vadovėlis aukšt. m-klų nechemijos specialybių studentams. Versta iš 8 ojo leid. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1958, 659 p. su ii. Vadovėlis susideda iš dvie jų dalių. Teorinė dalis yra elementarinis įvadas į fizinę chemiją ir duoda daug žinių chemijos istorijos klausimais, praktinė dalis sudaryta pa BIBLIOTEKŲ DARBO KLAU gal periodinės sistemos gru (Straipsnių rinkinys. pes. Knygoje parodoma at SIMAI. skirų elementų ir jų jungi | pagalbą masinių bibliotekų darbuotoiams). (Rink.) I—. V. nių techninis panaudojimas. Valst. polit. ir moksl. .it. Bičkauskas - Gent l-kla 1958. 160 p. su ii. Vilniaus Valst. V. Kapsuko vila L. 1863 METŲ SUKILI v. universiteto bibliotekinin MAS LIETUVOJE. V. Valst. ‘ l-kla. kystės katedros dėstytojų ko polit. i” moksl. lit. lektyvo parengtame leidinyje 1958, 351 p. su ii. Remdamasis gausia doku- išspausdinti 6 straipsniai ak bibliotekų darbo menine ir archyvine medžia tualiais Leidinys skiria ga, apdorota iš marksistinės- klausimais. lenininės metodologijos pozi mas masinių bibliotekų dar Juo galės pasi cijų, autorius nušviečia 1863 buotojams. ir bibliotekininkai, m. sukilimo Lietuvoje ekono naudoti mines ir politines priežastis studijuoją neakivaizdiniu bū ir klasinę esmę, parodo ru du Universitete bei techniku sų revoliucinių demokratų mo. ideologijos Įtaką lietuvių pa Leškovič N. A. REVOžangiosios inteligentijos idėjin'am formavimuisi ir revo LIUCIN S JUDĖJIMAS LIETU 1905 — 1907 METAIS. liucinio judėjimo Lietuvoje VOJE TSR Mokslų akad. vystymuisi, lietuvių, rusų, Lietuvos baltarusių ir lenkų revoliu Centr. b-kos rankraščių ap cionierių ryšius valstiečių rašas. V. 1958. 122 p. su ii. Mokslų akad. suk limo Lietuvoje išvakarėse (Lietuvos TSR Centr. b-ka). Sudaryt, antr. ir Jo metu. lapo kt. pusėje. Lygiagr. Maliukevičius R. L'E- tekstas rusų kalba. Rodyklėje nurodyti rank TUVIŲ DARBININKŲ LA'KRASTIS „VILNIS”. V. Valst. raščiai apie darbininkų, vals demokratinės inteli polit. ir moks!, lit. l-kla, tiečių, 1959. 80 p. su ii. gentijos ir besimokančio jau Šioje knygoje autorius ap nimo bei kariuomenės revo Medžiaga rašo, kaip Rygoje 1913 me liucini judėjimą. tais buvo organizuotas laik suskirstyta istorinių Įvykių raščio „Vilnis” leidimas, pa chronologine tvarka. rodo, kokį svarbų vaidmenį MOKSLINĖS BIBLIOTEKOS suvaidino šis legalus lietuBIBLIOGRAFIJOS SKYRIUS
7 7 /
)
J
Redaktorius S. MAKAUSKAS VVU darbuotojų profsąjungos Vietinis komitetas nuo š. m. birželio mėn. 5 d. iki liepos 1 d. organizuoja pionie rių stovyklą Palangoje. Studentai, norintieji dirbti pionierių vadovais, arba auklėtojais, prašomi paduoti pareiškimus VVU vietiniam komitetui iki š. m. balandžio mėn. 15 d.
chemijos fakulteto III kurso studentui ALGIUI RAMONUI, jo mylimam tėveliui mi rus, reiškiam gilią užuo jautą. Kurso draugai.
VVU VIETINIS KOMITETAS
-rr-
LV 06293
jančius kad turizmo tradici jos būtų saugomos ir gerbia mos. Tarybinio turizmo tradi cijos, paremtos aukšta tarybi nio žmogaus kultūra, aukšto mis moralinėmis sąvybėmis. Neretai turistinių grupių dalyviai išvykų metu, pradeda vartoti žargoną, įvairius pra vardžlavim'us. Pasitaiko išgirs, ti netinkamas dainas ir anek dotus. Su širdgėla žiūri į Ba ranausko klėtelę ir kitus visų mylimus paminklus, kurie iš raižyti, išpiaustyti įvairiais inicialais, pavardėmis ir įstai gų pavadinimais. Kaip skau du, kai tarp neįgudusių rankų įbrėžtų paminklą žalojančiu ženklų, pamatai dailiai ibrėž tą — VVU. ' „Sausas įstatymas” yra tu rizmo tradicija. Šio įstatyme niekas iš keliaujančių neturi teisės sulaužyti. Komjaunime grupės, turi pasiekti, kad iš vykos metu nebūtų rengiama nugėrimų. Turizmo klubas, kartu su komjaunimo organizacija, vi su griežtumu stos į kovą prieš tarybinio žmogaus kultūros ir moralės sumenkinimą, turizme tradicijų laužymą. Universiteto turizmo klube valdyba kviečia visus išvykų organizatorius ir iniciatorius dažniau lankytis klube. Pasi dalinsime patirtimi, padėsime organizaciniuose ir metodi nluose klausimuose. Visiems keliaujanties linki me gero vėjo, ^karštos saulės ir patogios kuprinės. ,
Redakcijos adresas:Urtrerslteto 3. Telefonas — 7 7SH7 Snaasdino Laikraščiu ir žurnalu leidyklos spaustus
Užs. Nr. 48f