VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI
1967 m.
balandžio mėn.
19 d.
TUBENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PAUTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
TREČIADIENIS Nr. 12 (598) Eina nuo 1950 tn.
Kaina 2 kap.
ATSAKYMAS Tokiems, kurie iš pa skaitų bėga J (vairias SMD, repeticijas, treniruo tes, tikrai „ne visi na muose"... Skeptikas
JO PĖDOM MES VESIME IR LEISIM Į GYVENIMĄ PLAČIAS MASES. NIEKAD GYVO LENINO PAVEIKSLO UŽMIRŠIMO DULKĖS NENUSĖS! S. NERIS
Draugystės vakaras Nėpasotinamas žmonių smalsumas. Nuo seniausių laikų jie kuo daugiau nori žinoti vieni apie kitus. Tau rus ir brangintinas tas žmo nių noras keistis kultūrinė mis vertybėmis, draugauti. Draugystei sujungtos ran kos negali trokšti blogo. _ Domisi žmonės ir musų respublika, sostine. O kas atvažiuoja, nepamiršta ap lankyti ir „Alma Mater". Beveik kasdien mes susitin kame su svečiais iš toli miausių šalių. Atvykusius sutinka ir jiems papasakoja apie Universitetą ir studen tų gyvenimą „Interklubo“ nariai. Pažiūrėję į „Interklubo" darbo planą, pamatysime, kiek daug numatyta susiti kimų ir įvairių kitu priemo nių. Štai ir balandžio 15 die na. „Vakaras-susitikimas su Lietuvos aukštųjų mokyklų draugystės klubais". Dirstelėkime ir mes į šeš tadienio kavinę. Su Politechnikos instituto „Draugustės" klubo nariais čia atėjo ir svečiai iš toli mosios Čilės — studentai, kurie mokosi Maskvoje. Nors plane buvo numaty tas susitikimas tik su lietu viais, bet ir ši kartą neapsi ėjome be „inter..." Į kavi nėje ruošiamą vakarą atėjo ir mūsų istorikai su savo svečiais iš Rupos Universiteto, ir teisininkai — su stu dentais iš Tartu. Neatsisakė užsukti ir Lie tuvoje viešinti Mongolijos Revoliucinės Jaunimo Sąiungos delegacija. Jie trumnai supažindino su savo šalies istorija, su socializmo staty bos uždaviniais. Delegacijos vadovas MRJS CK pirmi ninkas Nadmidas pasakė: — Mūsų seneliai tik sva jojo apie tokį gyvenimą, kokį mes šiandien turime.
Dabar Mongolijoje visiems septynmetis privalomas mokslas. Mes turime daug technikumų ir 3 aukštąsias mokyklas, kur mokosi ne tik mongolai, bet ir užsieniečiai. Kasdien respublikoje kuria mos naujos įmonės ir ga myklos. Nors mūsų respub likas skiria tūkstančiai kilo metrų, bet tikiu, kad užsi mezgusi draugystė liks il gam. Todėl noriu perduoti savo krašto studentų karš tą, mon polišką „Sain bainaūū, Vilnius!" („Būk pa sveikintas, Vilniau!“). Tegul tvirtėja mūsų draugystė! Žmonės iš trijų žemynų, su skirtingomis kalbomis, skirtingais papročiais. O draugystėje — jie savi, bi čiuliai ir draugai. Jie net ir „Aguonėlę" sėti moka! Nu skamba latviška, estiška, lie tuviška dainos, jas pakeičia šokiai. Po „Jurgelio“ šokam letkį, valsą, tvistą. Ir vėl skamba dainos, o po jų vėl šokiai. Ir visai nelauktai ir netikėtai nuskamba „Eisim, broleliai, namo...". E. CEPONAITĖ
BALANDIS —
ŠVAROS MENUO
i
— Skradžiai lyg Į žemę jkritot. Dvi valandas stu dentai nesulaukė!.. ...Tegu nepagalvoja skaitytofas, kad tok| prie kaištą teko išgirsti „Tary binio studento" korespon dentui, kuris norėjo suži noti, kas padaryta pirmo mis švaros mėnesio dieno mis. — Ką tik jūs regėjot ir girdėjot, kaip paba rėme šoferj, laiku neatvažiavusi f darbą, —
Ankštoje mokyklos labora torijoje giedrą vidurdienį nu aidėjo sprogimas. Didžiuliai baltų dūmų kamuoliai išvirto pro atvirus langus. Kažkas už sienos net spygtelėjo. Paskui — tyla. Tik mediniu koridoriumi skubiai nušlepsė jo kažkieno basos kojos: „ne vykėliai chemikai" akies mirksniu išnyko it į žemę prasmegę. Julių rytojaus dieną išda vė parudę delnai ir apsvilę plaukai Senukas mokytojas tik liūdnai palingavo galva: „Būčiau tėvas, kailį išperčiau. Ką dabar aš tau, mokyto jas, galiu padaryti?" Ir minutę patylėjęs, netikė tai paklausė: „Chemiją mėgsti?" „Labai".,. — O, tiesą sakant, neapken čiau jos... Bėgau iš chemijos pamokų į mišką, į pasimaty mą su nuotykių knyga... — juokiasi dabar Julius. Įvykį greit visi užmiršo. Kartą mokytojas, sutikęs jį, bakstelėjo į petį: ..Kaip? Į laboratoriją ateisi šį vakarą: turime darbelio... Gali padėti, jeigu nori". — Atėjau į laboratoriją, dairausi, viskas sutvarkyta, žiba, o bertoletoi druską giBet ne tai liai nuslėpęs. J buvo svarbu. Tokių stebuklų parodė, kad pernakt akių neužmerkiau... Miklios mokytojo Kulvenio rankos ant nubrūžinto stalo supylė vulkaną, kuris tikrai spiaudė. ugnimi ir liejo lava... Aštuntokas buvo užkerėtas... — Uždavinius sprendžiau lengvai, matematiką mėgau... Ir mokytojas „išpiršo" mane į jaunųjų chemikų olimpia das... 1964 metai. Vilnius. Res publikinė olimpiada. Dešim toko iš Kuršėnų Juliaus Pet raičio vardas laureatų sąraše. 1965 metai. Vilnius. Olim piada... Ir vėl laureato var das Sunkiai pasiektos perga lės, nemigo naktys, ištisi va karai, praleisti su mokytoju, svarstant chemijos pasiekimus šalyje ir užsienyje... Ir tik tada chemija giliau
įkrito į širdį... Nei geologi ja, nei literatūra nenugalėjo tos aistros... O dar Kulvenls: „Nestosi chemijon, Kuršėnuo se nesirodyk..." 1965 metų rudenį WU Chemijos fakulteto dekanas spaudžia ranką pirmakursiui Juliui Petraičiui, labai ge rais pažymiais išlaikiusiam stojamuosius egzaminus... Daugiau Julius apie moks lą nė žodžio: — Geriau jau pakalbėkime apie „Dziudo genijų"... Išklausinėjau Juliaus drau gus. Fakultete vis dažniau
Apie tai Julius kalba no riai. Man, vargšeliui filolo gui, nuo tų gudrybių net gal va susisuko... — Paskutiniu metu mole kulių struktūrą junginiuose nustatome ultravioletinių spindulių pagalba, analizės būdus taikydami. O branduo liniu spektru visa tai galėsi me atlikti daug greičiau... Ir, svarbiausia, tą būdą galime plačiai panaudoti įvairiose pramonės srityse... Aišku, jei gu pavyks... Šį darbą Julius atlieka su savo bičiuliu, antrakursiu
minima to nekalbaus, užsispy rusio vaikinuko pavardė. Antrakursis, jis skiriamas fa kulteto Studentų mokslinės draugijos pirmininku. Penkta kursė Budrytė lyg kažko nepasitikėdama perdavė savo pareigas tokiam neišvaizdžiam „oberfuksui": „Pen ketai penketais, bet ar ilgam vyrukui užteks kvapo... Ne vienas toks buvo „nuvaichemikui nikuotas". Juk vien to neužtenka, Be darbo žinojimas nieko vertas... Ir kaip griausmas iš gied ro dangaus trenkė, net fakul teto „seniai" nustebusias akis išvertė. Antrakursis ir griebėsi tokios temos moksli niam darbui: „Junginių nu statymas branduolinio spekt ro pagalba".
chemiku A. Šeškausku. Didėlę paramą teikia fizikai, Naudojasi jų laboratorijomis, aparatūra. Be jų sunku būtų išsiversti. — Atvažiuoju į gimtuosius Auksučius... Tėvas, šiaip lvg ir patenkintas, bumba: „Ži nom tuos chemikus... Tik žemę ir orą nuodijat..." O jaunesni broliai jau užsikrėtė mano „liga". Vasario mėnesį, labai gerais pažymiais išlaikiusiam trečią iš eilės semestrą, Ju liui paskiriama Lenino vardo stipendija. — Ką tik grįžau iš Lenin grado. Universitete šventėme Chemiko dieną. Linksmai laiką praleidome... Ištisą die-
Šimtas šluotų šluoja netrukus Universiteto ūkio skyriaus viršininkas St. Mickus galėjo paskirti mi nutę kitą ir man. — Šio mis dienomis prie bendra bučių galėjote matyti sunkvežimius, zujančius su šiukšlėmis. Didžiausias darbas, jau galima sakyti, padarytas: šiukšlės išvež tos. Belieka nuvalyti as falto Išlaužomais užgrloztą rankinio aikštelę prie bendrabučio Nr. 6. Ne visada ir studentus
galima pagirti — dažnai šiukšles išmeta pro lan gus, vakarais žaidžia aikš kurios medeliais telėse, apsodintos ir žolėmis apsėtos. Bet, kalp sako žino nės, nėra to blogo, kuris neišeitų Į gerą: taigi, ir šiukšlintojams teks surink ti „ką pasėjo"... Medelius sodinsime tik rudenį, tad dabar tereikia apkarpyti tuos, kurių ša kos apdžiuvo, kenkėjai apgraužė ar neprigijo.
Naujojo bendrabučio Nr. 6 balkonuose paso dinsime gėlių, joms gerų žemių reikės net iš Juodšilės parsivežti. Trūksta apie 30 kg baltųjų dobi lų. Šia žole reikia apsėti skverelius prie centrinių rūmu ir fakultetų. Tikimės pasodinti nemažai gėlių. Penkiasdešimtmeti pasitik sime gyvendami ir studi juodami gražioje aplinko je, — baigė St. Mickus. V. JATULIS
ną vaikščiojau Ermitaže... Leningrado studentai chemi kai aparatūrą turi kur kas geresnę... — Kas trukdo moksliniam darbui? — Ir trukdo ir padeda.. Sambo... Kartais po visų dar bų ir paskaitų taip norisi „iš sikrauti"... Stipriai tada susiimam su draugu... Juliaus sportinių kovų są raše: septynios pergalės. Ne seniai jam suteiktas trečias atskyris. Apie olimpiadų arenas nesvajoja, bet išban dyti jėgas ant kilimo knieti...
Iš treniruotės grįžtu vėlai... Visuomet vėluoju į paskuti ni autobusą ir skersai visą miestą vienas traukiu j bendrabutį... Tik nemanyk, kad aš iš tų, kurie iki tre čiųjų gaidžių paskui sėdi prie knygų, prisisiurbę kavos, kojas įkišę į šaltą vandenį... Kartais pats stebiuosi, kaip aš visur ir spėju... Tik žiūrėk, apie visa tai nė žodžio... Ką nors sugalvok — jūs mo kat... Ir aš prižadėjau... Nenustebk, Juliau, tai per skaitęs: kitaip negalėjau. Tai — mano atsakymas SKEPTIKUI... Al. DARGIS Autoriaus nuotrauka
VAIKINAI IR MER GINOS! Atkakliai sie kite žinių! Būkite išti kimi Spalio revoliuci jos reikalo tęsėjai, ak tyvūs naujo pasaulio kūrėjai! Saugokite ir gausinkite vyresniųjų kartų iškovojimus! Tegyvuoja šaunusis tarybinis jaunimas! Iš TSKP CK šūkių 1967 metų Gegužės 1-ajai
**'*'*^*'*'W*** TARYBINIS STUDENTAS *>****/*/*****^*^**/***/*/*/*^ 1967 m. balandžio mėn. 19
Balandžio 4 d. Gamtos fa kulteto taryba už paskelbtus mokslinius darbus tema „(lenetiniai-sistematiniai (gentys Verbascum ir Celsia), floristiniai-sistematiniai (Lietuvos varpiniai) ir geobotaniniai tyrimai" Universiteto Bota nikos katedros docentei Ma rijai Natkevičaitei-lvanauskienei suteikė biologijos mokslų daktaro laipsnį. Doc. M. Natkevičaitė-Iva nauskienė gimė 1905 m. lie pos mėn. 11 d. Kapsuko raj.
Veiverių miestelyje. 1928 m. ji baigė Kauno Universiteto Gamtos-matematikos fakulte tą. Iki 1930 m. mokytojavo, o nuo 1930 m. pradėjo dirbti Kauno Universiteto Botani kos katedros laborante, vė liau asistente. 1935 m. ji spe cializavosi Rygoje pas įžy mų latvių genetiką prof. A.
Zamelį. Vėliau dirbo Kauno botanikos sode eksperimen tinį tarpgenetinio ir tarprūsi nio Verbascum ir Celsia gen čių augalų sistematinimo ir hibridinimo darbą. Nuo 1940 m. M. Natkevičaitė-Ivanauskienė dirba Vil niaus Universiteto Botanikos katedroje.
1948 m. už darbą .„Lietu vos TSR adventyvinių auga lų flora" jai suteikiamas bio logijos mokslų kandidato laipsnis, o 1953 m. — moks linis docento vardas. Greta pedagoginio darbo doc. M. Natkevičaitė-lvanauskienė nenuilstamai dir ba mokslinį tiriamąjį darbą
augalų sistematikos, floristi kos ir geobotanikos srityse. Ypač didelis jos įnašas į Lie tuvos aukštesniųjų augalų floros ir sistematikos tyri mus. Nuo 1950 m. M. Natkevičaitė-Ivanauskienė vykdo Lietuvos užliejamųjų pievų geobotaninius tyrimus. Tyrinėjimų rezultatai yra pa-
skelbti 43 darbuose, išspa\ dintuose moksliniuose žuri luose, kolektyviniuose fel niuose, išėjusiuose atskirom knygomis, 4 spaudai pat ei tuose straipsniuose. Doc. Natkevičaitė-1 vanauskienė t daguoja daugiatomį kolekt vinį veikalą „Lietuvos TS flora". 1958 m. už skyrių „Liet vos augalija" leidiny „Lt tuvos TSR fizinė geografių mokslininkei paskirta -respu likinė premija.
MES DAR SUSITIKSIM
J. GIRDVAINIO nuotraukoje — Petro Cvirkos vardo stipendiate penktakursė lituanistė Regina Venckutė.
žmogus tykiose, auditorijose, prie priešingai, — nelabai savc I DOMU, kokios mes bū nis, ko reikia, kad sim 1977-aisiais?.. Tada, būtum laimingas. Regina ne knygų: Regina — P. Cvirkos rankiška visuomeniniame gy I venime ir neatrodo, kad kai I kai vėl susitiksim visos gali gyventi be pamėgto dar vardo stipendiate. šešios, visai mūsų šaunaus bo, nešančio džiaugsmą, kurio Bet ji nepriklauso tiems nors bus didelė aktyvistė B dalį gali atiduoti kitam. Bet studentams, kurie mokosi ne „dobilėlio" draugija, Šių merginų draugystė sun I Gema — energinga, daug juoktis ir dainuoti ji nepamir tik penketais, bet ir renkami ki, bet labai nuoširdi. Ir je šo. Linksmiausia kurse ir pir pasiekusi, partijos komiteto komjaunimo sekretoriais ar kartais tekdavo ją išduoti moji draugų būryje. jų pavaduotojais. Tiesa, ji Regina nuoširdžiai pergyven sekretorė... — Jaučiuos širdim dar vai grupės biuro narys, buvo iš davo. Jūratė — archyvų „žiur kas ir noriu kuo ilgiau išlikti rinkta į fakulteto komjaunimo Gema žino savo kelią, tur kė"... jauna, linksma, atvira. biurą. tam tikrą darbo sistemą, Re Regina — tokia pat links Kiekvienas mes turim daug Atrodo, senųjų graikų ir gina dirba daugiau stichiškai ma, daug žinanti mokytoja,., mokytojų. Jie n evedžioja sanskrito kalbų praktiškai ne- be tikslių planų ir sistemų gal mokslininkė... nepasitikėdami mūsų už rankutės, jie gyve pritaikysi. Tik Reginai tai abejodama, O kokia šiandien Regina na šalia ir rodo, kaip reikia įdomu: ji lanko fakultatyvi savimi. Venckutė? gyventi. Tokia buvo Reginos nius šių kalbų užsiėmimus Linksma ir atvira, ji papil Jos portreto piešti nereikia. klasės auklėtoja B. Kavaliaus Apsikrovusi storiausiom kny do santūrią Gemą ir svajin Ji visa prieš jus. Visas kienė, tokie ir jos dėstyto gom ir žodynais, ruošiasi ei gą, lyrišką Genutę. O sun charakteris šitose akyse ir jai... linei paskaitai. Homero „Odi klausiom akimirkom jos šitoje šypsenoje. Kukli, links — Netikėjau, kad iš manęs sėja" daug skambesnė origi visad būna kartu. ma, protinga. Vienok ir pati bus artistė ar poetė. Ir liko nale. O sanskritas labai pa ...Regina dirbs Plungėje, o geriausia nuotrauka ne viską vienas kelias — į kalbą. našus į senąją lietuvių kalbą. Gema Telšiuose. Abi likt, papasakos apie žmogų. Nuo antro kurso Regina Ir dar. Turi Regina daug ištikimos Žemaitijai ir sau Mokykloj labai mėgo lietu- dalyvauja lietuvių kalbos bū gerų draugų. Vieni artimes vių kalbą, eilėraščius rašė, rely. Du metus vadovavo ni, kiti tolimesni. O su Gema Atstumas didesnis, negu audi deklamuodavo, dainuodavo. jam. Dvejose SMD konferen draugauja nuo pirmo kurso. torijose tarp suolų, bet tai Kada repetuodavo naują vei cijose (1964, 1965 m. m.) jos Iš pažiūros jos daug kuo netrukdys geroms draugėms kalą, Regina būtinai dalyvau darbai įvertinti I vieta. Dabai skiriasi. Visada santūrų ži likti tokiomis kaip ir Univerdavo, ir dažniausiai jai skir rašo diplominį „Balsių a, e nanti savo tikslą Gema ir davo pagrindinį vaidmenį. raida lietuvių kalboje". Daug daugiau visur skubanti, bet siteto metais. pripažinta artistė. padeda būrelio vadovas vyr. nespėjanti Regina. Gema sa Žodžiu, Įdomu, kokios jos Draugai ir mokytojai sakė: dėstytojas A. Girdenis — jis vo gyvenimo neįsivaizduoja dešimties metų... Gal „Reginos ateitis — scena". mokslinių darbų ir individua be visuomeninio darbo, bet Ir iš tikrųjų ji ruošėsi stoti laus Dlano vadovas. Ne vel mokytis sanskrito ir graikų kada nors jas sutiksiu. į konservatoriją. Būtų ban tui praleistos valandos skai- kalbų nenorėtų. O Regina, S. RADIŠAUSKAITE džiusi savo laimę, neabejoju, kad šiandien baigtų konser vatoriją. Bet... ji — Universiteto <><X>OOC>OO<X>O<X><XX>O<X/ ŠAUNUOLIAI! diplomantė lituanistė. Drau gai ir vyr. dėstytojas A. Gir Sekmadieuį Konservatorijos salėje vyko Į TOLĮ NERAMŲ denis pranašauja mokslinin miesto mišrių chorų apžiūra. Absoliučiai kės ateitį. geriausio Vilniaus miesto choro vardą iš Universitete primiršo sce- kovojo LTSR Nusipelnęs kolektyvas Uni ną. Pasakysit: kur akademi- versiteto Akademinis choras (vadovas nis choras, teatrinė studija. LTSR n. a. P. Sližys). Jie yra. Iš pradžių Regina Antros kategorijos chorų tarpe sėkmin dainavo ansambly, o vėliau gai pasirodė ir mūsų veteranai — Absol ventų choras (vadovas LTSR n. a. V. Cetmetė: nespėdavo. kauskas) užėmė antrą vietą. Šioje katego — Man labai gaila, to ką rijoje dalyvavo 19 kolektyvų. Veteranų praradau, bet priešingu atve pavyzdys rodo, kiek galima pasiekti, tikrai ju mažiau laiko liktų studi nuoširdžiai mylint dainą. O juk darbas, šeimos rūpesčiai atima daug laiko, ir nejoms. kažin kiek jo belieka repeticijoms. Galima ginčytis su Regina, Abu kolektyvai dalyvaus respublikinėje koks gyvenimas prasminges- apžiūroje Kaune.
iiiiiiiiiiiminniiiiiinniinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiirmuniimiiiiiiniiiiiininiiiiiiminiiiiiiniiiniTiiiiiiiiiiiiiiininrnniifflininifflninnniniiiiTinnniniiiiinimTniiniiiiifflinn
Nauji Vilijos Šulcaitės eilėraščiai KIJEVAS — PAVASARIS Kijevas — ant stalų-------Saulė juokias, saulė taškos. Kijevas — ant stalų — Kvepia juokas, kvepia braškės.
Kvepia Kvepia Kvepia Kvepia
stepėm, dūmais, stepėm, dūmais.
Ne kamanės Dūzgia ūzgia — Oras kvepia bučiniais, Verkia motinos Bučiniai pakvipę braškėm-------- Dukrelių, Kijevas — raudonas — ant stalų. Verkia dukterys Rytmetis jį šitokį nuraškė. Motulių — Vergės dukterys TURKIŠKA KRIAUŠĖ Motulių. Juodos akys — Lenktas kardas, Juodos akys — Kriaušės žiedas Ir svaigina, Ir vilioja, Ir svaigina, Ir vilioja, klastingas — Lyg tas kardas, O klastingas Kriaušės žiedas!
Verkia žemė išdraskyta, Verkia šeimos išardytosŽydi kriaušė — Turkų kriaušė — Švilpia vėjas — Stepių vėjas. Piktas vėjas — Stepių vėjas!
O
Ir aistra, ir skausmas žydi. Žydi rasė geltonoji. Juokias akys —
Lenktas kardas. Juokias akys — Kriaušės žiedas, Ir klasta, ir smurtas Žydi! Ir klasta ir smurtas Žydi! Tik istorija beliko... Lenktas kardas... Ir kurganai... Žydi kriaušė — Turkų kriaušė. Žydi akys — Juodos akys.
KREŠČIAT1KAS — Ševčenkos bulvaras. SUTEMOS Balandžiai porom grįžta snausti po kupolais. Driekias dūmelis Lengvas, skaidrus, vos matomas. Raudonas marmuras, dienovydžio saulės įkaitintas, jaukiai šypsosi
Visų savo bokštų bokštelių vingrių nematomais atomais.
Ševčenkos bulvaras alpte nualpęs, O topolių eisena — šnabždasi, šnabždasi... Gal tai — tik vėjas su debesiu? Kažkas palaimintai ir vylingai juokiasi, juokiasi Akys — du vabalėliai rudi — palaimintai juokiasi, Ir, prieš pat tavo širdį paunksmėje slepiasi... Išniro neonų-tulpių — puokštės Iš sutemų. Lūkesčio pilnos — Leipsta širdys po topoliais. Kreščiatikas gaudžia. Kaip varpas gaudžia — kaip varpas — ilgesiu, ilgesiu... Leipsta ir šnara Ševčenkos bulvaro topoliai. Kreščiatiką sutemos gaubia — tirpsta erdvė, laikas ir nuotoliai...
Netruks prabėgti keli mėnesiai, ir vėl Tave pašauks „trečiasis semestras“ — sta tybų pastoliai, kolūkių laukai, o gal, net tolimoji stepė. Tu, tur būt, jau girdėjai, kad organi zuojamas būrys darbui Kazachijos TSR Ruzajevkos rajone, 50 žmonių (40 vaikinų ir 10 merginų) išvyks birželio 24 d. Tavo draugai jau atnešė 14 pareiškimų. Paskubėk ir Tu, nes pareiškimai priimami tik iki balandžio 25 d. Pareiškime reikia nurodyti: specialybe, kursą, gimimo metus, įstojimo į VLKJS arba TSKP metus, savo ir tėvu adresą, kokią turi statybininko specialybę (mūri ninko, dailidės, tinkuoto'o ir pan.). Neturi šios specialybės, nenusimink — įsigysi stepėje. Komjaunuoli, pareiškimą gali atnešti bet kurią savaitės darbo dieną nuo 9 iki 17 vai. Informacija teikiama telefonu 2-79-27. VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS
1967 m. balandžio mėn. 19 d.**’*'*'
S P*
■*'****/**^**^*^ TARYBINIS STUDENTAS
„NENORIU BŪTI ŽAISLELIU“
K. NORVAIŠA APYBRAIŽA Prie tvirtų stulpų prikabin tos lemputės žėrė šviesą ir atrodė lyg su šventųjų aure olėmis. Aplink jas nepabai giamą šokį suko snaigių spie čiai. Vlada praskleidė užuolaidą ir Ilgai žiūrėjo į gatvę. Ir stulpai, ir snaigės atrodė tarsi iš tolimo pasaulio atklydusi žavinga vaikystės pasaka... Dabar jai beliko tik šis, ranka pasiekiamas paveikslė lis. Ir dar — ant stalo garuo jantis puodelis kavos ir liuminalis. Vlada prisiminė, kaip vai kystėje ji labai mėgusi žais ti. Rodydavosi, jog niekada neatsižaisianti... Bet atsirasda vo kažkokia pikta ranka, iš traukdavo iš mažytės baršku čius ir tardavo: „Užteks! Eik miegoti". Vlada laukdavo, Kada išauš kitas rytas, kada ji vėl grįš, vėl nerūpestingai šėls, statys savo pasakų pi lis... Bet rytas ateidavo, o se nųjų žaislų jau nebebūdavo, ir niekas negrąžindavo jų. Mergaitė išsigalvodavo kitus žaidimus, bet čia vėl iškilda vo nelemtoji ranka ir vėl ją nuvarydavo miegoti... Skaudžiausia, kad tai buvo pati motina. Vlada tėvo nežinojo. Mama niekada nepasakodavo apie jį. Ją lankė kažkokie kiti, mažai pažįstami vyriškiai, kurių nė vieno Vlada nenorė jo vadinti tėčiu. Ji norėjo tik žaisti. Bėgo metai. Vlada augo. Ėmė daug ką suprasti. Bet niekas jai nesakė, kad motina blogai elgiasi. Ir ji pati ėmė susitikinėti su vyriškiais. Slė pė tai nuo visų,
Mokykloje ilgai niekas ne žinojo, kad Vlada pasuko šunkeliais. Ji gerai mokėsi, buvo aktyvi pionierių vado vė, ir mažieji ją mylėjo, ger bė. Bet Vlada jautė, kad jos gyvenimas tampa dviveidžiu. Kuris tikrasis, ji nesusigaudė. Ją traukė mažyliai, ji pasi rinko pedagogo specialybę ir pasiryžo nutraukti viską su antruoju keliu. Bet kada at vyko į Vilnių, Vladai pasi rodė, jog vskas tuščia, niekas nepasikeitė. Kartą ji užklydo į kavinę. Prie bufeto, užsikorusios ant apvalių kėdžių, kartas nuo karto pro petį grįžčiojo kelios merginos, nusidažiusios plau kus žaliai ir juodai. Jos tru putį panašėjo į varles (varlės, ir tos būna natūralios!). Šitos merginos buvo keistokos ir į viską žiūrėjo su pagieža. Jos dairėsi, ar prie stalų neatsi ras laisvų vietų... Vlada su vokė, kad ne nuo čia prasi deda ir ne čia eina tikrasis gyvenimas. Vlada į Universitetą stojo ne tam, kad ieškotų įkyrėju sių istorijų. Ji galvojo pa bėgti nuo savo praeities, nuo pabodusių susitikimų su lengvabūdžiais vyrais. Ir į kavines ji daugiau nevaikš čiojo. Bandė atsispirti prieš bet kokį bevališkumą. Ta čiau Vlada tenorėjo būti tvirta pati viena, net nepa galvojo apie draugų paramą. Ji tebesijautė vieniša, ati trūkusi nuo kurso ir niekam apie save nepasakojo. Pradė jo domėtis F. Šopeno muzika, skaitė K. Simonovo romanus. Keliskart susimąstė prie to paties autoriaus eilėraščio
Sveikas, pavasari!
„Atviras laiškas", skirto mo teriai iš Vičiugo. Apie su tryptą ištikimybę, apie išsi žadėtą meilę, apie nuodingą pasityčiojimą, sviestą iš už nugario žmogui. Vlada pa galvojo: „Kaip tai panašu į mano istoriją". Gal tai apie ją pačią? Mergaitė nebuvo tikra. Norėjo pasiguosti. O geriausios klasės draugės Janinos, kuriai patikėdavo viską, trūko — toji neišlaikė stojamųjų egzanūnų į Univer sitetą. Širdyje gūdžiai atsiliepdavo išduotos meilės aidas. Ji pati nieko nebemylėjo ir galvojo esanti visiems abejinga. Merginą nuo pat studijų pradžios paskyrė dirbti į sta tybos kontorą. Dar toliau nuo kurso, nuo vienmečių. Ji pa teko į subrendusių žmonių aplinką, kuri šaltokai, be rū pesčių sutiko ir taip gležną, palinkusį ūglį. O kiti nešva riomis, lyg svetimomis ran komis ją vėl teikėsi sutrinti. Aštuoniolikametei pasirodė, kad jos gyvenime per daug piktų rankų būta. Jos sugrio vė Vlados gražiausius planus, atėmė tyras, nekaltas iliuzi jas. Ji tapo žaislu. Žaislu negerose, savanaudiškose rankose. Kur eiti toliau? Vlada liko viskam abejin ga. Kelias naktis ji negrįžo į bendrabutį. Naujojo pažįs tamo žmona pakėlė triukšmą. Sužinojo kambario draugės, priekaištavo Vladai jos pasi rodė nedraugiškos, lendančios ne į savo reikalus. Netrukus Vladą svarstė grupėje. Komjaunuoliai nesikreipė į knygų herojus, neieškojo pa vyzdžių iš kinofilmų. Jų rado čia pat, savo kasdieni niame gyvenime, Universitete. — Ar tu kada girdėjai apie
medikę Bronę P.? — paklausė jie. Pirmame kurse šią merginą paralyžavo. Atrodė, nebeli ko jokios vilties gyventi. Vien tik ilgas, sunkus mer dėjimas lovoje. Tačiau kom jaunuolė Bronė nenusivylė. Visomis valios pastangomis ji susikaupė, ėmė treniruotis. Draugai Bronės nepaliko vie nišos nelaimėje. Ir Bronė te bekovoja už gyvenimą, už tei sę būti jame pilnaverčiu žmogumi. O Vlada? — Aš bevalė. — atsakė ši. Ji nepažįsta Bronės ir ne girdėjo apie šią atkaklią mer giną. Komjaunuoliai suprato Vla dos silpnadvasiškumą. Bet jie pasirūpino, kad mergina liktų Universitete, nors ir pa šalino ją iš VLKJS. Drau gams svarbu kiekvieno žmo gaus likimas, jie nepaliks jo nuošaly, nenusigręš net ir nuo skaudžiai suklydusio. Bet jie pasakė, kad žmo gus ir pats turi būti neištižęs. Vladą pasiekė jų rūstūs žo džiai ir mergaitė susimąstė. Jie kovojo už žmogų, jiems rūpėjo jos ateitis, ir jų bausmė buvo tik gero lin kinti. Kaip ji anksčiau to nesuprato? Kodėl nesikreipė į juos pagalbos, nebuvo atvi ra? Nepasitikėjo... O štai komjaunuoliai surado klys tantį, ištiesė jam ranką... Komjaunimo komitetan atėjo Vlados draugės Janinos laiškas. Ji dėkojo už pastan gas prikelti žmogų gyveni mui. Bet Vlada gavo laišką ir iš Klaipėdos. Rašė vai kystės bičiulė Onutė: „Tu turi imti iš gyvenimo viską. Jokia kaina neatsisakyk malo numų. Jane ir visi tie kom jaunuoliai nesupranta, kad
gyventi galima tik meluo jant". O valios Vlada dar netu rėjo. Valia radosi ne iš karto ir ne vien po svarstymų. Vėl keliskart prabilo praeitis, dvelkianti neviltimi. Vlada žinojo, kad nebegalima grįžti ten, atgal. Bet klastingos laiš ko mintys stūmė į kitą pa saulį, pasaulį be svajonių, šlykštų, nuobodų ir tuščią... ...Ji tebesėdėjo, vartydama abiejų draugių laiškus. Salia ataušusio kavos puoduko gu lėjo liuminalis. „Aš galvoju, kad tu viską pradėsi iš naujo. Tavim pa sitikėjo! Tu būsi pedagogu, mokysi mažylius, gyvensi tiesų ir atvirą gyvenimą..." „Geriausia gyvenime apsvaigti ir nieko nematyti. Tegul viskas būna kaip amži nas ir malonus sapnas..." — šnabždėjo kitas balsas. Vienas kvietė į gyvenimą, antras — stūmė šalin. Kažkur buvo tikrasis pasaulis su sa vo rūstybe ir išdidumu. Mer gina prisiminė vieną posakį: „Jei tau būna sunku, galvok apie kitus, kurių nelaimė di desnė. Ji bandė užmiršti klai pėdietę. Šmėstelėjo komiteto narių veidai, lovoje paraly žiaus sukaustyta mergina... Jie turi tikslą, dirba, kovoja. O ji? Vlada suprato, kad ne galima būti žaisleliu, jeigu nori tvarkyti savo gyvenimą, jeigu nori ką nors nuveikti. Gyvybės srautas buvo ga jus. Mažytė abejonė nusivy limu svarstyklės palenkė jo naudai. Mergaitė pakilo, iš pylė kavą į kriauklę, išmetė liuminalį ir, priėjusi prie lango, pradarė jį. Gatvėje apie stulpus tebe šoko snaigės. Vlada neišlaikė žiemos se sijos. Ji daug pergyveno, iš vargo besijaudindama, ir ne
be mokslas rūpėjo tada. Stu dentų sąrašuose jos pavardė buvo storai perbraukta... Tik Vlada po šio smūgio jau ne palūžo — joje kaupėsi va lios ir tikro savarankiškumo imunitetas. Mergina grįžo į gimtinę, pradėjo dirbti. Svar biausia — draugai iš savo būrio jos neišmetė. Laiškais Vlada aplanko kurso bičiu lius, o šie — ją. „Kasdien pasigendu Universiteto, kur so draugų. Darbe užsimirštu, tačiau tai — ne išeitis. O kaip aš noriu būti su jumis visais kartu! Aš daug skai tau. Mokausi. Kitą rudenį ti kiuosi su jumis susitikti auditorijoje. Noriu grįžti. Bū tinai". Vlada būtinai sugrįš į studentų gretas. Ji tuo pati kėjo ir užsibrėžė.
Draugovininkų sąskrydis S. m. balandžio mėn. 13 d. Vilniaus miesto Lenino rajo no draugovininkai susirinko Dzeržinskio v. klube pasida linti darbo patirtimi. Sąskry dyje dalyvavo ir apie 70 Universiteto draugovininkų. Aktyviausieji draugovinin kai — A. Cibulskas, P. Grėbliauskas, A. Talijūnas, G. Boguška, K. Markauskas ir kt. (viso 14 studentų) apdovanoti Vilniaus miesto DŽDT Vykdo mojo komiteto ir LTSR Vie šosios tvarkos apsaugos mi nisterijos Garbės raštais, o taip pat asmeninėmis dovano mis. Sąskrydžio dalyviai pri ėmė kreipimąsi į rajono draugovininkus. Po oficia liosios dalies sekė Įdomus estradinis koncertas. A. JOMANTAS
MŪSŲ DRAUGYSTĖS IR KELIONIŲ VIETOS
Pasveikinimas.
PELĖDOS nuotr.
Pavasarėja. A. BITVINSKO nuotr.
Turizmas Universitete yra viena iš populiariausių spor to šakų, keliauti mėgsta ir studentai, ir dėstytojai. Kas palapinėje, naktį nakvojo šoko prie turistinio laužo popuiiarų turistų šokį „Laurendainavo triukšmingacija", visiems me draugų 1būryje žinomą dainą turistams „Gaublys", tas niekada to neužmirš. Norėdamas susipažinti su turistų klubo Universiteto nuveiktu darbu, su ateities planais ir rūpesčiais, aš pasikalbėjau su keliais „prisiekusiais" turistais. Štai ką p aj.asakojo Universiteto tuR. ristų klubo pirmininkas Krupickas: — Įdomiai ir turiningai praėjusią žiemą išnaudojo mūsų turistai. Per žiemos atostogas jie atliko 13 dau giadienių maršrutinių žygių. Dvi turistų grupės, vado vaujamos R. Matulio ir A. Marčėno, atliko pirmos sun kumų kategorijos slidžių žy gį po Estiją. Dvi grupės da sunkumų lyvavo antros po Liekiiegorijos žygyje tuvą. Pirmoji grupė, vadovaujama T. Šidiškio, praėjo Tado Blin„svieto lygintojo" — Antra dos klajonių keliais, vadovaujama L. gi upė, Gajausko, keliavo M. Melnukaitės kovų keliais. Keturios grupės (vadovai R. Kru Petrašiūtė, VI pickas, E. “ Gekuolis ir V. Guliakas) daantros kategorijos lyvavo sunkumo žygiuose po Karpatų kalnus. Cia Čia buvo at vykusi ir Universiteto dėstys toju gi upė, vadovaujama V. Kabaiios. Trys grupės (vadovai G.
M. Puodyte, Juozapavičius, aplankė G. Cižauskaitė) Kolos pusiasalį, O E. Vaitukaitytės vadovaujama grupė buvo Uralo kalnuose. iš tiesų nemažai žygių ir suruošta, Stiprus šaltis nepalankios kelionei sąlygos nesutrukdė entuziastams kuo daugiau pažinti ir sužinoti. Kalbuosi su R. Matuliu, kuris 1966 m. vasarą su gru pe draugų autostopais atliko žygį po Tarybų Sąjungą. Jie pravažiavo 1500 km ir autostopų konkurse užėmė pirmąją vietą. Žiemos atostogų metu jo vadovaujama grupė 7 dienas Estiją. Štai ką keliavo po “ " apie šį žygį papasakojo M. Matulis: — Svetingai mus priėmė Esiijos turistai, Mūsų tikslas buvo ne tik pravažiuoti tiek ir tiek kilometrų, bet ir susipažinti su kaimynų gyve nimu ir kultūros paminklais. Apsistojome Tartu Univer siteto sportininkų ir turistų bazėje, kuri yra netoli Otepe miestelio. Maršrutas ėjo Otepe-Kerikų kalvomis. Tai aukščiausios kalvos Pabaltyjyje. Kas dieną pravažiuo davome po 25 km. Siauros mūsų slidės klimpo i gilų sniegą. Visą kelionę mus lydėjo stiprus šaltis. Vyru mieste apžiūrėjome estų nacionalinio epo „Kale F. Kraicvala" sudarytojo ~ muziejų. valde memorialinį Piarnu mieste aplankėme es tų poetės Lidijos Koidulos memorialinį muziejų, o Talino studentai mums papasakojo apie žymiausio estų prozaiko Vildės gyvenimą ir kūrybinę veiklą.
Rimas vėl galvoja keliauti. Per Gegužės šventes jis ruo šiasi dalyvauti žvaigždiniuo se žygiuose iš Perlojos mies telio, kur susirinks Vilniaus, Kauno, Kapsuko ir Jonavos turistai. Vasarai pakeliauti plaustais Angaros intaku Ciunos upe jį kviečia kaunie čiai. Apie žygį po Uralo kalnus pasakoja E. Vaitukaitytė: Mūsų būrys susidėjo iš „fuksų" ir diplomantų. Mes norėjome pereiti Uralo kalnus išilgai nuo Kytlymo iki Pa sijos. Į Kytlymą mes nepa tekome dėl transporto sutri kimų. todėl maršrutą teko pakeisti, ir mes keliavome maišrutu Burtymas—Konžakas—Korva. Jis tęsėsi aukš čiausia Siaurinio Uralo dali mi. Dėl maršruto pakeitimo žygis neteko dalies grožio. Jis buvo labai sunkus. Kilo me, leidomės ir vėl kilome. Slidės klimpo. Gyvsidabrio stulpelis nekilo aukščiau — 35°Č, o kartais nukrisdavo iki — 45°C. Nakvodavome palapinėse arba medžiotojų trobelėse. Gyvenamosios vie tovės buvo tik pirmame ir paskutiniame punktuose. Ne žiūrint visų sunkumų, namo grįžome žvalūs. Žiemos žygių metu kiek viena turistų grupė sukūrė savo žygio dainą. Kelios gru pės apie savo žygius susu ko mėgėjiškas kino juostas. Po turtingos žygiais žiemos mūsų turistai ruošiasi vasarai. Šiuo metu negalėdami išvykti toliau, jie keliauja po respubliką. Vykdomi žygiai partizanų girioje. takais Rūdninkų Paskutiniu metu mūsų turistai
labai pamėgo Dzūkijos kraš tą. Jie padeda kraštotyrinin kams rinkti medžiagą apie įžymius Dzūkijos žmones Masiški žygiai kovų keliais po visą Lietuvą vyks per Gegužės Pirmosios šventes, Juos ruošia turistų klubas kartu su Komjaunimo komi tetu. Vasaros atostogų metu mū sų turistai aplankys Uralo, Kaukazo, Karpatų ir Pamyro kalnus, Kamčiatkos pusiasa lį. keliaus po Pabaltijo ir Vidurinės Azijos respubli kas. Turistų klubas organizuoja jaunesniųjų turizmo instruk torių kursus. Kursus lanko 60 turistų Paruošti instruktoriai galės vadovauti 1—2 sunku mo kategorijos žygiams. Be to, jie vadovaus fakultetų tu ristiniam darbui. Turistiniai žygiai galėtų būti ciar masiškesni, jeigu užtektu turistinio inventoriaus. Turistams trūksta kuplinių, aprangos, palapinių, miegamųjų maišų, Kitų respublikų aukštųjų mokyklų turistai stebisi mūsų turisiii .skurdžia" apranga. Buvo žadėta išskirti lėšų turistų klubui, tačiau pažadas ir li ko pažadu, Gal turistų klubas blogai dirba? Anaiptol! Pirmieji respublikos turizmo meistrai V. Januškis, J. Vaitkus ir kandidatas į meistius S. Timonovas yra Universiteto auklėtiniai. Sis fak tas kalba pats už save. Universiteto vadovybė tu rėtų padėti turizmo klubui įsigyti reikalingiausią turistinį inventorių. Tai pasitarnautų turizmo masiškumui. P. JANKAUSKAS
PAVASARIO KROSO TAKUOSE r akuiteto geriausias Neseniai Ekonomikos fakultete buvo pravestas stalo teniso individualių varžybų turnyras, Jo tikslas buvo išaiškinti 1967 m. geriausią stalo tenisininką fakultete. Turnyre dalyvavo nemaža fakulteto stalo tenislninkų. 1966 m. fakulteto čempio-
nas V. Lubauskas nepajėgė turnyre apginti savo titulo, į priekį praleisdamas net du tenisininkus. Geriausiu šių metij turnyre tenisininku tapo IV kurso studentas A. Skrupskells, Antroje vietoje liko II kurso studentė M. Mickutė. A. TAMASAUSKAS
I L
Ankstyvas pavasaris, ankstyvi lengvaatlečių startai. Praėjusį trečiadie nį „Darbo rezervų" stadio ne įvyko tarpfakultetinės meistriškumo kroso varžy bos. Pirmieji į startą stojo vyrai, kuriems reikėjo įveikti 2000 m trasą. Nu galėjo FF II kurso stu dentas A. Kotkus. Jo laikas 6,05 min. Tai asme ninis Arūno pasiekimas. Patenkintas rezultatu ir jo treneris A. Mikėnas.
Antruoju finišavo jo komandos draugas J. Bau ža (6,09 min.), trečiuoju — MMF I kurso studen tas A. Ivorius ;(6,10 min.). Merginoms reikėjo įveikti 500 m trasą. Čia, kaip ir praėjusiais metais, stipresnio pasipriešinimo nesulaukė GF II k. stu dentė A. Šešetaitė. Ji finišavo pirmoji, sugaišusi distancijoje 1:34,0 min, antrąja finišavo MF III k. studentė L. Lizdenytė, trečioji — EF III k. stu-
X
dentė G. Juozapaitytė. Krosas paliko neblogą įspūdį. Varžybomis paten kinti ne tik treneriai, bet ir patys studentai. Labai džiugu, kad pagaliau po ilgų „klaidžiojimų" teisin gai pradėjo organizuoti sportinį darbą FF sporto taryba. Fakultete komjau nimo organizacija išrinko naują sporto tarybos pir mininką II k. studentą J. Truncą: reikalai, atrodo, juda į gerąją pusę. Gam tos fak. (sporto tarybos
pirmininkas A. Pupelis) irgi vertas gerų žodžių. Tačiau to negalime pa sakyti apie Chemijos, Tei ses, Ekonomikos, Istorijos ir filologijos fakultetus, kurie nesugebėjo sukomp lektuoti pilnų komandų. Po šių startų buvo su daryta rinktinė, kuri sek madienį gins Universiteto sportinę garbę miesto kro so pirmenybėse. J. VASILIAUSKAS Sporto klubo pirmininko pavaduotojas
Karštos dienos dabar Uni vusi reikiamos formos, tai versiteto rankininkams. Dar matėsi ir jos žaidime su neseniai finišavo respublikos moksleivių rinktine. Daugu rankinio čempionatas, kuria Z/ mos žaidėjų žaidimas dar ne me „Mokslo" septyniukė iš patenkina. Siame turnyre jaunieji rankininkai žaidė ko minčia stipria puolimo linija, užtikrintai ir laimėjo susiTuo pačiu „Mokslo" ranki kovojo bronzos medalius. O pasižymėjo J. Karčiauskas, tikimą 30;22 (14:12). Ypač Prieš klaipėdiečius galima ninkai tapo tarptautinio tur vingai, tad ir rezultatas augo jau balandžio pabaigoje Uni M. Urbutis, G. Žekas... tas" rankininkai Rostove prie jų naudai. Moksleiviai laimė laimėti tik sėkmingai ginan- pažymėtina šiose rungtynėse nyro nugalėtojais (5 taškai). Gerai pasiruošti startams jo pirmąjį kėlinį rezultatu tis. fiziko J. Karčiausko žaidi Antrąją vietą, atsilikę taš versiteto sporto klubo „MoksRostove — toks buvo mūsų Šį kartą „Mokslo" rankinin mas ir jo sėkmingi metimai ku, užėmė moksleiviai, o Dono pradės kovas Tarybų 8:6 ir pirmavo didesnę pusę uždavinys, — pasakė trene trečiąją — Klaipėdos „Ginta Sąjungos rankinio pirmenybių antrojo. „Mokslo" komanda kai sėkmingiau išsprendė šį iš krašto. ris. Paskutinėse rungtynėse ras". žaidė truputį šabloniškai, klausimą, neduodami laisvės II grupės varžybose. Palinkėkime „Mokslui" Klaipėdos „Mokslo" rankininkai be ypa Pergalė džiugina, bet vis žaisti per vidurį, pavojingiausiam Lyg generalinė repeticija stengėsi sėkmingo starto TSRS ranprieš prasidedančias atsakin bet S. Ačas buvo gerai „pri „bombardyriui" I. Maliauskui. tingo vargo įveikė Varšuvos tik... Užkalbinom „Mokslo" ran kinio „A" klasės II grupės gas visasąjungines varžybas žiūrimas". Tad lemiamą žodį Tad antrajame kėlinyje rung „Varšaviankos“ komandą — pirmenybėse. tynių baigtis jau nebekėlė 24:19 (13:8), kuri, beje, buvo tarė rezultatyviai žaidę krašti kinio trenerį V. Vygontą. buvo Vilniaus Statybininkų abejonių: studentai žaidė niai „Mokslo" puolėjai silpniausia tumyie. — Komanda dar nėra įgaA. ZARANKA rūmų sporto salėje vykęs ke turių vyrų komandų tarptau I. Karčiauskas ir G. Žekas. Vis tik pergalės iškovoti tinis rankinio turnyras. Be „Mokslo" rankininkų, „Mokslui" nepavyko. Fina čia startavo viena pajėgiau linis teisėjo P. Ciočio švilpu sių respublikos komandų — kas užfiksavo lygiąsias — Pažymėtina, kad ne Klaipėdos „Gintaras", res 13:13. publikos moksleivių rinktinė maža dalimi prie šio jau nųjų rankininkų laimėjimo ir Varšuvos „Varšavianka". Praėjusį šeštadienį Vilniaus Vakare Pedagoginiame ins „Mokslo" futbolininkai, žai mūsiškiai, kurie, beje, jau „Mokslo" komandoje trūko prisidėjo ir jaunasis K. Gla Pedagoginio instituto sporto titute įvyko draugystės va džiantys Vilniaus miesto se įvykdė savo uždavinį (pate veckas, šį kartą gynęs moks dviejų pagrindinių žaidėjų: salėje susitiko VVPI Gamtos- karas, kuriame dalyvavo ir zono atidarymo turnyre, šeš ko į finalinę ketveriukę), ne vartininko K. Glavecko ir leivių spalvas. geografijos fak. ir VVU Gam VVU gamtininkai. tadienį susitiko su „Elektroni sublizgėjo geru apgalvotu žaidėjo S. Katausko. Tiesa, Prarastas taškas susitikime tos fak. krepšinio vyrų ir kos" vienuolike. Sį kartą žaidimu. A. PUPELIS komanda buvo sustiprinta su moksleiviais, tur būt, pri moterų komandos. Tai jau Pirmasis kėlinys buvo pra keliais sostinės „Politechni vertė komandą padaryti išva kelintas susitikimas fakulte laimėtas — 0:2. Beje, vienas kos" žaidėjais. das. Tuo labiau, kad Univer tų sporto istorijoje. įvartis į mūsiškių vartus kri Pirmosios rungtynės su res siteto rankininkų laukė ne Sį kartą šeimininkai atsire to po labai abejotino 11 m publikos moksleivių rinktine lengva kova su Klaipėdos vanšavo už rudenį patirtus baudinio, o kitas — dėl mūsų nesuteikė daug džiaugsmo: „Gintaro" komanda, pasižy- pralaimėjimus. Vyrai nuga gynėjų neapdairumo. lėjo rezultatu 71:48, mergi Antrajame kėlinyje studen nos 37:33. Pažymėtina, kad Grigiškėse viešėjo IFF Grigiškių krepšininkės mū tai praleido trečią įvartį ir GGF komandoje žaidė Vil krepšininkai, kurie sužaidė siškes įveikė rezultatu 47:39 tik po to sušvelnino rezulta „Kibirkšties" žaidėja draugiškas rungtynes su (28:22). IFF vyrai pirmąjį kė tą — 1;3. „Elektronika" pa nys dykaduoniai, kuriems niaus priešpastatyti tikrąją gyveni A. Garmutė, kuri pelnė savo Grigiškių bandomojo popie- linį pralaimėjo 22:36, o rung siekė dar vieną įvartį ir lai mo prasmę randantys darbe ' ' komandai 18 taškų. Rezul riaus kombinato sporto klubo tynes 55:80. mėjo rungtynes 4:1. žmonės. tatyviausi buvo: G. Žukaus sportininkais. Sportiniai ryšiai tarp darbi M. kaitė (VVU) — 12 tšk., A. Saltykovas-Sčedrinas, Z. ALGIMANTAS buvo ninkų ir studentų žada ir Deja, šeimininkai Vieno miesto istorija. Vertė Mačinskas (VVU) — 20 tšk. ir „nesvetingi" ir abejose rung ateity nenutrūkti. S. Dabušis. V., „Vaga“, 1967. A. ŽUKAS įžymus XIX a. rusų rašy- R. Vingys (VVPI) — 28 tšk. tynėse pasiekė pergales. tojas satyrikas, revoliucinis Visi į farpfakultetinę demokratas knygoje ironiš ISTORIJA meno saviveiklos Gediminas, Lietuvos didysis kai pasakodamas metraštinę tariamo Glupovo miesto kro kunigaikštis. Gedimino laiš nika, pasmerkė patvaldystę, apžiūrą! kai. Parengė V. Pašuta ir I. biurokratijos viešpatavimą, Ei visi, kieno gerklė plati, baudžiavos liekanas, liau Štai. V., „Mintis", 1966. kas su klumpėm ir be jų Leidinyje skelbiami Gedi dies masių tamsumą ir be teisiškumą. šokti moka. Sijonuoti ir kel mino laiškai bei kiti su jais nėti, rinkimės visi Aktų sa Bučys, Algimantas. Aukštu susiję dokumentai, turi didelę lei dyvų pažiūrėti. Čia šešta sakinių stilių ir kalbėti Viena aišku — mes negal Labai daug rašoma reikšmę istorijos mokslui. piai. Eilėraščiai. V., „Vaga“, dieni ir sekmadienĮ grosim, nėra ko. Atrodo, kad vojame ir dažniausiai ne Merkys, V. Narodnikai ir 1967. kalbos kultūros klausimu. trypsim ir dainuosim. rašo ne aukštosios mo sistengiame rašyti taip, pirmieji marksistai Lietuvoje. Sekmadieniais klausomės Antrojoje jauno lietuvių Balandžio 22 d. (tai ir bus poeto knygoje išspausdinti šeštadienis) pasirodys Chemi V., „Mintis". filologijos m. kandidato kyklos studentai, bet pir kad sakinys tikrai skam eilėraščiai ir poema „Eketė jos fakulteto (20 vai.) ir Gam mokai arba savamoksliai. K. Ulvydo pastabų. Tačiau bėtų lietuviškai, kiekvie LITERATŪROS MOKSLAS danguje“. tos faūuitoto (21 vai.) savi Auryla, V. Lietuvių vaikų retai pagalvojame, kaip Labai daug logikos klai nas žodis būtų aiškus ir veiklininkai. Sprindis, A. Trylika zuikių. O sekmadienio pavakary dų, dažnai aiškinama tai, tikslus. netaisyklingai mes kalba literatūra. D. I. Feodalizmo ir V., „Vaga”, 1967. susirinks dar didesnis būrys. Mano nuomone, kalbos kapitalizmo epocha (iki 1917 me ir rašome gimtąja lie kas jau ir taip aišku. No Apsakymai medžioklės teSugūžės Istorijos ir filologi rėčiau pacituoti keletą sa tuvių kalba. Mokomės kultūros kursas turėtų būti m). Vadovėlis respublikos momis. jos fakulteto dainininkai ir Šokėjai. Jų klausysimės nuo kinių iš antro bendrabučio skaitomas visuose fakul aukštojoje mokykloje, bet aukšt. m-klų studentams. V., ATEIZMAS. MOKSLAS IR 17 vai. Medicinos fakulteto pastabų sąsiuvinio. „Mintis", 1967. dažnai nemokame parašy tetuose, visų specialybių RELIGIJA. RELIGIJA saviveiklininkai užlips ant I kurso istorikai rašo: studentams. Kol kas jis ti pareiškimo, skelbimo, scenos 18 vai. Baisi GROŽINĖ LITERATŪRA Jėga Barzdaitls, J. Ateizmas Lie „Prašome 36-am kamba skaitomas tik Istorijos ir protokolo ir netgi papras atplūs nuo kito Vilniaus Bikčentajevas, A. Rojaus aš tuvoje. (Trumpa ist. apybrai riui įdėti stiklą". filologijos fakultete. Ir čiausios pastabos. Bendra šono — jungtinis Fizikos ir tau nežadu. Romanas. Vertė ža). V., „Mintis", 1967. Argi kambariui dedamas bučiuose yra pastabų čia ne visiems studentams. Matematikos ir mechanikos A. Adamovičienė. „V., „Va SPAUDA. KNYGOTYRA O toks kursas tikrai būtų sąsiuviniai, kuriuose stu stiklas? Kodėl neparašyti fakultetų kolektyvas. Jų ga", 1967. BIBLIOTEKININKYSTĖ. taip: „Prašome įstiklinti labai naudingas. Pamenu, dentai rašo savo pageida lauksime 19 vai. O 20 vai. Baškirų tarybinio rašytojo BIBLIOGRAFIJA 36 kamb. langą". kaip nenoriai anglistai vimus, reiškia pretenzijas, sceną atakuos ekonomistai. romanas apie mūsų amžinin 1966 metų leidinių katalo ką. pradedanti savarankišką 58 kambario merginų lankė dabartinės lietuvių prašo sutaisyti kėdę, įstik Nepamiršk Ir Tu, kolega, gyvenimą. gas. [Išleistos produkcijos (I k. bibliotekininkių) įra kalbos doc. J. Pikčilingio linti langą ir pan. Ne ateiti. Esą de Keirošas, Z. M. anotuotas katalogas]. V., šas: „Prašome, ateikite paskaitas. Atrodė, kad kal seniai pavarčiau antro Relikvija. Romanas. Vertė P. „Mintis", 1967. pas mus įkalt vinių”. bos apie kalbos kultūrą bendrabučio tokį sąsiuvinį Kežinaitis. V., „Vaga", 1967. Bibliotekos fondo ir darbo tikrai nereikalingos, ati Būtų juokinga, jei nebū ir už galvos susiėmiau: ko Sociologijos būrelio šei įžymaus XIX ____ m. ___. antrosios ______ (Metod. laiškas). mančios daug laiko. O da tų graudu. ten tik neprirašyta. Rašy mos sekcijos vadovas ir pusės portugalų rašytojo sa apskaita. Sudarė G. Miškinienė. V., nariai reiškia gilią užuo tyrinis romanas, nukreiptas ~ 1 Galima būtų cituoti be bar mes tikrai gailimės. bos ir skyrybos klaidos jauta savo draugei Olgai prieš religiją ir bažnytinin- 1966. 20 p. (Lietuvos TSR Alg. KRUGLINSKAS galo. Tačiau nėra tikslo. keičia viena kitą. Apie MEZENCEVAI, jos myli kus. » Sveikatos aps. m-ja. Valst. mam tėveliui mirus. Golsvortis, Dž. Obels žie moksl. medicinos b-ka. Į pa dai. Vertė L. Pažūsis. V., „Va galbą medicinos b-kų darbuo Informacinis leidinys apie toriams - visuomenininkams ga". Vilniaus miesto įvairių tipų bei pionierių vadovams. XX a. anglų literatūros kla- tojams). Giliai užjaučiame IFF Lietuvių literatūros istorija bibliotekas (turinčias ne siko apsakymų ir Treneriui, plaukikui. V., trumpų rusų k. ir lit. spec. II kur apysakų rinkinys. ir tautosaka. Bibliogr. rodyk mažiau kaip 5.000 biblioteki 1967. so studentę Olgą MEZEN REDAKCINĖ KOLEGIJA nių vienetų) bei Lietuvos CEVĄ, jos mylimam tėve Konstantinas, T. Žvaigždė lė — pagrindinė literatūra. TSR Brošiūroje pateikti treni Knygų rūmus, jų struk ruotės liui mirus. pagrindai, respublikos nukris vidurnaktį. Nuotykių I’ Sudarė P. Česnulevičiūtė, J. tūrą, fondus, katalogus, skai rinktinės pasiruoši Kurso draugai apysaka. Vertė P. Velička. Girdzijauskas, J. Lebedys ir tytojų aptarnavimo formas Ir ' plaukimo mo IV TSRS tautų plaukimo darbo laiką. V., „Vaga", 1967. kt. V., 1967. spartakiadai planas. Lietuvos Šių dienų rumunų rašytojo Rodyklėje patelkta pagrin TSR 1967 m. plaukimo var Redakcijos adresas: Vilnius. knygoje vaizduojama 1944 m. dinė medžiaga apie lietuvių FIZINĖ KULTCRA. žybų nuostatai ir kita me Universiteto g-vė Nr. 3, tele viename rumunų divizijos ______ literatūros istoriją. kryptis džiaga SPORTAS ruože vykusi žvalgų operaci ir sroves, apie atskirus rašy fonas 2-58-84. Spausdina LKP III kurso lituanistę PREKYBA. PARUOŠOS. ja prie vokiečių šnipų tinklą. tojus ir Jų kūrybą bei lietu Daugėlaitė, M. Ciuožkime Bronę BALCIENĘ, jos CK laikraščių Ir žurnalu lei Valgių gaminimas. 3-iasis Miliūnas, V. Pasivaikščioji vių tautosaką. mylimai mamytei mirus, dailiai. V., „Mintis", 1967. dyklos spaustuvė. leid. V., „Mintis", 1967. Vilniaus bibliotekos. (Vado giliai užjaučia mas mėnesienoje. 3 v. kome Knygelė dailiojo čiuožimo Kaimo ir miesto šeiminin vas). Sudarė A. Ivaškevičius. mėgėjams, dija. V„ „Vaga", 1967. Kurso draugai savarankiškai be kėms skirtas kulinarinių re Pjesėje išjuokiami miesčio- V.. .Mintis", 1966. simokantiems čiuožti, instruk- ceptų rinkinys. LV 01232 Užs. Nr. 2203
Tarptautinį turnyrą laimi Mokslas"
Sportinė draugystė
P r a 1 a ■ mėta
Draugiškos krepšininkų
Pavarčius pastabų sąsiuvinį