VISLį ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
UŽ KOVINGĄ SPAUDĄ! Kasmet gegužės 5 dieną visa šalis šven čia spaudos dieną. Ją švenčia ir mūsų uni versiteto studentai ir dėstytojai. Platus mūsų sieninės spaudos tinklas. Šiandien kiekvienas fakultetas, bendrabutis turi savą spaudos orgzną. kuris daugiau ar mažiau nušviečia stu dentų gyvenimą, mokslą, buitį. štai prie Istorijos-filologijos fakulteto r’enktikraščio stoviniuoja būrys studentų. Iš leistas naujas įdomus numeris. Čia straipsniai ;>ęie darbo žmonių šventę, Gegužės Pirmąją, pirmūnų bei akademinių grupių atstovų pasi sakymai apie pasiruošimą egzaminų sesijai, aunųjų literatų kūryba, satyros ir jumoro ikyrells. Sienlaikraščio redkolegija stengiasi, kad kiekvienas numeris išeitų kovingas, Įdomus, jlačiai nušviestų viso fakulteto gyvenimą. Talpinama vis daugiau straipsnių, nukreiptų prieš nedrausmingus moksle Ir buityje stų-, dentus. Redkolegija vis daugiau padeda deka natui, komjaunimo bei profsąjungos organi zacijoms ruošiant aukštos kvalifikacijos spe cialistus mūsų puikiajai Tėvynei. Gerina darbą ir kilų fakultetų Sienlaikraš čių redkolegijos, išleidžia Juos žymiai turiningesnlus, aukšto idėjinio lygio, vysto kri tiką ir savikritiką. Ekonomikos fakulteto sienlaikraščio redko legija gerai supranta, kad sienlaikraštis turi būti visų fakulteto dėstytojų ir studentų tri būna. Sienlaikraščio skiltyse pasisako dėsty tojai, komjaunimo organizacijų sekretoriai, proforgai mokslo pirmūnai, kurie pasidalina savo darbo patyrimu. Sienlaikraščio redkole gija kovoja už medžiagos veiksmingumą. Įvestas skyrelis „Tarybinio ekonomisto” me džiagos pėdsakais". Dabar visų redkolegijų dėmesio centru yra pavasario egzaminų sesija, diplominių darbų rašymas bei jų gynimas, jaunųjų specialistų paskirstymas į darbo vietas. Tai gerai atspin di Fizikos-matematikos, Chemijos fakultetų sienlaikraščiai. Deja, yra ir tokių sienlaikraščių, kurie ati trūkę nuo svarbiausių šio meto uždavinių. Čia tenka paliesti bendrabučių sienlaikraš čius, kurie permažai nušviečia pasiruošimą egzaminams bei jų eigą, neparodo savaran kiško studentų darbo. Nekovingas ir paviršutiniškas MedĮcinos fakulteto sienlaikraštis. Nors fakultete yra dar nepažangių studentų, pasitaiko išpuiki mo nuotaikų, tačiau sienlaikraščio redkolegi ja stengiasi to nepastebėti, viską vaizduoja apdailintai. Apie pasiruošimą egzaminams sienlaikraštis mažai rašo. Redkolegijų uždavinys — iš pagrindų pa gerinti savo darbą, plačiau nušviesti studentų gyvenimą, pasiruošimą egzaminų sesijai. Fa kultetuose ir bendrabučiuose turi būti išlei džiami aukšto idėjinio lygio, kovingi sienlaik raščiai, auklėjantieji mūsų studentiją komu nistine dvasia, padedantieji universiteto rek toratui, partinei bei visuomeninėms organiza cijoms ruošti gerus specialistus. Kiekvieno laikraščio ramstis — laikraščio aktyvas. Reikia taip organizuoti redkolegijų darbą, kad sienlaikraščiuose kuo daugiau pa sisakytų dėstytojai ir studentai, plačiai išvys tyti kritiką ir savikritiką, pasiekti, kad talpi nama medžiaga būtų konkreti, gili ir įdomi, į sienlaikraščių redkolegijas reikia įtraukti tik aktyvius, nusimanančius šiame darbe stu dentus. Čia daug ką galėtų padaryti univer siteto daugiatlražinis laikraštis „Tarybinis studentas”, dažniau organizuodamas sienlaik raščių redkolegijų pasitarimus, kuriuose pasi dalintų darbo patyrimu geriausių sienlaikraš čių redkolegijos. Fakultetų komjaunimo komitetai laikas nuo laiko privalo organizuoti posėdžius sien laikraščių darbui išnagrinėti, padėti redkole gijoms pagerinti darbą. Spauda — galingiausias mūsų Partijos ginklas ir jos padėjėjas. Universiteto spauda, atsiliepdama į visus aktualiausius studentijos klausimus, atlieka didelį ir garbingą darbą, ruošiant naujuosius komunizmo statytojus.
Taranas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Istorijos-filologijos fakulteto žurnalistikos specialybės III kurso komjau nimo organizacijos susirinkimo, Įvykusio 1955 m. balandžio 26 d.,
NUTARIMAS Žurnalistikos specialybės III k. komjau nimo organizacija susirinkime, skirtame apsvarstyti klausimui — kuo mes galime prisidėti prie grūdinės ir pašarinės kul tūros — kukurūzų sėjos, vienbalsiai nu tarė vykti į kolūkius ir prisidėti prie Par tijos ir Vyriausybės žemės ūkiui Iškeltų uždavinių įgyvendinimo. Komjaunimo organizacija nutarė: prašyti dekanatą leisti išlaikyti visas įskaitas iki gegužės 20 d., studentų, negavusių bent vienos įskaitos, neleisti vykti į kolūkį, įpareigoti komjaunimo grupės biurą organizuoti seminarus, ku rių metu studentai praktiškai su sipažintų su kukurūzų sėjimo ag rotechnika, kreiptis į visas universiteto pir mines komjaunimo organizacijas su raginimu vykti į kolūkius, praktiškai dalyvauti kukurūzų sėjos darbuose, įpareigoti III k. žurnalistikos spec. komjaunimo organizacijos biurą užtikrinti nutarimo įgy vendinimą.
Istorijos-filologijos fakulteto žurnalistikos specialybės III kurso komjaunuolių
K R EIPIM A S I S Į VISUS UNIVERSITETO STUDENTUS Partija ir Vyriausybė mūsų šalies žemės ūkio darbuotojams iškėlė didelės svarbos uždavinį — išplėsti kukurūzų pasėlių plo tus ir užtikrinti smarkų žemės ūkio pa kilimą. Tarybų šalies Jaunimas priešakyje su komjaunimu Įsijungė į kovą už šių Par tijos Iškeltų uždavinių įgyvendinimą. Mes, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Istorijos-filologijos fa kulteto žurnalistikos specialybės III kurso studentai, atvirame komjaunimo grupės susirinkime pasižadėjome kolūkiniam kai mui sutelkti pagalbą įgyvendinant šiuos uždavinius, tuo pačiu metu nepamiršdami, kad mūsų, studentų, pareiga yra mokslas. Siame susirinkime mes vienbalsiai nutarė me kukurūzų sėjos metu gegužės mėn. 20 d. organizuotai išvykti 8—10 dienų į kolūkį. Kiekvienas studentas įsipareigo jo apsėti po 1—3 ha kukurūzų sėklai. Kviečiame visus universiteto studentus paremti mūsų kreipimąsi ir praktišku dar bu padėti kolūkiams įvykdyti kukurūzų sė jos darbus. Si mūsų, studentų, parama kolūkiniam kaimui bus nuoširdi padėka Partijai ir Vy riausybei už nuolatinį rūpinimąsi jaunųjų komunizmo statytojų karta. Padėti kolūkiniam kaimai — šventa pa reiga!
i n e s e Gegužės Pirmosios diena pasipuošia raudonų vėliavų atsiliepė Ekonomikos fakulteto puiki, kaip niekuomet. Atrodo, šilku, plakatais ir Išeina į dėstytojai ir diplomantai. No kad pati gamta švenčia pava gatves. Ji įsilieja į Lenino ra rą vykti į kolūkinį kaimą pa reiškė ekonomikos katedros sario šventę kartu su viso pa jono demonstrantų eiles. saulio darbo žmonėmis. Aki Universiteto kolonos prieš asistentas K. Sustavlčius, dip nančiuose ryto saulės spindu akyje didžiulis plakatas su už lomantai J. Ryliškls, B. Bla liuose pasipuošęs senelis Vil rašu: „Vilniaus Valstybinis žys, liaūdies ūkio katedros nius atrodo lyg pajaunėjęs, V. Kapsuko vardo universite vyr. dėstytojas K. Matijošius dar gražesnis. tas” Neseniai TSRS Ministrų ir kiti. Po Istorijos-filologijos fa Nors dar ankstyvas rytas, Tarybos nutarimu universite bet šventiškai pasipuošusios tui sutelktas garbingas vieno kulteto žengia stambiausias gatvės jau užlietos demonst žymiausių Lietuvos revoliucio universiteto centrinis savi rantų kolonų. į universiteto nierių ir Lietuvos KP vadovų veiklos kolektyvas — akade centrinių rūmų aikštę pirmie — Vinco Kapsuko vardas. minis choras. Prieš keletą sa ji nedideliais būreliais renka Universiteto kolektyvas nuošir vaičių choras atšventė savo si jaunuoliai ir merginos ža džiu darbu ir puikiu mokymu gyvavimo dešimtmetį. Dešimt liomis uniformomis. Tai mū si yra pasiryžęs pateisinti šį mečio proga LTSR Aukščiau sų sportininkai. Kiek džiaugs garbingą partijos ir vyriausy siosios Tarybos Prezidiumas už pasiektus laimėjimus popu mo ir sportinio ryžto jų vei- bės įvertinimą. duose! Kolonos priešaky suŽygiuoja pirmaujantis uni liarinant tarybinę dainą apdo plazda vėliavos, ir sportinin versitete Chemijos fakultetas. vanojo akademinį chorą Gar kai išžygiuoja į Jaunimo sta- Sis fakultetas daugiausia pa bės raštu. Šiandien choro dai dioną. siekė stiprinant drausmę, ke noje dar daugiau ryžto ir jė Tačiau aikštė prie universi liant studentijos politinį-idėji- gos. Einant pro vyriausybinę teto ištuštėja neilgam. Fizkul- nį lygį, kovojant už gerą spe tribūną, galingai skamba pos mai apie mylimą partiją: tūrininkus pakeičia universite cialistų paruošimą. to dėstytojai, studentai, admi — Tautas tarybines statyt, Nemažų laimėjimų ruošiant nistracijos personalas. Ir visur tarybinių specialistų kadrus kovoti veda šioje minioje džiaugsmas, juo pasiekė ir Gamtos bei Istori Mūs Komunistų partija kas, šventiniai sveikinimai. jos-filologijos fakultetai. Šim šalies didi. Universiteto studentai čia su tai jaunuolių, kurie šiandien Šventinė demonstracija bai plaukė pademonstruoti padė dalyvauja demonstracijoje, giasi. Orkestrų maršams ai ką ir atsidavimą partijai ir greit baigs universitetą ir išsi dint, studentų gretos grįžta vyriausybei už plačiai atver skirstys dirbti po respublikos prie senojo universiteto rūmų. tas duris į mokslą. Jų dabar miestus ir kaimus. Karštai į Vėl aidi nuoširdi daina. Stu laukia atsakingas išbandymas partijos ir vyriausybės kvie dentiška šeima džiaugiasi savo — pavasario egzaminų sesija. timą padėti socialistiniam kai laime dirbti, mokytis, kurti. Bendra universiteto kolona mui vadovaujančiais kadrais F. Pažūsis I. Bložė
TAVO PAREIGA, DRAUGAS DIPLOMANTE! Praeis mėnuo, ir vėl naujas būrys jaunų specialistų, išlaikę valstybinius egzaminus, su diplomais rankose apleis senojo universiteto auditorijas, kur jie penkerius metus atkakliai mokėsi, ruošėsi praktiniam darbui. Didžiulė laimė yra būti tarybiniu specia listu! Tėvynė jam sudaro puikiausias sąlygas praktiškai panaudoti aukštojoje mokykloje įgytas žinias. Tarybinė liaudis i jį žiūri, kaip į pažangiausios pasaulyje socialistinės kultū ros nešėją. Dauguma jaunųjų specialistų, baigiančių universitetą, teisingai supranta jiems iškel tus uždavinius, savo pareigą valstybei ir yra pasiryžę dirbti ten, kur to reikalauja Tėvynė. Štai, Istorijos-filologijos fakulteto lietuvių kalbos Ir literatūros spec. diplomantai Mikutytė, Riškutė, chemikė Savarauskaitė pareiš kė norą vykti į periferiją mokytojauti. Siekdami prisidėti prįe žemės ūkio tolesnio išvystymo, norą Išvykti į kolūkinį kaimą pa reiškė ekonomikos fak. iiplomantai J. Ryliš kls, B. Blažys ir V. Bružinskas. Didžiulė gar bė, o taip pat ir atsakomybė, yra būti nariu 30 tūkstantinės patriotų armijos, kuri, Komu nistų partijos ir Tarybinės vyriausybės pa šaukta, vyksta dirbti į a ;siliekančius kolūkius su pasiryžimu pakelti juos iki pirmaujančiųjų lygio. Reikia tikėtis, kaa jie pateisins univer siteto kolektyvo, visos tarybinės liaudies pa sitikėjimą. Tačiau skirstant jaunuosius specialistus universitete vis dar pasitaiko atvejų, kai pa skiri studentai nenori suprasti savo, kaip specialisto, atsakomybės Tėvynei, savo asme ninius, egoistinius interesus stato aukščiau už visaliaudinius interesus. Istorijos-filologi jos fakulteto studental-diplomantai A. Vaiš noras, R. Katinas, L. Buivydaitė ir kai ku rie kiti per penkerius mokslo metus neįsisą monino, jog mokslas universitete nėra vien jų asmeninis reikalas, o visų pirma valsty binis. Valstybė juos mokė, kad jie, baigę aukštąją mokyklą, taptų gerais pedagogais ir auklėtų jaunąją kartą. Tai pavieniai faktai, bet jie rodo, kad mū sų tarpe vis dar pasitaiko buržuazinės pažiū ros į darbą gyvų nešiotojų, „gero uždarbio”, „šiltos vietelės” ieškotojų. Jie savo elgesiu daro gėdą visam universiteto kolektyvui. Šie faktai yra pasėka rimtų trūkumų vy resniųjų kursų studentų idėjiniame auklėjime, skiepijant jiems meilę darbui, būsimajai spe cialybei. Dar labai retai universitete vyksta susitikimai su auklėtiniais. Niekas nepapasa koja apie kaimo mokytojo darbo didvyrišku mą, jo heroiką. Visa tai savo ruožtu veda prie poniškos pažiūros Į darbą kaime susida rymo, prie to, kad kai kuri dalis studentų, baigusių universitetą, stengiasi pasilikti Vil niuje. Šios nesveikos nuotaikos dažnai nesu tinka dėstytojų, fakultetų visuomeninių orga nizacijų ir studentų atkirčio bei pasmerkimo. Už Komunistų partijos ir Tarybinės vyriau sybės rūpinimąsi, už sutelktą galimybę moky tis kiekvienas jaunas specialistas privalo atsi dėkoti pasiaukojančiu darbu ten, kur jį pasiųs Tėvynė. To iš jo reikalauja ir aukštosios mo kyklos baigimo diplomas.
K Pergalės dienai atminti Gegužės 9 d. sukako 10 metų nuo tos die nos, kai didvyriškoji Tarybinė Armija pri vertė vokiškuosius fašistus sudėti ginklus. Iš sunkios hitlerinės Vokietijos okupacijos buvo išvaduotos ne tik laikinai užimtos tarybinės žemės, Jų tarpe ir Tarybų Lietuva, bet ir kitos šalys, kaip Lenkija, Čekoslovakija, Ru munija, Bulgarija, Vengrija, Jugoslavija ir 1.1. Todėl Pergalės dieną iškilmingai švenčia ne tik tarybinės liaudis, bet ir viso pasaulio darbo žmonės. Visa eilė buvusių Tarybinės Armijos ka rių, kaip drg. drg. Vladimirovas, Skliarinskis, Simanavičius, Zmurovskis, Borodinas ir kiti, šiandien dėsto Vilniaus universitete, auklėja mūsų jaunimą, dirba taikų kūrybinį darbą. Vilniaus Valstybinio Kapsuko vardo uni versiteto studentai, dėstytojai ir tarnautojai taip pat iškilmingai paminėjo Pergalės die ną. Tą dieną įvyko VVU kolektyvo iškilmin gas minėjimas, buvo padėtos gėlės prie ar mijos generolo Černiachovskio paminklo, vai nikai ant karių kapų Antakalnyje.
Uo‘Vnr kūjektyvas Gegužės Pirmąją pademonstravo savo pasiryžimą siekti naujų kūrybinių laimėjimų moksle ir darbe. Nuotraukose: 1. universiteto vėliavininkų ko lona, 2. linksmas ratelis, apsistojus; 3. žengia Gamtos fakultetas. y Mažunaičio nuotr
/
Į GYVENIMĄ ŽENGIANT
Saulėtoje Gruz įjoję
1 i
MASKVOS UNIVERSITETUI 200 METŲ
I t
(Kelionės įspūdžiai) Rudenį daugiau kaip keiu gia mokslą, tik dar nežino, riasdešimt jaunų lietuvių kal kur jį paskirs. Komisijos .na Visuomet smagu svečiuotis nai. Iš kažkur sKUnda gruzi bos ir literatūros specialislų riai atidžiai išklauso Gražinos pas svetingus šeimininkus. O niškos melodijos skambesys, Ir pageidavimą. Komisijos pir Jau nebe praktikai, o savai inbroliškosios Gruzijos studentai atrodo, lyg dainuotų visa ši kiškam darbui įžengs i pilnas mininkui teks pasirūpinti, kad tikrai svetingi. nuostabi gamta. žingeidaus jaunimo klases. jaunoji pora dirbtų kartu. Valstybinio Į Tbilisio Gori miestelyje aplankėme Dauguma lituanistų su Stalino vardo Kur bus ta mokykla, kurioje universiteto J. V. Stalino gimtąjį namą ir jaunas mokytojas ves pirmąją įžlaugsmu sutiko paskyrimą XVII mokslinę konferenciją šalia jo esantį muziejų, užko pamoką, kur pasiųs dirbti Tė dirbti kilnų kaimo mokytojo mūsų universiteto zoologijos pę ant senoviškos tvirtovės vynė, — štai kląusimai. kurie darbą. Tačiau dar atsirado ir mokslinis būrelis pasiuntė ma sienų ilgai gėrėjomis baltuo pastarosiomis dienomis jaudi tokių, kurie padarė gėdą visai se ir Ireną Eitminavičiūtę. jančių kalnų keterų fone nusi no kiekvieną diplomantą — grupei, visam universitetui. Čia taip pat atvyko delegatai driekusio miesto panorama. — Kodėl jūs siunčiate ma iš Baku, Tartu, Kijevo ir kitų lituanistą. Nors jau prieš ke Apsilankėme Meketoje, ku lias dienas jie pagal okanato ne į kaimą! Juk aš ten nega universitetų. ri iki VI a. buvo Gruzijos sos iškabintą sąrašą pasirūko ra lėsiu sportuoti! Pedagoginis Konferencija tęsėsi ištisą tine. Tai labai įdomi istorinė jonus, tačiau su neramiai pla darbas ne mano stichija! Leis savaitę. Biologijos sekcijoje vietovė. Miestas buvęs pastaty kančiomis širdimis laukė vals kit aš pats sau rasiu vietą buvo išklausyta daug įdomių tas tarp Kuros ir .Aragvos tybinės jaunųjų specialistų pa Vilniuje! Aš visai nepageidau ir vertingų darbų. Gruzinai upių. Netoli nuo santakos, skirstymo komisijos posėdžio. ju pedagoginio darbo! . . atidžiai išklausė Tartu ir mū ant aukšto kalno stūkso griu Algis Vaišnoras, Romualdas sų universiteto atstovų prane vėsiai seno Džvari vienuolyno, Kas žino, gal juos ten neskirs, ESM arba atsiras kitas labiau tin Katinas ir Lionė Buivydaitė šimus. kurį aprašė Lermontovas savo nesutiko su komisijos nukrei kamas? Na, bet kas gali ne Laisvu nuo konferencijos poemoje „Mciri”. tW *1* M !i skirti! Tuo labiau, <ad ten pimu. Tik dėl neteisingo savo laiku mes gerai susipažinome Tarybinės santvarkos metais į f !il jaunas pedagogas reiijalingas. pareigos supratimo, tik dėl sa su Tbilisi universitetu, jo la dar labiau suklestėjo senoji Jsg v W ||į Sfc g Todėl, kai Arnoldus Piroč vo interesų statymo aukščiau boratorijomis, mokslo kabine Gruzijos kultūra, mokslas ir » S Šik Ii! i kinas pareiškia notą vykti už valstybinius interesus galė tais, turtingu gamtos muzieju menas. Tbilisi pasipuošė nau R II R dirbti į Puvočių septynmetę jo pas šiuos studentus atsirasti mi. Specialiai svečiams skirtu jais rūmais, naujomis kinų ir mokyklą, o Donata Jankevi tokia paniekinanti pažiūra į autobusu aplankėme žymiąsias teatrų salėmis. Lankėmės eilė čiūtė į Gargždų vidurinę, ko darbą provincijoje. Tas rodo, miesto istorines vietoves. je kinoteatrų. Gilų įspūdį pa misijos nariai tik p atariamai kad komjaunimo grupė, atski Tbilisi — labai gražus liko Sotos Rustaveli vardo kiri dėstytojai vis dar pilnai ne miestas, kuris savo meno noteatro salė, pasižyminti savo linkteli. — Norėčiau į Kėdainius. supranta, kokią reikšmę turi paminklais ir įdomiomis tradi originaliu meniniu apipavidali Ten žmona dirba, — pareiškia mokytojų kadrų vidurinėms cijomis pasakoja apie aukštą nimu. Valstybiniame operos ir mokykloms paruošimas, per gruzinų tautos kultūrą. ,„Tbi- baleto teatre žiūrėjome nacio Julius Jonušys. — Teks patenkinti jaunojo silpnai skiepija meilę savo 11” gruziniškai reiškia „šil nalinį gruzinų baletą „Gorda”, šeimos galvos prašymą, — specialybei. tas”, o „si” — miestas. Ir iš kur svarbiausią vaidmenį atli Puikius rumus padovanojo MVU studentams 1953 Reikia tikėtis, kad ir šie tiesų, gatvėse auga puikūs ko gruzinų labai mėgiamas šypsosi ministerijos atstovas. metais Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė. i Prie komisijos stalo prieina studentai nepaliks kryžkelėje, atogrąžų augalai: palmės, ki TSRS liaudies artistas Stali o nueis kartu su visa grupe parisai, žydi įvairiausios pietų ninės premijos laureatas Ca- I Nuotraukoje: Maskvos Valstybinio universiteto rū I Gražina Mikalauskaitė. mų Lenininiuose kalnuose pagrindinio įėjimo portiI kas. — Kur jūs norėtumėte dirbti ten, kur jie labiausiai gėlės. Tbilisi turtingas muzie bukijani. i reikalingi, į kaimų vidurines dirbti? jais. Aplankėme meno, istori Mūsų atmintyje pasiliko I I ros asistentas drg. ŠustaviMūsų šalies aukštosios Tačiau Gražina tik parausta mokyklas. Juk ten visų jų jos, zoologijos muziejus, „Ov- nuostabi amžinai žaliuojanti I mokyklos ir visa tarybinė čius, pareiškęs norą dirbti I ir nuleidžia akis. Pasirodo, ji laukia naujas, didelis gyveni labarskaja” spaustuvę, tamp saulėtosios Gruzijos gamta, ištekėjusi ir jos vyras, Kauno mas, kilnus, pasiaukojantis riai susietą su J. V. Stalino vaišingi ir nuoširdūs gruzinai. i liaudis mini Maskvos Vals pirmininku viename atsilie I Politechnikos instituto studen darbas. pogrindine revoliucine veikla. Norėtųsi parodyti ir savo lie t tybinio Lenino ordino Lo kančių respublikos kolūkių. I M. Pranokus tas, taip pat šiais metais baiBuvome išvykę aplankyti ir tuvišką nuoširdumą, priimant f monosovo vardo universite Paskutiniu metu Maskvos i universitete apgynė diser to 200 metų jubiliejų, J. V. Stalino gimtinę Gori. juos čia, Vilniuje, parodyti, ko Maskvos universitete mo tacijas mokslų kandidato I Pakeliui prieš mus driekiasi kia širdinga yra visų broliškų kosi visų mūsų šalies tautų laipsniui įgyti teisininkė I puikūs Gruzijos laukai, ža tautų ir studentų draugystė. darbo žmonių valkai. Čia drg. Gurvičlūtė, ekonomis I Joana Puzinaitė liuojančios arbatos plantacijos, mokosi taip pat liaudies tai drg. Jasinskas ir drg. i Gamtos fak. V k. stud. sniegu apdengti Kaukazo kalpareiškęs norą demokratinių šalių jauni Bunkus, Greitai bėga paskutinės — fizikos laboratoriją papuo mas. Šioje aukštojoje mo vykti į kolektyvinį kaimą. I mokslo metų dienos. Vis daž šė akivaizdus jo darbo rezul kykloje mokosi ir Tarybų Šiandien šios aukštosios I aspirantūroje I niau studentai kalba apie se tatas — 5 lempų VEF tipo Lietuvos darbo žmonių sū mokyklos Suvesti rezultatai siją, ilgiau užsisėdi skaityklo radijo imtuvas. nūs ir dukros. Daugelis Vil mokosi baigę Vilniaus uni I Primerkęs akis, nuolat čia se, laboratorijose. niaus Valstybinio universi versitetą teisininkas drg. I Neseniai buvo suvesti uni bario gyventojos (šen. Januš Trečioje fizikos laboratori į schemą, čia į prietaisus versiteto bendrabučių šva kevičiūtė) apdovanotos laikro teto dėstytojų, kaip Chemi Dubauskas, chemikai drg. joje nuo 15 vai. pradeda suktis žvilgčiodamas, dirba Eringls. ros konkurso-apžiūros rezulta džiu. Eilei bendrabučio kam jos fakulteto dekanas doc. drg. Beinoravičiūtė, Kar I generatoriai, judėti ampermet- Ne taip lengvai šiam vyrukui tai. Žiuri komisija priėjo vie barių už pavyzdingą švarą ir Paševič, rusų literatūros velis, Kaikaris ir daugelis I rų ir voltmetrų rodyklės. Tai sekasi. Iš prigimties lėtas, o ningos nuomonės paskirti I tvarką įteikti Garbės raštai. katedros vedėja drg. Ma- kitų. t Vilniaus Valstybinio V. i tiušenko, marksizmo-leni III k. fizikai baigia atlikti ir .dar truputį atleidęs vadžias jis vietą Čiurlionio 1 bendrabu Ciurllono 23c bendrabučio apginti paskutinius laborato atsiliko nuo savo draugų, ir čiui, įteikiant pereinamąją tarybai įteiktas pereinamasis nizmo katedros dėstytojos Kapsuko vardo universiteto t dabar tenka stipriau „susiim Raudonąją vėliavą. Tvarkin- vimpllas. Geriausieji Liepos drg. drg. Lukaševlč ir Po- profesorių, dėstytojų ir rinius darbus. selianlna, rusų kalbos ka studentų kolektyvas karš I Susimąstęs dėsto savo labo ti”. Ne taip lengvai, kaip giauslo bei švariausio šio 21, S. Jokos-Gucevlčlaus ir tedros dėstytojos drg. drg. tai sveikina Maskvos Vals I ratorinio darbo planą Fizikos- Eringls galvojo, kramtomas bendrabučio 4 kambario ko Čiurlionio 23b bendrabučių Kedaitienė, Slgajieva, Tri- tybinio Lenino ordino Lo t matematikos fakulteto studen radijo technikos riešutas. Bet lektyvas (šen. Tamošiūnaitė) kambariai apdovanoti vertinfonova ir kiti yra Maskvos monosovo vardo profesorių', i tas E. Mauza. Dėstytojo Mi- darbas ir geri norai viską nu apdovanotas dovana radijo- gomis dovanomis ir Garbės universiteto auklėtiniai. dėstytojų ir studentų kolek kalkevičiaus veide jis įžiūri gali. Šiuo momentu Eringls la bei Garbės raštu. 27 kam- raštais. Maskvos universitetą baigė tyvą 200 metų jubiliejaus t nepasitenkinimo bruoželį. Ma atlieka paskutinį laboratorinį politinės ekonomikos kated- proga. tyt, nekaip sekasi. Išklausęs darbą. ei Prie žemo dažnumo stiprin dėstytojo nurodymus, Mauza tvirtai žengia prie aparatūros, tuvo montavimo palinkęs žino įjungia reikiamus prietaisus. mas universiteto sportininkas Susirūpinimo raukšlė jo kak Latėnas. Sunku visur būti ak toje staiga pranyksta. Darbas tyviam. Ten pagirs, tai čia nusidėsi. Taip ir šį kartą. Bet pradėjo vykti sėkmingai. Atidžiai stebi aparatūros sportininko veržlumas nelei Krištolinė taurė vėl mūsų MOKSLINIS DARBAS IR GAMYBA veikimą ir žymi bloknote duo džia atsilikti nuo draugų. Dar — Pralaimėjom! . . Atsturytas apsiniau menis studentas Karaliūnas. šiek tik pasiryžimo, ir Latė Balandžio 28 d. Chemijos dirbimo fabrike, vadovaujant kęs,Sekmadienio dulksnoja įkyrus lietus, mas jau apie šimtą metrų. Jį domina gamos spindulių nas pasivys juos. fakultete prasidėjo diplominių vyr. dėst. Kudabai. Jų gauti tačiau į Černiachovskio aikš Astrauskas patempta koja SiĮ laboratoriją užsuko ir darbų gynimas. Pirmieji dip rezultatai yra rimtas įnašas į absorbcija švine. Darbas jau numoja įpusėtas. Belieka tik atlikti ap stropieji fizikai. Tai Borutai lominius darbus apgynė stu odelių ir kailių išdlrbimo pra tę renkasi vis daugiau ir kailovo nepavys, Kalinauskas, Šimulytė, dentai Zolubas, Gudas ir Gi- monę ir galės būti pritaikomi daugiau žiūrovų. Juos visus ranka kai kurie mūsų studen skaičiavimus ir suvesti juos į tė, domina, į kieno rankas šiais tai. laboratorinių darbų dienyną. Vutkina. Jie jau seniai baigė kls. Vito vardo kailių apdirbimo metais pateks laikraščio „So Tačiau ši prognozė pilnai Nemaža laiko laboratorijo darbus ir į laboratoriją užsuko Studentai Gudas ir Gikis sa fabriko gamyboje. nepasitvirtino. Istorijos-filolo je praleido studentas Korzu- daugiau iš įpratimo, negu dėl vo diplominiuose darbuose na Diplominių darbų gyvenime vietskaja Litva” estafetės nu gijos fakulteto diplomantas taiyė. nas. Jis nuo pat pirmų dienų reikalo. grinėja anilinlnio kailiukų da dalyvavo ir pasisakė Vilniaus galėtojo — Tikriausiai, kaip ir respublikos rekordininkas G. Susirūpinę dirba studentai. žymo ir triušių odelių pikelia- Vito vardo kailių apdirbimo universitete pamėgo laboratori Astrauskas, nekreipdamas dė jos prietaisų ūžimą. Kada kiti Tyliai jiems pataria budintis vlmo-rauginlmo klausimus. Jų fabriko atstovai. Visi trys anksčiau, universitetas! —• Pedagoginiame institute mesio į patemptos kojos Darbas pačiame diplominiai darbai yra atlikti darbai įvertinti labai gerai. jo draugai montuoja 1—2 dėstytojas. yra nauja fizinio lavinimo skausmą, iš visų jėgų vijosi lempų radijo imtuvus, studen įkarštyje. Kiekvienas studen Vilniaus Vito vardo kailių ap. Z. Alaunė specialybė, į kurią suplaukė varžovą. Jis, tiesa, Jo nepavi tas Korzunas pasiryžo sumon tas bedirbdamas dar labiau daug gerų sportininkų. Ka jo, bet skirtumą sumažino iki tuoti 5 lempų VEF tipo radi susidomi savo darbu, ir daž penkiasdešimties metrų, o žin kieno bus viršus? jo Imtuvą. Atidžiai peržiūrėjo nai net vėlyvą vakarą, labora PUIKI INICIATYVA Pasigirsta teisėjo šūvis. Ekonomikos fak. studentas O. schemas ir literatūrą. O dabar torijoje dega šviesa, susimąs tvirta draugystė. III kurso istori kolektyvinį laišką Startas duotas! į priekį ver Radžiūnas, chemikas Estullnas jis įjungė kondensatorių, tę prie darbo sėdi fizikai. Būtų gerai, kad žiasi pirmojo — 800 metrų padarė viską, ką galėjo, kad kų rusų grupės ir daug tarybinių varžynų ir indukcinių ričių istorikų iniciaty etapo dalyviai. USK sporti skirtumas dar labiau sumažė studentai nutarė rašytojų knygų. A. Kerevičiūtė rezginį, sustatė lempas, ir štai vą palaikytų kitų ninkas A. Svedkauskas pirma tų. Priešpaskutinio etapo pra palaikyti glaudų Naujose dirbtu grupių studentai ir sis atneša estafetės lazdelę džioje dar pirmavo būsimieji ryšį su tais jau nepamirštų savo gamtininkei vėse, skaityklose, nuoliais, kurie, Skrebūnaitei. pedagogai. Tačiau filologė erdviose palapinė draugų, kurie at Trečiame etape lazdelę perima Gaudešiūtė gražiai prabėgo partijos pašaukti, išvyko į plėšinines se, prie liepsnojan kakliu darbu taip trečią kartą šioje distancijoje 400 m nuotolį ir pirmoji per pat kovoja už tai startuojąs A. Latėnas. Jis ryž davė lazdelę B. Zabulėnui. ir dirvonuojančias čių laužų partijos ką ir šviesią ko tingai prabėga sunkų 600 m valios vykdytojai žemes. Po poros minučių universi munistinę ateitį. Neseniai į toli skaitys prisiųstas nuotolį — pakilimą į Čiur teto atstovas B. Zabulėnas mą Krasnojarsko knygas, rašys laiš lionio gatvę, atsiplėšdamas perplėšia finišo juostelę. Tei J. Šinkūnaitė nuo varžovų. Tačiau sekan sėjai užfiksuoja laiką — 29 kraštą jie išsiuntė kus, ir užsimegs čiuose etapuose pradeda pir minutės 17 sekundžių. Peda mauti Pedagoginio instituto goginio instituto komanda nuo ĮDOMUS UŽSIĖMIMAS lengvaatlečiai. Stipriai savo savo varžovų atsiliko 15,2 Labai įdomius pranešimus distancijas prabėga PSK spor sek. Neseniai Teisės fakulteto Estafetės nugalėtojui — II k. studentai, vadovaujant paruošė studentai G. Butrimas, tininkai Krasnodomskis, Rorusų k. dėstytojai drg. Šar- R. Šimkutė, V. Gaivenis, A. melytė ir kiti. Garsiakalbiai USK pirmajai komandai šeštą kartą iš eilės įteikiama laikkienei, paruošė eilinį gyvojo Bekaravičius ir kt. Šie drau praneša: — Sportininkai devintame raščio „Sovietskaja Litva” laikraščio numerį tema „Vil gai surinko daug medžiagos nius praeityje, dabar ir atei apie mūsų respublikos sostinę, etape. Pirmauja Pedagoginis pereinamoji taurė. Maršo mu tyje”. Užsiėmimui buvo pa įdomiai ją perteikė susirinku institutas. Universiteto atsto zikai aidint, nugalėtojai praei ruošta 10 pranešimų, kuriuose siems, iš pranešimų studentai vas atsilikęs daugiau kaip na garbės ratą. Laikraščio „Sovietskaja nušviečiama Vilniaus istorija, daug ką sužinojo apie Vilniaus dvidešimčia metrų. . . Dvyliktasis — pats ilgiau- Litva” estafetėje dalyvavo še legendos apie Vilniaus miesto praeitį, istorinius ir kultūri įkūrimą, istorinės miesto įžy nius paminklus, miesto išaugi slas (1200 m) etapas, Estafe- šios universiteto komandos, mybės, didieji žmonės Vilniu mą Tarybų valdžios metais, tės lazdelę perima PSK atsto kurios parodė taip pat neblo Gamtos fakultete jau prasidėjo diplominių darbų gy je, revoliucinis judėjimas 1905 sostinės statybos perspektyvas vas, respublikos rekordininkas, gus rezultatus. ilgųjų nuotolių bėgikas SikalV. Volungevičius nimas, todėl diplomantų kambaryje visad gausu studentų. ir 1918 —1919 metais, poka artimiausiais metais. lovas ir USK sportininkas G. St. Daunys, Nuotraukoje: diplomantai Liūgą ir Vainauskas atlieka pas rinės statybos, Vilniaus ateitis 1 Redaktorius P. BUCKUŠ Astrauskas. R. Greičius kutines diplominių darbų redakcijas. R. Dačinsko nuotr. ir kt. klausimai.
yl
Pas
fizikas
V
K/LPASAfiK*
LV 30382
SPORTAS
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egz.
Užs. Nr. 0677