vtsij Salių
proletarai, vienykjtes!
Siame NUMERYJE: BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI ■V -ZV
-V
■” vv
VPF 10
XXX
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRA UGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. balandžio 13 d., penktadienis
Vardinės stipendijos V. LENINO BRONIUS AISMONTAS — MaF matematikos spec. V k. studentas. SERGEJUS ALENS — GF hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos spec. V k. studentas. JOLANTA AUDICKAITE — PF materialinio-techninio aprūpinimo spec. V k. studentė. JOLANTA BALTRCNAITĖ — ChF II k. studentė. LILIJANA BRAZDAITfi — FilF vokiečių k. ir lit. spec. III k. studentė. ALBERTAS DVILINSKAS — EKFF ekonominės informa cijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo spec. V k. studentas. ROSITA JOKUBAUSKAITE — IF psichologijos spec. IV k. studentė. EGIDIJUS KURYS — TF teisės spec. V k. studentą^. AUDRIUS NAVIKAS — PEF pramonės planavimo spec. V k. studentas. VIRGINIJA PAPINIGYTE — IF istorijos spec. V k. stu dentė. GINTAUTAS STANKEVIČIUS — MF gydomosios me dicinos spec. V k. studentasMIROSLAVAS ŠEIBAK — MaF taikomosios matemati kos spec. III k. studentas. NERIJA VINCIUNAITE — FF fizikos spec. V k. stu dentė. K. MARKSO JOLITA CEPULYTfi — EKFF ekonomikos kibernetikos spec. III k. studentė. F. DZERŽINSKIO ARŪNAS JANCYS — IF istorijos spec. III k. studen tas. L. TOLSTOJAUS TATJANA KONDRAŠOVA — FilF rusų k. ir lit. spec. IV k. studentė. V. KAPSUKO GINTARAS VILKEVlClUS — MF gydomosios medici nos spec. IV k. studentas. P. CVIRKOS GIEDRIUS VILIUNAS — FilF lietuvių k. ir lit. III k. studentas.
Visi Universiteto „Komjau nimo prožektorių" štabų ir postų nariai dalyvavo taupu mo kontrolės savaitėje. Bu vo rengiami reidai į visus Universiteto bendrabučius, mokomuosius korpusus. Do mėtasi, ar šeimininĄjįkal naudojama elektros ir šilu mos energija, vanduo. Apibendrinant savaitės re zultatus, išaiškėja pagrindi niai trūkumai. Netaupus elektros energi jos naudojimas jau tapo ne geru jpročiu. Šviesa dega virtuvėse, kuriose tuo metu nėra nė vieno studento, dar nepradėjus temti dienos švie sos lempos užsidega 14 ben drabučio koridoriuose. Sia me bendrabutyje dažnai pa liekama šviesa tualetuose ir prieškambariuose, fojė. Pra monės ekonomikos „Komjau nimo prožektoriaus" reido metu 10 bendrabutyje buvo
Nr. 13 (1272)
rasti net 5 prieškambariai, kuriuose elektros lemputės degė be reikalo: studentai buvo paskaitose. Nė klek ne geresnė padėtis ir Filologijos fakulteto bendrabutyje. Čia reidas vyko vidurnaktį. Tuo
NAUJI LEIDINIAI APRIJASKYTfi r., PAZOSIS L. Anglų kalbos tarties mokymo vadovas: knyga mo kytojams. — K.: Šviesa, 1983. — 174 p. AREŠKA V. Lietuvių tary binė lyrika: žanrinė sistema. — V.: Vaga, 1983. — 488 p. AŠMENSKAS J. ir kt. Svei kata ir ilgaamžiškumas. — V.: Mokslas, 1983. — 128 p.
Bendroje kovoje: Lietuvos ir Vokietijos darbininkų klasės internacionalinis soli darumas 1918—1939. Doku mentai, spaudos medžiaga, atsiminimai. — V.: Mintis, 1983. — 310 p. DAGIENE V. ir kt. Paska lio programavimo kalba. — V.: Mokslas, 1983. — 112 p., iliustr.
JAKUTIS S. ir kt. Fizikos mokymo metodika: Vadovė lis respublikos aukšt. mloms, fizikos spec. — V.: Mokslas, 1984. — 304 p. JASINSKAS L. Lietuvos gamybinių jėgų raida 1914— 1910 m.: Mokomoji priemo nė. — V.: VVU, 1983. — 124 p. KABA1LA V. Matematinė analizė. Vadovėlis respubli kos aukštųjų mokyklų mate matikos spec. studentams. — V.: Mokslas, 1983. — 408 p.
Savaitės
rezultatus apibendrino Janina PRANKĄĮTE
KR1KŠTOPAIT1S M. Dieto terapijos pagrindai. — V.: Mokslas, 1984. — 149 p. Liaudies draugovininkai apie teisę. — V.: Mintis, 1983. — 247 p. Lietuvos politinės ekono mijos dėstytojų darbai 1783 —1983. — V.: Mintis, 1983. — 308 p., 8 iliustr. lap. MORKŪNIENE E. Judrieji žaidimai: Metodiniai nurody mai. — V.: VVU, 1983. — 25 p.
„Žaltvykslėje" kraštotyri ninkai surengė tradicinę et nografinių valgių vakaronę. Į ją gatislal susirinko jaunieji kraštotyrininkai, taip pat bu vo pakviesti klubo vetera nai. Dalyviai sėdosi prie pilnų stalų, o smalsi komisi ja, kuriai vadovavo etnogra fas V. Milius, įvertino ge riausius valgius. Muzika ir
XXX VU interklube „Juventus" viešėjo iš Vašingtono mergi nų koledžo studentės. Vieš nios pasakojo apie studijas, kalbėjo apie savo tradicijas. Taip pat jie susipažino su Vilniaus miesto architektū ra, Universitetu, pabuvojo Trakuose. A. RUMINAITE
Studentai skaito pa I VISUOMENINĖS POLITINĖS PRAKTIKOS darbas. Kauno A. Sniečkaus Poli skaitas, ruošia pranešimus, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI organizuoja įvairius klubus technikos institute vyko po ir t. t. Visa tai turi didelę įtaką propagandisto ir agita toriaus savybių formavime, ugdo oratoriaus sugebėjimus, mokėjimą bendrauti bu au ditorija ir pan. Aktyvus dalyvavimas kultūriniame-masiniame ir spor tiniame darbe, meninės savi veiklos būreliuose, darbo ko lektyvuose, studentų ir vie tinio jaunimo susitikimų or ganizavimas, Įvairios šefavlmo darbo formos, tai toli gražu ne visai pilnas studen tų visuomeninio - politinio darbo, trečiajame darbo se mestre konkrečių formų, pa dedančių lavinti praktinius šio darbo įgūdžius, sąrašas. Bronius AISMONTAS, MaF Komjaunimo organizacijos sekretorius B.d. Redakcijos prierašas. Kituo se „Tarybinio studento" nu meriuose straipsnio autorius supažindins su konkrečiomis VPP organizavimo formomis, jų taikymu praktikoje.
kambario gyventojai buvo palikę tekantį vandenį. Istorijos fakulteto 30 au ditorijoje buvo išdaužtas lango stiklas. Šitaip švaisto ma šiluma. Istorijos fakulteto „KP" štabas pastebėjo ir kitą nege rovę: beveik visose bendra bučių virtuvėse rūkoma. Jau ne pirmą kartą apie tai kal bama ir rašoma. Ir 12, ir 14 bendrabučiuose yra skirtos vietos rūkymui, kiekvienoje virtuvėje kabo draudimas
rūkyti, o niekas nesikeičia: virtuvės pilnos nuorūkų, jo mis užkemšamos kriauklės, deginamas linoleumas, išmar ginamos palangės. Gal rim čiau reikėtų pagalvoti šių bendrabučių taryboms? Taupumo kontrolės savai tėje dalyvavo visi fakultetai, bet šios savaitės rezultatus pabandė apibendrinti tik EKFF, FF, IF, FILF, TF, PEF, „KP" štabai. Ar kitur nėra šių problemų? Taupumo kon trolės savaitė jau tapo tradi cine. Tik derėtų pagalvoti, kodėl jos kritika nesusilaukia atgarsio, kodėl apie tuos pa čius dalykus reikia kalbėti kiekvienais metais. Gal dar labai trūksta šeimininko pa reigos supratimo, vis pamirš tamos „smulkmenos", kurios atneša didelius nuostolius?
litinės dainos konkursas. Iš 18 instituto studentų, dainavusių pirmajame vaka re, devyni pateko į laurea tų pasirodymą. Konkurso dalyviai pelnė geriausio vokalisto bei KPI savaitraščio „Už tarybinį mokslą" prizus. Konkurse dalyvavo VU Is torijos fakulteto III kurso studentai R. Poderys ir D. Urbonavičiūtė. Kauniškiai sulaukė svečių iš VISI, Ve terinarijos akademijos ir kitų respublikos aukštųjų mokyklų. A. ŠILALYTE O X X
VPP. Organizavimas ir problemos nių organizacijų, organizavi mas. Praktikų metu studentai turi geras gailmybes pritai kyti įgytas žinias, išbandyti jas konkrečioje veikioje, kurios formos yra labiausiai artimos jų būsimai specialy bei. Svarbi VPP organizavimo forma yra studentų dalyvavi mas trečiojo darbo semestro organizaciniame ir visuomeniniame-politiniame dajbe. Ypač gerą mokyklą čia pra eina būrių vadai, komisarai, brigadininkai ir kt. Planuo damas ir paskirstydamas ga mybines užduotis, kontroliuo damas jų įvykdymą, spręs damas kadrų klausimus, stu dentas mokosi savarankiškai ir iniciatyviai spręsti daugelį organizacinio pobūdžio klau simų, kartu įgydamas būti nas gamybinio kolektyvo va dovui ir auklėtojui savybes. Pagal VPP programą tre čiajame semestre atliekamas ir agitacinis - propagandinis
pačius jos gyventojus. Vanduo taip pat nėra nau dojamas taupiai. Štai 18 ben drabučio 4, 5, 10, 11, 12 aukštų prausyklose rasti ne užsisukantys vandens čiau pai, 10 bendrabučio 14—15
plojimais buvo pagerbti iš- tedros studentų rinktinė. Bu radingiausieji. simieji žurnalistai jau sužai dė keletą rungtynių: su TVR Giedrė MASYTĖ komiteto rinktine (pralaimėjo) II kurso lituanistė ir Vilniaus žurnalistų rinkti ne (laimėjo). Gerai žaidžia XXX komandos kapitonas M. Pata šius (III k.), T. Meškonis (III Universitete lankėsi Baltaru k.), G. Špokas (II k.). sijos V. Lenino valstybinio universiteto. Senovės ir vi „T. S." inf. duramžių istorijos katedros XXX vedėja docentė N. Gusakova. II kurso istorijos specialybės studentams ji perskaitė ciklą Pasibaigė VU tarpfakuitetipaskaitų apie renesanso epo nė meno saviveiklos apžiūrachos kultūrą Italijoje, pasa konkursas. Vertinimo komi kojimus gausiai iliustravo sijai (pirmininkė prof. A. Bartusevičienė) buvo sunku skaidrėmis. išaiškinti nugalėtojus, nes G. NEVERAUSKAITfi, visų fakultetų programos bu IF I kurso studentė vo įdomios, kupinos jumoro išmonės. I vieta pripažinta FilF ir PEF atstovams, jiems XXX taip pat įteiktas gardus tor Vilniuje vyksta krepšinio tas. Smulkiau apie apžiūrą varžybos „Komjaunimo tie skaitykite kitame numeryje. sos" prizui laimėti. Jose da „T. S." inf. lyvauja VU Žurnalistikos ka-
TAI ŽINOTINA KIEKVIENAM
Trumpai panagrinėkime kai kurias VPP formas, ku rios padeda įgyti praktinių įgūdžių, būtinas studento, o vėliau — jaunojo specialis to visuomeninėje-politinėje veikloje. Gerą agltacinio-propagandlnio, organizacinio bei auk lėjamojo darbo įgūdžių ug dymo ir tobulinimo mokyklą studentai praeina pedagogi nių bei gamybinių praktikų metu. Pagrindinės studentųpraktikantų įjungimo į įmo nės ar įstaigos visuomeninį gyvenimą formos yra šios: jų pažintis su gamybinio ko lektyvo socialine - politine struktūra, šios įmonės parti nės, komjaunimo bei profsą jungos organizacijų veikla; praktikantų paskaitinis ir agitacinis-propagandinis dar bas (paskaitų skaitymas, politlnformacijų, diskusijų vlsuomenine-polltine tematika organizavimas); kultūrinių, sportinių renginių, praveda mų šios įstaigos visuomeni
Kaina 2 kap.
TAUPUMO SAVAITĖS SIGNALAI metu šviesa degė 5, 9, 11, 13, 14 aukštų koridoriuose ir keliose prausyklose, o to pa ties bendrabučio 14 aukšte visą naktį degė šviesa virtu vėse. 13 bendrabutyje reido me tu šviesa degė visose virtu vėse ir I aukšto duše, nors šiomis patalpomis niekas tuo metu nesinaudojo. Elektros eikvojimo nepas tebėta nė viename mokoma jame korpuse. Todėl bendra butyje reikėtų kaltinti tik
SVEČIUOSE — VU KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS
Tarybinis studentas 2
PENKIOLIKTOJI - TARYBINIO MOKSLO DIENA
MINTYS APIE KOLEGĄ Prieš 40 metų busimasis mokslininkas, dar studentas Alfonsas Basalykas darbą pradėjo laborantu geografijos katedroje. Netrukus baigęs studijas toje pačioje katedroje 1947 m. paskirtas asistentu, nuo 1949 m. vyr. dėstytojas, docentas (1956), katedros profesorius vedėjas (1968). Aiškus, kryptingas pedagogo ir mokslininko kelias, uolus, ieškojimais nužymėtas jo darbų metraštis, A. Basalykas Universitete visa, laiką skaito paigrindinius geografijos kursus. Jis išvertė iš įvairių kalbų į lietuvių svarbiausius vadovėlius, nemažai parašė pats, Dešimt jo vadovaujamų jaunų geografų apgynė disertacijas. Nuo pat pradžių jis yra geografijos ir geologijos, vėliau vien geografijos respublikos aukštųjų mokyklų mokslo darbų, daugelio geografų metraščio tomų bei vienkartinių leidinių redaktorius. Neturėtume su kuo palyginti jo darbo, rengiant geografinį Lietuvos atlasą. Neveltui nuo viduramžių, kai tokie atlasai pradėti sudarinėti, jų meninio dekoravimo elementuose beveik visuomet buvo vaizduojami titaniškos galios muskulingi galiūnai, laiką Žemės rutulį savo pečiais. Taip buvo
simbolizuojamas veikalo sukūrimo sunkumas. Analogiški darbai ir šiais laikais kažkuo panašūs. Tiesa, jie dabar jau realizuojami kolektyviai, Nemaža kartografų bei jvairių žemėlapių autorių kolektyvo darbui teko po prof. V. Chomskio mirties vadovauti A. Basalykui, būti vyriausiuoju moksliniu geografinio atlaso redaktoriumi. Atlasą išleidus, šiuo metu profesorius vadovauja antrojo analogiško atlaso varianto leidimui. Pagrindiniai Lietuvos geografijos veikalai, atspindintys mūsų dienų intensyvaus gyvenimo reikalavimus, parašyti arba redaguoti profesoriaus A. Basalyko. Tai fizinės geografijos, kraštovaizdžio knygos, apie 120 mokslinių straipsnių. Du kartus prof. A. Basalyko darbai pažymėti Lietuvos TSR valstybine premija. Šių mokslinių pasiekimų pagrindu apginta geografijos daktaro disertacija. Universiteto 400aisiais (1979) metais profesoriui suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Profesorius yra veiklus visuomenininkas, aktyviai populiarina mokslo žinias, yra Lietuviškosios enciklopedijos straipsnių autorius ir konsultantas, daugelio moks
linių tarybų, komisijų na rys. Ilgametis Lietuvos geo grafų draugijos pirmininkas. XXX Gražus, prasmingai profe soriaus nugyventų darbo metų pelnas — aktualus, rei kalingas laikmečio kultūrai, mokslo pažangai. Bet amži ninkams svarbu šalia visko vieno žmogaus kūrybos bei veiklos prieinamumas ki tiems. Prof. A. Basalykas yra patrauklus savo darbo būdu, nepretenzingumu, pa prastumu, idealiai metodišku pedagoginiu taktu, etika. Turbūt panašiai turėtų atro dyti kiekvienas mokslo dar bininkas. Tai asmenybė trau kianti jaunimą, bendradar bius. Mums, tiems, kas ilgiau greta su juo, atrodo, kad šio žmogaus kūrybinis pa trauklumas asocijuojasi su pačia gamta, kurią jis ir ti ria. Juk gamtoje, kurios pa slapties žmonijai turbūt ne žinia kiek ilgai užteks, kon struktyvioji eiga vyksta ty loje. Šią prasmę taip pa prastai neseniai priminė mūsų liaudies poetas J. Mar cinkevičius („Kiek daug ty lėjimo gamtoj. . .). Kūrybinės tylos mums, jaunesniems šiandieną trūksta (į ją per išties dar neblogą mokslo žmogaus gyvenimą tiesiog nebesugebam pasinerti), jos meno būtina mokytis iš to kių žmonių, kaip mūsų pro fesorius. Mįslę norisi ir giliau pažvalgyti. Iš kur tokia mūsų vyresniojo kolegos kantrybė, erudicija, darbo etika? Šalti nis vienas — darbas. Busi masis mokslininkas šias pa mokas gavo dar Dainavos girių eiguvoje prie Raigar do, kur gimė, augo. Per ka rą anksti netekęs tėvų, be paramos visur ir viską pa daryti, pasiekti privalėjo pats. Daug kuo nuo jaunys tės domėjosi, savarankiškai išmoko keletą svetimų kal bų, vertė, taip ir lingvisti nes žinias įvertindamas ir patirties sisteminius pagrin dus įgydamas. Darbas ir neįveikiamą įvei kia. Prof. C. KUDABA
A. LEVICKO nuotr.
KAIP LAIVAS KALBŲ VANDENYNE Tą vakarą Mikė Pūkuotu kas, pasiėmęs medum kve piančią puodynę, bėgte nu skubėjo ne į Asiliuko gim tadienį, o į IF sustiprinto anglų kalbos mokymo gru pių vakarą. Pamatęs besi šypsančią dėst. I. Steponavi čiūtę, Mikė neištvėrė nepa ėmęs interviu (žinoma, ang liškai) : I. S. Pirmoji sustiprinto anglų kalbos mokymo grupė sudaryta 1975—76 m. m. VPF vertėjų-konsultantų sky rių baigė 5 laidos, iš viso 49 žmonės (24 psichologai, 9 žurnalistai, 11 istorikų, 5 bibliotekininkai). «-• Šiuo metu mokosi 41 I—IV kursų studentas. M. P. Auklėtiniai... I. S. V. Radžvilas, A. Bulbovaitė, V. Motulaltė ir A. Poviliūnas dirba Universite te. Jie ir jų draugai V. Jaclkevičiūtė - Būdvytienė, R. Chomentauskienė, G. Chomentauskas, R. Sargautytė, V. Neverdauskas ir R. Žel vys, dirbantys kitose aukšto siose mokyklose arba moks lo tiriamuosiuose institutuo se, jau išlaikė angių kalbos kandidatinio minimumo eg zaminą. M. P. Išlaikė labai gerai. . . I. S. Minėtiems psicholo gams ir istorikams padėjo specialybės literatūros verti mo praktiniai užsiėmimai ir
diskusijos. Jau nuo pirmo semestro studentai reziumuo ja ir anotuoja mokslinę lite ratūrą, verčia iš anglų kal bos įgūdžiai įgyjami skalvirkščial. Šnekamosios kal bos įgūdžiai įgijami skai tant originaliąją grožinę ir visuomeninę - politinę litera tūrą. Be to, kiekvienas stu dentas per semestrą paruošia pranešimą bendro pobūdžio (meno, literatūros ir pan.) arba specialybės temomis. M. P. Ypač daug laimi už sienio kalbą išmokę žurna; listaii.. . I. S. Tikra tiesa. Laisvai anglų kalba bendrauja baigę Universitetą E. Butkus, G., Aleknavičius, gerai ją išmo ko R. Grumadaitė, E. Buki nas, V. Savickas, A. Griga liūnas ir kiti. Be abejo, kiekvienos specialybės studentai skir tingai gvildena aptariamą temą. Įsiliepsnojus diskusi joms išvengiame vienpusiš ko požiūrio Į vieną ar kitą problemą. M. P. Prasideda olimpiada „Studentas ir mokslo pažan ga"- • L S. Joje aktyviai dalyvau ja I—III kursų studentai. Beje, žvilgtelėkime atgal. Ri mas Želvys 1979 ir 1980 m. m. olimpiados respublikiniuose turuose buvo antras. 1982 m. finalą laimėjo Audronė
Sagaitytė. Nespėjo Mikė Pūkuotukas nė atsikvėpti, b pirmakursiai jau pradėjo mokslinę konfe renciją „Mikės Pūkuotuko kilmė" (mat, šis šleivakojis A. Milno pasakos herojus tapo vakaro talismanu). Vakare turėjai kur pasi dairyti. Ne vien istorikus sudomino muziejus su savo archyvais — studentų kon spektais ir žodynėliais (su tūkstantuoju žodžiui). Psi chologai visiems norintiems aiškino pačius neįtikinamiausius sapnus. Laimę galėjai iš bandyti mįslių loterijoje. Mi kė užsuko ir į Flyt Stritą. Čia klijais ir dažais dar kvepėjo pirmasis sienlaikraš čio „Our Star" numeris. Smaližius užsibuvo prie šven tinio stalo. Kiek išradingu* mo parodė merginos, kurios paruošė patiekalus pagal sa vus receptus,.. Malonu buvo susitikti „ve teranams", tarp kurių — V laidos studentai R. Kazlaus kaitė, A. Sagaitytė, G. Alek navičius ir R. VeTbylaitė. Tai jie 1982 m. surengė pir mąjį tokio pobūdžio susiti kimą. O dabar vakarai anglų kalba tapo tradicija. Šaunių jų entuziastų laivas plaukia!
Eduardas PLATOVAS, I kurso žurnalistas
KNYGA APIE LIETUVOS IR VOKIETIJOS DARBININKŲ KLASĖS
INTERNACIONALINĮ SOLIDARUMĄ
dėjas prof. dr. K. Navickas (atsakingasis redaktorius) ir šios katedros doc. ist. m. kand. V. Pšibilskis, Greifsvaldo E. M. Arndto universi teto prof. dr. J. Majus ir dr. D. Langeris. Pagrindinį rinkinio sudarymo ir rengimo spaudai darbą atliko Partijos istorijos instituto prie Lietu vos KP CK vyr. mokslinė bendradarbė ist. m. kand. J. Baltutytė — Jakaitienė, šį darbą pradėjusi 1973—1975 m., būdama VU TSKP istori jos katedros aspirante. XXX Vilniaus Valstybinio Dar bo Raudonosios vėliavos ir Tautų Draugystės ordinų V. Kapsuko ir VDR Greifsvaldo E. M. Arndto universiteto istorikų prasmingo darbo re zultatas yra kolektyviai, pagal mokslinio bendradarbiavimo sutartį, talkininkaujant Par tijos istorijos institutui Drie Lietuvos KP C-K, parengta knyga „Bendroje kovoje". Joje skelbiami dokumentai iš Tarybų Lietuvos, VDR ir Va karų Berlyno archyvų, spau dos ir kita medžiaga bei re voliucinio judėjimo dalyvių atsiminimai apie Lietuvos ir Vokietijos darbininkų kla sės, jos avangardo, Komu nistų partijų, kurios abiejose šalyse įkurtos 1918 m. pa baigoje — revoliucinį bend radarbiavimą nuo pirmųjų metų po revoliucijos iki An trojo pasaulinio karo pra džios. Knygą sudaro dvi da lys: pirmoje dalyje skelbia mi Lietuvos ir Vokietijos Ko munistų partijų dokumentinė medžiaga, čia taip pat idėta buržuazinės valdžios organų dokumentų, bylojančių apie Lietuvos ir Vokietijos kom partijų bendradarbiavimą, an troje — Lietuvos revoliuci nio judėjimo veteranų atsi minimai. Rinkinio mokslinę vertę didina pateikti prie dai, kuriuos sudaro pastabos, periodinių leidinių, pavar džių ir slapyvardžių, vieto vardžių, dokumentų rodyklės ir santrumpų sąrašas. Knyga iliustruota dokumentų faksi milėmis, autorių atsiminimais ir nuotraukomis. Rinkinyje dokumentai, at spindintys pagrindinius abie jų šalių darbininkų klasės revoliucinės kovos momen tus, internacionalinį solida rumą, Komunistų partijų re voliucinį bendradarbiavimą, sudėti chronologine tvarka. Iš dokumentų matome, kad Lietuvos ir Vokietijos komu nistų bendradarbiavimas už simezgė po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos, įvy kusios Rusijoje. Pradžioje drauge buvo imtasi revoliuci nės agitacijos tarp vokiečių okupacinės kariuomenės ka reivių, buvusių Lietuvoje. Vokiečių komunistai (spartakiečiai) 1918—1919 m. rė mė Lietuvos revoliucinius darbininkus ir valstiečius, pakilusius į kovą už Tarybų valdžią. Štai įtaigiame, re voliucinių to laiko dvasią at spindinčiame spartakiečių at sišaukime į vokiečių karei vius „Kur priešas?" (1919, vasaris—kovas), raginančia-
me juos nedalyvauti slopi nant revoliucinį judėjimą Lietuvoje, rašoma: „Argi Kaunas, Gardinas, Liepoja — mūsų tėvynė? Ko mums, ka reiviams, reikia šioje sveti moje šalyje? Jeigu virš mū sų ir pakibtų pavojus, tatai būtų natūralu, juk okupan tus visi veja lauk. (. ..) At ėjo laikas veiksmais įrody ti, kad mes esame savosios tautos priešai, nesame patys .sau priešai!" (25—26). Vo kietijos darbininkai protes tavo prieš imperialistų anti tarybinę intervenciją Ru sijoje ir Lietuvoje, o Lietu vos darbininkai savo ruožtu smerkė Karlo Libknechto ir Rozos Liuksemburg žudikus (22—25), sveikino 1919 m. susikūrusių Bavarijos Tary bų respubliką (29—30). Nors didžiulė revoliucinio judėjimo banga, kaip žino ma, Vakarų Europoje, abie jų šalių Komunistų partijos, kaip tarptautinio komunisti nio judėjimo dalyvės (Vokie tijos KP (nuo 1919 m.), Lie tuvos KP (nuo 1921 m.), bu vo Komunistinio Internacio nalo sekcijos) plėtė ryšius ir bendradarbiavimą, stiprino darbininkų internacionalinį solidarumą. Lietuvos KP 1919 m. vasarą užsienio interventams ir vidaus kontrrevoliuciiai nuslopinus Tarybų val džią Lietuvoje, beveik du de šimtmečius dirbdama pogrin dyje ir Vokietijos KP, dirb dama legaliai iki 1933., ben dradarbiavo leidžiant komu nistinę literatūrą, palaikant ryšius su Kominternu, orga nizuojant Klaipėdos krašte partinį darbą ir pan. Gausi, pirmą kartą skelbiama doku mentinė medžiaga ir revoliu cinio judėjimo veteranų at siminimai visapusiškai at skleidžia Vokietijos ir Lietu vos komunistų pasiaukojanti darbą, organizuojant komu nistinės literatūros leidimą ir jos gabenimą iš Vokietijos j Lietuvą, išryškina vokiečių komunistų partinį-organizacinj darbą Vokietijos—Lietu vos pasienyje. Ypač glaudus bendradarbiavimas buvo 1927 —1933 m., pabrėžia rinkinio sudarytojai, kai Vokietijo je dirbo LKP CK įgaliotiniai B. Pušinis, i. Meskupas, J. Bulavas. Čia buvo spausdina ma lietuvių komunistinė pe riodika „Komunistas", „Bal sas" ir kt. leidiniai. Berly ne 1928 m. sausio mėnesį įvyko Lietuvos revoliuciniu politinių emigrantų suvažia vimas, su kuriuo solidariza vosi ir vokiečių antifašistai" (7). Vertingi rinkinio dokumen tai (57—74) atskleidžia Vo kietijos darbininkų klasės protestą prieš kruviną bur žuazijos terorą, kurio grie bėsi tautininkai ir krikde mai, įvykdę Lietuvoje, 1926 metų gruodyje karinį fašisti nį valstybės perversmą, rėmė Lietuvos kalėjimų politinių kalinių reikalavimus (104— 115, 120—136) ir pan. Kny goje dokumentuotai parodo ma, kokią didelę parama Lietuvos Komunistų partijai ir revoliuciniams politiniams emigrantams teikia Vokieti jos Komunistų partijos ir Raudonosios pagalbos Cent ro Komitetai, vietinės Ryt prūsių, Berlyno, Hamburgo organizacijos, pavieniai vo kiečių komunistai — V. Šiucas (hitlerininkų 1933 m. nu kankintas už paramą gabe nant lietuvišką komunistinę literatūrą iš Vokietijos į Lie tuvą (143—144), V. Didbenderis, M. Laborius, R. Nedermajeris, E. Rauš (už revo liucinį darbą Lietuvos — Vo
kietijos pasienyje 1939— 1940 m. kalinta Karaliaučiaus kalėjime (259) ir daugelis ki tų. Apie draugus vokiečius B. Pušinis savo atsiminimuo se „Nelauktas įpareigojimas" šitaip rašo: „Iš anų metų (1928—1931 — V. K.) atmin tyje išliko daugelis draugų. Štai draugė Berta Betkė, Hohenšionhauser rajono buto šeimininkė, jos butas buvo pagrindinis mūsų susitikimų punktas Berlyne; štai Onė iš Gumbinės be baimės nešdavusi kas dešimtą dieną į Lie tuvą portfelį su partijos paš tu ir pakeisdavusi jį Kybartų mėsos krautuvėje kitu, visiš kai į jį panašiu portfeliu; štai draugė Sataitienė iš Šir vintos, pas kurią buvo mū sų literatūros bazė, skirtos permesti per sieną į Lietuvą; štai draugė Laborienė iš Tilžės ir daug kitų draugų, gyvenusių Lietuvos pasieny je. Per ilgus metus užsimiršo jų pavardės, bet jie patys kaip gyvi stovi prieš akis Visi jie negailėjo nei darbo, nei jėgų, padėdami mums pergabenti paštą ir literatūrą Lietuvon" (235—236). Daug knygoje publikuoja ma dokumentinės ir atsimi nimų medžiagos apie Lietu vos darbininkų internacio nalinę paramą Vokietijos darbininkams. Iš Z. Blindos atsiminimų sužinome, kaip E. Telmanas, padedant Lie tuvos KP 1921 m. nelegaliai keliavo per Lietuvą j Mask voje vykstantį Kominterno III kongresą (186—189). Rin kinio dokumentai liudija, kaip Lietuvos darbininkai 1923 m. reiškė savo solidaru mą su suaktyvėjusia Vokie tijos darbininkų revoliucine kova, su jų pastangomis at sikratyti išnaudotojų jungu (42—52). 1933 m. Hitleriui užgrobus valdžią Vokietijoje, Lietuvos darbininkai, Komu nistų partijos vadovaujami protestavo prieš fašistinį te rorą, reikalavo paleisti E. Telmaną ir kitus fašistų su imtus Vokietijos KP vadovus (141—170). Reikia sutikti su knygos sudarytojų nuomone, kad rinkinio „dokumentai ir me džiaga yra labai svarbus čia suminėtų ir daugelio kitų Lietuvos ir Vokietijos darbi ninkų klasės Komunistų par tijų internacionalinio soli darumo faktų šaltinis" (7), padedantis pažinti turtingas Lietuvos ir Vokietijos darbi ninkų klasės internacionali nes tradicijas. 5i knyga — tai žmonių, prisidėjusių prie Lietuvos ir Vokietijos darbi ninkų klasės internacionali nio solidarumo stiprinimo, jų kovos prieš socialinį pavergi mą ir fašizmą, atminimo pa gerbimas. Prasminga yra tai, kad aptariamą knygą rengė dviejų draugiškai bendradar biaujančių universitetų isto rikai. Skelbiama knygoje me džiaga ne tik pasitarnaus is torijos mokslui, bet taip pat padės populiarinti tarybinių ir vokiečių komunistų inter nacionalines tradicijas, stip rinti mūsų šalių tautų savi tarpio supratimą. Prof. V. KASAUSKIENE
3 Tarybini* studentas
Kviečiame studijuoti VU Kauno vakariniame fakultete Baigdamas vidurinę mo kyklą, kiekvienas abiturien tas vis dažniau susimąsto apie savo ateitį: netrukus prieš jį atsivers dešimtys ke lių, kurių kiekvienas sudėtin gas ir nežinomas, savaip vi lioja ar baugina. Ir štai iš visų šių kelių reikia rinktis vienintelį, tikrą kelią, kuriuo pasukus reikės žengti visą gyvenimą. Pastaruoju metu vis dides nė abiturientų dalis renkasi gamybininko kelią, eina dirbti į įmonių cechus, staty bos aikšteles, įsilieja J ryšių, transporto ar žemės ūkio darbuotojų gretas. Tam jie mokosi proiesinėse mokyklo se arba išeina specialų pa rengimą pačioje gynyboje ir ten įgyja reikiamų darbo įgū džių. Tačiau pradėjus dirbti prie staklių ar konvejerio, valdant mašiną, kombainą ar kitą kiek sudėtingesnį įren gimą, iš anksto įgyto išsila vinimo ilgam nepakanka. Sparti mokslo Ir technikos pažanga reikalauja nuolat kelti kvalifikaciją, atnaujinti
mokslo pagrindus. Šią prob lemą spręsti labai padeda vakarinio mokymo sistema. Vakarinio mokymo forma, palyginti su stacionarine ar neakivaizdine, turi keletą pranašumų. Ekonominiu po žiūriu svarbu, kad besimo kantis jaunimas dirbtų ga myboje. Taip greičiau (vei kiamas darbo jėgos stygius. Be to, specialistų rengimas vakarine forma valstybei at sieina apie pustrečio karto pigiau negu mokymas sta cionare. Taip pat svarbu, kad vakarinė mokymo forma ska tina plėtoti gamyboje ge riausiai atsiskleidžiančius jaunuolio sugebėjimus leidžia ugdyti darbe išryškėjusius polinkius. Tai padeda pasi rinkti tinkamą specialybę, tiksliau orientuoti asmenybę visuomeninės gamybos pro cese. Kita vertus, vakarinis mokymas sudaro sąlygas tai syti specialybės pasirinkimo klaidas. Laiku ištaisyti tokias klaidas labai svarbu, nes pa sirinkta netinkama specialy bė trukdo visapusiškai to bulėti asmenybei, nesudaro sąlygų atsiskleisti įgimtiems gabumams, būna nusivylimo ne tik darbu, bet kai kada ir gyvenimu priežastis. Be to, tinkamas darbo pasirinkimas garantuoja aukštą darbo na šumą, efektyviausius darbo rezultatus. Nemažą dalį minėtų vaka rinio mokymo formos pra našumų turi ir neakivaizdinis mokymas, tačiau vakarjnis yra pranašesnis tuo, kad už
tikrina pastovų studento ry šį su mokymo Įstaiga, pats mokymo procesas daugeliu požiūrių artimas stacionari niam. Vienas stambiausių mūsų respublikos vakarinio moky mo centrų yra Vilniaus Dar bo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų V. Kapsuko universiteto Kauno vakarinis fakultetas, šiemet šyenčiantis savo (kūrimo dvi dešimtmetį. Vilniaus univer sitete per 30 specialybių, be veik trečdalį iš jų galima įsi gyti Kaune. Universi teto Kauno vakariniaime fakultete rengiami pramonės planavimo, darbo, materialinio-techninio aprū pinimo ekonomistai, finan sų-kredito specialistai ir bu halteriai, lietuvių, rusų ir anglų kalbų ir literatūros fi lologai, bibliotekininkai ir bibliografai. Viso labo fa kultete mokosi per pusantro tūkstančio studentų. Nemaža dalis šių studentų dirba pa gal pasirinktą studijuoti spe cialybę ir todėl turi geras
sąlygas papildyti savo prak tinį patyrimą teorinėmis žinlomis.Per 20 savo gyvavi mo metų fakultetas išleido 3093 absolventus. Fakulteto auklėtiniai profesiniu pasiruo šimu nenusileidžia savo ko legoms iš kitų aukštųjų mo kyklų. Nemaža fakulteto ab solventų dalis toliau tęsia studijas aspirantūroje, o kai kurie jų, kaip E. Buškevlčlūtė, A. Krasnovas, R. Stačio kas, A. Misiūnas ir kt. iau spėjo apginti kandidatines disertacijas. Sėkmingai dir ba fakulteto auklėtiniai — LKP Kauno miesto komiteto sekretorius N. Skripnikovas, Kauno m. Požėlos raj. Vyk domojo komiteto pirmininko pavaduotojai G. Dydienė ir V. Stanevičius, TSRS Aukš čiausiosios Tarybos deputatė N. Baranauskaitė, Jonavos baldų kombinato direktorius I. Davydonis ir to paties kom binato direktoriaus pavaduoto jas A. Kavaliauskas, Kauno medicinos instituto bibliote kos direktorius B. Kaluškevfčlus, poetė D. Saukaitytė ir šimtai kitų. Mokytis vakarais, po įtemptos darbo dienos nė ra lengva, vis dėlto fakulte to studentai ne tik sugeba suderinti mokslą ir darbą, bet yra aktyvūs visuomeni nėje veikloje, mažai kuo nu sileidžia stacionaro studen tams. Jie skaito pranešimus studentų mokslinėje draugi joje, dalyvauja literatų ir kt. būrelių veikloje, kartu su studentais latviais vyksta į kalbines ekspedicijas, repe-
tuoja folkloriniame ansamb lyje ar dramos mėgėjų bū relyje, stengiasi laimėti ge riausios akademinės grupės vardą. Mėgstantys literatūrą fa kulteto studentai yra susitel kę Į veiklų literatų būrelį, lei džiantį gyvo, šiuolaikinio tu rinio sienlaikraštį „Filoma tas", kuriame nagrinėjamos aktualios nūdienos literatūros problemos, skelbiami nauji vertimai ar pačių studentų kūriniai. Būrelyje dažnas sve čias yra rašytojas, literatū ros kritikas ar aktorius. Studentai kalbininkai ak tyviai dalyvauja dialektologinėse ir kitose kalbinėse ekspedicijose po įvairias Lietuvos TSR vietas bei lie tuvių salas Baltarusijoje ir Latvijoje. Nuo 1976 m. tokių ekspedicijų (dvidienių ir daugiadienių) surengta dau giau kaip 40. Dalį jų organi zavo LTSR MA Lietuvių kal bos ir literatūros institutas. Pradėjus draugauti su Latvi jos P. Stučkos universiteto filologais, imta keistis ir eks pedicijų dalyviais. Ekspedici jose studentai susipažįsta su tarmėmis, renka vardyną, už rašinėja retai vartojamus žo džius, patarles, dainas ir pa
sakojlmus, mokosi bendrauti su žmonėmis. Ekspedicijų dalyviai yra surinkę ir ati davę Mokslų akademijai apie 18000 leksikos vienetų. Rem damiesi surinktais pavyz džiais, studentai rašo kursi nius ir diplominius darbus, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose. Per ekspedicijas užrašytas dainas studentai noriai mokė si dainuoti, telkėsi j dainos mėgėjų būrelį, kuris 1979 m. išaugo j folklorinį ansamblį (vadovai A. Butkus ir N. Pusvaškyfė). Ansamblis grei tai subrendo ir jau 1981 m. respublikiniame etnografinių ansamblių konkurse „Ant marių krantelio" laimėjo I vietą tarp Kauno zonos ko lektyvų. Ansamblis dažnai koncertuoja ne tik savo Jakultete, bet ir kitose kultūros ir švietimo įstaigose, jo kon certai yra skambėję įvai riuose Lietuvos miestuose, taip pat Rygoje bei Tartu. Vadovaujami aktoriaus V. Žirgulio, entuziastingai re petuoja ir kiti saviveiklinin kai — skaitovai ir dramos mėgėjai. Jie dažnai pasiro do scenoje (vairių studentiš kų švenčių proga. 53 fakulteto akademinės grupės, susitelkusios apie sa vo kuratorius — patyrusius dėstytojus ir pedagogus, — kasmet dalyvauja geriausios akademinės grupės konkurse. Štai, pavyzdžiui, 1983 m. ak tyviausiomis, veikliausiomis ir išradingiausiomis, geriau siai studijuojančiomis ir pa
sižyminčiomis pavyzdingu pa skaitų lankymu pripažintos pramonės planavimo III kur so ir rusistų VI kurso akade minės grupės. Vakarinių skyrių studentų mokymosi sąlygomis nuolat rūpinasi partija ir vyriausy bė. Štai, pavyzdžiui, pažan giems studentams numato ma suteikti papildomų mokamų atostogų pgzaminų sesijų metu diplomi niam darbui rengti ir ginti bei valstybiniams egzami nams laikyti. Kai kuriais at vejais jiems gali būti sutei-» klamos nemokamos atostogos (pvz., stojamiesiems egzami nams laikyti), taip pat taiko ma daugelis kitokių lengvatų. Pavyzdžiui, pravartu Įsidėmėti tai, kad gr(žę iš Tarybinės Armijos po privalomos tar nybos, vakarinių skyrių stu dentai grąžinami. bet ku riuo metu be stojamųjų eg zaminų į tą pat) kursą net įpusėjus rudens semestrui. Universiteto Kauno va kariniame fakultete yra su darytos neblogos mokymosi sąlygos, o ateityje jos tu rėtų dar labiau pagerėti. Šiuo metu intensyviai kuria ma fakulteto materialinė ba zė: baigiamos restauruoti Kauno senamiesčio XIV kvar talas, kuriame įsikurs deka natas Ir katedros, bus (reng ti lingafoniniai kabinetai ir skaičiavimo mašinų laborato rija, studentai galės naudo tis jaukia sale, patogiomis amfiteatrinėmis ir kitokiomis auditorijomis, gerai įrengta skaitykla. Jaukiuose fakulte to kiemeliuose studentai planuoja rengti tradicines šventes — studentiškas „kri kštynas", mediumus, paskuti nio skambučio šventes ir pan. Jau dabar pradedami dar vieno gretimo senamies čio kvartalo restauravimo darbai. Juos baigus, visiškai pakaks fakultetui auditorijų, kabinetų bei laboratorijų, pakaks erdvės studentiškam polėkiui ir entuziazmui. Mielas jaunuoli, jei Tu, baigęs vidurinę, technikos specialią vidurinę mokyklą, pasirinkai! gamybininko ke lią, pradėjai dirbti kultūros ar švietimo Įstaigoje arba dar nebaigęs bendrojo lavi nimo mokyklos renkiesi savo būsimą specialybę, pagalvok, ar Tau nėra patrahkltos eko nomisto, filologo ar bibliote kininko specialybės. Troški mas mokytis, ryžtas (veikti sunkumus ir bent maža dale lė sugebėjimo leis Tau tapti aukštos kvalifikacijos specia listu, senosios Alma Mater auklėtiniu. Tad laukiame Tavęs — darbštaus, atkakliai siekiančio tikslo, būsimojo Kauno vakarinio fakulteto studento. Doc. Stasys GIRDZIJAUSKAS Kauno vakarinio fakulteto prodekanas
LAUKIA ĮDOMI SPECIALYBE Šiuolaikinio ūkinio gyve nimo praktika rodo, jog ge rai organizuotas materialinis-techninis aprūpinimas ir produkcijos realizavimas daug prisideda prie sėkmin go įmonės, organizacijos dar bo. O darbas pagal specialy bę, kvalifikacijos kėlimas, studijos aukštojoje mokyklo je sudaro prielaidas specia listui įgyti reikiamų žinių bei įgūdžių. Žmonės, pasirinkę materia linio aprūpinimo ekonomisto profesiją, turi būti labai ope ratyvūs, techniškai ir ekono miškai išprusę, gerai išma nantys savo įmonės darbo specifiką. Tik tada jie gali sėkmingai susidoroti su savo darbu, įgyti autoritetą ko lektyve. Todėl jauno žmo gaus stojimą į mūsų vakarinį fakultetą mes suprantame kaip norą įgyti aukštą kvali fikaciją. Nemažai tokių specialistų parengė Universiteto Kau no vakarinis fakultetas. Tai „Pergalės" gamybinio susi vienijimo generalinio direkto riaus pavaduotojas, respubli kos nusipelnęs pramonės darbuotojas G. Zaremba, „Ra gučio" gamybinio susivieni jimo direktoriaus pavaduoto jas, respublikos nusipelnęs racionalizatorius K. Motiekaitis, Lietuvos aklųjų drau gijos Klaipėdos gamybinio mokymo kombinato direkto rius H. Rimkus ir daugelis kitų. Fakulteto auklėtiniai dirba įvairiose miesto įmonė-
Bibliotekininkystė bibliografija
»
CKHŪ S3MK H AHTepaTypan KBO Bry aah noAyueHua BMcmero o6pa3OBaHnn 6e3 OTpbLBd OT npOH3BOACTBa noCTynaioT BbinycKHHKn ahTOBCKMX H pyCCKHX CpeftHHX iukoa, paSoTaiomne b r. KayHace h KayHaccKOM pažo, ae npe?KAe Bcero, b cHCTBMe npocBemeHua: BOcnirraTeAn Actckhx eaftos H rpynn npoAAeHHoro ahh, nnoHepBoacaTbie, y’nrreAH HaųaAbHbix KAacc, HMeioiųne cpeAHee cneųnaAbHoe o6pa. 3OBdHHe, COTpyAHHKH KyAb" TypHo-npocBeTMTeAbHbtx yą_ pe»AeHiiž h T-A. IlMeioiųne crais npaKTnuecKOŽ paūoTbi B 3TOŽ OŪAaCTH (Hė MeHee oftHoro rOĄa) noAMyioTca npeMMyiųecTBeHHbiM npaBOM npn 3aHHCAeHHH. npeAnoH" TeHne, 0Ka3MBaeMoe pa6o.
Audronis JUŠKEVIČIUS VU Kauno vakarinio fakulteto prekybos ekonomikos katedros dėstytojas
ir įvairių
Busimasis studentas: Norė tųsi sužinoti, ar kuo nors skiriasi rengiamų biblioteki ninkystės ir bibliografijos specialistų profilis, speciali zacija Kauno vakariniame fakultete ir stacionare (VU Istorijos fakultete)? Doc. J. CEPYTE, Bibliote kininkystės ir bibliografijos katedros vedėja: — Taip, skiriasi. Kaip žinia, stacionare yra pen kios specializacijos pa gal bibliotekų profilį: ma sinių bibliotekų, vaikų, jau. nimo ir mokyklų bibliotekų, techninių bibliotekų, huma nitarinių mokslų literatūros, gamtos mokslų literatūros. Kauno vakariniame fakultete bibliotekininkystės ir biblio grafijos specialistų rengimas nėra specializuotas pagal bibliotekų profilį. Čia ren giami plataus profilio specia listai, galintys dirbti visų tipų bibliotekose. Vakarinio fakulteto stu dentai mokydamiesi dirba
tipų bibliotekose, mokslinės techninės informa cijos įstaigose. Todėl tam tikrą siauresnę specializaciją jie įgyja savo tiesioginiame darbe. Galimybę specializuo tis studentams teikia kursi nių bei diplominių darbų ra šymas. Šiauresniems profesi niams polinkiams formuotis padeda bibliotekinių ir bib liografinių dalykų paskaitos, pratybos, gamybinė praktika stambiausiose Kauno miesto ir Vilniaus bibliotekose. Bai gę Universitetą, absolventai dažnai jau turi susiformavu sį potraukį dirbti arba bib liotekininku, arba bibliogra fu. Dalis jų aktyviai įsijun gia į mokslinį tiriamąjį dar bą, užima atsakingas parei gas. Bibliotekos darbuotojas sdugo ir propaguoja žmonijos kultūros pasiekimus, užfik suotus literatūroje ir kituose dokumentuose. Atlikti tarpi ninko vaidmenį tarp amžiais kauptos žmonijos patirties ir savo amžininkų veiklos — labai kilni ir atsakinga biblio tekininko ir bibliografo misi ja visuomenėje.
iųežcn MOAOAemn, ycneniHO coneTaeT npon3BOACTBeHHyio AeaTeAbHOCTb c yneSož. — TAe h KeM paūoTaiOT pycHCTM no TdKuųež moaoacjkk, o6yc- cTyAeHTM AOBAeHO BeaepHež cpopMOž OKOH'IHHHM By3a? odyaeHHa. OAHaKO aėirry— Barais 3HaHnž, noAypHCHTbl TOAbKO HaHHHaiO’ieHHbix b cTėHax By3a, AeAa iųne cbož TpyAosož nyTb, eT AHana3OH npo4>eccnž, TaiUKe AonycKaiOTca k kohAOCTynHbix Hammi BBinycKKypCHblM 3K3aMeHdM H lipu HKKaM, BeCbMa mnpOKHM. ycneniHož nx cAaue Moryr KaįieApa no npaBy ropAHTC5t CTaTb CTyAėHTaMH 4>axyAbTeMHOrUMH CBOHMH HUTOMIĮa' Ta. . Tas, 3aMecrnTeAeM 3a— Kax coBMetųaior cry- mh BeAyionjero otaūaom HayKH AeHTbi paūoTy c yieūou b n yue6Hbix 3aBeAėHHž L(K By3e? Kn Ahtbm BBAHeTca Haina — riOHHTHO, HTO yHUTbCH H BbtnycKHnųa A. OaTypoca. paooTaTb — TpyAHee, neM novni bo Bcex Bbicinnx yųe6GbiTb CTyAenTOM cTaųnoHa- hbix 3aBeAeHHHX r. KayHaca pa; cTyAeHTBi BeuepHero or moscho BCTpeTnTb npenoAaAėAeHHH AOAXCHbI yCBOHTb BaTeAež ■ pycncTOB, 6biBinnx tot xe oSbeM 3HaHMŽ npn ciyĄeHTOB KB<I>. MeHbiueM KOAHuecTBe ayAU. XoHeTcs noAuepKnyTb, vro TOpHbIX 3aHMTHŽ, y HHX CKpoMHee 6ioapkgt cboBoą- coBMemeHne paSoTbi c yieGož hoto BpeMeHH aah caMocroH- nrpaeT BascHežinyio poai, b TeAbHbix CTyAnž. OAHaxo cTaHOBAeHHH cneųnaAncTa, noAaBAstiomee Boabiiihhctbo HCKAKman, no cyrn, bosmoxc HaiUHX CTyAeHTOB, nCHOAb. 3yn AbrOTBi, npeAOCTaBASte- hoctb ouihGkh b BbrSope npoMbie no Mecry pašoni yna- (jieccnn.
PyCCKHH A3EIK h — Kto nocTynaėT ymiTbca Ha cneųnaAbHocTb «PyccKMž asbiK h AMTepaTypa»? — Ha cneųuaAbHOcrb «Pyc
se ir organizacijose direkto rių pavaduotojais, skyrių bei materialinių grupių viršinin kais, sandėlių vedėjais ir t. t. Dažnai išvardintas parei gybes užima žmonės, Įgiję materialinio-techninio aprūpi nimo ekonomisto kvalifikaci ją, nes jie studijų metu ar čiau susipažino su pasirink tai specialybei keliamais rei kalavimais, pamėgo ją. Nuo 1983 metų Universite to Kauno vakariniame fakul tete komplektuojamos dvi materialinio-techninio aprū pinimo ekonomistų grupės. Vienos jų mokymas bus or ganizuotas taip, kad padėtų tiekimo įmonių darbuotojams geriau suprasti didmeninės prekybos ekonominę prasmę. Kitos grupės tikslas — kelti pramonės ir kitų liaudies ūkio šakų sandėlių bei ope ratyvinių darbuotojų kvalifi kaciją, kad ji atitiktų užima mas pareigas. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vakarinio moky mosi sąlygomis pasirinktos specialybės patikimas turi didelės įtakos mokymosi re zultatyvumui. Todėl kviečia me studijuoti tuos žmones, kurie pasiryžę susieti savo darbinę veiklą su materiali nio aprūpinimo sfera.
jiHTepaTypa
Tarybinis studentas 4
Priėmimas į VU Kauno vakarinį fakultetą Specialybė
1984 m. priėmimo planas
Konkursas (paduota pareiškimų vienai vietai)
1981 m.
1982 m.
1983 m.
Materialinio-techninio apr. ekon.
50
2,8
1,5
1,8
Darbo ekonomika
25
2,6
1,3
1,8
Buhalterinė apskaita
25
1,5
0,9
1,1
Finansai ir kreditas
25
1.7
1,4
1,4
Pramonės planavimas
25
1,9
1,3
2,1
Bibliotekininkystė ir bibliografija
25
2,0
1,8
1.5
Lietuvių k. ir lit.
25
2.5
2,5
2,1
Rusų k. ir lit.
25
2,1
1.7
1£4
Anglų k. ir lit.
13
2,4
2,1
2,3
Žodis
absolventams
NESIGAILIU PASIRINKĘS Finansų sistemoje pradė jau dirbti pokario metais. Buvo sunkus klasių kovos laikotarpis. Finansų sistemos darbuotojai tuo laiku kovo jo pirmosiose gretose, nes ekonominiu spaudimu buvo likviduojamas kapitalistinis elementas mieste ir buožės kaip klasė kaime. To meto finansininko, ypač dirbančio kaimo vietovėse, tykojo nuo latinis pavojus, jis neturėjo transporto, nebuvo tinkamų ryšių priemonių. Kaimo žmo nės gyveno vienkiemiuose, išsimėčiusiuose didelėse, daž nai miškingose, sunkiai pa siekiamose vietovėse, ir .fi nansininkas, bendradarbiau damas su vietos tarybų or ganais, turėjo užtikrinti eko nominės politikos teisingą vykdymą jam skirtoje teri torijoje. Ekonominio ir kon trolinio darbo klausimai tais laikais nebuvo svarbiausi, nes nebuvo tinkamų specia listų, pagaliau, ir sąlygų šioms darbo funkcijoms vyk dyti. Laikas greit ėjo. Keitėsi ir finansų sistemos darbo po būdis. Dirbant teko mokytis, nes plėtėsi finansinio darbo apimtis, kilo reikalavimai. Per tą laikotarpį neakivaiz diniu būdu baigiau Vilniaus finansų ir kredito techniku mą, vėliau Vilniaus V. Kap suko universiteto Kauno va-
karinį fakultetą, finansų ir kredito specialybę. 1970 me tais buvau paskirtas Kauno rajono finansų skyriaus ve dėju. Skyriuje dirba 27 žmo nės, dauguma iš jų turi auk štąjį išsilavinimą, o kiti — specialųjį vidurinį. Nemaža dalis darbuotojų turi darbo stažą po dvidešimt, trisde šimt metų, o kai kurie net daugiau kaip 40 metų. Man atrodo, kad papildomų ko mentarų nereikia, faktai kal ba patys: šie žmonės laiku pasirinko sau tinkamą pro fesiją. Tokiems darbuotojams galima skirti bet kokią už duotį, su jais galima spręsti tuos uždavinius, kuriuos fi nansų darbuotojams kelia partija ir vyriausybė. Kau no rajonas — vienas stam biausių kaimiškų priemiesti nių respublikos rajonų, pa gal biudžeto apimtį užiman tis penktą vietą respubliko je. Rajone yra keliolika stambių pramonės įmonių, keletas statybinių organizaci jų, taip pat miško pramonei, durpių pramonei ir kitoms liaudies ūkio šakoms prikklausančių įmonių ir organi zacijų. Rajono pramonė — daugiašakė. Ji yra finansų skyriaus kontroliuojama ir su biudžetu atsiskaito de centralizuota tvarka. Rajone turime keletą aukštųjų mok slo įstaigų ir technikumų.
DĖSTYTOJO APMĄSTYMAI
O emocinės paskatos? Neretai sielojamės, kad mūsų vakarinio skyriaus stu dentas mokosi, lanko paskai tas ne taip gerai, kaip norė tume. Dažnai rimtais veidais kalbame apie vakarinio sky riaus specifiką, apie tai, kad su studentu, atėjusiu į pa skaitas po darbo dienos, dės tytojui reikia „apsieit" kiek kitaip negu su tuo, kuris dieną mokosi, nedirba. Bet gi labai dažnai toliau tų kal bų nenueinam. Žmogus, kaip vieną kartą rašė spaudoj vienas kolūkio pirmininkas, yra lyg sudėtin gas daugiastygis instrumen tas. O mes tampom jį tik už vienos — tos darbinės — stygos ir stebimės, kad jis pasidaro apatiškas, vangus, neiniciatyvus. „Literatūroje ir mene", mūsų kultūros akiračių dis kusijoje, Juozas Mureika ra
šė: „Sugebėjimą dirbti, mo kytis, visą žmogaus veiklą sąlygoja ir lemia jo valia. Bet pastaroji, gaudama men kus impulsus iš emocinio fondo, praranda savo tikrąją jėgą". Žinoma, tas emocinis fondas ir pats nusilps, jei mūsų aptariamas studentas mėnesių mėnesiais savo dvi dešimtame pavasaryje tematys darbą, paskaitas, valgį ir patalą. Kadangi laiko turiningam poilsiui labai nedaug, mano tvirtu įsitikinimu, dvigubą naštą nešančiam savo studen tui turėtų daugiau padėti dėstytojas ypač kuratorius. Duoti jam ne tik kasdieni nės duonos — dalyko žinių, išmanymo, — bet ir šiek tiek „vitaminų" — vakaro nių, ekskursijų, padėti įsi menamai organizuoti tradici nes studentiškas šventes:
Rajone išplėstas švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros įstaigų tinklas. Tai objektai, kuriuos taip pat lanko fi nansininkai. Rajone yra 17 apylinkių Vykdomųjų komi tetų ir 5 miestų ir gyvenvie čių Vykdomieji komitetai. Čia taip pat finansininkai dažni svečiai, tikrinantys vietos taryboms pavaldžių biudžetinių organizacijų ūki nę-finansinę veiklą, kontro liuojantys mokesčių iš gy ventojų rinkimo eigą, aiški nantys asmenis, turinčius pašalinių pajamų šaltinių ir kt. Šiandieninis finansinin ko darbas įvairiapusiškas, apimantis pagrindines pla navimo, normavimo, apskai tos darbo sritis. Tai kartu ekonominis ir kontrolinis darbas, leidžiantis pasireikšti kūrybinei minčiai. Finansi ninkas negali gyvenime at silikti, nes visi normatyviniai dokumentai ir įstatymų ak tai, reguliuojantys pagrindi nes ekonominio-kontrolinio darbo, taip pat ir atskiras teisinio darbo sritis, pirmiau sia patenka pas jį, ir jis jais vadovaujasi savo kasdieni niame darbe. Šie žmonės rei kalingi visur. Jie laukiami ir mielai Įdarbinami ne tik fi nansų sistemoje, bet ir kt. Aš nesigailiu pasirinkęs fi nansininko profesiją. Jaučiu, kad einu į koją su gyveni mu, jaučiu, kad finansininko darbas nelengvas, tačiau gar bingas ir labai reikalingas. S. JANCAUSKAS Kauno rajono LDT Finansų skyriaus vedėjas
pirmakursių „krikštynas", mediumą, paskutinį skambu tį, išleistuves. Norisi pasidžiaugti, kad Kauno vakariniame fakultete šios šventės jau įgyja dera mas teises. Dekanatas padeda, prita ria, dalis kuratorių suvokia pareigą, dalis „kaltininkų“ parodo dalį savo jaunatviš ko entuziazmo. Suprask, kad geras, žmogaus psichologijos slaptavietes: dalyvauti eks kursijoje, vakaronėje „parodo norą" kas trečias, dalyvauti studentiškose šventėse — vi si! Belieka siekti kokybės, kovoti su formalumu, pigiu skoniu. Šitai ir darom. „Kri kštynoms" pasitelkiam dėsty tojus, penktakursius, pa naudojant teatrinį rekvizitą, duodam suprasti naujokėliui, kad jo laukia.. . ne tik me duolis, bet ir botagas, tačiau, kad jis mums jau „savas vaikas" ir skirtis su juo pir ma laiko visai nenorim. Mediumus organizuojam (netrikdydami mokymo pro ceso) ne viso kurso kartu, o kiekvienos grupės atskirai
Ekonomisto veikla — tai kūrybinė, organizacinė veik la. Jis turi sugebėti planin gai valdyti gamybos procesą, racionaliai organizuoti dar bą, įvertinti šakos, įmonės ekonomikos būklę ir numa tyti vystymo perspektyvas. Ekonomistas turi būti įž valgus, sugebėti už skaičių įžvelgti realius procesus, tendencijas, mokėti analizuo ti, daryti apibendrinimus, tu rėti tvirtas ekonomines ir organizacines žinias. Darbo ekonomikos specia listai — tai busimieji įmo nių ir organizacijų, įvairių funkcinių tarnybų, skyrių ekonomistai (eiliniai ar vyr. specialistai), gamybinių padalinių vadovai, visuome ninių organizacijų vadovau jantys darbuotojai. Studentų teorinis parengimas leidžia jiems diTbti įvairų darbą: gamyboje — meistrais, cechų
JEI NORI TAPTI EKONOMISTU... RINKIS DARBO EKONOMIKOS AR PRAMONES PLA NAVIMO SPECIALYBES.
viršininkais, normuotojais; ekonomistais — darbo ir dar bo užmokesčio, darbo moksli nio organizavimo skyriuose, techninės-ekonominės anali zės biuruose, kadrų skyriuo se ir pan. Pramonės planavimo spe cialistas gali dirbti brigadi ninku, meistru, cechų ar vi sų ekonominių tarybų ekono mistu, viršininku. Pramonės planuotojo specialybę gali įsigyti visi pramonės ir kitų šakų darbuotojai, kurie ne turi aukštojo išsilavinimo ir nori dirbti ekonomistu, kurie nori praplėsti ekonomikos
SUSIVIENIJIMO VYRIAUSIUOJU 1*1 A
Ką man davė Vilniaus V. Kapsuko universitetas? Daug davė. Nors patirties ir turėjau, bet įgyjau daug naujų žinių, mokslų pamatų. Tuo sėkmingai vadovaujuosi savo darbe. Vyriausiojo bu halterio darbas sunkus, rei kalaujantis gilaus išmanymo: turi prisiminti daug įstatymi nių normatyvinių aktų, in strukcijų, nurodymų, opera tyviai spręsti įvairias iškilu sias problemas, o jų būna gana daug: darbas su ap skaitos kadrais ir kt. O kur gamybiniai pasitarimai, di rektorių tarybos, ūkinės vei klos analizės? Labai svarbus darbas su žmonėmis (o juk kas žmogus — tai charakte ris). Svarbus vyriausiojo buhal terio ekonominis darbas. Reikia nuolat sekti ir anali zuoti ūkinės veiklos rodik lius, stengtis juos gerinti, atlikti nemažą revizinį dar bą, užkertantį kelią neūkiš kumui. Be to, reikia sekti ir analizuoti visą atskaitomy bę (o ji kasmet didėja), pa dėti diegti ekonomines nau joves. Tačiau maloniai pasi junti, kaį jau yra sudaryta reikiamo laikotarpio ataskai ta, kai matai, kad ūkinės veiklos rodikliai yra geri. Gera jausti, kad tam tikra dalimi ir pats esi prie to
(vengiam šventės tuščiažie dės). Su Lašininiu ir Kanapi niu, fiktyviais jaunaisiais, Vengru-Daktaru, su deglais ir laužu (juk žiemos pabai ga), su studentų egzaminato rių pokštais ir... be alkoho lio. Paskutinį skambutį — su šventiniu aukuru, su Apei ga, ne tik Pramoga, su Liauriau pasisekusių mūsų šven čių problemos teoretikas P. Pečiūra, patekęs į kurią ge riau pasiekusių mūsų šven čių, nelaikytų jų nei „šunbaliu", nei „vėpscmėmis". (terminai iškalbingi, komen tarų nereikalaujantys). Kas to nežino, kad nere tas mūsų pirmakursis — tai medis be šaknų. Pavažinėji su juo po istorines-revoliucines, memorialines vietas, pa rodai architektūros, archeo logijos paminklų ir sužino jis..., kad „nieko nežinojo" — o tai jau žinojimo, išma nymo pradžia. Pradžia, ne turinti pabaigos. V. BACKAUSKAS Pramonės ekonomikos katedros docentas
prisidėjęs. .. Kai kam atro do, kad buhalterio specialy bė nuobodi — esą, ką jis mato tik dokumentus ir ai bes skaičių. .. Bet už tų skaičių pulsuoja gyvas gy venimas, veikia gyvi žmo nės. O problemos? Jų netrūksta. Svarbu turėti rei kiamos kvalifikacijos kadrų. O štai per 8 metus su LTSR Lengvosios pramonės ministe rijos paskyrimu į susivieniji mą atvyko vos vienas spe cialistas, baigęs Universitete buhalterinę apskaitą. Todėl siunčiame ir savo darbuoto jus mokytis, nepasitraukiant iš darbo. Ir tokių jau turime aštuonis specialistus, sėkmin gai baigusius aukštąsias mo-
žinias, pakelti savo kvalifika ciją ir t. t. Ekonomisto specialybė tin ka tiek vyrams, tiek mote rims. Todėl laukiame stojan čiųjų, kurie domisi humani tariniais mokslais, turi po linkį organizaciniam darbui. Norėtųsi, kad į minėtas spe cialybes stotų daugiau vyrų, nes šiuo metu apklausos duomenys rodo, kad į vado vaujantį darbą greičiau, lengviau iškyla ekonomistai, vyrai. Doc. R. URBANSKIENE Pramonės ekonomikos katedros vedėja
kyklas. Labai apgailestauju, kad buhalterio specialybę renkasi tik moterys. Many čiau, kad dar galutinai nesu tvarkytas ir buhalterijos dar buotojų atlyginimų reikalas palyginti su kitomis ekono minėmis tarnybomis, kur dar bo apimtis mažesnė ir ne to kia didelė atsakomybė. Dabar daug dėmesio ski riama normatyviniam gamy bos apskaitos ir kalkuliavimo metodui diegti. Šioje srityje jau nemažai padaryta, kai kurie to metodo elementai jau įdiegti, bet dar daug ką reikia padaryti. Tai atlikti padės skaičiavimo mašina ES-1022. Ir vis dėlto norėtųsi, kad buhalterio specialybę rinktų si kuo daugiau jaunimo. R. STADULIS „Drobės" susivienijimo vyriausiasis buhalteris
Buhalterinė apskai įdomus. Baigusieji buhalteri nės apskaitos ir finansų spe ta ir finansai cialybes gali dirbti ne tik Kauno vakarinis fakultetas ruošia kelių profilių spe cialistus, tarp jų finansų ir buhalterinės apskaitos. Kaip matyti iš fakulteto pavadini mo, mokslas vyksta vaka rais. Į fakultetą ateina mo kytis daugiausia dirbantys asmenys, tačiau ateina ne mažas būrys ir baigusių bendro lavinimo ir specia lias vidurines mokyklas. Ga mybininkai susiduria su bu halterio ar finansininko dar bu, o abiturientai apie juos žino labai nedaug. Dažnai buhalteriai ir finansininkai yra vaizduojami kaip „sausi" žmonės su didžiuliais aki niais ant nosies ir skaitytu vais po pažastimi. Iš tiesų buhalterio ir finansininko darbas yra gana įvairus ir
finansų sistemoje, bet ir vi sose liaudies ūkio šakose. Apie buhalterių ir finansi ninkų darbo profilį mintimis sutiko pasidalinti fakulteto absolventai „Drobės" vilnas gamybinio susivienijimo vy riausiasis buhalteris R. Stadulis ir Kauno rajono finan sų skyriaus viršininkas S. Jančiauskas. Manau, kad jų samprotavimai privers susi mąstyti ne vieną gamybi ninką, besiruošiantį studijuo ti ekonomiką, paskatins pasi rinkti buhalterio ar finansi ninko specialybę. Laukiame Jūsų Kauno va kariniame fakultete.
Doc. A. MIDVIKIENE, KVF Finansų ir apskaitos katedros vedėja I
XXX Dingusį studento pažymėji mą Nr. 800693, išduotą BGAK „Paslauga" siūlo MF studentei Vytei KAUKEUniversiteto studentams lais NAITEI, laikyti negaliojan vu nuo paskaitų laiku dirbti čiu. kombinate. Smulkesnę infor maciją teikia „Paslaugos" kombinato kadrų skyrius. Filologijos fakulteto An Prašome kreiptis: kombinatas glų filologijos katedros „Paslauga" L. Giros 41, tele kolektyvas nuoširdžiai už jaučia profesorių Albertą fonas 61-68-08, 62-59-27. STEPONAVIČIŲ dėl moti nos mirties. Matematikos fakulteto kolektyvas nuoširdžiai už jaučia Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos kated ros asistentą Vilių STAKĖNĄ dėl motinos mir ties.
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Taryblals studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 10122. Iškilioji spauda, t spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 1103. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Tiesos g. 1 «CoBeTCKHii cTyAeHT» — opran napntoMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbm, npotpKOMa opAenoB TpyAOBoro Kpacnoro 3naMeHn u ĄpyHtCu HapoAOB BHAsnioccKoro yHHBepcHTeTa hm, B. Kancyitaca. Ha ahtobckom gssnte. PeAaKTop H. BapanHHųKairre.
Nuoširdžiai užjaučiame Gamtos fakulteto IV kurso studentę Aušrelę KULINSKAITĘ dėl mylimos ma mytės mirties. Grupė draugi kuratorius
Redaktorė J. VARAPNICKAITt