Visų šalių proletarai, vienykiVės!
CARVBIDIS scuoencAS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
SVARSTOME TSKP XXV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS
Pirmiausia reikėtų keletu žodžių tarti apie komjaunimo aktyvo patį aktyvumą aka deminio mokymo ir komunis tinio auklėjimo procese. Man atrodo, kad tūlas aktyvistas ne visada gerai suvokia, kas tai yra aktyvumas, ką ir kaip privalo daryti aktyvistas; o jeigu ir' žino, ką jis turi da ryti, tai ne visada daro, nes arba trūksta valios, arba no ro, nusistatymo, arba pomė gio, arba ir sugebėjimo, kurį, žinoma, norint galima dau giau ar mažiau išugdyti. Kalbant apie mūsų aktyvu mą, pirmiausia, reikia jį lai kyti būtinu komjaunuolio bruožu, nes kitaip mes netu rėtume ir teisės vadintis ak tyvistais. Apie tai labai tei singai buvo pasakyta ataskai tiniame TSKP CK Generali nio sekretoriaus drg. L. Brež nevo pranešime XXV suva žiavimui: „Niekas taip neiš aukština asmenybės, kaip ak tyvi pozicija gyvenime." Taigi, ką mes vadiname aktyvia pozicija, aktyvumu? Šis klausimas yra aktualus ir filosofine, ir pedagogine, ir psichologine, ir sociologine prasme. Į‘jį, deja, dažnai ne sugeba atsakyti per egzami nus daugelis studentų, nors ne vienas jų laikomas, ir pats save laiko aktyvistu. Vi suomeniniu aktyvumu vadi name komjaunuolio sugebėji mą reaguoti į visuomeninius reiškinius ir jo veiklumą, sie kiant tenkinti kolektyvo, o tuo pačiu ir savo, kaip šio kolektyvo nario, visuomeni nius poreikius. Tačiau akty vumui reikalingas ne papras tas veiklumas, o, pirmiausia
Už aktyvią komjaunuolio poziciją — drausminga veikla, antra — reikalinga komjaunuolio iniciatyva, trečia — būtinas jo savarankiškumas, toliau — būtinas kūrybiškumas, pasta bumas, įsitikinimų tvirtumas bei sugebėjimas protingai mąstyti, būti iš tikrųjų pro tinga asmenybe. Ar mūsų komjaunimo akty vas turi šiuos bruožus? Ma nau, kad į šį klausimą gali ma atsakyti tik teigiamai. Taip, mūsų komjaunimo akty vistai iš tikrųjų be galo daug stengiasi išvystyti tokią veik lą, kurios reikalauja viso ko lektyvo, viso universiteto in teresai. Mūsų aktyvistai yra parodę daug iniciatyvos, sa varankiškumo ir kūrybiškumo tiek akademinio mokymosi procese, tiek užauditorinėje meno saviveiklos, sporto ir mokslo veikloje, tiek vadi namojo trečiojo semestro darbuose, kitose srityse. Dau guma mūsų komjaunuolių — ir aktyvistų, ir tų studentų, kurie tuo vardu nesivadina, — turi tvirtus komunistinius įsitikinimus, yra paprasti, kuklūs, protingi vaikinai ir merginos. Kaip tik šiomis mūsų komjaunuolių savybė mis remdamasis, rektoratas, partinis komitetas, komjauni mo komitetas ir visuomeninės organizacijos Raporte TSKP XXV suvažiavimui drąsiai priėmė įsipareigojimą siekti tokios veiklos, kad X penk mečio pabaigoje ir 400 metų jubiliejui universitetas taptų pavyzdine komunistine aukš tąja mokykla respublikoje. Savaime suprantama, kad šiam tikslui pasiekti visų pir ma reikalingas komjaunimo aktyvo dar didesnis veiklu-
Tarybinis teismas — demokratiškiausias Partija visiems teismų orga nams, taip pat ir liaudies teismams, nuolat iškelia svar bius kovos su nusikalstamumu uždavinius. Apie tolimesnį socialistinio teisingumo ir teisėtvarkos stiprinimą buvo kalbėta ir TSKP XXV suva žiavime. Tai ypač liečia liau dies teismų veiklą, nes prak tika rodo, kad jie yra pa grindinė tarybinės teismų sis temos grandis — nagrinėja daugiau kaip 95 proc. visų civilinių ir baudžiamųjų by lų pirmos instancijos tvarka, yra labiausiai priartinti prie plačiųjų liaudies masių, vyk do plačią teisinę propagan dą ir teisinį piliečių auklėji mą. Tai, kas paminėta, aiš kiai rodo, kodėl šiems teis mams partija ir vyriausybė skiria tiek daug dėmesio. Per liaudies teismus visuomenė dalyvauja kovoje su nusikals tamumu, per liaudies tarėjus — šalies valdyme. Taip įgy
j 1976 m. balandžio 9 d. Į ( Nr. 13 (955)
Balandžio 2 d. univer sitete vyko komjaunimo aktyvo mokymas tema „įvykdysim TSKP XXV suvažiavimo nutarimus". Pranešimus padarė univer siteto komjaunimo komite to sekretorius H. Ramo nas, LLKJS Vilniaus mies to Lenino rajono komite to pirmasis sekretorius R. Kutas, Finansų ir apskaitos fakulteto komjaunimo biu ro sekretorius G. Kalčinskas. Aktyvo mokyme kalbas taip pat pasakė partijos universiteto komiteto sek retorius K. Poškus, pro rektorius mokymo reika lams B. Sudavičlus. Spausdiname kiek su trumpintą drg. K. Poškaus kalbą, pasakytą aktyvo mokyme.
vendinami V. Lenino nurody mai apie plačiųjų liaudies masių įtraukimą į valstybės reikalų tvarkymą. Visuome nė kovoje su nusikalstamumu dalyvauja, be liaudies tarėjų, ir kitokiomis formomis: tai visuomeniniai kaltintojai ir gynėjai teisiamuosiuose po sėdžiuose, liaudies teisėjų ir tarėjų ryšiai su nepilnamečių reikalų ir jaunimo įdarbinimo komisijų aktyvu, draugiškai siais teismais, liaudies drau govėmis ir kt. Liaudies teismai, kaip ir vi si kiti, organizuojami ir vei kia pagal socialistinio teisin gumo principus, kaip antai: renkamumas, nepriklausomu mas ir klausymas tik įstaty mo, bylų nagrinėjimo kole gialumas, atsiskaitymas tiems, kas juos yra išrinkę, užtikri nimas gynybos kaltinamajam, teisėjų ir tarėjų lygios teisės, nagrinėjant ir sprendžiant by las, priimant nuosprendžius
mas, aktyvumas su visais sa vo bruožais. Mums pirmiausia reikalinga griežta ir sąmoninga draus mė. Aktyvas turi būti ne tik pats drausmingas, bet ir pa siekti, kad jo vadovaujamo kolektyvo nariai būtų draus mingi. Deja, šioje srityje dar yra nemaža apleistų dirvom). Mūsų aktyvistai, padėję ran ką ant širdies, tikrai negali pasakyti, jog viską padarė, kad, pvz., be reikalo nebūtų praleidinėjami akademiniai užsiėmimai, kad studentai vi sur dalyvautų, kur privalo dalyvauti, kad jie laiku at liktų tai, ką privalo atlikti. Aš manau, mes visi puikiai suprantame, 'kaip mums -rei kalinga drausmė, tik, deja, ne visada mums pakanka ryž to ir principingumo pareika lauti jos iš savęs ir savo draugų, tik ne visada mes suprantame, kad nuo smulkių drausmės pažeidimų lengva pereiti prie sistemingo ne drausmingumo. Taigi, aš ir norėčiau paagituoti gerbia mus aktyvistus ir visus kom jaunuolius, visus studentus būti principingesniems ir reiklesniems sau ir draugams. Patikėkite, nuo to nei jūs, nei jūsų draugai nė kiek nenu kentės, o atvirkščiai — tik išloš. Nuo to išloš ir studen tų kolektyvas, ir apskritai vi suomenė. Kad iš tikrųjų mes kartais esame neprincipingi, nereik lūs sau ir draugams, rodo to
kie pavyzdžiai, kaip kai ku rių komjaunuolių nepri-ncipinga pozicija nacionalistiškai nusiteikusių asmenų ir religininkų atžvilgiu, per daug at laidus ir liberalus draugų vertinimas už prastą akade minį pažangumą, už nedera mą elgesį visuomenėje, už girtavimą įvairiomis progo mis ir visai be progų ir t. t. Labai didelis pavojus tyko aktyvistų ir iš kitos pusės. Ne paslaptis, kad tūlas kom jaunuolis, draugų išrinktas į vadovaujantį postą, tapęs ak tyvistu, kartais ima nosį riesti, iš aukšto žiūrėti į savo draugus, susvetimėti ir atsi riboti nuo jų. Suprantama, taip lengvai galima tapti ne vykėliu biurokratu, tuščiu pa sipūtėliu, karjeristu, kurių, deja, mūsų gyvenime dar pa sitaiko. Mūsų būsimam aukštos kvalifikacijos specialistui, kad jis būtų vertas tikros asme nybės vardo, asmenybės, ku rioje -būtų įsikūnijusi anks tesniųjų kartų teigiama pa tirtis, trūksta kartais ne tik principingumo, bet ir inicia tyvos, ir savarankiškumo. Ir studentai, ir dėstytojai gerai suprantame, kaip svarbu, kad žmogus, kaip sakoma, galvą ant pečių turėtų, o ne žvalgytųsi dėl kiekvienos smulk menos j kitus ir lauktų ko mandos iš aukščiau. Tuo tar pu kaip dažnai mums dar pritrūksta „kvapo" studijuoti per semestrą, o ne tik per egzaminus, kaip dažnai mes savo iniciatyva nė gramo ne viršijame nustatyto minimu mo mokslo ir visuomeninės veiklos srityse! Kaip dažnai mes pasiduodame kvailai kitų
bei sprendimus. Šie principai ne tik paskelbti, bet ir garan tuojami įstatymų; pirmiausia — TSRS ir sąjunginių respub likų konstitucijų. Liaudies tei sėjai ir tarėjai, spręsdami ir nagrinėdami bylas, privalo griežtai laikytis socialistinio teisėtumo, visapusiškai išaiš kinti ir ištirti visas bylos ap linkybes. Tai sunkus ir sudė tingas darbas. M. Kalininas sakė, kad teisėjas liaudies akivaizdoje sprendžia ginčus, kaip geras dailininkas moka nutapyti puikų peizažą, taip ir prityręs, politiškai išsilavi nęs teisėjas išryškina tuos vi dinius procesus, kurie vyksta mūsų šalyje. Teisėjai pašauk ti kartu su tarėjais saugoti socialistinę santvarką, socia listinę ūkio sistemą, socialis tinę nuosavybę, įmonių, įstai gų ir organizacijų teises ir teisėtus interesus, gina pilie čių turto, buto, darbo, poli tines ir kitas teises bei tei sėtus interesus. Visiškai kitokia padėtis yra buržuazinėse šalyse. Čia teis mas yra viešpataujančios kla sės rankose, jis sudarytas an tidemokratiniais principais. Buržuazija, norėdama nuslėp ti buržuazinio teismo klasinį
pobūdį, bando teismo išorei suteikti demokratinį bruožą, bet tai ir lieka tik išoriniu bruožu. Jau vien tai, kad buržuaziniai teisėjai yra ski riami valdančiosios klasės, o ne renkami, kad teisėjai yra iš kapitalistų, rodo, kieno in teresus jie gina. Net ir ten, kur teisėjai formaliai ir ren kami, tokie rinkimai tėra vie nas iš paskyrimo būdų. Teis mų kova prieš bet kokį pa žangų judėjimą, susidoroji mas su komunistais, revoliu cionieriais, kovotojais už tai ką rodo buržuazinio teismo reakcinį pobūdį, jo tarnavimą išnaudotojų saujelei. V. Le ninas rašė, kad buržuazinis teismas dedasi ginąs tvarką, o iš tikrųjų yra aklas, rafi nuotas išnaudojamųjų slopini mo įrankis, ginantis pinigų maišo interesus. Teisėjo pa reigos dažnai perkamos, o teisingumas yra biznio daly kas. F. Engelsas rašė, kad Anglijos prisiekusiųjų teis mas, kaip labiausiai išbaigtas, yra melo ir amorališkumo viršūnė, teisėjai, kaip ir pri siekusieji posėdininkai, patys yra turtingi, jie rekrutuojami iš viduriniosios klasės, ir to(N ūkei ta į 2 psl.)
Kazy:; POŠKUS LKI' universiteto komiteto sekretorius
įtakai! Todėl ir studijos, ir visuomeninė veikla, ir mora lės normų bei principų lai kymasis tais atvejais virsta ne pasitenkinimu, ne laisva veikla, o savotiška prievarta, kurią mes patys sau užsi krauname ir kurios imame nekęsti. Todėl, tur būt, ir skubame iš auditorijos iš smukti, dėstytojui dar nespė jus užsičiaupti po paskaitos, skubame, patys nežinodami, kur ir ko — kad tik grei čiau atsiskyrus nuo grupės, nuo kurso, nuo kolektyvo, kurio iš esmės dažnai ir ne būna sukurto. Nebūna sukur to dėl to, kad mūsų aktyvis tai dažnai ir nežino, kaip jį kurti, ir, atvirai sakant, mes, dėstytojai, kuratoriai, kom jaunimo komitetas jiems čia ne visada ateiname į pagal bą. Vis dėlto, manau, kad kuratorius, dėstytojas čia, tur būt, negali ir neturi daryti to, ką privalo padaryti kom jaunimo aktyvas — t. y. for muoti kolektyvą, kelti jo na triams principingus reikalavi mus, kad paskui, sekančiame etape, visas kolektyvas, o ne .tik aktyvistai, kiekvieno sa vo nario paklausių — ką, mielasis, padarei kolektyvo labui; kad pagaliau ir patys kolektyvo nariai imtų iš sa vęs reikalauti prideramos veiklos ir elgesio. Taigi, man atrodo, jeigu norime turėti tvirtus grupių kolektyvus, privalome juos kurti, formuoti, nes savaime kolektyvas neatsiranda, savai me atsiranda tik laikinos ma žosios grupės, vadinamosios, kompanijos. Kurdamas kolek tyvą, aktyvistas visada priva lo atsiminti, kad tvirtas ko-
lektyvas bus toks, kuris ne tik kels tam tikrus reikalavi mus savo nariams, bet kuris taip pat plačiai išvystys vi suomenei naudingą bendrą veiklą — tai viena; antra — tikras kolektyvas privalo siekti bendro tikslo, naudin go visuomenei, kolektyvui. Aktyvistai turėtų itin rūpin tis ir tuo, kad komjaunuo liai būtų ruošiami perimti es tafetę iš vyresniųjų kartų. Populiarus yra teiginys, kad komjaunimas — partijos pir masis pagalbininkas ir jos rezervas. Tačiau nei pagalbi ninku, nei rezervu savaime jis taip pat netampa. Reikia jį ruošti tam. Todėl visų kom jaunuolių, visų aktyvistų vie nas svarbiausių veiklos ir asmenybės ugdymo uždavinių turi būti ruošimasis perimti šią estafetę iš komunistų, tapti Komunistų partijos na riais. Mūsų aktyvas šiam rei kalui turi skirti žymiai dides nį dėmesį; šiam reikalui efektyviau turi vadovauti ir komjaunimo biurai bei komi tetas. Asmenybės aktyvumas, apie kurį kalbėjo suvažiavime draugas L. Brežnevas, kom jaunuolio principingumas, vertinant gyvenimo, veiklos pozicijas bei poelgius, jo drausmingumas, kūrybišku mas, politinis idėjinis tvirtu mas ir atkaklus siekimas per imti vyresniųjų kartų laiko mą gyvenimo vairą į patiki mas, sugebančias ir protingas rankas — visa tai komj alini mui, jo aktyvui turi būti pir maeilės reikšmės tikslas ir už davinys.
BALANDŽIO 11 D: RINKSIME LIAUDIES TEISĖJUS mversiteto kolektyvas kandidate į Vilniaus miesto Lenino rajono teisėjus iškė lė A. Kvaraciejūtę. Kandidatė yra baigusi su pagyrimu mūsų Teisės fakul tetą. 1970 m. jii buvo išrink ta Ignalinos rajono liaudies teismo teisėja ir paskirta šio teismo pirmininke. A. Kvaraciejutė pasirodė kaip darbš ti, pareiginga teisėja, reikli ir gabi teisinio darbo oraanizatorė. Ji aktyviai dalyvau ja visuomeniniame gyvenime, skaito paskaitas, rašo j vie tinę spaudą, telkia pagalbą draugiškiems teismams, iš rinkta Ignalinos rajono DŽDT deputate, rajono valstybinių
Į ;
Įstaigų profsąjungos pirmi ninke. Balandžio 7 d. Studentų miestelyje jvyko susitikimas su kandidate. Ji jžanginiu žo džiu pradėjo FAF partinės organizacijos sekretorius J» Čičinskas. Su A. Kvaraciejūtės biogra fija supažindino partijos uni versiteto komiteto sekreto riaus pavaduotojas M. Sumi nąs. Teisės fakulteto docentas M. Maksimaitis papasakojo apie A. Kvaraciejūtės studijų metus ir visuomeninę veiklą universitete. Susitikime kalbėjo kandida tė j liaudies teisėjus A. Kvaraciejutė.
Balandžio 14 d. Aktų salėje (Čiurlionio 21/27) įvyks universiteto partinės organizacijos atviras susirinkimas „TSKP XXV suvažiavimo rezultatai ir universiteto parti nės organizacijos uždaviniai." Pranešėjas partijos universiteto komiteto sekretorius K. Poškus. Pradžia 15 vai. Registracija nuo 14.30 vai.
kusius trisdešimties laidų absolventus žvelgė iš vinječių jie patys, nusifotografavę kas prieš trejus, kas prieš tris dešimt metų. Nors ir ne visi 1274 įvairiu laiku baigusieji susirinko, bet kalbos netrūko. Ir ne vien jos. Minėtoji salė tapo liudininke įnirtingos linksmumo išradingumo ba talijos, kurioje susirėmė 1956, 1966 metų ir šiemetiniai (be penkių minučių) absolventai. Garbingą kovą, kuriai teisėjavo docentai H. Jonaitis, A. Misiūnas-Misiukas ir kiti 1946 metų gamybos fizikai (pir moji laidai), laimėjo baigusieji prieš 10 metų. Matyt, 33— 35-uose metuose fizikai pasiekia potencinį maksimumą. Tačiau nekrinta energijos kreivė ir visais sekančiais me tais. Tuo buvo galima įsitikinti užsukus sekmadienį į bai giamąjį Fi-Di vakarą. Nei dainoje, nei šokyje šįmetinia.ms pirmakursiams nenusileido tie, kurie su fakultetu atsisvei kino prieš trisdešimt metų. Fizikų dienos baigėsi, fizikų jaunystė tęsiasi.
L. CIBUTAVfClUS FF V k. studeųjas
K. RIMGAILOS ir E. STUMBRIO nuotraukose: viršuje — šiandien fizikų šventė, ir kviesliai užsuko pas filologus; LIK'o varžybų vedantieji doc. B. Kriščiūnlenė ir prof. A. Bolotinas; viduryje — pirmasis poka rio metų fakulteto dekanas doc. H. Horodničlus, fakulte
to auklėtinis akademikas J. Požėla, Lietuvos fizikų drau gijos pirmininkas prof. P. Brazdžiūnas, rektorius prof. dr. J. Kubilius, fakulteto de kanas doc. V. Kybartas; apačioje — universiteto prorektorius doc. J. Grigonis taip pat baigė šį fakultetą; fizikų teatras rodo premjerą.
„1975 METŲ SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO NUGALĖTOJO“
Pramonės ekonomikos fa kultete — V. Astrauskas, P. Prakapas, K. Vyšniauskas, P. Žebraus kas
Per septynerius mietus visi priprato, kad fizikai patriukš mauja vieną gražią pavasario dieną, o po jos — vėl ra mu, tik girdėt, kaip sprogsta pumpurai. Aštuntoji Fizikų diena virto Fizikų dienomis. Ir ne be priežasties. Šiemet fakultetas ruošiasi išskraidinti trisde šimtąją pokario metais jaunųjų specialistų laidą. Apie fi zikų „kepimo" vargus ir džiaugsmus pasakojo dekanas doc. V. Kybartas, atidarydamas šventę. Tuo metu kvieslių procesija (tradicinė) jau daužėsi j Sarbievijaus kiemo var tus. Su kaimo kapela ir kitais garso efektais ji atvyko už tikrinti Alma Mater židinį, kad fizikų blynai ir toliau bus neprisvilę, o filologes — kad dar yra loterijoje laimingų bilietų, kuriais galima išlošti vyrą fiziką. Įtikinėjimai pa veikė, ir vakare fakultetas, šiaip gana vyriškas, lūžo mer ginomis. Pirmasis vakaro akordas — eksperimentinės dra mos studijos 103 A spektaklis „Traukinys — gyvenimas". Šįsyk jis nuo A iki Z buvo fizikiškas: tekstas ■— III k. stu dento E. Tornau (o ne jo tėčio, kaip mano klystantieji), režisūra — jo paties, dekoracijos — ketvirtakursio J. Krivkos, aktoriai ir šviesos efektai — taip pat savi. Po spektaklio skambėjo diskoteka, sukosi loterijos ratas, veikė skubi fotoateljė. Daug kas įsiamžino tą istorinę die ną. O šeštadienį Aktų salės vestibiulyje į šventėn susirin-
V
pobūdžio, tačiau užtenka pa minėti žodį „fašizmas", ir da rosi aišku, kokia „demokra tinė" buržuazinė santvarka bujojo smetoninio viešpatavi mo metais, kaip buržuazija vykdė teisingumą, ką buržua ziniai teismai gynė. Tik toje valstybėje, kur teismas gina visos liaudies interesus, jis sudaromas tikrai demokratiniais pradais. Kaip tik toks yra tarybinis teis mas. Teismų sudarymas rinki mų keliu yra vienas iš pagrindinių tarybinės teismų
sistemos organizavimo princi pų. Rajonų (miestų) liaudies teisėjus renka, slaptai balsuo dami, piliečiai visuotinės, ly gios ir tiesioginės rinkimų teisės pagrindu penkeriems metams. Visi piliečiai, sulau kę pilnametystės rinkimų die ną, turi teisę, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, išsila vinimo, sėslumo, turtinės pa dėties, socialinės kilmės, rinkti liaudies teisėjus. Išim tį sudaro tik silpnapročiai (bepročiai), kurie tokiais pri pažįstami pagal įstatymus. Teisėju gali būti išrinktas pi lietis, turintis dvidešimt pen kerius metus. Šie įstatymo reikalavimai būtini tam, kad žmogus, spręsdamas kito liki mą, turėtų pakankamą gyve nimo patyrimą, be to, tokio amžiaus asmenys jau būna
baigę aukštąsias teisės mo kyklas arba aukštųjų mokyk lų teisės fakultetus. Džiugu, kad per kiekvienus rinkimus teisėjais renkami mūsų universiteto Teisės fa kulteto absolventai, kurie sėkmingai dirba jiems paves tą darbą, kai kurie iš jų vė liau tampa atsakingais kitų valstybinių, visuomeninių, mokslo ir mokymo įstaigų darbuotojais, gabiais kovos su nusikalstamumu organiza toriais. Be abejo, tarybiniai žmonės, kaip ir per kiekvie nus rinkimus, sekmadienį vieningai balsuos už iškeltus kandidatus į liaudies teisėjus, nes yra įsitikinę jų darbo svarba, jų veiklos reikalingu mu visiems. S. DVARECKAS TF vyr. dėstytojas
spec. 1 grupė. Mokslo kankimams suteikiama teisė ginti pusdiplomį. Tema — „Stu VIDURIO dentų greitasis nusileidimas ir jo rodiklių analizė". Čia, pasirodo, buvo turima omeny ŠYPSENOS studentų greitasis nusileidi mas į bufetą... Pramonės planavimo spec. MEDIUMAS 2 grupės merginos šauniai pusdiplomį tema .. .Iškviečiama pirmoji „au apgynė ka" — pramonės planavimo „Akių blizginimo technologi
jos pritaikymas paskaitų me tu". Darbo ekonomikos spec. III k. antroji grupė, pasiva dinusi „Darbistų unija DE 2", ne tik teoriškai apgynė temą „Tabuliatoriaus pritaikymas špargalkų gamyboje", bet ir praktiškai parodė kai kuriuos variantus. Šaunuoliai, tiesa? Nors ir kaip kibo komisi ja, nors ir papildomus klau
simus davinėjo, nors formu les užrašyti liepė — senjorai laikėsi išties garbingai. Teko pripažinti juos vertais pusdiplomių... Už geriausią pa sirodymą DE 1 grupei net tortą įteikė! Ir prie tikros komisijos sta lo taip laikykitės!
Tarybinis teismas demokratiškiausias (Atkelta iš 1 psl.) dėl yra šališki panašiems į sa ve ir iš prigimties vargingų jų priešai, šie žodžiai tinka ir dabartiniam buržuaziniam teismui. Imperializmo epocho je buržuazinis teismas stojo į nepridengtos sauvalės kelią, buržuazija visokiausiais bū dais stengiasi, kaip rašė V. Leninas, nusikratyti jos pa čios sukurto ir nepakenčiamu pasidariusio teisėtumo. Kai dėl buržuazinės Lietuvos, tai buržuazija irgi dievagojosi, kad teismas yra demokratinio
STUDIJŲ
A. JONUŠKAITĖ PEF III k. stud.
ŽENKLU APDOVANOTA GRUPE UNIVERSITETO DARBUOTOJŲ Matematikos ir mechanikos fakultete J. Bagdonas, D. Griškevi čius, H. Jasiūnas, L. Seliukaitė, Fizikos fakultete — B. Aleksiejūnas, G. Misiū nas, A. Orliukas, A. Sakalas, A. Sereika, J. Sinius, E. Žurauskienė, Chemijos fakultete — N. Karvelis, R. Kazlauskas, Medicinos fakultete — G. Kriaučiūnaitė, V. Padvaiskienė, J. Ramanauskas, V. Sirvydis, P. Tamošaitis, Gamtos fakultete — R. Gailius, C. Kudaba, S. Žeiba Istorijos fakultete — L. Jovaiša, S. Makauskas, Filologijos fakultete — E. Galnaitytė, S. Jasinevičienė, A. Piročkinas, L. Va leika, Z. Zinkevičius,
Finansų ir apskaitos fakul tete — B. Kilius, J. Laškovas, E. Meidienė, J. Tamošiūnas, Prekybos fakultete — A. Trapulionis Teisės fakultete — I. Nekrošius, J. Peokaitis, A. Vaitiekaitis, Administracijoje — A. Bačiulis, J. Gražys, V. Jarmašauskas, S. Leonavičie nė, O. Malikėnienė, A. Mika lajūnienė, B. Šakalys, C. Ter leckas, Bibliotekoje — R. Bieliauskienė, I. Čer niauskienė, A. Juraitė, L. Ostaščenko, Filosofijos katedroje — J. Karosas, Estetinio lavinimo kated roje — V. Aleksandravičius Fizinio auklėjimo katedro je — J. Daktaraitė, E. Paškevi čius, Mokslinio tyrimo sekto riuje — R. Šimkūnas
SMD darbymetis SMD konferencija — tiek dėstytojų, tiek studentų lau kiamas renginys, kuriame su muojami ilgo ir kruopštaus darbo rezultatai. Pramonės ekonomikos fakulteto studen tai sugeba gvildenti gana su dėtingas šiuolaikinės ekono mikos problemas, rasti pasiū lymų ir atsakymus į dauge lį klausimų. Ateina ir pel nytas jų darbo pripažinimas. Pirmojo laipsnio diplomais šiemet mūsų fakultete buvo apdovanoti: pramonės ekono mikos sekcijoje — III k. stud. O. Lisauskaitė už dar bą „Lietuvos TSR maisto pramonės gamybos struktūra ir jos tobulinimo kryptys" (mokslinė vadovė ek. m. kand. K. Prunskienė); darbo ekonomikos sekcijoje — V k. stud. R. Kovaliovaitė už dar bą „Darbo efektyvumo krite rijai ir jų taikymas, tiriant pramonės įmonių ūkinės veiklos rezultatus" (moksl. vad. doc. J. Ragalevičius); pramonės įmonių planavimo sekcijoje — IV k. stud. E. Voitechovskaja už darbą „Produkcijos kokybės gerini mo būdai „Audėjo" kombina te" (moksl. vad. doc. S. Mel nikienė). Antro ir trečio laipsnio dip lomai įteikti IV k. stud. I. Zupkaitei, IV k. stud. A. Kar pavičiui, IV k. stud. E. Dub* ko, IV k. stud. L. Utarienei ir kitiems. Kaip ir kiekvienais metais, konferencijoje dalyvavo sve čių iš Talino, Leningrado ir Kauno. Jie ne tik perskaitė savo pranešimus, bet ir prisi dėjo prie pokalbio apie SMD darbo organizavimą aukštosio se mokyklose. Apie tai kal
bėjo Leningrado Finansų ir ekonomikos instituto dėstyto jas O. Bušuevas, Kauno A. Sniečkaus Politechnikos insti tuto studentas A. Alvikas, mūsų fakulteto SMD moksli nis vadovas doc. J. Lapenas.
K. MORKUNAITE PEF IV k. studentė
J. BR1DŽIAUS nuotraukoje: darbo ekonomikos būrelio pirmininkė Z. Seiliūtė, doc. J. Ragalevičius, vyr. dėst. G. Samuolis, dėst. R. Kirlaitė, vyr. moksl. bendr. J. Marcin kevičienė, doc. Z. Gaigalienė ir doc. M. Krejeris.
Gamtos fakultete vienuoli koje draugijos sekcijų buvo perskaityti 153 pranešimai. Dešimt pranešimų padarė svečiai iš Rygos, Lvovo, Čer novicų universitetų bei Le ningrado Hidrometeorologijos instituto. Daugiausia praneši mų paruošė zoologijos ir hidrologijos - meteorologijos sekcijos (po 19), mažiausiai — geologijos (6). Pranešimus konferencijai ruošė 204 studentai. Tai pu sė SMD narių (iš viso jų yra 403), arba 39 proc. visų fa kulteto studentų. Džiugu ir pagirtina, kad į XXVIII SMD konferencijos darbą dar aktyviau, negu anksčiau, įsijungė jaunesnių kursų studentai ir netgi su vyresniaisiais pasidalino pri zinėmis vietomis. Pvz., geo logijos sekcijoje už praneši mą, kuriame buvo nagrinėja mas studentų mokslinių dar bų pobūdis ir turinys nuo I
iki XXVII konferencijos, pir ma vieta paskirta II k. stu dentams K. Sinkevičiui, E. Butėnui, T. Pakalniui, B. Mi siūnui (moksl. vad. geol.-min. kand. V. Skuodis). Jeigu ankstesnėse konferen cijose dar nemažai darbų tu rėjo referatų pobūdį, tai šie met smarkiai išaugo eksperi mentinių darbų skaičius. Pa sak fakulteto SMD mokslinės vadovės doc. D. Galvydytės, ypač pagerėjo studentų teo rinis pasiruošimas, darbų ko kybė, vis daugiau studentų įsijungia į mokslinę veiklą. Kaip tik tokiose konferenci jose studentai ir pajunta sa varankiškų mokslinių atradi mų džiaugsmą, demonstruoja moksliniame darbe savo jė gas. M. PESECKA1TE GI’ SMD narė
Rusų kalbos sekcijos stu dentų mokslinėje konferenci joje buvo perskaityta 20 pra nešimų. Šiemet ypač domėta si įvairiomis dabartinės rusų kalbos problemomis. Tai at spindėjo II k. stud. D. Balšaitytės, L. Malevič, trečiakursių J. Vasilevskajos ir V. Kalinkinos, pirmakursės D. Semėnaitės ir kitų pranešimuose. Su dideliu susidomėjimu vi si klausėsi mūsų svečių iš Leningrado universiteto pra nešimų. Penktakursės N. Aba kumovą ir O. Severiuchina supažindino su savo eksperi mentinės fonetikos darbais. Leningrado universitetas yra garsus Eksperimentinės fone tikos katedra, ir todėl mūsų viešnių pranešimai sukėlė to kį susidomėjimą: teko atsaky ti ir į daugybę klausimų.
Labai įdomūs, daug gerų žodžių susilaukę, buvo IV k. stud. E. Celunovos, III k. stud. V. Kavaliūnaitės prane šimai apie kalbos istoriją. IV k. -stud. R. Zurauskaitė ir III k. stud. R. Vaitkutė savo pranešimuose apžvelgė verti mų iš lietuvių kalbos į rusų problemas. Mūsų konferencijoje bandė savo kūrybines jėgas įvairių kursų atstovai, iš kurių net 5 buvo pirmakursiai. Daugybė įdomių ir išsamių pranešimų, įvairių savo tema tika ir sprendžiamom proble mom privertė daug svarstyti, lyginti. Garbinga I vieta atiteko II k. stud. A. Litvinui -už pra nešimą „Slavų ir baltų kalbų kurių-ne-kurių metalų pavadi nimai" (moksl. vadovė doc. L. Sudavičienė, moksl. kon sultantas prof. V. Mažiulis). Tikrai daug teko padirbėti Algimantui, kad jo praneši mas susilauktų daugiausia gerų atsiliepimų. Il-ąja vieta pasidalino IV k. stud. E. Celunova („XVII a. rusų k. giminystės terminai",
čių teorijos sekcija), S. Juk nai (Programavimo sekcija). Atsitiktinių procesų ir mate matinės statistikos sekcijoje buvo perskaityti . 6 praneši mai, bet vertinimo komisija pirmos vietos nutarė neskirti. Konferencijoje dalyvavo svečių iš KPI. Pažymėtina, kad KPI taikomosios matema tikos spec. III k. studentė J. Dubinskaitė buvo apdovanota antro laipsnio diplomu. Kodėl konferencijose do minuoja diplomantai? Priežas tis, tur būt, yra ta, kad vy resniųjų kursų studentai dir ba mokslinį darbą pagal indi vidualius planus, temos labai siauros ir iš įvairių sričių. Matyt, reikėtų įtraukti į dar Matematikos ir mechanikos bą žemesnių kursų studentus: fakulteto SMD konferencijoje leisti rašyti apžvalginius reveikė penkios sekcijos, ku feratyvinius pranešimus, su riose buvo perskaityta 40 daryti jiems atskiras vertini pranešimų. Kaip ir -praėju mo komisijas. Taiip galėtų ak siais metais, mokslinių dar tyviau dalyvauti SMD veik bų autorių dauguma — dip loje pedagoginio profilio stu lomantai. Jiems ir paskirtos dentai, tokio pobūdžio darbas visos pirmosios vietos: D. Ra jiems tikrai praverstų atei manauskaitei (Analizės ir geo tyje. Z. KRYŽIUS metrijos sekcija), Z. Kryžiui (Tikimybių teorijos ribinių MMF SMD tarybos pirmininkas teoremų ir tikimybinės skai
moksl. vadovė doc. L. Suda vičienė) ir II k. stud. V. Gal vanauskas („Bulgarų ir ru sų k. žodžių, suvedamų į vieną etimoną, besiskirian čių stilistiniu atspalviu, lygi namoji analizė", moksl. vad. fil. kand. S. Steponavičienė). III vieta atiteko; IV k. stud. R. Žurauskaitei (moksl. vad. doc. E. Galnaitytė), I k. stud. K. Vilimui (moksl. vad. fil. kand. S. Steponavičienė), III k. stud. A. Ananjevai (moksl. vad. doc. L. Sudavi čienė), II k. stud. D. Balšaitytei (moksl. vad. doc. M. Sivickienė). L. MILIAUSKYTE Fil. F. II k. studentė
1
V. VALClUKO nuotraukose matome intermedijų kon kurso nugalėtojus: viršuje — teisininkai, apačioje — Isto rijos fakulteto atstovai
Kasmetinis intermedijų va kar as-konkursas buvo (ir pa silieka toliau!) vienas įdo miausių Kultūros klubo ren ginių. Tai įrodo ir gausybė žiūrovų. Tik nežinia, kas čia kaltas, kad ne visi dalyviai susirinko (fizikai, matemati kai, filologai, kur jūs?). Gal būt, patys studentai abejin gai mosteli rankele, o gal reklamos trūksta? Šiemetinis konkursas meni niu lygiu pralenkė pernykš tį, dalyvių skaičiumi taip pat. Pastarieji aiškiau juto, ką rei kia rodyti ir kaip reikia ro dyti. Čia klasikiniu pavyz džiu galėtų būti Istorijos fa kulteto SEMT-as (studentų estradinių miniatiūrų teatras), konkurso laureatas. Tokiu principu suburta grupė turi didžiausias galimybes išreikš ti save. Kas ji iš esmės yra? Studentiška agitbrigada. Jeigu tokia grupė yra studentiška, vadinasi, ji turėtų rauti visas piktžoles iš studentų gyveni mo. Sąlygiškai tai pavadinki me turiniu. Jeigu ji agitbri gada, priemonės turi atitikti žanro specifiką. Sąlygiškai pa vadinkime tai forma. Taigi, turinys ir forma, arba kas ir kaip. Turėdami šitai omenyje, žvilgterėkim į Aktų salę ko vo 28-osios vakarą. Labiausiai nepavyko čionai tiems asmenims, kurie bet ku riuo būdu (tikslas pateisina priemones?!) siekė kuo di desnio efekto. Tik efekto. .. ir nieko daugiau. Pavyzdžiui, Prekybos fakulteto saviveikli ninkai kažkokiu būdu „suly dė“ į vieną gabalą Žemaitės personažą Untoką ir. .. gar sųjį epizodą iš „Kaukazo be laisvės" filmo. Pačiam Untokui nieko neprikiši. Už šį vaidmenį Giedra Zubrickaitė gavo prizą, bet „Kaukazo be laisvė". .. Žiūrovai tikėjosi, kad ši daug sykių samstyta ir išsemta trijulės scena iš fil mo bus bent truputį atmiešta studentiškomis aktualijomis. Deja, aktoriai žūtbūtinai siekė tiksliausios kopijos. Tai-
Sis tas apie juoką gi, toks derinys buvo grynas paradoksas ir visai nejuokin gas, o graudus. Kūrybinės ugnelės pritrūko ir Medici nos fakulteto atstovams. Kaip ir prekybininkai, jie pasirin ko inscenizaciją (V. Žilinskai tės „Prie dangaus vartų") Tiesa, jiems pavyko geriau, nes parodytas spektakliukas daugiau atitiko konkurso spe cifiką. Labai stokojo sceninės kalbos kultūros Finansų ir apskaitos fakulteto vedantysis. Ausį rėžte rėžė netaisyklingas kirčiavimas ir pan. Ne tik taisyklingai rašyti, bet ir kalbėti (ypač — scenoje) derėtų kiekvienam studentui. Šio fakulteto turėta visai ne blogų užmojų, bet trūko pro gramai santūrumo, lakonišku mo, takto. (Bėda ne ką, bet kaip). Jiems itin būdinga dau gelio konkurso dalyvių yda — perdėtas natūralizmas. Jeigu jau norima parodyti studen tišką bufetą, tai būtinai rei kalingas stalas, kėdės, tikri kefyro buteliai, plakatai su užrašais ir panašus rekvizitas. Bufetas tikrai neatplėšiama studento egzistencijos dalis, tai neginčytina tiesa. Ir nieko keisto, kad epizodas iš bufeto buvo vos ne kas antras konkurse. Tačiau buta forijos nepadarykime tikslu! (Forma tampa turiniu...) Šis epizodas geriausiai pavyko istorikams. Jokių dekoracijų, viskas savomis išraiškos prie monėmis — mimika, rankos judesiai, trumpa frazė. Neblogai pasirodė Pramo nės ekonomikos (II vieta) ir Gamtos fakultetai (III vieta). Jie aprėpė nemažai įdomių studentiško gyvenimo faktų, bet, apskritai, išrodė gana vienodai. Įdomesni ir originalesni šiame konkurse buvo teisininkai ir istorikai. Žiūri
pirmiesiems paskyrė garbingą antrą vietą, o SEMT-ui antrus metus iš eilės suteikė kon kurso nugalėtojų vardą. Teisės fakulteto „Lyčių evo liucija, arba ateities vyras — kas jis?" patraukė veiksmo gyvybingumu ir temos aktualumu. Emancipuota, suvyriškėjusi moteris ir sumoteriškėjęs, tiksliau — subobėjęs vyras tampa vos ne specifiniu mūsų amžiaus bruožu. Taigi, labai vykęs nevykėlis — „ateities vyras" (atlikėjas Algis Kumža) ir juokino, ir graudino. Aštresnius momen tus dar labiau akcentavo pa sikartojanti dainelė „Vyrų šlovė nublanko.Labai vy riškai ir agresyviai ją daina vo keli vaikinai, atrodo, smarkiai susirūpinę nykstan čia šlove. Visai rimtai jais tikėjai, kai tvirtino: „Mums atstatyt ją reikės. .Norėtų si pirmakursiams teisininkams palinkėti neišbarstyt tos energijos, grupei neiširti ir kitais metais parodyti ne ma žiau įdomią programą. SEMT-o pergalė, berods, niekam abejonių nekėlė. Per nai susikūręs vadinamasis studentų estradinių miniatiū rų teatras Istorijos fakultete aiškiai žengia priekin. Šieme tinė jų programa lakoniška, subtili ir dar vieningesnė. Taigi, SEMT-as gerokai „suprofesionalėjo" ir neturėjo rimtesnių varžovų. Istorikų programą sudarė keliolika miniatiūrų iš studentiško gy venimo. Įdomiausios iš jų „Laša", „Bufetas", „Universi teto restauracija", „Mediu mas". Jungiamoji grandis — SEMT-o įkūrėjo, vadovo ir didžiausio jo patrioto A. Jancevičiaus nedideli komenta rai bei akomponimentas. Mi niatiūra, pasiekusi kulminaci
ją, tuoj pat užsibaigia. Jokio rekvizito, išraiškos priemonės kuo taupiausios! Jurgio Kochansko vaidyba stebino lankstumu ir- sodriu šmaikš tumu. Kiekvienas SEMT-ietis ne tik atlikėjas, bet ir kūrė jas! Dar vienas dalykas, ski riąs istorikus nuo kitų — daugmaž vienodai aukštas at likimo meninis lygis (geriau sia šių žodžių prasme). Todėl jų programa „Deja, bet taip yra" skambėjo tarsi puikaus muzikanto suderintas instru mentas. Ką ir kaip SEMT-as įkūnijo viename nedalomame gabale. (Atstovaudama Moky tojų namams, ši grupė res publikiniame agitbrigadų kon kurse užėmė ketvirtą vietą!) . Dar keletas minčių. .. Ar nevertėtų imtis Istorijos fa kulteto iniciatyvos ir SEMT-o pavyzdžiu Įkurti kiekviename fakultete panašaus kolekty vo? Kaip pasikeistų tradici niai kasmetiniai ir tarpfakultetiniai intermedijų vakaraikonkursai! Varžovų jėgos bū tų lygesnės, meninis lygis aukštyn šoktelėtų. O kaip yra dabar? Aha, konkursas.. . Kada? Poryt! Ilgai galvos ne sukant, „organizuojama" gru pė, ji ima panašesnį tekstą, jį inscenizuoja ar greitomis nustveria savo idėjų ir — tvarka! Konkursas pasibaigia, entuziastų grupelė, kitą sykį ir neblogai pasirodžiusi, su byra. .. Jeigu jos būtų „nuo lat veikiančios", tada fakul tetai galėtų „keistis" jomis, paįvairinti visokius vakarus ir t. t. Kasmetiniuose konkur suose mažiau būtų teatrališ kumo, pigaus juoko, efekto vaikymosi bet kuria kaina. Taigi, juokas dalykas rim tas. ..
Sigutė NEMEIKAITE
$ELWMMAV/)10\
Balandžio 2 d. įvyko stu dentų profkomiteto posėdis, Teisės fakulteto V k. stu dentas A. Čiurlys profkomi teto nutarimu atleistas iš pir mininko pavaduotojo pareigų ryšium su universiteto baigi mu. Naujais profkomiteto pir mininko pavaduotojais išrink ti: bendrabučių ir buities klausimams — Teisės fakulte to III k. stud. Albertas Trumpulis, organizaciniams klausimams — Istorijos fakulteto II k. stud. Romualdas Vosyliūs. Posėdyje dalyvavo Švieti mo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos respublikinio ko miteto instruktorė A. Karosaitė ir įteikė A. Čiurliui ko miteto prezidiumo Garbės raštą. Partijos komiteto na rys doc. I. Žeberskis įteikė A. Čiurliui universiteto Gar bės raštą. D. CESNAUSKYTĖ
Vyksta konkursas „Geriau siai dirbančiai bendrabučio tarybai išaiškinti". Nuo sau sio 19 dienos prasidėjo ant ras jo etapas, kurio tikslas — skatinti studentus palaikyti tvarką ir švarą bendrabučio kambariuose, lavinti studen tų estetinį skonį, tausoti vi suomeninį turtą, įtraukti bendrabučių gyventojus į vi suomeninę veiklą, kelti stu dentų elgesio kultūrą. Visuose bendrabučiuose įvyko vietiniai konkursai, iš aiškinti 3—5 geriausi kamba riai, jų sąrašai pristatyti uni versiteto profkomiteto buiti nei komisijai. Ji išaiškins ge riausiai besitvarkantį kamba rį universiteto bendrabučiuo se. Geriausio kambario gyven tojams bus suteikiama teisė gyventi bendrabutyje kitais mokslo metais, įteikiama gai relė „Geriausias kambarys" ir pereinamasis prizas — te levizorius. Universiteto studentų profkomitetas kviečia visus bend rabučių gyventojus aktyviai dalyvauti konkurse. A. TRUMPUOS taikingą programą. Skambėjo I visų pamėgtos diplomanto K.1 Surdoko, pirmakursių latvių dainos, daug juoko sukėlė II k. geologų intermedija.
GEOLOGŲ DIENA Balandžio 2 d. Gamtos fakulteto studentai ir darbuoto jai šventė geologų dieną. Prezidiume matėme fakulteto dekaną doc. R. Tarvydą, prof. J. Paškevičių, doc. S. Žeibą, doc. R. Gailių; geriau sius geologijos spec. studen tus — G. Rudnickaitę, K. Mikštą, I. Vazą, A. Balčiūnai tę, I. Calitę. Su geologijos vystymosi raida ir pasiekimais supažin dino prof. J. Paškevičius. Susirinkusieji žiūrėjo nuo-
PO DVYLIKOS METŲ Interklubas į vakarą su kvietė buvusius savo prezi dentus, narius. Jame matėme ir pirmąją prezidentę (1964 m.) S. Janutaitę — Lapins kienę, ir J. Ciumačenką, V.
Tas eilinis kovo šeštadienis tapo universiteto turistams neužmirštama diena: žiemos žygių uždarymas. J svetingus Tauragnų kultūros namus rin kosi vakaro šeimininkai ir svečiai iš VISI, KPI, VPI. Čia išskėstom rankom juos pasi tiko UTK pirmininkas J. Ši mėnas su grupe padėjėjų — klubo narių. Viskas paruoš ta, iškabinti stendai, pasako jantys apie žiemos keliones, jų sunkumus, džiaugsmus. Iš pradžių jaučiausi nelabai jaukiai, netgi svetima tarp laisvai besišnekučiuojančių, dainuojančių, juokaujančių studentų. Bet neilgai: labai greit patraukė nuoširdūs pa sakojimai apie žygius Koloje, Altajuje, Urale, Karpatuose. Protarpiais salėje gesdavo šviesos ir buvo demonstruo jamos spalvotos skaidrės. Žiū rėjau, klausiausi ir vis labiau pavydėjau savo naujiesiems draugams. Gal prieš savaitę, kalbėda ma su Jonu, truputį nusivy liau, išgirdusi žodžius: „Ne siekiame aukštų rezultatų. Mūsų devizas — sveikata ir poilsis". Vakaronėje supratau, kad poilsis poilsiui nelygu ir kad taip ilsėtis moka ne kiekvienas. 24 vai. — orientacinės var žybos. Miške prie laužo UTK
v•
Šiemet per žiemos atostoA. OBELIENI0TE 18as i daugiadienius kategori nius žygius buvo išvykusios 8 universiteto turistų klubo RYGOJE grupės: 87 studentai. PalyglIstorijos fakulteto mokslo Inus su praėjusiais metais — pirmūnų, SMD narių ir spor- Į *a* Rana daug. Džiugu, kad tininkų grupė viešėjo Ry-1 v*s daugiau grupių išeina į goję. I sunkesnius II—III sunkumo Mūsiškiai krepšininkai iš-1 kategorijų žygius, dalyvauja bandė savo jėgas su kolego-I^TSR turizmo pirmenybėse, mis iš Latvijos universiteto. I Išsiplėtė ir kelionių geograVaikinai nugalėjo šeiminin-1 dja: Altajus, Uralas, Chlbikus rezultatu 62:31, merginos I naL Karpatai. Šiuose kalnuogi patyrė pralaimėjimo kar-|se paliko slidžių vėžes unltėlį. Iversiteto turistai. Po varžybų paklaidžiojom I Lai mūsų pasakojimą ir pa po miestą, apžiūrėjome jolPddo šių kelionių dalyviai: įžymybes. I__________________ R. RAMULIONYTĖ I'
Kvietkauską.. . Netrūko prisi minimų apie klubo veiklą per praėjusius dvylika metų, A. RUDŽIANSKA1TE: linksmai šoko ir smagiai kvatojo įvairių kartų interMus maršrutas atvedė į klubiečiai. Užkarpatę... L. SKIRPSTO nuotr. Po nakvynės Nadvornos geležinkelio stotyje greitai pasiekėme savo maršruto pra džią — Bistricą, kurioje sto vi paminklas partizanams, 1944 m. žuvusiems kovoje su fašistais, Rafailoveco upelio vingiais kylame į Legiono perėją. Čia mūsų laukia jokiame žemėlapyje nepažymėtas siur prizas. Prie pat perėjos stūk so neseniai suręsta medkirčių trobelė. Patys medkirčiai dos niai pasakoja apie savo dar bą, o viena mergina net pa dainuoja keletą guculų dainų. Šturmavome Plaskaja kalną (1353 m). Visu grožiu aplink
pirmininkas skelbia taisykles: „Aplink šį laužą, pusės kilo metro spinduliu, dega 3 lau žai. Prie jų — kontroliniai punktai, kuriuos kiekvienas turi surasti ir ten užsiregist ruoti. Nugalėtojų laukia pri zai." Iš anksto galiu pasakyti, kad trečio laužo nerado niekas. ,,Visada sunkiausia šu rasti tai, ko iš viso nėra", — po varžybų pasakė vienas vi siškai nusiplūkęs dalyvis. Ryte apžiūrėjom Tauragnų kultūros namuose įrengtą T. Tilvyčio muziejų. Paskui mū sų laukė pati įdomiausia, nuotaikingiausia, įspūdingiau sia dalis — bobslėjaus var žybos. Gamtos sukurtai tra sai netrūko nei aukščio, nei staigių posūkių. Tiesa, plast masinės, lengvos rogutės daug kuo skyrėsi nuo savo „giminaičių" iš tikrų bobslė jaus trasų, bet sumanumo, drąsos, entuziazmo iš besivar žančių jos reikalavo nemaža. Iš visų einančių, važiuojan čių ir kūlversčiais riedančių trasą greičiausiai praskriejo' Jurgis Šeškus. .. .Atėjo metas atsisveikinti su svetingaisiais Tauragnais, galutinai išsiskirti su šiųmete žiema. G ADOMAITYTE E. BUTĖNO nuotr.
v
• •
Kai baig iasi žiemos žygiai J. VALIUKAITE:
kuo greičiau viską pamatyti savom akim: kedrų giraites, Mums, aštuonetui iš univer kur vietiniai gyventojai ateisiteto turistų klubo, šią žie na rinkti riešutų, galingus mą pasisekė: pamatėme toli maumedžius raudonais kamie mą laukinį kraštą Altajų, ku nais, sutikti mešką ar plėš ris gaisėja savo kalnais, eže riąją rosomachą rais, augmenija ir gyvūnija. Mūsų maršrutas buvo labai Dar prieš kelionę buvom gir įdomus. Teko važiuoti Ciujos dėję apie stebuklingas Alta traktu — tai pagrindinis Al jaus šaknis: maralą, raudoną tajaus kalnų kelias, jungiąs ją ir auksinę, kurios yra la mūsų šalį su Mongolijos bai vertinamos, naudojamos Liaudies Respublika. Sis ke kaip vaistas nuo visų ligų, lias, besitęsiantis 600 km, sugrąžina jėgas net labiau buvo pradėtas tiesti po Di siai pavargusiam. Troškom džiosios Spalio Socialistinės revoliucijos. Ciujos traktas praeina per kalnų tarpeklius, kerta audringas Altajaus upes. Grupė atliko trečios sunku mo kategorijos slidžių žygį kalnuose. Dažnai teko slides neštis rankose, nes didžiuliais akmenimis ar suledėjusia upe į viršų buvo nebeįmanoma šliuožti. Tada rišom prie ba tų „kates" — tai geležiniai dantukai, kurie, įsikibę į le dą ar akmenį, tave tvirtai laiko. Mes buvome prie aukščiau sios Altajaus ir Sibiro viršū nės Vakarinės Beluchos, ku rios aukštis 4506 m. Užvertę
spindėjo kalnų viršūnės. Stengėmės kvėpuoti kuo gi liau, lyg norėtume visą kūną prisotinti to svaiginančio ap samanojusių kėnių bei eglių kvapo. Štai ir paskutinis vin gis, netoli jau viršūnė. Kiek žemiau matome trobelę, iš kurios kamino kamuoliais veržiasi dūmail Mus draugiš kai pasitinka Ternopolio sportininkai, vaišina ukrainietiškais barščiais, o mes juos — lietuviška kaimiška dešra. Vakare — saviveiklos kon kursas. Ukrainietiškas dainas keičia lietuviškos. Rytojaus dieną, atsisveikinę su ternopoliečiais, atminimui pasikeitę adresais bei ženk liukais, patraukiame į Jasynią. Oras geras, slidės, nors ir aplūžinėjusios (ne kalnams
pritaikytos). Po keleto dienų pasiekiame ir Jasynią — Už karpatės turistų sostinę, kuri yra 650 m virš jūros lygio. Jasynios pavadinimas sieja mas su žodžiu „jasen" — uo sis. Į jų miškus, kurie ošė dabartinio miestelio vietoje, guculai atvarydavo iš kalnų avių bandas. Jasynioje gimė Tarybų Są jungos didvyris Oleksa Borkaniukas. Miestelio centre aplankome šio didvyrio pa minklą. Jasynioje gyvena daug liaudies meistrų. Čia yra 8 medžio drožėjų cechai, audžiami garsūs guculų kili mai, populiarus deginimas medyje — vienas iš seniau sių ornamentikos būdų. Toliau mūsų keliai vedė prie Goverlos. Žiemą į viršu-
galvas ir markstydamiesi nuo skaisčios saulės, stovėjome prie 2,5 km aukščio ledinės Beluchos sienos (žiūr. nuotr.), ne vienas troškome kada nors ten įkopti. Tiesa, alpinis tai šia siena kopia 11 parų, jie čia sugeba ir miegoti, ir valgyti, kol pasiekia savo tikslą. Mūsų rekordas buvo kuklesnis: pati aukščiausia ir sudėtingiausia perėja siekė 3 km aukščio. Mums užteko ir šito, nes ją šturmuojant pa kilo didžiulė pūga, kuri nie kaip nenorėjo mūsų praleisti per perėją. Laimė, viskas bai gėsi sėkmingai. Dingo dideli šalčiai, kurie buvo iki —45° C, prasidėjo sniegas bei pūgos. Dvi paras sėdėjo me palapinėje prie paskutinės Joldos perėjos. Per dvi nak tis vėjas supustė didžiulius sniego karnyzus, kurie švel niai švilpdami ėmė slinkti že myn, nusinešdami jonas snie go, didžiulius akmenis bei medžius, jei tik jų pasitaiky davo. Reikėjo sprukti tolyn. Kelionės sunkumai ir džiaugsmai mus visus labai suartino. Pajutome draugo ranką tada, kai ji buvo la biausiai reikalinga.
kalnę turistams kelias užda rytas, bet kas atsisakys pabu voti jos papėdėje, bent akims paklaidžioti po baltus jos šlaitus. Prie Goverlos plyti 3 tūkst. hektarų Cernaja Hora draustinis, kuris yra pats įdomiausias ir gražiausias Karpatuose, Jame auga bukai, kėniai, balteglės, labai retas tisos medis, gausit paukščių, žvėrių. Vasarą čia galima išvysti aksominį edel veiso žiedą. Bėga kilometrai. Štai ir Rachovas — Užkarpatės gu culų sostinė. Tai senas mies tas, rašytiniuose šaltiniuose jis minimas jau nuo 1447 m. Atrodo, ir kuprinės nesun kios, ir nuovargio nėra, bet tenka galvoti apie kelionę atgal.
je. Renkamės kaip visada — gerai plaukti vaikinus ir mer 1) pasą (priregistruotą), mas — balandžio 13 d. 18 20 vai. Filologijos fakulteto ginas vasarą (VII.5—VIII.31) 2) tris nuotraukas 4X5 (už vai. Fizinio auklėjimo kated padirbėti gelbėtojais. Mėnesi Šiandien KRAŠTOTYRININ 92-je auditorijoje. sienio pasui), roje. Klubo valdyba nis atlyginimas 80 rub., dir KŲ KLUBO svečias — Vals 3) dvi charakteristikas, bama kas antra diena nuo 9 4) pagal galimybę ir svei tybinės Plano komisijos atsa TARPTAUTINIŲ SSB NARIŲ iki 21 vai., apgyvendinama kingas darbuotojas ekonomi katos pažymėjimą. DĖMESIUI! kempinge. kos m. kand. Z. Markevičius Balandžio 13 d. 18 vai. j Drąsius, stiprius ir vikrius Kreiptis j universiteto kom PALANGOS GELBĖJIMO LLKJS VU komiteto — pasakos apie dešimtojo vaikinus KVIEČIA „Mokslo" 13 auditoriją kviečiami visų kviečia mokančius jaunimo komitetą. sekretorius penkmečio statybas Lietuvo STOTIS REGBIO KOMANDA. Priėmi būrių nariai. Su savimi turėti: LKP CK leidyklos spaustuvė 232600 Vilnius — MTP LAIKRAŠTIS EINA KAINA 2 KAP. REDAKTORIUS Tiražas 3900 egz. Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" REDAKCIJOS ADRESAS: NUO 1950 METŲ Užs. Nr. 1218 ALGIS KUSTA Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 20815 LV 09045