V N. Chruščiovui — 70 metų
ŠIAME NUMERYJE-
N. Chruščiovui—70 m. © Praėjusią savaitę universitete ©Universiteto savaitė © Litera tūrinis puslapis © Sportas ©Balandis — švaros mėnuo © Chemikų gyvenimas © Naujos knygos ©
Visu saliu proletarai, vienykitės! EINA NUO 1950 M. 1964 METAI BALANDŽIO 23 D. KETVIRTADIENIS
NR. 13 (482) KAINA 2 KAP.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
MASKVA, KREMLIUS
TSKP CK Pirmajam sekretoriui TSRS Ministrų Tarybos pirmininkui NIKITAI CHRUŠČIOVUI Brangusis Nikita Sergeje vičiau! Lietuvos Komunistų parti jos, visos lietuvių liaudies vardu siunčiame Jums, myli mam vadovui ir- bičiuliui, šir TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO dingą sveikinimą Jūsų 70-ųjų gimimo metinių proga. Mes žinome Jus, brangusis Nikita Sergejevičiau, kaip iš tikimą leninietį, kuriam bū dingas gilus tikėjimas liaudi mi, mūsų partijos jėga, tvir tumas, vykdant jos liniją, neDĖL TARYBŲ SĄJUNGOS DIDVYRIO VARDO sutalkinamumas komunizmo priešams, drąsa ir ryžtingu SUTEIKIMO DRAUGUI NIKITAI CHRUŠČIOVUI mas, įgyvendinant Komunistų partijos ir Tarybų Sąjungos Už įžymius nuopelnus Komunistų partijai ir Ta vyriausybės vidaus ir užsienio rybų valstybei, kuriant komunistinę visuomenę, stip politiką. Žmonija gerai žino, kad rinant ekonominę ir gynybinę Tarybų Sąjungos ga Jūs, vykdydamas išmintingą lią, vystant brolišką TSRS tautų draugystę, vykdant lenininę mūsų partijos politi lenininę taikingą užsienio politiką ir pažymėti ne ką, ne kartą bebaimiškai su laikydavote pasiruošusių paprastiems nuopelnams kovoje su hitleriniais gro įstumti pasaulį į termobran bikais Didžiojo Tėvynės karo laikotarpiu, suteikti duolinį karą imperialistų ran draugui Nikitai CHRUŠČIOVUI septyniasdešimtųjų ką. Metai, praėję po istorinių jo gimimo metinių proga TARYBŲ SĄJUNGOS partijos XX ir XXII suvažia DIDVYRIO vardą, įteikiant jam Lenino ordiną ir vimų, kai buvo visiems lai „AUKSO ŽVAIGŽDĖS“ medalį. kams ikvlduotas asmenybės kultas ir atkurtas lenininės vadovavimo normos, pasižy TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo mėjo didžiulėmis pergalėmis L. BREŽNEVAS Pirmininkas visose mūsų daugianacionali nės Tėvynės tautų gyvenimo srityse, kurių vaisiais naudoja TSRS Aukščiausiosios T arybos Prezidiumo si ir lietuvių tauta. Lietuvoje Sekretorius M. GEORGADZĖ nėra tokio žmogaus, kuris ne žinotų ----uaiapie L/cį, tą didelį darbą, Maskva, Kremlius ? 1964 m. balandžio 16 d. kurį dirbate Jūs. Nikita Serge-
K
į S
S
E
PRAĖJUSIĄ SAVAITĘ UNIVERSITETE A PASIRASE SUTARTĮ Birželio mėnSo ne už Balandžio 18 diepą Dotkalnų. Greit prasidės eg nuvoje buvo pasirašyta zaminai, po to... studen sutartis tarp aštuonių Kė tiška vasara. dainių rajono kolūkių ir universiteto studentų. Su Maskva, Kremlius tarčių pasirašyme dalyva Pirmajam TSKP CK sekre- vo visų fakultetų komjau toriui, TSRS Ministrų Tary nimo biurų sekretoriai ir bos pirmininkui drg. N. S. atstovai iš universiteto Chruščiovui. * • Komjaunimo komiteto. Vilniaus Valst. V. Kapsuko Kėdainių rajono kaimiš vardo universiteto kolektyvas sveikina Jus, brangus Nikita kojo partinio komiteto Sergejevičiau, 70 metų su sekretoriaus pavaduotojas kakties proga ir linki daug, drg. A. ČAPLIKAS pakal daug sveikatos, energijos gar- bėjo apie tai, kaip anksbingoje kovoje už taiką, už čiau rajone dirbo mūsų komunizmą pasaulyje.
jevlčiau, vystant mūsų šalies pramonę, žemės ūkį, mokslą ir kultūrą, keliant tarybinių žmonių gerovę, įgyvendinant komunizmo 'statybos progra mą. Galingo mūsų šalies ekono mikos ir kultūros klestėjimo laidas yra Lenino partijos va dovavimas, neišardoma broliš ka TSRS tautų draugystė, ku riai stiprinti Jūs atiduodate visas savo jėgas. Su bolševikiniu nesutaikinamumu Jūs kovojate prieš viso kio plauko oportunistus, prieš revizlonistus, dogmatikus ir sektantus, kurie nukrypsta nuo leninizmo, mėgina dezor ganizuoti tarptautinį komunis tinį iir darbininkų judėjimą. Jūsų nuosekli ir giliai princi pinga pozicija kovoje prieš
Kinijos Komunistų partijos vadovų skaldytojišką veiklą, už tarptautinio komunistinio judėjimo susitelkimą, remian tis didžiaisiais marksizmo-le ninizmo principais, susilaukia karšto visų tarybinių žmonių pritarimo ir visapusiškos pa ramos. Brangusis Nikita Sergejevlčiau, komunistai ir visa Lie tuvos liaudis glaudžiai susitel kę apie mūsų partijos lenininį Centro Komitetą, brangiąją Tarybinę vyriausybę. Mes už tikriname Jus, kad nepagailė sime jėgų ir energijos visos liaudies kovoje už komunisti nės visuomenės sukūrimą. Iš visos širdies linkime Jums, brangusis Nikita Serge jevičiau, geros sveikatos, ilgų gyvenimo metų ir vaisingos
♦x«x*
K,
Žmogaus kultūra ir estetika
Žmogų puošia viskas: ir drabužiai, ir kultūringas elgesys namuose ir viešose vietose, taktiškumas ir net kalba. Apie visą tai ir kalbėjo FMF matematikos specialybės I kurso IV grupės studentai susirinkime „Žmogaus kultūra ir es tetika“. Iš pradžių buvo išklausyta daug pasisakymų. Klau simu,, Pagarba —■ kultūringo elgesio pagrindas“ pasisakė B. Gelažiūtė. Išnagrinėjusi eilę opių, šį klausimą liečiančių pavyzdžių, užleido vietą diskusijoms. Po to — S. Janušaus kaitės pasisakymas. Daugiausia buvo liečiama tema „Tak tas — pagarbos palydovas“. Pasisakymą papildė eilė grupės draugų. Taip pat buvo kalbama ir apie kalbos grožį, ir apie kultūringumą. Apie tai nuoširdžiai kalbėjo gruporgė VI. Gudanavičiūtė. Daug ką reiškia žodis draugas. Tačiau ne visi moka branginti draugystę. — šiame susirinkime buvo kalbama ir apie tai. Po pasisakymų sekė diskusijos. Dėstytojas Nagelė atsakė į susirinkimo metu iškilusius klausimus. Norisi baigiant pami nėti Makarenkos žodžius: „Mokėti vaikščioti, mokėti stovėti, kalbėti, mokėti būti mandagiu — tai ne menkniekis“.
studentai. Geru žodžiu A. Čaplikas paminėjo filolo gus, talkininkavusius Kė-| dainių rajono kolūkiuose, Apie universiteto stu-j dentų gyvenimą, tradici-B jas, papasakojo universite-8 to Komjaunimo komiteto! sekretorius drg. Just. KA-| ROSAS. g Dalyvaujantiems sutar-g čių pasirašyme universite-S to nusipelnęs dainų ir šo-S kių liaudies ansamblis bei! estradinis orkestras suren gė gerą koncertą.
FMF I kursas, M. SNIEGAITYTE
veiklos visos žmonijos šviesios ateities — komunizmo vardan. • LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETAS LIETUVOS TSR AUKSCIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA
---------- x--------- -
GARBINGI
APDOVANOJIMAI Balandžio 17 d. Čekoslova kijos Socialistinės Respublikos prezidentas A. Novotnas, Ru munijos Liaudies Respublikos Ministrų tarybos pirmininkas J. Maureris, Mongolijos Liau dies Respublikos Ministrų ta rybos pirmininkas J. Cedenbalas, Vokietijos Demokratinės Respublikos Valstybės tarybos pirmininkas V. Ulbrlchtas, Bulgarijos Liaudies Respubli kos Ministrų tarybos pirmi ninkas T. Živkovas įteikė draugui N. Chruščiovui aukš čiausius savo valstybių apd'ovanojimus. Draugas N. Chruščiovas nuoširdžiai padėkojo už bro liškųjų šalių suteiktus garbin gus apdovanojimus. Iškilminga ceremonija vyko Didžiųjų Kremliaus rūmų Je katerinos salėje, dalyvaujant TSKP Centro Komiteto Pre zidiumo nariams ir kandida tams į narius, TSKP CK sekretoriams, TSRS Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo Pirmininko pavaduotojams ir kitiems oficialiems asme nims. TASS-ELTA
g
*
Rektorius, SVEČIUOSE — LATVIAI Partinio komiteto sekretorius, Vietkomo pirmininkas, Balandžio 19 musų studentų svečiai — Daugpilio Komjaunimo komiteto Pedagoginio instituto ateistai.' Susitikime, kuris įvysekretorius ko centrinių rūmų Aktų salėje, svečiai papasakojo IŠ REKTORATO apie instituto studentų gyvenimą, savo darbą. POSĖDŽIO Panašia tema kalbėjo ir mūsų studentai. Balandžio 18 dienos Po to svečiai aplankė universiteto studentų kavinę. bendrabučių administrato Čia iki vėlyvo vakaro Daugpilio ir mūsų studentai rių posėdyje buvo nu kalbėjo apie studijas, draugystę. Ilgai aidėjo studen spręsta sustiprinti kontro tiškos dainos. lę universiteto bendrabu Latvių studentai išvažiavo, bet gimusi studentiška čiuose. draugystė niekada neužsibaigs.
Sesija jau netoli. . .
J. GIRDVAINIO auetr.
.
Tarybinis studentas
1964 m. balandžio 23 d.
JllllllllllHllllllilIilBIliliffllIlIlIlIlIlIlIilIlIlIililIlIiBmilllllllllllliffiim
CHEMIKAI J:3V~"
I
•
•
Į
i
III
i
IW
tm
i
iii
i
rrį
i
.. „7-q-u. .ą-rm^F
, .i,ig,w
Ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime
Trečiakursės I. šiušaitė (kairėje) ir E. Valeikaltė ruošiasi refrektometriniu būdu nustatyti garų sudėtį. O į kalbas leistis nė nemė Pavasario sau lė vis dosnes gino. Vienas kitas pratarė ke niais spindu letą šykščių žodžių. Tačiau nereikėjo nė žodžių. liais apdovano ja žemę. Sunku Atsargūs judesiai, pilstant tokiomis dieno chemikalus, susikaupę veidai mis klausyti kalbėte kalbėjo, jog dirbti nė lengva. paskaitų arba ra Neilgai svečiavausi pas dirbti laborato chemikus, bet užteko ir to, rijose. Sunku, kad susidaryčiau gerą nuo monę apie šiuos studentus bet. . . (žiūrėkite nuotraukas). Chemijos fa Svečiavausi ir pas antro kulteto labora kurso technologus. Lygiai to torijose girdisi kia pati darbo nuotaika ir įprastas darbo pas juos. Auga geri didžiosios che triukšmas. mijos kadrai. Kai aš Įėjau R. MACIUKAS į laboratoriją, kur dirbo tre čio kurso che mikai - techno logai, visi, pa matę fotoapa ratą, lyg susi tarę, nusisuko. Vargais ne galais pavyko užfiksuoti kelėtą darbo mo Vyksta reakcija. Įdėmiai jos mentų. eigą seka G. Bliūdžius. V. MARCINKEVIČIUS
KOVAS Didžiulė sniego vaza sudužo. Ir juodos pažiro skeveldros. Upokšnių neskaidomo džiaugsmo priežastis — Pavasario vardas. Žiemai Išeinančiai — palydos — Pailsę nendrynų ir medžių balsai Ir girdi, rodos, parskridusius vieversius, Nors jie dar — kely. O liūdi sniegas, Kad negražus, Ir skuba ištirpti. — Ir pirmas žingsnis Per žemės drėgnumą. Ir sapnai šviesūs, Pasinėrę žiedlapių pusnyje. ir gera. Kad vėjas žaidžia mergaitės plaukais.
GERBIAMIEJI DRAUGAI! Neseniai buvau univer sitete, tėvų susirinkime. Širdingai dėkoju už pa kvietimą. Nesitikėjau bū ti tarp tokių žmonių, to kioje didelėje draugiškoje šeimoje, susipažinti su stu dentų gyvenimu. Man la bai patiko gražūs ir puikūs kambariai, aprūpinti vi sais patogumais. Noriu nuoširdžiai padėkoti Rek toriui, dekanams, profeso riams, komjaunimo orga nizacijai, dėstytojams už rūpinimąsi mūsų vaikais. Jūs negalite įsivaizduoti, koks man džiaugsmas tarp tokių žmonių. Noriu pa pasakoti apie savo gy venimą. Gyvenau labai skurdžiai. Septynių me tų jau dirbau svetimiems. Išdirbau trisdešimt metų. Tai buvo labai sunkus gy venimas. Nuo mažens ga niau, kruvinomis kojomis
vaikščiojau po ražienas. Niekas manęs neatjautė, neleido mokytis. Teko dirbti pas buožes. Karas. 1943 metais žuvo vyras. Likau su trimis vaikais, o ketvirto laukiau. Likau be jokios pastogės. Vaikus buvo labai sunku išlaikyti, tačiau visaip gynėmės nuo bado. 1944 metais gimė ketvirtas vaikas, dukra, kuri mokosi Jūsų univer sitete. -u ' Aš galvojau, kad mano vai kams bus toks pat skur das, kaip ir man buvo, bet, Tarybų valdžiai už ėjus, mano vaikų gyveni mas tapo kitoks. Tarybų valdžia ištiesė pagalbos ranką mano vaikams. Man labai džiugu, kad mano dukros gyvenimas visai ki toks. Iš mažens ji pajuto Tarybų valdžios pagalbą. Būdama trylikos metų, ji buvo išvykus į pionierių
Praeitą antradienį III kur so prekybininkai susirinko i grupės komjaunimo ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą. Ataskaitą už nuveiktą dar bą per ataskaitinį laikotarpį padarė grupės sekretorė Skarinaitė. Ji pažymėjo, kad per ataskaitinį laikotarpį buvo daug padaryta, kad pakiltų grupės studentų politinis-idėjinis lygis, kad pagerėtų moks lo pažangumas. Pravedlme susirinkimą tema ,,Dėl TSKP CK laiško KKP“, Įvyko susi tikimas su universalinės par duotuvės darbuotojais, buvo aplankytas (ir aptartas dramos teatro spektaklis „Tai buvo Irkutske“, suruošti pasikalbė jimai „Kaip grupės studentai ruošiasi žiemos sesijai“ ir „Aš ir mano grupė“. Grupės ini ciatyva studentų kavinėje bu vo suruoštas susitlkimas-vakaras su kompozitoriumi Juzeliū nu ir muzikologu Yla: Svars tėme studentus, kurie be patei sinamos priežasties praleidinėja paskaitas. Kiekvieną mėne sį grupės studentai dalyvavo
parduotuvių inspektavimo rei-ninku, kaip A. Lukoševičius, duose. J. Skavinaitė, G. Aršsikytė. V. Čaplikas ir kt„ kurie vi Po ataskaitinio pranešimo sada sąžiningai atlieka jiems vyko diskusijos. Draugai siū pavestus Įpareigojimus. Ki lė, kaip geriau organizuoti tiems draugams reikėtų pasi darbą grupėje. Ne paslaptis, mokyti iš mūsų visuomenlninkad mūsų darbe dar daug trū kų. kumų. Buvo nutarta, jog prieš Susirinkimui baigiantis, bu kiekvieną susirinkimą visi pa įvertintas grupės darbas siruoštų kalbėti, tada pagyvės vo ataskaitinį laikotarpį ir diskusijos, susirinkimai taps per išrinktas grupės sekretorius. įdomesni. J. DAUKŠEVICIUS Fakulteto pirminės komjau prekybos spec. III k. nimo organizacijos sekretorius ----------- X----------- < drg. V. Čaplikas pažymėjo, kad grupė dar neaktyvi, ne visi komjaunuoliai lanko susi rinkimus, daug kas nesidomi grupės darbu. Jo nuomo ne, teatrų, parodų ir kt. priemonių grupinis lankymas vienu metu yra netikslingas, Balandžio 15 dieną ekono nes ne visiems sutartas laikas yra patogus. Drg. Čaplikas mikos mokslų fakultete įvyko siūlė ruošti aplankytų prie susitikimas su Lietuvos koope monių aptarimus grupėje ta ratyvų sąjungos pirmininku da, kai visi komjaunuoliai bus drg. Jankausku. Susitikimą organizavo prekybos ekonomi jas aplankę. kos katedra. Mūsų grupėje yra aktyvių Drg. Jankauskas papasako komjaunuolių — visuomeni- jo susirinkusiems prekybinin kams, kokią vietą Lietkoopsą junga užima kitų organizacijų tarpe, kokias funkcijas ir už davinius ji vykdo, supažindi no studentus su kooperacijos perspektyvomis, pabrėžė skir šeštadienio laukėm nekantraudami — pirmąkart šven tumus valstybinėje prekyboje čiama proforgo diena žadėjo daug įdomaus. ir kooperacijos sistemoje. Ir štai šeštadienio vakare į gamtos fakultetą rinkosi ekonomistai, gamtininkų svečiai. Visų veidai linksmi, visi Po to drg. Jankauskas atsa nekantraudami laukia diskusijų. kė studentams į pateiktus Apie atsakingą proforgo darbą papasakojo aspirantas juos dominančius klausimus A. Levickas. Jis kalbėjo apie tai, kad grupės pažangumas, apie Lietkoopsąjungos siste ma ir jos darbą. lankomumas priklauso ir nuo proforgo, nuo to, kaip jis su J. DAUKŠEVICIUS geba organizuoti. Atsakingas uždavinys proforgu — buiti nis studentų gyvenimas. Proforgas turi pažinti kiekvieną prekybos ek. spec. III k. savo kurso draugą, žinoti jo padėtį. Mes džiaugėmės ekonomistų pasiektais laimėjimais, pla DISKUTAVOME tinant spaudą. Juk jų fakultete yra grupių, kuriose spau Musų grupė stengiasi kuo įdo da išplatinta 200 proc. ir net daugiau. Susitikime kalbėjo miau pravesti grupės susirinki ir gamtininkų proforgai. mus, pasirinkti įdomias temas. Balandžio mėn. 28 d. mes Geriausi gamtos ir ekonomikos fakultetų proforgai ir diskutavome tema „Apie ateities spaudos platintojai buvo apdovanoti asmeninėmis dovano žmogų“. Daug Įvairių klausimų mis. Tai — Vasiliauskaitė (II biofizikos kursas), Jonušaitė iškilo susirinkimo metu, nes pokalbis tokia tema mums labai (1 biologijos kursas), Vereikytė (IV biologijos kursas), Viaktualus ir naudingas. Grupės liušytė (1 geografijos kursas). vadovas pacitavo kai kurias gar Šis vakaras paliko gilų Įspūdį ir mums, ir mūsų sve sių mokslininkų mintis apie čiams, ekonomistams. žmogaus laimę. Kuo daugiau tokių susirinki D. BARISAUSKAITE mų! III geogr. k. II KURSO BIOFIZIKAI
ĮDOMU Sf susitikimai
JPROFORGO DIENA
Artėja meno saviveiklos apžiūra Artėjanti meno saviveiklos apžiūra gamtos fakulteto saviveiklininkams kelia daug rū pesčių. Ir vėl repetuoja šokėjai jau seniai išmoktus „Bitutę“, „Diždaucį“; merginų vo kalinis ansambliukas daug laiko skiria daiPADIRBĖSIM VASARĄ
noms. Nuo žinomų fakulteto kolektyvų neat silieka ir pirmakursių šokėjai bei daininin kai — jie taip pat ruošiasi ginti mūsų fa kulteto garbę. Daug žmonių rūpinasi paties koncerto organizavimu ir pravedimu. Tai L. Giedraitytė, L. Ūkenienaitė, A. Kuprys, P. Kavaliauskas. Rungtyniauti su kitų fakul tetų kolektyvais — uždavinys iš tiesų ne lengvas. Stipriai pažengė į priekį filologai, surengę neblogą koncertą. Medikai nenusi leido filologams. Fizmantai, atrodo, taip pat pasiryžę šturmuoti pirmąją vietą. > O mes? Mes, manau, irgi stengsimės ne nusileisti ir stosime į aštrią kovą dėl pirmo sios vietos. Konkurentų daug, jie visi stip rūs, o nugalės patys stipriausieji.
Iš gamtos fakulteto į darbo ir poilsio Į kolbą byra chemikalai. stovyklas važiuoja pirmi ir antri kursai. Netrukus antrakursė Lina Darbo ir poilsio stovyklose kartu su Kudriašova gamins p-chloranl- visais dirbs ir teisės fakulteto studen liną. tai. Dalis studentų vyks į Molėtų rajo no „Bangos" kolūkį, kiti į Kėdainių ra joną. Mūsų fakulteto studentai daly stovyklą Arteke. Ir man vaus III, IV ir V pamainose. Darbo sto labai buvo džiaugsminga, vykla prasidės nuo birželio 21 d. iki kad valdžia rūpinasi mano rugpiūčio 28 d. vaiku. Būdama Arteke, buvo nuvykus į Sevasto polį Jaukėsi Jaltoje, buvo Čechovo namuose ir daug daug įspūdžių parsivežė į Alytų, kurių niekados ne dės pabiro po užmirš. Šeštadienį, ėmė neišpasa„miestą" pra palaima, mes, gamtos fakyta Jūs, draugai, sakysit, nešti gyvento pagaliau savikai jok be reikalo boba daug kulteto jams džiugią mašina mūsų priplepėjo, bet jūs negali veiklinlnkai, su žinią — „savi įsvyravo į Bal sidėję į lagami te įsivaizduoti, koks veiklininkai at ninkų vidurinės tautinius džiaugsmas mano širdy. nus važiavo - o - o!" mokyklos kie Už tą viską aš labai dėkin drabužius ir ki Bet mes nelau mą. Linksmai reikmenis, tus ga Partijai, Tarybų val kėme, kol susi sudaina v o m e džiai, komjaunimo organi išdardėj o m e rinks mūsų žiū dainušką ir pa link, zacijai ir jums, draugai, Molėtų rovai. Suvirtom birome iš auto vinŠlapiais, visiems, kurie auklėjate atgal į mašiną buso į gryną mano dukrą. Aš jau sena giuotais, duobėir, taškydami orą. Mokykloje ir gal daugiau nebesusitik tais keliais ir purvus, nuva sukinėjosi vos keleliais kratė sime, tad dar kartą noriu žiavom į greti keli vaikai. paprašyti, kad padėtute ir mės 3 valandas. mą „Bangos" Mat, per anksti Nuo nepatogaus toliau išeiti į gyvenimą. kolūkį. Nedide atvažia v o m e. sėdėjimo nu Su pagarba. lė salė buvo su Mokinukai tuo kojas, BEREZNEVICIENĖ spaudė kaupu prlsigrūjau lyg kregžLaiško kalba netaisyta todėl visus ap-
A. SIMANAVIČIŪTE II geografų kursas
K O N C E R TAVOM E dusi. Universi teto dėstytojas paskaitė paskai tą apie tarptau tinę padėtį, ir mes pradėjome savo koncertą. Žiūrovams labai patiko muzikan tas A. Kuprys, šokis „Bitutė", ansamblio dai nos, „intermedi ja „Plyta“. Atsisveikinę su žiūrovais, linksmi išvyko me į namus. A.
SIMANAVIČIŪTĖ
studentas 1964 m. balandžio 23 d.
ll«IIIIMIIIIIIIIIBIIII!IIIIIIMilllllMMIIHlMim
Pu Spausdiname diskusine tvarka iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiit Kiekvieno poeto pasaulis turi savo spalvą. Pateku į šitą pasauli, daiktai nusidažo. Tą spalvą sąly goja poetinė prigimtis, charakte ris, temperamentas, pasaulėžiūra. Ateidami į poeto pasaulį, daiktai ir reiškiniai atsineša ir savo spal vas, palaipsniui jį 'keičia. Poe to pasaulio spalva turi būti am žina spalva. Tada ji daro daiktus perregimais, padeda juos pažinti iš amžiaus pozicijų, duoda spal vinę jų perspektyvą. Būtent ši tuo — šviežiu ir sodriu dažu — patraukia Sigito Gedos poezija. Čia, mano nuomone, didžiausias jo laimėjimas. Geda bando suvokti pasaulį nuo pačios pradžios, nuo žaliojo ež®’o iki mūsų kosminės eros. Pirmapradžio ežero krantai, ku rių molyje dar nėfa pėdų, ir žmogaus žygis į kosmosą — tarsi jo poezijos rėmai. Atsidūrę mag netiniame lauke tarp šių dviejų polių, daiktai juda, sruvena lai kas. Pėdos nuo pirmapradžio ežero per amžių laukus veda į ateitį. Pirmasis „Pirmykštės pėdos" eilėraštis. Prisimenu Vladą Šim kų: Išaugt iš vienatvės, iš nerimo Gėlėms ir ateičiai lemta. Čia taip pat — nerimas ir bū ties ilgesys. Šios dvi slėpiningos jėgos, iššaukusios žmogų, nepa liks jo niekada. Dar nieko nėra. Tačiau rudosios nendrės jau
kvepia būsimų protėvių kūnais, ir kažkas nerimauja.: O žalios žuvys Žaliam dugne, Jūs susapnūoklt Greičiau mane. Neseniai matytame Linmaudo paveiksle gyvybės jėgos ieško formų. Būti! Pradžioje tai svar-
Apie S. Gedos EILERASCIUS •
v
blausia. Kupinas džiūgavimo antrasis pėdos eilėraštis. Jau atėjo Jau atėjo Tas šviesulas, tas didysis.
I tas pievas, į žaliąsias Bėkim, trypkime ir šokim. Jau esam! Daug stichiškos jė gos, ekspresijos, dinamikos. Te gul kaimai dar tik Vilkinykai, Beržiniai, Kailiniai. Suvokti žmogaus esmę padeda jo pradžia. įSičia skiriu du mo mentus. Pirmasis —• tai mes. Antrasis — mums maža vien būti. Nuo pat pirmos dienos, vos
Ant trečio gulto buvo šilta ir tvanku. Kalbos garsai, sklindą iš apačios, nuo staliuko, apsėsto atostogaujančiais, buvo duslūs ir tvankiame ore keistai virpėjo. Lošė kortomis. Įnirtingai ir trankiai. Ap siverčiau ant šono ir skaičiau toliau. Ne mėgau kortų. Studentiškos kepurės snape lis įkyriai mygo pakaušį. Jaučiausi nu vargęs, ir ėmė tingumas. „Laslo Papas paskutinį kartą pasirodys ringe. . .“ Pas kutinį. Snaudulys merkė blakstienas. Pa prašiau. Iš apačios atmetė degtukus. Bu dintis buvo tik ką praėjęs. Tik porą dū mų. Smegenys beprasmiškai kalė: „Laslo Papas.. . paskutinį kartą — Laslo Pa pas. ..“ Norėjau miegoti, bet užmigti ne galėjau. Pasitaisiau kepurę. Sušlamėjo laikraštis, ir akys vėl užtiko: „vengrų spor tininkas. . . laimėjęs daug kartų. . .“ Su žviegė stabdžiai. Trinktelėjo. Dar kartą. Apačioje nusikeikė. Už miesto traukinys vėl ritmingai dundėjo į žiemos naktį. . .O aš po antro smūgio parkritau. Tai nebuvo boksas. O kraujas buvo. Šiltas ir lipnus. . . Įkyriai kala vagono ratai. Miegas ne ima. Už langų — maudžianti vidurnakčio mėnesiena. Žiema.. . Tokia pat. Ir kas dar? Aha, kumštis. Ne tėvo, ne motinos. Bet kietas, stiprus kumštis. Tu prisimeni tai? Ne. Tu negali neprisiminti. Aš irgi. Prisimenu. Viską. Iki smulkmenų. Tu pasakei: „Nukrito“. Pažvelgiau. Langelyje buvo likusi šviesi juosta. Aš irgi pasakiau. „Nukrito“. Ir atsargiai pa ėmiau už rankos: „Nereikia“ — bet ran kos neištraukei, žvaigždžių buvo prikri tę pilnos pusnys. Apie ką dabar kalba vagono ratai? . . Taip, taip. Kalčiausi buvo žvilgsniai. Bet kas gi kaltina save? Tu man visada žiūrėdavai tiesiai Į akis. Sako, žmonės, kurie žiūri į akis, dažniau siai meluoja. Netgi dabar, kai praėjo tiek metų, aš vis klausiu. Savęs. Labai dažnai. Ar galėjo jos meluoti, kai kalbėjo ne vien apie žvaigždes? . . .Ir vis dėlto, ką gi pasakoja vago no ratai? Gerai. Gerai įsiklausyk.. . Snaigių amžius neilgas. Ištirpsta. Ištir po ir tada parke pusnys. Nukritusios žvaigždelės išdygo žibuoklėm. Vakarai kvatojosi lakštingalom. Aktų salė irgi kvepėjo žibuoklėm. Pirštai lakstė akordeo no klavišais, o akys sekė mažą, mėlyną galvutę. Ant tavo krūtinės. Retkarčiais ją uždengdavo madingo švarko atlapai. Aš nepavyduliavau. Žibuoklė buvo prisegta mano rankomis. Tą vakarą ilgai šlamėjo klevas, o pro jo lapus varvėjo žvaigž dės. Linksmos ir kvapios. .. Ne. Tu negalėjai meluoti. Bent tada tavo akys nemelavo. O tai ir baisiausia. ...Kažkur priekyje sustaugė garvežys. Lėtino. Iš stoties pasukau J miestą. Tuo pačiu keliu. Tą naktį taip pat girgždėjo sniegas. Bet prieš tai dar buvo vasara. Tavo daržely pražydo pirmoji pivonija. Kai rajono stalo teniso pirmenybėse už ėmiau pirmą vietą, tu ją nuskynė! ir iš tiesei man. Būsimam pasaulio čempionui. Čempionas buvo pavargęs nuo pergalių, nuo ovacijų ir dabar buvo laimingas ir tylus. Juk pergalę tu man padėjai pasiek ti. Tu visuomet žiūrėdavai man Į akis, ir aš negalėjau nelaimėti. Tu labai norėjai, kad mus matytų. Dviese. „Į mus žiūri. . .“ — pasakydavai. Tai būdavo ekspozicija. — Kodėl? — sekdavo užuomazga. — Juk tu toks. .. — tai būdavo kul
patekėjus mamuto kraujo spal vos saulei, prasideda kova su mus pagimdžiusia gamta ir sap nai, kad: Lyg Ibuvo valgio pilnos saujos Ir — gražūs — šokom laužų šviesoje. Taip baigiamas stiprus tiek vaiz dais, tiek mintimi ciklas. Pasaulis ir žmonės ’—- visatos vienetas. Žmonės jaučiasi esą vienos žemės gyventojais, nežiū rint rasinių, nacionalinių ir kitų skirtumų. Iš kitos pusės, pasaulį skaldo pusiau dviejų sistemų eg zistavimas, nuolatinis karo pavo jus. Sis balsus prieštaravimas at sispindi šiuolaikinių menininkų kūryboje ir iššaukia neregėtus lig šiolei vaizdus ir asociacijas. Tokiu požiūriu reikia vertinti „Antikarinę“ pėdą. Ji glaudžiai susieta su „pirmykšte“. Įvaiz džiai (karvės su dujokaukėmis, vėžiai) — civilizacijos ir lauki niškumo mišinys — pabrėžia ga limo karo pobūdį. Taip pat nie kam ne paslaptis, kad po atomi nio karo žemė pavirstų laukine planeta, reikėtų viską pradėti nuo pradžios, nebūty pasislėptų tai, kas padaryta. Čia dramatiz mo, įtampos, košmarinių regėji mų paslaptis. Girdėjau, lyginant S. Gedos antikarinį ciklą su Pikaso „Germika“. Palyginimas iš daliės tei singas, tačiau reikia pabrėžti,
IMANTAS AUZINIS ŠOPENO KALBA
Apie grafienės Potokos paskutinį gerbėją Ir lenkų revoliuciją salone plepėjo. Paryžietės dūsauja: ,,Ak tie lenkai!
Ponas Šopenai, sakykit, Varšuva kritusi. . ."
kas bus?
Šopenas tylėjo. Pasikėlė ir ėjo prie rojalio Išdidžiai, lyg dvikovon eitų. Ir liejos muzika. Ir Varšuva ugny paskendus, (Ir mėlyna Vysla laukais teka) Virš kritusiųjų varnai puotą kelia (Kregždutė vilny sparną pamerkia. Žydi pienės Mozovijos laukuos. Mergaitė, brisdama rasa, jas renka.. Piemuo švilpauja ir karvės tyliai mykia, Balti debesys vyšnių sodais slenka. Prie ežero, kur baltas rūkas kyla. Jauna graži mergaitė pieva brenda. Žydi pienės Mozovijos laukuos. Per dirvas baltus pukus vėjas neša. Melsva, melsva, melsva ten Vysla teka). — Bravo. Šopenai, bravo! . .
Sutrinksėjo salono durys. Saloną dvidešimt grafų ir grafienių paliko. Nes nesuprato Šopeno kalbos. SALJERIO IŠPAŽINTIS
Jo melodijos buvo pievų gėlės. Man jų grožis gyventi neleido. Aš įpyliau į Mocarto taurę nuodų. . . Naktį bėgu prie rojalio. Pirštais gaudau klavišus, Kaip baltus, juodus paukščius
Sutupdau į partitūros narvelius. Šaukiu: — Dainuokit! — Dainuokit!
Nė viena mano melodija Neskamba tyriau — be Mocarto. Nė vienas mano jausmas Nebuvo tyresnis — be Mocarto. Pasaulis būtų tylus Ir tuščias — be Mocarto. . .
Paukščius leidžiu į pasaulį, Bet jie neturėjo sparnų, Paukščių klastingos akys. Aštrūs ir plauną snapai Naktį man įkirto i krūtinę. Viešpatie. Mano nuodėmes atleiski Ir siųski mane Į rojų. Aš pragaro bijau: Dar įpilsiu į Mocarto taurę nuodų. . .
Ežere dangaus mėlynė maudos. Ežere raudona saulė dega. Ar aš plaukit ? Ant balto debesio guliu. Lenktu Mėnulio plautuvu Kaip vaikas aš žaidžiu. .. Krante Paliko svoris. Laimingas aš jaučiuosi Nesvarumo būklėj.
Sapnas apie Saulę — Šimtmečių svajonė — Pergyveno didžiausias kančias, šimtmečiai! Ateikit prie manęs — Aš Saulę rankose laikau!
~
Nukelta
minacija. Labiausiai bijojau atomazgos. O dienos skubėjo. Atėjo ruduo. Ant klasės durų suspindo bronzinis XI. Vaka rais, kai dangaus skliaute išryškėdavo Grįžulio ratai, aš mesdavau į šalį trigo nometriją. Skubėjau. Paskui.. . Paskui beliko tik trys dienos iki stojamųjų egza minų. .. .Priešais išniro senas mūrinis malū nas. Čia mes atsisveikindavome. O štai ir parkas. Toks pat. Ir mėnesiena tokia pat. Tyli klevai. Nepažįsta. Juk praėjo laiko, kai paskutinį kartą po mūsų kojom girgž dėjo sniegas. Salo. „Nukrito“, — pasa kiau. Nuo Paukščių tako atsiskyrė šviesi juosta. „Nukrito“, — ir paėmei mano ranką. Mano palto kišenėje tilpo dvi rankos. Šitaip geriau. Priešais sudūlavo siluetas. Artėjo. Rūkė. Praeiviai mums neegzistavo. Bet šis egzistavo. Atsegiotas paltas pasto jo kelią. Pro paltą styrojo madingo švar ko atlapas. — Vaikštinėjam? — balsas skambėjo pašaipiai. Pažinau. Tai buvo vienas iš ta vo gerbėjų. Tavo ranka paspaudė kišenė je mano dešinę. Aš buvau ramus. Praei viai nueina. Smūgis buvo stiprus. Aš nebuvau boksininkas. Bet žinojau. Nuo tokio smūgio virstama. Kai atsipeikėjau, pamačiau tave. Tu žiūrėjai man Į akis ir spaudei dešinę. Keista, bet aš stovėjau. Tik klevai pernelyg smarkiai svyravo. Mano akys žiūrėjo j tavąsias. Manosios buvo nustebę ir klausė. Tavosios švietė drąsinamai ir ramiai. Jos pasitikėjo ma nimi. Kaip visada. Tik šįkart mūsų akys nesusikalbėjo. Pirmą kartą. Pasisukau. Į jį. Juk veltui niekas nemoka! Antrasis buvo stipresnis. Parkritau, žvaigždės tiško kibirkštim. Snaigės buvo šiltos, šil tos. Nuo kraujo. Jos kvepėjo žibuoklėm... Tas kvapas ir prikėlė mane. Parkas su kasi. Klevai taip pat. Siluetas irgi suka si. Bet aš jį mačiau. Ėjau į jį. Lėtai, bet ėjau. Gintis aš nemokjėau. Pulti taip pat. Ėjau aklai. Pyktis retai kada galvoja. Žinojau viena — skola grąžinama. Bet žemė buvo čia pat. Tokia balta ir švari. Kėliausi vėl. Dar ir dar kartą. Kraujas buvo lipnus ir šiltas. Smūgių nebejaučiau. Jie krito kažkur toli, vos girdimi. Duslūs ir svaigūs. Migla. Pilka kaip ryto mėne siena. Kai pravėriau akis, klevai stovėjo tie sūs ir ramūs. Sunkiai pakėliau dešinę. Ant sutinusių, kruvinų lūpų tirpo snaigės. Skaudėjo galvą. Palengva grįžo sąmonė. Ir staiga pajutau, kad kišenėje trūksta ta vo rankos. Tu stovėjai, prisišliejusi prie klevo. — Verki? Jisai tave!? — ir nuo tos minutės po krūtine pajutau tuštumą. Pašo kau. Stipriai nudiegė. — Tu iš tikrųjų verkei... „Jisai... tave...“ — išspaudžiau. Tu tylėjai. Aš žaibiškai apsidairiau. Ta kas buvo tuščias. Pakėliau ranką prie ta vo veido. Tu buvai jį uždengusi ranko mis, ir aš nemačiau tavo akių. Be jų man darėsi baisu. Man jų labai reikėjo. Bet tu nepažiūrėjai į mane. Atstūmei pakeltą mano ranką ir nubėgai. Aš šaukiau. Švi ninės kojos sunkiai daužė taką. Nesusto jai. Pavargau. Krūtinėje kažkas skaudžiai dūrė. Šlamėjo klevai. Tyliai ir vienodai. Dangaus skliaute švystelėjo balta juosta. Nukrito. .. Kas nukrito? Kodėl? Nesupra tau. Nieko. Visiškai nieko. .. .Padai atsimušė į šaligatvį. Ir vėl prisiminiau: „Laslo Papas. . . boksuosis. . . Laslo Papas“. O aš nuo antro smūgio par kritau. Ir ligi šiol bijau tavo akių.
R. Gražys RUGPIŪCIO PRADŽIA Jau nuo ryto ankstyvo laivai spalvoti Įlūžo į ežero spindintį stiklą. Rugiai nuo sunkumo ima svyruoti. . . Laukuose nepaliksi™, neliksi!, neliksit.
Tuščiuose namuose vien tik laikrodžių dūžiai. Laukuose vien tik prakaitas, tikslas aiškus. . . Naktyje gels beržai, ir didžiulės figūros, Kvepiančios duona, po kiemą vaikščios.
j Aš ilgesį kažkam nešu Ir ilgesį kažkam pabudinsiu. Ir vi9ką, kas gražu ir negražu, Imi į širdį su džiaugsmu ar liūdesiu
Kažkas sakys, kažkas tai atkartos, — Panašūs žmonės būna neįdomūs. Bet šilima ilgai gyvens varduos, Ir neišdildys jų keliai nei tolumos.
| j
Ir keista, kai galvot imi, Kad su kažkuo dalinsies mintimis ir duona. Žmona ir vyru tampa svetimi, Bet vienas kito beiešką šioj žemėj žmonės.
j
i į 1
Iš latvių kalbos vertė ARVYDAS VALIONIS
Fizmatai ir ekonomistės — nugalėtojai Prieš mėnesį universitete vyko tarpfakultetinės tinklinio varžybos. Pagal nuostatus fakultetai žaidė ratų sistema — kiek viena komanda su kiekviena, o komanda, neatvykusi 2 kar tus į varžybas, iškrenta. Taip atsitiko su IFF ir GMF mote rų, IFF bei TMF vyrų koman domis. Reikėtų fakultetų spor to Taryboms atitinkamai įver tinti dalyvių poelgius. Moterų tarpe pranašiausios buvo ekonomistės, užėmusios I-ą vietą. Reikia pažymėti, kad FMF komandos neatvykimas į vienerias rungtynes skaudžiai joms atsiliepė. Jos dėl to už ėmė IlI-čią vietą, o Il-ą medi-
Pavasaris universitete. R. MACIUKO nuotr.
Atkelta kad šiame cikle sukrečiantys ir klaikūs vaizdai yra rami orga nizuojanti jėga karo košmarui nugalėti: Vyrai, moteris paremkit. 'Moterys, paremkit vyrus.
Balandžio 10 dieną pra sidėjo tarpfakultetinės krepšinio varžybos, kurio se dalyvauja 8 vyrų ir 6 moterų komandos. Prieš varžybas dauguma sirgalių tikėjosi, kad pir mųjų vietų laimėtojais taps ekonomikos fakulte to vyrų ir moterų krepši nio komandos. Merginų grupėje nuga lėtojas jau aiškus — tai ekonomistės, kurios „visa galva aukštesnės už savo varžoves". Vyrų turnyri nėje lentelėje padėtis la bai komplikuota. Pirmoji staigmena — tai ekonomi kos krepšininkų pralaimė jimas. Komandoje žaidžia Vilniaus „Plastiko" žaidė jas C. Daugėla („Plastikas" žaidžia TSRS „A" kl. pir menybėse), A. Budraitis — Šiaulių „Šarūno" žaidė jas (1964 m. LTSR „A" kl. pirmenybėse — IV v.), o
Ošly — švokšly, Kieksyk žmonių sugėdintas tbuvai! Skaidrios ir šviežios vaikystės miniatiūros. Žmogaus ir gamtos bendravimas. Pirmieji pokario įspūdžiai. Daiktai dar tik prade da ateiti j mažo žmogaus pasau lėlį. Pradžia skaidri ir šviesi. Pagrindinį trūkumą formuluo čiau šitaip: S. Gedos lyrinis he rojus savo dvasios bruožais dar ne visada konkretus mūsų laikų žmogus, kai kur mintis atsilieka nuo vaizdo. 'Pastarasis, nepadik tuotas vidinės eilėraščio būtiny bės, darosi paviršutinišku — ..vaizdu sau“. Ne visada gerai valdomas rimas ir ritmas, nors reikia pastebėti, kad ritmika daug kur laužoma^ sąmoningai, o rimo srityje Geda neina banaliau siu keliu, rimuodamas „baltas’ — „šaltas“, o laiko rimą, anot Mąjakovslkio, eilučių rišimo bū du. Rimai labai švieži, neįprasti, asociacijos drąsios ir netikėtos, paklusnios tiktai potekstėje Sly pinčioms jėgoms. Perėjimai nuo vaizdo prie vaizdo staigūs, dažnai tik mintis ir nuotaika tesieja juos, tačiau tai suteikia jiems gilumą, įjungia į kūrybą skaity toją. Daugeliu spalvų stengiama si grąžinti žodžiams pirmapradę reikšmę. Daug daiktų dar neatėjo į Ge dos poetinį pasaulį. Už ausų jų atitempti, žinoma, negalima. Jie turi patys ateiti. Tik tada poezi ja bus nuoširdi ir gili. Būtina ruošti, tobulinti savo poetinį pa saulį, kad atėję į jį daiktai jaus tųsi smagiai ir nesivaržydami at skleistų mums visas reikalingas mūsų amžiui paslaptis.
NAUJOS KNYGOS
kės, nors fizmatės prieš jas ir laimėjo. IV-a vieta atiteko chemikėms. Vyrų grupėje kovos buvo įdomesnės. I-ą vietą užėmė nugalėję FMF, nelengvai EMF komandą (2:1). Fizmatai susitikimą pradėjo laisvai, žai dė gerai, o vėliau, kai ekono mistai pradėjo pirmauti, „pa simetė“. Tik trečioj partijoj jiems pavyko nugalėti ir vėl iškovoti universiteto tinklinio
čempionų vardą. Il-a vieta ati teko ekonomistams, IlI-čią vie tą užėmė dėstytojų kolekty vas, kuris buvo „kietas riešu tas“ ne vienam fakultetui. Sekančias vietas užėmė: IV — chemikai, V — medi kai, VI — gamtininkai. Pravedant varžybas, daug dirbo Lukoševičius A., Jurvancekas P. ir kiti studentai. J. TALANDZEVICIŪTĖ Varžybų vyr. teisėjas
Staigmena seka staigmeną taip pat universiteto rink tinės žaidėjai Ž. Ručins kas, J. Ceplėjus ir eilė kitų. Antroji staigmena — fizmatų ir ekonomistų ko mandų susitikimas. Pirmąjį kėlinį nežymia persvara laimi ekonomistai (21:20). Antrajame kėlinyje vaiz das pasikeičia. Dabar aikš telėje dominuoja fizmatai. Ekonomistams visą laiką tenka lyginti rezultatą. Ta čiau iki finalinio teisėjų švilpuko fizmatai išlaiko įgytą persvarą ir laimi šią įdomią kovą rezultatu 60:55. Labai nesėkmingai žai džia šiose varžybose me dicinos fakulteto krepši ninkai, kurie jau patyrė tris pralaimėjimus. Ekonomistų komandai stipriai pasipriešino che mikai, vadovaujami I. Blažio. Susitikimą rezulta-
tu 67:62 laimėjo pirmieji. Šiais metais žymiai ge riau žaidžia ir IFF krepši ninkai, kurie pirmąjį su sitikimą su dėstytojais pralaimėjo (56:38), tačiau sekančius du susitikimus laimėjo. Jie rezultatu 52: 40 nugalėjo teisės fakulte to krepšininkus ir 63:28 — gamtininkus. O sekmadienį naujas ne tikėtumas! Teisininkai, su sitikime su fizmatais visą laiką pirmauja. Pirmąjį kėlinį rezultatu 29:19 lai mi teisininkai. Antrame kėlinyje fizmatai stengiasi nepasiduoti, tačiau jų me timus seka tikslūs prieši ninkų atsakomieij meti mai. Tiesa, fizmatams pa vyksta skirtumą sušvel ninti, tačiau šį kartą jie patiria pralaimėjimo kar tėlį. Galutinė susitikimo pasekmė 53:47 teisės fa kulteto krepšininkų nau
dai. ' Moterų grupėje ekono mistės nugalėjo IFF krep šininkes 24:19 ir fizmatės 58:40. Be pralaimėjimo žaidžia ir chemikės. Gana nesportiškai pa sielgė FMF merginų krep šinio komanda, kuri neat vyko žaisti su chemijos fakulteto krepšininkėmis, teisindamosi, kad stiprus varžovas. . . Tas nedaro garbės fakultetui. Kaip matome, varžybose kiekvieną dieną reikia laukti naujų siurprizų, ku rių šių metų tarpfakultetinėse krepšinio varžybose? ypatingai daug. Kyla klau simas, kas nugalės? Tačiau truputį kantry bės — netrukus bus išaiš kinti nauji 1964 m. tarpfakultetinių krepšinio var žybų nugalėtojai. ‘ R. VABALAS Varžybų vyr. teisėjas
Su darbo šypse nom pasitinka Ge gužį studentai. Tas, kas dirbo — turi kuo pasi džiaugti. Stasė dar tik pirmi mokslo me tai universitete, o jau studijų knyge lę papuošė, penke tai. Ne už kalnų vėl egzaminai. Da bar knygos ir už rašai — geriausi studentų bičiuliai. Nuotraukoje: IFF I kurso an gliste Stasė Rūkaitė ruošiasi ryt dienos paskaitom s. J. GIRDVAINIO nuotr.
Arisima, Takeo, Moteris. Vertė P. Griškevi čius. Įžymaus japonų rašy tojo romane sukurtas puikus moters, maištau Jeigu mes neatlaikysim — jančios prieš abejingą Niekas jau neatlaikys. visuomenę bei buržua Ne bąimės ir bejėgiškumo, zinę moralę, paveikslas. o atsakomybės, pasitikėjimo Jackevičius, M. Bran savimi, vyrauja jausmas, matant denburgo vartai. Ro visas galimas baisybes ir sunku manas. mus. Slėptis čia būtų gerai Pirmajame lietuvių Musų vaikams ir seneliams žurnalisto, gerai pažįs Atomo vasara žiema. tančio pokario Vokieti Kol mes sugrįšim namon. jos gyvenimą, romane Kiekvienas supranta, kad įvaiz vaizduojamas lietuvio džiais nesukelsi1 tikrojo atominio kauniečio,karo metu nu karo įspūdžio, bet jie arti tiesos, blokšto į Vokietiją, ir žemė — irgi bendrabutis. Amerikos lietuvaitės, at Darbas — jo komendantas. sitiktinai su juo susiti kusios Hamburge, gyve .Studentiškoje pėdoje“ būgno nimo peripetijos, santy dūžiais aidi darbo tema. Iš dar ir augimo stimuliacijos labora kalams Raudonojo Kryžiaus Pir Plataus užmojo naujos staty tarpu chemijos, minės Organizacijos komitetus, kiai ir jausmai. bos. žymiai pagerėjusi sanitarinė torijoje. Tuo bų vertina tave S. Gedos lyrinis istorijos-filologijos ir teisės fa klausyti jų, iš kiekvienos kated būklė gyvenvietėse, jų apželdi herojus. ros ir kiekvieno studento kurso Krėvė, V. Šiaudinėj nimas, nuolat kylanti materialinė kultetai nepasižymi švara. Komisijos nuomone. patalpų paskirti sanitarinius įgaliotinius, Norėčiau kiek sustoti ties eilė gerovė, o taip pat sanitarinės ir pastogėj. kurie turi nuolat sekti patalpų sanitarinis stovis daugiausia fizinės kultūros vystymasis mū raščiu apie „puoduką — puodusų šalyje sudaro geras sąlygas priklauso nuo valytojų stropu Svarą, rūpintis donorų skaičiaus Pirmoji lietuvių lite žmonių kėlį“ ir laikrodį ošlį — švokšsanitarinę mo. rūmų komendantų darbo ir augimu, propaguoti sveikatingumui gerinti. ratūros 'klasiko raštų Siekiant sumažinti sergamumą atskirų patalpų šeimininkų rū kultūrą. lį“. į poeziją vis dažniau ateina pestingumo. ligomis, labai svarbu serijos knyga, kurioje įvairiomis gyvas daiktas. („O chiščnyje Balandžio mėnuo yra švaros Komisijos pasiūlymu už gerą mėnuo. kelti sanitarinę kultūrą. Kadan Visose Vilniaus miesto spausdinami apsakymai, gi vešči viekai“ Voznesenskis). kiekvienas dirbantis žmogus sanitarinį darba buvo apdovano Įmonėse ir įstaigose kruopščiai atspindintieji Dzūkijos žymią laiko dalį praleidžia dar tos Raudonojo Kryžiaus Garbės pravedamas Vis didesnė gamtos dalis tampa patalpų ir kiemų bovietėje, todėl jo sveikatai di raštais: Jucienė E., Varnaitė E.. Svarinimo darbas. Mūsų univer kaimo buitį prieš pirmą džiausią tiesioginiu žmonių darbo objek reikšmę turi tinkamos, Butnerytė M., rūmų komendan- siteto dėstytojai ir studentija jį pasaulinį karą. tu, gamta paverčiama daiktais, jaukios, švariai užlaikomos ir tė Pikellenė P., garažo viršinin nepasiliks nuošalyje nuo šio vėdinamos darbo patal kas Kazlauskas, gamtos fakulte svarbaus atsiranda mąstančios elektroninės Tačiau mums Markevičius, A. Vais nuolat to dekanas Chomskis. prof. Min rūpi ne tikreikalo. pos. mašinos, o žemės istorija atseka kiemų ir patalpų sa S. m. vasario mėn. Raudonojo kevičius. tininko duktė. būklė, bet dar daugiau ma iš likusių daiktų. Savo eilė Iš Raudonojo Kryžiaus fondo nitarinė Kryžiaus Draugija kartu su prof mūsų studentų asmeninis ganivalytojoms paskir raštyje per laikrodžio ir puodu Apysakoje piešiami sąjunga Ir atitinkamų fakultetų geriausioms tarinės kultūros lygis. atstovais patikrino universiteto tos piniginės premijos. ko simbolius poetas naujai, links tik ką baigusios viduri patalpų sanitarinę padėti bei Fakultetų dekanams siūloma Med. m. kand. A. PETRAUSKAS mai, su pašaipėle intepretuoja darbo apsaugą ir rado geriau daugiau kreipti dėmesio i savo nę mokyklą mergaitės siai padėtį, stu sutvarkytas sanitariniu po patalpų sanitarinę nenaują kovos su laiku temą: žiūriu medicinos, eko dentų bei tarnautojų kulturinįpergyvenimai, psichikos nomikosgamtos, Ir juokėmės Iš laikrodžio abu. sanitarinį lygį, laikyti tiesiogi patalpas. Labai jauku, REDAKCINĖ KOLEGIJA Ošly — švokšly, Alf. ANDRIUŠKEVIČIUS posūkiai ir lūžiai. švaru yra Botanikos katedroje niais padėjėjais sanitarijos rei . Spausdina LKP CK Laikraščių Ir žurnalų leidykloj ipeaiauvė. Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto 3. Telef. 7-79-17 LV. 06816 «CoBeTCKHfi CTyneHT* opraų BmihHioccKoro rocyjiapcTBeHHoro yHHBepcmeTa Užs. Nr. 2645. ii*
Kelkime sanitarinės kultūros lygį
►-
t1