TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas DĖL VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO APDOVANOJIMO TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINU Už nuopelnus rengiam specialistus liaudies ūkiui, plečiant mokslinius tyri mus ir 400-ųjų įkūrimo metinių proga Vilniaus valstybinį V. Kapsuko Universitetą apdovanoti Tautų draugystės ordinu.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS, TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 13(1078)
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas L. BREŽNEVAS TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius M. GEORGADZĖ Maskva, Kremlius, 1979 m. balandžio 12 d.
*/*«^*^*^*^*^*^*>' Džiugi žinia apie Val stybinio Darbo Raudononosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto apdovanojimą Tautų drau gystės ordinu greit aps kriejo jo fakultetus, audi torijas, laboratorijas. Di džiojoje auloje ta proga įvyko profesorių, dėstyto jų, studentų ir tarnautojų mitingas. Mitingą pradėjo Univer siteto rektorius Socialisti nio Darbo Didvyris J. Kubilius. — Garbingas apdovano jimas liudija apie didelį dėmesį, kurį partija ir vyriausybė skiria mokslui ir švietimui, — pasakė jis. — Šio rūpesčio dėka mūsų Universitetas kas dien auga ir gražėja: iš augo studentų miestelis Saulėtekio alėjoje, nauji mokomieji korpusai, labo ratorijos. Universitetas — stambiausia pedagoginių kadrų kalvė respublikoje. Nuolat platėja Universite to ryšiai su gamybiniais kolektyvais. Vien pernai buvo gauti 23 autoriniai liudijimai į gamybą įdiegti 63 darbai, davę liaudies ūkiui 3,2 milijono rublių ekonominį efektą. Su pa sitenkinimu galima kons tatuoti, kad į gyvenimą išeina vis geriau pasiruošę jauni specialistai, su tvirta markslstine-leninine pa saulėžiūra. Labai šiltai mitingo da lyviai sutiko Lietuvos KP Centro Komiteto, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tary-
Apdovanojimas skatina ir įpareigoja bos Prezidiumo, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos sveikinimą aukšto apdova nojimo proga. JĮ perskaitė Lietuvos KP CK mokslo ir mokymo įstaigų sky riaus vedėjas J. Aničas. Didžiosios Spalio socia listinės revoliucijos povei kyje 1919 metais įkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, sakoma,* sveikinime, V. Kapsuko vadovaujama re voliucinė vyriausybė se nojo Vilniaus universiteto sienose įkūrė visuotinį darbo universitetą. Jis tu rėjo tapti kūrybinės min ties židiniu, padėti platiesiems darbo žmonių sluoksniams pertvarkyti visuomeninį gyvenimą ko munizmo idealų princi pais. Tačiau Lietuvos bur žuazija kartu su užsienio interventais sunaikino re voliucijos iškovojimus. Tikrasis Vilniaus univer sitetas suklestėjimas prasiteto suklestėjimas praLietuvoje buvo atkurta
Pateisinsime pasitikėjimą Mes, studentai, su dideliu džiaugsmu sutikome žinią apie mūsų senojo Universi teto apdovanojimą Tautų draugystės ordinu. Tai, kad Universitetui suteiktas toks garbingas ap dovanojimas, didelį indėlį įnešė ir studentai. Universite to studentija žengia pirmose respublikinio jaunimo greto se Svarbiausia studento pa reiga — geras mokymasis. Studentų pažangumas kasmet lyla. Daug studentų moeosi vien gerais ir labai ge nis pažymiais. Mūsų pasilidžie4vimas — mokslo pir mūnai ir visuomenininkai. 12 ’ttidentų gauna Lenino sti-
pendijas. Geriausių tarpe — Baronas ir L. Leščiauskaitė (MaF), L. Tauškute (MF) ir daugelis kitų. Garsėja Universitetas ir saviveiklininkais. Kas nesdžrvvėjo nusipelniusio dainų ir šokių ansamblio koncertais, kas negirdėjo kaimo kanč ios, etnografinio ansamblio skambių akademinio ir vytų choro dainų. Tai vis mūsų studentai. Universitetas ruošia, mus ne tik gerais specialistais. Jame greta pagrindinės spe-. cialybės visuomeninių profe sijų fakultete galima įsigyti lektoriaus, kraštotyrininko, fotokorespondento? ir"' kitai
Tarybų santvarka ir vė liau pasiekta didžioji per galė prieš fašizmą. Tautų draugystė buvo ta jėga, kuri padėjo Vilniaus uni versitetui pakilti iš hitleri nės okupacijos nuniokoji mo. Visų TSRS respublikų, o ypač Maskvos ir Lenin grado aukštosios mokyk los ir mokslo įstaigos talkininkavo jam, kuriant šiuolaikinę mokslinę ba zę, ugdant mokslininkų kadrus, formuojant moks lo kryptis. Savo pareng tais aukštos kvalifikacijos ir tvirtų komunistinių įsiti kinimų specialistais ir aktualiais moksliniais ty rinėjimais Universiteto ko lektyvas aktyviai daly vauja komunizmo sukūri mo procese mūsų šalyje. Universitoteto partinės organizacijos sekretorius docentas K. Poškus, ka tedrų vedėjai — profeso rius J. Markulis ir docentas P. -Bernatavičius, studentė, Lenino stipendininkė E.
Žukaitė nuoširdžiai padė kojo partijai ir vyriausy bei už aukštą apdovanoji mą. Universiteto kolektyvą pasveikino TSRS valstybi nio mokslo ir technikos komiteto atsakingas dar buotojas B. Motoryginas, LKP Vilniaus m. Lenino RK sekretorius V. Švedas. Mitingo dalyviai labai pakiliai priėmė sveikinimo laišką TSKP CK, TSKP CK Generaliniam Sekretoriui, TSRS Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo Pirmi ninkui draugui Leonidui Brežnevui. Iškilmingame mitinge dalyvavo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirminin ko pirmasis pavaduotojas K. Kairys, Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministras H. Zabulis, LTSR Minist rų Tarybos skyriaus ve dėjas P. Dzikaras, LKP Vilniaus m. komiteto mo kyklų skyriaus vedėjas S. Ladukas.
profesijas. Nors fakultetas įsikūrė prieš 5 metus, bet jį jau baigė apie 1000 studen tų, kurie jame įgytas žinias pritaiko naujose darbavietė se. Universitetas palaiko drau giškus ryšius su 60 aukštųjų TSRS mokyklų. Pasirašytos sutartys su Greifsvaldo Amdto, Krokuvos, Prahos, Brazavilio Universitetais. Draugystės ryšiaa pasireiškia statybinių būrių organizavi mu ne tik respublikoje, bet ir šalyje (Stavropolio, ' Ta vos, Jakutijos), o taip pat >r socialistinėse šalyse — Len kijoje, VDR, Čekoslovakijo je. Dar neišblėsę įspū-,. džiai, sukelti jubiliejinio, fes tivalio.. Jis dar kartą įtikina mai parodė, ką gaji jaunyste ir tautų draugystė,, mus .ap
lankė ne .tik svečiai iš toli mųjų sąjungos kampelių, bet sulaukėme dTaugų iš so cialistinių šalių, ir atstovą iš tolimosios Lotynų Ameri kos. Mes tariame ačiū TSKP ir vyriausybei už tokį aukštą mūsų veiklos įvertinimą. Garbingas e.pdovanoįimas įpareigoja siekti dar dides nių laimėjimų. Mes pasiža dame pateisinti mums paro dytą pasitikėjimą. Stengsimės dar labiau pagerinti darbą visose studentijos veiklos baruose — tiek mokslo, tiek darbo, tiek visuomeninė j ė veikloje.'Mes, studentai, stengsimės, ke.d taptume pui kiais, aukštai.-: kvalifikuotais specialistais, komunizmo idė jų ^kleįdėja.is. . . ■ " ‘ " e: ŽUKAITE
KAINA 2 KAP.
TSKP CENTRO KOMITETUI, TSKP CENTRO KOMITETO GENERALINIAM SEKRETORIUI, TSRS AUKSCIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKUI DRAUGUI LEONIDUI BREŽNEVUI Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto profesoriai, dėstytojai, stu dentai ir kiti darbuotojai su džiaugsmu sutiko žinią, kad už nuopelnus rengiant specialistus liaudies ūkiui, plečiant mokslinius tyrimus ir 400-ų]ų įkūri mo metinių proga universitetas apdovanotas antruo ju ordinu — Tautų draugystės ordinu. Vilniaus universitetas visada buvo internacionali nė mokykla. Nuo pat įkūrimo dienos universitete dėstė įvairių tautybių profesoriai, mokėsi lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, latvių ir kitų tautybių stu dentai. Tačiau iš tikrųjų tautų draugystė tiek savo forma, tiek ir turiniu suklestėjo Vilniaus universite te tarybinės santvarkos metais. Vilniaus universitete šiandien mokosi ir dirba apie dvidešimt tautų atstovų. Po karo sugriautam ir hitlerinių .barbarų nuniokotam universitetui bro lišką pagalbos ranką ištiesė TSRS Mokslų Akademi jos institutai, Rusijos TFSR ir kitų tarybinių res publikų aukštosios mokyklos, mokslo ir kultūros įstaigos. Ypač didelė parama buvo gauta iš Mask vos M. Lomonosovo ir Leningrado A. Ždanovo uni versitetų. Su daugeliu šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų, mokslo centrų ir šiandien Vilniaus uni versitetą jungia tiesioginiai bendradarbiavimo ry šiai. Vilniaus universiteto profesorius ir studentus sieja glaudūs internacionaliniai ryšiai su kolegomis iš Maskvos, Leningrado, Novosibirsko, Odesos, Minsko, Rygos, Tartu, Jerevano ir kitų šalies uni versitetų, su kolegomis iš socialistinių šalių — iš Greifsvaldo, Prahos, Krokuvos, Erfurto, Liublino, Magdeburgo, Debreceno universitetų bei aukštųjų mokyklų. Vilniaus universitetas tarybinės santvar kos metais tapo tikru tautų draugystės idėjų įsikū nijimu. Vilniaus universiteto kolektyvas, svarstydamas TSKP XXV suvažiavimo nutarimų įgyvendinimo ke lius, įsipareigojo savo 400 metų jubiliejaus išvaka rėse, iki dešimtojo penkmečio pabaigos įgyti prie šakinės aukštosios mokyklos respublikoje vardą. Kad šis įsipareigojimas sėkmingai vykdomas, rodo ir geri komunistinio auklėjimo, akademinio moky mo bei mokslinio darbo rodikliai universitete, ir di delis Partijos ir Vyriausybės įvertinimas: 1978 m. Vilniaus universitetas pripažintas vedančiąja aukš tąja mokykla, atliekančia mokslinius darbus, svar bius šalies Liaudies ūkiui; tų pačių metų akademi nio darbo ir visuomeninės veiklos socialistiniame lenktyniavime Vilniaus universitetas pripažintas nu galėtoju ir apdovanotas TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos, VPSCT ir VLKJS CK pereinamąja raudo nąja vėliava; universiteto komjaunimui ryšium su VLKJS 60-tosiomis metinėmis įteiktas .Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštas. O universiteto apdovanojimas Tautų draugystes ordinu yra dar vienas, pats svarbiausias ne tik mū sų triūso pripažinimas, įet ir įpareigojimas dirbti dar našiau, dar atkakliau, dar labiau susitelkus. Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų V. Kapsuko universiteto profe sorių, dėstytojų ir studentų kolektyvas iš visos šir dies dėkoja Komunistų partijos Centro Komitetui. Centro Komiteto Generaliniam sekretoriui, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkui draugui Leonidui Brežnevui už aukštą darbo įverti nimą ir yra pasiryžęs skirti visas savo jėgas ir su gebėjimus, visą savo energiją tam, kad Vilniaus universitete būtų kuo geriau ruošiami plataus profi lio, aukštos kvalifikacijos specialistai liaudies ūkiui, kad ir toliau būtų užtįkrintas universiteto studentų komunistinis auklėjimas, jų internacionalinis solida rumas ir tautų draugystė — mūsų visų laimėjimų t pergalių laidas. Mitingo, skirto Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto apdovanojimui Tautų draugystės ordinu, dalyviai Vilnius, 1979 m. balandžio 13 d.
V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI
Nuo antikos
Jaunieji literatai apie Universitetą Neseniai Menininkų rū muose įvyko respublikinio jaunųjų literatų konkurso, skirto Universiteto 400 me tų jubiliejui, baigiamasis va karas. Čia buvo paskelbti re zultatai. Kiek vėliau teko kalbėtis su vertinimo komisijos sek retore, Universiteto vyr. dės tytoja, literatūros kritike Elena Bukeliene. — Šiam renginiui ruoštasi iš anksto. Maždaug prieš metus buvo paskelbti kon kurso rezultatai spaudoje ir fakultetų skelbimų lentose. Taip pat buvome surengę se minarą, kuriame dalyvavo per 20 respublikos literatų, — kalba literatūros kritikė. Tie, kas tą vakarą klausė si literatų kūrybos, buvo pa tenkinti. O gal kai kas ir nusivylę... Mūsų studentai dar mažai rašo apie Univer sitetą. Kuo tai galima būtų paaiškinti? — Negausų dalyvių skai čių apsprendė pati konkurso tematika. Kūriniuose turėjo atsispindėti Universiteto pra eitis, dabartis, — tęsia E. Bukelienė. — Todėl autoriai ypač gerai turėjo žinoti Uni versiteto istoriją. Mūsų Almae Matris literatų būrelyje esama stiprokų literatų, bet, deja, daugumos kūrinių te matika neatitiko konkurso nuostatų. Tačiau grįžkime atgal į vakarą. Išties jisai buvo pui kus. Svečiai išgirdo ne tik konkurso dalyvių kūrinius,
bet ir R. Pukalskaitės, V. Daunio, M. Vosyliūtės eiles, Malonu buvo išgirsti M. Martinaičio, A. Baltakio — šio vakaro svečių eiles. O štai ir vertinimo komisijos nuta rimas: pirmos vietos nutarta neskirti, dvi antrosios premi jos prakirtos WPI lietuvių kalbos ir literatūros fakulte to IV kurso studentui Edvar dui Vaičiui ir VU istorijos fakulteto žurnalistikos specia lybės II kurso studentui Val demarui Kukului, trys trečio sios premijos paskirtos WPI lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto II k. studentui L.
Vitkauskui, VU Fil. F. II k. studentui G. Radvilai, bei VU MaF V k. stud. R. CiupaiLai, Įteikęs apdovanojimus prorektorius B. Sudavičius pasveikino laureatus ir palin kėjo jauniesiems literatams neužmiršti senojo Universi teto. Vertinimo komisijos pir mininkas, poetas A. Baltakis: — Vertinti kūrinius buvo kartu ir sunku, o kartu ir lengva. Lengva, nes dalyvavo mažai studentų. O sunku — nes kūriniai maždaug vieno do lygio. Nenoriu pasakyti, kad tai buvo žemo meninio
lygio kūriniai. Buvo ką pa skaityti! Pabaigai norėtųsi tarti nuo širdų ačiū tiems, kas orga nizavo šį konkursą, jo daly viams, ir, aišku, tiems, ku rie atsilankė į šį renginį: partinio komiteto sekretoriui K. Poškui, filologijos fakulte to docentui J. Balkevičiui ir kiltiems. Sėkmės jauniesiems litera tams!
Pabaiga. Pradžia Nr. 12.
tapti ateistu, o švietimas yra pagrindinis ginklas Ateistinių tendencijųį religijai pribaigti. Tačiau savo filosofijoje Kantuii jęi 'besilavindamas, šviesnepavyko visiškai nuslėp■ damasis žmogus atsikrato ti nei nuo savęs, nei nuo senų prietarų, tai nereiškitų. Pasirodžius filosofo' kia, kad neima kurti nau knygai „Religija tik pro jų, atitinkančių jo, dabar to ribose", kurioje buvoi išsilavinusio žmogaus, ly L. SKIRPSTO nuotr.: kalba detaliau išdėstytos jo pa gį. Proto kultas. — toks vyr. dėst. E. Bukelienė. žiūros į religiją, išsaky pat prietaras, kaip ir V. KVEDARAS tos ankstesniuose veika švenčiausioji trejybė. luose, Kantas ėmė gauti Švietėjų pozicija ne tik laiškų, plūstančiu knygą negalėjo pašalinti religi ir jos autorių. jos, bet ir paaiškinti jos Tačiau šie laiškai buvo įsišaknijimo santykiškai t niekai, palyginus su tuo, apsišvietusius visuomenės kurį profesorius gavo iš dalies tarpe. Norint iš 1 kur kas grėsmingesnio spręsti šią problemą, rei savo pažiūrų kritiko — kėjo pažvelgti į religiją B paties Fridricho — Vil- ne kaip į atskiro žmo- i helmo II. Valdovas bare gaus, individo tamsumo ir | filosofą už tai, kad šis lengvatikystės produktą, I i . nusižengęs jaunosios kar o kaip į socialinį institu tos mokytojo ir auklėtojo tą. Tokia pozicija sudarė " 'I pareigoms, reikšdamas Hėgelio religijos suprati mintis, neatitinkančias mo pagrindą. Jis manė, Šventojo rašto ir krikščio kad religija dėsningai at niškojo tikėjimo, reikala siranda ir kinta, vystantis vo pasitaisyti, priešingu dvasiai, kitais žodžiais — atveju grasindamas ne visuomeninei sąmonei. maloniais potvarkiais. Tas vystymasis yra is Kantas šią reprimandą toriškas. Taigi, istorizmas, priėmė su nuolankumu ir aiškinant religiją yra ki„pasitaisė" nors savotiš tas ne mažiau svarbus kai: atsisakė ateityje Hėgelio religijos filosofisvarstyti religijos klausi jos bruožas. mus, nes kalbėti tai, kas Tačiau naujos, vaisinprieštarauja jo įsitikini gos religijos aiškinimo I Kada planuojate pradėti talką? Kokius darbus atliks mams filosofas negalėjo. tendencijos Hėgelio filo Kas kita — juos nutylėti. sofijoje siejasi su konser studen'ai? Šeštadieninė talka jau prasidėjo, kaip ir buvome pla Tai j kompromisus linkęs vatyviais, jau filosofijos savo įveiktais momentais. Jei navę, balandžio 16 dieną, ir tęsis iki balandžio 21 die profesorius laikė nos. Studentai dirbs po paskaitų. Atskiroms grupėms pa kaip valdinio pareiga. Kantas kritikavo pagrin- i skiriama darbo užduotis, o per kiek laiko jie su ja susi Kompromisinė buvo ir dinius dievo buvimo įro doros priklauso nuo pačių talkininkų. Kuo daugiau stu Kanto sistema, kuri dėl dymo būdus, tai Hėgelis dentų dalyvaus, tuo greičiau ir darbą užbaigs. Praktiškai, šito savo bruožo susilau dėl to ėmėsi kritikuoti kiekviena grupė dirbs apie 5—6 valandas. Dalis talkinin kė, kaip sakė Leninas, Kantą. Visa mūsų šalis ruošiasi balandžio 21 dienai — komu kų talkins Vilniaus miesto apželdinimo trestui, kurį mes kritikos iš kairės ir iš de nistinei šeštadieninei talkai, skirtai V. Lenino gimimo toli Jei Kantas religijos šefuojame, tvarkys jaunimo sodą. Dar kiti dirbs miesto osioms metinėms ir didžiosios iniciatyvos, davusios pradžią šinės. Vienas iš Kanto branduolį matė etikoje, I 7, 8, 3, 4 statybos valdybų objektų aikštelėse. Daug tal masinėms tradicinėms komunistinėms šeštadienio talkoms, kritikų buvo ne mažiau tai Hėgelis, atmetęs nėra- I kininkų darbuosis prie VU Centrinių rūmų. 60-mečiui. Šią dieną darbininkas, naudodamas sutaupytą žinomas žymus jo kolega cionalų mistifikuotą reli Ar vien tik studentai dalyvaus šiame renginyje? žaliavą, kurą ir elektros energiją, pateiks naują produk Ne. Administracijos darbuotojai balandžio mėnesį 21 Georgas Vilhelmas Hėge gijos apvalkalą aptiko Ii- I ciją. Kolūkietis išeis į laukus tikrindamas, ar dar nešau dieną vyks į Kairėmis — padės tvarkyki aplinką. lis. losofiiją. Religija iš esmės [ kia žemė grūdo. Moksleivių triūso dėka pasipuoš aplinka Kokie fakultetai dirba geriausiai ir kokie iškyla sunku Hėgelio filosofiją jo sutampa su filosofija. TiK prie mokyklų, visuomeninių pastatų. mai? O kaip gi mūsų Universitete bus organizuojama šešta mokinys, vėliau sukilęs ar religija yra neraciona- I Neblogai darbuojasi pramonės fakulteto atstovai. O sun prieš savo mokytoją, ma fiai išreikšta filosofija, ar dieninė talka. Kalbuosi su Universiteto ūkio skyriaus vir kumai. .. aišku, yra ir jų. Antradienį IF atsiuntė per ma šininku, lenininės talkos organizacinio štabo nariu A. Bažą kiekį talkininkų. Gal būt, jiems sutrukdė objektyvios terialistas ir ateistas Liud filosofija yra neužbaigta | čiuliu. vikas Fojerbachas laike ■religija? Ši problema He- I priežastys, bet faktas lieka faktu. Kiek studen'ų dalyvaus šioje talkoje? racionaliai išsakytą teolo gelio mokinius ir pasekė- | Ko linkėtumėte talkos dalyviams? Talkoje dalyvaus iš viso per 6750 studentų. Daugiausia gija. Tačiau kaip nebūtų jus suskaldė į dvi stovyk- I Dar didesnio organizuotumo ir jaunatviško entuziazmo. talkininkų laukiame iš EKFF. Mat šis fakultetas pagal stu būtent iš las — kairiuosius ir deši- I L. GRYBAUSKAITĖ paradoksalu, dentų skaičių yra vienas didžiausių Universitete. šios „teologijos" išsivys niuosius, jaunahegelinin- I tė . Fojerbacho ateizmas. kus ir senahegelininkus. Kairiajam didžiojo filo- I Todėl Hėgelio religijos filosofija yra labai reikš sofo pasekėjų flangui jau- I virno institutai. Supranta minga ateizmo istorijai. Pabaiga. Pradžia Nr. 8 nystėje priklausė Karlas I ma daugiausia ir sunkiau Hėgelio religijos teori Marksas ir Fridrichas En- I sių rūpesčių gula univer ją pakeitė naivią švietėjų gelsas — žmonės, ku Uždarius universitetą, siteto rektoratui ir Gam bedievybę. Iki Kanto .r riems istorija lėmė sukur- Į čia dažni svečiai buvo tos mokslų fakultetui, o Hėgelio laisva kritiška ti naujus filosofinius pa- I profesūra, auklėtiniai. Mi nimas jų tarpe žinomas vus universiteto atkūrimo nesiplėtė, ja nebuvo rū taip pat Botanikos sodo mintis suvokė religiją, grindus ne tik religijos, | medikas prof. J. Mianovs- akcijų dalyvis, 1863 m pinamasi. Todėl dvarvie projekto vyriausiajai air- kaip apgavystę, šarlatanų bet ir visos tikrovės aiškis, iš tremties sugrįžęs sukilimo vadovybės na tės parkas, pastatai buvo chitektei D. Juchnevičiū- išmonę, siekiant pažaboti kinimui. poetas ir gamtininkas T. rys. Su šiais įvykiais susi nugyventi. Nežiūrint to, tei. lengvatikius, tamsius žmo Kuriamasis botanikos nes. Iš to sekė, kad tik Žanas, poetas A. E. Odin- jusi dvaro smukimo pra čia pasilikę iš anksčiau G. JATKONIS 36 šeimos. Tai irgi orga sodas iš esmės skiriasi išsilavinęs žmogus gal i čius, rašytoja G. Puzyni- džia. na. Kairėnuose 1847/49 m. Nuo 1870 m. vietovė nizaciniu laikotarpiu sun nuo savo pirmtakų. Visų gyveno J. Ciulda, plun perėjo Tiškevičių nuosa- kina darbo sąlygas. Vis pirma kiti mastai (vien giškis pagal kilmę, Vil vybėn. Dvaras toliau dėlto vietovė pradėta plotas keliolika kartų di niaus universiteto auklė smunka, skursta parkas, tirti, projektuoti — kurti desnis), kartu kuriama tinis, S. Daukanto amži nyksta jo tvenkiniai, fon universitete botanikos so mokymo bazė stambiam riame nemaža nelengvo tūkstantį medžių. Sukak ninkas. Jis to meto švie tanai, sugriuvo teatras, dą su mokomąja eksperi šiuolaikiniam universite darbo įdės studentai. Be čiai pažymėti bus paso tėjas, domėjęsis ir rašęs Neliko gėlių, sumažėjo mentine baze. Siame sun tui. Visa daroma palygin je, geografijos specialy dintas Jubiliejinis ąžuoly lietuvių mitologijos, gra medžių:- dalis želdinių su kokame darbe universite ti greitai. Jau veikia sky bės studentai jau dalyva nas iš 400 ąžuolų. Iš pateiktos trumpos matikos klausimais; vie laukėjo. Suirutėje po Pir tui padeda nemaža res riai: dendrofloros, augalų vo sodo teritorijos tyri žinybų bei genetinių tyrimų, fiziolo muose. Šią iniciatyvą apžvalgos — vietovės is nas pirmųjų K. Donelai mojo pasaulinio karo nu publikos čio kūrybos vertintojas, griauti net rūmai. Tada mokslo įstaigų: Kultūros, ginės ir eksperimentines naudinga plėsti, ištirti torijos epizodą bei dabar tautosakos tyrėjas. rūmams pritaikytos buvu Melioracijos ir vandens ppmologijos, kuriuose jaa vietovę ne vien geografi tinių darbų — matyti, jog Nedaug žinoma apie sios arklidės, kur lenkų ūkio, Automobilių trans dirba 23 specialistai. Nu- niu požiūriu, bet ir geolo naujasis botanikos sodas Kairėnų literatūrinį ir okupacijos laikais įrengta porto ir plentų iministerr- matomi skyriai: žolinės giniu, botaniniu, archeo yra vienu iš reikšmin jos, Mokslų Akademijos floros, dargi pelkinės (tam loginiu bei kitais. Stu- giausių Universitete jubi muzikinį gyvenimą, kiuris ligoninė. čia buvo aktyvus. Teatre Nepasakodami visiems gamtamoksliniai .institutai. numatyta panaudoti vie dentai dirba čia ir kon- liejinio laikotarpio darbų, buvo pastatyti beveik vi žinomų pastarojo karo ir Pagrindinius tyrimo ir nintelę sodo plote esančią kretų fizinį darbą. 1978 tapsiančiu svarbiu laimėgamtininkai j imu ir paminklu ALMA si Fredro veikalai, ku pokario metų sunkumų, projektavimo darbus at pelkinę augimvietę); bus m. vasarą ypač daug pasidarbavo MATER istorijoje. riuose dalyvavo ir pasku priminsime, kad Kairėnai lieka Paminklų konserva gėlynai. Naujame botanikos so prie tvenkinių restauravi tinysis savininkas. D. Lo- universitetui atiteko iš vimo, Respublikiniai van prof. C. KUDABA pacinskis. Jis, be to, buvo ūkio, kuriam pati gyven dens ūkio projektavimo de — karšto darbymečio mo. Gamtininkai sodo že K. LABANAUSKAS reformų šalininkas, akty- vietė nebuvo perspektyvi, ir Žemėtvarkos projekta- pradžia. Darbymečio, ku- mėje jau pasodino apie
VISI Į KOMUNISTINĘ TALKA
Naujas botanikos sodas
GERIAUSIEJI
MATEMATIKŲ DIENOS
ILGAI ILGAI DIENAS ŠIAS PRISIMINSIM Ilgai netilo šurmulys Pirmasis matematiką dienų akordas visus malo auditorijoje, kur vyko konferenci j a niai nustebino. Ankstų spaudos pirmadienio rytų atvėrė „Dėstytojai — studentai'. duris Matematikų liaudies Dėstytojams teko gerokai buities muziejus, kurio pamąstyti, atsakant į ne turininga ekspozicija tik tikėtus studentų klausi rai verta atskiro reporta mus. Temos sunkiai api bendrinamos: skraidančios žo. Pasižvalgykime po mu lėkštės virš Žirmūnų r ziejaus salę. Štai veikian automobilizacija, patieka tis modelis „Nejubiliejinis lų asortimentas fakulteto fuksas". Daug gali techni bufete ir ESM programos ka, kai ji remiasi tvirtu su dinozaurais. matematiniu pagrindu. Pa Buvo renkamas simpa garbiai sustokime prie tiškiausias Egipto farao milžino kaulo, iš kurio nas, pasidalyta patirtimi prieš 400 metų buvo ver- dėstytojų apgaudinėjimo dama sriuba studen srityje. Taip pat įsilieps tams. .. Kitos dienos nojo diskusija dėl neve spaudos konferencijom dusių vyrų sveikinimo fakulteto dekanas pava ’kovo 8-osios proga. . . dins tai tikru kraštotyri Sunku pasakyti, kas buvo ninkų triumfu. Muziejaus įdomesni — klausimai ar ekspozicija tuo, žinoma, atsakymai. Išsiskirstėme nesibaigia. Riboja šio visi nuvargę nuo sveiko straipsnelio apimtis. juoko. Šventė oficialiai prasi Antradienio vakare dos dėjo gražų pirmadienio niai dalijosi įspūdžiais ,š rytį. Fakulteto dekanas kelionės po Italiją vyr. m. doc. V. Merkys palinkėjo b. D. Surgailis ir prof. J. renginių dalyviams sėk Mockus. Susirinkusieji tu mės ir geros nuotaikos. rėjo galimybę skaidiių, Prasidėjo matematikų sa nuotraukų bei gyvo žo vaitė. džio pagalba pasidairyti Turtinga savaitės pro .po šią šalį. grama sudomino net iš Trečiadienį sporto die rankiausius matematikus. na. Vėl publika žavėjosi Besigilinantiems į Univer .taikliais 10-ojo numerio siteto .istoriją įdomią pa metimais. Jonui Kazlaus skaitą perskaitė prof. A. kui MaF-o uniforma tinka Bikelis, vienas pilnamet- ne blogiau nei „Statybos ' ražio dokumentinio filmo marškinėliai. Rungtynes apie mūsų aukštąją mo tarp dėstytojų ir studentų kyklą autorių. Dėstytojai komandų laimėjo studen ir studentai įdėmiai klau tai. sėsi pasakojimo apie ne Vakare fakultetą užval lengvą filmo kūrėjų dar dė šachmatinės aistros. Iš bą. Profesorius pateikė prislopinto publikos gau klausytojams daug įdomių desio išsiskyrė nuspau istorinių faktų, nemažai džiamų šachmatinių laik retų nuotraukų, literatū rodžių spragsėjimas. Po ros. įtemptos turnyrinės ko-
Matematikų šachmatų turnyras
Pradedame spausdinti VU XXXI SMD konferencijos prizininkų sąrašą. Atsiprašo me už netikslumus, spausdi nama iš fakultetų protokolų. VISUOMENES MOKSLŲ KATEDRA
TSKP istorijos sekcija
I vieta — Istorijos fr.k. II k. stud. D. Caplikaitei (va dovas doc. P. Vitkauskas), II — Istorijos fakulteto II k. stud. A. Jankauskui (va dovas doc. G. Juknienė), Istorijos fak. IV k. stud. A. Cesiuliui (vadovas doc. L. Kapočius), III — Istorijos fak. III k. stud. L. Baikūnui (vadovas doc. P. Vitkauskas), Istorijos fak. II k. stud. B. Apolinskaitei (vadovas doc. P. Vitkauskas). KRAŠTOTYRININKŲ KLUBO
Kraštotyros sekcija I — Matematikos fak. IV k. stud. D. Gapšytei (vadovas vyr. dėst. V. Mačiekus), II — Istorijos fak. bibliotekininkystės spec. IV k. stud. V. Smolenskaitei (vadovas vyr. dėst. V. Mačiekus), III — Gamtos fakulteto IV k. N, Be,lvočiūtei (vadovas vyr. dėst. V. Mačiekus).
MATEMATIKOS FAKULTETAS
Algoritminių kalbų ir programavimo sekcija
A. Blaške vičiaus nuo t r.: šiandien ir dekanas doc. V. Merkys patenkintas. vos pergalę pasiekė ketvirtakursis V. Gor.iančikovas. Vos vienu tašku nuo jo atsiliko doc. R. Kudžma, asistentas R. Kondrotas ir kiti. Bendras rezul tatas 92:77 studentų nau dai. Dvi dienas vyko SMD konferencija. Devynis įdo mius pranešimus perskai tė mūsų svečiai iš l.vovo, Petrozavodsko, Jerevano. Tarp konferencijos nuga lėtojų norėtųsi paminėti A. Vienuolio vidurines mokyklos vienuoliktoką E. Drąsutį, nei kiek nenusileidusį studentiškiems autoritetams. Ketvirtadienio vakare laukė malonus siurprizas. Fakulteto sav iveikim inka i parodė nuotaikingą K. Capeko spektaklį „Kam statoma pjesė". Gausūs žiūrovai žavėjosi pirmąjį matematikų teatrinės sa viveiklos kregžde. Tikėsi mės, kad tokios premjeros taps fakultete gražia tra dicija. Ketvirtąją matematikų šventės dieną vainikavo linksmas draugystės vaka ras. Nelengva buvo kovoti .prie šaškių lentų su K. Lubiu, kai vienu metu su juo kovojo dvidešimt penki varžovai. K. Lubys
pergalingai baigė šaškių simultaną. Rezultato 18—7 reikia tik pavydėti. Pirmūnų vakare dalyva vo dėstytojai ir geriausi fakulteto studentai. Buvo surengta jumoristinė vik torina, kurios laurai ati teko dėstytojų ir IV kur so komandoms. Dėstytojai mielai prisiminė savo stu dijų metus, pasakojo stu dentams linksmas r „graudžias" studentiškas istonijas. Šeštadienio programą pradėjo krepšininkai. Rungtyniavo MaF ir VVPI matematikų koman dos. Ir čia mus lydėjo sėkmė — rezultatas 76:72 mūsų naudai. Šauniausi ir aktyviausi matematikai susirinko į „Pergalės" kinoteatrą. Čia vyko baigiamasis savaitės akordas. Iškilmingame fa kulteto tarybos posėdy i e po įžanginio dekano žo džio pasisakė prof. V. Statulevičius. Buvo įteikti apdovanojimai pasižymė jusiems matematikų ^sa vaitės renginių daly viams. Šventė baigėsi, tačiau visi ją dar ilgai prisimin sime.
D. DRUSKIS MaF I k.
I — III k. stud. S. Valdšteinui (vadovas R. Dagys), II — III k. stud. R. Dilytei (vadoves G. Grigas), III — II k. studentams J. Skendeliui ir S. Tarailai (va dovas R. Dagys), Vilniaus A. Vienuolio vid. mokyklos XI klasės mokiniui E. Drąsučiui (vadovas G. Grigas).
Algoritminių kalbų ir programavimo sekcija
I — V kurso stud. V. Cyrui (vadovas G. Grigas), U — V k. stud. G. įsakui (vadovas mat. kand. V. Tumasonis), III — V k. stud. L. Leščiauskaitei (vadovas prof. L. Telksnys), V k. stud. L. Misiūnui (vadovas A. Bartkevi čius). Atsitiktinių procesų teorijos ir matematinės statistikos sekcija I —V k. stud. A. Baltėnui (vadovas prof. B. Grigelio nis), II — V k. stud. G. Murauskui (vadovas prof. A. Bike lis), III — V k. stud. A. Trikonaitei (vadoves doc. J. Kruopis),
Analizės ir geometrijos sekcija I — V k. stud. K. Liubinskui (vadovas doc. V. Kabaila), II — V k. stud. A. Kušner (vadovas doc. A. Matuzevičius), III — V k. stud. R. Ciupailai (vadovas doc. V. Kabaila), Matematikos dėstymo metodikos ir istorijos sekcija
I -r- V k. stud. A. Augaičiui (vadovas v. d. P. Rumšas), II — IV k. stud. A. Koženevskajai (vadovas doc. V. Drėgūnas), III — neskirti. < Operacijų tyrimo ir lošimų teorijos sekcija
■' -v/
I — V k. stud. A. Grikieniui (vadovas fiz. mat. kand. I. .Jačiauskas), , II — V k. stud. E. Ivoniui (vadovas fiz. mat. kand. I. Jačiauskas), III — V k. stud. R. Pašiui (vadovas fiz. mat. kand. V. Bistrickas).
Skaičiavimo metodų Ir diferencialinių lygčių sekcija
PRADŽIA BUVO NELENGVA TSKP istorijos katedros dėstytojai ir aspirantai su di deliu pakilimu ir laimėjimais sutinka senosios Alma Mater 400 metų jubiliejų. Norėtųsi trumpai papasa koti apie TSKP istorijos ka tedros nueitą kelią. 1940 metais, atkūrus Lietu voje Tarybų valdžią, reikėjo ptlikti daug svarbių darbų, putina buvo sutvarkyti moVymą ir auklėjimą aukštosio se mokyklose pagal naujas Programas. Marksizmo-leniPizmo pagrindų kursas Vil niaus universitete pradėtas Pustyti 1940 spalio 1 d. Pir masis dėstytojas buvo E. Meškauskas. Trūko šio dalyko dėstytojų, r lėtinių kadrų nepakako. Juos eikėjo kviestis iš kitų TSRS ukštųjų mokyklų. Taip iki
1941 m. sausio mėnesio Vil niaus universitete buvo su komplektuoti pirmieji mark sizmo-leninizmo katedros dėstytojai. 1940/41 m. m. mū sų Alma Mater bendradarbia vo su kitomis Tarybų Sąjun gos aukštosiomis mokyklomis. Tai padėjo Universiteto kolek tyvui susipažinti su tarybinės aukštosios mokyklos organi zaciniais principais, mokymo auklėjimo sistema. Dėstytojai ne tik dėstė marksizmo-leninizmo pagrin dus. Jie stengėsi propaguoti plačiau marksistinę lenininę teoriją tarp Universiteto pro fesorių ir dėstytojų. Pirmuo ju marksizmo leninizmo pa grindų katedros vedėju buvo prof. A. Kuznecovas. Kūrybingą marksizmo-leni nizmo pagrindų katedros dar
bą nutraukė fašistinės Vokie tijos agresija prie Tarybų Są jungą. Išvadavus Vilnių, Universi tete buvo atkurta ir marksiz mo-leninizmo pagrindų kated ra. Pokario metais Universite tui marksizmo-leninizmo pa grindų katedrai, jos kadrų komplektavimui didelę pagal bą teikė Lietuvos KP Centro Komitetas, respublikos vyriau sybė, broliškų respublikų aukštosios mokyklos. Kiek vienais metais augo ir tvirtė jo vietiniai nacionaliniai kad rai, didėjo jų teorinis-idėjinis išsilavinimas. 1952/53 m. m. marksizmo-leninizmo kated roje buvo atidaryta aspirantū ra. Nuo 1944 m. lapkričio mė nesio 1 d. katedros vedėju buvo E. Meškauskas, nuo
1945 m. vasario mėn. 23 d.— G. Zimanas, nuo 1948 m. ba landžio mėn. — doc. R. Davtian, nuo 1951 m. vasario mėn. — doc. V. Nizovskaja, A. Byčkovas. 1953 m. rugpjūčio mėn. ka tedros vedėju buvo paskirtas K. Navickas baigęs aspiran tūrą visuomeninių mokslų akademijoje prie TSKP CK, ir apgynęs istorijos kandidato disertaciją. Jis katedrai va dovauja iki šių dienų. 1956/57 m. m. Universiteto marksiz mo-leninizmo pagrindų kated ra buvo pavadinta TSKP is torijos katedra, .kadangi toks pavadinimas visiškai atitiko dėstomąjj dalyką. M. SUMINĄS TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas Tęsinys kitame numeryje.
I — V k. stud. A. Kregždei (vadovas doc. F. Ivanaus kas), II — V k. stud. P. Šlekiui (vadovas doc. F. Ivanaus kas), V k. stud. P. Moščinskui (vadovas fiz. mat, kand. J. Macionis), V k. stud. N. Trimailovaitei (vadovas fizmat. k. A. Štaras), III — III k. stud. A. Stučinskui (vadovas doc. F. Iva nauskas). PREKYBOS FAKULTETAS
Materialinio aprūpinimo ekonomikos sekcija
I — vak. sk. V. k. stud. S. Gaidienei (vadovas doc. A. Morkevičius), II — MTA spec. vak. sk. V k. stud. V. Kukei (vado vas doc. J. Stankevičius), III — MTA spec. dieninio sk. stud. V. Gaučaitei (vado vas doc. A. Morkevičius), Politinės ekonomijos sekcija I — II k. stud. A. Kisieliūtei (vadovas dėst. J. Bielicaite), II — II k. stud. V. Matukynaitei, V. Pakalniškytei, R. Pakutinskaiitei (vadovas vyr. dėst. L. Jurgienė), III — III k. studentams V. Mockui, A. Beniušytei (va dovas prof. S. Ginaitė).
Šeštadienio popietę Istori jos fakulteto dėstytojai, dar buotojai ir studentai rinkosi į didžiąją aulą paminėti Universiteto 400 metinių ju biliejaus. Susirinkusius pa sveikino fakulteto dekanas doc. V. Lesčius. Pasakytoje kalboje doc. V. Lesčius pa lietė svarbiausius fakulteto vystymosi ir veiklos kryptis per paskutinį dešimtmetį. Audringais plojimais buvo sutikta žinia, kad universite tas apdovanotas Tautų Drau gystės ordinu. Akademikas J. Jurginis perskaitė prane šimą apie studentų ir dėsty tojų santykius senajame Vil niaus universitete. Jubilie-
jaus proga didelis būrys ge riausių studentų buvo apdo vanoti rektorato diplomais, jubiliejiniais žensliukais „Mokslo pirmūnas" ir olim piados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga." dip lomais. Fakultetas didžiuojasi tokiais studentais, kaip II k. istoriku V. Budzinsku, IV k. istorikais D. Morkūnu, A. Jacevičiumi, III kurso bibliotekininke R. Andreje vą. Po iškilmingo minėjimo įvyko šventinis koncertas. L. SKIRPSTO nuotr.: fa kulteto dekanas V. Lesčius įteikia apdovanojimą R. And rejevai.
Įžymusis Universiteto auklėtinis Karolis Virvičius lietu viškoje literatūroje yra žinomas kaip istorikas, parašęs keletą vadovėlių. Tačiau daug reikšminges ni buvo jo darbai iš geo grafijos. Geografu jį dar praėjusiame šimtmetyje pagarsino savo darbe „Mokyti žemaičiai" L. Ju cevičius. Suprantama, K. Vir.vičius nebuvo geografas ty rinėtojas šių dienų pras me. Parašė du vadovėlius, ne kartą pakartotinai iš leistus Varšuvoje ir Vil niuje. Knygos savo požiū rio brandumu buvo ne eilinės, todėl jų autorius vertas, kad būtų prisime namas Lietuvos geografi jos mokslo istorijoje. Gimė K. Virvičius 1717 m. Breslaujos apskrityje (kažkur netoli Drūkšių priklausiusioje ežero), Žemaičių kunigaikštystei. Gal todėl dažnai literatūroję vadinamas Žemaičiu, o L. Jucevičius minėtame darbe ne tik vadina že maičiu, bet ir rašo, jog gimė Raseinių apskrityje, o mokėsi Kražiuose. Ta čiau netenka abejoti, jis buvo kilęs iš ©žėruoto i o Sėlių krašto. Tėvai nebu vo turtingi, todėl sūnų atidavė mokytis į jėzuitų kolegiją Pinske. Iš ten, jo globėjui M. Saniavskiui mirus, persikėlė arčiau
namų j Daugpilį. Kaip liudija A. Augustovska, buvo gabus, norėjo mo kytis, bet stokodamas lė šų, ibe aiškaus noro pri verstas šventintis vienuo liu (1734). Tuoj po šventinimų 2 metus (1734—1736) moky tojavo Pašiaušėje prie Šiaulių. Tai, atrodo, buvo pedagoginė praktika, bū tina vienuoliui prieš sto jant j aukštąsias studijas. 1737 m. įstojo į Vilniaus universitetą ir buvo 3 metus filosofijos skyriaus studentu. 1741 42 mokslo metais dirbo Pinsko mo kykloje, po ko vėl tęsė studijas, kurias baigė tik 1746 m. Taigi, Universite te praleido daug laiko. 1747—48 m. dirbo Kra žiuose, vėliau 3 metus Naugarduke, kur dėstą mokykloje, kartu mokė Lietuvos magnato J. A. Hilzeno sūnų. Su juo 1751 —1756 m. keliavo po Eu ropą. Dėstė tarp kitų da lykų mokyklose ir geo grafiją. Užsienio kelionėje K. Virvičius ypač domėjosi Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Austrijos, Ita lijos mokyklomis, jų or ganizacija ir programo mis, klausėsi žymių profe sorių paskaitų. Grįžęs 1757 m. buvo paskirtas į
Varšuvą, kolegijos profe soriumi. Ten aktyviai da lyvavo reformuojant 03 ordino panaikinimo jėzui tų mokyklas, buvo vienas tų, kurių pastangomis pradėti jose daugiau dės tyti gamtos mokslai, tame tarpe geografija. K. V rvyčius buvo iš tų mokslininkų kaip ir to amžininkas M. Počobute.,, kurie tikėjo, kad ūkinę valstybės gerovę galima pakelti švietimo idėjonrs. Tačiau visų pirma pačios idėjos, jo manymu, turi būti radikalios ir be to aktyviai skiepijamos žmo gaus sąmonėje dar mo kyklos suole. Taigi, mo kyklų reformoje K. Vin vičius siekė ne formalių pertvarkymų. Jis ėmėsi rašyti iš esmės naujus geografijos bei istorijos vadovėlius, organizavo spaustuvę. Buvo nepa prastai veiklus. Taip pat rado laiko ir poezijai. Bu vo gabus žmogus, o „iš mintį liejo tarsi iš ranko vės". Amžininkų pažymi ma, jog apskritai buvęs vienas mokslingiausių sa vo laikmečio žmonių. Geografijos vadovėlius
K. Virvičius parašė jau Varšuvoje, matyt, siekda mas giliau išdėstyti šiuos dalykus reformuojamose •mokyklose. 1768 m. išėjo „Dabartinių laikų geog-raftija" (Geografia czasow ■terazniejszych...). Tai stambus veikalas, be to numatytas tęsti, tačiau pirmoji laida buvusi kon fiskuota, kaip pažymima dėl Rusijos carą įžeidusiu •teiginių. Išleido netrukus (1770 m.) „Visuotinę geo grafija" (Geografia powszechna"). Yra užsiminta, jog buvo parašęs dar Lie tuvos ir Lenkijos geogra fiją, kurios rankrašt’s konfiskuotas ir liko ne žinomas. K. Virvičius, be to, rašė ir leido kalendo rius, žodynus, kuriuose nemaža geografijos žinių. Rūpinosi geografijos ter minų formavimu, geogra fijos dėstymo metodika. Pavyzdžiui, reikalavo mokymu r ii geografijos naudoti gaublį, kontūnnius žemėlapius ir pa n. Mirė K. ViTvičius Vaišu voje 1793 m.
Nuo 1966 m. Universitete kasmet organizuojama tarpfakultetinė dėstytojų ir darbuo tojų spartakiada, kurioje dalyvauja dešimtys sporto mėgėjų. Sį tradicinį renginį organizuoja Universiteto dar buotojų profsąjungos vietos komitetas. Nuo 1971 m. spar takiados organizatorius ir va dovas — dėst. E. Bodendorfas. Paprašėme plačiau papasakoti apie šį renginį. — Šiemetinė spartakiada, vykusi sausio—kovo mėn., buvo skirta Universiteto 400 metų jubiliejui. Joje dalyvavo 10 komandų. Bendrakomandinėje įskaitoje pirmąją vietą užėmė Medicinos fakulteto ko manda, — sako E. Bodendorfas. — Sėkmė lydi tą fakulte tą, kuriame yra geras sporto organizatorius. Tai, kad Medi cinos fakultetas tapo jubilie jinės spartakiados nugalėto ju — didelis fakulteto sporto organizatoriaus j. m. b. V. Lapinsko nuopelnas. Medicinos fakultetas daly vavo visų šešių sporto šakų varžybose: krepšinio, tinkli nio, šachmatų, šaškių, plauki mo, stalo teniso. Fakulteto garbę krepšinio varžybose gy nė doc. A. Svičiulis, doc. M. Sakalinskas, tinklinio — doc. A. Bubnys. Stalo teniso var žybose sėkmingai pasirodė prof. A. Venskauskas. Medicinos fakultete didžiulį dėmesį fizinei kultūrai ir spor tui skiria ir dekanas S. Pavilonis. Dekano, fakulteto profbiuro pirmininko pavaduotojo doc. V. Gavelio, kitų pastan gomis pasiekti gražūs rezulta tai. Keletu taškų nuo nugalėtojų
teatsiliko Matematikos, Filologijos-istorijos fakultetai atitinkamai užėmę antrąją ir trečiąją vietas. Šiuose fakul tetuose gerai dirba sporto or ganizatoriai: matematikas A. Lenkšas ir vokiečių k. kated ros dėstytojas S. Plaušinaitis. Džiugu, kad Filologiįos-istor ■ jos fakultetų komanda net 3 sporto šakose (tinklinio, plau kimo, stalo teniso) tapo nuga lėtoja. Taip pat čia sėkmingai laikomos PDG komplekso normos. Kitos komandos pasirodė silpniau ir taškų skaičiumi at siliko nuo prizininkų. Labai silpnai šiais metais pasirodė Gamtos fakultetas, nesudaręs komandos šachmatų, šaškių, stalo teniso varžyboms. Trūksta sumanaus sporto organizatoriaus visuose trijuo se ekonomikos fakultetuose. Jie sudarė tik vieną koman-’ą ir tedalyvavo tik kelių sporto šakų varžybose. Jubiliejinės spartakiados nu galėtojų laukia nauji origina lūs prizai. Jais bus apdovano ti Medicinos fakultetas ir ats kirų sporto šakų nugalėtojai Per Universiteto spartakia dą yra atrenkami kandidatai į mūsų aukštosios mokyklos rinktinę, kuri kas dveji metai de.'yvauja LTSR Švietimo ir aukš'ųjų mokyklų profsą jungų spartakiadoje. Jubiliejinė darbuotojų spar takiada baigėsi. Kitas susiti kimas tik 1980 metų pavasarį Norėtųsi palinkėti, kad Me dicinos fakultetas neužleistų nugalėtojo vardo pozicijų, o kiti fakultetai, apgalvoję savo klaidas, sėkmingai rungtyniautų kitais metais.
C. KUDABA Bus daugiau
KARTAIS BŪNA IR TAIP.
A. Bunlkio piešiniai.
Studijuokime filosofiją VU filosofijos ir filosofijos istorijos ir mokslinio ateiz mo katedros organizuoja 3 metų filosofijos kursus, ku rie dirbs pagal filosofijos specializacijai skirtą progra mą (700 vai.). Kas linkęs studijuoti filo sofiją, siekia išugdyti sava rankiško mąstymo įgūdžius ir nori įsigyti filosofinį išsi lavinimą, prašomi iki š. m. gegužės 1 d .parašyti Filoso fijos katedros vedėjui pa reiškimus ir pristatyti juos į Filosofijos katedrą. Filosofijos kursų studen tams bus dėstomos specialios filosofijos disciplinos.
tarpe: gnoseologija, grupių sociologija, etike., estetika, (ženklų logika, semiotika teorija), semantika, religijos sociologija, žmogaus filosofija, antikinė, viduramžių, naujųjų laikų, klasikinė vo kiečių filosofija, Lietuvos i’losofiįos ir visuomenines minties istorija, marksistines filosofijos istorija, šiuolaikine buržuazinė filosofija, psichoanalitinių teorijų apžvalga. Be to, numatoma dėstyti kul tūros teoriją, asmenybės teo riją, mokslotyrą ir kitas dis ciplinas.
Filosofijos katedra
4. R. GREIČIUS. Tarnavo vaikinai pasienyje (rusų kal Dingusį studento pažymėji ba',. mą Nr. 770926, išduotą DOVYDĖNAITEI VLADAI, lal4. PRISIMINIMAI APIE kyti negaliojančiu. G. I. PETROVSKĮ (rusų kalba). ♦ ♦ 5. K. BELOCKIS. Komisa 2. LIAUDIES DRAUGOVI ras, karvedys, rašytojas. „Minties" knygyne galima NINKUI APIE TEISĘ. įsigyti naujus leidinius: 7. J. RUDOKAS. Gamybos 3. M. TELKSNYTE. Biogra paruošimas pramonės įmonė1. K. STUNGYS. Vairuoto fijų puslapiai. jas, avarija, atsakomybė.
REDAKCIJOS ADRESAS MTP-J
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas'' Telefonai — 617920,—ketvirtadieniais spaustuvėje 610444
Balandžio 22 d. Didžiojoje auloje (Čiurlionio g. 21) vyks VU studentų statybinių būrių koncertinių brigadų apžiūra, skirta VU 400 metų jubiliejui
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Tiražas 4757 1108 LV 10370