VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
) )
f > >
PRIE GYVENIMO SLENKSČIO
Nr. 13 (324)
Vilnius, 1959 m. balandžio mėn.
♦
f > > >
9 KETVIRTADIENIS
)
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 20 kap.
V <'
Tebevyksta diplomantų skirstymas. . . Sprendžiami rimti, svarbūs klausimai. Nuo tinkamo vie tos pasirinkimo priklausys ne vienos dienos darbas. Todėl nenuostabu, kad daugumas diplomantų rimtai apgalvoja komisijos pasiūlymus, visapusiškai apsvarsto juos. Dažnas prašo papildomai laiko pagalvoti, pasitarti su draugais. Pa grindinė diplomantų dalis, priimdama komisijos pasiūlymus, žino, jog vyksta ten, kur jo darbas labiausiai reikalingas. Tačiau yra ir nepatenkintų. Daugelis jų jau ne naujo kai nepasitenkinimo srityje — turi solidų stažą. Žemesniuosezkursuose jie būdavo nepatenkinti, kad reikia anksti kel tis ir eiti klausyti paskaitų, kad reikia ruoštis įskaitoms, egzaminams, kad dėstytojai nepasirašo neklausinėję, nepa tenkinti, kad Universitete reikia laikytis bent elementariau sių drausmės reikalavimų. Dabar gi jiems visų siaubingiau sias žodis — „rajonas”.
Susirinkime buvo pažymė ta, kad katedrų profgrupės ne visuomet atsakingai renka proforgus ir pasiūlė į prof sąjungos darbą įtraukti rim čiausius katedrų dėstytojus. Pranešėjas ir kalbėję dis Į įvairias respublikos mokyklas buvo paskirstyti stu„Pasiekti, kad kiekvienas Profgrupės, proforgai dar re kusijose drg. drg. Palionis, 1959 m. balandžio 3 d. įvyko Istorijos-filologijos fa mūsų išleidžiamas specialis- tai svarsto principinius, gamy Kanopienė daug vietos skyrė dentai-rusistal. Reikia tikėtis, kad jie, kaip ir kiti Univer kulteto partinės organizacijosi tas būtų ne tik aukštos kva binius klausimus, retai iškelia moksliniam darbui. Drg. Ka siteto auklėtiniai, dirbs ne tik pedagoginį darbą, bet akty atviras susirinkimas, kuris lifikacijos darbuotojas, bet rimtus, kūrybinius pasiūlymus nopienė pabrėžė, kad dauge viai dalyvaus visuomeniniame gyvenime, vystys saviveiklą, apsvarstė klausimą: „Apie ir tobulų moralinių savybių, moksliniam, mokomajam-auk- lis laborantų nesusilaukia nei sportą. Tikriausiai Pandėlyje, kur dirbs daugkartinis Uni proforgų darbo pagerinimą”. politiškai subrendęs žmogus. lėjamajam darbui pagerinti. iš profgrupių. nei iš katedrų versiteto čempionas A. Vaupšas, padidės sporto entuziastų rimtos pagalbos moksliniame skaičius; be abejo, nemažai prisidės prie Gelgaudiškio sa Pranešimą šiuo klausimu pa Didžiuliai uždaviniai iškyla Susirinkime daug buvo kal darbe. vlveiklininkų meistriškumo augimo E. Dapkūnas. darė fakulteto partinio biuro ryšium su mokyklų pertvar bėta apie tai, kad žymų vaid Daugelis merginų-rusisčlų dvejojo: rinktis vidurines kymu, kuris netrukus bus pra pažymėjo, narys drg. Zabulis. Susirinkimas menį profgrupių darbe vaidi ar darbo jaunimo mokyklas. Į pastarąsias baugu važiuoti — Pranešėjas pažymėjo tą dėtas. Nuo šių visų uždavi na proforgas. Drg. drg. Už- kad fakultete yra dar daug mokiniai gali pasitaikyti net vyresni už mokytojus, kaip didžiulį dėmesį, kurį skyrė nių profsąjunga neturi stovė kalnls, Pikčilingls, Tijūnely- trūkumų politinio švietimo, čia autoritetą išsikovosi? XXI partijos suvažiavimas ti nuošaliai, ji visur turi būti tė, Valtkūnas savo paslsaky- studentų auklėjimo darbe. Reikia padaryti rimtų priekaištų rusų kalbos ir litera profsąjungų darbo pagerini įvykių sūkuryje, o kur tokio muose užakcentavo, kad nuo Beveik visi kalbėjusieji pa tūros katedroms, kurios tinkamai nepasirengė skirstymui. sūkurio nėra — pati jį su mui. Profsąjungų artimiau proforgo darbo, jo aktyvumo brėžė, kad dėstytojų profgru Katedrų atstovai neturėjo duomenų apie studentų pageida sius uždavinius konkrečiai kelti, pašaukti visus profsą žymia dalimi priklauso ir vi pės neturi glaudaus ryšio su vimus, nežinojo, kas juos riša su paskirstymo vietomis. suformulavo XII profsąjungų jungos narius paskui save”, sos profgrupės darbas, jos au studentų profgrupėmis. Drg. Todėl ne kartą tekdavo jau paskirstytus diplomantus suvažiavimas, kurio nutarimo — kalbėjo drg. Zabulis. toritetas, keliamų klausimų drg. Bielinis, Užkalnis siūlė kviesti atgal, prašyti pasirinkti kitą vietą. Dėl to neretai pagrindinė mintis yra ta, kad Tačiau daugelyje dėstytojams dalyvauti kartu geri studentai, kuriems buvo duota teisė pirmiesiems Da Pranešėjas plačiai išanali svarbumas. svarbiausias profsąjungų už profgrupių proforgai nepade su studentais vasaros darbo reikšti savo pageidavimus, gaudavo blogesnes vietas. davinys — nenuilstamai ko zavo profsąjunginių organiza da katedrų vedėjams gerinti stovyklose, kartu su jais or voti už partijos iškeltų užda cijų darbą fakultete, nurodė, politinį darbą dėstytojų tar ganizuoti įvairias kultūrines vinių įgyvendinimą, už sep kad fakulteto dėstytojų prof pe. Daug ir aštrios kritikos išvykas. tynmečio plano įvykdymą, už Susirinkimas rekomendavo susirinkime susilaukė lietuvių Istorijos specialybės studentams buvo siūloma įvairaus komunizmo pastatymą mūsų grupių darbe yra daug trūku literatūros katedros profgrupė dėstytojų profgrupėms plėsti profilio darbo vietų: į archyvus, muziejus, vidurines mo mų, nelanksčių darbo formų. (proforgas drg. Sprindis), ku- politinį šalyje. švietimą, visuomeninį . kyklas, vadovauti rajono kultūros skyriui. Todėl čia visi -♦-----------------ri mažai padeda katedros ve- darbą, sustiprinti . mokomą jį- diplomantai liko daugiau ar mažiau patenkinti. Tiesa, ner dėjui suaktyvinti katedros auklėjamąjį bei mokslinį-tlrla- vų, matyt, ir jiems nemažai kainavo: neveltui regimai pa gyvenimą, įtraukti visus ka- mąjį darbą, kad profsąjungos tenkinta savo paskyrimu į Čedasų vid. mokyklą A. Misiū tedros narius į principinę taptų tikrai didele jėga fa naitė pasakė, kad jai sunku bus pasirašyti — dreba ran mokslinę diskusiją, svarstyti kultete, įgyvendinant didžius kos. Vienintelė problema, kurią sprendė diplomantai — kokią Kai I kurso rusistų komjaunimo organizacijos susirin katedros narių visuomeninę Ir svarbius aukštajai mokyk kime buvo perskaitytas komjaunuolio Siniakovo pranešimas veiklą, jų politinį mokymąsi, lai keliamus uždavinius. Buvo vietovę geriau pasirinkti. Čia visomis išgalėmis stengėsi susitikimus su padėti komisijos nariai: apibūdino darbo sąlygas, dalinosi „Dėl tolimesnių studentų lankomumo ir pažangumo page profgrupėje. Visai apleistas nutarta ruoštišefuoti „Lelijos" savo žiniomis apie pasirinktą kraštą, Jo žmones, gamtą. rinimo priemonių Ir dėl studentų dalyvavimo visuome kultūrinių priemonių organi darbininkais, fabriką. nei naudingame darbe”, daugelis susimąstė. Ir juo la zavimas. Po to fakulteto partinės Rusų kalbos katedros dės biau reikėjo susimąstyti, kad pranešime iškelti kai kurie *** faktai, deja, buvo nemalonūs. Imkime, pavyzdžiui, ir lanko tytojai nejaučia draugiškos organizacijos sekretorius drg. Dalis diplomantų-bibliotekininkų jau specializavosi ku mumo klausimą. Mūsų grupėje be jokios pateisinamos prie kolektyvios savitarpio para Zaksas informavo susirinkimo žasties buvo praleista daugiau kaip 300 valandų, iš jų di mos, o proforgas drg. Drotvi- dalyvius apie respublikinio rioje nors srityje, mokslinėse bibliotekose, vaikų literatū roje ir kt. J. Sereikaitė, pavyzdžiui, įsisavino aklųjų raštą džiausią skaičių pasiekė drg. Dmitrijeva, Pavlovą ir kiti. nas nieko nedirba, atskirus Minėti draugai kažkodėl galvoja, kad tai tik jų vienų rei profsąjungos darbo klausimus pasitarimo ideologiniais klau ir liko dirbti Aklųjų draugijos bibliotekoje. kalas, ir nesiteikia pasakyti paskaitų praleidinėjimo prie palikdamas spręsti laborantei. simais rezultatus.' (Nukelta į 2 psl.) žasčių. Toks kurso bendrų reikalų ignoravimas turi būti /V\.'V\.'WWA svetimas tarybiniam studentui — ir iškėlę šį klausimą kurso draugai pasiūlė daug priemonių išgyvendinti tokias Koncertą pradėjo mažieji kol džiausios geologijos auditorijos pažiūras. „Būti studentams akademinės drausmės pavyz ūkiečiai — Dargužiu septynme langai drebėte drebėjo. Plojo, džiu, kovoti už privalomą paskaitų lankomumą, pavasario tės mokyklos mokiniai. Malonią skandavo už visas dainas, o la sesiją išlaikyti be įsiskolinimų”, — toks svarbiausias ir šypseną kėlė mažųjų šokiai, plo biausiai už „Lepšį”, „Jau slavai jimais buvo sutiktas mergaičių sukilo...”. Pagaliau ar galima būtiniausias mūsų komjaunuoliškas . įsipareigojimas. Ta choras. Kuo blogiau mažieji buvo azartiškai neploti moterų čiau be jo mes apsvarstėme ir įtraukėme į savo planus ir (nuotr. 2) šoka už mūsų an sekstetui, dainininkei senute' G. tokias geras priemones, kaip dalyvavimą vasaros darbų sto sambliečius? Pagaliau ar turime Aukštuolytei? mes kursuose tokias dainininkes, vyklose, dešimties valandų darbą Vilniaus miesto gyvena — Taip, jiems tikrai reikia kaip kolūkio merginų choras, kultūros namų, — teisingai pa mųjų namų statyboje ir mūsų fakulteto kiemo sutvarkyme, (REPORTAŽAS) geriausios kolūkio melžėjos A. stebėjo studentai. — Šauniai ryšių užmezgimą su įmonės jaunino brigada, kovojančia už Tegu koncertuoja. gulėjo Kazilionytės solo dainos? Daug tokių akmenų komunistinio darbo brigados vardą. Tie, kurie turės gali Tą vakarą Gamtos fakultete pirčiupiečių sklypeliuose, dažnai jų dainavime dar yra trūkumų, neprityrusios, bet studentai ilgai dalinosi mintimis mybės būti rajonuose, kolūkiuose, įsipareigojo skaityti pa už jų kliūdavo valstiečio žagrė, tegu jos dar užtat iniciatyva, entuziazmas! su kolūkiečiais ir darbininkais. Kaip vanduo bėga metai, keičiaskaitas, rinkti, kur bus sąlygos, istorinę medžiagą apie O dar didesnė staigmena — Tą vakarą tarp studentų, kol si žmonės, kitokia tampa ir Dzū komjaunimą. tėvelių, jau garbingo amžiaus ūkiečių ir darbininkų užsimezgė kija. Ir nenorom prisimena pra sulaukusių vyrų ir moterų, cho dar nuoširdesnė, dar tvirtesnė įsipareigojimai, kuriuos įvykdysime, bus tinkamas mū eitis. .. Na, ir dainavo Dzūkijos draugystė. — Taip, praeitį užmiršti sun ras. sų komjaunuolių atsiliepimas į TSKP XXI suvažiavimo nu močiutės ir tėvukai! Ne Der di J. Vaicekauskas ku, — vakaro-susitikimo metu tarimus. kalbėjo „Pirčiupio” kolūkio pir I. Burkoj mininkas V. Babraitis. — Bet
SUSTIPRINTI IR PAGYVINTI DĖSTYTOJŲ PROFGRUPIŲ DARBA
Musų įsipareigojimai
Tą neužmirštamą vakarą Gamtoje
Sugrįžome Labiau išaugo — Geriau eiti į šachtą, ■egu į klasę, — pareiškė praktikos metu istorikas K. Navickas, kai jam nepavyko susitvarkyti su mokiniais. Iš tikrųjų, nemažai teko pergy venti IV kurso istorikams pir mos pedagoginės praktikos dienomis. Apie tai jie ir kal bėjo neseniai įvykusiame praktikos aptarime. Istorikai praktikoje domė josi mokyklų gyvenimu Vil niuje, Kaune, Telšiuose. Jų praktikos vadovai, dėstytojai Bendžius, Galvydis, Krutulytė, Drulytė su pasitenkinimu kalbėjo apie praktikantus. Nuoširdus darbas visada duo da gražius rezultatus: istorikų praktika įvertinta tik gerai ir labai gerai. Per pusantro mėnesio Tel šių mokyklos kolektyvas pa milo mūsų studentus istorikus
P. Vitkauską, gerai atsiliepė apie Grybo ir Tumosaitės pa mokas. Pasižymėjo ir kitų grupių praktlkantai — Michelbertas, Strumskis, Gobis. Praktikos aptarime buvo pažymėta ir tai, kad nors Uni versiteto studentai stropiai ruošėsi pamokoms, yra neblo gai įsisavinę medžiagą, jie vis dar nepakankamai gerai pa mokoje išryškina įvairių epo chų socialinių - ekonominių procesų prieštaringumą, ne visada sugeba dėstomą me džiagą jungti su ideologiniu auklėjamuoju darbu. Trūksta jiems ir metodikos žinių. Ir vis dėlto iš praktikos istorikai sugrįžo labiau „iš augę", labiau priartėję prie gyvenimo ir jam žymiai ge riau pasiruošę.
V. Bangaitė
NAUJI ŽURNALAI AKLIESIEMS Bendrojoje skaitykloje gautas naujas žurnalas aklle»iems „Aklųjų gyvenimas” (rusų kalba). Mėnesiniame žurnale talpinama įvairi n edžiaga, liečianti aklųjų gyve nimą. Jame yra grožinės lite ratūros muzikinis, satyros
ir jumoro, šaškių ir šachma tų, aklųjų gyvenimo sąjungi nėse respublikose ir kiti sky riai. Taip pat akliesiems pasiro dė žurnalas „Mūsų žodis” lie tuvių kalba. A. Petrauskas
mes žvelgiame į ateitį. O ateitis šviesi. „Pirčiupio” kolūkis — vie nas stipriausių Eišiškių rajone. Audringais plojimais vakaro šei mininkai sutiko kolūkio atstovų pareiškimą, kad „Pirčiupio” kol ūkis savo septynmetį nutarė įvykdyti per dvejus metus. Per dvejus metus? Tai ne fantazija? Ne. Štai pora skaičių: 1958 m. kolūkis per vieną mė nesį primelždavo tiek pieno, kiek per visus 1953 metus, ke Nuotraukoje: ..Pirčiupio” leriopai pakilo mėsos gamyba, kolūkio pirmininkas V. Babraitis žymiai padidėjo pasėlių plotai, pasirašo sutarti dėl kultūros na derlius. mų statybos. Kolūkyje net dvi brigados — J. Vaicekausko nuotr. mechanizatorių ir gyvulininkys tės — kovoja už teisę vadintis AU seniai gamtininkai komunistinėmis. Tai stipri ir, be draugauja su Eišiškių ra abejo, auganti jėga kolūkyje. — Jeigu taip dirbtų visi, kaip jono „Pirčiupio” kolūkio kolūkiečiais. Jie jau keletą kar dirba šios dvi brigados, — pa tų lankėsi kolūkyje, vaikščiojo sakė pirmininkas V. Babraitis, — įvykdytumėm per po fermas, domėjosi kolūkio gy septynmetį venimu, planais, surengė įdomų vienerius metus. saviveiklininkų pasirodymą. Karštais plojimais studentai pas priėmė „Pirčiupio” — Būtinai atvažiuokit pirmininko mus, — kvietė gamtininkai pir- V. Babraičio pasiūlymą patalki čiupiečius pas save. ninkauti kolūkiečiams, pastatant Ir štai Gamtos fakultetas „Pirčiupio” kolūkyje kultūros laukė brangių svečių — ,. namus, GMF, EMF, ChMF įsipa čiupio” kolūkio atstovų, o taip reigojo „Pirčiupio” kolūkyje stu pat ir į fakultetą pakviestų Vil dentiškų atostogų metu ne tik niaus M. Melnikaitės vardo kon pastatyti kultūros namus, bet ir diterijos fabriko darbininkų. užveisti prie jų didelį parką, Svečiai nedrąsiai žengė per dirbti _ , _____ * masinį-kulturinį darbą. Universiteto slenkstį: juk pirmą Kolūkis studentus aprūpins sta kartą tokioje „aukštoje” įstai tybine medžiaga, transportu, goje. Tiktai vaikai, kaip visada, įrankiais. Iškilmingai pasirašyta greitai įsidrąsina. Jų linksmo abipusė sutartis. klegesio netrūko ir čia. Septynmečio statybų entuziaz — Ką jums parodyti? — mas apėmė ne tik kolūkius, bet klausinėjo č. Kudaba. — Gal ir fabrikus bei gamyklas. Kaip musų muziejų? dirba darbininkai, kokiomis min Svečiai smalsiai apžiūrinėjo timis jie ųyvena, studentams pa paukščių ir žvėrių iškamšas, pasakojo M. Melnikaitės v. kon gyvūnų kaulus. diterijos fabriko darbininkė M. — 0 tokių akmenų ir pas mus Augulytė. yra, — sako močiutė iš Pirčiu — O dabar — kolūkio savi pio, apžiūrinėdama mineralų ko veiklininkų pasirodymas, — lekcijas. skelbia penktos klasės pipiras.
J
Sujudo, sukruto visas skruzdėlynas...
PRIE GYVENIMO SLENKSČIO Iš visų Istorijos-filologijos fakulteto diplomantų biblio tekininkai šiemet mažiausiai turėjo priežasčių nepasitenki nimui. Deja, jų tarpe atsirado ir tokių, kurie ir patys, tik riausiai, nesuvokė, ko jie nori. Keletas bibliotekininkių skirstymu buvo didžiai nepatenkintos. Priežasčių tam būta įvairiausių. E. Marcinkevičiūtė nežinojo, kaip ir beišreikšti savo pasipiktinimą. Ją, Marcinkevičiūtę, tiesa, paliko Vilniuje, bet paskyrė į masinę biblioteką! Ar girdėtas dalykas? Juk ji—tipiška mokslinė -darbuotoja, o čia reikės dirbti su žmonėmis. Tai, girdi, ją vis dėlto vargins. Labai daug nervų bibliotekininkams sugadino Klaipėda. — Ką? į Klaipėdą? — įsižeidė R. Kriaučiūnaltė, — į pasaulio kraštą! B. Petkevičiūtė, gavusi tą patį pasiūlymą, akiplėšiškai pasiūlė komisijos nariams patiems važiuoti ir užimti šį postą. Po ilgų ašarojimų, svarstymų, dvejonių, ji beveik pasirinko Kaišiadorius. Tačiau kai kita diplomantė pareiškė norą važiuoti ten, B. Petkevičiūtė bematant „apsigalvojo” ir griežtai atsisakė perleisti kam nors Kaišiadorius. Juk iš čia galima kasdien važinėti Vilniun. Tvirčiausias buvo J. Černiauskaitės charakteris.- į komi sijos siūlymus jaunoji specialistė daug dėmesio nekreipė. Ji pasitenkino tik savo pažiūrų deklaracija. J. Černiauskai tė griežtai pareiškė norinti likti Vilniuje. Jeigu jai bus pasiūlytas Kaunas — ji gali visapusiškai apgalvoti šį pa siūlymą, dargi, gal būt, priims jį. Tačiau važiuoti į kažko kias Klaipėdas? — Iš Vilniaus nė kojos nekelsiu, — pareiškė J. Čer niauskaitė ir į jokias kalbas daugiau nesileido. Matyt, kad dėl tokių diplomantų, kurie, tarp kitko, bu vo teigiamai iš anksto apibūdinti, nuotaikų kalta ir bib liotekininkystės katedra.
Pasiraivė, .pasiraivė perei tą sekn adienio rytą vienas Čiurlionio bendrabučio gyven tojas ir susimąstė: eiti ar nei ti į rytinę mankštą? Mat, dar iš vakaro nutarė eiti į talką Chemijos fakuteto kieme. O ten tiek ir tiek galimybės pratampyti visus raumenis. Bet vis dėlto (sviestas košės negadina) padarė mankštą Vingio parke. Linksmai švietė pavasario saulutė Chemijos fakulteto kieme. Pavasariška darbo
»«*• -
Žymiai sklandžiau vyko žurnalistikos specialybės dip lomantų skirstymas. Daug diplomantų išvyksta į rajonus. B. Jagminas pareiškė norą vykti dirbti literatūriniu darbuotoju į Tauragės rajono laikraščio redakciją. Jis jau dabar neblogai susipažinęs tiek su rajono, tiek su redak cijos gyvenimu. Temą savo diplominiam darbui B. Jagmi nas taip pat pasirinko iš Tauragės rajono laikraščio „Ta rybinio žodžio” redakcijos veiklos. J. Biekša vyksta dirbti į gimtąjį Trakų rajoną. S. Stankus pasirinko Kelmę.
Baigiant reikia pažymėti, kad Istorijos-filologijos fa kulteto dekanatas buvo nepakankamai pasiruošęs diploman tų skirstymui. S. Pranckūnas wRISIMENANT praėjusią eg-
sesiją, džiaugian I’tiszaminų apskritai gerais ios re zultatais, reikia pastebėti, kad ji atskleidė ir nemaža trūkumų, kurie, atrodo, būdingi ne tik mūsų fakultetui, bet ir daugumai visų Universiteto fakultetų ir katedrų. Nemažas studentų skaičius ei na į egzaminus silpnai pasiruo šę. Taip, pavyzdžiui, pirmame tei sininkų kurse tik 17 studentų iš 48 egzaminus išlaikė gerais ir labai gerais pažymiais, 6 studen tai gavo nepatenkinamus pažy mius. Du I ir II kurso studen tai po egzaminų sesijos buvo išbraukti iš studentų sąrašų. Pir mame neakivaizdinio skyriaus teisininkų kurse 33 studentai iš 94, laikiusių egzaminus, gavo nepatenkinamus pažymius, IV — 30 studentų. Neakivaizdiniame skyriuje vis dar pasitaiko stu dentų, kurie „senu įpratimu” sė di viename ir tame pačiame kur se po trejetą metų. Buvo atvejų, kad atvykęs į egzaminų sesiją neakivaizdininkas nebuvo tikras, ar jis dar yra studentų sąraše. Katedrose neretai gaunami nerū pestingai parašyti kursiniai ir kontroliniai darbai. Pasitaiko ir nusirašytų darbų. Be abejo, didelė dalis šių trū kumų paaiškėjo ryšium su tuo, kad fakultetas pastaruoju metu žymiai pakėlė reiklumą mokslo ir mokymo darbe. Dedamos rim tos pastangos likviduoti tai pa dėčiai, kai valstybinių egzaminų metu 20 — 25 proc. diplomantų neakivaizdininkų „nubyrėdavo” — neišlaikydavo bent vieno ar daugiau egzaminų. Visa tai bu-
vo bendro atsilikimo studijose, žalingos „įsiskolinimų” prakti kos pasėka. Universiteto neakivaizdinis skyrius šiais metais gerai pasi ruošė egzaminų sesijai, sudarė studentams daugiau ar mažiau normalias darbo sąlygas. Tačiau buvo kai kurių trūkumų konsul tacijų prieš egzaminus ir pačių egzaminų planavimo tvarkoje. Buvo nusiskundimų dėl pavėluo to literatūros ir tematikos kont roliniams ir kursiniams darbams gavimo. Nusiskundžiama, kad naudojamoji literatūra — vadovėliai, brošiūros ir kt. — daž
nuotaika užkrėtė visus: — Jei dirbti, tai dirbti! .„. Sujudo, sukruto studentų skruzdėlynas. Vienas įsiręžęs tempia rąstą, kitas karučiais ridena plytų krūvą, merginos beveik tekinos bėgioja su plyton is. — Jeigu kiekvienas nuformavimas apie jų kolektyvų narių pažangumą turėtų nema žos teigiamos reikšmės. Trukumų mokymo ir auklėjimo darbe pašalinimas galimas tik keliant paskaitų teorinį-mokslinį lygį, žymiai sustiprinant meto dinę pagalbą ir gerinant visų auklėjamąjį darbą tiek auditori-
NEKARTOKIME SENEI KLAIDU nai yra pasenusių laidų ir, be to, dar sunkiai gaunami. Dėstytojai ne visuomet atsižvelgia į neakivaizdinio apmokymo speci fiką, kartais pasitenkindami sta cionare skaitytų paskaitų santrauka. Kova už studentų pažangumą moksle. už idėjinio - politinio pagerinimą auklėjamojo darbo turėtų būti ne vien Universiteto mokslo personalo, bet ir visų mūsų visuomeninių organizacijų nuolatinio dėmesio centre. Deja, visuomeninio poveikio priemonės neakivaizdinio skyriaus studen tams dar mažai taikomos. O juk vien tik studentų darbovietės visuomeninių organizacijų^ pain-
jose, tiek ir už jų sienų. Stu dentų neakivaizdininkų auklėji mo darbą reikalinga pakelti li gi stacionarinio skyriaus auklė jimo lyg’o. Teisingai pasielgė Teisės fakulteto dekanas drg. J. Žėruolis, skirdamas šiam klausimui rimtą dėmesį egzami nų sesijos pabaigoje įvykusiame neakivaizdininkų susirinkime.
j statybas—pasiruošę !
Daug naujų sumanymų, planų turi musų keliauto jai. Apie juos buvo pasako jama Aktų salėje Įvykusio turistų vakaro metu. svečiaiVakare dalyvavo medicituristai iš Kauno nos instituto, Vilniaus sporto klubo „Medikas” ir iš kitur. Mūsų turistai davė neilgą, bet įdomią programą.
Nuotraukoje: matome turistų vakaro meninės da lies momentą: ž. Gričiukaitę ir G. Aleksaitj, atliekančius vaizdelį „Virėjai”. J. Vaičiuko nuotr.
Mašina lekia Šalčininkų link. Skamba linksma daina, asfaltą pakeičia akmenimis Lietuvos grįstas grindinys, laukus — Baltarusija. Pagaliau - duobėtas vieškelis ir kelionės tikslas Milkūnų kainas. Vos spėjam nusivalyti kelionės dulkes, kai į mokyk lą pradeda rinktis kolūkiečiai, moksleiviai. Daina ir muzika nebeišsitenka klasėj, veržiasi pro langus. Šoka ir dainuoja visi, kas tik sugeba, ir nie kam nesinori skirstytis, nors rytojaus dieną, sekmadienį, n ūsų kraštotyrininkų ir laukė nemaži darbai.
Tokie susirinkimai turėtų būti dažnesni. Tai padėtų ne tik at skleisti esamų trukumų priežas tis, bet ir surasti priemones jiems pašalinti. Pribrendęs ir opus klausimas yra mokslo priemonių — vadovė lių, monografijų, atskirų paskai tų, metodinių nurodymų—paren gimas ir išleidimas. Tai, ką ne akivaizdinis skyrius lig šiol yr padaręs, — tiktai kukli dart pradžia, juo labiau, kad šio srityje didelių soragų yra i stacionarinio skyriaus darbe. XXI neeilinio partijos suv žiavimo iškeltieji septynmečio plano uždaviniai reikalauja, kad mūsų Alma Mater darbuotojų kolektyvas ne tik pašalintų esan čius trūkumus, bet ir užtikrintų tokią mokomojo - auklėjamojo darbo pažangą, kuri atliktų di delius komunistinės visuomenės išplėstinės statybos reikalavi mus. A. BULOTA TMF vyr. dėstytojas
Neseniai Universiteto fakultetuose pasirodė skelbimai, kurie kviečia studentus vykti į vasaros darbo stovyklas Zarasų, Dau gų, Vievio, Šiaulių ir kituose rajonuose. Į komjaunimo biurus pradėjo plaukti studentų pareiškimai. Tačiau norint statyti, reikia susipažinti su pačiu mūrijimo, tinkavimo, dažymo, dailidės ar kitu darbu. Universiteto kom jaunimo komiteto iniciatyva yra suorganizuoti mūrijimo, tinka vimo ir kitų statybos darbų kursai. Juos lankyti pradėjo apie 70 studentų: 25 mūrininkai, 40 tinkuotojų ir kitų specialybių statybininkai? Pirmadienį i gyvenamojo namo statybos aikštelę Verkių gatvėje atvyko 25 studentai. Užsivilkę kombinezonus, pa ėmę kibirus, kelnes, plaktukus nuskubėjo jie į antrą aukštą. Čia kelių remonto kontoros Nr. 11 statybos inžinierius parodė, kitus kaip reikia mūryti šienas, krosnis, kaip tinkuoti, atlikti Per apdailos darbus. Užsiėmimai tą dieną tęsėsi pora valandų, tą trumpą laiką studentai nemaža susipažino su statybos dar-
keliautojai
★--------------------
(REPORTAŽAS) neštų po tris _plytas, ___ kiek iš reiškia sutikimą. viso būtų? — * L _ U ~suskai- BetTylėjimas bando neaiškus ūžesys — jau čiuoti chemikė Nijolė Doroš- šiek tiek daugiau. kaitė. Tačiau ne visiems poilsis — Po tris plytas? Akmens Vyrukai, kurie amžiuje po daugiau nešiojo! reikalingas. demonstruoja sambo, tikrai — nesutinka filologės, — būtų ir be poilsio dirbę. Tik, Reikia racionalizacijos. dabar nėra kaip iš drau Pirmieji paprasčiausi ra- mat, būrio išsiskirti. Ot, tre cionalizatoriniai pasiūlymai gų kurso merginoms, tai gal — nešti su neštuvais. Bet jų čio reikėjo — atrodo, nusimi nedaug. O šit porelė ant pa ir sėdi. prastos lentos sukrovė plytas nusios Jau gerą valandą plušo tal Nelabai patogu, bet žymiai kininkai. Plytų, tiesa, sun agreičiau. Dirba visi. Kažkas juokau žėjo, bet vis tik dar gerokai damas sako, kad • • dabar ■ vyrų liko. — Prapulčiau vienas, — ir moterų tei mąsto studentas (nuotr. 1). sės lygios. Va Kad ir po neščiau. dinasi, mergi Čia reikia dvidešimt tempo. Draugai, noms ant neš konvejerį! tuvų reikėtų po plytos ėmė plauktiek pat krauti ti Plyta talkininkų rankomis, Ar tu plytų, kiek ir žiūrėsi iš toliau (nuotr. 2), ar vyrams. Bet iš arčiau (nuotr. 3) — nieko ne visur šitos negali pasakyti. Dirba mūsų taisyklės laiko studentai, gerai dirba, masi. Štai vai taip dirbtų dažniau, būtųKad ir net kinukas bendrabučių jaukiau ir prigulęs tem- prie kiemuose švariau. pla. Atrodo, fakultetų Kai visi dirba, galima daug kad jo pusėje ką padaryti. O darbas kolekir plytų dau giau prikrauta. Ką gi, jo šir dis neleidžia, kad merginos pervargtų, juk vakare dar šo kiai laukia. — O aš var gu ar benuei siu J šokius. —karčiai mąs to Rasa, žiūrė dama į plytų nugriaužtus pirštus. Ir atsidususi vėl ne ša plytą po plytos. — Draugai! — kažkas aiš kiai, bet nelabai garsiai krei piasi į kolegas. — Mes, at rodo, pamiršome patį svar biausią. — Ir patylėjęs pri dūrė: — Reikia pailsėti.
bais, o tuo pačiu ir padėjo statybininkams.
I
L. Aukštaitis
••
Miliūnus, Rudnią, Pagaujėnus
Rytą išsiskirstėme; po Mil kūnų, Rudnios, - ■ — Pagaujėnų kaimus. Čia mūsų laukė daug įdomių susitikimų su liaudies menininkais, pasakoto jais, dainininkais. D. Sirvinskaitė, L. Budaitė, G. Valackaitė ir kiti surinko nenaža įvairios medžiagos apie vie tinių gyventojų švenčių ir iškilmių papročius, užrašė ke letą liaudies dainų, prisimini mų iš lenkų okupacijos metų. D. Skurkaitė surinko medžia gą apie kaimo mediciną. Kai-
bant su gyventojais, daug te ko užtikti naujų etnografinių terminų. Vien tik A. Stra vinskas surinko jų apie 200. — O čia kas gi dabar? — nustebo visi. Negi buvo milžinąs, kuris valgė tokiu mediniu šaukštu? Ne, tai visai ne milžino šaukštas. Tai — seniau var totas „samtis” grūdairs pil ti. Jį Istorijos-etnografijos muziejui įgijo drg. Milius. Daug buvo padaryta gyve namų ir ūkinių pastatų, kros nių, kaimo vaizdų nuotraukų.
tyve — įdomus. Nesėdėsi, kai draugas pluša. Net vaikai, ir tie padėjo talkininkauti. J. Lyduokio tekstas ir nuotr.
Prie naujo filologų sienlaikraščio numerio
Filologijos ilgajame koridoriu je, prie sienlaikraščio, būriuojasi studentai. Aišku — kabo naujas numeris. O numeris margas, pa vasariškas. Iš karto patraukia akis antraštė „Pavasario šventė”. Skaito studentai, kaip linksmino si Vilniaus jaunimas, ir ne vie nam nebuvėliui suspaudžia širdį. O čia kas? Kas čia nenori kel tis? Išsiristi iš lovos pusvalan džiu anksčiau, matyt, ne toks jau lengvas dalykas. Nuotraukoj matom, kaip susivėlusi galva tik draugo padedama pajėgia atsi plėšti nuo minkštos pagalvės. Bet tai niekis: diena kita ir — pažiūrėkit, kaip Stuokos mergi nos daro mankštą! Vidury sienlaikraščio antraštė — „Artėja SMD rencija”. Neužmirškit šito, drau gai, rodos, prašo skelbimas, ne darykit sarmatos sau ir visam Universitetui, tegul nebūna tuš čios auditorijos konferencijos metu. „Studentų savarankiškas dar bas ir akademinė drausmė”, — skaito studentai. Šitas klausimas seniai domina juos, apie priva lomą paskaitų lankymą galima išgirsti įvairiausių atsiliepimų. Labai daug kas sako — paskai tos atima aibę laiko, nebėra ka da dirbti savarankiškai. Bet, perskaičius prodekano Frolovo
------------------ ¥ Anksčiau kaime tebuvo tik nedidelis vandens malūnas, o dabar pastatyti nauji tipiniai ūkiniai pastatai, po 1—2 mė nesių pradės veikti kolūkio elektrinė. Padėti pamatai bū simiems kolūkio kultūros na mams. Prisirinkę medžiagos, nau jų įspūdžių, susipažinę su kolūkiečiais, ruošėmės atgal į Vilnių. Išlydėti susirinko nau ji pažįstami ir draugai. — Atvažiuokite pas mus dažniau, — kviečia kolūkie čiai. — Ne tik trumpam lai kui, bet ir dirbti. Pagyven sim kartu, padirbsim — dar bų nemaža laukia. D. Eglinytė
straipsnį, matosi — studentas, jei norts, at*-as laiko > į pa skaitas ateiti, ir seminarams pa siruošti. Filologus — Juršėną. Skersytę, Lukšaitę — žino visas fakultetas, kaip apsiskaičiusius, gabius žmones, suspėjančius j paskaitas, randančius laiko savis toviam darbui. Atvirkščiai, aka deminės drausmės nepaisymas, užsispyręs tvirtinimas, kad ' paskaitos rereikalingos, priveda prie liūdnų rezultatų. Tai rodo Abramavičiaus, Kairio, Jankausko sesijos rezultatai. Praktika, praktika... Jai sien laikraštis skiria nemaža vietos. Ir ne be reikalo. Ketvirtakursių praktikos rezultatai sako jaunie siems studentams: jei nori pamo kos metu išdėstyti medžiagą taip, kad vaikai klausytų „ausis pa statę”, reikia žinoti daug, reikia mylėti savo darbą. O meilė dar bui ats!randa ne iš karto. Svetimkalbė Kiškytė rašo, kad jų kursas, išvažiavęs j praktiką be entuziazmo, paskui palaipsniui Įsitraukė į mokyklos gyvenimą, ir daugelis pamilo mokytojo dar bą. Kas čia taip prirašyta apie do centą Kostelnickj? Tai pirmo kurso rusistas Sinekovas pasakoja, kaip jiems, pirmaisiais mėnesiais ne įstengiant net grupės darbo pla no sustatyt:, nežinant, ko grieb tis, atėjo į pagalbą doc. Kostel niskis Iš tiesu, dėstytojo žodis ir autoritetas daug padeda auk lėjant studentus. „Dėstytojas nukreipia grupių darbą ateisti ne linkme, moko studentus žiū rėti principingai Į draugų poel gius. padeda grupei ieškoti nau jų darbo formų”, — rašo dėst. Raguotienė. Sugebėti principingai žiūrėti į draugų poelgius — didelis da lykas. Pajėgtų draugai laiku griežtai perspėti draugą, nebūtų sienlaikraštyje juodų dėmių. Juoda, negraži dėmė nesiderina su sienlaikraščio šviesiom spal vom, taip kaip penkto kurso is toriko Andrušonio, II kurso Ba nevičiaus elgesys nesiderina su tarybinio studento elgesiu. Skai tai doc. Mirono straipsni — ir darosi gėda. Juk teisingi prie kaištai studentams, nepaneigsi gi peštynių, girtavimo, vagilia vimo faktų. O kiek kartų mes tylom praeinam pro rūkanti au ditorijoje studentą, kiek kartų prasispraudžiam pirmieji pro du ris, palikdami iš paskos dėstyto ją? Akys nukrypsta į „Ežį”. Skaudžiau durk. Eželi, tokiems studentams. Negailėk girtuoklių, mušeikų, davatkų ir kitokių at liekų, padėk mums gražinti fa kultetą.
R. SADAUSKAS
NORIU Noriu aš viską patirti, Kas tik gyvenime esti — Gimti, gyventi, mirti, Mylėti, užmiršt ir nekęsti. Noriu ašigaliuos šalt:, Grūdintis kaip metalas. Valgyti juodą ir baltą Duoną už savo stalo;
Suktis pačiu pirmuoju Saulių visų palydovu, Grįžti be rankų ir kojų, Laimėjus lemiamą kovą;
Žygio daina geriausia Po šimto metų praskrieti. Ir iš visų stipriausiai Noriu šioj žemėj norėti. . . Viską aš trokštu patirti, Karštį iškęsti ir šalti, Už laimę žmogaus — numirti. Iš meilės jam — vėl prisikelti!
EINA
MAŠINOS
Visą dieną kaukia mašinos, Mielą dieną eina ir eina... Gatvės traukia cementą, benziną Ir griausmingą mašinų dainą. Skamba mano kambario langas Nuo* mašinų šitokio gausmo, Jis suvirpina kovo dangų Ligi mėlyno, saulėto džiaugsmo.
Tik Jau Kad Šios
širdy ir minty neprabyla seniai nė viena eilutė, — nevirstų į amžiną tylą nebylios ir rūsčios minutės
O mašinų toksai godumas, — Iš kelionės — vėl l kelionę.
Lyg per savo didžiausią švente Gaudžia, rodosi, visas pasaulis. Negi man be dainos gyventi.. . Negaliu! Kaip be meilės ar saulės.
Nežinia, ar dabar mėnesiena, Ar tokia sidabrinė diena? Gal geriau, aš čia liksiu vienas, — Tu man būki tiktai daina. Šitos akys, juodos ir šviesios, Ir šilta šilta garbana... Panemunės ievų pavėsy Tegu viskas būna daina.
O kai aš iš kelionės trauksiu Po šiltų ir šaltų valandų, Gal tave ne kaip dainą pašauksiu, O pačiu tikriausiu vardu. O dabar tikrai mėnesiena, — Stingsta rasos ant tavo kasų. Man neaišku, kam saulė dieną. . . Juk tada ir be jos šviesu.
ŽVAIGŽDĖS Sako, kad kiekvienas savo žvaigždę turi. Sako, kad kiekvieno atskiras likimas. Šiandien tokios žvaigždės begalybės jūroj! Toks tylos tylumas. Toks širdies plakimas.
Argi man uždrausi sekti tavo žvaigždę Ir nebeužmigti lig ankstyvo ryto, Kai žvaigždėm aplietos visos miestų aikštės. Kai tiek daug jų sodžiaus šuliniuos prikritę.. .
ČIA BUS DARBO STOVYKLA Musų kolūkio žmonės
Kam teko važiuoti Rygos — Sovietsko plentu, tas maž Juk žvaigždynų plotai — ne dangaus miražas. daug 18 kilometre nuo Šiau Argi aš bejausmis, argi aš neregis? Kad nedingtų lyg „Prima” durnas Man likimo vieno butų baisiai maža, — lių Rygos link turėjo prabė Laimė, šitą naktį visos žvaigždės dega. Mano pačios gražiausios svajonės. . . gom žvilgterėti į paplentės kolūkį „Raudonoji vėliava-. Tai vienas didžiausių kolūkių respublikoje: teritorijos ilgis 14 kilometrų, o plotis 4—6 kilometrai. Kolūkio gyvenvie tė Meškuičiai seniai jau va dinama tiktai „Raudonosios Man teko laimė vr ☆ vėliavos” centru: čia yra lentpamatyti visus nau • „Julius Janonis” — tai pir landėlei pabėgti nuo vergiško piūvė, naujos mūrinės fermos jausius Lietuvos ki mas lietuviškas filmas, kurio gyvenimo. no studijos pasta siužeto pagrindu paimtas vie Supratęs revoliucinę tiesą, į ir sandėliai, vidurinė mokyk tytus kino filmus. no Lietuvių liau- revoliucinę darbininkų kovą Ja la, ambulatorija, statomi mū Labiausiai patiko, dies tauriausių sūnų gyvenimas. Tokį nonis įsijungia visa širdimi. Ir riniai namai kolūkiečiams, be abejo, filmas mes poetą-revoliucionierių ir ne tik „eilėraščio šūviais". Jis Nei šeimininkai, nei pabuvo„Adomas nori būti Įsivaizdavome, kai dar mokyk rašo, spausdina atsišaukimus, žmogumi”. Muzika, ję čia svečiai dabar nelaiko režisūra ir operato los suole skaitėme jo neužmirš platina juos. tamus eilėraščius: taurų, tyros Vienas ryškiausių filme Jano- Meškuičių užkampiu. riaus darbas šiame širdies, giliai pergyvenantį ne nio-revoliucionieriaus bruožų — Žmonės čia tokie, kad su filme nuskambėjo taip naujai, negir teisybę, be galo atsidavusį ko jo proletarinis internacionaliz jais, nebus sunku įvykdyti mas. Poetui svetimas siauras dėtai, kad nustebi vai už darbo žmonių laimę. svarbiausią mums iškeltą už Filmo statytojai pasielgė tei nacionalizmas, ir jis kviečia sa no visus žiūrovus. singai, davinį: pavyti ir pralenkti parodydami, kad Jano vo tautiečius — darbo liaudį Daug įspūdingų Ameriką pagal produkcijos nio kelias nebuvo be jokių abe kovon eiti kartu su kitų tautų kadrų palieka ilgai jonių, ieškojimų. Vienu kritiš pavergtaisiais- įstringa atmin vienetą kiekvienam gyventoatmintyje. Didelį įspūdį man ku momentu į klasės draugų tin lietuvio kareivio žodžiai: kaip kovoti, kuriuo „Man rusų mužikas artimesnis, padarė aktoriaus klausimą, Miltinio sukurtas keliu eiti, Julius atvirai atsako: negu lietuviškas ponas”. Tik vidutiniškai Filmo privalumas yra tas,,f kapitono paveiks- „nežinau”. Tačiau ir tada jis Kova prieš religinius .prieta las. Niekada gyve žinojo viena: reikia ieškoti ko kad Janonis parodytas kaip rus, o taip pat prieš liaudies nime nematęs lai vos būdų ir kovoti — kovoti gyvas, jautrios sielos žmogus. mulkintojus — klerikalus turi mės, džiaugsmo, jis iki pergalės. tvirtas tradicijas mūsų literatū Ypač jaudinanti ir giliai įsi Jis ilgai myli tą, kurios, kaip roje. mene ir tautosakoje. Taik apgaudinėja save ir aštriu žodžiu įvertindavo ir kitus vaizduotė menanti scena smuklėje. Julius jis pats supranta, neturėtų my liu klerikalų elgesį Lietuvos darbo je susikurtu laimin negali abejingai žiūrėti, kaip lėti, nes Mildos ir jo gyveni- žmogus, sukurdamas anekdotus, sąmojingus pasakojimus, vyku gu pasauliu. Tai darbininkas, nematydamas jo mo keliai — skirtingi. aforizmus. kapitalistinio pa kios prošvaistės gyvenime, ei Reikėtų filmo statytojams pa- sius Šiandien tikrai pribrendo rei saulio sudaužyta, na skandinti savo skriaudą daryti ir kai kuriuos priekaiš- kalas ne tiktai duoti principinę sulaužyta būtybė. degtinėje, norėdamas bent va- tus. Pirmiausia, net visai ne religinių prietarų ir klerikalų kritiką, bet taip pat parodyti Aktorius Banionis įgudusi ausis atskiria, kad lietuvių liaudies susipratimą, —o-— patiko man tuo, blaivią griaustinis filme jau perdaug šauniausių jos atstovų kad jis sukūrė gy galvoseną, antlklėrikalinį nusitei Be to kimą, kuris buvo ryškus dar ikinori būti žmogumi”, dirbtinis, nenatūralus" ' vą, o kartu ir api be „Adomas abejonės, geriausias Lietuvos kių techninių trūkumų, ne vis tarybinių metų. bendrintą biznie kino studijos filmas. Ypač įstrin kas Kaip tik tokį tikslą turėjo filgerai,, pavyzdžiui, su filmo riaus paveikslą. Jis ga atmintin puikus jauno, bet pabaiga. „Kalakutai” scenarijaus auMums, žinantiems Ja mo gabaus operatoriaus torius, režisierius ir aktorių koapsimeta geras sa neabejotinai Mockaus darbas. Geras režiso- nonio biografiją, ji aiški, ta lektyvas. Reikia pasakyti, kad vo tarnams, bet iš riaus, ypač operatoriaus, dar filme džiugina ryškūs tikrųjų jis griauna bas išryškėja keliose atminti čiau reikia turėti galvoje, kad žiūrovą portretiniai kunigo. Jo gaspadinose scenose. Tai pirmasis Ado filmą žiūri ir už Lietuvos ri nės. tūkstančių žmonių mo Pusdešrio ir itradingojo ir jo „Ievos” nebylus prisi bų — žmonės, pirmą kartą iš meistro tipai, gera jų valdyba, viltis, žudo gyveni- pažinimas meilėje (scena po gele girdę Janonio vardą. Jiems Ja sodrus žemaitiška intonacija ta mus. žinkelio tiltu), Dausos ir resto riamas dialogas, kai kurie pavy rano savininko pokalbis (rūsyje nonio istorijos pabaiga taip ir kę epizodai bei nuotraukų fšraNelabai patiko su Žinoma, Janonio dingumas, tuščiomis bonkomis), senojo liks neaiški. šiame filme Ado- kapitono mirtis ir kt. gyvenime svarbiausia yra revo Tačiau klerikalų ir religinių mas ir jo draugė. Puiki ir kompozitoriaus Bal veikla, o ne įo tragiška prietarų kritika vis dėlto dauge Jie, deja, ne gyve sio muzika, kuri labai derinasi liucinė liu atžvilgių lieka labai paviršu filmo veiksmu. Tai ji liūdna, mirtis, bet ,to apeiti irgi nega tinė. Filme neišryškinta iki galo na, o vaidina ir su tai aistringa, tai niūri ir rūsti, Ne poetas kaltas, kad ,'is liaudies skriauda, grobuoniškas ne kalba, o dekla kaip ir pats to meto gyvenimas. lima. buvo išvestas iš rikiuotės, kad buožių Ir kunigų elgesys, išnau Filme neišvengta ir trūkumų. muoja. Tarp kitko, dotojiškoji Jų charakterių esmė. prasikiša veikėjų teat nebegalėjo toliau kovoti už gy- Padėties neišgelbsti mažai su vi ši deklamacija, de Vietomis rinė vaidyba. venimą, kurį jis sveikino. Ta sit siužetų susijusi simboliška ja. kol kas būdinga Tačiau bendras Įspūdis gepagirtinos filmo kūrėjų filmo pabaiga, duodanti didelius bene visiems mūsų ras. Sis filmas pirmą kartą Lie proga pastungos suteikti tragiškai di apibendrinimus. kino meno isterijoje įroį Ltibai dažnai žiūrovo nepaten kino studijos fil tuvos dė, kad musų kino horizontuose džiojo kovotojo istorijai opti kiną pigus filmo komizmas, pa mams. yra prošvaisčių, po kurių tikrai mistinį skambėjimą. grįstas ne veikėjų craraktermis. Apie „Janonį” gali stot! giedra. Eg. Baleišis o dirbtinu triuku, išgalvota, ne A. Morozovas tipiška situacija. „Kalakutuose” negaliu kalbėti ob IV k. žurnalistas II kurso rusistas apstu štampinių scenų, daug kar jektyviau. kadangi tų matytų kitose komedijose, asmeniškai Janonių /įkyrėjusių ir nusibodusių, pvz., paleistos pavėjui plunksnos, į — Kurausku žakritimas, išbarstytos viuosl. Mano nuo,,Kalakutai” — nepatiko. Peržiūrėjęs kino filmą „Ka vandenį turgaus prekės, stumdymasis. mone, filmas turi Filmas, mano nuomone, vul- lakutai”, pagalvoji, kad šį daužymasis ir t. t. Atrodo, kad tą trūkumą, kad garokas. Susidaro įspūdis, filmą Lietuvos kino studija filmo autoriai tokiu būdu ak tik savo veikėjų neva maža veiksmo, nėra kad Lietuvos kaime gyveno išleido tik dėl plano, o ne centuoja lyvumą ir nepaslankumą, už įtampos. nevykėliai, išsigimę žmonės. tikslu duoti žiūrovui gerą miršdami kitas esmines jų cha rakterių ypatybes ir nukreipdami Aktorių vaidyba — gera. meninį kūrinį. Per visą sean „Kalakutai”, ži nuo komedijos pagrin noma, silpniau sf. Ypač įdomus Nakas ir Ber są nesinori prasijuokti, nes žiūrovą dinės idėjos. Bet turi tą privalu notas. Pastarasis gi, sakytu nėra iš ko. Pasibaigus filmui ir ausyse dar Tačiau ir „Kalakutuose” spengiant neįprastam triukšmui, mą, kad filme daug me, tikras lietuviškas Ulenkurį sudaro kalakutų riksmas, ne viskas peiktina. Man pati kačių kniaukimas, senmergių dinamikos, liaudiš špigelis. Teipa — nenauja, bet įdo- ko tokie kadrai, kaip klebono giedojimas ir buožių barniai, ne ko jumoro, visi pa pasakojimas apie noromis pagalvoji, kad geras su šaliniai epizodai mi. Ryškūs kontrastai tarp sapnas, įvykdytas tik labai vi pajungti pagrindi turto ir skurdo. Atsisakę per švento Jurgio stebuklą. Šių manymas dutiniškai, kad reikia labai grei nei minčiai. „Kala didelio šaržavimo, būtume kadrų pastatymas pareikala tu laiku pastatyti naują ir žy kutuose” kiekvie galėję turėti visai neblogą vo nemažai darbo, jie atlikti miai geresnį filmą antlklerikaline tema. gerai, įdomiai. nas epizodas vysto filmą. X A. Rabačiauskaitė G. Bekerytė J. Žvinys filmo veiksmą. Lietuvių literatūros IV kurso matematikas R. Pauraitė katedros vyr. dėstytoja V kurso angliste
DĖSTYTOJAI IR. STUDENTAI APIE NAUJUS LIETUVIŠKUS KINOFILMUS
K IN A S x
K IN A S x
jui. Juos įkvepia, jiems vado vauja kovinga kolūkio parti nė organizacija. Reiklią, griežtą, energingą partinės organizacijos sekretorę agronomę Sumskytę gerbia visi kolūkiečiai. Kolūkyje stipri ir komjau nimo organizacija. turinti daugiau kaip 30 narių. Kom jaunuoliai yra puikūs gamybi ninkai: ne tik dienomis, bet ir naktimis juos gali matyti dirbančius traktoriais, krau nančius iš vagonų trąšas, ply tas. Su pagarba, pavyzdžiui, minimas Romualdas Vilčlauskas, dabar Tarybinės Armijos karys. Kolūkiečiai ir dabar jį nuolat prisimena, laukia jo sugrįžtant į gimtąjį kolūkį, kuriame jis šauniai dirbo at ėjęs iš mokyklos suolo, petis petin su stipriausiais prityru siais darbininkais. Visame mūsų; didžiuliame kolūkyje garsi Elena Kankalytė, dirbanti pačiuose atsakingiausiuose, svarbiausiuose darbo baruose: laukininkystės brigadoje, gyvulių fermoje! Su pagarba ir meile kolūkie čiai žiūri į Antaną Laurušą, buvusį tankistą, dabar dirban tį jau ne MTS, o savo kolūkio galingu traktoriumi STZ. Kas beatvyktų į Meškuičius, tuo jau susipažins ir su Prane Taujanskaite, gabia organiza tore ir puikia drauge, dabar kolūkyje pirmaujančios I bri gados brigadininke.
Puikūs žmonės dirba stam biųjų raguočių fermoje. Visos ne tik jaunos, bet ir prityru sios melžėjos seka apdovano ta Lenino ordinu melžėja Račkauskaite, nevienkartine VZŪP dalyve Liuba Karkovaite. Daug entuziazmo, ener gijos, meilės visuomeniniam ūkiui rodo ir vyresniosios kartos atstovai. Labai vertinamas II brigados brlgadlninMikšys, viena kas drg. geriausių respublikos paukštlriinklų Bašienė. Dėl to ne veltui jie yra minimi ne tik rajoniniame, bet ir respubliki niuose laikraščiuose. Daug dar galėtume kalbėti apie geriausius kolūkio žmo nes. Jie tikrai šaunūs, puikus gamybininkai. Iš mūsų kol ūkiečių išaugo du kolūkio pir mininkai. Tai buvęs I briga dos brigadininkas apdovano tas Darbo Raudonosios Vėlia vos ordinu J. Brašlškis, da bartinis kaimyninio kolūkio „Už talką” pirmininkas; bu vęs kolūkio zootechnikas Krikščiūnas vadovauja kol ūkiui „Gegužės Devintoji”. Jo vadovaujamas kolūkis iš brido iš atsilikimo ir stojo į soclenktynes su mūsų kol ūkiu. Tai toli gražu ne visi mū sų kolūkyje Išaugę darbo pir mūnai. Jų yra dar labai daug, paprastų, nuoširdžių, darbščių mūsų kolūkio žmonių. Ir, no rėdami su jais susipažinti, ap lankykite juos vasarą, padir bėkite kartu su jais, ir jūs suprasite, kokie nuostabūs tai žmonės. M. Gerdaitytė „Raudonosios vėliavos", kolūkio kolūkietė
Pokalbiai apie statybos aikštelę
K IN A S x
K IN A S
Pavasaris dar tik įpusėjo, prieš akis — kaip visuomet nelengva egzaminų sesija, bet kiekvieno mediko mintys skrajoja toli už Vilniaus vie tų, tolimojo Šiaulių rajono „Raudonosios vėliavos” kol ūkio laukuose. Jau dabar vaizduotėje iškyla didelis bal tas pastatas. Tai ligoninė, ku rią šią vasarą statys medikai. Netolimos vasaros planais dalinamasi ir mūsų kurse. Mes nenorime atsilikti nuo savo fakulteto draugų Ir įsi pareigojome 100% dalyvauti
x
K IN A S
Mano nuomone, kai kurių draugų atsiliepimams apie vieną pirmųjų lietuviškų kino komedi jų „Kalakutai” gerokai trūksta meilės jaunai tarybinei lietuvių kinematografijai, jų kritika per daug pretenzinga, pasakyčiau, nepatriotiška. Taip, filmas nela bai pavykęs, pagrįstas pigoku komizmu, komedijos žanrui ne tinkanti jo pabaiga. Tačiau juk tai pirmieji lietuviškos kinemato grafijos žingsniai. Juk mes, gali ma sakyti, dar neturime savų nacionalinių kino tradicijų, ir šie pirmieji, tegul ir nelabai pa vykę bandymai, — tai, gal būt, tie laipteliai, kuriuos neišven giamai reikia peržengti kopiant 1 meno aukštumas.
Kino komediją „Kalakutai”, nenutylint, aišku, jos trūkumų, mano nuomone, reikia sveikinti kaip naują žingsnį į priekį mūsų jaunojo kino meno vystyme.
J.
Barčaitis
vasarą ligoninės statyboje. Tokių entuziastų mūsų kurse nemaža, ir kiekvieną dieną svarstoma, kokią specialybę norės įsigyti medikas. Tik, deja, nė vieno rimto statybininko dar neturime: jais tau sime, kai turėsime nors dvi savaites praktikos. Vieni nu siteikę labai optimistiškai, ki ti dar abejoja savo būsimais sugebėjimais. Bet dėl to nusi minti neverta: kiekvienas įsigys bent elementariausias statybininkui žinias kursuose, kuriuos numatoma surengti visiems Universiteto statybi ninkams. Nepamirštamas tačiau mūsų pokalbiuose ir laisvalaikio praleidimo klausimas. Bet juo pasirūpinti padės mūsų savi veiklininkai, kurie pradeda pamažu ruošti savo „kelioni nį” repertuarą. Nepraleisime, žinoma, ir progos aplankyti Latvijos TSR Bauskės pilies griuvėsius, susipažinti su Šiaulių rajono apylinkėmis. Graži ir turininga bus stu dentiška vasara. Tik ir lau kiame dienos, kai galėsime padėti statybos aikštelėje pir mąją plytą. A. Saukaitis II k. medikas
100 m nugara moterims: I — M. Peticina (Minsko USK), II — Vaitkutė (PSK), III — Petraškai tė (USK). Vyrai: I — Vilniaus USK, II — Minsko USK, III — Kauno Ml.
Komandomis vietas pasiskirstė sekančiai: I — Minsko USK, II — Vilniaus USK, III — Kauno Ml.
SĖKMINGOS KOVOS VANDENS TAKUOSE
Vaitkus, plaukime laisvu stiliumi iškovojęs II vietą.
I> SPORTINĖ KRONIKA
\
Pasibaigė tarpfakultetinės fechtavimo pirmeny bės. Pirmąją vietą iškovo jo būsimi teisininkai, ant ri buvo medikai, trečiąja-ketvirtąja vieta pasida lino ekonomistai ir filolo gai, penkti buvo gamti ninkai. Fizikos-matematikos ir Chemijos mokslų fakulte tai neišstatė komandų.
t
Universiteto 1958/59 m. m. spartakiadoje šiuo me tu pirmauja Ekonomikos mokslų fakultetas, toliau seka Medicina ir Gamta.
į>
draugiškas UniĮvyko Pedagoginio “ " versiteto ir šachmatininkų instituto Dar nepraši; susitikimas. ----- ----------dėjus žaidimui, pedagogai pirmavo 2:0 (mat, du mū siškiai į varžybas neatvy ko), bet vėliau Universite to šachmatininkai sugebė jo išlyginti rezultatą. Su sitikimas pasibaigė rezultatu 5:5.
prasidėjo Vakar niaus miesto rankinio 11. sezono atidarymo žybos. Universitetui atsto vyrų (USK ir vauja dvi studentų) ir viena moterų komanda.
)
į
> 5
Minske viešėjusieji susitiko tinklininkai _______ Minsko Universiteto tinklininkais. Moterys laimėjo abu susitikimus rezultatais 3:1 ir 3:0. Vyrai vieną su pralaimėjo 1:3, sitikimą antrame iškovojo svarbią pergalę (3:2).
< f f >
vietas Pirmąsias tris praėjusią savaitę pasibai gusiose tarpfakultetinėse bokso varžybose iškovojo: Gamta, Teisė, Ekonomika.
Šeštadienio vakaras. Aidint maršo garsams, LSD „Sparta kas” žiemos baseine išsirikiuoja Minsko ir Vilniaus Universitetų vandensvydininkai. Nespėja nuskardėti varžybų vyr. teisėjo A. Plioplio švilpukas, o mins kiečių vartininkas jau priverstas išimti kamuolį iš savo vartų. Bėga minutės, o musų Universi teto vandensvydininkų mesti kamuoliai dar ir dar kartą pa buvoja svečių vartuose. Tiesa, nesėdi „be darbo” ir mūsų komandos vartininkas V. Tolpekinas. Svečių puolėjai kelis kartus „nuginkluoja” ir jį, nuo centro mesti kamuoliai atsiduria ir mūsų vartuose. Finalinis teisėjo švilpukas už fiksuoja rezultatą 14:6 Vilniaus Universiteto studentų naudai. Kalbant apie šias rungtynes, norisi pabrėžti, kad jos išaiški no dar ir nemaža „spragų” ko mandos žaidime. Tiesa, šios rungtynės daugumai žaidėjų yra pirmosios oficialios rungtynės, gal būt, tik todėl ir V. Tolpeki nas nesijautė šeimininku, pra leisdamas tolimus kamuolius į savo vartus. Atskiri žaidėjai, saugodami sa vo vartus, per mažai skyrė dė mesio minskiečių puolėjų dengi mui, kurie, niekieno netrukdomi, iš savo aikštės tolimais metimais kelis kartus pasiuntė kamuolį j mūsų vartus. Paaiškėjo, kad musų komanda dar nepakanka-
Šiuo metu jau paskirstyta į darbą daugiau kaip 300 diplomantų. Iš jų tarpo atsi rado dar keturi „specialistai", per penkerius mokslo metus teišmokę tik savo asmenybes vertinti. Būkime pažįstami: ČERNIAUSKAITĖ Janina — bibliotekininkė, JAZDAUSKAS Algimantas — žurnalistas, MALICKAS Antanas — rusistas, ZIŽMARAITĖ Alfonsina— bibliotekininkė LV 07509
Kitą dieną, sekmadienį, žiūro vai, susirinkę į baseiną, vėl tu rėjo progos pamatyti tuos pa čius veidus, šį kartą išsirikiavu sius ne vandensvydžio, o plauky mo varžybose. Pirmosios į startą stojo mote rys 100 m laisvu stiliumi plau kikės. Pirmoji finišavo minskie tė N. Puzikova (1:31,2 sek.). Mu sų Universiteto plaukikė L. Andriejevaitė buvo trečioji su 1:34,9 sek. laiku. Vyrų 100 m laisvu stiliumi nugalėtoju tapo taip pat Minsko komandos atstovas Prokopčiuk. Mūsų atstovas V. Vaitkus, paro dęs II atskyrio rezultatą 1:10,0 sek., buvo antras. Moterų šimto metrų krutinę nuotolį laimėjo Minsko atstovė Z. Cerneckoja, vilnietė R. Pap lavskaja buvo antroji. Jos lai kas—1:49,5 sek. Tą pačią distan ciją vyrams laimėjo minskietis pirmaatskyrininkis V. Pisarčiuk. Antrasis buvo Kauno Ml
atstovas Kelbauskas ir trečiasis — mūsiškis studentas A. Plučius. Kiti rezultatai tokie: 100 m delfinu vyrams: I. R. Batūra 1:15,3 sek., II. S. Šits (Minskas) 1:26,2 sek. III. Bogomulov (KMI) 1:34,9 sek., 100 m nugara vyrams: I — Tiknius (KMI), II _ Z. Finenko (Minsko USK), III — S. Šaparnis (USK).
„Dar keletas metrų, ir pirma vieta
užtikrinta”.
Distancijoje
ra (13:3) laimėjo Universite to rankininkės, tuo paeit, varžybose Iškovodamos tre MIESTO ČEMPIONES! MERGINOS čiąją vietą. Šiose varžybose VYRAI NEAIŠKU ypač kovingai žaidė Griniūtė pasiekusi 16 įvarčių. Kaip anksčiau buvome pra- to čempiono vardą. Tai dide Vyrams pogrupyje tek< nešę, Vilniaus miesto plr- lis mūsų krepšininkių laimė Š. m. balandžio 2—5 d. d. tai kitos komandos naudai. žaisti su ZŪA, Veterinarijos komandos jimas. menybėse trys Kaune vyko LTSR aukštųjų Antrame kėlinyje iniciatyva akademijos ir KKI rankinin („Švietimas”, PSK ir USK) Vyrai įveikė PSK, bet va mokyklų sporto klubų ranki daugiau buvo mūsų rankinin surinko vienodą taškų skai kar pralaimėjo „Švietimui” nio 7X7 varžybos, kuriose kių pusėje. Įdomios rungty kais. Tiek ZŪA, tiek ir Vėtė akademijos ranki čių. Čempionui išaiškinti bu 82:74. Kurią vietą užims mū dalyvavo aštuonios moterų ir nės baigėsi 5:4 USK naudai. rinarijos ninkal nepajėgė rimčiau pasi vo pravestos papildomos sų krepšininkai, paaiškės po tiek pat vyrų komandų. Prieš Šiaulių pedagoginio in priešinti USK komandai. Pa rungtynės. Merginos nugalė PSK ir „Švietimo” komandų Varžybds vyko dviejuose stituto rankininkus Universi lyginti, rezultatyviai mėtyda jo PSK, o vakar įveikė susitikimo. Bet jau dabar ga pogrupiuose, kūr komandos teto komanda kovojo leng ..Švietimą” rezultatu 59:46, lima garantuoti, kad blogiau žaidė tarpusavyje ratų siste viau, ir persvara jau buvo inl iš vidutinių ir tolimų nuo tolių, USK ekipos vyrai ne tuo pačiu iškovodamos mlas- trečios vietos nebus. ma. Komandos, pogrupiuose aiški nuo pat rungtynių pra sunkiai įveikė ZŪA (27:14; užėmusios pirmąsias vietas, džios. Mūsų rankininkės lai ir Veterinarijos akademijos sudarė finalinę grupę ir žai mėjo rezultatu 10:1. Kitaip (23:10) rankininkus. Trečą TURIZMO KLUBO VADOVAUJANTYS ORGANAI dė dėl I—II vietų. Komandos, klostėsi rungtynės su žinoma sias rungtynes vyrai žaidi pogrupiuose antras visoje šalyje KKI komanda. prieš KKI komandą. Šios Praeitą šeštadienį įvykusiame Universiteto turistų klu užėmusios vietas, žaidė dėl III—IV vie- Būdamos fiziškai stipresnės, rungtynės turėjo išspręsti bo ataskaitiniame susirinkime buvo išrinkta nauja valdy tų ir t. t. KKI rankininkės laimėjo san kuriai komandai teks kovot ba, kurios nariai pareigomis pasiskirstė sekančiai: tykiu 13:2. Tokiu būdu, USK dėl I—II vietos arba dėl III USK moterų ir vyrų pirmininkas — Januškis V. GMF rankininkės, pogrupyje už — IV. Visą laiką aikštėje vy mandos šiose varžybose pirmininko pavaduotojas — J. Janušauskaitė FMF ėmusios II vietą, gavo teisę ko aštri sportinė kova. Rung ėmė trečiąsias vietas. sekretorius — R. Andrašiūnaitė GMF kovoti finale dėl III-IV vie tynių pabaigoje USK ranki poUSK moterų varžovais kultūrinio sektoriaus vadovas — V. Vizgirda IFF grupiuose buvo ŠPI, PSK ir tų su Politechnikos instituto ninkal padarė keletą rimtų mokymo sektoriaus vadovas — K. Montvila GMF, stipri KKI moterų komanda. sportininkėmis. klaidų. Rungty mokymo sektoriaus vadovas — K. Monstvilas GMF, Šias paskutines rungtynes techniškų Pirmosios rungtynės turėjo nes rezultatu 14:11 laimėje agitacinio-propagandos sekt, vadovai: D. Čepaitė, MMF ir nulemti, USK komanda žaidė kovin kam atiteks trečioji KKI vyrai. Vyg. Račkaitis IFF. vieta. Rungtynės visą laiką gai, gerai naudojo greitą Rungtynių eigai didelę įta Taip pat buvo išrinkta revizijos komisija, į kurios su vyko labai įtemptai, rezulta puolimą, tiksliai mėtė į var ką turėjo traumos, kurias bu dėtį Įeina: D. Vaišnytė FMF, M. Zavadskaitė GMF, Vyt. Visockas tas dažnai svyravo tai vienos, tus. Rungtynes aiškia persva- vo gavę keletas komandos žaidėjų (Ramonis, Samaitis. IFF. Urbonas). Nugalėta Įtikinančiai Tokiu būdu, USK rankinin Universiteto futbolininkai mėjo aukštu rezultatu 7:2 kai pateko į finalinę grupę kur su PSK komanda var kruopščiai ruošiasi sezono ko (3:1). Daugiausia įvarčių — ke- žėsi dėl III—IV vietos voms. Sekmadienį jie sužaidė turis — komandai pelnė Na- Rungtynes rezultatu 25:13 draugiškas rungtynes su revičius, o Bučys, Staponkus laimėjo USK, tuo pačiu už ir Noreika įmušė po vieną. imdama varžybose III vietą. „Aušros” klubo komanda. JUODIEJI AFRIKOS STUDENTAI paprasta mokykla, institu USK futbolininkai buvo Kalbant apie USK rankinio vyriausybės tar PASMERKĖ BELGŲ ŽIAURUMUS tas, ruošiantis L. BRAZIULIS nautojus, ir karinė akademija. pranašesni ir susitikimą laikomandas, reikia pasakyti Vidurinėse ir aukštosiose mo Juodieji Afrikos studentai, stu komandos, ypa< kad mūsų mokytojų dijuojantieji Čekoslovakijos aukš kyklose šalia Jemeno vyrai, žaidė perdaug lėtai. tosiose mokyklose ir Universite taip pat yra mokytojų iš Jungti Kai kuriems komandos žaidė tuose, laiške Belgijos Tarybos nės Arabų respublikos, Palesti ☆ ☆ prezidentui protestuoja prieš jė nos ir Libano. jan s trūksta greičio, o ypač gos panaudojimą prieš begink SEKMADIENĮ Vingio parke or kamuolio valdymo technikos lius Kongo patriotus, kovojančius SVEIKINAMA KUBOS PERGALĖ ganizuojamas Universiteto spar didesniu tempu. Rungtynių ei už savo teises. Jie reikalauja takiados tarpfakultetinis krosas. Buenos Aires universiteto stu demokratinių teisių Kongo žmo Dalyvauja visų kursų studentai. goję vartininkai (vyrų ir mo nėms, rasinės nelygybės panai dentų taryba pareiškė, kad Ku 18 vai. „Spartako” stadiono II Pirmo, antro kurso studentams terų) nesugebėjo „maitinti’ išsivada kinimo, neatidėliotino kariuome bos žmonių herojinis futbolo aikštėje miesto rankinio (vyrams ir merginoms) startas tiksliais kamuolio perdavi konkretus Lotynų nės išvedimo iš Leopoldvilio, be vimas buvo (11X11) sezono atidarymo var bus duotas 10 valandą. Trečio, mais į priekį įsiveržusių sa sąlyginio kalinių paleidimo, kom Amerikos žmonių ryžtingumo ir žybose susitinka Universiteto ir penkto kurso — 12 valandą. drąsos pavyzdys. pensacijos nukentėjusioms šei vo komandos žaidėjų. Pedagoginio instituto studentų moms, juodųjų karių mušimo P. Urbonas 'sir panaikinimo ir Kongo liaudies ARABŲ STUDENTU DELEGACIJA rinktinės. ☆ VDR Moterų komandos treneris nacionalinių reikalavimų patenki
USK rankininkai liko trečioje vietoje
nimo. TARPTAUTINĖ JAUNIMO STUDENTŲ STOVYKLA
Būkime pažįstami
mai įvertina savo jėgas, nesi stengia perimti iniciatyvos, sten giasi dengti puolėjus tik savo aikštėje, nepakankamai veržlūs gavę kamuolį. Iki aukštųjų mokyklų sparta todėl kiados liko mėnuo laiko, vandensvydininkų dabar mūsų uždavinys ir yra ištaisyti tuos trūkumus, kurie išryškėjo šiose varžybose.
Reikia pasakyti, kad šiose draugiškose varžybose mūsų Universiteto plaukikai kovojo labai atkakliai. Stipriems Minsko Universiteto plaukikams, turin tiems tarptautinių varžybų pa tyrimą, jie pralaimėjo labai nedi deliu taškų skirtumu. Gerai „pa sitempė” ir moterys. Istorijos-fi lologijos fakulteto III kurso stu dentė L. Andriejevaitė ir tre čiakursė fizmatė R. Paplavskaja pirmą kartą išpildė atskyrių rei kalavimus.
4x100 kombinuota estafetė moterims: I — Minsko USK, lt — Vilniaus USK, III — Kauno Ml. Užtikrintai šiose varžybose startavo ir vyrai. R. Batūra (IFF) laimėjo sunkią pergalę 100 m delfinu distancijoje, S. Šaparnis (EMF) tapo Universite to ir miesto čempionu 100 m nugara, pirmą kartą II atskyrio rezultatą varžybose pasiekė V. Vaitkus (IFF). Artėja sunkiausias egzaminas — aukštųjų mokyklų spartakia dos varžybos. Tiek mūsų vandensvydininkai, tiek ir plauki kai pasiryžę šiose varžybose lai mėti prizines vietas. Teks kovoti su stipriais KKI ir KPI varžo vais. Reikia manyti, kad Uni versiteto plaukikai, produktyviai išnaudoję likusį iki varžybų lai ką, tars savo žodį. P. VIRBICKAS Treneris
Arabų studentų delegacija, ku rios sudėtyje apie 100 žmonių praleido 3 dienas Rostoko rajo ne. Arabų studentus pakvietė Redaktorlaus pav. Universiteto LDAALR komite pirmas — gegužės 1 d., antras Vokietijos Taikos gynimo taryba. J. STEPSYS organizuoja konkursą ge — birželio 1 d. Studentai aplankė daug moksli tas nių ir kultūrinių Rostoko insti riausiai LDAALR fakultetinei or Fakultetas, iškovojęs pirmą ganizacijai išaiškinti. Konkursas vietą, tutų. ----apdovanojamas pereina Cremijos fakulteto deka organizuojamas tikslu pagerinti mąja taure r 300 rublių pinigi natas ir visuomeninės or LDAALR darbą Universitete. HUMBOLDTO UNIVERSITETAS ne premija, antrą vietą — gar ganizacijos reiškia gilią . GAVO 25 MIL. MARKIŲ Nustatant geriausias fakulteti- bės raštu ir 150 rublių pinigi užuojautą vyr. dėstytojai SUBSIDIJŲ nes organizacijas, bus turima ne premija. H. GUTMANIENEI Universiteto LDAALR galvoje: dėl jos vyro mirties. Per pastaruosius 4 metus komitetas I. Studentų ir dėstytojų pri Humboldto Universitetas gavo 25 mil. markių subsidijų, 8 mili- klausymas LDAALR; siekti, kad nemažiau jonai markių buvo panaudoti LDAALR priklausytų naujos dermatologinės klinikos 80 proc. kiekvieno fakulteto per statybai, anatominis institutas sonalo. gavo 224 naujas vietas ir naują II. Gynybinio-masinio darbo talpią paskaitų salę. Didelis lai padėtis (šaulių, parašiutininkų, VVU darbuotojų profsąju ngos Vietinis komitetas mėjimas yra nauja klinika ko auto-moto būrelių darbas, karinuo š. m. birželio mėn. 5 d. Iki liepos 1 d. organizuoja vai su piktybiniais navikais, ap nių-turistinių žygių ir krosų prarūpinta naujausia medicinine vedimas). pionierių stovyklą Palangoje. aparatūra. Daugiau kaip 16 mili Studentai, norintieji dirbti pionierių vadovais arba III. Propagandinis darbas (vaiz jonų markių paskirta šiam rei dinė agitacija, pasikalbėjimai, auklėtojais, prašomi paduoti pareiškimus VVU Vletinian kalui. ekskursijos, pranešimai ir t. t.). komitetui Iki š. m. balandžio mėn. 15 d.
Fakultetų LDAALR dėmesiui
vasarą Sobesine bus atidaryta tarptautinė vasaros stovykia _jaunimui ir studentams, ..................... kurią suorganizavo Čekoslovaki jos Jaunimo sąjungos Centrinis Komitetas. Panaši stovykla to je pačioje vietoje buvo perei tą vasarą. Joje ilsėjosi 24 ša lių atstovai. Šiais metais ti kimasi didesnio skaičiaus. Sto vykla veiks 2 mėnesius. Stovyk los tikslas lieka tas pats, kaip ir pereitais metais — stiprinti tarp jaunų žmonių draugystę ir savi tarpio sutarimą, suteikti galimy bę Įvairių šalių jaunimui pasi keisti nuomonėmis, mokslo ir studijų patyrimu ir puikiai pra leisti atostogas. Po 10 dienų, praleistų stovyk loje, stovyklautojai dar 4 dienas praleis Prahoje, kur apžiūrės garsius istorinius ir kultūrinius „GADJAK MADA” UNIVERSITETO IV. Nario mokesčio sumokėji VVU Vietinis komitetas paminklus. STUDENTAI DALYVAUJA mas. Iki gegužės 1 d. pasiekti, SAVANORIŠKUOSE DARBUOSE kad būtų sumokėta 100 proc. PAŽANGA ŠVIETIME KAIME nario mokesčio. Balandžio 15 dieną Valstybinės Filharmonijos salėje Įvyks Šiems uždaviniams Įgyvendin Akademinio choro koncertas. Dirigentas LTSR nusipelnęs Didelis progresas buvo pasiek „Gadjak Mada” universiteto 9 artistas Pranas Sližys. Koncertmeisteris Tatjana Nedvectas Jemene švietimo srityje. 1958 metų sukakties proąa studentai ti Universiteto LDAALR kom‘tetas siūlo organizuoti socienktykaitė. metais Jemene jau buvo 8 mo organizavo savanoriškus darbus Programoje: Filipenkos, Kavecko, Karoso, Sasnausko, Verkyklos: 3 aukštosios, 3 vidurinės kaimuose. Jie nuvalė ir praplati nes tarp fakultetinių organizaci stovskio, Liudige, Mocarto, Verdi, Vagnerio, Vėberio ir kiir 2 pradinės mokyklos. Iš aukš no daugiau kaip 50 km takų ir jųKonkursas vyks dviem ratais: tų kompozitorių kūriniai. Pradžia 20 vai. tųjų mokyklų, Įsteigtų Sanajoje, kelių valstiečiams.
Redakcijos adresas:Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščiu ir žurnalu leidyklos spaustuvė.
Užs. Nr. 519