VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI
1967 m.
balandžio mėn. I l
TUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
26 d. TREČIADIENIS Nr. 13 (599) Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
SVEIKA, SESE TURKMĖNIJA!
Nuo TSKP Centro Komiteto
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir TSRS Ministrą Tarybos TSKP Centro Komitetas, TSRS Aukščiausiosios Tai ybos Prezidiumas ir TSRS Ministrų Taryba su giliu liū desiu praneša, kad 1967 metų balandžio 24 dieną, baig damas bandomąjį skridimą kosminiu laivu „Sojuz-1“, tragiškai žuvo vfenas pirmųjų kosmoso nugalėtojų, talentingas kosminių laivų bandytojas, TSKP narys, TSRS lakūnas- kosmonautas, Tarybų Sąjungos Didvyris, inžinierius-pulkininkas Vladimiras KOMAROVAS. TSKP Centro Komitetas, TSRS Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumas ir TSRS Ministrų Taryba reiškia gilią užuojautą velionio šeimai.
TSKP CENTRO TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS KOMITETAS TARYBOS PREZIDIUMAS TSRS MINISTRŲ TARYBA
Turkmėnijos TSR dienų Lietuvoje dalyviai — Tarybų Turkmėnijos delegacija praėjusį ketvirtadieni susitiko su mūsų Universiteto dėstytojais ir studentais. — Nors tūkstančiai kilo metrų skiria Turkmėniją nuo gintarinės Lietuvos, bet mūsų tautas riša glaudūs draugys tės saitai, — šiais žodžiais vakarą-susitikimą su saulė tosios Turkmėnijos atstovais atidarė Universiteto rektorius prof. J. Kubilius. Aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministras H. Zabulis pristatė Turkmėnijos TSR delegacijos atstovus. H. Zabulis ir prof. J. Žiugž da supažindino susirinkusius su Turkmėnija, jos praeitimi ir dabartimi, kultūra, menu, daile bei literatūra. Atsakomąjį žodį tarė Tary bų Turkmėnijos delegacijos vadovas Turkmėnijos KP CK propagandos ir agitacijos sky riaus vedėjo pavaduotojas, fi losofijos mokslų kandidatas A. Nurulajevas. — Leiskite pareikšti pasi didžiavimą bei pagarbą lie tuvių tautai, tautai, kuri mus
priėmė kaip tikrus brolius. Ačiū už tai jums, brangūs draugai, — pasakė A. Nurulajevas, (teikdamas šeiminlnkams atminimo dovanėlę, — Tikėkime, kad tai ne
Ar ruošiesi sesijai? Pavartę kalendorių, pama tysime, kad vieną egzaminų sesiją nuo kitos skiria nema žas, keturių mėnesių, laiko tarpas. Bet mokantis šie mė nesiai nepastebėti prabėga. Dar nenutilo žiemos sesijos aidai, o po 24 dienų vėl stu dentai sės prie egzaminų sta lų atsiskaityti už antrą moks lo metų pusę. Ar gilios jų žinios, ar nepavers jie eg zaminų bilietų loterijos bilie tais, priklausys nuo išeito kurso įsisavinimo, nuo to, kiek įdėta triūso, besiruošiant egzaminams. „Peržvelgus žiemos sesi jos rezultatus, įspūdis susi daro liūdnas", — sako IFF prodekanas J. Balkevičius. Labai gerai ir gerai besimo kančiųjų fakultete skaičius toks pat, palyginus su pra ėjusiais metais. O nepažangių šiemet daugiau. Fakultete skolininkų net 270. Iš jų — 127 neišlaikė egzaminų, dau gelis nesurinko visų įskaitų ir net 61 studentas nesiteikė atvykti į egzaminus. Visi šie įsiskolinimai trukdo tiek stu dentams, tiek ir partinio biu ro akademinei komisijai, komj aunimo komiteto akade miniam sektoriui bei dekana tui panaudoti visą energiją geresniam egzaminų pasiruo šimui. Daugelio studentų tar pe vyrauja nuomonė, kad, girdi, iš Universiteto ne taip lengvai pašaliną. O ypač iš aukštesnių kursų. Šito rei kėtų paklausti III kurso is toriko Kundavičiaus, II kurso rusistės Ščipokinaitės, III kurso rusistės Totorovaitės ir kitų, kurie po žiemos sesijos dėl nepažangumo „at sisveikino" su Universitetu. Reikia padaryti ypač rimtas
išvadas ir trečiakursėms litu anistei Balčiūnaitei, bibliote kininkei Kiseliauskaitei ir rusistei Kuosenko. Atrodo, jos vis dar nepasimokė iš praėjusių sesijų. Jeigu ir toliau jos pro pirštus žiūrės į mokslą, tikriausiai paseks pašalintųjų pėdomis. Dauguma studentų, ypač pirmuosiuose kursuose, ne saikingai apsikrauna visuo meniniu darbu, stengiasi pasidaryti vos ne „visapu siškais" sportininkais. įsirašo beveik į visas sekcijas, bū relius. O laiko mokytis nebe lieka. Kam mėgdžioti vun derkindus? Dirbkime taip, kad ir mokslas nenukentėtų, ir liktų laiko visuomeninei veiklai. Pasitelkime į pagalbą sta tistiką. Fakultete po žiemos sesijos labai gerai besimokan čių yra 71 studentas, iš jų pažymėtini Lakis, V kurso rusistas, IV kurso lituanistė Daujotytė. 24% viso fakul teto studentų skaičiaus sudaro 274 gerai besimokantieji. Iš viso to galime padaryti išva dą. kad tik 30% mokosi taip, kaip turėtų mokytis visi. Čia komentarai nereikalingi. Pa tys skaičiai kalba už save. Prodekanas J. Balkevičius pastebi, kad ši pavasario sesija vyks gerokai anksčiau, negu įprasta. Jau pirmieji eg zaminai prasidės gegužės 22 dieną, o baigsis birželio 20 dieną. Taip pat nauja, palygi nus su ankstesniais metais, tai, kad visi IV kursų filolo gai jau laikys valstybinį mokslinio komunizmo egzami ną. Visa tai dar labiau įparei goja studentus atsakingiau ruoštis pavasario sesijai. Pavaikščiojus po Universi
teto skaityklas, susidaro įspūdis, kad ši sesija bus laikoma žymiai geriau. — Stebėtinai daug skaito studentai pastaruoju metu, — sako lietuvių literatūros skai tyklos darbuotoja M. Griškevičienė. — Jeigu aną pus metį, per pirmus mokslo me tu mėnesius, skaityklos buvo pustuštės, studentai ruošėsi egzaminui per vieną dieną, tai šį pusmetį mokosi nuo pat pirmų naujo semestro die nų. Ypatingai daug skaito I ir III kursų lituanistai. Užkalbiname du čia pat sėdinčius vaikinus. Tai pir makursiai lituanistai R. Va nagas ir S. Renčys. — Ruošiamės koliokviumui, o kartu ir artėjančiai sesijai. Jei gerai pasiruoši koliokviu mui, tai žinok — pusę eg zamino jau išlaikei, — sako R Vanagas. — Pataikėt, — šypsosi prieš Sigitą Renčį sėdinti mergina. — Jis mūsų komsorgas, dainuoja akademiniame chore. Egzaminus išlaikė vos ne penketais. Visur suspėjo pirmąjį pusmetį, bus Sigitas pirmūnu ir per šią sesiją. Pilnutėlė šiomis dienomis ir Universiteto bendroji skai tykla. Tylu. Palinkę prie knygų, sėdi studentai. Tyli ir prie pat lango įsitaisęs šviesiaplaukis vaikinas. Tyli ii... sklaido lenkiškų žur nalų numerius. — O kaip su sesija? — O kas su sesija atsitiks? Nepabėgs. Pats gal šiandien susitrenkei, kad apie mokslą kalbi. Egzaminai už mėnesio,
o jis — sesija. O kam dienos tarp egzaminų? Ką gi, prognozių nedarysim. Jau visai vakarop prie ant ro bendrabučio skaityklos durų sutinkame dvi nedidu kes istorikes — R. Atstopaitytę ir S. Kreišmontaitę. — Norime parašyti kursinį dalbą. Reikia greičiau atsi skaityti — juk sesija čia pat. į klausimą, kaip sekėsi žie mos egzaminai, mergaitės kukliai atsakė: — Neblogai. O išlaikyta gerai. Abi ga vo tik po vieną ketvertą. Norisi tikėti, kad šie egza minai Stasei ir Rūtai bus taip pat sėkmingi. Iki pavasario sesijos liko nepilnas mėnuo. Malonu matyti pilnas skaityk'as, gir dėti žodžius: „Ruošiamės, išlaikysim sesiją gerai“. Bet, deja, tokius žodžius išgirsi, toli gražu, ne iš visų studentų lūpų. Ar nereikėtų daugiau apie tai užsiminti mūsų sieninėje spaudoje, grupių susirmkim'icse, kur vis dar daugiausia kalbam apie turistinių kelio nių maršrutus ar kolektyvinį įžymių vietų lankymą. O juk egzaminai, draugai, čia pat. Nekartokime žiemos sesijos klaidų. Jos .įedato garbės nei mums patiems, nū dėstytojams. G.
STAŠAITIS
paskutinis susitikimas su jumis, brangūs draugai. Mes labai norėtume, kad turkmėnų ir lietuvių studentija dar labiau suartėtų, — pareiškė studentė S. Janutaitė.
Vakaro pabaigoje mūsų Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblis svečiams pa rodė naujai paruoštą programą. K. GUOGA
Gegužės vėliavos Kasdien vis arčiau Gegužės Pirmoji — tarptautinė darbo žmonių solidarumo diena, darbo klasės vieny bės ir brolybės diena. Ir kaip įprasta, sekant leninine tradicija, šios šventės išvakarėse partija kreipėsi i tarybinius žmones, į visų šalių tautas su kovingais, įkvepiančiais šūkiais. Juose partija skelbia ir konkre čias, aktualias darbo užduotis, ir aukštus kovos už socialini progresą ir taiką tikslus. Mes TSKP CK šūkių žodžius perkelsime į raudoną šventinių transparantų audeklą, šios raudonos drobės plaksis virš mūsų gegužinėse kolonose, įšreikšdąmos mūsų mintis, lūkesčius ir veržimąsi. Šiemet tarybinis jaunimas su ypatingu pakilimu ir atsidavimu stato, kuria ir kovoja. Aukštai virš musų šventinių kolonų iškils transparantai su partijos kvie timu: Tarybų Sąjungos darbo žmonės! Platesnį užmojį so cialistiniam lenktyniavimui Didžiojo Spalio penkiasde šimtmečio garbei! Vaikinai ir merginos pasižadėjo jubiliejinius Tarybų valdžios metus pragyventi ryškiai ir kūrybiškai. Spar čiųjų komjaunimo statybų kolektyvai, sekdami jaunų jų Krasnojarsko HES statytojų iniciatyva, siekia objek tus paleisti veikti prieš laiką — iki lapkričio 7-os. Legendinio Komsomolsko prie Amūro jaunuoliai įkūrė Spalio fondą — atidarė komjaunuolišką gerą darbų sąskaitą šventės garbei. Skirtingose sąlygose dirba įvairūs jaunimo būriai. Bet juos jungia vienas kilnus žmogiškas polėkis: kiekvienas komjaunuolis, kiekvie nas jaunas žmogus siekia sutikti jubiliejų asmenine dovana. Mes išdidžiai nešime mūsų šventinėse kolonose rau doname audekle išrašytą partijos priesaką jaunimui: Vaikinai ir merginos! Atkakliai siekite žinių! Bukite ištikimi Spalio revoliucijos reikalo tęsėjai, aktyvūs naujo pasaulio kūrėjai! Saugokite ir gausinkite vyres niųjų kartų iškovojimus! Mokykloje ir Universitete, gamyklos ceche ir pava sario arimuose nūdienis jaunimas įrodo savo ištikimybę V. Lenino priesakams, revoliucijos reikalui. Pavyzdžių — nesuskaičiuot. ,.Komjaunimo prožektoriaus" būriai ištikimi tėvų ..lengvosios kavalerijos* tradicijoms, pa skelbė kovą neūkiškumui ir nerangumui. Vis nauji ir nauji tūkstančiai jaunųjų pėdsekių įsijungia į visasąjun ginį žygį tarybinės liaudies revoliucinės, karo ijr_, dar-? bo šlovės vietomis. Ruošiasi trečiajam — , darbo — se mestrui studentų būriai: jie pastatys naujas gyven vietes stepėje, nuties dykumoje sunkiausius naujos magistralės kilometrus. Tvirtai žengia jaunystė tėvų keliais! TSKP CK šūkiai skirti kiekvienam tarybiniam žmo-, gui. Įsiskaitai į jų eilutes, klausaisi jų, iškilmingai skambančių eteryje, — ir dar- linksmiau, šventiškiau pasidaro sieloje. Atrodo, kad Gegužės Pirmoji čia pat, ir demonstrantų kolonos jau liejasi į gatves. Girdi, kaip tavo vardu skelbia jaunatviškas balsas: Tegyvuoja Lenino įkurta šlovingoji Tarybų Sąjungos Komunistų partija!
1967 m. balandžio mėn. 26 d.
TARYBINIS STUDENTAS
GEGUŽĖS VĖLIAVOS Užmiesčio berniukai jau išvarvino beržų sulą. Ties beržais, keliančiais į gilų pavasario dangų žirginius, pakvipo ariama žeme. Toli nutįso vagos lyg vėliavos, atrodo.. L pačią saulę. I žemę, vaikystės miestais apsta tytą, remiančią dangų kosmonautų laivais, iškėlusią Gegužės vėliavas, atėjo pavasaris. žmonija amžius svajojo apie savo pavasari. Tomas Kampanela statė Saulės miestus. Paryžiaus komunarai gynė juos. Jokios žiemos vėtros negali sulaikyti nenumaldomo pavasario artėjimo. Jis ateina, ir mes iškeliame savo vėliavas — beržų žirginius. Per Lašezo kapinių anemonas ir Nežinomo kareivio kapo žemę. Pavasari gimė Leninas. Visą savo genialią išminti, revoliucionieriaus gyvenimą jis atidavė kovai už ne sibaigiantį žmonijos pavasari. Lenino Įkurta Komunis tų partija vedė darbo žmones šturmuoti žiemos ramų. (Pavasaris visada ateina po žiemos, galingas, lytimis daužydamas krantus ir pumpurų sprogimais apiberdamas žgmę). Revoliucijos pavasariai keitė vienas kitą. Jo lytys — pažinusio laisvę darbo žmogaus valia ir kumščiai, partijos tikėjimas Ikaro sparnais — daužė seną pa sauli. Dvidešimtas amžius — geležinis amžius sukosi ir griaudėjo suspaustas dangoraižių ir mašinų seno sios Europos kavinėse klykė saksafonai ir bedarbiai stumdėsi prie biržų. Naujasis pasaulis kariniais laivais plaukė į Murmansko ir Odesos uostus. O žemėje ėjo pavasaris — beržai Į dangų tiesė sa vo šakas, aplipusias žirginiais, šniokštė liūtys, garavo rytmečiais pievos, į Rusiją grjžo paukščiai. Ten, Rusi joje, raudoname žemėlapio lopinėlyje. Kremliaus svajo tojai statė miestus ir hidroelektrines, Maskvos metro ir Turkslbo geležinkeli tiesė, girdė Alkanąją stepę. Ne kūrenamuose teatruose žmonės klausėsi Šekspyro, plo jo Stanislavskiui ir čeliuskiniečiams. O paskui buvo karas. Pirmoji karo žiema ir perga lė prie Maskvos, Leningrado badas Ir Pirčiupio pele nai. Tėvo mirtis drėgnoje Vyslos žemėje ir Gegužės vėliavos. Jos Ir šiandien plakasi virš visų žemynų — Gegu žės vėliavos, žemės pavasario — komunizmo — vėlia vos. Jos suartina žmones Jie sujungia rankas — Juo das. S a 111 z* baltas, geltonas — ir jos lyg vėliavos kyla vi i
VVU Mokslines bibliotekos skaitytojų aptarnavimo sky riaus vedėja S. Kažukauskienė supažindino mus su šiai temai skirtais stendais. Jau metų pradžioje Uni versiteto centriniuose rūmuo se atidaryta parodėlė „Revo liucijos dalyvių prisiminimai". Ji bus keičiama kas mėnesj ir veiks iki šlovingojo jubi liejaus dienos. „Moteris — revoliucijos kovų dalyvė", „Partija — Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos per galių įkvėpėja ir organizato rė" — tokius stendus numa to paruošti bibliotekos dar buotojai. Su TSRS ekonomi kos vystymosi rodikliais, TSKP XXIII suvažiavimo nutarimais galima susipažinti marksizmoleninizmo kabineto darbuotojų surengtoje parodėlėje „Di džiosios Spalio socialistinės re voliucijos 50-metj sutinkant". Tik gaila, kad dėl patalpų stokos ne visi gali pamatyti šią naudingą ekspoziciją. Rug sėjo-spalio mėnesiais kilnoja moji paroda veiks fakultetų Skaityklose. D. VAlClULIONYTE
SUSITIKIMAS KAIP NEPRASILENKTI? Užduotis nusakoma taip: parašyti apie Petrą Šileikį, VI kurso mediką Lenino var do stipendiatą. Tuoj performuluoju: reikia parašyti apie žmogų. Teži nau, kad jis VI kurso stu dentas, nepakeičiamas visuo menininkas ir... O toliau? Toliau — sunkiau. Sunkiau ne todėl, kad reikia įlisti į kasdienybę, bet todėl, kad dar nemokame ten įlisti. Aprašinėjant kasdienybę, labai greitai galima nuslysti į pilkumą ir smulkmeniškumą. Žinoma, taip atsitinka apra šinėjant, o ne dirbant. Žmogus gali atsakyti į vi sus labai kruopščiai paruoštos ir apgalvotos anketos klausi mus. Tai bus apie „Jį". La bai gaila, bet tik — apie. O kur pats žmogus? Jis už tų rėmų, į kuriuos bandėm įsprausti, ir, aišku, daro kaip tik tai, ko į anketą niekada neįrašysi. Taigi, sužinoti sužinojom apie jį. O kur „Jis"? Taip susitinkame ir prasi lenkiame su žmonėmis... J1S AR APIE Jį? —■ Gal pažįstate Šileikį? — klausinėju grupės draugų. — Ar Petrą? — greitosio mis sumeta tie. Kam tau? — domisi. — Parašyti reikia. — Tau pasisekė. Bus ką rašyti. Pažįstam jį nuo „Tiumenės laikų". „Tiumenės laikai" — 1966ųjų metų vasara Komsomolske. Vasara taigoje — pra kaitas ant kaktos, uodai, laiš kai ir romantika (arba va dinkite tai darbu). Ten žmogus pozuoja neil gai. Nes taigoje viskas na tūralu, tvirta ir tikra. Taiga viską patikrina ir išmėgina per kelias dienas, tarsi geolo gas uolieną. Tinki — vaikš čiok, netinki — švilpk, iš kur atėjęs.Petras buvo nustebintas jau iš pat pradžių. Jis turėjo pažymėjimą, tačiau pažymėji mo, kad jis, P. Šileikis, yra V kurso medikas, niekas ne prašė. Liepė užrašyti pavar dę ant lapelio, o kitą rytą sužinojo, kad jis dirbs gydy toju. Taiga tiki žmonėmis.
STENDAI — LAIŠKAI REDAKCIJAI APIE SPALĮ
„Artimiausi planai? Nuva žiuoti pas mamą. Toliau — gal ir aspirantūra. Jeigu ap linkybės bus palankios... „— santūrus jo atsakymas. Manau, kad aplinkybės kliūtimi nebus. — Gal dar galit atsisakyti sumanymo rašyti apie mane, — staiga paklausia Petras. Atsisakyti aš nesutinku. Bet kaip parašyti? — Jei nenori žmogui pa daryti blogo, pagalvok, kad pats esi jo vietoje, — prime na jis gerai žinomus žodžius. O ką daryti, norint gero? Trumpo aforizmo nėra, O apskritai — žmogus augina žmogų! Labai nevienodi jie išauga, Ir nevienodai jie susitinka ir išsiskiria. V. JUODSNUKYTĖ
Apie formulumus jai dar ne Į viską Petro sava pažiūra. teko girdėti. Ar tai kalbėtume apie madin Vėliau stebėtis jau nebuvo gą „neigimo dvasią", ar kada. Petru stebėjosi kiti. apie „nepilnavertiškumo 6000 gyventojų Komsomols- kompleksą". ke. Gydytojo rankų verkiant „Gal žmogus nespėja su reikia. Žmonės ten fiziškai XX amžiumi. Gal perdaug stipresni, bet kaip dažna ta įprato apie viską kalbėti nelemtoji frazė: „Daktare, dviem kategoriškais žodžiais: miršta..." Tai — nelaimingi gerai — blogai". atsitikimai. Čia ypač reikia Problemos sudėtingos, kal greitos orientacijos ir spren dimo. Ne bet kokio sprendi bomis neišsprendžiamos, bet mo, o vienintelio, paties tei- jos nesvetimos. Greit baigsis singiausio, kuris padėtų žmo studijų metai. Ateinantį ru gui. O tu vienas, nepasitarsi. denį nebebus P. Šileikio — Net suabejoti negalima. Ste VVU studento. Bus Šiaulių bėjosi draugai, kaip žmogus Respublikinės klinikinės ligo ninės chirurgas P. Šileikis. tiek daug žinoti gali. Stovykloje — savi rūpesčiai. Sunku būti principingam su „savais" ir dar tokiose neįprastose sąlygose. Bet sunku tik tam, kuris prin cipingas tik dėl akių. Jei Petras žinojo, kad jis teisus, Praėjusį ketvirtadienį į sve valdžią, savo darbą CK. nors ir visi būtų prieš, jis čius pas istorikus atvyko Spa Su meile ir pagarba jis pa darydavo savo. O pyktis su lio socialistinės revoliucijos pasakojo apie F. E. Dzeržinsdraugais nelengva. Juo la dalyviai drg. Plioplys ir Rep kį bei V. I. Leniną, kurį ne biau, kai virtuvėje merginos likas. kartą matė ir su kuriuo kal savo „teisumą" argumentuo Revoliucionierius Plioplys bėjosi. davo ašaromis. Tada verkė, susirinkusiems papasakojo, — Mums buvo tada 19—20 o dabar pačios stebisi. Juk kaip buvo kuriama Tarybų metų. Buvome tokie kaip ir susirgti ta ar kita užkrečiama valdžia Jekaterinoslavlio gu jūs, — šypsosi senasis revo liga taigoj reiškia kritišką bernijoje, kaip Spalio sociaMumyse padėtį. Kodėl apie tai turėjo listinės revoliucijos idėjos liucionierius. — degė karšta meilė Tarybų ša galvoti tik Petras? buvo įgyvendinamos 1918— liai. Norėčiau, kad ir jumy Ateina šeštadienis. Dau- 1919 metais Lietuvoje. se negestų ta meilė ir pasi gelio mintys nutolsta nuo dar Šiltai ir nuoširdžiai buvo didžiavimas mūsų šalimi, — bų, nuo kasdienybės. O Pet ir latvių revoliucio baigdamas pasakė Spalio re ras parskuba į stovyklą bon- sutiktas nierius Replikas, kuris prisi voliucijos veteranas Replikas. kutėmis, tabletėmis nešinas. minė Novgorodo gubernijoje Kol kas visi sveiki, bet ligos K. VALIUS slankioja aplink. Vienam vykusias kovas už Tarybų įkalbės šaukštą skystimo iš gerti, antram — tabletę pra ryti. Petras išliko pačiu savimi, nė minutei neužmiršdamas savo pareigos. Taip sutinki žmogų ir ilgai „Pėstieji paukščiai" sulaukė vų kovų keliais", kur akty jį prisimeni. Prisimeni „Jį". džiugios žinios — balandžio viai dalyvauja ir mūsų aukš O dokumentų niekas ir 12 d. įvykusiame Respubliki tosios mokyklos studentai. nepaprašė. Pažymėjimas, tvir nės turizmo tarybos plenume Pernai būrelis draugų dalyva klubas vo Maskvoje vykusiame Vi tinantis, kad P. Šileikis yra Universiteto turistų V kurso studentas medikas, vėl pripažintas geriausiu ir sasąjunginiame turistinio žy ten paseno. Taiga Petrą pri jam suteiktas geriausio turis gio tarybinės liaudies kovų šlovės vietomis nugalėtojų pažino gydytoju, nors rašto tinio kolektyvo vardas. jokio ji neišdavė. Mūsų pasiekti rezultatai — sąskrydyje. Šiemet sąskrydis neblogi. Trečdalį iš respub- (jau trečiasis) vyks Leningra ŽMOGUS AUGINA ŽMOGŲ likoje ruoštų žygių, daugia- de. Tikimės jame dalyvauti. Žinoma, padirbėti reiks daug. Susipažinome su Petru. dienių kelionių atliko UnlverPergalės dieną turistai susi Jaudinuosi — mintys šoki siteto turistų klubo nariai. orientacininkai rinks į savo devintą turistini nėja nuo vieno dalyko prie Universiteto kito. Jokio nuoseklumo. Ži sudaro respublikos ir Vilniaus sąskrydį prie Merkio. Tai bus lyg ir vasaros žygių pre nau viena: ramiau, ramiau, rinktinių pagrindą. Paskutiniais metais vis liudija. ramiau... Ne šaukimo, o su R. KRUPICKAS daugiau ruošiama žygių „Tėsimąstymo tylos!
Svečiuose - revoliucijos veteranai
Turistams—geriausiųjų vardai
Kas žiuri televizorių?
Dažnai „Tarybiniame studente" randame žinučių tema „Bendrabučio Nr....... bėdos". Žmonių išmintis sako, kad nėra namų be dūmų. Taigi, norime ir mes savąja bėda pasiskųsti. Gyvename bendrabutyje Nr. 4, kuris, atrodo, niekuo ypatingu neišsiskiria iš kitų. Kaip ir kituose Universiteto bendrabučiuose, čia yra televizorius. O stovi jis 36 kam baryje ir žiūrėti žydrojo ekrano laidų gali tik šio kam bario gyventojai. Kuo jie geresni už kitus? Iš kur tokia „monopolizacij a". Todėl prašome redakciją patarimo, kaip surasti išeitį iš šios padėties. Bendrabučio Nr. 4 gyventojai
Su šiuo laišku supažindinome bendrabučio Nr. 4 tary bos narius. Štai ką jie mums paaiškino. Nutarimų, draudžiančių televizorių žiūrėti visiems bendrabučio gyventojams, nėra. 36 kambario durys atvi ros visiems. Deja, visi norintieji kambaryje netelpa. Tenka išnešti j koridorių. Tiesa, atsakingas už aparatą ne visuo met turi tam laiko. Šiuo atveju, kolega, tau irgi kliūčių nėra — paimki televizorių, o laidai pasibaigus, grąžinki. Bet tai — dar ne viskas. Po to tau teks paimti šluotą ir sušluoti visas nuorūkas, saulėgrąžas ir visa kita — ką paliks nerūpestingi žiūrovai. Ką, nustebote? Taip, jūs patys sutvarkysite nežmoniškai prišiukšlintą koridorių. Sakote, valytoja? Tai jūs nepažįstate mūsų pedantiškai griežtos valytojos... Taigi, susitarėm. Ateik šįvakar, kolega.
Ar gerbiame Donelaitį? „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą..." Mūsų sostinę kasdien aplanko daugybė ekskursijų, kurios domisi miesto istorine praeitimi, jo naująja architektūra. Užsuka sveteliai ir į Universitetą. Pirmasis juos pasitin ka mūsų didžiojo būro K. Donelaičio paminklas. Ir labai gaila, kad Kristijono Donelaičio paminklas, įstatytas į tam sią nišą, ne tik kad saulelės nemato, bet jį dengia storo kas dulkių sluoksnis. Ir vargu ar derinasi tas šeimininkų nerūpestingumas (o gal net nepagarba dainiui) su papė dėje svečio padėta gėlių puokšte. Būtų malonu, kad mūsų studentai ne tik gražiais žo džiais, bet ir darbais paglobotų šį paminklą. D. EIDUKAITYTE
Labai teisinga pastaba. Šimtai studentų kasdien praeina pro K. Bogdano skulptūrinį paminklą (ir dar keliskart per dieną), čia pat Ekonomikos ir Istorijos Ir filologijos fakul tetai, o dulkės storu sluoksniu nugulė granitą. Berods, jau ne pirmą kartą laikraštis užsimena apie dulkes... ant myli mo poeto paminklo. Pakrapšto kai kas, ir vėl ramu. Kas mes — užmaršūs, nevalyvi? Argi tokie turi būti šeiminin kai?! Neseniai pasibaigusi LTSR Aukščiausiosios Tarybos se sija priėmė gerą ir reikalingą nutarimą „Apie istorljosrevoliucijos ir kultūros paminklų panaudojimą darbo žmo nių auklėjimui, sutinkant Didžiosios Spalio socialistinės re voliucijos penkiasdešimtmetį", kuris kviečia saugoti ir tausoti kultūros paminklus. Jis ir įpareigoja, pakelia pa minklų šeimininkų atsakomybę. Ir dar. Nepertoliausiai nuo mūsų Universiteto stovi įžv maus revoliucionieriaus V. Kapsuko paminklas. Ar visada mes papėdėje padedame gėlių? O juk jo vardu pavadin ta mūsų aukštoji mokykla. Tai ne kažkokios grandiozinės problemos ar darbai. Tai greičiau — elementariausios pagarbos ar netgi dėmesio stoka. Pagalvokime.
Nauji D. Gudonytės eilėraščiai Kai akmeninės gatvių širdys O tu žydėk žydėk, baltoji Prisipildys obelėle, Sunkios ir nesuplėšomos tylos, Sausa be lapelių. Vėl mintyse paišysiu PŪGA Baltą obelėlę Ant suaižėjusios uolos. Medžiai, Įklimpę snieguos, „Vai, žydėk žydėk, balta Kažkur nenueis. obelėle, Nesistebėk — Vai, žydėk žydėk sausa be Pūgoj lapelių". Pasimeta keliai. Ašaromis žemės troškulį malšinsiu, Atiduosiu visą širdies kraują žalią — Tik žydėk žydėk, baltoji obelėle, Sausa be lapelių.
Žydėk, Kaip gyvas iššūkis granitui, Pašaipai ir nustebimui. Tegul kalbės — Taip būt negali, —
Laikrodžio Dūžiai skambės Dusliai, neįprastai. Nesistebėk — Pūgoj Užgęsta juk garsai.
Ir, jei užklysčiau Pas tave. Šitaip.. Atsitiktinai. Nesistebėk — Sakyk, pūgoj Susipina keliai.
1967 m. balandžio mėn. 26 d.*'*'*'*'*'*'*'*“*'^*'*'*^-*'*^-
PRELIUDIJA
( Žmogus. Jam neprilygsta vi,ų žemės gelmių pasiaptingumas. Lūpomis gaudydamas pirmuosius ryto saulės lašus, snl gyslotu rankų jis naši ivvrmimą. Vieną po kito? prakaitas išgraužia rauksiąs. Žiūrėk. kokį laiko atstumą vmaiavo tavo ilgos kojos, los truputėlį linktelėjo. Neuiniršk, kad tu esi keleivis / poilsio. Šitas poilsis būna >irmą ir paskutinį kartą. Sako, niogus — tai tiltas taip ėmės ir saulės. Gerai pasa vo Tačiau argi kiekvienas n.l lesia tiltą į saulę, kad kiti alėtų kiek nori pasiimti v'fscs ir šilumos? O kiek menių pavargsta, nešdami rvo gyvenimą parodyti sau-
džiaugsmą ir naujas ateities svajas. — Tėvelis nenori, kad aš bėgiočiau Dangės tiltu, sako — maža. O jeigu neklausysiu, girdi, vėl žaibas pradės gra sinti kardu. Nebijau! — pati save įtikinėja Audra. Buvo mažo žmogaus didelis noras eiti į didelį pasaulį. Kas rytą nubėgti už šlaman čio šilo, kur dulkia didžiulės Melnragės kopos, uoste išky la pasveikinimui baltos ži bančios kranų alkūnės. Norisi pamoti didingam uostui iš baltųjų smilčių aukštumos. Vaikystėje pasaulis — tai grožio paslaptis. Štai aną pavakarį žvejai tinklais iš traukė saulę. Ji, spurdėdama ir skildama į tūkstančius įvairiaspalvių žemčiūgų, biro ant pakrantės akmenų ir da rėsi nematoma. Putotas sū rus vanduo nuplovė akmenis. O rytojaus dieną griausmingų bangų agonijoje plūduriavo ta pati saulė. Tai priverčia susi mąstyti... Prie jūros gimsta muzika,
Tu — menininkas. Akfcns — mąstantis, verkiem s ir besišypsantis ties nieaiiu nenusileidžianč.a uždan■i, muzikas — sutalpinąs įdy tylius ir lengvus Din dimus ir minorinį stygr s įambesj, žiemos spe,g.-( simriją ir pavasarinio maršo :< laikas. Kaip skulptorius. Įlodamas ir kaldamas ak elis luitus, tu kuri savo v<mmo paminklą. Vienas aogus savo gyvau’mi jo pas’atytum. Taci m kada Lvieną jo plytą vis kito1 it kitokią sukuriu laikas it mano kelionės rlraug >is, Ejačiemis aš taip p nuilstu E cl'delį ir sudėtingą gyveniĮ;t meną — įvairiarūšių st uk derinį. ■Vito vėjo supleišėjo varpų Biko pluta. Dingo akyse gollys, ilgametės kovos už «»>ną pagimdytas Duona Į vien tik tai? Ne. O kur aira ir menininko paveiksiąs I senos?.. Žiūrint j luos, | to rugio varpoje mato tik eilės ir dienoraščio puslapiai, urmą, o mėlynoje linų juro- jūrą nori jausti šalia, ant I— ploną siūlą, juodos duo sienos. Tai buvo vaikystėje. is gabalas mums užspringsta Tiesa, labai sunku nustaty+i, Iklėje. Susimąstome Jei- kada ji prasideda ir kada bai I mano, tavo ir kitų gyve- giasi. r.o menas verstų ką nors Ant sienos kabo smuikas. I tis, jeigu tu nenvkirp- Tėvas, grįžęs iš vidurinės mo r mano gyveninio siūlą, kyklos, vakarais pusvalandį Biriais aš surišu savo plytas, kitą braukdavo per keturias Los stovėtų nepajudinamos plienines stygas. Paskui gro fro kūrybos paminkle. davo motina... Pasklisdavo Žmonių pasauliai. Juose kambaryje paslaptinga švelni klausėsi. ■tais apkaltiname žmogų, melodija. Audra ■ii? Juk mes patys sukū Muzikoje ji pamiršdavo save. Tai nenusakoma, o jaučiama. lė žmogų... Šitose keturiose stygose ■ai mes einame gyvenimo prieš Audrą atsivėrė dar vie ■e. Už parduotuvės langų nas pasaulis, toks pats ma ■loja duona. Aš pajuntu, žai suprantamas ir sudėtingas. ip mane su meile apkabiKartą Audra, prispaudusi Svarpų laukas, o tu — pra ii Laikas trukteli už peties, prie smakro tokį didelį tėvo | daugelis neatsigręždami smuiką, kelis kartus pertraukė uli.i juo pranešti savo gy smičiumi. Instrumentas atsakė nedrąsiai, neaiškiai. O pas nimą. kui jį Audra kalbino kas va įjau tave pavadinti pasau- karą. Ir tik kada ji būdavo Į Jį išvogė, o tu nedrįsai vidurinėje, šalia tėvo smuiko |o pasiimti sau. Koks trumpam atsirasdavo kitas, Irdas! Žmogus t,k plyta kuklus ir mažas. Kartą tėvas Bose pasauliuose! Todėl pasakė: „Tu mane aplenkei". ■iūrėk, štai supantieji koPo pamokų vėl pamokos Idideli. muzikos septynmetėje mokyk t daug ko išmatai per loje. Čia buvo parašytas ir Į skubėjimą. O jau seniai pirmasis dienoraščio puslapis. Bsaris. Jis kasmet žemę „Tegul dienoraštis būna vie ■na duona tr druska, o nintelis, kuriam patikiu visas B tarsi bailys praeina tavo savo mintis!" Bulio vingiais. Mintys, mintys, mintys... peikime tolyn šitais pū .....Ši diena parodė visus lingais tarsi smuiko savo pavasariškus kaprizus keistenybes. Iš ryto žmo ik- gyvenimo melodijos ir gus net pagalvoti negalėtum, gi lis. Be akinių. kad tai pavasaris. Sniego vaikystes etiudai
abar viskas — šešerių | praeitis. Du stori, tvarw rašysena užpildyti dieH'io sąsiuviniai ir plona, lėle perspausdinta, su ’ips piešinėliais poezijos ■tė. ■&as lyg ir nepasikeitė, rfandenys, pajutę vis gijemsiurbės gramzdinamą nL tarsi didingiau alsuoja, ■Jnkdami į gimtosios Pėdos krantą. Iš rytmečio išnirę laivai pabudiKtEinų džeržgesį. Be perP j blyksėdami, jie mums i2a praeities prisiminimų
kruša, didžiulis vėjas. Vė liau nesnigo, bet vėjas nenu rimo — plėšė mokyklinę ke purę, kurią užsidėjome, pa geidaujant mielajam mokyk los direktoriui, darkė plau kus. Tokios ir nuėjome Į K. Donelaičio vardo mokyklą, kur turėjome susitikti su LTSR kompozitoriais. Susiti kimas praėjo gana įdomiai, ypač šiltai buvo sutikti sve čiai. Man, kaip smuikininkei, patiko A. Livonto pasirody mas. Bet nepatiko jo laikyse na, lyg pabrėžianti jo prana šumą. Kiti, kaip E. Balsys, J. Karosas, K. Kaveckas. bu vo tokie paprasti, nuoširdūs. Net trumpais pasisakymais pavergė mus. Šiek tiek sumišau, kada vlenuoliktokė man padavė puokštelę gėlių...“ .....Rytą labai nesinorėjo keltis, nes vakar pavargau.
TARYBINIS STUDENTAS
Bet nieko nepadarysi — to kia jau vargšo mokinio dalia, tad ir aš apsirengiu ir iš maunu j mokyklą. Devinta „a" klasė pavyzdingai laikosi vargšų solidarumo taisyklių. Tai Įrodydama, ji, kaip ir mes praėjusi pirmadieni, bė ga iš fizikos. Atėjusį „flzlkorių" man tenka garbė nu raminti. Jis ir nurimsta. Sa ko, kad tik mes nepabėgtume. O mūsų klasės ..bėgimo čem pionai" jau buvo pradėję or ganizuoti. Manėme padėsią mokytojui, nes, kaip mums atrodo, jis per pamoką vos gali nusėdėti. Tik nuskambė jus skambučiui, su trenksmu atidaro duris ir išbilda iš kla sės. Mes patenkinti tokiu mokytoju, kuris irgi skaičiuo ja sekundes, minutes iki .pa mokos galo...“ .... Pagaliau Hendelio „Pasakalijos“ galingi akordai. Aukštos natos, dvigubi gar sai. milžiniškas įtempimas Ir pagaliau kadencija — švelni tyra melodija. Sis kūrinys man ypač patikdavo. Jį gro dama, pergyveni viską. Ir, rodos, matai — štai Iš už kalnelio kyla saulė, pažeria dar mieguistai žemelei pluoš tą spindulių. Rodos, viskas tvarkoje: šilta, šviesu. Ta čiau iš po ūmai pakilusių de besų švysteli žaibas , savo galingu balsu ima grūmoti
perkūnas, ši dalis grojama forte, nepertraukiamai, su didžiule jėga bei įsijautimu. Lietaus lašeliai didėja, kau piasi, — staiga prapliumpa lietus. Jis vis smarkėja ir stiprėja. Čia — kūrinio kul minacija. Ir vėl nušvinta dan gus, vėl dosniai saulė žeria savo meilius spindulius — žemėje malonu ir gera. Pagrojęs šį kūrinį ilgai ne gali atsipeikėti. 0 Ir atsipei kėti nelabai norisi — taip puiku, tarytum sapnas atro do viskas, ką pergyvenai grodama.“ .... Kaip visa tai vaikiška — išlieti savo Jausmus nebylia me popieriaus lape, atverti širdį tam, kas nieko niekada nesupras, negalės nei patar ti, nei kartu visa tai pergy venti... Kokia būtų laimė tu rėti gerą draugą — antrą jį „aš". Kad viskas — ir mintys, ir polėkiai, ir svajo nės — būtų panašūs... Deja, tokio draugo aš ne turiu. Anksčiau galvojau, kad visas pasaulis puikus, kad žmonės turtingi vidumi, kad Jie visi draugiški. Kaip skaudžiai man teko nusivil ti. Net pačiuose artimiausiuo se žmonėse aš pastebėjau veidmainiškumą, egoizmą. Tai mane sukrėtė. O kaip aš noriu tikėti visais žmonėmisl Troškau vienatvės. Sugrie busi laisvą valandėlę, aš sprukdavau į kuo nuošaliau sią kampelį nuo žmonių, nuo viso pasaulio ir svaigdama panirdavau į savo min tis. Sunku pasakyti, apie ką aš galvodavau. Daugiausia aš apstulbdavau, matydama gamtos grožį. Svyruokliai beržai, šlamančios liepos, švytinčios įvairiaspalviais rubinais gėlės. Kaip visa tai nuostabu!" ..... Jūra, jūra... Kaprizinga ir paklusni, audringa ir tyli... O jūrai Ar meni, kiek kar tų aš nevilties kupina šir dim su ašarom akyse skubė davau prie tavęs? Ar žinai, kad visad, kai man būdavo sun ku, nusiraminimo aš ieško davau tavyje, glausdavausi prie tavo kūno lyg kūdikis, ištroškęs motinos glamonių? Ir tu buvai kaip tikra moti na. Kai susimąsčiusi aš žvelgdavau i tolius, tu. atro do. pergyvendavai kartu su manimi, vis labiau įtūždama, nekantriai sviesdavai žalsvai pilkas bangas į gelsvą pa krantės smėlį, kuris tuoj jas sitgerdavo. Kartu su bango mis. rodos, dingdavo ir mano rūpesčiai. Taip, tu puikiai mokėjai paguosti. Negana to. Audringas, neramus tavo kvėpavimas, bangų mūša, nuostabios. besikartojančios saulėje vaivorykštės spalvos, audros muzika — visa tai
įkvėpdavo stiprybės, ryžto, atkaklumo, meilės gyvenimui, grožiui. Iškart pasijusdavau galingesnė už sielvartą, pa jusdavau aistringą norą ko voti su juo. Jūra, mano brangioji. Nie kas niekas nesugebės man suteikti tokios laimės, kurią pajusdavau aš. žiūrėdama į melsvas tavo platybes. Ar meni, kaip kopose stovįs mergaitės siluetas mosuoda vo kažkam ranka, sveikinda mas gūdžiai ūkiančius laivus, baltasparnes žuvėdras, džiu giai klykaujančias virš aud ringų žaliųjų vandenų... Tai aš siųsdavau pasveikinimus. Iš nuostabos Išplėtusi akis, aš žvelgdavau į horizontą, kur jūros žalsvuma susilieja su dangaus žydryne. Aš sten giausi įspėti, kas gi yra to liau už tos nepermatomos sienos. „Vien Jūra jūra, žals vi audringi vandenų plotai". „Nei Toliau yra sausuma ir gyvena žmonės' — tvirtino kitas balsas. To man užtek davo ir mintimis aš skrisdavau Į nepažįstamus viliojan čius užjūrio kraštus... štai aš šypsodama žengiu svetima žeme. Kalnai, melsvi miškų toliai, giedras dangus. Tokios pat giedros šypsenos žmonių veiduose, mėlynos akys. Aš gyvenu mažyčiame miestelyje, iš visų pusių ap suptame miškais, kalnais. Na mas. mano svajonių rėmas, švelniomis spalvomis nudažy tas vakaro žaroje, atrodo kaip purpurinis. Veranda, iš kurios matosi nedidelis kal nų ežerėlis... Ir svaiginanti tyluma. Aš sėdžiu toje tylo je. godžiai įkvėpdama galvų kalnų orą, apsvaiginta nuo stabaus peizažo. Prieš mane - pieštukas ir popieriaus la pas. Stengiuosi įsižiūrėti Į valtelėje sėdinčius jaunuo Audra Navickaitė. lius. Skambiai aidi jų Juo kas. Susimąstau. Gal ir aš būčiau pati laimingiausia, sė dėdama šalia to, kurį mylė O gal geriau, kai netyla čiau karštai, visa širdimi. Jis smuikas? toli, toli. Kur...? Aš paliečiu stygą — saulė šiandien aš žengtu į naują, pabyra. pilną Įvairumo studentišką Sužvilga rasoj spindulys... gyvenimą! 1963-ieji metai. Ją paliečiu pirštais — Sudie, mokykla, mokyklinės Styga atgyja, svajonės ir mano gimtoji Nuaidi skambąs virpulys. Klaipėda, žalsvaake Baltija! Čiurlena upeliai, Nenusimenu. Praeis daug lai Kai liečiu stygas, ko, Ir mes susitiksime. Tu Ir griaudi preliudai Bacho... vėl, putodama ir šniokšdama Tereikia paliest — išdidžiom savo bangų kete Tau veidą nušvies rom, man pasakosi kažką ne Sutviskusios žvaigždžių suprantama savo kalba. Kly sonatos. kaus žuvėdros, ūks padūma Kai liūdna ar gera — vę Klaipėdos kaminai...“ Kreipiuos į tave, O muzika, tu — visagalė!
MEILE
Tiktai vienas žodis. Ir be reikalo tu nori dar pridėti kitus. Rausta skruostai, šyp saisi: žmonės kartais liečia jiems nepažįstamus, nesuvo kiamus ir neliestinus daiktus. Tas žodis — meilė. Sutinku su tavim, kad žmogus gali būti visą gyvenimą įsimylėjęs ir nemylėti nieko konkretaus. Tik kartais žmonės, įpratę bendrauti su technika, tepa luotomis rankomis liečia širdį. Dabar jau Audra Navickai te — finansų-kredito specia lybės diplomantė. Stropiai užpildytas ir antra sis dienoraščio sąsiuvinis. Jeigu pirmame ji nori dalintis dar šiek tiek vaikiškai suvo kiamos meilės supratimu, tai studijų metais Audra myli, kenčia, ieško apibendrinamumo muzikoje, dailėje ir poezi joje. Verti puslapį vieną po kito ir mąstai: meilė — tai poezija, muzika, menas. Ar atvirkščiai, poezija ir muzika — tai didžiulis žmogaus mo kėjimas mylėti. Kas tas žmogus? Nesvarbu. Tačiau jis tarsi dar labiau padeda Audrai ieškoti pačių paslaptingiausių nuotaikų plieninės stygos virpesy: [tempusi stygas — dienas, Juokiuos, liūdžiu, dainuoju. Man muzika žvaigždžių gelmes Ir saulę dovanoja. O ką tu dovanot gali — Susitikimų skambesy? Neramų širdies plazdėjimą? Gal šlamesį naktų? Neramų širdies plazdėjimą? Geriau rieškučiomis delnų žvaigždes tu man surinki. Ir žemėn jas skambiais garsais — Simfonijom papilki...
Tačiau kartais piktnau džiaujama kitų dvasios tauru mu, nuoširdumu. Tavo pa saulyje pasirodo debesys. O kas gi turi teisę į žmonių pasaulius ginti juos? Kas per vienas tas žmogus, kuris turi savo manieras, tiesas, kuris nusisuka nuo smuiko ir poezijos meilės pasaulio?
Kambaryje mes dviese. Ai di Veniavskio legendos an dante. Staigūs ir lengvi jude siai akyse, kažkoks tolimas reginys. Netgi pačios Audros išvaizdos kuklumas susilieja į vieną apibendrintą subtilu mą. Ramūs, svajingi, dvelkią romantizmu, su perpintais tarsi lietuvių liaudies dainų motyvais akordai. Išpildymo pafosas, ryškūs poetiniai vaiz dai, fantazijos lakumas ir dramatiniai kontrastai Nikolo Paganini Solo smuikui, Dvi dešimt ketvirtajame kapričio, „Kampaneloje". — Kūrinys atliekamas su orkestru, — aiškina Audra. O štai su sardina muzika įgau na visai kitą atspalvį. Vingriuoja santūrus, prislopintas minoras. Smuikas netilo ilgai. Ma< iau Čaikovskio, tarsi daili ninko nutapytą, „Rudens dai ną", Sostakovičiaus romansą, Šuberto „Avė Marija" ir daugelį kitų. P. Bekerio vadovaujamo simfoninio orkestro „Vilnius" repertuaras įvairus. Nuo pat studijų pradžios Audra groja pirmuoju smuiku. Sunku iš vardinti kūrinius, jų nuotai kas. Kiekvienas grojantis sa vaip juos supranta ir atlieka. Todėl, kaip ir Audros poezi|oje bei piešinių lapuose, sty gos virpesy galima rasti vis naujo ir naujo spalvingumo. Šitame garsų pasaulyje mes klaidžiojome savo mintimis ir bandėme susitikti ten, ties kryžkele, kur Audra išgirdo tėvo žodžius: „Užteks muzi kos. Reikėtų dirbti". Šioje kryžkelėje susitiko duona u muzika. Tai buvo prieš keturias va saras. „Jūra... jūra! Kiek kar tu aš..." Nenuostabu, kad Audrai sunku pasakyti, kas jai šian dien svarbiau, darbas ar mu zika. — Visi išeina pietauti, o
J. GIRDVAINIO nuotr.
aš tada turiu laisvą valandą paskambinti pianinu. Laikas kartais tarsi lytys sukausto tavo meilę didžiulia me gyvenimo mene. Tačiau tada ji tampa tvirtesne, ma žiau pajudinama, galinga. Aš mačiau, kaip palenkusi žilą galvą klausėsi šito smui ko Paveikslų galerijoje mo teris. Kažkodėl man pasiro dė, kad ji turi būti panaši j Audros motiną, Klaipėdos 4-os vidurinės mokyklos mo kytoją, kuri žmonėms irgi neša meilę. Nežinau, ką tai moteriai priminė smuiko rau da. Drėgnos pilkos akys žvelgė pro orkestrą kažkur į nematomas aukštas mėlynų pušų viršūnes O gal jos dabar irgi klausėsi muzikos? Jį pagrobė svetimos pušys. Vienintelį sūnų. Tais metais sunku buvo parodyti savo gyvenimą. Ir dingo jis kaip plyta kitų pasaulių pamink luose. „Na jūs, tiltai tarp žemės ir saulės, kodėl jūs leidžiate vaikščioti netiesai? Grąžin kit man sūnų!" Tarsi lengvas vėjas sale nubėgo keli akor dai. „Iš kur pas jus toks godu lys, kad ryjate viską, kas jums įmetama į gerklę... Ko kie čia tiltai?! Menkystė! Tu per dieną rašei disertaciją, tačiau kodėl nė žodžio nepa sakei apie tiesą? Galvoji, kad visa tai tave padarys kitokiu žmonių akyse? Padlaižiai gali prasilaižyti sau kelią. Ta čiau tai supuvę, seni tiltai. O, mano sūnau!.." Koncertas baigėsi. Žmonės kartais nori atimti smuiką iš kitų dėl to, kad patys niekada nėra jo gir dėję. Kišasi j kitų dvasinį pasaulį. Nori suplanuoti mei lę, požiūrius. Žmogus tuo ir sudėtingas, kad kiekvienoje gyvenimo meno srityje jis vis naujas, kitoks. O pažinimo ratai gana siauri. Džiugu žiūrėti į žmones, kada jie duonoje girdi muzi ką, o gyvenimą supranta kaip sudėtingą ir didelį meną. Gerai įsiklausyk, ką mena smuikas.
„ŽMOGUS IR GAMTA“
Gamtininkai.
Optimistė.
Universiteto Gamtos apsau gos draugijos iniciatyva Gam tos fakulteto skaitykloje vei kė foto paroda „Gamta ir žmogus". Vienuolika foto mėgėjų parodai pateikė be veik 200 nuotraukų. Gausiau siai parodos stendus užpildė R. Baleišio, A. Levicko, R. Lukšos darbai. Su dideliu susidomėjimu šimtai žmonių apžiūrėjo tikA. LEVICKO nuotr. rai įdomią, ne taip dažnai pasitaikančią parodą. Organi zatoriai, norėdami sužinoti žiūrovų nuomonę apie foto parodą, išaiškinti 10 geriausių nuotraukų, įruošė net pagei davimų dėžutę. Daug foto mėgėjų, lankytojų pareiškė savo nuomonę. Praėjusį savaitgalį įvyko foto parodos aptarimas. Apta rime dalyvavo Gamtos apsau gos komiteto darbuotojai, gausus studentų ir dėstytojų būrys. Suvedus žiūrovų vertinimo rezultatus (vertino 178 žmo nės), geriausia nuotrauka pri pažinta R. Baleišio „Fotografika". Daugiausiai į pir mąjį dešimtuką pateko R. Baleišio („Fotografika", „Po lėkis", „Optimistė", „Jonas D. BALEIŠIO nuotr. joja ir dainuoja...") ir J. Le vickis („Žiemos fantazija", „Senovė", „Ryto svaja", „Gamtininkai") nuotraukų. Aptardamas parodą, Gam tos apsaugos komiteto dar buotojas K. Balevičius pasa kė: — Paroda labai įvairiapusė, aprėpia visus žmogaus ir Matosi, mylėtojų labai įžvalgi akis, nukreipta į tai,
kas sutinkama kiekviename žingsnyje, bet dažnai lieka nepastebėta. Geri, sąmojingi nuotraukų pavadinimai. Universiteto Gamtos apsau gos draugija — pirmas gam tos mylėtojų ratelis, savo iniciatyva suorganizavęs tokią parodą. K. Balevičius Univer siteto draugijos pirmininkui K. Dumčiui įteikė Gamtos ap saugos komiteto Garbės raš tą. Gamtos apsaugos komiteto operatorius A. Šaulys paste bėjo, kad didžiausią vertę parodai teikia ieškojimai. Daugumoje nuotraukų paste bimas ne paprastas gamtos kopijavimas, bet ieškojimai, kurie suteikia nuotraukai jau meninę vertę. Didelis foto mėgėjas Gam tos fakulteto dekanas Č. Ku daba kalbėjo, kad foto parodų organizavimas turi tapti tra dicija. Galima suorganizuoti parodą rudenį po vasaros praktikų ir kelionių. Foto pa rodos galėtų prisidėti prie fotografijos populiarinimo ir meistriškumo kėlimo. Dėstytojas Kazlauskas prisiminė, kad pirmoji foto paroda Gamtos fakultete buvo suorganizuota 1961 m. Tada pagrindinis nuotraukų forma tas buvo 13X18, nepalygina mai blogesnė kokybė. Nors dabar padarytas labai didelis žingsnis j priekį, bet studen tija dar negausiai atstovau jama foto parodoje. Reikia sudominti daugiau studentų. Foto mėgėjas J. Ketleris siūlė susiburti visiems foto mėgėjams ir įsteigti foto klubą. Yra daug foto mėgėjų,
Fizkultūrinės-masinės veik los apžiūros komisija suskai čiavo taškus už fakultetų or ganizuotus turistinius žygius (iki balandžio 21 d.). Dau giausia taškų, kaip ir reikėjo laukti, surinko gamtininkai. Jų sąskaitoje 801 tšk. Toliau seka: MMF (212 tšk.), IFF
(189 tšk.), ChF (137 tšk.), FF (70 tšk.), MF <(52 tšk.) ir EF (41 tšk.). Taigi kova dėl apžiūros nugalėtojo vardo paaštrėjo. Į šį titulą dabar pretenduoja Ekonomikos, Gamtos ir Isto rijos ir filologijos fakultetai. SK koresp.
Ekonomistai pralaimi Neseniai VVU Ekonomikos fakulteto sportininkai sve čiavosi pas KPI Lengvosios pramonės fakulteto sporti ninkus. Čia jie sužaidė drau giškas krepšinio (vyrai ir merginos) bei stalo teniso varžybas.
Ekonomistai rungtynes pra vyrai laimėjo (krepšinis 35:60, merginos 20:61, o stalo tenisas — 2:9). Taigi ir ekonomistų neaplenkė nesėkmė. A. TAMAŠAUSKAS
Gamtininkų krosas Balandžio 21 d. gamtininkai organizavo masiškumo krosą, skirtą Gegužės Pirmajai pami nėti. Krose dalyvavo 312 stu dentų, iš jų — 78 vaikinai ir 234 merginos. Tai sudaro 77% fakuiteto studentų, galė jusių dalyvauti krose (mergi nų 79,6%, yyrų 69,7%). Tra dicija, tur būt, liko nepažeis ta: gamtininkai kasmet masiš kai dalyvauja krosuose, užim dami keli metai iš eilės I vietą. Džiugu, kad krose daly vavo ir nemažas diplomantų būrys. Aktyviausi buvo I Kurso geografai ir biologai. padėjo ir Organizatoriams Gamtos fakulteto dėstytojai, Geriausią laiką parodė pirmakursis biologas I. KluduIas, įveikęs 1 km distanciją per 3,04 min. Merginų tarpe pirmoji buvo VVU meistriš kumo kroso čempionė A. Se-
šėtaitė, įveikusi 500 m per 1,38 min. Džiugu, kad krose dalyvavo tiek daug studentų. Tačiau buvo ir tokių, kurie pasijuo organizuojamos kė iš šios priemonės ir krose nedalyvavo. Su jais, žinoma, bus at skira kalba. Gamtininkai už krosą pelnė 308 tšk. Netrukus krosai įvyks ir kituose fakultetuose. A. PUPELIS SPORTININKŲ DĖMESIU!! Gegužės 5—6 d. d. įvyks tarpfakultetinės lengsosios at letikos varžybos. Fakultetų sporto tarybos, komjaunimo komitetai ir biurai turi pasi rūpinti, kad „sporto karalie nes" varžybos praeitų sklan džiai ir organizuotai.
L
A. LEVICKO nuotr
Kretuonių ežeras.
kurie dar silpnai techniškai gamina nuotraukas. Klubas šiuo atveju labai pasitarnau tų. Apie parodą gerai atsiliepė ir „Tiesos" laikraščio vyr. re daktorius G. Zimanas. Kitų fakultetų foto mėgėjai siūlė, kad tokiose parodose dalyvautų visų fakultetų foto mėgėjai. Iš tiesų Universitete yra labai daug gamtos mylėtojų, r <•
vtwvvwvx/\/u rj
Turistiniai taškai
To%
puikių fotografų, bet jie išs sklaidę, o Gamtos apsaugi draugijos veikloje dalyvau tik gamtininkai. Gal todėl I paroda buvo organizuota t fakulteto mastu. Ateityje parodų žadairJ ruošti daugiau, draugija stij rins savo veiklą, Kviečiam studentl ir kitų fakultetų įsijungti į Gamtos apsauga draugijos veiklą.
k. turonisI
• ,wv>/wv\a/‘./'./v
’A/wwwvwww:
w■
Dėmesio! Jungiame apžiūrą Mūsų dienos — kaip nas ne J. Balkevičius. O kad šventė, Kaip žydėjimas vyšnios, — esama net prodekano, ji ne buvo tokių dyvų ir girdėjusi! Tad skubėkim gyventi, Nes prabėgs — nebegrįš Pralinksmino salę V. Medeišio
jos... SL1Įęurtas vyresniojo kurso stu dento paveikslas. Pažiūrėkite, Iš pavasarėjančių Vilniaus lyg vijurkas jis sukasi, net gatvių šeštadienio ir sekma gražu pažiūrėti. Jam, „senam — ir dienio vakarą skubėjo mūsų vilkui", viskas žinoma statyti Universiteto studentai į Aktų kad Hamletas ruošėsi komunizmą, ir kad Gėtė pasalę. Vieni skubėjo nešdami rašė „Jaunojo veterinoriaus studentišką dainą, antri — kančias"... V. Dobilas ir P. jaunatvišką šokį, kiti — drau Orlauskas temperamentinga gišką jumorą iš studentiško daina nukėlė žiūrovą net i gyvenimo, o ketvirti ėjo „pa Lotynų Ameriką. sirgti" už savo fakultetą. K. Jasiūnas praneša, kad Tarpfakultetinę meno savi veiklos apžiūrą, skirtą Spalio sceną užvaldo medikai. Tyliai 50-mečiui, pradėjo Gamtos fa nuskamba F. Sumano „Valso" kulteto estradinis orkestras garsai. Muzikų pagauna leng „Ačiū". Plačiai iš visos krū vi šokėjos Gutauskaitės jude tinės nuskambėjo merginų siai, ir susilieja draugėn me ansamblio atliekama V. Mu- lodija ir šokis. Medikai nenie radelio daina „Kam mums kina ir kaimo kapelos: netru girdime A. Gaižausko jaunystė duota". Tačiau aud kus ringiausių plojimų merginos „Paukštutę lakštutę". Nuskam susilaukė po dainos „Filipin- ba nuotaikingas žemaičių ei kurį deklamuoja kos": mat, populiariajai melo- lėraštis, dijai jos pritaikė pačių su- „garsus oratorius". Iš lėto išsi rikiuoja „pagyvenusių žmo kurtą tekstą. Scenoje — palinkęs ties nių" poros šokti savo šokio. Fizikai ir matematikai pra fontanu berželis. Aišku kaip dieną, kas koncertuos. Berže deda savo programą estų liau lis — tai tarsi tas talismanas, dies šokiu „Verpstas". Pirštai kurio pagalba Istorijos ir fi laksto rojalio klavišais, ir į lologijos fakulteto saviveikli salę pasipila Rachmaninovo ninkai tikisi atkreipti palan Preliudo cis-mol garsai. Nuškų reiklios komisijos dėmesį. čiuvusioje salėje skamba J. Filologai, pasirodo, ne vien Marcinkevičiaus „Publicistinės skambią dainą atsinešė ir ja poemos" eilutės. Nugriaudėja juokas. Ir pa nudžiugino. Jie nutarė ir tru putį pasišaipyti. Bet iš ko? bandyk susilaikyti, kai atlie Aišku, iš vargšo pirmakursio... kama perfrazuota daina „Išėjo Pirmakursiai laiko baltų filolo tėvelis į mišką". Ir vėl tyla gijos egzaminą. Susigūžusi pir salėje. Žiūrovai labai jautriai makursė: vargšelė dar nesi reaguoja į kiekvieną saviveik mokė, kaip atskirti filologiją lininkų pasirodymą. Ekonomistai parodė monta nuo filosofijos. Paprastesni klausimai irgi jau atsitrenkia žą, skirtą Tarybų valdžios 50į išsigandusią galvelę. Ir kur mečiui. Montažo devizas — jai žinoti, kas Universiteto „Dainą, tėvų pradėtąją, mes rektorius. Kaip ji nustebo, su tęsime". . . .Išsisklaidė magijos dūžinojusi, kad fakulteto deka-
s.
NĖRIS
mai, uždanga nuslydo į šalį, ir prieš akis — televizoriaus ekranas. Šeštadienį chemikai dar šventė savo dieną, o šian dien jie jau dalyvauja apžiū roje. Diktorė praneša progra mą. Geografinė pažintinė lai da supažindino žiūrovus su Chemijos fakultetu, kur dir bama, galvojama ir. .. snaudžiama (aišku, kur — paskaitoje). Tarptautinė ir vidaus apžvalga iš Chemijos fakulteto kiemo, laboratorijų ir audikokia plati torijų parodė, tarptautinių ir aplamai įvykių arena šiame fakultete.
SVEČIŲ
U"
■
TARYBŲ
Dar neaišku, ką nuspd žiuri komisija, kas iškod geriausiojo saviveiklos j lektyvo Universitete vari tačiau kiekvienas kolektyrl paliko kažką savito, žiups l savo studentiško gyvenimo I G. BIRŽIETYJE
KONCERTAI
Praėjusio sekmadienio po pietę Valstybinėje filharmoni joje koncertavo Krokuvos aukštosios muzikos mokyklos vargonų katedros vedėjo pro fesoriaus Juzefo Chvedčiuko ir docento Jono Jargonio auklėtiniai. STUDENTŲ DĖMESIUI! Norinčiuosius gauti sana torinius kelialapius liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėne siams prašome pristatyti pa reiškimus ir sveikatos pažy mėjimus (iš Aukštųjų mokyk lų poliklinikos) į studentų profkomitetą. Studentų profkomitetas VVU Mokslinei bibliotekai reikalingas motorolerio vai ruotojas. Kreiptis pas direk torę arba tel. 2-63-87.
Sekmadienio vakare ė muzikos mylėtojų susir. filharmonijoje į svečių iš 1 liškosios Baltarusijos kor tą. Baltarusių, rusų liadI Šil dainas, šiuolaikinių komp I kl, torių chorinius kūrinius I nę oij navo Baltarusijos. A. L1II stL čarskio vardo VaistytiI jai konservatorijos ir BaltarusiI be ko radijo jungtinis choras. II sor 1 dir Pilnutėlė buvo Kauno II de, to halė Čia atsisveikiiįI str koncertą surengė popūtiI Sirr bulgarų dainininkas E|| I Qint Dimitrovas. I <)in I der
rLot *en
REDAKCINĖ KOLEGŲ ■• vis;P
Redakcijos adresas: Vi! Universiteto g-vė Nr. 3, fonas 2-58-84. Spausdina: CK laikraščių ir žurnali dyklos spaustuvė.
Sekantis laikraščio numeris išeis š. m. gegužės 6 d. LV 03064
Užs. Nr
Lak ■Pas VDF P dūk 'ei i