Spalio 17 Trečiadienis 1990 m. Kaina 2 kafi.
w
::SŠ?į%
:įį::
i
[C
VįĮiiiaus Universiteto savaitrašti s LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
Nr. 13 (1499)
BALANDŽIO 15 D.
KURIASI UNIVERSITETO POLICIJA
KIEKVIENAM SAVAS KELIAS Neseniai Vilniaus Universiteto prorektorius vakari nio ir neakivaizdinio mokymo reikalams doc. I. žeberskis ir doc. F. Vaitiekūnas lankėsi Estijos ir Latvi jos aukštosiose mokyklose ir domėjosi Universitetų pertvarkymo komisijų darbu, (prof. I. Zeberskis — VU pertvarkymo komisijos pirmininkas). Juos domino, kaip Latvijoje ir Estijoje bus pertvar kytas vakarinis ir neakivaizdinis mokymas, valdy mo sls'ema, baigusių universitetą darbuotojų kvalifika cijos kėlimas. Apie tai — „U. V.“ koresponden*ės Agnės AND RIULYTĖS pokalbis su doc. I. ZEBERSKIU. Patelkia me prorektoriaus vakarinio ir neakivaizdinio mokymo reikalams doc. I. Zeberskio mintis.
Sutartį pasirašo Respublikos Vidaus reikalų ministras M. Misiukonis ir Universiteto Rektorius prof. J. Kubilius. V. Naujiko nuotr. Rugsėjo 25 d. Universitete buvo pasiršyta sutartis tarp Vilniaus Universiteto ir Res publikos Vidaus reikalų ministerijos. Sutartį pasirašė Universiteto Rektorius prof. J. Kubilius ir Vidaus reikalų ministras M. Misiukonis. „Mes patenkinti, kad suprantam vieni kitus. Nereikia baidytis žodžio „policija“. Tai demokratijos pasireiškimas, žen giant į teisinę valstybę. Si Universiteto policija — prestižinė. Universiteto policija — tai dar vienas žingsnis į priekį atnaujinant teisėtvarkos organus, kuriant naujas struk tūras. Ji — tarsi mažas modelis tos policijos, kokia ji turės būti po2—3 metų“. Tikėkimės, kad taip ir bus.
— Gerbiamas prorektoriau, kodėl ir kaip gimė mintis apie Universiteto policiją? — Taip jau priimta visame pasaulyje, kad ten. kur gyve na studentai, kur jie mokosi, turi būti ramybė, varžomas ju dėjimas. Pastarųjų metų praktika parodė, kad nuo Respublikoje didėjančio nusikalstamumo ne apsaugoti nei Universiteto studentai, nei Universiteto turtas. Pati tokios policijos (toliau — UP — L.C.) idėja nėra nauja — tokias organi zacijas turi praktiškai visi didieji pasaulio Universitetai. Apie ją senokai galvojome ir mes. Aš tik nuo šios vasaros dirbu šiose pareigose ir nuo pat pirmųjų darbo dienų da riau viską, kad būtų sukurta UP. Neįsivaizduoju kitokio būdo, kaip Universiteto teri torijoje įvesti tvarką. Šiuo metu mes paprasčiausiai netu rime kitos išeities. — Koks bus UP statusas, kokios jos funkcijos? — Nereikia įsivaizduoti, kad tai bus koks nors baubas bendrabučiuose. Paprasčiau siai mes norime sudrausminti bendrabučiuose gyvenančius ir jų svečius. Juk niekam ne paslaptis: didžiausi grėsmės, neramumų kėlėjai — tai ne patys studentai, o atvykstan tys iš miesto „svečiai“. Todėl ir UP įgaliojimai galės būti pritaikomi ne tik studentams, bet ir visiems, esantiems Uni versiteto teritorijoje.
Ne tik mums, bet ir mūsų kaimynams sunkiausia per tvarkyti disciplinų dėstymą. Ir mes, ir latviai su estais sten giamės išsilaisvinti iš mokykli nės mokymo sistemos Univer sitetuose. Naujieji mokymo planai kol kas patvirtinti tik pirmiesiems kursams. Aukštųjų mokyklų valdymo struktūra buvo sąjunginė su daugybe įvairiausių padalinių. Visa tai reikia keisti. Kaip? Vieningos nuomonės šiuo klau simu kol kas nėra. Latviai žvalgosi į vokiečius, (ten ka tedros turi didesnį savarankiš kumą, apie profesorių lyg apie branduolį buriasi gabiausieji dėstytojai ir studentai). Estai imponuoja skandinavų šalims. Rektoratas ten turi dideles tei. sės, bet apskritai jie ne ką
Visi, matyt, dar nepamiršo „Komjaunimo tiesoje“ („K. t.“ 1989 lapkričio 18 d. Nr. 20) išspausdinto Virginijaus Gaivenio ir Valdo Valiukevičiaus straipsnio „Miestas be durų“, kuriame buvo aprašyti Vilniaus studentų miestelio Saulėtekyje „šiokiadie niai“. Ką ir besakysi, šis rašinys besiruošiantiems stoti į Universitetą, o ypač Jų arti miesiems, paliko sukrečiantį įspūdį: nesibaigiančios vagystės, girtų orgijos, muštynės, išprievartavimai, etc. Nežinau, kas paskatino autorius taip tendencinga! į vieną krūvą suplakti beveik visus per metus įvykusius „pagražintus" incidentus, —- tai jų sąžinės reikalas. Tačiau nors situacija tiek Saulėtekyje, tiek ir kitose studentų gyvenamose vietose ir nėra tokia beviltiškai bloga, kaip kad ją aprašė minėti žurnalistai, bet problemų tik rai daug. Po ilgus metus užsitęsusių ieškojimų: liūdnai pagarsėjusių studentų operaty vinių grupių, studentų savivaldos, samdytų antraeilininkų milicininkų ir pan., šiemet buvo nutarta įkurti Vilniaus Universiteto policiją. Apie tai ir šnekamės su Uni versiteto Prorektoriumi administracijos ir ūkio reikalams Algimantu KUNDROTU:
SAVIVALDĄ KEIČIA POLICIJA Mūsų policininkų tarnyba bus gana specifinė. Mes esa me U P įsteigėjai ir mes pil nai išlaikysime šią organiza ciją. Tačiau jiems ši tarnyba bus užskaitoma kaip tarnyba VRM padaliniuose, policinin kai turės tokią pat, kaip VRM, aprangą, su UP skiria muoju ženklu. Tokią pat ekipiruotę, tokias pat teises, ta čiau jie bus pavaldūs tik Universiteto Rektoriui. Arti miausiu metu mes ruošiamės su VRM pasirašyti sutartį, ir vienas punktas sako, kad net Vidaus reikalų Ministras ne turi teisės UP panaudoti ko kiems nors kitiems tikslams, atitraukti iš Universiteto teri
torijos — šitai gali leisti tik Rektorius. Si sutartis su VRM reika linga tam, kad būtų galima naudotis kai kuriomis Jų pa slaugomis, pavyzdžiui, kad ir taip vadinama „dabokle“. Tai leis mums nekurti labai dide lio, Išpūsto policijos aparato. — Kiek gi bus policininkų ir kiek Universitetui kainuos jų išlaikymas? — Mums UP išlaikymas per metus kainuos apie šimtą penkiasdešimt tūkstančių rub lių. Be abejonės, tai brangu, tačiau mes tikimės, kad šios organizacijos dėka sumažės bendrabučių niokojimo, in ventoriaus gadinimo atvejų — be to, bus taikomos ir pi
niginės baudos, tad gal ta su ma nebus tokia didelė. UP dirbs apie 25 polici ninkus, kurių tarpe bus 5 ka rininkai. Norime parinkti aukštus, ne žemesnius kaip metras aštuoniasdešimt centi metrų ūgio, išvalzdžlus dar buotojus — tarp studentų no rėtųsi matyti įspūdingus ir kultūringus tvarkdarius. — O ar nebijote neigiamos studentų nuostatos? — Be abejo, tokia nuosta ta gali būti. Ir be reikalo. Juk policininkas, kaip koks žandaras nestovės prie kiek vieno bendrabučio durų ir ne žiūrės, kas eina, ką neša. Po licininkai grupelėmis patru liuos Universiteto teritorijoje.
mažesni biurokratai nei mes. Mes nieko nenorime kopijuoti. Į Lietuvą neperkels! nei Ang lijos, nei Prancūzijos, nei Amerikos. Kiekvienoje šalyje savos tradicijos, savas moky mo lygis, savos problemos. Svarbiausia — pačių studentų požiūris į mokslą. Mūsų stu dentai iki šiol gali gauti dip lomą būdami visai jo neverti. Dauguma mokosi ir sukasi dėl popierėlio, o ne dėl žinių. Ma no nuomone, turėtų būti pri valomos, pasirinktinos discipli nos ir fakultatyvai. Bet... Kas eis į fakultatyvus? Jie diplo mui jtakos juk neturi. Beato dairiškai perimti kitų šalių mokymo sistemą būtų nepro tinga. Nukelta | 2 pel.
pereis visus bendrabučius, vi sus aukštus, visus koridorius, bet. Jeigu nebus būtino reika lo, jie niekuomet neužeis į kambarį — to nėra Jų įgalio jimuose. Na, o reikalui esant, bus taikomos pačios griežčiau sios sankcijos — ir vietų bendrabučiuose trūksta, Ir taip elgtis mus tiesiog verčia šiandieninė situacija. Saulėtekyje Ištisą parą prie telefono budės operatyvinis budintis, kuriam paskambinus greitai atvyks UP atstovai — jie turės radijo ryši. Tokį pat radijo ryšį turės ir sargai, saugantys mokomuosius kor pusus, sandėlius. — O ką galvoja kitos Vil niaus aukštosios mokyklos? Ar nežada pasekti Universiteto pavyzdžiu? — Anksčiau galvojome, kad reikėtų kooperuotis su VISI, bet persigalvojome, jie turi nemažai teritorijos ir kitose Vilniaus dalyse. Nesinorėtų klausytis priekaištų, kad poli cija blogai prižiūri tuos nuto lusius objektus. Bet mes la bai džiaugsimės. Jei greta UP kursis ir kitų aukštųjų mokyklų pollcllos — tuk mū sų problemos bevelk tokios pa čios, drauge Jas spręsti būtų lengviau. Linas ČESNULEVIČIUS
i 2
4990. 40. 47
Universitas Vibensis
KIEKVIENAM SAVAS KELIAS
LANKĖSI REDAKCIJOJE
Atkelta ii 1 psl.
Spalio 9 dieną ,,Universitas Vilnensis“ re dakcijoje lankėsi svečiai iš Dnepropetrovsko: V. M. Abrosimovas, laikraščio „Dnepropet rovsko tiesa“ atsakingojo sekretoriaus pava duotojas, A. Genkina, Dnepropetrovsko Me dicinos instituto laikraščio „Mokslo pirmū nas“ redaktorė ir F. Suchonis, Dnepropet rovsko televizijos studijos komentatorius. Svečiai domėjosi jaunimo spaudos problemo mis, publikacijų temomis, mokymo proceso pasikeitimais Universitete bei laikraščio lei dybos problemomis. Juos priėmė redakcijos darbuotojai bei studentai praktikantai.
Kalbama, jog vakarinis ir neakivaizdinis mokymas — tai pigaus diplomo išdavimas. Vi same Pabaltijyje norima jį ,,pabranginti“ — priversti stu dentus mokytis. Geriausia ma žinti priėmimą ir kelti dides nius reikalavimus. VU pirmasis perėjo prie ap mokamų sutarčių (500 rub.) (Šiais metais tik kai kurios katedros — istorijos, biologi jos, bibliotekininkystės, kalbų nemokėjo mokesčio). Latvijoje ir Estijoje tam tikra studentų dalis mokosi nemokamai, o li kusieji — už pinigus (1500 rub.). Kvalifikacijos kėlimo klausi mus Išradingiausiai sprendžia Rygos Technikos Universite tas. Liūdniausiai atrodo Rygos Universitetas, ,.apaugęs“ 'koo peratyvais, kuriuose per 9 die nas galima tapti menedžeriu ar per dvi savaites ,,išmokti“ anglų kalbą. Estai, kaip ir mes, kol kas stumdosi vietoje. Skaudžiausia vieta — dis ciplinų dėstymas. Dabartiniams specialistams reikalingos tik ros žinios, kurių mūsų dėsty tojai, skaitantys paskaitas 'iš dešimties metų senumo kons pektų, duoti negali. Užtenka šūkauti ,,nuo bačkos", o imtis pagaliau darbo. Kaip tik jo katedros ir kratosi. Visose aukštosiose mokyklo se, pertvarkymo projektus nu matyta paruošti dar šiais me tais.
Spalio 8 d. Universiteto Studentų Sąjungoje buvo pa sirašytas susitarimas tarp Viskonsino studentų asociacijos ir mūsų Studentų Sąjungos. Su sitarimą pasirašė Viskonsino studentų asociacijos viceprezi dentai Milės Orth ir Stephanie Timm ir Universiteto Studen tų. sąjungos prezidentas Nag lis Syvys. Susitarime siūloma keistis informacija, dalyvauti įvairiose konferencijose, atei tyje keistis studentais. Stu dentų Sąjunga amerikiečiams siūlo tą patį. Viceprezidentai apsvarstys šį susitarimą ir atsakys, ar priimtini Jiems mūsų ' pasiū lymai. „U. V.“ inf.
PAREIKŠTI
PAPEIKIMAI Prekybos fakulteto Preky bos7 specialybės I kurso stu dentams Dariui BAGDONUI, Linui, JAURUI ir Evaldui JUODIŠIUI už sistemingą drausmės laužymą ir grubų elgesį, dėstytojų asmens įžei dinėjimą ir pedagoginio auto riteto žeminimą kolūkinės tal kos metu pareikšti griežti Rek toriaus papeikimai. „U. V,“ Inf.
„U. V.“ inform.
Iš kairės į dešinę: A. Genkina, F. Sucho nis ir V. M. Abrosimovas. L. Mickevičiaus nuotr.
X : Y= ? Padalinti 9 iš 30 lengva. Bet kaip padalinti 9 mikse rius trisdešimčiai žmonių? To kį uždavinį teko spręsti pir madienį Studentų Sąjungoje susirinkusiai komisijai, kurią sudarė fakultetų atstovai ir Studentų Sąjungos vadai. Su sirinkusiųjų veidai optimizmu netryško: ne taip jau malonu būti skirstytojais. Pirmiausia iš šūsnies pareiškimų reikėjo išrinkti tuos, kuriems labiau siai reikėjo skirstomų prekių. Prekės buvo gautos studentų šeimoms, todėl skirstant pir menybė buvo teikiama jiems. Na, o ką daryti viengungiams? Jei jūs nebegalite gyventi be mikserio ar trintuvės — ves kitės! Tačiau tai dar ne vis kas. Prekės, kurių buvo gauta mažai — mikseriai (9), sulčių spaudimo mašinėlės (7), ir mėsmalės (7) buvo išdalintos studentiškoms šeimoms, augi nančioms du vaikus arba tiems, kurių materialinė padė tis sunki. Seimą, gavusi mik serį, jau neturėjo teisės gauti, pavyzdžiui, mėsmalės. Be to, skirstant prekes, buvo atsi žvelgta ir į tai, ar anksčiau šeima nebuvo gavusi kokios nors deficitinės prekės. Tarp tokių sąlygų sąlygėlių klai džiojo visą vakarą komisijos nariai. Tačiau net ir ilgai ir kruopščiai atrinkinėjant, pa reiškimų kartais likdavo dau giau nei prekių. Buvo pasiū lyta išeitis — loterija. Iš traukti tuščius pareiškimus te
ko korespondentui, t. y. man, nes aš šiame skirstyme buvau bešališkiausias. Lygintuvų, kavamalių ir bulvių trintuvų buvo gauta daugiau, todėl šios prekės bu vo paskirstytos fakultetams proporcingai gautų pareiškimų skaičiui. Daugiausiai jų teko medikams ir teisininkams (šiuose fakultetuose daugiau sia šeimų). Mažiausiai pareiš kimų buvo gauta iš Filosofijos fakulteto. Be abejo, negavę norimos prekės, bus nepatenkinti ir jausis nuskriausti. Tačiau šiuo atveju to išvengti buvo neįma noma. Ieškota geriausios išei ties, kaip paskirstyti kelis daiktus keliasdešimčiai žmo nių. Pirmadienio vakarą buvo aptariami įvairūs variantai. Kažkas netekęs kantrybės pa siūlė ,,O gal neimti daugiau tų prekių? .. Tačiau tai irgi ne išeitis. Taip posėdžiaujant, svars tant ir bandant įtvirtinti socia linį teisingumą prabėgo trys valandos. Sutemo. Pasirodė, jog budinti mus užmiršo ir už rakino duris. Beliko vienas kelias — šokti pro langą. Ge rai, kad neaukštai. O štai kaip išspręsti visuotinę skurdo problemą, kaip atsikratyti pa našių skirstymų ir t. t.? Nuo jų tikriausiai nepabėgsi nei pro langą, nei pro duris. . .
„HES TIKĖJOMĖS...“ Gegužės mėnesį mūsų Universiteto įvairių fakultetų stu dentai Frankfurto prie Maino Universiteto studentų kvieti mu viešėjo Vokietijoje. O rugsėjo pradžioje Frankfurto prie Maino Universiteto studentai (istorikai-politologai) aplankė Lietuvą. Redakciją pasiekė vokiečių atsiliepimai apie jų viešnagę.
Welf Zoller, (22 m.), stu dentas istorikas: — Tai buvo labai įdomi programa. Diskutavome su įvairiomis politinėmis grupuo tėmis ir judėjimais, labai daug sužinojome apie Lietu vos—Tarybų Sąjungos konf liktą, taip pat pasižvalgėme po miestą. Labai gaila, kad tik keletas studentų galėjb su mumis arti miau susipažinti (ar mes su jais susipažinome). Mes .labai norėjome daugiau sužinoti apie lietuvių šeimų gyvenimą, apie lietuvių kasdienybe. Visą laiką, kol mes čia viešėjome, matėme tik labai gerą Lietu vą, mes valgėme labai gerą maištą, bet man atrodo, kad kiekvienam lietuviui tai jau ne toks įprastas dalykas. Mes matėme tik pačią geriausią Lietuvos pusę, todėl susigau dyti buvo labai sunku. Aplan kėme Klaipėdą, bet man mies tas pasirodė nuobodus. Geriau būtume aplankę Nidą, T. Ma no namą — mes apie tai jau Nerijus ADOMAITIS, buvome skaitę namuose. Bu I k žurnalistikos spec. stud. vome Palangoje. Gyvenome šiame mieste, bet jo praktiš kai nematėme. Malonu pasi vaikščioti jūros pakrante, bet būtų buvę maloniau pabend rauti su žmonėmis. Mes to la bai tikėjomės. Būdami Vokietijoje, daug ... Sanaforija-profilakforiumas tenkina visus stu girdėjome apie Jūsų blokadą. dentų poreikius. Maniau, kad čia sunkesnė si VU sanatorijos profilaktoriumo pamainų gra tuacija. Dabar padėtis tokia, fikas 1990 m.: kaip ir visur Rytuose, pavyz džiui, VDR. Jei lygintume * nuo spalio 19 d. iki lapkričio 11d. Vilnių su kitais Sąjungos * nuo lapkričio 12 d. iki gruodžio 5 d. miestais, tai Vilnius — vienas * nuo gruodžio 6 d. iki gruodžio 29 d. iš geriausiųjų. Susitikome su LKP ir ... Kelialapio kaina 15 rub. 30 kap. TSKP nariais. Lyginant su ... Gydytis galima ambulatoriškai (maitintis kitose Sąjūdžio žmonėmis, jie neturi Universiteto valgyklose] tokio autoriteto. ... Pamainos trukmė — 24 dienos. Ozana Šponar, (24 m.), stu dentas istorikas: ... Studentams — donorams suteikiama pirmenybė — Daugelis žmonių Vakaru gydytis mūsų Universiteto profilaktoriume. Europoje nesupranta, kodėl ... Studentai stomofologiniame protezavimo kab. Lietuva nori būti nepriklauso ma, ir jie klausia, ar tai būti protezuojami NEMOKAMAI. na dabar, nes Vakarų Europos ... Be gydymo proceso Jūsų laukia įvairios pra ?alys dabar bando susivienyti. mogos, kurios padės linksmai praleisti visą gydy Jus aplankęs galiu pasakyti, mosi periodą. kad tai būtina ir suprantu jū sų siekius. Skubėkite įsigyti kelialapius Studentų sąjun Taip norėjau susipažinti su goje! paprastais studentais, bet susi Sanatorijos-profilaktoriumo adresas: Vilnius, tikome tik su keletu ir tai tik su tais, kurie jau lankėsi mū Olandų g-vė Nr. 51. sų Universitete. Vienas susiti
LAUKIA PROFILAKTORIUMAS
kimas buvo Universiteto stu dentų klube, ten, žinoma, mes gerai praleidome laiką, ilgai diskutavome. Bet tie studentai buvo lyg atskira grupė. Norė josi diskusijų pratęsimo, bet, deja, to nebuvo. Tikėjausi susirasti draugų, su kuriais galėčiau susirašinėti, — bet neturėjau galimybių. Ir dar štai ką noriu pridur ti: nesupratau, pvz., susitikikimuose su Sąjūdžio atstovais, kodėl būtent šitie žmonės at stovauja šiam judėjimui, ko kia jų reikšmė. Jūs turite bū ti labai diplomatiški, jei norite pasiekti tikslą. Man labai gaila, kad nebu vo diskusijų su studentais, ne turėjome progos, o gal —lai ko pamatyti šeimų gyvenimo. Jautėmės lyg privilegijuoti — valgėme geriausiuose restora nuose, lankėme muziejus, bet mūsų kelionės tikslas juk bu vo kitas. Frank Triumper, (28 m.) is torikas ekonomistas: Man labai patiko susitiki mai su įvairiomis politinėmis organizacijomis. Susidariau gana. įvairiapusišką nuomonę. Tai buvo labai skirtingos gru puotės, nors iš kitos pusės ti kėjausi sutikti čia daugiau studentų ir ypač mano specia lybės atstovų, istorikų ar eko nomistų. Tikėjausi paprasto pokalbio su eiliniais studentais ir dėstytojais, bet susitikinėjo me tik su oficialiais asmeni mis. Dažnai mes tiesiog neži nojome, kas yra kas ir kodėl tas žmogus būtent čia daly vauja. Gerhard Walentowitz, (38 m.) studentas-psichologas: — Man patiko informacijos gausumas ir įvairumas, kurią susitikimų metu gaudavome apie Lietuvą. Turiu pasakyti, kad išoriniai vertinimai visiš kai kitokie, negu vidaus. Bu vome priklausomi ir nuo tam tikros neoficialios informaci jos, susipažinom su keletu stu dentų. Gaila, kad tai buvo atsitiktiniai susitikimai. Mums taip norėjosi bendravimo su eiliniais žmonėmis, norėtume, kad tam būtų skiriama dau giau laiko ir dėmesio. Tai pa dėtų geriau pažinti ir suprasti vieniems kitus. T
kp
Agnė KELIUOTYTE
4990. 40. 47
S
Universitas Vihjensis
BAKU. 1990 m. RUGSĖJIS Pirmą kartą vėluojantis lėk tuvas į Baku mums lėmė sėk mę. Mieste rinkimų metu ga liojęs įstatymas būtų sąlygojęs itin greitą mūsų grįžimą at gal, kaip atsitiko estų žurna listams. ,, Azerbaidžaniečių tauta pakankamai protinga, kad rinkimų metu apsispręstų pati, be stebėtojų“, ■— pareiš kė komendantas Valerijus Bū ni jatovas, matyt, nė nepagal vojęs, kad draudimas. atvykti į miestą stebėtojams rinkimų metu liudija visai ką kita.. . Panašių ,,perliukų“ būta ir daugiau — prasmukusius j miestą stebėtojus tiesiog iš rinkiminių apygardų vedė į komendantūrą, o iš ten siunti nėjo atgal, iš kur atvykę. Pra žiopsotasis mūsų reisas ir bu vo ta laiminga pradžia, kurios visiškai nesitikėjom, klausy damosi ..Vremios“ informaci jos: komendanto valanda, ne
„U. V." korespondentei Renitai Petraitytei pavyko pabuvoti Baku. Tuo metu, rugsėjo mėn. 28—30 d. vyko rinkimai, miestas karinio komendanto įsakymu buvo paskelbtas uždara zona — neturintys Baku registracijos, neturėjo teisės pakliūti į miestą. Kaip nebūtų keista, mieste buvo ramu. Apie tai, ką pavyko sužinoti ir pamatyti, skaitykite šiuose rašiniuose.
ramumai, etc. Kokie neramu mai! Juokinga apie tai kalbėti, kai kelyje iš aerouosto į mies tą mažiausiai penkis kartus iš purto dokumentus, kai karinė mašina užtveria įvažiavimą į miestą ir jaunutis (bendraam žis!) kareivėlis panosėj mosteli „proverka. . .“ Miestas dar nuo sausio įvy kių neša kruvinų prisiminimų naštą. ..Baku pilkėja“, — tvirtino studentai, jauni žmo nės, jau pajutę, kietą Mask vos ranką, — armijos buvimą mieste. Ne mums dabar spręs ti, kas teisus, o kas — tiesiog kaltas, bet jau įvyko tai, ko neįmanoma pamiršti, atleisti,
apie ką neįmanoma negalvoti. Mūsų tauta beveik dvidešimt metų mena R. Kalantą, o Azerbaidžane... Miesto parke palaidoti žu vusieji — tiesiog už Kirovo nugaros. O šis — lyg šeimi ninkas moja užutekin. .. Ka pai nuolat skendi gėlėse. Ten jaunas žmogus suklumpa ir bučiuoja kapo akmenį. Apie sausio įvykius žmonės kalba verkdami. Beveik nebeliko namų, kurių vienaip ar ki taip nebūtų palietęs netekties skausmas. ,,Nepatartina“ kalbėti apie rinkimus. Daugelyje pašneke sių bandėme provokuoti atvi
STUDENTAI - DEMOKRATINIO JUDĖJIMO PRADININKAI giausl žmonės. Tada kitų or ganizacijų tie siog nebuvo. Reikėjo, kad išnyktų „Švie si komunizmo ateitis“ ir pa našios sąvokos. Buvo 1988 metų pradžia, kai judėjimas tik prasidėjo, siaučiant bai sioms represi joms. Progre syvioji jauni mo dalis tada išėjo iš kom jaunimo, o jie ten buvo akty viausi, — taip prasidėjo ne formalus jauni mo judėjimas, organizavęs aš tuoniolikos die nų mitingą. Tas mitingas iki šiol laiko mas demokra tinio judėjimo Vilgailės KARINIAUSKAITES nuotr. pradžia. Vė liau judėji Gjunduzas TAIKLI, Baku mas peraugo į visaliaudinį Universiteto žurnalistikos fa laisvės siekimą. — Kaip studentai Įsijungė kulteto IV kurso studentas: į rinkiminę kampaniją? — Studentus galima drąsiai — Dabar specifinio, atskiro vadinti demokratinio judėjimo pradininkais. Tas judėjimas studentų judėjimo nėra, jis iš demokratinio peraugo į na- įsiliejo į visaliaudinį: bet yra cionalinį-lšsivaduojamąjį, nors pastebimas radikalusis, lyg at tokiai pavadinimo formuluotei skira frakcija, iš kurios vė daug kas prieštarautų. Jauni liau kilo kai kurios jaunimo mas, studentai-neformalai „iš organizacijos. Pvz., Demokra augo“ iš komjaunimo aktyvis tinė Azerbaidžano jaunimo Są tų — tuo noriu pasakyti, kad junga, Demokratinė studentų tada nacionalinė demokratinė sąjunga ir t. t. įtakingiausia platforma gimė komjaunimo Liaudies fronto jaunimo orga viduje, kai ten telkėsi pažan- nizacija laikomas „JURD’as“,
POKALBIS REDAKCIJOJE Baku Universiteto laikraščio „Baku universitetas“ redak torius Agamusa B. Zejnalov’as. Buvom priimtos labai maloniai. Redakcija beveik niekuo nesiskiria nuo mūsiš kės. Kabinete, be redakto riaus, dar kilnojo telefono ra gelius jauna mergina ir foto korespondentas. Pasakoja redaktorius Aga musa B. Zejnalov’as: — Mūsų laikraštis išeina kartą per savaitę, — azerbai džaniečių ir rusų kalbomis. Jame dirba redaktorius, kores pondentas, vertėjas ir mašinin kė. Salia jo — redkolegija.
Jos sudėtyje universiteto dės tytojai, taip pat ir tie, kurie dėsto žurnalistikos fakultete, studentų organizacijų atstovai, partinio komiteto darbuotojai. — Kam jūsų laikraštis pri klauso, kokia jo paantraštė? — O, taip. Anksčiau jis vadinosi „Za leninskoje vospltanlje“ (Už lenininį auklėji mą). Tada ir Universitetas vadinosi Kirovo vardu. Dabar pavadinimas pasikeitė — Ba ku valstybinis Universitetas. Pasikeitė ir laikraščio pavadi nimas — „Baku Universite tas“. O organas — Rektorato, partijos, profsąjungos, kom
resnį pokalbį. „Išjunkite — tai ne spaudai“, — pašnekovo ranka tiesiasi į diktofoną. Lai mė, ne visur šitaip yra — drąsūs demokratinių judėjimų, Liaudies fronto atstovai. Eili niai žmonės uždari, įbauginti. Kažko baidėsi ir kai kurie ko legos. Ypatingai — vyresniojo amžiaus. Ten yra visos gali mybės už tai, ką galvoji, pra rasti darbą. Itin aršūs buvo studentai — jie ten labiau ak tyvesni nei mes... Kolegos juokavo, kad ko mendanto įsakymus vykdyto jai kartais parduoda už kon jako butelį. Laimė, pastarojo parduotuvėse pilna. Užtat
spaudai sankcijos griežtos — ji dabar gyvena „baltųjų" dė mių etapą. Tai, žinoma, apie demokratinių jėgų bloko leidi nius. Oficialioji spauda ir te levizija išdidžiai dainuojanti. Televizija — ypač. Taip pat išdidžiai ir meluojama. Infor macija apie rinkimus stebino: „90 proc. balsavo“ .. .aūlai aukštikalniuose, kai tuo tarpu mieste daugelyje apygardų nebuvo1 kvorumo. . . Užrašai ant pastatų iš tolo šviečia žydinčia stagnacija. Vos ne nuo kas antros sienos — Iljičlaus šypsena profi liu. Studentai, lydėję mus po miestą, eidami pro šąli griežė dantimis. Buvo aišku: jei tik miestą paliktų karei viai. .. Bet apie tai kol kas galvojama tyliai. O garsiai šnekama...
KOMJAUNIMAS VARTAI
(Gimtinė), kurios steigiamoji konferencija įvyko pernai. Ku riasi Laisvoj; Studentų Sąjun ga, manoma, kad ji taps stip ria organizacija. Iš Universiteto studentų kandidatūras į rinkimus kėlė JURD’as, bet ne kaip atskira organizacija, visos organiza cijos tuo metu jungėsi į de mokratinį bloką. Sis blokas kėlė tris kandidatus studentus. Deja, niekas nepraėjo, bet nie kas ir nepralaimėjo, nes nebu vo kvorumo. Nepraėjo nė tie, kurių. . . nereikėjo. Kalbu kaip demokratinio bloko atstovas. Ruošiamės pakartotiniams rinkimams. Vėl kelsime kandi datūras. Universiteto studentai kels šešias. —- Ar merginos dalyvauja jaunimo organizacijų veikloje? — JURD’e merginos — vienos iš aktyviausių narių. Žinoma, jaučiama tam tikra Rytų įtaka, bet tik jau ne to kia, kaip jūs įsivaizduojat. . . Ir viena demokratinio bloko lyderių — moteris, Dilara Alijeva. Aktyvios ir studentės. Apskritai apie demokratinių jėgų judėjimą Azerbaidžane vyrauja daug įvairių nuomo nių. Žmonės supranta, kad tai kova už laisvę ir nepriklauso mybę, bet yra ir kitokių „kabliukų“, — kai kas laiko tai tiesiog kova prieš Armėni ją, bet mes manome, kad tik paviršutiniški vertinimai gali sąlygoti tokius vertinimus. O nacionalinių problemų aštrini mas naudingas sėdintiems „viršuje“ ir Maskvoje — tai tik būdas atitraukti tauta nuo kovos už laisvę ir nepriklau somybę. Kol kas — deja — jiems tai sekasi...
Studentai juokaudami lydė jo mus į Universiteto Kom jaunimo organizaciją. „Mer dinti“, — sakė mums. „Neeg zistuojanti“, — atsakėm jiems mes. O komjaunimo komitete mus priėmė ir į visus klausi mus atsakė gyvas, egzistuo jantis komjaunuolis, IV kurso studentas, sekretorius Vugor’as Muron’as Giulalijevas ogly, kurio atsakymų šviežumu vė liau stebėjosi girdėję mūsų pokalbį: — Pasikeitimų ir permainų banga Lietuvoje jau praėjo, todėl mums labai Jdomu, ką dabar veikia jūsų komjauni mas. — Komjaunime didžiulių permainų dar nėra. Ruošiama si XXIII suvažiavimui. Jo la bai laukiame ir tikimės dide lių permainų. Esame jau pa reiškę, kad sutinkame konfe deracijos pagrindu jungtis i organizaciją, bet pirmiausia skirsimės nuo VLKJS. Salyje, kur vyksta demokratinės per mainos, neįmanoma likti nuo šalyje. Manau, kad gyvuosime — yra paruošti atskiri Azer baidžano komjaunimo gyvavi mo projektai, kai kurie doku mentai, o suvažiavimas įtvir tins mūsų atsiskyrimą, žodžiu, dar ruošiamės egzistuoti. — Klek narių yra jūsų or ganizacijoje? — Mūsų universitete beveik visi komjaunuoliai. Visi lau kia skyrybų su VLKJS. O res publikoje maždaug 30 proc. gyventojų komjaunuoliai.
Mums svarbu nedaryti klaidų, kad neprarastume jaunimo pa sitikėjimo. — ?? — Taip, jei programą, ku rią mes siūlome, priimtų, ga rantuoju, kad dauguma liktų mūsų organizacijoje. Tada tai bus prasminga veikla. — O juk komjaunuoliai (bent jau buvo) jaunesnieji partijos broliai. . . Ar tos Idė jos dar gyvos? — Taip juk buvo ir pas jus. To jau atsisakyta. Komjauni mas dabar netgi atsisako duo ti rekomendacijas, kad įgy tum partijos narystę. Partiniai organai mums jau nebevadovauja, mes savarankiški. O šviesių komunizmo idėjų, tos įpirštos ideologijos mes atsi sakom. Iš to, kas buvo, ban dysim imt pažangiausia, ge riausia. — Bet ar tai bus komjau nimas? Ar nereikės keisti pa vadinimo? — Pavadinimo keitimo problema jau iškilo. Siūlomi keli variantai: geriausiu laiko me „Demokratinio jaunimo Sąjunga". Be to, 1 mūsų veik lą turi grįžti nacionalinė dva sia, kelsim švietimo, mokslo klausimus. Mes neturim teisės atitrūkti nuo savo šaknų. Mes turim apsispręsti. O esama or ganizaciją, kuri egzistuoja, reikia panaudoti kaip vartus demokratijai veržtis — tai priklauso nuo jos narių. Ne reikia visko išsyk atmesti.
jaunimo komitetų. — Ar Jūsų redkolegiją ga lima būtų pavadinti „cenzū ra“? —Ne, ji mums tik padeda, mes aptariam svarbias metžiagas. Prie manęs prieina mus pa lydėjęs Gjunduzas Tairli, IV kurso žurnalistas. Nežymiai paima mano užrašų knygutę ir užrašo: „ARMY SENCOR“. Redaktorius tartum nepastebi ir tęsia toliau: — Jokios kontrolės nėra, at sakau už tai, kas spausdinama, aš. Ir kai dėstau, nuolat sa kau, kad redaktorius — poli tinis vadovas. Jis atsakingas. — Kaip platinamas jūsų laikraštis? — Jis prenumeruojamas. Kiekvienas fakultetas prenu meruoja laikraštį, ir nuo to
priklauso jo tiražas. Per kom jaunimo komitetą jį taip pat platiname. O kiekviename fa kultete dirba korespondentų punktas. Jie padeda. — Kaip skirstote publikuo jamas medžiagas, ar taikote jas siauram skaitytojų — stu dentų — ratui? — Ne. Universitete tuojau bus 13 fakultetų. Akiračiai ir interesai pakankamai platūs. Yra, žinoma, tam tikri planai, pagal kuriuos numatome me džiagą į priekį, bet jie nekliu do. Mes rašome apie viską. Be to, mes negalim neatspin dėti problemų, kurios Jaudina visą tautą — jūs žinote, kas čia vyko sausio mėnesį, kas vyksta Karabache. Mes nega lime apie tai tylėti. Studen tai — neatsiejama visuomenės dalis.
— Ar galėtumėte studenti ją pavadinti aktyvia? — Galėčiau. Sprendžiu pa gal tai, kad kai kurios pub likuotos medžiagos sukeldavo itin stiprų rezonansą. Be to, tą pati liudija ir Universiteto so ciologinės apklausos skyrius. — Kokie dalykai studentus labiausiai veda iš kantrybės? — O, daugelis. Tai ir bui tinės sąlygos, ir bendrabučiai, apie kuriuos nemažai rašėme, ir kai kurių visuomeninių mokslų dėstymas — pavyz džiui, mokslinio komunizmo, TSKP istorijos. Buvom pri versti keisti mokymo struktū rą, Universiteto mokslo tary ba priėmė nutarimą keisti pa vadinimą. bet turinys ir dės tymo forma studentų kol kas nepatenkina. Apie tai mes ir gi rašome.
Į DEMOKRATIJĄ?
t
4990. 40.47 |
Uafversitas Viheasb
________ ____ - _ _____________I
••••••••••••••••••••e*** PROLOGAS •••••••••••••••••••••••e LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
Valdas GEDGAUDAS
NAUJASIS TURKŲ MARŠAS iš eilėraščių ciklo „Sąskaitos klasikams"
< •
Aklavietės pojūtis kai viskas žvėriškai tobula r:< senkantis paprastumo tragizmas nokautuojantys kulminacijos pakopų smūgiai j paširdžius — Visa Tai Mocartas — — — — — _ _ /okio lengvumo jokio įkvėpimo tik prakaito čiurkšlės besirungiančios su šakotom pasažų strėlėm ir nežmoniškas galvos skausmas pagimdytas dilemos ar po to dar beverta ką nors daryti — Nes Visa Tai Mocartas------- — __ — — — — žudanti jausmo ir logikos harmonija vyzdžius susiaurinanti formos pusiausvyra kai natų lygiai tiek kiek reikia kad jas suskaičiavęs nusižudytum ar išprotėtum — Nes Būtent Visa Tai Mocartas — — — — -— jokios technikos jokios sistemos jokio pagarbią nuostabą keliančio meistriškumo tik srauni bei klastinga Dievų šypsena tarytum bepročio sapno šešėlis žliaugiantis suakmenėjusiais palauktųjų veidais kai karščiuojanti genijaus vaizduotė tviskančiais mėnesienos sparnais perkerta ribą už kurios jau nustoja galioti draudimai ■— Net Jeigu Visa Tai Mocartas — — — _ — visvien privalau per paskutinę įtampą persunkos pauzės sekundę sunaikint pirštų antspaudus su i rūpint geliančius sąnarius ir spėti išlįsti pro ud.itos skylutę t. ei vidurnaktį pakirdęs iš miego nežiūrėti į veidrodį neiti prie lango niekuomet neatsigręžti nieko neatpažinl neprisiminti nes galbūt tai vienintelė galimybė išlikti — Kai Nes Būtent Net Jeigu Visa Tai ...------- ------------- Jau Mocartas —------------- —-
Dainius DIRGĖLA lietuvių kalba ir literatūra, III kursas
žaibu apšviesiu Tavuosius sapnus tarsi niekur nebūčiau Išėjęs
Jei dabar kaip tada prieš daugeli daugelį metų mudu žaistume karališką šeimą Paryžius ir Vilnius būtų vienos karalystės du miestai kur kalba nesvarbu nes poezija neverčiama nes moterys pilnos nakties o vidurnakčiai vyno Aš apgausiu brėkštantį rytą Tavo akis uždengsiu delnais pats užsimerkdamas pasiversiu akimirkai Dzeusu tūkstanty spalvotų sapnų Tau vėliau aukso lietum ar gulbe atsisapnuodamas
Visą naktį klausiausi girto vėjo dainos ir žiūrėdamas prietemoj kaip Tu sapnuoji ieškojau poezijos knygose Tavo šypsenos vardo
Aš noriu su Tavimi mylėtis ežero salo! beprotiškai žydroj žydroj lubinų pievoj kur mudviejų kūnai ir sielos pakrantės pušys žuvėdros sparnai siūbuoja vienu ritmu vienu ritmu vienu ritmu
Norėjau būt ispaniškos gitaros verksmas tamsoje į tylą
norėjau šūktelti Tave vardu bet išgirdau kaip mano žodžiai nuskrenda į niekur
akis atmerkiau bet išvydau kaip skrenda baltos pienių galvos link horizonto pievom kur kalnai pro langą pravirą sujudinus užuolaidą įslinko kambarin naktis ir aš prisiminiau kaip kvepia rojaus sodai Tavo plaukuose
Šiltą Tavo šnabždėjimą bloškia vėjas į veidą barzda ledėdama skamba sušalusiais žodžiais pūgoj
VISUS,
Kalėdų naktį bučiuojantis mūsų lūpose tirpsta žiema
JEI NORITE ĮSIGYTI VAIRUOTOJO TEISES,
Vėjas žaidžia Tavo plaukais groju aš Tavo kūnų transliuoja radijas kažkur Bethoveną kai leidžiasi saulė į primerktas Tavo akis
Kreipkitės į VU Sporto ir technikos klubą (STK), kuris organizuoja mokamus vai ruotojų kursus.
rugiuose
Kursai vyksta dukart per metus:
Aš parvešiu Tau debesų užtaisytų birželio perkūnija
nuo vasario iki gegužės mėnesio (dokumentus pris
nuo grandinių juos mūsų kieme paleisiu vidurnaktį
tatyti iki sausio 10 d.)
įstriža lietumi pasibelstu į langą
nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio (dokumentus pris
kamine pasisveikinsiu vėju
tatyti iki rugpjūčio 10 d.)
JUOKŲ KAMPELIS PRIEŠ 56 METUS (IS ŽURNALO „JAUNOJI KARTA") Mokytoja: — Kodėl Nojus pasiėmė kiek vienos rūšies gyvulių po porą? Mokinė: — Jis netikėjo pasaka apie gandrą. I — Prieš sutikdamas išleisti savo dukrą už tamstos, noriu žinoti, kiek tamsta turi pinigų. — Iš viso — aštuoniolika tūkstančių. — Labai puiku. Vadinasi, su tais, kuriuos duosiu savo duk rai, kraičio bus... — Tuos aš jau priskaičiavau.
Berlyno vokietukas atvažiavo į Kauną. Pasivaikščiojęs po Mic
kevičiaus slėnį, kur jam pasi sekė matyti ežį, jis pasakoja tėvui: ,,Mes dabar buvom miš ke, ir aš mačiau kaktusą su ko jom.
Jaunoji tarnaitė klausia savo ponią: — Poniute, ką turiu duoti aukso žuvytėms ėsti? — Skruzdžių kiaušinėlių. — Kietai ar skystai virtų? Mėsininkui Fleišmanui gimė sūnelis. — Jis sveria keturis kilogra mus! — džiaugiasi motina. — O kaip: su kaulais ar be kaulų? — iš papratimo klausia FleišmanaB.
Užsiėmimai — 3 kartus per savaitę nuo 18.30 iki 21 vai. (Čiurlionio g. 21, MF, I aukštas, 13 aud.)
Norintieji mokytis vairuoruotojų kursuose turi pris tatyti šiuos dokumentus: pareiškimą, medicinos sveikatos mėjimą,
(iš poliklinikos g. 30)
pažy
Didžiojoje
2 fotonuotraukas cm)
(3,5><4,5
Smulkesnė informacija teikiama VlU STK, Univer siteto g. 3, (Centriniai rū mai, I aukštas) tel. 61-38-95. A. SAGOŽNIKOVAS, VU STK viršininkas
kuriančius poeziją ir prozą, poeziją dainuojančius, grojančius gitaromis ir kitais instrumentais kviečia jaunimo kūrybinis festivalis FILOLOGIJOS RUDUO-90
Jūsų kūrybos ir paraiškų dalyvauti konkurse lauksime iki lapkričio 1 d. (Universiteto 3, Filolo gijos fakulteto Kultūros klube). Ten pat sužinosi te ir išsamesnę informaciją, Filagentūra
PAMESTI PAŽYMĖJIMAI Dingusius studentų pažymė jimus Nr. 8611571, išduotą IF studentei Linai VAITKU TEI, Nr. 8810790, išduotą GF studentei Daivai CEBATORIŪTEI, Nr. 8810791. iš duota Ingridai CINIKAITEI, Nr. 9010244, išduota PF stu dentei Ilonai STEPONAVI ČIŪTEI. Nr. 8711305, išduo tą TF studentei Rūtai ORTJCHOVAITEI. Nr. 9010667, išduotą GF studentei Sonatai PAVYDYTEI. Nr. 8710413. išduota MF studentei Aušrai ŽIULYTEI, Nr. 8710326, iš duota MF studentei Audronei MILKINTA1TEI, Nr. 8710346. Išduota MF studentei Aurikai BRAZDŽIŪNAITEI. Nr. 8811112, išduota FilF studen tei Kristinai SVAREVICIUTEI, Nr. 9011092, išduotą IF studentui Jonui NAUJO-, KAICIUI (taip pat ir studijų knygelę), Nr. 8910231 iš duotą FllosF studentui Nomedui ALEKPEROVUI, Nr. 8811221, išduotą TF studen tui Linui BAJORŪNUI, Nr. 8710967, išduotą PEF studen tei Natalijai DOLGOVAI, Nr. 8910257, išduotą Vaidotui KLIMANTAVICIUI, Nr. 851040. išduotą FF studentui Arūnui RUKSNAICIUI, Nr. 851015, išduotą FF studentui Jonui GIRIJOTUI. Nr.
8811478, išduotą FF studen tui Arūnui KONTRIMUI, Nr. 8710589, išduota EKFF stu dentui Audriui SAVICKIUI. Nr. 87100579, išduota EKFF studentui Artūrui KAZLAUS KUI, Nr. 8911308, išduota GVEF studentui Arūnui STARKUI. Nr. 8811045. iš duota FilF studentei Anai SOSNOVSKAJAI, Nr. 8811089, išduotą FilF stu dentei Arėtai GREIČIŪTEI, Nr. 8611591, išduotą ChF stu dentei Editai GAUSAITEI, Nr. 8911700, išduotą IF stu dentei Aidai PRANCKUTE1, Nr. 8611591, Išduotą ChF stu dentei Editai GAUSAITEI, Nr. 8911652, išduotą IF stu dentei Ringailei BAGUSYTEI, Nr. 8711819, išduotą TF stu dentui Egidijui KASELIUI, Nr. 8711277, išduotą TF stu dentui Gyčiui GAURILCIKUI, laikyti negaliojančiais.
Gamtos fakulteto biofizikos-neurokibernetlkos la boratorijos darbuotojai liū di dėl vyresniojo moksli nio bendradarbio Evaldo BARTUSEVIČIAUS mir ties ir nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir arti muosius.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Unlversltas Vllnensls". Telefonas: 01-11-79. Tiražas 4500. MIP steigimo liudijimo Nr. 321. iškilioji spauda. Užs. Nr. 1247 1 spaudos lankas. Spausdino Leidybos įmonė „Spauda", Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Exea«AeAHHiK Bn.\smocc«oro ymuopenren. PegaKTop JI. KniKHTe. 232734, Bhamkc, ysaraeponTero, 3. Tnncrpaąsns Redaktorė L. KIŽYTE