niversiteto fizikos-matematikos fakultetas laukia Jūsų, DRAUGAI ABITURIENTAI! ★ AUKŠTAS MATEMATIKOS, FIZIKOS, CHEMIJOS. BIOLOGIJOS ISSIVYSTYMO ygis yra būtina technikos, medicinos, 2Emes ūkio ir kitų mokslų Šilimo IR EFEKTYVUMO SĄLYGA. (Iš TSKP Programos)
VISU ŠAUcĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
o d
’ūMitTAi JVIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, RTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS !ina nuo 1950 metų
Nr. 13 (424)
1962 m. gegužės 7 d.
Kaina 2 kap,
IPECIALYBEI - VISĄ ENERGIJĄ IR SUGEBĖJIMUS! VYT. STATULEVICIUS, Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos instituto matematikos sektoriaus vadovas Matematika vaidina ir vaidins pagrindinį UO Tu būsi? Ar pilnaverčiu komu vaidmenį atliekant automatinį vertimą iš nizmo statytojų, puikiu specialistu, i žmogumi iš didžiosios raidės, arvienų kalbų į kitas, automatinį skaitymą, optimaliai planuojant liaudies ūkį, apdoro Į alkiu verkšlenančiu ir pataikaujančiu lnjant, saugant ir siunčiant informaciją, igentėliu, už šiltą vietelę, už butą didekonstruojant „protingas“ elektronines skai Įme mieste pasiryžusiu paaukoti ir garbę čiavimo mašinas, pavaduojančias žmogaus sąžinę? Kuo būsi, tai didele dalimi pri protinį darbą, valdančias ištisas gamyklas ir muso nuo to, kokį kelią pasirinksi baigęs kosminius laivus, nustatančias ligos diagnozę. dūrinę mokyklą. Įžymusis šių dienų matematikas akademi Sunku Tau patarti, kokią specialybę kas Andriejus Kolmogorovas iškėlė hipote Iriau pasiiinktl. Aišku viena: išsirinktoji tu zę, kad šiuolaikinės matematikos ir elektro būti tokia, kad jai galėtum atiduoti visą saninių skaičiavimo mašinų pagalba galima I energiją Ir sugebėjimus, visas viltis ir modeliuoti, imituoti gyvybę ir mąstymą, ajones, visas dienas ir nemigo naktis, žo galima sukurti iš negyvosios gamtos elemen lių, visą savo gyvenimą. tu >>gyvas“ ir „protingas“ sistemas. Ir tai — I Jei esi linkęs į tiksluosius mokslus, rimmatematikos sritis. Jau vien tokie, kai kurių t pagalvok apie matematikos specialybę, matematikos disciplinų, pavadinimai, kaip atematikos idėjos, jos pritaikymo platumasinio aptarnavimo teorija, informacijos as, jos galybė visada Tave žavės. Ne teorija, automatų teorija, valdymo logika, litui matematika dabar vadinama mokslų matematinio modeliavimo teorija, sudėtingų įnaite ir karaliene. sistemų patikimumo teorija daug ką pasako. Matematiniai metodai skverbiasi 1 visus, Respublikos gamykloms, konstruavimo biu me tarpe ir į visuomeninius ir humanitarirams, pramonei, ekonomikai, moksliniams us mokslus, nekalbant jau apie tiksliuosius, institutams, aukštosioms ir vidurinėms mo andien mes turime tokias milžinišku greikykloms reikalinga šimtai ir tūkstančiai ga Įu besivystančias mokslo šakas kaip įuatebių matematikų. atinė ekonomika, matematinė lingvistika. Šalies ir respublikos prieš akinėse gamyklose vis daž niau ir dažniau sutinkamas matematiko-lnžlnierlaus, matematiko-konstruktoriaus vardas. Ir tai suprantama. Pagrindi niai šiuolaikinės technikos už daviniai yra susiję su gamy bos proceso visišku automati zavimu, sudėtingų savistovių sistemų, tokiomis yra, pvz., kosminės raketos sukūrimu, automatiniu informacijos per davimu panaudojant elektroni nes skaičiavimo mašinas ir naujausius matematikos pasie kimus. Be matematiko čia ne apsieisi. Esu giliai įsitikinęs, kad matematikui-inžinieriui, fizlkui-inžinieriui, fizikui-inžlnieriui, matematikui-ekonomlsNuotraukoje matote fizikos-matematikos mokslų kandidatą tui, matematikui-lingvlstui. V. Statulevičių. matematikui-medikui, matematikui-fizlologul, fizikui-bioloSPECIALYBĖS IR SPECIALIZACIJOS gui teks išspręsti didelę dalį ateities problemų. I. FIZIKOS SPECIALYBE Specializacijos: 1. radiofizikos, 2. puslaidininkių fizikos, 3. astrofizikos, 4. teorinės fizikos, 5. optikos Ir spektroskopijos.
K
&
★
DABARTIES IR ATEITIES MOKSLAI Doc. V. KYBARTAS, fizikos-matematikos fakulteto dekanas FIZIKOS ir matematikos mokslai visada vai dino vieną iš svarbiausių vaidmenų žmonių gy venime. Juk jie padėjo žmoqui pažinti įvairias gamtos jėgas ir priversti jas tarnauti sau. Bet ypač didelis vaidmuo jiems tenka šiandien. Ne seniai Lenininių premijų komiteto pirmininko pavaduotojas, vienas žymiausių rrtūsų šalies elek tronikos ir kibernetikos specialistų, akad. A. Bergas pasakė, jog „neginčijamas faktas, kad mūsų dienomis mokslo išsivystymo lyqį vienoje ar kitoje šalyje apsprendžia pirmiausia fizikosmatematikos disciplinų laimėjimai“. Juk neatsi tiktinai ir mūsų amžių dažnai vadina atominiu, fizikos ir niatematikos amžium. Jeigu pažvelgti į istoriją, tai matematika ir fizika yra vieni iš seniausių mokslų, pagaliau ir kibernetikos bei atomo skaldymo problemos arba, qal teisingiau, lidėjos gimė ne šiandien; jos gimė dar 19 amžiu je ir 20 amžiaus pradžioje. Gali kilti klausimas, kodėl, būtent, mūsų am žius, t. y. 20 a. antroji pusė vadinama fizikos ir rriatematikos, arba atominės energijos ir kiber netikos amžiumi. Argi šios problemos nebuvo fizikos ir matematikos mokslų problemomis. Ži noma, kad jos buvo ir lieka fizikų ir matemati kų problemomis. Bet atominės energijos ir ki bernetikos amžiumi vadinamas mūsų laikas to dėl, kad dabar šios problemos tapo milijonų žmonių, ne vien fizikų ar matematikų, problemo mis, kad jos iš teorinių problemų tapo prakti nėmis. Šiandien milijonai žmonių suinteresuoti at skleisti didžiulius medžiagos qelmėse slypinčius energijos šaltinius, jie suinteresuoti, kad atomas tarnautų taikai ir kūrimui, o ne griovimui ir pražūčiai, suinteresuoti, kad raketos ir kosmi niai laivai vis qiliau skverbtųsi į kosmosą bend rai žmonijos pažangai. Todėl šiandien daugelį žmonių ir domina kiekvienas šiuolaikinės fizikos žingsnis. Tur būt daugeliui teko girdėti, kad dabar vyksta mokslų „matematizavimas“. Matemati niai metodai skverbiasi Į biologijos ir žemės ūkio mokslus, o tai sudaro prielaidas gyvųjų organizmų sandaros ir funkcijų dėsningumams susekti, skverbiasi į mediciną, ekonomiką, kalbą ir literatūrą. Matematizuojami ne tik mokslai, bet ir atskiros liaudies ūkio valdymo grandys. Nėra reikalo įrodinėti, kad be matematikos aparato nebūtų įmanomas veržimasis į kosmo są. v
Daugiau darbo ir pasitikėjimo savimi Kasmet nemažas abiturientų skaičius užpildo fizikos-matema tikos fakulteto auditorijas. Aukš tojoje’*' mokykloje abiturientui tenka susidurti su naujomis, mokykloje klek neįprastomis, darbo sąlygomis. Čia žymiai dau giau tenka mokytis savarankiš kai. Kiek didesnis yra Ir moks lo krūvis, tačiau greitai apsi prantama su šia nauja aplinka. Įsisavindamas naujus fizikos, o ypač matematikos dalykus, rei kalaujančius atkaklaus darbo, studentas Įgyja pasitikėjimą sa vo jėgomis, sugebėjimais.
Taigi, fizika ir matematika yra labai reikalin. gos. Suprantama, kad kaskart auqa ir tokių specialistų pareikalavimas. Ypač didelis fizikų ir matematikų trūkumas jaučiamas mūsų respub. I'ikoje. O tai yra dėl to, kad mes fizikus ir ma. tematikus pradėjome ruošti tik’ tarybiniais me. tais. Buržuazinėje Lietuvoje jų nedaug tereikė, jo; reikėjo nedidelio skaičiaus mokytojų. Kitur fizikai ir matematikai negalėjo dirbti. O apie bet kokį mokslinį darbą arba kūrybišką gamybinį matematikų ar fizikų darbą negalėjo būti ir kalbos. Dar ir šiandien mes jaučiame žalingą anų laikų įtaką, būtent tai, kad ir dabar dardažnai fizikus ir matematikus supranta tik kaip mokytojus. Tačiau šiandien Jau fizikai ir mate matikai sukūrė savo tradicijas, žymiai padidėjo jų vaidmuo gamyboje, o ypač išsiplėtė mokslinis darbas, todėl dabar dažnai stambesnės įmonės šiuo metu Jau labiau pageidauja fizikų ir mate matikų, negu inžinierių, ir Jų pareikalavimas ateityje, be abejo, dar smarkiau augs. Pastaruoju metu respublikos pramonė vysto si nepaprastais tempais, kaskart išgirstam apie naujas įmones, naujus fabrikus ir todėl mūsų visų uždavinys kaip galima daugiau ir kaip galima geresnius specialistus paruošti respublikai, bendrai komunizmo statybai mūsų šalyje. Fizikų Ir matematikų kadrus respublikoje ruo šia pagrindinai dvi aukštosios mokyklos — Vilniaus Valstybinis Pedagoginis institutas ir Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko vardo Univer sitetas. Pedagoginis institutas ruošia pedagogus, o Universitetas — specialistus mokslo-tiriamosioms įstaigoms, aukštosioms mokykloms, gamy bai. Ir tik dalį iš Jų — pedagoginiam darbui. Universiteto Fizikos Matematikos fakultete yra trys specialybės — fizika, matematika ir me chanika. Kiekviena iš šių specialybių savo keliu yra labai plačios. Tur būt visiems aišku, kad šiuo metu neįmanoma tapti geru visos fizikos arba matematikos specialistu, t. y. gerai žinoti visą fiziką arba matematiką. Todėl specialistų paruo šimas pas mus, kaip ir visur, vyksta vienoje ati tinkamoje šių mokslų srityje. Suprantama, no rint giliai specializuotis vienoje srityje, reikia, visų pirma, žinoti bendrus to mokslo dėsnius, bendras sąvokas, taisykles Ir pan. Todėl skirs(Nukelta į 2 psl)
Sužinojome nepaprastai daug Štai prabėgo penkeri metai, kai, palikusi mokyklos suolą, pir mą kartą nedrąsiai pravėriau Universiteto duris. Egzaminai... Priėmimas... Kokia linksma ir laiminga skubėjau namo, sužino jusi, kad mano svajonė išsipildė. Aš būsiu Universiteto auklėti nė ir studijuosiu mokykloje pamėgtą dalyką — fiziką. Prasidėjo naujas studentiškas gyvenimas: paskaitos, knygos, darbas laboratorijose, komjaunimo susirinkimai. Viskas buvo nauja, viskas viliojo ir buvo labai įdomu. Pirmuosius laimėji mus ir nesėkmes lydėjo nuoširdūs, draugiški brangių profeso rių, dėstytojų, draugų patarimai, kol visiškai apsipratome ir įsiliejome i nepaprastai draugišką fakulteto studentų šeimą. Daug per šį laikotarpį sužinojome, daug pamatėme. Nuo antro kurso pradėjau dirbti puslaidininkių laboratori joje, lankiau eksperimentinio būrelio užsiėmimus. Teko dalyvau ti gamybinėje ekskursijoje Leningrade. Visą laiką, ar tai atlie kant laboratorinius, ar kursinius darbus, ar klausantis paskaitų, pranešimų apie nuostabius tarybinio mokslo laimėjimus fizikos srityje mane užvaldydavo mintis, noras kuo daugiau įgyti žinių, kad pateisinčiau Komunistų partijos dedamas viltis Į busimuo sius specialistus, komunistinės visuomenės kūrėjus. Jums, brangūs abiturientai, linkiu sėkmingai išlaikyti egzami nus ir įsilieti į fizikų ir matematikų šeimą. D.BAU BAITE V. k. fizikė, diplomantė Lenino vardo stipendininkė
Dauguma pirmo kurso stu dentų, kartu su vyresniaisiais draugais ir dėstytojais, dirba moksliniuose būreliuose, labora torijose. Ypač mėgiami yra ra diotechnikos, kosmonautų ir ki ti būreliai. Tai gal būt pats Įdo miausias darbas, kuris Įgalina stipriau Įsisavinti dėstomus da lykus ir jų praktinę reikšmę. Nuoširdus dėstytojų darbas, veik la moksliniuose būreliuose, su kelia dar didesni studentų susi domėjimą savo specialybe.
Draugai abiturientai, studijuo kite fizikos-matematikos fakul tete. Juk tai labai svarbūs atei ties mokslai, labai Įdomūs, daug žadantys mokslai. Studijuokite —. bus labai Įdomu. Čia jūsų laukia naujos dar neišspręstos mokslo problemos.
J. Jakimavičius FMF fizikos spec. I k. stud.
Bus labai jdomu
1. 2. 3. 4. 5.
II. MATEMATIKOS SPECIALYBE Specializacijos: skaičiavimo matematikos, funkcijų teorijos, tikimybių teorijos, geometrijos, algebros ir skaičių teorijos.
III. MECHANIKOS SPECIALYBE Stojantieji Į fizikos-matematikos fakulteto fizikos, ma tematikos ir mechanikos specialybes laiko: 1) lietuvių kal bos ir literatūros (raštu) 2) matematikos (raštu ir žodžiu), 3) fizikos (žodžiu), 4) vieną užsienio kalbos (žodžiu) egzami nus. /
Matematiką pamėgau dar mo-kė inžinieriaus darbas. Pavydėkykloje. Esu labai dėkinqa pir- jau *— tiems, ------ *kurie — * ••• ■■ • studijavo Univer miesiems savo mokytojams česni- sitete mano mėqiamą dalyką — kui ir Pranevičiui, kurie patys matematiką. Ryžausi perstoti. nepaprastai mėqo savo specialy Štai treti metai, kaip mokausi bę ir sužadino stiprų susidomėji senajame Universitete fizikosmą ja manyje. Mėqdavau spręs matematikos fakultete ir labai ti kuo sunkesnį uždavinį. Ne patenkinta matematiko specialy kantriai laukdavau kasmet vyks be. tančių olimpiadų ir įtemptai joms Visiems, kuriems specialybės ruošdavausi. Baigiau vidurinę Kasirinkimas dar priešakyje, linmokyklą. Vyresnieji drauqai ne iu stoti ten. kur geriausiai ga patarė pasirinkti matematikos Ir lėsite atiduoti save. O jei linkę į visą laiką įtikinėjo, kad jos už matematiką — nesvyruodami teksią ir Politechnikos Institute. pasirinkite ją. Ir matematika Buvo qaila palikti tėvus, namus, yra labai įdomus, o dabar labai drauqus... Aš įstojau į KPI reikalingas dalykas. Ypač kos Elektrotechnikos fakultetą. Kai moso užkariautojų kartai... pasakydavau, kur mokausi, man R. VASILIAUSKAITĖ kai kas pavydėdavo. O aš pati Matematikos specialybės visą laiką jaučiausi užimanti ne III kurso studentė. savo vietą. Manęs visai netrauLenino vardo stipendininkė
D. Baubaitė patikslina diplominio darbo rezultatus.
DABARTIES IR ATEITIES MOKSLAI
FAKTAI IR SKAIi
MŪSŲ ' MOKSLININKAI
(Atkelta iš 1 psl.J
gų būrys. Dėstytojų tarpe turime 5 nusipelnusius respublikos mokslo veikėjus, tai fizikostymas į specializacijas vyksta tik III kurse. Dui matematikos mokslų daktarai profesoriai J. Kusu puse metų visi fizikai mokosi pagal vienąi bilius (Universiteto rekotrius), A. Jucys, P. Sla planą, tas pats, žinoma, ir matematikams bei vėnas, profesoriai Z. Žemaitis, P. Brazdžiūnas, mechanikams, čia jie privalo įsisavinti naujas 22 mokslų kandidatai ir docentai, ir dar visa žinias, ir tik po to jau pasirenka specializaciją. eilė kitų specialistų, kurie ruošia disertacijas. Fakulteto dėstytojų prof. J. Kubiliaus, prof. A. Fizikai gali pasirinkti vieną iš penkių specia lizacijų: radiofizikos, puslaidininkių fizikos, opti Jucio, mokslų kandidato V. Statulevičiaus ir ki tų moksliniai darbai yra žinomi ne tik mūsų ša kos ir spektroskopijos, teorinės fizikos ir astro lyje, bet ir visame pasaulyje. Gražjų rezultatų fizikos. Kas tai per specializacijos, manu, kad mokslo srityje yra pasiekę doc. S. Strelicas, daugeliui aišku Iš jų pavadinimų. doc. K. Grincevičius, doc. J. Viščakas, Matematikai gali pasirinkti irgi vieną iš pen kių specializacijų: geometrijos, funkcijų teorijos, doc. M. Mikalkevičius, doc. A. Širvaitis ir kiti. tikimybių teorijos, algebros bei skaičių teorijos Šie žmonės nuoširdžiai stengiasi perduoti savo žinias, savo patyrimą jauniesiems draugams — ir skaičiavimo matematikos. fakulteto studentams. Jau nuo pirmo kurso dau Mechanika kol kas dar neturi specializacijų, gelis studentų randa šiuose dėstytojuose ne tik nes ši specialybė įvesta tiktai praėjusį rudenį, mokytojus, bet ir nuoširdžius draugus, auklėto bet ir čia numatyta ruošti labai reikalingus spe jus ir vadovus. cialistus — automatinio reguliavimo ir svyravi Ne vienas studentas dar Universiteto suole mų teorijos žinovus. yra pradėjęs arba pradeda gana sunkų, bet la Taigi, visos specializacijos yra labai įdomios, bai garbingą mokslininko kelią. Galima būtų pa Jus labiausiai tur būt domina kur dirba bai teikti eilę pavyzdžių, kai, dar būdami studen tai, yra atspausdinę po kelis mokslinius straips gusieji fizikos-matematikos fakultetą. Dirba vi nius sąjunginėje spaudoje. Daugelis dabar sur. Daugiausiai dirba mokslo-tiriamąjį darbą mokslo kandidatų jau turėjo darbus būdami stu dentais, tai A. Kancerevičius, V. Statulevičius, mokslo įstaigose. Šiais metais iš 53 baigusių fi J. čiplys ir kt. Dabartinis musų fakulteto IV zikų 9 žmonės paskirti dirbti į LTSR Mokslų kurso studentas R. Vaitkus jau yra spausdinęs Akademijos Fizikos ir Matematikos Institutą, 3 savo du mokslinius darbus. Visa tai rodo, kad sąlygos studijuoti yra geros, geros ir darbui į Elektrografijos institutą, 7 palikti Universite sąlygos. Prie to galima pridurti, kad visi moksle 4 — Išvyksta į Kauno Politechnikos institu pažangūs studentai gauna valstybines stipen tą, 2 — Medicinos institutą ir 6 — į mokslo-ti dijas, o didžioji dauguma yra aprūpinama bend rabučiais. riamąjį darbą vienoje iš didesnių įmonių. Kaip Fakulteto studentai gyvena įdomų gyvenimą matom 31, arba didesnioji pusė, paskirta moksli ne tik paskaitose ir laboratorijose, bet įdomūs niam darbui. Kiti paskirti į fabrikus ir gamyk ir jų laisvalaįkiai. Fakulteto sportininkai yra las, o keletas į mokyklas. Matematikų paskirsty Universiteto spartakiados nugalėtojai, fakulteto rankininkai — Vilniaus miesto čempionai, musų mas irgi panašus: iš 55 — 12 paskirti į Mokslų studento Europos čempiono ir Romos olim Akademiją, 4 — išvyksta į Kauno Politechnikos piados sidabro medalio laimėtojo A. Bogdonavičiaus vardą tur būt žino visi moksleiviai. Turi , institutą, 16 — į gamybą ir t. t. Panašiai buvo me du TSRS čempionus — tai P. Karia ir C. skirstoma ir ankstesniaisiais metais. Taigi, di Jucys. Nebloga yra ir fakulteto saviveikla. iniciatyva, kasmet džioji dauguma dirba mokslo darbą arba kū Komjaunimo organizacijos mūsų studentai dalyvauja darbo stovyklose, pa rybinį darbą konstruktorių biuruose ir laoora- deda kolūkiams, o ir patys įdomiai praleidžia torijose. atostogas. Noriu pabrėžti, kad nuo šių metų stojantieji į Fakultete yra didelė komjaunimo organizaci pirmą kursą iš karto galės pasirinkti tokį pro ja, beveik visi studentai yra studentų profsą jungos nariai. Veikia eilė kitų visuomeninių filį, koks jam labiau patinka, t. y. bus priima organizacijų. Visos šios organizacijos veda labai ma į mokslinį-gamybinį profilį ir į pedagoginį didelį auklėjamąjį darbą. Visam visuomeninių or profilį. Pagal šiuos profilius vyks ir ruošimas. ganizacijų darbui, kaip ir visam mokymo dar Moksliniam-gamybiniam profiliui mokslas truks bui, vadovauja partinė organizacija, kuri yra taip pat skaitlinga ir kurios eilėse yra patys 5,5 metų, o pedagoginiam — 5 metai. Bus vienų geriausieji dėstytojai ir studentai, tokie kaip metų gamybinė ir pedagoginė praktikos. prof. J. Kubilius, m. k. V. Statulevičius m. k. Mickevičius, v. d. Merkys, v. d. R. Baltrušaitis Mokymas pas mus vykdomas įvairiomis prie ir kt. monėmis — paskaitos, pratybos, laboratoriniai Visą tai paminėjau, norėdamas supažindinti darbai, seminarai, kursiniai ir diplominiai dar su fakulteto specialybių ir mokymo bendru bai. Fizikos-matematikos specialybėse, o ypač vaizdu. Suprantama, pilnai pažinti specializaci fizikos, daug vietos skiriama laboratoriniams jas ir patį mokymąsi galima tik tuomet, kai darbams. Čia studentai supažindinami ir įgyja mokyklos suolą, kai būtinus darbo įgūdžius su įvairia aparatūra, pats atsisėdi į aukštosios prietaisais, metodika, pratinami savarankiškai įsijungi į fizikos ir matematikos studentų buri, spręsti įvairius naujus mokslinius klausimus, kuris yra gana didelis — siekia net aštuonetą montuoti įvairias schemas ir pan. Seminarų me šimtų! ... t tu pratinama naudotis moksline literatūra, kri žinoma, fizikos-matematikos mokslai, kaip ir tiškai vertinti rezultatus, aiškinti juos kitiems kiekvienas i mokslas, nėra lengvi, bet nereikia kad jie yra „išrinktųjų“ mokslai. Jeigu ir pan. Didelis dėmesys skiriamas savarankiš- galvoti, < kam darbui. Ypatingai gabiems ir darbštiems darbas , nebaisus, tai galima tapti geru fiziku, studentams leidžiama savarankiškai studijuoti, matematiku ( arba mechaniku. Todėl mes kreipia t. y. leidžiama nelankyti paskaitų, bet žinoma, ,mės į visus abiturientus, kurie ruošiasi stoti tuo metu jie privalo dirbti skaitykloje, laborato- ij aukštąsias mokyklas, kad jie pagalvotų ir apie Universiteto fizikos-matematikos fakultetą Ma rijoje arba namie ir laikas nuo laiko atsiskai tyti dėstytojui arba profesoriui. Fakultete ir nau, , kad kiekvienas jaunuolis nori, kad musų klestėtų, kad ji komunizmo statytojų Universitete yra didelis knygų ir žurnalų fon- respublika , nebūtų paskutinė, ir todėl kviečiu pasi das, gaunama literatūra beveik iš visų pasaulio gretose i kraštų. irinkti vieną iš labiausiai reikalingų specialybių Fakultete dirba didelis kvalifikuotų pedago-■— fiziką, matematiką arba mechaniką.
Universiteto Rektorius,
mokslų daktaras
prof. J. Kubilius karštai
sveikina
respublikinės moksleivių
fizi
>i
kos ir matemati-
Paruošta specialistą
olimpiados
dalyvius.
1. 2. 3. 4. 5. 6.
1946 1950 1952 1957 1959 1962
m. m. m. m. m. m.
♦ :■
Dar viena nauja mokslo šaką:
Nors Jau nuo Niutono laikų matematika buvo laikoma tiks liųjų mokslų pagrindu, bet ypač pastaruoju metu išaugo matema tikos reikšmė, išsiplėtė jos veiki mo sfera. Dabar matematikos metodai labai sėkmingai taikomi net diametrialiai priešinguose moksluose, kaip ekonomika, ling vistika. Pačioje šiandieninėje matema tikoje jaučiamas įvairių sričių glaudus bendradarbiavimas. Kaip tik kelių matematikų (ir ne tik matematikų) sričių sąveikos ir bendradarbiavimo ugnyje tirps ta ilgaamžės problemos, kalami galingi metodai. Tą patį galima pasakyti ir apie dabartinę geometriją bei jos jauniausią šaką — topologiją Geometrija auga plaudžiai bend radarbiaudama su algebra, dife rencialinėmis lygtimis ir kįtomis matematinėmis disciplinomis. Figūrų skaičius, kurias nagri nėja vidurinėse mokyklose ele mentarinė geometrija, yra labai negausus. Beveik visos figūrų savybės surištos su matavimu: ilgiu, kampo dydžiu, plotu. Čia judėjimas, kuris pakeičia atstu mą tarp dviejų taškų, neleistinas. Pasirodė. kad, projektuojant figūras iš kokio nors taško, dau gelis jų savybių išlieka. Tos sa vybės yra tampriau surištos su figūromis ir jomis užsiiminėja projektyvinė geometrija. Bet matematinės minties vystymasis paskutiniu metu nuėjo IniIlinilllllllllllllIlIlIIlHlIIIIIIIIIIIIIIIlllIlIIlIllIIIinillllllinillllllllllIIIIIlIlIlIlIIlIlIHIllHlIlimiIlIIIIlIIlIlIllIlIIIIlIlIinilIiniHlinininnHllfflnĮždar toliau. Buvo pastebėta kad ^daugelyje matematinių problemų = didelę reikšmę turi dar gi’esnės = figūrų savybės. Tai tokios figūrų Esavybės, kuriose negali būti nė E kalbos apie matavimus, bet išlie= ka atlikus transformaciias. ku= rios nesuklijuoja ir neoerplėšia Satskiri' f'nuros da'iu. Tokios ru= Sies figūrų savybėmis domisi ............... laipsnių. = topologija. kai gamyboje kovojama uz aukš siekiančios milijonus Yra gerai žinoma, kad atomai = Gilios tooologmės idėios ir ga aukštas tos kokybės produkciją — i tal Kaip išmatuoti tokias ir molekulės gali sugerti ir spin šlingi metodai plačiai panaudoiami temperatūras? Juk bet koks ter ką kviečiama spektroskopija. duliuoti šviesą ar kitos rūšies —sprendžiant daugeli principinių Spektrinė analizė leidžia nusta mometras tokiose temperatūrose —klausimu. spindulius. Tuo pačiu keičiasi ato Pav.. akademiko Z. mų ir molekulių energija. Šie tyti, kad ir mažiausius priemai virs garais. Tokios aukštos tem EPontriagino vadovaujama matedažniausiai nustato energijos pakitimai pasireiškia šų kiekius metaluose, rūšiuoti peratūros Jų spektruose. Kadangi skirtin lydinius ir kitokias medžiagas. mos iš spektrinių linijų pločio. Bet kad galima būtų tiksliai ap guose atomuose ir molekulėse Spektroskopija svarbus pagalbi skaičiuoti, reikia gerai pažinti spindulių sugėrimas ir išspindu ninkas fizikoje, chemijoje, bio spektrinės linijos pločio priklau Liuminescensija, kuri dar va liavimas vyksta įvairiai, tai kiek logijoj, geologijoje, astrofiziko somybe spinduliavimu, nuo įvairių faktorių. dinama šaltuoju vienas atomas ar molekulė duoda je, medicinoje ir kitur. Tais klausimais ir domisi daTTs labai paplitusi šių dienų techni Jam būdingą spektrą. Spektruose Lygiai kaip matematikos for koje ir buityje. Djenos šviesos pasireiškia smulkiausios atomų mulės ar svetima0<alba parašyta mūsų katedros darbuotųjų. lempos, televizijos aparatų ekra ir molekulių sandaros detalės, knyga nieko nesako tiems, kurie Jei atomai yra sudaryti Tš nai — tai tik maža dalis prietai atomų ir molekulių sąveika. nesimokė matematikos ar kalbos, branduolio ir apie lį skrielančių sų, kuriuose liuminescensija vai Spektras — tai savotiška atomų taip ir spektrai elektronų, tai molekulėje mažiau nieko nesakys dina svarbu vaidmenį. Platų ir molekulių savybių fotografija. ir tam, kuris neišmoko spektrų kal siai turime du branduolius pritaikymą žemės ūkyje, techni Ir norint pažinti atomų ir mole dideli skaičių elektronų. Todėl bos, neišmoko Jos suprasti. koje, bioloųijoje, medicinoje ran kulių sandarą, reikia išmokti pakitimai Kadangi musų respublikos ga molekulėje energijos skaityti spektrus. Tai ir yra pa mykloms labai reikalingi spekt- gali būti daug įvairesni negu da liuminescensinė analizė. Ji lei džia labai greit nustatyti grudų grindinis spektroskopijos uždavi atome. Čia, šalia elektronų ener roskopistai, tai dalis tų, kurie daigumą, Jų rūšĮ, ivairius užkrė nys. branduoliai pasirenka studijuoti fiziką, yra gijos pakitimo, gali timus. Metalų pramonėje liumi Niutonas buvo pirmasis, kuris pusiausvyros nukreipiami į spektroskopijos ir svyruoti apie ių gavo spektrą, tačiau spektrosko nescensija padeda nustatyti [vai bendrą optikos specializaciją. Čia jie ne vieta arba suktis apie pija, kaip savarankiškas mokslas, tik supažindinami su spektrais, svorio centrą. Visa tai veda prie rius defektus. pradėjo vystytis tik nuo 1859 m., bet įtraukiami į katedros moksli to, kad molekuliniai spektrai yra Su liuminescensija supažindi kai Kirchhofas nustatė šviesos sudėtingesni, nami visi spektroskopistai, nį darbą, kuris vystomas dviem daug įvairesni ir nes spinduliavimo ir sugėrimo dės kryptimis: atominė ir molekulinė lydinant juos su atominiais spekt Ji yra dalis molekulinės spektro nius. rais. Tuo pačiu sudėtingesni Ir Jų spektroskopija. skopijos. Spektroskopija savo šimtmetį tyrimo metodai. Žinome, kad dujos ir garai Taigi, šiandien spektroskopija atšventė labai dideliais laimėji duoda linijinius spektrus. Tačiau Jei pagrindiniu prietaisu ato- turi nemažą laimėiimų, Kai kam mais. Beveik nėra tokios gamtos šios linijos turi baigtinį plotį, ku minėie sDektroskoDi joje yra c*ili atrodyti, kad jau spektro mokslų ir technikos šakos, kur ris priklauso nuo išorinių sąly spektroorafas su stiklo ar kvar skopijoje nieko naujo atrasti ne spektroskopija nebūtų, ar bent gų, kuriose randasi atomai: tem co lęšiais ir prizmėmis, kurios galima. Tokia nuomonė, be abe negalėtų būti, panaudojama. peratūros, slėgimo ir pan. Ato praleidžia matomą ir ultraviole minių sprogimų metu išsiskiria tine šviesa, tai molekulinė spekt jo, yra klaidinga. Aplamai, be kuriose dideli šilumos kiekiai ir gauna roskopija įsiveržia ir į infrarau- veik nėra tokių sričių, ką nors naujo nebūtų galima mos labai aukštos temperatūros, donąją ir radijo bangu sritį. To atrasti. dėl čia prizmėms ir lęšiams nau MŪSŲ MOKSLININKAI Pradžioje mes spektrus palygi dojamos medžiagos, kurios pra nome su kalba. šiandien ^ar leidžia infraraudonuosius spin šią kalbą mes mokame tiek, kiek dulius. Tai daugiausia įvairių pirmokas raides. Iš spektrų dar druskų kristalai. Kadangi infra- ne viską galima pasakyti apie raudo^afai snektro srvčiai dau atomą, o ypač apie molekulę. gelis fotografinių plokštelių yra Ateityje spektroskopija turės panejautrios, tai spektrai reaistruosiekti toki lyoį, kad iš spektro ; Jami fotoelektriniais metodais. aakėtume viską pasakyti apfe : Kai kalbama apie optiką ir molekulių struktūrą, jų sąveiką. ; spektroskopiją, daugumai šie Kuriant komunizmą, vis pla- : žodžiai primena veidrodžius, lę šius. prizmes. Bet le» tūs leisit* čiau ir plačiau bus automatizuo- ■ i mūsų katedros spektroskopijos jami gamybos procesai, daug • laboratoriją, nerasite ’okiu lęšiu kur mašinos pakeis žmones. Ir : ga- : ar prizmių. Čia yra tik sudėtinai šioje srityje spektroskopija lės daug duoti. Ypač svarbų vaid- : elektrotechniniai ir radiotechni niai įrengimai. Bet čia nanrinėja- menį ji galės suvaidinti automa- : kontroliuojant gamybos : mi tie patvs klausimai, kaip ir tiškai optinėle laboratorijoje — mole procesus, nes kiekvienas garny- ; bos proceso pakitimas, kiekvie- : kuliniai spektrai. Dabar molekulinė spektrosko nas molekulių struktūros paki- ; pija ne tik nustato medžiagų su timas lengvai pastebimas spekt- : riniais metodais. dėtį, bet. svarbiausia — kaip spektroskopija Tokiu būdu, atomai išsidėstė molekulėje, t. y. turi ne tik puikią dabarti, bet ir molekulių struktūra. Molekulės, sudarytos iš tų pačių atomu bet didingą ateitį. skirtingai išdėstytų, turi skirtin Doc. H. JONAITIS gas sayybes. O kadangi dabarti Bendrosios fizikos ir nei technikai yra reikalingos spektroskopijos katedros medžiagos įvairiausių savybių, Gilias mokslo žinias ir turtingą gyvenimo patyrimą Jau vedėjas, fizikos-matematikos tai molekulių struktūros pažini daug metų perduoda studentams profesorius P. Brazdžiūnas. mas yra labai svarbus. mokslų kandidatas
SPEKTROSKOPIJA ŠIANDIEN IR RYTOJ
fizi-
kos-matematikos
Studentų skaičiaus auj 1944— 45 m. m. 25 1945— 46 m. m. 44 1946— 47 m.i. m. 47 1947— 48 m.. m. 122 1948— 49 m.. m. 117 1949— 50 m. m. 133 1950— 51 m. m. 162 1951— 52 m. m. 182 1952— 63 m., m. 223 1953— 54 m. m. 321 1954— 55 m. m. 405 1955— 56 m. m. 484 1956— 57 m. m. 583 1957— 58 m. m. 635 1958— 59 m. m. 648 1959— 60 m. m. 628 1960— 61 m. m. 694 1961— 62 m. m. 793
matikų grupė, taikydama topolo gines idėjas, gavo labai gerus rezultatus paprastų diferenciali nių lygčių teorijoje. Jiems už tuos darbus šiais metais suteikta Lenininė premija. Aišku, abstrakčių topologinių metodų pritaikymas, sprendžiant aktualius musų gyvenimo klau simus, tampa veiksmingais tuo met, kai juos teisingai deriname
su kitais matematiniais dais. Jauni matematikai, kurie sugį bėtų ne tik gerai įsisavinti šiud matematinius metodus, taiHy) juos praktikoje, bet ir tolia juos vystyti — yra labai reik tingi, nes nuo to priklauso tol mesnis mokslo ir technikos pr< gresas. Doc. A. MATUZEVIČIUS
t
J
ia
Problemų dar yra Praūžus karo audrai, 1945 metais, atvažiavau į Vilniaus Valstybinį universitetą. Iš karto negalėjau nuspręsti, kokią speciaivbę pasirinkti, " '............ Lab'ausiai viliojo matematika geležinės logikos ir stipraus galvojimo reikalaująs mokslas, visųt ___ tiksliųjų mokslų viršūnė, o taip pat ir fizika — mokslas, padėjęs žmonijai atskleisti tiek daug ne gyvosios gamtos paslapčių. Fo tografija, kinas, elektra, radi jas, televizija, atominė enregija — tik dalis tų nuostabių fizikos mokslo pasiekimų, pralenkusių net lakiausios fantazijos žmo nių svajones. Pasirinkau fiziką. Studijuojant mane labiausiai traukė atominio pasaulio pas laptys. Pasukau<4 teorinę fizi ką, kadangi tuo laiku fašistų su griautame Universitete nebuvo sąlygų eksperimentiniams atomų tyrimams. Pasirinkdamas šią mokslo šaką, karštai troškau prisidėti prie tų, kurie, panau dodami matematikos jėgą ir atsi
c žvelgdami į jau pastebėtų kinių savybes, stengiasi skleisti atominio pasaulio paslaĮ I a tis ir nurodyti naujas galii ia bes, kaip pajungti atomines ji I gas žmonijos labui. --------a : šiandien, po šešiolikos met n jau dirbdamas LTSR Moks! c Akademijoje, galiu pasakyti, ka savo pasirinkimu esu labai o i tenkintas. Nors per tuos metu ii pasiekta daug naujų ir pukii i atradimų (atominė energija n jungiama_ taikiems tikslams, *- x_ palydovai, . paketo jjc leisti žemės skrieja į kitas planetas, kosmi ii se pabuvojo pirmieji žvalgaį ii bet įdomių ir aktualių fiziko: ii ------- —., m n Tn o I z-y-v !• problemų matematikos skaičiu i kasdien auga.
Todėl nekantriai laukiame, kas fizikos-matematikos fakultell studentų gretas papildys naJ jos, stiprios jėgos, kurios pai.'ėj šturmuoti naujas viršūnes. Doc. K. USPALIS LTSR MA Teorinės fizikei! sektoriaus vedėjas
Dėst. A. Matulionis konsultuoja III k. studentus puslaidinin kių fĮzikos laboratorijoje.
>i
eta
Matematikai
gamybai^
Mokantis matematiką vidurinėje mokykloje gali susida-jų1* ryti įspūdis, kad matematika — Išbaigtas, „sausas“ moks-™ las. Tai beveik teisinga, jeigu kalbėsime apie tą matematikos dalį, kuri dėstoma mūsų vidurinėse mokyklose Elemenik. tariausieji matematikos dėsniai yra suformuluoti ir įrodytiesti seniai, svarbiausios jų pritaikymo sritys taip ’ pat yra >kvi I nagrinėtos. Tačiau be elementariosios matematikos yra ir įvairios ĮJ'J; aukštosios matematikos šakos, kurios visą laiką vystosi:Hia nustatomi nauji dėsningumai, surandamos vis naujos įvai [jįi rių matematikos šakų pritaikymo srytys. fr Nauji matematiniai metodai vis plačiau taikomi techniko ■a Je, ekonomikoje, medicinoje, biologijoje ir kitose mokslų__ 1 _____ _______ o----- ____ šakose. Matematikams J pagalbą ateina moderniškos skai ■!< čiavimo mašinos.___________________________________ B'j Plečiantis matematikos pritaikymo sričiai, JvairiomsB liaudies ūkio šakoms reikia vis daugiau matematikų, kurieB? būtų gerai paruošti teoriškai, sugebėtų naudotis naujausiaH." skaičiavimo technika ir mokėtų kūrybingai taikyti naujau fui J sius matematikos metodus, sprendžiant konkrečius, garny ■k boję ir moksle Iškilusius, uždavinius. • [i Tokius specialistus ruošia fizikos-matematikos fakulteto Ru Ji a matematinės katedros ir ypač skaičiavimo matematikos ka lei tedra. Matematikal-skaičiuotojal iki III kurso kLausogJ bendrai su kitų specializacijų studentais įvairias matemati nes disciplinas, o nuo 111 kurso, be bendrų matematinių disciplinų, turi Išklausyti specialius kursus. V. KABAILA Fizikos-matematikos moksli} kandidatas IS
<n
Kq žada puslaidininkiai EVEIK visą mus supanti ^pasaulį sudaro pusTaidininp* kiai. Iš tikrųjų puslaidininL grupei priklauso beveik vis neorganinės medžiagos: ok Hai, sulfidai, selenidai, teliurih, intermetaliniai ir kiti jungi ni. Tokie elementai kaip g er inis, silicis, anglis, boras, fosras, arsenas, selenas, pilkasis hvas, teliuras — taip pat pus[dininkiai. Daugelis metalų ly nų, kietų tirpalų ir neorganiį medžiagų pasižymi puslaidi)kių savybėmis. Mokslininkai jau seniai žinojo slaidininkines medžiagas, taiu jie nesidomėjo jų elektrinės savybėmis. Anksčiau elektechnikoje buvo naudojamos džiagos, pasižyminčios arba >ai geru (metalai), arba labai >||cju elektriniu laidumu (izoliaB'iai). ■ irmieji puslaidininkių savybių yrimai atlikti 1833 m., kada Fa ■tėjus nustatė, kad sidabro sul■as, priešingai metalams, turi ■giamą temperatūrinį koefici■ ą (termistorius). Plačiau pra■a tirti puslaidininkius po to, H 1926 m. Grondalis sukūrė Ihnikinį kintamos srovės ly9 tuvą iš vario oksido. Tuo laiI pradedama kurti pUsiaidinmji teoriją, kuri remiasi kvantie mechanika. 1931 m. Vilsonas liįūrė puslaidininkio modelį, o 939 m. Davydovas, Motas ir ■kįs — lyginimo teoriją. Praecant 1930 m. kasmet skelbia ma spaudoje daugiau negu tuks■tis teorinių ir eksperimentinių ■bu. Tačiau audringai puslai■inkių fizika ir elektronika ■dėjo vystytis nuo II pa■ linio karo. Tas paaiškinama I, kad nebuvo vakuuminių ■dų, kurie radiolokatoriuose ■rankamai jautriai detektuotų ■timetrines bangas. Buvo nu vyta, kad puslaidininkinis siliil detektorius su taškiniu vo!fkontaktu yra tinkamas tam Molui. šiuo metu puslaidininia plačiai naudojami gamyboIš jų gaminamos termovaroi, bolometrai, netiesinės va»*■, fotovaržos, diodai, triodai. ■odai, ventiliniai fotoelementai, ■droš srovės lygintuvai, šaldylai, termoelektriniai generatoia, liuminescensinės lempos ir ii prietaisai. Puslaidininkiai ■ dojami temperatūrai, apšvies■ ui, magnetinio lauko, radijo ■ qų ir ultragarso stiprumui, ■ormacijoms matuoti. Visiems žinoma, kad šių dienų ■ iotechnikos vystymasis yra ■priai susijęs su puslaidinm■ elektronika. Visi mes žaviift degtuko dėžutės dydžio ra■ Imtuvais, stiprintuvais, tel■ čiais akinių rėmuose. Puslai■inkių mikroprietaisų panau■imas leis konstruoti skaičiavi■ mašinas nauju principu, ana-
J. VIŠČAKAS Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas, fizikosmatematikos mokslų kandidatas
logiškai daugnarveliniam žmogaus organizmui. “ Panaudojus mikrofotoelementų matricas, ________ , __ tokios mašinos galės skaityti, vers ti tekstus į įvairias kalbas ir spręstj sudėtingus loginius už davinius. Jau dabar iš puslaidininkių gaminami šaldytuvai, termosta tai, pradedant nuo naminio šal dytuvo baigiant mikroskopiniu termostatu. Išvystydamas termoelektroninių įrengimų teoriją akademikas A. Joffe 1949 m. pa siūlė panaudoti puslaidininkių termoelektrines savybes patal poms šildyti. Termoelektrinis šil dymas yra labai ekonomiškas, be to karštą vasaros dieną, pa keitus perjungėjų srovės kryptį, tokius kambarius galima vėsin ti. Išvysčius puslaidininkinę elektroniką ir pramonę, tokius termoelektrinius kaitintu vus-šaldytuvus galima bus panaudoti ne tik butuose, bet ir fabrikų karš tuose cechuose, ligoninių pala tose ir operacinėse, geležinkelio vagonuose, automobiliuose ir ki tur. Puslaidininkinės saulės bateri jos leis žmonijai panaudoti mil žiniškus saulės energijos ištek liūs. Anglies, naftos, dujų, dur pių ir kito kurio atsargos že mėje ribotos. Apytikriai apskai čiuota, kad jų užteks žmonijai 150 metų. Taip pat ribotos, nors šimtą kartų didesnės, branduo
linio kuro atsargos. Tuo tarpu, saulė kasmet siunčia į Žemės paviršių energijos 10 kartų dau giau turimų visų kuro atsargų. Todėl Saulės energijos panaudoji mas yra labai svarbus ir aktua lus klausimas. Netolimoje atei tyje, pradžioje pietuose, o vėliau ir kitur, namų stogai bus paga minti iš fotoelementų, kurie keis Saulės šviesos energiją į elektri nę. Dar prieš 30 metų nė viename žodyne negalima buvo rasti žo džio puslaidininkis, dabar kada kiekvieną dieną yra konstruoja mi nauji puslaidininkiniai prie taisai, aptinkami nauji reiškiniai puslaidininkiuose, sunku rasti išsilavinusį žmogų, kuris negir dėtų apie puslaidininkius. Milžiniškos puslaidininkių prie taisų praktiško taikymo perspek tyvos stimuluoja spartų puslaidi ninkių fizikos ir elektronikos vystymąsį. Tačiau sėkmingas puslaidininkių panaudojimas ga limas tik nuodugnįai juos iš tyrus ir išvysčius puslaidi ninkių pramonę. Todėl jau XX TSKP suvažiavime didelis dėme sys buvo skiriamas puslaidinin kiams. Nemažą indėlį, konstruo jant puslaidininkinius prietaisus, įneša ir mūsų respublikos fizikai ir inžinieriai. Lietuvoje steigiami nauji mokslinio tyrimo institutai ir kuriama pusladininkihių prie taisų pramonė. Todėl nenuostabu, kad puslaidininkių specialistų pareikalavimas didelis ir kas met vis auga. Mes tikimės, kad r šiemet atsiras didelis būrys jaunuolių, pasiryžusių studijuo ti šia sunkią, įdomią, jau niausią fizikos šaką —" puslai dininkių fiziką.
Fizikos-matematikos mokslų kandidatas
J. Viščakas
darbo
metu.
WAW.VV^W.WAW.V\V%iW.W.W.W.V.V a\1%‘.VWAW.Wli\SSiW.
Nukelti dangų į žemę... j STRONOMIJA yra labai sej * nas ir kartu labai jaunas ^°*slas. Senas — nes jau prieš >tančius metų žmonės aty8 i kaupė šviesulių stebėjimo menis; jaunas — nes atsiravisai naujų tyrjmo priemoiškilo nelauktų faktų ir pavisas astronomijos pobūdis s|e ir gyvenime. N jo senų senovės žmonės iešDj< dėsningumo šviesulių takuoI,Skaičiavo laiką pagal dangaus lapinius, išradinėjo būdus orien lolis sausumoje ir jūroje. Ta-
au žmogus prieš dangų jautėrebent bėjėgis stebėtojas, ieks nesvajojo tada apie moks li pasaulio pertvarkymą. M Įsų akimis žiūrint, keistų dabūta senovės moksle. Antili matematikai buvo priėję iralų skaičiavimo, bet dar ne ėjo patogiai atlikinėti paprassius aritmetinius veiksmus; išradę net garo turbiną, . tik kaip žaisliuką. Gamybillarbas buvo paniekintas, pa-
giama riba... Tačiau laikas bėgo, ir prieš šimtą metų ėmė plėtotis astrofizika — toji astronomijos šaka, kuri tiria ne tik spindulių kryptis, bet ir jų sąstatą bei stip-. nutolo Is vergams. Mokslas 1— rūmą, šitaip tiriamieji spinduliai gyvenimo, tapo betikslia pro- pasirodė puikiais žinių nešėjais pramoga ir nusmuko kartu apie didžiausio ir tolirmausių švie | ergovine santvarka. Žmonių šulių sudėtį, temperatūrą bei ki ®>nę užtvindė prietaringos, įsi tas savybes. Dabartiniai astrofi uot-os paguodos bei dangiš- zikos tyrimai remiasi ne tik švie malonių laukimas. Visuome- sa, bet ir nematomais spinduliais skendėjo nemokšiškume, — jų tarpe ir radijo bangomis. ie, purve ir barbarybėje, kol Astronomija suaugo su fizika. las vėl neiškilo iš kasdienių Skirtumas tarp tų dviejų mokslų '■n* |nimo poreikių ir, augant yra tas, kad fizika tiria gamtos -tiltai [tams, plintant amatams ir reiškinius laboratorijoje, o astro '5,| nii inkystei, neužėmė Jam nors nomija — plačiojoje visatoje. Pa I labiau prideramos vietos. žindami gamtą, išmokstame ją metų valdyti. Praktiška mokslo galia hj.ieš- 400 ........ -- .jau sklido Ko. I iko mokymas, iš kurio sekė, jau nesiriboja žemės mastu. Nuo : (langus — tai ne skliautas ar- 1957 metų sėkmingai vyksta kos Hdulys, slėpiąs dievo karalys- moso užkariavimas. Skrieja dirb pt plati erdvė. Mes patys esa- tiniai žemės palydovai, toli nu t me danguje, gyvendami vie- skrido dirbtinės planetos, ir jau lG aplink Saulę skriejančių plapraėjo metai, kai tarybinis žmo Praėjo dar šimtmetis ir pagus kosminiu laivu apskriejo ap Bio, jog dangaus šviesuliai link Žemę. ■la ne angelų ar šventosios Kadaise žmonės vaizdavosi, kad ■os nešami, bet pavaldūs pirma visa ko buvo chaosas — ps „žemiškiems“ mechanikos beformis, beribis gaivalų mišinys. |niams, kurie lemia prinokusio Iš to chaoso ilgainiui susidarė že ■ ■o kritimą arba patrankos mė ir dangus, augalai ir gyvūnai, |inio lėkį. dievai ir žmonės... Vėlesniuose u moksliniu pažinimu išaugo religiniuose padavimuose dievai įpkslinio numatymo galia. Ne- buvo atkelti į pirmą vietą. Bet ląištingai tikslūs pasidarė iš- mokslas nerado pasaulyje dievų, stinial šviesulių judėjimo o šiaip pasaulio kildinimas iš ■'avimai. Astronominės lente chaoso atrodo teisingas. Maža to: lei kalendoriai nuėmė dan- pasaulis tebėra chaosas — betiks I Paslaptingumo skraistę. Ta- lis, netvarkingas, pilnas nesklan dar pasigirsdavo abejonės dumų, nors ir priežastingas. Ku | dėl tolesnės mokslo raidos. riančių dievų vaidmens tenka im r» niekad žmogus nepaslek- tis mums žmonėms, ir tik mums LSįangaus šviesulių, niekad patiems. Tai ne išdidumo, bet gy pinosiąs jų sudėties, ir, ap- vybės reikalas, nes nieks kitas F1- mokslas, daug ko pasiek mums nepadės. Žmogus pavieniui us. susidursiąs su neperžen- yra menkas, bet moksliškai orga-
nizuotas tampa visagalis. Ne stingti prieš aklus gaivalus, ne šauktis įsivaizduotos pagalbos iš vakuumo, ne krikti smulkiose užmačiose, bet sutartinai tvarky ti chaosą ir kurti gražesnį pasau lį — toks yra bendras musų visų uždavinys. Į šį tikslą veda ir tiks lieji mokslai — jų tarpe astrono mija. Vilnįaus Valstybinio V. Kapsu ko vardo universiteto Astronomi jos observatorija laukia Jaunų astronomų. Pagrindinė observa torijos darbų sritis — žvaigž džių spektrofotometrija, atseit, spindulių sąstato bei stiprumo tyrimas. Iš tiriamųjų žvaigždžių ypatingas dėmesys skiriamas kintamosioms žvaigždėms, ku rios, nepastoviai šviesdamos, pa liudija jų gplmėse nuolat^ vyks tančius kitimo procesus ir bend rą žvaigždžių susidarymo eigą. Be to, prie observatorijos vei kia Dirbtinių kosminių kūnų ste bėjimo stotis. Dalyvauti stoties ir observatorijos darbuose, kiek pa sipraktikavus, galima jau nuo pirmo kurso.
P. Slavėnas Astrohomijos katedros vedėjas, profesorius, fiz. mat. m. d-ras
Studijuoti— ' tai dirbti į labai rimtai Bene šiai
dirba
seniau-
fakulteta
prof.
žemaitis.
Stu
dentai labai my-
li savo
puikųjį
profesorių.
KALBA BUVĘ STUDENTAI
KAD ĮŽVELGTUM GERIAU UŽ AKĮ Sunku žengti savarankišką žingsni, ypač pirmą. Dar sun kiau yra pasirinkti specialybę, nutarti vieną kartą ir visam lai kui, ką dirbsi, kokioje srityje panaudosi savo Jaunas jėgas, sa vo per kraštus trykštančią ener giją, kurios ypač gausu, kada tau aštuoniolika, kai tu gauni brandos atestatą: leidimą pra dėti savarankišką gyvenimą. Tuo labiau sunku pasirĮnkti. nes mūsų tarybinis gyvenimas siūlo tau daug Įdomių, naudingų ir gražių profesijų. Todėl leisk, jaunasis drauge, tarti keletą žodžių, kurie, gal būt, ir nu svers Tavo svarstymo svarstyk lių lėkštelę į matematikos putę. Prieš devynerius metus aš at ėjau i mūsų senąjį Universitetą. Po ilgų dvejonių, gerai nesupras damas nei pačios matematikos mokslo esmės, nei jos reikšmės gyvenimui, neįsivaizduodamas ką ir kaip studijuoti, jstoiau j fizikos-matematikos fakultetą Mano matematikos žinojimas ap siribojo tuo, kas buvo numatyta pedagoginių mokyklų programo je. Man, dar besimokant Šven čionėlių Pedagoginėje mokyklo je, vienodai lengvai sekėsi visi dalykai, ir aš tuo metu matema tikai neskyriau daugiau dėmesio, negu kitiems dalykams. Reikia atvirai pasakyti, kad tuo metu dramos ratelis labiau buvo už ėmęs mano mintis ir laiką negu matematika. Tačiau jau tada man patiko tas griežtumas, su kuriuo įrodoma kiekvienas matematinis faktas, mane žavėjo matematinių įrodymų geležinė logika, kuri nepalieka vietos jokiems abejoji mams. Ir kada man teko pasi rinkti, aš nutariau — matema tikai Laikas parodė, kad neapsi rikau. Studijų metai man davė labai daug naujo. Prieš mano akis at sivėrė tokios matematikos moks lų šakos, kurių aš anksčiau nė neįsivaizdavau. Pasirodė, kad matematika padeda geriau su-----------------------------------
prasti gamtoje vykstančius reiš kinius. jų dėsningumus, kad ma tematikos mokslo galimybės yra neribotos, o jos nagrinėtinų klau simų ir problemų atsarga neiš senkanti. Kilo noras pačiam pri sidėti prie matematinių proble mų sprendimo. Paaiškėjo, kad musų Universitete plačiausiai nagrinėjamos yra sekančios ma tematikos šakos: geometrija, funkcijų teorija, skaičių teorija ir tikimybių teorija. Aš pasirin kau tikimybių teoriją, tačiau Ir kitos matematikos mokslų šakos taip pat įdomios. Mūsų respublikai metai iš me tų matematikų reikia vis dau giau. Plečiasi Mokslų Akademi jos Fizikos ir matematikos insti tutas, prie kurio pradeda veik ti skaičiavimo centras. Matema tikai reijtalingi ir aukštosioms bej vidurinėms mokykloms. Bai gus studijas galima pasišvęsii moksliniam darbui, stoti į aspi rantūrą, prisidėti prie tolimesnio matematikos mokslo vystymo. O matematikos reikšmę liaudies ūkiui ir visuomenės gyvenimui sunku pervertinti. Ji vis labiau prasiskverbia į kitas mokslo ša kas. net į mediciną ir fjlologiją, jau nekalbant apie fiziką, chemi ją ir ekonomiką. Be matematikos neįmanomas tolesnis spartus mokslo ir technikos, kurie įgali na apskrieti Žemės rutulį, nufo tografuoti nematomąją Mėnulio pusę, pajungti žmogaus valiai net branduolinę energiją, vysty masis. Taigi, svarstant kokią profesi ją pasirinkti, reikia prisiminti, kad egzistuoja ir •> matematiko profesija. Ir Jeigu, jaknasis drau ge, mėgsti tikslumąĄgriežtumą, moki logiškai samprotauti, pa grįsti savo argumentus — rinkis matematiką, Neapsirlksil Pr. SURVILA LTSR MA Fizikos ir matematikos instituto aspirantas
PASIRINK MATEMATIKA
Dar būdama vidurinės mokyklos suole svajojau dirbti ga mykloje. Ir štai 1958 m. baigiau Vilniaus V. Kapsuko v. uni versiteto fizikos-matematikos fakulteto spektroskopijos specialy bę. Sena mano svajonė išsipildė — mane paskyrė į Vilniaus Grąžtų gamyklos centrinę labora toriją. Tuo metu Vilniaus Grąžtų gamykla respublikoje buvo viena iš pirmųjų, kurioje metalų kokybinei ir kiekybinei analizei atlik ti buvo pradėtas naudoti spektrinis metodas. Įrankių gamyboje didelę reikšmę turi medžiaga, iš kurios jie gaminami. Musų gamykloje daugiausia gaminami grąžtai ir labai svarbu žinoti naudojamo plieno markę. Spektrinė labora torija ir nustatinėja plienu markes. Su laiku pradėsime anali zuoti spektriniu būdu ir kitas medžiagas. Šiuo metu dešimtys mūsų respublikos gamyklų turi spektri nes laboratorijas, kuriose taikoma pusiaukiekybinė ir kiekybinė spektrinė analizė. Žmogus mokslo dėka pasidarai tokiu galingu, jog ir kiaurai metalo kalną matai. Lyg ir paragauji metalo, jo visai neatkandus. Paragauji ir žinai skonį... Didelė jėga moksle, labai didelė. Verta dėl to ir padirbėti. N. NORKONIENE Vilniaus Grąžtų gamykla '
Kai kas, išvydęs linksmus, šposaujančius studentus, daž nai taria sau, kad studijuoti — tai gyventi, tarsi „dievo ausy“. Iš karto turiu griežtai Pa* neigti šią žalingą nuomonę s apie studentiją ir studijas s aukštojoje mokykloje. Jeigu studentai linksmi, šposaujalinksmina kitus, tai tas dar neduoda teisės manyti apie juos, kad studijuoti jiems ly<J rugiagėles skabyti. Studijų metu auditorijose ir laboratorijose ar praktiko je studentai dirba daug ir įtemptai. Taip gyvena didžioji studentų dauguma. Ir visų daugiausiai dirba tai fizikos ir matematikos specialybių studentai. Studijuoti šiame rakultete yra sunku. Tegul nemano niekas, kad studijos yra lengvas dalykas. ir darbščiam darbo pakanka.: Apie tai kalba kad ir to kie faktai. Kituose Univer siteto fakultetuose, ypač hu manitarinių mokslų, studen tams paskaitos kasdien už trunka vidutiniškai šešetą valandų. Po to — saviruoša. Tai fizikos ir matematikos fa kultete paskaitų būna dau giau, o priedų — praktikos darbai laboratorijose. Gal būt tiesa apie studijas šiame fakultete kai ką ir at baidys ir, atrodo, atbaido. Nes pareiškimų įstojimui į šį fakultetą būna maždaug po vieną į vieną vietą. Įstoja be veik visi, kas pamėgina įstoti. Žinoma, jeigu negauna dve jetų. Konkurso čia beveik nebūdavo, išskyrus kai ku rias specialybes, bet ir jose konkursas labai nedidelis. O tuo tarpu pas mus į medici ną stojančių — septynis kart daugiau, negu yra vietų, į lie tuvių kalbos, anglų kalbos specialybes — ketvertą kar tų daugiau, j teisės ir ekono miką stojančių — tris kart daugiau negu priimama. Bet yra tieoa, ir tai, kad visi stu dentai, įstojusieji į fizikos-ma tematikos fakultetą, jeigu tik pasistengia gerai studijuoti, neapsileidžia, Jeigu padirbė ją rimtai — gauną diplomą. „Nubyrėjimas“ labai mažas; lyginant su kitais fakultetais, maždaug lygus vidutiniam. Pora žodžių vidurinių mo kyklų adresu ir adresu kai kieno iš vadovų, dirbančių mūsų kaime. Mokyklose da bar skiepijama mdTčiniams mintis, raginama eiti į gamy bą. Tai yra, be abejo, visiš kai teisinga. Gamyboje stoko jama žmonių, be to, gamyba padeda abiturientams pasi rinkti specialybę. Į gamybą reikia eiti ir, tik padirbėjus metus kitus, stoti studijuoti. Bet versti visus abiturientus likti gamyboje — nederėtų. Tai, visų pirma, liečia abitu rientus, stojančiuosius į fizi kos ir matematikos specialy bes. čia ypač reikia jaunų galvų, reikia gabių matemati kai ir fizikai žmonių, mėgs tančių šias specialybes. Ilges nė pertrauka matematikui naudos neteikia. O gal dar ir pakenkia. Pabrėžiu, kad kal ba eina apie fizikos ir mate matikos specialybes. Todėl l šį fakultetą Universitetas pri ima abiturientus ir be gamy binės praktikos. Be abejo, priima jaunimą ir tik gavu sį teigiamas charakteristi kas. Fizikos ir matematikos specialybės, kaip sunkesnės specialybės, reikalauja prjvilegijų. Taip yra būtina. Dar sykį pabrėžiu — taip yra bū tina! Tai diktuoja mūsų aukš tosios mokyklos interesai. Man teko pabuvoti Balnin kų vidurinėje mokykloje. O Po to komjaunuoliai perdavė tokį kaltinimą mano adresu: „Girdi, atvykęs iš Universite to „patriotas“ ir griaunąs tai, ką mokykla taip kruopščiai kūrė“. Mokytojai agitavę abi turientus eiti į gamybą, su daryti abiturientų brigadą, o čia svetys ėmęs ir viską su gadinęs, kviesdamas Jaunimą studijuoti. Esu priverstas dar sykį pakartoti tai, ką teko kalbėti. Ir aš už tai, kad abi turientai eitų į gamybą. Jie visi ir nesutilps į aukštąsias mokyklas... Aš už tai, kad abiturientai sudarytų savo brigadas ir išlaikytu^ jas iki galo, kad neišskraidytų... Bet reikia ir fizikų ir mate matikų. Jų irgi reikia, net labai reikia! Abiturientų kla sė gerai pažysta visus moks lo draugus, žino jų gabumus ir ji gali pasitarusi pati iš leisti gabų matematikai ar fizikai žmogų studijuoti į Uni versitetą. Jam čia irgi teks „kulti“ iš peties. Praėjusią žiemą man teko pabuvoti Rokiškio, Šilutės, Švėkšnos, Ž. Naumiesčio, Mo lėtų, Kurklių, Kavarsko bei keletoje Kauno ir Vilniaus vi durinių mokyklų. Ir kiek pa aiškėjo, norinčių pasukti į matematikos labirintus abitu rientų yra neperdaugiausiai. Po to, kas pasakyta, atrodo, sulaikyti abiturientus nuo įstojimo į fizikos ir matema tikos specialybes būtų ne tikslinga ir neteisinga. Vyt. DĖNAS „Tarybinio studento* redaktorius, TSRS Žurnalistų Sąjungos narys
RADIJO TECHNIKOS AMŽIAUS SLENKSTĮ PERŽENGIANT R. Baltrušaitis Vyr. dėstytojas •<> pasaulį. Kokį „pasaulį“ at skleis žmogui protoninis mik roskopas, kuris didina apie milijoną kartų, mes sužinosi me artimiausiais metais. Elektro-optinlai transfor matoriai sugeba registruoti silpniausius ir labai trumpus šviesos impulsus. Tokių trans formatorių dėka galima maty ti dangaus šviesulius, kurie yra žymiai toliau, negu tie. kurie matomi pro geriausius teleskopus. Perdirbimas ir registravimas infragarso ir ultragarso, kurie žmogaus ausiai negirdi mi, o radioelektronikos me todais labai paprastai apdoro jami. leido sukurti povande ninę’ lokaciją-hidrolokaclją. Ji pačiai naudojama žvejyboje žuvies telkiniams nustatyti. Radioelektroninlai metodai telemechanikoje ir telemetrijoje leidžia stebėti procesus, atlikti sudėtingiausius mata vimus, kur žmogus, ir bend rai, gyvas organizmas, negali būti, pav., ato minio reakto riaus viduje. Ten egzistuoja aukšta tempe įK”’ < ratūra ir dide ■V lis radiacinis X spinduliavimas, k k bet ir ten budi žmogaus akis, žinoma, radio elektronika. Radioelekt ronika , yra šiuolaikini ų» elementarių da lelių greitintu vų pagrindas, o greitintuvų dėka žmonijos pažinimas skverbiasi i atomo bran duolio paslap tis, atskleidžia Penki metai... Daug, labai daug laiko per mos naujos da tuo metus diplomantas -radiofizikas E. Garška lelės ir antlpraleido laboratorijo je.., dalelės. PER pastaruosius 20 metų šalia matematikos į mokslą ir techniką atėjo nauji tyrimo metodai radioelektronika. Šiandien radioelektronika pra siskverbė į visas gamtos mokslų šakas, tame skaičiuje ir į taikomąją matematiką. Radioelektronika mokslui atvėrė tokias plačias gali mybes eksperimentų pravedi, me, o taip gi ir tyrimų efek tyvume, kokias savu laiku at vėrė matematika tiksliųjų mokslų teorijų kūrime. Panaudojant naujus radio elektronikos metodus, galima matyti tai, kas nematoma, girdėti tai, kas negirdima, vesti stebėjimus be stebėtojo dalyvavimo. Štai keletas pa vyzdžių. Optinio mikroskopo sukūrimas žmogui atvėrė tur tingą mikroorganizmų . pa Įvairių saulį, leido pažinti medžiagų struktūrą, Tačiau duoda optiniai mikroskopai padidinimą iki kelių tūkstančių kartų. Tuo metu elektroninis mikroskopas gali didin ti kelis šimtus tūkstančių kar tų. Jis padaro matomą virusų
Ui
■K
Žmogaus atmintis, dar gi labai didelių sugebėjimų ar ba gerai treniruota, visai ne pakankama kai kurių uždavi nių sprendimui. Radioelektro nika šį kausimą sprendžia visai nesudėtingai. Jos meto dai leidžia greitai registruoti didelį skaičių informacijų, jas apdoroti ir pateikti galuti nį atsakymą. Dar platesnis to kių metodų taikymas galimas, kai telemetriniai prietaisai jungiami skaičiavimo mašina ir po to su telemechanlniais įrengimais. Pav., šiais metais buvo atliktas bandymas valdy ti marteno lydymo krosnį be žmogaus. Viso technologinio proceso kontrolė ir valdymas buvo pavestas skaičiavimo ma šinai, kuri stovėjo už kelių III k. radiofizikas S. Jonkus ruošia kursini darbą. šimtų kilometrų nuo marteno,, krosnies. Bandymas praėjo?' sėkmingai. III Šiandien radioelektronl-^ ka įsisavina naujus radlofizi-g kos pasiekimus. Jei prieš ke-g lėtą metų informaciją, pvz.,* ir t muziką ar televizinę progra-g ... Ypač džiugina žemesniųjų siliauskaltė (III k.). Tai nati mą buvo galima perduoti lai-^ Mūsų respublikai trūksta dais arba radijo bangomis.? labai daug gerų matematikų, kursų studentų pasiekimai. ralu — juk ji treti metai SM R. Vasiliauskaiti tai šiandien mokslininkai pa-gGerl specialistai, be abejo, sa Labiausiai reikia pažymėti narys. darbui nuo ei ll teikia naują būdą — šviesos? va ime neišdygsta. Norintiems stud. St. Steišūno darbą. Stei. moksliniam bangas. Tenka pastebėti, kad įtapti tikrais matematikais, į šūnas, nors dar tik pirmame pirmųjų žingsnių vadovau, prof. dr. J. Kubilius. Pradžii ii vienu šviesos spinduliu gali-* pagalbą ateina studentų moks- kurse, parodė didelį sugebėji je buvo vos tik nedrąsi ž ma perduoti apie dešimt mi-?liriė draugija, įvairios SMD mą dirbti mokslinį darbą. Jo žingsniai, o dabar R. Vas lijonų televizinių programų į* sekcijos. Viena iš jų — SMD rezultatas nėra visai naujas, liauskaltė nagrinėja aktualiai tačiau jam gauti panaudotas tarpžvaigdžinį kelių švies-g matematikos sekcija savo veikvisai naujas metodas, kuris sius tikimybinės skaičių teor l mečių atstumą. Būtų galima? la irgi stengiasi prisidėti .prie vėliau leis apibendrinti žino jos uždavinius. Aišku, kad suminėti ir dar daugiau radlo.* aukštai kvalifikuotų matemati- mus rezultatus. jau Universiteto suole pas elektronikos laimėjimų, ta-g kų ruošimo. paramą drg. Steišū. ruoš rimtam moksliniam da čiau ir iš šių pavyzdžių ma-? Mūsų veiklą geriausiai cha. nulDidelę darbo vadovas bul. tome kokios plačios radioelek.g kt rt j studentų moksll. v. d.suteikė J. Kruopiui (IV k.) paskirt Matuliauskas. Dėstytojas tronikos metodų taikymo ga.g , , , J 2 Jxl « atydžlai sekė drg. Steišūno 1 premija. Pastarasis tik m limybės. Bet tai dar tik mil-?nės konferencijos. Todėl aš eigą, nurodydamas dar III kurso įsijungė į moksli žiniška galimybių pradžia, ra-g daugiausia kalbėsiu apie pas- darbo nepatyrusiam matematikui, darbą, tačiau parodė dide dijo technikos amžius dar tikgkutinės XV konferencijos re- kaip skintis kelią per matema sugebėjimą ir norą dirbt prasideda. ? etatus. tikos džiungles. Drg. St. Stei- Daug jam padėjo savo patai Radioelektronikos pagrin.g Matematikos sekcijoje (at- šūnui už darbą paskirta III mals darbo vadovas fiz.-ma moksl. kand. V. Statulevičiu dus ir jos metodų taikymus g rodo, vienintelėje) pranešimų premija. Labai geri ir kitų tikimyb šiandien privalo žinoti fizi-gskaičius lyginant su pereitais Gerą darbą paruošė ir kiti kas ir medikas, matematikas? metais šiek tiek sumažėjo, pirmakursiai — J. Baltrušai ninku J. Mačio, L. Saul ir ekonomistas, geologas ir* tačiau jų kokybė žymiai pa- tis ir J. Nekrašas. Jų nagri darbai. Tai leidžia tikėtis, ka chemikas, visi, kurie atlieka g gerėjo, nėjama tema liečia aktualius jie papildys gausią respublita n klausimus, dar neišspręstas tikimybininkų šeimą. bet kokį mokslinį darbą, ku ? ---------------Mes ir toliau stengsimi problemas. Žinoma, sunku ti rie kuria naujus prietaisus,* kurie neša savo darbo indėlį įg GAMYBINĖ PRAKTIKA kėti, kad jie artimiausiu metu įtraukti kuo daugiau žeme suras ką nors naujo. Tač.lau niųjų kursų studentų į moksl greitesni komunizmo pastaty-g mą mūsų šalyje. Be abejo,? Kas šiais laikais nėra girdė- iš pirmųjų dienų gerai susipa nį darbą. Kiekvienas dėstyt 2 Šiuo mokslu privalėtų SUSldo-gjęs apie „protingas“ mašinas, žinę su naujausiais matemati jas mielai sutinka padėti, re mėti kiek galint didesnis mūSU?į-‘«mu/P-d%areič-udėtinn^ kos pasiekimais, įvaldę tyrinė kia tik noro dirbti. o, G. MISEVIČIUS puikaus jaunimo būrys. g žmogus. Dėka šių mašinų žmo- jimo metodus, jie ateity taps >i labai rimtais tyrinėtojais. SMD matematikos sekcija g gus galėjo prasiskinti kelią i -t..—.:- "daTimi” jų i,į dėka v7sątą”’žymia Labai gerai pasirodė R. Vapirmininkas
i
TURISTŲ ENTUZIAZMAS Turizmas — geriausias poil sis. Tuo yra įsitikinę mūsų fakul teto dėstytojai ir studentai. Kaip malonu, per savaitę gerokai pa dirbėjus, praleisti dienelę gam toje, pasigrožėti nuostabiai pui kiomis Vilniaus apylinkėmis ir sugrįžti į auditorijas nepaprastai pakilia nuotaika. Si žiema turistinėms kelio nėms po Lietuvą buvo labai pa-
MŪSŲ NAMAI Kasmet vis daugiau ir dau giau jaunuolių priima i fizikosmatematikos fakultetą. Savaime aišku, kad studijuojant esi ne pas mamą. Bet studentai sugeba įsikurti savo naujuose namuose taip, kad būtų jauku ir gera. Mat, įstojusiems suteikiamos vi sos sąlygos sėkmingai studijuoti. Gerai besimokatieji gauna sti pendijas ir aprūpinami bendra bučiu. FMF studentai gyvena kartu su gamtininkais viename bendra butyje. Viso yra keli šimtai stu dentų. Jie gyvena kaip darni, vieninga šeima. Bendrabučio Taryba rūpinasi. kad visada mūsų namuose būtų 'tvarka, ne. sutriktų normalus bendrabučio gyvenimas. Bendrabutyje veikia skalbykla, dušai, įvestos gamtinės dujos mūsų virtuvei, kurioje kai kas pagal savo skonį ir kaip išmano gamina valgį. . Bet dažniau jau visi naudojasi bendrabučio studentų valgyklos paslaugomis. Poilsiaudami studentai gali žiūrėti t’.e^izorių. Jei nori mo kytis. gali eiti į skaityklą. Ji švari, erdvi, čia visada gausu reikiamos literatūros. Bendrabu tis radiofikuotas. Besimokyda mas pavargai, pailsėk, pasiklau syk muzikos. Studentų buitimi rūpinamąsi ne vien tuo laikotarpiu, kai jie gyvena bendrabutyje ir mokosi, bet ir atostogų metu. Studen tai gali įsigyti kelialapius i sa natorijas ir poilsio namus. Linksma ir smagu didelėje, dar nioje studentų šeimoje. D. KVIETKAUSKAITĖ III k. stud., profbiuro narys
LV 0685S
lanki ir mūsų turistų entuziaz mas buvo didelis. Ąnkeliavome daug. Žygiai buvo įdomūs ir tu riningi. Keletą susitikimų suor ganizavome su kolūkinio kaimo jaunimu. Savo jėgomis sureng davome koncertėlius, pasakoda vome apie nuostabiai įdomų stu dentų gyvenimą ir su pasigėrėji mu klausėmės darbščiųjų kol ūkiečių Įsipareigojimų, jų pasi ryžimo pirma laiko įvykdyti sep tynmečio užduotis žemės ūkio produktų gamyboje. Fakulteto turistai keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas respublikas. Vasaros atostogų metu fakulteto studentai buvo išvykę į daugiadienį žygį į Sa janus, kur praleidome 40 dienų. Per šį. palyginus trumpą laiko tarpį, susipažinome su nepapras tai draugiškais, nuoširdžiais vie-
tiniais gyventojais. Jie su dide liu susidomėjimu klausydavosi mūsų pasakojimų apie Tarybų Lietuvą, jos laimėjimus. Ypač jie likdavo patenkinti mūsų drau gystės koncertėliais. Mums neišdildomą Įspūdį pali ko nuostabioji Sibiro gamta, jos taigcs, kalnai, Sibiro gražuolis Jenisiejus. Baikalas bei draugiš kas, šiltas tarybinių žmonių ran kos paspaudimas. Nepastebėjome kaip prabėgo vasaros atostogos. Greitasis trau kinys ir vėl nešė į Vilnių. Ir vėl mes susirinkome į auditori jas, pailsėję, įdegę ir Įdomiai praleidę laiką. O tolimajame Si bire pasiliko daug naujų drau gų. su kuriais užsimezgusi drau gystė niekad neužges. A. URBELIS III k. fizikas
IS SMD VEIKLOS
pasieks kitus dangaus kūnus. Ir šios mašinos atskleidžia visas savo paslaptis mums, ketvirto kurso radiofizikos specializacijos studentams, atliekantiems praktiką^Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. (domu yra matyti, kada iš ivairių dalių surinkta mašina tampa „protinga“: ima spręsti žmogaus užduotus uždavinius, atlikdama keliolika tūkstančių matematinių veiksmų per vieną sekundę. Džiugu, kad tai kuria ma žmogaus protu Ir rankomis, dar labiau džiugu, kad tai yra Tarybų Lietuvoje. Sudėtingos skaičiavimo maši nos iš čia iškeliauja j Įvairius skaičiavimo centrus, institutus, Greit praeis paskutinieji me tai ir auditorijas mes užleisime naujiems studentams. Jų tarpe gal būt būsi ir Tu, drauge, kuris šiandien dar esi abiturientas ar dirbi kur nors, tačiau domiesi radiotechnika ir trokšti dar dau giau pagilinti savo žinias. A. BALTRŪNAS IV k. fizikas
NEPAMIRŠTAME IR SCENOS Fizikos-matematikos fakultete mokytis nėra lengva. Studentams darbo užtenka. Išsėdėjus visą dieną paskaitose, padirbėjus laboratorijoje, išsprendus namų užduotis — norisi gerai pailsėti. Tik reikia noro ir valios, o kw ir kaip
y
i. ■■:
i
'■»
V <•
iL
J
pailsėti — lengva surasti. Malonų ir naudingą poilsį teikia dalyvavimas meno saviveikloje. Mūsų fakultete yra gausi saviveikla ir nemažas būrys gerų saviveiklininkų, Nuolatos veikia liaudies šokių rateliai, vyrų ir merginų vokaliniai ansambliukai. dramos ratelis ir kitų meno rū šių rateliai. Įkurta fakulteto me ninė brigada, kuri koncertuoja studentų ir gamybininkų drau gystės vakaruose, pasirodo še fuojamame kolūkyje, dažnas iŠ: svečias ir Universiteto Aktų sa-o lėje bei kitur. ° Balandžio mėnesį mūsų kon-®
s!
certinė brigada gerai pasirodė© tarpfakultetinėje meno saviveik-2 los apžiūroje. Kruopštus darbas, o ruošiant naują programą, žiūro-oį vo visuomet gerai atlyginamas. Scena visuomet suartina įvairių o kursų studentus, sutvirtina drau-° gystę, plečia studentijos akiratį. o
“ «; Ė 1
I. IGNATAVIČIUS
Och, ir šaunus suktinis!
®
FMF III k. stud. profbiuro o narys, atsakingas už kultmasinį® darbą ©
i
MUS SAUKIA, VILIOJA STUDENTISKOS VASAROS
;I 3, u j
Atsiliepdami į partijos ir simezgusi tvirta studentai vyriausybės nutarimus dėl draugystė m nesibaigia, mokyklos suartinlmo su gyve tęsiasi ir toliau stiprėja. ■t nimu, fakulteto komjaunuo Fakulteto studentai, atlikd liai nuo 1958 m. aktyviai mi didelį visuomenei naudi) dalyvauja organizuojant ir gą darbą, Į komjaunimo ta n pravedant vasaros atostogų pyklę įneša dešimtis tūkstai metu bendras studentų darbo čių rublių, o visų svarbiaus T) stovyklas. Jeigu 1958 m. yra tai, kad busimieji tary t bendraunlversitetinėje darbo nlai inteligentai neskirsto da stovykloje Kaišiadorių rajone bo į „juodą ir baltą“, dalyvavo 50 mūsų fakulteto pamilsta jį, suartėja su k< studentų, tai 1959 m. vasarą ūkiniu kaimu, labiau pažįs Utenos rajone „Kuktiškių“ gyvenimą ir savo aktyv kolūkyje turėjome atskirą darbu padeda kolūkiečiai darbo objektą ir joje dirbo kurti materialines gėrybe daugiau kaip 100 fakulteto plėsti kolūkiečių politinį auklėtinių. Jie visi atostogų kultūrinį akiratį. Darbo st metu po dvi savaites padirbė vykios — ryškus studen jo prie statybų, ir padirbėjo sąmoningumo, meilės darbi gana puikiai. entuziazn komjaunuoliško 1960 m. vasarą darbo sto pavyzdys. Todėl nenuostab vyklų apimtis dar labiau išsi kad šiais metais jau gau plėtė. 220 fakulteto studentų daugiau kaip 350 pareiškim ir dėstytojų dirbo Plungės ir Apie studentus statybini Pasvalio rajonuose, dalis res. kus, melioratorius, mūrinink publikinėje bei visasąjunginė ir dabar su meile atsiliep se studentų darbo stovyklose. Kaišiadorių, Utenos ir ki O 1961 m. virš 300 mūsų fa rajonų kolūkiečiai. Ir džiug kulteto studentų ir dėstytojų kad mūsų tarpe baltaranki' dirbo Pasvalio, Eišiškių, Kė bijančių darbo, beveik nėra dainių rajonų kolūkiuose ir Mūsų fakulteto studenl talkininkavo Lietuvos VRM gyvenimas įvairus. Komjar iv statybininkams. nuoliai ieško ir suranda dat Šią vasarą, pasibaigus pa. naujų darbo formų,, ruoš i vasario egzaminų sesijai, dau įdomius vakarus, disputi 1 gelyje mūsų respublikos vie turtina ir puoselėja fakulti tų vėl suplevėsuos Universite. tradicijas. Atvykite, brangūs draugi to studentų darbo stovyklų vėliavos. Trijuose kolūkiuose į mūsų fakultetą. jMylėki talkininkaus mūsų fakulteto darbą ir visada būkite ent studentai. ziastų gretose. C. RADVILAVICIUS Į mūsų organizuojamas V k. fizikos specialybės darbo stovyklas atvyksta sve čiai iš broliškų respublikų studentas universitetų. Kartu deda plytą prie plytos lietuvis, rusas, žy das, baltarusis, latvis. Čia už. REDAKCINĖ KOLEGIJA
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvėje •TAPMBHHHC CTyREHTAC* (cCoBeTrąHii cTyąeHT*). OpraH Bnjn>HioccKoro Toc. YHHBepcHTe Ta. aap. r. BHZibHioc, yzt. YHHBepcHTeTO, 3
Užs Nr. 2255