visą savią PRovecaRai,vieny Kires f
cam/ainis scu nencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 13 (1393) 1987 M. BALANDŽIO 3 D.
PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Kovo 26 d įvyko Universiteto komjaunimo komiteto posėdis. Apie visuomenės mokslų vik torinos rezultatus kalbėjo TSKP istorijos katedros docentas P Vitkauskas. Jis pažymėjo, kad viktorinoje dalyvavo apie 800 žmonių, gauta neblogų atsaky mų. tvarkingų darbų Viktoriną dar reikia populiarinti, numato ma joje skelbti probleminius, diskusinio pobūdžio klausimus Apdovanoti viktorinos nugalė tojai. Pirmoji vieta ir kelionė į užsienĮ su studentų būriu pas kirta A. Kapitanovul iEKFF), antroji vieta ir kelionė po TSRS - D. Jasaftytei (FilF). trecioji vieta G. Mitrulevlčiui (IF). Apdo vanojlmus pelnė Ir viktorinos organizatoriai IF studentai Dau jotas. Anušauskas, Lukšys. * Apie Jaunojo lektoriaus mokyklos problemas (prastas lan komumas. baigusiųjų mokyklą žinios nepanaudojamos) posėdy je kalbėjo vienas iš šios mokyk los vadovų R. Valkauskas. Kom jaunimo komiteto nariai pasiūlė plačiau supažindinti studentus su mokyklos veikla, atskleisti oratorinių žinių reikalingumą, patraukliau apipavidalinti skel bimus Pažymėta, kad Jaunojo lektoriaus mokyklos kontingentą
reikėtų formuoti iš visų fakul tetų atstovų. * Posėdyje svarstyta studen tų mokslinė-tiriamoli veikla. Pranešimą šiuo klausimu pada riusi VU mokymo-auklėjlmo ko misijos pirmininkė N. Dilytė, pabrėžė. kad dabartinė SMD veikla nepatenkina nei dėstyto jų. nei studentų, nepopuliarios konferencijos, kuriose klausyto jų vaidmen) dažniausiai privalo atlikti pirmųjų kursų studentai, dažnai pranešimai ruošiami tik todėl, kad nebereikėtų rašyti kursinio darbo. Pasisakę MF komjaunimo komiteto sekreto rius R Stukas. VU SMD pirmi ninkas S. Juršėnas, jo pavaduo tojas A. Jazukevičius palietė daug opių klausimų (dalyvių skatinimo, svečių apgyvendini mo. tezių nebuvimo. kul tūrinių renginių konferencijos metu stokos, ryšių su gamybinė mis organizacijomis ir kt.). Šiuo klausimu VU komjaunimo komi tetas priėmė nutarimą. * Svarstytos personalinės by los. Už elgeeĮ, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, FilF studentė V. Sleikutė pašalinta iš VLKJS dilių. IF studentui L. Česnulevičiui už girtavimą ben drabutyje pareikštas griežtas papeikimas su Įrašymu Į Įskai tos kortelę. * Posėdyje svarstytas organi zacinis klausimas., VU komjau nimo komitetas atleido Raimun dą ŠYVĮ iš komiteto sekreto riaus pareigų ir išvedė iš komi teto sudėties ryšium su perėji mu i kitą darbą., „T. S“, inf.
Priimtos pagrindinės TSRS aukitojo ir specialiojo vidurinio mo kslo pertvarkymo kryptys. Ilgai lauktas dokumentas, su kuriuo kiekvienas iš mūsų sieja daug vilčių. Kryptys nurodė tik pagrin dinius aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo šalyje pertvar kymo kelius, tačiau jau dabar galime pasakyti — laukia labai didelis darbas, j kurį privalės įsijungti visi: tiek dėstytojai, tiek studentai. Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto pirmasis sekre torius drg. P. Griškevičius, kalbė damas LLKJS XXI suvažiavime.
to, tarp dėstytojų ir studentų. Tik bendromis jėgomis galima iš spręsti aukštajai mokyklai iškel tus uždavinius. Kelias bendram problemų sprendimui —studentų savivaldos plėtimas. TSKP Centro Komiteto Genera linis Sekretorius drg. M. Gorba čiovas, kalbėdamas sausio plenu me, nurodė, kad „visuo menės sąmonėje vis labiau įsit virtina paprasta ir aiški mintis: tvarką namuose gali įsivesti tik žmogus, kuris jaučiasi jų šeimi ninku". Iš tiesų, kas gi gali geriau žinoti problemas ir numatyti jų
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE
BENDRAI SPRENDŽIANT PROBLEMAS pabrėžė, kad „aktyviau turi pa dirbėti ir aukštųjų bei specialiųjų vidurinių ‘ ‘‘ mokyklų komjaunimo iorganizacijos, Jos privalo padidinti savo vaidmenį ____ __ vykdant tuos uždavi"ius, kurie nubrėžti pagrindinėse aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo pertvarkymo šalyje krypT’®- Reikia ryžtingai siekti, kad visi studentai taptų gerais spetialistais, karštais mūsų soefalistinėl Tėvynės patriotais". Taigi, norėčiau plačiau pana9r nėti komjaunimo organizacijos vaidmenį aukštosios mokyklos Pertvarkymo procese. Pagrindinis aukštosios mokykk«i «lda*iny$ ~ ,uoiH aukštos yaiiftkacijos, visapusiškai išsila■nusius ir visuomeniškai aktyvius, “gebančius spręsti visas iškylans problemas, specialistus. Pagrindinis VLKJS uždavinys ugdyti aktyvius, sąmoningus “tos visuomenės kūrėjus, ištiki.i“’ kon>unizmo idealams |97,6% JĄ"“- "~i“krtl'6* * “**idav,niai ** papildo
vienas
todii u-9?lima !•» sPr9sti atskirai, hi. . bū»ina$ glaudus bendradarlo< J1”? tarp aukštosios mokykiaun- arbuotoiM kolektyvo ir komor9anlzacijos, tarp admiei)“* ir komjaunimo komite-
sprendimo kelius, jei ne tie žmonės, kurie su jomis tiesiogiai susiduria. Deja, dar ne visi nori suprasti, kad studentą: gali tapti rimtais pagalbininkais. Pasitaiko, kad net atsisakoma realios pagalbos. Ne jaugi bijoma, kad studentas iš pasyvaus gali tapti aktyviu ir la bai reikliu žmogumi! Aišku, stu dentai ne visada gali objektyviai įvertinti susidariusią situaciją, ne visiems rūpi aukštosios mokyklos problemos, ne visų elgesys lei džia tikėtis, kad jie galėtų sėk mingai šias problemas spręsti. Tačiau tai nereiškia, kad studen tas turi likti pasyvus stebėtojas. Turime siekti, kad išnyktų sąly gos leidžiančios atsirasti nepasiti kėjimui, kad studentai pajustų at sakomybę už savo sprendimus — kitaip sakant, mokytųsi spręs ti, mokytųsi savivaldos, mokytųsi demokratijos. Ir neturėtų liūdinti pirmosios nesėkmės: juk ilgą lai ką spręsti nieko nereikėdavo. Plečiant studentų savivaldą, vi sada reikia atsiminti, kad teisės susijusios su pareigomis: kuo di desnės teisės, tuo didesnės ir pareigos. Gintautas BARTKUS TF III k. studentas, fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius
Kovo 24 d. dieną rektorato po sėdžių salėje Įvyko respublikinis aukštųjų mokyklų ir mokslo Įs taigų liaudies kontrolės grupių aktyvo pasitarimas. Jo darbe da lyvavo LTSR Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mlnist-
VYKO RESPUBLIKINIS PASITARIMAS ras H. Zabulis, LTSR liaudies kontrolės komiteto skyriaus ve dėja S. Vaškevičienė, kiti atsa kingi ministerijos ir liaudies kon trolės komiteto darbuotojai.
MOŠŲ GERIAUSIEJI
— Dar mokydamasis vidurinėje mokykloje susižavėjau fantasti ne literatūra, galbūt tai ir paskatino studijuoti fizikos fakultete astronomiją, — sako Saulius RAUDELlONAS, penktakursis astro fizikas. Lenino stipendininkas. Geras Sauliaus mokymasis neliko nepastebėtas — po Universiteto baigimo jis dirbs astronomijos ir kvantinės elektronikos katedroje. Valdo VILŪNO nuotr.
Nepastebimai pralėks keletas mėnesių, ir mūsų Universitete, kaip Ir kitose aukštosiose mo kyklose, prasidės didelių vilčių, savo galimybių ir norų patikri nimo, sėkmių ir nesėkmių me tas — stojamieji egzaminai Na o dabar, kovo mėnesio pabaigo je — tradicinės atvirų durų dienos, kurių metu abiturientai, visi, norintys studijuoti Uni versitete. gali Iš arčiau susipažinti su vienuolikos fakultetų veikla, specifika, pri ėmimo sąlygomis Tuo pačiu — tai galimybė dar kartą nuodug niai apsvarstyti pasirinktą kelią, savo sugebėjimus. pasiklausius dėstytojų, užduoti sau klausi mą: ..Ar aš tikrai tinku šiai ar kitai specialybei?“. Universitetas visuomet laukia gabių, darbščių žmonių, pasirengusių rimtoms specialybės studijoms. turinčių tvirtus vidurinėje mokykloje įgytų žinių pagrindus. Stojamieji egzaminai atsijos atsitiktinius, menkai pasiruošusius ir nežinia ko Ieškančius aukštojoje mokyk loje žmones. Ruden) 1 auditori jas Įžengs patys atkakliausieji, perėję nelengvas egzaminų bei didelių konkursų užtvaras. Šian dien Jie — Alma Mater svečiai, nedrąsiai besižvaigantys aplin kul, gaudantys kiekvieną žodi
Apsilankėme filologijos, istorijos bei medicinos fakultetų atvirų durų dienose. kalbėjomės su daugeliu Jaunų žmonių, uždavlnėjom Jiems vis tuos pačius klausimus: „Kodėl renkatės šią specialybę?". „Kodėl manote, kad sugebėsite jos mokytis ir dirbti". „Kas paskatino, kaip Įsi vaizduojate?" ... Iš tų kalbų, iš tų atsakymų galima susidaryti šiokį toki vaizdą apie abiturien tų pasirengimą studijoms, apie pasirinkimo brandumą. žurnalistika vilioja ne vieną Vis didėja konkursai, auga no rinčių studijuoti skaičius, nieko nebebaido Ir kūrybiniai Išbandy mai. Ir Išties, žurnalisto darbas — Įdomus, nemonotoniškas. ten ka daug važinėti, bendrauti su žmonėmis, tuo pačiu — tai daug fizinių ir dvasinių Jėgų reika laujanti veikla, negailestingai išplėšianti žmogų iš jo asmeninio gyvenimo. panardinanti 1 kitų rūpesčius ir problemas O ką apie tai mano vaikinai ir mergi nos. atvirų durų dieną vos til pę dviejose žurnalistikos kated ros auditorijose. kur su Jais kalbėjosi spaudos žurnalistikos katedros vedėjas doc. B Raguo tis ir doc. L. V. Želmantas? — Kodėl Jus traukia žurnalis tika? — klausiame Ignalinos I
Nagrinėti aktualūs persitvarky mo laikotarpio liaudies kontrolės uždaviniai.
„T. S." inf.
ORATORIŲ KONKURSAS! * Universiteto Jaunojo lekto riaus mokykla skelbia studentųoratorių konkursą. Konkurso tikslas — gerinti studentų-lektorių paruošimą die giant jiems praktinius paskaitinės propagandos įgūdžius, išaiš kinti geriausius jaunuosius lek torius, aktyvinti jų dalyvavimą paskaitiniame darbe. Konkurso sąlygos ir vertinimo kriterijai: * konkursas įvyks š. m. balandio 9 dieną (ketvirtadieni) 17 vai. Universitete, filologijos fakultete, 81-je auditorijoje. Konkurse gali dalyvauti visi studentai, išklausę teorinį Jauno jo lektoriaus mokyklos paskaitų kursą. Konkurso metu jums rei kės pasakyti viešą kalbą iš anks to pasirinktu klausimu. Kalbos laikas — 10 minučių. Sa vo forma kalba turės būti sa koma laisvai, be konspekto, ga lima kalbėti lietuviškai arba ru siškai. Pageidautina, jog konkursantai naudotųsi iš anksto pa ruoštomis schemomis, diagramo mis, skaidrėmis ir pan. Jaunųjų oratorių konkurso vertinimo komisiją sudarys trys asmenys: .respublikinės „Žinijos" draugijos paskaitinės propagan dos metodinės komisijos narys ch. m. k. J. Butkevičius, JLM lektorius, doc. J. Balkevičius, JLM vadolvė L. Perminienė. Pagrindiniai konkurse pasaky tos kalbos vertinimo kriterijai: * paskaitos struktūra, turinin gumas, logiškumas, emocionalu mas, lektoriaus kontaktas su auditorija, oratoriaus kalbos kul tūra (kirčiavimas, intonacija, pauzės, gestai ir ,t. t.), vaizdinių priemonių naudojimas. * Geriausieji studentai-oratoriai bus apdovanoti. ORGANIZACINIS KOMITETAS
vid. mokyklos abiturientą Remi gijų Kazllionl. — Tai gana romantiška spe cialybė, perspektyvoje — daug kelionių... Prislpažlnsime, toks atsaky mas mums kėlė šypseną. Ir vė liau dažno paklausto kai. boję skambėjo romantikos ir kelionių po margą pasaulį ilge sio gaidos. Neskubėkim daryti kategoriškų išvadų. Jie dar la bai jauni ir labai nepatyrę O tikras supratimas apie specialy bę ateina su patirtimi, dirbant, rašant, bendraujant su žurnalis tikoje triūsiančiais žmonėmis. — Bendradarbiauju mūsų ra jono laikraštyje „Nauja vaga“, — tęsia Remigijus. Rašau dau giausiai moksleiviško gyvenimo, kultūros temomis. Iš mėgiamų žurnalistų galėčiau paminėti Vi to Lingio vardą. Jis rašo aktua liomis mūsų gyvenimo temomis, nevengdamas skaudžių, proble miškų klausimu. įliedamas l ra šinius savo subjektyvų vertini mą. Eglė Sillūtė iš Alytaus 8 vid. mokyklos mano, kad žurnalistas turi būti labai komunikabilus žmo gus, neblogas psichologas. Eglei, kaip ir daugeliui, patinka bend
(nukelta Į 2 psl.)
KAS ATVERS ALMA MATER DURIS?
1 Tarybini* studentas
GRUPĖS VAIDMUO TSKP XXVII suvažiavime buvo pabrėžta, kad būtina geriau ren gti specialistus liaudies ūkiui, iš ugdyti asmenybę, patriotę, kuris būtų tikras šeimininkas, kovoto jas, o ne pasyvus stebėtojas. Uždaviniai dideli ir aiškūs. Norint juos įgyvendinti daug reikės padirbėti ir komjaunimo komitetui, ir prof. biurui, ir mokymo, auklėjimo ko misijai, o ypač patiems studen tams — akademinei grupei. Ge rinant žinių jsisavinimę jos vaid muo pats didžiausias. Jei kiek vienoje grupėje bus sudaryta reiklumo atmosfera — tai da rys efektyvų auklėjamoj poveikį kiekvieno grupės nario moky muisi, įsitikinimams, elgesiui. Žymiu mastu grupės drausmė, pažiūra j studijas priklauso nuo seniūno. Neužtenka, kad seniū
NERAMUS BENDRABUTYJE VAKARAI Dažnai vėlai vakare bendrabu čiuose galima pamatyti vaikštinė jančius Universiteto operatyvinės grupės narius. Galbūt nustebsite — kokie nusižengimai bendrabu čiuose, kuriuose gyvena Univer siteto studentai! Deja... Per pus metį, nuo mokslo metų pradžios, surengta 30 reidų, už alkoholinių gėrimų vartojimų bendrabučiuose Universiteto profsąjungos komi teto buitinei komisijai perduoti svarstyti 53 studentai. Tokia sta tistika, o už šių skaičių slypi dar bas: bemiegės naktys, aiškinima sis su pažeidėjais, iki pusiaunak čio užsibuvusių svečių išprašy mas. Ypač dideli mėgėjai sve čiuotis iki pirmos, kartais ir iki antros valandos nakties — VISI studentai. Kad tik svečiuotųsi... Štai kovo 4 d. istorijos fakulteto bendrabutyje Nr. 16 1403 kam baryje girtavo du VISI studentai, du VVPI studentai ir biblioteki ninkystės spec. III k. studentės J. Sadauskaitė, R. Tamulytė, J. Gas parą vičiūtė. Sausio 1S d. svečias „pavaišino" alumi Ir medicinos fakulteto pirmakurses A. Danile vičiūtę ir A. Siurnaitę. Tokių pavyzdžių galima būtų pateikti ir daugiau. Visi šie pa žeidimai padaryti po 23 vai., kai bendrabutyje jau nebeturėtų būti pašalinių asmenų. Nekalbant apie tai, kad priiminėjantys svečius turi laikytis bendrabučio tvarkos taisyklių, daugiau dirbti galėtų ir bendrabučių buities komisijos, „Komjaunimo prožektoriaus" postai. Deja, kol kas jie nedžiu gina. Daug netvarkos GF bendrabu tyje. Iki žiemos sesijos pradžios dauguma gyventojų net nepaži nojo bendrabučio tarybos pirmi ninko! Vaizdinės agitacijos prak tiškai irgi jokios nebuvo. Vis ti- į kėjomės, kad reikalai pagerės, nebeliks geriančiųjų, rūkančių laiptinėse. Apie tai kalbėta ir su komjaunimo komiteto sekretoriu mi (beje, gyvenančiu bendrabu tyje). ir su pačiu tarybos pirmi ninku. Deja... vasario 17 d. naktį S4 kambaryje gėrė A. Rudaitis — bendrabučio tarybos pirminin kas, V. Rinkevičius — fakulteto komjaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas ir dar 7 kur so draugai. Kambario durų jie neatidarė, teko žadinti komendantę ir prašyti rakto dublikato, pirmi vaikinų žodžiai, Įėjus ope ratyvinės grupės nariams į kam barį: „Kokių jūs turite teisę po 24 valandos įeiti į bendrabutį ir į kambarį!" Asmens dokumentus jie pateikė tik atvykus milicijos pareigūnams. Beje, tai jau ne pirmas atvejis, kai gamti ninkai nepaklūsta operatyvinės grupės narių reikalavimams. Mū sų nuomone, bendrabučio gyve nimo reikalams didesnį dėmesį turėtų skirti ne vien tik studentų visuomeninės organizacijos, bet ir partinis biuras. Juk problemų, kaip matyti, yra, ir labai rimtų.
Gintas MANIUSIS VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas
nas būtų dalykiškas ir veiklus. Kadaise V. Leninas kadrus ver tinti siūlė pagal sąžiningumų, po litinę pozicijų, dalyko išmanymų. Kaip matote, pirmiausia paminė tas sęžiningumas. Sąžiningas, principingas, reiklus sau ir gru pės draugams seniūnas tikrai tu rės autoritetų. Tuomet gerės pas kaitų ir pratybų lankomumas, tai didele dalimi atsilieps ir pa žangumui. Neretai studentas vos vos tre jetais išlaiko sesijos egzaminus, bet jis jau laikomas pažangiu, nes skolų neturi. Kitas mokosi vien penketais, — jis taip pat pažangus. Abu pažangūs, tačiau žinios nelygios. Negalima apsi riboti vien šimtaprocentinio pa žangumo siekimu. Tai neatsklei džia tikrosios padėties. Neretai po šimtaprocentiniu pažangumu slepiasi trejetukininkai — viduti niokai. Jų žinių kokybė negali patenkinti šiandieniniam specia listui keliamų reikalavimų. Daugelio akademinių grupių komjaunimo susirinkimuose svars
tomi tik nepažangūs, turintys skolų studentai, o trejetukininkų mokymasis negauna deramo įver tinimo, jie praktiškai nesvarstomi. Tai didelis akademinių grupių komjaunimo organizacijų veik los trūkumas. Suformavus princi pingų požiūrį į mokymusi aka deminėse grupėse būtų galima pasiekti žymiai geresnių rezulta tų nei tiet kurie pasiekiami ski riant komjaunimo komiteto ar mokymo-auklėjimo komisijos nuo baudas. Neigiama draugų reakci ja neretai būna už jas žymiai svaresnė. Didelę įtakų skatinant akade minės grupės aktyvumų daro teisingai organizuota mokymoauklėjimo komisijos veikla, sie ninė spauda ir vaizdinė agitaci ja . Visa tai ne tik veikia mokymosi rezultatus, bet įgalina plėsti ir studentų savivaldų, aka deminės grupės teises.
(atkelta iš 1 psl.)
argumentuotus apmąstymus apie pasirinktą profesiją Užkalbino me med seserį A. Negulovą iš Nidos. — Aš norėčiau pasirinkti gy domąją mediciną Keletą metų dirbau ligoninėje, tad manau, kad turėjau galimybę patikrinti savo sugebėjimus bei charakte rio savybes, artimiau susipažin ti su nelengvu ir milžiniškos atsakomybės reikalaujančiu me diko darbu. Teko susidurti ir su negatyviais reiškiniais, kurie ne taip jau retai pasitaiko, ir toli gražu nekelia gydytojo autorite to. Aš ateityje savo darbu norė čiau prisidėti prie to, kad tai būtų atitaisyta. — Gydytojas, mano manymu. — sako J. Bartllngas, — tai visų pirma psichologas, mokantis su prasti ir Išklaustyti savo pacien tą. Jis turi būti geras savo sri ties specialistas, domėtis naujau sia literatūra šiais klausimais, mokėti pritaikyti naujausius
rauti su žmonėmis, JI mano, kad turi pakankamai realų suprati mą apie žurnalisto darbą, ku ris pradėjo formuotis susitiki muose su garsiais mūsų respub likos žurnalistais. „Komjaunimo tiesos“ Jaunųjų korespondentų universitete. Merginą labiausiai domina kultūros klausimai. (Ga lima pastebėti, kad, manantys pasirinkti žurnalisto profesiją, dažniausiai nori rašyti apie li teratūrą bei meną, o mūsų pe riodinei spaudai labai reikalin gi žurnalistai, kvalifikuotai nu šviečiantys ekonomikos, ideolo gijos bei žemės ūkio klausimus. Ir čia Jau reikėtų atsižvelgti ne tik t asmeninius rašančiojo no rus, bet ir j platesnius visuo menės poreikius.) Žurnalistikos katedrų dėstytojai dažnai pabrė žta neginčijamą tiesą, kad žur nalistika — vyriška profesija Tuo tarpu tarp gausaus būrio
Rimantas STUKAS Medicinos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius
NETEKUS DĖSTYTOJOS 1987 m. kovo 23 d. prancūzų kalbos katedrą pasiekė skaudi žinia: staiga mirė Irina Karsavi na, Ilgą laiką buvusi katedros nare, puikia dėstytoja. I. Karsavina gimė 1906 m. gruodžio 23 d. Peterburge, įžy maus istoriko L. Karsavino šei moje. 1945 m. pradėjusi dirbti Vil niaus V. Kapsuko universitete, iš karto patraukė kolegas ir stu dentus erudicija, puikiu prancū zų ir anglų kalbų mokėjimu, gy vu mąstymu. Nuo 1956 m. I. Karsavina dėstė anglų Ir prancū zų kalbos leksiką, gramatiką ir stilistiką vyresniųjų kursų stu dentams, vadovavo kursiniams ir diplominiams darbams. 1960 m. redagavo 8. Piesarsko ir B. Svecevlčiaus Uetuvlų-anglų kalbų žodyną, 1962 m., bendradarbiau
pareiškė. norą būti mokytoju. Jų nuomone, studijos Universitete duoda gerą humanitarini išsi lavinimą, padeda suformuoti platesni suvokimą apie literatū rą, kalbą ir jos problemas. Šiauliškis Lalsvidas Bartasevi čius norėtų būti anglų kalbos mokytoju. Jam patinka bendrau ti su valkais, perduoti savo ži nlas bei patyrimą Mokytojas ir Laisvido brolis, kuris buvo at vykęs kartu su juo, Alytaus 9 vld. mok abiturien tė Ingrida Valvadaltė norėtų stujuoti rusų kalbą. Šiam pasirin kimui didelės Įtakos turėjo ma ma, įskiepijusi meilę rusų lite ratūrai. Paklausta, kaip įi ruošiasi stojamiesiems egzaminams. 1. Vaivadaitė papasakojo. Jog daug skaito, lanko rusų kalbos būreli, domisi naujausiais rusų tarybinės literatūros kūriniais. Su busimaisiais ruslstais kalbė josi rusų literatūros katedros vedėja prof E. Cervinskienė ir
KAS ATVERS ALMA MATER DURIS? merginų, atvykusių Į atvirų du rų dienas, šmėkščiojo tik vienas kitas vaikino veidas. . Vienas iš būsimų stojančiųjų — Juras Jankevičius iš Kauno 7 vld. mok.: — j žurnalistiką noriu stoti dėl fotografijos, lankau mokslei vių fotoklubo prie Fotomeno draugijos užsiėmimus. Mano nuotraukas publikavo „Kauno tiesa“ Mūsų respublikoje yra visa eilė fotomenininkų, kuriais aš žaviuosi: A. Sutkus. A. Maci jauskas, R Požerskls, R. Juškelis ir kt. Manau, kad mūsų laikraščių nuotraukos yra ir prasto turinio, ir prastos kokybės. Aš norėčiau ateityje prisidėti prie to, kad Jos taptų kur kas geresnėmis. Manau, kad žurnalistas turėtų būti labai Jautrus ir pastabus, kad galėtų įsigilinti I žmogų, su prasti Jo problemas. Bene gausiausias buvo norin čių studijuoti medicinos fakulte te būrys. Pastebėjome. kad auditorijoje vyravo rimta nuotaika, susikaupimas. Ir tur būt iš šių žmonių mes išgirdo me konkrečiausius ir labiausiai
KAIP PAVYKS EKSPERIMENTAS? „Persitvarkymas“ — šį žeriį mes kiekvieną dieną perskaitome laikraščiuose, girdime per televi ziją, radiją. Ką daryti, kad šis skambus žodis neliktų vien po pieriuose ir kalbose? Aišku, pra dėti persitvarkyti tikrąja žodžio prasme. Ir pirmiausia nuo savęs. Juk visuomenei reikalingi mąs tantys, kūrybingi, neabejingi tam. kas vyksta aplinkui, žmonės. Jaučiame, kad visų pirma akys atsigręžia į mus, būsimus specia listus, ateities kūrėjus, komjau nuolius. Atėjo laikas, kada žodžiai turi tapti darbais. Ir kas. jeigu ne komjaunuolis (turi žengti visų gražių sumanymų priešaky? Ar komjaunuolis pateisina savo var dą? Ką daryti, kad iš komjauni mo būtų išstumtas abejingumas, formalizmas kad jaunas žmogus norėtų veikti, organizuoti? Ką daryti kad visa tai taptų mūsų gyvenimu o ne butų tarsi kaž-
mokslo pasiekimus savo darbe. Mediciną noriu studijuoti, eida mas savo senelio bei tėvo pėdo mis. Na. o ką gi mano apie savo valkų pasirinkimą tėvai? Drąsiai galima teigti, kad visų tėvų bendras noras — matyti savo valkus dorais ir sąžiningais žmonėmis. Medicinos fakulteto vadovy bė supažindino atvykusius su priėmimo sąlygomis, kurios ga na nelengvos — tik 20 procentų visų vietų yra skiriama lais vam. priėmimui. Visos kitos — asmenims, turintiems Įstaigų, kolūkių siuntimus, atitarnavu siems Tarybinėje Armijoje, tu Tintiems darbo stažą. Tokiu bū du Į medicinos fakultetą pateks žmonės, turintys praktinį paty rimą, geriau suvokiantys savo būsimą darbą. Kovo 26 d. atvirų durų diena vyko ir filologijos fakulte te, kur stojantiesiems buvo kal bama alpę lietuvių, rusų bei už sienio kalbų bei literatūros spe cialybes. Daugelis baigusių filo logijos fakultetą turės dirbti pe dagogo darbą. Ir džiugu, kad dažnas paklaustas kaip tik ir
rusų kalbos katedros vedėja prof. L. Sudavlčienė. Buvo pa brėžta, kad visų pirma reikia gerai apsvarstyti savo pasirin kimą. paklausti savęs ar tikrai myli filologiją, kalbą. Filologo misija kilni, bet nelengva. Čia neužtenka vien pomėgio skaityti, reikia mokėti tai daryti, pratin tis analizuoti, nagrinėti kūrini. Šių įgūdžių būsimiejl filologai ir turės Įgyti Universitete. Taip pat buvo apibūdintas dėstomų daly kų ratas, studentų savarankiško darbo vaidmuo. Galima pasakyti daug gražių žodžių apie pasirinktą specialy bę Teko išgirsti įvairių nuomo nių, daugiau ar mažiau bran džių, daugiau ar mažiau moty vuotų O buvo ir tokių žmonių, kurie dar nežinojo, nei kur stos, nei ką norėtų studijuoti Atvyko tik šiaip sau, — apsižvalgyti. Na ką gi , išsirinkti savąjį kelią — iš tiesų nelengvas uždavinys. Vis dėlto norisi tikėti, kad sto jantieji pasirinks specialybes pagal savo pomėgi, sugebėjimus, ir visuomenės poreikius.
kam 'kitam reikalinga dėl pliuso 'popieriuje? Nuo gruodžio mėnesio mūsų fakultete vyksta pavyzdinės VPP valandėlės konkursas. Komi sijos nariams stebint mūsų gru pė bandė rasti atsakymą į dau gelį iškilusių klausimų. Pamąsty ti buvo apie ką. Neatsirado nė vieno patenkinto komjaunuoliš ku gyvenimu. Grupės sekretorė Živilė Keršytė išlkėlė klausimą: „Ar ne per lengvai priimamas jaunuolis lį komjaunimą?" Ar vydas Grigas bandė iššaukti dis kusiją, iškėlęs klausimą „Ar iš viso reikalingas komjaunimas?" Iš dalies pavyko. Ne vienas gy nė savo nuomonę. Tylinčių, be abejo, buvo. Juk net neverta galvoti, kad taip iš karto gali ma prakalbinti visus, kai mes daugiau įpratę tylėti. O vis dėl to, nuo ko pradėti, kad gyventi pasidarytų įdomu ir nereiktų de juoti, jog komjaunimo aktyvas nesugeba dirbti. Teisingai paste bėjo Audronė Lukšytė, kad pra dėti persitvarkyti reikia nuo pa ties savęs, nuo grupės, nuo ma žo kolektyvo. O tada įvyktų po kyčių visoje komjaunimo organi zacijoje. Kalbėjomės nuoširdžiai. Jolan ta j klausimą „Kodėl taip pasy viai j viską reaguojame?" prisipa žino, jog paprasčiausiai tingime. Pasipylė priekaištai, kad at-
sakingi už vieną ar ki tą darbą skiriami pagal sąrašą, kad neatsižvelgiama į mūsų norus ir sugebėjimus, kad popierizmas tiktai trukdo. Neiš kentė net komisijos nariai. Tre čiakursis Sigitas Nausėdas davė pavyzdį, kaip fizikai bando sprę sti „popierizmo" klausimą. Pasi rodo, fizikai „popierizmą" pa naikino, o kas savaitę per de šimt minučių atsiskaito už tai, ką padarė, bet tik — ką padarė, o ne ką turėjo padaryti. Reikėjo ir mums'pagaliau kaž ką nuspręsti. Arvydas pasiūlė padaryti eksperimentą: atsisakyti pareigų, aišku, palikti sekretorių ir pavaduotojus ir rimtai pagal voti. Juk kiekvienas žinome sa vo sugebėjimus ir jais galime praturtinti, praskaidrinti savo grupės gyvenimą. Tai augi ne geriau daryti tai. kas mums ge rai žinoma, o ne kas per prie vartą primesta? „Nuimame" vi sus sektorius iki gegužės mėn. Kilo tam tikrų nesutarimų. Ir vis dėlto eksperimentą vykdysi me. Kaip, mums tai pavyks — neaišku. Ar prabils komjaunuoliš ka sąžinė, ar toliau sėdėsime abejingi, rankas sudėję ir dėl to kaltinsime kitus? Jei nepavyks — blogiau nebus. Bandysime ieš koti kitų būdų, kitų kelių. Zita STANIKAITĖ PEF U k. studentė
Eva GIRŠAITĖ, Ingrida SEMAŠKAITĖ
dama su S. Kalriukštyte-Račkausklene, sudarė lietuvių-pran cūzų kalbų žodyną. Nuo 1967 m. rugsėjo mėnesio išėjo j pensiją, bet ir tada jos namai liko traukos centras ka tedros dėstytojams. Irina Lvovna buvo lyg neoficialu katedros konsultantė, dosniai dalijusi mokslo ir prisiminimų lobius.
Irina Karsavina parengė daug romanistų, dabar išsisklaidžiusių po respubliką. Didelė jų grupė dirba Vilniuje. Didžioji dalis prancūzų kalbos katedros dėsty tojų — buvę L KarsavĮnos studentai. Kol gyvi jos mokiniai, gyvuos ir atminimas apie ją — nuostabų žmogų, neeilinę asme nybę, nepakartojamą dėstytoją. Prancūzų kalbos katedra
GAILA, PRALEIDŽIAME PROGAS VVU studentų profsąjungos komiteto visuomeninių kontrolie rių komisija kovo 13 d. surengė konferencijų, kurioje buvo nagri nėjamas bendrabučių Nr. 11 ir Nr. 14 bufetų darbas. Tokion' konferencijom visų pirma turi bū ti suinteresuoti patys studentai Apie konferencijų buvo pranešta visų aplinkinių bendrabučių pir mininkams, tačiau savo atstovus atsiuntė tik 13 ir 14 bendrabu čiai. O kur kiti? Gaila, kad pra leidžiame progas, kada galima susitikti su atsakingais darbuoto jais, pareikšti savo nuomonę. O į konferencijų atvyko valgyklų susivienijimo „Studentai" direk torės pavaduotoja L Stanevičie nė, bufetininkės, 14 bendrabučio komendante bei studentų prof komiteto visuomeninių kontrolie rių komisijos atstovai. Pasisakiu sieji pažymėjo tokias negeroves. 14 bendrabučio bufete siauras asortimentas, trūksta virtų daržo vių, mišrainių, kulinarijos pusga minių, pieno. Valgyklų susivieni jimo „Studentai" direktorės pa vaduotoja J. Stanevičienė atsakė į studentų klausimus. Konferenci ja nutarė nuolat pilnai aprūpinti bufetus pagal patvirtintu asorti mentą, organizuoti pusgaminių pristatymų pagal studentų išanks finius užsakymus (užsakymų sųsiuvinys bus pas bufetininkę), pa gerinti bufeto interjerų, už tai atsakinga ir pati bendrabučio komendante bei taryba. Konferencija buvo naudinga abiem dalyvavusiom pusėm. Pageidavimus ir pasiūlymus to kioms konferencijoms galima pa teikti raštu arba žodžiu fakulte tų profbiurų pirmininkams. S. GRI5KONIS Visuomeninių kontrolierių komisijos pirmininkas
MŪSŲ LIKIMASMŪSŲ RANKOSE Kokie seni ir aiškūs, liek daug kartų, dar nuo mokyklos laikų girdėti žodžiai. Bet ar su prasti jie? Kažin, sakau, kai dažnai pas kaitų metu matau bereikšmius, snaudžiančius veidus, kai stebiu kai kuriuos dūsaujančius, lau kiančius ir nesulaukiančius pert raukos, studentus. Dažnai Ir pats negalvodamas, kvantinę mechaniką iškelti | ka vos puodelį, o filosofijos semina rų į naujų, dar nematytų filmą Ir tik gerokai vėliau supranti, kad apgavai tik pats save. Apsi dairai, o čia, žiūrėk, jau ir sesi ja prasideda. Ir vėl bemiegės naktys, kažkada pamestų trupi nių rankiojlmas. Bet ar suspėsi surinkti viskų? Juk ne visi mes fenomenai. Todėl taip Ir velkiesi ilgos Alma Mater studentų virti nės gale, jausdamas sąžinės grau žimų. Be to, aiškiai suprasdamas, tačiau nenorėdamas sau prisipa žinti, kad vis tik tavo likimas — tavo rankose. Eglė SAVICIŪTE Chemijos fak., H k
3 Tarybini* studentą*
TSRS valstybinis plano komi kas TSRS aukštojo ir speclaiiolo’vidurinio mokslo minlsteri- TSRS valstybinis darbo ir sodillnlų klausimų komitetą^ sudM-ine su TSRS teisingumo miSja, 1980 m liepos 22 d. patvirtino Jaunųjų specialistų, baigiančių aukštąsias ir specia liąsias vidurines mokymo ištai gas tarprespublikinio, tarpžiny binio ir personalinio skirstymo nuostatus. __ Darbo jauniesiems spectaRstams sutelkimas planine tvarka _ TSRS piliečių teisės i darbą, ■ tvirtintos TSRS Konstitucijoje, užtikrinimo garantija. Jaunojo specialisto darbas pagal paskyri mą - Jo pilietinė pareiga. Aukotosios ir specialiosios vi durinės mokyklos auklėtinis, baigęs visą mokymo kursą ir apgynęs diplomini projektą, (dar bą), iSlaikęs valstybinius egza minus ir personalinio skirsgymo komisijos pasiųstas į darbą, tre jus metus po mokymo įstaigos baigimo laikomas jaunuoju spe cialistu. Jaunieji specialistai pri valo dirbti sutinkamai su komi sijos paskyrimu ir ministerijos, žinybos siuntimu ne mažiau kaip trejls metus (išskyrus tuos spe cialistus, kuriems TSRS vyriau sybės nutarimais nustatyti kiti terminai). 1 trejų metų terminą įskaitomas buvimo TSRS Gink luotosiose Pajėgose laikotarpis, stažuotė. Personalinio skirstymo komi sija, skirdama jaunuosius spe cialistus j darbą, turi atsižvelgti j specialybę ir kvalifikaciją, įgy tą mokymo ištaigoje. Jaunieji specialistai — I ir II grupės invalidai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, skiriami dirbti jų šeimos nuolatinėje gyvenamo joje vietovėje arba jų sutikimu j vieną komisijos pasiūlytų vietų. Jaunieji specialistai, turintys tėvus — I ir II grupės invalidus — nesant šeimoje kitų darbingų šeimos narių, skiriami dirbti jų prašymu nuolatinėje tėvų gyve namojoje vietovėje. launosioms specialistėms — nėščioms moterims, žindančioms motinoms ar turinčioms vaikų iki vlenerių metų, — darbas su teikiamas jų prašymu šeimos (vyro, tėvų) nuolatinėje gyvena mojoje vietovėje. Jaunieji specialistai, gavusieji įmonės stipendiją, skirstant siun čiami dirbti į ta pačią įmonę, o pastarosios sutikimu — ir j ki tas įmones. Galimybė savarankiškai įsidar binti jauniesiems specialistams gali būti duota tik išimtinais at vejais, tai patvirtinant atitinka mais dokumentais. Suinteresuota šalis, nesutikda ma su komisijos sprendimu, turi teisę per 10 dienų patekti mi-
MINTYS PO PASKAITOS APIE NARKOMANIJJĮ Kovo 26 dieną medicinos falulltete įvykusioje paskaitoje farfakologas V. Lapinskas nušvietė narkomanijos plitimo priežastis. Jos esmę. Narkomanija — opi nūdienos problema. Remiantis Paskaita ir kitais šaltiniais ban dome samprotauti šia tema.
JAUNŲJŲ SPECIALISTŲ TEISES IR PAREIGOS nisterijai ar žinybai, kuriai pa valdi mokymo įstaiga, motyvuo tą nesutikimą. Diplomas, pažymėjimas apie siuntimą j darbą ir piniginės lė šos įteikiami jaunajam specialis tui ne vėliau, kaip per penkias dienas po mokymo įstaigos bai gimo. įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams draudžiama trejls me tus atleisti iš darbo jaunuosius specialistus be ministerijos ar žinybos, kurioms pavaldi įmo nė, sutikimo. Išskyrus kai ku riuos atvejus, pavyzdžiui: Jauno jo specialisto Išvykimas pas tė vus — I ir II grupės invalidus — nesant kitų darbingų šeimos na rių; Invalidumo (I ir II grupės) nustatymas jaunajam specialis tui. Nutraukiant darbo sutartį su Jaunaisiais specialistais dėl tų svarbių priežasčių, įmonės vadovas per 10 dienų praneša apie tai ministerijai, žinybai, at
siuntusiai jaunąjį specialistą į darbą. Jeigu jaunasis specialistas dėl kokių nors priežasčių negali būti panaudotas įmonėje, Į kurią jis paskirtas, arba įmonė nevyk do darbo sutarties sąlygų, už fiksuotų pažymėjime apie siunti mą į darbą, ministerija, žinyba, kurių žinioje yra ta įmonė, pri valo sutelkti jaunajam specia listui savo sistemoje kitą darbą, arba jo sutikimu pasiųsti Jį per kėlimo tvarka į darbą kitos mi nisterijos, žinybos sistemoje, su derinus su ta ministerija, žiny ba. Jaunieji specialistai, kurių darbo laikas po mokymo įstai gos baigimo ir tarnybos TSRS Ginkluotosiose Pajėgose mažesnis, negu treji metai, privalo po pa leidimo atsargon grįžti dirbti į tą įmonę, kur JI® buvo paskirti. Tie jaunieji specialistai ne vė liau, kaip trys mėnesiai prieš
NORS RATAI KETURI ..Nosies nenusibalnojęs — dviračių važiuoti neišmoksi“ — porina nelabai sena liaudies išmlntls. Visai kas kita, kai kalbama apie važiavimą automobiliu Dar negirdėjom. kad dviratininkas
šių metų sausio 1 dienos Kinta laikui bėgant taisyklės. Antai, prieš dvidešimt su viršum metų jose buvo punktas, kad vairuotojas važiuodamas transPorto priemone būtinai turi dė-
* Praktinio vairavimo ras Ričardas GASIONIS.
padarytų didesnę eismo nelaimę, o skaudžių nelaimių dėl valruo tojų kaltės pasitaiko gan daž nai. Nuo vairuotojų parengimo, jų drausmės ir atsakomybės pri klauso eismo saugumas mūsų keliuose. Visa tai puikiai su pranta Universiteto vairuotojų rengimo kursų kelių eismo tai syklių dėstytojas Pranas Elzbu tas. Kaip ir visuose moksluose, taip ir mokant vairuotojus, vis kas prasideda nuo teorijos. Tos teorijos nelabai daug - plonelytė kelių eismo taisyklių kny gelė. Tačiau ne visiems vienodai gerai sekasi šj kietą riešutėli krimsti. Gerokai paprakaituoti tenka Ir solidžiam docentui. Ir Jaunam studentėliui, kol eis mo abėcėlė tampa suprantama bei aiški. Dabar vairuotojai mo kosi pagal papildytas kelių eis mo taisykles, kurios galioja nuo
* Pranas ELZBUTAS
(centre)aišklna variklio sandarą.
a’ pasigendama dvasinio bl° nuoširdumo. ..Paviršutiniš1 skuboto ir kartu pernelyg
mpto bendravimo sąlygomis 'dividas nenoromis atriboja sa-
ir izoliuotam. ..KAIPO" BEIEŠKANT
j I I
idien atsiranda nemažai žmo'• turinčių potraukį narkotins, toksinėms medžiagoms. V.
■
Pinskas išskyrė
7 priežastis.
* Praktinio vairavimo meistras su mokine Božena SARLYS.
dėl kurių imta vartoti narkoti kus ar jų pakaitalus. Nei 60% pirmąkart „paragavo" narkotikų iš smalsumo. Kiti - vardan pri klausomybės tam tikrai socialinei grupei, įtvirtinimo dar kiti — norėdami išreikšti savo neprik lausomybę; ieškodami kažko naujo, nepatirto malonaus; ma nydami gausią tam tikrą stimulą kūrybai, įkvėpimui; siekdami ra
nlmo jauniesiems specialistams. Jauniesiems specialistams, pa siųstiems į darbą po mokymo įstaigos baigimo, duodamos mė nesio trukmės atostogos nepri klausomai nuo to. kada jie turė jo paskutines atostogas mokymo įstaigoje. Už atostogų laiką jau niesiems speclallstams-stlpendininkams Išmokama mėnesinės stipendijos dydžio pašalpa orga nizacijos, į kurią jie siunčiami dirbti, sąskaita. Siunčiant skirstymo tvarka į darbą jaunuosius specialistus, kai tai susiję su vykimu į kitą vietovę (kitą gyvenamąją vieto vę pagal esamą administracinį teritorinį susiskirstymą), moka ma; jaunojo specialisto ir jo šei mos narių kelpinigiai, turto pervežimo Išlaidos; dienpinigiai už kiekvieną kelionėje praleistą dieną; vienkartinė pašalpa Jau najam specialistui ir kiekvienam perslkeliančiam jo šeimos na riui; darbo užmokestis už ruoši mąsi į kelionę ir įsikurdlnlmo laiką, bet ne daugiau kaip už 6 d., taip pat už kelionėje Išbū tą laiką (TSRS Ministrų “Tarybos 1981 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 677). Jaunieji specialistai įgyja teisę gauti gyvenamąsias patalpas be eilės. Jeigu jie pagal paskyrimą išvyksta į kitą gyvenamąją vie tovę. Ar paskyrimo vieta sutam pa su jaunojo specialisto nuola tinio gyvenimo vieta, nustatoma lyginant paskyrimo vietą su ta vietove, kurioje šis asmuo nuo lat gyveno ir turėjo teisę į gy venamąjį plotą, o ne su moky mosi vieta. Pavyzdžiui, abituri entas atvyko iš Klaipėdos studi juoti į Vilnių. Jei po mokslo bai gimo jis bus paskirtas dirbti Klaipėdoje, tai lengvatų, kaip jaunasis specialistas, aprūpinant gyvenamuoju plotu, neturės (žr.: Pakalniškis V., Rasimavlčlus P., Sinkevičius J. Teisė Į gyvenamą jį plotą. — V„ 1986, p. 19). Ap rūpinimas bendrabučiu po to, kai jaunasis specialistas buvo įrašytas į eilę lengvatinėmis są lygomis, negali būti pagrindu išbraukti jį iš tos eilės (žr. ten pat. p. 19). Jaunieji specialistai, gyvenan tys bendrabučiuose, taip pat gy venantys pas tėvus, jei ten gy venamojo ploto kiekvienam šei mos nariui tenka 5 kv. metrai bei atsisakę nuo suteik tos vietos bendrabutyje, įtraukiami į gyvenamųjų patal pų sutelkimo eilę bendrąja tvar ka. Antanas DAMBRAUSKAS TF docentas
KAM MUMS REIKIA PAŽINTI VARVEKLI
Mokslo ir technikos revoliuci ja į mūsų gyvenimą įneša vis ■augiau dinamiškumo, intensyvu mo. Žmogus tampa betarpišku kugelio įvykių dalyviu. Todėl susidaro daug naujų, sudėtingų gyvenimo situacijų, pasirenkant vertybes ir priimant atsakomybę iiz savo veiklos ir elgesio paseknes. Didėjantys civilizacijos temPa! žymiai paspartina psichologi1 krūvį, paveikia žmonių savi1.u 3 į elgesį. Susidaro daugiau negu .kokybinis“ ^ravimas, kur dažniau.
’ka. Susidaro realios sąlygos ■aj '°gui, plačiai įtrauktam į benI rav‘m4. kartu pasijusti vieni-
meist
vėti kepurę su snapeliu . . Pas kutinieji taisyklių pakeitimai sie kia užtikrinti visų eismo daly vių pagarbą vieni kitiems, eis mo saugumą, padidinti važiavi mo greiti. Išmokus kelių ženklus, šviesoforų bei reguliuotojų sig nalus, dar reikia išnagrinėti šimtus sudėtingiausių situacijų, tik tada galima sėsti prie auto mobilio vairo Pirmieji šimtai metrų patys sunkiausi, nors va-
dabartinė žmogaus situacija
0 Psichiką nuo perkrovimų niocijų slopinimu, šabloniškomis ■ akcijomis, standartiniais vertiI ’lmais" — teigia prof. A, Tita-
paleidžiant Juos į atsargą, pri valo raštu pranešti atitinkamai ministerijai ar žinybai tarnybos laiko pabaigą, įmonės, į kurią jie buvo paskirti. pavadinimą. Ministerija, žinyba per 15 dienų turi Išspręsti klausimą dėl dar bo sutelkimo įmonėse šiems jau niesiems specialistams. Parei gos privalo būti ne žemesnės už tas, kurias jie ėjo Iki karinės tarnybos. į tarnybos vietą turi būti išsiunčiamas pažymėjimas (forma Nr. 2). Jauniesiems specialistams, ku rie pagal personalinio skirsty mo planą buvo nukreipti TSRS Gynybos ministerijos žinion tar nauti karininkais, suteikiama ga limybė, pasibaigus tarnybos TSRS Ginkluotosiose Pajėgose laikui, įsidarbinti savo nuožiūra. Ministerijos, žinybos, aukštosios ir specialiosios vidurinės mokyk los privalo teikti paramą besi kreipiantiems į jas dėl įsidarbl-
Francas
AUGUSTINOVSKIS
mybės. atsipalaidavimo — norė dami išvengti nemalonių pojū čių. Pasitaiko atvejų, kai tam pama narkomanais ir dėl gydy tojų klaidų. O jaunimas ieško „kaito" tos malonios būsenos už kurią ne gaila ir gyvybės. Euforija atei na. Pamažu priprantama prie jos ir brendama vis gilyn: nuo psi chinės iki fizinės priklausomy
žluoti mokoma autodromuose, kur nėra kitų eismo dalyvių. Pirmąkart sėdęs prie vairo su pranti, kad vairuoti automobili ne taip jau paprasta, kaip iš ša lies atrodo. Praktinio vairavimo meistrai Francas Augustinovskls ir Ričardas Gasionls gerai su pranta savo mokinių būseną pirmąkart išvažiavus Į miesto gatves. Klek reikia kantrybės ir nervų, kol kursantas pramoks ta važiuoti. Nors eismo dalyvių kultūra ir išaugo, tačiau dar pasitaiko Ir nemalonių atveių. Štai užgeso mokomojo automobi lio variklis prie sankryžos, o iš paskos jau šviesomis signalizuo ta. garsiniais signalais dūduoja. 01 ne pyragai vairavimo meist rams.. Bet klek džiaugsmo bū na. kai „mokiniai”, išlaikę kelių eismo taisyklių egzaminą, „nesusimauna“ ir vairuodami. O gavę teises naujokai dar ilgai prisi mins savo mokytojų patarimus.. INFORMACIJA Norintieji lankyti vairuotojų kursus, turi kreiptis į fakultetų SDAALR komitetų pirmininkus. Per metus parengiamos dvi 'vai ruotojų grupės po 30 žmonių. Išsamesnę informaciją galima gauti pas VU SDAALR komiteto pirmininką A. Sapožnikovą. Tel.: 61-38-95. Valdas VILŪNAS AUTORIAUS nuotr.
bės, nuo tolerancijos iki asmeny bės degradacijos. Kas gi priveda prie bedugnės krašto? Nesugebė jimas įveikti sunkumų pasiekti tikslą, negatyvus savęs vertini mas pašliję tėvų santykiai, cha rakterio defektai ir kiti vidiniai faktoriai. O gal neturėjimas ir nenoras kuo nors užsiimti? Nus tatyta, kad didesnį polinkį nar komanijai turi psichopatai.
Šurmuliavo pilna jaunimo „Gaudeamus“ kavinė kovo 10 d vakarą. Nenustygo studentai, laukdami pirmojo teisės fakulte to Įdomiųjų susitikimų klubo ..Coetus“ organizuoto susitikimo su tais, kuriuos įpratome va dinti pankais Visiems magėjo iš arčiau pažinti Varvekli, At suktuvą ir kitus, taip netikėtai išgarsėjusius, „Jaunimo Gre toms“ ' Išspausdinus Audriaus Kutrevlčiaus straipsnį. ' Šiandien daugelis Iš mūsų klausia: „Ką mes keliame l die nos šviesą? Ar verta? Kam rek lamuoti žmones, kurie spjauna į visuomenę?“. Grojant „Roman dai V“, vykstant diskusijoms, girdėjosi balsai, siūlę skubiai nutraukti vakarą, netgi Iškvies ti miliciją. Bet ko gi atė|o | susitikimą šie žmonės? Turbūt pažiūrėti, ar gražiai elgiasi su sitikimo organizatoriai ir daly viai, ar vakaro pokalbiai telpa į padorumo rėmus (Jų supratimu) Tarp dalyvių atsirado norin čių paversti susitikimą aštriu susidūrimu, taip sakant tarp „mūsų“ ir „jų“. Todėl ir plaukė tokie klausimai: „Ar jūs šian dien valgėte?“, „Atleiskit, ko jūs čia atėjote?!“ Atsuktuvas. Varveklis ir jų draugai atėjo todėl, kad mes Juos pakvietėme, visai ne rekla mos trokšdami, o siekdami leisti būsimiesiems teisininkams pažinti šiuos neturinčius tvirtos gyveni mo linijos, ambicingus, tačiau mo rališkai netvirtus žmones Juk bū tent mes. busimieji teisininkai, privalome suprasti ir pakeisti sąlygas, išugdančias visuomenė je 1 ją spjaunančius žmones Todėl kviečiame pirma pažinti, o tik vėliau pasmerkti arba iš teisinti. Kviečiame padėti pažin ti, o ne kliudyti! TF įdomiųjų susitikimų klubas „Coetus*
KAIP UŽKIRSTI KELIĄ? Išspręsti jaunimo užimtumo problemą, įvesti socialinę kont rolę šeimoje, mokykloje, darbo ir mokymosi kolektyvuose. Pa tiems atsisakyti iš pirmo žvilgs nio „nekaltos" farmakomanijos, gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą. Jolanta NARBUTYTĖ
4 Tarybini* studentas
PO TRUPUTI APIE KAI KĄ SKIRIAMA BALANDŽIO PIRMAJAI
ĮMFIHIM—1
.
—J
ir— fcU
os ca S
z
o UI U) O £ N D 5
Tokį klausimą galima buvo iš girsti net keliolika kartų, einant (kaip tai bebūtų keista) į roko muzikos koncertus, kurie Įvyko kovo 13—14 dienomis Kuro aparatūros gamyklos salėje, Liūdna buvo stebėti tokį vaizdą dabar, kai respublikoje klesti ti kras susidomėjimo roko 'muzika bumas, kai esi tikras, kad norin čių pamatyti roko koncertą Vil niuje kur kas daugiau, nei talpi na minėta salė i(700 vietų). Per šasi išvada, kad koncertas nepo puliarus dėl to, kad neįdomus? Paprasčiausiai, renginys buvo visai nereklamuojamas, gal būt, norint išvengti skaudžių Vilniaus roko klubo atidarymo pamokų. Bet tai, manyčiau, vienintelis di desnis renginio trūkumas. „Maskvos „Roko laboratorija" svečiuose pas Vilniaus „Jaunimo muzikos klubą". Taip vadinosi minėtas renginys, kuriame galė jome susipažinti su šalies sosti nės roko klubu. Koncerto pra džioje kalbėjo jo direktorė N. Opriatnaja. Ji trumpai supažin dino su „Roko laboratorijos" veikla: ji vienija virš 70 Maskvos roko grupių, visapusiškai jas re mia, organizuoja jų koncertinę veiklą. J Vilnių atvažiavo tik ke turios, bet bene geriausiai at spindinčios esamą padėtį, roko vystymosi kryptis Maskvoje. Pirmoji scenoje pasirodė gru pė , Centr". Tai vienas seniausių Maskvos roko klubo kolektyvų, ne kartą keitęs savo sudėtį, sti lių. Pastaruoju metu orientuoja savo muziką „naujosios bangos" kryptimi. Tačiau ir j .patį stilių ir į tai, ką jie dainuoja, žiūri su ironija, tai liudija minimalisti nės atlikimo priemonės, (tiek in strumentų, aranžuočių bei rečita lyvinio, galima sakyti kiek skur doko vokalo atžvilgiu), tiek dai nų tekstai („Žmogus, kuris moka viską", „Technikos trauka", „Įsi mylėjęs Vašia"). Nežiūrint j tai,
„Centras" įdomus ir gana profe sionalus kolektyvas, iš kurio ga lėtų daug ko pasimokyti, kai kurios lietuviškos roko grupės. „Nikolaj Kapemjk" — tai be abejonės įdomiausias ir origina liausias koncerto kolektyvas. Jis susikūrė prieš nepilnus du me tus. kaip „elektrinio avangardo" grupė, grojanti klavišiniais sintezatoriniais instrumentais. Tačiau savo sudėtį pakeitė ir dabar gro ja keturiomis gitaromis, bosine gitara bei būgnais. Jurijus Orlo vas — ansamblio vadovas, daini ninkas, muzikos ir tekstų autorius, apibūdino kolektyvą, kaip „nau jojo romantizmo" estetikos pro paguotoją. Ir iš tikrųjų, jų mu zika suprantama tik išprususiam klausytojui, kompozicijos ilgos, jų skambesys platus, sudarantis įvairiaspalvės erdvės įspūdį,, o tekstai pilni simbolių, viduram žiškos poetikos. Paklaustas, kas iš vakarietiškų analogų grupei artimiausias, Jurijus Orlovas at sakė, kad jie neturi analogų, t. y. grupės, į kurios kūrybą jie ly giuotus!. o ieško savo kelio. Jis paminėjo atlikėjus, savo kūryba kolektyvui priimtinus — tai Ar tūras Braunas ir „Roxy music“. Senojo tradicinio roko propa guotojas „Va Bank" scenoje su rengė linksmą roko šou. Jų, tra dicija paremta muzika, atlieka ma tradicine sudėtimi, uždega sava paprastumu ir kviečia pasi linksminti, papostringauti. Tiek atskiros „Va Bank" kompozici jos, tiek visas pasirodymas pasi žymėjo dinamine kaita, nuo mo nologo skambant bažnytinėms giesmėms, iki dainelės „Aš da rau viską atvirkščiai". Pastaroji tarsi apibūdina grupės kūrybinį kredo: tegu kiti ieško, išradinė ja, o mes darysime viską atvirk ščiai, nes mums tai patinka, to dėl tai grojame ir dainuojame. Ketvirtas koncerto dalyvis „Ciomyj Obelisk" — „heavy me tai" stiliaus propaguotojas nie kuo nesiskyrė nuo kitų šio sti liaus atlikėjų, nebent tuo, kad vienas iš gitaristų buvo labiau panašus į geraširdį „pelkinį" iš Polesės pelkių, negu į atakuo jantį metalistą. Tačiau kolektyvas išsiskyrė įdomiais tekstais, gana tobula jų poetika, filosofiška, bet jaunimui priimtina problematika. Koncerto organizatoriai akcen tavo, kad kiekvienas toks kon certas turi padėti lietuviško ro ko vystymuisi. Iš tikrųjų, yra ko pasisemti, pasimokyti, yra dėl ko pasiginčyti. Aišku, ne viskas mums priimtina, tad ginčykimės, juk ginčuose gimsta tiesa .. . B. B. ALISA
GERIAU YĖLIAU, NEGU NIEKADA
kur: VVU, Pačėsa. A. Srėbalienė, T SrėbaIstorijos fakultetas. liūs, Z. Stankevičienė, V. J. Vi lūnas bei švedai iš Kapsuko R. RTV žurnalistikos katedra kam: „Bubo Bubo“__ Llnionis, K, Linkevičius — pa garbiai tiesia ranką supratin P. S. Nemeluojame — paro giems lankytojamsj da egzistuoja IS tikrųjų. Ją vi O Jūs, kurie atpažlnote save si. kurie netingi, galės aplanky ar. pavydėdami kam nors, jsi- ti ikibalandžio ----- "■ 10 d. 1 žeidėte — rašykite nusiskundi mus tik ant fotopopieriaus ir Iki 1988 m balandžio i d siųskite adresu:
Didysis apuokas moja sparnu — žvilgterekit 1 juokingai juo kingą antrąją foiohumoro paro dą! Toli esantiems pranešąjne. kad JI eksponuojama fotogalerljoje prie liepos. t. y Istorijos fakulteto kiemelyje. Autoriai — B Barauskas. R
S]
M
i°-e
L>
v-
9
* Butautas BARAUSKAS Tapa tybė
Kartą, netikėtai grjžęs | na mus, radau tuščius kambarius. Tik virtuvėje kažkas labai įtarti nai krebždėjo. „Greičiausiai katę nusipirko" — pamaniau ir vienu šuoliu (šokau | puodų karalystę. Tą pačią akimirką pasijutau lyg vėzdu gavęs per galvą. Aštuon metė sesuo ant mano naujausių firminių marškinių juoda akva rele rašė: „HEAVY METAL". Valandėlę stovėjau kaip stul pas ir žiopčiojau. — Viešpatie, aukščiausias, — pagaliau atgavau kalbos dovaną, — ausis nurausiu! Kas leido?! Akys man lipo ant kaktos,
* Tomas SRĖBALIUS Natiurmortas su chemike Jurga
Situactfai pagyvinti į kambarį įslinko ir tėvukas. Ant jo trenin go švietė baltos raidės „LIETU VA".
— Tėti, galima, aš taip pat užsirašysiu „LIETUVA"? — Ne, negalima! — atrėžė tė tis. — Tada aš rašysiu „BALTA RUSIJA". — Nors ir „KAZACHSTA NAS". Tarpduryje pasirodė senelė. Aš vos nenualpau. Ir ši pradėjo kvailioti! Ant jos lininės kaimiškos bliuzeiės krūti nės švytėjo raidės „RUPUS MDL-
UŽRAŠŲ MANIJA pamačius taip sudarkytą drabuži. O sesutė tik pečiais patraukė:
— Pamanykit, ponas atsirado! Atiduok! — Atėmė marškinėlius ir ėmė staipytis prieš veidrodi-
O šukuosena! Klaikybių klai kybė! Vadinasi: „Ir suklaipė vėtros gandralizdi". Nuėjau ieškoti kuo šmalkštesnlo diržo. Liaudiški metodai nie kada neapvilia. Atidariau spintos duris ir plaukai man kaip paga liukai atsistojo. Mano džinsai! Mano vieninteliai džinsai! Jie buvo gerokai sutrumpinti žirklė mis, apkabinėti butelių kamščiais, konservavimo dangteliais, o vie toj diržo puikavosi mėšlina grandinė, kuria senelis kaime rišdavo karvę. Grandinė mane pribaigė. — Na, metaliste, — sakau atėjęs — maukis kelnes! .. Tuo metu (ėjo mama. Sesuo parodė špygą ir spruko už spin tos.
TAI", o ant nugaros — „SAL DUS KLECKAI”. To negana. Ant sijono dar „KERNAGIS". — Jei diedukas užsirašė „PUNK", bėgu iš namų! — pa reiškiau sukrėstas. — Nesijaudink, nuramlno mama, — jis užrašė angliškai savo vardą „YOUZAS". Nieko nepadarysi. mada. Negavau infarkto tik todėl, kad kartą Vilniuje mačiau baltą arklį su ištatuiruotu ant užpaka lio užrašu ,,BAD COMPANY". Ar tik „Vaivos" šutvė nebus čia pa sidarbavusi?
Raimondas KOLESINSKAS II kurso žurnalistas
Pažvelgiau Į mamą. Ant jos krūtinės puikavosi užrašas „Coca eolą". Mama sumišusi pažvel gė j mane.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831435, išduotą EKFF studentei Virginijai MORKŪNAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840434, išduotą PF studentei
Vilijai MIEŽETYTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851674, išduotą PF studentei Rūtai ŽELVYTEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėjimą
OJ
Nr. 841336, išduotą EKFF studen tei Loretai REPŠYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850701, išduotą MF studen tui Danieliui STAROBINUI, lai kyti negaliojančiu.
GTMF anglų kalbos kated ros kolektyvas nuoširdžiai už jaučia dėst. Danutę RAMA NAUSKIENĘ dėl mylimos se sers mirties.
Jau nebe pirmą kartą rėdai clją pasiekia vokas su atgaliniu adresu „Archangelsko sritis". Rašo Tarybinėje Armijoje tar naujantis mūsų kolega Saulius RAMOŠKA, siunčia savo kūri nėlius. Dėkojame Sauliui už tai, kad nepamiršta savosios Alma Mater, Ir spausdiname jo hu moreską.
IŠSIGELBĖJIMAS Eilė vingiavo beveik iki pat durų. Jonas atsistojo paskutinis Eilė slinko lėtai. Pilvas gur gė iš alkio. „Kad tik greičiau . — degė iš nekantrumo Jonas Stiklinės arbatos, išgertos ryte, buvo mažoka. Kas kaltas, kad finansiniai reikalai savaitės ga le pradeda šlubuoti. .. Kai prieš Joną beliko keturi žmonės, jis ėmėsi ieškoti pini ginės. Išnaršė džinsų kišenes. Nė ra! Prieš Joną stov'ėjo trys žmo nės. Švarko kišenės irgi buvo tuš čios. Prieš Joną stovėjo du žmones. Jis pasižiūrėjo į laikrodį „Kažin, ar spėsiu?" — suabejo jo. Ir kibo į ,.diplomatą". Priešais stovintis žmogus skaičiavo grąžą. Tarp knygų sujuodavo odos kampelis. Štai kur ji. Jonas čiupo piniginę... Ištraukė joje buvusį vienintelį... (r padavė — Prašau — kasininkei. Toji atvertė laikraštį; patik rino ir pasakė: vieną ruMi — Laimėjote loterijos Gal už jį vėl imsite bilietų? — Nei Duokite rublį. Iki paskaitos pradžios liko dvidešimt minučių. ,Suspėsiu', — apsidžiaugė Jonas ir, pasi ėmęs rublį, nubėgo į artimiau sią valgyklą.
Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, iš Uni versiteto pašalinti: MaF I k. studentas A. Gruničevas, FilF I kur so studentė V. šleikutė, PF IV k. studentas G. Kapcevičius.
Filologijos fakulteto deka natas, visuomeninės organiza cijos Ir lituanistinės katedros nuoširdžiai užjaučia filologi jos mokslų daktarą Vitą ARESKĄ dėl motinos mirties
Mirus dėstytojai Irinai KARSAVINAI prancūzų kal bos katedra ir filologijos f-to dekanatas reiškia gilią užuo jautą jos artimiesiems.
Gamtos fakulteto darbuoto jai nuoširdžiai užjaučia hidro geologijos Ir inžlnerinėfi geo logijos katedros asistentą Pet rą KLIZĄ dėl tėvo mirties.
LV 14349 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 858 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas; 61-11-79. «CosercKHH ctvacht* — opran napntOMa, peicropaTa, KosarreTa KOMCOMOAa, rrpotpKOMa opAenon TpyAoaoro Kpacnoro saaMemi n ĄpvMOu uapoAOB BnAsmoccKoro ynmepcnreTa hm. B. Kancyicaca. Bhashtoc. PeAaKTop A. AHnnrrac. Ha ahtobckom H3MKe.
Redaktorius A. LIPSTAS