visų Salių
proletarai, vienykitės!
rt\riVBii )ir> scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIA VOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
)£MESIO: OLIMPIADA!
STUDENTAS [R MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA TSRS Aukštojo ir speclaiojo vidurinio mokslo minlserlja bei VLKJS Centro Konitetas kasmet rengia sąjunrines olimpiadas „.Studentas r mokslo bei technikos paanga". Sąjunginė studentų olim>iada, vykstanti šiais mokslo netais, skiriama Didžiosios >pallo socialistinės revoliucios 60-mečiui. Pagrindiniai >limplados uždaviniai: mobili zuoti studentus gerai įsisavini žinias, marksistinio pažinino metodą, ugdyti meilę paJrinktai specialybei, savarandško kūrybinio darbo įgūižius, skatinti nuolat plėsti iavo akiratj. Olimpiada vyksta dviem urais. Pirmasis rengiamas auk.šlooje mokykloje (iki balanlžio 20 d.). Jame dalyvauja atskiri studentai ir jų koman dos, sudarytos mokymo gru dų pagrindu. Pirmąjį turą engia aukštosios mokyklos irganlzacinis komitetas. Vyks ta dalykinės olimpiados pa gal bendramokslines ir bendratechnines disciplinas, daly vauja jaunesnių kursų stu dentai. Specialybių konkursai vyksta vyresniuose kursuose. Katedros taip pat : engia kur sinių ir diplominių darbų ap žiūras, gamybinės praktikos rezultatų apžiūrą-konkursą. Antrasis olimpiados turas — respublikinis. Jis vyks baandžio—gegužės mėnesiais, ų turą sudarys: dalykinės olimpiados ir specialybės kon kursai. Matematikos, fizikos, :hemljos, biologijos, rusų kal bos ir literatūros olimpiados rel ekonomikos ir gamybos ’rganizavimo konku. sai vyksa dviejose, o užsienio kalbų olimpiados — trijose aukštųų mokyklų grupėse. Pirmoje grupėje dalyvauja tie studenai, kurie specializuojasi šio je disciplinoje, antroje — praeinantys bendrą tos dis ciplinos kursą. Trečia užsieūo kalbų grupė organizuojana studentams, studijuojaniems užsienio kalbą pagal ^stiprintą programą. Olimpiados nugalėtojai bus ipdovanojami. Si olimpiada — jau trečloi iš eilės. Pirmosiose gerai >asirodė Universiteto studenai. Štai pernai sąjunginės olimpiados nugalėtojų meda>ai, laureatų diplomai ir do vanos įteiktos septyniems nusų studentams: A. Puraiel (Fil. FV k.), V. Razumui ChF IV k.), V. Bikulčiui Fil. F V k.), V. Stakėnui MMF II k.), R. Kirsniui MMF IV k. į, E. Kuokščiui FF) ir A. Žukauskui (FF III l-|. Apie pastarąjį pasakojane šiame laikraščio numerye.
Maskvos pirmaujančių pra monės įmonių iniciatyvai — trečią balandžio šeštadienį dalyvauti lenininėje komu nistinėje talkoje — pritarė visi šalies darbo žmonės. Pir mose talkininkų gretose žengs jaunimas. Universiteto talkos štabas sudarė detalų darbų planą. Studentai darbuosis balan džio 11—16 d. Žymi pagalba bus suteikta talkos dienomis miesto statybininkams, tiek dirbantiems Saulėtekio alėjo je, studentų miestelio statybo je, tiek kituose objektuose. Čia talkininkaus 160 studen-
nimo sodą, Universiteto ap linką, dirbs mokslinėje biblio tekoje, Botanikos sode, gra žins auditorijas. Apie 750 studentų triūs bendrabučiuo se. Darbo užteks visiems. 70 administracijos darbuo tojų balandžio 16 dieną vyks į Kairėnus, į ten kuriamą Bo tanikos sodą. Tą dieną, t. y. rytoj, mūsų moksliniai dar buotojai dirbs įprastinį dar
Visos profesijos kuo nors įdomios. Kažin, ar rasime uni versitete studentą, kuris pasakytų, kad jam neįdomu, ne mato būsimame darbe prasmės, o įstojęs tik iš neturėji mo ką veikti. Daugelis atsakytų: mano profesija — mano pasididžiavimas!
Arturas Žukauskas, fizikas .. .Trečio kurso fiziką Artū rą Žukauską radau laborato rijoje, dirbantį kartu su E. Kuokščiu .jaunesniuoju moks liniu bendradarbiu. Edmun das, apie kurį jau yra rašęs „Tarybinis studentas", tiktai praėjusiais metais baigė Fizi kos fakultetą, o jau taip iš kilo. Jis pats juokauja, kad studijuodamas gyveno ge riau, ir gailisi nesutaupęs iš Lenino stipendijos ateičiai. Laboratorija užgriozdinta pašaliniam nesuprantamais įrengimais, blykčioja kažkoks keistas įtaisas. Artūras paaiš kina, — kad tai lazeris, ne tokia jau neregėta mašina. Suskystintas helis (jo tempe ratūra beveik absoliutus nu lis) — visai kas kita, pasau linis lygis, anot Edmundo. Tiria jiedu puslaidininkių liuminescencines savybes, esant aukštam sužadinimo ly giui. — Dirba jis, — Arturas
linkteli į Edmundą, — aš tik tai žiūriu. Naujokas kol kas tebesu, po pusmečio gal kas ir išeis... Žinoma, išeis. Kaip ir su tuo „Lapių medžiotojų" būre liu. Praėjusį rudenį atsirado keletas entuziastų ir pradėjo. Artūras, būrelį subūręs, jam ir vadovauja. Dabar būrelyje 15 narių — iš Fizikos, Finan sų ir apskaitos, Matematikos ir mechanikos fakultetų. Ga mina sau aparatūrą, kokios dar nėra respublikoje. Gal voti ir darbštūs vyrai. .. .Vyko pirmoji techninio sporto šakų žiemos sparta kiada, skirta SDAALR 50-mečiui. Neseniai susikūręs būre lis dalyvavo joje Vilniaus miesto rinktinės sudėtyje ir pasirodė neblogai. Pats vado vas, tik ką pakilęs iš po gri po, sulakstė slidėmis kelioli ka kilometrų „bemedžioda mas". Manė, kad liga už tai tikrai prigriebs, o nieko.
PASITINKAME
DIDŽIOSIOS SPALIO
SOCIALISTINĖS
REVOLIUCIJOS
60-ĄSIAS METINES
1977 m. balandžio 15 d. Nr. 13 (997)
KOMUNISTINIO DARBO ŠVENTĖ tų iš Ch F ir FF, 300 — iš IF, 150 — TF, 300 — iš MMF, 200 — iš MF ir kt. 300 filologų ir pusseptinto šimto Finansų ir apskaitos fakulteto studentų darbuosis Apželdinimo tresto žinioje. Didelis būrys mūsiškių — po keturis šimtus matematikų, istorikų ir gamtininkų, po pustrečio šimto fizikų, filo logų, medikų — tvarkys Jau
GARBINGAI
Geras dalykas „lapių me džioklė"! Tupi, kur nors pa sislėpęs, pypčioji radijo siųs tuvu, o kitas ieško. Vos rie slėpynės... Bet Kiek reikia darbo, kiek prakaito išgari na ir laiko suėda nuolatinės treniruotės. Fizika irgi ne „zuikio dai nos", ne visiems įkandama. Ar ne sunku? — Fizika — mokslas, kur neužtenka vien tiktai moky tis. Reikia domėtis, o jei ne — „sugrauš" laboratoriniai, praktikos darbai, teorija. Žmonės, kurie įstoja vien dėl to, kad čia mažesnis konkur sas, ilgai neišsilaiko. Trečia me kurse jau susiformuoja pastovios grupės, be jokių „pašalinių". Liūdna, kad iki to laiko vos ne trečdalis pa lieka fakultetą. Įsėdę ne į tą vežimą, .. Artūrui nesunku. Išlaikytos penkios sesijos — ir nė vie no ketverto! Penketais iš
bą, darys eksperimentus, ra šys mokslinius darbus ir pan. Mokslinio darbo sektorius vykdys ūkiskaitinius darbus pagal sutartis. Universiteto talkos štabe mus informavo, kad per še šias šios savaitės dienas pa dirbės daugiau kaip 6000 studentų ir administracijo.' darbuotojų. Šiandien, kaip ir ankstesnėmis dienomis, 400
dangaus nelyja, jie uždirba mi. .. Baigęs penketais S. Nėries vidurinę mokyklą, jis būtų galėjęs įstoti, kur norėdamas. — Nejaučiu ypatingo po traukio, pavyzdžiui, medici nai, nors ten ir daug kas stoja, arba chemijai. Gyven čiau Kaune, būčiau stojęs į KPI, kadangi gyvenu Vilniu je — pasirinkau fiziką Uni versitete. Tuo labiau, kad nuo vaikystės domėjausi elektronika, mėgau radijo techniką: konstruodavau, da lyvavau būreliuose. ' Nereikia manyti, kad Artū ras įsimylėjęs tiktai fiziką ir nieko daugiau nemato. Fizi kos jis tikrai į nieką nekeis tų, per pustrečių metų nė karto nesuabejojo savo pasi rinkimu. Bet... 1976 m. pavasarį vyko są junginė olimpiada „Studen tas ir mokslo bei technikos pažanga". Dalyvaujančių bu vo galybės, o nugalėtoju ta po ne kiekvienas. Artūras varžėsi matematikų nespecialistų grupėje. Pirmoji vieta Universitete, paskui respubli koje. Per praėjusias žiemos atostogas Artūras kartu su kitais olimpiados nugalėto jais buvo pakviestas į Mask vą. Įteikė diplomą ir laurea to ženklelį. Jį labiausiai suža
studentų dalyvauja talkoje. Rytoj talkininkaus didžioji dauguma Universiteto stu dentų. Talkos štabų uždavi nys — maksimaliai naudoti darbo jėgą, gerai paruošti darbų frontą. Geras ir našus darbas — viena iš mūsų, kaip ir visų šalies darbo žmonių, dovanų artėjančiam Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60mečiui. Pagražės po talkos Universitetas. Lėšos, uždirb tos talkoje, bus pervestos į dešimtojo penkmečio fondą. M. MILIEŠKA
vėjo ekskursijos po Mokslų akademijos institutus. Tapti mokslo darbuotoju — jo sva jonė. 1976 m. visuomenės moks lų konkurso respublikiniame ture už referatą „Besimokan čio jaunimo judėjimas Lietu voje 1905—1907 m." jam ati teko antroji vieta. Man nu sistebėjus. kaip pavyko ap lenkti istorikus, Artūras atsa kė: — Aš jų ir neaplenkiau. Tiek pirmų, tiek antrų vietų buvo kelios, pasidalinome. Artūras save laiko „kabi netiniu mokslininku", gal to dėl ir neišgarsėjo kaip orga nizatorius ar labai aktyvus fizikų renginių dalyvis. Bet vakarai vis tiek be jo neap sieina: jis organizuoja ir tvarko reikiamą aparatūrą. Be jo šviesos muzikos visi pasilinksminimai kažko nusto tų. .. .Kuklus, niekuo neišsi skiriantis vaikinas. Aukštas, lieknas — tokių šimtai. Kal ba ramiai, lėtai, ir jo kalbo je galima išgirsti pasididžia vimą savo profesija, jos rei kalingumu. Nelengvas kelias laukia Artūro Žukausko. Jis siekia būti mokslininku.
V. VITKUS