visų Salių
proletarai, vienykitės!
rt\riVBii )ir> scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIA VOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
)£MESIO: OLIMPIADA!
STUDENTAS [R MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA TSRS Aukštojo ir speclaiojo vidurinio mokslo minlserlja bei VLKJS Centro Konitetas kasmet rengia sąjunrines olimpiadas „.Studentas r mokslo bei technikos paanga". Sąjunginė studentų olim>iada, vykstanti šiais mokslo netais, skiriama Didžiosios >pallo socialistinės revoliucios 60-mečiui. Pagrindiniai >limplados uždaviniai: mobili zuoti studentus gerai įsisavini žinias, marksistinio pažinino metodą, ugdyti meilę paJrinktai specialybei, savarandško kūrybinio darbo įgūižius, skatinti nuolat plėsti iavo akiratj. Olimpiada vyksta dviem urais. Pirmasis rengiamas auk.šlooje mokykloje (iki balanlžio 20 d.). Jame dalyvauja atskiri studentai ir jų koman dos, sudarytos mokymo gru dų pagrindu. Pirmąjį turą engia aukštosios mokyklos irganlzacinis komitetas. Vyks ta dalykinės olimpiados pa gal bendramokslines ir bendratechnines disciplinas, daly vauja jaunesnių kursų stu dentai. Specialybių konkursai vyksta vyresniuose kursuose. Katedros taip pat : engia kur sinių ir diplominių darbų ap žiūras, gamybinės praktikos rezultatų apžiūrą-konkursą. Antrasis olimpiados turas — respublikinis. Jis vyks baandžio—gegužės mėnesiais, ų turą sudarys: dalykinės olimpiados ir specialybės kon kursai. Matematikos, fizikos, :hemljos, biologijos, rusų kal bos ir literatūros olimpiados rel ekonomikos ir gamybos ’rganizavimo konku. sai vyksa dviejose, o užsienio kalbų olimpiados — trijose aukštųų mokyklų grupėse. Pirmoje grupėje dalyvauja tie studenai, kurie specializuojasi šio je disciplinoje, antroje — praeinantys bendrą tos dis ciplinos kursą. Trečia užsieūo kalbų grupė organizuojana studentams, studijuojaniems užsienio kalbą pagal ^stiprintą programą. Olimpiados nugalėtojai bus ipdovanojami. Si olimpiada — jau trečloi iš eilės. Pirmosiose gerai >asirodė Universiteto studenai. Štai pernai sąjunginės olimpiados nugalėtojų meda>ai, laureatų diplomai ir do vanos įteiktos septyniems nusų studentams: A. Puraiel (Fil. FV k.), V. Razumui ChF IV k.), V. Bikulčiui Fil. F V k.), V. Stakėnui MMF II k.), R. Kirsniui MMF IV k. į, E. Kuokščiui FF) ir A. Žukauskui (FF III l-|. Apie pastarąjį pasakojane šiame laikraščio numerye.
Maskvos pirmaujančių pra monės įmonių iniciatyvai — trečią balandžio šeštadienį dalyvauti lenininėje komu nistinėje talkoje — pritarė visi šalies darbo žmonės. Pir mose talkininkų gretose žengs jaunimas. Universiteto talkos štabas sudarė detalų darbų planą. Studentai darbuosis balan džio 11—16 d. Žymi pagalba bus suteikta talkos dienomis miesto statybininkams, tiek dirbantiems Saulėtekio alėjo je, studentų miestelio statybo je, tiek kituose objektuose. Čia talkininkaus 160 studen-
nimo sodą, Universiteto ap linką, dirbs mokslinėje biblio tekoje, Botanikos sode, gra žins auditorijas. Apie 750 studentų triūs bendrabučiuo se. Darbo užteks visiems. 70 administracijos darbuo tojų balandžio 16 dieną vyks į Kairėnus, į ten kuriamą Bo tanikos sodą. Tą dieną, t. y. rytoj, mūsų moksliniai dar buotojai dirbs įprastinį dar
Visos profesijos kuo nors įdomios. Kažin, ar rasime uni versitete studentą, kuris pasakytų, kad jam neįdomu, ne mato būsimame darbe prasmės, o įstojęs tik iš neturėji mo ką veikti. Daugelis atsakytų: mano profesija — mano pasididžiavimas!
Arturas Žukauskas, fizikas .. .Trečio kurso fiziką Artū rą Žukauską radau laborato rijoje, dirbantį kartu su E. Kuokščiu .jaunesniuoju moks liniu bendradarbiu. Edmun das, apie kurį jau yra rašęs „Tarybinis studentas", tiktai praėjusiais metais baigė Fizi kos fakultetą, o jau taip iš kilo. Jis pats juokauja, kad studijuodamas gyveno ge riau, ir gailisi nesutaupęs iš Lenino stipendijos ateičiai. Laboratorija užgriozdinta pašaliniam nesuprantamais įrengimais, blykčioja kažkoks keistas įtaisas. Artūras paaiš kina, — kad tai lazeris, ne tokia jau neregėta mašina. Suskystintas helis (jo tempe ratūra beveik absoliutus nu lis) — visai kas kita, pasau linis lygis, anot Edmundo. Tiria jiedu puslaidininkių liuminescencines savybes, esant aukštam sužadinimo ly giui. — Dirba jis, — Arturas
linkteli į Edmundą, — aš tik tai žiūriu. Naujokas kol kas tebesu, po pusmečio gal kas ir išeis... Žinoma, išeis. Kaip ir su tuo „Lapių medžiotojų" būre liu. Praėjusį rudenį atsirado keletas entuziastų ir pradėjo. Artūras, būrelį subūręs, jam ir vadovauja. Dabar būrelyje 15 narių — iš Fizikos, Finan sų ir apskaitos, Matematikos ir mechanikos fakultetų. Ga mina sau aparatūrą, kokios dar nėra respublikoje. Gal voti ir darbštūs vyrai. .. .Vyko pirmoji techninio sporto šakų žiemos sparta kiada, skirta SDAALR 50-mečiui. Neseniai susikūręs būre lis dalyvavo joje Vilniaus miesto rinktinės sudėtyje ir pasirodė neblogai. Pats vado vas, tik ką pakilęs iš po gri po, sulakstė slidėmis kelioli ka kilometrų „bemedžioda mas". Manė, kad liga už tai tikrai prigriebs, o nieko.
PASITINKAME
DIDŽIOSIOS SPALIO
SOCIALISTINĖS
REVOLIUCIJOS
60-ĄSIAS METINES
1977 m. balandžio 15 d. Nr. 13 (997)
KOMUNISTINIO DARBO ŠVENTĖ tų iš Ch F ir FF, 300 — iš IF, 150 — TF, 300 — iš MMF, 200 — iš MF ir kt. 300 filologų ir pusseptinto šimto Finansų ir apskaitos fakulteto studentų darbuosis Apželdinimo tresto žinioje. Didelis būrys mūsiškių — po keturis šimtus matematikų, istorikų ir gamtininkų, po pustrečio šimto fizikų, filo logų, medikų — tvarkys Jau
GARBINGAI
Geras dalykas „lapių me džioklė"! Tupi, kur nors pa sislėpęs, pypčioji radijo siųs tuvu, o kitas ieško. Vos rie slėpynės... Bet Kiek reikia darbo, kiek prakaito išgari na ir laiko suėda nuolatinės treniruotės. Fizika irgi ne „zuikio dai nos", ne visiems įkandama. Ar ne sunku? — Fizika — mokslas, kur neužtenka vien tiktai moky tis. Reikia domėtis, o jei ne — „sugrauš" laboratoriniai, praktikos darbai, teorija. Žmonės, kurie įstoja vien dėl to, kad čia mažesnis konkur sas, ilgai neišsilaiko. Trečia me kurse jau susiformuoja pastovios grupės, be jokių „pašalinių". Liūdna, kad iki to laiko vos ne trečdalis pa lieka fakultetą. Įsėdę ne į tą vežimą, .. Artūrui nesunku. Išlaikytos penkios sesijos — ir nė vie no ketverto! Penketais iš
bą, darys eksperimentus, ra šys mokslinius darbus ir pan. Mokslinio darbo sektorius vykdys ūkiskaitinius darbus pagal sutartis. Universiteto talkos štabe mus informavo, kad per še šias šios savaitės dienas pa dirbės daugiau kaip 6000 studentų ir administracijo.' darbuotojų. Šiandien, kaip ir ankstesnėmis dienomis, 400
dangaus nelyja, jie uždirba mi. .. Baigęs penketais S. Nėries vidurinę mokyklą, jis būtų galėjęs įstoti, kur norėdamas. — Nejaučiu ypatingo po traukio, pavyzdžiui, medici nai, nors ten ir daug kas stoja, arba chemijai. Gyven čiau Kaune, būčiau stojęs į KPI, kadangi gyvenu Vilniu je — pasirinkau fiziką Uni versitete. Tuo labiau, kad nuo vaikystės domėjausi elektronika, mėgau radijo techniką: konstruodavau, da lyvavau būreliuose. ' Nereikia manyti, kad Artū ras įsimylėjęs tiktai fiziką ir nieko daugiau nemato. Fizi kos jis tikrai į nieką nekeis tų, per pustrečių metų nė karto nesuabejojo savo pasi rinkimu. Bet... 1976 m. pavasarį vyko są junginė olimpiada „Studen tas ir mokslo bei technikos pažanga". Dalyvaujančių bu vo galybės, o nugalėtoju ta po ne kiekvienas. Artūras varžėsi matematikų nespecialistų grupėje. Pirmoji vieta Universitete, paskui respubli koje. Per praėjusias žiemos atostogas Artūras kartu su kitais olimpiados nugalėto jais buvo pakviestas į Mask vą. Įteikė diplomą ir laurea to ženklelį. Jį labiausiai suža
studentų dalyvauja talkoje. Rytoj talkininkaus didžioji dauguma Universiteto stu dentų. Talkos štabų uždavi nys — maksimaliai naudoti darbo jėgą, gerai paruošti darbų frontą. Geras ir našus darbas — viena iš mūsų, kaip ir visų šalies darbo žmonių, dovanų artėjančiam Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60mečiui. Pagražės po talkos Universitetas. Lėšos, uždirb tos talkoje, bus pervestos į dešimtojo penkmečio fondą. M. MILIEŠKA
vėjo ekskursijos po Mokslų akademijos institutus. Tapti mokslo darbuotoju — jo sva jonė. 1976 m. visuomenės moks lų konkurso respublikiniame ture už referatą „Besimokan čio jaunimo judėjimas Lietu voje 1905—1907 m." jam ati teko antroji vieta. Man nu sistebėjus. kaip pavyko ap lenkti istorikus, Artūras atsa kė: — Aš jų ir neaplenkiau. Tiek pirmų, tiek antrų vietų buvo kelios, pasidalinome. Artūras save laiko „kabi netiniu mokslininku", gal to dėl ir neišgarsėjo kaip orga nizatorius ar labai aktyvus fizikų renginių dalyvis. Bet vakarai vis tiek be jo neap sieina: jis organizuoja ir tvarko reikiamą aparatūrą. Be jo šviesos muzikos visi pasilinksminimai kažko nusto tų. .. .Kuklus, niekuo neišsi skiriantis vaikinas. Aukštas, lieknas — tokių šimtai. Kal ba ramiai, lėtai, ir jo kalbo je galima išgirsti pasididžia vimą savo profesija, jos rei kalingumu. Nelengvas kelias laukia Artūro Žukausko. Jis siekia būti mokslininku.
V. VITKUS
Kviečia trečiasis semestras
Pagyrimo raštai-ansamblio vadovams Vienas populiariausių me no saviveiklos kolektyvų yra Universiteto dainų ir šokių ansamblis, jau antrą kartą iš eilės pripažintas absoliučiai geriausiu respublikoje, Ansambliečiai beveik kasmet pradžiugina žiūrovus naujomis, labai meniškomis programomis, kolektyvas daug prisideda prie studentų este tinio auklėjimo, populiarina liaudies meną. Su ansambliu bendradarbiauja daugelis ži nomų respublikos kompozito rių, jis yra savotiška „labo ratorija", kur išbandomi nau ji kūriniai, kai kurte jų tam pa daugelio kolektyvų, ne tik mūsų, „aukso fondu". Daug gražių atsiliepimų tarta ansambliui, Norėtume pacituoti vieną, Kiekvienos ir nacionalinės kultūros muzikinės — pagrindas, pra-
džių pradžia — liaudies kū ryba. Kaip didelis mokslas prasideda nuo mažos abėcė lės, taip tik pažinus liaudies dvasinius turtus, galima to liau kurti bei vystyti meną ir — jį suvokti. „Jaunimas taipogi turi eiti grožio pasau lyje nuo paprastesnių dalykų link sudėtingesnių. Universi teto ansambliui Dasisekimą pelno tai, kad jis atveda žmones j meną, — tvirtina kompozitorius V. Montvila, jau senokai bendradarbiau jantis su kolektyvu. — Vado vas, didelis entuziastas, me nininko intuicija surado tikrą kelią, kuriuo eidamas ir pats ansamblis turi perspektyvą augti. Jis stovi ant liaudies meno pagrindo, todėl populia rus, suprantamas ir savitas". Teisėtai galime didžiuotis šiuo kolektyvu, daug garsi-
SVEČIAI Respublikoje savaitę viešėjo svečias iš VDR — Berlyno radijo darbuoto jas Vetneris Cimeris. Bendradarbiaudamas su Lietuvos TSR Televizijos ir radijo komiteto žurna listais, jis ruošė laidą apie Vilniaus — Erfurto drau gystę. Universitete V. Cimeris susitiko su Žurnalistikos katedros radijo specializa cijos studentais, papasako jo apie studentų-žurnalistų ruošimą Leipcigo uni versitete, atsakė į vilnie čių klausimus, kaip dirba VDR radijo žurnalistai, Pokalbyje studentams talkininkavo vertėja III k. studentė germanistė D. Čepaitytė. Po to V. Cime- j ris aplankė Istorijos fakul teto studentų požemio teatrą. Viešnagė Universi tete jam paliko malonų įspūdį. Išvykdamas paža dėjo birželio mėnesį ap lankyti vilniečius studen tus žurnalistus su VDR radijo brigada, kuri atva žiuos ruošti specialios lai dos apie Tarybų Lietuvą. TS" inf.
ALMA MATER 400 METŲ SEKCIJOS POSĖDIS Šią savaitę įvyko Univer siteto jubiliejinės komisijos idėjinio politinio darbo sek cijos posėdis. Jame dalyva vo fakultetų dekanai, visuo meninių organizacijų atsto vai. Apie tai, kaip Matematikos ir mechanikos bei Gamtos fa kultetai ruošiasi Universiteto 400 metų sukakčiai, informa vo dekanai doc. V. Merkys ir doc. R. Tarvydas. Matematikai palaiko glau džius ryšius su vidurinėmis mokyklomis, kruopščiai ruo šia sau naują pamainą. Susiti kimų su moksleiviais metu dėstytojai ir studentai nepra leidžia progos papasakoti apie Universiteto istoriją ir dabarties pasiekimas, ruoši mąsi jubiliejui. Apie Univer sitetą paruošta paroda ke liauja po Vilniaus vidurines
nančiu mūsų aukštosios mo kyklos vardą. Todėl ir gerbia me ansamblį bei jo vadovus. Gražiu vadovų darbo pa garbos aktu tapo praėjusią savaitę įvykęs jų ir Universi teto rektoriaus prof. dr. J. Kubiliaus bei partijos komite to sekretoriaus doc. K. Poš kaus susitikimas. Ansamblio vadovai buvo pasveikinti su sėkmingu ko lektyvo pasirodymu sąjungi nio darbo žmonių meno savi veiklos festivalio, skirto Di džiojo Spalio 60-mečiui, res publikinėje apžiūroje, palin kėta naujų gražių koncertų. Meno vadovui LTSR n. a. V. Aleksandravičiui, baletmeisterei LTSR n. a. E. Morkūnie nei, šokių grupės repetitorei LTSR n. a. T. Kalibataitei, choro vadovui LTSR n. a. V. Cetkauskui, orkestro vado-
mokyklas. Posėdyje kalbėjusi dėst. G. Kriaučiūnaitė pastebėjo ,kad apie jubiliejų per mažai kalbama, ruošiama renginių pačiose akademinėse Matema tikos ir mechanikos fakulteto grupėse. Šiuo atžvilgiu dau giau daroma Gamtos fakulte te. Grupėse vyksta jubiliejui skirti susirinkimai, renginius numatė katedros, tvarkoma vaizdinė agitacija, ruošiama jubiliejinė paroda. Fakultetuose dabar steigia mi muziejai, pradedami rašy ti metraščiai. Doc. J. Balkevi čius pasidalijo mintimis, kaip geriau tvarkyti šį darbą. Kraštotyrininkų klubo pir mininkas V. Mačiekus infor mavo apie klubo narių pa stangas nustatyti senųjų Uni versiteto. profesorių laidoji mo vietas ,aį>ie jų kapų tvar kymą. Prie šio darbo daugiau prisidėti kviečiami visi fa kultetai. Posėdyje kalbėjęs prorekto rius doc. B. Sudavičius siūlė labiau suaktyvinti ruošimąsi jubiliejui, į šį darbą įtraukti daugiau aktyvo, nes iki šiol daugiausia rūpesčių teko fa kultetų vadovams. Prie Al ma Mater 400-mečio pažymė jimo labiau prisidėti turėtų
vams D. Cičinskienei bei A. Kirilauskui Rektorius įteikė Universiteto Pagyrimo raštus. Pokalbyje aptartos ansamb lio perspektyvos, naujos pro gramos, skirtos Universiteto 400-mečiui, ruošimas, Kalbėta apie artimiausius koncer tus ir pasirodymus, laukian čius kolektyvo. Ansamblio vadovai buvo labai sujaudinti šiuo pager bimu, nuoširdžiu rūpinimusi kolektyvo reikalais. A JUODUPIS
L. KLIŠAUSKO nuotrauko se: viršuje — partijos komite to sekretorius doc. K. Poškus su ansamblio vadovais V. Aleksandravičiumi, V. Cetkausku, T. Kalibataite ir A. Kirilausku, apačioje — D. Clčinskienė, rektorius prof. dr. J. Kubi lais, E. Morkūnienė.
ir Studentų moksline draugi ja kitos visuomeninės orga nizacijos. Posėdyje taip pat kalbėjo darbuotojų profsąjungos ko miteto pirmininkas doc. I. Žeberskis Estetinio lavinimo katedros vedėjas prof. V. Germanas, Studentų profkomiteto pirmininkas A. Kairys, Istorijos fakulteto dekanas doc. V. Lesčius, Lietuvių lite ratūros katedros doc. V. Girdzijauskas.
MOKSLO DIENOS RAJONUOSE Gražiu renginiu, vienu iš tų, kuriais pasitinkame artė jančią mūsų Alma Mater 400 metų sukaktį, tapo Universi teto mokslo dienos respubli kos miestuose ir rajonuose. Susitikimuose su darbo žmo nėmis mūsų mokslininkai su pažindina su Universiteto istorija ir jo suklestėjimu ta rybiniais metais, nasakojama apie mokslo pasiekimus, aiš kinama partijos vidaus ir už sienio politika, kalbama ak tualiomis komunistinio auk lėjimo temomis. Mokslo die nas rengia partijos Universi teto komitetas ir „Žinijos" Universiteto organizacija.
Į MUSŲ KLAUSIMUS ATSAKO UNIVERSITETO PARUOŠIAMOJO STABO VIRŠININKAS MARIUS DĖNAS. Paruošiamasis laikotarpis labai atsakingas metas, dles išmintis sako: kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi, formuojami būriai, pasirašomos sutartys Ir t. t. Su kokio mis organizacijomis pasirašytos sutartys? Jau sutarėme su 31 organizacija. Daugiausia su staty bininkais bei tarybiniais ūkiais — Širvintų Kilnojamąja mechanizuota kolona, Širvintų Tarpkolūkinės statybos organizacija, Rokiškio, Vilkaviškio, Vilniaus rajonų statyti nėmis organizacijomis, Vilniaus rajono Anovilio tarybiniu ūkiu bei kitu rajonų ūkiais. Daugelis ūkių, organizacijų labai gerai atsiliepė apie ankstesnį mūsų studentų darbą ir pageidauja, kad vėl atvažiuotų padėti, Studentai visur labai laukiami. Pradedami komplektuoti SSB. Kur, kiek, kokių fakultetų studentai dirbs tuose būriuose? Sudaromi būriai po 25—30 žmonių. 250 studentų dirb žemės ūkio darbus. Pavyzdžiui, kelinti metai 60 Filologi jos fakulteto merginų kasmet darbuojasi Šakių sodinin kystės tarybiniame ūkyje. Apie 580 žmonių dirbs štai, bose. Šiemet Vilniaus statybos-remonto treste dirbsiantys 25 studentai talkins Universiteto restauratoriams, ftigal sutartį, pasirašytą su Vilniaus depu, 50 studenčių dirbs traukinių palydovėmis traukiniuose „Vilnius — Maskva“, „Vilnius — Leningradas" ir kt. 30 Prekybos ekonomikos fakulteto studenčių šiemet dirbs Palangos visuomeninio maitinimo įmonėse, 30 Medicinos fakulteto studentų — Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus miesto gydyni įstaigose. Kur bazuosis SSB stovyklos? Kokios studentams bus sudarytos darbo sąlygos? Kaip ir kiekvienais metais, šiemet LIniversiteto stovyklų dauguma (trylika) bazuosis Suvalkijoje. Studentai bus ap gyvendinti bendrabučiuose arba mokyklų patalpose. Sąly gos dirbti bus sudarytos geros. — Kaip komplektuojami išvažiuojamieji būriai? Šiemet išvažiuojamuose būriuose RTFSR teritorijoi dirbs daugiau kaip 300 studentų: Smolensko srityje — 65 studentai, 60 — Tuvos ATSR, 80 — Jakutijos ATSR, 100 žmonių vyks į Stavropolio kraštą. Kad dirbtum, reikia kažką mokėti, be to, studentai po darbo irgi nesnaudžia. Kaip vyksta pasiruošimas praktiniam ir visuomeniniam darbui išvažiuojamuose būriuose? Jau pasirašytos sutartys, atliktas medicininis patikrini mas. Mokomi būrių vadai, komisarai. Studentai susipažįs ta su saugaus darbo reikalavimais, mokomi specialistai. Dauguma studentų įsigyja betonuotojų, kranų prikabin tojų specialybes, nes pagrindiniai darbai — betonavimo žemės. Po darbo studentai visuomet randa, ką veikti. Jie skaito paskaitas, rengia koncertus, Jau dabar ruošiamai paskaitų tematika. Balandžio 24 d. Universiteto Aktų sal-j e vyks SSB meninių agitbrigaaų apžiūra-konkursas. Geriausiai pasirodžiusios brigados atstovaus Universitetui! gegužės mėnesį vyksiančioje respublikinėje apžiūroje, Studentai rungtyniaus įp rajonų jaunimu sporto aikštelėj se, rengs stendus, fotoparodas apie Universiteto gyvenimu, išvažiuojamieji būriai — apie Vilnių, Lietuvą. Kartu su mūsiškiais dirba ir kitų šalių studentai. Papa sakokite apie internacionalinius būrius. Šiais metais pas mus atvyks gausus būrys iš užsienio šalių. Iš VDR Greifsvaldo universiteto atvažiuos 20 stu dentų, po 15 studentų — iš Prahos ir Hradec Kralovo (Čekoslovakijos Socialistinė Respublika) bei iš Krokuvos (Lenkijos Liaudies Respublika). Po 10 studentų atvažiuos iš Erfurto Medicinos akade mijos ir Miulhauzeno Pedagoginės mokyklos (VDR). 30 iš jų dirbs Naujojoje Vilnioje, kiti Vilniaus statybose: Sta tybos ir montavimo treste „Vilniaus statyba", ' 5-tojoje Inžinerinių tinklų statybos valdyboje, 4-ojoje Statybos val dyboje: talkins televizijos bokšto, tarpmiestinės Automa tinės telefonų stoties, aukštosios partinės mokyklos staty boms. Užsienio studentai apsigyvens „Juventus" stovyklo je Čiurlionio gatvėje. Kalbėjosi A. GRIGALIŪNAS
Praėjusią savaitę grupė mūsų mokslininkų — prof. V. Daukšas (ChF), doc. H. Jo naitis (FF), doc. R. Kazlaus kas (GF), doc. P. Užkalnis (Fil.F), doc. B. Gurklys* (FAF), doc. J. Miškinis (FAF), doc. E. Nekrašas (MF), vadovauja ma prorektoriaus doc. J. Gri gonio, lankėsi Kapsuko rajo ne. Susitikimai vyko miesto ga myklose, organizacijose, pe dagoginėje mokykloje, o taip Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje. Universiteto mokslininkai dalyvavo Kapsuke surengto je konferencijoje, skirtoje Didžiojo Spalio 60-mečiui. Joje pranešimus skaitė doc. J. Grigonis — apie komunis to vietą visuomenėje, doc. P. Užkalnis — rpie TSRS tautų literatūros suklestėji mą, doc. J. Miškinis — apie pasaulinę socializ.mo sistemą ir TSRS vaidmenį joje.
Universiteto mokslo dienų dalyvių viena grupė trečia dienį (balandžio 13 d.) pasu ko j Kupiškio rajoną. Universiteto mokslininkų delegaciją, vadovaujamą par tijos komiteto sekretoriaus doc. K. Poškaus, svetingai su tiko rajono vadovai, darbo
žmonių atstovai. Pirmasis nuoširdus priėmimas ir pokal bis — partijos Kuoiškio ra jono komitete. Iš čia rengi nio dalyviai išsiskirstė į su sitikimus su miešto ir rajono kolūkiečiai-, darbininkais, tarnautojais, jaunimu, Mokymosi pažangumo problemos pedagogikoje, abitur ientų adaptacija aukštojoje mokykloje — tai doc. K. Poš kaus pokalbių temos. Docen tas susitiko su Kupiškio V. Rekašiaus ir Skapiškio vidun nių mokyklų mokytojais, moksleiviais ir jų tėvais. Rajono partinis ir ūkinis aktyvas išklausė prof. V. Ger mano paskaitą „Lenininė teo rija nacionaliniu klausimu ir doc. A. Jablonskio — „LTSR ekonominiai ryšiai". Dirbančiųjų Kolektyvuose lankėsi ir aktualias paskaitas skaitė medikė prof. A. Bar tusevičienė, teisininkas doc P. Danisevičius, biologijos kandidatas L. Juknevičius. Kupiškyje, Skapiškyje, Su bačiuje, Šimonyse per dvi viešnagės dienas įvyko nema ža vakarų, susitikimų, dova nojusių tiek svečiams, tiek ir neužmirštamų kupiškėnams akimirkų. „TS" inf
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE
„Tai būna tada, kai vyksta atestacija“ Prieš eilinį komjaunimo komiteto posėdį įprastas šurmulys: nariai apie kaž ką diskutavo, ginčijosi. Tik dvi grupelės studentų, susėdusių nuošalyje, atro do, pateko čia pirmąkart ir kiek varžėsi. Tąkart buvo nagrinėja ma, kaip ruošiamasi Leni ninei įskaitai ir VPP ates tacijai Dramonės ekono mikos, Prekybos bei Ma tematikos ir mechanikos fakultetuose. Komjaunimo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas G. Kadčinskas informavo apie patikrini
mo rezultatus. Buvo nuro dyti visi darbo privalumai ir trūkumai. Prekybos fa kulteto ir PEF IV k. pra monės planavimo spec. 1 grupėje jų buvo maždaug po vienodai. VPP atestaci jos vyksta reguliariai, jo se aptariami aktualūs klausimai, dokumentacija tvarkoma gerai. Tik per mažai iniciatyvos rodo patys komjaunuoliai. Dar bų planai ir nutarimai dar stokoja konkretumo. Ne visada būna tinkama VPP valandėlių tematika. Kiek daugiau norėtųsi
aptarti tame pat posė dyje svarstytos matemati kų grupės darbą. Visų pirma todėl, kad tai pir makursiai. Jiems visada sunkiu įsijungti į naują gyvenimo ritmą, jie daž nai pasimeta net paprasto se situacijose. Antra — matematikai dažnokai ba rami, kad silpnai mokosi. Negylė jų ir šį kartą. I k. 5 grupės komjaunuoliai net nežino, kas tai yra VPP: „Tai būna tada, kai vyksta atestacija". Darbo plane susirinkimų visai nenumatyta, o vien tik
kultūriniai renginiai, ku rie, beje, irgi retai įgy vendinami. Beveik visuo se komjaunimo darbo ba ruose rasta didelių spra gų. Grupės sekretorius T. Ramanovskis bandė teisin tis: „Mokytis — labai sun ku. Kaip reikiant užsiim ti komjaunuoliška veikla nėra laįko. Kurso sekreto rius irgi mažai padeda, nes nepalankus tvarkaraš tis". Žodžiu, savo apsilei dimą stengiamasi suversti objektyvioms priežastims. Kodėl matematikas, dar tik vieną sesiją išlaikęs,
RYŽTU IR NORU
III kurso stambiamolekulinių f junginių chemijos specializa cijos studentai Kuzmickaitė, Dubauskas nepakankamai ruo šiasi seminarams, nraleidinėja užsiėmimus. Grupė ap svarstyta Polimerų chemijos katedros posėdyje. Tokie ko legos kelia nerimą grupės komjaunimo aktyvui, komjau nimo biurui. Per apsileidusius nukenčia ir gerieji: visi juk rūpinasi anais, taikosi prie anų. Tinginiai daug ko gali pasimokyti iš trečiakursių I. Neimontaitės, R. Makuškos, G. Alkimavičiaus, Kurie geri studentai, nuoširdūs draugai, visuomenininkai. Ketvirtakursiai ir penkta kursiai, matyt, suprato, kad visuomenės mokslų studijos — ne tik viena iš privalomų disciplinų, bet ir priemonė jų akiračiui plėsti, pasaulė žiūrai formuoti. Domėtis šiomis disciplino mis skatina visuomenės mokslų darbų konkursas. Fa kultetas gali didžiuotis III k. studentu G. Alkimavičiumi, kurio darbas respublikiniame ture užėmė II vietą. Dabar fakulteto komjaunimo biuras sudarė specialią komisiją, ku ri domisi, kaip studentai da lyvauja konkurse, ar teikia reikiamą paramą dėstytojai. Dauguma studentų jau pasi rinko temas. Kiekvienas ketvirtakursis rašo mokslinio komunizmo referatą. Tikimės, kad konkurse mūsų fakulteto studentai pasieks gerų rezul tatų. V. KARANAUSKAITĖ Ch F IV k. studentė
o jau įsitikinęs, kad jam sunku, kad per tą mate matiką jis baltos dienos nemato? Ar tik toks požiūris ne tampa universaliu pasitei sinimu? Tas „sunku" nega li būti pasiteisinimas ir blogai MMF pirmakursių komjaunuolių veiklai. Ją komjaunimo komitetas nu tarė įvertinti neoatenkinamai. Keli kritikos žodžiai pasakyti kuratorių adresu. Posėdyje konstatuota, kad matematikų I k. penktos grupės kuratorius. Tikimy bių teorijos ir skaičių teorijos katedros asisten tas V. Sakalauskas visai
nesirūpino savo grupės VPP organizavimu. Ir ne tik tuo. Pirmakursiai aiš kino visai jo nepažįstą. Vadinasi, jokios kalbos negali būti apie vadova vimą grupei. Komjaunimo komiteto posėdyje nutar ta informuoti apie tai fa kulteto partinį biurą. De kanatui, vyr. kuratoriui reikėtų geriau kontroliuo ti kuratorių darbą, o kad to nebuvo daroma, rodo ir šis faktas. Nutarime numatytos priemonės gerinti pirma kursių matematikų kom jaunimo organizacijos veiklą. L. KLIŠAUSKAS
AS IR STUDIJOS • AŠ IR STUDIJOS • AŠ IR STUDI
Narimantas Cėnas — Che mijos fakulteto trečiakursis. Studijų mediumas perkoptas. Prieš akis, galima sakyti, dar visas gyvenimas. Dar tik vis ko pradžia. . . Gera pradžia — pusė darbo — tvirtina vie ni. Jaunystė — kaip namo pamatas, — pritaria kiti. Pra dėsi jį teisingai, namas stovės ilgai ir tvirtai. Vidurinėje Narimantas du kartus buvo sąjunginės Jau nųjų chemikų olimpiados pri zininkas. 1976 m. tapo olim
PRADEDAME PASAKOJIMŲ CIKLĄ APIE MŪSŲ AUKLĖTINIŲ KELIUS 1968 metų vasarą ketver tas universiteto studentų šturmavo Avačos ugnikalnį Kamčiatkoje. Jį nesunkiai įveikdavo vietiniai mokinu kai, tačiau turistams iš Lietu vos kažkodėl nesisekė: vėjas vertė iš kojų, bėrė į akis dulkes, dantyse girgždėjo smėlis. „Taip ir turi būti", — galvojo „alpinistai", — stverdamiesi už krūmokšnių, pri guldami pailsėti. Artinosi vakaras, o jų kelionė dar nė neįpusėjo. Vaikinai ėmė ne rimauti. Pagaliau, nusprendę, kad jie ne pionieriai, nuo pusiaukelio pasuko miestan. Ir tik čia iš vietinio laikraš čio žinutės sužinojo, jog visą dieną jiems priešpriešiais pū tė net du galingi taifūnai.. . Valentinas Baltrūnas, tada geologijos specialybės studen tas, įamžino šį nuotykį „Tary binio studento" puslapiuose.
Pasirodo, čia aš ne pirma sis iš žurnalistų. Valentinas Pasirausė spintukėje ir iš traukė „Komjaunimo tiesą". — Va, apie mane rašo. č*al pačiam ir užteks?.
piados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" nuga lėtoju fakultete. Treti metai studijuoja vien penketais, ir SMD veikloje nuo pat pirmo kurso dalyvau ja. Žodžiu, rimtai ruošiasi darbui savo profesijos lauke. „Chemiko" sienlaikraščio redkolegijoje — irgi Nari mantas. Redaktoriaus pava duotojas, dailininkas. Pradžia gera. Tebūna visas toks gyvenimas. A. SKRABULIO nuotr.
Studijos aukštojoje mokyk loje — ne vien visapusiškas žinių bei praktinių įgūdžių kaupimas pasirinktos specia lybės srityje. Tai ir savęs, kaip sumanaus vadovo, gero organizatoriaus, turinčio tvir tus idėjinius įsitikinimus, pla čią erudiciją, ugdymas. To siekfi mums padeda visuome nės mokslų disciplinos. Kaip jas studijuoti sekasi Chemijos fakulteto studentams? Pirmakursiams, kaip visa da, sunkiausia: naujas moky mosi būdas daro savo, nau jo etapo pradžia gyvenimo kelyje nebūna lengva jau nam žmogui. Mūsų pirmakur siai nepalikti likimo valiai — dėstytojų, vyresnių draugų globą jie jaučia visada, ta čiau TSKP egzamino rezulta tai — trečdalis trejetų, pen ki nepatenkinami pažymiai rodo, kad visuomenės mokslus jie studijuoja nepakankamai. Pagirti reikėtų vieną pirma kursių grupę — gamtinių junginių spec. chemikus. Jų grupėje tik vienas ketvertas, o likusieji — penketai. Ryž tu ir noru pasiekiama gerų rezultatų. Sesijos pamokos nepraėjo veltui. Dabar pirmakursiai la biau domisi visuomenės mokslais, kruopščiau juos stu dijuoja. Vyresnių kursų stu dentai, nors, jau išsirito iš fuksų amžiaus, vis dar vaikiš kai daro. Politinės ekonomijos dėstytojas skundžiasi, kad
GYVENIMO PIUVIS, KAIP IR ŽEMĖS Gal jis nenorėjo tuščiai gaišti su manim laiko? Arba paprasčiausiai bandė įsitikin ti, kas aš per vienas. ..
Išvažiavo iš Varėnos ra jono, palikę įklimpusią tarp stačių šlaitų gręžimo mašiną. Palijo, pašlapo — ir nesi duoda ištempiama viršun. Būtų galingas vilkikas arba malūnsparnisl Bet kiūkso tik vargšas „Gaziukas", kuriam kas penki kilometrai lūžta lingės. Visureigiai, malūn sparniai ir tankai (taip, net tankai) reikalingi geologams ten, kur ieškomas auksas ir deimantai, nafta, uranas, ge ležis. Ten, kur stūkso ne įžengiami miškai ir tyvuliuoja neišbrendamos pelkės. O čia... Buvo pasirinkta Lietuvėlė, kurios gelmėse nėra šitokių brangenybių. Iš ten, iš tų egzotiškų vietų parsivežta tik uolienų atminčiai. Primins, jog kažkada kopta į penkių kilometrų aukščio kalną, kad šitas, sunkaus švino ku pinas akmuo, mėnesį veržė ir taip jau kuprinės nuspaus
tus pečius. O čia į žemę sminga šimtmetriniai grąžtai, sluoksnis po sluoksnio tyri nėjamos gelmės.^Lyg žmogaus gyvenimas —- nepraleidžiant nė mažiausio tarpsluoksnio, užregistruojant menkiausią spalvos pasikeitimą. Sako, geologai, keletą metų padir bėję mažai ištyrinėtuose Si biro rajonuose ir sugrįžę į Lietuvą, negali prisiderinti prie tokio skrupulingumo. Jie pratę vaikštinėti septynmy liais žingsniais, užmesti akį, apibūdinti bendrais bruožais. Ten to reikia. Čia bendrais bruožais jau viskas aišku. .. .Kompleksinės ekspedici jos geonuotraukinės partijos vyr. geologas V. Baltrūnas jau baigia ruošti kandidato disertaciją. Tai tarp kitko. 7—8 mėnesius per metus praleidžia laukuose. Vasarą pasiima sau pagalbininku ko kį mokinuką. Padėjėjo dar bas lengvas .tikras turizmas: nuo mokslų pailsi ir — prie do — gauna per mėnesį 100 rublių. Prie gręžimo mašinų įdo mesni žmonės: vienas baigęs proftechninę mokyklą, jam padeda netolimo kolūkio pen
sininkas arba atitarnavęs jaunuolis, arba šiaip gyve nimu nusivylusi persona. — Ko čia suki žmogui gal vą, —- tai Valentino žmona, įėjusi į kambarį. — Ge riau papasakotum, kodėl nė jai dirbti į Universitetą. Gyvenimo draugės, nusi skundimas visai pagrįstas. Geologas — beveik tas pat, kas jūreivis: parvažiuoja sa vaitgaliui, paskui vėl atgal. Ir ne dėl šnypščiančių geize rių, ne dėl svaiginančių be dugnių, ugnimi ir akmenimis besispiaudanėių vulkanų Va lentinas atsisakė dirbti dėsty toju. Paaukojo progą vardan to, ką turi. Tik, Va, žmo na. .. — Žinojai, už ko išteki, — šypteli Valentinas. Dienos praeina, užsimiršta ir kartu palieka pėdsakus sieloje ir kūne. Daug iškal bingiau apie žmogų kalbėtų „konkretūs" darbai: moksli niai straipsniai storuose geo loginiuose leidiniuose, moks lo populiarinimo kūrinėliai „Mūsų gamtoje", pastabos „Tiesoje". Bet ten, kur po pierius — ten sausa, ten dul kės, o skaitytojas nenori jo se kapstytis. Tad tegul būna tai, kas vadinama pilka kas dienybe, nors tai toli gražu ne tikroji tiesa. Juozas SKRIPKAUSKAS
TOKIA YRA PRADŽIA ARBA KELIOS MINTYS APIE TEISĖS FAKULTETO 1NTERKLUBO GYVENIMĄ Praėjusiais mokslo metais Teisės fakultete internaciona linis darbas teko specialiai ta rybai prie komjaunimo biuro. Veikla plėtėsi, augo ir reika lavimai, — siekiant pagerinti internacionalinį darbą fakulte te, buvo nuspręsta steigti in ternacionalinį klubą. . . Šian dien klubas vos pirmojoje — kūrimosi — stadijoje.
„prieaugio" skaičius ir pan. Vis dažniau Raimondas pa galvoja, kas galėtų talkinti metraščio apipavidalinimo darbuose — piešti, fotogra fuoti, dailiai rašyti. PAGRINDINIS PRIZAS — KELIALAPIS Į TARTU UNIVERSITETĄ
Neiškęsdavo fakulteto stu „KUO PANAŠUS dentai ir svečiai nestabtelėję TEISININKO IR AKTORIAUS ties politinio plakato konkur so ekspozicija. Tai buvo vie DARBAS?" nas iš internacionalinės savai Akys stabteli ties TF inter- tės renginių. Net keturis pla klubo darbo planu. Sužinai, katus pateikė antrakursis A. kokie renginiai buvo, kam Katinas. „Salin karo grėsmę", ruošiamasi — viktorinai „Ar „Fašizmui ne vieta planeto aš pažįstu Universitetą", su je", „Čilė — mūsų skausmas" sirinkimui „Tarptautiniai jau — jo darbų temos. Tris pla nimo festivaliai. Jų reikšmė katus nupiešė K. Ožiūnas (III kovoje už taiką", teminiams k.). Nemažai šiltų žodžių pa vakarams, stiprės draugystės rodos lankytojai buvo įrašę ryšiai su Taškento, Tartu, atsiliepimų knygoje plakato Rygos, Kazanės, Baku, Jere „Chile Venceremos!" autorei vano, Kijevo universitetų trečiakursei Z. Kukukaitei. Teisės fakultetais. Dar neiš Autoritetingai komisijai — blėsę įspūdžiai iš susitikimo prodekanas Z. Namavičius, su Vilniaus Konservatorijos partinio biuro sekretorius A. IV kurso studentais — dip Vileita, komjaunimo biuro lomantais. Per 80 mūsų fa sekretorius S. Židonis ir kiti kulteto studentų dalyvavo — sunku buvo išrinkti pačius jų premjeroje „Juk viskas geriausius plakatus iš 17 au buvo pirmą kartą". Nuošir torių atliktų 27 darbų. Verti džiai visi juokėsi iš komiškų nimo kriterijus labiausiai ati ir tragikomiškų, įspūdingų ir tiko A. Katino, K. Ožiūno, nelabai nuotykių, persekio K. Rimkaus (I k.) darbai. De jusių pačius aktorius studen šimties studentų plakatai pa tiškame gyvenime. Po spek žymėti specialiu prizu — taklio užsimezgė diskusija „kelialapiu" į Tartu universi „Kuo panašus teisininko ir teto Teisės fakultete organi aktoriaus darbas". Kontaktas zuojamą politinio plakato su žmonėmis — štai kuo pa parodą. Pagal susitarimą pa našios šios abi specifiškos naši paroda turėtų atkeliauti profesijos. Pavyzdžiui, tardy ir į mūsų fakultetą. tojas irgi savotiškas aktorius, jam tenka įsijaust į nusikaltė „AŠ NEBE NAUJOKAS" lio būklę, perprasti nusikalti „Turime neblogų interklumo motyvus.. . biečių — N. Kuncaitytė (IV k.), V. Juršėnas (I k.) ir kiti. „TURĖSIM SAVO Bene labiau už kitus klubo METRAŠTĮ!" reikalais „serga" pirmakursis V. Žukovskis, — panašią Jo tituliniame lape bus pa mintį išreiškė keletas tarybos rašyta: „VU Teisės fakulteto narių. metraštis. Pradėtas rašyti . . .Perskaitęs skelbimą, jog 1977-aisiais mūsų eros me fakultete kuriamas interklutais, 398-aisiais Universiteto bas, Vladas nė nedvejoda gyvavimo metais, 333-aisiais mas nusprendė įsijungti į jo Teisės fakulteto veiklos me veiklą. Kiek nelauktai Vladui tais". Užklys po Kokio de buvo pasiūlyta užimti organi šimtmečio į seniausią Univer zacinio sektoriaus vadovo siteto fakultetą koks praeivis, postą — svarbiausią ir atsa ir negalės akių atplėšti nuo kingiausią postą. Vakarai, nuotraukomis, piešiniais, vaiz klubo susirinkimai, korespon džių žodžiu užfiksuoto met dencija — visa tai jo kom raštyje neramaus studentų petencijoje. Kažin ar reikia gyvenimo. sakyti, kiek toks darbas rei Šiandien metraštininkas R. kalauja šviežių minčių, atsa Buzelis, atrodo, mažiausiai komybės. „Aš šiame darbe galvoja apie tą tolimą atei nebe naujokas", — šypsosi tį. Svarbiausias jo noras — V. Žukovskis... Dar besimo įamžinti dabartinę fakulteto kydamas Vilniaus 21-oje vi „būklę". Šalia fakto konstata durinėje mokykloje, Vladas vimo bus komentaras. Tikra aktyviai dalyvavo internacio jūra darbų... Jau baigiami nalinėje veikloje. Patyrimas susumuoti akademinių grupių dabar ir padeda rengti vieną duomenys — amžiaus ir pa už kitą įdomesnius vakarus, žangumo vidurkis, vedusių ir susitikimus. ištekėjusių, nubyrėjusių ir V. KAUPAS
DALYVAUKIME TURISTINĖJE EKSPEDICIJOJE
Mano Tėvynė-TSRS Turistinė ekspedicija „Ma no Tėvynė TSRS" — tai Ta rybų šalies jaunimo-moksleivių, studentų, darbininkų, kolūkiečių, Tarybinės Armi jos karių renginys. Jis yra sudėtinė Sąjunginio komjau nimo ir jaunimo žygio tarybi nės liaudies revoliucijos, ko vų ir darbo šlovės vietomis dalis. Svarbiausias ekspedicijos tikslas — tarybinio jaunimo auklėjimas komunistinio idė jiškumo, tautų draugystės, tarybinio patriotizmo ir prole tarinio internacionalizmo dva sia. Ekspedicijoje jaunimas susipažįsta su mokslo, tech nikos, kultūros pasiekimais, su pramonės įmonėmis, kol ūkiais, tarybiniais ūkiais, isto-
rijos, architektūros, meno paminklais, su savo šalies gamta. Universiteto studentai taip pat dalyvauja šioje turistinė je ekspedicijoje. Ekspedicijos dalyviai aplankė nemažai ob jektų visoje šalyje, sužinojo daug naujo ir įdomaus. Vienas aktyviausių ekspedi-
cijos dalyvių Universitete — GF II k. studentas R. Taraš kevičius. — Ekspedicija susidomėjau dar mokyklos laikais, — pa sakoja Ričardas. — Įsigijau knygutę ir aplankiau pirmuo sius objektus. Šiemet su gru pe draugų teko buvoti Le ningrade, Kijeve, Jerevane, Odesoje, susipažinti su šių miestų įžymybėmis. Daugelis įdomiausių vietų yra įtrauk ta į ekspedicijos objektų są rašą. Ekspedicija — palygin ti naujas renginys, gal todėl dar nėra populiarus. Bet kas met juo vis labiau domima si. Jau dabar kai kuriuose miestuose, pvz., Leningrade, Maskvoje, yra organizuoja mos ekskursijos ekspedicijos vietomis. Norėtųsi kažką pa našaus matyt ii Vilniuje bei Kaune. J išvykas patarčiau vykti ne vienam, bet grupėmis. Mat, yra tokių objektų, kur
pavieniam lankytojui patekti labai sunku. Naujiems na riams siūlyčiau pradėti nuo respublikos objektų, kurių yra arti šimto. Vien Vilniuje jų — apie 30. Galiu tvirtin ti — kas pradės, tikrai ne mes šio užsiėmimo. Kviečiame jus dalyvauti turistinėje ekspedicijoje „Ma no Tėvynė — TSRS". Ekspe diciją Universitete organizuo ja ir jai vadovauja komjau nimo komitetas ir Sąjunginio komjaunimo ir jaunimo žygio tarybinės liaudies revoliuci jos, kovų ir darbo šlovės vietomis Universiteto štabas bei fakultetų štabai. Maršru tų knygutes galite įsigyti LLKJS VU komitete. Laukiame jūsų.
A. LIUTKUS
GF II k. studentas, sąjunginio žygio Universiteto štabo narys
,.Vakarinių Naujienų" kro se VU „Mokslo" vaikinų ir merginų komandos užėmė antrąsias vietas, (pirmi — VPI „Šviesos" vaikinai ir merginos). 590 m nuotolyje Fil. F I k. studentė B. Stepo navičiūtė iškovojo antrą vie tą. Trečia finišą pasiekė IF III k. studentė L. Varneckaitė. FAF III k. studentas D. Paškevičius 3000 m nuotolyje užėmė trečią vietą.
LrSR tinklinio pirmenybė se ,,Mokslo" merginos 3:1 įveikė VISI ,,Inžinerijos" žai dėjas. Gerai kovojo ir vaiki nai. Jie nugalėjo Vilniaus „Aušros" (3:1) bei Alytaus „Dzūkijos" (3:0) komandas.
galės: vienos lengvos, kitos sunkios, bet visos džiugios, nes pergalė — įveiktas barjeras, perženg ta pakopa. Sportas — ne tik saldus laimėjimo svaigulys, jis teikia ir nusivylimų, kad dar energingiau ir atkak liau stengtumeisi įveikti naujas kliūtis. Tokios nuo monės ir LTSR rinktinės nariai tinklininkai: A. Ži linskas ir R. Palionis. „Šaunūs vyrai” — taip apie juos atsiliepia fakul teto prodekanas V. Grigoras. Jie pirmakursiai, atei tyje daug pergalių, kurios džiugins vaikinus bei jų draugus. Ateityje — įdo mūs, turiningi studijų me tai. Žinoma, sunku ir mo kytis, ir sportuoti, tačiau suderinti galima. Aukštoji mokykla suteikia visas są lygas.
I LAIKRAŠTIS ETNA
KAINA 2 KAP.
menybės. Dvi pergales savo pogrupyje pasiekė „Mokslo" žaidėjos. Jos įveikė „Švie sos" komandą (19:14) bei ŠPI įankininkes (30:6). Sėkmingai merginos žaidžia LTSR pirme nybėse. Čia joms pirmą kartą pavyko nugalėti varžoves iš KPI (18:16).
Prasidėjo aukštųjų mokyk lų sporto klubų raukinio pir-
SPORTUOTI — TAI MOKYTIS NUGALĖTI SUNKUMUS Pramonės ekonomikos fakultete studijuoja daug sportininkų. Vieni iš jų— žinomi toli už respublikos ribų, kiti dar tik pradeda savo sportinę „karjerą”. Kiekvienas j sportą atėjo savaip. Kitaip ir negalėjo būti: kaip nėra dviejų vi siškai vienodų žmonių, taip nėra ir dviejų visiš kai vienodų kelių į didįjį sportą ir pergales. Tiesa, daugelis jų pamėgo spor tą vidurinėje mokykloje. TSRS jaunimo čempionę, sp. meistrę trečiakursę Romą Vitkauskaitę šaškės sudomino visai atsitikti nai. Mokyklos komandai reikėjo dar vienos mergai tės — ir Roma sutiko. Ir tarsi kas būtų mostelėjęs stebuklinga lazdele — taip susižavėjo, kad atsitraukti negalėdavo nuo tos mar gos lentos. Pasipylė per-
ŠVARA IR TVARKA — VISŲ RŪPESTIS
Taip mano MMF IV kur so studentai, pradėję šį se mestrą budėti fakultete. Judriausioje fakulteto vie toje — I aukšto fojė — nuo 9 iki 18 vai. budi du ketvirtakursiai. Rūkoriai iš fojė pa sitraukė į jiems skirtą vietą, nes netoli durų dabar stovi budinčiųjų stalelis. Dingo ir pomėgis ramstyti palanges. Nori prisėsti — tam yra pa togūs suoleliai. MMF skaitykla didelė, ja naudojasi ir fizikai. Vieni studentai sėdi čia visą dieną, kiti trumpam užbėga sukonspektuoti veikalo, treti šiaip pasėdėti, praleisti laiką iki sekančios paskaitos, Viskas būtų gerai, tik tie tretie ji dažniausiai kliudo pirmie siems. Apie netvarką šioje skaitykloje keletą pastabi} buvo pareiškęs pernai „Tary biniame studente" doc. I.
Lempertas. Dabar ir skaityk loje šį mėnesį budi II kurso taikomosios matematikos spe cialybės studentas su raudo nu raiščiu ant rankovės. Jo pareiga — įspėti plepius, pa prašyti išsiskirstyti apie kurį nors stalą sustojusius ir pus balsiu komentuojančius elekt ros grandinės schemą drau gus. Budėtojai pasižvalgo ir po IV aukšto koridorių, nes (tie-sa, retai) pasitaiko, kad stu dentai įsigudrina ten traukti dūmą. 18 vai. fakultetas ištuštėja. Lieka tik pasirinktinių kursų klausytojai. Budintieji atsižy mi specialioje knygoje, užra šo pastabas. Jei baigėsi tre čioji budėjimo diena, knygą ir raiščius perduoda drau gams, kurie rūpinsis fakulte to tvarka rytoj. B. SANKALAITĖ MMF profbiuro pirmininko pavaduotoja
NARIO MOKESTIS-PAGALBA TAŪ
Aukštųjų mokyklų sporto klubų šaškių pirmenybėse pir mą vietą iškovojo „Mokslo" komanda, aplenkusi „Inžine riją". Gerai žaidė PEF III k. studentė R. Vitkauskaitė. Jai atiteko pirmoji vieta. GF II k. studentė L. Travina už ėmė antrą vietą. Vyrų gru pėje „auksinį" apdovanojimą laimėjo MMF IV k. P. Grincevičius, „bronzinį" — to paties fakulteto oirmakursis K. Lubys.
us
5A7A/ZV/A7. H JAfO
INUO 1850 METŲ
AMAZONES
rio mokestį buvo galima mo kėti, kada nori. Atėjęs į profkomitetą, proforgas ne visa da rasdavo kasininką, ne vi sada kasoje būdavo nario ženklų. Įvedus naują sistemą, šių trūkumų nebeliko. Atrodo, viskas oūtų gerai, bet. . . Kovo 30—31 dienomis na rio mokestį turėjo mokėti Chemijos fakultetas. Daugu ma proforgų laiku atnešė na rio mokesti, tačiau I kurso SMJ, IV k'. 1 ir V k. 2 grupių proforgai taip ir nepasirodė profkomitete. Ar ne lengvabūdiškai atliekame savo pareigas? Z. mazaliauskaite Ch F III k. studentė
Profsąjunga — tarsi „moti na", kuri materialiai padeda studentams. Šie gal ir nevisada pagalvoja, jog įvairios pašalpos, pigesni kelialapiai, įvairių renginių inansavimas galimas tik todėl, kad profsąjungos nariai moka na rio mokestį. Tam yra reika linga tiksli profsąjungos na rių įskaita, gausi dokumenta cija. Profbiuro įskaitos sekto riui rūpesčių užtenka: reikia kontroliuoti ir tvarkyti šią dokumentaciją. Kokią gi paramą iš profsą jungos gauna mūsų fakulte to studentai. Štai žiemos atos togų metu daugelis studentų ilsėjosi Jerevano sporto svei katingumo stovykloje, pabu vojo Leningrade, Karpatuose, Kišiniove. Per mėnesį pašal-
pą gauna tik pora studentų, bet kaip ji reikalinga tiems, kurie sunkiau verčiasi. Pei mėnesį 8—9 studentai gydo si profilaktoriume. Jie moka tik dalį išlaidų už gydymąsi maistą ir gyvenimą profilak toriume, kitą dalį apmoka profsąjunga. Vienas studentas iš jų gauna nemokamą siun timą į profilaktoriumą. Dalis studentų, gyvenančių Olandų bendrabutyje, gydosi profi laktoriume ambulatoriškai. Taigi, laiku mokėkime prof sąjungos nario mokestį! Ka peika prie kapeikos — ir rublis, o jis, kaip matome, kartais labai praverčia studijuojant.
L. DANILOVOS nuotr.
G. ADOMAITYTĖ
Gimnastas trečiakursis nau, jog tai ne tiesa. Be R. Capas sako, kad nepri veik visi mano pašneko klauso didžiajam sportui, vai domisi muzika, teatru, nors jau ne kartą vaikino kinu. Antrakursė L. Plytlaukė garbės pakyla: jis nikaitė, kuri tik pusę me kandidatas į sporto meist tų užsiiminėja slidinėjimu, rus, LTSR studentų rinkti o jau pirmaatskyrininkė, nės -narys ir .. .mokslo suspėja ne tik į koncertą pirmūnas. Gal būt, gerai ar teatrą nueiti, bet ir ką mokytis skatina ir trene nors nusinerti. Štai ir da rio J. Mališausko, pedago bar ji pasipuošusi savo gikos mokslų kandidato, darbo megztuku. pavyzdys. Rimantas su Sportuoti būtina. „Svei pranta, kad studijos — kam kūne — sveika siela", pirmiausia, jos yra gyve — šypsosi R. Capas. Ži nimo pagrindas, o sportas noma, dar trūksta salių, — laikinas dalykas. Taip, stadionų. Dar kai kas prasporte irgi reikia turėti leidinėja fizinio lavinimo tikslą, todėl kiekvienas iš užsiėmimus. Juk ir juose moktas elementas teikia pasiekiami savi rekordai, pasitenkinimą. Pergalė — kurių, gal būt, niekas ne tai didžiausias moralinis prisimins, kurie nieko ne bet įneš pakilimas. Kol jaunas nustebins, sveikas ir stiprus, reikia džiaugsmo ir pasitikėjimo stengtis kuo daugiau dirb savimi į mūsų gyvenimą. ti, kuo daugiau pasiekti. Kiekviena įvykdyta PDG Žinoma, negalima užmiršti norma, įveikta kliūtis fizi laisvalaikio, be kurio nio lavinimo paskaitose — žmogus taptų vienpusiš turi tapti „mažąja garbės kas. Kartais mūsuose pasi pakyla". girsta balsų, kad sportinin M. PAKĖNAITE kai domisi tik sportu. Ma-
REDAKCIJOS ADRESAS:
Universiteto Studentų prof sąjungos komitetas organizuo ja ekskursijas į žymesnes Lietuvos vietas, į kitas res publikas, kursai ir grupės gali aplankyti muziejus, teatrus, profsąjungos nariams skiriami kelialapiai į poilsio namus, sporto — sveikatingumo sto vyklas, turistinėms kelionėms į užsienį. Studentai gauna butpinigius, bendrabučius, pašal pas. Tam reikalingos profsą jungos lėšos, kurioms sudary ti mokamas nario mokestis. Universitete sudaryta nauja nario mokesčio mokėjimo sis tema. Fakultetams skiriamos dienos, kada jie turi sumo kėti nario mokestį. Ši sistema pranašesnė už senąją, kai na-
PARODA Bendrabutyje Nr. 4 atida ryta LTSR Liaudies meno draugijos nario R. Jukonio akvarelės eksperimentinių darbų paroda „60-ajam Spa-
Šiandien 19 vai. Fil. F 92 a. filol. kand. B. Kerbelytės pa skaita „Marksistinė tautosa kos rinkimo metodologija. Lietuvių tautosakos rinkimo istorija" pradedamas naujas VPF KRAŠTOTYROS skyriaus paskaitų ciklas.
232009 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas** Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
V. DAUNORAViCiUTE IF profbiuro narė liui". Darbai palieka malonų įspūdį originalumu, minties gilumu. Kviečiame ir kitų fakultetų studentus aplankyti parodą mūsų bendrabutyje. M. BAKEVlClUTE IV k. germaniste
ir gi: ve ip I Iii
Jtr ln. >a ■■i a iii dž
Nuoširdžiai užjaučiame Fizikos fakulteto II k. 3 qr. studentą Vilių ARMO- —-yj NĄ dė! tėvelio mirties. 'k Grupės drauųai ir ga kuratorius. ‘•i< VI bendrabučio draugai
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egi.
LV 03715
iii
Užs. Nr. 12 K
I
gu gri :>k, ■OS
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
Pa