hinciturad astra Gruodžio
16 Pirmadienis
1991 m. Kaina 10 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis Nr. 13 (1517|
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
TRAUKSIM, BROLIAI, Į ŠVEDIJĄ? Step by step Europos link. Taip būtų galima apibūdinti dabartinę Universiteto užsienio politikų. Užmegzti ryšiai su Europos ir pasaulio universitetais pradeda (gauti konkretesnį bendradarbia vimo pagrindą, formą. Akivaiz dus pavyzdys — Ketinimų doku mentas, pasirašytas tarp Geteburgo (Švedija) ir Vilniaus Uni versitetų. — .Susitiko du Universitetai, įįsiii^'no, kad vienas kitam įdo mūs, ir nusprendė į^ndradarbiauti, — taip šį dokumentą pa komentavo VU Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas A. Lipinaitis. O jeigu rimtai, tai šis doku mentas — rimto ir plataus ben dradarbiavimo tarp dviejų aukš tųjų mokyklų pagrindas. Jame numatoma keistis studentais ir
dėstytojais, organizuoti trumpa laikius ir normalius mokymo kursus, bendrai dirbti sociali nių, ekonominių, medicinos, matematikos, informatikos ir gamtos mokslų srityse. Tačiau tai dar gana abstrakti programa. Tarp jos ir pačios bendradarbiavimo sutarties pa sirašymo turi praeiti keli mė nesiai, kurie leistų geriau išsi aiškinti, kas ko nori ir ką gali duoti. Tas laikas duotas kate droms, dekanatams geriau susi pažino užmegzti glau desnius kontaktus. Jei Sis dymas bus atlaikytas, pavasarį abiejų Universitetų rektoriai vėl sės prie stalo ir raitys parašą jau po sutartimi.
Jūratė SKĖRYTE
„BŪTI LIBERALU NĖRA BAISU IR GEDA“ „Norėdami sukurti tikrai lais vą visuomenę, mes patys priva lome turėti aiškų požiūrį į vi suomenės ir asmens, valstybės ir piliečių santykį. Kokia valstybe taps ateities Lietuva, kurioje teks gyventi mums — jauni mui? .." Lapkričio 30—gruodžio 1 die nomis Vilniuje įvyko Lietuvos Liberalaus Jaunimo Sąjungos Steigiamoji Sueiga. Susibūrusi prieš metus, šioje Steigiamojoje Sueigoje LLJS buvo įsteigta ju ridiškai: priimti įstatai, Progra minis Manifestas, nutarimai, de klaracijos. Pakeistas organizaci jos pavadinimas — Lietuvos Li beralus Jaunimas. Išrinkta LLJ
MISIJA Jau porą mėnesių veikia Lie tuvos studentų ekonomistų ir Menedžerių Draugija. Kadangi Draugija bei jos veikla yra žino ma gana siauram žmonių ratui, norėtume plačiau supažindinti su ja. Pagrindinis draugijos tikslas — įsijungti į AIESEC-ą (tarptau tinę studentų ekonomistų ir me nedžerių asociaciją), įkurtą 1948 m. ir didžiausią tokio pobūdžio studentų organizaciją pasaulyje. Kiti draugijos tikslai ir veiklos kryptys — jau dabar grindžia mos AIESEC-o filosofija. Tai pir miausia švietėjiška veikla, stu dentų ekonomikos žinių gilini mas, patirties sėmimasis daly vaujant užsienio šalių semina ruose, konferencijose, susitin kant su biznio žmonėm, dirbant įvairiose konferencijose, keiti
Taryba, paskirta Valdyba, Teisi nė Komisija. O iš penkių kandi datų (keturi atsiėmė savo kandi datūras), LLJ Pirmininku tapo Darius Laurinavičius (Vilniaus Liberalų klubo pirmininkas). „Tai turi būti maksimaliai veikli organizacija, ginanti žmo gų ir jo asmenybę. LLJ turi veik ti taip, kad apie ją būtų žinoma visoje Lietuvoje". Tad palinkėkime sėkmės šiai jaunai organizacijai, siekiant ne lengvo tikslų įgyvendinimo. Ir kuo didesnio narių skaičiaus, nes, kaip sakė liberalas Jonas Cekuolis: „būti liberalu nėra baisu ir gėda".
NORVEGŲ RŪPESČIAI KITI Norvegijoje yra keturi Uni versitetai. Be jų dar — regioni niai koledžai, kuriuose galima įsigyti pirminį universitetinį iš silavinimą. Iš 130 tūkstančių Norvegijos studentų pusė yra nacionalinės Studentų Sąjungos nariais. Svarbiausi Sąjungos už daviniai — švietimo programų tobulinimas bei studentų socia linių reikalų gynimas. Neseniai Lietuvoje Viešėjo šios organiza cijos atstovai, o dabar mūšų studentai apsilankė Norvegijoje. Dafnius JAZUKĖNAS važiavo į Norvegiją kaip Lietuvos Stu dentų Sąjungos prezidentas. Jis ir papasakojo kelionės įspū džius. — Osle mes aplankėme NSU būstinę. Buvo galima pavydėti ir penkiolikos kambarių, ir kom piuterių, ir dar daug ko. Pasi dalijome darbo patirtimi, pasi tarėme dėl keitimosi turistinė mis grupėmis. Jeigu jiems prob lema yra kaip pakeisti kokią nors švietimo programą, tai mūsų problemos fundamentalios — kaip tapti nepriklausomais, kaip įkurti savo laikraštį ir radiostotį. Visa tai jie jau turi. Nustebino tai, kad NSU yra labai politizuota. Tiesa, organi zacijoje nėra vadovaujančių par tijų, bet ši organizuoja savo po
litiką, pagal tai, kurios partijos narių yra daugiausia. NSU būs tinėje dirba dvylika etatinių darbuotojų. NSU mums jau pa dėjo, atsiųsdami faxą, o dabar tarėmės dėl pagalbos kuriant studentišką radio stotį Lietuvo je. Gruodžio mėnesį atvažia vo specialistas, kuris konsul tavo mus. Su jo pagalba jau įkurta panaši stotis Tartu Uni versitete. Taip pat tarėmės ir dėl informacij os pasikeitimo. Balandžio mėnesį numatoma organizuoti konferenciją, kurioje dalyvautų Rytų Europos, Skandinavijos ir P’haltiins šalių studentų ats tovai. Be to, mes dar buvome susi tikę su valdančiosios darbo par tijos atstovais; lankėmės parla mente. Teko susitikti ir konser vatorių partijos lyderį, bei jau ną socialdemokratų politiką. Osle lankėmės solidarumo na muose. Tai studentiška organi zacija, kuri teikia paramą Af rikos bei Azijos šalims. Mes klausėme, kodėl jie nesirūpina savo kaimynais. Norvegijoje su kurtos geros socialinės garan tijos ir labai padaugėjo emig rantų, ieškančių darbo, todėl pa rama orientuojama į tas šalis. NSU nesikiša į studentų lais
valaikį, tuo rūpinasi Studentiš ko gerbūvio organizacija. Stu dentai kas mėnesį jai moka po 200—300 kronų. Si organizacija rūpinasi ne tik studentų laisva laikiu, bet ir buitimi. Jau taip priimta, kad ji turi savo ben drabučius, knygynus, parduotu ves, barus, ir net vaikų darže lius. Ji taip pat finansuoja ir stu dentiškos radio stoties translia cijas bei laikraščius. Gal dėl to, kad Norvegijos studentai turi mažiau buitinių problemų, Jie turi daugiau laisvo laiko, ir gali daryti tai, kas jiems įdomu. Pavyzdžiui, vieno universiteto laikrašty dirba dvidešimt žmonių, iš kmių uOŠiBl! vra entuziastai ir rašo nemokamai. Žinoma, buvo ne tik oficialių susitikimų. Viename mieste mus, tik išlipus iš traukinio, pasitiko studentiškas choras. Apsigyve nome senovinėje fermoje, pa verstoje į liaudies muziejų. To kioje puikioje aplinkoje mus vaišino tradiciniais norvegų patiekalais, o išvažiuojant pa dovanojo dar ir sūrį. Bet visų šauniausia buvo pasivažinėti nuo kalnų rogėmisl
Kalbėjosi Nerijus ADOMAITIS
BUVO SUSIRINKI SKAUTAI
Viktorija JAKUBAUSKAITE
masis informacija. Draugija jau turi nemažai kontaktų su užsienio studentais. Buvo rinkta medžiaga Švedijoje leidžiamam leidiniu apie Balti jos respublikas. Dalyvauta dvie juose seminaruose užsienio ša lyse. Dabar rengiamo projekto pa skirtis — plačiau supažindinti su Draugijos ir AIESEC veikla. Tai pirmasis mūsų seminaras FOLSA, kuris vyks gruodžio 13—20 die nomis. Jame dalyvaus ir skaitys paskaitas ne tik draugijos nariai, bet ir Universiteto profesoriai bei biznio žmonės. Gruodžio 20 d. numatoma surengti Draugijos prezentaciją, į kurią bus pa kviesta daugiau visuomenės vei kėjų. Tuos, kurie domisi ekonomika ir nori įsijungti į Draugijos veik lą, kviečiame kreiptis į 606 kab. I korp. Saulėtekio ai. 9, VU.
Ramūnas VILPlSAUSKAS, Ugnius STRAUKA
Visų visų, norinčių susipažinti su VU gyvuo jančiais studentais skautais, pakeliauti po Lietu vą su kuprine ant pečių, pasiilgusių juoko ir prasmingos veiklos, norinčių padiskutuoti vi sais jus domlnabčials klausimais, laukia VU studentai skautai. Mus galima rasti: kiekvieną trečiadienį, 18.30 vai. Gamtos fakulteto fojė. Galite Ir paskambinti telefonu 41-86-93 (teirau tis Jauniaus). VU AKADEMINE SKAUTŲ DRAUGOVĖ
Lapkričio 23 d. į Vilniaus Universiteto stu dentų skautų vakarėlį atvyko svečių iš Kauno, susirinko skautai veteranai. Toks studentų skautų susiėjimas buvo organizuojamas pirmą kartą. Prie vaišėmis apkrauto stalo užsimezgė šilti debatai tarp veteranų ir studentų. Kalbėjo, tarėsi, kaip toliau organizuoti, plėsti studentų skautų veiklą, kaip sudominti ir pritraukti dau giau studentų į savo draugišką ratą. Pailsėjimui nuo diskusijų po senais rūsio skliautais skambė jo muzika, poezija. Skautai parodė skaidres iš pirmosios skautų stovyklos, išklausė senųjų skautų patarimų. Linas MICKEVIČIUS Autoriaus nuotr. Vakaro akimirkos.
2
ŽODIS IK MUZIKA NESUŠALS SPEIGE
„Mes — jėga, kai mūsų šir dys plaka išvien. . .'* — Povi lui Meškėlai iš „Katedros" pri tarė šimtai balsų, kurie, atsimušdami į Sporto rūmų sienas, skriejo į gretutinius rajonus. Gruodžio 7-ą dieną minia jaunų žmonių trypė šaltyje. Į roko ma ratoną už spaudos laisvę pakvie tė organizatoriai: dienraštis „Lietuvos rytas“, Liberalaus jau nimo klubas, „Volis" menedžeris Arūnas Ambrukaitis ir „Bix" menedžeris Rolandas Puolis. Kon. certą pradėjęs Vytautas Kerna gis Skelbė nuo scenos: „Kai ro ko muzikai būdavo sunku, ne priklausomas spaudos žurnalistai mitinguodavo kartu su mumis. Kai mes švęsdavom savo retas pergalės, jie džiaugdavosi kartu su mumis. O dabar, kai bėdos užgriuvo juos pačius, mes kartu su jais, kartu su nepriklausomos Lietuvos spauda. Genys margas, pasaulis dar margesnis. Tad ir Lietuvos nepriklausoma spauda nori ir turbūt gali būti tokia, koks yra pasaulis". Minios pakraštyje bandė at kreipti j save dėmesį kelios mo teriškės, laikančios plakatus, smerkiančius „Tomkus" bei AT centro frakcijos deputatus. Ma čiau, kaip viena iš jų prišoko prie jaunuolio su akreditacija ir paklausė: „Kas užrašyta ant jū sų kortelės?“. Bet greičiau per skaičiusi, nei išgirdusi atsakymą,
paniekinamai šūktelėjo: „A, čia raudonosios spaudos atstovas!“. Užkalbinau vieną moterį: — Ką jūs manot apie šį mi tingą? — Aš galvoju, kad jaunimas neprivalo linksmintis. Jeigu - jie yra lietuviai, turi žinoti, kad pas mus bus šventės — Šv. Kalėdos, Kūčių vakaras. Dabar negalima šokti pagal mūsų tautinius pa pročius. — Bet čia protesto mitingas. Paskui gali būti vėlu protestuo ti. .. — Jie protestuoja, kad jie nesąmones rašo? Po teismus tam posi? Čia yra spauda? Aš ma nau, kad vyriausybė visiems yra labai lojali. Jeigu vyriausybė daugiau rūpintųsi apie mus vi sus, ji tuoj pat uždarytų tuos laikraščius. Aš jau seniai pasa kyčiau jiems NE! Tokių laikraš čių nereikia, kurie meluoja. — Galite prisistatyti? — O kam to reikia? — Aš rašau Universiteto laik raščiui. .. — Man nesvarbu, aš politika neužsiminėjų. Nesulaukę didesnio dėmesio, protestuotojai išsiskirstė. Mitingo dalyvius savo pasiro dymu pagerbė ministras pirmi ninkas Gediminas Vagnorius. Žurnalistų apsuptas, savo kalbą pradėjo prisistatymu; „Prieš jus — vienas iš diktatorių, kuris
bandė pasiglemžti ’aisvą spaudą ir laisvą muziką". Sulaukęs triukšmo, tęsė toliau: „Aš taip ir supratau, kad jūs nemėgstat dik tatorių. Bet aš žinau, kad jūs mėgstat spaudą. Tad padėkokim visiems spaudos organizatoriams, kurių dėka jūs šiandien klausy sitės muzikos (Ačiū, ačiū, — pa raginta skandavo minia). Šita vieta anksčiau turėjo negerą vardą. Čia rinkdavosi raudono ji Jedinstva. Šiandien kitas va karas. Šiandien gimsta naujos tradicijos. Šitoj vietoj renkasi demokratinis jaunimas. (. . .) Tu riu prisipažinti, kad aš šiandien nesu įsitikinęs, kad jūs spaudą mylit labiau už laisvą muziką. Ir man norisi paklaust: ko mes daugiau norim — muzikos ar laikraščių? Aš siūlau paremti laisvą spaudą. Nežinau, kuri spauda jums artimesnė — dabar laisva, nepriklausoma, ar buvusi partinė? Aš mfffiau, k? d mums įdomesnė be abejo muz ka. Įdo mi ir nepriklausoma, laisva spau da. Vyriausybė yra priėmusi sprendimus, visus buvusius ko munistinius ’.’lkrasčius padarė nepriklausomais, laisvais spaudi niais. Aš manau, kad mes ga lim pritarti tokiam sprendimui. O gal sugrąžinti partinukams? „Lietuvos rytas“ pasiskelbė, kad jis yra nacionalizuojamas. Aš noriu jūsų paklausti, ar paremsim „Lietuvos ryto“ apsi sprendimą tapti valstybiniu lai kraščiu? (Minia rėkia NE!). Aš manau, kac! „Lietuvos rytas" už tai jums yra dėkingas. Manau, kad jis šį vakarą nors puodeliu arbatos kiekvieną turi pavaišin ti. (. . .)". Kol vieni vaišinosi arbata, ša lia kurios pakabintas plakatas skelbė: „Sušalusius ir išalkusius Vagnorius be vagnorkų vaišina karšta arbata", „Lietuvos ryto“ redaktoriaus pavaduotojas Vi das Rachlevičius pranešė, kad informaciją apie laikraščio na cionalizavimą gavo iš vyriausy bės aparato dviejų darbuotojų. „Man atrodo, — pasakė jis, kad šią savaitę iškilo pavojus visai nepriklausomai spaudai, kuri taip remia. .. roką!“. Po tokių kalbų, muzika skam bėjo daugiau nei penkias valan das. Baltoje prožektorių švieso je mirgėjo snaigės, iškilmingiau siais momentais drioksteldavo sa liutas, vėjyje plaikstėsi „Lietu vos ryto" vėliava, o nuo šokan čio, dūkstančio, dainuojančio jaunimo veržėsi toks garas, kad nereikėjo ir dūmų efektų. Protesto koncerto organizato riai pavargę šypsojosi — nors ir daug jėgų bei nervų kainavo renginys, jis, atrodo, pavyko. Ar padės jis laisvam žodžiui, pri klausys jau ne nuo jų. Jurga CEKATAUSKAITE
Jono STASELIO nuotr. Koncer to akimirka.
KLAUSIATE- - ATSAKOME Redakcija gavo tokio turinio laišką: Gerbiama „Universitas Vilnen sis" redakcija, Prašome jūsų tarpininkavimo prieš Finansų direkciją šiuc klausimu: Visose solidžiose įstaigose, ypač rudelėse, kurias aptarnauja skaičiavimo centrai, darbuotojai kartu su piniginėmis išmokomis (atlyginimais) gauna ir lapelį,
1991. 12. 16
Universitas Vilnensis
kuriame nurodytas algos dydis, už kurį laikotarpį mokama, už ką ir kiek atskaityta, kiek iš mokama į rankas. VU tokios tvarkos nėra, kiekvieną mėnesi — net ir pereitais metais — gaudavome vis kitokias sumas (esant tvirtam atlyginimui!) kar tais stebėtinai mažas. Bandymai išsiaiškinti darbo užmokesčio skyriuje beveik visuomet būda vo nesėkmingi, o neretai net,
dėl nemandagaus apsiėjimo su interesantu, išeidavom su nuos kauda. Ir jau visiška nelaimė būdavo, išeinant atostogų. Tais
KAS TURI RŪPINTIS STUDENTŲ SVEIKATA? 67 proc. pirmakursių įstoja Į Universitetą jau sirgdami. $8 proc. pirmakursių sutrikęs regėjimas, 17 proc. serga chirurgi niais susirgimais, 13 proc. — terapiniais, kas trečia mergina turi rizikos faktorių savo busimajam kūdikiui, 99 proc. studentų su gedę dantys, vis daugėja protezuojamų dantų. Per dešimt šių metų mėnesių jau 37 merginoms studentėms nutrauktas nėštumas. Pagal naująjj socialinės apsaugos įstatymą studentai yra ne apdrausti. * *
Gydytojai sunerimę — 67 proc. pirmakursių į Universitetą įstoja jau sirgdami. Metams bėgant, šis skaičius didėja. Vilniaus 8-osios poliklinikos gydytojai ieško priežasčių ir išeities. Taigi, žo dis jiems.
Gražina KATILIENE, terapinio 'Eyrlius vedėja. Kasmet vis la biau ir labiau neramina studen tų sveikatos būklė. Ji žymiai blogėja. Baigę mokyklas dauge lis studentų skunįįį«j Surikusiu liejimu, sugedusiais dantimis, iškrypusiu stuburu. O besimo kant aukštojoje mokykloje, šie susirgimai ne tik toliau vysto si, bet prie jų prisideda ir nau ji. Dažniausiai tai būna virški namojo trakto ir nervų sistemos susirgimai. Stanislovas ALlSAUSKAS, vyr. gydytojas. Susidarė tokia situa cija, kad stuoento sveikata, at rodo, niekas nesirūpina. Nei Universitetas, nei Vyriausybė, nei. . . pats studentas. Ypač liūd na, kad būtent pats studentas ne saugo savo sveikatos. Tiksliau, numoja į jų ranka. Jis mano, kad vaistai — geriausia gydy mosi priemonė. Ir į gydytoją kreipiasi tik tada, kai jau visai blogai. Nesuprantamas ir vyriausybės požiūris į studentijos sveikatos apsaugą. Mat — pagal sociali nės apsaugos įstatymą studentai yra neapdrausti. Ir jokios reabi litacinės pagalbos gauti jie ne gali. Toaėl mes, atlikę grynai medicininį darbą poliklinikoje, negalime jo tęsti toliau. Gražina KATILIENE. O kad studentams reikalinga reabili tacija, rodo skaičiai: 58 proc. pirmakursių sutrikęs regėjimas, 17 proc. serga chirurginiais su sirgimais, 13 — terapiniais. Kas trečia mergina turi rizikos fak
atvejais bent du mėnesius nie kas negali susigaudyti dėl pri klausomo ir gaunamo atlygini mo. Neseniai Finansų direkcija iš siuntinėjo darbuotojų sutikrinimui Skaičiavimo centro sąrašus su atlyginimais už mėnesį. Su dideliu pasitenkinimu sutikome tai: sąrašuose prie kiekvienos pa vardės surašyti visi anksčiau mi nėti duomenys ir todėl nelieka jokių abejonių. Telieka tik tuos sąrašus (1 egz.) sukarpyti ir, iš mokant atlyginimą, kiekvienam įduoti jį liečiančią iškarpą kiek vieną mėnesį. Taip mes paga liau susilygintume su daugeliu Lietuvos įmonių bei įstaigų. O juk iš tiesų mes — VU — tu rėtume eiti visų priekyje! Juk mes mokome ekonomistus, ma tematikus, finansistus kaip reikia tvarkytis. Buvę studentai tai tai ko praktikoje, o patys mokytojai to nedaro. Taigi prašome — padėkite su tvarkyti tai, kas seniai turėjo būti padaryta. P. S. Sutikrinant atlyginimų
* torių savo būsimam kūdikiui. O juk tai tik pirmas kursas! Niekas nevertino, negalvojo apie sveikatą, todėl ir skaičiai tokie baisūs. Buvo manoma, kad sveikata turi rūpintis medikai, o ne pats žmogus. Patys matot, kur atėjom su tekia nuostata! Ramunė JURKONIENE, VU profilaktoriumo vyr. gydytoja. Ne vien nuostata čia kalta -Y;; dalyku. k’JT.į nepriklauso nei nuo medikų, nei nuo studentų. Pirmakursiams visada sunkus adaptacijos periodas. Dar bū dami abiturientais, jie laiko bai giamuosius egzaminus, po to stojamieji, paskaitos. Ir jau iki pirmos sesijos jie būna labai pavargę. O kur dar pati sesija. . . Gražina KATILIENE Juo la biau, kad ir paskaitų tvarkaraš čiai nėra gerai sudaryti. Dažnai studentai turi važiuoti iš vieno fakulteto į kitą, todėl pavalgyti nebespėja. O dabar dar ir mais tas pabrango. Ramunė JURKONIENE. Mano nuomone, Universitetui būtina fiksuoti pietų pertrauką. Duoti porą valandų, per kurias stu dentai galėtų ramiai pavalgyti. Taip pat dekanatai ir kated ros galėtų pasirūpinti, kad stu dentas, neišeidamas iš Universi teto, galėtų išsivirti kavos, ar batos.
Irena GINTAUTIENE, stoma tologijos skyriaus vedėja. Gaila tik, kad ne visi studentai moka valgyti. Beskubėdami maistą su kiša, beveik nesukramtę. Ir gal net nežino, jog kiekvieną kąsnį reikia kramtyti 30 kartų. Nuo to nukenčia ne tik skrandis, bet ir dantys. 99 proc. studentų dan tys yra sugeoę. Vis daugėja protezuotų dantų. O tai yra
Nukelta Į 4 psl.
sąrašus už X mėn. buvo rasta daugybė ir labai grubių klaidų (atlyginimų sumažinimo, padidi nimo prasme). Kur garantija, kad to nebus kitais mėnesiais?
Pastaba. Kelti šį klausimą per vietinę spaudą, manytume, reikia tik tuo atveju, jei pasiūlymui būtų priešinamasi. Su viltimi ir padėka — VU trys darbuotojai Į šį (nors Ir anoniminį) laišką paprašėme atsakyti VU finansų direktorių J. AKROMĄ: Laužiamos atidarytos durys. Dar rugsėjo mėnesio „Informaci niame biuletenyje“ Nr. 13 buvo parašyta:
„1. Rengiama programa, ir ti kimės, kad nuo spalio mėnesio kiekvienam darbuotojui bus įtei kiami atsiskaitymo lapeliai, apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei atskaitymus iš jo“. Už spalio mėnesį išdalinome la pelius lapkričio pradžioje. Už lapkričio mėnesį daliname dabar. Kam reikalauti to, kas daroma?
♦
Universitas Vilnensis
1991. 12. 16 Tęsinys. Pradžia Nr. 12 (1516)
UI KĄ MES GALVOJAME APIE UNIVERSITETĄ? Universiteto vertinimas ypač svarbus visam studentiškam gy venimui. Požiūris į Universite tą daugeliu atveju gali paaiš kinti studento elgseną ir reakci ją į pokyčius Universitete. Iš studentų atsakymų paaiškė ja, kad tik nedaugelis iš jų Alma Mater tvarką sieja su savimi ar apskritai studentais ir dėstyto jais. Universitetas — tai dau gių daugiausia administracija ar apskritai kažkas neapibrėžto, kas, daugelio studentų manymu, juos slegia. Studentų nuomonė apie Universiteto tvarką virsta tiesiog nepasitenkinimu tuo, kad nėra pasirinkimo, kad mokymo si planas perkrautas nereikalin gais dalykais, nevykęs atsiskaity mas ir t. t. Taigi, pirmiausia ties laisvės Universitete trūkumu. Bet nevisada jis siejamas su ki ta puse — atsakomybe u- kckia tai veikiu, norįnt kažką pakeisti. Juk visai surantama, kad kiek vienam sukaustytam rūpi, kaip nusiimti grandines, o ne kur ei ti, kai jų sebsbus. Taigi, stu dentai piktinasi Universiteto visažinybės specialisto paruoši mo monopoliu: „jaučiuosi daik tu, su kuriuo kas norima, tas ir daroma" (69),. „dėstytojas ne vedlys, o galutinis žinių šalti nis" (55). Patys studentai fik suoja savo susvetimėjimą žiniom: „tenka mokytis dėl paukščiuko" (7) ar „dėl pinigų" (39), „dės tymas akademiškas, sausas, nechronologiškas" (21) „Univer sitetu poveikis? — Abejingumas mokslui“ (85). Yra pažyminčių ir taip patogaus „universalumo“ poveikį: „ugdo bandos jausmą" (84), „Universitetas standartizuo ja, trūksta individualaus darbo" (63). Nepatenkina ir dėstytojai — — „trūksta kitokio dėstytojo ak tyvumo per paskaitą, viskas į vienus vartus, t. y. ausis" (63). Tai nedaugelio mintys. Yra ne mažai studentų aiškiai neapibrėžiančių savo santykio su Univer sitetu, pasitenkinančių jausmi nės neigiamos reakcijos išraiš ka (tai būdinga ypač psicholo gams): „daro nemalonų įspūdį" (31), „liūdna, kai pagalvoju, stengiuosi atsiriboti" (13, 19). Studentai, kurie išsiskiria šių požymių deriniu: bestudijuo jant iškyla įdomių problemų, todėl gilinuosi daugiau nei rei kia atsiskaitymui; per sesiją mokausi tik dėl stipendijos; įdomu gilintis į specialybės da lykus — Universitetą vertina kaip ir daugelis kritiškai. Bet jų kritika — konstruktyvesnė, dalykiškesnė (jie sudaro apie ketvirtadalį apklaustųjų). Kiti apsiriboja tik tokio po būdžio teiginiais: „reiktų daug keisti Universitete, bet iš jo pusės poveikio nėra, nes nesi kiša į asmeninį gyvenimą" (31). Gerai, kad žmonės džiaugiasi turėdami autonomišką „asmeninį gyvenimą", bet keista, kad tas faktas tampa net Universiteto vertinimo kriterijumi. Kai kurie pažymėjo, kad katedros neturi specialistų paruošimo koncepci jos, dalykai dėstomi vos ne at sitiktinai, padrikai (31, 38, 56). Bent jau viena aišku, kad šios koncepcijos sudaryme nedalyvau ja patys studentai, su ja net ne supažindinami todėl, kad Uni versitetas geriau nei studentas išmanąs „specialisto ruošimo re ceptūrą". Taip ir kyla Univer siteto išduoto diplomo ir rea laus profesionalumo tapatinimo iliuzija. Skaudu, kai ji sugriūna tik pabaigus mokslus, o ne an ksčiau. Nors ir tai įvyksta ne visada, nes dar nesijaučia at rankinio visuomenės pareikala vimo profesionaliam darbui. Dažnai dar gali gauti „kontorinį" darbą nebūtinai pagal spe cialybę, vien parodęs diplomą ar pamirksėjęs pažįstamam dėdei. Tą studentai žino. Taigi, dar nesikeičia visuomenė, nesikeičia ir Universitetas. Žinoma, dadartiniams studentams Univerei-
teto monopolija irgi patogi — išėjęs turės ką kaltinti dėl nesklandumų, nereikės už juos atsakyti. Iš klausimyno rezultatų ma tosi, kad dažniausiai reiškiamas intuityvus, neargumentuojamas, netgi ir pasyvus priešiškumas Universitetui, nes tai yra uždė ta, nuo studento nepriklausanti sistema (sakome pasyvus, nes iš 80 studentų tik 6 pasakė, ką galėtų nuveikti, kad būtų kitaip). Si sistema nediferencijuoja stu dentų: pavyzdžiui, stipendiją gauna ir studijuojantys, ir praslystantvs — t. y. tik išsilaikan tys egzaminus, o tokių gal dau guma. Universitetas suteikia vienodas (ne vien finansines) sąlygas visiems, taip pat ir at sainiai studijuojantiems. Šie stu dentai galbūt ir įsivaizduoja, kad formalios studijos yra nepa kankamas pagrindas profesiona
šiek tiek alergiški bendroms problemoms? Kaip ten bebūtų, studentija neieško įvairesnių savo akade minio gyvenimo praturtinimo formų. Universiteto sąvoka ap siriboja paskaitų, bibliotekų lan kymu, kursinio rašymu, prakti kos atlikimu ir atsiskaitymu. Taigi identifikacijos pagrindas su Universtitetu susiaurėja, nes pačiame fakultete nėra jo dva sią puoselėjančių židinių (pav. klubo, kavinės ar tradicinių švenčių). Šio neveiklumo prie žastys ne tokios paprastos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jos susiję ir su bendrom verty binėm orientacijom, kurias rei kėtų kiek išsamiau panagrinėti. V. KUO MES TIKIME?
Kaip minėjome anksčiau, tiek studentai, tiek Universitetas,
čia tiek rimčiau besimokančius, tiek linkusius j „buvimą" Uni versitete. Norėdami suprasti, koks atsakiusiųjų požiūris į da bartinį visuomenės gyvenimą, iš pradžių aptarsime, kaip jie ver tina galimą atranką po Ill-io kurso. įdomu tai, kad skirtingų kur sų ir specialybių studentai šią atranką vertina nevienodai, t. y. jų požiūris kinta priklausomai nuo to, kiek atranka „aktuali" pačiam studentui, jo specialybei ar kursui. Pvz. Ill-io kurso psi chologai, kurie atrankai jau „per seni", ją teigiamai vertina žymiai dažniau, nei psichologai antra kursiai. Sociologijos specialybės studentai į atranką žiūri „šal tai", nes, anot jų, tokių specia listų vistiek trūksta. Be to, kuo daugiau studentas užtikrintas, kad atranką jo nepalies, tuo labiau jis bando atsižvelgti į
KAS yra KAS arba i POSTSOVIETINIO STUDENTO PORTRETAS liam darbui ir jie norėtų stu dijuoti kitaip, bet tam trūksta paskatų iš šalies. Universitetas šios funkcijos neatlieka, iš da lies ir dėl to jis vertinamas taip neigiamai. Be to nepasitikima ir būsimomis permainomis: bi joma, kad Universitetas atsiž velgs tik į „savo" interesus ir taps mechaniškai rūšiuojančia jėga. Kadangi esama padėtis Universitete dalinai patogi stu dentams, jie nėra aktyvūs. Ki toks rimčiau dirbančių studentų pasyvumas. Jiems nėra reikalo laužyti formalius Universiteto reikalavimus, jie atsiriboja nuo jų, atsirenka, kas jiems reika linga, ir dirba pagal savo indivi dualų planą, nors dėl to galbūt atsiranda papildomos įtampos per sesiją.
IV KADA MES AKTYVOS? Negalėdamos atlikti Filosofi jos fakulteto studentijos aktyvu mo analizės, nes nelabai būtų ką ir analizuoti, mes pasidomė jome galimu aktyvumu. Įdomu panagrinėti, kaip patys studen tai prognozuoja, kokioje veik loje jie dalyvautų, kokią orga nizuotų, kokiai tik pritartų, o kokiai ir ne. Jie turėjo įvertinti galimą savo ir grupės veiklą. Išaiškėjo, kad studentai linkę į veiklą, kuri nereikalauja daug pastangų, t. y. gali vykti grupės ribose (išversti iš užsienio kal bos reikalingą, įdomų tekstą; su rengti diskusiją, tyrimą rūpi ma tema). Išlaikoma pusiausvy ra tarp akademinės veiklos ir laisvalaikio renginių organizavi mo, tokių kaip tarptautinių kon taktų su savo specialybės stu dentais užmezgimo, grupės išvy kos ar pasilinksminimo suor ganizavimo. Ko ne pusė apklaus tųjų teigia, kad grupė dalyvautų veikloje, kuri neišsiplėstų už jos ribų. Visai kitaip su pla tesne veikla: Filosofijos fakul teto studentija nelinkusi kurti naujų klubų, sąjungų, asociaci jų ar organizuoti fakulteto die ną ir panašiai. Kai kiekvienas kalbėjo už save, tai pasisakan čių, kad dalyvautų grupės ar platesnėje veikloje buvo dvigu bai daugiau nei prognozuojant visos grupės veiklą. Tačiau ko dėl realiame gyvenime praktiš kai nieko nevyksta? Galbūt atsi liepia tradicijų, pinigų ar pa talpų stygius? O gal studentai
su savo tvarka ir dėstyto jais yra dalis visuomenės, at spindinti jos vertybes. Bet Filo sofijos fakultetas turi ypatin gą paskirtį — jis ruošia žmo nes, kurie anksčiau ar vėliau savo darbu bei pažiūrom for muos visuomenės vertybes. To dėl nuo šiandieninių studentų atsakomybės, atsidavimo darbui ir žinių po kurio laiko priklau sys, ar pati visuomenė bus pa jėgi suprasti ir reguliuoti joje vykstančius procesus. Studentai savo būsimą visuo meninę veiklą įvertino taip: pusė sutiko, kad žmonės, baigę Universitetą ir įgiję tokią specia lybę kaip jų, turėtų plačiau reikštis visuomenėje; ketvirtada lis manė, kad tai priklauso nuo žmogaus. Ta veikla, anot atsa kiusiųjų, galėtų būti švietėjiška, mokslinė (straipsniai, publikaci jos, gilesnės studijos ir pan.). Tačiau į klausimą, ką konkrečiai kiekvienas numatę daryti, atsakė tik ketvirtadalis būsimų specia listų. Kitas ketvirtadalis studentų sakėsi neįsivaizduojąs kokia tai galėtų būti veikla, arba visai neketinąs užsiimti dar kažkuo, išskyrus konkretų darbą. Bet la biausiai stebina tai, kad pusė studentų į šį klausimą iš viso neatsakė — jį praleido ir tiek. Taip, savo būsimą veiklą išties nėra lengva numatyti, tačiau jei gu apie ją nors kiek galvojama, visada atsiranda ką pasakyti. Juk šiuo atveju svarbu ne ko kia kiekvieno pozicija, o ar ji iš viso yra. Studentai yra susi darę gerą specialisto įvaizdį (daugumos nuomone, platesnė vi suomeninė veikla pageidautina), tačiau šio idealo nesiekia užpil dyti konkrečiu turiniu — savo veikla. Pagrindinė priežastis, mūsų manymu — anksčiau aptartas nepakankamas interesas specia lybei ir iš to išplaukiantis gan paviršutiniškas būsimos profesi jos supratimas (tyrimo eigoj paaiškėjo, kad rimčiau besimo kantieji labiau pasitiki savimi, yra linkę imtis atsakomybės, ateityje nenorėtų apsiriboti vien tiesioginiu darbu). Be to, nema žą įtaką daro ir nepakankamas aktyvumas, kai sprendžiamos bendros problemos, o taip pat ir tai, jog mes nesam pratę, kad tokie specialistai darytų įtaką visuomenėj. Tačiau galimas ir dar vienas variantas — studen tai dar patys nėra galutinai su sivokę realybėj, atradę savo tiesą, kas yra būtina, jei nori kažką pasakyti kitiems. Tai lie
visuomenės ar Universiteto nau dą ar įvertinti teigiamas ir nei giamas reformos puses. Tačiau apskritai atranka vertinama dau giau kaip VU užgaida, o ne kaip pribrendęs ir apgalvotas jo per tvarkymo aktas. Studentai ne pasitiki ne tik savimi, bet ir pa čiu Universitetu. Juos neramina atrankos kri terijai — „reikia specialių egza minų ne erudicijai, o sugebėji mui mąstyti patikrinti“ (63) ir būsimas darbas — „gerai, jei po III-jų kursų žmogus išeis ne pusfabrikatis, o gaus kvalifikaci ją ir galės dirbti" (55). Daugu ma studentų studijavimą Uni versitete įsivaizduoja kaip bealternatyvų gyvenimo būdą ir tvirtai pasiryžę jo laikytis. To dėl vyrauja iškreiptas (galim sakyti tarybinis) konkurencijos suvokimas — iš dalykinės sfe ros ji perkeliama į asmeninę: laukiama tarpusavio santykių at šalimo. pavydo, nepasitikėjimo. Apibendrinant, atranka nesu vokiama kaip radikalaus lūžio savo. Universiteto, visuomenės gyvenime apraiška. Studentai va dovaujasi pozicija „kaip nors išgyvensiu", bet nesistengia už kirsti kelių, vedančių j nesėk mę. Tokią poziciją skatina ir kiti studentų įsitiktinimai: su teiginiu, kad visuomenė kiekvie nam turi garantuoti darbą, ati tinkantį jo specialybę ir kvalifi kaciją, sutiko ar iš dalies suti ko net 76 proc. apklaustųjų (daugiausia taip manančių — psichologų tarpe (83 proc.) ir kiek mažiau — sociologų (63 proc.). Be to, net 58 proc. stu dentų iš esmės sutinka, jog svar biausia, kad žmonėms būtų su darytos sąlygos gerai gyventi, o kokioje santvarkoje ir valstybė je — ne taip svarbu. Vadinasi, visų trijų socialinių mokslų at stovai orientuojasi daugiau į so cialistinio pobūdžio vertybes, bandydami jose rasti patikimą savo ateities pagrindą. Prisimi nę, kad daugumai atsakiusiųjų aukštasis mokslas — tai priemo nė įgyti tam tikrą statusą ir prestižą visuomenėje, ir tai, kad šis noras bandomas įgyvendinti ne tiek siekiant profesionalumo, o kiek apeliuojant į diplomo ga lią ir bendrąjį išprusimą, supra sime, kad garantuoto darbo pa gal specialybę troškimas ir at sargus atrankos vertinimas — vienintelės logiškos šios situaci jos išdavos.
3 Tačiau negalime teigti, kad studentų pasaulėžiūroj dominuoja tik tokio pobūdžio vertybės. Vy raujantis tipas greičiau jungia savyje dvi visai priešingas orien tacijas. Štai, pvz., studentai pri pažįsta kiekvienam pasirinkimo laisvę (jie sutinka, kad nebūtinai kiekvienas žmogus privalo dirb ti: galima gyventi kaip patinka — net valkatauti ar verstis, kuo išmanai), bet tuo pačiu nori ir kardinaliai priešingo — kad vi suomenė užtikrintų jiems darbą. Iš esmės tai yra bandymas su derinti laisvę ir garantijas, nes visiška laisvė bei atsakomybė už savo pasirinkimą ir yra baugi nanti. Be to, kuo tvirčiau stu dentai įsitikinę, kad bedarbis tu ri gauti pašalpą, kol neranda darbo pagal savo specialybę ir kvalifikaciją, tuo labiau nori, ksd tą darbą garantuotų valsty bė. Bet įsigilinkim — jei darbas bus garantuotas, nebue pati bedarby^*", y y jeigu vals tybė vėl planuos, kiek ir kokių specialistų reikia — konkurenci ja taps nebeįmanoma! Pabaigai aptarsime atsakiusių jų požiūrį į gėrį ir blogį. 9 proc. studentų mano, kad egzistuoja griežta riba tarp gėrio ir blogio. Ji nepriklauso nuo aplinkybių ir yra ta pati visiems. 71 proc. tei gia, kad griežtos ribos tarp jų nėra, viskas priklauso nuo aplin kybių. 20 proc. — nesutinka nei su vienu iš šių teiginių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasiro dyti, kad studentai nėra dogma tiški ir vertina lanksčiai, atsi žvelgdami į aplinkybes. Bet ne pakanka nebūti dogmatiku — t. y. spręsti be išankstinių nuo statų, būtina turėti ir aiškią po ziciją. Tuo daugelis studentų pasigirti negali: atranką ir darbo perspektyvas vertina pasirem dami daugiau asmeniniais intere sais, nei bandydami į problemas pažvelgti objektyviau. Ką gi, gaila, kad žmonės, ku rių „rankose" būsimas visuome nės savirefleksijos lygis dar pil nai neįsisąmonina asmeninių in teresų įtakos savo nuomonei, o laisvės apsispręsti nesieja su vi dine atsakomybe.
Taigi, Filosofijos fakultetas tu rėjo realią galimybę tapti kito kiu — geresniu, atviresniu nau jai patirčiai ir pasauliui. Tačiau jis persisėmę to, ko galbūt no rėjo išvengti: formalaus dėstytojų-studentų santykio, monopoli jos, nustatant kas, kada ir kaip bus dėstoma, galų gale ne spe cialistų, o „praprususių" žmonių ruošimo. Žinoma, ne taip lengva sukurti kažką kokybiškai naujo, kai nėra net aiškaus supratimo ką reikia daryti, o pasukti įpras tu keliu taip lengva. Šiandieninė situacija įpareigoja, bet dar ne priverčia veikti; o visuomenė vis dar bando naujus idealus įkišti į pasenusias formas. Tačiau veikti būtina: gyvenimas neturi aplenkti tų, kurie privalo eiti priekyje. Pradėkime' nuo savęs: mažinkim atstumus tarp studento-dėstytojo, studento-Universiteto, studente-studento. Pabandykim išei ti iš uždaro rato, kuriame, nors visi nuoširdžiai trokšta permai nų, Universiteto tvarka daro ga limu mūsų pasyvumą, o šis pa syvumas palaiko esamą tvarką. Neapakim studentišku „gyvenk šia diena", nes tai, kas nuvei kiama studijų metu, yra pro grama visam gyvenimui. Tyrimą atliko (Daiva BALTRUSKEVKIUTE Jolita LENKEVICIOTE Alglna MALECKAITE Rūta TARASONYTE
Straipsnio autorės Jolita LENKEVICIOTE (III, IV dalys) ir Alglna MALECKAITE (V dalis)
4
Universitas Vilnensis
4994. 42. 46
'•< y
,
* ■
„SALONAS 7“:
„AŠ Į DISKOTEKĄ
SUGRĮŽTA
1960 m. MADOS me madų (pasaulyje. Patarkite, kaip pasirinkti drabužį. — Svarbu mokėti pasirinkti rūbą pagal amžių, žinoti, kokios spalvos ir koks stilius tau tinka. Neretai stilius priklauso nuo už siėmimo. Įstaigoje dirbanti moteris-sekretorė negali atrodyti vė javaikiškai, jos rūbų stilius turi būti griežtas, santūrus, juk ji — įstaigos vizitinė kortelė.
Kiekviena moteris nori išsi skirti, būti originali, tačiau mums noras dažniausia ir lieka tik noru. Pasisiūti ar įsigyti nau ją, įdomų ir gražų drabužį iš ties nėra lengva. Bet visur ir vi sada yra žmonių, sugebančių iš spręsti ne tik keblius klausimus, bet ir galinčių patarti. Vilniuje yra kolektyvas, galintis iš nie ko sukurti puikius modelius, jo adresas — Pamėnkalnio 40, „Sa lonas 7". Dabar „Salone 7" dir ba dvi rūbų modeliuotojos: Snai gė Bautrėnienė ir Raimonda Seikienė. Kalbuosi su Raimonda SEIKIENE, kuri maloniai sutiko pakalbėti apie kiekvienai mo teriai rūpimus dalykus. — Kai sužinojau apie tai, kad Jūsų sukurti rūbų modeliai pel no laurus modeliuotojų konkur suose, maniau, kad šie drabužiai yra nepraktiški, skirti tik paro doms, o pamačius juos, Įsitiki nau, kad tai rūbai, skirti dėvė jimui. Sakykit, kodėl kuriat, bū tent, tokius rūbus?
— Kurti drabužių modelius ne tik parodoms, dirbti avangardo stiliumi gali tik tuomet, kai esi paplušėjęs daugiau. Gal ir dary tum tai, kas akiai gražu, bet nėra dėvima, tačiau tokių dra bužių neįmanoma parduoti. Mū sų žmones labiausiai įr piktina tai, kad gražūs drabužiai kuria mi tik parodoms. O mes siuva me rūbus, kuriuos mielai nešio jame pačios. — Jūsų nepavadinsi diletante keistame ir sunkiai suvokiama-
Galima rengtis įvairiai, bet turi būti laikomasi tam tikrų reikamViSil- Baisu, kai derinami nesuderinami dalykui.' aukštakul niai batai ir nutrinti džinsai ar prie natūralaus šilko palaidinės mūvimi šilti aulinukai. Svarbi detalė, į kurią, — manyčiau ne labai kreipiamas dėmesys — tai netvarkingumas. Ir netvarkingu me yra žaismingumo, bet trūks ta švaros, ronos, užmirštama, kad yra muilas, vanduo. Studentų rūbai pirmiausia turi būti patogūs, juk jie eina dirbti. — Jūsų manymu, kodėl Vil niuje tokie ,panašūs ir neįdomūs aprėdai?
— Mes atrodom panašiai, nes neturime iš ko rinktis. Būti ori ginalia yra labai sunku. Užsie nyje kiekvienas salonas siuva rūbus atitinkamo stiliaus ir turi nuolatinius pirkėjus. Čia gi sko nį ugdo beskoniai prekybininkai, komercinės parduotuvės, (turgus) užperkančios gerokai senstelė jusias prekes. Modelių namai taip pat neatlieka savo funkci jų, tad nėr į ką lygiuotis. Be to. kiekvienas kraštas turi „mini madą". Tik neaišku, kas ją dik tuoja. Neretai jaunimas pamatęs kokią kino ar estrados žvaigždę tam tikroje aplinkoje pradeda kopijuoti jos apsirengimo stilių. Gal tas „dievuliukų" ieškojimas ir pagimdo tą išskirtinę madą.
— Dėkui už pokalbį. Gabija STEPONENAITE
— Ką patartumėte studentei, kurios stipendija nėra didelė, kad neatrodytų kaip pelenė?
Lai darosi pati. Mes irgi pa čios mezgame ir siuvame. Tai idealus varijantas — iš seno rū
KAS TURI RŪPINTIS STUDENTŲ SVEIKATA? Atkelta iš 2psl. siaubingas rodiklis, kai jaunam žmogui reikia protezuoti dantis. Nesinorėtų, kad būsimi inteli gentai liktų be dantų. Todėl vi sus labai kviečiam gydytis. Regina KRIUKELIENE, gine kologė. Neramina ir studenčių požiūris į lytinį gyvenimą. Per dešimt šių metų mėnesių jau 37 merginos nutraukė nėštumą. O kur dar mikroabsorbcijos... Tai juk tas pats abortas, tik kitu pa vadinimu. Daugelis nėštumą nu traukti ateina pirmą kartą. O po to visą laiką gyvena baimėje,
bo susikurpti naują. Ir pigu, ir fantaziją ugdo. — Ką atneša nau|l madų vė jai? Sugrįžta 1960 metų mados, grįžta ir tų metų ryškios spal vos: oranžinė, rausva, geltona, bus madingos ir natūralios: ru da, žalia. Nors sakyti, kad vienas ar ki tas rūbas nemadingi, nereikėtų. Galbūt turėtų keistis proporcijos. Jei žmogui tinka — tai kodėl gi nedėvėti?
kad daugiau nepastos. Blogiausia, kad nei viena ne ateina pasikonsultuoti, prieš pra dėdama lytinį gyvenimą. Visos atbėga jau po laiko. Gražina KATILIENE. O kai pas studentus mes ateinam pa tys skaityti paskaitų, mūsų pa tarimus jie priima skeptiškai. Arba visai nenori mūsų klausy ti. IKą mums daryti? Ramutė JURKONIENE. Jauni mas dar nesupranta, kad savo sveikata jis turi rūpintis pats. Aldona SKARULIENE, VU med. kontrolės, kūno kultūros
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 61-06-18. Tiražas 4500 egz. 1 spaudos lankas. SL. 321 Užs. Nr. 2106. Spausdino Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“. Redaktorė L. BINKAUSK1ENE
9
3
centro gydytoja. Kaip nesupran ta, kad rytinė mankšta ir fizinė kultūra yra būtinas dalykas. De kanatai pasidavė studentų spau dimui ir fizinę kultūrą, kaip dės tomąją discipliną, paliko tik I kurso tvarkaraštyje. Nors sąly gos sportuoti Universitete suda rytos neblogos. Ir mes patys stengiamės atsižvelgti į jaunimo norus. Studentai turi galimybę pasirinkti tokią sporto šaką, kuri jam labiausiai patinka. Sudary tos gydomosios grupės. Tačiau norinčių sportuoti labai nedaug. Stanislovas ALIŠAUSKAS. Mes norim, kad iš Universiteto išei tų ne tik puikiai paruošti specia listai ir išsilavinę inteligentai, bet ir sveiki žmonės. O šitą tikslą pasieksime tik tada, kai to norės pats studentas. Vieni medikai bejėgiai. Jūratė SKERYTE
HMF, GTMF ir ETF Vo kiečių kalbos katedrų kolek tyvai nuoširdžiai užjaučia doc. Joną KILIŲ netekus my limos mamos.
Šeštadienio vakarą, eidamas link studentų diskotekų salės „Studija“, prisiminiau senus kaip pasaulis E. Sipavičiaus dainos žodžius: „Aš į diskoteką ratais atvažiuoju, mano ratai blizga — aš gerai vairuoju". Pasaulis tapo dar senesnis, ir ne vienas E. Sipavičius blizgina ratais prie diskotekų salių. Ma šinų aikštelė prie „Studijos" už grūsta išblizgintais, švytinčiais „Fordais", „Opeliais", „Mersedesais" ir tarybiniais automobiliais. Prie įėjimo į šokių salę susipažįstu su dviem vaikinais. Rimas ir Vytas mielai sutinka atsakyti į keletą klausimų. — Vyrai, turbūt Jūs irgi au tomobiliu į diskoteką atvažiavo te? Vytas: — Žinoma. Automo bilis dabar — prestižo reikalas. Rimas: — Be ;,tačkos" čia iš vis nėr ką veikt. — Bet diskoteka ir mašina man atrodo nelabai suderinami dalykai. Su ja nei pašdksi, nei laiptais į salę užvažiuosi. Vytas: — Na ir kas. Esmė ta, kad kai su chebra mes atvažiuo jam, visi mato, kad ne pėsti esame. Visi supranta, kad mes kažką galime, jei su Mersu va žinėjame. Rimas. — Ir dar bobos mato, o kai mato — gali paprašyti ir pasivėžinti. — Na ir kas? Pavėžinat, ir viskas? Vytas: — Ne, ne viskas. Mes ir plotą turime. Galime vidiaką parodyti, šampanu pagirdyti. Rimas: — Ir išvis, su bobom vakarą praleisti lengviau ir linksmiau. Mes taigi ne vienuo liai. Vytas: — O tu su savo foto aparatu pabandyk be tačkos ge rą bobą sumedžioti. Šūdas tau išeis! Rimas: — Žodžiu, dabar be ratų — kaip be rankų! — O kaip jūs žiūrite į ben ziną komercinėmis kainomis? — Vytas: Labai teigiamai! Nebereikia keletą valandų mal tis eilėje, nervuotis. Rimas: — O kas šlamančių neturi, tegul nevažinėja. Džiau giuosi, kad gatvėse sumažėjo automobilių. Kuo ilgiau vaikštinėjau, bend ravau su žmonėmis, tuo labiau aiškėjo, kad šioje „studentiško je“ diskotekoje studentais nė nekvepia. Tiesa, sutikau keletą
linksmų Vynilį >š VTU. Sakė atėję pakvailioti ir kaip „moksleiviai" šoka, madas ir mašinas demonstruoja. Išėjęs į kiemą parūkyti, už kalbinu porelę. Pasirodo, jie — studentai! Laima ir Sigis. Laima: — Man diskoteka — pusė gyvenimo. Po paskaitų vi siškai neturiu ką veikti. Į res toraną nei aš, nei Sigis — tiek pinigų neturime, televizorių žiū rėti nuobodu, visur politika, tai linksmai praleidžiame laisvalaikį. — O tu, Sigi, ar turi m«.«lną? — Ne, neturiu. Turiu nuo latinį bilietą troleibusui. O dis kotekoje — šoku, išlieju energi ją. Klausausi smagios muzikos, ir džiaugiuosi, kad Laimai čia patinka. Išgirdę mūsų pokalbį, prieina dar trys atletiški vyrukai. Vie nas sako: — Parašyk ir apie mus. Mes studentai iš VTU. „Studija" — jėga. Čia muzika — O' kay. Ir panų vilniečių ateina. Vedanty sis irgi nieko. O kur nueiti Vil niuje šeštaoienį? Tik čia! Čia linksma! „Mafijozininkai" eina į restoraną, o mes — į diskaną! Mano nuotaika beregint pasi taisė. Vadinasi, į diskoteką Wmkasi ir studentai. O dabar — keletas VU stu dentų nuomonių, išgirstų Sar bievijaus kieme. Studentas istorikas: — I diskoteką paskutinį sykį, nuėjau, kai turėjau šešiolika me tų. Jei šoku, tai tik ten, kur daug alaus ir nėra pižonų. Žo džiu, diskotekų, kaip tokių, nepernešu. Studentas žurnalistas: — Gaila laiko. Linksmintis ga lima ir kitaip. Tose diskotekose tik mafijozai ir mokiniai. Aš manau, kad protingiau būtų nu eiti į „Žemaičius". Ar dar kur nors. Nemėgstu aš masinio trypčiojimo pagal repą, ar panašiaiStudentė filologė: — Geriau paskaityti ką nors. [ teatrą nueiti, ar kokį eilėraš tį parašyti. Galima ir kavinėj muzikos paklausyti. Nebūtina, kad į ausį tau rėktų 1000 deci belų. Studentas psichologas: — Per senas aš. Per senas. .. Autorius: Ir per protingas! Aš į diskoteką net pėsčiom nebeisiu! Paulius KORSAKAS J. STASELIO nuotr.
PAMESTI PAŽYMĖJIMAI
VlClOTEI, Nr. 8711861, išduotą MaF studentei Astai GYLYTEI, Nr. 8810996, išduotą KomF stu dentei Sonatai OBUCHOVSKAITEI, Nr. 8710891, išduotą ChF studentui Rokui KIMBARUI, Nr. 8811328, išduotą IF studen tei Eglei MARKAUSKAITEI, Nr. 8811167, išduotą FilF studentei Indrei ŽEKEVlClOTEI, Nr. 8711628, išduotą FF studentui Sauliui SKABEIKIUI, laikyti ne galiojančiais.
Dingusius studentų asmens liudijimus Nr. 8910241, išduo tą FilosF studentei Rūtai JUOZAVICIŪTEI, Nr. 8811602, iš duotą MedF studentei Dangai NASTOPKAITEI, Nr. 8811139, išduotą FilF studentei Reginai LAUCIUTEI, Nr. 8720929, išduo tą MaF studentei Ritai KLIKA-