MES PERŽENGĖME SLENKSTĮ!
amžinos svajonės VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
V
Šlovė tarybiniams mokslininkams, konstruktoriams, inžinieriams, tech nikams ir darbininkams — kosmoso užkariautojams! TSKP CK gūklų 1961 metų Gegužės pirmajai) <
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 13,(392)
Kaina 2 kap.
1961 m. balandžio 22 d.
Leninas, leninizmas, leniniečiai
ĖGA metai, keičiasi tautų iiklmas. Ir kuo audringesnis permainų sriautas, tuo ryškiau atsiskleidžia šviesus didžio!o Lenino paveikslas, lenininių idėjų nemiringumas ir didi jų tiesa. Svarbiausia — di li lenininių idėjų tiesa, kurių niekas neįsten gia paneigti, nei paveikti. Niekas negali iš auti idėjų, kurios giliai įsmigo į žmonių širlls, idėjų, kurios apvaldė žmonijos protus. Jėga metai.. . Sklinda po pasaulį revoliuci nis aidas. Vis daugiau ir daugiau šviesos ir laimės žemės rutuly, nes vis daugiau tautų galingų pečių krestelėjimu nusimeta kolonia lizmo jungų, naujos ir naujos šalys sudaužo socialinės priespaudos pančius. O jiems kel rodė žvaigždė tebėra leninizmas. Bėga metai. . . Ir vis toligu mes nuo 1870 m. balandžio 22 dienos, kada mažame Rusi jos mieste Simbirske gimė Vladimiras Iljičius Leninas. Toliau nuo to laiko ir arčiau žmogaus, kurio didžiosios mintys, nemarios idėjos tampa realybe. Štai balandžio 12-oji. Išsipildė ilgaamžė žmonijos svajonė, visų legendų legenda — į kosmosą išsivežė tarybinis žmogus— Juri jus Gagarinas. Pasaulis nustebo, lyg žado netekusi stebėjosi žmonija, džiūgavo, sveiki no tarybinio žmogaus žygdarbius ■ — tai irgi pagal didžiojo Lenino testamentą. Juk ne ką kitą, o Leniną ponai vadino: „Kremliaus sva jotoju“, kada jis tuoj po revoliucijos, suiru tės ir bado metu, nekūrentame kabinete, pats būdamas neprivalgęs, kaip ir jo broliai dar bininkai, bet judrus ir įkvepiantis, pasakojo apie socialistinės šalies šlovingą ateitį. Oi, kaip dabar pasidžiaugtų didvyrio J.Gagarino herojišku žygdarbiu Vladimiras Leninas! Į mūsų jaunųjų kartų gyvenimą Leninas įeina jau vaikystėje. Ir atsistoja šalia visam gyvenimui. Pionieriai mes buvome — vadino jaunaisiais leniniečiais. Mes tada troškome gerai mokytis ir elgtis, kaip Vladimiras. Sep tyniolikamečiai —- matėme jį septyniolikame tį liekną jaunuolį, aukšta, protinga kakta, kurioie įsirėžė pirmoii gili raukšlė: ruošiant pasikėsinimą prieš despotą carą, žuvo myli masis vyresnysis brolis Saša. Ir jis, jaunesny sis brolis, ką tik baigęs gimnaziją aukso me
B
h. parulskio pieš. .jiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiii!ii>iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinini£
Į KUBA TURI DRAUGU u
= = = = = = =
Tik prieš savaitę Istori jos-filologijos fakulteto studentai ir dėstytojai, susirlnkę Kolonų salėje, džiaugėsi tarybinės liaudies pasieklmals kosnjoso užkariavime, su pasididžiavimu bu-
| Pergalė? = = = = = = = = = = = =
HAVANA, BALANDŽIO 20 d. (TASS). HA VANOS RADIJAS KĄ TIK PERDAVĖ FIDELIO KASTRO PASIRAŠYTĄ KUBOS VYRIAUSYBES KOMUNIKATĄ, KURIAME PRANEŠAMA APIE VISIŠKA KONTRREVO LIUCINIŲ JĖGŲ, ĮSIVEIt ŽŪSIU I KUBĄ, SIJTRIUSKINIMĄ.
vo minimas Jurijaus Gaga- R. Mironas, užsienio literarlno vardas — pirmojo la- tūros katedros vedėja E. kūno-kosmonauto vardas. O Kuosaitė, studentai Irena antradienį filologai pusva Juočytė, Lionginas Pažūsis landžiui vėl nutraukė pa ir kiti vieningai pasmerkė skaitas. Jie susirinko į 34 intervenciją į laisvę mylinauditoriją, į solidarumo re čios Kubos žemę. Ketvirto kurso lituanisvoliucinės Kubos liaudžiai mitingą. Kiekvieno studen tas S. Varnaragis trumpai to ar dėstytojo veide ne ir užtikrintai pasakė: — Kuba turi būti laisva! apykanta ir pasipiktinimas agresyviais JAV veiksmais Mes už Kubą! Antrakursiai Juozas NekKuboje. Tribūnoje — docentas V. rošius ir lituanistas Danas Kairys savo jausmus didKostelnickis. — Kai ginkluoti kontr- vyriškai Kubos liaudžiai išrevoliucionler’ai vėl pakėlė reiškė eilėmis, kurias persavo grobuoniškas rankas skaitė mitingo dalyviams. Tą pačią dieną mitingai prieš Kubą — pasmerkimo nebeužtenka, — baigdamas įvyko Fizikos-matematikos, pasakė docentas. — Reikia Medicinos ir kituose takuiparemti revoliucinės Kubos .tetuose. liaudį! M. SUKACKAS Po to kalbėję docentas
I
“
= = = = = = = = = =
= = = = = = Į = = =
|
'‘IIIIHIllllllltlIlIlUlUllimilllllllllllllllllllllllHllllllllllllIlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllIlIlIlIlIlIUIIIIIIIllllllllllllllllllll.
daliu, jau žinojo: „Ne tuo keliu reikia eiti. Mes eisime kitu keliu“. Visas tolimesnis IIjičiaus gyvenimas — tas kitas, naujas kelias skirtas revoliucijai iki paskutinio atodūsio. Su fizine žmogaus mirtimi ilgainiui tenka susitaikyti. Lieka jo mintys, jo aistringa va lia. Liko mums Lenino genijaus valia. „Ne mirtingo Lenino paveikslo užmiršimo dulkės nenusės“, — iš visos širdies rašė poetė S. Nėris. Kiek tau dabar, jaunasis drauge, dvide šimt treji, dvidešimt penkeri? Tu jau pradedi susimąstyti, ką tu gero padarei. Dvidešimt (Nukelta į 2 psl.)
Česlovas KALENDA
Himnas kosmonautui Mes pakilom,
pakilom, , Džiaukis, Žeme! Dainuoki, širdie! Neškit, šimtmečiai,
pakilom!
padėką gilią! Kosmonautui ir žmogui — Garbė! j Jis — pilotas. • Jis — mūsų pilietis. Darbo liaudies bebaimis sūnus. Į akis Saulė, žvaigždės jam švietė, Kai jis skrido, Palikęs namus. Ir nustebo • Žydrieji žvaigždynai, į Ir nublanko ' Mūs saulės šviesa Į Prieš ta jėgą, i Kur kelią praskynė, Prieš akis, ! Kurios degė drąsa.
Leninas, leninizmas,
I
Mes didžiuojamės,
////////////////^^^
GRAŽIAUSIA DAINA
I I
I S
SAKO a S** T r,k. «a. --s UNIVERSITETO^ STUDENTAI |
(Atkelta iš 1 psl.) penkerių metų Vladimiras Leninas jau kovo jo nuožmią klasių kovą. Jis sujungė Peterbur go revoliucionierių ratelius į vieną — „Ko vos sąjungą darbininkų klasei išvaduoti“.. . Iš šitos kibirkštėlės išaugo ta liepsna, kuriai skirta išdeginti visą blogį visoje žemėje — išaugo nauja kovinga partija. Bet carizmas dar turėjo dantis, dar sugebėjo kąsti. Tais pačiais metais gruodyje Leninas areštuojamas. Prasideda ilgi mėnesiai kalėjime ir dar ilges ni metai ištremtyje. Yra Sibire kaimelis Sušskoje. Trejus metus čia pragyveno Vla dimiras Iljlčius. Tai nebuvo pralaimė jimo metai, o sustojimas prieš įsibėgėjimą, jėgų kaupimas prieš didelį mūšį. Čia Leni nas ruošė partijos programą, stiprino draugus, telkė vienminčius. O šalia buvo jo ištikimiausias kovos draugas Nadiežda Krupska'a. Moteris, kurią Vladimiras Le ninas mvlėjo ir gerbė visą gyvenimą, turėjo būti jo kovos draugu, eiti tuo pačiu keliu. „. . .Tai nereiškia, — rašo savo prisiminimuose N. Krupskaja, — kad nebuvo mūsų gyvenime nei poezijoje, nei Jau nystės aistros. . .“ Toks asmeninis gvvenimas netrukdė, o padėjo Vladimirui Iljičiui save paskirti revoliuciiai. Tai labai pamokan tis ir asmeninio gyvenimo pavyzdys. Leninas Rusijoj ar emigracijoj — visur ir vasada jis lieka Jautrus draugas kiekvienam revoliucio nieriui. nesutaikomas revoliucijos pr’ešams. Partijos istorija — Lenino biografija. Kaip 'gi tai galėjo atsitikti? Leninas visas pasi šventė partijos reikalui ir jai gyveno, gyve no revolluci’ai. Ne be reikalo V. Maiakovskis rašė: „Partija ir Leninas — du broliai dvyniai“. Ypač didelis mūšis, kurį laimi partijai Leninas — naujos partijos programos priėmimas. Antrajame partijos suvažiavime atsiskleidžia tie nemarūs Lenino bruožai: at kaklumas siekiant užsibrėžto tikslo, ryžtas, drąsa, sumanumas, nesutalkomumas bet ko kiems nukrypimams nuo revoliucijos reikalo ir aistra, aistra revoliucijos vardan. Lenino kova už ldėiini grynumą partijos, partiškumo vardan, jo idėjinis grynumas ir tiesumas ko voje už partiškumą ypač filosofijoje ir ne vien
joje — viso to brangaus ir svarbaus, kas iui3 iš nusiuvau, X Apie pavasarį daug sudėta nešimais kosmoso. u\j Jo lau-§ puošia Leniną ir iškelia jį, kaip viso proleta /Iėnulis, Venera, Mar-J iiiir g- it Av riato genijų — pasireiškia jau Il-me partijos dainų, apie žmogų — dar kia Mėnulis, daugiau. Vienok nė viena sas... suvažiavime. Leninas — marksistas iki pat sielos gel daina negali atskleisti to vi viską pasieks, viską sukurs, < mių. Bet jis neprisilaiko raidės, jei gyveni so žmogaus grožio, tos didy jis — komunizmo statytojas, mas diktuoja naujoves, o drąsiai taiko mark bės, kaip jo paties darbas, po taikos karys. sizmo dėsnius naujai epochai. Todėl didžiau sukurtos gėrybės, jo daromi J. LAURINAVIČIUS sias Lenino nuopelnas yra tai, kad atsiranda stebuklai. Tai — gražiausia II k. lituanistas ’ $ ir įdomiausia daina apie žmo lenininė nauja teorija ir taktika buržuazinė je demokratinėje revoliucijoje, Leninas iš gųBalandžio 12-tos dienos sprendžia proletariato sąjungininko — vals žinia apie sėkmingą tarybi tiečio problemą, taip svarbią agrariniams nės šalies kosmonauto, majo kraštams, be kurios išsprendimo neįmanoma ro Jurijaus Gagarino kosmi proletariato diktatūros pergalė. Leninas pa nį reisą sujaudino visus. Juk Žmogus kosmose! Šiuos žodžius paskutiniosiomis dieno smerkia carizmą — tautų budelį ir vadina tai žmogaus genijaus mis kartoja visas pasaulis. Vieni džiūgavo kartu su mumis, senąją Rusiją „Tautų kalėjimu“. Jis moko mas, didžiausios visų įrody kiti stebėiosi, treti oavydA o. bet abejingų nebuvo. svajo Mes, medikai, esame ypatinnaai sujaudinti ir sužavėti. internacionalizmo ne vien žodžiais, reikalau nės įgyvendinamos, pati gra Tur būt, mums lengviausiai suprasti, kad žmogaus organiz ja griauti tautinės priespausdos tironiją — žiausioji daina! Pirmą kartą mas jokiu budu nepakeltų kosmoso sąlygų, jei ne mūsų buržuazinę valdžią. Leninas — internacio žmogus iš kosmoso pamatė technika, įgalinusi tokiame aukštyje sudaryti žmogui Įprastą nalistas ir negailestingas šovinizmo priešas. savo planetą, pajuto kokia aplinką. J. Gagarino skridimas nebuvo ir atsitiktinis laimės bandymas: jau seniai mes to laukėme. Lenino teorija apie socialistinės revoliuci žemė maža ir koks didelis ji J. Gagarinas sveikas grįžo į žemę. Pirmasis pasaulyje jos ir socializmo pergalės galimumą vieno sai — Žmogus. Juk tą pava žmogus, matęs Žemę iš kosmoso erdvių. Ir norisi vėl kar je, atskirai paimtoje, šalyje įdavė pergalės sario dieną prasidė’o ir kitas toti V. Majakovskį: raktą revoliucionieriams į rankas. .Leninas, pavasaris — kosminių kelio ,,Skaitykit, žiūrėkit, jrfavydėkite man: Aš — Tarybų Sąjungos pilietis!*4 pirmą syk areštuotas, atsakė žandarui, kad nių pavasaris. R. GRATKAUSKAITe Rusija tai „supuvusi siena, bakstelk pirštu ir Pavasaris visados reiškia MMF V k. subyrės.“ Ir ne kas kitas, kaip Leninas dau pradžią. --------------- • •----------------------giausia nuveikė, kad ta siena griūtų. Siena Vadinasi, vasara—priekyje. X griuvo, paguldydama visas senosios Rusijos Ir mes tikime, kad Tary ydas, atpalaiduodama liaudies rankas. Naujo binės šalies žmogus išaiškins tipo lenininės partijos sukūrimas — jau vien dar daugelį mokslo paslapčių, šis žygdarbis daro Leniną nemarų. O prakti parodys ir vieną stebuklą, ne nė jo genijaus veikla revoliucijoje, momento1 kartą nustebins pasaulį pra1961 metų pavasaris — buvo tikrai jaudinanti, aors parinkimas ir ta milžiniška veikla, apginant1 trečiųjų septynmečio metų ir laukta. revoliuciją nuo idėjinių antpuolių, nuo inter-1 pavasaris. Tai didelių persBendrabutyje ir auditorijo ventų ir kontrrevoliucionierių, pagaliau sočia-1 pektyvų ir uždavinių laikotar se sujudimas. Norisi viską lizmo pastatymo programa bei praktinė veik-i Tarnaujant Tarybinėje pis. Jaudinanti kiekviena per mesti į šalį ir tik džiaugtis. la — Lenino vardą įrašė į istorijos knygą, Armijoje, man teko skrai galė mokslo, meno, ekonomi Bet, to maža. Toks įžymus visiems laikams, kol gyvuos ir kurs žmoni dyti reaktyviniais lėktuvais. kos srityje. įvykis tarybinio mokslo is ja, kai žmogus pradeda tikrojo žmogaus tik Todėl aš su nepaprastu susi Balandžio 12-ą’ą radiio torijoje mus, studentus, labai rąją erą yra neįkainuojamas. Tai saulė, ku domėjimu sekiau pirmojo pa bangomis atskriejęs TASS’o daug kam įpareigoja. Svar gerai mokytis, rios jokie debesys neužtemdo ir neužtemdys. saulyje žmogaus skridimą į pranešimas tikrai sujaudino biausia Jaunasis tarybinis žmogus šiandien di kosmosą. kiekvieną. Pirma kartą žmo būti aktyviais visuomeninin džiuojasi savo socialistine Tėvyne, auga pa Karinis lakūnas, majoras nijos istorijoje Žmogus įžen kais. Turime tapti žmonėmis, čiu laisviausiu žmogumi pasaulyje. Jis inte Jurijus Gagarinas savo isto gė į kosmosą. Svarbiausia, vertais didingos komunizmo lektualiai labiausiai išpuoselėtas ir išprusęs rinį skridimą paskyrė didžia tai buvo tarybinis žmogus, le ir kosminių skridimų epo žmogus pasauly. Tai Lenino armijos karys, jam taikos reikalui. Tai nuo nininio komjaunimo auklėti chos. V. Lašaltė armijos, kuri stato komunizmą. Jis eina ten. stabu! į kur nis — Jurijus Gagarinas. EMF politekonomijos spec. B. Merčaitis labiausiai reikalingas Tėvynei, kaip tai Danas KAIRYS III k. studentė TMF IV k. studentas Mums, studentams, ši žinia darė jo vyresnieji broliai vakar. Jie buvo ištikimi Lenino reikalui ir kovojo dėl leniniz mo pergalės. Štai kodėl nugalėjo socializmas, tai juk padėtų pamilti sava kodėl taip bujoja visa, kas nauja, auga ko būsimą specialybę. munizmo medžio jaunuolynas. Tarybinis jau Kandidatas J partijos nanas žmogus pasišvenčia leninizmo idėjoms. I' Kiekvienas kolektyvo narys, O, Kuba, brangi mano Kuba, Dabar, kai vyksta aukštosios rius E. Skorupskis yra atsa save laiko leniniečiu ir daro viską, kad ši ( Žvaigždė tamsią naktį sužibus. . . nežiūrint į tiesiogines parei- mokyklos darbo pertvarkymas, kingas už darbinį studentų vardą pateisintų darbu. Mūsų žmogus pikti- (Į gas, turi atlikti nors kokį vl- kai mokymo procesas artina auklėjimą. Tačiau jis ne ko Rausvuos revoliucijos rūbuos naši imperializmu ir jų piktadarystėmis, l suomeninį darbą. Komunistas mas prie gyvenimo, labai svar munistiškai žiūri į pavestą Prie ginklo budi tu sargyboj. .. smerkia bet kokią agresiją ir, jų tarpe, jan-,’, — tuo labiau. bus šefavimo klausimas. Fa darbą. Už tai buvo griežtai kių intervenciją Kuboje. Leninietis geidžia ) Todėl Gamtos mokslų fakul kultete už tai yra atsakinga kritikuotas. O bombos vėl sprogsta Havanoj, laisvės individui ir sykiu trokšta kūrybos) tete ir įvyko partinis susirin M. Valiukonytė. Ir reikia pa Vėl šūviai cukrašvendrių plotuos. . . Partiniame susirinkime bu visuomenės labui. J kimas tema „Kokį visuomeni sakyti, kad dar maža kas pa vo iškelta daugiau trūkumų, Ir gena niūrus vėl ponas Ryklius į kruviną puotą. . . Jaunas leninietis sutinkamas visame pa-) nį darbą atlieka kiekvienas daryta. Studentai dar silpnai numatytos priemonės jiems šaulyje. Jis mokosi iš savo vyresniojo drati-1 komunistas“. palaiko ryšius su mokyklomis, pašalinti. O Kastro Fidelio tėvynė go — komunisto, mokosi kovoti ir nugalėti.) Fakulteto komunistams pa neįsijungia į jų būrelius. O V. MATULEVIČIENĖ Nebus verge niekada! Leninas jo geriausias mokytojas. Leninizmas stovūs visuomeniniai įpareigo ’csiiKasisaaiiiiSREEaiiiiiiiiaia) Į durtuvą aštrų plieninį — pasaulio atgimimo gaivus šaltinis, iš kurio! jimai duodami partinės orga Savo širdis sulydė tauta. . . sau idėjinių ir kūrybinių jėgų semiasi visi nizacijos susirinkimuose, o at kas siekia progreso ir kovoja dėl jo. Štai! skiri — partiniame biure. Tai kodėl visame pasaulyje yra komunistų, ko-/ pakelia kiekvieno komunisto Nublokš plėšikus okeanan LIETUVIŲ literatūros ir Geriausieji 3 apsakymai dėl kompartijos veikia 87 šalyse, o jų eile- atsakomybę už bendrą rei Banga devintoji atūžus, — kritikos būrelis, norėdamas ir apybraižos bus premijuose kovoja virš 36 milijonų Lenino gvardija ) kalą. Į himną rūsčiojoj Havanoj paskatinti jaunuosius Uni jami vertingomis dovanoPasaulyje yra velk 100 milijonų komjauni-i Visi fakulteto partinės or Kurantų atsiliepė dūžiai. .. versiteto literatus daugiau mis. mo organizacija — jaunoji leniniečių pamai ) ganizacijos nariai turi pasto ' bandyti kūrybines jėgas Konkurse gali dalyvauti na, kuri ateina vyresnės kartos revoliucio O Kuba, budėk pasiruošus, įpareigojimus. Be to, daž grožinės prozos žanruose, visi Universiteto studentai. nierių gvardijos pakeisti, kad ir toliau gau-l vius Tau laisvės aušra įdienos! nai gauna įvairius biuro pave skelbia apsakymo ir apy Apsakymus ir apybraižas, sintų komunos pergales. Todėl nėra jokios! dimus, įtraukiami į įvairias Žemės rutulį žodžiai apjuosia: braižos konkursą. Pagei nedidesnes kaip 12—15 abejonės, kad žmogus galutinai išvaduos vi komisijas. Ypač didelį dėme daujama, kad kūriniuose mašinraščio puslapių apim są žemę nuo senojo tvaiko, ir nueis visi iki l s{ jie skiria studentams. Iš Kuba — si, būtų vaizduojamas tarybi ties, siųsti .Tarybinio stu vieno po raudona Lenino vėliava. ( 14 dėstytojų, pritvirtintų Jankiai — no! nio jaunimo, studentijos dento“ redakcijai iki gegu prie grupių, yra pusė komu gyvenimas, keliamos ak žės mėn. 20 d. Žiuri komi nistų. Nuoširdžiai ir kūritualios nūdienos problemos, siją sudaro rašytojas J. bingai savo pareigas atlieka gvildenamos tautų drau Avyžius, fil. m. kand. A. praėjusiais metais VVU V. Klrovič, S. Želba ir kiti gystės, kolektyvinio dar Sprindis, stud. M. Marti Liaudies Draugovė kreipė komunistai. Didelį visuomeni bo komunistinio auklėjimo naitis ir kt. si laišku į tėvus, kad šie nį krūvį turi V. Chomskis. ir kitos temos. BŪRELIO VALDYBA paveiktų girtuokliaujantį C. Kudaba, P. Vaitiekūnas. Kuklus beldimas į du Neseniai turėjome po sūnų. FMF studento Aniuris. . . Prieš mus štai vėl kalbį su A. Petrausku, lio tėvams buvo parašyti tas pats studentas. „Jūs ChMF I kurso studentu. net du laiškai. teiravotės mamos adreso, Sėdi sau vaikinas: galva . VVU Liaudies Draugovė, gal laišką rašysit?... Nera išdidžiai iškelta, laikosi iš komjaunimo organizacija šykit, labai prašau. . . Bausšaukiančiai. kovoja už kiekvieną žmo kit mane, tik nerašykit. .. „Aš girtas buvau? Ką gų. Jeigu nepadeda mūsų Mama labai silpnos sveika Jūs kalbat?! Veržiausi į priemonės, padeda tėviš tos, ji labai pergyvens. .. Aktų salę. .. Bet juk yra kas žodis. „Mes, tėvai, dė Gal būt ji man nieko ne tokių, kurie pavėlavę įlen sime visas pastangas, kad sakys, gal tik apsiverks, da, ir kiek dar bus... Kas mūsų sūnus nustotų gir bet man dėl to bus labai čia tokio, kad aš draugovi tuokliauti ir toliau gerai skaudu. . .“ A. Petrauskas ninkas. . . Reido metu aš mokytųsi“, — rašo savo savo „pareigas atlieku, o mamos akyse norėtų būti atsakyme į mūsų laišką pirmuoju žmogumi, todėl šiaip tai ką aš. . .“ J. Meilus. Mes tikime, kad jam skaudu, kad ji sužinos Ilgai kalbėjom su juo. ir šį kartą tėvų pastangos ir apie antrojo egzistavi Išryškėjo A. Petrausko nenueis veltui. mą. asmenybės dvilypumas: iš A. Petrauskas išreiškė Ji tikrai sužinos ir gal vienos pusės — komjau viltį, kad tokių dar daug būt padės nuslopinti tą nuolis, kurso proforgas, bus. . . Klysti, Algi, ir antrąją sūnaus asmenybės draugovininkas, iš kitos klysta visi į Tave panašūs. pusę. „Tikimės, kad Jūs — vienas iš tų paskutinių Mes pasieksime, kad jų vi suprasit mus ir kaip nors jų, kurie vienaip ar kitaip sai nebūtų. paveiksit savo sūnų, nes pažeidinėja viešąją tvarką. A. TAUJINSKAITĖ dabar tikrai nevėlu“, — Su mumis kalbėjo kaip tik VVU Liaudies Draugovės užbaigėme laišką Petraustas antrasis žmogus. Jis Tarybos narys kienei. ‘neigė visus draugovininkų Panašią mintį išreiškė parodymus, savo nekaltu laiškai Aniulio, Kaučiko, mą motyvavo tuo, kad to Komisijos mariai jau susi Meiliaus, Dilio, Jasiūno kių kaip jis esą ir dau rinko, užėmė vietas. .. Jie tėvams. Tai ne tuščia vil giau. Mes pasiteiravome svarsto, sprendžia. Nuo jų tis. P. Kaučikas, EMF II priklauso, kokį specialistą apie jo šeimą, sužinojome gaus vienas ar kitas gyveni kurso studentas, dabar ži motinos adresą. Rodos, tuo mo baras. Todėl ir reikia nomas kaip fakulteto akty reikalas ir pasibaigė. A. saviveiklininkas, o vistas, Petrauskas išdidžiai išėjo.
— ©—
Seniai Laukėme
Mus įpareigoja
NUOSTABU I
Nelikti nuošalyje
KUBAI
K O N K U R S A S
LAIŠKAS TĖVAMS
1 Ten. kur reikia
I
s
DĖSTYTOJAI, kuriems mą skiriame tarybinio gy teko mokytis carinių laikų dytojo elgesio ir etikos ar buržuazinės Lietuvos klausimams. Pvz., praėju aukštosiose mokyklose, ge siais metais, ryšium su rai prisimena, kokie silpni A. P. Čechovo Jubiliejumi, , ryšiai buvo tarp studentų mes pravedėme užsiėmimą ir dėstytojų. Paprastai dės tema „Gydytojo paveikslas geriau ir gydo. Todėl, dės šiais mokslo metais, spe tytojai, labai abejingai per Čechovo kūryboje“. Jauno tytojų pareiga, be specia cialūs užsiėmimai — valan teikdavo žinias studentams, gydytojo dvasiniam forma dėlės buvo pašvęstos to lių žinių perteikimo, yra vimuisi pašvęstas neseniai kuriuos jie iš.viso blogai kiems įvykiams, kaip Tary įdiegti busimajam specia pažinojo. Mažai kam rūpė parodytas Panevėžio teatro bų Sąjungos kovai už visiš listui meilę grožinei lite jo Jų mokinių bendro aki spektaklis „Vaikinas su ką nusiginklavimą ir kolo ratūrai, gerą skonį menui. račio plėtimas, aukštų mo velnio plauku“, kurį ko nializmo panaikinimą pagal Žinoma, medicininių dis ralinių savybių, meilės savo lektyviai aplankėme. Ruoš XV-toje Suvienytųjų Naci ciplinų dėstymas teikia ne būsimajai profesijai ugdy dami šios pjesės aptarimą, jų Generalinės Asamblėjos mažai progų įskiepyti busi mas. norime jį paversti pokal sesijos medžiagą, viso majam gydytojui būti biu apie tarybinio gydyto Nūdienės Tarybinės t nas moralines savybes. Bet pasaulio Komunistų ir dar jo etiką. aukštosios mokyklos dėsty bininkų partijų pasitarimo ypatingai daug galimybių Labai svarbu yra į poli tojai laiko savo pareigą ne rezultatams aptarti ir kt. tam teikia politinės — auk tinių auklėjamųjų valandė tik perteikti studentui savo Kiekvienais metais, pašvęslėjimo valandėlės. Svarbu, lių tematiką' įtraukti gerų specialybės žinias, bet jam daml specialią valandėlę kad šis darbas būtų orga knygų aptarimą. Pernai apnemažiau rūpi išauklėti są Tarptautinei Moters dienai nizuojamas vengiant bet svarstėme M. Solochovo moningą, išsilavinusį spe pažymėti, mes stengiamės kokio šablono, o parodant apysaką „Žmogaus dalia“. cialistą, aukštų moralinių suteikti šitam užsiėmimui daugiau kūrybinės inicia Šiais mokslo metais įdo savybių žmogų, busimąjį auklėjamąjį pobūdį. Kiek tyvos. Mes savo grupėse miai praėjo lenkų .rašytojo komunizmo statytoją. Man, vieno semestro bėgyje iš pasirinkome sekančią užsi J. Neverli dokumentinės kaip medikui, norėtųsi, kad skiriame vieną valandėlę ėmimų metodiką. apysakos apie tarybinį gy busimasis gydyto'as negal „grupės reikalams “ čia ap dytoją Dergačiovą „Vaiki Kiekviena politinė -■ votų, jog išstudijavęs ana tariame, kas iš studentų nas iš Salsko stepių“ ap auklėjamoji valandėlė susi tomiją, fiziologiją ir kitas atsilieka, stengiamės išaiš tarimas. deda iš 3 dalių: trumpos medicinines disciplinas, jis kinti atsilikimo priežastis, Norėčiau sustoti ties to visos Tarybų šalies ir mū \isais atvejais sugebės tiks bendromis jėgomis sugalvo kio puikaus kūrinio, kaip sų respublikos stambesnių liai nustatyti ligos diagno jam, kaip geriau padėti J. Marcinkevičiaus poemos jų įvykių apžvalgos, tarp zę, jos priežastis, gydymą. atsiliekantiems, kokie yra „Kraujas ir pelenai“ apta tautinių įvykių referavimo Žmogus — labai sudėtinga grupės pageidavimai ir kt. rimo. Šitokių veikalų, pa ir iš pagrindinio pranešimo sąvoka ne tik biologiniu, Pereitų metų lapkričio sižyminčių giliu idėjišku bei diskusijų apie jį. Ven bet ir socialiniu požiūriu. mėnesį, pažymėdami 85mu, pilietine aistra, dideliu giame bet kokio administra Suprasti ligą — dar ne tąsias M. K. Čiurlionio gi poetiniu meistriškumu, ap vimo šiuo klausimu. Busi viskas. Reikia suprasti ser mimo metines, suruošėme tarimas turi didžiuli teigia mųjų užsiėmimų temos iš gantį žmogų. Tam būtina minėjimą, kurio metu įvy ma poveikį jaunimui. anksto aptariamos drauge mylėti žmones, užjausti li ko pokalbis apie dailę ir Politinis - auklėjamasis su abiejų grupių studentais. gonius. t. y. reikia pačiam muziką. Studentų meninio darbas, grupėse yra labai Pagrindinius pranešėjus būti geru žmogum. Dar Paskonio išugdymą aš laikau svarbi dėstytojo auklėjamo grupės išrenka pačios. Už racelsas rašė, kad, „Gydy labai svarbiu. Apie tai, jo darbo grandis. Kuo įdo siėmimo pabaigoje dėstyto tojo augimas prasideda nuo mesnę ir turiningesnę tokių kaip suprasti muziką aš jas apibendrina visą kas širdies“. Bet ir to dar neuž valandėlių pravedimo for buvo pasakyta pranešime ir parašiau seriją straipsnių, tenka. Reikia pažinti gyve mą dėstytojas atras, tuo diskusijose. kurie savo laiku buvo iš nimą, žmones, jų rūpesčius bus gražesni šito darbo vai spausdinti „Tarybinio stu Aiškus dalykas, žymūs ir poreikius. Lankydamiesi siai. dento“ puslapiuose. v politiniai įvykiai yra pla rajonuose, sutinkame gvdy: čiai aptariami. Pavyzdžiui, Kasmet specialų užsiėmiDoc. I. Skliutauskas tojus, mūsų Universiteto auklėtinius — miesto ir - Nebijau darbo, nebaido sunkumai. Norėčiau darbuotis apylinkės Tarybos deputa šės vidurinėje mokykloje (Ignalinos rajonas), — pareiš,.Tarybiniame studente“ bu tus, kuriančius kaime kul kreipti į filologų pramintą Liuda Savickaitė, kai komisijos nariai paklausė, kur ji padaujanti vykti. tūros universitetus, meno vo Išspausdintas J. Karoso „šiukšlyną“. Ten visko užten Ką gi, kai toks tvirtas pasiryžimas ir noras, komisijai § saviveiklos . organizatorius pasisakymas apie tvarką mū ka. . . eka sutikti ir palinkėti sėkmės, o diplomantei padėti pa- X ir t. t. Plataus akiračio, sų bendrabučiuose, auditori Labai teršia fakulteto ap paskirstymo lape. X gerai išsilavinęs gydytojas jose. Keliamos mintys vertos linką ir kaminas iš centrinio geriau supranta žmogų, dėmesio. Šia proga ir aš no apšildymo katilinės. Juodi dū 7/77777777777777777777777f7777777777777777777777777777777777777777777777& rėčiau pasakyti kelias pasta mai kamuoliais dažnai gula bas. į fakulteto kiemus. Dūmų Kaipgi atrodo mūsų kori suodžiai nukrinta ant sienų, doriai ir auditorijos? langų, daug jų patenka Ir į Istorijos-filologijos fakulte to koridoriuose ir auditorijose auditorijas. te dar niekada nebuvo valy dalinai galim kaltinti kom Fakultetas jau seniai ne tos dulkės nuo lempų bei jaunimo ir profsąjungos biu remontuojamas. Remontas, I RIAM gi diplomantui dabar mažai darPagaliau ne vien Kantrimaitė, visi diplo krosnių. Blogai atrodo grin rus, kurie galėtų suorganizuo mano nuomone, turi būti kar I ieni rašo, kiti renka iš knygų medžia- mantai kruta tokiuose baltuose arba tik dys, kurios irgi seniai ma ti talkas fakultetui apvalyti, tu ir restauravimas. Tai atsa tė vandenį ir aštrią šluo tai kiemais ir patalpomis turi kingas darbas ir reikalauja lilvoja, kuria. viena kita pėda pažymėtuose plotuose. Štai V. Dilienės diplominio darbo tema: tą. Kažkada 34 auditorijoje, daugiau rūpintis ir ūkio sky- tinkamo pasiruošimo. Tmijos fakulteto diplomantai dienų gal pernai, buvo surengtas rius. Visų pirma reikia susitarti ir vinilacetato sopolimetrizacija“. I praleidžia laboratorijose. Gegužės mė- „Striolo Gauti kietą stirolo ir vinilacetato polime poilsio vakaras. Rengėjai pa Ko gi trūksta mūsų kie- su dailininku, kuris paruoštų I 'eikš apginti ilgą ir kruopštų darbą, rą reikštų — gauti naują, kol kas dar mažai sistengė „papuošti“ auditori mams? restauravimo-remonto projektą. Jame turi būti svarbiausi dabar tik dirbti, dirbti. . . Penktakur- žinomą plastmasinių savybių medžiagą, ku ją: popierium apsuko lempas, L. Stuokos-Gucevičiaus kie iškarpę skiautes, pa mas vienas iš įdomiausių sa sienų dekoravimo ir apšvieti rpe juokų sukelia naivus trečioko ar rios molekulė būtų grandinė su grandinėmis dantukais kabino virš langų, paveikslus vo iš stirolo ir jo „partnerio “ — vilnilacetato. architektūra, tačiau tvar mo punktai, reikia skoningai o klausimas: Štai diplomantė ir ieško būdų, kaip gauti (kreivai kabančius!) apkaišė nepasižymi. Fonta ir gražiai išdažyti patalpas. Kuriom dienom jūs dirbate laborato- galimai pidesnę molekulę, kokias tam reikia egllšakiais. Tas papuošimas kingumu Kad tai pasiektume, reikia nas lyg duobė stovi viduryje, parinkti sąlygas: iniciatorus, reakcijos lai tebėra ir šiandien, tik su kai gyvatvorė labai aukšta, re daugiau atidumo iš pačių stu I jie dirbtų ir sekmadienį, bet labora- ką, temperatūrą, slėgimą. Ampules su pradi kuriais pakitimais: nuplėšus ta, nelygiai, o gal ir visai dentų ir organizacinės inicia I uždarytos. nėmis medžiagomis tenka kaitinti po 140 ir nuo lempų raudoną popierių, nekarpyta. Grindinys labai tyvos iš fakulteto komjauni gabalai liko dar bekabą ant grubus, skubant į paskaitas mo ir profsąjungų biurų. Stu I moti, kaip sekasi rašyti diplominius, daugiau valandų. Labai įdomūs darbai, kuriuos atlieka šeše liustrą. Nuo eglišakių jau galima kojas, išsisukinėti, dentai prie šių darbų mielai I :u. Tik reikia sužinoti, kur kas dirba. naktį visai neapšviestas. dirbantis organinės sintezės laboratori nubyrėjo spygliai. . . prisidės. būt, daug kam nesuprantama chemiko tukas, Jeigu už netvarką fakulteYpatingą dėmesį reikia atPr. ŠABASEVICIUS I inio darbo esmė. Aplamai, chemikus joje. — Bepigu V. Biekšai su P. Kadziausku. I mėgintuvėliais, sako: kai jie jau nuo trečio kurso savo diplominius 1a. .. tie, kurie pilsto. g |^r Įg £■ pradėjo, — šneka penktakursiai. Dabar su J omantai šiemet „pilsto“ daug. rankioja duomenis ir tiek. S Taip, tai seni SMD nariai. I neorganikę J. Baginskaltę ant darbo Kada qi Vytautas Popiera buvo nelinksdarbovietę — Prienų rajono Klebiškiu septyn Biekša užrašė tokį savo darbo pavadinikai pusšimtis, o gal ir daugiau, įvairių mas? Nėra qal Universitete studento, kuris jo metę nebūtų matęs scenoje pokštus krečiant. Ir — Vytai, sako, ten pęlkių nemaža. Nuskęsi, I Indai be etikečių, bet jie be ypatingo mą: šiaip gyvenime jis niekada nepraranda opti — ju .~s. vi iugai. „N — dl — (2 — chloretll) m-femilendiaįgali pasakyti, kas yra toje ar kitoje mistinės nuotaikos. Linksmas buvo Vytautas — Jei jau kiti nepaskęsta, tai aš gal vis |'je, kolbutėje. Visa atlikta jos pačios mino ir jo derinių sintezė“. ir skirstymo metu. kaip nors... — aukštas, plačiapetis sukinė Ne chemikui toks sutvėrimas būtų tik ne ja-! bury:e. ris — kur čia užmirši. . . Švino nu— Kur reikia, ten aš. . . — pareiškė jis ir, Tokie kaip Vytautas niekur, juo labiau gy suderinamas su gramatikos taisyklėmis rai las kompleksonometriniu būdu kol kas daug nedvejodamas, pasirinko sau kuklią venime, nepaskęs. iroje nušviesta labai silpnai. 0 relkš- džių rinkinys. Chemikas, jei jis sąžiningai delė tiems, kurie nustatinėja švino kie- studijavo, pagal tai įsivaizduotų formulę. Ir ūdose ar lydiniuose. Kaip tik toks tik tiek. Sausas mokslinis pavadinimas. Biekša papasakojo apie tuos derinius "inskaitės diplominio darbo pavadinilal tenka šį švino nustatymo būdą vi smulkiau. Į jo susintetintus junginius įeinan lkai išnagrinėti, padaryti išvadas, Ir čios medžiagos stabdo vienos iš labiausiai ai susisteminti ...... diplominiame darbe, paplitusių ir balsiausių ligų — vėžio vysty lo nemaža. Paklausta, ką ji nuveikė, mąsi. Efektyvių priemonių prieš visas vėžio ia parodė storą sąsiuvinį, kuriame jau stadijas kol kas nėra. Tiriamos viso pasau 10 puslapių margavo skaitmenimis, lio institutuose naujos medžiagos įvairiai la moteriška rašysena — tūkstančiai veikia vėžį. Onkologijos institute greitai bus enų. Norint sužinoti, kiek jų, reiktų tiriami keturi ar penki nauji Biekšos susin i ir valandėlę kitą vedžioti pirštu. tetinti junginiai. Nemažiau įdomus Kadziausko darbas apie alvokit, kad kiekvienas skaičius rodamino eilės dažus, G. Jankevičiūtės me kiro bandymo rezultatas! džiaga (ji parašė į bičių korį panašią for aninės chemijos reakcijos skiriasi nuo mulę, bet kas tai yra per medžiaga, taip ir ninių savo greičiu. Neorganinės me- liko neaišku) ir kitų. Kurio diplomanto darbą bepaimtum — vi s reaguoja akimirksniu, organinės — les, minutes, valandas ir net dienas. si nepaprastai įdomūs. Todėl ir dirba juos mielai. L. Urbonaitė pasakė: :amai skiriasi savo laiku ir eksperi- noriai, — Jau chemiko diplominis, tai pats įdo trukmė. miausias Universitete. to diplomantai organikai skundžiasi Ar tai tiesa, ar netiesa, — nesiginčysim, stoka, dėl to anksčiau baigs darbus bet ko daugiau bereikia, jei taip galvoja heroikai ir neorganikai. Ypač ilgi žmogus, baigdamas Universitetą. Būtinai norisi paminėti diplomantus, kurie lolekulininkų eksperimentai. Iš padiplominius darbus ruošia fabrikuose. A. I grupės geriausiai, dėstytojų nuomo Oversingas daro tyrimus Vito kailių fabrike, ki K. Laumenskui ir E. Kantrimaitei. E. Sederavičiūtė — „Spartos“ trikotažo trlmaitė, pavyzdžiui, medifikuoja bal- fabrike. Kokia viso kurso padėtis? Visi diplomi į gigantiškas baltymų molekules įve- . Ino ir oksietileno grupes. Junginiai niai-jau baigiami. Kai kurie eksperimentinę s niekur neaprašyti, todėl sunkoka, dalį jau baigė. Tai 'beveik visi fizikochemireikia išbandvti pačiai, ir tik tada kai, keletas sintetikų. . . Na, bet greit baigs ena balta nežinios dėmelė organinėje visi, ir to skirtumo nebebus. R. Vaitkevičius oje bus Ištirta.
Ten, kur reikia
Jie ne „pilsto“, bet tiria
BUSIMŲJŲ GYDYTOJU TA RPE
TRŪKSTA
reikia
)
4 Ten. kur reikia
MES TIKIME TAVIMI
7/Z//ZZZ,
AŠTUNTA valanda ryto. ti. Ir iš tikrųjų, pradžia buvo — tokių ir panašių balsų ga Anelė pradarė bendrabučio du nelengva. Kišenę įsiūti atrodė Įima išgirsti auditorijoje. Ane ris ir iš karto pajuto, kaip labai sudėtingas dalykas, O lė neatsisako padėti savo drau pūstelėjo stiprus vėjas. „Rei švarkui rankoves įstatyti dar gui. Malonu, kai ne tik pats, kia skubėti“, — pagalvojo sudėtingiau. Be to, vakarais bet ir kurso draugai viską ge Anelė ir leidosi gerai pažįsta reikia klausyti paskaitas, pasi rai žino. Darbe Anelė, irgi pirmųjų momis gatvėmis „Lelijos“ fab ruošti seminarams, matemati riko kryptimi. Taip, tas kelias kos pratyboms. „Nejaugi neiš gretose. Ji, kaip ir jos drau jai pažįstamas, nes juo mergi laikysiu?“ — kartais suabejo gės Danutė. Irena, Stasė, vyk na eina kiekvieną rytą jau davo Anelė, bet tik trumpai do ir viršija darbo užduotis. akimirkai, nes kitas, daug ga Džiaugsis žmogus, nusipirkę# § aštuntas mėnuo. Gal būt, kai kas iš skaityto lingesnis balsas: „Išlaikyti, bū Anelės siūtą kostiumą, nes jis jų tikisi išgirsti ką nors ne tinai išlaikyti. . . ir ne bet pasiūtas kruopščiai, dailiai, be paprasto, bet šį kartą jis su kaip, o gerai“, — išsklaidyda broko. Patenkinta ir fabriko žinos tik apie vienos iš dau vo abejones. Ir Anelė išlaikė. vadovybė. „Darbščios mūsų Taip jau buvo įpratusi nuo studentės", — sako meistras gelio studenčių gyvenimą. Mū Kur vykti; sų studentai visi paprasti, o mokyklos dienų — daryti vis I. V. Sivecas. Neseniai vyku Tokie pasirinkti? ką tik gerai ir labai gerai. siuose susirinkimuose Anelė ir kažkuo ir ypatingi, nes kiek klausimai iškyla Neveltui po brandos atestato gi aktyviai dalyvavo — ne vienas turi savas svajones, sa kiekvienam, atėjus vus siekius. Štai Anelė vos egzaminų gavo medalį. Tikrai tik kaip rinkėja, ir kaip agi skirstymo <dienai. prieš metus baigė vidurinę neveltui. Tai įrodė ir pirmoji tatorius. Dabar Vytenio gatvės Susimąstė ir Vero mokyklą. Nuskambėjo paskuti egzaminų sesija. Išlaikyti eg gyventojai pažįsta šią aukštą, nika Pumputytė. nis skambutis mokykloje, o zaminus, tai dar nereiškia žino tamsiaplaukę, žvitrių akių mer Nejuokai. Juk da tikriau skambutis, atkakliai ti, tačiau šį kartą geri egza giną. Tai ji juos lankė prieš bar išeisi, atiduosi šaukiąs į gyvenimą, nuvyto minų pažymiai rodė geras ži rinkimų dieną, kvietė į kon savo jėgas darbui, nias. Tai gali patvirtinti bet certą, kvietė atiduoti savo bal gėlės pirmokų padovanotos, ir nuo tavęs gal smagiai praėjo išleistuvės, iš kuris grupės draugas. Ir kas sus už darbo žmonių iškeltus daug kas priklausys siskirstė draugai. Dabar prieš Anelės nežino, kaip geros stu kandidatus. ten, kur tu būsi. Kai žmogus užimtas, nepa Tačiau akis buvo stojamieji egzami dentės, kaip puikios draugės. naudinga nai ir, tikriausiai, svajonių Tur būt, nė vienas seminaras stebi, kaip greitai bėga lai gali būti tik ten, išsipildymas. Taip, svajonės iš nepraėjo, kuriame Anelė netar kas, rodos diena dieną veja. kur labiausiai sipildė — Anelė tapo Vilniaus tų žodžio. Aukštoji matemati Čia tik pirmadienis, jau ir vėl esi reikalinga. Valstybinio V. Kapsuko v. ka — kietokas riešutas, ir ne šeštadienis. Po įtempto darbo Ir Veronika pasi Universiteto studente. Si pir kiekvienas gali greit perkąs savaitės malonu pailsėti. Stu rinko moji rugsėjo buvo šiek ti integralus ir diferencialus, dentams nuobodžiauti netenka septynmetęKrikštonių mokykkinai, teatrai, poilsio va lą Lazdijų rajone. tiek kitokia — nauji drau jų uždavinius. Bet nusiminti nereikia, kai šalia draugo ran karai. Šeštadienio vakaras. . . gai, nąuja tvarka, Atro- ka. „Anele, paaiškink, kaip Liejasi švelni valso melodija, ALG. ZURBOS fotoreportažas dė bus sunku — juk rei tą uždavinį pradėt. Anele, o sukasi poros, linksminasi stu kės ne tik mokytis, o ir dlrb kodėl čia minusas atsirado?" dentai. Čia pat, salės viduryje, pamatysime ir Anelę, besišypį sančią. linksmą, įraudusią. Į pertraukos metu Anelė vėl j juokauja. Juk smagu studentišj kam draugų būry. 1 Štai kokia ji, mūsų Anelė ; Jankauskaitė — eilinė studen tė, komjaunuolė. Ir kiekvie nas mūsų džiaugiasi, kad ap link tokie puikūs žmonės, nuo širdūs draugai, kaip Anelė. j Norisi palinkėti: — Sėkmės, mūsų draugei Būk visada tokia puiki ir nuo širdi, gera studentė, kaip da bar. Mes tikime tavimi. D. VRUBLIAUSKAITE IMNASTIKA — lanks trečio, antro atskyrio progra EMF I k. stud. tumo ir grakštumo spor mą. tas. O tokios galimy Padėtis vyrų rinktinėje bės labiau būdingos mergi truputį pagerėjo, kai su noms, ne vyrams. Ypač tai Universiteto gimnastais pra antraatskyrininką A. Medelmatoma gimnastikos treniruo dėjo dirbti KKI auklėtinis L. ši. Jis praėjusiais metais bai čių metu. Mūsų merginos bū Majorovas. Nors pats trene gė Universitetą, tačiau pa na užėmusios beveik visą ris neturi dar darbo patyrimo, mėgtos sporto šakos nepa sporto salę, o vyrai treniruo tačiau dirba atsidėjęs, iš šir miršta ir dabar. Kiekvienoje jasi nuošaliausiame kampely dies. Jo grupėje dabar yra treniruotėje pamatysi šį jau PASTABOS APIE V. KOMEDIJOS „VISKAS PER VIENA je— prie durų. dešimt gimnastų. Gal būt, po nuolį, kruopščiai dirbantį ant VAKARĄ“ PREMJERĄ — Merginų grupėse reika metų-dviejų jie rodys puikius žiedų, ant lygiagrečių. . . A. lai geji, — sako gimnastikos rezultatus, tačiau šiais metais Medeišiš jau seniai treniruo VIENAS tėvas myli šaukdamas, kitas myli muš Daug šakų šakelių yra. Bet man kur kl treneris I. Alioškinas. startuos dar silpnokai. Iš jasi šioje sporto šakoje, ir damas. Nežinau, ar aš pats sugalvojau tuos žo biau norisi pakalbėti apie kitką. džius, ar kur nors girdėjau. Tik jie man labai Apie saulę. .— O kaip su vyrais? vyresnių gimnastų pažymėti jis noriai dalinasi su jaunes Apie režisūrą. Treneris Tyli. . . Nėra kuo ni šie: I. Šlapikas (FMF IV niaisiais savo darbo patyrimu. patinka. Mūsų dramos studijai jaučiu neabejotinas sim Ji ypač išryškėja Dvidešimtmečio (J. Su'-.i pasigirti. Šarkis baigė Uni- k.), trečiakuris medikas Ra patijas. Kai išgirstu apie naują premjerą, savo Universiteto gimnastai pritarimą aš reiškiu pagyrimu, paskatinimu. O vaidmens traktavime. Tai, mano nuomone, versitetą. Vienintelis A. manauskas, Končius (GMF blausias piesės vaidmuo. Dvidešimtmečio kai pažiūriu naują spektaklj ir ieškau atsakymo, aukštųjų mokyklų sportakiaSavickas yra pirmo atskyrio IV k.), pirmakursis ekonomis jimai ir klaidos suka visą pjesės veiksnį kodėl man tai patiko, tai nepatiko, savo meilę gimnastas ir dirba pagal tas A. Minkevičius, kuris mo doje būdavo antri, Jie pralai- jau esu linkęs reikšti antruoju būdu — mušda veikėjai yra Jo minčių bei veiksmų tęsinį sportinin- mas. Stipresnis gali ir turi daugiau pakelti, ta sprendimas. Jų tarpe Tėvas (N. Jasinsk'.į meistrų programą. Sis jaunuo kosi vakarinėje grupėje. Ta medavo tik KKI svarbiausia figūra, veikalo ašies antrasi l šj kartą, deja, vadovaujuosi ne vien tuo lis no tik geras sportininkas, čiau jis suranda laiko tris kams. O klubinėse varžybose čiau Dabartinis Dvidešimtmečio paveikslo traktą proporcijos dėsniu. bet-ir visuomenininkas. A. Sa kartus per savaitę ateiti į du metus iš eilės aplenkė ir humaniškuojti iškelia Tėvą i pirmąjį planą. Pjesės minll Bijau tik, kad mano mušimas nebūtų skaudus lūžta ir finale sunku Ją netgi pagauti. vickas nuoširdžiai dirba su treniruotes. Sis jaunuolis tik KKI. Bet anksčiau Universi pliaukštelėjimas. teto vyrai buvo stipresni. Da Kas gi įvyko? j Universiteto jaunaisiais gim rai mėgsta sportą, ir, reikia bartinė padėtis vyrų rinkti Dvidešimtmetis — stiprios valios, tvirtų! • * • nastais. Kiti gimnastai yra vi manyti, pasieks gerų rezulta nėje kelia susirūpinimą. Var ne visada teisingų, įsitikinimų vaikinas, ll sa galva žemesni už A. Savic: tų. GAL čia kaltas mano polinkis mąstyti vaizdais klausimą, kaip jis žiūri į liaudies demold gu ar pavyks mūsų gimnas Kalbant apie Universiteto — spektaklis man priminė pušį su nudžiūvu ką. Daugumoje trečio atsky studentų varžybų metu sia viršūne. Ji aukšta, ta pušis, liekna, ir šako jis nebijo atsakyti: „Neigiamai“. Jis darol rio sportininkai, dirbą pagal gimnastus, reikia paminėti tams išlaikyti tradicinę antrą vie se jėgos yra, tačiau viršūnė nudžiovus. Ir gai kaip galvoja. Sį charakterį taip traktavo! ir truputį pikta, žemė bloga, vėjas stiprus tą. Tiesa, varžybos dar už la, saulės rius. permaža? Vėjų, tų niekada nestinga, trejetos mėnesių. Tačiau gim ar Spektaklio režisierius akt. J. Meškauskas! bet gi žemė nuostabiai derlinga! O saulės tai, nastikoje reikia dirbti labai matyt, tikrai trūko. Ir skreba viršūnėj, ir ant prato ir traktavo kitaip. Vietoj atviro, prii go dvidešimtmečio jaunuolio apšaukto I kantriai, labai ilgai, kad pa kamieno apdžiūvusios kerpės. dualistu, mes matome tikrai užsidariusį! siektum aukštų sportinių re Apie šakas. N. Jasinską atsimenu „Platone Kre- spyrusį netgi bukai fanatišką Dvideš “. Jeigu tada aš nieko negalėjau pasakyti, dol zultatų. Reikia manyti, kad čete J. Subačius, kaip atlikėjas, nueina dar I to, kad visa jo rolė buvo du ar trys žodžiai, tai jo Dvidešimtmetis — užsispyręs niurzgi vyrų tarpe po metų-antrų bus ne ką daugiau pasakyčiau ir šiandien — reikė skelbiamos garbės ir tuščios aro] antro ir pirmo atskyrio spor- tų daugiau girti, negu kalbėti. Stipri, sodri šaka. džiais įsikūnilimas. Tėvas visą naktį vaikšto po j Karelas (Z. Morkūnas), kuriam pjesės autorius tininkų. Tačiau šiais metais aiškindamas klausimą, kas yra tas dy di skiria didelį krūvį, jo nepakėlė. Nepakėlė, man jie dar silpni. mėtis, kuris taip akiplėšiškai reikalauial rodos, tik todėl, kad neypatingai stengėsi. Šokis ir pagarbos. Parodęs daug proto ir ryži! Gimnastikos komandos pa- spektaklio pradžioje. Ar jo atlikimas turi kokį lės ir jautrumo, tėvas vistiek lieka apj loginį ryšį su veikėjo vidiniu pasauliu? Tai dėtį pablogino- sporto meist nors jis priima į savo namus ne drąsų ir rffl jaunuolį, kaip to norėjo autorius, o tikri ras I. Zvygaitytė, išeidama iš eilinis labai nevykęs parodijavimaę. j vidualistą ir niurgzlį. Nuo vilko bėgom j USK į „Dinamo“ draugiją. meškos užbėgom. Ji negali startuoti už Univer Tai apie charakterio traktavimą. Kalbė si siteto komandą nei aukštųjų Dvidešimtmetį, nes jis šiuo atžvilgiu charj] GMF ŠAŠKIŲ PIRMENYBĖS i giausias. Buvo ir daugiau netikslumų. K] mokyklų spartakiadoje, nei Lankytojas (V. Popiera). Į pjesę autoriai] klubinėse varžybose. Pasibaigė ilgiau kaip mėnesį trukusios ’ tas todėl, kad būtų antiteze stamantriausi] (V. Vitkauskas), jis dabar tiesiog da] I. Žvigaitytė, kaip ir A. Sa- Gamtos mokslų fakulteto 1960—61 m. m. rui dispute, tuo visiškai iškreipdamas savo ] viekas, galėjo prisidėti prie komandinės - individualinės šaškių pirmeny ‘iI bės. Jose dalyvavo visų kursų komandos, Išbaigtumo pastebimai trūko ir kai '■ Universiteto jaunųjų gimnas kurių sudėtyje buvo po keturis šaškininkus. 1 scenose. Sveikintinas žingsnis drąsiai žer] Treniruotėje tų paruošimo. Čia reikia Ire Varžybos vyko taškų sistema. lyginumo, žiūrovo fantazijos ugdymo linl<] vo sumenkintas todėl, kad scenos '•r‘l <lllllllillllll!llillllllllllllllllllllllllllll!lillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllllllll ’. nai Žvigaitytei padaryti prie Pagrindinė kova dėl komandinio pirmavi scenos veiksmas tik neturėjo vidinio ryšio. ■ kaištą. Jos pavyzdys nesekti mo vyko tarp ketvirto kurso ir diplomantų kas vyksta avanscenoje, yra tik sceno ei nas. Žinoma, yra laiko šią komandų. Geriau pasirodė diplomantai (V. tančio veiksmo iliustravimas. Tuo tarpu ■ rie scenoje likę atlikėjai nesugebėjo da] klaidą Irenai ištaisyti. Nori Radžiūnasž A. Kartavičlus, Z. Stanevičius ir bendroje veiksmo įtampoje. i A. Šakalys), kurie, surinkę 40 su puse taš me, kad ji sugrįžtų į Univer ko iš 64 galimų, iškovojo pirmąją vietą. Visiškai nesuprantamas režisieriaus ž'] Balandžio 4 dieną Ekonomikos mokslų fakultete įvyko pabaigoje panaikintas Karelo šokis ] sitetą. steigiamasis sekcijos susirinkimas. Susirinkime dalyvavo Ketvirtakurslai, atsilikę nuo nugalėtojų 4 su ' kodėl kiu labai susiję Tėvo žodžiai. Dabar jie ] dėstytojai, studentai, administracijos darbuotojai. Ankštųjų mokyklų sparta puse taško, liko antri. Trečia vieta atiteko realaus pamato ir apsunkina spektaklio ] suvokimą. Nudžiūvo lieknos pušies virs] Ekonomistas A. Nevinskas apžvelgė Universiteto žve kiada dar ne visai arti. Dar antram kursui. Dar pora žodžių, kaip žiūrovas — liti'j jų darbą praėjusiais metais. O pakalbėti buvo apie ką. Individualiai fakulteto šaškių čempiono galima kalnus nuversti. Rei Mūsų studija yra Universiteto Teatrinė -] Žvejai iš Universiteto dalyvavo respublikinėse varžy vardą iškovojo gerai pasirodęs geografas — i Šito užmiršti negalima. Negalima, kad ] kia, kad mūsų gimnastai, diplomantas V. Radžiūnas, nepralaimėjęs nei bose, aukštųjų mokyklų varžybose ir kt. — kalbininkai, net gi atlikėjai — lituanis] ypač • vyrai, nepraleistų nė vienos partijos ir surinkęs 16,5 taško iš 19 J rytų tiek dikcijos klaidų. Jokiu būdu neg3] Lietuvos TSR žūklės federacijos pirmininkas drg. A. Šaulys supažindino su žūklės įstatais, ragino žve R. OZOLA-'I vienos treniruotės ir tinkamai galimų. Septyni dalyviai įvykdė atskyrių reikala jus aktyviau kovoti su žūklės taisyklių pažeidėjais, bra startuotų studentų ir kitose konieriais. Po to buvo sudaryta devynių žmonių valdy vimus. jų laukiančiose varžybose. H. Riauba ba. Sekcijos pirmininku vėl išrinktas A. Nevinskas. Redaktorius V. DĖNAS varžybų teisėjas A. ZUBAVICIUS B. Orentaitė Užs. LV 08055 Rinko ir spaudė LKP CK Lakraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefono Nr. 7-79-17
I
I
VIKRUS, STIPRUS
Kad saulė šviestų ir viso šakos žaliuotų
ŽVEJŲ-MĖGĖJŲ SEKCIJA