Tarybinis Studentas, 1966 m. balandžio 27 d. Nr. 13 (560)

Page 1

Lietuvos dailininkų

Z. BUOŽIO TRUPEI-PIRMOJI VIETA Praėjusį sekmadienj Vilniaus miesto Statybininkų rūmuose (vyko Respublikinė teatrinių studijų apžiūra. Konkurse dalyvavu­ sios Universiteto teatrinės studijos pasirodymas buvo (vertintas labai gerai — visų respublikos aukštųjų mokyklų ir miesto dra­ mos kolektyvų vienaveiksmių pjesių apžiūroje M. Meterlinko veikalui „GYVENIMO DRUSKA" pripažinta pirmoji vieta. Tai ilgo ir sunkaus dėstyto]o-režisieriaus Z. Buožio ir aktorių R. Karpauskaitės, V. Rukšaitės, A. Zigmantavičiaus, V. Mirončiko ir R. Zabulio darbo rezultatas. M. Meterlinko „GYVENIMO DRUSKA" — kūrinys, nukreiptas prieš karą, prieš žmones, kurie verčia žudyti vieni kitus. Pjesėje itin ryškiai atskleisti žmonių charakteriai, tarpusavio santykiai, moralė. Jau nuo pat pirmos minutės žiūrovą užvaldo gili gyveni­ mo tiesa. Tikimės, jog netolimoje ateityje M. Meterlinko pjesę matysime Universiteto Aktų salėje. J. GIRDVAINIS

Vuų tolių prolttorai, vlenykititt

I I I Į II

0

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Nr. 13 (560).

1966 metų balandžio mėn. 27 d KAINA 2 KAP. EINA NUO 1950 METŲ

Penkmečio keliu Atkakliame J , I darbe J. ALEKSANDRAVIČIUS, SMD Tarybos pirmininkas

Lenino paveikslas... Lai­ kas neišdildė iš atminties brangių didžiojo proletarinės revoliucijos vado bruožų. Li­ ko Juos įamžinę kino kadrai, liko jo meto dailininkų dar­ bai ir piešiniai, amžininkų prisiminimai ir fotografijos, liko V. Lenino Raštų tomai, liko Jo nemirtingos idėjos... Štai kodėl menininkai vėl ir vėl grįžta prie niekad ne­ išsemiamos ir niekad nesens­ tančios lenininės temos. Ne­ maža darbų, skirtų V. Leni­ nui, yra sukūrę ir Tarybų Lietuvos dailininkai. Plačiai žinoma tapytojo A. Savicko drobė, vaizduojanti Leniną Vilniuje. Du V. Lenino port­ retus yra nutapęs žymus mūsų portretistas V. KarataJus. Ypač daug į tarybinės dai­ lės leninianą yra įrašę mūsų skulptoriai. P. Vaivada, K. Bogdanas, B. Bučas, V. žuklys, J. Vasilevičius, V. Vil­ džiūnas savo darbuose pa­ vaizdavo V. Leniną ryžtingą ir susimąsčiusį, dirbantį ir besiklausantį mėgiamos L. Bethoveno „Apasionatos“. Lenino paveikslą yra įamži­ nęs ir vienas žymiausių lie­ tuviškos skulptūros meistrų B. Pundzius. Gal būt, šios senos kalto meistrų tradicijos nulėmė ir Lenininės premijos laureato G. Jokūbonio pasisekimą kon­ kurse V. Lenino paminklui sukurti. Kaip žinia, neseniai pasibaigusioje visuomeninėje apžiūroje G. Jokūbonio pro­ jektas, kurį Jis pateikė kar­ tu su architektu E. Čeka­ nausku, surinko daugiausia balų. Vladimirą Leniną daili; ninkas pavaizdavo tarsi iš> ėjusį pasivaikščioti, pailsėti ; ir minutėlei susimąsčiusį... Paminklą numatoma pasta­ tyti Maskvoje, Kremliaus so­

de.

— Manęs ir architekto E. Čekanausko laukia didelis darbas, — papasakojo ELTOS korespondentui G. Jokūbonis — 4,2 metro aukščio V. Le­ nino figūrą esame numatę pastatyti ant nedidelio pje­ destalo. Darbo procese kai kurios detalės gali pasikeisti. Respublikos skulptoriams iškilo dar vienas labai atsa­ kingas uždavinys — sukurti V. Lenino paminklą J. Jano­ nio aikštei Kaune papuošti. Paskelbtas konkursas šiam paminklui, kuris bus pastaty­ tas sutinkant Tarybų valsty­ bės penkiasdešimtmetį. Kaip pažymėjo konkurso žiuri ko­ misijos pirmininkas profeso­ rius J. Kuzminskis, kalto meistrai labai aktyviai daly­ vauja šiame konkurse. — Nauji puslapiai į lietu­ vių dailės leninianą, — pa­ reiškė profesorius, — bus be abejo, įrašyti, sutinkant Di­ džiojo Spalio penkiasdešimt­ metį Ir ypač 100-ąsias V. Le­ nino gimimo metines.

(ELTA). NUOTRAUKOJE: G. Jokūbo­ nio paminklo V. Leninui Maskvoje modelis.

— Gal Jau turite komandi­ ruočių pažymėjimų į Tartu, Le­ ningradą, Rygą, Kišiniovą, Gor­ kį, Astrachanę, Volgogradą, No­ vosibirską? Tai teiraujasi VVU Studentų Mokslinės Draugijos nariai, ga­ vę kvietimus į kitų aukštųjų mokyklų SMD mokslines konfe­ kvietimų rencijas. šiais metaisi gavome iš' tikrųjų labai daug, nesuminėsi. Kviečia visų jų ir pedagogai, mus ne tik Šiaulių Politechnikos instituto Kauno ~ ................ studentai, latviai ar estai, mes turime kelialapių net iš tolimo­ sios Baškirijos. Kviečia Jereva­ no ir Tbilisi jaunieji mokslinin-

Konferencijoje Š. m. balandžio 6—8 d. d. mes dalayvavome Odesos Universite­ to Studentų Mokslinėje konferen­ cijoje. Susipažinome su Univer­ sitetu ir būrelių veikla, apžiūrė­ jome patį miestą. Apgaubtos ne­ permatomu rūku, stovėjo žydin­ čios obelys ir vyšnios. Medžiai skleidė pirmuosius lapus. Svetin­ gai mus sutiko šio gražaus mies­ to studentai. Pačios konferencijos organiza­ vimas ir dabar mums buvo šiek tiek neįprastas. Pirmą dieną visi Universiteto studentai dirbo kar­ tu. Buvo perskaityti trys prane­ šimai bendro pažintinio pobūdžio temomis. Vieni nagrinėjo miesto istoriją, kiti — klimatines Sąly­ gas, dar kiti — chemijos moks­ lo pasiekimus. Sekančią dieną posėdžiai vyko fakultetuose. Geologai ir geogra­ fai, dirbdami kartu, per dieną perskaitydavo po 8—9 praneši­ mus, kuriuose buvo kalbama dau­ giausia ekonominės geografijos, jūrų geologijos, o taip pat dir­ vožemių savybių bei erozijos klausimais. Beveik tas pačias problemas sprendė ir svečiai, Ne­ nuėjo veltui nė viena laisvo lai­ ko minutė, nes tarp pranešimų nebūdavo jokių pertraukų. Mes gi stengėmės kuo daugiau pama­ tyti ir sužinoti. Neužmirštamą įspūdį paliko Operos ir Baleto teatras, Potiom­ kino laiptai, Pionierių rūmai, pa-

I

kai, Sverdlovsko teisininkai, Z Azerbaidžano filologai, Simfero- Z polio medikai ir kt. Z Kvietimų daug, bet ar pasl-Z naudoja Jais fakultetų Jaunieji Z mokslininkai? Toli gražu ne vi-z si. 1 draugų kvietimus išban-Z dytl savo jėgas nebyliais lieka Z teisininkai. Jie beveik niekur Z nevažiuoja, todėl nenuostabu,Z kad ir savose konferencijose ne-Z sulaukia svečių. Ekonomikos fa-Z kulteto studentai taip pat beve-Z lija geriau namuose pasėdėti, Z negu trankytis kažin kur. Be Z to, pranešimą reikia išversti į Z rusų kalbą, o tai dažnai sudaro Z „didelių sunkumų“. Z Daugiausia važinėja Medici-Z nos, Chemijos, Matematikos ir Z mechanikos, Gamtos ir Fizikos Z fakultetų SMD nariai. Yra moks-Z linių būrelių, kurių beveik visi Z nariai yra pabuvoję pas savo Z kolegas, kitų aukštųjų mokyk-Z lų studentus. Yra ir tokių būre-Z lių, kurių nariai gal tik svajoja Z kur nors nuvažiuoti su moksli-Z niu pranešimu. Tačiau prie sva-Z Jonių reikia pridėti darbo. Z Moksliniai vadovai turi būti su-Z interesuoti, kad Jų jaunesnieji Z pasekėjai kuo daugiau pamaty-Z tų, daugiau sužinotų, pasidalin-Z tų darbo praktika, patirtimi. Z Klysta tie. kurie mano, kad Stu-Z dentų mokslinės draugijos lė-Z šas, skirtas mokslinėms koman-Z diruotėms galima panaudoti, pa-Z vyzdžiui, turizmui. Komandiruo-Z tęs | kitų aukštųjų mokyklų SMD Z mokslines konferencijas reikia Z užsidirbti atkakliu darbu labo-Z ratorijose, prie knygų. Būdamas Z komandiruotėje, studentas turi Z domėtis viskuo, kas Jį supa. Su-Z grįžęs jis privalo duoti fakulte-Z to SMD ataskaitą, apie tai, ką Z naujo sužinojo, aoie kitų aukš-Z tųjų mokyklų SMD veiklą, orga-z nizacinę struktūrą, pareikšti, sa-Z vas mintis. Tik šitaip dirbant, Z galima bus pagerinti SMD moks-Z linę veiklą. Z Šiuo metu dalyvauti SMD kon-Z ferencijose išvyko daugiau kaip Z 70 narių.

ypatingai — Juodoji jūra. Greitai prabėgo mums skirtas^ laikas, ir vėl turėjome skirtis su Z savo naujais pažįstamais. Tačiau Z draugystė su Odesos studentais Ž nenutruks. M. TELYČENAITE, R. MAČIULYTE, Z IV kurso geografės g

l Susitikimas su abiturientais I I Balandžio 23 dieną Šiauliuose vyko abiturientų sąskrydis, ku­ riame dalyvavo Universiteto prorektorius doc. J. Grigonis, kom­ jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas Ant. Skrupskelis ir kultūros klubo vedėjas J. Srėbalius. Svečiai iš Vilniaus abiturientams plačiai papasakojo apie Uni­ versitetą, jo istoriją ir tradicijas, būsimus studentus supažindino su Universitete esančiais fakultetais ir specialybėmis, priėmimo tvarka Ir stojamųjų egzaminų taisyklėmis, (telkė „Tarybinio stu­ dento" naują numerį, kuris, beje, ir buvo skirtas visų respubli­ kos mokyklų abiturientams. Po susitikimo vidurinės mokyklos Ak­ tų salėje pasirodė meninė agitbrigada „Faktas". Žiūrovai šiltai sutiko naują programą „Infantiliada". Reikia manyti, tokie susi­ tikimai su respublikos vidurinių mokyklų abiturientais bus orga­ nizuojami ir ateityje. Tai ne tik graži agitacinio darbo forma, bet kartu ir pagalba bręstančiam jaunuoliui, beieškančiam tikrojo gyvenimo kelio. „T. stud". koresp.

TSKP CK ataskaitoje XXIII suvažiavimui buvo pabrėžta, kad mokslas tampa betarpiška gamybine jėga, reikalaujančia, kad į ga­ mybą operatyviai būtų jdiegiami naujausi mokslo atradimai. Per septynmetį žymiai išaugo Universiteto mokslinio darbo ap­ imtis. Apginta daug kandidatinių ir daktaro disertacijų, o kiek­ viena disertacija — tai jau tam tikras indėlis į vieną ar kitą mokslo sritį. Dabar Universitete yra 10 fakultetų, 68 katedros ir 5 probleminės laboratorijos, kuriose dirba 34 mokslų daktarai, bei profesoriai, 246 kandidatai ir docentai. Vien praėjusiais metais Universiteto darbuotojai paskelbė respublikinėje, sąjunginėje ir užsienio spaudoje daugiau kaip 500 darbų. Universiteto moksli­ ninkai vis dažniau išpildo įmonių ir organizacijų užsakymus, taip vadinamas ūkines sutartis. Sis darbas ypač suaktyvėjo šiais metais, nes buvo įsteigtas specialus mokslinių tyrimų sektorius. Šiuo metu Universitetas pats neturi teisės leisti mokslinių darbų rinkinių ir monografijų. Norint atspausdinti mokslinį straipsnį, reikia nugalėti eilę barjerų, iš kurių daugelis-grynai formalūs. Užbaigti moksliniai darbai ilgai užsiguli leidyklose, praranda ak­ tualumą ir efektyvumą. Be abejo, Universitetui reikalinga sava leidykla, kuri praktiškai galėtų spręsti užbaigtų mokslinių darbų publikavimo klausimą. Suprantama, kad gero mokslinio ir mokomojo darbo neįmanoma organizuoti be stiprios materialinės bazės. Mes dėkojame LKP Centro Komitetui ir Vyriausybei už tą dėmesį, kurį jie rodo Uni­ versitetui, stiprindami jo bazę. Šiais metais Fizikos fakulteto stu­ dentai jau mokysis naujame priestate, bus užbaigtas naujas bend­ rabutis. Greitu laiku Universitetas ir Mokslų akademija gaus nau­ ją namą, kuriame gyvens jaunieji specialistai. Užplanuota Uni­ versiteto miestelio statyba Nemenčinės plento rajone. Statybą reikia pradėti 1967 metais, bet projektinė dokumentacija rengiama lėtai; bibliotekos priestato statyba irgi per mažai rūpinamasi. TSKP XXIII suvažiavimo rezoliucijoje pabrėžiama, kad svar­ biausias aukštųjų mokyklų uždavinys — „pagerinti specialistų ruošimą". Todėl reikia ieškoti naujų, progresyvių mokymo formų, plačiau .įdiegti programuotą, mašininį mokymą, tobulinti savaran­ kišką studentų darbą, gerinti dėstymą. Būtina stabilizuoti mokymo planus ir programas. Pavyzdžiui, neseniai kai kurių specialybių studentams buvo įvestas 4 metų mokymas, o dabar jau sklinda gandai, kad vėl bus grįžtama prie 5 metų mokymo. Visa tai Uni­ versitetui sudaro tam tikrų sunkumų. Daugiau turime rūpintis dėstytojų pedagoginio meistriškumo ugdymu. Ypač dideli reikalavimai keliami ekonomistams. Be teorinio-ekonominio pasiruošimo jie turi gauti solidų ir įvairiapusišką matematinį pasiruošimą, privalo išmokti praktiškai taikyti mate­ matinius metodus ekonomikoje, pažinti skaičiavimo techniką. Jie turi būti pasiruošę praktikoje ieškoti naujų kelių, naujų, tobules­ nių ekonomikos vystymosi metodų. Pasiekti visa tai yra nelengva. Daug problemų kelia šiuo metu labai išplitęs neakivaizdinis bei vakarinis mokymas. Pavyzdžiui, Ekonomikos ir Teisės fakultetuose neakivaizdinio ir vakarinio skyriaus absolventų išleidžiama dvigu­ bai daugiau, negu stacionarinio. Tačiau neakivaizdininkų ir va­ karinio skyriaus studentų pažangumas gana žemas. Atrodo, kad neakivaizdinis ir vakarinis mokymas turėtų būti praktikų, dirban­ čių atskirose liaudies ūkio šakose, kvalifikacijos kėlimo forma, o ne būdas fabrikuoti žmonių kategorijai su aukštosios mokyklos diplomais. 1965 m. iš bendro priimtų į neakivaizdinį skyrių stu­ dentų skaičiaus tik apie 50% sudaro dirbantieji pagal specialybę, o vakariniame skyriuje — tik 30%. Tai taip pat turi įtakos pažan­ gumui. Lvovo Universiteto rektoriaus N. Maksimovičiaus paskaičiavi­ mai rodo, kad specialisto paruošimas stacionare atsieina 4,7 tūks­ tančio rublių, o neakivaizdininko — 3,3 tūkstančio. Jei priskaičiuo­ sime tą didelį antramečiavimą bei nubyrėjimus (net iš vyresnių kursų), pamatysime, kad neakivaizdinis mokymas yra kur kas brangesnis. Todėl pilnai galima pritarti, tiesa, dar neryžtingoms TSRS Aukštojo mokslo ministerijos pastangoms — sparčiau didinti stacionarinio skyriaus studentų kontingentą neakivaizdininkų są­ skaita. TSKP CK ataskaitiniame pranešime, delegatų kalbose ir suva­ žiavimo rezoliucijoje labai svarbi vieta skiriama idėjinio-politinio komunistų ir visų darbo žmonių auklėjimo klausimams. Universite­ tas turi ugdyti teisingą, komunistinę pažiūrą j darbą, į socialistinę nuosavybę; turi stiprinti internacionalinį auklėjimą, griežtai kovoti prieš bet kokius nacionalizmo pasireiškimus. L. I. Brežnevas pabrėžė, kad „įeikia baigti su esama nuomone, jog visuomeniniai mokslai turi tik propagandinę reikšmę, privalo tik aiškinti ir komentuoti praktiką: jų rekomendacijų įdiegimas į praktinį gyvenimą turi lygiavertę reikšmę, kaip ir visų kitų gam­ tos mokslų šakų laimėjimų panaudojimas tiek materialinės gamy­ bos sferoje, tiek ir turtinant žmogaus vidinį pasaulį". Mūsų visuomeninių mokslų specialistai turi išsamiai analizuoti socialinius procesus ir nurodyti, kaip optimaliai planuoti ir valdyti juos. Didelę reikšmę šiuo atveju turi konkretūs socialoginiai tyri­ mai. Apie tai buvo kalbėta ir suvažiavime. Todėl Universitetas turi imtis priemonių, kad pradėti tyrimai (tam yra speciali socialoginių tyrimų laboratorija) būtų žymiai išplėsti, kad į juos įsijung­ tų platesnis tyrinėtojų būrys, kad šie tyrimai duotų apčiuopiamų rezultatų. Tai būtų konkretus mūsų atsakymas į suvažiavimo nutarimus, žengiant nauju lenininio penkmečio keliu.


1 psl.

/%%^vw***-***%%<k%«%**

metų balandžio mėn. 27 d.

TARYBINIS STUDENTAS

ALG. KUSTA dabar dėl šiukšlės kelsi vaidą: visi juk taip daro (nežinai, žmo­ gus, nelaimės, o gal rytoj aš nu­ mesiu ant grindų popiergalį). Fakulteto kiemas... Gatvė... Ir visur panašios smulkmenos. O ar ne ten, už mūsų abejingumo, gimsta baltųjų pirštinių sektan­ tai. biją darbo, bėgą iš talkų, ne­ gerbtą net kitų žmonių darbo? Akademinės valandos, darbo ir Kiekvienas žmogus turi ne­ poilsio stovyklos — gera auklėji­ pakartojamą vidaus pasaulį. No­ mo priemonė. Tai nekelia abejo­ rėdamas surasti kelią į kito žmo­ nių. Bet ne tik čia reikia galvoti gaus širdį, pirmiausiai turi būti apie atvirus žmonių delnus. Mes pats atviras. Kad surastum tą pa­ dažnai kalbame, diskutuojame saulį, dažnai turi nugalėti abe­ net laikraščiuose, kodėl nuobodu jingumą, formalumą. Žmogus tu­ komjaunimo susirinkimuose. Ir ri tikėti žmogumi. įsivaizduojame komjaunimo or­ Šių padrikų pastabų potekstėje ganizaciją kaip kažką tokio, kas skaitytojas gal ir sunkiau ras egzistuoja už mūsų ir nepriklau­ mintį, kuria vadovavosi auto­ somai nuo mūsų, kažkokią pas­ rius, rašydamas šį straipsnelį. laptingą dvasią, kuri mums turi Mintis, kad žmogus negimsta duoti kažką linksmo, gudraus, nei blogas, nei geras. Ir todėl da­ romėnų kalba sakant, duonos ir lis atsakomybės už kito žmogaus reginių. Bet juk komjaunimas — poelgius tenka mums, tėvams ir tai mes. Nuobodu — nuobodūs draugams, kurių tarpe jis gyve­ mes patys. Neįdomu — mes pil­ na. ki. Ką svarstome susirinkimuose — lankomumą, praėjusios sesijos 1. Apie baltas pirštines ir kitką rezultatus ir dar kažką, ko nega­ Kartais aš prisimenu talką kol­ lima apibrėžti žmogišku žodžiu. ūkyje. Ir pirštinėtas rankas pa­ O kada mes kalbėjome apie tik­ menu. Sakote, gali pritrinti pūs­ rąją draugystę, kada mus jaudi­ lių delnuose? Ne, aš ne apie tai. no bendraamžių darbai Elektrė­ Aš manau, kad žemę į ateitį turi nuose ir prie Angaros. To nėra. nešti rankos, geros ir atviros, Mums turi rūpėti ne tik KUO lyg jos laukai. Be pirštinių, nebi­ bus žmogus, bet ir KOKS jis bus. jančios, kad gali nusilupti nagų O mes palengva tampame buhal­ lakas ar (apsaugok, viešpatie!) teriais. Tampame sektantais, lau­ susitepti balti pirščiukai. Kartais kiančiais galavo, skanaus ir įdo­ aš sapnuoju tas pirštinėtas ran­ maus. kas. Pabundu išpiltas šalto pra­ Ir dar. Teko man kalbėtis su kaito: man baisu — grūdus žars­ vienu chemiku (pavardė ir kursas to pirštinė. Kokia čia sekta duo­ neturi reikšmės). Išsikalbėjome ną, žemę liesti su pirštine? apie orą ir paskaitas. Paskui ne­ Kodėl atsiranda baltarankių? tikėtai kalba nukrypo kita link­ Kieno kaltė? me — į literatūrą. Aš paklausiau Kaltininkų galima rasti ir vi­ apie Stendalį. „Stendalis... Sten­ durinėje mokykloje, ir šeimoje. dalis. .. „— jis jo nežinojo(l). Kalti mokytojai, kalbėję ružavus „Neteko kartu gerti", — atvirai žodžius apie gyvenimą, kur at­ prisipažino „studentas". Komen­ viri visi keliai (tu tik eik, tave tarai, atrodo, čia tikrai nereika­ visur sutiks su gėlėmis ir muzi­ lingi. Kalba eina apie čechoviš­ kai). Bet ne visi tie keliai asfal­ kąjį futliarą. tuoti. Kalti tėvai, statę šiltnamius Profesinis uždarumas — dar savo vaikams. Kalti mes visi — viena sekta. Be kiemsargių gy­ jie gyvena tarp mūsų. Kaltas venti neįmanoma, o be poetų — mūsų abejingumas, arba, tiksliau, galima, — štai kokia šių sek­ mūsų nesupratimas, ką iš tikro tantų nuomonė. Domėtis tik ma­ reiškia sąvoka „draugiškumas". terialiniu pasauliu (drabužiai, at­ Bendrabutis. Aš matau mano lyginimas ir kt.), o nežinoti dva­ draugas išpylė šiukšles į korido­ sinių žmonijos turtų, žavėtis ko­ riuje stovinčią šiukšlių dėžę — kiu nors nauju modemišku šo­ atseit, teišneša valytoja. Matau kiu, o nežinoti Šumano, matyti ir tyliu. Juk jis mano draugas — tik chemijos formules ir nemo­ dar supyks. kėti mylėti ir neapkęsti — tai Auditorija. Bendrakursis nu­ būti ne žmogumi, o, anot A. Sentmeta popiergalį J pasuolę. Aišku, Egziuperi, robotu. Robotas ne­ negerai elgiasi. Bet — ai! Ką čia mąsto, jis nekuria. O žmogus tu­

Sektantiškas triptikas

ri būti kūrėju, visų pirma kūrėju, o tik po to — geologu, gydytoju ar mokytoju. 2. Laisvadienio adventistai Dažnai diskutuojame ir dėl paskaitų lankymo. Vieni tvirtina, lankyti paskaitas būtina, kiti (na, žinoma, studentai) stengiasi išsi­ kovoti neprivalomą paskaitų lan­ kymą. Dvi griežtos nuomonės ■— balta ir juoda. Kažin, ar protinga būtų nubrėžti ribą tarp balto ir juodo, pasmerkti ir ginti vien tik vieną kurią nuomonę. Gal būt, galima rasti kompromisą Bet aišku viena, kad paskaitų lankymas privalomas, studento pareiga jas lankyti. Ir lanko vargšas studentas. Ateina ir... „Brigą, aš jau pusvalandį meldžiuosi ta­ vo nuostabiam šalikučiui. Para­ šyk jo biografiją — Fika". Koks nuostabus dabar jauni­ mas, kaip jis trokšta žinių — jūs tik paklausykit, kaip krebžda jaunų rankų valdomos plunks­ nos. O dėstytojo žodžiai plaukia ir plaukia virš studentų galvų... „Gamintas Vengrijoje („Modex"). Eksportuotas į USSR, Vil­ nių, parduotuvė Basanavičiaus gatvėje. 1965 m. pavasaris. Kai­ na Sov. Sąj. sąlygomis 7 rub. Tavo R. P. S. Neužtęsk. Prašau". Kas ten kalba apie neprivalo­ mą paskaitų lankymą? Kvailiai kokie! Paskaitos — dieviškas pa­ tiekalas, plepėt raštu dar neuž­ drausta. Ir plepam. Plepam mo­ kytai (ką ten bepalyginsi su vi­ durine mokykla). Mokam angliš­ kai. Skiriam, ką reiškia ekspor­ tuoti ir importuoti. Tai jau šį tą reiškia. Net melstis molam. Ir meldžiamės (paskaitų metu!!!) ša­ likučiui, pagamintam Vengrijoje, kuris „Sov. Sąj. sąlygomis" (o, nusimanom ir apie muitus) kai­ nuoja 7 rub. Nusibosta tepliot popierių, rašom ant suolų. 44 MIN. Kaip nuobodui 40 MIN. Aš numirsiu (kad tik amžinai negyventų!). 36 MIN. BAISIAI noriu miego. O, Marija! 31 MIN. Ko griebtis? Kaip gai­ la 28 MIN. kad aš pasilikau toje paskaitoje. Būčiau daug gero padariusi. O dabar?.. Dabar mirštu iš nuobodulio (štai kaip žudomi žmonėse mocartai —o tempora, o moresl). 10 MIN. Dievuliau! (kažin, ku­ ris — Kristus, Mozė, Alachas?). Akys taip ir limpa. 4 MIN. Kad tik neužmigus (žmonės, kur jūs?). ..

O MIN. Jau baigiasi! Jau bai­ giasi! Jau baigiasi!!! Tai panašu į Betchoveno Hero­ jiškąją simfoniją. Titaniškos pas­ tangos kovoje su tamsiosiomis jėgomis (dėstytojais ir dekanais) ir džiaugsmingas finalas (paskai­ ta baigėsi!) O štai ši studentė jau aiškiai prieš paskaitų lanky­ mą. Net komentarų nebereikia. Visiems aišku, ir jai, ir tiems kurie sėdės Istorijos ir filologijos fakulteto 92 auditorijos pritep­ liotam suole. Ir ne tik čia. Kiek­ vienoje IFF auditorijoje gali skaityti panašias išpažintis, tie­ siog — sienlaikraščiai ant suolų. O kas taip padarė, kas išniekino nekaltus suolus? Tie, kurie auklė­ ja nepilnamečius, vasarą stalo kolūkiuose namus, rašo moksli­ nius darbus? Ne, jų bendraam­ žiai ir kolegos. Kuriems viskas nuobodu, viskas juoda. Kurių proto aparatas ne galvoje, o ko­ jose ir rankose. Tai jie didžiuo­ jasi aplankytų klubų ir kavinių skaičiumi. Tik teisingai mane su­ praskit, galvoje turiu ŽMONES KAVINĖMS. Nors kavinės ir klubai pastatyti ŽMONĖMS. Nemanykit, kad šie žmonės nejudrūs. O, jie „daug gero" ga­ li padaryti. Jie nuolat skuba. Jie niekada nestovi eilėse valgyklo­ je ar rūbinėje. Jie skuba, jie jauni. O dėstytojai? Gali pasto­ vėti. Na, kad ir pavyzdžiui, doc. A. Bendžius ar prof. Z. Žemaitis. Jie gali palaukti. O „jaunystė" skuba. .. Studentų profsąjungos kon­ ferencijoje teko išgirsti iš tribū­ nos „pageidavimą", kad dėstyto­ jai, gyvenantieji bendrabučiuo­ se, taip sakant, vienodais pagrin­ dais su studentais nešiotų šiukš­ lių kibirus. Esą, būna, dėstytojas prikrauna pilną kibirą šiukšlių, o išnešti turi vargšas studentas. Taigi buvo apeliuota į Demokra­ tiją ir Lygybę. Hm. . . Bet kur, kada ir kas dėjo ly­ gybės ženklus tarp pagarbos ir nemandagumo? O gal vis tik nereikalinga ly­ gybė? Gal jau arti tas laikas kai troleibuse mes paprašysim senu­ tės atsistoti? Bilietus tai pirkom vienodus, o štai ji sėdi, o aš sto­ viu. Gal tikrai mes turime teisę to reikalauti? Tai tik kažkokie kvailiai išgalvojo kažkokias nor­ mas. Stop! Teko girdėti pasiūlymą sura­ šyti į studijų knygelę studentų elgesio taisykles. Tai ginčytinas pasiūlymas. Žinoma, tai leng­ viausias kelias. Bet šis kelias ve-

■0-0-0-0-0-0-0-0-<>-0-<>-0-<><-0-0-0-<><>-0-0-0-

cimTosios 1

Kli

1 >

Studentai ir dėstytojai, ypa­ tingai turizmo mėgėjai, Uni­ versiteto mokslinės bibliote­ kos darbuotoją Eugenijų Da­ nilevičių pažįsta daugiausia iš jo paties, o taip pat drauge su kitais autoriais parašytų ..tųris.tipių leidinėlių. 1962 m. jis kartu su, L. Bro-

EU6. DANiuEViClU5

ga išleido „Lietuvos TSR tu­ ristinį žemėlapį": kuriame ap­ raše ir atžymėjo įdomesnes lankytinas respublikos vietas. Knygutėje „Vilniaus apylin­ kėmis" autorius apžvelgia sostinės apylinkes, o tais pa­ čiais metais išleistame leidi­ nėlyje „Žemieji Paneriai — industrinė Vilniaus širdis" pa­ sakoja turistui apie buvusią sostinės pakraščio dykvietę, kuri tarybinės santvarkos me­ tais tapo stambiu pramoniniu rajonu. Du kartus atostogų metu Eug. Danilevičius keliavo ap­ link Tarybų Lietuvą, rinko medžiagą ir aprašė naują tu­ ristinį maršrutą. Jo keliai ke­ leliai vingiavo Lietuvos pa­ sieniu. Pro akis praslinko Vil­ niaus apylinkių kalneliai, Za­ rasų ežerų pakrantės ir ža­ liuojantys Žemaitijos Jaukai, gintarinės Baltijos pajūris ir

Suvalkijos lygumos, Dzūkijos. pušynai. .. Tai įdomus, populiaria for­ ma aprašytas maršrutas. Kiekvienas, kuriam teks ke­ liauti šiuo maršrutu, be abejo, liks patenkintas. Spausdiname iš Eug. Dani­ levičiaus spaudai paruoštos turistams skirtos knygos „Gimtosios žemės takais" (Išankstinis pavadinimas. Red.) kai kurias ištraukas.

Ką šnara bangos Minia ėjo tylėdama. Išgąs­ tingos moterų akys, suraukti vyrų veidai, smalsumas ir baimė vaikų žvilgsniuose. Tai vienur, tai kitur styrojo iečių smaigaliai, saulėje blizgėjo kirvių ašmenys. Štai ir Gulbinkos ežeras. Dvarininko kalba trumpa. Pasmerktieji tyli. Ir ką galė­ jo ištarti paauglio Gosiulio lūpos, ką galėjo Jo motina Zofija Jurgelienė, pilkasis Magūnų kaimo artojėlis Tu­ melis Darandundėnas, apkal­ tinti, Jog kartu su piktomis dvasiomis apžavėję ir nuo­ diję bajoro gyvulius. Vals­ tiečiai stovėjo surištomis rankomis, iškankinti, skaus­ mo Ir baimės iškreiptais vei­ dais. Į vandenj! — pasigirdo tei­ sėjo balsas. Stumtelėjo stiprios budelių rankos. Trys kūnai nusirito l ežerą. Nubėgo į toli virpė­ damos bangelės. Minia krūp-o-o-o-o-o-o-o-o-

telėjo. Įmesti žmonės nesken­ do. Nė vienam tada neatėjo į galvą, kad aukas vandens paviršiuje laiko ilgi ir platūs drabužiai, lininės skraistės, kuriomis buvo apgaubti pas­ merktieji. — Matot, neskęsta, — šau­ kė bajoras. — Jie apsėsti velnio. .. — Raganiai! — audrinosi minioje bajoro pagalbininkai. — Ant laužo juos! Tik šven­ ta ugnies liepsna gali Juos sunaikintil Braslavo pavieto teisėjas peržiūrėjo bylą ir nuteisė vi­ sus tris sudeginti gyvus. — Ant laužo! — suūžė, su­ bangavo tamsi minia, užmir­ šusi, kad Jie smerkia savo kaimyną, savo pažįstamą, savo giminę, žmones. švie­ sesnėmis akimis žiūrėjusius į ateiti, nenulenkusius gal­ vos prieš ponų sauvalę. Suliepsnojo laužas. Ant Jo, apgaubti dūmų ir liepsnos, blaškėsi berniukas Gosiulis, raudojo, klykė Jo motina Zo­ fija Jurgelienė, vyriškai ken­ tė neapsakomas kančias Tu­ melis Darandundėnas — taip prieš 350 metų, 1615 metų gegužy vietinis bajoras susi­ dorojo su nepaklusniais Ma­ gūnų kaimo gyventojais. Daug vandens nubėgo nuo tų dienų, bet šiurpūs prisi­ minimai, einą iš lūpų l lūpas, apnuogino inkvizitorių veidą. Prabėgo šimtmečiai, atėjo nauji budeliai — civilizuoti dvidešimto amžiaus inkvizi­ toriai. Jie degino, šaudė, ko­ rė, kankino senelius, vaikus, vaikinus ir merginas, visus, kas nenorėjo nulenkti galvos, atsiklaupti ant kelių. (Bus daugiau)

aa tolyn nuo žmogaus, nuo jo vidinio pasaulio. Pagaliau, tai že­ mins žmogų: argi visi studentai tokie žmonės, kuriems reikalinga rūpestinga mamytės ranka ir su­ rašytos popieriuje elementarios elgesio taisyklės? O laisvadienio adventistai gyvuos ir toliau. Juos reikia naikinti. Ir ne gražiom kalbom, o mūsų neapykanta! Auklėti žmones reikia. Kaip? (Tai jau nebe šio straipsnio tikslas). P. s — kritikams. Į pavadini­ mo autoriaus teises šių eilučių autorius nepretenduoja (žr. „Kom. tiesa", 1964. XII. 16, Nr. 247). P. s. — filologams. Dokumentų kalba netaisyta. Komentarai — mano. 3. Smulkmenų buhalterija Dar kartą grįžkime prie smulk­ menų. Kartais mes per daug abejingi Abejingi Žemės sukimuisi. Abe­ jingi žmogaus gyvenimo dialekti­ kai. Žmogus paklysta (tai ir mū­ ši) kalte). Ir mes ramia sąžine tei­ siame jį — jis nusikalto, jam reikalinga bausmė. Taip, tokia gyvenimo dialektika — pirma priežastis, po to — pasekmė. O jeigu pirma pagalvoti apie pa­ sekmes? Studentas, tingėdamas ieškoti administratoriaus, išsineša savo reikalams bendrabučio virtuvės lemputę. Studentas šiukšles išpy­ lė į koridoriuje stovinčias dėžes — teneša valytoja. Tylim. Studentas skaitykloje išplėšė knygoje lapą. Pabaram. Studentas-chemikas absoliučiai nesidomi naujais grožinės litera­ tūros kūriniais, studentui-filologui negirdėtas net Einšteino, nuostabaus XX a. fizikos poeto, vardas. Saipomės iš tokių. Visa tai smulkmenos. Yra svarbesnių reikalų — paskaitų praleidinėjimas ir pažangumas. Studentas geria. Pakliūva į medišblaivinimo įstaigą. Tai jau nebe atskiri atvejai. Paklauskite EF komjaunimo vadovų ir jums atsakys: „Pas mus visi geria". Tai jau reiškinys. Taigi, šį stu­ dentą svarstome. Išmetame iš komjaunimo ir, gal būt, iš Uni­ versiteto. Čia jau nebe smulkme­ nos. Čia — nusikaltimas. Ir mes haudžiame. Baudžiame teisingai. Auklėjame nepilnamečius. No­ rime, kad jie išaugtų dorais žmonėmis, pilnaverčiais. Ir šali­ name studentus iš Universiteto. Paradoksas? Ar tik? Ketvirto bendrabučio 4 ir 8 kambarių gyventojai-ekonomistai Liutkaitis, Pavilionis, Mikalaus­ kas ir kt. suruošė išgėrimą, o po to daužė butelius į sieną. Kokia nuostabi proza! 1964/65 m. m. iš bendrabučių pašalinta 44 studentai. Kalba, taip ir reikia. Faktas. Bet ar ne­ galima to išvengti? Mes tik kon­ statuojame faktą, o neieškome priežasčių. Priežastys slypi smulkmenų buhalterijoje. Smulkmenoms mes abejingi. O iš mūsų abejingumo gimsta sektantai. „J. Švarcui, FMF II k. studen­ tui, už bandymą pasisavinti kny­ gas, I. Antanavičiūtei, ChF II k. studentei, ir I. Paukštytei, FMF III k. studentei, už knygų plėšymą visam laikui atimti skaitytojų teises". Tai išrašas iš Respubliki­ nės bibliotekos direktoriaus 1965 m. spalio, lapkričio mėne­ sių įsakymų. Tai baisi gėdos dė­ me puikiam studentų kolektyvui. Kodėl taip atsitiko, kas kaltas? Smulkmenos. O jose už mūsų „draugiškos" tylos ir abejingu­ mo gimsta egoistai, baltarankiai, niurzgliai, žmonės, žeminantieji tarybinio studento vardą — sek­ tantai, kurių religinius protėvius liaudis seniai pasmerkė. Kodėl sektos gyvuoja Universitete? Čia ir baigiasi „Sektantiškas triptikas". Apie tuos, kurie abe­ jingi mūsų gyvenimui. Ir apie tuos, kurie domisi tik nario mo­ kesčio rinkimu. Aišku, tai pirma­ eilis uždavinys. Bet argi žmogaus pasaulėžiūra, jo dvasinis gyveni­ mas už aukštosios mokyklos sie­ nų — antraeilis uždavinys?


. balandžio mėn. 27 d.

'*/*/*/*^/*^*/*/**/*z*/*/**/*^**/*^*' TARYBINIS STUDENTAS

PUSLAPIS

MISV JANONIS Visuomenės ir meno, literatū­ ros istorijos puslapiuose ryškius pėdsakus palieka tas meninin­ kas, kuris sugeba suvokti pa­ grindinę epochos kryptį, svar­ biausias jos problemas ir savo kūryba padeda jas spręsti. Toks buvo Julius Janonis-revoliucinis lietuvių poetas. J. Janonio lyri­ ka — tai ne abstraktus gėrio, grožio siekimas. Jo kūrybos idė­ jos — konkrečios, sutelktos kil­ niausiam tuometinio gyvenimo tikslui siekti ir be galo huma­ niškos. Anksti į jautrią jauno poeto širdį įsmigo jo meto visuomenės neteisybės, kruvinos darbo žmo­ gaus skriaudos, proletaro, poe­ to klasės brolio, kančios, kraupi, tyli jo drama negailestingame išnaudojimo pasaulyje. Skaity­ dami Janonio kūrinus, jaučiame, kaip skaudžiai poetas sielvartau­ ja dėl to. Bet kartu matome, kaip intensyviai ir blaiviai dirba jo mintis, aiškindamas! liaudies skriaudų, kančių, dramų ir tra­ gedijų priežastis, skverbdamasi prie gyvenimo prieštaravimų es­ mės. Poetas susimąsto, galvodamas apie savas nuoskaudas, — ir jos pasidaro jam tik šešėlis, tik

lašelis prieš visą liaudies skriau­ priešakinėmis savo idėjomis juos dų ir kančių okeaną. Liaudies pranoko. Ne be pasididžiavimo vargo dainiaus, susipažinusio su juos galime gretinti su pasauli­ socialistine mintimi, tas suvoki­ nės revoliucinės literatūros kū­ mas nesutrikdo, nestumia į re­ riniais. zignaciją, o skatina aktyviai Janonio lyrika mus žavi be­ veikti ir pastebimai keičia jo galiniu nuoširdumu, giliais jaus­ pobūdį. Ankstyvesnės lyrikos mais bei mintim ir stebina pa­ meilė ir užuojautą vargdieniui prastumu. Ji ir šiandien gali artojui, skurdo iškamuotam dar­ patenkinti net išrankaus skonio bininkui virsta kovingu, revoliu­ skaitytoją, jeigu jis sugeba ver­ cingu humanizmu. Poeto pos­ tinti tikrą meną, kupiną didžių muose ima skambėti revoliucinis idėjų. Janonio lyrikos meninė ryžtas, ima plakti pažangiųjų tiesa paprasta ir kartu didinga, epochos idėjų pulsas, Jo poezi­ kaip paprasta ir didinga — re­ jos lyrinis herojus prabyla tvir­ voliucijos tiesa. tu, masėms gerai suprantamu Poetas savo lyra padėjo pa­ revoliucijos agitatoriaus balsu. siekti pergalę revoliucijos mū­ Revoliucinė kova pasidarė ir šiuose. Kovingieji jo posmai iš poeto laimės šaltinis, ir gaivio­ tiesų tapo darbininkų katekiz­ ji jo kūrybos versmė. Jo eilė­ mu, jie buvo reikalingi atakuo­ raščiuose atsivėrė santūrių, bet jančiai klasei kaip žmogui kas­ labai patrauklių varsų revoliuci­ dieninė duona. nės kovos, revoliucijos kovotojų Poeto lyra gyva ir šiandien, sielos grožis. kai poeto idealai virto tikrove Poetui žuvus, proletariniams ir musų gyvenime pasidarė lietuvių rašytojams — ir ne tik įprastiniais reiškinais. Ji bran­ jiems, bet ir pažangiausiems gi mums visiems ir ypač jauni­ demokratiniams mūsų rašyto­ mui, nes alsuoja liepsninga gy­ jams — jo kūryba buvo bran­ venimo meile, šaukia į naujus giausias testamentas. Geriausi žygdarbius. Janonio kūryba ir Janonio lyrikos posmai, savo taurus jo gyvenimas — didis meniškumu prilygstantys musų pavyzdys, kaip reikia siekti pa­ klasikinės poezijos kūriniams, žangiausių savo epochos idealų.

Kovos ir gyvenimo grožio dainius

J. MIKĖNAS

.

JULIUS JANONIS

BOBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBC

i IANONIS

Į ateitį šviesią

šviesią jau tiesia i 3 kelią per aukšti kalnų. į ir gamtą 1 uk lemta m narsumui draugų milžinų.

Ne vienas parpuola, Belipdams per uolą; Ne vienas pabėga, pabūgęs mirties; Bet minios vis eina, Ir pergalės dainą Dainuoja siekėjai šviesios ateities.

Julių prisimenant I 09—1913 metais mokiausi Biržų keturklasėje mokykloje, ku| ’ankė įvairiausių tautybių vaikai. Čia buvo ir.rusų, ir voI ų, ir žydų, netgi vienas karaimas, tačiau daugiausia šion okykloje mokėsi lietuvių. I is metais dar buvo varžomas lietuviškas žodis. Sąlygos ūli/bei pasireikšti buvo nepaprastai sunkios, tačiau gyvavo ificialios aušrininkų ir ateitininkų kuopelės. Buvo leidžiamas ik.! perrašinėjamas laikraštėlis, kuriame Julius Janonis pasilinėdavo Vaidilos Ainio slapyvardžiu. I tonis, jau iš pradžios mokyklos suolo atsinešęs „Saliamo' pravardę, mano atmintyje išliko iki šių dienų. Menkutis, p įtėlį nedrąsus ir išsigandęs, tylus ir susimąstęs, žvelgiantis 7d šaulį geromis mėlynomis akimis, sėdėdavo jis pertraukos knygos ir skaitydavo, o, gal būt, S užsikniaubęs .............ant ....... ............ „..... ____ ......mąs. ta jo apie kažką. Visuomet jis buvo toks pat, apsirengęs nu| u prasto čerkasėlio švarkeliu, labai draugiškas ir pasiruotiekvienam padėti, nesididžiuojąs savo gabumais, darbštus vi ską nantis. Jau trečioje klasėje jisai vis dažniau ir dažu ginčydavosi netik su mokiniais, bet ir su mokytojais. J uI —— — ,, v. < < —J v J -teoremas —v. —ir • ........ « savaip įrodinėdavo ggeometrijos kitus mate| ūus teiginius. Prisimenu, tuomet aš b^vau ketvirtokė. Sėpaskutiniame suole, iš kur gerai buvo matyti visa kla| (artą pertraukos metu prie Janonio suolo būriavosi berI i. Išraudęs kalbėjo mokytojas Matiušenka, įsikarščiavęs i aiškino Julius. Štai tuomet jisai ir įrodė uždavinio ar ■ nos kitokį sprendimą. Šios nuotrupos ypač ryškiai atmingal būt, dėl to, kad matematiniai dalykai man bukas sunkiau įkandami negu kitiems, todėl aš jais ypač n jausi. /‘i šame mokyklos gyvenime — minėjimuose, iškilminguose Ul se, pasilinksminimuose Juliaus mes niekuomet nematyda-

Julius Janonis žinomas kaip revoliucijos tribūnas. Jo pos­ muose dega laisvės ilgesys, di­ dis troškimas išvaduoti žmogų iš vargo ir pažeminimo. .. .Keturiolikmetis poetas užsi­ brėžia tikslą pasiaukoti tiems, kuriems reikalingi liepsningi jo posmai, šaukią į žūtbūtinę kovą už šviesų Naują Rytą. Iš kiek­ vienos jo eilėraščių eilutės srauniu upokšniu veržiasi stip­ rus noras pasiaukoti vardan žmo­ nijos, vardan šviesos ir laimės. Viename savo eilėraštyje Ja­ nonis sako: Visas mano noras — tobulumo siekti. Radus jį — sužibti kartą, lyg žvaigždė. Grimzti nebuvlman, o žmonėms patiekti Meilę, kur bujotų lyg graži gėlė. Savo imlia širdimi jausdamas gimtinės, žmogaus sielos ir gy­ venimo grožį, poetas negalėjo nedainuoti apie jį. Gimtinės gamtos grožyje jis rado tai, ko jam trūko gyvenime — laisvės, šviesos, džiugesnių dienų:

Puiki gamta paguos širdužę, Mintis liūdnąsias išblaškys. Iš prigimties švelnus, kuklus jaunuolis, kaip jį apibūdina am­ žininkai, Janonis jautė ne tik gamtos, bet ir revoliucinės ko­ vos grožį. Jis šventai tikėjo lai­ minga šios kovos baigtimi, troš­ ko kuo greičiau priartinti Naują Rytą. Janonis gerai suprato, kad gyvenimui pertvarkyti reikalin­ gos didelės audros. Jų sūkuryje poetas ir matė tikrąjį grožį, lais­ vę, savo gyvenimo tikslą, idealų įsikūnijimą. • .. Buvo ir tokių minučių, kai Janonis tardavo: ,,Nekaltinkit manęs, kad taip mažai tepada­ riau". Bet skausmą, sunkias min­ tis vėl ir vėl nugalėdavo suge­ bėjimas visur matyti prasmę, jausti grožį. Mylinti poeto širdis drąsiai grūmėsi su gyvenimo negandom, bet liga netaiku privertė jį pasi­ justi našta kitiems. Tai buvo sunkiausia tokiam žmogui. Ta­ čiau širdies liepsna neatvėso. .. .Dvi dienos iki mirties... Pas­ kutinis eilėraštis... Ir tiek ja­ me ramybės, šviesos, tikėjimo gyvenimu, kurį poetas matė

Užsiliko atmintyje toks pilkšvas, pasišiaušęs siluetas ir dro­ vi šypsena, atidengianti retus dantis, ir pavargusi linktelėjusio žmbgaus eisena... Toksai Julius atrodė tarp kitų, žvalių ir gražiau apsirengusių vaikinų, o mes ne visi žinojome, kad net­ gi duonos jisai ne kasdieną gali sočiai privalgyti. Alkio ir skurdo slegiamas, jis niekuomet nesiskundė ir visuomet bū­ davo tylūs ir drovus. Šokti Julius nemėgo. Kartą iš kažinkur atvyko keliaujantis šokių mokytojas. Norinčius ir galinčius užmokėti po 1.5 rub. jisai mokė visą mėnesį, Tie, kurie neturėjo to pusantro tublio, spiesdavosi koridoriuje ir, pasilypėję ant ko nors, pro stik­ linius langus virš durų žiūrėjo į šokančius. Jų tarpe Juliaus nebuvo. Nesimatė jo, berods, ir žiūrovų tarpe, o gal kokį kar­ tą jis ir buvo atėjęs, nes, tikrai prisimenu, jo mylima mergaite Matilda Karklinš buvo aistringa šokėja ir šokių pamokos nie­ kuomet nepraleisdavo. Julius, kur tik užmatęs Matildą, sekiodavo ją žvilgsniu net ir pamokų metu, būdavo net taip, kad jis negirdėdavo net mo­ kytojų aiškinimo. Iš netyčių paklaustas, stovėdavo sutrikęs ir sumišęs. Klasė kažkodėl į tai reaguodavo savaip, be pašaipos. Baigėme mokyklą 1913 metų pavasarį. Iškilmingojo akto metu buvo įteikti mokslo baigimo pažymėjimai ir pagyrimo lapai. Prisimenu, Julius tuomet gavo pirmojo laipsnio pagyri­ mo lapą ir knygų. Truputį pralinksmėjęs, apsirengęs išeiginiais drabužiais, tuo metu jis atrodė lyg ir pagražėjęs. O 1917 metais (tuomet aš gyvenau Maskvoje, Brodsko prie­ miestyje) atvyko pas mane S. Paliulytė kartu su nepažįstama mergina Juste Rudzinskaite. Jos papasakojo apie tragišką Ju­ liaus Janonio mirtį. Justė buvo labai prislėgta, dėl Juliaus mir­ ties kaltino save: neperseniausiai ji buvo atsisakiusi už jo te­ kėti. Ilgai vaikščiojome po Sokolnikų parką, raminau aš ją kaip bemokėjau, siūliau pas mus apsigyventi. Ji nesutiko, sa­ kėsi turinti vietą bendrabutyje. Tada aš ją mačiau pirmą ir paskutinį kartą. Sekančią dieną sužinojau, kad Justė nusi­ nuodijo. Br. KIUKYTĖ-KRIKSCIONAITIENĖ

greit pražystantį! Janonis net mirdamas dainavo gyvenimo grožį, į kapą žengė su savo am­ žina ir tyra, jokiu saiku neišma­ tuojama meile To plataus, dailaus pasaulio, Ką it pumpuras da sprogsta. V. DRUNGILAITĖ, II k. lituanistė *

i::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::

J. Janonio minėjimas Janonio gyvenimas žavi ir ?avės ištisas kartas. — Tokiais žodžiais dėstytoja P. Česnulevi­ čiūtė pradėjo vakarą, skirtą J. Janonio 70-osioms gimimo meti­ nėms paminėti. Štai ką apie jaunąjį kovotoją^ pasakė buvęs J. Janonio moky­ tojas profesorius Z. žemaitis: — Julius tikrai buvo drąsus. Jis nepabijojo kanauninko Ol­ šausko, kuris karo metais Voro­ neže diktatoriškai tvarkė moks­ leivių reikalus. Apie Olšausko suktybes buvo surinkta gausi medžiaga. Kanauninkas buvo priverstas pasitraukti iš Vorone­ žo. Prie jo demaskavimo dau­ giausiai prisidėjo Julius Janonis. Scenoje dar kartą nuskambė­ jo J. Janonio posmai. Juos dekla­ mavo studentai, akt. H. Kurauskas. Akademinis choras atliko keletą dainų. S. RADIŠAUSKAITĖ

AMŽINA UGNIMI Didelė meilė Vaidilos Ai­ niui išreikšta B. PranskausŽalionio, VI. Mozūriūno, K. Jakubėno, A. Regračio, K. Jovaro eilėse. Visus šiuos Ja­ noniui skirtus eilėraščius ga­ lima pamatyti parodoje, ku­ rią surengė Universiteto Mokslinės bibliotekos dar­ buotojai. Nuotraukos, laikraščiai, kny­ gos mums pasakoja apie trumpą, bet kovingą poeto gyvenimą. Gimtieji Beržinių kaimo vaizdai, Julius su šei­ ma, su moksleiviais. .. Ir vi­ sur — jo liepsningų eilių rankraščių fotokopijos, laik­ raščiai. „Aušrinė44, „Lietuvos žinios44, „Komunistas44, „Tie­ sa44, „Lietuvos ūkininkas44, „Naujoji gadynė44, „Kibirkš­ tis44, — tai tik keletas leidinių, iš kurių liepsningos J. Jano­ nio eilės pasiekdavo skai­ tytoją. Parodoje, eksponuojami pirmieji J. Janonio eilėraščių rinkiniai, išleisti 1918 — 1921 metais. Šalia motinos laiškų mes matome Juliaus Janonio redaguoto laikraštėlio „Atža­ la44 fotokopiją ir, pagaliau, — „Avė, vita, moriturus te salutat...“ Begalinį tarybinės liaudies dėmesį Janoniui liudija tary­ biniais metais išleisti „Raš­ tai44, V. Kubiliaus monografi­ ja „Julius Janonis44, čia pat ir stendai, pasako’antys, kaip poetas įamžintas dailėie, kino juostoje, teatro scenoje. Šis dėmesys — nuostabus pa­ minklas poetui, kuris mūsų širdžių ugnyne spindi amži­ na ugnimi.

A. KRAPAVICKAS (Mūsų koresp.)


Džazas, šokiai, estrad

SVARI PERGALĖ Balandžio 21 d. Universiteto futbolininkai Vilniaus miesto pavasario taurės pirmenybėse susitiko su „ELFOS“ gamyklos I komanda. Nepaisant to, kad stu­ dentai treniruojasi dar tik pir­ mus metus, rezultatai geri. Žai­ dime mažiau stichiškumo, kurio taip nemėgsta futbolas. Šį kartą mūsų futbolininkai buvo šalta­ kraujiški, netgi tada, kai rezul­ tatas tapo 1:0 „Elfos“ naudai. Ramus studentų žaidimas prieši­ ninkų pusėje sukėlė paniką. Nettrukus Jis įsimušė įvartį į savo vartus. Rungtynės baigėsi re­ zultatu 1:1. Nugalėtojui išaiškinti teisėjas paskyrė po penkis 11 metrų baudinius. I kurso eko­ nomistas V. Tamašauskas reali­ zavo keturis. „Elfos“ komandas atstovas tesugebėjo įmušti tik vieną baudinį. Laimėjo mūsų vaikinai. „Elfos“ futbolininkai iš toli­ mesnių kovų iškrito.

800 m. distancijos nugalėtoja Rastenytė (EF). 2000 m. distancijos nugalėtojas J. Babenskas (IFF) R. SIPAVIČIAUS nuotr.

Interviu su žiūrovu Visai neseniai KPI Vilniaus filialo Aktų salėje įvyko mū­ sų Universiteto meninės agitbrigados pasirodymas. Karštais plojimais ir gėlėmis susirinku­ sieji sveikino svečius. O po programos kiekvienam meninės agitbrigados nariui labai norėjo­ si sužinoti žiūrovų nuomonę. Štai keletas Jų — charakteringesnių. Jurijus MAGARSAKAS ir Iva­ nas ANDOŽSKIS (Leningrado Universiteto Fizikos ir Matema­ tikos fakuletų studentai). — Mūsų Universitete organi­ zuojami tik literatūriniai ir mu­ zikiniai vakarai, kuriuos ruošia daugiausia Konservatorja arba muzikos technikumai. Daugiau­ sia dėmesio šių vakarų metu jau­ nieji artistai skiria atlikimo technikai, kas suteikia tiktai ne­ didelį išorinį efektą. Jūsų prog­ ramoje mus žavėjo organiška pačio veikalo pastatymo ritmika ir atlikėjų temperamentas. Prie­ šingai galima būtų pasakyti apie muziką. Mūsų nuomone, ji turi padėti žiūrovui suprasti sceno­ je vykstantį veiksmą. Šiuo atve­ ju, muzika kartais menkai tesirišdama su vaizduojama situaci­ ja, galėjo tik blaškyti žiūrovą, išmušdama iš veiksmo ritmikos vėžių. Andrius VYSKUPAITIS (KPI Vilniaus filialo V kurso garso technikos specialybės studentas). — KĄ GALITE PASAKYTI

APIE PROBLEMŲ NAUJOVIŠKU­ MĄ IR JŲ PATEIKIMO FORMĄ? — Visos problemos yra gyve­ nimiškos, Jaudinančios ir įdo­ mios. Nauja yra tai, kad viskas perteikiama glaustai, lakoniškai, kas leidžia išvadas padaryti pa­ čiam žiūrovui. Be to, žavi prob­ lemų sprendimo ir pateikimo drąsa, ko iki šiol itin stokojo mūsų satyra. Forma? Gerai, kad nesistengia­ ma scenoje atkurti realios aplin­ kos, kurią ir taip puikiai įsivaiz­ duoja žiūrovas. Gera scenos kompozicija. Petro AUDRIJONIO (KPI Vil­ niaus filialo Mechaninės techno­ logijos fakulteto komjaunimo ko­ miteto sekretorius) ir Broniaus SRUOGIO (tos pačios aukštosios mokyklos proforgo) pokalbis apie atlikėjų originalumą: — Iš pirmo žvilgsnio efektin­ gas yra Brogos charakteris. Ta­ čiau iš viso turinio taip ir ne­ paaiškėja, kad Broga iš tikrųjų „viskas ir niekas“. — O pavyzdžiui, špurgės ir Bespalvio charakteriai kur kas gilesni ir labiau išbaigti. Ką Bes­ palvis bekalbėtų ir ką bedary­ tų, viskas tarytum liejasi į api­ bendrintą organišką visumą, Į vientisą ir įtikinamą charakterį. — O Spurgė jį kuria mimikos ir Judesių groteskais. Visi kiti atlikėjai labai mažai teatsilieka nuo paminėtojo. V. JASKUTĖLIS

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO V. UNIVERSITETO REKTORIAUS ĮSAKYMAS Nr. 299-st 1966 m. balandžio mėn. 22 d. Vilnius, Universiteto bendrabučiuose grubiai pažeidžiamos vidaus tvarkos taisyklės: lankosi pašaliniai asmenys, budintieji blogai atlieka savo pareigas, kambariuose ilgai negesinama šviesa, net girtuokliaujama, lošiama kortomis Ir kt. S. m. balandžio 15 d. įvyko pasitarimas, kurio metu visi bendrabučių gyventojai buvo (spėti, kad ateityje tokie faktai nepasikartotų. Praėjęs laikas po susirinkimo parodė, kad padėtis page­ rėjo, tačiau atskiri bendrabučių gyventojai dar pažeidžia bendrabučių vidaus taisykles. ĮSAKAU: § 1. Už pašalinių asmenų laikymą bendrabutyje pašalinti iš bendrabučio studentus: 1. Mekionį Petrą, Antano — Ekonomikos fak. finansų-kre­ dito spec. IV k. 2. žalimą Bronislovą, Broniaus — Ekonomikos fak. finan­ sų-kredito spec. II k. § 2. Už blogą budėjimą bendrabutyje reiškiu papeikimą studen­ tams: 1. Zeblackaitei Valerijai, Povilo — Gamtos fak. I k. 2. Butėnaitei Marijai, Alfonso — Medicinos fak. I k. § 3. Už laikymą kambaryje ne bendrabučio gyventojus po 22 valandos reiškiu griežtą papeikimą II kurso fizikams: 1. Pažūsiui Pranui, Zigmo, 2. Sinkevičiui Stasiui, Stasio, 3. Kliknal Rimui, Jono, 4. Stulpinui Česlovui, Alekso. § 4. Už blogą tvarkymąsi kambaryje reiškiu papeikimą studen­ tams: 1 Kelbauskui Edvardui, Jono — Medicinos fak. aspirantui, 2. Ryliškiui Antanui, Roko — Gamtos fak. aspirantui, 3. Kociui Ramučiui, Kosto — Teisės fak. V k., 4. Narbutui Alfonsui, Izidoriaus — Matematikos ir mecha­ nikos fak. III k., 5. Mačinskui Vidui, Broniaus — Ekonomikos fak. I k., 6. Žukui Arūnui, Antano — Ekonomikos fak. I k.

5 5.

Įspėju visus bendrabučių gyventojus, kad šviesą po 24 valandos bus griežtai baudžiami.

deginantieji

REKTORIUS

J Bendrabučio kambarys skendė­ jo muzikoje. Magnetofono juosta J energingai spiaude trankų gitarų ( gaudesį ir saksofonų plerpimą. Retkarčiais oasigirsdavo „Tvist", „Šeik", „Hali Gali“ ir kitokie sun­ kiai suprantami garsai. Kažkada, kaip didžiausią brangenybę, Al­ donai šią juostą įteikė fakulteto J estradinio ansamblio muzikan) tai. Mergina iš pasitenkinimo net (šokinėjo, nes čia buvo visas jų (repertuaras. ( — Dievinu džazą, — svajingai f ištarė, — pakėlusi akis į viršų, f tačiau praėjęs šokių vakaras pa) darė savo. į sąnarius plūstelėjo 1 nuovargis, ir viskas paskendo Į slopinančiai minkštame snaudu­ lyje. Į Virga, jos kurso draugė, minu­ tėlei pakėlė žvilgsnį nuo knygos: „Nelaiminga džazo auka, — sake jos žvilgsnis, — auka kvailai abIsurdiškos muzikos, turinčios maI gišką galią kvailinti tuščiažiedį | jaukumą. I Kuri studentė vis dėlto teisi? .Juk džazas mūsų šalyje žengia tik pirmuosius žingsnius, tačiau per tą trumpą laiką jisai jau spėjo išsikovoti gana tvirtas pozici­ jas. Nepaisant to, džazas gana I dažnai apibūdinamas neigiamai, to kartais bandomas visai sumai­ nyti su žeme. Skubotai sprendžial mas šio muzikinio žanro klausi­ mas kol kas dar neduoda jokio atsakymo. Užsienyje egzistuoja taip vadinamas „komercinis" dža1 zas, kurio klausantis, galima iš­ girsti visokių garsų, išskyrus muzikinius. Juo kartais bandoma sekti ir pas mus. Tačiau yra ir grynasis, klasikinis džazas, turin­ tis pripažintas ir sektinas tradi­ cijas. Jis paplitęs tiek visame pa­ saulyje, tiek ir Tarybų Sąjungo­ je. Todėl paviršutiniška kritika arba ironiška replika džazo at­ žvilgiu niekada neduoda teigia­ mų rezultatų. Virgai, pavyzdžiui, to užteko, kad apie šį muzikinį žanrą susidarytų klaidingą nihi­ listišką požiūrį. Aldonai sausi moralai, apie „neregėtą" tvisto žalą sukelia vien tiktai atlaidžią šypseną. Virga nemėgsta jokios estradi-

nės muzikos. Aišku, visai nebū­ tina, kad ji pakeistų savo įsitiki­ nimus. Bet toks ribotas ir sche­ matiškas gėrio ir blogio suprati­ mas muzikoje jai, būsimai peda­ gogei, neatleistinas. Tapusi mo­ kytoja, ko gero, ji klaidins ir kitus. Džazui, tuo tarpu, atsiveria didelės perspektyvos ir todėl žiūrėti į jį reikėtų blaiviai ir objektyviai. Aldonai patinka tranki muzika. Tačiau visa nelaimė tame, kad jos žemas muzikinis skonis nepripažįsta jokios atrankos, Ji ir džazo parodiją ir tikrąjį meną priima visiškai vienodai. Šio merginos ribotumo irgi negalima atpirkti vien tiktai kritikos ne­ nuoseklumu. Daug priekaištų šiuo atveju nusipelnė Universiteto muzikantai, nes poilsio vakarus studentai dažniausiai praleidžia Aktų salėje arba kavinėje. Čia ir bręsta jų muzikinis skonis. Daugelis mūsų fakultetų turi kurių estradinius kolektyvus, grojimas, atvirai kalbant, neteikia didelio džiaugsmo. Kai kurie orkestrėliai, norėdami pakelti savo autoritetą ir, tuo pačiu, lik­ ti ištikimi madai, reklamuojasi: „Kviečiame j poilsio vakarą. Gros DŽAZAS". „Ypatingai šiuo atve­ ju garsūs Istorijos ir filologijos fakulteto vyrukai, apie kuriuos jau buvo rašyta „Tarybiniame studente“. Jų atliekamas kūrinys neišlaiko netgi tradicinės džazo grojimo kompozicijos. Pradžioje pasigirsta neaiški tema, o vėliau visos jėgos atiduodamos impro­ vizacijai, kurios metu nesilaiko­ ma nei kvadrato, nei taktų skaičiaus. Improvizacija — savarankiškas kūrinio interpretavimas — rei­ kalauja ypatingai gilių muziki­ nių žinių, aukštos grojimo tech­ nikos, ritmo pajautimo. Impro­ vizuodamas muzikantas kartu ir atlieka, ir kuria. O mūsų vyrai improvizuoja ir tiek. Gaudžia pačių pasidarytos ir iki maksimumo nesuderintos gitaros, tarška būgnas, taškyda­ mas seiles riaumoja saksofonas. Ir tęsiasi šis garsų kratinys, pa-

kol šokėjai bejėgiškai susu į kėdes, o nuo atlikėjų varva prakaitas. Pasiklaus^ kios muzikos ir junti, kaip pradeda nejučiom kilnotis, mų link. Kodėl gi toks nekokybišl, likimo lygis? Priežasčių daug. Iš dalies dėl to kalt, teisingas repertuaro pasirinJ Universiteto estradiniai arJ liai nesugeba atlikti sudJ džazo kūrinių, neturi tvirtų zikinių pagrindų. Tačiau jd daug gerų estradinių nur| populiarių dainų, kurias j jie tikrai galėtų. Solistai < daugiau dėmesio skirti tarų o taip pat ir lietuvių komJ rių estradinėms dainoms, i mūsų estradiniai kolektyvo galiau nusileis iš įsivaizdul džazo aukštybių ir sąžiningi duos duoklę tikrajai esi mes dar išgirsime geros ml ir dainų. Repeticijų stoka — kita | atlikimo priežastis. Šiuo j paskatinimui reikėtų <li rengti tarpfakultetinius l.ijj sus, kuriuose galėtų dalyvę kitos aukštosios mokyklos.] Universiteto Estetikos k J reikėtų rimtai apie tai pagl Visos priemonės, padedanti aiškinti geriausius estai kolektyvus, solistus ir t. tl atimtų nei kažin kiek laiktl lėšų. O muzikantus ir daimil visa tai tikrai paskatintų I tūmėti j priekį. Būtina, kad Estetikos palaikytų glaudesnius sti i su įvairiais orkestrėliais. pastoviai repetuoti, daryt, I ką, sumuoti rezultatus. B. j Įima organizuoti susitiki™ sikalbėjimus su respublikoj pozitoriais, o tai ypatingos 1 lemos nesudaro. Kol kas I niai orkestrėliai yra pern j varankiškT ir todėl — silfl Norėtųsi sulaukti tos į kai mūsų senojo Unive|i fakultetuose nuskambės I estradinė, džazo melodija I met, ko gero, ir Aldona s irl pakeis savo nuomones. S. POVILAM

■ ■■■■■■■ »■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■ ■■■■'!

Daina ir... katiliukas Neseniai Vilniuje buvo susu­ muoti autostopininkų turistinio konkurso rezultatai. Pirmoji vieta paskirta bendrai Kauno Politechnikos intituto ir Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. uni­ versiteto devynių žmonių gru­ pei. Šioje turistinėje grupėje da­ lyvavo dvi mūsų Universiteto studentės. Štai ką pasakoja Eko­ nomikos fak. buhalterinės ap­ skaitos specialybės ketvirtakursės R. Grigaitytė ir L. Žukaus­ kaitė, keliavusios su šia grupe: — Viskas prasidėjo tada, kai Kauno Politechnikos instituto Radioelektronikos fakulteto IV kurso studentai pakvietė mus dalyvauti turistiniame žygyje. Mes keliavome maršrutu KAUPLATINTOJAI! Universiteto katedrų dėsty­ tojai laiškuose skundžiasi, jog užsisakė „TARYBINĮ STU­ DENTĄ“ ir jo negauna. Atsakingasis už spaudą Universitete drg. A. Gardžiulis, matyt, pamiršo pranešti fakultetų spaudos platinto­ jams, jog užsiprenumeravus laikraštį, reikalinga pateikti prenumeratorių sąrašą, nu­ rodyti keleriems mėnesiams užprenumeruota. Kvitą, gautą iš studentų profkomlteto, pri­ segti kartu su sąrašu. Formalumai tokie patys, kaip ir prenumeruojant bet kurį respublikinį laikraštį, tik dėl kelių apsileidusių žmonių laikraščio negauna visas fakulteto dėstytojų ko­ lektyvas. Prenumeratorius, negavęs bent vieno „TARYBINIO STU­ DENTO“ numerio, privalo kreiptis į spaudos platintoją Ir iš jo pareikalauti. REDAKCIJOS SPAUDOS SEKTORIUS

Bendramokslinio fak Dekanui J. VAITKEVIČIl mylimai motinai mirus, kia gilią užuojautą VVU BENDRAMOKSI FAKULTETO DĖKAI DARBUOTOJAI

NAS — MEDVĖGALIS — VAR­ NIAI — ŠATRIJA — LUO­ KE — TELŠIAI — PLUNGE — PLATELIAI — KLAIPĖDA — NIDA — KALININGRADAS — Bendramokslinio fakl KAPSUKAS — KAUNAS. Mūsų I, II, III ir IV kursų f žygis buvo II kategorijos sun­ nio mokymo pedagogil metodikos specialybės kumo, todėl teko važiuoti ne dental reiškia nuošil tik mašinomis, bet ir eiti pėsčio­ užuojautą fakulteto d<* mis. 100 kilometrų kelias mums J. VAITKEVIČIUI, jo n: mirus. neatrodė ilgas, nors ne vienam tekdavo gydyti kojas. Politechnikos instituto studenNuoširdžial užjaučiam tai privalėjo atidirbti 7—10 II k. studentę Meilutę I dienų kolūkiuose. Mes su entu­ TAKAUSKAITĘ, jos myli tėveliui mirus. ziazmu jiems padėjome. Apie KAMBARIO DRAUGI tai, kaip dirbome, liudija mūsų dienoraštyje [rašyti šilti Šilalės rajono Žemaitės v. kolūkio, Med­ Jeigu nuoširdi dr| vėgalio tarybinio ūkio, Plungės užuojauta gali padėti j rajono „Varduvos" žemės ūkio šio valandoje, priimk, ’ te, ją iš mūsų. artelės vadovų atsiliepimai. O Mylimam M. KANTAKl vakarais kaimo žmonėms skaityKAITĖS tėveliui mirus,! davome paskaiias ateistine teužuojautą reiškia EF II KURSO ma, apie Kauno Politechnikos PREKYBININKE institutą ir Vilniaus Universitetą, apie Lietuvos TSR pasiekiruošdavome koncertus. mus, [vairios brošiūros ir „.TarybiRedaktorius nis studentas" pasiekė tolimiau­ J. GIRDVAINIS sius Lietuvos kampelius. Po koncertų mūsų studentiškos dai­ _________ ----------------- 1 nos susiliedavo su kaimo jauni­ Korektorė G. Bagdonl mo dainomis, ir... „Būrin, būrin, draugai!" plačiai nuskambėda­ _________________ _______ I vo per arimus. Musų adresas: A. DOMINAUSKAS VILNIUS, Universiteto g _________________________ >

SKAITYTOJŲ ŽINIAI! Sekantis „TARYBNIO STU­ DENTO" numeris išeis gegužės mėnesio 11 dieną. REDKOLEGIJA

Rinko Ir spaudė LKP CK spaustuvė --------------r----------- j TIRAŽAS 3000 eg: LV 09930

Užs. Ni


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.