raRvsinis
visą saliu PRot€cawL&i,vi€nyiar€5j
III ••• ••*
Is
LEIDŽIAMAS NUO 1S5*
METŲ BALANDŽIO 15 D.
I Nr. 13(1352)
1986 M. BALANDŽIO 8
ANTRADIENIS
LNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO (IVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
A TSKP XXVII SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ŠVIESOJE
NIVERSITETO VEIKLOS UŽDAVINIAI REKTORIAUS, JONO
PROF.
KUBILIAUS
BA UNIVERSITETO AK-
0 SUSIRINKIME ĮSPAUNAMA SUTRUMPINTA]
■'seniai pasibaigęs TSKP ■'II suvažiavimas buvo labai ^Bmis šalies gyvenimo įvykis, ^fcetu ne tik buvo išanali^B mūsų visuomenės raida, Mškai ir principingai įvertinta I^Bariusi padėtis, bet ir nu jos tolesnės veiklos gaiKaip delegatas, galiu pasajog pats išskirtiniausias žiavimo bruožas buvo jo Aiškumas ir kritiškumas1 — ypač akivaizdžios buvo pa gos apie viską kalbėti tieir atvirai, nebijota parodyti ___ usių problemų sudėtingumo, J ieškota būdų, kaip jas Irti. Ir dar — suvažiavime ai rodo ir jo nutarimai — ai jautėsi ryžtingas noras aliai keisti daugelį nusisto siu ir, galima sakyti, tradiis tapusių mąstymo ir veik■sablonų. Pirmiausia, rutiniš■1, baimę rodyti savo kūryH iniciatyvą, daryti ne taip, H daro kiti, kaip yra įprasta, I ir aiškiai suprantant, jog I ^efektyvu, neprasminga. I rižiu, dabar svarstydami 4 tolesnės veiklos gaires, ne atsisakyti esamos padėidealizavimo ir pabandyti pažiūrėti blaiviu, kritiniu [sniu. Bet kritiškumas tik atveju yra veiksmingas, kai pozityvus, t. y. kai juo sie>a išsiaiškinti realią būklę, ri negali būti ignoruojama, kai irtle apie naujus uždavinius '■ystymosi perspektyvas. O J kritika tik išryškina , _ j. trūus ir problemas, bet nauji yiniai keliami faktiškai neint kritikos apnuogintos tiks’ tai ‘ i suprantama, kad iš 1 kritiškumo nieko gero nena tikėtis. ’kia šiandien mūsų Univer3 veiklos būklė, kokios lemos čia aktualiausios ir ais būdais derėtų jas spręs? I '■ kalbama apie aukštąją >4 kaip apie specialistų ■ i-UlO ip -• • instituciją, dažniausiai
I
operuojama Skaičiais. Bet šian dien turėtų būti šnekama pir miausia ne apie kiekybę, o apie kokybę. Tiesa, ši šneka žymiai sunkesnė. Ir ne vien to dėl, kad kokybę sunkiau išma tuoti, bet pirmiausia, matyt, to dėl, jog čia rezultatai nėra tokie džiuginantys. Neperdėsime ir ne vien tuščiai girsimės sakyda mi, jog su kiekvienais metais gerėja mūsų specialistų ruošimo kokybė. Tačiau kita vertus, auga ir jiems keliami reikalavi mai, sudėtingėja prieš juos iš kylančios problemos. Toks spe cialistas, kuris buvo geras va kar, mūsų jau nebegali paten kinti šiandien. Neišleisdami iš akių auklėjamojo darbo, mes turime ypač gerinti studentų profesinį ruošimą. Žinant, kad socialinė techninė pažanga, kuri XXVII Partijos suvažiavime iškelta kaip strate ginis visos mūsų veiklos tikslas, neįmanoma be kvalifikuotų dar buotojų, galima drąsiai tvirtinti, jog specialistų paruošimo koky bės gerinimas yra itin svarbus šiandienos uždavinys. Spręsdami šį uždavinį, mes turime ryžtingai padidinti reik lumą sau ir studentams. Dėsty tojai, katedros, dekanatai, pro rektoriai privalo sąžiningai ir nuolatos rūpintis dėstymo turi niu, normalių mokymo pro ceso sąlygų plėtojimu, darbo ir akademine drausme, Žodžiu, turi sąžiningai atlikti savo darbą. Suprantama, mokytis turi patys studentai, Tie, kurie nenori ar nesugeba mokytis, turi palikti aukštąją mokyklą ir eiti ten, kur duos daugiau naudos. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Jo kio tempimo ar pritempimo čia nereikia. Juk tempdami ir pri tempdami mes tik apgauname patys save ir tuo pačiu visuo menę, o ir pačiam jaunuoliui darome žalą. Jeigu keliame tikslą paruošti aukštojoje mo kykloje kvalifikuotai praktinei veiklai tinkančius specialistus,
tai turime visapusiškai ugdyti jų savarankiškumą, atsakomybę už savo elgesį ir veiklą. Ma tyt, ir mokymo procese, pana šiai kaip auklėjime, studentas turi būti ne tik mokomas ir auklėjamas, bet visų pirma pats turi mokytis ir auklėtis. Tik būdamas mokymo ir auklėjimo proceso subjektas, o ne šalia šio proceso esantis objektas, bu simasis specialistas gali jau aukštojoje mokykloje įgyti be ne svarbiausius profesinius savo veiklos įgūdžius. Tačiau šią studentų savarankišką veiklą turime organizuoti, vairuoti, nu kreipti ir kontroliuoti, o ne abejingai stebėti. Abejingumas pedagoginiame darbe — didelė blogybė. Gerbiami draugai! Jeigu Uni akadeversitete dar šlubuoja minė drausmė (ypač ekonominės kibernetikos ir finansų ir filologijos fakultetų kai kuriose specialybėse), tai visų pirma kalti dėstytojai, katedros, Norėtųsi, kad ir komjaunimo organizacija būtų reiklesnė savo nariams, efektyviai padėtų ugdyti būti nas specialisto savybes — draus mingumą, pareigingumą. Negalima išleisti iš akių ir būtinumo pakoreguoti mokymo planus — derėtų atsisakyti kar tais metai iš metų niekuo ne papildomų paskaitų kursų ir didinti valandų skaičių semina rams, pratyboms, geriau panau doti kitas savarankiško darbo formas. Paskaitos turėtų liesti tik kardinalias, principines dės tomo dalyko problemas, pačias naujausias vienos ar kitos mokslo šakos tendencijas. Tobulinant specialistų profesinį ruošimą, reikia daugiau dėme sio kreipti į praktikas. Juk joms skirta apie 20—25 proc. studentų mokymosi laiko. Tiesa, pastaraisiais metais čia reikalai pagerėjo. Peržiūrė tos praktikų programos ir nu matytas kompleksinis planas vi sam studijų laikotarpiui. Atsi žvelgiant į bendrojo lavinimo ir
mokyklų reformą, profesinių nuo antrojo semestro jau vykdoma mokomoji pedagoginė praktika neatsitraukiant nuo mokyGerai praktika mo proceso. atliekama organizacijose, su ku riomis Universitetas yra suda ręs sutartis. Pramonės ekono mikos fakultetas gražiai bendra darbiauja su Vilniaus plastmasi nių dirbinių gamykla, gamybi niu susivienijimu „Elfą", Uk mergės Meskupo baldų fabriku; su Šilufizikos ' fakultetas mokykla; tės 4-ja vidurine filologijos fakultetas — su Vilniaus m. 21, 22, S. Nėries, Panevėžio 2-ja, Utenos 4-ja ir ki tomis vidurinėmis mokyklomis. Šiais pavyzdžiais turėtų pa sekti matematikos, gamtos, istorijos ir kiti fakultetai. Tačiau praktikų organizavimo darbe yra ir trūkumų, Katedros, dekanatai per mažai domisi praktikų turiniu, laiku su bazėmis nesuderina grafikų, neteisingai planuoja atskirų dėstytojų pedagoginius krūvius. Kai kurie dėstytojai-praktikų vado vai nepakankamai domisi studentų darbu, retai būna praktikos vietose. Todėl šlubuoja studentų drausmė. Kalbėdami apie mokymosi reikalus, negalime nutylėti ir nespecialybių disciplinų studijavim6 klausimo. Visi mūsų studen tai, nepriklausomai nuo pasirink tos specialybės, studijuoja, kaip gerai žinoma, visuomenės moks lus. Kol kas dar neišgyvendin ta tradicija šių mokslų studijas traktuoti ypatingai, išskirtinai. Bet toks traktavimas slepia iš esmės niekuo nepagrįstą spe cialybės ir visuomenės mokslų priešpriešą, kuri negali nepa kenkti būsimo specialisto geram paruošimui. Ir visai nesvarbu, ar toks traktavimas kyla iš vi suomenės, ar iš konkrečių moks lų atstovų. Visais atvejais jis — nepakankamo dalykų supra timo priežastis. Absoliučiai vi sos disciplinos, dėstomos Uni versitete, yra tam tikros mokslo teorijos, tam tikra žinių sankau pa. Marksistinis visuomenės mokslas, kaip moksline metodo logija besiremiantis, turi tą ypa tybę, kad moksliškumas čia ne sikerta su ideologiškumu, o priešingai, tik moksliškumu tam tikra socialinė pozicija čia ir tegali būti išreikšta. Būtent to dėl Partijos XXVII suvažiavi mo dokumentuose ir atkreipia mas dėmesys į būtinumą sieti visuomenės tyrinėjimus su rea lia praktika, o ne bandyti praktiką įsprausti į kažkokius visuomenės tyrinėjimus su reasingai suformuluotus tiesos rėmus. Žodžiu, reikia kelti visuomenės disciplinų dės'tymo teorinį lygį. Baigdami kalbėti apie moky mosi proceso reikalus, negalime neužsiminti apie studijuojančių jų aprūpinimą literatūra bei apie leidybos reikalus apskritai. Ši problema darosi ypač aktuali, jeigu mokymosi procesas prade damas orientuoti į studijų sa-
J
l
D-
J S i
KAINA 2 KAJ>.
Jf
f f t
varankiškumą. Kokia šiuo metu mokomosios literatūroos būklė Universitete? Reikia pasakyti, jog aprūpini mas vadovėliais su kiekvienais metais gerėja, tačiau esama padėtis mūsų anaiptol dar nega li patenkinti. Pirmiausia, per nelyg maži išleidžiamos moko mosios literatūros tiražai. O ne sant galimybių juos padidinti, mums lieka vienas būdas — sumaniau tvarkyti bei paskirstyti turimus fondus. Tačiau čia dar labai daug trūkumų. Fakultetai per menkai bendradarbiauja su moksline biblioteka, užsakoma daug nereikalingų vadovėlių, tuo tarpu būtiniausi paliekami be dėmesio. Ne visiškai panaudojame ir savo galimybes. Mokomosios literatūros stygių galėtų suma žinti Universiteto leidybos sky rius, tačiau ir jo veikloje dar daug „duobių". Žinoma, galė tume pasiteisinti: trūksta po pieriaus. Tačiau argi ne mūsų pačių kaltė, kad kiekvienais metais pasirodo daug mažai rei kalingų ar net visiškai nebūtinų leidinių, kad kai kurių jų apimtis didesnė, negu reikia stu dentui? O kur dar planavimo bėdos? Vieni autoriai vėluoja, kiti, energingesni bei sumanesni, užbėga jiems už akių — taip suyra visi planai, atsiranda sti chiškumo, padrikumo. Leidžia ma ne tai, ko labiausiai reikia, o koks rankraštis guli po ranka. Universitetas yra ne tik mo kymo, bet ir mokslo įstaiga. Mokymo-auklėjimo procesas bei mokslo tyrimo darbas čia eina koja kojon. Tai, sakyčiau, yra didelis mūsų privalumas. Juk geras šiuolaikinis specialistas gali būti paruoštas tik ten, kur vyrauja mokslinė-kūrybinė at mosfera, kur ne tik kartojamos senos tiesos, bet ir siekiama at verti naujus pažinimo akira čius. O bendravimas su jauni mu skatina pasitempti ir mūsų dėstytojus, mokslininkus. Moks lo tyrimo darbas todėl nėra nei priedas prie aukštosios mokyk los darbo, nei kažkokia auto nomiška jos veiklos sritis. Jis leidžia ne tik kelti ruošiamų specialistų lygį, bet ir priside da prie mokslinės-techninės mūsų visuomenės pažangos. O juk ją partija laiko svarbiausiu liaudies ūkio intensyvumo sver tu. Ir suvažiavime buvo kelia mas uždavinys energingai orien tuoti mokslą į liaudies ūkio techninio modernizavimo reik mes, glaudžiau sieti jį su ga myba, naudoti šiems tikslams naujas, tobulesnes integracijos ir sąveikos formas, sparčiau dieg ti tyrimų rezultatus į praktiką, padidinti akademinių ir šakinių institutų darbo, aukštųjų mo kyklų mokslinio potencialo efektyvumą, pagerinti moksli ninkų pamainos rengimą. Parti ja reikalauja iš pagrindų re konstruoti liaudies ūkį remian tis naujausiais mokslo ir tech nikos laimėjimais, užtikrinti to bulėjimą avangardinėmis jų (nukelta į 2 psl.)
2 Tarybini* studentas
UNIVERSITETO VEIKLOS UŽDAVINIAI (atkelta iš 1 psl.)
kryptimis, pertvarkyti ūkio me chanizmą. Svarbiausi uždaviniai, kurie iš kyla mūsų universiteto kolekty vui mokslinių tyrimų organiza vimo ir vykdymo bei rezultatų efektyvumo didinimo srityse, yra tokie. 1. Fundamentaliųjų tyrimų stambinimas, komplekslnimas, jų prioritetinio vystymosi, paly ginti su taikomaisiais, užtikrini mas.
Didžiausių laimėjimų, visuo tinio pripažinimo Universiteto mokslininkai pasiekė kaip tik įvairiose fundamentaliųjų tyrimų srityse. Todėl norėtųsi dar kartą pabrėžti, kad fundamen taliesiems tyrimams, kurių re zultatai pasiekiami toli gražu ne iškart, o ilgu, sistemingu ir kruopščiu darbu, mes turėtume skirti dar daugiau dėmesio. Fundamentalieji tyrimai — tai daugiausia katedrų ir prob leminių laboratorijų darbai. Ne paisant to, kad biudžetiniai dar bai metai iš metų stambėja, vis dėlto tokių temų skaičius dar lieka pernelyg didelis. Per mažai tarpkatedrinių, tarpfakultetinių temų, palyginti nedaug, tik apie 20 proc., dar bų įeina į tikslines kompleksi nes programas, iš esmės nedau gėja darbų, įtrauktų į respub likos socialinio ir ekonominio vystymo planus (apie 30 temų). Nors svarbiausios tematikos dar bų kasmet palyginti daugėja, tačiau augimo tempai galėtų būti daug spartesni.
Pagrindiniu mūsų uždaviniu turėtų tapti perspektyviausių mokslinių krypčių nustatymas, prioritetinių tyrimų išskyrimas, įvairių specialybių mokslininkų pastangų koncentravimas stam biems kompleksiniams uždavi niams spręsti, rūpinimasis moks linių rezultatų įdiegimu ir kuo spartesniu panaudojimu. Dar viena labai skubiai spręstina problema yra fundamentaliųjų tyrimų spartinimas. Reikėtų liautis planuoti temas penkeriems, septyneriems, netgi de šimčiai metų. Taip užsitęsia moksliniai tyrimai, jokių rezul tatų neduodami net per kelis penkmečius. Su nedideliais kas metiniais pataisymais kartais tos pačios temos planuojamos iš metų į metus, iš penkmečio į penkmetį.
2. Taikomųjų mokslinių tyri mų efektyvumo didinimas. Tik pasiekus žymesnių rezul tatų fundamentaliųjų tyrimų sri tyse, galima tikėtis rimtesnių taikomųjų tyrimų. Todėl laikas būtų daug kam pakeisti požiūrį į ūkinių sutarčių pagrindu atlie kamus mokslinius tyrimus: vie niems — suprasti, kad tokie tyrimai būtini ir juos reikia vykdyti, kaip vieną iš pagalbos liaudies ūkiui formų, kitiems — nepaversti Universiteto „fabri kėliu", gaminančiu eilę metų tą pačią produkciją skirtin giems užsakovams. Mokslinio tyrimo daliai reikia orientuoti savo darbą taip, kad būtų laiduotas ūkiskaitinių tyri mų tematikos aktualumas, temų stambumas ir kompleksiškumas. Fakultetams reikėtų peržiūrėti ūkiskaitinių padalinių (labora torijų, sektorių, grupių) stam binimo galimybes. Tiek MTD, tiek fakultetų dekanatai jau da bar turi pradėti ruošti planus 1987-jų ir vėlesnių metų tyri mams įdiegti. Fakultetams reikėtų pereiti prie stambių žinybos (ministeri
jos) lygio užsakymų, vietoj šiuo metu sudaromų kelių ar kelioli kos sutarčių tarp vienai žiny bai priklausančių organizacijų ir Universiteto padalinių. Būtina nedelsiant šalinti barjerus tarp atskirų Universiteto padalinių. Kitaip tariant, parapijiškumą, kuris pastaruoju metu plečiasi. Atvirai šnekant, vos ne kiekvie nas „šviežiai iškeptas" "mokslų daktaras (o būna, kad ir kandi datas!) organizuoja savo gru pę, temą, laboratoriją (sekto rių), ir t. t. Analogiškai elgiasi neretas katedros vedėjas, bet ka tedros mastu „savo" objektų ratas jau didesnis. Pasitaiko nesklandumų ir san tykiuose tarp fakultetų. Laikas nelaukia, turime kuo greičiau išgyvendinti vidinius tarpusavio atsiribojimus. Šiuo reikalu dau giau galėtų padėti partinė ir profsąjungos organizacijos, Uni versiteto organizacinė-metodinė komisija ir liaudies kontrolės grupė. Turime pasiekti, kad prioritetą turėtų viso Universi teto interesas, o ne siaura „nuosavo daržo" pozicija. Ypač svarbu kuo plačiau telkti bend ras pastangas spręsti mokslinio darbo rezultatyvumo, įdiegimo, panaudojimo ir efektyvumo pro blemoms. Tai akivaizdžiai pa tvirtina mokslo-mokymo ir ga mybos susivienijimų, vienijan čių keleto katedrų mokslinin kų pastangas, praktinė veikla. 3. Išradybinio mas, patentinių mens didinimas.
darbo gerini tyrimų vaid
Sunku pervertinti išradimų reikšmę, kuriant naują techni ką. Pastaruoju metu vis daugė ja išradimų pagrindu sukurtos technikos. Šiuolaikiniai gamtos ir technikos mokslų taikomieji tyrimo darbai neįsivaizduojami be naujų išradimų ir patentų. Analizuodami išradybinį dar bą Universitete, galime tvirtai konstatuoti, kad stebime ne pa žangą, o atvirkščiai — regresą. 1981 m. — 1983 m. kasmet gau davome apie 40 išradimų liudF j imu ir paduodavome 60—70 paraiškų, o 1984 ir 1985 m. — atitinkamai 28 ir 50, t. y. maž daug 1,5 karto mažiau. Šitokia padėtis yra nenormali ir su ja taikstytis negalime. Be abejo, išradimų ir toliau mažės, jei te minių tyrimų nelydės priešplaniniai ir planiniai patentiniai tyrimai, o jie privalomi visiems be išimties taikomiesiems tech ninio profilio darbams.
4. Eksperimentinės - gamybi nės bazės sukūrimas.
Tai labai aktualus klausimas, kadangi netgi visiškai pašalinę visus baigtų tyrimų rezultatų įdiegimo ir panaudojimo organižavimo trūkumus vis tiek esmi nio lūžio nepasieksime, neturė dami bent kiek stambesnės eksperimentinės-gamybinės bazės. Skųstis, kad visai nieko neturi me, aišku negalime. Fizikams, pavyzdžiui, skirtas beveik visas gana nemažas pastatas, chemi kai turi tegul ir nedidelį, bet vis tiek šiokį tokį cechą, pana šiai biofizikai naudoja plotus Vingio parke Botanikos sode, gamtininkai — Kairėnuose. Su sidaro ne taip jau mažai, juo labiau, kad ne viskas čia sumi nėta. Tačiau, aišku, šie plotai
toli gražu negali patenkinti iš augusių poreikių. Palaikyti eks perimentinius tyrimus dabarti niame lygyje pagal apimtį ir sudėtingumą tokiuose plotuose pasistengus dar galima, o štai pagaminti kad ir nedidelę nau jos technikos pavyzdžių seriją (2—3 vienetus) be gamyklų pa galbos praktiškai neįmanoma. Kol gamybinės-eksperimentinės bazės nėra, teks žymiai daugiau ir veiksmingiau panaudoti užsa kovų gamybinę bazę. Ypač perspektyvios turėtų būti mūsų susivienijimų antrosios pusės — įmonės. Reikėtų ieškoti naujų bendradarbiavimo formų susi vienijimuose, kad Universiteto mokslininkai galėtų pasinaudoti įmonės konstruktorių biurais, gamybiniais pajėgumais ir pan. Reikia stiprinti ryšius su MA institutais, kurie turi savo ga myklas.
Tiek galvodami apie moky mosi problemas bei kuo efekty vesnį jų sprendimą, tiek kalbė dami apie mokslo reikalus, mes iš esmės susiduriame su tais pačiais dalykais. Pirmiausia, su nuo Universiteto tiesiogiai ne priklausančia, bendro gamybos išsivystymo sąlygojama materia linės-techninės bazės problema ir iš jos išplaukiančiomis objek tyviomis galimybėmis realizuoti tikrai gerus norus. Bet kita ver tus, labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių organizuotumo, susitelkimo, nuo to, kokie žmo nės pas mus dirba. TSKP XXVII suvažiavimo nu tarimuose akcentuojama, kad kiekvieno kolektyvo darbo sėk mė pirmiausia priklauso nuo kadrų parinkimo ir jų išdėstymo. Kaip jau buvo paminėta Uni versiteto partinės organizacijos ataskaitinėje rinkiminėje konfe rencijoje, rektoratas ir partinis komitetas stengiasi, kad kated rų vedėjais būtų renkami pir miausia komunistai, jauni moks lininkai, turintys visuomeninio darbo patyrimą. Dabartiniu me tu Universitete esančioms 99 ka tedroms (be Kauno vakarinio fa kulteto) vadovauja 34 pensinio amžiaus vedėjai (34,3 proc.). Di džiausias nuošimtis pensinio am žiaus katedrų vedėjų yra gydy tojų tobulinimosi ir medicinos fakultetuose, istorijos, gamtos fakultetuose. Nė vieno pensinio amžiaus katedros vedėjo nėra fizikos, pramonės ekonomikos, prekybos ir teisės fakultetuose. Gerbiami draugai! Jeigu mes rimtai galvojame apie ateitį, mokslo vystymo perspektyvas, specialistų ruošimo gerinimą, mes turime galvoti apie profe sorius, dėstytojus, katedrų vedė jus, jų vaidmenį, sprendžiant šiuos klausimus. Tačiau daugelio fakultetų partiniai biurai, deka natai dar dažnai siūlo perrinkti dėstytojus, kurie dėl įvairių priežasčių netinka dirbti aukš tojoje mokykloje, o katedrų ve dėjais siūlo rinkti arba naujai išrinkti pensinio amžiaus dar buotojus.
Kalbėdami apie Universitete dirbančius specialistus, mes šiandien turime ypatingai ak centuoti kiekvieno dalykiškumą, principingumą, iniciatyvą.
Mano galva, kokiame darbe mes bedirbtume, ar mes bū tume prorektoriai, dekanai, ka tedrų vedėjai, ar eiliniai dės tytojai, visais atvejais niekas kitas negali geriau įvertinti kon krečios situacijos už mus pačius. Be abejonės, mes turime vykdy ti mums keliamas užduotis, iš aukščiau gaunamus sprendimus. Tačiau ne aklai vykdyti, bet pri
taikyti prie savo sąlygų bei ga limybių, kurių už mus pačius niekas geriau nežino. Tik tokiu keliu eidami, mes pradėsime at sikratyti labai plačiai iškerojusio formalizmo bei nuo jo neatski riamo biurokratiško požiūrio. Tuo pačiu galės atsiskleisti kiek vieno mūsų darbuotojo kūrybin gumas — iš aklo vykdytojo, jis taps ir „vykdomo projekto" kū rėju. O šitai, be abejonės, leis padidinti, vartojant ekonominį terminą, visų Universitete dir bančių žmonių darbo našumą, neplečiant darbuotojų skaičiaus. Kiekvienas Universiteto darbuo tojas turi tapti pavyzdžiu ne tik darbe, bet ir buityje, laisvalai kiu. Todėl nepaprastai didelę reikšmę turi įgyti darbas, kuriuo siekiama įtvirtinti sveiką gyven seną, įveikti girtavimą ir alko holizmą. Šiandien dar tenka iš girsti samprotavimų, kad ši problema Universitetui nebūdin ga. Tačiau faktai rodo, kad taip galvoti nevalia. 1985 m. 22 Uni versiteto darbuotojai pabuvojo medblaivykloje, 42 darbuotojai buvo sulaikyti viešose vietose. Per š. m. sausio mėn. gauti pra nešimai, kad trys Universiteto darbuotojai ir 2 studentai buvo blaivinimo įstaigoje, 7 darbuoto jai — girti viešoje vietoje. Uni versitete sukurta kovos su girta vimu komisija, tačiau jos veik la apsiriboja tik atskirų dar buotojų svarstymu. Analogiškos komisijos fakultetuose dirba taip pat formaliai. Šių komisijų nuostatai reikalauja žymiai pla tesnės veiklos. Ypač principingai reikia vertinti pedagoginio per sonalo darbuotojų girtavimo fak tus. Būtina įsisąmoninti, kad ne paisant to, ar nusižengiama dar bo, ar ne darbo metu, tai yra amoralus poelgis, nesuderinamas su tolesniu pedagoginiu darbu. Draugai, mums atrodo, kad aukštoji mokykla yra būtent ta institucija, kurioje pirmiausia reikėtų pradėti radikaliai atsisa kyti vykdytojiškos nuostatos ir pereiti prie visų bendros, ma sinės kūrybos, t. y. prie inteli gentiškos veiklos tikrąja šio žo džio prasme. Todėl būtina rody ti didesnį pasitikėjimą žmogumi, jo darbu, užimamu postu ir kom petencija. O tiems, kurie tokio pasitikėjimo nenori arba negali ir nesugeba pateisinti — būki me ne liberalūs veidmainiai, sa kantys į akis žmogui viena, o galvojantys ką kita. Būkime griežti, tačiau ne formaliai, o iš tikrųjų.
Atėjo laikas apie žmogų spręs ti pagal jo darbus, pagal jo konkretų indėlį į visuomenės ge rovę, o ne pagal titulus ar pos tą, kitaip sakant, pagal tai, ką jis visuomenei duoda, o ne pa gal tai, ką jis iš tos visuomenės sugeba paimti.
Būtent šia linkme, kaip man atrodo, dabar reikia orientuoti visą mūsų akademinę ir auklėja mąją veiklą. Tai nėra lengva jau vien todėl, kad šiuo atveju ten ka daug ką negailestingai keisti. Pirmiausia tenka laužyti jau spėjusias tiesiog į sąmonę aug te įaugti psichologines nuostatas. Bet sutelktomis Universiteto par tinės bei kitų visuomeninių or ganizacijų pastangomis, aktyviai į šį reikalą įsijungiant dekana tams, katedroms, galima daug ką pastūmėti į priekį. Esu įsitikinęs, kad Universite to kolektyvas, gerai suprasda mas TSKP XXVII suvažiavimo nutarimų svarbą ir uždavinių sudėtingumą, ryžtingai ir visomis išgalėmis imsis jų sprendimo. Taigi, mažiau gražių žodžių bei puošnių frazių ir daugiau kon krečios praktinės veiklos, kaip kadaise sakė V. Leninas.
VIEŠNAGĖ KPI BENDRABUČIUO Universiteto komjaunį profsąjungos aktyvas, ben( bučių tarybų pirmininkai h išvykę į KPI bendrabučius, rle 1985-alsials metais t respublikinio socialistinio |e tynlavimo nugalėtojais. Bendrabutis prasideda nuo je. KPI bendrabučių laukiai ji erdvūs, jaukūs, čia skelbi lentoje galima rasti (vairios formacijos, stenduose — u traukos apie studentų laisvai k). Foje galima surasti ir ai tųjų mokyklų poliklinikos , dytojų darbo laiką, plaka kviečia dalyvauti (vairiose skaliose, kurias bendrabučiu skaito „Žinijos" draugijos į toriai. Lankydamiesi 15-ajame bu rabutyje, kur gyvena iengi sios pramonės fakulteto stud tai, nustebome: čia valį kambariai savo jaukumu, b rumu nenusileidžia mergi kambariams. Kiekviename ki baryje yra 2—3 stalai, tspintelės. Studentai jaučia dėlę paramą iš bendrabučių rybos: remontuojant kamb nemokamai duodami tapei vyksta geriausio kambario ii kursas, kurio nugalėtojai pi mljuojami. Tiesa, šio konkii kriterijai gan (domūs: neužte ka, kad kambarys būtų b rlausias, tvarkingiausias — j ventoj ai turi dalyvauti via meninėje veikloje, SMD bii liuose. Dideles teises turi bendra čių tarybos. Studentai, palei bendrabučio vidaus taisyti privalo atidirbti kelias vaia das. Bevelk visuose bendra čiuose yra po kelis spalvoti televizorius, magnetofonų, st rintuvų. Čia vedami poilsio i karai, diskotekos. Aukšlei yra telefonai-automatai. KPI studentai yra tikri ba rabučlų šeimininkai. 4-ojo te drabučio gyventojai rūsyje ’ (slrengę jaukią studentišką > vlnę, veikia keletas studentui klubų. Manau, kad šis respublika studentų profsąjungos komite išplėstinis bendrabučių bu® aktyvo seminaras davė d* naudos mūsų Alma Mater ak vul, padės geriau organini darbą bendrabučiuose.
Audrius KUTREV1CK
VIEŠNIA
IŠ BULGARIJOS Vilniaus universitete visuos ninių profesijų fakultete lai* Bulgarijos Liaudies Respub® Plovdivo universiteto visuo* ninių profesijų fakulteto deM Tina Šiškova. — Mūsų universitetas S** švęs 25-erių metų sukakti • me veikia filologijos, fk® chemijos, matematikos bei f'5 goglkos fakultetai, kuriuose ? dijuoja 3600 studentų. Dalis lanko teatrinio, muzikinio c' reografijos meno, pionierių 11 dovų, gamtos apsaugos, leki01 mokslinio ateizmo bei nauji’’ ritualistikos, stenografijos r grindų bei mašinraščio, >r disciplinų žinias visuomet profesijų fakultete. Daug naudingų žinių '* j suteikė Vilniaus universitete suomenlnių profesijų fakul!“ dekanas doc. V. Anuškevič'0
Sofija STANEVlC-1 ’ VPF darbu°‘
3 Tarybinis studentas
00000000000000000000000000000000
AR IŠNOKSI KALBĖTI TYLĖDAMAS?
diplomantams Galima būtų atsakyti į anketos pasiūlyti „Keliose mokslinio klausimus: ateizmo paskaitose buvote? Ar lankytumėte, jeigu tai būtų Jū00000©0000©0000000000000©00O000O sų laisvos valios reikalas?" lr pan. Pasiūliau diplomantus, nes vadovė, filosofijos mokslų kandi įvairiuose fakultetuose mokslldatė B. Nikiforova papasakojo nio ateizmo pagrindai dėstomi apie netradicinius kultus, jų at skirtingus semestrus. Tūlas skeptiškai žiūri į šią siradimo bei paplitimo priežastis. propaguoja ateistinę Ketvirto kurso žurnalistams, autoriai Susitikome ir su TSRS Reli discipliną. Be reikalo Ar tai ne mokslinio ateizmo propagandos mintį. Dažnai tie laiškai būna gijų reikalų tarybos įgaliotiniu vienos pasakėčios veikėjos lapikti, užgaulūs, be jokių rim paskaitų klausytojams, praėjusį Lietuvos TSR P. Anilioniu. Stu pės pozicija — sakau, kad ne tesnių argumentų. „Tarybinė semestrą antradienis buvo ne dentai klausė pasakojimo apie skanu, nors neragavau. Neigti moteris" pasigenda gilių, gerai paprasta diena — įdomių susi šalies ir mūsų respublikos reli- gerai nepažinus — kas gali bū apgalvotų skaitytojų laiškų. Ta tikimų diena. Studentai kartu su ginius centrus, katalikų bažnyčią ti neprotinglau? Išeiti iš paskai da galėtų prasidėti įdomūs po docentu F. Mačiansku ne tik Lietuvoje, jos vadovus, Kauno tos, dažnai net neprisimenant, kalbiai, diskusijos. Slysti pavir kalbėdavo apie ateizmo propa Žurnalistai apie ką čia buvo kalbama, ne kunigų seminariją. gandą respublikinėje spaudoje, šiumi — lengviausia, bet nenau susipažino su respublikoje lei rūpestingai ruoštis seminarams, dinga. Ateistas turi būti pats nagrinėdavo straipsnių temati džiama religine literatūra, Pa- paskubomis perversti knygą eg tvirtai įsitikinęs tuo, ką rašo, ką, jų žanrines ypatybes, argu baigoje įgaliotinis atsakė į klau- zaminui, primityviai aiškinan logiškai mąstyti. Pasak S. Mocmentų įtikinamumą. Užtekdavo simus. tis, esą, į bažnyčią ir taip ne kuvienės, jis kiekvieną minutę laiko ir į svečius nueiti, kitų Ketvirtakursiai lankėsi ir vaikštau — ar ne geriau tada pasiruošęs atremti „smūgius". pasiklausyti... LTSR Ateizmo muziejuje, susi„nevaikščioti" ir į Universite Jie stiprūs, nes susikerta dvi tiko su jo darbuotojais, Lietuvos tą? Mokslinė ateistinė pasaulė Lapkričio viduryje busimieji žurnalistai lankėsi „Tarybinės priešingos pasaulėžiūros. TSR Valstybiniame televizijos ir žiūra nesusiformuoja „Iškalus" Kitą užsiėmimų dieną studen radijo komitete kalbėjosi su kelis apibrėžimus — tai ilgas moters" redakcijoje, Apie žurtai klausėsi paskaitos, kurią ne atsakomybę, nelengvą „Argumentų" laidos vedėju A. procesas. nalisto Stuina. ateisto darbą papasakojo žurna visur ir ne visada galima išgirs Būsimiems žurnalistams moks Štai tokios ateistinės propa linio ateizmo pagrindai dėstomi lo vyliausiosios redaktorės pava ti. Visuomenės mokslų akademi duotoja S. Mockuvienė. Redak jos prie TSKP CK Mokslinio gandos paskaitos — turiningos, trečiame kurse: klausoma teori cija gauna laiškų, atsiliepimų į ateizmo instituto Tarprespubliki įdomios... jos paskaitų, vyksta seminarai. Danutė BILOTAITĖ spausdintus rašinius, kuriuose nio Vilniaus filialo sektoriaus Ar studentas išeina iš jų paten kintas, gavęs . pluoštą naujos informacijos — atsakymai būtų subjektyvoki, tačiau jie nusako realią padėtį. — Prisimink pernai metų mokslinio komunizmo pagrindų seminarus. Patiko? — kalbinu dabartinę ketvirtakursę. — Menkas įdomumas. .. .Ties pusračiu sustumtais — Kodėl? — dėduosi neprisi stalais palinksta galvos. Minu menanti, nes šįsyk svarbu kito tė laiko pagalvoti, ir PF ko nuomonė ir vertinimas. manda atsakinės apie saulės — Kartoti vos ne pažodžiui simboliką, pasakos mitus, ku vadovėlį — kam to reikia? Juk riais remiasi Egipto dailė. Pre „iškaltos" frazės ilgai negyvena. kybininkai ir saulės simbolika? Tegul tai būna kiekvieno atras Tai visai nesuderinami dalykai, ta tiesa, tik tada ji išliks sąmo — galbūt ne vienas pasakysite. nėje. Patiko, kad seminaro pa Kad nereiktų stebėtis, paaiškin baigoje dėstytojas trumpai api siu, jog kalbama bus apie nese bendrindamas nusakydavo klau dėmesio skirta viktorinos padurnus, taip pat pabrėžė vi niai vykusį antrąjį ateistinės ruošimui, o juk ji buvo orga- siems atsakymams būdingą trū simo esmę. Bet tada kam buvo viktorinos turą. Teisė jį pradė reikalingas visas seminaras? ti burtų keliu atiteko PF ko nizuota ne fakulteto, bet viso kumą — juose nepakankamai Nebuvo pokalbio, diskusijų, o Universiteto mastu. išryškinamas ateistinis aspek mandai. Vis dėlto parodyto pa tik atsakinėjimas — tai bloBet palikime priekaištus (ma- tas. „Atsakymai rodo, kad stu giausia. sitikėjimo jie nepateisino ir dentai gerai žino liaudies tau nieko konkretaus šiuo klausimu nau, kad dauguma pripažins — Visi seminarai turėjo butl neatsakė, tuo tarsi patvirtinda juos teisingais, taip teigti lei- tosaką, gražiais palyginimais ga diskusinio pobūdžio? li kalbėti apie bažnyčią, tikėji mi, jog nusimanyti apie saulės džia tokia pati ir dalyvių, ir — Ne, nebūtinai. Bet kai simboliką prekybininkams ne- žiurii narių nuomonė) ir grįžki- mą. Atskirai noriu pažymėti FF kurie klausimai — taip. komandos parodytą aktyvumą, sutina. Tad, ar pasiteisino vik- me prie pačios viktorinos. —- Tačiau, kad vyktų dlsku1 turo nugalėtojomis tapo 1F sumanumą. Jie vieninteliai ban sija. .. orinos rengėjų lūkesčiai? Ar dė į kiekvieną reiškinį žiūrėti suvo įdomi ji visiems, ar ne- (36 balai), FF (35 balai), MF — .. .studentas turi būti geir FilF (26 balai) ko- iš ateistinių pozicijų", — pažy rai pasiruošęs, — pagauna min1 ūpo tik planuoto renginio „nu- (29 balai) mėjo doc. J. Mačiulis. itūmimu"? mandos. Pirmosios trys apgynė tį pašnekovė. — Taip. Bet neApmaudu ne vien tai, kad iškovotas vietas ir šiame ture, Na, o ateistinės viktorinos re reikia pamiršti ir formos: gal slogai atsakinėjo kai kurios ko prisirašydamos tik papildomus zultatus galutinai susumuos III- dėstytojas tegul bando priešta mandos. Matyti, kad į renginį balus: IF — 22 balus, FF — 17 iasis turas, labai įdomia tema — rauti, provokuoti, o studentai, lėk lengvabūdiškai pažiūrėjo balų, MF ir TF — po 11 balų. „Ateizmas ir religija Lietuvoje". atsidūrę dėstytojo pozicijoje, r organizatoriai: salėje labai FilF komanda, matyti, nuspren Iš viktorinos dalyvių tikimasi tegul paneigia jo teiginius, aprūko tikro šeimininko. Tai mū dė, kad šlovės jiems ir taip ga didesnio aktyvumo ir. . . meni gina teisingą poziciją. Tada bus ri. studentų, renginys, tad ir na, ir į šį viktorinos turą neat nės programėlės. Tad, gero vė mokomasi mąstyti, geriau dėsesti jį buvo galima patiems, vyko. jo! tyti savo mintis. Polemika, dis. Žiuri komisijos vardu kalbė ' ne palikti tai dėstytojams: putas — jų studentai laukia. ■ilo nesusipratimų ir atsakant į jęs mokslinio ateizmo katedros Erika STRAIGYT^ — Neįtikėtina, kad vlsl semilausimus, kurie buvo nepakan- vedėjas J. Mačiulis atkreipė Valdo VILŪNO nuotraukoje narai buvo „sausi", Juk liko amai aiškiai suformuluoti. Vi organizatorių dėmesį j iškilu- — antrojo ateistų viktorinos tu kas nors įsimintino! sas rodo, kad tikrai per maža sius viktorinos eigoje nesklanro nugalėtojai — IF komanda. — Patiko rašyti referatus.
Antradienis-susitikimų diena
NE VIEN TIK PRIEKAIŠTAI
Kai kuriuos iš jų skaitėme se minaruose. — Ar neprieštarauji sau? Juk tai irgi paklausymas „nu rašinėto" ir „nuskaityto", — bandau provokuoti. — Bet bent jau pats turi pro gos perversti krūvą literatūros dominančiu klausimu. Tam ir temą renkiesi. Kitąkart gal ne bus progos ar sąlygų pasidomėti rūpima problema. — Gal tada sumažinti valan das teorijos paskaitoms; jeigu viską galima perskaityti iš kny gų, o padidinti seminarams? — Kažin. Juk paskaitos — tai kontrolė. Gal ir dykai sėdė damas netyčia ką išgirsi... — Kokių paskaitų tikėjaisi? — Aktualiau atspindinčių nū dieną. Kad ir apie šiuolalklnę Vatikano politiką: tendencijas, pakeitimus, požiūrį į aktualius pasauliui reiškinius, Ar kad ir apie netradicinius kultus. — Bet gal suaktualinti ne taip lengva: auditorija neviena, lytė, — net kelios specialybės, — teisinu. — Tačiau juk yra seminarai! Dėstytojas tegul realizuoja pro gramą, remdamasis naujausiais pavyzdžiais, kurių pats studentas susirasti gal ir ne visada gali. O kaip sekasi dabartlnlams trečiakursiams? Susirandu pašnekovą. — Mums pavyko, — dėsto kolega, žurnalistas, žinąs darbo specifiką, puikiai išmanąs kon trpropagandos metodus. Neuž tenka paskaitų laiko — užkre čia pasakojimas, sudomina pa vyzdžiai, — dėsto pašnekovė. — O seminarai? Turėtų būti „karšti" — juk turite puikų objektą, kurį galite išnaudoti! — Deja, disputai retai tevy ksta. — ?! — Ateina nepasiruošę. Bet vėl gali klausyti dėstytojo — puikiai anotuoja knygas, patei kia pačius naujausius ir įvai riausius faktus. Ne priverčia, o sudomina — tai svarbu. Ir surask optimaliausią va riantą! Aišku, dėstytojo asme nybė — labai svarbu. Bet ar nebus taip, kad jei mokytojas — lakštingala, tai mokinys — nebylys? Studentai tikisi pro bleminio mokymo metodo, ku rio efektyvumą nesunku įžvelg ti: sugebėjimas logiškai išdės tyti, argumentuoti įtikinančiais faktais, mokėti apginti savo nuomonę — studentui formuo jamas mokslinis originalus mąstymas. Ugdoma atsakomybė už pasakytą frazę, mokoma sa varankiškai priimti sprendimus, daryti išvadas. Juk tik paklau syti lengviausia, kaip ir tuojau pat užmiršti. Tik kaip surasti būdą realizuoti sumanymą? Vilma SABALIAUSKAITĖ IV k. žurnalistė
.................................... iiiiiiiiiiiiiiiuiiinuiitiiiiiinuiiiiiinii.....HinniMHnMiHuiiiuuiimMniHuiiiinntiiUMiUiHnnuuiiuiuiutnu<unuuitinuuuiuHUiHniiUiiHiiHiHiiiiinuiiiuuiiiiiiuuiuiiiimiiiniuiuiiiiiiiniiiiiMiuriiiiin
DAR VIENA STUDENTIŠKA ŠVENTĖ 1 DALIS. PAVASARINIS NUBUDIMAS įsisukęs j medžių šakas, vėukštis virpino jas tarsi norėda,as prikelti iš žiemos miego. 'Ors dar nepasirodė parskren<1'tys paukščiai, tirpstantis legas jau pranašavo žemės '"budimą, ir saulė, brėždama *s platesnį ratą skelbė pavasa10 sugrįžimą. Gaivinančio vėjelio dvelksmą 'juto ir studentai. Sukruto, su^zdo. Vis dažnesnės repeticis' pasirodymai. .. Ar tik pa'sario dėka toks pagyvėjimas? * taip, o gal ir ne. Visų dėesiui skelbimų lentos bylojo
apie greit įvyksiantį tarpfakultetinį VVU meno saviveiklos apžiūros festivalį. Si graži stu dentiška šventė gyvuoja jau tre ti metai. Konkursas visų laukia mas — studentai noriai įsijungia ne tik pasirodant, bet ir jį organizuojant. Pirmaisiais metais šventė afišavosi tik kaip meno saviveiklininkų apžiūra, o dabar ji tapo festivaliu. Tai jau natviškos išmonės, pavasarinės nuotaikos karuselė ir kartu rim tas fakultetų saviveiklininkų meistriškumo išbandymas Ga biausius rinko komisija, kuriai vadovavo prof. A. Bartusevičienė. Žiuri nariai: studentų prof-
sąjungos komiteto pirmininkas S. Povilaitis, profsąjungos ko miteto narys G. Miliaus kas, VVU kultūros klubo pirmininkė R. Juknytė, klubo meno vadovas R. Garnelis, klu bo masinio sektoriaus vadovė D. Bagdanskaitė. Festivalis tęsėsi tris vakarus. Pirmasis — etnografinis, antra sis kvietė į susitikimą su dai nuojamosios poezijos, dainų at likėjais, skaitovais bei šokėjais, ir trečiasis — j teatrinio meno vakaronę. Baigiamajame kon certe garbė pasirodyti skirta festivalio laureatams. Bet tai kol kas ateityje, o dabar II DALIS — „DEIMANČIUKŲ" IEŠKOJIMAS Trys vakarai, trys turai, ku-
rių metu sublizgėjo saviveikli ninkų „deimančiukai". Ieškant įdomiausių, talentingiausių sirga liai (kaip visada) nebuvo objek tyvūs ir savo aplodismentus sky rė tik numylėtiniams. Bet reikli komisija ir akylus žiūrovai kri tiškai įvertino saviveiklininkus. Kuo gi nudžiugino, nustebino, ką naujai išrado šių metų festi valio dalyviai? Apžiūroje dominavo temų įvairumas. Pasirodžiusieji ieškojo savų tiesų, rodos, į tokias pat užduotis žvelgė pro individualias prizmes. Daina dainai, šokis šokiui nebuvo lygus... Originalią interpretaciją pasirin ko R. Stanikūnaitė grakščiam ir lengvam „Paukščio" šokiui, sa vitai perdirbo ritminį šokį mer ginų duetas iš matematikos fa-
kulteto. Gal šiek tiek teatrinio meno saviveiklininkų apžiūroje jautėsi kolektyvų silpnybė mi niatiūroms. Studentai ypač pa mėgo reklamą, siūlančią ne tik Pamaskvio meduolius, „Lelijos" fabriko siuvimo švarkus, bet netgi cigaretes... Ryškesne spal va švystelėjo gamtos fakulteto lėlių teatro pasirodymas. Naujo vės visada noriai sutinkamos bei laukiamos. Problemos problemė lės, lukštentos teatrinio meno saviveiklininkų pasižymėjo stu dentiško gyvenimo aktualumu, buvo artimos žiūrovui. Ar tik ne daugiausia aplodismentų bu vo skirta teatrinei parodijai apie „Žalgirio" komandos priešinin kus, argi ne visus sužavėjo dai nuojantis „Dėdulė lingė"?.. (nukelta į 4 psl.)
4 TaryMnl* atu««ntM
(atkelta iš 3 psl.) Norisj paminėti dar vieną ypatybę,, skiriančią vienus saviveiklininkus nuo kitų, kurią mes visai atsitiktinai pastebėjo me dar prieš prasidedant apžiū rai. Smalsumo vedamos, arti miau susipažinome su dviem ko lektyvais. Štai merginos iš che mijos fakulteto, atokiau kampu tyje derinančios gitarą ir balsus, ruošėsi pirmajam savo pasirody mui. Žinoma, jos truputį jau dinosi, ar viskas sklandžiai vyks scenoje. Pasitikinčiai jautėsi vy rukai iš matematikos fakulteto, sužibėję trečiajame apžiūros tu re. Jų kolektyvas susibūręs dar mokykloje, dar kartą parodė sa vo sugebėjimus. Nebe pirmą sy kį prieš komisijos ir žiūrovų teismą stojo ir medicinos fakul teto instrumentinis ansamblis „Aguonėlė", šou grupė „Dviratis", folkloriniai ansambliai, pasirodę etnografiniame vakare. užkaJau „susigiedojusiems" riauti teisėjų simpatijas buvo metu lengviau... Pasirodymų ryškiai skyrėsi ir norimos per sątyros duoti minties gilumas, aštrumas, jausmo tikrumas. Savo dainų išraiškingumu įsiminė A. Gaižauskas is iš ifilologijos faišmoningumu kulteto, skyrėsi agitmeninė brigada iš pramonės ekonomikos fakulteto, nuoširdumu patraukė skaitovė L. Vanagaitė, medicinos fakulteto studentė, filologų teatro muzikinė grupė, Jų pasirodymai išties pavergė žiūrovą. Taigi jau beveik ir aišku, kam atiteko festivalio laurai.
DALIS. NUGALĖTOJŲ PAŠLOVINIMAS
Ką reikėtų pasakyti nugalėto jams? Šaunuoliai. Festivalio me tu jie įrodė, kiek sugeba vie nas, du, trys entuziastai, išvydo me, kokius kalnus verčia ener gingų saviveiklininkų kolekty vai. Praėjusių metų konkurse geriausiais buvo pripažinti me dikai. Šįmet jiems teko sune rimti, išvydus išaugusias prieši ninkų gretas, taip pat besvajo jančias apie pereinamąjį prizą. Užtenka tik žvilgtelėti į ilgą „iš rinktųjų" sąrašą, kurį pateikė festivalio žiuri.
Tarp folklorinių dainų ir šokių ansamblių laureatais tapo istori jos fakulteto folklorinis ir me dicinos fakulteto dainų ir šokių ansambliai. Skaitovų tarpe lau rus pelnė filologijos fakulteto studentai, atlikę poetinę kom poziciją „Iš kur mes atėjom?". Laureatė — medicinos fakulteto studentė L. Vanagaitė, skaičiusi ištrauką iš Just. Marcinkevičiaus poemos „Kraujas ir pelenai". Instrumentinių kolektyvų tarpe nugalėjo medicinos fakulteto merginų grupė „Aguonėlė". I. Juknytė ir V. Rimkevičiūtė, duetas iš matematikos fakulteto, bei A. Gaižauskas, filologijos fakulteto studentas, tapo dainuo jamosios poezijos konkurso nu galėtojais. Tarp teatrinio meno saviveiklininkų geriausi — ma tematikos fakulteto studentai. Laureatų daug, o ar buvo šiame festivalyje pralaimėjusių? Salia sėdintis žiūrovas nustebęs tik gūžtelėjo pečiais. Ne, rodos, liūdnų ar apsiašarojusių veidų nesimatė. Kažką prarado nebent tie, kurie užmiršo ateiti į šiuos vakarus... O po festivalio, kaip ir po kiekvieno didesnio rengi-
nio, yra apie ką padiskutuoti,
IV DALIS, ARBA EPILOGAS, SKIRTAS APMĄSTYMAMS Tarpfakultetinės meno savi veiklos apžiūros festivalis bai gėsi. Pamažu tuštėjo „Amicus" salė. Vienam, kitam kampe vjs dar stoviniavo neskubančių skirstytis dalyvių, žiūrovų gru pelės. Neskubėjo ir komisijos nariai, nes prabėgusi liko daug įspūdžių. Apie renginį teko išgirsti labai įvairių nuomonių — išklausėme ir kritiškus, ir pritariančius balsus. Todėl grįžtant ir vėliau svarstėm — kaip objektyviai vertinti šį festivalį? Kokie ne sklandumai ir trūkumai, lei džiantys pareikšti kritines pasta bas? Prieštaringos žiūrovų nuomo nės nestebina — labai jau ne vienodi fakultetų pasirodymai. Kai kuriems dalyviams trūksta paprasčiausios sceninės kultūros ros. Pavyzdžiui, antrąjį festivalio vakarą su malonumu stebėjome medicinos fakulteto studentų, savo pasirodymus sujungusių į vieningą kompoziciją, programą, tačiau to negalima pasakyti apie kai kuriuos kitų fakultetų at stovus, antrąjį vakarą teįsten gusius pateikti po vieną numerį, arba kaip fizikos fakulteto stu dentai, apskritai neatvykusius. Ekonominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto studentai apžiū roje dalyvavo gana aktyviai, bet, patys to nenorėdami, pa tvirtino seną tiesą — kiekybė ne visada nulemia kokybę.
Nustebino gana siauras šokė jų, skaitovų ratas. Nesinori ti kėti, kad nėra daugiau dainuo jančių, šokančių, skaitančių ei les. Kultūros klubo uždavinys — juos atrasti, suburti. Tai, ma tyt, ir yra didžiausias menas. Iš Universiteto studento vi sada laukiama ko nors naujo, netikėto. Tuo tarpu dainuojamo sios poezijos atstovai nepasižy mėjo itin menišku atlikimu. Iš girdom daug banalių, menkaver čio turinio dainų. Nesinori tikė ti, kad aktualiausia studentiško gyvenimo problema, atsispindin. ti dainose, tai — „Išeik, palik man ramią naktį". Nenuostabu, kad žiūrovai labai šiltai sutiko negirdėtas, išradingai atliekamas matematikos fakulteto merginų dueto, filologijos fakulteto atsto vo dainas.
Žiūrovų simpatijos, nuomonė daug ką reiškia. Tik ne visada tas žiūrovas moka išklausyti, užčiuopti tikrą jausmą. Kai ka da pigus juokas šilčiau sutinka mas nei gilią prasmę turinti fra zė. Išvadas daryti reikia ne tik dalyviams, be ir žiūrovams.
Rengėjai pasirodymų laiko neribojo. Tuo susižavėję, kai ku rie dalyviai savo programą la bai ištęsė. O neįdomių pasirody mų metu buvo girdimas sutarti nis žiūrovų žiovulys ir murmė jimas. Taigi, sukasi ne tik jaunatviš kų nuotaikų karuselė, bet ir įvairiausių problemų ratas. Jas iki sekančių metų apžiūros ga lima ištaisyti. Tik reikia noro, pastangų ir neblėstančio studen tiško entuziazmo. I. KRIAUCiONAITE, J. MARCISAUSKAITE, 1 kurso žurnalistės
PIRMASIS BLYNAS Balandžio pirmosios proga GALERIJOJE PRIE LIEPOS (IF kieme) atverta žurnalistikos specialybės studentų ir jų sve čių humoristinių fotografijų pirmoji paroda. Ji skiriama res publikinių humoristinių fotoparodų, rengiamų Kapsuke, šau niam jubiliejui — trylikmečiui. Pristatome visus parodos da lyvius. Svečiai iš fotohumoro sostinės Kapsuko — V. Gulmanas, K. Jakubauskas, K. Linke vičius. Svečias iš gamtos fakul teto — V. Markevičius. Žurna listikos specialybės studentai — R. Bacevičius, A. Bajorinas, G. Balevičienė, I. Burneika, B. Krakauskas, Z. Kučinskas, J. Markeliūnaitė, M. Patašius, A. Skaisgirytė, T. Srėbalius, V. Usinavičius. Parodos iniciatorius ir vyr. virėjas — dėst. R. Pačėsa. Spausdiname keletą nuotrau kų iš fotoparodos „Pirmasis blynas".
Kovo 17—18 d. d. Sporto rumuose vyko Universiteto , dėsty tojų tarpfakultetinės stalo teni so varžybos. Deja, šį kartą jos nepasižymėjo masiškumu: neat siuntė komandų pajėgūs EKFF, administracijos ir ūkio padali nių kolektyvai, o pramonės eko nomikos ir fizikos fakultetų rinktinėms, delegavusioms į varžybas... po vieną dalyvj, nebuvo leista startuoti. Tad prie žaliųjų stalų varžėsi tiktai 7 fakultetų žaidėjai. Susilpnė jus pernykščių nugalėtojų filo logų gretoms (J. Antanavičienė tapo mama), nemaža varžovų vylėsi paveržti iš „Fenikso" čempionų laurus. Finaliniame susitikime MaF rinktinė buvo arti tikslo, bet dramatiškoje kovoje filologai apgynė titulą. Trečioje vietoje liko chemijos fakulteto komanda. Likus plaukimo ir kroso var. žyboms, pirmaujančių komandų padėtis tarpfakultetinėje sparta kiados įskaitoje tokia: F1IF — 61 tšk. MF — 57 tšk., IF — 56 tšk., MaF — 53 tšk. Šie ke turi fakultetai ir spręs ginčą, kam atiteks spartakiados nuga lėtojų laurai. Spartakiadų isto rija rodo, kad finišo tiesiojoje lyderiai paprastai neužleidžia savo pozicijų, bet filologų pa dėtį komplikuoja tai, kad anks tesniais metais jie kroso varžy bose nedalyvaudavo. Plaukimo ir kroso varžybų favoritams matematikams likviduoti esamą 8 taškų „įsiskolinimą" bus la bai sunku. Savo ruožtu, medi kai ir istorikai taip pat steng sis nelikti nuošalyje, dalijantis prizines vietas. Na, o šias pro gnozes patvirtins arba paneigs plaukimo ir kroso varžybos, įvyksiančios atitinkamai balan džio ir gegužės mėn. V. LAPINSKAS WU darbuotojų profsąjungos komiteto narys Korektoriai: A. Z. Paliukėnaitė.
Gerulaifytė,
A. Skaisgirytė. AS TAU NE DVIRATIS.
J. Markevičius. PRATYBOS.
T. Srėbalius. DU NUVIRTO — LIKOM DVIESE.
Medicinos fakulteto deka natas, visuomeninės organi zacijos, farmakologijos ir mikrobiologijos katedros bei vaistų sintezės ir tyrimo pro bleminės laboratorijos dar buotojai nuoširdžiai užjau čia vyr. dėstytoją Praną ŽLABĮ, mirus jo motinai.
Filologijos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos reiškia užuojautą audiovizualinio centro labo rantei Jūratei VAIC£NAITEI dėl motinos mirties.
Medicinos fakulteto deka natas, visuomeninės organi zacijos, fiziologijos ir bio chemijos katedros bei žmo gaus racionalios mitybos la boratorijos darbuotojai nuo širdžiai užjaučia vyr. moks linę bendradarbę Valerija VORONECKIENĘ dėl moti nos mirties. Filologijos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos reiškia užuojauta anglų kalbos HMF katedros! vyr. dėstytojui Albinui KEM TRAI dėl sesers mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 901. Spausdino LKP CK leidyklos spanstuv*, Vilnius, Tiesos g. L LV 06551. Iškilieji spauda, spaudos lankas Tiradas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėj* — 61-27-30. «CoseTCKMH CTyfl«HT> — opran napruoMi, poKTopaia, KOMurera KOMcoMOna, npocpKOMa op/jeHos TpyflOBoro Kpacnero 3hbmbhh m Apy>«5H HapofloB BununioccKoro yHMBepcMTara mm. B. Kancyuaca. Ha amtobckom bsmko. Pegairrop A. JlMniirrac.
Redaktorius A. UPSTAS