anazBims suuDenuas s
Visų šalių proletarai, vienykitės!
YVU
975 m. balandžio 4 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
URTAS ATEISTŲ KLUBAS Lvo 26 d. įvyko pirmasis Ateistų klubo susirinkimas, [šiol ateistinis darbas buvo dirbamas atskirai fakultele ir netolygiai: vieni tam skirdavo daugiau dėmesio, I mažiau. Dabar šiam darbui Universitete vadovaus Itas klubas. Iš kiekvieno fakulteto į klubo tarybą įeis Iv ieną atstovą. Tarybos pirmininkas — IV k. medikas lalepūga. lubo tarybai dabar vienas iš pagrindinių uždavinių — lošti darbo planą. Kartu tai bus planas jau ir sekan. į metams. Visa klubo veikla bus suskirstyta į tris Įiįas: akademinio darbo, propagandinę-kultūrinę ir so ldinę. Pirmosios sekcijos nariams bus skaitomos pa los iš religijos ir ateizmo istorijos. Jie ruoš mokslinius Ls. Antros sekcijos veiklos pagrindą sudarys vakarų, Itinių parodų rengimas. Klubo nariai numato bendraliauti „Tarybiniame studente": ruošti straipsnius ateizIklausimais. Vėliau stengsis užmegzti ryšius su kitų ‘ Įtųjų mokyklų panašiais klubais. biologinė sekcija atliks studentų pasaulėžiūros tyriI Dėl to kartu su komjaunimo organizacija paruoš spelas anketas. Vasarą šios sekcijos nariai žada dalyvaulaštotyros ekspedicijose ir jų metu atlikti sociologinių pu kaime. lubo nariai neapsiribos vien tik darbu sekcijose. Jie renginius atskiruose fakultetuose, viso Universiteto [u. Klubas įkuriamas ne vien tik ateistiniam studentų ėjimui. Jo veikla yra skirta tiems studentams, kurie Li ateizmo, moralės klausimais, darbas klube jiems tapti savotišku hobi. Ateizmo klausimų ir problemų inėjimas bendrų pašnekesių, diskusijų metu — vie. iš klubo tikslų ir vienas iš pagrindinių jo veiklos daKlubas stengsis sudominti ateistiniu darbu juo daustudentų. Numatyta šių pokalbių metu kalbėti tovisiems svarbiais klausimais, kaip moralė, sąžinė, s idealas ir pan. Todėl skelbimai fakultetuose kvies rauti kiekviename eiliniame Ateistų klubo susirinkime ;en tiktai klubo narius. O norintys tapti klubo nagali kreiptis į fakulteto komjaunimo biuro narį, at,ą už ateistinį darbą.
o.
, UZIKANTAI
truktelė. skonio
galginaitytE
PASAKOJA STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETO PIRMININKAS ANTANAS KAIRYS
Universiteto studentų prof sąjungos organizacija jungia 7714 studentų. Praėjo keturi mėnesiai nuo jos XXIII ataskaitinės-rinkiminės konferencijos. Konfe rencijoje buvo nutarta pa vesti profkomiteto Organiza ciniam sektoriui sistemingai rengti profsąjungos aktyvo seminarus, pasitarimus, stip rinti pirmines profsąjungos organizacijas. Dar daugelyje iš jų darbas šlubuoja dėl proforgų neįgudimo, profsą jungos darbo metodikos ne žinojimo. Iki šiol mes per mažai rūpinomės savo akty vo mokymu, ryšiai su gru pėmis apsiribodavo paprasta informacija per fakultetų profbiurų pirmininkus, na rius. O juk mūsų darbo sėk. mė visų pirma priklauso nuo žemiausios grandies — profgrupės darbo. Šiandien sukvietėme Uni versiteto studentų profsąjun-
h
Šiandien Universitete rengiama Proforgo mokymo diena gos aktyvą į proforgo moky mo dieną. Toks renginys Universitete pirmą kartą, bet manau, kad jis taps tradi ciniu. Šiandien mūsų tikslas — išsiaiškinti tarybinių prof sąjungų vaidmenį ir uždavi nius, išnagrinėti profsąjungos nario teises įr pareigas.
Vadovaujantis TSRS Profesinių sąjungų Įstatais, studentai profsąjungos nariai jungiami į profsąjungos gru pes akademinių grupių pa grindu. Svarbiausias vaid muo grupėje tenka profor•gui. Proforgas su seniūnu, gruporgu turi mobilizuoti studentus ugdyti savo kūry binę iniciatyvą, sąmoningą pažiūrą į mokslą, auklėti studentus — politiškai sąmo ningus, atsidavusius visuo menės interesams. Proforgas turi kovoti prieš antivisuo meninius reiškinius grupėje. O dar yra grupių, kur jis
— tik nario mokesčio rinkė jas, neturi autoriteto, kitas dar, žiūrėk, ir mokosi silp nai. Rinkdama savo proforgą, atsakingiau turėtų žiūrė ti pati akademinė grupė, čia jai galėtų padėti, patarti ku ratorius, fakulteto profbiuras. Pasitaiko proforgų, blogai vykdančių savo pareigas: praleidinėjančių profbiurų posėdžius, neinformuojančių savo grupių apie profsąjun gos turimus kelialapius, ruo šiamus kultūros renginius. Proforgai gerai pažįsta savo grupės studentus ir turi re komenduoti fakulteto profbiurui ,kam reikalinga pagal ba: materialinė pašalpa, ke lialapis, stipendija, vieta bendrabutyje, butpinigiai. Gerai dirba grupės, kurių proforgas nesikeičia per vi sus studijų metus. Blogai, kai atvirkščiai — per metus keičiasi keletą kartų. Kad ir
Chemijos fakulteto trečio kurso antroji grupė. Šiais mokslo metais joje pasikeitė jau trys proforgai... Turime rimtų priekaištų penktųjų kursų proforgams, kurie mažai rūpinasi įskaitos tvarkymu. Pasitaiko, kad ab solventai išvyksta į darbo vietą, neišsirašę iš įskaitos. Grupės „trijulė" — seniū nas, proforgas ir gruporgas — planuoja darbą semestrui. Planai turi būti konkretūs, realūs, sudaryti atsižvelgiant į grupės narių pasiūlymus ir pageidavimus. Į darbus, nu matytus planuose, reikia įtraukti kiek galima daugiau žmonių. Planuodami rengi nius, kuriems reikia pinigi nių lėšų, transporto, patalpų, turime susitarti su fakulteto profbiuru. TSRS Profesinių sąjungų XV suvažiavime buvo pa brėžta, kad šiuo metu svar(Nukelta į 2 psl.)
Filosofijos katedrų vedėjai docentai A. Jablonskis, M. Damidavičius, E. Meškaus kas, Universiteto prorekto rius doc. B. Sudavičius. Vi. suomenės mokslų katedrų darbas, gerinant marksistinįlenininį jaunimo auklėjimą, įvertintas teigiamai. A. RAŽAITYTE
KOMJAUNIMO
Universiteto Tarybos posė dyje apsvarstyta, kaip Meto dinė visuomenės mokslų ka tedrų taryba prisideda prie TSKP CK nutarimo „Dėl N. Baumano aukštosios techni kos mokyklos ir Saratovo V.
Cemyševskio universiteto darbo, keliant idėjinį teorinį visuomenės mokslų dėstymo lygi" vykdymo. Pranešimą šia tema padarė TSKP isto rijos katedros vedėjas pro fesorius K. Navickas. Posė dyje kalbėjo Bendrauniversitetinės politines ekonomi. Mokslinio komunizmo,
kordą: dainuoja, groja akordeonu, armonika, jonika, bandža, gitara, be to, parašė dėmesio vertą „Sene, lio ir bobutės polką" kape lai su armonika. Džiugu, kad įvairių specialybių (beveik trečdalis — tiksliųjų mokslų) studentai pamažu užvaldo sudėtingą muzikos pasaulį. . ." „dinamiškas": Kolektyvas kiekvieną pavasarį keli, už baigę mokslus, išskrenda, jų vietas užima naujokai, nepa tyrę, pirmuosius žingsnius žengiantys, pirmuosius saviveiklininko prakaito lašus braukiantys. Vadovas pats vadovauja paruošiamajai grupei, pats atrenka gabiausius, ilgomis repetici jomis
grudma „didžiajai saviveik lai. Ne be jo rūpesčio su kurta naujoji programa, su daryti liaudies ir estradinės muzikos repertuarai. Antro joje programos dalyje skam ba pačios naujausios kompo zitorių M. Noviko, M. Vait kevičiaus, A. Raudonikio dainos, jautriai ir saviškai interpretuojami estrados kūriniai. Nemaža triūsp, meninės intuicijos reikalavo ir nauji savo muzikine kalba, harmonija, intonacija kūri niai kaimo kapelai: J. Gai žausko „Vestuvinis maršas", V. Telksnio „Kolūkietiškas tvistas", A. Bražinsko „Jau nimėlis pasišoks", — atlieka mi pirmojoje dalyje. Darby mečio įtampą didina ir artė-
janti respublikinė dainų šventė — jai repetuojami J. Gaižausko maršas „Svyra svirtys" ir kiti kūriniai. Kapeliečiai stengiasi, kad jie sužėrėtų spalvingais niuan sais, nacionaliniu savitumu. Pastarojo ypač prireiks kon certinėje kelionėje po VDR; j ją kapela rengiasi balan džio mėnesį, jai, be kita ko, ruošiamos vokiečių liaudies dainų orkestruotės. Turėdami galvoje skoningus naujus rū bus, kuklią, bet nuotaikingą kapelos dalyvių laikyseną scenoje ir tempus, kuriais šis jaunas kolektyvas profesionalėja, galime tikėtis, kad lietuvių studentų saviveikla bus tinkamai reprezentuota. Alma ŠAUKLYTĖ
TARYBOJE
:saviveiklininko duo.
Į jo smičiais per stygas, na, bet jie, aštuoniolika enstuktelėjo į būgną, blėjo į triūbas, klarnetus, nuzika užliejo salę. VU Įo kapela pradėjo konbelos veteranai E. Daličiūtė, V. Bernotaitė, Kukuraitis, B. Karosas [lai suskaičiuotų visas ertines išvykas, muzika lietus agitžygius. Ir iš ta liaudies muzikos verskieno triūsas ir rūpestis aivina? Kur jos ištakos? Į pradžia buvo kaip ir viena pradžia — sunki, patirties stygium, bet lyI entuziazmo ir karštlidarbo. Netrukus, kitą Isarį po susikūrimo, pirkartą Charkove varžyta ries mastu. Ir pirmosios lės sėkmės — Vilniaus ersiteto kaimo kapela sąjunginės universiados tatė, jai teko garbė at šilti respublikai studenagitžygiuose — tarpresikiniuose renginiuose — baidžane. Graži buvo žia — ir čia nemažas 'etinio vadovo E. Mazeko nuopelnas. Kiekviena kine frazė turėjo skamnepriekaištingai — ir :ntai nuoširdžiai dirbo, sakoma, „griežė iš pe' suprasdami, kad be ienybės nebus šventės, mdieninis saviveiklininbranduolys muzikuoja Pat pirmo kapelos liauInstrumentų akordo. Ne/a derinti studijas su ! muzikai, nepastovaus
tuziastų, dažną vakarą renkasi į senąją Universiteto Aulą ir repetuoja. Sugroja kartą, kitą, o paskui vėl iš naujo, vėl... Ir taip — „iki devinto prakaito". Naujasis vadovas A. Valiulis reiklus — kiekvieną klaidą pastebi, kiekvieną taktą taiso. Prie kapelmeisterio pulto stojo jis neseniai — praeitų metų gruodyje, o jau paruošta nauja didelė dviejų dalių programa. Kolektyvas pasi tiki naujuoju maestro — vertina kaip menininką, energingą vadovą, organiza torių. Betarpiškumą didina jo paties muzikavimas — vadovas jau dvidešimt metų groja triūba. „Mėgstu dirbti su jaunimu, — pasakoja dės tytojas teisininkas, Krimina listikos laboratorijos vedėjas A. Valiulis, — ir stengiuosi, kad studentija pamiltų liau dies meną. Dabar jaunimą traukia primityvi, triukšmin ga muzika, ir retas įžvelgia nesikeičiantį grožį paprasto, je birbynės melodijoje. Sten giamės propaguoti šitą gro žį. .. Kapelos nariais esu patenkintas: pun k t u a 1 ū s, drausmingi, kūrybiški. Su gera nuotaika, visad žvalūs dirba P. Kuniševičiūtė, V. Cechanavičiūtė, R. Mažeika, H. Reimeris. Ypač daug ka pelai nusipelnė Z. Povilėnaitė, bene geriausia Universite to vokaliste, atliekanti ir liaudies, ir savo kūrybos dainas, bei B. Žibaitis, pasie kęs savotišką muzikinį re-
Nr. 13 (913)
ORGANIZACIJOJE Kovo 27 d. įvykusiame komjaunimo Universiteto komiteto posėdyje buvo svarstyta, kaip ruošiamasi visuomeninės politinės prak tikos atestacijai Gamtos fa kultete, komjaunimo doku mentų keitimo eiga komjau nimo Universiteto organiza cijoje. Komjaunimo komitetas pri ėmė j VLKJS eiles Istorijos fakulteto IV k. stud. A. Ra guotį, rekomendavo kandida tais j TSKP narius Teisės fa kulteto V k. stud. A. Nor mantą, Medicinos fakulteto VI k. stud. R. Vaicekauskai tę ir A. Kaminską. Už doku mentų nesaugojimą pareikš tos komjaunimo nuobaudos IF I k. stud. K. Tarkevlčiui, II k. stud. E. Boguckaitei, IV k. stud. B. Sabaliūtei, Fil. F III k. stud. Z. Valantinaitei, D. Juškaitei, FAF III k. stud. G. Dilytei, TF III k. stud. J. Vidauskaltei. Komitetas pašalino TF IV k. stud. J. Šimėną iš organi zacijos už elgesį, nesuderina mą su komjaunuolio vardu. Susirinko kovo 28 d. Gam tos fakulteto aktyvistai į vie. ną būrį — į aktyvo mokymo seminarą. Komjaunimo biuro sekretorius V. Keparutis kal bėjo apie pagrindinius punk tus, j kuriuos bus atsižvelgia ma visuomeninės-politinės praktikos atestacijos metu. Sekretoriaus pavaduotoja ideologiniam darbui A. Vai čiulytė išdėstė... - sunkumus, su kuriais dėl kelių apsilei. dusių gruporgų dar susiduria komjaunimo komiteto nariai. Vakare pasisakė doc. V. Ščemeliovas, buvęs fakulteto komj aunimo sekretorius, doc. A. Margolytė, N. Gulbytė, VU komjaunimo komiteto narė. , <■ O. ALIŠAUSKAITE
Šiandien Universitete rengiama Proforgo mokymo diena
dymo pradžia — nuo balan miteto pasiūlymu pareikštas džio 9 dienos. Universitetui griežtas Rektoriaus papeiki profilaktoriume skirtos 95 mas, jis pašalintas iš bend rabučio tarybos. Nauja pir vietos. Neseniai Unive r s i t e t o mininke išrinkta Fil. F II k. bendrabučiuose pradėjo dirb studentė A. Ananjeva. Už ti etatiniai budėtojai. Jau elgesį, žeminantį bendrabu matyti, kad drausmė ir tvar čio tarybos autoritetą, Rek (Atkelta iš 1 psl.) įgyvendintas, tuo labiau, kad bučiuose, buities sąlygas, se- ka pagerėjo. Tačiau dar pa toriaus papeikimai pareikšti bus profsąjungų uždavinys studentų profsąjungos orga- ka, kad griežtai būtų laiko- sitaiko studentų, nenorinčių ir ChF II k. stud. A. JurFakulteto profbiuro On yra dar labiau didinti visų nizacija atstovauja studentų masi bendrabučių priežiūros paklusti bendrabučių tvarkai: gelioniui, GF III k. stud. E. savo narių aktyvumą, tobu- interesams mokymosi, buities, sanitarinių taisyklių, kad stu- vėlai vakare, po nustatyto Tolušiui; jie pašalinti iš nizacinis sektorius sudari) ja savo planus kiekvieai linti darbo stilių ir metodus, poilsio, kultūros srityse ir to- dentai būtų aprūpinti rei- laiko, bando parsivesti sve bendrabučio tarybos. pusmečiui, derindamas ori plėsti vidinę organizacijos dėl privalo kiekvienu atve- kiamais baldais, inventoriu- čių, dangsto nelegaliai bend Daugelis iš Jūsų, studentų demokratiją. Studentų prof- ju tarti savo žodį. mi. Buities komisija prižiūri rabutyje gyvenančius, pikt profsąjungos aktyvo, gyve nizacinį darbą su kitų J sąjungos organizacija turi diNorint, kad studentai ak- bendrabučių tarybų darbą, naudžiauja bendrabučio lei nate bendrabutyje. Jūs turė torių veikla. Už sektoria dėlės galimybes aktyvumui tyviau dirbtų mūsų organi- dalyvauja bendrabučių ap- dimais, apgaudinėja budin tumėte padėti užkirsti kelią darbą atsakingi du žmou ir iniciatyvai pasireikšti. Ta- zacijoje, sudarytos tokios žiūrų ir konkursų organiza- čius. Kad užkirstume kelią bendrabučio vidaus taisyklių nors už tokias veiklos čiau kai kurių fakultetų komisijos: Organizacinė, vime. tokiems bendrabučio taisyk pažeidėjams, girtuokliaujan kaip reguliarūs biuro po (FAF, PF, ChF, MMF) orga- Akademinė,Kultūros — Neseniai Universiteto, VISI lių pažeidimams, nesąžinin. tiems bendrabutyje. Nese džiai, aktyvo mokymas, dekanato p0 nizacijose dar dirbama pa- auklėjamoji, Bendrabučių — ir VPI studentams buvusio gumui, turi daug prisidėti niai, šio semestro pradžioje, lyvavimas šyviai, mažai reikalaujama buities, Sporto — sveikatin- devintojo bendrabučio bazė- bendrabučių tarybos, draugo studentams keliantis iš IV džiuose, — atsakingas pr iš proforgų. Tai labai aiškiai gurno. Jos dirba, bendradar- je (Olandų gatvėje) atidary- vė, fakultetų profbiurų Bui bendrabučio į IX a, FAF I ir biuro pirmininkas. Be šių buvo matyti Prekybos fakul- biaudamos su Vietos komi, tas profilaktoriumas — sana- ties sektoriai. Bendrabučiuo IV kursų studentai prisigė vardintų priemonių, į seį teto profbiuro veikloje. Ir teto ir komjaunimo komite- torija. Tai pirmoji Lietuvoje se gyvenančių studentų su rę surengė muštynes. Gėda, riaus darbą įeina profsąi, ne todėl, kad čia aktyvas to atitinkamomis komisijo- sanatorinio tipo gydomoji sirinkimuose reikia supažin bet jose dalyvavo ir FAF gos narių įskaitos, „Tary būtų nepajėgus, o todėl, kad mis. profilaktinė įstaiga, aptar- dinti juos su neseniai Rek profbiuro narys, IV k. stu. nio studento" prenumerai trūko profbiuro pirmininko Kultūros — auklėjamojo naujanti studentus, neati- toriaus patvirtintais nuosta dentas J. Matikonis. Tai ma studentams bei dėstytoja, E. Zvolinsko iniciatyvos. Te- darbo komisija kartu su traukdama jų nuo moky- tais bendrabučių budintie tė kai kurie visuomeninių or tvarkymas. Be to, sektos ko keisti pirmininką. Kai fa- Kultūros klubu aktyviai pa- mosi. siems. Kuo griežčiau reikia ganizacijų atstovai, bet prof neatsiriboja ir nuo kitų, j kultete neatsakingai paren- deda formuoti studentų Profilaktoriumas yra Uni- bausti studentus, kurie neno komitetui nepranešė: trūko neišvardintų užduočių, į rias profbiurui reikia nea kami kandidatai į profbiurų marksistinę lenininę pasaulė- versiteto administracijos ir ri taikytis prie bendrabučio reiklumo ir principingumo. dėliotinai atlikti. narius, kenčia organizacijos žiūrą, ugdyti komunistinę Švietimo, aukštųjų mokyklų tvarkos, — net iki šalinimo Studentais, gyvenančiais Gali pasirodyti, kad seki darbas. Fakultetų profbiu- pažiūrą į darbą, mokslą ir ir mokslo įstaigų darbuotojų iš bendrabučio. Neseniai, rams turėtų daugiau padėti visuomeninę nuosavybę. Pa- profsąjungos Respublikinio studentų profkomitetui re bendrabučiuose, daugiau tu rius užsiima darbais, kui ir be jo, lyg patys savai) dekanatai ir partinės organi- sitaiko, kad fakultetų prof- komiteto žinioje ir dirba, jų komendavus, Rektoriaus pa rėtų domėtis dekanatai. Studentų profkomitetas butų padaryti: juk kiekvj zacijos. biurų kultmasiniai sektoriai vadovaujamas. Į jį siunčia- peikimai pareikšti FF III k. Profbiuro pirmininkas turi šį darbą supranta kaip pa- mi studentai, kurių sveikatos stud. R. Krikštopaitytei, Fil. daug pastangų deda sporto nas profsąjungos narys :nol dalyvauti studentų priėmime silinksminimų organizavimą, būklė reikalauja sanatorinio F III k. stud. R. Zamackai- sveikatingumo sąlygų geri nario mokestį, skaito „Tai į aukštąją mokyklą, diplo- Kultūros — masinio darbo ir fizioterapinio gydymo, pir- tei, V k. stud. P. Karosaitei. nimui. Studentams skiriama binį studentą". Tačiau sanatorinių, poilsio, šiuose darbuose nemaži mantų skirstyme, sprendžiant formos įvairios: be kita ko, miausia dispanseriniai ir il- Bendra tokio pobūdžio statis daug klausimą dėl studento paša- tai ir paskaitos, pokalbiai gai sergantys ligoniai, o taip tika — labai nemaloni: šiais dietinio maitinimo, turistinių sunkumų, ypač su pirmt linimo. Kai kuriuose fakul- meno, literatūros, ateizmo pat kiti, kuriems gydomoji metais iš bendrabučių paša kelialapių. Tačiau sanatori kursų studentais: nauji žnj tetuose ignoruojama studen- propagandos klausimais; jos profilaktinė pagalba gali bū linti 26 studentai, daug kam niai, dietinio maitinimo ke nės nesusipažinę su Univi tų profsąjungos nuomonė: — geriausia dirva ugdyti ti suteikta, neatitraukiant jų pareikšti griežti papeikimai lialapiai dažnai lieka neiš siteto profsąjungos gyva Organizacii naudoti, nes ne visi žino mu, veikla. Pramonės ekonomikos fakul- studentų meninį išprusimą, nuo mokymosi. Gydymui ir papeikimai. teto profbiuro pirmininkė A. sumanumą ir išradingumą, profilaktoriume rekomenduoPakeisti septintojo ir aš apie juos. Proforgai turi da sektoriaus užduotis — sup pirmakursius Sarpalytė nedalyvauja bend- Studentų profkomitetas, siek- ja Aukštųjų mokyklų polik- tuntojo bendrabučių tarybų lyvauti visuose profbiurų po žindinti rabučių, stipendijų skirsty- damas pagerinti kultūros linika. Kelialapiai išduodami pirmininkai. Buvęs septinto, sėdžiuose ir informuoti savo profsąjungos narių teisės me, Gamtos fakultete orga- masinį darbą, nutarė įsteigti studentų profsąjungos komi- jo bendrabučio tarybos pir grupės studentus apie prof bei pareigomis, išaiškinti, 1 nizacijos atstovai nedalyvau- fakultetų Kultūros klubus, teto nutarimu. Profsąjunga mininkas TF III k. studentas komiteto turimus kelialapius. duoda studentui jo dalvvai Baigdamas norėčiau para mas profsąjungos veikloje ja diplomantų skirstyme, kurie jungs ankstesnius apmoka 70% kelialapio ver- A. Žalnierauskas blogai or Taip grubiai pažeidžiami ta- profbiurų ir komjaunimo biu. tės. Studentų profsąjungos ganizavo tarybos darbą, per ginti Jus aktyviau dalyvau pan., o taip pat — išaiški rybinių profsąjungų įstatai, rų sektorius. Geriau dirba nariams jis kainuoja 15 rb. žiemos egzaminų sesiją sa ti Universiteto visuomeninia ti įstojimo tvarką, dokum« Tikrais studentijos gyveni- Universiteto Kultūros klubas: 30 kp. Dalis kelialapių duo- vavališkai nutraukė budėji me gyvenime. Tvirtesnis turi tų užpildymo technike į mo šeimininkais jaučiasi TF, propaguoja kino meną, pla- dama nemokamai: profsąjun- mą bendrabutyje. Profkomi būti proforgo žodis grupėje, daroma drauge su profbiu IF, FF studentų profsąjun- tina teatrų bilietus, ruošia gos aktyvistams ir kitiems teto prezidiumo jis buvo at daugiau reikia išnaudoti „Ta pirmininku ir naujai išrii tais proforgais. Mums bi gos organizacijos (joms va- daugiau kultūros renginių: studentams, kurių materiali- leistas iš pareigų, nauju pir rybinio studento" tribūną. Geru žodžiu noriu paminė lengviau, jei pirmuokuo dovauja S. Gurevičius, A. jau įvyko dailiojo skaitymo nė padėtis bloga. Gydymo mininku išrinktas TF II k. Ulozevičius, V. Saldžiūnas). konkursas, ruošiamasi inter- profilaktoriume laikas — 24 studentas A. Trumputis. Bu» ti turinčius autoritetą prof mokslo metų „Tarybinio st numeriuose rast TF profbiuro pirmininkas S. medijų konkursui, fakultetų kalendorinės dienos. Studen- vęs aštuntojo bendrabučio orgus: V. Pociūtę (1F III k.), dento" Gurevičius domėjosi Vii- saviveiklos apžiūrai, meno tų profkomiteto nutarimu, tarybos pirmininkas PF I k. J. Janulevičiūtę (IF IV k.), mėm straipsnį šia tema, n niaus Aukštųjų mokyklų stu- saviveiklos kolektyvų kon- gydytojams rekomendavus, studentas J. Kairys grubiai D. Kondraitytę (MMF II k.), iki šiol daugiausia tenka v dentų profkomitetų darbu, certams Aktų salėje. Šiam terminą galima pratęsti. Mai. pažeidė bendrabučio vidaus Gritėnaitę (MF IV k.), I. dovautis žodiniais kitų pat jų dalyvavimu mokyklos darbui mes skiriame nemaža tinami studentai pagal gydy- taisykles: per sesiją bendra Beinorytę (GF II k.), L. Ku. rimais ir sava praktika. „Tarybinio studsento" pi valdyme, savo surinktą me. lėšų. Geriausių vakarų ren- tojų nustatytas dietas profi- butyje suorganizavo pasi jalytę (TF III k.), A. Silalį džiagą apibendrino kursinia- gėjams organizuojame eks- laktoriumo valgykloje, linksminimą, paskui save (PF III k.), V. Butkevičiūtę numerata sunkumų nesu: ro. Tai studentų laikraštis, me darbe ir SMD pranešime, kursijas, apmokame muziejų Pasinaudodamas tribūna, patraukdamas grupę bendra (PF II k.). Nauju VPSCT prezidiumo ir parodų lankymo išlaidas, norėčiau paprašyti proforgus bučio gyventojų, su jais ir Noriu palinkėti sėkmės jį fakultete skaito visi. V nutarimu suteikiamos didėsBendrabučių — buities ko- kuo smulkiau informuoti sa- bendrabučio tarybos narę V. proforgams, visam profsąjun nintelis trūkumas — jis nės teisės aukštųjų mokyklų misija dirba fakultetuose ir vo grupes apie šią priemonę Žabinskaitę. Už elgesį, žemi gos aktyvui, atstovaujan visada laiku pristatomas studentų profkomitetams. bendrabučiuose. Tikrina stu- ir pareiškimus nešti į fakul- nantį tarybos pirmininko au tiems mūsų studentijos in grupes: ne visose gruf tam skirti žmonės atsa Stengsimės, kad jis būtų dentų, gyvenančių bendra- tetų profbiurus. Antrojo gy toritetą, J. Kailiui profko teresams. žiūri į savo pareigas. Toj čia reikėtų griežtesnės kol rolės. RAŠO STUDENTŲ P. ŽVYN1 a PF profbiuro plrmirink PROFSĄJUNGOS A. VITKAUSK1 ORGANIZACIJOS PF proibia organizacinio sektoria AKTYVAS vado’
D RBO REZULTATAI ŽENKLŪS
Kovo 27 d. Istorijos fakul teto profsąjungos biuro na riai, grupių organizatoriai bei jų pavaduotojai susirin ko j plrmąjj profsąjungos aktyvo mokyklos užsiėmimą.
sektoriau
reikal
ŠEIMININKAVIMO
Dar prieš žiemos sesiją, gruodžio mėnesį, įvyko mū sų- fakulteto Mokymo-auklėjimo komisijos posėdis, Ja me buvo apsvarstyti studen tai, besimokantys patenkina mai ir blogai lankantys pa skaitas. Svarstymo rezultatai ženklūs: praleistų paskaitų sumažėjo. posė Tai turėjo reikšmės ir se svarstyti profbiuro sijos egzaminų rezultatams: dyje. Universiteto studentų prof fakulteto studentų pažangu mas pakilo iki 97,6%. Fakul sąjungos komiteto Akademi tetas užėmė antrąją vietą nis sektorius kovo mėnesį paskelbė gero paskaitų lan Universitete. Sitai pasiekti padėjo ir kymo mėnesiu. Į paskaitų geriausios akademinės gru lankymą labai daug dėmesio pės konkursas. Jo nugalėto kreipiam ir mes: ruošiam jos — pramonės planavimo reidus į bendrabučius, Daspec. ketvirto ir antro, dar skaitas, tų reidų rezultatus bo ekonomikos spec. ketvir skelbiam fakulteto sienlaik to kursų pirmosios grupės raštyje. Taip tikimės dar la (vidurkiai — 4,4; 4,26; 4,19). biau pagerinti paskaitų lan Jos bus apdovanotos per kymą ir užtikrinti dar ge resnius pavasario egzaminų Ekonomisto šventę. Sesijos rezultatai nušviesti sesijos rezultatus. E. VOITECHOVSKAJA fakulteto sieninėje spaudo PEF profbiuro narė je. Nepažangūs studentai ap
MOKOSI
Organizacini,
Biuro narys K. Urbutis pata rė, kaip tvarkyti dokumen tus, vesti susirinkimus gru pėse. Sis užsiėmimas buvo ypač naudingas studentams, pirmą kartą dirbantiems profsąjungini darbą. J. pazikaite
KAD „BUDĖTOJU“ TAPTŲ KIEKVIENAS Mūsų jau beveik dvejų metų patirtis rodo, kad budėjimas naudingas, reikalingas ir net būtinas. Nors buvo susidurta, ir dar susiduriama su kai kuriais sunkumais, bet jo atsisakyti neketiname. Budėjimo tikslas — palaikyti tvarką ir švarą fakulteto auditorijose, vestibiuliuose — visoje teritorijoje, saugoti visuomeninį turtą. Budėjimą organizuoja ir semestrinius budėjimo grafikus sudaro studentų profsąjungos fakulteto biuras, tvirtina fakulteto dekanas. Budėjimo struktūrą ir esmę apibūdina „Filologijos fakulteto studentų budėjimo už pavyzdingą tvarką bei švarą ir socialistinio turto tausojimą nuostatai", patvirtinti dekano. Paeiliui budi visos akademinės grupės. Budėjimo grafikas sudaromas ir apsvarstomas bendrame kurso susirinkime. Už budėjimą tiesiogiai atsakingi kursų proforgai ir akademinių grupių seniūnai. Fakulteto teritorija padalinta į penketą dalių —
postų. Poste budi vienas studentas. Iš pradžių budėjo trys postai po du žmones, tačiau patirtis parodė, kad geriau tvarkomasi, kai posto teritorija mažesnė ir už ją atsakingas vienas žmogus, Budėjimo pradžia — 8.30 vai. Profbiuro narys, atsakingas už budėjimą, trumpai pailiustruoja, primena ir pa aiškina kiekvienam posto nariui jo pareigas. Budėtojas privalo iki pirmos paskaitos apžiūrėti visas posto auditorijas ir vestibiulius; jei reikia, nedelsiant pasirūpinti, kad savo jėgomis ar ūkio skyriaus pagalba netvarka būtų pašalinta. Švara ir tvarka daugiausia priklauso nuo mūsų pačių, Vienas budėtojas, kad ir pats aktyviausias, nepajėgs pašalinti netvarkos, jei tuo nesirūpins visi studentai, Šiuo klausimu labai reikšmingas fakulteto Tarybos nutarimas dėl savitvarkos ir socialistinio turto tausojimo veiksmingumo. Štai keletas jo punktų: 1. Už auditorijų tvarką bei švarą yra atsakingi tie fa-
kulteto specialybės kursai ar akademinės grupės, kurie tuo metu jose dirba. 2. Iki prasidedant paskai tai (ar pratyboms), kursas (ar akademinė grupė) savo jėgomis sutvarko auditoriją; dėstytojas pradeda paskaitas (ar pratybas) tik švarioje ir tvarkingoje auditorijoje. 3. Už tvarką ir švarą ko ridoriuose, vestibiuliuose, laiptuose atsako budintysis, gretimos katedros ir kiek vienas studentas ar dėstyto jas, kuris būna toje aplin koje. Pastebėtiems gedimams re gistruoti fakulteto profbiure yra specialus .Budėtojo žur nalas". Gedimai pažymimi jo grafose: „Staliui”, „Santech nikui", „Elektrikui". Žurnale budėtojai pasižymi pradėję ir užbaigę budėjimą, jame taip pat rašomos pastabos apie budėtojo darbą. „Budė tojo žurnalą" kiekvieną rytą tikrina fakulteto rūmų ko mendantas ir rūpinasi, kaip tuč tuojau sutvarkyti paste bėtus gedimus. Daugiausia rūpesčių budė tojui teikia pertraukos tarp
paskaitų. Jis privalo rūpi tis, kad auditorijos būtų s tvarkytos, išvėdintos. Budėtojo pareiga rūpinti kad rytą būtų laiku uždė tos, o vakare užgesint šviesos koridoriuose ir ves biuliuose. Kiekvienas postas turi i petį, kibirą šiukšlėms kad lengvai galėtų pašali netvarką. Į bendrą tvarką įeina pačių studentų išvaizda. K nai stoviniuojama su palt) koridoriuose, sėdima ant ? langių, rūkoma neleisti® vietose. Ypač aktualus I starasis dalykas, jam budėt jai turėtų skirti bene d‘ giausia dėmesio. Budėjimas baigiamas 2( vai., atėjus valytojai n naktiniam sargui. Būtų i rai, jei reikėtų budėti I iki 18,30 vai. — vakaris o mūsų fakultete ir part giamojo skyrių užsieni pradžios. Toliau budėji1 iki 22,30 vai. jie galėtų 11 ti patys. Tokios problemos. Pa?11 dinė — kad „budėtoju" j tų kiekvienas studentas. 1 da tikrai viskas bus gerai G. KUNDROP Filologijos fakul11 profbiuro pirminiai
,IE PROGRAMUOTO 3KYMO DARBĄ
jrie Maskvos M. Torezo jagoginio užsienio kalbų tituto yra susikūrusi Proanuoto mokymo taryba, vadovauja Sąjungos Aukšų mokyklų užsienio kaldėstytojų susivienijimui, iivienijimo tikslas — pa>šti programuoto užsienio bų mokymo programas, ryba kiekvieni metai orūzuoja Susivienijimo nams simpoziumus, nuolat įsultuoja, teikia metodinę >albą. Ji yra paruošusi įramuoto mokymo metoą, kur yra išdėstyti pa ndanai teorijos klausimai, p šių metų pradės organi ni keturių mėnesių prornavimo pasitobulinimo mokymo kursus aukštųjų kyklų dėstytojams. Jausio 30 — vasario 1 dienjs Maskvoje vyko VII ,gramuoto mokymo sim-
Kaimynuose sektino yra poziumas. Prieš tai vykusių simpoziumų tikslas buvo pa ruošti programuoto mokymo teorinius pagrindus. Siame simpoziume jau buvo užak centuota programuoto moky mo teorijos bei praktikos vienybė. Susivienijimo na riai pateikė nemažai savo paruoštų priemonių; iš jų apie 50 Taryba apsvarstė ir įsipareigojo dalį programų išleisti šiais metais. Kalbų mokymo programa vimas darosi būtinybė: jis leidžia tam tikru mastu at sižvelgti į individualius be simokančių ypatumus, nuro dyti jiems savarankišką dar bą, vadovauti įsisavinant naują medžiagą, numatyti, kokie sunkumai gali besi mokant iškilti, padėti juos nugalėti, užtikrinti nuolatinę kontrolę bei savikontrolę. Dėst. I. BALAlSlENE
Maskvos M. Torezo užsienio kalbų pedagoginiame institu te įvykęs programuoto mo kymo simpoziumas buvo įdomus bei naudingas ne tik užsienio, bet ir kitų kalbų dėstytojams: algoritmizuotų programų sudarymas įvai rioms kalboms remiasi tais pačiais principais, ta pačia metodika, skirtingas tik me džiagos turinys. Rusų kalbos dėstytojų pageidavimu atei ty prie instituto veiks ir ru sų kalbos sekcija. Jai vado vaus Maskvos valstybinio universiteto dėstytoja E. Vasilenko. Mūsų universitete dirba Programuoto mokymo bei techninių priemonių komisi ja. Jos tikslas — ne tik pro paguoti programuoto moky mo metodą, bet ir tyrinėti
darbą, pagrįstą šiuo metodu, sekti, kas šioje srityje daromą kitų. Tam komisija bu vo suorganizavusi išvyką į Lietuvos Žemės ūkio akade miją. Pasirodo, kai kuriose akademijos katedrose pro gramuoto mokymo metodas taikomas gana plačiai. Me chanizacijos katedra savo jėgomis sukonstravo moko mąsias mašinas ir paruošė programas darbui su jomis. Šios mašinos naudojamos tiek dieninio, tiek neakivaiz. dinio skyrių studentams mo kyti (mokomajai medžiagai aiškinti, įskaitoms, laboratoriniams darbams). TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kolegijos nutarimu šalies aukštosioms mokyk loms rekomenduota susipa žinti su Maskvos Plieno ir lydymo instituto programuo-
Paskaita, dėstytojas, studentas askaitos — vienas iš planai, valstybė atsakinga už BANDOME KUR DINGSTA rbiausių, reikšmingiausių kiekvieno studento paruoši IŠSIAIŠKINTI LAIKAS? tiktai dėstytojų, bet ir mą, mokslo baigimą, todėl lentų darbo barų. Gamtos nukrypti nuo minėtų planų Tęsiame Nr. 11 ir 12 pradėtą diskusiją. Laukiame jūsų Liltete paskaitų kokybei nevalia. Vykdant šiuos pla inti daroma labai daug, nus, studentas didžiąją kurso nuomonės apie tai, ar naudingai, kur ir kaip praleidžiame lis domisi Mokslinės-me- dalį ruošia kartu su dėstyto, laiką. nės tarybos Biologijos, ju, todėl mažiau laiko lieka įgrafijos, Geologijos sek- jo savarankiškam darbui. Ki s. Paskaitas lanko fakul- taip yra Vakarų Europos dekanas, prodekanė, ka universitetuose. Ten univer rų vedėjai ir kiti katedrų sitetas, valstybė nėra tiesio dradarbiai. Jos aptaria- giai atsakingi už studento katedrų arba jungti pasiruošimą, mokslo baigi ne katedrų ir fakulteto mą, dėstytojai mažiau dirba ydos posėdžiuose. su studentais, dėl to šie yra |e visiems kursams yra priversti daugiau studijuoti bvėliai, dažnai jie būna savarankiškai, mažiau klauso tnę, nes dabartinis moks- kursų. Tai skirtingos studen ą stosi labai sparčiai. To- tų ruošimo metodikos. atveju medžiagą paskaiKartais iš kai kurių stu į, renka patys dėstytojai, dentų tenka išgirsti, jog blo ai yra ne taip jau pa gos paskaitos yra jų laiko tas darbas. Naujausią li- ryklys. Jeigu jie mažiau tu lurą prisieina įgyti labai rėtų tokių paskaitų, jie dau riai, kartais net asmeniš- giau dirbtų bibliotekose, stu iš daugelio pasaulio ša- dijuotų literatūrą ir geriau Siaurai gilinantis į spė pasiruoštų įskaitoms ir egza rią literatūrą, reikia mo- minams, negu klausydamiesi atskirti esminius daly- paskaitų. Žinoma, blogos daro blogą auo detalių, susidaryti pių studijavimo sistemą; poveikį. Tačiau tokių paskai hos neįmanomas gilesnis tų, manau, labai nedaug. Pa skaitų paprastai nenori klau ko pažinimas. ridentai, ypač pirmuose syti vidutiniai arba blogai kiose, dar nėra pasiruošę, besimoką studentai. Jie ma ii patys susirinkti rei- žiau norėtų dirbti, bet dau Įos, dažnai išblaškytos giau gauti. Žinoma, tai du pagos. Todėl, jeigu pa- nesuderinami dalykai. Tie '• originali, paruošta pa- studentai, kurie blogai lanko įojant naujausius moks- paskaitas, arba, būdami jose, k lėkimus ir su meile nesidomi jomis, — jie visa kaityta, ji studentams — da blogai laiko įskaitas ir egzaminus. ' p noj amas turtas. Taip pat nusiskundžiama, [čiau, kad gerai paruošI įskaitos pasiektų tikslą, kad per daug reikia ruoštis [tenka vien dėstytojų, laboratoriniams darbams, se pu, profesorių pastan- minarams, koliokviumams, ir pali jj būti geriausiai nelieka laiko filmams, spek [ ta, dėstoma naujausia takliams, susitikimams ir kt. [bai įdomi medžiaga, ta- Taip, tiesa. Jeigu studentas I jeigu studentas nesido- kelis kartus per savaitę eina pėra imlus, per paskaitą į kiną, šeštadienį ar sekma [ 1 pašaliniais dalykais, dienį būna spektaklyje ar [■ greičiau ateinančios koncerte, susitinka su drau [aukos, kad galima būtų gais ir draugėmis, savaran Ar visada paskaitos laikas būna studentui naudingai fau išsivaduoti iš pa- kiškam darbui laiko lieka [ pančių, — tokiu at- labai mažai. Tačiau turime praleistas, kas daroma, kad šis pagrindinis užsiėmimas pa Į dėstytojo geri norai prisiminti, kad pagrindinis trauktų, o ne atstumtų, gal kartais kursų galima geriau iš I niekais. mūsų tikslas Universitete — mokti Respublikinėje bibliotekoje, o ne klausantis pa galimybę turtinant skaitos? Į šiuos praeitame laikraščio numeryje išspausdin į ne paslaptis, kad pagal Pūti ir priešingai: kartą, bendrąjį savo išprusimą, įgy tame GF studento S. Mataičio laiške keliamus klausimus ' ‘ ' I dėstytojas apvilia stu- ti specialybę. paprašėme atsakyti pačių dėstytojų. I neatsakingai pasižiūri 1° paskaitą (o tai stu- E. prof. p. J. PAŠKEVIČIUS Geologi j os-mineralogi j os l'i pastebi labai greitai!), daktaras Iliau įvesti tokį studenĮnormalų darbo ritmą, F', kad |is domėtųsi kiu turiningu laiku, kuriame tai ir man" — priekaištauji litą — labai sunku. Totiek gausu dvasinių gėrybių, atsilikdamas pats sau. Tai luolatinis dėstytojų reikPerskaitęs tuodu studentų siūlomų beveik dovanai. Te gi, mieli kolegos, stinga šito I sau — būtinas. L. Klimašausko ir S. Matai reikia tik vieno „pinigo11 — svarbaus gero mums visiems. L i studentai kelia čio laikus, galiu sutikti, jog laiko. Vaikštai miesto gat Pirmiausia noriu pareikšti, I,:1Ą kad jie paskaitų ir jie kalba apie pati svarbiau vėmis, kas savaitę keičiasi kad studentas, kuriam trūks I užsiėmimų turi per sią mūsų gyvenimo reikalą skelbimai su įdomių atlikėjų ta laiko, tur būt, geras, kaž 11š dalies jie teisūs. Ta- — laiko stoką. Juk tik svei vardais, kolektyvų pavadini ko užsibrėžto siekiantis stu Larybų Sąjungoje yra kata brangiau užu šį neįkai mais, turiningų vakarų užra dentas. Jis suvokia savo at I privalomi mokymo nojamą turtą. Gyvename vt0- šymais, o tu nespėji. „O juk sakomybę ir veikiausiai to
to mokymo patirtimi ir ja vadovautis. Šių eilučių auto rė buvo komandiruota į Maskvą. Institute programuotas mokYmas diegiamas planingai, Rektoriaus įsakymu į šį dar bą įsijungę visų katedrų dės tytojai. Kiekvienas katedros darbuotojas (pradedant asis tentu, baigiant docentu) pri valo paruošti atitinkamos disciplinos kurso dalį pro gramuoto mokymo princi pais. Dirbama daugiausia su programuotomis mašinomis, kai kurios katedros pradėjo darbą su ESM. Dėstytojai pasakojo apie šio darbo sunkumus ir sėk mę. Iš pradžių daugelis dės tytojų buvo nepatenkinti naujo darbo krūviu, t. y. programų sudarymu: jis rei kalauja ne tik daug laiko, bet ir didelių proto pastan gų. Tačiau, programas suda rius, nepasitenkinimas išny ko, nes programuoto moky mo metodas labai palengvino
pedagoginį darbą. Ypač pa gerėjo studentų savarankiško pasiruošimo rezultatai. Mums atrodo, panaši si tuacija susidarytų ir mūsų universitete, jeigu dėstyto jai, suprogramuodami bent dalį savo skaitomo kurso, padėtų studentams savaran kiškai ruoštis. Tuo būtų su taupyta ir pačių dėstytojų laiko, dabar skiriamo stu dentų mokymui. Čia gali daug prisidėti katedrų vado vai. Visai teisingai pastebė jo kalbėjusi anksčiau minė tame simpoziume angliste profesorė Z. Cvetkova, esą, gera dirbti dėstytojams tų katedrų, kurių vedėjai patys domisi programuotu mokymu ir padeda įgyvendinti šios progresyvios mokymo meto dikos idėjas.
dėl ieško išeities, siekia sa varankiškumo. Tačiau šitai dažnai stengiamasi padarvti, teiraujantis administracinių reformų, lengvatų, o ne sa vo darbo būdo tobulinimo sąskaita. Juk studijos — tai labai individualus procesas, ir teisūs tie studentai, kurie tvirtina, jog iš literatūros skaitymo susidaro geresnės, gilesnės ir visapusiškesnės žinios. Deja, tai geri norai. Nėra tų eilių nei prie Respublikinės bibliotekos, nei fakultetų bibliotekose (nors tai ir labai keistai), Tokį vaizdą gali išvysti tik sesijos dienomis. Bet per sesiją, jei nestudijavo ištisą semestrą, stebuklų nei vienas nepada rė. Bent aš retokai sutinku studentą, parodantį studijų, o ne užrašų žinias. Be abejo, studijos iš mokslinės litera tūros — pačios našiausios studijos, joms pas mus nu matytos specialios galimybės — studijavimas pagal indi vidualų planą. Bet ši forma — studijuojantiems, o ne studentauj antiems. Studijinė darbo forma daug įdomesnė, patrauklesnė, be abejo, labai sunki. Dalis studentų ja susidomi, dirbda mi SMD, pajunta pasitenki nimą ir nueina tuo keliu. Ki ti, deja, tik per diplominio darbo rašymą įsitikina, kas yra sąmoningas, savarankiš kas darbas. Jeigu ir kursi niams darbams teiktume di desnę svarbą, gintume juos komisijose, tikriausia, studi jinio darbo prasmę, gal kar tais net romantiką, daugelis sutiktų antrame, trečiame kursuose. Laiškuose liečiamas priva lomas paskaitų lankymas. Sis reikalas studentų labai daž. nai diskutuojamas, ir priei nama dažniausia vienašališ kos nuomonės: tvirtinama, jog be privalomo paskaitų lankymo žinios būtų geres nės. Galima sutikti, jog la bai nedidelės dalies studentų žinios būtų tikrai geros, gi lesnės, pilnesnės. Tačiau stu dijų visuma, be abejonės, būtų žemesnio lygio, nei ji yra dabar. Todėl valstybė, skirdama aukštos kvalifika cijos specialistų ruošimui milžiniškas lėšas, suteikdama nemokamą mokymosi bazę, remdama studentą stipendi ja, bendrabučiu bei kitomis lengvatomis (transportas, bib liotekos ir t. t.), — siekia, kad tos lėšos būtų pateisin tos, mobilizuoja studentus darbui, o kartu — diktuoja savo sąlygas.. Iš čia aišku, kodėl paskaitos privalomos. Ne visų dėstytojų paskai tos įdomios, patrauklios. Ži nau dėstytojų, kurie paskai tas pateikia be pagražinimų, bet turiningai. Jeigu nepri versi savęs tokių paskaitų klausyti, sekti, jos tikrai bus „neįdomios". Yra dės-
tytojų, besistengiančių pa. teikti daug faktų, mėgstan čių „statistinę kalbą", kiti — atrenka būdingus reiškinius ir jiems labai mokamai sutei kia loginę discipliną, treti — pateikia labai laug bend rybių, mėgsta abstraktų mintyjimą, o faktus apleidžia, tarsi laiko, jog jie klausyto jams žinomi. Nevienodi žmo nės, skirtingi būdai, kiekvie nas kitaip išsako, perteikia savo žinojimą kitam. Tur būt, reikia prie to šiek tiek prisitaikyti, lygiai kaip ir dėstytojai stengiasi prisitaikyti prie savo klausytojų, žiūri, ar jie spėja suvokti jo teiginius, ir pan. Viena iš svarbiausių mo kymo plano pozicijų laikau speckursus. Atsiminkite, speckursai yra ta mokymo programos dalis, kuri priva lo sukoncentruoti studento dėmesį kokiai nors siaurai savo profesijos sričiai, „pri rišti" prie savo specialybės. Dėstytojams tai atlikti ne lengva. Prie mažų kontin gentų, įvairių specializacijų, daug speckursų tenka vie nam dėstytojui (dažnai po 3—4, o neretai ir dar po daugiau). Bet juk kiekvienas giliu žinojimu galime pasi reikšti tik vienoje ar dau giausia dviejose specialybė se. Todėl speckursai dėstyto jams, jeigu yra keli, — la bai sunkūs. Tenka apgailes tauti, kad ne visada sekasi gerai perteikti speckursus. Tačiau dėstytojai, suprasda mi Universiteto specifiką, tu rime šį darbą siekti atlikti kuo geriau. Baigdamas apie paskaitų kokybę, noriu pasakyti savo nuomonę, Svarbiausia pa skaitose, laikau, yra žinios, arba, kaip dabar mėgstama sakyti, mokslinė informacija, logiškai ir priežastiškai dės toma. Gerai ir tokios puoš menos — įdomumas, pa trauklumas, artistiškumas. Tačiau ne kiekvienas tai ga lim, o pagaliau ne kiekvienoje paskaitoje yra tam vietos, ne kiekviena dėstoma medžiaga turi „savybę" šioms puošmenoms, Problemų čia daug. Manau, bent po kartą per metus ties jo mis turėtume susitelkti teo riniuose seminaruose. O kas link klausytojų, — esu labai neprieš, kad jų būtų pasako ma, kas mūsų paskaitose ga lėtų būti geriau, išsamiai! pateikta, kas neįdomu ar ne suprantama. Už tai turėtume būti dėkingi. Paskaita — la bai atsakingas, kūrybinis ak tas, be to, dėstytojo darbe pagrindinis. O didžiausias teises pretenzijoms į mūsų paskaitas, sutikime, turi stu dentas. Todėl pradėtas po kalbis, tikiu, bus abipusis ir naudingas.
Doc. V. STAŠAITIENĖ Programuoto mokymo bei techninių priemonių komisijos pirmininko pavaduotoja
Pro*. C. KUDABA
Vos tik prieš mėnesį susi kūrė Gamtos fak. Kultūros klubas, bet nuveikti kai ką jau spėjo. Klubo darbui va. dovauja III k. biologė P. Vansevičiūtė. Dar gyveno gamtininkai intermedijų vakaro nuotai komis, kai sekančią savaitę (III.24—31 d.) juos pakvietė į Domininkonų bažnyčios požemius. Sako, ten neleng va patekti, bet mūsų Kultū ros klubas apsukrus: tuos požemių labirintus pamatė ir jų istorijas išgirdo 450 studentų. (Tiek studentų yra mūsų fakultete be diploman tų). O. ALIŠAUSKAITE Geriausi bendrabučių tary bų nariai, artėjant mokslo metams į pabaigą, premijuo jami ekskursija. Sekmadienį grupė bendra bučių tarybų narių pabuvojo Minske. Čia jie susipažino su miestu, jo įžymybėmis, aplankė namelį, kuriame vy ko I-asis RSDDP suvažiavi mas, Dailės muziejuje apžiū rėjo įspūdingą tarybinio dai lininko, ilgą laiką gyvenusio ir 1947 m. mirusio Indijoje N. Rericho darbų parodą. Si išvyka turėtų paskatin ti visų bendrabučių tarybų ir jų narių darbą. I. KALKYTE
Pabaltijo teisininkai turi gražią tradiciją laikas nuo laiko susitikti vienoje iš respublikų ir aptarti aktua liausias valstybės ir teisės vystymosi problemas, pasida linti mintimis, pasidžiaugti laimėjimais, numatyti toli mesnio bendradarbiavimo klausimus. Prieš porą metų panašus susitikimas vyko Rygoje, šiemet į tradicinę konferenciją pakvietė drau gai iš Tartu universiteto. Dvi dienas trukusi moksli-
nė konferencija buvo skirta Tarybų valdžios atkūrimo Pabaltijo respublikose 35mečiui pažymėti. Konferenci joje dalyvavo žinomi moks lininkai latviai: P. Stučkos universiteto rektorius, teisės daktaras prof. V. Mileris, to paties universiteto teisės sek toriaus vedėjas, teisės dakta ras doc. T. Kliava, doc. A.
Plotniekas, doc. E. Melkisis ir kiti. Seimininkams atsto vavo Tartu universiteto rek torius prof. A. Koopas, įžan giniu žodžiu atidaręs konfe renciją, universiteto Teisės fakulteto dekanas, teisės daktaras prof. A. Uustalis, teisės daktaras prof. P. Vichalemas, Estijos TSR Moks lų Akademijos Ekonomikos
Brangūs skaitytojail Labai dėkojame, kad jūs tikrai ati džiai skaitote mūsų laikraš tį, o labiausiai — ketvirtą puslapį. Dėkojame už jūsų supratingą šypseną — jūs neklydote: praeitame laik raščio numeryje išspausdinti „Visu kuo nauja specialybė", „Grąžintas neįkainojamas ra dinys", „Studentams — ma dingą uniformą" buvo Balan džio pirmosios pokštas. Teat leidžia mums skaitytojas, kad šią juoko šventę pasiti kome keliom dienom anks čiau.
Kalendorius, atskaičiavęs reikiamą mėnesių, savaičių skaičių, suranda tą dieną, kuri mus pasendina lygiai metais. Tai — gimimo die na. Susikaupi, susimąstai — duodi pats sau ataskaitą už praėjusius metus: pasveri gerų ir gal ne tiek sėkmingų dienų derlių, sudarai milži niškus planus sekantiems metams. O jei gimimo diena Balandžio pirmoj iii Pirmakursiai lituanistė Romualda Sivickaitė ir istori kas Valentinas Drevinskas, II k. medikas Rimantas Gied. raitis ir IV k. germanistė Vilija Gudėnaitė kaip tik tada ir gimę. — Ar patenkinti, kad glmėt Melagių dieną?
Valentinas: Nesiskundžiu. Romualda: Labai! Nes, kai žmonės tai sužino — nusišypso. Rimantas: Smagu švęsti gimimo dieną, kai kaitų su tavimi linksminasi daugelis. Vilija: Tokį klausimą gali užduoti tik tas, kuris nieka da nebuvo... gimęs Balan džio pirmąją. Suprantama, esu laimingai — Kaip Jums atrodo, ar turėjo įtakos jūsų charakte riui tai, kad gimėt Balandžio pirmąją? Valentinas: Padarė labiau pasitikinčiu savimi: juk esu apsiginklavęs teise meluoti! Romualda: Šiaip ar taip, o Balandžio pirmoji — ne tik melagių, bet ir Juoko šventė. Mano draugai patvirtins —
Daugiau kaip dvi savaites prieš mūsų fakulteto SMD konferenciją skelbimų lento je kabėjo jos programa. Ta čiau į konferenciją atėjo tik pranešėjai ir vertinimo ko misijos nariai. Likusiems klausytojams suskaičiuoti bū tų užtekę abiejų rankų pirš. tų. Vadinasi, fakultete drau gija nėra populiari, nors be veik visi Lietuvos matemati-
kai savo mokslinę veiklą pradėjo joje. Studentų mokslinė veikla skirstoma į darbą, kuris įei na į mokymo procesą (įvai rūs laboratoriniai, kursiniai ir diplominiai) ir darbą, ku ris neįeina į mokymą (pra tybos įvairiuose moksliniuo se būreliuose). Tenka apgai. lestauti, kad tokių būrelių fakultete beveik nėra, nors jų nauda neginčytina. Taigi, beveik visas mūsų fakulteto mokslinis darbas yra kursiniai ir diplominiai darbai. Pats faktas, kad studentai dirba tokį darbą, nuteikia gerai. Tik blogai, kad jie pradeda per vėlai. Šių metų SMD konferenci joje buvo paskaityta 40 pra nešimų — daugiau, negu
ankstesniais metais. Tikimy bių teorijos sekcija suskilo net j tris: matematinės sta tistikos, procesų ir tikimybių teorijos bei tikimybinės skai čių teorijos ribinių teoremų. Reikėtų pažymėti paskutinių jų dviejų paminėtų sekcijų nugalėtojų, V k. studentų R. Mikutavičiaus ir A. Račkaus ko, darbus, kurie žadami atspausdinti „Lietuvos mate matikos rinkinyje". Gerai buvo įvertinti ir ma tematikos statistikos sekcijos nugalėtojo P. Rupšio bei programavimo sekcijos nugalėtojos K. Virbalaitės pranešimai. Jų darbai susiję su matematikos taikymu. R. KUDZMA SMD mokslinis vadovas
Kraštotyros klube — darbo metas: „Sarių", „Luokės" monografinių rinkinių galutiniai redakciniai taisymai, Jo niškėlio ekspedicijos turto tvarkymas, metodiniai atskirų busimosios — Žagarės — ekspedicijos grupių mokymai. Užrašyti pirmieji pluoštai atsiminimų Universiteto istori jai, ruošiamasi tvarkyti nusipelniusių Universiteto darbuotojų kapus Rasų kapinėse. Gausu buvo ir vienkartinių renginių: vakaronės su Vilniaus 22-osios ir Ukmergės rajono Taujėnų vidurinių mokyklų moksleiviais, paminėtos žymaus tautosakos rinkėjo, pažangaus visuomenės veikėjo M. Slančiausko 125-osios gimimo metinės (A. STANEVIČIAUS nuotraukoje — apie M. Slančiauską pasakoja filologijos kandidatas N. Vėlius). Šiandien, 20 vai., Filologijos fakulteto 92-ojoje audito rijoje klausysimės jau antro pašnekesio iš konservatorijos profesoriaus J. Juzeliūno ciklo „Pasaulio kultūros ir jų B. BRAZIŪNAS muzika".
Filologijos fakulteto I k. stud. D. Sitavičiūtė, III k. stud. L. Niauraitė, Teisės fakulteto I k. stud. O. Ksendzova, Finansų ir apskaitos fakul Medicinos fakulteto I k. stud. V. Špučytė, II k. stud. teto I. k. stud. N. Rogalevska ir V. Sinušas. S. Kondratas, Fizikos fakulteto II k. stud. E. Aleksandrovas, III k. UŽ ELGESĮ, NESUDERIstud. G. Matikas, SU , TARYBINIO Gamtos fakulteto II k. NAMĄ STUDENTO VARDU, pašastud. R. Sokolovas, fakulteto Istorijos fakulteto II k. linta Filologijos IV k. stud. R. Bielskutė. stud. Z. Lažinskaitė,
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
instituto teisės sektoriaus vedejas daktaras prof. B. Sevinas ir kiti. atstovaujama Gausiausiai buvo mūsų respublikos tei sininkų šeima — net devynis pranešimus skaitė mūsų uni versiteto dėstytojai: Teisės fakulteto dekanas, teisės daktaras prof. P. Kuris, prodekanas teisės kandidatas Z.
SU TAVĄJA ŠVENTE, PIRMABALANDINUK!
Kovo 18 ir 20 dienomis respublikinės SMD Tarybos ir Universiteto SMD akty vas, vadovaujami Respubliki nės Tarybos pirmininko prof. J. Tamošiūno, susipažino su VISI materialinės - techninės bazės panaudojimu studentų mokslo tiriamajam darbui. VISI šios srities patyrimas panaudotinas ir mūsų uni versitete. Prieš savaitę įvyko eili nis Interklubo susirinkimas. Aptarti artimiausi jo rengi niai. Balandžio 30 d. — ge gužės 4 d. vyks internacio nalinės dienos, į kurias at vyks studentų iš kitų šalies aukštųjų mokyklų. Interklubo viceprezidentė R. Urbonaitė skaitė paskaitą apie Lietuvos pramonę ir že mės ūkį. A. RACIULAITYTE
Teisininkų konferencija Estijoje
KAINA 2 KAP.
susiraukusią mane retai pa matysi. Rimantas: Įtaką padarė — ir nemažą. Bet kokią — ne. sakysiu: vis tiek nepatikė sit. Vilija: Stengiuosi pateisin ti „pirmabalandinukės" vardą — mėgstu pokštus ir... retkarčiais meluoju. — Gal pavadino kas, sužlnojęs kurią dieną gimėt, jus melagiu? Ar nesupykote? Valentinas: Stengiuosi ne išsiduoti, jog gimiau „per melagius". Romualda: Vadint nevadi na, o gal? Kas čia supai sys. .. Kaip ir visi žmonės — kartais meluoju. Bet mo rališkai turiu gi tam teisę! Rimantas: Kaip gi neva dins — vadina!
Matematikai nenori atsilikti Mūsų fakultetas „Komjau nimo taurės" tarpfakultetinėse varžybose ankstesniais metais užimdavo kuklias vie tas: pernai buvome tik sep tinti. Kas trukdė? Visų pir ma, labai silpnas merginų komandų pasirodymas dau gelyje sporto šakų (nors ir vaikinų rezultatai buvo ne pergeriausi), Antra, fakultete nėra labai ryškių „žvaigždžių”, kurios padėtų pasiekti svaresnių rezultatų, varžybose dalyvauja labai ne daug, praktiškai tik apie 50, fakulteto studentų. Mažai rengdavom ir tarpgrupinių varžybų. Šie metai buvo daug sėkmingesni. Užimta trečioji vieta iš vienuolikos fakulte tų. Galėjome pasirodyti dar geriau: Finansų ir apskaitos fakultetui, užėmusiam antrą ją vietą, pralaimėjome tik vienu tašku. Tereikėjo merginų rankinio komandai da lyvauti varžybose, ir fakul tetas būtų gavęs keletu bau dos taškų mažiau. Galime džiaugtis vaikinų
Namavičius, Valstybinės u sės katedros vedėjas doc. j Lapinskas ir kiti. Konferejį joje pranešimus skaitė ir < dėlė grupė LTSR Moki akademijos Istorijos institJ Teisės, filosofijos ir sočioj gijos sektoriaus darbuotoju] Kita Pabaltijo teis -..J konferencija bus mūsų J versi tete. A. KATKŲ
Teisės fakulteto dėstytoji
Vilija: Melage mane vaj na visas 364 dienas metu se, išskyrus vieną — bal, džio pirmąją. .. — Ar suteikia jums les tai, kad gimėt Balandžio p3 mąją, apgaudinėti ir ne N) lagių dieną? Romualda: Nelogiškas k J simas: ar verta apgauciiM Balandžio pirmąją?l Vis tiJ nieks netiki... Geriau lik šiom metų dienom! Rimantas: Manau, esam J votiški „išrinktieji" — j vim netiki kasdien, ne i Melagių dieną. Ir tegu! į Kaip ten bebūtų — tiki J vim ar ne — sveikinam I ve su gimimo diena, „pina balandinuk"! Ir, gal būt, J pykši: norim dar paklaj — o ar tu... nemeluoji, H gimei Melagių dieną?! Iš gimusių „per melagij teisybę išgauti stengės: 11 žurnalistė Aušra RAŽAITI TE
iškovotomis antrosiomis vi tomis rankinio Ir krcpšil varžybose. Kaipgi mums sekasi I liau, XXVII spartakiadoje! Stalo teniso varžybose i galėjo kandidatė į spd meistrus S. Kolesnik (III ■ Finale ji laimėjo prieš spJ to meistrę V. Baltrus] Vaikinų komanda liko si tinta. O Svetlanos perjI garantavo fakulteto kom dai trečiąją vietą. Iš pasirinktinių sporto I kų įvyko daugiau varža čia pateiksiu tik geiesa rezultatus, Imtynininkai kovojo II vietą. Sunka kilnotojai, vadovaujami Sabataičio, irgi antri. Si varžybose galėjome ir DUj lėti, tačiau nedalyvavo la vasvoriai, todėl teko ni leisti fizikams. Pagirtinai vojo R. Petrauskas (uža III vietą), T. Banelis (IV j tą), R. Misiukas buvo ana o V. Sabataitis pirmas Geresnių rezultatų tikd mės ir šaudymo varžyM _______ ____ Vaikinams sekėsi visai I blogai — jie buvo treti, čiau merginos liko aštuni vietoje ir galėjo nusiristi! dar žemiau, jei ne G niauskaitė. Taigi čia teko komandinė vieta. Šie rezultatai nuteikia I na optimistiškai, Jonas AVI
taikomosios mateliai • III k. stnde
tarpfakultetinis intermedijų pimais nešti fakultetų P* vakaras-konkursas. Visus, biurų pirmininkams. norinčius linksmai praleisti laiką, maloniai kviečiame. Studentų profsąjui konm Kultūros klubas Lietuvos kino propagandos 4 d. 19 vai. į studentų kaskyrlus ir VU studentų prof- vinę. Gauta kelialapių Į profi komitetas organizuoja susiti... laktoriumą nuo balandžio kimą su lietuviškų filmų kū 9 d. rėjais ir aktoriais. Balandžio 6 dieną UniverPareiškimus su aukštųjų Kviečiame š. m. balandžio slteto Aktų salėje Įvyks mokyklų poliklinikos nukrei
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Istorijos fakulteto k liotekininkystės special bės V k. studentai H širdžiai užjaučia kufj draugę Virginiją JANKI TĘ dėl mylimo tėvn mirties.
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spanstnvė LV 09693 Užs. Nr. 1091
REDAKTOm
ALGIS KDl