VfSŲ ŠALTŲ PROLETARAI. VIENYKITESi
JAUNUOLIAI IR JAUNUOLĖS! ATKAKLIAI ĮSISAVIN-
o
3^0
d
UBENTAS
KITĘ MARKSIZMO-LENINIZMO TEORIJĄ, ŠIUOLAIKI-
NIO MOKSLO IR TECHNIKOS VIRŠŪNES! AKTYVUS
KOMUNISTINĖS
VISUOMENĖS
BUKITE
KŪRĖJAI!
TĘSKITE REVOLIUCINES DIDŽIOJO SPALIO TRADI VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 13 (636)
1968 M. BALANDŽIO MĖN. 24 D. TREČIADIENIS
ir '
4
J*
į®
v
' 'jum
Nr. 6 aplinka. Kartu su stu dentais čia gali matyti bedir bantį ir komendantą V. Alkauską. Graži bendrabučių tarybų, administracijos ir gyventojų sąjunga verta pagyrimo.
Balandis šluoja žemę. Tegu iš jo estafetę perima kiti mė nesiai. Tegu švara ir tvarka būna mūsų draugu.
A. JUODUPIS G. MEDZEVICIAUS nuotr.
G> ■ <—> n G_> U <_> ■ <_>■ GO ■ GD ■ GD ■ GD ■ GD ■ GD ■ CD ■ GD ■ GDI
(Nusi)plovė Teisininkų II kurso proforgas nutaisęs iškilmingą miną, ant lentos užrašė: „Šiandien, t. y. balandžio 19 d., visuomeniniais pagrin dais apsišvarinsime: plausime auditoriją, suolus, langus". Kažkuris stambiu šriftu pri rašė: „Visų dalyvavimas būti nas". Ir trys šauktukai. Prabėgo paskaitos. Proforgas pirma dėstytojo spruko pro duris ieškoti kibirų, sku durų, miltelių ir kt. Penkios, dešimt minučių ir štai su glė-
biu skudurų, suprakaitavęs įpuola į auditoriją: — Vali... o, dabar padirb..., — sušunka jis ir taip palieka pusiau išsižiojęs. Au ditorija tuščia. Lenta, tiesa, nuvalyta. Likę tik trys šauk tukai. Vargais negalais pavyko surinkti keletą vaikinų. Mer ginų, nors ir su žiburiu ieš kok, — nebuvo. „Nusiplovė" — kaip sako žmonės.
V. BERŽAS
pralaimėjo. Nesisekė krepšininkams — tiek vy rai, tiek merginos pralai mėjo. Bet tai visai nesudrumstė pakilios, geros nuotaikos, kuri vyravo po to įvykusiame draugystės vakare. Nauja įdomi pa žintis su Rygos studentais užmegsta. Dabar gamti-
gėlių puokštes prie Lenino paminklo. Mūsų gėlės buvo ne pirmos ir ne paskutinės tą dieną. Le nino vardą širdyse nešiojasi tūkstančiai žmonių. R. ANTANYNAS
Lietuvos poetų eilės apie Leniną šeštadienio vakarą skambėjo Universiteto Aktų salėje. Jas skaitė Teatrinės studijos narys, III kurso žur nalistas Petras Jankauskas. Šitokia forma studentai pa minėjo Lenino gimimo meti nes. Vakaro metu koncertavo Konservatorijos choras.
Mūsų inf.
Šventėm trečią chemiko dieną Buvo dvidešimto amžiaus antroji pusė. . . Balandžio ant roji pusė... Šeštadienio pa vakarys. .. Chemikai būreliais — dideliais ir mažais ir po vieną traukė į savo „faką". Iš sikvėpinę, išsipustę, apsikarpę plaukelius, nagus ir barzdas, linksmai čiauškėdami sprau dėsi pro ankštokas duris į vi dų. — Sveiki atvykę, brangus sveteliai! Nežinau, ar šis mandriai iš vedžiotas plakatas skirtas tik svečiams, bet matau, kaip dažnas „kasdieninis" chemikėlis perskaitęs timpteli kelnes aukštyn ir ištiesina sulenktą sprandą. Gal būt, svečiai šį vakarą visi chemikai, ir tik devyniais prakaitais apsipy lusius iš kampo į kampą bešokinėjančius šio vakaro „ka talizatorius" (suprask — orga nizatorius) būtų galima pava dinti šeimininkais. Visi susikemša į didžiąją au ditoriją, laukia. Šventišką žo dį sukalba dekanas. Svečiai iš Moldavijos įridena ant sce-
dienas pas mus svečiavosi Cekoslovakijos Prahos universiteto Jaunimo Są jungos delegacija, kuri at vyko aptarti bendradar biavimo klausimų. Konk rečiai buvo tartasi dėl statybininkų būrių pasikei timo šią vasarą. Čekai taip pat siūlė or ganizuoti diskusines kon ferencijas. elias
EŠTADIENĮ gamtininkai sutiko svečius — Rygos universiteto studentus. Šeimininkai su ruošė draugiškas varžybas. Visus optimistiškai nuteikė gera pradžia, padaryta tinklininkių, bet vyrai „sirgalių" lūkesčių nepa teisino. Jie rezultatu 1:3
SU LENINO VARDU Šventiškai pasipuošė Istori jos ir filologijos fakulteto kiemas pirmadienį, balandžio 22 d. Skamba revoliucinės dainos, pakiliai nuaidi internacionalas, plazda vėliavos. Šiandien visų lūpose brangus Lenino vardas, šiandien jam būtų suėję devyniasdešimt aštuoneri metai. Tad pertrau kos metu fakulteto dėsty tojai ir studentai čia iškil mingai paminėjo 98-ąsias Vladimiro Iljičiaus Lenino gi mimo metines. Apie Leniną kalbėjo istorijos mokslų kan didatas, fakulteto partinės or ganizacijos sekretorius J. Dobrovolskas, III kurso litua nistė R. Petrauskaitė. Po iš kilmių prie filologų berželio studentų delegacija nunešė
1 Iii
ninkai — laukiami svečiai Rygos universitete. O. VYDŪNAITĖ
A Y
(IŠ TSKP CK ŠŪKIŲ 1968 M. GEGUŽĖS 1-JAI)
Kaina 2 kap. EINA NUO 1950 METŲ.
Kiemsargiu dirba balandis
EINA ŠVAROS MĖNUO
Saulėtą popietę bendrabučio ar fakulteto kieme dažnai pa matysi studentą su kastuvu. Ką tai galėtų reikšti? Užkalbi name S. Mickų, prorektoriaus pavaduotoją administracijosūkio reikalams. — Balandis — švaros mė nuo. Pavasario sanitarinę per žiūrą paskelbė Raudonojo Kryžiaus draugija, LTSR Ra dijo ir televizijos komitetas, LLKJS CK ir respublikos Svei katos apsaugos ministerija. Šiukšlių su kiekviena diena mažėja. Gražų pavyzdį paro dė Istorijos ir filologijos fakultetas: studentai praėjusį šeštadienį apsiavė kiemus, papuošė auditorijas, Pavasarj, o kartu ir Gegužės šven tes, deramai sutinka ir kiti fa kultetai, rūpinasi savo namų grožiu ir jaukumu. Švaros kampanijai organizuoti rektorius sudarė komisiją. Jos pirmininkas — doc. A. Daukša. Savaitgalyje komisija turėtų paskelbti sa vo „nuosprendį", — pasakoja S. Mickus. Taigi, studentai paėmė kas tuvą į rankas. Jeigu paėmė, tai ir padarys tvarką. Štai nuotraukoje matote betriū siančius bendrabučio Nr. 3 gyventojus. Netrukus jų gėly nuose marguos žiedai. Tvarkoma ir bendrabučio
CIJAS!
K
•H nos bačką moldaviško. . . Plo jam. Džiaugiamės. Blogiausiai besimokanti grupė ta proga gauna veršio kanopą (gaila, kad mėsos kombinate neskerdžia asilų, o tai. . .) Žiūrėkite nuotr.
Svečiai pabuvojo Tra kuose, Pirčiupyje, susipa žino su Vilniumi, susitiko su mūsų studentais, daly vavo jų vakaruose. M. BIEKŠA
v EŠTADIENĮ IFF 92 auditorija atrodė šiek tiek neįprastai. Jos viduryje kabojo vygė „naujagimiu“, o aplink — virtinės maisto gimusiems. Šioje neįprastoje aplin koje savo kurso draugų gimimo dienas šventė II kurso lituanistai.
S
Nusibosta kalbos pertrauką. Visi vaikšto, visi dairosi. Ant dekanato durų kažkas užkabino didžiulį voratinklj — satyra juk antras iš eilės ginklas po atomines bombos. . .
. . . Naujagimius (Sigitą Renėj, Ireną Griškaitę ir kt.) kviečia prie lopšio, kur klebonas (D. Reišytė), atvykęs į iškilmes, juos pakrikštija, palaimina, su teikia kiekvienam ryžto kovoje su artėjančia sesi ja ir įteikia gimimo dienos proga atminimo dovanė lę. .. II kurso lituanistai supasveikino ir savo vadovę — P. Česnulevičiūtę. Po to visi sugiedojo „Ilgiausių metų", liejosi limonadas ir dainos. K. PUIDA
Po pertraukos — meninė dalis. Chemikai koncertuoja. Kitas pasakytų — kritikuoti visados lengviau, tačiau che mikams toks koncertas gana prie širdies, ypač, kai „su sprogdinamas" fizikų „ta kas". .. LIK. .. Varžosi keturios komandos. Fuksai pasielgia netaktiškai — visus aplenkia ir užima I-ąją vietą, „Surūdijusio cveko“ komanda III kurso biochemikai, taip pat laimi prizą — kefyro butelį: ji užėmė paskutiniąją. . . Po visų šitų malonumų seka dar vienas —; trypiam iki pirmųjų gaidžių. Į sceną išneša chemikų „džiaz orkest rą" — magnetofoną. .. . Buvo 20-to amžiaus antroji pusė... Balandžio ant roji pusė.. . Buvo saulėtas sekmadienio rytas... Į bend rabutį grįžo paskutinis che mikas. A. MUŠINSKIS J. PETRAIČIO nuotr.
L
psl
1968 m. balandžio mėn. 24 d.
>**<*xTARYBINIS STUDENTAS
PIRMOJI STOVYKLŲ VASARA
Šiandien pradedame spaus dinti buvusio VVU komjauni mo komiteto sekretoriaus P. Bernatavičiaus, Mokslinio ko munizmo katedros vyr. dės tytojo, straipsnį. Skaitytojų dėmesiui patei kiame visų buvusių sekreto rių sąrašą.
Dabartiniams „trečiojo se mestro" organizatoriams bei dalyviams būtų įdomu žinoti, kada ir kaip prasidėjo ši komjaunuoliškoji tradicija, kas buvo pirmieji stovyklų organizatoriai mūsų Universi tete. Pabandykime prisimin ti. . . Pirmąkart masiškai studen tai į darbo bei poilsio stovyk las išvyko 1957-ųjų vasarą. Tačiau šio sąjūdžio pirmieji daigai pasirodė metais anks čiau — 1956 metų vasarą. Tada beveik 3 mėnesius Vil niaus miesto Lenino rajono komjaunimo-jaunimo brigados sudėtyje Kazachstano plėši niuose dirbo apie 60 komjau nuolių — mūsų Universiteto studentų būrys. Man teko va dovauti jam. Ėjo treti metai nuo dirvonų bei plėšinių įsisavinimo pra džios. Kazachstano stepėse siūbavo iki tol nematytas derlius. Tačiau darbo rankų jam sudoroti trūko.
VLKJS Centro Komitetas kreipėsi į visą tarybinį jauni mą, kviesdamas į talką nau jakuriams. 1300 jaunuolių ir merginų iš įvairių Lietuvos kampelių išvyko tą vasarą į Kazachstaną. Vilniaus geležinkelio stoty je su dideliu pakilimu mus iš lydėjo Vilniaus darbininkai, studentija, respublikos ir miesto partinių, tarybinių ir komjaunimo organizacijų va dovai. Ešelonas išbuvo kelio nėje apie 7 paras. Pati ke lionė kėlė mumyse pasi gėrėjimo jausmus. Prieš mu su akis atsivėrė didžiųjų šalies statybų panorama, pui kūs ir įvairūs Tarybų žemės platybių gamtovaizdžiai. Ypač žavėjomės Rusijos upių moti na — Volga, pasakiškąja Uralo kalnynų gamta. Ešelonas dažnai sustodavo (mat, buvo perkrauti geležinkeliai sąsta tais, vykstančiais su žmonėmis ir technika į plėšinius iš vi sų šalies kampų). Pagaliau pasiekėme galutinį mūsų kelionės punktą — Kustanajaus srities Taranovo rajono Krasnoselsko tarybinį ūkį, vos prieš porą metų įsi kūrusį ant Ajato upės kranto. Pirmas vaizdas, kuris mums krito į akis, — tai didžiuliai, tartum banguojanti jūra, kviečių masyvai. Nei galo, nei krašto nematyti! Gausi technika įgalino tarybinį ūkį suarti 20 tūkstančių hektarų plėšinių bei dirvonų. Prieš prasidedant derliaus nuėmimui, dirbome įvairius
žemės ūkio darbus — ravėjo me arbūzus, krovėme į kupe tas ir vežėme šieną, silosavome pašarus, rengėme lauko aikštelę grūdams džiovinti. Po darbo maudydavomės Ajate, vaišindavomės stepių do vana — laukinėmis braškėmis ir vyšniomis. O kai kuriems iš mūsų pavyko aplankyti srities centrą — Kustanajų, tuo metu prasidėjusią Sokolovo—Sarbajaus rūdos kombi nato statybą. Derliaus piūtis Krasnoselske prasidėjo rugpjūčio pirmo mis dienomis. Tai buvo iš tikro karštos dienos. Juk rei kėjo kuo greičiau sudoroti gausų derlių, kuo mažiau pa tirti nuostolių. Vidutiniškai iš kiekvieno hektaro tarybinis ūkis išaugino po 20 centnerių kviečių. Atskiri masyvai duo davo po 30 ir daugiau cent nerių. Mes, Tarybų Lietuvos pa siutimai, su entuziazmu atėjo me į talką šauniesiems kom bainininkams. Vieni aptarna vome kombainus, kiti dirbo me krovikais, treti džiovino me grūdus grendymuose. Daž nai dirbdavome net 18 valan dų per parą, miegodavome čia pat šiaudų kupetoje prie kombaino. Studentams Stasiui Liučvaičiui, Broniui Paukščiui, Vladimirui Paščenko teko lai mė vairuoti galingus „stepių laivus" — kombainus S-6. Išsijuosę dirbo grūdų krovi kai prie automašinų. Ekono mistas Vladas Ravinskas che mikas Donatas Kazlauskas ir
kiti per dieną suskubdavo at likti ik 20 reisų, vežiodami grūdus nuo kombaino į grendymą. Nuo vyrų neatsi likdavo ir merginos. Džiovin damos ir rūšiuodamos grūdus grendymuose, ypač pasižymė jo studentės Genė Gimbutytė, Jane Kesiūnaitė, Danutė Talij unaitė, Taisa Doroškevič, Kristina Tracevičiūtė, Milda Kazlauskaitė. Prie automatinio grūdų pakrovėjo, kartais atsi sakydami naktmio poilsio, prakaitavo teisininkai Romas Dimavičius, Pranas Našlėnas Man kartu su istoriku Felik su Sliesoriūnu teko aptarnau ti vieno geriausių tarybinio ūkio kombainininkų Kimbelio agregatą. Per dieną mūsų ag regatas nuimdavo derlių nuo 25—30 hektarų ploto, o per sezoną nukirto 700 hektarų, įvykdęs normą daugiau kaip dvigubai. Gražius žodžius ga lima būtų pasakyti apie kiek
vieną piimosios studentų iš vykos į Kazachstaną dalyvį. Komjaunimas aukštai įver tino mūsų darbą. Daugelis gavome VLKJS Centro Komi teto ženklelius „Už naujų žemių įsisavinimą", buvome apdovanoti komjaunimo Kus tanajaus srities komiteto ir Taranovo rajono komiteto Garbės raštais. Už geriausius darbo rodiklius 15 Universi teto studentų buvo patvirtin ti Visasąjunginės žemės ūkio parodos Maskvoje dalyviais ir apdovanoti parodos meda liais. Išvyksta į Kazachstaną labai praturtino mus. Pamatėme plačiąją Tarybų šalį, jos žmo nes, susipažinome su plėšinių nugalėtojais, išmokome įveik ti sunkumus, įsigijome orga nizacinio darbo įgūdžių. Nuotraukoje: palydos j Ka zachstaną. Pirmame plane tre čias iš dešinės — autorius.
••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••©®©©•••©»
IR VIS TAS JAUNIMAS Du kartu per mėnesį tenka eiti „kančių kelius", kol pri eini kasos langelį. Ypatingai sunku buvo šį mėnesį. Atly ginimas buvo mokamas 19 dieną; jei tada nepasiėmei, teko laukti net 22 dienos (šeštadienis, sekmadienis — nedarbo dienos), todėl ir eilė susidarė milžiniška. O čia, kaip tyčia, veikė tik viena kasa. Visa laimė, kad kasinin kė dirbo be priekaišto: greit ir tiksliai. Kas darėsi eilėje, neatrodė, jok visa tai vyksta tarp aukštosios mokyklos sie nų. Kažkodėl mūsų Universitete eilės principai yra keistoki: jei eilėje stovi vienas ka tedros atstovas, tai prie jo gali prieiti visi kiti tos ka tedros nariai. Taigi ,arti kasos langelio stovėdamas, gali iš laukti valandą, jei prieš tave stovi skirtingų katedrų atsto vai. Kaip taisyklė, šitokios „tvarkos" laikosi aspirantai ir jauni dėstytojai. Kodėl niekad be eilės neatsistos docentai Mironas, Užkalnis, Kostelnickis ir kt. O štai jauni dės tytojai (žinoma, ne visi) kaž kodėl nepaiso elementariausių kultūringo elgesio reikalavi mų. Konkretūs pavyzdžiai. Per paskutinį atlyginimų mo kėjimą molekulinės katedros atstovas (jaunas dėstytojas), atsistojęs eilėje, maloniai pri ėmė dar penkis savo pažįsta mus, kurie, išgirdę savo adre su pastabas, ėmė ironiškai šypsotis ir toliau „herojiškai"
laikytis savo pozicijų. Arba: Ekonomikos fakulteto aspiran tas Kondratas, porą minučių pastovėjęs eilės gale, neteko kantrybės ir atsistojo prie kasos langelio šalia savo pa žįstamo. Kad negirdėtų jokių pastabų, išsiskleidė laikraštį ir ėmė „įdėmiai" skaityti. Pa našių pavyzdžių labai daug. Atrodo, laikas įsikišti į šį reikalą profsąjungai. V. STAŠAITIENĖ Rusų k. katedros vyr. dėstytoja, filologijos mokslų kandidatė
MOŠŲ INTERVIU
Kokie Universiteto moksliniai ryšiai su užsienio šalimis? Apie tai mūsų laikraščio ko respondentei trumpai papasa kojo prorektorius mokslo rei kalams doc. J. GRIGONIS. Bene glaudžiausi ryšiai pa laikomi su VDR Gralfsvaldo universitetu. Štai šiais metais eilė graifsvaldiečlų profeso rių skaitys paskaitas mūsų Universitete mokslinėmis te momis. Į Graifsvaldą rengia masi pasiųsti praktikai 27 mūsų studentus — germanis tus ir 3 dėstytojus. Rugpjū čio—rugsėjo mėnesiais tiek pat graifsvaldiečių atvyks į Vilnių.
Bendradarbiaujame Taip pat žadama pasikeisti su Prahos Karlo universitetu keliais dėstytojais-stažuotojais, ten praktiką atliks 17 mūsų fizikų. Vilniaus ir Prahos universi tetų puslaidininkių katedros ruošia dabar bendrus moksli nius darbus, bendrus straips nius. Pas mus stažuosis ir Lenkijos mokslininkai. Bendradarbiaujama ir su ka pitalistinių šalių mokslinėmis įstaigomis. Tiesioginis ryšys čia palaikomas daugiausia per atskirus mokslininkus. Toli mame Tokijo mieste stažuo jasi mūsų mokslininkas-che-
mikas G. Bajoras, kuris, beje, „Tarybiniame studente" mini mas jau nebe pirmą kartą, Los Anželo mieste, Kaliforni joje, Berklio universitete pus laidininkių laboratorijos ve dėju dirba Smilga. Teisininkas P. Kūris tobulinasi Sorbonos universitete Paryžiuje. Uni versitete stažuojasi istorikas iš JAV. Čia suminėta ne viskas. Ta čiau jau ir tai rodo, kad mū sų aukštoji mokykla darosi vis labiau žinoma ne tik pas kai mynus, bet ir tolimuose žemės pakraščiuose. G. RUDENYTĖ
Prisimename 1. 1944 45 — L. Maleckas — dabar Vilniaus miesto gimdymo namų vyr. gydytojas 2. 1946/47 m. J. Barzdaitis — VVU Filosofijos katedros docentas 3. 1947/48 m. B. Sudavičius — docentas, VVU prorektorius 4. 1948/49 m. J. Pilipavičiūtė-Kraucevičienė — Resp. klinikinės ligo ninės skyriaus vedėja 5. 1949/50 m. B. Sudavičius — docentas, VVU prorektorius 6. 1950/51 m. J. Grigonis — docentas, VVU pro rektorius 7. 1951/52— 1952/53 m. V. Burkauskas — LTSR Užsienio reikalų ministerijos skyriaus viršininkas 8. 1953/54— 1954/55 m. J. Bernata vičius — LKP CK sky riaus vedėjo pavaduo tojas 9. 1955/56 m. R. Tarvy das — geologijos mokslų kandidatas, Geologijos instituto skyriaus vedėjas 10. 1956/57 m. P. Bernata vičius — VVU Moks linio komunizmo ka tedros vyr. dėstytojas 11. 1957/58 m. J. Bielinis — LKP CK skyriaus vedėjo pavaduotojas 12. 1958/59 m. A. Daunoravičius — Tauragės rajono Vykdomojo ko miteto pirmininko pa vaduotojas 13. 1959/60 m. C. Kudaba — docentas, Gamtos fakulteto dekanas 14. 1960/61 m. F. Ladukas — Politinės ekono mijos katedros aspi rantas 15. 1961/62 m. H. Valu konis — gamtos moks lų kandidatas, Gamtos fakulteto aspirantas 16. 1962 63 m. J. Nekro Sius — LKP CK in struktorius 17. 1963/64 m. J. Karosas — VVU Filosofijos katedros aspirantas 18. 1964/65 m. V. Šer mukšnis — Tauragės rajono prokuratūros darbuotojas 19. 1965/66 m. P. Vaitke vičius — VVU Filoso fijos katedros vyr. dės tytojas
AKTUALU MŪSUOSE Pažiūrėjus Lietuvos kino studijos žurnalą „Tokių nerei kia" dar labiau krito į akis išmindžioti gazonai mūsų Universiteto kiemuose. Aiš ku, tai nerodo studentų kul tūros. Paskelbkime ir mes tą šūkį prieš grožio darkytojus.
PASENĘ ŽINIOS „50 metų Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai" — skelbia komjaunuolių germa nistu sienlaikraštis „Der jun ge Germanist". Matyt, jie dar tebegyvena pernykščių šven čių nuotaikomis, kai kiti stu dentai seniai ruošiasi Gegužės 1-ajai. Tokio nepaslankumo iš germanistų ir vėžlys galėtų pasimokyti. A. BAGDONAITĖ I kurso žurnalistė
Pažymėjo jubiliejų Balandžio 19 dieną turistai pažymėjo jiems brangią da - UTK 10-mečio jubiliejų. Įspūdžiais su savo jaunaisiais draugais dalinosi vetera nas drg Egminas, turis bene didžiausią turistinį patyrimą, drg. Dupčiauskas, kurio kojos nužengė toliausiai už 74 paraleles. Jubiliatą sveikina Respublikinės turizmo tarybos atsto vas. bniversiteto Sporto klubo . Mokslas*-, Vilniaus m. tu ristu ic’ubo nariai ir įteikia atminimo dovanas klubui bei garbės raštus jo nariams. tą
S. PACIPAVIČIOTĖ D. ŠEPETYTĖ
K. MARKSASSTUDENTAS (150-OSIOMS GIMIMO METINĖMS) Nuolat kartodami komuniz mo teorijos pradininko vardą, mes nepamirštame, kad Mark sas mums — ne dievas, o didelis, sąžiningas mokslinin kas, gilaus proto ir taurių jausmų žmogus, praėjęs sun kų gyvenimo kelią ir palikęs mums didžius savo teorinės ir praktinės veiklos rezulta tus, kuriuos mes kiekvienas daugiau ar mažiau žinome ir jaučiame ir iš kurių semiamės jėgų tolesniems ieškojimams bei veiklai. Tačiau, tur būt, retas kuris žinome šios genia lios asmenybės formavimosi ištakas ir kelią, kurie taip pat yra daugeliu atžvilgių verti dėmesio dalykai. Ypač tas pa sakytina apie Markso studijų metus, kada formavosi jau nuolio charakteris ir pasaulė žiūra, kaupėsi vystymosi iner cija ir moralinis kapitalas bū simoms gyvenimo kautynėms. Gili žodžio ir darbų vieny bė, savarankiškumas (pačiam suprasti, atrasti, apsieiti be suflerio), pasišventimas dide
liam, visuomeniniam tikslui ir atkaklus jo siekimas — bū dingiausi jaunuolio Markso bruožai. Jis buvo plačių hu manitarinių interesų (domėjosi ir gamtos mokslais) studentas. Į universitetą atėjo septynio likos metų, turėdamas Tryre (miestas Vokietijos pietvaka riuose, kuriame Marksas gi mė) išduotą brandos atestatą. Tryre XVI a. buvo įkurtas universitetas, o prie jo — mo kykla. Iš šios mokyklos išau go gimnazija, kurioje ir mo kėsi Marksas, įgydamas gerą išsilavinimą. Universiteto Try re jau seniai nebuvo, ir abi turientui Marksui, pasišovu siam toliau mokytis, teko va žiuoti į Boną, o vėliau ir į Berlyną. Be gimnazijos, jau nuolio interesų formavimąsi dar veikė ir jo tėvo, Voltero ir Ruso gero žinovo, o taip pat tėvo draugo, Karlo „antro tėve" aristokrato L. Vestfaleno, Homero ir Šekspyro aist ringo gerbėjo, pažiūros ir meilė literatūrai bei filosofijai.
Būdamas gilioje tėvo, pui kaus advokato, įtakoje, Mark sas studijavo jurisprudenciją, bet greta to savarankiškai bandė jėgas ir kitose srityse. Apie juristo darbą jis ma žiausiai galvojo. Bonos universitete Marksas mokėsi tik vienerius metus. Iš pradžių jis aistringai kibo į mokslus, klausydamas ne tik savo specialybės, bet ir fizi kos, chemijos paskaitų, o taip pat tokius kursus, kaip „Graikų ir romėnų mitologi ja", „Homero klausimas", „Naujausioji meno istorija". Tačiau palaipsniui klausomų disciplinų skaičius sparčiai mažėjo ir studento stropumas blėso. Šito priežastis buvo ne tvarkingas gyvenimo būdas, į kurį pateko tik ką iš gimna zijos suolo išėjęs, nepatyręs jaunuolis: triukšmingos drau gų kompanijos, dažnos puotos ir išgėrimai atitraukdavo "dė mesį nuo rimtų užsiėmimų. Be to, universiteto katedrose vyravo reakcija ir sustingi mas. Progresyvesnė mintis bu vo ujama iš Bonos universi teto. Marksas persikėlė tęsti studijų į Berlyną. Studentų moraliniai papročiai ir buitis čia buvo rimtesni ir pajung ti atkakliam mokymuisi. Tai buvo geriausias Vokietijos universitetas, kur dėstė daug
žymių profesorių, tikrų moks lininkų. Markso tėvas iš pa skutiniųjų krapštė pinigus ir siuntė sūnui, kad šis galėtą j užsimokėti už visas paskaitas, kurių jis panorės klausyti, galėtų visapusiškai lavintis, lankyti teatrus ir koncertus Tėvai dėjo dideles viltis į į Karlą: motina jį dėl ypatingų 1 gabumų vadino „laimės kūdi kiu", tėvas rašė sūnui, kad jo j laukia ilgas gyvenimas „visos j žmonijos gerovei". Deja, vė liau sūnaus ir tėvų troškimai išsiskyrė („amžina" tėvų ir I vaikų problema!), ir jų santy kiai įgijo skaudžių, dramatiš kų momentų. Naujų tiesų, „naujų žemių" atradimas vi suomet sunkus ir reikalauja | aukų. Ką Marksas per savo j gyvenimą padarė, neantraeilį į vaidmenį čia suvaidino jo va lingas, nevengiąs „audrų" ir I prieštaravimų charakteris. Metai, praleisti Berlyne, buvo intensyvaus Markso dvasinio vystymosi ir įtemptų ; ieškojimų laikotarpis, atvedęs jaunuolį į savo tikrojo pa šaukimo suradimą. Paskaitų | klausymas universitete buvo tik maža Markso studijų da- Į lis. Svarbiausia, jaunuolis I dirbo savarankiškai, daug skaitė, konspektavo, vertė į \ vokiečių kalbą mokslinius veikalus. Vienišas, atsiskyręs
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
1968 m. balandžio mėn. 24 d.
■ Neseniai atlikau prakti ką Leningrade ir iš ten parsivežiau naujosios savo draugės V. MARCENKO eilėraščius. Ji mokosi Le ningrado Politechnikos in stitute, nori įsigyti spalvo tųjų metalų tyrinėtojos specialybę. Ji lankėsi ir Vilniuje.
VAKARONĖ Buvo, o gal nebūva. Skam bėjo, o gal dar neskambėjo tiek lietuviškų dainų, mįslių, tiek lietuviškos muzikos. Bet, gal būt, taip gera ir smagu čia dar nebuvo. Ir stebėjosi Universiteto kavinės skliau tai, mirkčiojo nustebę ži bintai. O kas nenorėjo išgirsti pasakos, jminti mįslės, padai nuoti ir pašokti, tie išėjo. Bet jau kas liko, tai dainavo ir šoko, kiek tik galėjo. Tautosakos vakarą pradėjo daina, atplaukusi kažkur iš Aukštaitijos, gal nuo Biržų ar Rokiškio, o gal nuo kokio nors kaimelio pamiškėje. Ro dos, ji gimė ten, kur ir mes augom, nes tik mūsuose ją niūniavo mamos naktimis, kai dar troboj spinksėdavo spinksulė, nes tik mūsų merginos dainavo ją subatos vakarėliais, kai dar klubų nebuvo. Daug buvo dainų. Ir trys biologės padainavusios keletą dainų, negalėjo prilygti išpil dymo technika konservatori jos studentėms, atidariusioms vakaronę. Bet taip perteikti žaismingumą ir lengvą jumo rą, kartais graudoką, bet tik rą lietuviško santūrumo nuo taiką galėjo tik jos, filologės, mylinčios liaudies kūrybą. Kaip žinia, vakaronėje be pasakoriaus neapsieinama. Tai gi, atėjo ir jis. Tiesa, be ilgos barzdos, be gumbuotos lazdos
rankoje, bet tikras pasakų senelis nusipelnęs liaudies artistas VI. Jurkūnas. Tiesa, jis sakosi sekęs tūkstančius pasakų, bet, kaip ne gaila, nė vienos neprisimenąs. Visgi pasakų senelis susimylėjo ir pasekė gražią pasakėlę apie erškėtrožę ir mažą stirniuką. Mes nuoširdžiai plojome, nes, gal būt, ne vienam jis pažadi no atmintyje vaikystę, kiek vieno kitokią, bet panašią pa sakomis ir mamos rankomis. Pasakoriaus, pasirodo, būta aštraus liežuvio. Ar jis šaipė si iš mūsų, ar rimtai porijo, bet šitų patarlių mes dar nesam girdėję: „Nėra to blo go, kas neišeitų į dar bloges nį" arba „Kur du stos, visada mažiau padarys". Nuo komen tarų pasakų senelis atsisakė. .. Ir vėl nuskambėjo daina. Nuoširdi ir liūdnoka, nuosta biai atliekama LTSR nusipel niusios artistės B. Grincevičiūtės. Ji dainavo ilgai, o mes ne visada galėjom pritarti. Mes tiesiog užmiršom tas dai nas, kurias dainavo mūsų tė vai šienapiūtėj ar rugiapiūtėj, klojime ar minant linus. Dai nininkė pasakė „Aš vėl su jumis", o mums rodės, jog atėjo ne vien tik ji, bet ir sau lėta, kvepianti žydinčiais gri kiais ir lubinais dzūkiška dai na. Tik spėja nutilti nuostabus
B. Grincevičiūtės balsas, o va karonės gaspadoriai IV k. li tuanistė V. Janulevičiūtė ir II kurso bibliotekininkas J. Po cius kviečia šokti polką. Pa sakų seneliui bėda — ne tas amžius, vos spėja prakaitą šluostyti, o studentės mūsų, kad ir ne su klumpėm, bet gerai trypia. Polką keičia val sas, „Jurgelis", „Žilvytis", suk tinis. .. Putoja gira. Minamos mįslės, ir tiems, kurie žinojo jų daugiau, įteikiami riestai niai. Tiesa, ne kiškio pakrū mėj kepti, o pirktiniai, nes sa ko, ir kiškiai jau persikvali fikavo. . . Baigėsi vakaronė. Skirstosi svečiai, artistai ir konservato rijos studentai, skirstosi ir šeimininkai — filologai. Ry toj į paskaitas. Keista — mes jau gyvenam ne vakaro nės nuotaika, o liaudies daina liko su mumis. Gal todėl, kad ir mes vis dažniau dainuojam jas, nes jų jau negali nustelb ti įvairaus tipo ir nuolat be sikeičiantys estradiniai orkest rėliai, gal todėl, kad mes pa tys kilę iš kūrybingos lietu vių liaudies. A. DARGŪNAS
VILNIUI Sveikas, Vilniau! Senos liepos gatvėse, Viens į kitą sužiurę langai, Siena sienon — draugingi namai Lyg bučiuotųsi savo stogais.
Tos vargoninės fugos po baroko skliautais — Lyg miela ir gera senovė. Sveikas, Vilniau. Man tapot draugais, Šitos skausmo ir džiaugsmo šventovės Lyg akmuo gotikinėj kertelėj, Gedimino aikštės grindiny, Pušynėlių smėlynų smiltelėj, — Noriu likti bet kuo tavy. Išvertė I. BRAŽĖNAITĖ
Viktorija apie J. Baltrušaitį
Musų literatūros keliai Nuoširdaus lietuvių litera tūros draugo profesoriaus H. Budenzigo leidžiami „Mickiewicz-Blatter" — vienas iš kelių, kuriais lietuvių literatū ra eina į platųjį pasaulį. Sia me žurnale nuolat spausdina mi lietuvių rašytojų ir poetų kūrinių vertimai. „MickevviczBlatter" sąsiuviniuose pirmą kartą buvo paskelbti ir pla čiai nuskambėję H. Budenzi go atlikti K. Donelaičio „Me tų", D. Poškos „Mužiko Že maičių ir Lietuvos", A. Bara nausko „Anykščių šilelio" vertimai. „Anykščių šilelio" vertimas kelia ypač didelį li teratūros specialistų susido mėjimą, nes silabinės eilėda ros kūrinį profesorius perteikė klasikiniu vokiečių hegzamet
studentas, nekreipdamas dė mesio į sveikatą, be teisės mokslų daug dėmesio skyrė istorijos, literatūros, meno, svetimų kalbų studijavimui. Studijų metais kaip tik ir susiformavo Markso įprotis „raustis knygose", ką vėliau jis pavadino savo mėgiamiau siu užsiėmimu. Iš pat mažens Marksas la bai mėgo poeziją, mokėjo at mintinai daugybę eilėraščių, dainų ir pasakų. Būdamas stu dentu, jis rašė eilėraščius. Jo poezijai būdingas roman tiškas jaunuolio, metančio pirš tinę pasauliui į veidą, t. y. kviečiančio į dvikovą, pa veikslas. (Beje, dvikovos vaiz das į Markso poeziją atėjo ne iš knygų, o iš gyvenimo: gyvendamas Bonoje, „Mau ras" — taip Karlą dėl tam saus gymio praminė draugai — pats kovėsi dvikovoje su studentu iš aristokratijos kor poracijos ir buvo sužeistas). Tačiau dominuojantis Markso eilėraščių ir kitų literatūrinių bandymų motyvas buvo mei lė. Jį sąlygojo jaunuolį kan kinantys dvasiniai išgyveni mai, susiję su meile vaikystės draugei, „pirmajai Tryro gra žuolei" Ženi fon Vestfalen, vėliau tapusiai jo žmona ir kovos padėjėja. Literatūriniai Markso ieško
ru. „Anykščių šilelio" eilutės vokiečių kalba skamba labai natūraliai ir pažįstamai. Neseniai H. Budenzigas žengė pirmą žingsnį ir į mūsų dabartinę literatūrą. Kartu su E. Kavolių (Kawohl) profeso rius išvertė Justino Marcin kevičiaus poemą „Donelaitis". Be to, norėdamas vokiškai skaitančią visuomenę plačiau supažindinti su verstais auto riais, H. Budenzigas parašė apie juos ir išspausdino ne maža straipsnių. Todėl įžy maus literatūros mokslininko H. Budenzigo asmenyje ger biame ne tik mūsų literatūros vertėją, bet ir populiarintoją, subtilų jos interpretatorių. Lietuvą pasiekė trisdešimt šeštas „Mickiewicz-Blatter" sąsiuvinis. Mums jis pirmiau
jimai poezijos, prozos ir dra maturgijos srityse baigėsi tuo, kad jis sudegino nemažą sa vo rankraščių dalį. Meninius jo polinkius nustelbė moksli niai interesai ir gabumai. Siekdamas kuo giliau suprasti savo studijuojamo dalyko es mę, Marksas įsigilino į Kanto, Fichtės teisės filosofiją ir per ją pasuko savo dvasinių ieš kojimų laivą į audringą filo sofinių problemų ir ginčų jū rą. Jis daug kartų grįždavo prie to paties klausimo, kol jis netapdavo jam kristališkai aiškus. Berlyno universite tas tuo metu garsėjo kaip Hėgelio (buvusio šio universi teto rektoriaus) filosofijos centras. Marksas tapo jaunahegelininku, t. y. perėmusiu iš Hėgelio filosofijos jos re voliucinę pusę — dialektinį metodą. Įsijungęs Berlyne į šios krypties filosofų įsteigtą Daktarų klubą, dvidešimtmetis studentas greit išsiskyrė idė jiniu vaisingumu, minčių gi lumu ir drąsumu. 1841 m. Marksas baigė Berlyno universitetą. Už pa skutiniaisiais metais parašytą disertaciją „Demokrito natūr filosofijos ir Epikūro na tūrfilosofijos skirtumas". Je nos universitete, t. y. užsie nyje (Jena nepriklausė Prūsi jai), jis gavo filosofijos dakta
sia ir įdomus tuo, kad čia spausdinama nemaža lituanis tinės medžiagos. Mūsų prozai atstovauja R. Lankausko apsa kymas „Egzekucija", poezijai — Maironio, B. Sruogos, F. Klršos, S. Nėries, J. Krikščiūno-Jovaro eilių vertimai, tautosakai — L. Rėzos ir A. Samlso (Chamisso) išverstos liaudies dainos, literatūros mokslui — V. MykolaičioPutino studija „Adomas Mic kevičius ir lietuvių literatū ra". Paskutiniame „Micklewicz-Blatter" sąsiuvinyje pa skelbta ir Emanuelio Kanto prakalba G. Mllkės žodynui bei L. Rėzos „Metų" vertimo dedikacija V. Ilumboldtui, — dalykai šiandien jau ne taip lengvai prieinami ir įdomūs ne tik lituanistiniu požiūriu.
ro laipsnį. Jaunasis mokslinin kas ruošėsi skaityti filosofijos paskaitas Bonos universitete, bet, matydamas ten vyraujan čią reakciją, nenorėjo eiti į kompromisą su savo pažiū romis ir nesiekė įsitaisyti ka tedroje. Tam tikra prasme galima pasakyti, kad Marksas visą gyvenimą liko studentu, t. y. nenuilstančiu ieškotoju ir kovotoju, svetimu bet kokiam dogmatizmui ir sustingimui, filisteriškai ramybei ir sotu mui; jis visą gyvenimą mokė si, imdamasis vis naujų daly kų, kurie jam tapdavo būti nais, dirbant sunkų mokslinin ko tyrinėtojo darbą. Nuolat atsinaujindamas, kri tikuodamas save ir kitus, Marksas greit įveikė anksty vuoju jaunystės laikotarpiu iš aplinkos įgytas švietėjiškas, religines-deistines, romantines-idealistines pažiūras. „Velnio mokinys" („Viskuo abejok" — mėgstamas Mark so devizas) dėka pribrendusių objektyvių istorinių aplinky bių pirmasis prie visuomenės (kapitalizmo) priėjo naujai: ne kaip maištininkas ar refor matorius, ne kaip pamokslininkas-moralizatorius, o kaip. . . anatomas prie lavono. Visuomenės tyrimas įgavo griežtą mokslinį pobūdį.
LI. Budenzigo straipsnyje „Ke lionė į Lietuvą" yra daug įdomių minčių apie mūsų kul tūrą ,meną, gyvenimą. Profe sorius pasakoja apie susitiki mus su kultūros darbuotojais, rašytojais, studentais, šiltai prisimena ir savo viešnagę mūsų universitete. Kaip ir ankstesniuose, šia me sąsiuvinyje spausdinamas didelis pluoštas atsiliepimų iš Šveicarijos, Vokietijos, Lenki jos, Lietuvos apie K. Donelai čio, D. Poškos ir A. Baranaus ko kūrinių vertimus j vokie čių kalbą. Atsiliepimai rodo, kad šie vertimai susilaukė tikrai didelio susidomėjimo ir aukšto įvertinimo. V. DAUJOTYTĖ V k. lituanistė
Tik ką baigęs universitetą, Marksas viename straipsnyje protą apibūdino kaip visuoti nį dvasios kuklumą, kaip ne priklausomumą minties, santy kiuojančios su daiktu taip, kaip reikalauja pačio daikto esmė. Protą suprantant kaip istoriškai susiklosčiusį dialek tinį mąstymą, galima pasakyti, kad Marksas čia nori pabrėžti, jog prie reiškinių tyrimo rei kia prieiti be jokio išanksti nio, apriorinio nusistatymo ar vei tinimo, stengiantis imti ob jektą tokį, koks jis yra, neįnešant nieko iš šalies. Moks linę marksizmo esmę ir su daro toks blaivus — materia listinis, protingas — dialekti nis požūris į gamtinę ir so cialinę tikrovę. Iš poezijos, iš utopijos, per idealistinę Hėgelio dialektiką ir antropologinį Feuerbacho materializmą į mokslą, į gy venimą — taip galima nusa kyti jaunojo Markso kelią. „Kiekvienas mano žodis taps ugnim ir veiksmu", — pranašavo savo jaunystės ei lėraštyje, pavadintame „Žmo gaus išdidumas", universiteto studentas Karlas Marksas, pats nežinodamas, kokį galin gą dvasinį ginklą vėliau jis iš tikrųjų sukurs žmonijai. Č. KALENDA Filosofijos katedros dėstytojas
PAS MILTINĮ Vėl šeštadienio rytą auto busas stovėjo prie centrinių rūmų. Vėl į Panevėžį, pas Mil tinį. . . Sį kartą važiavo III kurso lituanistai. Jie žiūrėjo J. Grušo „Pražūtingą apsvai gimą“. Mūsų Universiteto studentai vis dažnesni Panevėžio dra mos teatro svečiai. Šio gar saus meno židinio spektaklius jau žiūrėjo istorikai, žurna listai bei kitų sp&cialybių stu dentai. Į kelionę vilioja ne tik spektakliai. Smagu po sunkios savaitės pervažiuoti Lietuvą, pasigėrėti atbundančia pava sario gamta, pasidžiaugti pa kelės vaizdeliais.
A. BUINEVICIUS
Universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros katedra — lite ratų prieglobstis, kur vyksta eiliniai susirinkimai, susitiki mai su literatūros ir meno at stovais. Balandžio 17 d. skelbimas kvietė į Jurgiui Baltrušaičiui, didelio talento ir taurios as menybės poetui, skirtą paskai tą. Su giliu įsijautimu diplo mantė Viktorija Daujotytė skaitė rusų ir lietuvių kalbo mis parašytus posmus, ištrau kas iš atsiminimų apie jį. Iškeldama tik jam būdingus savitumus, įsigilindama į su dėtingus sielos vingius, Vik torija apžvelgė jo, kaip vie no pirmųjų rusų simbolistų, stovinčio greta A. Bloko, V. Briusovo ir turėjusio nemažą poveikį mūsų poezijos žvaigž dei Putinui, plačių horizon tų ir didelių problemų kūry binį kelią. Jo poezija — tai sielos bū tinybė, todėl kiekvienam iš mūsų pravartu su ja išsamiau susipažinti. J. BŪRAITĖ I k. žurnalistė
Ar pavojingas Žemei Ikaras? Ikaras — Saulės sistemos asteroidas, kuris skrieja tarp Marso ir Jupiterio ir yra bene ekscentriškiausia mūsų sistemos mikropianeta. Jis priartėja prie Saulės per 27 mln. km ir nutolsta nuo jos iki 264 mln. km. Šiemet jis bus artimas Žemės svečias. Viena graikų mitologinė legenda taip pasakoja apie Ikaro vardą. Kadaise Krito saloje gyvenęs Dadalas ir jo sūnus Ikaras. Gelbėdamiesi nuo karaliaus Minoso perse kiojimų, jie pasidirbdinę spar nus .kuriems plunksnas prilipdę vašku, ir išskridę į erd ves. Tačiau Ikaras, suviliotas skrydžio, pakilęs taip arti Saulės, kad jos šiluma ištirpdžiusi sparnų vašką ir Ikaras nukritęs atgal į Žemę, paskęsdamas jūroje. Asteroidas, kuris labiausiai priartėja prie Saulės, buvo pavadintas Ikaro vardu.
ateičiai jis naudingas ir svar bus. Naujausių mokslinių duo menų apie Ikaro kosminę ke lionę sužinojome iš Fizikos fakulteto Astronomijos ka tedros bendradarbio vyr. dės tytojo V. Žitkevičiaus. Pasak jo, yra nustatyta, kad Ikaras Šiandien ne tik Tarybųį jei kūno nebebus? Girdėda praskries pro Žemę 7,4 mln. km nuotolyje birželio 14 die Lietuvoje, bet ir daug kur pa mas per pamokslus pamokyną 22 vai. 30 min. mūsų lai saulyje ryškiai pastebimas> mus iš biblijos, šiandieninis ku. Tai 178 kartus toliau, ne žmonių atšalimas religij ai.. tikintysis negali patikėti, kad gu nuo mūsų ligi Mėnulio. Didžiuosiuose pasaulio mies pasauliniame tvane buvo su Kadangi Ikaro masė daug tuose — Paryžiuje, Marsely naikinta ne tik visa žmonija, mažesnė negu Mėnulio, tai, je, Rio-de Žaneire, pačių baž bet ir gyvūnija, o žuvys iš kaip matome, asteroidas Že nytinių organizacijų duome liko. Netiki jis ir Nojaus lai nimis, sekmadieniais bažnyčią vo didumu, netiki, kad jame mei visai nepavojingas. Ikarą tematys stebintieji belanko vos 15—20 proc. gy galėjo tilpti viso pasaulio gy pro didelius teleskopus. Pra ventojų. Katalikų bažnyčia, vūnija, nes žemėje yra apie skries jis pro Siaurės žvaigž jausdama pavojų, prieš keletą 4000 rūšių žinduolių, 8.600 — dę, kirs Slibino žvaigždyną, metų buvo sušaukusi bažnyti paukščių, o vabzdžių rūšys Be reformų skaičiuojamos šimtais tūkstan o būdamas arčiausia Žemės, nį susirinkimą. bažnyčios viduje, čių. Keistas jam atrodo ir iš bus matomas Grįžulio ratuose. katalikų stengiantis ją pritaikyti šių mintingasis karalius Saliamo Pagaliau pasiekęs Jaučiaga- dienų reikalavimams, Vatika nas su 300 žmonų ir 600 su nio žvaigždyną, nusileis i nas pasiūlė kitoms krikščio gulovių. pietinj dangaus pusrutulį. niškoms bažnyčioms vienytis. Kadaise visą tai tikintieji Taigi, neramusis Ikaras Tačiau pravoslavams ir ypač priėmė negalvodami. Bet su protestantams ta vienijimosi radijo ir televizijos, spaudos skries sau tolimaisiais keliais, idėja, kurią iškėlė katalikų visuotinu paplitimu Tarybų visiškai nesikėsindamas į mū bažnyčia, ypač svetima, kadan Lietuvoje, su mokymosi ir sų Žemę. gi Vatikanas šimtmečių bėgy mokslo priėmimu, visiems, ar G. CERNYTĖ je per daug yra nusikaltęs tai būtų mažas, ar senas, H k. žurnalistė juos persekiodamas. Tačiau aklas tikėjimas neišvengiamai nei vienybė, nei gausios baž palaipsniui užleidžia vietą nytinės reformos, kurių grie mokslinėms žinioms ir pažiū bėsi šiandien katalikų bažny roms. Todėl pastebimai silp čia, negali sulaikyti religijos nėja tikinčiojo sąmonėje pa krizės. Prasidėjusi daugelyje sitikėjimas bažnyčia, blėsta kraštų, ji yra imperializmo kri religinis požiūris į pasaulį ir zės pasekmė. Nors katalikų laipsniškai susidaro mokslinis bažnyčia šiandien bando atsi pasaulio vaizdas, kuriame re Nuo sekančių metų musų riboti nuo kapitalistinio pa ligijai nėra vietos. Religija šeima senojo Universiteto saulio, religija pati, kaip reiš kiek ilgiau laikosi jausmuose pasipildys nauju studentų bū kinys, iš esmės yra neišven ir tradicijose. Čia ji dažnai riu. Atidaromas Ateizmo ir giamas klasinio, išnaudotojiš lieka tik kaip senas įpratimas, teologijos fakultetas. Paskai ko pasaulio palydovas. Jam kuris visados stipresnis už tos vyks IFF teritorijoje (rū klibant, braška ir jinai. Štai supratimą. Kitą sykį tikintysis syje ties 118 aud.) ir prie dėl ko religijos krizė ypač nė pats nepajunta, kad jo Centrinių rūmų aktų salės. jaučiama labai išsivysčiusiuo pažiūros jau nieko bendro Jau dabar iš šitų patalpų se kapitalistiniuose kraštuose. nebeturi su religija, kad jo sklinda smilkalų tvaikas. Ža damas didelis konkursas. Socializmas panaikina iš įsitikinimai — tai tik grynai Nuotraukoje: būsimo fakul naudojimą, vieną iš pagrindi formalus mechaniškas pripra teto dekanas. nių religingumo priežasčių, ir timo kartojimas. Net ir religinės tradicijos, M. BURAITIS sparčiai ima vystyti savo ga mybines jėgas. Vis labiau kurios buvo suaugę su liau jausdamasis savo likimo šei dies papročiais ir žymėjo mininku, žmogus palaipsniui svarbius žmogaus gyvenimo atitrūksta nuo religijos, kuri momentus, ir tos jau traukia jam darosi nebereikalinga si užmarštin, jų nykimo pro kaip tuščia paguoda ir viltis. cesas gana spartus. Palyginę religinių krikštų, Tai labai ryškiai matosi ir Tarybų Lietuvoje. Atrodo, santuokų ir laidotuvių pro Grįždamas iš „R" įstaigos visi sutiks, kad šiandien net centą 1958—1967 metais, tai Gamtos fakulteto II kurso ir senų žmonių religingumo yra per 9 metus, matysime, geologijos specialybės studen laipsnis nebe toks, koks buvo kad religinių krikštynų suma tas G. Spudas dainavo: prieš dvidešimt metų. Daugu žėjo 28, vestuvių — 32, lai Atverkit langus, jau pava „GERBIAMA REDAKCIJA! ma jų gauna pensijas ir kitą dotuvių — 5 proc. Sakysim, Siūlau per Jūsų laikraštį aprūpinimą senatvėje, regi jei 1958 m. su sarėja! religinėmis Pa-va-sa-rė-ja... Dzin! Dzin! paskelbti griežčiausią kovą laimingus savo vaikus ir anū apeigomis tuokėsi 65 proc. prieš rūkorius ir alkoholikus kus, — visa tai daro poveikį tai 1967 m. — tik 33 proc. Dzin! porų. Tai gana įspūdingas re Po posmo atsiliepė „atveria (prie pastarosios kategorijos jų religingumui. ligingumo mažėjimo rodiklis, mų" langų skambesys. Drau priskiriu visus tuos, kurie Tikėjimui būdingas bruožas gai, jūs negalvokite, kad III vartoja alų, vyną, degtinę ir yra aklas pasitikėjimas. Tikin nes kaip tik tradicijos ilgiau siai išliekantis religijos ele bendrabučio langai patys atsi kitus alkoholinius gėrimus). Man jau tiek įsiėdė tie vi tysis bažnyčioje nuolatos gir mentas. Ir jeigu jos nyksta, vėrė, išgirdę tokį kvietimą. dėjo: „Tikėk ir nesigilink, nes Ne. Tai G. Spudo kumščiai si rūkoriai ir alkoholikai, jog čia šventa paslaptis". Bažny vadinasi, religijos krizė labai atnešė gaivaus pavasario vėjo jau nebegalėjau ištverti nesi čia nuolatos tvirtino, kad gili. Religija yra blogos visuo į aklinai uždarytus šio bend ėmus iniciatyvos pradėti ryž vienas dievas trijuose asme veiksmų kampaniją menės blogas produktas, rabučio I aukšto kambarius. tingą nyse. Kol niekas nesigilino, G. Spudui pasisekė — jis prieš rūkymą ir alkoholio var tai gal ir nepastebėjo, kad vargstančio žmogaus iliuzija. pateko į savo draugų iš in- tojimą. Nuo aplinkinių rūky čia jokios logikos nėra. Juk Ir dievai nebereikalingi tam terklubo rankas, kurie, išvydę mo atsirandą dūmai ne kartą žmogus mato: arba yra vienas pa ten, kur žmonės pradeda gresiantį pavojų, čiupo savo pastatė mane j pačią beviltiš asmuo, arba yra trys, o čia, būti savo istorijos tvarkyto kolegą už ausų ir paslėpė nuo klausią padėtį, jog jau ma kaip liaudis sako, „nei penki, jais Kai jiems sekasi žemėje, niau užtrokšiąs dūmuose. tai tuščia darosi dangaus iliu draugovininkų! Vienas studentas" nei devyni". Tas pats ir su zija. Štai kodėl šiandien silps Paruošė A. CŽA Marijos nekaltu prasidėjimu, j VIETOJ REDAKCIJOS PRIE Netelpa šiuolaikinio žmogaus ta tikėjimas antgamtiniu pa RAŠO: ir stiprėja pasitikėji galvoje ir amžinos kančios sauliu ' pačiu savimi — žmogu pragare. Juk labai jau ryškus mas ' kuris ginkluojasi mokslu čia dievo neteisingumas: jis mi, 1 pats sutvėrė netobulą žmogų, ir bando tvarkyti savo reika lus ne aklo tikėjimo, o tik leido jį velniui gundyti, O paskui baudė. Kam gi gailes- mokslo žinių pagalba. Ir kuo toliau stiprės socializmas, tuo ringam dievui reikalingos žmonių kančios pragare? Be labiau religijos krizė didės. to, kas gi ten fiziškai kentės, P. PEClORA
Žemė, pro kurią Ikaras nukristi į Žemę. Jokios lėšos praskrieja kas 19-ka metų 7,4 šiam tikslui neturi būti lai min. km nuotoliu, mokslinin komos per didelės. Reikia la kų nuomone, gali iškreipti bai paskubėti. Būtina pasi asteroido orbitą, o ilgainiui ir susidurti su šiuo dangaus kū naudoti esamomis kosminėmis nu. technikos priemonėmis, ir pa Ir štai užsienyje buvo pa sisekimas bus užtikrintas". skelbta: „1968 metais birželio Čia ne visai seansacija, kas 19 d. 19 valandą 30 minučių Grinvičo laiku arti kilometro būna Vakarų spaudoje. Pra skersmens uola-asteroidas Ika ėjusiais metais JAV Masačiuras nukris Atlanto vandenyno etso technologijos instituto viduryje, apie du tūkstan mokslininkai buvo paruošę čius mylių Į rytus nuo Flori netgi tikslų planą Žemei nuo dos iškyšulio. Šios didžiulės katastrofos gelbėti. Sj planą masės smūgis prilygs 500 komentavo mūsų žurnalas tūkstančių megatonų vande „Mokslas ir technika" (1968 nilinės bombos sprogimui. m. Nr. 4). Vadinasi, Žemei Vandenyno dugne atsiras išgelbėti reikėtų paleisti ra maždaug trisdešimties kilo ketą Ikaro link su vande metrų skersmens krateris. niline bomba. Raketa, orienTrisdešimties metrų aukščio tuodamasi radaro impul bangos atsimuš į visus Atlan sais, po 2-jų mėnesių pri to vandenyno krantus, nunio- artėtų prie Ikaro ir 100 metrų kodamos Siaurės ir Pietų atstume sutrupintų asteroidą Afriką bei Europą ir padarys arba pakeistų jo orbitą. Tačiau ar iš tiesų nukris milžiniškus nuostolius Pietų Azijoje. Visoje žemės plutoje asteroidas į Žemę birželio 19 bus užregistruoti žemės dre dieną? „Mokslas ir technika" bėjimai, maždaug šimtą kartų į šį klausimą neatsako. Ne. Nenukris. Pasirodo, kad galingesni už tuos, kurie iki pernykštis amerikiečių moks šiol yra buvę. Nėra abejonės, lininkų planas praktikai nebus kad Ikarui negalima leisti reikalingas, nors mokslui bei
KODĖL SILPNĖJA TIKĖJIMAS
NAUJAS FAKULTETAS
Apie žvaigždes ir langus Kai kuriuose bendrabu čių kambariuose nėra užuolaidų. (Faktas)
na draugė. Dar vienas daik tas šlepteli ant lovos. Toliau žiūrėti nebegaliu. Kažkas pa našėtus į sąžinės graužimą pakirdo širdyje. — Na, ką įžiūrėjai? — vėl prabilo Elka. — Lemia šią nakt žvaigždės laimę? — Ne, šiandien mergelės žvaigždyne kaip niekad ryš kūs negeri ženklai, — lyg juokais, lyg rimtai pasakiau. V. GARSUTIS
Atveriu langą. Virš galvos mėlynuoja dangus, kairėje — bendrabutis, tiesiai — bend rabutis. Salia manęs mano Elytė. Akimis lėtai klaidžioju po dangų. Pasakoju apie be galinę visatą (nieko nuosta baus — aš būsimasis astrono mas). Akys slysta nuo žvaigž dės prie ........................ žvaigždės, žemyn prie horizonto. Pasiekia tamsius bendrabučio kontūrus. , . langai, ___ __ Langai, langai. Pasakoju toliau. Hm... Už sikertu. Užsimerkiu. Dar ir dar kartą. Ne, ne, negali bū ti. Čia mane pats raguotasis nori sugundyti. Vėl pakeliu akis. Taip. Tikrai taip. Lange aiškiai matau nušviestą gels vos šviesos merginą. Ji pama žu. nusiima megztinį, pasilen kia, ima kraštą suknutės, ke lia aukštyn. Kartu pasikelia dar kažkas. Ranka atskiria tą „kažką“ nuo suknutės. Matau merginos nuogus lygius pe čius, iškilią krūtinę. Prie ausies staiga girdžiu: ,,O tu romantikas. Tikriausiai visą naktį galėtum taip spoksoti“. Neramus, susigėdęs žiūriu į Elkos akis. Ne, jos nieko neįtaria. Mano akys vėl slysta į trečiojo aukšto langą. Ji, užlaužusi už nugaros ran kas, bando kažką atsegti. Ne siseka. Nuleido rankas. Ma tyt, pavargo. Į pagalbą atei-
TRISKART DAKTARAS
Vokiečių enciklopedistas profesorius Albertas Šveiceris turėjo tris įvairių mokslo šakų daktaro laipsnius. Vie nas jo pažįstamas pavydžiai paklausė: — Kaip Jums tai pavyko? Šveiceris pradėjo aiškinti tokiu tonu, lyg kalba eitų apie paprasčiausią dalyką: — Et, visa tai niekai. Tre čiąjį laipsnį aš gavau už tai, kad jau turėjau du. Antrąjį davė todėl, kad jau turėjau mokslo daktaro laipsnį, o pir mąjį suteikė todėl, kad tuo laiku neturėjau dar nė vieno.
T|lųKObiuieo J aw /P)
Pavasario linksmybės
MUSŲ
DRAUGŲ ŠYPSENOS
Žodynas Antagonizmas — fukso ir diplomanto santykiai. Afroditė — vargšė mergaitė, patekusi chemijos nelaisvėn. meilės Liurbis — pirmos auka.
Kas kaltas? — Klausyk, drauguži, galima gi miegoti paskaitoj! — Gerai sakai. Tas profeso rius nenutyla nė minutei.
Si 4it VVV VVV
SENIŪNE, I DEMONęrt RACIJA, <~
HE,S,UšAAPfs?
(.
KOLEGA!
Dar galima užsiprenumeruoti „TARYBINĮ STUDENTĄ" ri gegužės—birželio mėn. Kaip ir šiame numeryje, savaitraštis toliau duos pla tų satyros ir jumoro skyrelį, pasakos, patars, informuos. Prenumeratos kaina vienam mėnesiui 8 kap. a
■ Už. AS NEGALIU .
uit iiiilllll III11 llllllllllllllllllllllll l! rilll
ĮKRITO •
P A D Ė K A
REDAKCINE kolegija
TURISTŲ KLUBAS NUOŠIRDŽIAI DĖKOJA PROREKTORIUI DOC. B. SLDAVICIUI, KOMJAUNIMO KOMITETO SEKRETORIUI A. SKRUPSKELIUI, STUDENTŲ PROFSĄ JUNGOS KOMUTETUI IR „TARYBINIO STUDENTO" RE DAKCIJAI, PADEJUSIEMS PAMINĖTI KLUBO dešimtme
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė.
tį.
Užs. Nr. 2525
LV 07130