visu savią vKGbčcaj&A,vienyuizes f
caRVBims sr.ci nencas
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
k Nr. 13 (1432)
1988 M. BALANDŽIO 8 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
KAINA 2 KAP.
Sveikiname
Mokymas, auklėjimas: problemos
Variacijos stipendijų tema šių metų kovo 11 dienos „T. S." numeryje išspausdintas O. Markevičiaus straipsnis „Už ką mes gauname stipendiją?", ku riame autorius kelta opias sti pendijų skirstymo problemas, siūlo filologijos fakultete pa keisti stipendijų skirtymo tvar ką, t. y. stipendijas skirstyti ne specialybėms (kaip tai da roma visame Universitete), o skir ti visam fakultetui. O Markevi čius remiasi tuo, kad fakultete besimokančių rusų kalbos spe cialybės studentų ir iš dalies lituanistų pažangumas yra že mesnis, negu kitų specialybių studentų. Straipsnyje iškeltas problemas komentuoja filologijos fakulte to prodekanas R. Sideravlčius: Dalis straipsnyje pateiktų faktų yra netikslūs, arba sub jektyviai nušviesti. Autorius ra šo, kad „senosios sistemos ne sutiko atmesti mūsų dekanatas. Nors fakulteto mokslinėje tary boje šis mūsų, studentų pasiū lymas ir susilaukė daugumos pritarimo.. ." Kiek man yra ži noma. fakulteto mokslinėje ta ryboje šis klausimas svarstytas nebuvo. Už šį nutarimą stojo tik fakulteto komjaunimo ko miteto sekretorė R. Vickienė ir O. Markevičius. Paklaustas, kie no tai nuomonė, kas pasisakė už tokį stipendijų skirstymo principą, jis atsakė, kad gali „surašyti protokolą". Bet juk tai paradoksas! Kaip galima teigti, kad pasiūlymas „susilaukė dau gumos pritarimo", neišklausius kitų specialybių studentų nuo, manės? Tuo pačiu, argi gali de kanatas, remdamasis neįvyku sio posėdžio protokolu, keisti stipendijų skirstymo sistemą? .. Autorius teigia, kad ir litua nistai, ir rusistai, ir „užsienie čiai" — makosi panašių discip linų ir laiko panašius egzami nus. Bet čia pat jis lygina nepa lyginamus dalykus — dabartinės lietuvių kalbos egzaminą litua nistams ir leksikos egzaminą „užsieniečiams"... Beje, dėl geresnio užsienio kalbas studijuojančių pasiruoši mo — tam yra susiklosčiusios objektyvios aplinkybės: jau pats rusistų stojamųjų egzaminų praeinamasis balas yra žemesnis už „užsieniečių", vadinasi į užr sienio kalbų specialybes ateina žmonės, turintys geresnį pa siruošimą. Antra vertus, pa žiūrėję į tvarkaraštį, matome, kad lituanistai ir rusistai turi mažiau pratybų ir daugiau ben drų .paskaitų. Todėl kitų specia lybių studentai gali geriau pasi ruošti sesijai ir, tuo pačiu, ger resniais pažymiais laikyti egza minus. Apie perlaikymus mano nuo monė tokia: už vieną perlaiky tą egzaminą studentas gali gau ti minimalią stipendiją, bet tik po tų, kurie neperlaikinėjo eg zaminų. Už du perlaikymus, ne gali būti nė kalbos apie stipen diją, nes jau seniai laikas baig ti su „studentavimo" loterija — kai studentas nesimoko ir tiki si kelis kartus eidamas j egza miną ištraukti lengvą klausimą. Atitinkamą painiavą į šios se sijos stipendijų skirstymą įnešė skaičiavimo mašina (toks skirs
tymas Universitete buvo prakti kuojamas pirmą kartą — aut. past.). Ji kol kas nefiksuoja se sijos metu .vykusių perlaiky mų, todėl jos atsakymus teko koreguoti. Tačiau į jos progra mą buvo įvesti skolininkai, to dėl jie tikrai negavo stipendi jų. Grįžtant prie ankstesnės pro blemos, galiu pridurti, kad jei gu fakulteto komjaunimo ko miteto ir mokslinės tarybos bendrame posėdyje, išklausius visų specialybių atstovų — bal savimo, o ne protokolo surašy mo keliu bus nutarta keisti sti pendijų išmokėjimo tvarką ar įnešti į ją kokias nors pataisas, tokiu atveju, manau, bus galima kreiptis į rektoratą su prašy mu. Tačiau kol kas rektorato įsakymas yra bendras visiems Universiteto fakultetams. Visiškai netikęs yra teiginys, kad kitose Sąjungos aukštosiose mokyklose studentai jau seniai stipendiją skirsto patys. Jis nu girstas ir nepagrįstas. Tarybų Sąjungoje labai daug aukštųjų mokyklų ir tvarka jose įvairi. Straipsnyje „Už ką mes gau name stipendiją", siūloma ne gaunantiems stipendijos studen tams, kurių bloga materialinė padėtis, skirti iš profsąjungos
fondų bent minimalią stipendiją. Universiteto studentų profsą jungos komiteto pirmininkas V. Skinderskls: Iš savo lėšų profsąjunga ne gali mokėti stipendijų, nes ne turi tokių įgaliojimų. Parašius studentui pareiškimą, galima iš duoti tik vienkartinę pašalpą. Tačiau profsąjunga gali skirti papildomas stipendijas studen tams, kurie neturi tėvų, tėvai yra invalidai arba patys studen tai yra valstybės išlaikomi. To kiu atveju fakultetai turi pateikt ti profsąjungai duomenis apie šiuos studentus, neužmiršti nu rodyti sesijos egzaminų pažy mių taip pat ar neturi tas stu dentas skolų. Jeigu duomenys bus pateikti laiku — iki birželio pabaigos, tuomet tokie studen tai gaus minimalią stipendiją. Studentai, kurių gyvenimo sąly gos yra sunkios, kaip nurodyta straipsnyje (turi daug brolių, seserų, sunki tėvų materialinė padėtis — aut. past.), grupės sprendimu taip pat gali pateikti duomenis. Jų kandidatūras svarstysime. VU MAK-o nuomonė — ki tame laikraščio numeryje.
Užrašė Darius TARASEVIČIUS
Nerasime Lietuvoje matemati ko, negirdėjusio profesoriaus Petro Katiliaus. Jis — iš pirmų jų profesionalių Lietuvos matema tikų. Nebelabai jaunas, tik tri mečiu jaunesnis už mūsų nera mųjį dvidešimtąjį amžių. Išvydo saulę netoli anuometinės Mari jampolės esančiuose Katiliškiuose, taigi suvalkietis. Sakoma, idea lių žmonių nėra. Ko gero nėra, tačiau pažįstanfiems profesorių lengviau įsivaizduoti šimtapro centinį inteligentą. Bekeliaudamas iš vaikystės pa kliuvo Kapsuko gimnazijon. O netrukus atšniokštė pirmasis pa saulinis karas, ir vienutėlį nubloš-
Ar tik paroda? S. m. 03.28. — 04.02. dienomis Dailės institute veikė jaunųjų menlnkų Danielės Vyšniauskaitės, Artūro Makštučio ir Gedimino Urbono paroda „Gamta mumyse". Tai jau dėsninga, kad jaunimas vienokia ar kitokia forma prabyj žmonių sąmonę ir verčia susi mąstyti, sustoti ir apsidairyti... Juk dabar mes visi supratome, kad mus supanti gamta neamži na, supratome, kad jau laikas Įra šyti ją Į „raudonąją knygą" ir globoti. Simboliais šnekama parodoje, sutirštinamos gyvenimo spalvos, išrenkami tik kai kurie etiudai iš mus supančios aplinkos, vėliau užaštrinami ir it strėlės paleidžia mi j mus — žiūrovus. Akcentuo tina ir tai, kad paroda neliko pa syvia detale instituto fojė. Eks pozicija davė postūmį, ir prie au torių ėmė jungtis bendraminčiai, norintys išplėsti ir papildyti pir muosius. Ketvirtą eksponavimo dieną jau buvo susikūręs dešim ties žmonių būrelis „žaliasis la pas". Jo tikslas kurti, nenurimti, ieškoti būdų priversti žiūrovą su simąstyti ir prisidėti saugant gamtą. Būrelyje gali dalyvau ti visi, kas pritaria ir jau su pranta sprendžiamos problemos svarbą. Būrelyje nėra nei vado vo, nei įstatų, bet yra tikslas. Būrelio nariai ne tik kūrybiniu, bet ir fiziniu darbu ruošiasi glo boti gamtą. Bus ruošiamos talkos tvarkant aplinką. Ką gali dešim tis kita jaunų entuziastų! Tik riausiai nieko. Jie kol kas suvar žyti Įvairiausių apribojimų: antai negali rengti parodų mieste, tie siog gatvėje, o juk tuomet dau giau praeivių sustotų, gal kuris iš jų grįžęs „pasodintų medį"!
Tačiau tik lašas po lašo akmenį pratašo. Vienas „Žalias lapas", antras, trečias... Ir štai jau su žaliavo medis — gyvybės medis,
teikiantis mums šešėlį, šnaresį ir gyvenimo prasmę.
Gintaras KUDABA
Jau lauktume pasakojimo apie gabumus, pagyrimus. Verčiau pa pasakosime, kaip eidavo Vorone že vakarais j saugomas valdas arbūzų. Ieškoma taip: jšliauži ir ritiesi. Klausimas: kas gali įsirem ti j šoną? Atsakymas: kas atsi rems, tą j užantį. Per karantinus Lietuvon, per gimnaziją universitetan, vos atsivėrusian Kaune. Keli begraužiantys matematiką, nauji dėstytojai, trūksta literatūros. Kur ten iki dabartinių studentų marių. Ta čiau charakteris — visada vyriš kai. Baigęs universitetą ir gavęs Humbolto stipendiją atsiduria Heidelberge. Ne kiekvienas tokį girdėjęs, bet universitetas — nuo keturioliktojo amžiaus. Vo kiška tvarka. Užtat studentams būdavo galima per šventes važi nėti karietom miesto gatvėm dainuojat savo rimtumu dabartinei mūsų estradai nusileidžiančias daineles. Miestelėnas numodavo ranka — žinia, studentai. Apgynus daktaro darbą iš geo metrijos, prasideda darbas uni versitete. Iki šiolei ir toliau. Įvairiaplaniai darbai, žmonių kolekty vai, kuriems teko vadovauti. Pa rašyti geometrijos pagrindiniai vadovėliai aukštųjų mokyklų stu dentams. Gauti vardai ir premi jos. Tačiau svarbiausia ir sunkiau sia: pelnyta neginčytina pagar ba. Ne ta, formali, kurią atneša titulai ar kiti atributai, o ta, gi luminė, kurią suteikia gebėjimas pakilti virš kasdienybės, smulkių rūpesčių. Pakilti sunku. Bet ki taip neįmanoma įteigti jaunie siems, kad mokslas — tai ne tik informacija, bet ir kūrimo dva sia, širdies dosnumas. Tuos nuoširdžiai padrikus žo džius atvėsins profesoriaus autoironija: „Begyvendamas išme ta žmogus gerąsias savybes. Ir aš vieną beturiu — niekad ne vėluoju į posėdžius ir paskai tas". Profesorius Petras Katilius pa dėjo ne vieną kertinį Lietuvos matematikos rūmų akmenį. Tie akmenys stambūs ir labai vietoj. O beįsidrąsinanti saulė neša mūsų linkėjimus. Lai šypsosi. Aš tuoniasdešimt penkeri nebe taip mažai — ir kaip gražu!
Danielė Vyšniauskaitė. Evoliucija.
Artūras Makšfutis. Oras.
kė j Voronežą. Ten buvo pabė gėlių gimnazija. Vardiname mo kytojus: Jonas Jablonskis, Juozas Balčikonis, Pranas Mašiotas, Mar celinas Sikšnys-Siaulėniškis, Zig mas Žemaitis.
Autoriaus nuotr.
R.
KASUBA
2
Tarybinis sti
Regina JASKŪNAITĖ
Kovo 28 d. po sunkios Ir Il gos ligos mirė filologijos fakul teto prancūzų kalbos katedros docentė Regina Jaskūnaitė. Velionė gimė 1935 m. sausio 17 d. Jonavos mieste darbinin kų šeimoje. Baigusi vidurinę mokyklą, Regina Jaskūnaitė 1956 m. įstojo | Vilniaus V. Kapsuko universitetą, kuriame studijavo prancūzų kalbą Ir li teratūrą. Po Universiteto baigi mo vienerius metus dirbo Šven čionėlių mokykloje internate, o 1962 m. buvo pakviesta dirbti dėstytoja Į Universiteto prancū zų kalbos katedrą. Kruopšti ir pavyzdinga dėsty toja buvo rekomenduota Į aspi rantūrą Maskvos V. Lenino pe dagoginiame Institute. 1972 m. Regina Jaskūnaitė apgynė filo logijos mokslų kandidato diser taciją, 1979 m. jai suteikiamas mokslinis docento vardas. Per paskutiniuosius dvidešimt metų docentė Regina Jaskūnai tė dėstė praktini prancūzų kal bos kursą, Prancūzijos geografi ją ir prancūzų kalbos Istoriją studentams romanistams. Būda ma darbšti, atidi, jautri, Regina Jaskūnaitė pelnė didelę studen tų pagarbą Ir prieraišumą. Nuo 1968 m. doc. R. Jaskū naitė buvo prancūzų kalbos specialybės mokslo metodinės komisijos pirmininkė, nuolatinė romanistų kuratorė. Ji domėjo si naujausiomis romanlstikos problemomis, rašė mokslinius straipsnius. Docentė Regina Jas kūnaitė puikiai mokėjo prancū zų kalbą, gerai pažino Prancū zijos istoriją ir kultūrą. Darbo draugai ir studentai prisimena docentę Reginą Jaskūnaltę kaip mielą, kuklią, mėgstančią bendrauti ir kartu švelniai šmaikščią, visuomet stropiai atliekančią visa, ką įpareigodavo katedra, dekanatas ir fakulteto visuomeninės orga nizacijos. Jos šviesus atmini mas ilgam liks ją pažinojusių širdyse. Filologijos fakulteto dekanatas Prancūzų kalbos katedra
* Durys atviros prasme — neužsidaro
tiesiogine
Kaip mokysis IF neakivaizdininkai Kovo mėn. Istorijos fakultete įvyko pasitarimas, skirtas ne akivaizdinio mokymo klausi mams. Buvo akcentuota. kad katedrų vedėjai turi griežčiau kontroliuoti dėstytojų valandinfnkų darbo laiką bei dėstytojų, dirbančių su neakivaizdinio sky riaus studentais budėjimus pas kutinių mėnesių šeštadienių (ne akivaizdininkų dienų) metu. Nutarta įvesti griežtesnę pas kalbų lankomumo kontrolę, sie kiant pagerinti paskaitas, siū loma katedrų posėdžiuose ______ bei fakulteto taryboje dažniau ’ “ ' aptarti Ir nagrinėti neaklvalzdi___________ nlnkams vedamas paskaitas bei kitus užsiėmimus. Nagrinėtos kursinių bei kont rolinių darbų rašymo Ir atsi skaitymo problemos. Dėstyto jai tikrinantys kontrolinius darbus, turi keisti užduočių (ne tik referatai) bei atsiskaitymų (ne tik recenzijos) formas, šie pakitimai privalo atsispindėti ne akivaizdininkams ruošiamose atmenose. Tačiau parašytas rašto darbas užbaigiamas individualiu
BU
dėstytojo pokalbiu su darbo autoriumi. Numatyta keisti studentų se sijų organizavimą, kontroliuo jant mokymąsi įvesti paskaitų ir egzaminų sesijas. Svarstytas klausimas dėl ne skyakivaizdinio ir dieninio " rlų mokymo planų atitikimo. Mažinant „popierizmą“ buvo pasiūlyta nauja studentų atsi skaitymo dekanatui forma. Studentams-neakivaizdlninkams nęberelkės kiekvieną kartą pildy ti lapelių įskaitoms ar egzami nams. Jie gaus vieną indivi dualų. specialų lapą visam se mestrui. Išlaikęs įskaitas ir egzaminus, gavęs visus reikalin gus dėstytojų parašus. ŠĮ nustatytu laiku studentas žlns dekanatui. Neakivaizdinio skyriaus aprūpinimo dentams svarbus reikiama literatūra klausimas, Nutarta reguliuoti fakulteto bibliotekos darbą sesijų metu. Aldona
BU Balandzio 1-osj kų kiemelyje bw čipji fotohumoro dysis apuoka. h pesimistus — kyl kiemą, kur žitnu studentai ir dės n Ulevičius, V Q kevičius, G. Kui lis, R. Kolesii.sla Srėbalius ir A. s nėjo savo bumo
VASILIAUSKIENĖ
Spausdinam n rodos: Egidijaus I toportretą", Lš ClAUS „Banį ■ ut ką" ir Tomo SM rauką, pavadinti jų aš numirt rai
„Tarybiniam studentui“ rašo
Eilėraščio likimas Antrajame Universiteto meno saviveiklos festivalio vakare net tris kartus teko Išgirsti dainuojant J. Strielkūno eilėraštį „Lietuva". Nors atrodo, kad tai atspindi ne J. Strielkūno poezijos populiaru mą tarp jaunimo, o tiesiog lite ratūrinio akiračio siaurumą, este tinio išsilavinimo stoką, neaukš tą bendrą saviveiklos lyg), ta čiau labiausiai užkliuvo kitkas, šešių posmų eilėraštyje dainuo jamosios poezijos atlikėjai suge bėjo padaryti nuo keturių iki 13 (I) klaidų (žodžių, jų formų
pakeitimai, net eilučių sukeitimai], nekalbant apie tai, kad visi dai navo: „lėtuva" (nedrjstu rąžyti didžiąja raide). Tai jau tiesiog pasityčiojimas ii puikaus eilėraščio bei jo autoriaus, LTSR vals tybinės premijos laureato poeto J. Strielkūno. Belieka pridurti, kad eilėraštis išspausdintas: Strielkū nas J. Vėjas rugiuos. — V., Va ga, 1971. — p. 9—10; Rinktinė. — V., Vaga, 1986. — p 14—15. Nueikite ir paskaitykitel Paulius SUBAČIUS
„Visada dirbti... Perskaičiusi doc. P. Vitkausko straipsnį „Visada dirbti ir nie kada nepavargti" („T. S." Nr. 8), susimąsčiau. Taip, aukštosios mo kyklos tikslas išmokyti jaunimą mokytis, auklėtis, lavintis. Už tai atsako dėstytojai. Studentų pagrindinė pareiga — mokytis, kad taptų gerais specialistais. Ta čiau ar ne dažnai pasitaiko^ kad aukštosios mokyklos duris stu dentas uždaro turėdamas ranko se biurokiato diplomą, mažai nu tuokdamas apie būsimą specialy bę. Kodėl taip atsitinka? Studentų rankose ir bendra bučių, ir stipendijų skirstymas. Iš pažiūros atrodo — demokratija, džiaugtis reikėtų. Deja, morali nis kai kurių visuomenininkų vei das ne visada būna sniego baltu mo. Didesnė tikimybė gauti bend rabuti ir negauti papeikimo yra komjaunimo lyderio draugui, ne gu paprastam mirtingajam. Be je, būna ir kitokių kraštutinumų. Pažinojau vieną „karališką", ku ris, užėmęs „postą", net nesitei kė „prisiminti" įėjusio j kabine tą kurso draugo pavardės. Ne, tas vaikinas nebuvo jo priešas. Paprasčiausiai oficialumą, šaltą toną komjaunimo atstovas laikė pagrindiniu valdininko bruožu.
Kaskart atėjus l „atviras du ris“ suimdavo pavydas: mo kykloj dabar atostogos. . . Tik kai kam paskutinės, tad Ir ke liauja po aukštąsias, rinkdamie. si. kur toliau apsistoti. Ne itin malonūs rūpesčiai. ypač norintiems stoti į mediciną (žr. nuotrauką: analogiškas vaizdas prie kitų durų). Didžiojoje audi torijoje — apie 1000 kojų. Grin dis. aišku, pasiekė šiek tiek mažiau. O Didžiojoje auloje — tuščia. . . Koridoriuj siūlo: — Jei kažkas nori matyti vi sus stosiančius vienoje vietoje, kitąmet tegul Išsinuomoja Spor to rūmusl Valdas Jakaitis: — Grjžau iš armijos. J pa rengiamuosius kursus pavėla vau. Dabar dirbu klinikoje. Stu dijuoti medicina apsisprendžiau 8 klasėje. Kodėl? Pašaukimas matyt. . . Tikėjausi daugiau suži noti apie stojamuosius egzami nus bet. . . <žr. tą pačią nuotr.). Gerai, kad bent ..T. S.“ apie pri ėmimo tvarką parašė. Kad pa vyks — tikiu, nes kitaip nė ne verta bandyti. Svajoju tapti mlkrochlrurgu. Noriu daryti žmonėms gera. . . Po „oficialiosios dalies tik ma-
Iš dalies ’ čia kalti mokytojai, kurie patys suburdavo aktyvą iš patogių mokinių, daug nekvarši nusių galvos nei sau, nei kitiems, užtat paklusnių ir pareigingų. Metai iš metų, užimdami „pos tus", figūruodami iš pradžių pio nierių, o vėlliau ir komjaunimo aktyve, gana dažnai ijie dar mo kykloje virsdavo lengvabūdžiais plepiais, savotiškais valdinin kais. biurokratais su pionieriš kom manierom. Mokykloje moks leiviai gauna dviveidystės neuž tarnautų apdovanojimų, privile gijų skirstymo, sukto prisitaiky painokas, mo ir pataikavimo Tokie moksleiviai aukštojoje mokykloje, patekę tarp „lyde rių", tęsia biurokratinę karje rą. Beje, dažnai užėmę postą „lyderiai" „išmeta savo desan tą": aktyvo branduolys sudaro mas iš draugų... Juk jiems ir gi reikia visuomeninio balo! Būtų ne taip blogai, (jei tie draugai turėtų tokias savybes, kaip organizuotumas, sumanu mas, teisingumas. „Biurokrati nės karjeros" siekėjai visą sar vo laiką skiria vadinamąjai vi suomeninei veiklai. Biblioteko se. laboratorijose jų nepamaty si, užtat jie beveik visada pre-
zldiume, tribūnoje. Tokių prisi- I bijo ne tik studentai, bet ir pa tys dėstytojai. „Lyderiui" ir ke lialapiai į užsienį, sanatorijas prie Juodosios jūros, ir bilietai į teatrą... Aš ne prieš visuomenininką. Aš už tilkrą visuomenininką, to kį kaip TF V kurso studentas K. Navickas, IV kurso G. Bartkus, kurių žodžiai nesiskiria nuo darr bų, kurie posėdžiuose sprendžia konkrečius, svarbius klausimus, neatitrūkę nuo mokslo ir neser gantys „didybės manija". Kaip įveikti tą „biurokratizmo žvėrį"? Pradėkime kiekvienas nuo savęs. Juk biurakratizmo atsi radimas — mūsų doro vės smukimo padarinys. Atgaivinkime gartrės žodžio galią. Ir daugiau viešumo. Biurokratiz mui išnykti nepadės nei įsaky mai, nei bausmės. Tik mes pa tys. Šioje kovoje svaigiausią vaidmenį turėtų suvaidinti dės tytojai, tokie, kaip docentai M. Kazlauskas, V. Povilionis, A. Pošiūnas. Juk dėstytojai — pa grindinė jėga aukštosios mokyk los persitvarkyme. Asta JOCAITE TF V kurso studentė
juostos Universiteto kraštotyrininkų Ramuva per studentų žiemos atostogas surengė mažąją žiemos ekspediciją, kuri vyko Trakų rajone, Dusmenyse — rinkome etnografinę, tautosakinę, kalbi nę >bei istorinę medžiagą. Bė keliolikos Juostų su dainų, pa sakų, sakmių įrašais, keliasde šimties senųjų papročių, buities, švietimo. Istorinių (vykių apra šų bei šimtų žodyno kortelių namo parsivežėme neblėstanti dzūkiško nuoširdumo prisimini mą Ir viltį, kad į Dusmenis dar nekartą grįšime.
Kas suskaičiuos dabar, kiek pievų nugrėbta, vežimų nukrau ta. dainų išdainuota, ašarų iš verkta per tuos 72 metelius, kai Zabelkutė po šia saule gyvena. Ir nėra ko skaičiuoti, ir nėra ko norėti išklausti visas dainas ir pasakas, nes liks jos kaži kur tolimam širdies kamputy pas lėptos. pamirštos kaip pieme navimo dienos, neprisiminsi |ų visų kaip ir raukšlelių dieduko veide, kai šis suraukdavo kak tą gąsdindamas basakojus val kus visokiais velniais. Liks Zabelkutės „pomlecy“ tik tos. gra žiausios. kurias traukdavo su draugėm iš vakarėlių eida mos bernų lydimos. Dainuoda ma „Stovi pabalnotas juodbė rėlis žirgelis“ ar „Atsidusau, dzieve mano, kur bernelis yra
Kai durys buvo atviros ža dalis susirinkusiųjų išdrįso dalyvauti ekskursijoje | prozek toriumą ar patologinės anatomi jos katedrą („balsiausios“ vietos). Tai kas jūs. busimieji fuksai — medikai, jei kadaise buvusio gy vo žmogaus bijote??? Belieka tikėtis, kad kitąmet žodžiai ..atviru dury diena“ ne bus suprasti taip tiesmukiškai ir auditorijų durys galės laisvai užsidaryti. XXX „CHemikai reikalingi, nors vie ni Juos smerkia, kiti — igno. ruoja. o treti — laiko išsigelbė jimu. Patys chemikai mano kad Dasaulis be chemijos — nė iš vietos" — taip sakyta susirinku siems | atvirų durų dieną che mijos fakultete. Sužinota daug įdomaus apie fakulteto istoriją, nuglrdom apie keletą ne itin linksmų naujovių stojamuosiuose. Pabrėžta, kad Universitetas išleidžia labai
plataus profilio chemikus. Fakul teto komjaunimo sekretorė pa pasakojo apie komjaunimo or ganizaciją apie „privalomai sa vanorišką“ vasaros darbą, apie kitas studentų komjaunuoliško gyvenimo detales. Po susirinkimo — ekskursija l polimerų chemijos katedrą si dabravimo laboratoriją ir kitur. Giedrė Jasinskaitė, Mindaugas Masaltis, Vilniaus 45-osios vidu rinės dvyliktokai: - Kodėl stosit? — Turim nuostabia chemijos mokytoja J. Grabllkienę. Ji sa vo entuziazmu Ir „užverbavo“. — Seniai? G.: Nuo aštuntos klasės. M.: Pernai. — Kuo jums patinka chemija? G.: |domu eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis. Mėgs tu kai beslkrapštant raudona virsta mėlyna ir atvirkščiai. Laisvalaikiu kartais malonu su sprogdinti vandenilio peroksido
Ir kalio permanganato mišinį. .. M.: Chemijoje matau plačias tyrimų perspektyvas. — Kokią būtiną chemikui sa vybę Jaučiatės turį? G.: Atidumą ir tikslumą. M.: Kantrybe. — Didžiausia jūsų svajonė__ G.: Išeiti J didžiąją sceną su Universiteto folkloriniu ansamb liu! M.: Būti naudingu. — įspūdžiai iš atvirų durų dienos. .. G.: . . .niūrūs, tesužinojau sto jamųjų tvarka. . . — O nauda? M. Minimali. Tai įvertinkit pažymiu, G. Trys su pliusu — tai bevelk keturi. M.: Keturi. X X X
FF atstovai nusiteikę optlkarlngal: ..Mūsų mistiškai — __ nedaug, bet mes fizikai“.
J man".. rodos, draugė™ kaln -lin veideliui buvo ji ja kaimJ ..Aš -ai kių". -J dainlnyl paliko i] lyg gaili gerai j Kacioj ) pagaliui šlau. tą pats iš I tl neslši belk.itd kia geri toklosl I Per 1 bernai I Susirenll kaimu — Tėj linksmyl Jei d llal sutl davosl i _ Te] tai greit Pli mlj tą giesj sako"’ 1 — Ku| lalynkul Merga langu
„OfieĮ ir nelų stojimo fizika j nos i] rų durį ne ai-5*) laikomi te FlDl deoklipj sliuokė] Po j įdomi J aš ne I zlkos 1 monst'1 Ir padl Skau'l pluterią klau- I UmybtT Arv'j nos I 1 migljuJ dūrine 1 fizikais A. 5 R. M
iti. r p; len
pi iu\ po! ii Įži sk
ror
ip
1 au r ky ell
įai uk
fe pa'
iii
l*SJ Ha
m M si
irn
Iki Oji lel blii
Ptl tS'
I ii v< it
Ii reikšti A.: 1 į gaudyti] Ps< susirasi
Kelios mintys apie ekologiją Mūsų respublikoje 80 procen tų gyventojų serga (vairiomis li gomis. Vidutinis mūsų amžius 72ji metai. Genetiniai pažeidimai 1983 metais užfiksuoti kas teita me kūdikyje. Galima laukti, kad po penkiolikos metų vis gims tantys vaikai turės genetinių pa kitimų.
Ii patrauktųjų baudžiamojon atsakomybėn dėl ekologinių pa žeidimų 15 procentų buvo darbi ninkai, 45 procentai inžinerijos darbuotojai ir apie 40 procentų vadovaujančių asmenų. Maža to 28 procentai visų pažeidimų bu vo padaryti piktybiškai.
Tuo metu, kai Japonijoje ar JAV ekologiniams tikslams yra skiriama 75 milijardai dolerių per metus, TSRS skiria tik 8 mi lijardus rublių. Lietuva penkme čiui ekologiniams reikalams gau na 240 milijonų rublių. Tai tik keletas statistinių faktų išgirstų Lietuvos Rašytojų Sąjungos atvi ro partinio susirinkimo metu, iš spausdintų „Literatūroje ir me ne" (pateikiame juos atsižvelg dami į pataisymus ELTOS parei kime — Red.j.
SVEIKI APSIGAVĘI Turime prisipažinti, kad, kaip ir visi laikraščiai, balandžio pir mąją leidome sau išspausdinti nedidele apgavystę — straips neli ..Mus filmuos šveicarai", kur kvietėme vaidinti šveicarų TV sukamame filme apie Uni versitetą. Tikėjomės, kad apie apgavystę |spės rubrika ..Šios dienos aktualijos“. Matyt, dau guma atvejų taip Ir įvyko, nes norinčių filmuotis atsirado ne itin daug — Iki ketvirtadienio ryto keturiolika. Buvo pasiūly tas ir scenarijus šiam filmui.
Tad norėtume dar kartą pa sveikinti kolegas su balandžio pirmąja (kaip sakoma — atga line data) ir paprašyti labai ne pykti: straipsnelyje ne viskas melas. Į Vilnių tikrai atvažiuoja Šveicarijos TV laidų vokiečių kalba atstovai, tik Jų filmas kol kas sąlyginai vadinasi ..Kultūri nis Vilniaus portretas“ Ir bus grynai dokumentinis. Nemaža vietos filme bus skirta Ir Uni versitetui. tad. kas žino, galbūt prireiks mūsų visų pagalbos. REDAKCIJA
gai „grašelį“ dainuoja“ ji
š
I
Ibel'oitė. Brtu su viena ftų |ų r OI, pasakoĮeniškės. Į- viso. Ipatl. O iuvo. ir liokauja. I ir taip Ižial. — Įskaltėm ror.i neI Kas f to klrys Zaį o koBPlinkui
I kaimo [ausinių. |kia per pydavo: lel lėlių pa-
i
-j (ai meliti f gerlnukrellų. fe švenPa". Pa-
I (u [siu yra. 11 Į vardo. f o po tėvai.
■
■
kiška
kad B Tiedlcl-W'l atvii'l'U ko-
■
ma.Į®.- vi‘ „Smi pa-
labai Nors ■ kad fi_ ■''Ja de■ kimai. ■ 'na. . . ■ kom B'jngėjo ■ ■'••I gaB
■ \'nali■ ir Rei?Ovos viė■ w tapti
fizikos
■r' susi. “■°se Ir
ne merga. Kartais gi lnslgėr) būna bernai, bijai ir kyštert. Tų lalynkų (t. y. velykinių dainų) visokių yra. bet dažnlausiai ..grūšelĮ“ dainuodavo, Kaimynai, užglrdę kitam kieme lalaunykus. Juokdavosi: — Jau mergai „grūšell“ gieda. Tokia yra Zabelkutės „grūšla“:
Stovi grūšla po langeliu Vynelis vyno žaliasal Ant tos grūšelės aukselio raselė Vynelis vyno žaliasal Išeike mergele su šilko skarele Vynelis vyno žaliasal Ir surinkę aukselio raselę Vynelis vyno žaliasal Ir paskirke an trijų ščėsclų Vynelis vyno žaliasal Pirma ščėscis — aukselio žiedelis Vynelis vvno žaliasal Antra ščėscis — rūtų vainikėlis Vynelis vyno žaliasal Trečia ščėscis — aukselio kūpkelis Vynelis vyno žaliasal Aukselio žiedelis an baltos rankelės Vynelis vyno žaliasal Aukselio kūpkelis žalio vyno gerti Vynelis vyno žallasai Kvortų arielkos, sūri ant torlelkos Vynelis vyno žaliasal Kapų klasinių muml an mušynių Vynelis vyno žallasai
R.: Atsakysiu, kai reiks eiti | pensiją. . . — Jūs ne šiandien susipaži not? A.: Ne. Kartu buvom ..Fotono" stovykloje. — Ar išsiqąstumėt, Jei stojant į fiziką reikėtų dar laikyti Jumo ro eųzaminą? A ir R.: Net — Ačiū dievui... Kas Jums patiko FF? A.: žmonės. R.: Fizikų jumoras. Nors, kas visada linksmas. . . —Kokia Jūsų didžiausia svalonė? A.: Atrasti ką nors naujo pus laidininkių srityje. R.: Tapti LTSR čempionu me džiojant „lapes“. įsitikinau. kad atvirų durų dienos — šventė. Taigi, reikia ne tik ..oficialios" dalies (šis akmenėlis IF daržui). Norint ga lima sugalvoti daug Įdomių da lykų (pavyzdžiui, VISI prieš oficialiąją dali koncertavo ..Siu plnys“), net Jei Ir nėra didelių laboratorijų, skaičiavimo centrų ir kitų panašių eksponatų. Juras JANKEVIČIUS Autoriaus Ir Viliaus REKEVICIAUS nuotr.
Kapų ne kapų, o puskapio maža Vynelis vyno žaliasal O kokia tavo pačios viso amželio ,,ščėscis". Zabelkute? Kokia ..ščėscis“ laidoti tą. kuris tave už žmoną buvo išsirinkęs, laidoti tėvus Ir seseris? Kokia ,.ščėscis“ palikti tėviškę. Dusmenėllus. kur ežeras, tokia gra ži pievukė prie namų Ir skanus seno šulinio vanduo? Kokia ..ščėcsis“ visąlaik raišuoti, kai neramus būdas vis traukia lėk ti. judėti, dirbti? Ne nė vienu žodeliu nepaslskundei. nesa kei. kad blogai gyventi ir var gas spaudžia Ir sunku. Tik ra miai ištarei, ką supratai per tiek metų: — Visas gyvenimas greit pra bėga kaip sapnas. Mlrc nenoriu. Inklšo žemėn, būk tu kokis no ri. Tep kap akmeni balon Inmetei — išsilygino vanduo, tep kap nebūta tavi. . .
Savo mintimis su skaitytojais dalinasi prof. C. Kudaba: — Susirinkimo metu atrodė, kad susirinko musulmonai pakal bėti apie islamą. Tai tas pat, jei mes visi kuo nors vienu tikintys susirinktumėm ir dar kartą apie tai pašnekėtumėm. Dviejų nuomonių susirinkime ir gi nebuvo, nebuvo ir tų, ku riems galima būtų buvę prikišti. Tiesa, susirinkime dalyvavo gam tos apsaugos komiteto darbuoto jai, atrodytų, kad jiems galima viską sumesti, tik ar didelė jų kaltė? Jie gali reikalauti, (tikinė ti, tik jei mes neturėsime eko loginės kultūros, profesinio atsa kingumo prieš gamtą. .. Buvo laikas, kas pas mus pla čiai nekalbėjo apie ekologines problemas, o kai kas ir juokėsi iš kalbančiųjų, vėliau buvo laikas, kai kalbėti buvo draudžiama, kai nuo visuomenės buvo slepiama tikroji 'gamtos būklė. Dabar jau galime šnekėti ir mus išgirsta žmonės, bet to juk maža. Laikas veikti. Rytojui palikti šio klausi mo negalima, tai karti tiesa. Ne galima tenkintis ir tuo, kad šian dien galime vadinti viršininkus,
ministrus tikraisiais vardais, jei jie to verti. Norėčiau prisiminti mūsų rašy tojus, rusų tautos rašytojus visuo met stovėjusius ir stovinčius tau tos sąmonės priešakyje ir silpno jo — šiuo atveju gamtos — pu sėje. Už tai, kad Baltijos jūroje neeksploatuojamas naftos telki nys mes daug padėkos žodžių turime tarti ir jiems. Juk kai bu vo iškilusi grėsmė Baltijos jūrai, žmonės kreipėsi ne į gamtos ap saugos draugiją, kuri turi apie pusę milijono narių, o j rašyto jus. Štai ir spręskime patys, kuo tiki žmonės, o kuo ne. „Na, o studentija, jaunimas, kuo čia dėti?", tikriausiai kai kas iš skaitytojų paklaus. Žemė jau seniai per maža, kad galėtume nekreipti dėmesio, ką veikia kai mynas. Studentai turi ir toliau likti tikrais savo respublikos ir valstybės piliečiais. Likti todėl, kad jau pasirašinėjo prieš naftos gavybą Baltijos jūroje, šį kartą nugalėjo abejingumą, apeliavo ne vien respublikos kurortinės zonos grožiu ir verte, bet krei pė dėmesį j vaikiškai juokingas apsaugos priemones. O vyresniems reikia saugoti jaunimo dorą entuziazmą, netruk dyti jam plėtotis ir atsiminti: Žmogaus gero vardo negalima atimti, jj galima prarasti.
Beisbolas— čia! 1839 metais JAV kariuomenės pulkininkas Ahneris Daublingas sujungė du keistus senoviškus angliškus žaidimus — for-old-ket ir taunbolą. 1845 m. ši sintezė oficialiai tapo beisbolu, kuris greit paplito Amerikoje, Karibų jūros baseine, vėliau kai kuriose Eurazijos žemyno šalyse. Dabar ši įdomų žaidimą kulti vuoja daugiau kaip šešiasdešim tyje šalių. Aukščiausią meistriš kumą yra pasiekę bei pelnę pri pažinimą tarptautinėje arenoje JAV ir Kubos žaidėjai. k 91-oje TOK sesijoje nuspręsta į Olimpiados 92 Barselonoje reg lamentą įtrauikti beisbolo var žybas. Tarybų Sąjungoje šis patrauk ius žaidimas paplito Kubos stu dentų dėka. Jie ir dabar padeda tarybiniams sfKJrtininkams pažin ti šio neįprasto mums sporto meist riškumo paslaptis. Sprendžiant pagal „mokytojų", stebėjusių
pirmojo tarptautinio turnyro, vykusio 1987 metų vasarą Mask voje, varžybas, atsiliepimus, mū sų pirmieji entuziastai pasirodė gabūs mokiniai, nors, supranta ma, lygintis su JAV ar Kubos beisbolistals būtų tiesiog nekuk lu. Tarp kitko, ši populiari sporto šaka turi buitinio žaidimo bruo žų: nereikalauja specialios žaidi mo aikštės (galima žaisti tiesiog pievoje), o ir sportinis invento rius ne itin sudėtingas. Belieka tik pavydėti amerikiečiams, ku
rie masiškai žaidžia beisbolą iš kylose gamtoje. Jūsų žiniai, šios geros „ame rikietiško gyvenimo būdo" pusės pažinimui VVU šių metų vasario mėnesį įkurta beisbolo sekcija, belaukianti entuziastų. Kviečia me antradieniais ir ketvirtadie niais 17 vai. ateiti į fizinio auk lėjimo katedrą (Saulėtekio 2). In formacija teikiama telefonu 46-44-70 arba 76-89-67. Rytis JUOZAPAVIČIUS Darius DESCERAS
Gyveni Ir žinai kuo pradėjai Ir kuo baigsi amžių. Nuo gimi mo lig mirties — tik trys „ščėsclai“ Iš gyvybės medžio grūšlos rasos. Tam ateinam po šia sau le kad būtų Jie mums duoti ir kad palinkėtume to paties savo artimui, kaip linkėdavo lalaunykai mergai. ..grūšell“ dainuodami.
Viliutė RU2INSKAITĖ
Vyrai! Moterys! Ar girdit? Pirkit mūsų „Karštas širdis"! Šviežios labai, nesmirda. Jaus mo Jūroj Jus prigirdys!
Dinozauras keturkojis ir suklumpa. Jauniaus MATONIO Arūno STRAKSIO Gintaro KUDABOS nuotr.
tai
1988.04.08
Tarybinis studentas * LTSR MA ir WU Jaunųjų mokslininkų tarybos rengia se minarus molekulinės elektronikos klausimais. Pirmas seminaras tema „Didelių molekulių elektroninės struktūros skaičiavimai" (vyks balandžio 13 d. 10 vai. Puslaidininkių fizikos instituto sa lėje. Pranešėjas — Fizikos Instituto m. b. G. Tamulis. JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ TARYBA
Muzika
Vinsas Klarkas:
* Draugystės dienos‘88 * Štai jau 24 metus Universite te gyvuoja interklubas ,Juventus". Lygiai tiek pat metų čia susirenka žmonės, ieškantys ir randantys draugų, besidomintys, kuo gyvena kitų šalių jauni mas. Lygiai tiek pat metų čia vyksta tradicinės drau gystės dienos... Taigi, ir šiemet — didelė šventė mums ir mūsų svečiams „DRAUGYSTĖS DIENOS-88" Jų metu: draugystės vakarai, scenos meno ir džiazo atlikėjų pasirodymai, liaudiška vakaro nė. Todėl — šalin rūpesčius! ša lin kitus planus! Skubėkite ieš koti draugų „Draugystės dieno se — 88"! šventės programa: 1988.04.15 (penktadienis)
Svečių atvykimas, sutikimas, apg yvendinimas 15 vai. Iškilmingas priėmimas pas Rektorių — Rektorato posė džių salė Ekskursija po WU 19 vai. Draugystės vakaras — šventės atidarymas — Studentų kavinė „Gaudeamus" 04.16 (šeštadienis) 10. vai. Ekskursija po Vilnių 13 vai. Interklubų atstovų pasi tarimas jaunimo problemų tec momis — Interklubo patalpos 17 vai. Džiazo muzikos koncer tas — Didžioji Aula 20 vai. Poilsio vakaras — 1F valgykla 04.17 (sekmadienis) 12 vai. Pantomimos trupių pa sirodymai — Didžioji Aula 14 vai. Renginys „Vaikai piešia taika" — WU teritorija 16 vai. Šventės uždarymas, sve
čiu išlydėjimas — Interklubo patalpos Šventės metu veiks loto, ta pybos ir grafikos darbų paro dos. Dėmesio! Dėmesio! Dėmesio Naujas (šviežiai iškeptas) renginys Universitete Tik VU Interklubo „Juventus“ dėka „ID-88“ metų visų Uni versiteto dėstytojų ir studentų jaunosios atžalos galės išban dyti savo meninius gabumus! „Valkai piešia taiką- — tegu tai tampa tradiciniu konkursu. Maloniai prašome visus su sūneliais ir dukrelėmis, anūkė liais ir proanūkėllais ateiti ba landžio 17 d. iki 14 vai. i Sar bievijaus kiemą. Nugalėtojų laukia didelis ir saldus prizas. O tėveliams ir broliukams — pakvietimai j ki tus „Internacionalinės drau gystės dienų-88“ renginius. Nekantraudami VU komjauni mo komitete laukiame praneši mų apie dalyvavimą. „ID-88“ ORGANIZATORIAI
Atvyksta moderniojo šokio žvaigždės Prahos Karlo universiteto šiuo laikinio šokio grupė, atvyksta rektorato kvietimu paviešėti Lie tuvoje balandžio 11—15 dieno mis. Du jų koncertus galėsite pamatyti balandžio 12 d. Uni versiteto Kiemo teatro salėje. Grupei vadovauja Londono šiuolaikinio šokio mokyklos auklėtiniai Ivana Kubicova ir Ja nas Hartmanas, ji susiformavo sep tintajame dešimtmetyje iš folk lorinių šokių kolektyvo, o da bartines menines koncepcijas pradėjo įgyvendinti aštuntojo dešimtmečio pradžioje, drąsiai eksperimentuodama muzikos, kostiumų, režisūros Ir, aišku, choreografijos srityje. Šiuo me tu grupę sudaro trisdešimt šokė jų — Prahos aukštųjų mokyklų studentų ir vidurinių mokyklų moksleivių. Kolektyvas ne tik daug koncertuoja savarankiškai — jis taip pat bendrauja su
džiazo, šiuolaikinės muzikos at likėjais, kitų žanrų šokėjais, da lyvauja televizijos laidose, cho reografinio pobūdžio filmuose. Aplankyta ne viena šalis, daly
vauta garsiuose tarptautiniuose festivaliuose. Koncertų pradžia 17.00 ir 20.00. Bilietai parduodami prieš koncertus.
Įnoringas baltojo kamuoliuko skrydis Kovo mėn. Sporto rūmuose vyko Universiteto darbuotojų tar,pfakultetinės stalo teniso varžybos. Jose dalyvavo rekor dinis šiai sporto saikai komandų skaičius — 13. Varžybos pogrupiuose vyko pagal skirtingus scenarijus. Pir majame pogrupyje filologai greit įrodė savo pranašumą prieš kitas komandas, antrajar me vyko įtempta kova. TF te nisininkai anaiptol nelaikyti fa voritais, paeiliui įveikė MaF, GF, PEF, administracijos ir
ūkio padalinių komandas. Dra matiškai vykusiame jų susitiki me dėl pirmosios vietos pogru pyje su skaičiavimo centro dar buotojais lemtingiausių momen tu Fortūna nusisuko nuo teisi ninkų. Teikiu būdu, varžybų fi nale susitiko FilF ir SC stalo tenisininkai. Filologų komanda (G. Subačius, S. Plaušinaitis, V. Cekmanas, J. Antanavičienė, D. Juškėnienė) apgynė turimas po zicijas ir jau ketvirtą kartą Iš eilės iškovojo šių varžybų nu galėtojų vardus. Trečiąją vietą
MF dėstytojų pergalė Jau treti metai VVU me dicinos fakulteto dėstytojų krep šinio rinktinė kviečiama dalyvau ti tradiciniame Vilniaus miesto medicinos įstaigų krepšinio tur nyre. Anksčiau MF komandai ne pasisekdavo užimti prizinės vie tos, o dabar, (kaip sakoma, tre čias kartas nemelavo. Laimėję kovas pogrupyje, MF dėstytojai ir finaliniame turnyre nepatyrė pralaimėjimo kartėlio ir pirmą karta iškovojo garbingą prizą. Po šių varžybų buvo sudaryta Vilniaus miesto medikų krepšinio rinktinė, kuri dalyvavo respub likos medikų krepšinio turnyre Klaipėdoje. Jos sudėtyje žaidė ir keli MF rinktinės nariai. Finale Vilniaus medikai minimaliu skir tumu pralaimėjo varžybų šeimi-
ninkams ir tenkinosi antrąja vie ta. Varžybų organizatoriai buvo ■Įsteigę keletą prizų, iš kurių vie
užėmė istorikai. Norisi pagirti ir sėkmingai debiutavusius pre kybininkus. Nesportiškai pasiel gė BKFF komanda, antrąją die ną neatvykusi į varžybas. Pirmaujančių komandų padė tis bendroje spartakiados įskai toje teikia: FilF — 49 tšk., SC — 45 tšk., MF — 40 tšk., MaF — 37 tšk., FF — 36 tšk., ChF — 33 tšk. Taigi, susidaro įspū dis, kad, siekiant čempionų lau rų, filologams draugiją bando palaikyti tiktai SC darbuotojai.
nas — geriausio gynėjo atiteko MF j. m. b. V. Cesnavičiui (A. Kaminsko nuotraukoje — antras iš kairės). V. LAPINSKAS
„Nes nesiekiame tapti • Pink Floyd • į konkurentais“ Vinsas Klarkas, (Vince Clarke) — elektroninės muzikos Mocar tas, grupių „Depeche Mode”, „Yazoo", „Assembly", „Erasure" įkūrėjas ir vadovas, gimė 1961 metų liepos 3 d. Anglijo je. Kaip ir ja pirmtakas, anksti išmoko groti pianinu, kurti mu ziką. Basildono koledže V. Klarkas, suradęs keletą muzikalių bend raminčių, įkūrė savo pirmąją gru pę „Depeche Mode" (Greita Mada). Jis apibrėžė grojimo sti lių — vien klavišiniai instrumen tai ir sugalvojo grupei pavadi nimą. Muzikinė spauda atsakė tuo pačiu, pavadindama muzi kantus „klavišiniais piršteliais". Po kontrakto su firma „Mute", trijų hit-singlų ir LP „Speak and Spell" (Kalbėk ir rašyk parai džiui), grupė išvyko j gastroles po Angliją, deja, be Vinso Klarko, pareiškusio, kad jis ne mėgsta koncertų ir verčiau lin kęs dirbti studijoje, o, sulaukęs grupės, bendradarbiaus su ja to liau. Tačiau kai „D. M." grįžo iš gastrolių, V. Klarkas grupei nebepriklausė. .. Tuo metu muzikinėje spaudo je buvo pasirodęs kažkokios Alison Moyet skelbimas: „Ieš kau bliuz-bendo, esu daininin kė". V. Klarkas atsiliepė,ir susi kūrė duetas „Yazoo" (upė JAV Misisipės intakas). J klausi mą, kodėl paliko „D. M.", V. Klarkas atsakė: „Aš noriu visą laiką eksperimentuoti, be to, „D. M." nariai ne visada sutik davo su mano nuomone..." Dainininkė A. Moyet (pravar de ALF) beveik 10 metų lavino balsą įvairiose pankų ir džiazo grupėse. Po tvirto susitarimo su V. Klarku, kad abudu įrašinės dainas, kas beatsitiktų, „Yazoo" greitai ima kopti šlovės laip tais — po parmojo LP „Upstairs
at Eric's" (J viršų pas Eriką) du singlai: „Only You" ir „Don't Go" patenka į čartsų dešimti* ką; „Only You" video singlas JAV užima I vietą. 1983 m. įra šius antrąją LP „You ant Me Both" (Mes abu kartu), grupė išvyksta gastrolių ir netikėtai paskelbiama apie jos iširimą, nors duetas buvo pačioje popu liarumo viršūnėje. Klarkas pareiškė žurnalistams „Alison norėjo priversti mane pasukti j bliuzo vėžes, o man tai nepatiko". Po kūrybinės pertraukos 1984 metais jis sukuria naują grupę „Assembly" (susirinkimas), kuri < nepasiekė populiarumo ir net- ’ rukus iširo. Visiškai naujas V. Klarko kū rybos etapas — grupė „Erasure". Po pirmųjų grupės repeti cijų muzikinė spauda rašė: „Su Endžiu (Andy Bell — naujasis Klarko partneris) Vinsas atgavo ; savo senąją puikią formą. Gru pės muzika — medžiaga, iš ku rios lipinami hitai". Ir iš tikro, pirmasis dueto LP „Wonderland" tuojau pat tapo nepa prastai populiariu, o visi sing lai — „Who Needs Love Likę That" ir kt. pelnė tarptautinį pripažinimą. Antroji, 1987 metų dueto . plokštelė „Circus" ski riasi nuo debiutinio albumo daug sudėtingesnėmis melodijo-< mis, muzikiniais triukais. Kriti ka šj skirtumą traktavo kaip mė ginimą pagaliau jai įtikti, nes „Wonderland" daugelio rimtų į muzikos žurnalistų vertinimu bu-1 vo tipiškas lengvai virškinamų f dainų rinkinukas. Paklaustas: ' „Ar nesate tos nuomonės, kad kuriate nors ir gražią, bet vie nodos formos muziką", V. Klar kas atsakė: „Mūsų muzikos vie npusiškumas nėra didesnis, nei ’ kitų grupių — juk kiekvienas tu- ' ri savo braižą, todėl mes nesis tengiame vienoje dainoje skam bėti taip, kitoje — kitaip. Tai geriau paliksime hipiams, prie kaištaujantiems mums, kad kuria- . me pernelyg lengvą muziką. Į Mes esame pop grupė, ir nesie kiame nukonkuruoti „Pink Floyd", juo labiau, kad jų nebė ra". Abu muzikantai tikisi, kad „Erasure" gyvuos ilgai. „Mums patinka groti kartu, ir mes taip gerai vienas kitą papildome, kad nėra jokios dingsties galvoti apie grupės iširimą". Parengė Giedrius DRUKTEINIS ir Vidas INDRIULAITIS.
„Down Beat“ laureatai Labiausiai prestižinė ir infor matyvi džiazo anketa jau pusė amžiaus spausdinama mėnesinia me amerikiečių žurnale „Down Beat". Metų muzikantu 1987 m. tapo Ornefas Kolmenas (Ornett Coleman), nukonkuravęs Deksterį Gordoną (Dezter Gordon), Maiklą Brekerį (Michael Brecker), Vintoną Marsalį (Wynton Marsalis), Mailsą Devisą (Milės Davis) ir Petą Metenį (Pat Metheny). Tarp pop/roko muzikantų dau giausia balų surinko Polas Saimonas (Paul Simon), o „rhytm-andblues" kategorijoje pirmuoju mu zikantu tapo Robertas Krėjus (Robert Cray). Metų džiazo albumu pripažin tas M. Brekerio diskas „Michael Brecker" (Impulse). Kitas vietas užėmė Deksterio Gordono „The other side of Round Midnight" (Blue Note), Mailso Deviso „Tu fu" |Warner Bros), Peto Metenio „Štili Lite (Talking)" (Geffen), Vintono Marsalio „I Mood" (Columbia) Ir Brenfordo Marsalio „Royal Garden Blues" (Colum bia). Metų pop/roko albumo vardą gavo Polo Saimono diskas „Graceland" (Warner Bros), o geriau
sio „rhytm-and-blues" metų albu mo šlovę iškovojo Roberto Krėjaus diskas „Strong Persuader" (Mercury-Hightone). Anketos laureatais tapo: akus tinė džiazo grupė — Art Blakey and Jazz Messengers, elektrinė džiazo grupė — Pat Metheny Group, big-bendas — Gii Evans Orchestra, pop/roko grupė — Sting, soul/rhytm-and-blues gru pė — Robert Cray, kompozito rius — Carla Bley, aranžuoto jas — Gil Evans, triūba — Wynton Marsalis, trambonas, — J. J. Johnson, fleita — James Newton, klarnetas — Eddie Damels, saksofonas altas — Phil Woods, saksofonas tenoras — Michael Brecker, saksofonas ba ritonas — Gerry Mulligan, akus tinis fortepionas — McCoy Tyner. elektrinis fortepionas — Chick Corea, vargonai — Jimmy Smith, sintezatoriai — Joe Zawinul, gi tara — Pat Metheny, kontrabo sas — Charlie Haden, bosinė gitara — Marcus Miller, būgnai — Jack De Johnette, mušamieji instrumentai — Nana Vasconcelos, smuikas — Stephane Grappelli, vokalistas — Bobby Me Ferrin, vokalistė — Sarah Voughan, vokalinė grupė — Manhatfan Transfer.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 810 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. B0. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. •CoBeTCKHH cTyAeHT» — opran napTKOMa, peKTopara, KoMHTeTa oMcoMOAa, npocįnioMa opAenos TpyAonoro KpacHOro maMeHH n Apypenų ■apoAOB BBAbmoccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. Kancynaca. Bhalhioc. PeĄaKTop A. Azuuuiac. Ha ahtobckom sauKe.
Redaktorius A. LIPSTAS