W ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS! fe
o
r
.♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦J
O o
TUhENTAS * w > VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
\ Šiai egzaminų sesijai labai rimtai ruošiasi visas univer sitetas. Didžiojo lietuvių tautos revoliucionieriaus ir kovo tojo V. Kapsuko vardo suteikimas mūsų universitetui rei’kalauja padvigubinti rektorato ir visuomeninių organizacijų dėmesį bei pakelti jų atsakomybę už aukštai kvalifikuotų ■nokslo darbuotojų ir jaunųjų specialistų paruošimą. Fakultetuose vyko studentų aktyvo pasitarimai, kuriuose buvo svarstomi akademinės drausmės ir pasiruošimo egza■mlnams klausimai. Istorijos-filologijos fak. aktyvo pasitarime ■eilė studentų griežtai pasisakė prieš formalizmą atskirų aka deminių grupių darbe, prieš vis dar pasitaikančius „šparSgalkininkus” ir kitokį nesąžiningą elgesį egzaminų metu. Pasitarime buvo iškelti rimti pasiūlymai dėl paramos silp nesniems ir atsiliekantiems studentams grupėse. IstorijosĮfilologijos fak. dekanatas ėmėsi ryžtingesnių priemonių akademinei drausmei sustiprinti, o pastaruoju metu visos jo katedros įtemptai ruošiasi egzaminams. Aukšta akademinė drausmė Chemijos ir Gamtos fakul tetuose jau šiandien davė dėmesio vertus rezultatus. Tik labai gerais ir gerais pažymiais laiko visuomenines-politines disciplinas ir specialybės egzaminus Chemijos fak. IV kurso studentai. Tvirtą dalykų žinojimą parodė studentai-visuomenininkai — Kičas, Kazlovska, Morgenšternas, Leščinskaitė, Bunikis ir kiti, iki šiol laikantieji egzaminus be kevertų. Labai gerai laiko egzaminus ir Gamtos m. fakulteto IV k studen tai Sidoravičius, Petrulis. Valušis, III k. — Kolyta. Juodkasys ir kt. Pagal jau vykusių egzaminų rezultatus galima padaryti išvadą, kad disciplinos, kurių dėstytojai glaudžiai bendra darbiauja su grupių studentais, buvo geriau įsisavintos. Filosofijos katedros dėstytojas Solovjovas visur yra stu dentų mėgiamas ir gerbiamas. Studentai į jį kreipiasi įvai riausiais, jauną žmogų dominančiais klausimais. Drg. Solov jovą pertraukos metu galima rasti apsuptą būrio studentų. Jis vienodai rūpestingai jiems išaiškina, tiek dialektinio ir istorinio materializmo, tiek individualaus gyvenimo klausi mus. Visai natūralu, kad Chemijos fak. IV kurso grupė, ku rioje vyr. dėstytojas Solovjovas skaitė istorinio materializ mo paskaitas ir vedė seminarus, puikiai išlaikė šios discip linos egzaminą. Daugiau nei pusės studentų žinios buvo įvertintos labai gerai. Tokių dėstytojų universitete yra ir daugiau. Tai prof. Žemaitis, marksizmo-leninizmo katedros dėstytojas Šarmai tis, žurnalistikos katedros vedėjas Karosas, liaudies ūkio katedros dėstytojas Ragevičius. rusų kalbos katedros vedėjas Patapovas, ir eilė kitų. Šiais metais žymiai pagerėjo paskaitų kokybė. Didelis skaičius dėstytojų paruošė arba ruošia disertacijas mokslo kandidato laipsniui įsigyti. Pagerėjo ir diplominių darbų kokybė. Studentų Blizniko, Uždavinio. Deksnio ir kt. diplo miniai darbai rodo jų rimtą pasiruošimą savarankiškam moksliniam ir gamybiniam darbui. Medicinos fakultete jau prasidėjo valstybiniai egzami nai. Marksizmo-leninizmo pagrindų egzamine dauguma stu dentų parodė tvirtą visuomeninių mokslų žinojimą. Diplo mantai A. Suminąs ir J. Rubikas per šešerius mokslo metus sugebėjo kruopštų mokymosi darbą derinti su aktyvia vi suomenine veikla. Tačiau dar atsirado draugų, kaip Kučins kas ir Dudčenko, kurie silpnai pasiruošė tokiam svarbiam egzaminui. Geras ‘visuomeninių disciplinų ir specialybės dalykų žinojimas — visų studentų patriotinė pareiga. Mūsų Tėvynė laukia gerų specialistų, gabių organizatorių ir dorų piliečių. Visų akademinių grupių ir komjaunimo organizacijų uždavinys — dalykiškai organizuoti pasiruošimą egzami nams; ne protokolais, o gyvu komjaunuolišku darbu padėti atsiliekantiems draugams. Studentai šioje sesijoje privalo parodyti gilesnes žinias, nei praėjusioje. Mūsų komjaunuo liškose gretose neturi būti vietos „špargalkininkams" ir kito kiems apgaudinėtojams. Egzaminai turi parodyti aukštą viso dėstytojų kolektyvo reiklumą ir tvirtas studentų ži nias. Tik, tokiu būdu atsidėkosime mus auklėjančiai tarybinei Tėvynei.
[ 1
pjgj J
» s » »tiį joj hit
Čiurlionio 23 b ir 23 c bendrabučių gyventojai nutarė savo jėgomis sutvarkyti bendrabučių kiemus, išlyginti takeHus ir pabarstyti juos smėliu, apsodinti gyvatvorėmis ir medeliais, įrengti gėlių gazonus. Dabartiniu metu čia ver da karštas darbas. Nuotraukoje: laisvalaikio metu grupė Čiurlionio 23 c bendarbučlo gyventojų kasa lysves gėlėms sodinti. — R. Dačinsko nuotr.
♦ i♦
Ketvirtadienis,
♦ ♦
gegužės mėn.
ĮDOMUS DISPUTAS
♦
ŠALIES
|♦ ♦♦
/.U/CSTOS/OSE
Auditoriją užpildė studentai. Čia susirinko istorikai, filologai, bio logai, matematikai bei fizikai. Trumpu įžanginiu žo džiu disputą tema „Apie laimę” pradėjo Istorijosfilologijos bei biologi jos fakultetų I ir U kurso studentai. Studentai R. Rudik ir V. Labanova išsamiai išaiškino klausimą apie laimės pasireiškimus darbe, meilėje. Jie nu rodė, jog laimę gali pa siekti kiekvienas, ir kad jos pasireiškimo formos labai įvairios. Vieni sau laimę sukuria nuolat dirbdami mėgiamą dar bą, kiti — studijuodami pasirinktą specialybę. „Ne laukite laimės, o siekite jos, kovokite už ją” — tokią idėja buvo pravestas disputas apie laimę. Disputas praėjo šiltoje, draugiškoje aplinko je.
1955 m.
d.
19
Kaina 20 kap.
L
i
MOK/KtOSE
J
Musų santaupos-tau, Tėvyne! ☆
☆ Tarybinių paskolų
galia
Neseniai tarybinė liaudis ir visa progresyvioji žmonija šventė Pergalės dieną. Praėjo 10 metų nuo tos dienos kai didvyriškoji Tarybinė Armija sutriuškino vokiškuosius fašis tus. Tarybų valstybė nugalėjo ir išėjo dar labiau monolitinė ir stipresnė. Pasitvirtino di džiojo Lenino žodžiai: „Ir po kiekvieno mūsų priešų mėgi nimo mes išeisime dar stipres ni. negu buvome iki Jo”. Šiai pergalei pasiekti padė jo ir tarybinės paskolos, ku rios tarnavo sunkiosios pra monės sukūrimui ir žemės ūkio mechanizavimui mūsų ša lyje. Didžiojo Tėvynės karo metais lėšos, realizuotos iš paskolų tarnavo karinei Ta | rybų Sąjungos galiai sustip rinti. Pokariniais metais pa skolos prisidėjo prie liaudies ūkio atkūrimo ir tolesnio jo išvystymo. Mes gerai žinome, kad nau ja Valstybinė paskola (1955 metų laidos) skirta toliau vys-i tyti musų šalies liaudies ūkiui darbo žmonių gerovei kelti, Tarybų Sąjungos gynybinei: galiai stiprinti. Ji skirta mūsų stiprinti J I mylimajai Tėvynei Todėl mes su dideliu entuziaz-J mu sutikome ir vieningai pa sirašysime naująją Valstybinę! paskolą. M. Finkelšteinaitė, Vyr. dėstytoja
Šeštadienis. Istorijos-filolo gijos fakulteto žurnalistikos katedroje gausu . studentų. Šiandien savo diplominius darbus gina žurnalistai T. Belnoraitė — tema „K. Kap sukas ..Naujosios gadynės (1916-17 m.) redaktorius” ir V. Kazakevičius — tema „V. Mickevičiaus-Kapsuko žurnalistinėrliteraturinė veik la cariniuose kalėjimuose (1,907-13 m. m.)”. Temos dar niekieno nenagrinėtos. Diplomantai susidū-
*
Už tarybinės šalies suklestėiimą Laimingi esame mes, tarybi nis jaunimas, nes galime mo kytis, studijuoti, kas mums labiausiai patinka, galime dirbti ir džiaugtis liaudies darbo laimėjimais. Kasdien gražėja ir tvirtėja mūsų so cialistinė Tėvynė, diena iš die-j nos ji puošiasi naujomis sta tybomis mieste ir kaime, nau jais sodais, poilsio parkais, kasmet plečiasi sanatorijų, kultūrlnlų-buitinlų bei moksllnio-tirlamojo darbo įstaigų statyba. Tarybinei studentijai. Par tija ir Vyriausybė suteikia vi sas sąlygas mokytis, tapti tik rais komunistinės visuomenės statytojais. Mes gyvename pui kiuose bendrabučiuoce, kurių plotas kasmet vis didėja. Per eitais metais mes apsigyveno me naujame, puikiai įrengta me bendrabutyje. Musų šalies darbo žmonės nepasitenkina tuo, kas pasiek
ta, o ieško naujų kelių ir būdų tam, kad socialistinė Tėvy nė būtų dar tvirtesnė, dar gra žesnė, kad mes turėtume dar daugiau mokyklų, ligoninių bei poliklinikų. Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė visokeriopai remia tą masių siekimą. Su dideliu džiaugs mu mes sutinkame TSRS Mi nistrų Tarybos nutarimą dėl naujos valstybinės paskolos TSRS liaudies ūkiui išvystyti išleidimo. Si paskola dar la biau sutvirtins socialistinę ekonomiką, padės mūsų vals tybei Išspręsti neatidėliotinius komunistinės statybos uždavi nius. Aš mielai skolinu valsty bei dalį savo santaupų Ir no riu, kad mano tėvynėje būtų dar daugiau ligoninių, teatrų, mokslo-tiriamųjų įstaigų bei poilsio namų. V. Jonaitis Medicinos fak. IV k. studentas
su džiaugsmu sutiko Ekonomikos fakulteto stu dentai Partijos ir Tarybinės vyriau sybės kreipimąsi į visus Tarybų Są jungos piliečius dėl 1955 m. vals tybinės paskolos pasirašymo. Mes, ekonomis tai, geriau negu -------------- ;—-♦----
kitų specialybių studentai supran tame. kokią reikš mę turi sunkiosios pramonės bei že mės ūkio išvysty mas. Nuo to Juk priklauso ir mate rialinė tarybinės liaudies būklė. Savo palyginus nedideliu Indėliu mes visi kaip vie-
PRAKTIKA Šiomis dienomis Miš kų Ūkto fak. III kurso studentai atlieka miško kultūrų disciplinos mo komąją praktiką. Dvi dienas studentai sodino pušaitei. Jie ne tik apvaldė sodinimo techniką, bet davė ne maža naudos ir akademljos šefuojamam ,,Tarybų Lietuvos” kolūkiui, Sls kolūkis užsodlno pušaitėmis apie 1 ha žemės ūkio kultūroms netinkamo ploto. Pušaičių sodinime šau niai padirbėjo komjau nuoliai Batulevičius, Budrys, Živelis, Palai ma Ir kiti. III kurso praktikantams teko pabuvoti ir akademijos medelyne Raudondvaryje. Čia jie sodina maumedį, tujas, pradėjo apželdinimą bu simojo parko, kuriame bus auginamos pagrindi nės medžių ir krūmų veislės. Mokomosios praktikos metu studen tai pabuvos Karmėlavo je ir kitose vietose, kur jie mokysis sodinti mūsų girių milžiną — ąžuolą, eglę bei kitus medžius, susipažins taip pat su medelynų projektavimo darbais. „Žemės ūkio specialistas” (Lietuvos Z. C. akademija)
darbo
dieno
rė su daugybe dar neįvertintų, faktų iš Lietuvos darbininkų' revoliucinio judėjimo ir spau-‘ dos istorijos. Jiems reikėjo tarti pirmą žodį. O tai yra' nelengvą. Diplomantai turėjo susipažinti su pluoštu įvairios tiesiogiai ar netiesiogiai su tema susijusios medžiagos. Apibendrinant ją. darant iš vadas reikėjo prieiti labai kri tiškai. To nepamiršo nei T. Beinoraitė, nei V. Kazakevi čius. Dirbo daug, kruopščiai, atidžiai. Ir štai rezultatas —
nas prisidėsime prie mūsų Tėvy nės ekonominės galios kėlimo, prie taikios staty bos išvystymo. Mes žinome, kad mūsų paskola eis mūsų pačių labui.
J. Štreimikis Ekonomikos fak. III k. studentas
S
abu diplominiai darbai įvertin ti labai gerai. Šie darbai — rimtas indėlis į lietuvių darbi ninkų spaudos nagrinėjimą. Diplominių darbų gynimas žurnalistikos katedroje šian dien pačiame įkarštyje. Iki šiol jau apginta vienuolika darbų. Gegužės 19 d. gins sa vo darbus penki diplomantai. Baigti gynimą numatyta arti miausiomis dienomis. A. Paliepis
G3
VYKSTA EGZAMINAI Džiugus rezultatai
Sėkmingai pavasario sesiją pradėjo Gamtos fakulteto bio logijos skyriaus IV kurso stu dentai. Jie jau išlaikė politi nės ekonomijos bei dialektinio ir istorinio materializmo egza minus, kurių rezultatai rodo, kad šios grupės studentai kruopščiai ruošėsi visą se mestrą. giliai išstudijavo dės tytojų nurodytą literatūrą Ir prie egzaminų stalo atėjo su tvirtomis žiniomis. Džiugu, kad didesnė, pusė šios grupės studentų pirmuosius egzami nus išlaikė tik labai gerai. Ge rą visuomeninių disciplinų ži nojimą parodė mokslo pirmū nai L. Bakšickaitė, G. Janke vičiūtė, A. Majauskaitė.
„RadiansklJ student” (Užgorodo universitetas)
Vieningas pritarimas
Įtempto
1/
♦ ♦ ♦♦
Ne 14 (195)
To paties skyriaus III kur so studentai laikė augalų vys tymosi biologijos egzaminą. Visi kurso studentai jį išlai kė tik labai gerais ir gerais pažymiais. III kurso biologai taip pat jau išlaikė politinės ekonomijos, žmogaus ir gy vulių fiziologijos egzaminus. Mokslo pirmūnai Kęstutis Balevičius ir Ydalija Žilovska visus tris egzaminus išlaikė tik labai gerai. Gerai pavasario sesijos eg zaminus laiko I kurso geo grafijos specialybės ir IV kur so geologijos specialybės stu dentai, negavę nė vieno pa tenkinamo ar blogo pažymio. D. Vaitiekūnas
Pas teisininkus
Nors gegužis šiais metais ir šaltas, tačiau šis mėnuo II Ir III k. teisininkams karštas. JĮ,ems jau prasidėjo pavasario egzaminų sesija, o po jos bir želio mėnesį — praktika. Gerai išlaikė marksizmo-lenipizmo pagrindų egzaminą gegužės 11 d. pas vyr. dėst. Kapočltj II k. I grupės telsinlnkai. Devynių studentų ži nios įvertintos labai gerai, dvylikos — gerai ir tik vieno patenkinamai. Labai gerai at sakė studentai St. Daunys, G. Butrimas, R. Greičius«4r kiti, i III k. studentai jau. “Išlaikė ta rybinės civilinės teisės ir poli tinės ekonomijos®’ egsaminus.. Labai gerus įveAįpimus iš po litinės ekonomijos gavo A. Valiulis, V. Zapiela, J. ButVIEN TIK LABAI GERAI kytė, I. Dunovs&aja ir kt. Tai Gegužės 16 dieną politinės tinės ekonomijos doktrinų eg — atkaklaus daębo per ištisus ekonomijos specialybės IV k. zaminą grupė laikė pas prof. metus rezultatas. * studentai laikė laipsniško per Budrį taip pat vienais penke Teisės fakultete' kabb pava ėjimo iš socializmo į komu tais. sario egzaminų sesijos rezulta nizmą egzaminą. Visų devy Ypač tvirtą šių disciplinų tų lentelė. Teisininkai, pažvel nių grupės žmonių žinias doc. žinojimą parodė studentai — gę į ją ir apsvarstę savo ga Satunovskis įvertino tik labai Nekrašlus, Mitrikas, Kvede- limybes, ryžtasi sekančius eg gerai. raitė ir Adomavičius. zaminus išlaikyti dar geriau. Tai jau antras šios grupės egzaminas. Pirmąjį — poli D. Rainis A. Balčiūnas
VASAROS ATOSTOGAS — ŽEMES ŪKIUI STIPRINTI Prieš ketverius metus instituto komjaunuoliai organizavo Dovinės HES statybą. Joje daly vavo apie 800 studen tų. „Šešupės” kolūkis gavo puikią elektrinę. Tokių statybų organi zavimas vasaros atosto gų metu virto instituto tradicija. Šiais metais Instituto visuomeninės organiza cijos pagalbą žemės ūkiui ir tuo pačiu svei ką studentų atostogų praleidimą organizuoja keliomis kryptimis. Ant Šešupės prie Antanavo instituto jėgomis bus vykdoma tarpkolūkinės, HES statyba. Lygiagrečiai institutas vykdys gyvulininkystės pastate statybą Vilkijos rajono Karolio Požėlos vardo kolūkyje. Jame bus pri t taikomos naujos statybi nes ‘ konstrukcijos. Vasaros atostogų me tu taip pat apie 500 studentų bus nukreipti .politiniam - masiniam ■ darbui kaime. Su paskai1 tinę medžiaga, su kon• krečiais pasiūlymais jie ' vyks į kolūkių klubus' skaityklas, į lauklnin’ kystės brigadas, į Į MTS.
1
„Už tarybinį mokslą” (KPI)
Feljetonas
Nusiraminimo nuotaikoms viešpataujant \1
SUPUVĘS DŽENTELMENAS
Su Butkum II kurso litua j Deja. Butkui šios pamokos nistai susipažino dar praeitais | neužteko. Kaip ir anksčiau jis metais Jo tariamu džentelme' - ;;;; ištisas —j dienas leido vėjais. niškumu, iškalbingumu iš kar-j Grupės draugai netrukus pa to visi susižavėjo: keitė savo nuomonę apie But — Tai bent vyras, — ste-Į kų. Jie sužinojo, kad jis ne bejosi lituanistai. — Ir man tik tinginys, apgavikas, bet ir elgesio žmogus. dagus ir žodžių kišenėse ne amoralaus ieško. Visapusiškai gamtos Dažnai tekdavo matyti Butkų sėdinti baruose, užkandinėse apdovanotas žmogus. su įvairaus plauko tipais. Butkus irgi jautė padaręs Galantiškam džentelmenui neblogą įspūdį grupei ir pa ilgainiui nusibodo gyventi sistengė tuo pasinaudoti. Kai vienam; jis ėmė atkakliai ieš kiti draugai klausydavo pa koti gyvenimo draugės grupės skaitų, >-uošdavosf semina merginų tarpe. Keletą savai rams. jis švilpaudamas vaikš čių padūsavęs prie vienos, Jis tinėjo sostinės gatvėmis ir ne klūpėdavo prieš kitą, o tai pa kaitą mintyse pasijuokdavo: varius mušdavosi į krutinę — Tikri kvailiai. Neturi prieš trečią merginą, kartoda galvų tai ir trūnija per die mas vis tas pačias, saldžiai su redaguotas frazes: nų dienas auditorijose. — Tu mano akių šviesa, tu Dažnai pasigesdavo jo li širdies drąsa, būk ma tuanistai. nekai tą pakviesdavo mano . . pasiklausyti paskaitų. Butkus no.Deja, buvo jo pastau stengdavosi būti paslaugus. gęs. Nė veltui viena mergina nepati Pasirodęs auditorijoje, jis ga jo saldžialiežuvavimam> lantiškai nusilenkdavo mergi kėjo Perdaug jau jie atrodė dirbti noms, dailiai nusišypsodavo ni ir apgaulingi. Tačiau vyrams, grupės draugų širdys Butkus ne iš tokių, kurie grei taip ir atsileisdavo. Negi ne tai apleidžia kovos areną. Jis patikėsi nuoširdiems draugo ieškojo tol, kol surado mergi pažadams. Tačiau Butkus net ną, kuri susižavėjo jo „džen nemėgino pakeisi savo gyveni telmenišku" elgesiu, gražiais mo būdo. pažadais ir patikėjo jam savo Visi teigė ir teigia, kad ne- širdį. Ji remdavo jį materiasimokiuš negalima išlaikyti egzaminų. Tuo tarpu Butkus liai, perrašinėdavo užrašus, ligos pažymė tvirtai įsitikinęs šios nuomo išrūpindavo nės klaidingumu. Ir tai jis mėjimus, bet Butkaus įgei džiams to buvo permaža. Jis įrodė akivaizdžiais faktais. Sunkiam antikinės literatū ne kartą, parėjęs namo, suros egzaminui lituanistai mušdavo savo žmoną, ciniškai apie ją savo stik kruopščiai ruošėsi ir, žinoma, pasakodavo atėjo šiek tiek susijaudinę. lelio bičiuliams. Grupės draugų perspėjimai Tik vienas Butkus nei mokė nepadėjo, ir pagaliau si, nei jaudinosi. Kai atėjo ei barimai lė atsakinėti, jis staiga, prieš II kurso lituanistai pasiūlė pa nustebusio dėstytojo akis, pa šalinti jį iš universiteto. But klojo gydytojo pažymėjimą, kus, matydamas, kad šiuo at kuriame parašu ii- antspaudu veju nepadės nei mandagūs buvo tvirtinama, kad Butkus šypsniai, nei galantiški nusi tik grįžęs iš ligoninės po sun lenkimai, nei pagaliau gražby kios ligos. Pažymėjimas lieka lystė, pradėjo verkšlenti kro pažymėjimu. Dėstytojas pasi kodilo ašaromis, prašydamas gailėjo „ligonio” ir už visai palikti jį universitete. Nors draugai liko abejingi silpnas žinias parašė ketvertą. grupės Butkus triumfavo. Vieną kartą jo jausmų Išsiliejimui, tačiau Butkui pavyko sugraudinti įsitikinęs šio metodo naudin rektorato atstovą — jis buvo gumu, jis toliau tęsė jo iš- paliktas universitete. išbandymą. Tačiau gailėtis jo neverta Atėjo pavasario sesija. Ke Savo dykaduoniavimu, dėsty lis mėnesius plušę lituanistai tojų, draugų apgaudinėjimu, susirinko į marksizmo-leniniz amoraliu elgesiu, jis neužsi mo pagrindų egzaminą. But tarnavo garbės mokytis uni kus kailp ir visada išlaikė jam versitete. Tokius užsimaskavu prideramą šaltumą ir abejingu sius, iki kaulo supuvusius mą egzaminams Jis, atsaki „džentelmenus”, kaip pikčiau nėjo labai blogai. O kai dės sias piktžoles reikia nedelsiant tytojo ranka pajudėjo, norėda išrauti iš tarybinių studentų ma rašyti nepatenkinamą pa tarpo. Jie daro gėdą visam žymį, Butkus vėl ištraukė iš universiteto kolektyvui. kišenės šiugždantį popierių ir B. Jūronytė klaktelėjo ant stalo. Sis pažy -----<----mėjimas jau buvo išduotas ne paprastos, bet psichiatrinės li MOKSLINIS DARBAS goninės ir liudijo apie tai, kad priešais sėdintis individas IR GAMYBA psichiškai nesveikas. Pažymė jimas buvo labai geras, tai Organinės chemijos kated pripažino ir dėstytojas, tačiau roje pasibaigė diplominių dar Butkui šį sykį nepasisekė. bų gynimas. Visa eilė diploĮvyko tai, kas turėjo įvykti. minių darbų buvo labai akButkaus žinios buvo įvertin tualūs ir tampriai surlšti su tos teisingai. žemės ūkiu. Taip studentai Ivanauskaitė, Erzant ir Jurgelevičienė savo diplominiuose tų, rinko etnografinę ir ar aktyviai dalyvavo jų darbe. darbuose nagrinėjo klausimus, cheologinę medžiagą. Poška Ypač dideli jo nuopelnai pa surištus su kukurūzų baltymų sudarė ir atsiuntė Leleveliu! dedant Charkovo universite išskyrimu bei jų savybėmis. Studentų Vitkauskaitės ir XIX a. Vilniaus universite pasirodė svarbus jo veikalas (lentų tarpe. Reakcinė profe I lyginamąjį lietuvių, lenkų, lo tui. Gyvendamas Lenkijoje, o Abelskytės diplominiai dar to auklėtinių tarpe žymią vie „Akles .žvilgsnis į lietuvių sūros dalis atkakliai kovojo tynų kalbų žodyną. tą užima Joachimas Lelevelis praeitį”, kuriame buvo galu prieš Lelevelio priešakines pa Savo straipsniais apie pa po 1830/1831 m. sukilimo už bai buvo skirti pupelių balty (1786—1861) -r stambus i tinai sugriauta reakcinė teori žiūras. Nežiūrint to, kad jo skirus archeologinius pamink sienyje, Lelevelis toliau tęsė mų tyrimui. Šiems darbams mokslininkas ir visuomeninis ja apie Lietuvos feodalų kil j moksliniai darbai jau buvo lus, knyga „Mokslai, leidžian- savo mokslinę veiklą. 1861 m. vadovavo doc. Paševič. Visi veikėjas, kurio veiklą aukštai mę iš romėnų, pirmu kartu plačiai žinomi, jam daktaro tieji pažinti būtovę” (1822), prancūzų kalba pasirodė jo darbai Įvertinti gerai ir labai vertino K. Marksas ii' Fr. buvo pareikštos mintys apie laipsnį suteikė pirmiausia kurioje buvo keliami paminklų parašyta Lietuvos istorija, ku gerai. A. Ogijevičiūtė, Engelsas. pirmykštės bendruomenės bu Krokuvos universitetas (1820. rinkimo ir apsaugojimo klau rioje teisingai buvo pabrėžta, kad normanų įsiveržimas į vimą Lietuvoje. VI. 15). Dėl tos priežasties, simai, Lelevelis daug prisidė Lelevelis gimė Varšuvoje i/ Baigęs universitetą, Leleve kad Lelevelis neturėjo moks jo prie Lietuvos archeologijos i Pabaltijį nepaliko čia gilesnių I suburžuazėjusios šlechtos šei pėdsakų, ką taip siekė vėliau i linio laipsnio, jis turėjo kurį mokslo susikūrimo. lis kurį laiką, kol buvo pa moje, kuri tampriai buvo su Dar tebedirbdamas Vilniaus įrodyti hitleriniai Drang nach sirišusi su Lietuva. Dar kviestas į Vilniaus universite-l laiką dirbti Varšuvoje biblio universitete, Lelevelis sukūrė Osten ideologai. Lelevelis de- j 1728 m. jo senelis Henrikas tą adjunktu (lektorium), mo tekininku. Per konkursą 1821 m. iš pažangiausią tuo metu mokyk maskavo Romos popiežius, gavo Vilniaus akademijoje fi kytojavo Ukrainoje. Neseniai Chemijos fakulteto rinktas visuotinės istorijos lą istorijoje. Jo bandymai pa kaip visų Rytų Europos tautų, losofijos magistro laipsnį, o Dirbant 1815—1818 m. tame tarpe ir lietuvių, prie III kurso studentai suruošė rodyti istoriją, kaip liaudies profesoriumi, Lelevelis vėl tėvas Karolis, dirbęs Eduka adjunktu pradeda formuotis atskleidė bendrą lietuvių, vakarą-paskaltą — „Kaip su cinės komisijos sekretoriumi, tos jo pažiūros Į istoriją, ku grįžta į Vilnių, kur su entu masių kovos istoriją, priežas šus, rusų, lenkų tautų kovą prieš ■ prasti muziką”. Su šia tema dažnai lankėsi Vilniuje, kur rias jis vėliau išdėstė savo! ziazmu buvo sutiktas ddemo- tingumo ieškojimas, feodali feodalinės Vakarų Europos i juos supažindino Medicinos nės klasės demaskavimas leido į daug rūpinosi akademijos per-j veikaluose. Skaitydamas vi i kratiškai nusistačiusiosi vi- vėliau dėstytojas drg. per 1830/31 m. sukiTi-l agresiją, demaskavo Lietuvos j fakulteto suomenės, organizayimu į Vyriausiąją suotinės istorijos kursą, Lele ir Lenkijos feodalų agresiją Skliutauskas. Jis labai įdomiai mą jam būti labiausiai radika Lietuvos mokyklą. velis ieškojo priežastingumo Dirbdamas Vilniaus univer į Ukrainą, prieš Rusiją, paro papasakojo apie pačią muzi jo vadovų tarpe. ryšių istorijoje, smerkė ir de-! sitete, Lelevelis įnešė svarų liųjų dė Lenkijos feodalų žalingą ką, apie simfoninį orkestrą, Baigęs vidurinį mokslą maskavo Universitete Lelevelis pa I viešpataujančią feo indėlį lituanistikai ir pagalbi darė didelį poveikį A. Micke vaidmenį lietuvių tautos at apie atskirus simfoninio or Varšuvoje, Lelevelis 1804 — dalinę klasę. Dar neturėdamas I nlams istorijos mokslams. 1808 metais studijavo tada tam pakankamai vičiui, S. Daukantui, J. Ko- žvilgiu. Dar prieš tai išėjo jo kestro instrumentus, jų įve duomenų Le dar bepradedančiame kilti Vil levelis kėlė klausimą Nuo 1819 m. pradėjęs valevskiui, buvo su- j Lenkijos istorija. 1859 m. Le dimą į simfoninį orkestrą. Po pir rinkti medžiagą sumanytai pa sirišęs su tampriai stu- levelis prisidėjo prie svarbaus' to jis išaiškino atskirus muzi niaus universitete. Ruošdama- mykštės bendruomenėsapiebuvi pažangiomis šaltinio feodalinei Lietuvai kinius momentus, kurie buvo masis būti mokytoju, Leleve mą ir darė revoliucines išva rašyti Lietuvos istorijai. Lele (lentų organizacijomis. muzika atliekant lis iš universiteto išsinešė pla das dėl klasinių privilegijų velis dabar ypač suintensyvi Už demokratinę veiklą ca- pažinti — Ziliberto de Lan- palydimi Konservatorijos čias ir įvairiapusiškas žinias. no šį darbą. Be kronikų, met rinė valdžia Lelevelį 1824 m. noy mokslinio veikalo išleidi Valstybinės Iš klausytųjų dalykų jam gi pereinamumo. raščių, aktų, studijavimo Lele pašalino iš universiteto. Pa-, mo. 1850 —1857 m. išėjo jo studentui drg. Romui. Pabai Domėdamasis taip pat isto velis kreipė didelį dėmesį į žangiai nusistačiusieji Rusijos i „Vidurinių amžių geografija”, goje Išklausėme Čaikovskio V liausią poveikį padarė Grodeko antikinės literatūros. Hu- rine geografija. Lelevelis be etnografinę ii- archeologinę visuomenės sluoksniai priešiš-1 kuri ir šiandien labai svarbi simfoniją. Visiems dalyviams vakarassaževskio istorijos, Andriaus atskirų straipsnių, išleido taip medžiagą, Rinkdamas me- kai sutiko šį carizmo aktą. pažinti arabų kartografijai. Savo moksliniais darbais, paskalta padarė didelį įspūdį. Sniadeckio chemijos ir Boni pat knygą „Praeities tyrinėji-i džiagą, Lelevelis plačiai susi 1828 m. Lelevelis buvo iš-Į požiūriu” rašinėjo su D. Poška. 1824 m. rinktas Maskvos Rusijos isto plačia visuomenine veikla Le Mes tikimės kad toks vakaras faco Jundzilo gamtotyros pa mai geografijos Poška, jo skatinamas, tyrė bi rijos drauginis tikruoju,nariu, i levelis padarė svarbų įnašą į nebus paskutinis mūsų fakul skaitos. Dar universiteto suole (1818). Savo darbais, skaitomomis! tininkystės istoriją Žemaiti 1829 m. . harkovo unlver-' tėvyninį mokslą, demokratinės' tete, o taip pat ir universitete. Lelevelis įsitraukė į visuome L. Derišas draugijos1 kultūros vystymą. atspindžius! siteto t?.; linės ninį judėjimą ir mokslinį dar paskaitomis Lelevelis .daug joje, praeities Priklausydamas I bą. jau 1906 m. išleisdamas prisidėjo prie pažangių pažiū liaudies dainose, darė jam rei garbės \v. . Redaktorlus P. BUCKUS Z. Kondratas savo pirmą knygą. 1808 m. rų skleidimo universiteto stu- Į kalingus išrašus iš dokumen- šioms dra Hjoms, Lelevelis -Užs. Nr. 0740 Redakcljos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telef. 2-10-1,paudė ,.Tiesos” spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egz. L V 40122 Komjaunimo susirinkimas. simokančius universitete brau pačiame įkarštyje. Žurnalisti ginti studejtto vardą, giliai kos specialybės diplomantai- studijuoti dėstomus dalykus, komjaunuoliai griežtai reika eiti kartu su grupe. lauja iš Mečislovo Daugėlos Dėl susidariusios padėties, pasiaiškinti, kodėl jis iki šiol be abejonės, kaltas ir dekana nelikviduoja akademinio įsi tas, kuris nenustatė griežtų ... skolinimo, įpareigoja iki ge- terminų įsiskolinimams likvi nepakankamai gūžės mėn. pradžlos išlaikyti duoti, buvo reiklus. Jeigu kartais atskiri filosofijos istorijos ir kitus studentai ir būdavo pasiūlomi egzaminus, gauti įskaitas ir pašalinti iš universiteto, kaip atsiskaityti už mokomąją ir' atsiliekantieji moksle, tai tas Šiomis dienomis univer kuriose posėdžiavo ir buvo i gamybinę praktiką. Mečys pa dažnai buvo daroma neapgal nepasitarus su komjau siteto akademinis choras suimta Laikinoji vyrlausy- ž sižada ir garbingai savo paža votai, nimo grupėmis, kur šie stu grįžo iš įdomios ekskursi bė. Vaikščiodami po puoš- : dą ištesi. dentai mokėsi. nias Ermitažu sales, stu- ♦ jos į Leningradą. Deja, tokio susirinkimo ne Leningrade akademinio dentai susipažino su rusų t Nesidomi kaip studentai buvo, ii’, gal būt, iš dalies ir choro dalyviai susipažino kultūros ir meno vystymosi ♦ dėl to, šiandien žurnalistikos ruošiasi laikyti akademinius su įdomiausiais architektū istorija, daug sužinojo apie katedrai ir dekanatui tenka įsiskolinimus, jiems nepadeda j riniais paminklais, apžiurė meno vystymąsi Italijoje, sukti galvas, kas daryti su ir komjaunimo grupės, o fa jo istorines vietoves. Gilų Vokietijoje, Prancūzijoje diplomantu Daugėla, kur:am kulteto komjaunimo biuras įspūdį ekskursantams pali bei Anglijoje. dabar negalima leisti ginti nenųkreipia grupes šia link ko Leningrado Valstybinis Susipažinęs su . miesto diplominio darbo ir laikyti Lenino ordino A. A. Žda- įdomybėmis, pasigėrėjęs me. Tik vienoje kitoje grupė novo vardo universitetas, istoriniais pastatais ir pa valstybinius egzaminus. Isakijaus soboras, Petropav minklais, akademinis cho Daugėlos likimo draugų Is- je tebuvo svarstyti atsiliekanlovsko tvirtovė, Kirovo til ras susitiko su Leningrado tlejl studentai. numatytos orijos-filologijos fakultete yra tas bei kreiseris ,, Aurora" studentais. Susitikimo me Ir daugiau: šeši diplomantai priemonės jiems padėti. kurio pirmosios salvės pa tu jis atliko dalį geriausių Priekaištą tenka padaryti | skelbė žmonijai naujos so savo repertuaro dainų. Ypa dar Iki šiol neišlaikė filosofi cializmo epochos pradžią tingai šiltai leningradie jos istorijos egzamino, yra ir katedroms. 7 studentai fa Tačiau labiausiai akademi čiai išklausė chorą iš Vebe ♦♦ kultete yra neišlaikę lotynų studentų, turinčių akademi kalbos, 6 — filosofijos, 4 — nio choro dalyvius sudomi rio operos „Laisvasis šau nius įsiskolinimus, ir kituose svetimos kalbos egzamino ar no tiek savo išore, tiek sa lys”, .J. Bramso „Lopšinę”, vo vidumi Leningrado Kavecko „Žodelius” ir Ko- !♦ kursuose, kaip antai; studen- įskaitos, tačiau nei klasikinės ♦ Valstybinis Ermitažas. Eks posovo „Kregždutę”. Jakštas tai Kairys (IV k.), filologijos katedra (vedėjas kursantai vaikščiojo kori Nuotraukoje: Vaiz ♦ (III k.), Abramova (II k.), drg. Dumčius), nei filosofijos doriais, kuriais revoliucio das nuo Kirovo tilto Petro Merkytė (III k.) ir daugelis katedra (vedėjas drg. Stepa nieriai įsiveržė į Žiemos pavlovsko tvirtovės pusėn. A. Stanaitis kitų. Tokių atsilikėlių dėka- novas), nei svetimųjų kalbų | rūmus, apžiūrinėjo sales, t žmonato sąrašuose yra 33 katedra (vedėja drg. Pareigy- ^♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦**********«♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦■? ♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦s nės. tė) ii- kt„ galima sakyti, nesi Kaip galėjo atsitikti, kad ėmė jokių priemonių (kaip iš iki šiol, kada jau už poros kvietimas studentų į katedros Praėjusį sekmadienį grupė ratų, parašęs geriausius savo savaičių prasidės nauja egza posėdį, išklausymas dalyko j kūrinius. minų sesija, fakulete yra tiek; dėstytojo ir panašiai), kad įsi universiteto kelionių mėgėjų Žygiuojame toliau. Dangus žygiu, kurio maršrutas buvo daug studentų, nelikvidavusių skolinimai būtų kaip įmanoma1 Vilnius — Rukainiai —Naujoji nusiblaivo. Kelias, ėjęs per ly įsiskolinimų už ankstyvesnius greičiau likviduoti. Vilnia, pradėjo šių metų tu gumas, dabar ima čia leistis, rizmo Žemiau spaus- čia kilti į kalnus. O nuo jų— semestrus? Iki egzaminų liko labai ne- dinamesezoną. plrmą- pažvelgus į rytus ir pietryčius, medžiagą Tai visų pirma — neatsa daug laiko, ir todėl relkalin- jį šį pavasarį žygį. apie matyti dar didesni kalnai, pa miškų ruožais. Tai — kinga pačių studentų pažiūra ga imtis visų priemonių, kad Pasibaigia miestas, ir mes sipuošę į mokslą, į savo pareigas. Kai šis laikas būtų pilnai išnaudo išeiname į Vilniaus—Minsko! Medininkų aukštumos. Prieiname Rukainius. Kilo kurie studentai, kaip Zdanysplentą. Juo, kaip mums aiški Zdanevičius, Zavgorodnls ir tas įsiskolinimams likviduoti. no istorikai, caro žandarai va metrų stulpelis rodo 18. Čia plento pasukame į paprastą politinius iš kiti, kurie jau nuo pirmo kur Nelikvidavusius įsiskolinimų rydavo į Sibirą lauko kelią, kuris veda į studentus be jokio pasigalėji tremtinius, juo gėdingai bėgo Į so pradėjo tinginiauti, tur vakarus link Naujosios iš Rusijos sumušta Napoleono šiaurės Vilnios. būt, pamiršo, kad praėjusį ru mo reikia palikti antrus me kariuomenė. arba kaip Sekmadienį laukai tušti, denį 800 jaunuolių, trošku tus kartoti kursą, Beeinant lygiu asfaltuotu bet įdirbtos dirvos ir išvaži pašalinti nepažangius moksle sių sąžiningai mokytis mūsų ■ keliu, ima dulkti smulkus lie- nėti keleliai rodo, kad kol ' tus, tačiau jis mūsų nenugąs- ūkiečiai ir traktorininkai per universitete, į jį nepateko. Oi iš universiteto. B. Janulis i dina, o tik verčia spartinti. savaitę nesnaudė. Žmonės, tai savo ruožtu įpareigoja beĮ žingsnį. Nepajuntame, kaip i matyt, nenuleidžia rankų dėl ------------------- 0— atsiduriame prie pirmos žygio j vėlyvo ir lietingo pavasario ' sustojimo vietos — Nemėžto. Vietos darosi vis įdomes PARTINIS SUSIRINKIMAS Dar , nepraėjus gyvenvietės, nės. Kalneliai, pušynai. . . Šiomis dienomis įvyko uni pro pradedančius skleistis me- j Praeiname ir neseniai sodin Neseniai Vilniaus miesto partijos komiteto plenumas versiteto partinis susirinkimas, džių lapus subaltuoja mūrinių tą. darniomis eilėmis žaliuo svarstė universiteto partinės skirtas plenumo nutarimui ap | pastatų grupė. Jie statyti XIX jantį pušynėlį. Radę tinkamą organizacijos darbą. Išklausęs svarstyti. Pranešimą padarė amžiaus viduryje, o XIX am vietą, miške susikuriame laužą žiaus pradžioje į šias vietas ir valgome pietus. partinės organizacijos sekre Dar keliolika kilometrų ke toriaus drg. Sulaus pranešimą, miesto komiteto sekretorius slapta rinkdavosi filomatai, liu, vingiuojančiu per miškus, o taip pat komunistų paslsa-' drg. Abecūnaitė. Susirinkimas flloretai. Kita žymesnė gyvenvietė— želiančias pievas, kalnų šlai kymus plenumas priėmė platų numatė kelius partinės orga Boreikiai. Čia 1853 —1861 m. tus — ir mes Naujoje Vilnio nutarimą universiteto partinės nizacijos darbo pagerinimui. (su pertraukomis) gyveno poe je. Iš čia, jau autobusu, grįž organizacijos darbo pagerini-1 tas Liudvikas Kondratavičius- tame į Vilnių. St. Riškutė J. Mališauskas L. Butkus mui. Sirokomlia. Čia jis, anot lite-
< VILNIUS —RUKAINIAI—NAUJOJI VILNIA
1/
Lelevelis Vilniaus universitete
Kaip suprasti muziką