Tarybinis Studentas, 1968 m. gegužės 8 d. Nr. 14-15 (637-638)

KVIEČIAME Į STUDENTIŠKĄ BŪRĮ!

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

LAUKIAME Paskutinis mokyklos skam­ butis, Jums, abiturientai, — — ne tik vaikystės pabaiga.

Jis nuskambėjo kviesdamas į naują kelią.

Pas mus atvykę, Jūs, visų pirma, įsiliesite į gausią kom­ jaunuolių šeimą, jungiančią 5212 narių.

Organizacijoje yra daug šaunių studentų, kaip antai: ketvirtakursė ger­ manistė I. Tumavičiūtė, Le­ nino v. stipendiate, Interklubo pirmininkė, mokslo pir­ mūnai teisininkas A. Urmo­ nas, profkomiteto narys, J. Baltrušaitis, Matematikos ir mechanikos fakulteto komjau­ nimo komiteto sekretorius ir kiti. Šioje puikioje šeimoje Jūs pajusite draugiškų rankų šilumą, kuri Jus lydės per visas studijų viršukalnes ir lygumas.

Jau nuo pirmųjų dienų pir­ makursiai supažindinami su Universiteto istorija, su aukš­ tosios mokyklos specifika, rei­ kalavimais, Komjaunimo orkad ganizacija stengiasi, kiekvienam studentui būtų artimas visuomeninis gyveni­ mas Universitete yra daug įvairiausių draugijų, kolekty­ vų, būrelių, kur pirmakursiai galės įgyvendinti jaunatviš­ kus troškimus, patenkinti dvasinius poreikius.

Prie komjaunimo komiteto veikia Internacionalinis klu­ bas, kuris palaiko ryšius su daugelio šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų studentais.

Klubas dažnai rengia susiti­ kimus, keičiasi delegacijomis.

Ilgą ir garbingą istoriją turi darbo ir poilsio stovyklos.

Nuo 1956 metų Universiteto komjaunuoliai daug padėjo mūsų kolūkiams, statybinėms organizacijoms. Pernai VVU darbo ir poilsio stovyklų vė­ liavos plevėsavo Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Kazachstane, Tiumenėje, Mol­ davijoje. Šiemet studentai il­ sėsis ir dirbs Lenkijoje, Če­ koslovakijoje, 'Vokietijoje, o taip pat žvejybinėje bazėje „Kovinė šlovė", kuri žūklaus prie Afrikos krantų.

Apie mūsų studentiškas tra­ dicijas (pirmakusių imatriku­ liaciją, mediumą, diplomantų palydas ir kt.) žino ne tik respublikos, bet ir užsienio studentai. Kiekvieną iš šių švenčių pagimdė pats stu­ dentiškas gyvenimas, jos la­ mūsuose, bai mėgstamos Komjaunuoliams tenka parodyti nemaža įžvalgumo, sugebėjimų, norinti įžiebti didelę šventės ugnį iš mažos entuziazmo kibirkštėlės. šios Mieli abiturientai, kelios eilutės — tai tik da­ lis pasakojimo apie tai, kuo gyvena ir dirba Universiteto komjaunimas. Čia nepaminėta ir fakultetų organizacijų veik­ la. Su ja Jūs galėsite susipa­ žinti betarpiškai, kai ateisite studijuoti į pasirinktą fakul­ tetą.

Gero vėjo Jums, abiturien­ tai!

K. MONKEVIČIUS

VVU komjaunimo komiteto narys

iiiiiiiiiiiiiiiiiiiriiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiinuiiiiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiim

Centriniai Universiteto

UBENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

per upę virve, plaukimas valtimi be irklų, palapinės statymas, rąstas, laužo už­ būrimas, nusileidimas nuo vertikalaus skardžio virve.

Pagrindinis principas — bet kokiu būdu komandai įveikti kliūtį.

Turistinio orientavimosi varžybų pobūdis kitoks,

1 ! i I I !

I I !

I

f

I I i

I I

Universitetas atveria duris Kiekvieną vasarą, kada dauguma žilojo Vilniaus uni­ versiteto studentų išvažiuoja į darbo ir poilsio stovyklas, mūsų kiemus, auditorijas ir bendrabučius užplūsta žvalaus jaunimo banga. Ir taip kiek­ vieną rudenį į mūsų kolekty­ vą įsilieja didžiulis būrys pir­ makursių.

Praeityje Vilniaus univer­ sitetas išugdė ne vieną įžymų mokslininką, pedagogą, daili­ ninką ir poetą. Čia mokėsi to­ kie visame mokslo ir meno pasaulyje pagarsėję žmonės, kaip lenkų poetai A. Mickevičius, J. Slovackis, I. Kraševskis. Kiti Vilniaus universiteto auklėtiniai, kaip mūsų įžymusis istorikas S. Daukan­ tas ar poetas S. Stanevičius, nusipelnė savo tautos pagarbą ir atminimą.

Vilniaus universitetas nuo seno garsus puikiomis inter­ nacionalizmo tradicijomis. Čia kadaise profesoriavo vokiečiai

Jonas Frankas ir Liudvikas Bojanus, lenkai Joachimas Lelevelis ir Jonas Onacevi­ čius, rusai Ivanas Cerniavkis ir Ivanas Loboika, turkų kil­ mės tapytojas Jonas Rustemac ir prancūzas Andrė Lebrunas, vilnietis skulptorius Kazimie­ ras Jelskis ir dailininkas Jo­ nas Damelfs ir daug kitų.

Mūsų laikais šios gražios tau­ tų bendradarbiavimo ir inter­ nacionalizmo idėjos visapusiš­ kai ugdomos ir puoselėjamos — kasmet j Universitetą jstoja nemaža jaunimo iš Esti­ jos, Latvijos, Baltarusijos, Ka­ liningrado srities ir kitų bro­ liškų respublikų.

Tikrąjį atgimimą ir sukles­ tėjimą senasis Vilniaus uni­ versitetas gyvena dabar, so­ cialistinės santvarkos metais. Šiuo metu yra vienuolika fa­ kultetų. Dieniniame skyriuje mokosi 5.600 studentų, o iš viso Universitete — trylika su puse tūkstančių. Ruošiami

rūmai.

GEGUŽES 11—12 dieno­ mis Bražuolos ir Neries santakoje vyks Universite­ to turistų klubo X jubi­ liejinis sąskrydis. Sąskry­ džio metu fakultetai var­ žysis kliūčių ruože ir tu­ ristiniame orientavimesi.

Kliūčių ruože bus šie elementai: persikėlimas

I I 1968 m I Į I gegužės mėn. 8 d I I TREČIADIENIS I I Nr. 14—15 I (637—638) I I I i Eina nuo 1950 m. i I

negu orientacijos sporto.

Startuojama individualiai, tiksliai praeinant etapus nurodyta tvarka. Trasos ilgis 3 km. Varžybose bus šie orientavimosi elemen­ tai: ėjimas duotu azimutu, žinant atstumą ir orienty­ rą, kontrolinio punkto su­ radimas pagal žemėlapį, kontrolinio punkto pažy­ mėjimas žemėlapyje.

Sąskrydžio atidarymas 11 d. 21 vai.

Mūsų lnf.

♦ * * MEDICINOS fakulteto

studentai, šeštadienį susi­ rinkę į savo Didžiąją au­ ditoriją, išgirdo šį tą iš fakulteto turizmo istorijos.

Gydytojas alpinistas A. Dembinskas pasidalijo įspūdžiais iš ekspedicijos į Pamirą. Vakaro pabaigoje buvo parodytas kino fil­ mas „Šauksmas", pasako­ jantis apie drąsius žmones, vaikščiojančius kalnais, — alpinistus. * * ♦ GAMTININKAI ne tik nenuilstantys keliauninkai.

Jie neblogesni ir fotomeistrai. Tuo galima Įsiti­

kadrai 32 specialybių, kurios skirstosi į 53 siauresnes spe­ cializacijas.

Universitete dirba gausus gabių mokslo darbuotojų bei puikių pedagogų būrys. Dau­ gelis mūsų dėstytojų plačiai žinomi, pavyzdžiui: Universi­ teto rektorius profesorius J. Kubilius, Fizikos, Matematikos ir mechanikos fakultetų pro­ fesoriai Z. Žemaitis, P. Braz­ džiūnas, A. Jucys, P. Slavė­ nas, žymus puslaidininkių specialistas docentas J. Viščakas; Gamtos fakulteto profe­ soriai J. Dagys, S. Jankaus­ kas, A. Minkevičius, P. Snarskis; Medicinos fakulteto pro­ fesoriai M. Marcinkevičius, P. Norkūnas, L. Laucevičius, A. Marcinkevičius, J. Lelis; Che­ mijos fakulteto profesorius K. Daukšas; Ekonomikos fakulte­ to profesoriai Dz. Budrys, J. Bučas, M. Gregorauskas, A. Žilėnas, M. Lola; Istorijos ir filologijos fakulteto profeso­ riai J. Žiugžda, K. Navickas, J. Jurginis, filologijos mokslų daktarai J. Lebedys, J. Kaz­ lauskas, Z. Zinkevičius ir daugelis kitų.

Studijuodami Universite­ te, Jūs turėsite sąlygas Imtis mokslinio darbo. Universitete veikia daugiau kaip penkias­ dešimt mokslinių būrelių jun­ gianti ir turinti apie 1500 narių Studentų mokslinė drau­ gijaPrie kiekvienos katedros organizuojami studentų moks­ liniai būreliai, kuriuose stu­ dentai jau nuo pirmųjų kur­ sų gilina žinias, įgytas paskai­ tų metu, domisi mokslo ir technikos laimėjimais, visuo­ meninio gyvenimo problemo­ mis. Žodžiu, vadovaujami dėstytojų, studentai dirba mokslinį darbą, už kurį atsi­ skaito studentų mokslinėse konferencijose. , Be to, neretai geriausius darbus autoriai skaito kitų broliškų respublikų universi­ tetuose.

Studijuodami Universitete, Jūs Įsigysite ne vien tik mokslo žinių, bet turėsite di­ džiules galimybes praturtinti savo dvasios pasaulį, lankyda­ mi dailės parodas, geriausias teatro premjeras, Estetinio la-

kinti, užsukus į Gamtos fa­ kulteto skaityklą — čia veikia studentų meninės fotografijos paroda.

A. JUODUPIS * * ♦ KLAIPĖDOJE pasibaigė „Žalgirio" draugijos krep­ šinio pirmenybės. Nugalė­ tojų vardus iškovojo Kau­ no „Atleto" moterų ir Vilniaus „Mokslo" vyrų komandos. „Žalgirio" čem­ pionus — Universiteto komandą treniruoja E. Paš­ kevičius.

Mūsų lnf.

vinimo katedros paskaitas ir kt. Intensyvus ir dinamiškas šių dienų gyvenimas iš kiek­ viena žmogaus reikalauja, kad jis būtų ne tik geras savo dalyko žinovas, bet ir visa­ pusiškai išsivysčiusi asmeny­ bė, kuriai ne tik niekada ne­ bus svetimas didžiausias pa­ saulio stebuklas-menas, bet jis taps ir gyvybiniu poreikiu.

Universitete veikia keletas meno saviveiklos kolektyvų.

Visų pirma — Universiteto liaudies dainų ir šokių nusi­ pelnęs ansamblis, apie kurio įspūdingus koncertus gerai atsiliepė eilėje užsienio ša­ lių. Ansamblis gastroliavo Lenkijoje, Vengrijoje, Bulga­ rijoje, Vokietijos Demokrati­ nėje Respublikoje, o praeitą vasarą laivu „Litva" plaukio­ jo Viduržemio jūra, apsilan­ kydamas Turkijoje, Graikijo­ je, Italijoje ir Prancūzijoje..

Kitas nusipelnęs meno ko­ lektyvas — Akademinis cho­ ras, kuris koncertavo daugelyje Tarybų Sąjungos miestų, o dabar ruošiasi vasaros gastrolėms į Lenkiją.

Vis labiau populiarėja agitmeninė brigada „Faktas", Teatrinė studija. Pastaroji ne­ seniai inscenizavo J. Baltušio „Noveles apie meilę". Sj spektaklį gana gerai įvertino aktoriai profesionalai ir visa respublikos teatrinė visuome­ nė.

Universiteto sportininkai nė kiek nenusileidžia saviveikli­ ninkams — jie yra ne vienų respublikinių sąjunginių ir tarptautinių varžybų nugalė­ tojai, ne kartą šauniai atsto­ vavę ne tik mūsų senajai Alma Mater, bet ir visai mū­ sų respublikai.

Norintiems studijuoti Uni­ versitete reikia tik sėkmingai išlaikyti konkursinius stoja­ muosius egzaminus, ir Univer­ sitetas svetingai atvers du­ ris.

Mūsų aukštoji mokykla svetingai atvers duris visiems, kurie iš tikrųjų siekia moks­ lo žinių, tvirtai pasiryžę tapti aukštos kvalifikacijos specia­ listais.

B. SUDAVlClUS Prorektorius mokymo reikalams

* * * PIRMĄ kartą mūsų cho­ rinės dainos mylėtojai su­ sipažino su Klaipėdos miesto Liaudies operos solistais ir choru.

Vakaro dalyviai su ma­ lonumu klausėsi solistų V. Kubilienės, J. Virkšo, E. Vasilevskio ir kt.

O vakaro pabaigoje stu­ dentai šiltai sutiko ir patį Liaudies operos chorą (di­ rigentas K. Kšanas), kuris •u nuostabiu meistriškumu bei lyrizmu atliko lietuvių liaudies dainas.

K. GUOGA

TARYBINIS STUDENTAS B'*-*'**'*'*'*'*'*'*'*'*'*'**'*^*'*'*'*'*'’

2 psl.

„Iš visų stebuklų, kuriuos sukūrė žmonija, didžiausias yra knyga", — kalbėjo M. Gorkis. Knyga — žinių, įkvė­ pimo šaltinis. Ji tiesia tiltą tarp kartų ir tautų. Žmonės miršta, tačiau jų išmintis, jų patyrimas, akumuliuotas kny­ gose, perduodamas ainiams.

Mūsų karta disponuoja pra­ eities kartų išmintimi. Kad ir kiek daug, kad ir kaip gud­ rių turėtumėm mokslininkų, jų galvose tebus vienas kitas procentas žmonijos sukauptų žinių, likusioji jų dalis sto­ vės bibliotekų lentynose. Šiuolaikinių mokslo proble­ mų tarpe svarbią vietą užima spaudiniuose esančios infor­ macijos racionalaus visuome­ ninio panaudojimo problema. Žmonija skęsta spaudinių jū­ roje, joje vis sunkiau orien­ tuotis. Vien tik Tarybų Są­ jungoje kasmet išleidžiama 70.000—80.000 pavadinimų knygų, neskaitant periodinių ir kitų leidinių. Ką daryti, kad spaudiniuose kaupiamos žinios duotų galimai didesnį

Bibliotekininkystė ir mokslinė informacija efektą auklėjant visuomenę, turtintų žmonių dvasinį gyve­ nimą, padėtų jiems praktinėje veikloje?

Ką daryti, kad mokslininkai bei gamybos specialistai būtų pilnai ir greitai aprūpinami informaci­ ja, kad jiems nereiktų spręs­ ti jau išspręstų problemų, ieškoti jau atrastų amerikų?

Visuomenės žvilgsnis vis įsakmiau krypsta į „knyginių resursų panaudojimo inžinie­ rius", į bibliotekininkus. Jie pradėti rengti beveik visose pasaulio šalyse, geriausiuose universitetuose. Pasaulyje iš­ leidžiama apie 400 žurnalų, nagrinėjančių bibliotekinin­ kystės problemas. Bibliotekų darbo ginkluotėn mobilizuoja­ ma naujausia technika — mikrofotografija, elektroreprografija, telekomunikacijų prie­ monės bei elektrinės skaičia­ vimo mašinos.

Bibliotekininkystės specia­ lybė Universitete įvesta 1949 metais. Šiuo metu veikia sta­ cionarinis, neakivaizdinis ir vakarinis (Kaune) skyriai.

Jau paruoštas nemažas būrys specialistų, nukreiptų dirbti į mokslines, masines, vaikų, įvairias specialias bei techni­ nes bibliotekas, o taip pat ir į mokslinės techninės infor­ macijos organus. Kai kurie absolventai stojo aspirantūron, gynė kandidatines diser­ tacijas. Universitetą baigę specialistai neretai kviečiami dalyvauti įvairiose biblioteki­ ninkų konferencijose Mask­ voje, Leningrade ir kitur, įtraukiami į tarybinių biblio­ tekininkų delegacijų sudėtį dalyvauti tarptautinėse biblio­ tekininkų konferencijose už­ sienyje.

Plačiam bibliotekų bei in­ formacijos tarnybų tinklui

kadrų vis dar trūksta. Pasta­ raisiais metais buvo padidin­ tas bibliotekininkų priėmimo kontingentas. Be to, numato­ ma įvesti specializacijas, atsi­ žvelgiant į būsimą studentų darbą.

Bibliotekininkystės specia­ lybės studentai studijuoja TSKP istoriją, politinę ekono­ miją, filosofiją. Daug dėmesio skiriama bibliotekose ypač reikalingam užsienio kalbų studijavimui. Masinėse bei vaikų bibliotekose besirengią dirbti studentai klauso plačius istorijos bei literatūros kur­ sus. Techninių bibliotekų dar­ buotojams numatoma skaityti šiuolaikinio gamtos mokslo bei pramoninės gamybos technikos pagrindų kursai.

Daugelis mano, kad biblio­ tekininkystė — humanitarinėpedagoginė specialybė. Tai iš dalies tiesa. Bibliotekininkui

reikia gerai žinoti literatūrą, turėti pedagoginių įgūdžių, būtinų skaitytojo interesų ugdymui, bibliotekininkui rei­ kia mėgti knygą. Dabar bib­ liotekos vis dažniau rengia sociologinius tyrimus. Jų re­ zultatų apdorojimui reikia mašinų. Operatyviam skaity­ tojų informavimui organizuoti irgi reikia šiuolaikinių tech­ ninių įrengimų. Dėl to rimtai galvojama artimiausiais me­ tais įvesti ir programavimą bei matematines disciplinas, ruošiant darbuotojus informa­ cijos apdorojimui, mokslinėms bei techninėms bibliotekoms.

Didžią studijų laiko dalį užima bibliotekų ir informa­ vimo sistemų kursų studijavi­ mas, platūs bendrosios bei šakninių bibliografijų kursai, susipažinimas su bibliotekų ir informacinio darbo mechanizavimu ir kiti specialybės

1968 m. gegužės 8 d.

kursai. Gamybinę praktiką studentai atlieka geriausiose respublikos bei Maskvos ir Leningrado bibliotekose. Prie katedros veikia mokslinis studentų būrelis, rengiamos konferencijos, palaikomi ry­ šiai su Talino, Minsko, Baku ir kitų aukštųjų bibliotekinin­ kystės mokyklų studentais.

Bibliotekininkystės katedro­ je dirba eilė žinomų bibliote­ kininkystės bei bibliografijos specialistų: docentai V. Žu­ kas ir V. Lyrovas, einą do­ centų pareigas G. Raguotienė ir V. Stonienė, istorijos moks­ lų kand. Ž. Zaveckienė, filo­ logijos mokslų kand. J. Basiulis ir kt. Po metų turėtų grįž­ ti katedron jos organizatorius ir ilgametis vedėjas doc. L. Vladimirovas, kuris 1964 m. buvo išrinktas SNO bibliote­ kos Niujorke direktoriumi.

Tikimės, kad ir šiais metais gausime būrį darbščių ir stro­ pių studentų.

E. doc. p. K. SINKEVIČIUS, Bibliotekininkystės katedros vedėjas

Studijuok gimtąją kalbą Kalbotyra — vienas iš įdo­ miausių, tiksliausių ir bene daugiausia laimėjimų pasieku­ siųjų humanitarinių mokslų.

Kalbininkai, lygindami gimi­ niškas kalbas, jų struktūras, vis giliau ir giliau įsibrauna į tolimąją kalbų ir tautų praei­ tį, atkuria garsus ir formas, kurias vartojo mūsų prosene­ liai, drauge su archeologais suranda jų gyventas vietas.

Naujausi kalbų tyrimo meto­ dai leidžia atskleisti kalbos egzistavimo ir funkcionavimo prigimtį, jos vidinį mechaniz­ mą bei to mechanizmo kitimo priežastis. Dabar instrumenti­ nės fonetikos priemonėmis galime užčiuopti subtiliausias garsų ypatybes, apie kurių buvimą anksčiau net neįsivaiz­ davome. Kalbininkai vis pla­ čiau taiko matematikos ir ki­ tų tiksliųjų mokslų metodus, ypač spręsdami mašininio vertimo problemą.

Mūsų gimtoji lietuvių kalba — ypač dėkingas mokslinio tyrimo objektas. Juk ji iš visų dabartinių gyvųjų kalbų išlaikė daugiausia archaiškų senovės indoeuropiečių kalbos bruožų. Savo archaiškumu ji nenusileidžia net tokioms jau seniai mirusioms kalboms, kaip senovės indų, senovės graikų ir lotynų. Ne veltui lietuvių kalba domisi viso pa­ saulio lingvistai, daugelyje universitetų ją studijuoja, sunku rasti pasaulyje žymes­ nį kalbininką, kuris nebūtų rašęs apie lietuvių kalbą ar bent naudojęsis jos duomeni­ mis. Čia galima paminėti vo­ kiečius A. Šleicherį, K. Brugmaną, F. Spechtą ir G. Fren­

kelį, rusus F. Fortunatovą ir A. Šachmatovą, lenkus J. Bodueną de Kurtenė ir J. Otrembskį, latvį J. Endzelyną, čekus J. Zubatą ir V. Macheką, danus V. Tomseną ir L. Jelmslevą, norvegą Chr. Stan­ gą, šveicarą F. de Sosiūrą, prancūzą A. Mejė ir dar dau­ gelį kitų.

Vilniaus universitete darbš­ čiam studentui lituanistui yra ko pasimokyti ir kur padirbė­ ti, atskleisti savo sugebėjimus.

Visiems lituanistams skaito­ mos kalbotyros įvado, baltų (lietuvių, latvių ir prūsų) fi­ lologijos įvado, dabartinės lietuvių kalbos ir jos istorijos, taip pat praktinės stilistikos bei kalbos kultūros discipli­ nos. Trečiajame kurse, atsi­ skyrę nuo literatų, kalbinin­ kai, be to, klauso specialią­ sias disciplinas apie senovės prūsų kalbą, naujausias kal­ botyros kryptis ir kai kurias kitas. Norintieji giliau pažin­ ti lyginamosios kalbotyros paslaptis, gali klausyti fakul­ tatyvines (neprivalomas) se­ novės indų, graikų, hetitų, ly­ ginamosios indoeuropiečių kalbų gramatikos ir kai kurių kitų disciplinų paskaitas.

Visų kursų, išskyrus pirmą­ jį, studentai rašo tam tikrus seminarinius ir kursinius dar­ bus. Daugeliui darbų parenka­ mos tokios temos, kad stu­ dentas galėtų ne tik parodyti savo sugebėjimus, bet ir tarti visai naują žodį moksle, iš­ aiškinti tai, ko dar niekas nė­ ra išaiškinęs. Tokios rūšies originalūs bei vertingi darbai vėliau plėtojami moksliniame lietuvių kalbos būrelyje, skai­

tomi mokslinėse konferenci­ jose, eksponuojami (neretai ir premijuojami) respublikinėse mokslo darbų apžiūrose. Iš jų kartais ilgainiui išauga stambūs lingvistikos veikalai.

Lietuvių kalbos katedroje dirba patyrę specialistai kal­ bininkai. Nemaža jų yra ži­ nomi ir vertinami toli už Lie­ tuvos ir net Tarybų Sąjungos ribų. Katedra yra viena iš la­ biausiai kvalifikuotų visame Universitete. Visi jos nariai apgynę kandidatines, o trys (J. Kazlauskas, J. Palionis, Z. Zinkevičius) ir daktarines di­ sertacijas. Katedros darbuoto­ jai yra parašę ir išleidę ne­ maža mokslo veikalų, kurių dalis, tur būt, žinoma ir vi­ durinių mokyklų abiturien­ tams. Paminėtina doc. J. Bal­ kevičiaus knyga „Dabartinė lietuvių kalbos sintaksė", doc.

A. Laigonaitės „Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas", fil. m. dr. Z. Zinkevičiaus „Lietuvių dialektologija", fil. m. dr. J. Palionio „Lietuvių literatūrinė kalba XVI—XVII a.". Ir dabartiniu metu kated­ roje intensyviai dirbamas mokslinis tiriamasis darbas, rašomi nauji veikalai.

Tikrai įdomios yra gimto­ sios kalbos mokslo studijos, o jas baigus laukia kilnus darbas nacionalinės lietuvių kultūros ugdymo baruose, tiek dėstant gimtąją kalbą bei literatūrą vyresnėse vidurinės mokyklos klasėse, tiek ir dir­ bant tiriamąjį darbą mokslo įstaigose. Tad studijuokime savo nuostabiosios gimtosios kalbos mokslai Fil. m. dr. Z. ZINKEVIČIUS

Filologijos ir Istorijos fakultetų kieme.

p. ARŪNO nuoti.

Lietuvių literatūra Atomo amžiuje, kai žmo­ gaus protas daro stebuklus technikoje ir griežtuosiuose moksluose, kai į kosmosą vis gilyn skverbiasi palydovai, reikalingos ir svajonės, polė­ kis, grožio pajautimas. Kol gyvens žmogus, tol jį veiks humanitarinė kultūra, turtins jo dvasinį gyvenimą, žadins vaizduotę, kels kilnias mintis.

Visada šalia fizikų, bus rei­ kalingi ir lyrikai, dvasinių žmogaus vertybių kūrėjai. Bus reikalingas ir poetas, rašyto­ jas, kritikas, ir literatūros mokslininkas, ir ypač tas kuklus, didelės pagarbos nusi­ pelnęs, gimtosios kalbos ir li­ teratūros mokytojas.

Lietuvių literatūros (kartu su kalbos) katedra yra atida­ vusi nemaža jėgų lituanis­ tams ruošti, yra išleidusi pla­ taus literatūrinio profilio spe­ cialistų būrį. Jos auklėtiniai yra ir mūsų rašytojai — A. Bieliauskas, Just. Marcin­

kevičius, J. Degutytė, A. Bal­ takis, A. Maldonis, R. Kašauskas, M. Martinaitis, S. Geda ir kt., ir kritikai — K. Amb­ rasas, R. Pakalniškis, A. Za­ latorius ir kt., ir žinomi lite­ ratūros mokslininkai — J. Gi­ neitis, J. Lankutis, V. Kubi­ lius, V. Zaborskaitė, A. Ra­ dzevičius ir kt„ daugelis lei­ dyklų, redakcijų, kultūrinio fronto darbuotojų. Didžiausias būrys katedros auklėtinių — mokytoj ai-lituanistai — dirba respublikos mokyklose, dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą, skiepija mokiniams meilę lie­ tuvių nacionalinei literatūrai.

Savo metu lietuvių litera­ tūros specialistus ruošė prof.

V Mykolaitis-Putinas, prof.

K. Korsakas, dabar — fil. mokslų daktaras J. Lebedys, docentai P. Česnulevičiūtė, D. Sauka, J. Zinkus, J. Gir­ dzijauskas, L. Lisenkaitė ir kt. dėstytojai. Tai jie skaito pa­ skaitas, veda seminarus, vado­

vauja studentų moksliniams ir diplominiams darbams. Stu­ dentai lituanistai klauso kur­ sus apie atskirų periodų lie­ tuvių literatūrą, speckursus apie žymiuosius mūsų rašyto­ jus, literatūrines problemas.

Studentai klauso literatūros mokslo įvado, literatūros teo­ rijos, tautosakos specialius kursus. Savo literatūrinius įgūdžius studentai tobulina, mokomi dirbti savarankiškai literatūros seminaruose; jie lanko prozos, poezijos, drama­ turgijos seminarus, rašo semi­ narinius, kursinius, mokslinius darbus, kuriuos nagrinėja, padedant dėstytojui.

Literatai spausdina savo kū­ rinius „Tarybiniame studen­ te", almanache „Nuoširdu­ mas", bendrauja su Jaunųjų rašytojų sekcijos nariais ir aukštųjų mokyklų literatūros būreliais, dalyvauja literatūros ir kritikos būrelyje.

Doc. A. SPRINDIS

OOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOO0OOOC

Buk kalbininkas

v Filologai švenčia pusę mokslų — mediumą.

Toli gražu ne kiekvie­ nas gerai supranta, ką tai reiškia „mokytis kalbų Uni­ versitete". Universitetas — tai ne kalbų kursai, kurių tikslas — išmokyti žmogų kalbėti ir rašyti angliškai, švediškai ar ispaniškai.

Universitetinės studijos visų pirma atskleidžia kalbos mokslo paslaptis. Ku­ rios nors konkrečios kalbos pagrindu čia studijuojama kalbos gyvenimo dėsniai, kal­ bos istorija, kalbos vystymosi tendencijos.

Kalba yra didis kultūros kaupėjas ir saugotojas. Kal­ boje glūdi tautos kultūros lo­ biai. Studijuodamas kalbą, ga­ li pažinti tautos kultūrą, jos M. KURAIČIO nuotr. istoriją, jos dvasią. Gilus

kalbos pažinimas yra raktas, kuriuo atrakinami vartai, ve­ dantieji į visapusišką tautos supratimą.

Mokėti tik vieną kalbą — tai reiškia ir tos pačios gerai nemokėti. Kalba tikrai pažįs­ tama tik kalbų kolektyve, kuriame išryškėja jos vaid­ muo pasauliniame kultūros procese. Todėl Universiteto studentai mokosi kelių kal­ bų. Prancūzų kalbos specia­ listai, pavyzdžiui, mokosi ir lotynų, ir ispanų, ir italų kal­ bos. Ir tai yra tik pats ma­ žiausias minimumas. Žinoma, baigdamas Univer­ sitetą, studentas ir praktiškai gerai moka savo specialybės kalbą. Juk jis bus kalbos

mokytojas. Arba jam reikės dirbti vertėjo darbą, bendrau­ ti su atvykstančiais pas mus užsieniečiais, padėti su jais susikalbėti. Arba jis va­ žiuos Į tolimą Afriką, Į bun­ dančių tautų žemyną, kur sly­ pi didelės ateities galimybės.

Juk Afrikai reikia daug spe­ cialistų, kurie padėtų jai at­ sistoti ant kojų, sukurti geres­ nį, laisvą gyvenimą. O kalbė­ ti Afrikoje galima prancūzų ar anglų kalba.

Universitete šiuo metu yra trys užsienio kalbų ir litera­ tūrų specialybės: vokiečių, prancūzų ir anglų.

Rič. MIRONAS Prancūzų kalbos katedros vedėjas

TARYBINIS STUDENTAS ♦/»*v**-*»**'***''**»'

1968 m. gegužės mėn. 8 d.

Pasaulis, kuris priklauso matematikai „Moksle yra tiek mokslo, kiek jame yra matematikos“, — sako filosofas Kantas. K. Marksas teigia, kad „mokslas tik tada tampa tobulu, kai jam pasiseka naudotis mate­ matika. . šie pasisakymai pabrėžia matematikos mokslų svarbą musų gyvenime, ypač dabartiniu metu.

Iš tikrųjų žmogaus skverbimosi į mikro ir makropasaulius amžiuje, tarpplanetinių kelionių, ato­ minės energijos ir kibernetinės automatikos amžiuje, tu­ rint reikalų su šiuolaikiniais greičiais, energijomis, reika­ lingas nepaprastas kuriamų sistemų galingumas, jų auto­ matinis valdymas, patikimu­ mas. Be to, gamtoje ir visuo­ menėje viskas vyksta pagal tam tikrus dėsnius, kuriuos žmogus nori pažinti ir pri­ versti tarnauti savo labui, jis privalo sukurti tikslius tyri­ mo metodus.

Todėl, ieškant naujų, tobulesnių tyrimo me­ todų, reikalingos matematinės žinios beveik visuose moks­ luose, beveik visose žmogaus gyvenimo ir veiklos sferose.

Atidžiai paanalizavę kiekvieno žmogaus veiklą, matome, kad jam kiekvieną dieną tenka skaičiuoti, susidurti su pa­ grindiniais matais, papras­ čiausiomis geometrinėmis fi­ gūromis.

Tiesa, matematikos žinios, kurių mokoma vidurinėje mo­ kykloje, mokslui seniai yra žinomos, tačiau tai nereiškia, kad matematika užbaigtas mokslas. Matematika, kaip ir kiti mokslai, nuolat vystosi, turtėja naujais dideliais atra­ dimais.

Pati gamyba ir kiti mokslai bei vidinė matemati­ kos mokslo raida kelia kas­ dien naujas problemas, be kurių sprendimo neįmanoma kitų mokslų bei technikos pa­ žanga.

Tenka pastebėti, kad mate­

matikos pritaikymo sritis ne­ paprastai išsiplėtė, šalia kla­ sikinių matematikos pritaiky­ mo sričių — fizikos, astrono­ mijos, technikos mokslų, kur nė žingsnio negalima žengti be matematikos, į jos pritai­ kymo sferą pateko biologija, ekonomika, medicina ir net kalbotyra, muzika. Šiandien vyksta visų mokslų matematizavimas, matematika virsta visų mokslų metodu.

Mate­ matikos taikymas praplečia įvairių mokslų galimybes, praturtina jų turimus tyrimo metodus.

Dabartiniu metu matemati­ kai reikia padaryti pervers­ mą pramonės valdymo auto­ matizavime. Matematikai ir ekonomistai ieško būdų, kaip elektroninių skaičiavimo ma­ šinų pagalba automatizuoti ekonominės informacijos rin­ kimą, jos apdorojimą, gamy­ bos valdymą ir planavimą.

Juk šioje srityje sukurtos elektroninės skaičiavimo ma­ šinos yra daug pajėgesnės už jų kūrėją, jos dešimtis tūks­ tančių kartų galingesnės už žmogų skaičiavimo greičiu.

Jos yra nuostabiai tikslios ir niekada nepavargsta, jas pa­ naudojus, gaunamas nemažas ekonominis efektas.

Daug problemų iškyla prieš mate­ matikus kibernetikus ir kal­ bininkus, automatizuojant vertimą iš vienos kalbos į ki­ tą, kuriant skaitančias ir gar­ sų kalbą suprantančias maši­ nas. Jau ir šioje srityje yra nemaža padaryta, tačiau pa­ grindinė problema dar neiš­ spręsta.

Todėl matematikos poveikyje ir čia atsirado nau­ ja mokslo šaka — matemati­ nė lingsvistika, kuri matema­ tikos metodais nagrinėja kal­ bų dėsnius.

Atrodo, kad matematika ir medicina neturi nieko bendro, tačiau taip nėra.

Jau šian­ dien projektuojamos ir ban­ domos klinikinėje praktikoje elektroninės skaičiavimo ma­ šinos, padedančios gydytojui nustatyti ligų diagnozę, jau yra sukurti pirmieji impul­ sais valdomi protezai. Mate­ matikos ir kibernetikos po­ veikyje susikūrė nauja moks­ lo šaka — bionika, kuri gyvų organizmų veiklos principus taiko technikoje.

O ateities bibliotekos?

Tai bus ne lentynos apdulkėjusių knygų, bet elektroninė skai­ čiavimo mašina, kurios at­ minties įrenginiuose gulės įrašytos žmonijos sukauptos žinios.

Ir jos bus „gyvos“, kaip ir žinios žmogaus atmin­ tyje, kurių, deja, žmogus ne­ daug tegali sutalpinti.

Kaip matome, didžiulio perversmo

moksle ir gamyboje perspek­ tyvas atveria tolimesnė elekt­ roninių skaičiavimo mašinų raida ir jų paplitimas. Kibernetinės mašinos gali pakeisti ne tik žmogaus raumenų jė­ gą, bet ir mechanizuoti dau­ geliu atvejų žmogaus protinį darbą. Šiandien jau yra su­ kurtos ir kuriamos mašinos, kurios gali valdyti ištisus fab­ rikus, vairuoti lėktuvus, kos­ minius laivus, lošti šachma­ tais, skaityti balsu knygą, užrašyti raidėmis kalbą, kur­ ti muziką, versti be vertėjo iš vienos kalbos į kitą ir t. t. Šių mašinų sukūrimo proble­ mos pagrindinai yra ne inži­ nerinės, bet matematinės problemos. Sunkumai ne ma­ šinose, o metoduose, taisyklė­ se, algoritmuose, pagal ku­ riuos turi dirbti mašinos. Pa­ saulio mokslininkai yra įsiti­ kinę, kad netolimoje ateityje bus sukurtos protingos, mąs­ tančios mašinos, su kuriomis žmogus galės svarstyti meno, literatūros ir mokslo proble­ mas.

Senovėje matematiką vadin­ davo mokslų karaliene. Ten­ ka pastebėti, kad ji šiandien beveik tokia ir yra savo me­ todų universalumu ir pritai­ kymų diapazono platumu.

Aukštos kvalifikacijos ma­ tematikos specialistus respubliikoje ruošia viena iš se­ niausiųjų šalies aukštųjų mo­ kyklų — Vilniaus universite­ tas.

Matematikos ir mechanikos fakulteto uždavinys — ruošti aukštai kvalifikuotus mate­ matikus respublikosmoksli­ nio tyrimo įstaigoms, ir aukš­ tosioms mokykloms. Norint sėkmingiau įgyvendinti šiuos uždavinius, t. y. kad jaunieji specialistai būtų tinkamiau pasiruošę konkrečiam darbui, mokymas fakultete vykdo­ mas dviem profiliais: pedago­ giniu ir gamybiniu. Abiejuose profiliuose mokslas trunka 5 metus. Skirtumas tarp profi­ lių nedidelis — skiriasi jie keliais specialiais kursais ir praktikomis: gamybininkai atlieka gamybinę praktiką įmonėse arba mokslinio tyri­ mo įstaigose, o pedagogai — pedagoginę praktiką atlieka vidurinėse mokyklose.

Specialistų ruošimas pas mus, kaip ir visur, vyksta at­ skiromis specializacijomis.

Tur būt, visiems aišku, kad šiuo metu, kai mokslai labai smarkiai išsivystė ir nuolat vystosi, neįmanoma pasidary­ ti labai geru net vienos mokslo šakos specialistu, pa­ galiau neįmanoma gerai žino­ ti visą matematiką.

Todėl visi studentai po 2,5 metų, po

to, kai jie įsisavina ir susipa­ žįsta su bendromis atitinka­ mo mokslo žiniomis, su bend­ rais to mokslo dėsniais, są­ vokomis ir taisyklėmis, pasi­ renka vieną siauresnę to mokslo sritį ir toliau gilina savo žinias tik joje. Matema­ tikos specialybėje yra 6 spe­ cializacijos: teorinė kiberneti­ ka, tikimybių teorija ir ma­ tematinė statistika, algebra ir skaičių teorija, funkcijų teo­ rija, geometrija bei skaičia­ vimo matematika. Su šiomis specializacijomis smulkiau su­ sipažinti galite skaitydami šio laikraščio puslapius.

Universitete yra visos są­ lygos tapti geru matematikos specialistu, čia yra nebloga materialinė bazė: turime nau­ ją fakulteto priestatą, geras laboratorijas, aprūpintas su­ dėtinga modernia aparatūra, skaičiavimo centrą su dviem elektroninėm skaičiavimo ma­ šinomis „Minsk-22“. Fakultete yra turtinga biblioteka, jau nekalbant apie Universiteto centrinę biblioteką, kuri yra turtingiausia respublikoje.

Bibliotekoje yra gausu tiek mūsų šalies, tiek ir užsienio literatūros, čia yra beveik visa išleidžiama šios srities Pteratūra.

Fakultete dirba patys kvali­ fikuočiausi respublikos mate­ matikos specialistai — moks­ lininkai, kurių darbai žinomi ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir užsienyje, tai fiz.-mat. m. dr. profesorius J. Kubilius (Universiteto rektorius), fiz.mat. m. dr. prof. V. Statulevičius, fiz.-mat. m. dr. prof.

K. Grincevičius, fiz.-mat. m. dr. prof.

A. Naftalevičius, fiz.-mat. m. dr. š. Strelicas, prof. P. Katilius, doc. V. Kabaila, doc. R. Uždavinys ir kt., o taip pat seniausias res­ publikos matematikos prof.

Z. Žemaitis.

Universiteto mokslininkai palaiko glau­ džius ryšius su stambiausio­ mis šalies mokslo įstaigomis, su žymiausiais mokslininkais.

Musų žmonės, tame tarpe ir daug studentų, lankosi kitų respublikų aukštosiose mo­ kyklose.

Taigi, sąlygos tapti geru specialistus yra, tačiau šių sąlygų, žinoma, nepakanka.

Svarbiausia sąlyga — darbas.

Dirbti reikia daug, be darbo negalima pasiekti mokslo viršūnių, be darbo iš viso nieko negalima pasiekti. Tai­ gi, būsimo matematiko lau­ kia labai įdomus, kūrybinis, ryžto ir energijos reikalaująs darbas.

Doc. A. RAUDELIŪNAS Matematikos ir mechanikos fak. dekanas

Gabumus visuomet galima neklystamai nustatyti pagal seniai išbandytą požymį: žmo­ gus domisi tuo dalyku, ku­ riam turi gabumų.

Matematikos studijavimui nereikalingi kokie nors ypa­ tingi gabumai arba stebinanti atmintis. Svarbiausia — tai susidomėjimas. Jeigu jis yra, tai jums bus malonu studijuo­ ti matematiką, o vėliau prieš jus atsivers šis nuostabus mokslas, pilnas įvairių nuoty­ kių ir atradimų. Ir taip — vi­ sam gyvenimui! Tuomet šalti skaičiai, iš išorės sausos for­ mulės jus stebins savo vidi­ niu grožiu ir šildys savo su­ koncentruota gilia mintimi.

Ne veltui įžymus fizikas Bolcmanas, žiūrėdamas į Maksvelo surastas elektrodi­ namikos lygtis, pasakė: „Ar

ne dievas yra tas, kas šiuos ženklus parašė".

Pasikeitė pažiūra į mate­ matikus: užsidariusių savo specialybėje keistuolių vietą užėmė daugiausia jauni žmo­ nės, mėgstantieji sportą, mu­ ziką. . .

Tačiau negalima neigti, kad matematikoje (kaip ir visose darbo srityse, moksle, mene) egzistuoja kaž­ kas nepasiekiamo, kas vadi­ nama talentu. Gyvenimas pa­ rodo, kad pas kiekvieną žmo­ gų yra nors trupinėlis ir ma­ tematinio talento. Pas vienus — daugiau, jie, pasirinkę matematiko specialybę, į jos vystymąsi įneš ir savo kūry­ binį indėlį. Tik reikia šiuos matematinius gabumus kiek galima anksčiau išaiškinti ir juos nuolat puoselėti. Tam mūsų fakultete yra puikiau-

sios sąlygos. Didelę reikšmę čia turi studentų moksliniai būreliai. Daugelio būrelių tarpe prie Geometrijos kated­ ros veikia gausus topologijos entuziastų būrelis. Sis būrelis yra jaunas, jis dirba vos ant­ ri metai, todėl dar negali už­ siiminėti pasaulinių problemų sprendimu (nors jų topologi­ joje netrūksta). Jo tikslas žy­ miai kuklesnis — pakilti į to­ kias aukštumas, iš kurių jau matosi šios įdomios matemati­ kos srities plėšiniai. Šįmet mes, užsiiminėdami jauniausia topologijos šaka (jos amžius neviršija 10 metų) — diferen­ cialine topologija, nagrinėja­ me tokių „paviršių" savybes, kurių niekas nematė, nes niekas negali jų nubrėžti.

Nežiūrint to, kad topologi­ jos pagrinde esančios idėjos , yra labai vaizdžios ir geo­ diiiiiiiiiiimiiiiiiiininniniiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiininiiiiiiiiiniiniiiniiniuniiininc metrinės, bet vis dėlto topo­ logija yra viena iš abstrak| čiausių matematinių mokslų. ; Tačiau tame jos abstraktume glūdi didžiulė potencinė jėga, Paprasčiausias matematinės tie mokslo dalykai priklauso j analizės sąvokas — funkciją Matematinės analizės kated- I ir jos diferencijavimą — pa­ įai.

Prie auditorijos durų bū" žįstame jau vidurinėje mo­ Matematinės analizės ka- j riuojasi studentai. Vieni kykloje. Daug pritaikymų tu­ tedra ruošia funkcijų teorijos i pro rakto skylutę stengiasi ri diferencialinės lygtys, su­ ir funkcionalinės analizės spe­ išstudijuoti dėstytojo nuo­ siejančios argumentą, jo cialistus, kuriuos patys stu­ taiką, kiti karštligiškai funkciją ir tos funkcijos iš­ dentai vadina „funkciona­ sklaido neperskaitytus vestines. Nežinomuoju čia lais" (parašytą tokj pavadi­ knygos lapus. yra funkcija. Diferencialinių nimą galima rasti nebent Atsiveria durys. lygčių pagalba sprendžiami fakulteto sienlaikraštyje...).

— Kiek? sudėtingi mechanikos, astro­ „Funkcionalai", baigę Uni­ — Ką klausė? .. nomijos ir fizikos uždaviniai. versitetą, dirba įvairiuose ty­ — Ar „kapoja"?..

Vadinamoji funkcijų teorija rimų institutuose, dėsto aukš­ — Ot kirvis! .. nagrinėja funkcijas, kurių ar­ tosiose ir vidurinėse mokyk­ Ir vėl viskas nutyla. Tik gumentas įgyja kompleksines lose. giržda po kojomis parke­ reikšmes, funkcionalinė anali­ Doc. V. PAULAUSKAS tas, girdisi atsakinėjančios zė — apibendrintas funkcijas, Matematinės analizės kursiokės balsas. vadinamas funkcionalais. Visi katedros vedėjas A. DARGUNAS

..Fmikcionalai**

Studijuok skaičiavimo matematiką

Visiems yra žinoma, kokią didelę reikšmę turi skaičiavi­ mo mašinos ir labiausiai elektroninės skaičiavimo ma­ šinos mokslo ir technikos pa­ žangai. Dabartinės elektroni­ nės skaičiavimo mašinos spė­ ja per sekundę atlikti šimtus tūkstančių aritmetinių ir logi­ nių operacijų, sugeba per pa­ lyginti trumpą laiką išspręsti I sudėtingiausius matematikos ir technikos uždavinius, ku­ rių neįmanoma spręsti ranki­ niu būdu. Neįsivaizduojamas elektroninių skaičiavimo ma­ šinų veikimo greitis atveria vis naujas plačias galimybes bendriausių matematikos me­ todų taikymui fizikos, mecha■ nikos, chemijos, astronomijos, technikos, ekonomikos proble­ mose ir daugelyje kitų sričių.

Sudėtingiausi technikos ir ekonomikos klausimai dabarti­ nėmis skaičiavimo mašinomis sprendžiami griežtame jų for­ mulavime, ko anksčiau ma­ žomis skaičiavimo mašinomis buvo neįmanoma pasiekti dėl pernelyg didelės darbo apim­ ties. Neįkainojamą reikšmę elektroninės skaičiavimo ma­ šinos turi greitai judančių ob­ jektų automatiniam valdymui, pavyzdžiui, tarpplanetinėms raketoms. Didelis taip pat elektroninių skaičiavimb ma­ šinų vaidmuo pačios matema­ tikos vystymuisi. Mašinos pa­ naudojamos įvairiausioms ma­ tematinėms konstantoms ap­ skaičiuoti, algebrinėms, trans­ cendentinėms ir diferenciali­ nėms lygtims ir sudėtingiau­ sioms funkcionalinėms nely­ gybėms spręsti. Atsirado nauji I statistikiniai matematinės fi­ zikos lygčių mašininio spren­ dimo metodai, pasirodė gali­ mas eksperimentinis loginių uždavinių sprendimas ir dau­ gelis kitų dalykų. Kaip mato­ me, elektroninės skaičiavimo mašinos vis labiau skverbiasi į įvairiausias protinio darbo sritis. Jos ne tik sprendžia matematinius uždavinius, bet žaidžia šachmatais, verčia li­ kuri padeda surasti išoriškai teratūrą iš vienos kalbos j ki­ skirtingų, bet iš vidaus artimų tą, „kuria" muziką ir t. t. matematinių teorijų bendru­ Sumanus naujbs skaičiavimą, padeda išplėsti matema­ tinių metodų taikymo ribas ir | mo technikos panaudojimas išsilaisvinti nuo nereikalingų, neįmanomas be skaičiavimo neesminių apdorojimų. Kaip matematikos žinojimo. Skai­ tik tuo galima paaiškinti, ko­ čiavimo matematikos uždavi­ dėl ši energingiausia jauna matematikos sritis prasiskver­ nys — sukurti metodus, ku­ bė beveik į visą matematiką. riais matematiniai tyrimai Kada topologas yra klausia­ būtų suvedami į skaitinius re­ mas: „Kas yra topologija?", zultatus. Sis. darbas yra savo­ laukiame panašaus atsakymo, kaip atsakytų į analoginį tiškai įdomus, nelengvas ir klausimą, pavyzdžiui, trigono­ turi didelę praktinę reikšmę. metrijos specialistas. Taip Dabartiniu metu sunku įsitopologas atsakyti negali. Čia ] vaizduoti mokslinius tiriamuo­ jis su pagrindu gali pasakyti, kad topologija — tai geomet­ sius institutus, tiksliųjų moksrinių samprotavimų visuma, l lų ir ekonomikos aukštąsias kurie labai naudingi daugely­ I mokyklas, skaičiavimo centje šiandieninės matematikos | rus, specialius konstruktorių sričių. Tačiau, žinoma, tai ne­ patenkins to, kas nori sužinoti j biurus, stambias gamyklas be I matematikų, kurie gerai nebū­ dalyko esmę. tų susipažinę su skaičiavimo Doc. A. MATUZEVICIUS matematikos metodais. Be to, Geometrijos ir aukštosios I paskutiniu metu masiškas skai­ matematikos katedra

Specialybės pasirinkimo kryžkelėje

3 psi.

čiavimo centrų, kaip savaran­ kiškų, taip ir prie įvairių mpkyrno įstaigų ir mokslinių ti­ riamųjų institutų, kūrimas ke­ lia didelius reikalavimus ma­ tematikų kiekybiniam ir ko­ kybiniam paruošimui, o visų pirma skaičiavimo matemati­ kos specialistų paruošimui. Šią įdomią ir taip šiandien reikalingą specialybę galima studijuoti mūsų Universitete.

Doc. R. UŽDAVINYS Skaičiavimo matematikos katedros vedėjas JOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOUOOOOOOOOOO

'■//./•

•

i •;

Algebra ir skaičių teorija Daugelis įsivaizduoja, kad algebra — tai lygčių sprendi­ mas. Be abejo, lygčių spren­ dimui ilgą laiką priklausė pa­ grindinis vaidmuo šiame moksle. Lygčių sprendimu bu­ vo užsiiminėjama senovės Egipte, Graikijoje, ir tie klau­ simai algebroje buvo pagrin­ diniai dar apie du tūkstančius metų, kol, beieškant metodų aukštesnio laipsnio lygtims spręsti, buvo sukurtos naujos algebros šakos: grupių teori­ ja, žiedų teorija, kūnų teorija, ir kol iš tiesinių lygčių siste­ mų sprendimo neišsivystė tiesinė algebra. Šios algebros šakos pakeitė ne tik algebros pobūdį, bet ir visą matemati­ ką, o kai kurios iš šių aigebįos šakų susilaukė pritaikymų fizikoje ir kitur. Taip, pavyz­ džiui, grupių teorija buvo pritaikyta atomo fizikoje, kristalografijoje, elektrotech­ nikoje ir kitur, o Bulio algeb­ ra tapo skaičiavimo mašinų veikimo pagrindu.

Be šių skaičių teorijos ša­ kų pažymėtina analizinė skai­ čių teorija, turinti gana ilgą istoriją. Ji atsirado nagrinė­ jant pirminių skaičių pasi­ skirstymą natūrinių skaičių eilėje. Šio klausimo ” sprendi­ mui buvo panaudota Rimano dzeta funkcija, su kuria sieja­ si daug subtilių ir sunkių klausimų.

Nereikia galvoti, kad mo­ derniąją algebrą ir šiuolaikinę skaičių teoriją sudaro tiktai čia paminėtos matematikos šakos. Bendradarbiaujant algebristams ir topologams, at­ sirado tokios naujos matema­ tikos šakos, kaip kategorijų ir funkcijų teorija, homoioginė algebra, kurios jau cfabar kei­ čia visos matematikos veidą.

Pasakysime, kad be paminėtų teorijų ir uždavinių yra dau­ gybė įdomių ir sunkių prob­ lemų, kurias sprendžiant rei­ kalingos naujos jėgos ir dide­ lė meilė mokslui.

Jaunasis abituriente, iš Ta­ vęs kaip tik tikimės ir laukia­ me tų jėgų ir tos meilės ma­ tematikai.

Vyr. dėsi; H. MARKŠAITIS, asp. A. MATULIAUSKAS

4 psi.

TARYBINIS STUDENTAS

1968 m. gegužės 8 d.

PRIĖMIMO TAISYKLĖS Į VILNIAUS VALSTYBINI V. KAPSUKO llllllllllillliilllliiiiiiiiiiiH;h*:!!!HI!!!!Į|lllllllllllllllllllllllillilllilllllllllllllllll!iilllf||||||||||||||||||iiil||||||||||||||||||||||||inim^

Fakultetai ir specialybės DIENINIS SKYRIUS : :

: : ■ : :

: • : : :

Matematikos ir mechanikos fakultetas: matematika.

Fizikos fakultetas: fizika.

Chemijos fakultetas: chemija.

Gamtos fakultetas: biologija, geografija, hidrogeologija ir inžinerinė geologija.

Medicinos fakultetas: medicina, sanitarija, pediatrija.

Filologijos fakultetas: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija.

Istorijos fakultetas: žurnalistika, bibliotekininkystė ir bibliografija, istorija.

Ekonomikos fakultetas: pramones planavimas, materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pramonės ir maisto prekių mokslas, darbo ekonomika, ekonominė kibernetika, ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas.

Teisės fakultetas: teisė.

NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS Matematikos ir mechanikos fakultetas: matematika.

Gamtos fakultetas: biologija.

Filologijos fakultetas: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra.

Istorijos fakultetas: žurnalistika, istorija, bibliotekinin­ kystė ir bibliografija.

Ekonomikos fakultetas: pramonės planavimas, materiali­ nio-techninio aprūpinimo ekonomika ir planavimas, preky­ bos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pramonės ir maisto prekių mokslas, darbo ekonomika.

Teisės fakultetas: teisė.

VAKARINIS SKYRIUS Filologijos fakultetas: germanų (anglų, vokiečių) filo­ logija.

Ekonomikos fakultetas: pramonės planavimas, materia­ linio-techninio aprūpinimo ekonomika ir planavimas, preky­ bos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pramonės ir maisto prekių mokslas, darbo ekonomika.

Teisės fakultetas: teisė.

BENDRAMOKSLINIS FAKULTETAS KAUNE Filologijos skyrius: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra.

Istorijos skyrius: žurnalistika, bibliotekininkystė ir bibliografija.

Ekonomikos skyrius: pramonės planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, dar­ bo ekonomika.

STUDENTŲ PRIĖMIMO TVARKA Remiantis TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio moks­ lo ministerijos patvirtintomis studentų priėmimo į TSRS aukštąsias mokyklas 1968 m. taisyklėmis, nustatoma tokia studentų priėmimo į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko univer­ sitetą tvarka: I. Į Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universitetą pri­ imami abiejų lyčių TSRS piliečiai, baiqę vidurinį mokslą. Į dieninį skyrių priimami ne vyresni kaip 35 metų amžiaus, o į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių — bet kurio amžiaus piliečiai, sėkmingai išlaikę stojamuosius egzaminus; iš jų konkurso metu atrenkami labiau išprusę ir gabesni žmo­ nės, turį teigiamas charakteristikas stoti į aukštąją mo­ kyklą.

II. Užsienio šalių piliečiai, gyvenantieji TSRS, priima­ mi į Universitetą bendrais pagrindais.

III. Pirmenybė stoti į Universitetą teikiama asmenims, turintiems ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą.

Darbo stažas turi būti patvirtintas įrašu darbo arba kolūkiečio knygelėje.

Darbo stažas apskaičiuojamas, neatsižvelgiant į per­ traukas darbe. Į stažą įskaitomas karo tarnybos laikas.

Kolūkiečių darbo stažas nustatomas, remiantis įrašais kolūkiečio knygelėje, kur turi būti nurodyta, kiek kuriais metais išdirbta darbadienių: taip pat turi būti nurodyta tam kolūkiui nustatytas metinis darbadienių minimumas.

IV. Priimant į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko univer­ sitetą, atsižvelgiama į šias aplinkybes: a) asmenys, baigę specialiąsias vidurines mokyklas bei technikumus, priimami į stacionarinį skyrių, jei jie, baigę minėtas mokyklas, yra išdirbę trejus metus. Nurodyto darbo stažo nereikalaujama iš asmenų, įtrauktų į specia­ liosios vidurinės mokyklos laidos 5%, taip pat iš asmenų, kurie baigė specialiąsias vidurines mokyklas, nepasitrau­ kę iš gamybos.

Asmenys baigę profesines-technines mokyklas ir tu­ rį pilną vidurinį išsilavinimą, priimami į dieninį skyrių, jei jie turi praktinio darbo stažą, pagal veikiančius nuosta­ tus. b) į teisės ir žurnalistikos specialybių dieninį skyrių priimami asmenys, turį ne mažesnį kaip dvejų metų dar­ bo stažą. Į žurnalistikos specialybę priimami asmenys, teigiamai pasireiškę literatūrinėje veikloje. c) į neakivaizdinio skyriaus biologijos spec. priimami asmenys, baigę specialiąsias vidurines mokyklas arba dir­ bantieji pagal pasirinktą specialybę.

V. Pareiškimas (priedas Nr. 1) stoti į Vilniaus Valsty­ binį V. Kapsuko universitetą rašomas Universiteto rek­ toriaus vardu, nurodant pasirinktą fakultetą bei specialybę ir pridedant šiuos dokumentus: 1) brandos atestato arba diplomo originalą; 2) sharakteristiką, duotą pateikti Vilniaus Valstybi­

niam V. Kapsuko universitetui, pasirašytą įmonės vadovo, visuomeninių organizacijų; 3) sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 286); 4) 4 fotografijas (3x4 cm).

Be to, stojantysis priėmimo komisijai asmeniškai pa­ teikia pasą ir karinį bilietą ar jį atitinkantį dokumentą.

Stojantieji į Universitetą pristato charakteristiką iš paskutinės darbovietės, išduotą partijos, komjaunimo, profsąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų, įmonių ir įstaigų vadovų, kolūkių valdybų, o bendrojo lavinimo mo­ kyklų auklėtiniai — pedagogų tarybos ir mokyklų visuo­ meninės organizacijos. Demobilizuoti iš Tarybinės Armijos pateikia karinio dalinio vadovybės charakteristiką.

Asmenys, turintieji ne mažesnį kaip 2 metų darbo stažą, o taip pat siųsti įmonių į dieninį skyrių ir stojantieji į neakivaizdinio ar vakarinio skyriaus specialybę, atitin­ kančią darbo charakterį liaudies ūkyje, paduodant pa­ reiškimus turi pristatyti darbo ar kolūkio knygelės išrašą patvirtintą įmonės vadovo.

Priimti į dieninį skyrių turi iki mokslo metų pradžios pristatyti dokumento originalą, patvirtinantį darbo stažą.

VI. Pareiškimai į Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto dieninį skyrių priimami nuo birželio 20 d. iki liepos 31 d. Stojamieji egzaminai nuo rugpiučio 1 d. iki 20 d. Priėmimas į Universitetąi nuo rugpiučio 21 d. iki 25 d.

Pareiškimai į neakivaizdinį skyrių lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, istorijos, žurnalisti­ kos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, matematikos, bio­ logijos specialybės ir vakarinio skyriaus germanų filologi­ jos specialybes priimami nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d. Stojamieji egzaminai — nuo birželio 10 d. iki 20 d. Į Ekonomikos ir Teisės fakultetų neakivaizdinį ir vaka­ rinį skyrių ir bendramokslinį fakultetą Kaune pareiškimai priimami nuo birželio 20 d. iki rugpiučio 20 d. Stojamieji egzaminai nuo rugpiučio 20 d. iki rugsėjo 1 d.

STOJAMIEJI EGZAMINAI VII. Stojantieji į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko uni­ versitetą laiko šių dalykų stojamuosius egzaminus (žvaigž­ dute pažymėtos profilinės disciplinos): a) į matematikos, hidrogeologijos ir inžinerinės geologi­ jos, fizikos, ekonominės informacijos mechanizuoto apdo­ rojimo organizavimo specialybes — 1) lietuvių kalbos ir li­ teratūros (rašinys), 2) matematikos (raštu ir žodžiu)*, 3) fizi­ kos (raštu ar žodžiu)*. b) j chemijos specialybę — 1) lietuvių kalbos ir litera­ tūros (rašinys), 2) chemijos (žodžiu)*, 3) matematikos (raštu ar žodžiu)*, 4) fizikos (raštu ar žodžiu)*; c) į biologijos, medicinos, pediatrijos, sanitarijos specia­ lybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) fizi­ kos (raštu ar žodžiu)*, 3) chemijos (žodžiu)*, 4) biologijos (žodžiu)*; d) j istorijos, teisės, bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žo­ džiu)*, 2) TSRS istorijos (žodžiu)*, 3) užsienio kalbos (žo­ džiu); Pastaba: stojantieji į šias specialybes gali būti atleisti nuo užsienio k., jei vid. mokykloje nesimokė jos ar mokėsi pagal sutrumpintą programą. e) į lietuvių kalbos ir literatūros, žurnalistikos, romanų ir germanų filologijos specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) TSRS istorijos (žodžiu)*, 3) užsienio kalbos žodžiu)*; f) į rusų kalbos ir literatūros specialybę — 1) rusų kal­ bos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) TSRS istorijos (žo­ džiu)*, 3) užsienio kalbos (žodžiu)*; g) i geografijos, materialinio-techninio aprūpinimo, eko­ nomikos ir planavimo, pramonės planavimo, prekybos eko­ nomikos, finansų ir kredito, buhalterinės apskaitos, darbo ekonomikos, ekonominės kibernetikos specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) matematikos (raš­ tu ar žodžiu)*, 3) geografijos (žodžiu)*, 4) Istorijos (žodžiu)*; h) Į pramonės ir maisto prekių mokslo specialybę — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) matematikos (raštu ar žodžiu)*, 3) chemijos (žodžiu)*, 4) geografijos (žo­ džiu)*; Pastaba. Asmenys, baigę vidurinę mokyklą aukso ar si­ dabro medaliais arba baigę specialiąją vidurinę mokyklą su pagyrimu, laiko Universiteto nustatytą vieną profilinės dis­ ciplinos egzaminą.

Išlaikiusieji šj egzaminą (tiek raštu, tiek žodžiu) ir įver­ tinti penketu, nuo kitų egzaminų atleidžiami, o įvertinti ketvertu ar trejetu — laiko visų dalykų egzaminus.

VIII. Vidurinėje mokykloje nesimokiusieji lietuvių kal­ bos, bet stojantieji j specialybes lietuvių dėstomąja kalba, pagal pageidavimą gali laikyti rusų kalbos egzaminą (raš­ tu) ir tikrinami iš lietuvių kalbos (žodžiu).

IX. Stojantieji egzaminuojami pagal TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos patvirtintas pro­ gramas, atitinkančias bendrojo lavinimo vidurinių mokyklj programas.

X. Asmenims, kuriems leista laikyti stojamuosius egza­ minus, darbovietė suteikia 15 dienų neapmokamas atosto­ gas (neįskaitant kelionės laiko).

XI. Asmenims, be pateisinamos priežasties neatvykusiems j vieną egzaminą, toliau egzaminų laikyti neleidžia­ ma.

XII. Asmenims, gavusiems bent vieną nepatenkinamą pa­ žymį, toliau egzaminų laikyti neleidžiama.

Pakartotinai laikyti egzaminą, norint padidinti pažymį, neleidžiama.

PRIĖMIMAS XIII. Į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko universitetą stu­ dentai priimami šia tvarka: Be stojamųjų egzaminų į Universitetą primami: a) Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, baigę vidurines mokyklas su pagyrimu ar apdovanoti aukso arba sidabro medaliais arba su pagyrimu baigę specialiąsias vidurines mokyklas.

b) karininkai ir virštarnybininkai, demobilizuoti iš Ta­ rybinės Armijos ir Karinio Jurų Laivyno, Valstybės sau­ gumo komiteto prie TSRS MT organų ir kariuomenės, są­ junginių respublikų Viešosios tvarkos apsaugos ministeri­ jos organų ir kariuomenės ir turį pilną aukštąjį karinį mokslą, taip pat nebaigtą aukštąjį karinį ar civilinį mokslą, nesvarbu, kuriame kurse jie mokėsi ir nutraukė mokslą dėl pašaukimo į armiją, priimami į atitinkamos specialy­ bės pirmą ar kitus kursus; c) mokytojai ir dėstytojai, baigę mokytojų institutus ir dirbą mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo mokyk­ los programą, jei jie stoja į neakivaizdinio skyriaus pedago­ gines specialybes, atitinkančias jų darbo profilį.

XIV. Išlaikę stojamuosius egzaminus, be konkurso pri­ imami: a) Didžiojo Tėvynės karo dalyviai; b) Tarybinės Armijos, Karinio Jūrų Laivyno, Valstybės saugumo komiteto prie TSRS MT organų ir kariuomenės karininkai ir virštarnybininkai, baigę vidurinį mokslą; c) į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių — baigusieji tech­ nines mokyklas labai gerais pažymiais, dirbantieji pagal specialybę ir stojantieji į giminingą specialybę; d) baigę pedagogines mokyklas ir stoją pagal liaudies švietimo organų nukreipimą į neakivaizdinio skyriaus pe­ dagogines specialybes.

XV. Į likusias vietas išlaikiusieji stojamuosius egza­ minus ir gavusieji geresnius profilinių disciplinų pažy­ mius priimami konkurso keliu, atsižvelgiant į bendrą balu skaičių.

XVI. Konkurso keliu priimami šia tvarka: a) į dieninį skyrių: 1) asmenys turintieji ne mažesnį kaip dviejų metų darbo stažą, taip pat demobilizuotieji iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jurų Laivyno, jeigu jie tarnavo ne mažiau kaip dvejus rifetus; 2) asmenys, neturintieji darbo stažo.

Universiteto rektorius priėmimo kontingentus paskirsto proporcingai pagal pareiškimus, kuriuos padavė asmenys, turintieji ne mažesnį kaip dvejų metų darbo stažą, taip pat demobilizuotieji iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno, jeigu jie tarnavo ne mažiau kaip dvejus metus, ir asmenys, neturintieji darbo stažo.

Pirmiausia priimami: a) gamybos pirmūnai, pasiųsti mokytis į Universiteto dieninį skyrių betarpiškai įmonių ir kitų organizacijų, su­ tinkamai su 1959 m. rugsėjo 18 d. TSRS Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 1099, pateikus vienodos formos nukreipimą (priedas Nr. 2); b) į biologijos specialybę — pastoviai gyvenantieji kaimo vietovėje, turintieji pasirinktos arba giminingos specialybės darbo stažą; c) į pedagogines, medicinos, bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybes — pastoviai gyvenantieji kaimo vietovėje. b) į vakarinį ir neakivaizdinį skyrių: 1) visų pirma asmenys, dirbantieji pagal pasirinktą specialybę, pristatę patvirtintą išrašą iš darbo ar kolūkio knygelės patvirtintą įmonės ar įstaigos vadovo, o taip pat demobilizuoti iš Tarybinės Armijos.

Be to, pirmenybė teikiama įmonių, kolūkių, tarybinių ūkių, įstaigų ar organizacijų pasiųstiems asmenims, patei­ kiant vienodos formos nukreipimą (priedas Nr. 3); 2) po to — kiti stojantieji, gavę geresnius pažymius, Pastab i. Kai stojantieji surenka vienodą balų skaičių iš profilinių disciplinų, pirmenybė teikiama: 1) turintiems ne mažesnį kaip dvejų metų darbo pa­ gal pasirinktąją ar giminingą specialybę stažą; 2) baigusiems vidurines mokyklas aukso ar sidabro medaliais, o specialiąsias vidurines mokyklas — diplomais su pagyrimu.

3) pasižymėjusiems gabumais pasirinktoje mokslo sri­ tyje, aktyviai dalyvavusiems mokykliniuose ir kituose bū­ reliuose, taip pat aukštųjų mokyklų organizuotose olim­ piadose ir konkursuose; 4) turintiems vidurinės mokyklos baigimo dokumen­ tuose geresnius pažymius iš dalykų, iš kurių laiko stoja­ muosius egzaminus, ir visuomenės mokslo; XVII. Visus su priėmimu į Universitetą susijusius klausimus galutinai sprendžia priėmimo komisija, remda­ masi priėmimo taisyklėmis.

Priimtųjų asmenų sąrašas iškabinamas viešoje vie­ toje. Priimtiesiems į neakivaizdinį skyrių, be to, išsiunčia­ mas pranešimas raštu.

Išlaikiusiems stojamuosius egzaminus, bet nepriim­ tiems į Universitetą asmenims, jiems prašant, išduodamas nustatytos formos pažymėjimas, pasirašytas priėmimo ko­ misijos atsakingojo sekretoriaus.

XVIII. Asmenys, priimti į stacionarinį ir vakarinį sky­ rių, be rimtos priežasties dešimt dienų neatvykę mokytis, išbraukiami iš studentų sąrašų.

Stojantieji į stacionarinį ir vakarinį skyrių dokumen­ tus asmeniškai pateikia priėmimo komisijai, dirbančiai Universiteto centriniuose rūmuose (Vilnius. Universiteto g. .

3) Stojantieji į neakivaizdinį skyrių dokumentus tuo pa­ čiu adresu gali siųsti paštu. Stojantieji į Bendramokslinį fakultetą Kaune asmeniškai pateikia dokumentus priėmimo komisija^ dirbančiai Kauno Politechnikos instituto trečiuosiuose rūmuose (Kaunas, Laisvės ai. 13).

TARYBINIS STUDENTAS k^'*^*'*'*'*'*'**'*'*'*'*'*'^*'**-^*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'** 5 psl.

1968 m. gegužės mėn. 8 d.

= Universiteto Fizikos fakul= tetas ruošia specialistus dvieE jų profilių: gamybinio ir pe= dagoginio. Gamybinio profilio = fizikai išleidžiami 5-ių spe11111111111111 i 111111111 i 111111 i III11111111111 i I i 111111111 i i 11 i i 1111 i 111II11111111111111111III i 11Į11 = cializacijų: astrofizikos, teoriE nės fizikos, optikos ir spek= troskopijos, puslaidininkių Priėmimo taisyklių priedas Nr. 1 PAREIŠKIMO FORMA = fizikos ir radiofizikos. Pedago­ VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO gę ginio profilio fizikai nedali j aREKTORIUI P»1.............................................................................. E mi į specializacijas. Jie ruoE šiami vidurinėms mokykloms (pavardė, vardas, tėvo vardas) qyv........................................................................... = ir technikumams.

Gamybinio = profilio fizikai ruošiami moks(nurodyti adresą pagal nuolatinį E linio tyrimo institutams bei prirašymą) = gamyklų laboratorijoms. Stu(baigę vidurinę mokyklą aukso (sidab­ = dijos abiejuose profiliuose ro) medaliais ir spec. vid. m-lą su pa­ = trunka 5 metus. Profilio ir gyrimu) E specializacijos pasirinkimas PAREIŠKIMAS E vyksta konkurso keliu. Šiais Prašau teisti laikyti stojamuosius egzaminus į dieninį, = metais j pirmą kursą numatyvakarinį, neakivaizdinį skyrių (pabraukti) = ta priimti 125 abiturientus, iš (fakulteto pavadinimas) E kurių 50 — į pedagoginį proE filį ir 75 — į gamybinį pro(specialybės pavadinimas) = filį.

Bendrabutis reikaliingas ar ne (pabraukti) Apie save pranešu šias žinias: = Pagal mokymo planą pirLytis ............................................................................................................ = muosius 2,5 metų, t. y. 5-ls Metai ir gimimo vieta ....................................................................... = semestrus, abiejų profilių stuSiame Tautybė ........................................................................................................ = deniai mokosi kartu.

TSKP narys, TSKP kandidatas, VLKJS narys (pabraukti) = laikotarpyje jie įgyja žinių iš Atliekamas darbas ir bendras darbo stažas, įstojant į = aukštosios algebros ir analiziUniversitetą .............................. ................................................................. = nės geometrijos, matematinės = analizės, bendrosios fizikos, (pavadinimas ir įmonės (organizacijos) vieta, užimamos = teorinės mechanikos, radioTėvų pavardė, vardas, tėvo vardas, gyvenama vieta, = elektronikos pagrindų, studikuo ir kur jie dirba (pavadinimas ir įmonės (organi­ = juoja visuomenines disciplizacijos) vieta, užimamos pareigos), tėvas ....................................................................................................... .. = nas, mokosi rusų ir užsienio = kalbų. Diferencijacija fizikų motina ....................................................................................................... = paruošime prasideda nuo 6-to = semestro. Ji pasireiškia tuo, = kad skirtingų profilių ir spe196 m.......................... mėn. .. d. = cializacijų studentams skaito(pareiškimo užpildymo data) = mi skirtingi spec. kursai.

Parašas = Aukštesniuosiuose kursuose = valandų skaičius specialybės = dalykams vis didėja.

Be Priėmimo taisyklių priedas Nr. 2 = spec. kursų ir aukštesniuose Kampinis įmonės (organizacijos) = kursuose dar pasilieka visa antspaudas = eilė bendrų užsiėmimų abiejų Išdavimo data ir Nr. E profilių ir visų specializacijų VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO = studentams. Tai matematinės REKTORIUI = fizikos metodai, branduolio Remdamasis(si) TSRS Ministrų Tarybos 1959 m. rugsėjo

UNIVERSITETĄ

18 d. nutarimu Nr. 1099, ....................................................................... (įmonės, organizacijos pavadinimas) visuotinio .................................................................................................... (darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių ir kt.) susirinkimo, įvykusio .................................................... nutarimu (data ir protokolo Nr.) siunčia drg.................................................................................................... (siunčiamo asmens pavardė, vardas ir tėvo vardas) mokytis į Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universi­ teto ...................................................................................... specialybę. ....................................................................................... įsipareigoja drg. (įmonės, organizacijos pavadinimas) ............................................................. mokėti kiekvieną mėnesį (pavardė ir vardas) stipendiją, nustatytą atitinkamo kurso studentus, su 15% priedu. Įmonės (organizacijos) vadovas Partinės organizacijos sekretorius Vietos komiteto pirmininkas Vyr. buhalteris (buhalteris) Įmonės (organizacijos) herbinis ar apvalus antspaudas

priedas Nr. 3 Kampinis įmonės (organizacijos) antspaudas Išdavimo data ir Nr. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORIUI Remdamasis (si) TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1966 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 729, .............................................. (įmonės, organizacijos pavadinimas) visuotinio .................................................................................................... (darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių ir kt.) susirinkimo, įvykusio .................................................... nutarimu (data ir protokolo Nr.) siunčia drg............................................... ........................................ .. ......... (siunčiamo asmens pavardė, vardas ir tėvo vardas) mokytis į Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universi­ teto ......... specialybę.

Drg............................................... dirba .............................................. (pavardė, vardas, tėvo vardas) Priėmimo taisyklių

(nurodyti kuo: pareigos, specialybė, profesija) Įmonės (organizacijos) vadovas Partinės organizacijos sekretorius Vietos komiteto pirmininkas Įmonės (organizacijos) herbinis ar apvalus antspaudas

Į darbo ir poilsio stovyklą.

| = E Ę E = = Ę E = = E = = = E E = E E = = E =

STUDIJUOK FIZIKĄ fizika, kvantinė mechanika, elektrodinamika, termodina­ mika ir statistikinė fizika, spec. chemija, visuomeniniai mokslai ir kt. Iš spec. kursų pedagoginio profilio studentai studijuoja pedagogiką, fizikos dėstymo metodiką, astronomi­ ją ir astrofiziką, radiotechniką ir radiofiziką, puslaidininkių fiziką, atomų ir molekulių spektroskopiją ir kitas. V kur­ so 9-tame semestre jie at­ lieka pedagoginę praktiką vidurinėse mokyklose. Ga­ mybinio profilio atskirų spe­ cializacijų spec. kursai yra skirtingi. Per 5 specializacijas jų susidaro nemaža, todėl iš­ vardinti čia nėra galimybės ir būtinumo, nes jų pavadini­ mai glaudžiai siejasi su spe­ cializacijų pavadinimais.

Fizikos fakultete yra visos sąlygos geriems fizikos spe­ cialistams paruošti. Mes turi­ me puikiai Įrengtas mokomą­ sias laboratorijas. Paskaitas skaito aukštos kvalifikacijos ii patyrę dėstytojai. Jų tarpe žymiausi respublikos fizikos mokslininkai LTSR MA aka­ demikai profesoriai A. Jucys, P. Brazdžiūnas, P. Slavėnas, J. Požėla, fizikos ir matemati­ kos mokslų daktarai V. Su­ gulovas, A. Bolotinas, A. Bandzaitis, docentai J. Viščakas, H. Horodničius, H. Jo­ naitis, M. Mikalkevičlus, A. Misiūnas, V. Mickevičius ir kiti. Fakultete yra 5 katedros (Astronomijos, Teorinės fizi­ kos, Bendrosios fizikos ir spektroskopijos, Puslaidinin­ kių fizikos) ir 2 probleminės

laboratorijos (Puslaidininkių fizikos ir Molekulinės akusti­ kos).

Studentai laisvalaikiu ga­ li pabuvoti juos domi­ nančiose mokslinėse laborato­ rijose, kur vadovaujami dėsty­ tojų įgyja pirmuosius įgū­ džius moksliniame darbe. Apie gautus tokių tyrimų rezulta­ tus studentai daro pranešimus studentų mokslinėse konfe­ rencijose.

Iš mūsų Universiteto jau išėjo daug žymių fizikų. Ne­ abejoju, kad ir Jūsų, baigusių Fizikos fakultetą, tarpe, bus ir akademikų, profesorių, dak­ tarų, o gal Ir Nobelio premi­ jos laureatų.

Fiz.-mat. m. kand.

J. SLAVĖNAS Fizikos fakulteto dekanas

V. ALGIO nuotr.

Laboratorijoje.

R A D I O F I Z I K A Nuostabūs šiuolaikiniai fizikos, ypač radiofizikos, pasiekimai sukūrė daug naujų technikos sričių. Ko galėtume išmokti, studijuodami radiofiziką?

Radiofizika yra viena iš jauniausių fizikos mokslo šakų, atsiradusi šio amžiaus pradžioje. Iš vienos pusės, ji tiria elektromagnetinių (radijo) bangų sklidimą erdvėje, iš antros pusės, ji nagrinėja radioelektroninius (fizikinius) procesus įvairiose radioschemose bei medžiagose. Tokių radiofizikos tyrimų išdavoje buvo sudaryti telegrafinis ir telefoninis radijo ryšiai visame Žemės rutulyje ir kosmose su kosminiais laivais, susidarė naujos radiotechnikos šakos — televizija, radiolokacija,

susikūrė naujos fizikos moks­ lo sritys — radioastronomija, naudojanti radiotechnines priemones Visatos sandarai tirti, ir radiospektroskopija, naudojanti tas priemones mikropasauliui (molekulių bei junginių savybėms) tirti. Ra­ diofizikos mokslo pasiekimais remiasi automatika ir telemechanika, elektroninių skaičia­ vimo mašinų, elektroninių prietaisų, naudojamų bran­ duolinių, biologinių procesų tyrimuose ir medicinoje ir kt.

Radioelektronika vis plačiau įsiskverbia į įvairias mokslo, technikos ir gamybos sritis, giliai įleido šaknis į žmogaus buitį. O ateityje elektronika bus dar plačiau pritaikoma, praktika jai iškels naujus už­ davinius, pateiks naujus rei­

kalavimus. Norint tuos naujus reikalavimus patenkinti, rei­ kės surasti naujus fizikinius radioelektronikos principus, išaiškinti tiek fizikinius reiš­ kinius, susietus su radijo ban­ gų sklidimu kosmose, tiek su elektromagnetinių signalų sklidimu gamtoje, gyvuose organizmuose. Tai ir yra šių dienų radiofizikos uždavinys.

Ten ,kur praktikos iškelto' už­ davinio nepajėgia išspręsti radijo inžinierius, jam į pa­ galbą ateina radiofizikas.

Daug žadančiais yra garso bangų sąveikos su kie­ tojo kūno plazma tyrimai, vykdomi Radiofizikos kated­ ros probleminėje molekulinės akustikos laboratorijoje; ste­ bimieji tos sąveikos fizikiniai efektai įgalina sukurti nedi­

TAURI PROFESIJA Medicinos darbuotojai vi­ sas savo pastangas skiria už­ kirsti kelią ligoms, ir tuo bū­ du apsisaugoti nuo daugelio susirgimų išplitimo. Tokių profilaktinių priemonių dėka Tarybų Sąjungoje buvo likvi­ duota daugelis užkrečiamų su­ sirgimų, kaip maras, raupai, cholera, dėmėtoji šiltinė ir kt. Žinoma, tokį profilaktinį darbą dirba visų specialybių medicinos darbuotojai.

Studijuodami medici­ ną, šiandien be vidaus ligų gydytojo, chirurgo, akušerioginekologo, pediatro specialy­ bių galime Įsigyti ir gydytojo higienisto specialybę, tai yra gydytojo, kuris dirba ir vado­ vauja profilaktiniam darbui rajonuose, gamyklose, kol­ ūkiuose ir tarybiniuose ūkiuo­ se.

Gydytojo higienisto specia­ lybę įsigiję asmenys gali dirb­ ti sveikatos apsaugos organi­ zatoriais ir dar įvairiose 17

specialybių higieninio-epidemiologinio, o taip pat mikrobiologinio-virusologinio pobū­ džio.

Jeigu gydytojas poliklini­ koje tiria patį ligonį ir rašo receptą jam pagydyti, tai gydytojas-higienistas, naudoda­ masis sanitarine-higienine la­ boratorija, tiria darbo sąlygas, kuriose dirbdami, gyvendami ir maitindamiesi susirgo žmo­ nės — ir čia tenka pasiūlyti ne tik gydymo-profilaktines priemones ,bet ir sanltarinestechnines, organizacines ir ki­ tas priemones, kad apsaugojus ne vieną, bet daugelį žmonių nuo užkrečiamų ir profesinių susirgimų. Todėl gydytojas, dirbantis darbo higienos srity­ je, turi gerai žinoti darbo są­ lygas, kuriose dirbdami dar­ bininkai suserga. O tos sąly­ gos labai įvairios — šiandien plačiai naudojamos cheminės medžiagos ne tik pramonės įmonėse, bet ir žemės ūkyje

— ir dažnai darbininkai visai to nežinodami darbo metu apsinuodija ir suserga. Yra ir kitų faktorių, kurie žalingai veikia į darbininko organiz­ mą, kaip triukšmas, vibra­ cija, ultragarsas, radioaktyvios medžiagos ir kt.

Kad galima būtų išsaugoti žmonių sveikatą, mūsų valsty­ bė suteikė labai dideles tei­ ses gydytoj ams-higienistams.

Be jų parašo negalima pradė­ ti statyti nei Įmonės, nei mo­ kyklos, nei ligoninės, nei kito svarbaus objekto, kuriame dirbs, mokysis ir gyvens žmo­ nės.

Tačiau šiuo atveju dedamas parašas ir antspaudas uždeda gydytojui didelę atsakomybę — jis turi mokėti patikrinti, ar projektuotojai viską pada­ rė, kad būtų naujoje gamyk­ loje tobulos, higieniškos dar­ bo sąlygos, ar joje teisingai suprojektuota ventiliacija, ap­ švietimas ir kiti sanitariniai

delius puslaidininkinius prie­ taisus, stiprinančius garsą mi­ lijonus kartų. Superaukšto (labai didelio) dažnumo tech­ nika yra kosminių prietaisų, kovinių raketų valdymo ir naujosios radiotechnikos pa­ grindas. Labai yra svarbu to­ bulinti šią techniką, panaudo­ jant puslaidininkinius priesaisus.

Elektriniai triukšmai yra viena iš svarbiausių priežas­ čių .apribojančių radijo ryšio ir radiolokacijos nuotolį. To­ kių triukšmų nagrinėjimas taip pat yra labai svarbus praktikai uždavinys. Šie klau­ simai ir yra sprendžiami Ra­ diofizikos katedroje.

Akademikas dr. prof.

J. POŽĖLA

techniniai įrengimai.

Jeigu gamykloje ar ligoni­ nėje bus naudojamos radio­ aktyvios medžiagos, ultragar­ sas, rentgeno spinduliai ir kt., taip pat svarbu, kad jie ne­ sukeltų galimų susirgimų.

Todėl busimieji gydytojaihigienistai turi būti gerai su­ sipažinę ne tik su medicini­ nėmis disciplinomis (anatomi­ ja, fiziologija, terapija, chi­ rurgija, farmakologija, akušerija-ginekologija, pediatrija), bet jie dar išklauso profesinių ligų kursą, darbo higienos, mi­ tybos higienos, vaikų ir pa­ auglių higienos ir komunali­ nės higienos disciplinas.

Pagaliau higiena, kaip mokslas, labai sparčiai vysto­ si. Be darbo, komualinės, mi­ tybos, vaikų ir paauglių hi­ gienos, šiuo metu pradeda­ ma vystyti radiacinę, kosmi­ nę, genetinę higieną ir kitas higienos šakas.

Taigi, gydytojai-higienistai labai reikalingi.

Med. m. kand. A. BITĖ MF Higienos katedros vyr. dėst.

S py-k'*'*--*'*'*-*'*'*'*'*-*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*

*✓%/*/•/*/•/*<•/%/*/%/

TARYBINIS STUDENTAS

■'*'•>'•'*'*'*■^*'•'*'*'*•^*-1968 m. gegužės mėn. 8 d.

LIAUDIES ŪKIS LAUKIA EKONOMISTŲ Sparčiai plečiantis liaudies ūkiui, vis daugiau tvarkant ūkį moksliniais metodais, mums reikia kuo daugiau ekonomistų — liaudies ūkio šakų ekonomikos žinovų, įmonių bei organizacijų vado­ vų, gamybos planuotojų, fi­ nansų, kredito, apskaitos dar­ buotojų ir kt.

Todėl kasmet didėja eko­ nomistų pareikalavimas, geri ekonomistai yra nepaprastai vertinami. Ekonomistų darbas yra ne tik labai įdomus, bet ir vienas labiausiai reikalin­ gų, labiausiai naudingų visai mūsų šaliai, komunizmo sta­ tybai.

Ekonomikos fakultetas yra pagrindinė ekonomistų kalvė respublikoje. Jei pokario me­ tais iš viso respublikoje pa­ ruošta 4300 ekonomistų, tai apie 67 proc., arba 2870, — paruošė Ekonomikos fakulte­ tas. Vien 1967 metais Ekono­ mikos fakultetą baigė 497 specialistai — 2 kartus dau­ giau, negu buvo paruošta ekonomistų per visą buržua­ zijos valdymo laikotarpį Lie­ tuvoje.

Ekonomikos fakultetas yra vienas didžiausių fakultetų Universitete.

Naujaisiais mokslo metais jame mokysis apie 4410 studentų: dieninia-

me skyriuje 1300, vakarinia­ me — apie 960 ir neakivaiz­ diniame — apie 2150. Stu­ dentų priėmimas į fakultetą kasmet didėja. Šiais mokslo metais į dieninį skyrių bus priimta net 360 abiturientų.

Fakultetas šiuo metu ruošia kvalifikuotus buhalterius, eko­ nomistus pramonei, materialiniam-techniniam aprūpinimui, prekybai, finansų-kredito sis­ temai. Trečius metus pri­ imsime į naują šiuolaikinę specialybę — ekonominę ki­ bernetiką ir vos antrus me­ tus Į dar vieną naują specia­ lybę — ekonominės informa­ cijos mechanizuoto apdoroji­ mo organizavimą. Baigę pas­ tarąją specialybę, gaus inžinieriaus-ekonomisto diplomą.

Visų specialybių ekonomis­ tai vienodai reikalingi mūsų liaudies ūkiui, komunizmo statybai, visi jie privalo tu­ rėti, visų pirma, platų ir gilų bendrą ekonominį išsilavini­ mą. Todėl visų specialybių ekonomistai studijuoja nema­ ža bendrų visiems ekonomis­ tams dalykų. Visi jie, baigę fakultetą, dirba ne tik atitin­ kamos liaudies ūkio šakos įmonėse bei organizacijose, bet ir liaudies ūkio planavi­ mo bei valdymo organuose, mokslinio tyrimo įstaigose. O

BUHALTERIJOS SPECIALYBĖ SudėtirigoS skaičiavimo technikos pagalba gautų ir apdorotų liaudies ūkio planų vykdymo duomenų gerai at­ likta įmonių, organizacijų ūkinės veiklos analizė pade­ da išaiškinti rezervu^, produk­ cijos savikainai sumažinti, so­ cialistinėms sankaupoms di­ dinti, darbo žmonių gerovei kelti ir krašto gynybinei ga­ liai stiprinti. Šiems tikslams įgyvendinti Ekonomikos fakultete ir ruo­ šiami liaudies ūkiui aukštos kvalifikacijos buhalterinės ap­ skaitos specialistai.

Buhalterinės apskaitos spe­ cialybės studentai be discipli­ nų, kurias studijuoja visų ki­ tų ekonomikos specialybių studentai, mokomi dar naudo­ tis skaičiavimo technika, jos pritaikymu sudėtingiems ekonominiams uždaviniams spręsti, ūkinei veiklai analizuoti, Štai kodėl aukštos kvalifikacijos buhalterines apskaitos specialistai dirba ne tik įvai­ rių liaudies ūkio šakų įmo­ nių, įstaigų, organizacijų, su­ sivienijimų vyriausiais (vyres­ niaisiais) buhalteriais, bet jie taip pat yra skiriami minėtų organizacijų vyr. ekonomis­ tais, planuotojais ir pan. Tai­ gi, ekonomisto-buhalterio spe­ cialybė yra žymiai platesnio pobūdžio, nei visos kitos eko­ nomistų specialybės. Ji yra taip pat ir viena pačių įdo­ miausių ekonomistų specialy-

bių. Mes esame pratę vaiz­ duotis buhalterį, paskendusį popieriuose, vis barškinantį skaitytuvais. Dabar buhalterio darbas iš esmės kinta. Visa apskaita ir ūkinės veiklos analizė pertvarkoma naujos skaičiavimo technikos pagrin­ du, organizuojamos centrali­ zuotos buhalterijos, kurios da­ bar yra visiškai mechanizuo­ tos.

Ekonomistų-buhalterių darbo technika, to darbo tu­ rinys kinta. Techninį skaičia­ vimo ir įvairiausių duomenų apdorojimo darbą atlieka vis daugiau mašinos, o ekonomistas-buhalteris turi giliai šiuos duomenis analizuoti, daryti iš­ vadas, surasti neišnaudotus rezervus, kontroliuoti, kad taupiai ir tikslingai būtų nau­ dojamos medžiaginės verty­ bes, piniginiai ištekliai. To­ kių visiškai naujo tipo bu­ halterių mūsų liaudies ūkiui labai trūksta, nes iki šiol jų nedaug tebuvo ruošiama. Štai kodėl ekonomisto-bu­ halterio specialybė šiandien yra labai vertinama, kasmet į ją didinamas studentų pri­ ėmimas. Štai kodėl mes kviečiame pasirinkti buhalterinės ap­ skaitos specia'ybę Doc. ekon. m. kand.

A. NEVTNSKAS Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas

kas turi patraukimą, gali dirbti ir pedagoginį darbą vi­ durinėse, technikumuose bei aukštosiose mokyklose.

Taigi, ekonomisto specialy­ bė kiekvienam jaunuoliui at­ veria plačias Ir Įvairias per­ spektyvas.

Studijuojant ekonomiką, būtina įgyti ne tik plačią bendrąją ekonominę erudiciją, bet ir gilių specialių žinių bei praktinių įgūdžių.

Mokymosi metu būsimi ekonomistai išeina nemaža specialiųjų disciplinų, atlieka savo busimosios specialybės bei specializacijos dvi gamy­ bines praktikas (8 ir 20 sa-

cializacijos studentai studi­ juoja platųjį maisto prekių mokslo kursą, maisto prekių mokslo spec. kursą ir trum­ pąjį pramonės prekių mokslo kursą.

Pramonės prekių mokslo ir prekybos organizavimo spe­ cializacijos studentai studijuo­ ja platųjį pramonės prekių mokslo kursą, pramonės pre­ kių mokslo spec. kursą ir trumpąjį maisto prekių kur­ są. Svarbios specialybės dis­ ciplinos yra taip pat preky­ bos organizavimas ir technika ir prekybos ekonomika.

Prekių žinovai turi gerai pažinti prekių savybes, ’odėl studentai studijuoja ir tiks-

valčių). Jų metu studentai dirba pramonės įmonių ce­ chuose ir skyriuose, tiekimo bazėse, sandėliuose, parduo­ tuvėse, finansų skyriuose, bankuose, o ekonominės ki­ bernetikos, ekonominės infor­ macijos mechanizuoto apdoro­ jimo organizavimo specialy­ bių studentai praktiką atliks ir skaičiavimo centruose.

Tad kviečiame Jus, jau­ nieji draugai, susipažinti su mūsų fakulteto ekonomistų specialybėmis. Gerai apgalvo­ ję, pasirinkite tą, kuri Jums patraukliausia.

EKONOMIKOS FAKULTETO DEKANATAS

Didelis yra aukštos kvalifi­ kacijos finansininkų ir kreditininkų pareikalavimas. Šie specialistai reikalingi ne tik finansų įstaigoms ir bankams bei kitoms žinyboms, be jų nebegali apsieiti ir naujoviš­ kai dirbančios įmonės. Todėl ir studentų priėmimo kontin­ gentas j šią ekonomikos mokslų specialybę pastarai­ siais metais žymiai padidin­ tas.

Pratybose bei seminaruose busimieji finansų ir kredito specialistai dar Universiteto auditorijose pradeda pratintis praktiškai taikyti teorines ži­ nias. Atlikdami gamybinę praktiką finansų bei bankų įstaigose ir įmonėse, studen­

PREKYBOS EKONOMIKA

Mūsų socialistinės visuome­ aptarnavimas būtų organizuo­ nės devizas yra: „Viskas tas moksliniais pagrindais. žmogui, žmogaus gerovei". Tai būtina todėl, kad tik tuo Įgyvendinant šį devizą prak­ atveju vartotojų poreikiai tikoje, didžiulis vaidmuo ten­ bus kuo geriausiai patenkina­ ka vienai iš svarbiausių mū- mi, vartotojai sugaiš kuo ma­ sų liaudies ūkio šakų — žiausiai laiko įsigydami jiems prekybai, Juk nepaprastai būtiniausias prekes, ii drauge svarbu, kad mūsų pramonė, su tuo visas vartojimo konst­ žemės ūkis, kitos gamybos ravimo ir organizavimo pro­ šakos gamintų būtent tas pre­ cesas kuo pigiausiai kainuos kes, kurių reikia socialistinės visuomenei. Šias labai svarbias funkci­ visuomenės poreikiams vis geriau patenkinti, ir gamintų jas mūsų visuomenėje atlieka prekybos jų tiek, kiek reikia. Kitaip kvalifikuoti tariant, būtina planingai su­ ekonomistai (taip pat ir rišti gamybą su vartojimu. prekių mokslo bei prekybos Bet juk ir pats vartojimas organizavimo specialistai). Jie nėra pastovus: kylant žmo­ dirba bendrųjų šalies valdy­ gaus materialinei gerovei, mo ir liaudies ūkio bei kul­ kultūrai, mokslui, auga ir tūros planavimo organų (Mi­ įvairėja žmogaus poreikiai, nistrų tarybų, vykdomųjų ko­ keičiasi skonis, pomėgiai. Vi­ mitetų, plano komisijų) spe­ sa tai reikia apskaičiuoti, ir cialiuose padaliniuose, pla­ ne tik apskaičiuoti, bet ir nuojančiuose ir tvarkančiuo­ prognozuoti perspektyvai ir se liaudies vartojimą, moks­ institutuose, laiku pateikti paraišką gamy­ linio tyrimo bai, kiek ir ko gaminti, kiek kadrus prekybai ruošiančiose ir kokių materialinių gėrybių mokyklose, specialiuose pre­ skirti darbo žmonių vartoji­ kybą tvarkančiuose organuo­ mui. Trumpai tariant, reikia se (Prekybos ministerijoje, konstruoti vartoji- prekybos valdybose) ir tiesio­ giai įvairiausiose prekybos m ą.

Labai svarbu yra ir numa­ organizacijose ir įmonėse, tyti, kaip geriau organizuoti būdami šių įmonių bei orgavis gausėjančių materialinių gėrybių pateikimą vartotojui — ar parduodant individua­ liai per prekybą, ar nukrei­ piant per visuomeninio kolek­ tyvinio vartojimo kanalus Materialinio-techninio ap­ (mokyklas, poilsio namus ir sanatorijas, nemokamą visuo­ rūpinimo sistemos uždavinys meninį maitinimą ir pan.); — racionaliai paskirstyti ma­ nemažiau svarbu nuolat to­ terialinius išteklius liaudies bulinti šių gėrybių perteiki­ ūkyje, todėl nuo šio uždavi­ mo formas ir būdus, ypač per nio išsprendimo tiesiogiai pri­ tarybinę prekybą, t. y. o r- klauso socialistinio liaudies ganizuoti vartojimą. ūkio vystymasis.

Liaudies ūkio ekonomikos Ypač svarbu, kad tarybinės prekybos aparatas būtų rei­ katedra ruošia materialinio kiamu mastu išvystytas, tai aprūpinimo ekonomikos ir yra, kad būtų pakankamai planavimo specialybės eko­ mažmeninės prekybos ir vi­ nomistus. šio profilio specia­ suomeninio maitinimo bei listai be bendrų ekonominių didmeninių bazių ir sandėlių, disciplinų palyginti plačiai kad visi jie būtų gerai ir studijuoja medžiagų ir įren­ gražiai įrengti, aprūpinti gimų mokslą, medžiagų ir reikiama aparatūra ir įrengi­ mais, kad visų prekybos dar­ buotojų darbas ir vartotojų

nizacijų vadovais, jų planavimo-ekonomikos skyrių ir sektorių viršininkais, vyr. ekonomistais ir ekonomistais.

Vis daugiau prekybos ekono­ mistų reikia ir toms įstaigoms bei organizacijoms, kur orga­ nizuojamas gyventojų buitinis aptarnavimas, kolektyvinis vi­ suomeninis vaitojimas.

Taigi, prekybos ekonomisto darbo sfera yra labai plati, įvairi ir įdomi. Jei inžinieriai konstruoja mašinas bei įren­ gimus ir drauge su ekono­ mistais organizuoja materia­ linių vertybių gamybą, tai prekybos ekonomis­ tai yra darbo žmo­ nių vartojimo konst­ ruktoriai ir organi­ zatoriai. Tai kilnus ir at­ sakingas darbas. Todėl pre­ kybos ekonomiką turi studi­ juoti tie, kurie mato savo pa­ šaukimą tarybinio žmogaus — komunizmo statytojo poreikių vis geresniame patenkinime, kuriems patinka ir gilus ana­ litinis, ir gyvas tikinis-organizaernis darbas.

Prof M. GREGORAUSKAS Ekonomikos mokslų daktaras, Prekybos ekonomikos katedros vedėjas

tai praktikantai pradeda jau savarankiškai dirbti finansi­ ninko bei kreditininko darbą, kuris toli gražu ne toks jau sausas, kaip gal daugelis jį įsivaizduoja Teikdami bei kaupdami lėšas, finansininkai ir kreditininkai neišvengia­ mai susiduria su įmonių, įstaigų bei žinybų veikla. Ne­ atsitiktinai finansų ir kredito specialistas turi būti susipa­ žinęs, pavyzdžiui, su pramo­ nės technologijos pagrindais, įmonių darbo organizavimu.

O perėjusios j naują ūkinin­ kavimo tvarką įmonės prak­ tiškai nebegali išsiversti be finansininkų. Todėl numatoma pradėti ruošti pramonės fi­ nansų specialistus.

Baigę finansų specializaciją, studentai skiriami dirbti į fi­ nansų centrines bei vietines įstaigas ir kitų centrinių žiny­ bų finansų aparatą, o taip pat į pramonės įmones bei kitas ūkines organizacijas. Finansų sistemoje dirbantys specialis­ tai tvarko įmonių ir ūkio ša­ kų finansinius santykius su socialistine valstybe, finan­ suoja įmones bei žinybas, kontroliuoja jų ūkinę ir fi­ nansinę veiklą. Dirbantys liaudies ūkio šakose finansi­ ninkai tvarko įmonių finansus. Jie gali būti skiriami įmonių finansų skyrių viršininkais, o taip pat gali sėkmingai dirbti ir įmonių pla­ navimo skyriuose.

Baigę kredito specializaciją, studentai daugiausia skiriami dirbti į TSRS Valstybinio banko ir Statybos banko įstai­ gas, kurių darbas, kaip ir fi­ nansininkų, glaudžiai susijęs su pramonės ir kitų liaudies ūkio šakų įmonių bei organizacijų ūkine-finansine veikla.

Baigiantieji Universitetą jaunieji finansų ir kredito specialistai per paskirstymą grobstyte išgrobstomi. Tai -ge­ riausias įrodymas, kad šie specialistai labai reikalingi mūsų liaudies ūkiui.

Prof. dr. A. ŽILĖNAS Finansų ir kredito katedros vedėjas

Materialinis ir techninis aprūpinimas

PKIKIl ŽINOVAI Aukštos kvalifikacijos mais­ to ir pramonės prekių žino­ vus ruošia prekių mokslo ir prekybos organizavimo spe­ cialybė. Prekių žinovas, tai prekybos organizatorius, ku­ rio uždavinys taip organizuoti prekybą, kad gyventojai bū­ tų aprūpinti įvairaus asorti­ mento ir geros kokybės pre­ kėmis.

Prekių mokslo ir prekybos organizavimo specialybės stu­ dentai studijuoja bendrąsias ekonomines disciplinas ir įvai­ rias specialybės disciplinas.

Pagrindinė specialybės dis­ ciplina yra prekių mokslas.

Maisto prekių mokslo ir prekybos organizavimo spe-

Finansai ir kreditas

liųjų mokslų disciplinas — chemiją, elektrotechniką, mik­ robiologiją.

Baigusiems šią specialybę suteikiama aukštos kvalifika­ cijos maisto ar pramonės pre­ kių žinovo kvalifikacija. Ab­ solventai dirba prekybos or­ ganizacijose bei įmonėje vy­ resniaisiais ir vyriausiais prekių žinovais, o taip pat vadovaujančiais prekybos darbuotojais. Absolventai gali dirbti ir pramonės įmonių realizavimo skyriuose.

Doc. J. PRlClNAUSKAS Ekonomikos m. dr., Prekių mokslo katedros vedėjas

Spartus visuomeninės ga­ mybos vystymasis neįmano­ mas be tinkamo darbo orga­ nizavimo. Šio pobūdžio dar­ bui Ekonomikos fakultete ruošiami DARBO EKONOMI­ KOS specialistai. Be kitų, ekonomistams bendrų dalykų, šios specialybės studentai stu­ dijuoja atitinkamas discipli­ nas: gamybos technologijos pagrindus, fiziologiją bei psichologiją, mokslinį darbo organizavimą, matematinius metodus, tyrinėja darbo jėgos resursų planavimo, skirstymo, naudojimo . dėsningumus ir metodus. Išėję įmonių organi­ zavimo ir planavimo kursus, studentai atlieka . praktiką pramonės, statybos bei trans­ porto įmonėse, įgyja praktinių įgūdžių teorinėms žinioms

žaliavų sunaudojimo normavi­ mą, tiekimo ir produkcijos realizavimo organizavimą ir planavimą, sandėlių ūkio tvarkymą, krovinių perveži­ mo organizavimą ir kitus da­ lykus, kurie būtini gamybos aprūpinimo ir gatavos pro­ dukcijos realizavimo organi­ zatoriams. Šios specialybės ekonomis­ tai ruošiami dirbti liaudies ūkio materialinio-techninio aprūpinimo sistemos įvairiose grandyse. Jie taip pat reika­ lingi pramonės bei statybos įmonėms, kur, įgyvendinant

ekonominę reformą, tiekimo ir produkcijos realizavimo organizavimas ir planavimas įgauna ypač svarbią reikšmę.

Materialinio-techninio ap­ rūpinimo ekonomikos ir pla­ navimo specialistų darbas yra gyvas, reikalaujantis organi­ zacinio operatyvumo. Tai at­ sakingas ir įdomus ekonomis­ to darbas.

Kviečiame studijuoti mate­ rialinio-techninio aprūpinimo ekonomiką.

Doc. L. JASINSKAS Liaudies ūkio ekonomikos katedros vedėjas

diegti praktikoje.

Darbo ekonomikos specia­ listai labai laukiami visų liaudies ūkio šakų Įmonėse, laboratorijose ir pan. Todėl jaunimo susidomėjimas šia specialybe itin pageidauja­ mas. Ypač laukiama turinčių gamybinio darbo stažą, dirbu­ sių įmonėse, su pastarųjų siuntimais.

Nemažiau svarbi liaudies ūkiui PRAMONES PLANAVI­ MO specialybė. Šios specialy­ bės kadrai ruošiami pramonės Įmonių gamybos ir ūkinės veiklos organizavimui ir pla­ navimui. Greta bendrų dalykų čia studentai išeina technolo­ gijos ir energetikos pagrin­ dus, matematinius metodus, pramonės ekonomiką, įmonių veiklos planavimą ir organi-

žavimą, tyrinėja ūkinės veik­ los analizės metodus, klauso pramonės finansų ir kredito dalykų, atlieka praktiką pra­ monės Įmonėse.

Baigusieji šią specialybę skiriami įmonių, žinybų, eko­ nominių laboratorijų ekono­ mistais. Įgiję patirties, gali būti skiriami atsakingoms vadovaujančioms pareigoms.

Jaunimą, kuriam įdomu, kaip taisyklingai organizuoti gamybą, taupyti produkciją, kuri kuo geriausiai tenkintų visuomenės poreikius, Pramonės ekonomikos katedra kviečia studijuoti šias specialybes.

Doc. J. PAUIJUKONIS Pramonės ekonomikos katedros vedėjas

7 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

1968 m. gegužės mėn. 8 d.

Jeigu tu mėgsti chemiją... Žmogaus gyvenime kasdien vis didesnį vaidmenį Įgyja chemija. Šiandieninė techni­ ka, pramonė, žemės ūkis, žmonių buitis neįmanomi be cheminių medžiagų. Todėl šis šiuolaikinis mokslas vystosi labai smarkiais tempais, kas­ kart kuriama įvairiausių nau­ jų medžiagų, tobulinami che­ miniai procesai. Smarkiai che­ mija bei cheminė pramonė vystosi ir mūsų respublikoje.

Iškilo chemijos pramonės gi­ gantai — Kėdainių chemijos kombinatas ir Jonavos azoti­ nių trąšų gamykla, Kauno dirbtinio pluošto gamykla, plastmasių gamykla Vilniuje, chemijos gamykla „Švyturys", buitinės chemijos gamyklos ir kt.

Smarkiai respublikoje auga ir mokslinio tyrimo institutai.

Prie LTSR MA veikia Chemi­ jos ir cheminės technologijos institutas, vadovaujamas proi.

J. Matulio. Instituto pagrindi­ ne darbo kryptis — elektrodi­ nių procesų tyrimas. Šiuos elektrocheminius darbus šis institutas koordinuoja ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir liaudies demokratijos šalyse.

Besivystančiai cheminei

pramonei, aukštosioms mo­ kykloms, Chemijos ir chemi­ nės technologijos institutui, o taip pat ir kitiems mokslinio tyrimo institutams reikalinga daug jaunų ir gabių chemikų.

Tam tikrą jų dalį paruošia ir Chemijos fakultetas.

Chemijos fakultete yra se­ kančios specializacijos: anali­ zinė chemija, organinė chemi­ ja, fizikinė chemija, gamtinių junginių chemija ir stambia­ molekulinių junginių chemija.

Pirmuose kursuose chemikai daug mokosi matematikos, fizikos, taip pat išklauso pa­ grindinių cheminių disciplinų paskaitas bei atlieka atitin­ kamus laboratorinius darbus.

Iš tokių disciplinų galima pa­ minėti neorganinę, analizinę

trečiame—ketvirtame kursuo­ se išklausomi ir kai kurie specialūs kursai: stambiamo­ lekulinių junginių chemija, polimerų struktūra, polimerų analizė, monomerų sintezė.

Netgi tokią palyginus siau­ rą chemijos sritį, kaip stam­ biamolekulinių junginių che­ mija, dėl medžiagos gausumo dabartiniu metu sunku giliai išstudijuoti. Ketvirtame kurse polimerininkai specializuojasi dar siauresnės srities studija­ vimui: išsiskiria į plastmasininkų ir lakų-dažų specialistų grupes. Plastmasininkai dau­ giau gilinasi į plastmasių technologiją, jų perdirbimo būdus ir įrengimus. Lakininkai plačiau nagrinėja pigmen­ tus, filmojų ir padengimų technologiją Baigusieji fakultetą polime­ rininkai dažniausiai skiriami dirbti j fabrikus ir gamyklas.

Jų laukia plastmasinių dirbi­ nių, eksperimentinė polimeri­ nių medžiagų, bandomoji me­ džio plokščių gamyklos bei cheminė gamykla „Spindulys" Vilniuje, „Chemikas" Kaune, odos fabrikai Vilniuje ir Šiauliuose, „Lietkabelis” ir

Be studijų, chemikai stu­ dentai moka linksmintis, akty­ viai dalyvauja saviveikloje, sporte. Jau tapo tradicija kiekvienų metų balandžio mė­ nesį organizuoti chemiko die­ ną, į kurią atsilanko daug svečių iš kitų šalies aukštųjų mokyklų. Yra ir kitokių tra­ dicijų — pirmakursių krikš­ tynos, mediumai, palydos be­ baigiant fakultetą.

Jaunieji draugai, Jūsų lau­ kia Chemijos fakultetas, vy­ resniųjų kursų draugai, ka­ tedrų personalas. Įstoję j fa­ kultetą, tikrai nesigailėsite. Čia Jūsų laukia įdomios stu­ dijos.

Doc. E. RAMANAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas

ANALIZINĖ IR FIZIKINĖ CHEMIJA

Neorganinės chemijos ka­ tedroje ruošiami analizinės chemijos specialistai. Šios ka­ tedros mokslinio tiriamojo darbo kryptis — mažų ele­ mentų kiekių nustatymo me­ todų tyrimas. Kaip žinome, dabartinėje technikoje labai plačiai naudojamos labai gry­ nos medžiagos, o taip pat pus­ laidininkiai. Jų savybės labai priklauso nuo juose esančių „Ekranas" Panevėžyje, šaldy­ priemaišų kiekio. Dabar jau tuvų gamykla Alytuje ir kt. gaminamos tokios medžiagos, Lakų-dažų chemijos specialis­ kuriose priemaišų yra labai tai reikalingi kiekvienoje ®oooooo»ockx»<x»<x>«oo<»oo<>o<xw<xx«oooo stambesnėje mašinų gamyklo­ je, kurioje dažomos mašinos arba atskiros jų detalės. Ne­ trukus bus pastatytos ir pa­ reikalaus daug jaunų specia­ listų polimerininkų tokios ga­ myklos, kaip dirbtinės odos ir polimerinių gaminių gamyk­ los Plungėje, stambi lakų-dažų Organinės chemijos kated­ gamykla Jonavoje, kai kurių roje ruošiami organinės sin­ plastmasių gamybos cechai tezės specialistai. Organinės Jonavos azotinių trąšų kombi­ sintezės produktai — tai vais­ nate, Jurbarko naftos perdir­ tai, augalų augimo reguliato­ bimo gamykla. riai, dažai, žaliavos sinteti­ Stambiamolekulinių jungi­ niam pluoštui ir plastmasėms nių chemijos specializacijos gaminti (monomerai), maisto absolventai palyginus retai produktų sudedamosios dalys skiriami dirbti į mokslinio ty­ (pvz. amino rūgštys, riebalai), rimo institutus bei gamyklų tirpikliai, floatacijos (me­ laboratorijas, t. y. į tas sritis, talų rūdų sodrinimo) re­ kur labiau mėgsta ir tinka agentai, specialios kuro (pav. rūšys, trąšos, dirbti merginos. Tad šią spe­ raketoms) cializaciją pasirinkti ypač sprogstamos medžiagos ir t. t. kviečiami vyrai, turintys po­ Tur būt, nebus klaidos, jeigu linkį į chemiją, techniką bei pasakysime, kad šiuo metu organizacinį darbą. nė viena pramonės sričių ne­ išsiverčia be organinės sin­ Z. MAClONIS tezės produktų. Reikalinga e. Cheminės technologijos milžiniška chemikų-sintetikų katedros vedėjo p. armija visoms šioms organi­ nėms medžiagoms gaminti, todėl nenuostabu, kad dalis mūsų katedroje paruoštų spe­ cialistų nukreipiami dirbti j cheminę pramonę. Savaime aišku, kad, vystantis techni­ kai, vis ir vis iškyla būtinu­ juodami, jie dirba visuomeni­ mas turėti medžiagas, pasižy­ niais prokurorų ir tardytojų minčias tam tikromis naujo­ padėjėjais, šefuoja milicijos mis savybėmis. Naujų medžia­ žinioje esančius vaikų kamba­ gų kūrimas — tai taip pat chemikų-sintetikų darbas. rius ir pan.

Teisės fakultete dėstytojais Todėl daug organikų-sintetidirba patyrę specialistai, kaip kų, baigę Universitetą, dirba respublikos nusipelnęs teisi­ mokslinio tyrimo institutuose.

Doc. V. DAUKŠAS ninkas doc. J. Žėruolis, res­ publikos nusipelnęs kultūros veikėjas doc. A. Bulota, doc.

K. Domaševičius, doc. A. Klimka, doc. S. Vansevičius, doc. P. Danisevičius, teisės mokslų daktaras J. Moreinas, doc. A. Liakas ir kt. Prakti­ niams užsiėmimams vadovau­ ja Lietuvos TSR Aukščiausio­ jo Teismo Ir Vilniaus miesto liaudies teismų teisėjai, pro­ kurorai.Tarybinio teisininko specia­ lybė — svarbi ir garbinga kovotojo už socialistinį teisė­ tumą specialybė. Ji reikalau­ ja ne tik gero teorinio pasi­ ruošimo, bet ir aukštų mora­ linių savybių, daug sunkaus ir kruopštaus darbo.

Doc. A. 2IURLYS Teises fakulteto dekanas

PERSPEKTYVI SRITIS

Viena iš Chemijos fakulte­ te ruošiamų specializacijų yra stambiamolekulinių junginių chemija.

Stambiamolekulinių jungi­ nių chemijos specializacijos studentai Universitete studi­ juoja gana daug disciplinų.

Pirmuose trijuose kursuose šios specializacijos studentai gauna bendrą teorinį chemiko paruošimą: išklauso neorgani­ nės. analizinės, organinės, fi­ zikinės bei koloidų chemijos teorinius kursus ir atlieka ati­ tinkamus laboratorinius dar­ bus. Be to, jie tris semestrus studijuoja aukštąją matemati­ ką, fiziką, du semestrus — braižybą. Trečiame—ketvirta­ me kursuose susipažįstama su kai kuriais technologiniais da­ lykais, be kurių neįmanomas sėkmingas chemiko darbas šiuolaikinėje įmonėje ar ga­ mykloje. Taip, pavyzdžiui, studijuojama bendroji pagrin­ dinių cheminės pramonės ga­ minių technologija, svarbiau­ sieji šios pramonės šakos pro­ cesai ir aparatai, saugumo technika, mechanika, medžia­ gų atsparumas, pramoninė elektronika. Greta šių dalykų

chemijas, cheminę technolo­ giją, kristalochemiją ir kt.

Trečiame kurse visi studen­ tai skirstomi į specializacijas ir nuo ketvirto pradeda klau­ syti spec. kursus, atlieka ati­ tinkamus laboratorinius dar­ bus, kursinį darbą, gamybinę praktiką ir po to diplominį darbą, kurį tenka ginti valsty­ binių egzaminų komisijoje.

Chemikų darbas labai įdo­ mus. Daug laiko jie pralei­ džia laboratorijose, skirdami tą laiką eksperimentui. Ga­ mybinę praktiką atlieka moks­ lo Įstaigose, įmonėse bei ga­ myklose. Baigus Universitetą, dalis geriausių studentų ski­ riami moksliniam tiriamajam darbui, kita dalis — į chemi­ nes gamyklas, laboratorijas.

APIE ORGANINĘ

SINTEZĘ

maži kiekiai. Kaip tik tokių grynų medžiagų analize bei įvairių naujų analizės metodų paruošimu užsiiminėja Neor­ ganinės chemijos katedros personalas bei studentai, ku­ rie specializuojasi analizinės chemijos srityje. Čia jie susi­ pažįsta su cheminiais ir fizikiniais-cheminiais analizės metodais. Darbai iš anali­ zinės chemijos labai įdo­ mūs, juose būna daug naujo­ vių. Įsigiję analizinės chemi­ jos specialybę, paprastai dir­ ba arba mokslinį tiriamąjį darbą, arba įvairiose laborato­ rijose.

Doc. E. RAMANAUSKAS ♦ * * Fizikinės chemijos specialy­ bės studentai klauso specia­ lias disciplinas ir atlieka kur­ sinį bei diplominį darbą elek­ trochemijos srityje. Elektro­

chemijos specializacija yra labai svarbi, nes šioje srityje pagrindinai dirba didžiulis Lietuvos Mokslų Akademijos Chemijos instituto kolekty­ vas, vadovaujamas akademiko J. Matulio. Taip pat respub­ likoje beveik prie visų dides­ nių metalą apdirbančių fabri­ kų yra galvaniniai cechai, ku­ riuose dirba net po keletą elektrochemikų. Be to, Fiziki­ nės chemijos katedroje susi­ pažįstama su fizlkiniais-cheminiais tyrimo metodais, todėl chemikai būna labai pagei­ daujami įvairiuose moksli­ niuose tyrimo institutuose bei fabrikų laboratorijose.

Doc. V. KAIKARIS Fizikinės chemijos katedros vedėj as

STUDIJUOK TE I SIS Universiteto Teisės fakulte­ tas yra vienintelė mūsų res­ publikoje mokymo įstaiga, ruošianti kvalifikuotus teisi­ ninkus. Baigusieji Teisės fa­ kultetą dirba teisėjais, proku­ rorais, tardytojais, advokatais, notarais, valstybinio ir žinybi­ nio arbitražo arbitrais, kito­ kiais atsakingais valstybės ir visuomeninių organizacijų aparato darbuotojais, kuriems savo darbe nuolat tenka spręsti teisinius klausimus. Pa­ staraisiais metais ypač daug reikalaujama juriskonsultų, kurie dirba Įmonių ir įstaigų juridinėje tarnyboje.

Teisės fakultete yra dieni­ nis, vakarinis ir neakivaizdi­ nis skyriai. Į dieninio skyriaus I kursą kasmet priimama 50 asmenų, turinčių, kaip taisyk­ lė, ne mažiau kaip dvejų me­ tų praktinio darbo stažą arba atlikusių būtinąją tarnybą Tarybinėje Armijoje. Į vaka­ rinio skyriaus I kursą priima­ ma taip pat 50 asmenų, o į neakivaizdinį skyrių — 125 asmenys. Mokslas dieniniame

skyriuje trunka 5 metus, va­ kariniame ir neakivaizdiniame skyriuose — 6 metus. Dieni­ nio skyriaus studentai nuo III kurso, o vakarinio ir neaki­ vaizdinio skyriaus studentai nuo IV kurso suskirstomi į giupes pagal specializaciją (teismo ir prokuratūros, ūki­ nių oiganizacijų juridinės tar­ nybos ir valstybinio valdymo) Ir giliau studijuoja tas dis­ ciplinas, kurių žinios jiems bus ypač reikalingos busima­ jame praktiniame jų darbe.

Greta teorinių paskaitų die­ ninio ir vakarinio skyrių stu­ dentai turi praktinius užsiėmi­ mus, kuriuose mokosi teorines žinias sieti su praktiniu dar­ bu. Praėję pagrindines discip­ linas, studentai atlieka gamy­ binę praktiką, kuri dieninio skyriaus studentams trunka apie 4 mėnesius, o vakarinio ii neakivaizdinio skyrių stu­ dentams — trumpiau. Atlik­ dami gamybinę praktiką, stu­ dentai betarpiškai susipažįsta su busimuoju praktiniu savo darbu. Be to, dar tebestudi-

Nuotraukose: pirmakursių imatrikuliacija-„krikštynos“.

Hidrologija ir inžinerinė geologija VVU Gamtos fakultete hidrologiniais ir inžineriniaisgeologų išleidimas pagal spe­ geologiniais objektais (3 sa­ cialybę „Geonuotrauka ir nau­ vaitės). Po šios praktikos pra­ dingų iškasenų paieškos" pra­ vedama fakultatyvinė ekskur­ sidėjo 1949 m., o nuo 1963 m , sija po Kaukazo hidrologinius atsižvelgiant į liaudies ūkio ir inžinerinius-geologinius ob­ poreikius, pradėti ruošti hid­ jektus (1 savaitė). Po III kur­ rologijos ir inžinerinės geolo­ so nuo šių metų bus prave­ gijos specialistai. Tačiau rei­ dama 10 dienų mokomoji kia pažymėti, kad kiekvienoje praktika Leningrado Kalnų laidoje yra du—trys absolven­ instituto bazėje; jos tikslas — tai, kurie, užsiiminėdami pa­ hidrologijos ir inžinerinės gal individualų planą, baigia geologijos tyrimo metodų įsi­ Universitetą pagal ankstyves­ savinimas. Tai padės sėkmin­ giau atlikti tuoj po to sekan­ nę — geologinę specialybę.

Hidrologijos ir inžinerinės čią pirmą gamybinę praktiką geologijos specialybės studen­ iš hidrologijos ir inžinerinės tams yra skaitomi šie pagrin­ geologijos. Pirmoji gamybinė diniai kursai: „Bendroji geo­ praktika atliekama įvairiose logija", „Paleontologija ir is­ Tarybų Sąjungos vietose — torinė geologija", „Naudingų Vidurinėje Azijoje, Altajuje, iškasenų mokslas", „Geologi- Vakarų Sibire, Tolimuosiuose niai-žvalgybiniai darbai", „Pa­ Rytuose, Kaukaze ir kitur. Po ieškų ir žvalgybos geofiziniai IV kurso pravedama II gamy­ metodai", „TSRS geologija", binė (priešdiplominė) prakti­ „Hidrogeologija", „Požeminių ka iš inžinerinės geologijos ir vandenų dinamika", „Grunto- hidrologijos įvairiuose Lietu­ tyra”, „Inžinerinė geologija", vos rajonuose (15 savaičių). „Gruntų mechanika'" ir kt. Baigus šią praktiką, rudens Be to, ’ III, IV, V kursuose semestre dar studijuojami yra skaitomi Specialūs kursai teoretiniai kursai, o pavasari­ iš hidrogeologijos ir inžineri­ niame semestre rašomi diplo­ nės geologijos. miniai darbai (20 savaičių).

Besimokydami studentai at­ Diplominis darbas ginamas lieka tris mokomąsias ir dvi Valstybinėje egzaminų komi­ gamybines praktikas. Po pir­ sijoje. Apgynusiems diplomi­ mo kurso mokomoji geloginė nius darbus, suteikiama „Inži­ praktika pravedama Vilniaus nieriaus — geologo — hidro­ apylinkėse, studentai atlieka geologo" specialisto kvalifi­ geologinę ekskursiją į ido- kacija.

Toliau paminėsime, kokiose miausius Estijos ir Latvijos organizacijose geologinius objektus (4 savai­ geologinėse tės). Po to atliekama topogra­ tenka dirbti jauniems specia­ finė praktika viename iš Lie­ listams, baigusiems Universite­ tuvos rajonų (4 savaitės). Po tą pagal šią specialybę. Dau­ II kurso mokomoji praktika giausia jaunų specialistų kas­ pravedama Kryme (6 savai­ met pareikalauja Geologijos tės). Jos tikslas — įsisavinti valdyba prie LTSR Ministrų geologinės nuotraukos meto­ Tarybos. Svarbiausi Geologijos dus, susipažinti su svarbiais valdybos vykdomi darbai —

seismožvalgyba naftos ir du­ jų struktūrų išryškinimui, grę­ žimo darbai naftos paieškoms minėtose struktūrose, pramoniniai-geofiziniai tyrimai grę­ žiniuose, statybinių medžiagų paieškų ir žvalgymo darbai, paieškos ir žvalgyba požemi­ nių vandenų, kuriais aprūpi­ nami miestai, artezinių šulinių gręžimas kolūkiams, tarybi­ niams ūkiams ir kitoms orga­ nizacijoms, kompleksinės vi­ dutinio mastelio geologinėshidrogeologinės nuotraukos vykdymas, Lietuvos TSR teri­ torijos požeminių vandenų grę­ žimo ir inžinerinių-geologinių sąlygų tyrinėjimas. Kartu vykdomi svarbūs praktiniu ir moksliniu požiūriu darbai: eksploatacinių artezinių grę­ žinių gręžimo praktikos api­ bendrinimas, specializuotų že­ mėlapių sustatymas miestų aprūpinimui vandeniu, pože­ minių vandenų eksplotacinių atsargų padalijimo pagal ištir­ tumo laipsnį mokslinių pa­ grindų paruošimas, Lietuvos TSR hidrogeologinio žemėla­ pio sudarymas ir paruošimas spaudai ir kt. Numatoma pa­ ieškos ir žvalgybos tokių nau­ dingų iškasenų, kurios ateity­ je bus panaudojamos liaudies ūkyje, kaip antai: anhidritų, akmens druskos, sunkiųjų mi­ neralų sąnašynų Baltijos jūros pakrantėje, metalų rūdomis praturtintų prekambrio uolie­ nų tyrinėjimas Lietuvos pie­ tuose ir kt.

Sekanti pagal dydį geolo­ ginė įstaiga — Vilniaus Geo­ logijos instituas.

Jame sprendžiamos šios svarbiausios problemos: naftos ir dujų kilmiaviečių for-

mavimosi ir pasiskirstymo dėsningumų išaiškinimas, prekvarterinių uolienų regio­ nalinių stratigrafinių schemų paruošimas ir tobulinimas, prekambrinio kristalinio coko­ lio medžiaginės sudėties ir struktūros tyrimas, minerali­ nių žaliavų bazės tyrimas ir jos įvertinimo prognozavimas, požeminių vandenų atsargų tyrimas, suvestinių monogra­ fijų rašymas iš Lietuvos geo­ loginio ištirtumo ir kt.

Tokiose įstaigose, kaip Miestų statybos projektavimo institutas, Pramoninės staty­ bos projektavimo institutas Kaune ir Vilniuje, Komunali­ nio ūkio projektavimo insti­ tutas Vilniuje, Lietuvos auto­ kelių projektavimo institutai Kaune ir Klaipėdoje, Geležin­ kelio valdyba Vilniuje ir kt., yra geologinių tyrimų skyriai, kurie užsiima svarbiais inžineriniais-geologiniais tyrinėji­ mais.

Nuo 1949 metų iki 1968 metų Universitetas paruošė 246 aukštos kvalifikacijos spe­ cialistus! geologus ir inžinie­ rius — geologus — hidrogeo­ logus), iš kurių 222 dirba Lietuvoje. Beveik visi jie ak­ tyviai įsijungė j praktinį ir mokslinį tiriamąjį darbą. Dau­ gelis iš jų tapo talentingais tyrinėtojais ir Lietuvos geo­ loginių gamybinių organizaci­ jų vadovais. Už Lietuvos ribų įvairiose Tarybų Sąjungos geologinėse organizacijose (Vidurinėje Azijoje, Ka­ zachstane, Altajuje, Tolimuo­ siuose Rytuose ir kt.) dirba 24 mūsų Universiteto auklėti­ niai.

Iš paminėtų 246 Universite­ to auklėtinių geologų 36 yra apgynę mokslų kandidatų di­ sertacijas, o 17 ruošia moks­ lų daktarų disertacijas.

Doc. L. PETRULIS

LINKSMOJI AUDITORIJA PROFESORIUS: Labai blo­ gai! Mendelejevo lentelėje daugiau kaip šimtas elemen­ tų, o jūs žinote tik 85.

STUDENTAS: Kodėl gi blo­ gai, profesoriau?! Pats Mende­ lejevas žinojo mažiau už ma­ ne — tik 63 elementus, ir tai buvo laikomas neblogu che­ miku.

— Jeigu dekanas neatsiims žodžių, kuriuos jis man pasa­ kė, tai aš paliksiu Universite­ tą.

— O ką jis pasakė?

— Jis liepė man pasiimti dokumentus.

PROFESORIUS:

Papasako-

kite man ką nors apie didžiuo­ — Mūsų fizikos dėstytojas sius XVII amžiaus mokslinin­ kalba pats su savimi. O jū­ sų? kus.

— Mūsiškis taip pat. Tik jis STUDENTAS: Jie visi jau šito nesupranta. Jis galvoja, mirę. kad mes jo klausomės.

PROFESORIUS: Ką jūs da­ DĖSTYTOJAS: Vienas kvai­ rysite, jeigu žmogus apsinuo­ lys gali užduoti tiek klausi­ dys grybais?

STUDENTAS: Rekomenduo­ mų, kad net keli protingi ne­ galės į juos atsakyti. siu pakeisti dietą.

STUDENTAS: Jūs teisus.

DĖSTYTOJAS: Sakykite, kas Todėl daugelis ir susikirto per Jūsų egzaminą. tai yra sinonimas?

STUDENTAS: Sinonimas — DĖSTYTOJAS: Prieš trauk­ tai žodis, kurį mes vartojame vietoj kito žodžio, jeigu neži­ dami bilietą, gal būt, jūs no­ nome, kaip anas teisingai ra­ rite ką nors paklausti?

STUDENTAS: Taip. Iš kokio šomas. dalyko Jūs egzaminuojate?

STUDENTO BAROMETRAS Niežti kairę ranką — netru­ kus gausiu stipendiją.

Niežti dešinę ranką — ne­ numatytos išlaidos draugų tarpe.

Sapnuoti kavinę — griausti­ nis iš dekanato.

DĖSTYTOJAS: Nejaugi Jūs, taip šykščiai icharakterizavę ‘ „Vyšnių sodą", negalite daugiau papasakotii apie patį autorių?

STUDENTAS: Čechovui pri­ klauso posakis: „Lakonišku­ mas — talento sesuo".

— Kas išrado telefoną?

— Viela jau buvo žinoma senovės Indijoje, stulpus var­ tojo dar akmens amžiuje, o kas išrado aparatą, aš neži­ nau.

o* SOKRATAS: Aš žinau, kad aš nieko nežinau.

DĖSTYTOJAS: Tai man kal­ ba kiekvienas antras studen­ tas.

CVA«A'3A/

EKONOMŲ

fbKP n A U \\k 5

MAT^

03

'/

DĖSTYTOJAS: Per egzami­ nus kaip ir teatre. Sakykime, Jūs aktorius, o aš žiūrovas.

STUDENTAS: Puiku, tuoj aš pakviesiu suflerį.

I*** STUDENTAS Mamai jis mieliausias iš vi­ sų vaikų.

Broliams ir sesutėms — įkvepiantis pavyzdys, gyvenąs sostinėje.

Dėstytojui — Akmeninis stabas, kurio kietą pakaušį visais amžiais stengiasi pra­ kalti ir ten įdėti žinių nelai­ mingi pedagogai.

Dekanui — nežabotas vel­ niūkštis, kuris, pajutęs laisvę, spardosi ir žvengia ne pagal reikalą.

Draugams — bendros armi­ jos kareivis, drauge padedąs kąsti mokslo riešutą.

Pats sau — „Spiauki, drau­ guži, į viską, švilpk, kol stu­ dentas esi”.

Augalų fiziologija Augalų fiziologijos uždavi­ nys — tirti gyvybės reiški­ nius augaluose: jų mitybą, kvėpavimą, augimą, daugini­ mąsi ir atsparumą nepalan­ kioms sąlygoms. Pažinus tų reiškinių dėsningumus, galima pagreitinti augalų augimą, pakeiti derlių ir pagerinti jo kokybę.

Gamtos fakultete šiuos klau­ simus tiria Augalų anatomijos ir fiziologijos katedra. Joje ruošiami dviejų krypčių spe­ cialistai: augalų fiziologai ir mikrobiologai.

Tiriama augalų mityba ir augimas, mielių augimas ir fermentacija. Iš mineralinės mitybos tiriama mikroelementų Įtaka kultūrinių auga­ lų ir mielų augimui. Šiuo metu katedra tiria au­ gimo stimuliatorių fiziologinį veikimą. Siekiama išaiškinti jų veikimo būdą.

Tais pačiais klausimais (traukiami į tyrimo darbą ir katedros vadovaujami studen­ tai. Per kursinius ir diplomi­ nius darbus jie Įsisavina tyri­ mų metodus ir įgyja įgūdžius savarankiškam darbui. Vėliau visa tai jie galės panaudoti savo specialybės laboratorijo­ se arba pedagoginiame darbe.

Prie katedros veikia augimo stimuliatorių probleminė labo­ ratorija, kuri panaudojama kaip bazė ir studentų apmo­ kymui. Katedra palaiko glau­ džius ryšius su Lietuvos TSR Mokslų akademijos Botanikos institutu ir TSRS MA Augalii fiziologijos institutu Maskvo­ je. Ten kai kurie mūsų stu­ dentai atlieka gamybinę prak­ tiką.

Kviečiame studentus studi­ juoti augalų fiziologiją ir mikrobiologiją.

Prof. J. DAGYS

Botanika — mokslas apie augalus, Kai kas botaniką supranta labai siaurai ir mano, kad botanikai tik renka augalus, juos herbarizuoja, augina gėles. Tačiau tikrumo­ je botanika labai platus mokslas, skirstomas į įvairias šakas. Botanikos katedroje ruošiami žemesniųjų augalų ir aukštesniųjų augalų specia­ listai.

Tie, kurie pasirenka žemes­ niųjų augalų specializaciją, gali tobulintis filopatOlogijoje (mokslas apie augalų ligas); atskirą šaką sudaro mokslas apie grybus — mikologija; tai taip pat šiuo metu svarbi šaka, nes grybai (ypač mik­ roskopiniai) ir jų pažinimas turi didelę reikšmę įvairiose liaudies ūkio šakose: fermen­ tacijos pramonėje, antibioti­ kų, fermentų ir kitų biolo­ giškai aktyvių medžiagų ga­ myboje, dirvožemio moksle ir t. t. Botanikos specialybės studentams skaitomas algologijos ir hidrofloros kursas, kurio esmę sudaro dumblių ir kitų vandens augalų pažini­ mas. Išklausę jį ir parašę iš los srities kursinius darbus bei diplominį darbą, studentai baigę Universitetą gali dirbti hidrobiologijos srityje, kuri glaudžiai siejasi pirmoje eilė­ je su žuvininkyste, o taip pat su kai kuriomis kitomis, van­ dens ūkį liečiančiomis šako­ mis.

Studentai, pasirinkę aukš-

tesniųjų augalų specializaciją, išklauso geobetanikos (auga­ linis dėsningumų pasiskirs­ tymas) kursą, augalų ekolo­ giją, augalinių žaliavų resur­ sus, sustiprintą augalų siste­ matikos (filogenijos) kursą, gėlininkystę. Parašę iš vienos ar kitos šių disciplinų kursi­ nius bei diplominius darbus, atitinkamai savo žinias gali pritaikyti floros ir augalijos tyrimams, augalinių resursų (išteklių) tyrimams, kurie turi nemažą reikšmę mūsų liau­ dies ūkyje; katedra planuoja kasmet paruošti po 2—3 gė­ lininkystės specialistus. Ka­ tedra turi galimumą paruošti vieną kitą palinologą — žie­ dadulkių analizės specialistą, o palinologija reikalinga geo­ loginiuose, durpynų ir orga­ ninių dumblių tyrimuose.

Studentai, kurie baigę Uni­ versitetą skiriami dirbti j vi­ durines mokyklas, išėję Bota­ nikos katedroje dėstomas dis­ ciplinas, gali jas gerai pritai­ kyti mokykliniame darbe.

Tai liečia ypač tuos mokyto­ jus, kuriems tenka vadovauti mokinių darbams priemokykliniuose sklypuose.

Botanikai, kaip ir kitų bio­ loginių specialybių studentai, gauna teisę dėstyti vidurinėje mokykloje zoologiją, botani­ ką ir kitus biologinius daly­ kus, o taip pat ir chemiją.

Prof. A. MINKEVIČIUS Botanikos katedros vedėjas

IC2>«

GEOGRAFU A Praktika reikalauja įvairių geografijos sričių specialistų: geomorfologų hidrologų, klimatologų, kartografų ir t. t.

Stojantieji 1968 m. j Universi­ teto Gamtos fakulteto geogra­ fijos specialybę abiturientai iki III kurso mokysis kartu.

Vėliau jie galės pasirinkti vieną iš dviejų: hidrologijos ar geomorfologijos specializa­ ciją.

HIDROLOGIJA — mokslas apie gamtinius vandenis ir juose vykstančius procesus.

Studentus-hidrologus ruošia jos katedra. Baigę Universitetą jie dirba Hidrometeorologinė­ je tarnyboje, projektavimo ir moksliniuose institutuose.

GEOMORFOLOGAI tiria įvairių žemės paviršiaus for­ mų susidarymo sąlygas praei­ ty ir dabarty. Kaip pėdsekiai, jie pagal daugelį požymių at­ kuria kažkada vyravusių pro­ cesų eigą, o žinodami ją, gali daug pagelbėti liaudies ūkiui, ieškant naudingų iškasenų, tiesiant kelius, kasant kana­ lus. Geomorfologus Gamtos fakultete ruošia Fizinės geo­ grafijos ir kartografijos ka­ tedra. Absolventai skiriami dirbti gamybinėse ir mokslo įstaigose.

Kasmet dalis baigusiųjų Universitetą studentų pradeda dėstyti geografiją vidurinėse ir specialiose mokyklose, skiepydami jaunimui teisingą požiūrį į gamtą ir jos apsau­ gą Be paskaitų ir pratybų, ku­ rių metu busimieji specialistai susipažįsta su naujausiais mokslo pasiekimais, išmoksta naudotis įvairiausiais prietai­ sais ir įrengimais, geografų mokyme didelė reikšmė ski­ riama praktikoms. Nė vienas iš baigusiųjų nepamirš nuosta­ bios praktikų romantikos, jo­ se padarytų atradimų džiaugs­ mo ir vakarais liepsnojusių laužų!

A. BARISAS Hidrologijos ir klimatologijos katedros vyr. dėstytojas rnillllllllllllllllllllllllliliillilillllllllilir

REDAKCINE KOLEGIJA

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė.

Užs. Nr. 2864

LV 07162