Tarybinis Studentas, 1969 m. balandžio 25 d. Nr. 14-15 (674-675)

Visu šalių proletarai, vienykitės!

z

H C0J2VBOS sccioencas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS

V. Lenino kalbos Rusijos Komunistinio jaunimo sąjungos III Visos Rusijos suva­ žiavime 1920 m. spalio 2 d. konspektas.

Atėjo Leninas visiem laikam Lenino vardas buvo ir bus brangus kiekvienam tarybi­ niam žmogui, visų šalių darbo žmonėms.

Su Lenino vėliava mes pa­ statėme socializmą, apgynėme savo Tėvynę. Su ja mes žen­ giame į naujas pergales. Mes stengiamės gyventi, dirbti kaip mokė Leninas. Šeštadienį universiteto Ak­ tų salėje įvyko V. I. Lenino 99-ųjų gimimo metinių minė­ jimas. Universiteto prorekto­ rius doc. J. Grigonis savo pranešime pažymėjo: — Rusijos proletariatas le­ miamu istoriniu laikotarpiu iškėlė savo vadą — Leniną, žmogų, kuris gyveno jo troš­ kimais, siekiais. V. Leninas sukūrė partiją, kuri tapo pro­ letariato idėjiniu vadovu. Jis nepaprastai didelį dėmesį skyrė valstietijai, kaip prole­ tariato sąjungininkei socialis­ tinėje revoliucijoje. Tarybų Rusijoje reikėjo būtinai iš­ spręsti nacionalinį klausimą, nacionalinėms mažumoms su­ teikti visišką lygiateisiškumą ir jas įtraukti į revoliucinę veiklą. Teisingas šio klausimo išsprendimas užtikrino visų tautų pasiaukojantį darbą so­ cializmo statyboje, o šiandien jos visos kaip viena kuria ko­ munistinę visuomenę.

Jaunimas V. Leninui buvo šalies ateitis. Jis 1920 m. vy­ kusiame III Rusijos Jaunimo sąjungos suvažiavime iškėlė jaunimui uždavinį — „Moky­ tis komunizmo", pabrėžė, kad žmonės, norėdami eiti prog­ reso keliu, turi įsisavinti visa tai, kas sukurta iki jų. V. Le­ ninas buvo nepakantus biu­ rokratizmui, pasipūtimui, gar­ bės troškimui, reikalavo iš vi­ sų darbuotojų kuklumo ir pa­ prastumo, reikalavo nuolat

būti liaudyje, mokytis iš liau­ dies. V. Lenino sukurta Ko­ munistų partija įtraukė liau­ dies mases į revoliucinę veik­ lą ir vėliau į valstybės valdymą.

V. Leninas darbe ir asmeni­ niame gyvenime nepaprastai vertino konkretumą, operaty­ vumą, punktualumą, ko daž­ nai negalima pasakyti apie mūsų veiklą. Būną posėdžių, kurie be reikalo tęsiasi va­ landas, priimami nekonkretūs nutarimai, kuriuos sunku įvykdyti, o kad reikia tausoti laiką, pamirštamą.

V. Leninas buvo nesutaiko­ mas kovotojas su bet kokio­ mis formomis pasireiškiančia buržuazine ideologija. Mes šiandien, kaip ir visacja, pri­ valome griežtai kovoti su bur­ žuazinės ideologijos liekano­ mis, šalinti iš savo tarpo.

Pranešime buvo akcentuota, su kokia iniciatyva, užsidegi­ mu jaunimas įsijungė į visasą­ junginę komunistinę šeštadie­ nio talką.

R. JAKUTYTE

Tą šeštadienį Sarbievijaus kiemas atrodė kiek neįpras­ tai. Susirūpinę ir amžinai sku­ bantys studentai dabar stovi­ niavo būreliais, linksmais šūksniais pasveikindami kiek­ vieną naujai atėjusį.

Gruporgai baigia sukom­ plektuoti savo grupes, kom­ jaunimo atstovas duoda pa­ skutinius nurodymus. Dabar studentiškas juokas persikelia į auditorijas. Talka prasideda.

Per kiemą zuja merginos, nešdamos šepečius, kibirus, skudurus, skalbimo miltelius.

Tai didžioji darbo įrankių „medžioklė". Čia, kaip pa­ prastai, laimi vyresni — pro-

Mūsų mokykla turi duoti jaunimui mokslo pagrindus, mokėjimą patiems susidaryti komunistines pažiūras, turi iš jų daryti apsišvietusius žmones. Ji turi per tą laiką, kurį žmonės joje mokosi, da­ ryti iš jų kovos už išsivadavi­ mą nuo išnaudotojų dalyvius.

Komunistinė jaunimo sąjunga ik tada pateisina savo vardą, kada ji yra Komunistinės jau­ nosios kartos sąjunga, jeigu ji kiekvieną savo mokymosi, auklėjimosi, švietimosi žingsnį sieja su dalyvavimu bendroje visų darbo žmonių kovoje prieš išnaudotojus.

Tuo būdu, būti komunistu — tai reiškia organizuoti ir vienyti visą priaugančiąją kartą, — teikti auklėjimo Ir drausmės pavyzd) šioje kovo­ je. Tada jūs galėsite pradėti ir pabaigti komunistinės vi­ Būti Jaunimo sąjungos na­ riais reiškia skirti savo dar­ bą, savo jėgas bendrajam rei­ kalui. Štai čia yra komunisti­ nis auklėjimas. Tik tokiame darbe jaunuolis arba jaunuo­ lė virsta tikru komunistu. Tik tuo atveju, jeigu jie šiuo darbu sugebės pasiekti prakti­ nių laimėjimų, jie tampa ko­ munistais.

Komunistinio jaunimo są­ junga turi būti smogiamoji grupė, kuri bet kuriame darbe teikia savo pagalbą, rodo sa­ vo iniciatyvą, pirmoji prade­ da. Sąjunga turi būti tokia, kad bet kuris darbininkas ma­ tytų joje žmones, kurių moks­ las, gal būt, jam nesupranta­ mas, kurių mokslu jis iš kar­ to, gal būt, ir nepatikės, bet iš kurių veiklos jis matytų, kad tai iš tikrųjų tie žmonės, kurie jam rodo tikrąjį kelią.

Reikia, kad Komunistinė jaunimo sąjunga savo švietimąsi, savo mokymąsi ir sa­ vo auklėjimąsi sujungtų su darbininkų ir valstiečių dar­ bu, kad ji neužsidarytų savo mokyklose ir neapsiribotų vien skaitymu komunistinių knygų ir brošiūrų. Tik dir-

suomenės pastato statybą.

Iš karto bendro darbo nesu­ kursi. To negali būti. Tai iš dangaus nenukrinta. Tai rei­ kia užsidirbti, išsikentėti, su­ kurti. Tai sukuriama bekovo­ jant. Čia ne sena knygelė — knygele niekas nepatikėtų. Čia savas gyvenimo patyri­ mas. Kada Kolčiakas ir Denikinas ėjo iš Sibiro ir iš pietų, valstiečiai buvo jų pusėje.

Bolševizmas jiems nepatiko, nes bolševikai ima grūdus tvirtomis kainomis. O kai valstiečiai Sibire ir Ukrainoje patyrė Kolčiako ir Denikino valdžią, jie sužinojo, kad valstiečiui pasirinkimo nėra: arba eik pas kapitalistą, ir jis tave atiduos dvarininkui į vergovę, arba eik paskui dar­ bininką, kuris, tiesa, nežada pieno upių kisieliniais kran­ tais, kuris reikalauja iš tavęs geležinės drausmės ir tvirtu­ mo sunkioje kovoje, bet kuris išveda tave iš vergavimo ka­ pitalistams ir dvarininkams.

Kai net tamsūs valstiečiai tai

TIK DIRBANT KARTU SU DARBININKAIS IR VALSTIEČIAIS GALIMA TAPTI TIKRAIS KOMUNISTAIS — SI V. LENINO PRIESAKĄ GERAI ŽINO, VYKDO UNIVERSITETO KOMJAU­ NUOLIAI. VISASĄJUNGINĖJE ŠEŠTADIENIO TALKOJE DA­ LYVAVO 1000 MOŠŲ STUDENTŲ. JIE TVARKĖ MIESTĄ, DIR­ BO VVU MIESTELIO STATYBOJE.

tingesni ir turintys šiokį tokį patyrimą. O pirmakursiams dar iškyla problemų: — Kur gavot kibirų? — klausia istorikai. — O gal turit atliekamų laikraščių lan­ gams valyti? Mes nesusipra­ tom atsinešti.

Gretimoje auditorijoje skamba balsai ir juokas. Tai tarp' viršutinio ir apatinio aukšto langų plovėjų „užsi-

suprato ir pamatė iš savo pa­ čių patyrimo, tada jie tapo sąmoningais, išėjusiais sunkią mokyklą, komunizmo šalinin­ kais. Tokiu patyrimu ir turi remtis Komunistinė jaunimo sąjunga visoje savo veikloje.

Mes turime kiekvieną dar­ bą, kad ir koks jis būtų ne­ švarus ir sunkus, sutvarkyti taip, kad kiekvienas darbinin­ kas ir valstietis žiūrėtų į save taip: aš esu didžiosios laisvo darbo armijos dalis ir sugebė­ siu pats be dvarininkų ir ka­ pitalistų sukurti savo gyveni­ mą, sugebėsiu įvesti komu­ nistinę tvarką. Reikia, kad Komunistinė jaunimo sąjunga sąmoningu ir drausmingu dar­ bu auklėtų visus nuo jaunų dienų.

Neužtenka to, kad Tarybų valdžia įsakytų, arba kad partijja duotų tam tikrą lozungą, arba kad tam tikra dalis ge­ riausiųjų darbuotojų būtų paskirta šiam darbui. Tam reikia, kad pati jaunoji karta imtųsi šio darbo.

KĄ TU DARAI, KAD STIPRĖTŲ PIRMINĖ ORGANIZACIJA? bant kartu su darbininkais ir valstiečiais galima tapti tik­ rais komunistais. Ir reikia, kad visi pamatytų, jog kiekvie­ nas, priklausąs Jaunimo są­ jungai, yra raštingas, o kartu su tuo moka ir dirbti.

Komunistinės jaunimo są­ jungos uždavinys yra organi­ zuoti kaime arba savo kvarta­ le pagalbą tokiame darbe, — imu mažą pavyzdį, — kaip švaros užtikrinimas arba maisto paskirstymas. Jaunimo sąjungos [...] turi pasakyti: mes tai pertvarkysime, mes organizuosime jaunuolių bū­ rius, kurie, sistemingai lankydami namus, padės užtik­ rinti švarą arba paskirstyti mįaistą, kurie veiks organi­ zuotai visos visuomenės nau­ dai, teisingai paskirstydami jėgas ir parodydami, kad dar­ bas turi būti organizuotas dar­ bas.

Ir štai karta, kuriai dabar 15 metų ir kuri po 10—20 me­ tu gyvens komunistinėje vi-

mezgė" ryšis ir ginčas, kas geriau sugeba nublizginti langus, kieno auditorija bus švaresnė ir saulėtesnė.

Pasirodo, kad ne taip paprasta nuvalyti apipieštus suolus, nušveisti per žiemą storai apdulkėjusius langus.

— Na, jau niekad nebetepliosim ant suolų, — girdisi.

— Bet pakol bus mums šitoje auditorijoje paskaita, ki­

BALANDŽIO

25 d.

Nr. 14—15(674—675)

KOMITETŲ

JAUNIMO SĄJUNGŲ UŽDAVINIAI TAVO PAŽIŪRA Į DARBĄ

1969 m.

suomenėje, turi visus savo mokymosi uždavinius statyti taip, kad kiekvieną dieną bet kuriame kaime, bet kuriame mieste jaunimas praktiškai spręstų vieną ar kitą bendro­ jo darbo uždavinį, kad ir mažihusią, kad ir paprasčiausią.

Priklausomai nuo to, kaip jis bus vykdomas kiekviename kaime, priklausomai nuo to, kaip vystysis komunistinis lenktyniavimas, priklausomai nuo to, kaip jaunimas įrodys, kad jis moka suvienyti savo darbą, — priklausomai nuo to komunistinės statybos sėkmė bus užtikrinta. Tik žiūrėdama į kiekvieną savo žingsnį šios statybos sėkmės požiūriu, tik klausinėdama save, ar viską mes esame padarę, kad būtu­ me susivieni|ę sąmoningi dar­ bo žmonės. Komunistinė jau­ nimo sąjunga padarys tai, kad pusę milijono savo narių ji sujungs į vieną darbo armiją ir nusipelnys visuotinę pagar­ bą.

TALKA ti ją primindžios... — nusi­ skundžia kažkas.

Taip, kai pats padarai, ro­ dosi, kad kuo ilgiau išliktų spindintys langai, švarūs suo­ lai, baltos grindys. Atėjęs į paskaitas, dar kartą nejučiom pasigrožėsi ir pasidžiaugsi savo darbo vaisiais ir prisi­ minusi kelias smagias valan­ das — šeštadienio talką.

A. BAGDONAITE

LAIKRAŠTIS

Chemikas turi būti linksmas Ketvirtą pavasarį jie renk|asi i savo didžiausią šventę — Chemiko dieną.

Liepsnoja aukuras, skam­ ba tradicinis „Gaudeamus igitur", studentai pasakoja apie prabėgusių metų per­ gales, nusivylimus, rūpes­ čius. Pirmakursiai chemi­ kai kolboje atnešė du nusipešiojusius viščiukus — pirmųjų studentiškų dienų simbolį; technologai savo nuotaikas išreiškia daino­ mis apie meilę, surastą po prof. K. Daukšo paskai­ tos, ir antrakursių išragautą spiritą.

-^ Tegyvuoja chemiška chemijai — skelbia tre­ čiakursiai.

Apdovjanojami akty­ viausi visuomenininkai J. Vosylius, V. Matukaitė, A. Naujokaitis, R. Pupėnytė, I. Antipova, III kurso chemikams už gerą mo­ kymąsi įteikiamas tortas, o antrakursiams biochemi­ kams — šluota darbingu­ mo nuotaikai pakelti, Scenoje —- linksmieji ir išradingieji.

Prasideda antrosios varžybos tarp Kauno Politechnikos insti­ tuto ir universiteto chemi­ kų. Pirmąsias, vykusias 1965 metais, laimėjo mū­ siškiai. O šiandien? Sir­ galius kauniečiai apdova­ noja dėdės Konrado sal­ dainiais, komisiją —„bezmenu", o varžovams ant kaklo kabina molinius medalius...

Klausimą keičia klausi­ mas. Salė plojimais paly­ di kiekvieną išradingesnį atsakymą. Bet prisimenan­ tieji pirmąsias varžybas pasigenda klausimų ir už­ davinių, reikalaujančių gilesnio literatūros, dai­ lės, specialybės žinojimo.

Kauniečių pergalė ne­ gadina nuotaikos. Ruošia­ masi Mis Chemikės ir Mis­ terio rinkimams.

— Chemikas turi būti nepilnapadis ir linksmas, — skaitome šventiniame fakulteto sienlaikraštyje.

Taip, jei tu tikiesi, kad iš laboratorinių visada grįši sveikomis kojinėmis, jei tau gadina nuotaiką kiekviena dėmelė ant ne­ seniai pasiūto chaloto, jei ruošiesi baigti universite­ tą, neatlikęs nė vieno baudos darbo — bus sun­ ku.

Mis (antrakursė I. Boranaitė) ir Misterio (antra­ kursis K. Palaima) garbei sudeginamas magnio stul­ pas, be to, jų jaukia ke­ lionė į Rygą. Skamba dai­ nos apie skylėtus chalatus ir sąžinę, grynesnę už destiliuotą vandenį, kurio, sako, jau savaitė nėra la­ boratorijose. ..

J. ŽILINSKAITE

2 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

Praktika, praktika...

Pirmuosiuose kursuose apie ją dar negalvojama. Bėga dienos, mėnesiai, metai ir ga­ lop po pedagogikos, kalbos ir literatūros dėstymo metodi­ kos paskaitų, išklausytų per pusmetį, ketvirtajame kurse ateina diena, kai prasideda pedagoginė praktika, taip ne­ laukiama, taip nenorima.

Pirmasis pedagoginės prak­ tikos etapas — supažindini­ mas su mokytojo darbu mo­ kykloje. Studentai praktikantai savaitę stebi • pamokas, mato gyvą mokytojo gyveni­ mą. Kai kurių praktikos va­ dovų nuomone, reikėtų šį ste­ bėjimo laikotarpį pratęsti — studentai per greit įtraukiami į savarankišką darbą, į pamo­ kas, dažnai dar nespėję atsi­ tokėti, priprasti prie naujos aplinkos sulygti- Sitai ypač aktualu didėlėse miesto mo­ kyklose. Čia iš pradžių stu­ dentai pasimeta, jaučiasi vie­ niši.

Ir štai po pirmosios savai­ tės prasideda pamokos, ban­ domosios ir įskaitinės. Vidu­ tiniškai studentės lituanistės pravedė po 20 pamokų, kai kurios netgi 40, kitos po 15.

Beį ne skaičius svarbiausia.

Svarbus šių metų praktikos bruožas buvo sąžiningumas,

darbštumas, atsakomybė. Tuo šis kursas skiriasi nuo anks­ tesnių — beveik visi sąžinin­ gai dirbo, stengėsi. Studentės įsijungė į mokyklos gyveni­ mą, pamilo vaikus, o po vie­ nos kitos pavvkusios pamo­ kos ir mokytojo darbas ne toks baisus pasirodė. Tuo la­ biau, kad kiekvienoj mokyk­ loj buvo žmonių, nuoširdžiai padėjusių studentams, at­ skleidusių jiems šviesiąją mo­ kytojo profesijos pusę, darbo mokykloje romantiką. Jiems studentai nepaprastai dėkingi ne tik už metodinius nurody­ mus, bet ir už moralinę para­ mą po pirmųjų nesėkmių, nu­ sivylimų. Lituanistės su šilu­ ma prisimins 21 vid. mokyk­ los mokytojas E. Birmantienę, J. Kuokštienę, geru žodžiu minės Vienuolio mokyklos praktikantai mokymo palies vedėją A. Matulionienę. La­ bai dėkingi studentai Marijampolio vid. mokyklos mo­ kymo dalies vedėjai A. Turuncienei ir kt.

Studentai ne tik mokė vai­ kus, bet ir turėjo auklėjamą­ sias klases. Vilniaus 21 vid. mokyklos praktikantės B. Driskiūtė, I. Sabaliauskaitė pravedė septintųjų klasių li­ teratūrinį vakarą. Šios mo­

kyklos dešimtų klasių moks­ leiviai dalyvavo J. Baltušio minėjime, įdomiai literatūri­ nes viktorinas organizavo 31 vid. mokyklos praktikantės D. Jasiulytė, J. Irnastaitė. Ar viską besuminėsi?

Geros pedagogės bus P. Mozūrai tytė, L Kudarauskaitė, D Martišiūtė, turi pedago­ ginių duomenų B. Driskiūtė, 1. Sabaliauskaitė, labai gerai įvertintas D. Jasiulytės, J. Irnastaitės darbas mokykloje.

Praktikos vadovo P. Gailiūno žodžiais tariant, didžioji dalis studentų, atlikę prakti­ ką mokykloje, pakeičia nuo­ monę apie mokytojo darbą.

Ir, žinoma, jo naudai.

— Svarbu praktikos metu pamatyti sunkumus, laukian­ čius mokytojo mokykloje, ir pajusti malonumą, kurį teikia šis darbas, — sako dėstyto­ jas.

Kokios yra šios praktikos pamokos?

Dėst. B. KATINIENE: — 'Dalis metodikos ir pe­ dagogikos paskaitų galėtų vykti po praktikos, kaip kad Rygos universitete. Metodi­ kos dėstytojai turėtų konsul­ tuoti studentus per praktiką.

Praktikos A. Vienuolio mo­

kykloje vadovė doc. J. ŽU­ KAUSKAITE: >— Blogai, kai studentai ne­ tenka kontakto su mokiniais.

Tuomet studentas, nors ir ge­ rai pasiruošęs pamokai, mo­ kinių neįtraukia, jie neklau­ so, užsiiminėja savo darbais.

Studentai turėtų mokytis auk­ lėti, o ne dėstyti. Prieš juos ne auditorija, o klasė. Tai reikia prisiminti.

Praktikos 21 vid. mokyklo­ je vadovė dėst.. M. BIELIAUS­ KIENE: — Studentai turi stebėti daugiau pamokų. Didelėse mokyklose reikėtų jiems leis­ ti dirbti daugiau savarankiš­ kai. Mano manymu, prakti­ ką geriausia pravesti rajoni­ nėse mokyklose. Čia naudos gautų studentai ir mokykla.

Praktikos S. Nėries mokyk­ loje vadovas doc. J. PALIO­ NIS: — Grupė nebloga — ir pa­ mokos buvo neblogai prave­ damos. Mergaitės stengėsi, dirbo, pasirodė neblogos pe­ dagogės. Aišku, darydavo ir kirčio klaidų, nesisekdavo konkretūs klausimai.

O STUDENTES vienbalsiai tvirtina: — Svarbiausia mylėti vai­ kus, mokėti juos sudominti.

Dabar busimųjų pedagogų laukia dar vieneri studijų metai. Linkime juos sėkmin­ gai užbaigti, ir gerai pradėti pirmuosius darbo (jau tikro) metus mokykloje.

M. VAITIEKŪNAITE

Mažytėje mokykloje, Marijampolyje MONES, su kuriais su­ sitinki, visada ką nors tau palieka. Vieni — gerą žodį, patarimą, pamoky­ mą, kiti — gėles ir šypsenas.

Ir gėda prisiminti, kad nepali­ kai jiems visko, ką galėjai palikti, ką galėjai atiduoti!

Pedagoginę praktiką atliko­ me Marijampolio vidurinėje mokykloje. Tai labai kukli, maža mokyklėlė. Mažos kla­ sės, nedaug vaikų. Gal būt, dėl to mokykloje labai jauki, šeimyniška atmosfera. Mus sutiko nuoširdžiai, šiitai, kaip seniai lauktus svečius. Iš kar­ to Dasljutome kaip namuose.

Mokykloje dirba trys mo­ kytojos lituanistės O. Turuncienė, S. Boguslauskienė ir S. Pajarskienė, — jos labai daug mums padėjo.

Ž

ŠIEK TIEK APIE SAVE Pripažinta, virtusi klasikine J. Budzinskio metodika čia netinka, per sunki — reikia nuolatos mokyti linksniuoti, taisyti tarimą. Daug rūpesčio suteikia dalyvių, pusdalyvių, padalyvių mokymas — moki­ niai blogai juos skiria, nes tokių konstrukcijų savo kal­ boje nevartoja. Pavyzdžiui, padalyvių daryba čia aiškina­ ma savais metodais. Sakoma, jog nubraukę esamojo laiko moteriškos giminės dalyvio galūnę, gausime padalyvį (bė­ gant (i). Šią smulkmeną patei­ kiam todėl, jog vizitatoriai kartais būna perdaug prieka­ būs, neatsižvelgia j vietos są­ lygas.

Su aukštesnių klasių (IX, X XI) mokiniais savi rūpesčiai — nemoka abstrakčiai mąstyti.

Kartais tekdavo griebtis netgi tokios priemonės: „Pabaik, gražiai suformuluok savo min­ tį — tai parašysiu penketą, o jei ne — tik ketvertą".

Mūsų studentai stengėsi, ko nespėjo pamokų metu, pada­ ryti ekskursijose, valandėlėse.

A. Tendzegolskis su XI klase organizavo pokalbį iš naujo­ sios lietuvių prozos (L. Jacinevičius). Dešimtokus O. BaUiukonytė ir P. Mozūraitytė supažindino užklasinio skaity­ mo metu su Just. Marcinke­ vičiaus, S. Gedos poezija.

Mokiniai, visi kaimo vaikai yra dar labai jautrūs įspū­ džiams, nepavargę nuo jų gausumo ir margumo. Jie pa­ kviesti mielai atvažiavo į P. Cvirkos, J. Baltušio jubi­ liejų minėjimą universitete.

Nusivedėme vaikus j Vil­

niaus Etnografinį muziejų, stengėmės atkreipti jų dėme­ sį, jog už eksponatų slepiasi gyvi žmonės, slepiasi istorija.

Pabrėžėme, jog dabartinis menas seka senąja lietuvių liaudies tradicija, o ne roko­ kiniu Sietuvos miestiečių gro­ žio supratimu.

Aišku, mes kalnų nenuvertėme, bet to dėka, jog mumis šios mokyklos mokytojų ko­ lektyvas pasitikėjo, galėjome vaikams duoti šį tą naujo.

Kai pažvelgsim į vaikų vei­ dus „atsiminimui" darytose bendrose nuotraukose, vėl pri­ siminsim rimtus ir anekdotiš­ kus atsitikimus, malonius mo­ kytojus ir atsisveikinimo va­ kare gautas nuostabias gėles. r P. MOZURAITYTE L. POŽENCiCTE

LENININĖS DIENOS UNIVERSITETE V. LENINO pasirašyto dekreto dėl Lietuvos vals­ tybinio suverenumo pripa­ žinimo fotokopiją, Z. Angariečio ir V, Lenino straipsnių rinkinį, išleistą 1918 metais Voroneže, V. Kapsuko laiškų V. Leninui kopijas galima pamatyti Mokslinės bibliotekos su­ ruoštoje parodoje „Leni­ nas ir Lietuva". Be to, čia eksponuojama 1926 metais Lietuvoje išleisti V. Leni­ nų. straipsniai, kuriais rė­ musi >r iš kurių mokėsi Lietuvos komunistai. , SI ...vai oda skirta V. Lenipo 99-osioms gimimo meiir; ėms. . .

"M. TRAKYMAVlCĮUTĖ

ISTORIJOS IR FILOLO­ GUOS fakultetų studentai ir dėstytojai antradienį su­ sirinko Sarbievijaus kie­ me paminėti Vladimiro IljiČįąus Lenino 99-ąsias gimimo metines. Mitingą pradėjo Filologijos fakul­ teto komjaunimo komiteto sekretorius S. Renčys. Pra­ nešima skaitė Istorijos fa­ kulteto partinės organiza­ cijos sekretorius R. Ziugž"l’o mitingo studentai padėjo gėles prie Lenino paminklo.

R. NARBUTAS

STUDENTAI SU AUSINĖMIS Ne tik auditorijose Istori­ jos ir Filologijos fakultetų stu­ dentai mokosi užsienio kalbų, studijuoja savąją. Universite­ to audiovizualinių priemonių kabinete visada rasi studen­ tų su ausinėmis, su pieštukais rankose. Kabinete yra apie 50000 metrų magnetofono

juostų su įrašais anglų, pran­ cūzų, vokiečių, švedų, ispa­ nų, na ir, žinoma, lietuvių kalbomis. Tekstai įrašyti lėtai, diktoriai kartoja,, juos tris kartus. Tai labai padeda stu­ dentams gerinti tarimą.

Vasarą audiovizualinių prie­ monių kabinetas persikels į

naujai atremontuotas patal­ pas, kuriose bus įrengtos ka­ binos kiekvienam klausytojui.

C. GRENCEVICIUS J. MAŽEIKIO nuotraukoje matome Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybės I k. studentes I. Mikšytę ir D. Žvirblytę užsiėmimų metu.

NUO PENKTADIENIO • •• Y Pirmakursiai žurna­ listai susitiko su fotomeistru A. Sutkumi. Gal dėl to, kad ir mūsų svečias, paly­ ginti, neseniai buvo stu­ dentas, užsimezgė labai įdomus ir gyvas pokalbis. Šnekėjomės apie lietuviš­ kos meninės fotografijos vystymosi kelius, perspek­ tyvas.

— Čia, kaip kiekviena­ me mene, viską lemia kū­ rėjo individualybė, — pa­ sakė A. Sutkus.

Svečias supažindino su savo naujais ir jau žino­ mais darbais.

Susitikimą su šiuo savi­ tu, tikrai puikiu meninin­ ku ir žmogumi primins au­ tografai, padovanotos nuo­ traukos.

Anksčiau žurnalistai ap­ lankė H. Liandzbergio fotoparoda.

Nuotraukoje: A. Sutkus ir dėstytojas S. Krivickas su studentais.

N. MACKEVIČIŪTE

Y „Aplamai, universite­ ir aktoriaus bei pastarųjų to lituanistai palyginti su ir žiūrovo. . R. JAKUTYTE Pedagoginiu institutu yra geriau teoriškai pasikaus­ Y Pažymėta Indijos sek­ tę" — kalbėjo Aukštojo ir cijos įsteigimo dvejų me­ spec. vidurinio mokslo mi­ tų sukaktis. nistras H. Zabulis trečia­ Susitikime su studentais dieni, balandžio 23 d., su­ ‘ dalyvavo Indijoje viešė­ sitikime su Lietuvių kal­ jusi Lietuvos kultūrinė bos ir literatūros katedros delegacija. Įspūdžiais pa­ dėstytojais ir studentais. sidalijo sekcijos valdybos Ministras nurodė, ką rei­ pirmininkas doc. R. Miro­ kėtų daryti, kad lituanistų nas ir LTSR Aukštojo ir darbas dar labiau pagerė­ spec. vidurinio mokslo tu. ir atsakė į klausimus. ministras H. Zabulis. Bir­ P. RIMANTAS bynininkas K. Budrys ir Y Didelį pasisekimą tu­ kanklininkė B. Simonaitierėjo mūsų agitmeninė bri­ nė atliko kūrinius, skam­ gada „Faktas", koncertuo­ bėjusius Delyje ir Orisos dama Kauno Žemės ūkio valstijoje. akademijos studentams.

D. ZEMECKAITE Kauniečiams mūsų stu­ Y Pasibaigė Medicinos dentai parodė „Mikaldos fakulteto studentų profpranašavimus" ir V. Ži­ biuro paskelbtas konkur­ linskaitės „Romantikos sas geriausiam kurso me­ institutą".

V. KURSKIS ninės saviveiklos kolekty­ vui išaiškinti. Savo prog­ Y Matematikos ir me­ parodė visi šeši kur chanikos fakulteto stu­ ramą sai. dentai draugauja su Vals­ Žiuri, sudaryta iš dėsty­ tybinio Pedagoginio insti­ tojų ir studentų, vieningai tuto fizikais ir matemati­ pirmąją vietą pripažino III kais. Neseniai mūsiškiai kursui. Antroje vietoje li­ susitiko su draugais, pa­ ko II kurso saviveiklinin rodė jiems savo saviveik­ kai. linį koncertą.

R. MATUZAS Mūsų inf.

Y Istorijos fak. žurna­ Y III kurso biblioteki­ ninkai ką tik baigė savo listikos spec. studentai 2 mėnesių mokomąją Kauno teatre žiūrėjo K. praktiką. Šių mokslo me­ Sajos groteską „Mamutų tų II semestre studijas jie medžioklė".

A. GOGELYTĖ pradėjo nuo balandžio 7 d.

Y Balandžio 17 d. WU Ankstesniais kartais Aktų salėje ekonomistai bibliotekininkai praktiką susitiko su LTSR Ministrų atlikdavo Maskvoj arba tarybos pirmininko pava­ Leningrade, o šį kartą —■ duotoju, Valstybinės pla­ rajonų bibliotekose. Čia no komisijos pirmininku jie susidūrė su realiu dar­ A. Drobniu. Svečias įdo­ bu skaityklose, abonemen­ miai pasakojo apie respub­ tuose, kilnojamuose fon­ likos ekonomikos vysty­ duose, — visu tuo, ką mosi problemas, atsakinė­ teks dirbti baigus univer­ jo į gausius susirinkusių­ sitetą. jų klausimus.

Daugumos studentų Y Balandžio 20 d. Į uni­ praktiką bibliotekų kolek­ versiteto Centrinių rūmų tyvai kartu su kurso va­ Aktų salę rinkosi muzikos dovu P. Saudargu įvertino mylėtojai. Čia vyko lietu­ labai gerai. vių nacionalinės muzikos V. PREIDYTE pradininko J. Naujalio Y Interklubo narius ap­ 100-ųjų gimimo metinių lankė Valstybinio Akade­ minėjimas. minio Dramos teatro di­ Apie kompozitoriaus rektorius P. Treinys ir vyr. gyvenimą, jo kūrybinį režisierius, LTSR nusipel­ kelią pasakojo muzikolo­ nęs meno veikėjas H. gas K. Gučas. VVU aka­ Vancevičius. deminis choras atliko „Oi p. Treinys trumpai su­ žiba žiburėlis", „Už Rasei­ pažindino su teatro gimi­ nių ant Dubysos" ir kitas mo ir raidos istorija, pa­ J. Naujalio harmonizuo­ pasakojo apie aktualias tas liaudies dainas. Žiūro­ problemas. vai šiltai plojo nusipel­ H. Vancevičius daugiau niusio simfoninio orkestro lietė konkretų režisieriaus „Vilnius" styginei grupei, darbą, stengėsi paaiškinti vadovaujamai P. Bekerio G. JANUŠONYTE santykį tarp režisieriaus

...IKI PENKTADIENIO

TARYBINIS STUDENTAS

3 psl.

Grupė ir jos narių vertinimas RAŠO SOCIOLOGAI

!į 1969 m. sausio 28—31 d. d.

Kaune vyko tarprespublikinis simpoziumas „Studentų pa­ ruošimo efektyvumas". Jame buvo kalbėta ir apie studen­ tu vertinimo akademinėse grupėse tobulinimo būtinumų.

Apie tai, remdamasis sim­ poziume pareikštomis minti­ mis ir kai ką papildydamas, rašo vyr. dės't. A. Mačiulis.

■ Simpoziume kai kurie pra­ nešėjai, remdamiesi socialinių tyrimų duomenimis, akcenta­ vo, kad nėra tiesioginės glau­ džios koreliacijos tarp moky­ mosi sėkmės aukštojoje mo­ kykloje ir pasisekimo darbe, visuomeninėje veikloje, gy­ venime. Mūsų nuomone, tai dalinai paaiškinama vienaša­ liška, nekonkrečia studentų vertinimo sistema aukštojoje mokykloje. Šiuolaikinė sociometrija, konkretūs sociologi­ niai tyrimai, statistiniai-matematiniai metodai ir kt. leidžia žymiai patobulinti vertinimo sistemas, keleriopai padidinti jų veiksmingumą.

Konkretus šio straipsnio tikslas — tai studentų, kurie yra komjaunimo ir profsąjun­ ginių organizacijų nariai, akademinės ir visuomeninės veiklos efektyvumo didinimas.

Jau po simpoziumo Kaune šių eilučių autoriui teko dalyvau­ ti! komjaunimo susirinkime, kuriame buvo svarstomas grupės studentų pažangumas, lankomumas ir kt. Nors pra­ nešimus skaitė geriausios ir aktyviausios studentės, bet pasiklausęs negalėjai pasaky­ ti, kas ir kokiu laipsniu pasi­ baigusio semestro -metu gė­ liau mokėsi, lankė užsiėmi­ mus, buvo geresniu visuome­ nininku, palyginus su anks­ tesniu laikotarpiu. Dar sun­ kiau buvo numatyti kiekvie­ no studento mokymosi ir veiklos tendenciją. Komjau­ nimo grupės sekretorė atsisa­ kė suminėti net pasižymėjusių kai kuriuose darbuose pavar­ des. Lygiava, jos nuomone, geriausias principas.

Daugelis grupės studentų net patys nustoja matytį, ge­ rina ar blogina jie savo mo­ kymosi, drausmės, visuomeni­ nės veiklos rodiklius. Žymiu mastu taip yra dėl to, kad visuomeninės organizacijos nepakankamai panaudoja aki­ vaizdžios vertinimo sistemos, kiekybinius vertinimo meto­ dus.

Viena iš tokių vertinimo sistemų galėtų būti tokia, ku­ rioje pati grupė, kursas (ypač vienos specialybės) tampa ma­ tu ir kiekvienas vertinamas pagal vietą, jo užimamą gru­ pėje, kurse ir t. t. kiekvienu atitinkamu laikotarpiu. Mes kaip pavyzdį pateikiame Eko­ nomikos fak. darbo ekonomi­ kos spec. II kurso 2-ros gru­ pės studentų pačius bendriau­ sius duomenis per 3 semestrus (1967—69 m. m.) pagal pa­ žangumą, lankomumą ir vi­ suomeninę veiklą.

1968—69 m. m. žiemos sesi­ jos metu 17 studentų iš 27 pažangumu pakilo 1—5 vie­ tomis grupėje, du studentai išsaugojo anksčiau užimtas vietas pagal pažangumą, 7 studentės pablogino jas 1—4 vietomis.

Nesibaigiantis ginčas ne tik studentų, bet ir kai kurių dėstytojų tarpe — kovoti ar nekovoti už kiekvieno užsi­ ėmimo lankymą, panaudojus kiekybinę vertinimo sistemą, aiškiai išsisprendžia lanko­ mumo naudai. Nagrinėdami minėtos grupės studentų pa­ žangumo priklausomybę nuo praleistų užsiėmimų skaičiaus, matome, kad tik 4 studentai iš 27, užimantys žymiai blęgesnes vietas pagal lankomu­ mą (7—11 vieta grupėje), tu­ ri 3—5 vietą pagal pažan­ gumą mokymesi. Likusių stu­ dentų pažangumo lygis grupė­ je visiškai sutampa su lanko­ mumo lygiu (7 studentai) arba beveik sutampa (16 stu­ dentų), besiskirdamas tik ± 4-mis vietomis grupėje.

Vertinant akademinės gru-

pės ir kiekvieno jos nario veiklą kiekybinių metodų pa­ galba, negalima neatkreipti dėmesio į studentų visuome­ ninę veiklą. Analizuodami grupės studentų dalyvavimą visuomeniniame darbe, lygi­ nant jį su mokymusi pagal užimamas vietas grupėje, ma­ tome, kad visai nėra studen­ tų, kurių mokymasis ir visuo­ meninė veikla sutaptų. Tik trys studentės užima geresnę vietą (2—3 vietomis) pagal visuomeninę veiklą, palygi­ nus su vieta, užimama pagal pažangumą. Tik trečdalio stu­ dentų (įskaitant jau tris mi­ nėtas studentes) visuomeninė veikla ir mokymasis palyginti nedaug tesiskiria vietomis: nuo +3 iki —4. Dviejų treč­ dalių studentų visuomeninė veikla žymiai atsilieka nuo užimamos vietos grupėje pa­ gal pažangumą (nuo —5 iki —20).

Susumavę vietas, gauname kiekvieno studento užimamą vietą grupėje pagal sintetinį rodiklį (pažangumas, užsiėmi­ mų lankomumas ir visuomeni­ nė veikla). Lentelių sudary­ mas kiekybinių metodų pagal­ ba leidžia išvengti lygiavos, vertinant kiekvieną grupės (kolektyvo) narį, sistemingai stebėti kiekvieno nario augi­ mą pagal atitinkamus požy­ mius ir laiku imtis priemonių tam tikram kryptingam ir sis­ temingam skatinimui.

Taip suvedant mokymosi, užsiėmimų lankomumo ir vi­ suomeninio darbo bei veiklos rezultatus tam tikrais laiko­ tarpiais (sakysim, kas semest­ rą), galima sudaryti kiekvie­ no studento dinamikos pagal analizuojamus ir kitus požy­ mius diagramas. Tai sudarytų mokslinį pagrindą, rašant cha­ rakteristikas, paskirstant bai­ gusius aukštąją mokyklą į darbą ne tik pagal sugebėji­ mus, bet ir pagal polinkius ir kai kuriuos praktinės veiklos rezultatus. Toks pačių studen­ tų vertinimo būdas juos išmo­

kytų jau mokyklos suole ver­ tinti ir visus tuos, su kuriais jiems teks dirbti ir kuriems jie vadovaus būdami kvalifi­ kuoti specialistai. Kai kuriuos suvestinius duomenis, išreikš­ tus kiekybiškai, galima būtų įrašyti į diplomą, kaip tai yra daroma su kiekvieno dalyko egzaminų pažymiais. Juk dar­ bo drausmė, kurią tiesiogiai išreiškia užsiėmimų lankomu­ mas ir visuomeninė veikla, turi žymiai didesnę reikšmę, palyginus su vieno egzamino rezultątais. Čia reikia įvertin­ ti ir tą aplinkybę, kad studen­ tas, aktyviai dalyvaudamas visuomeninėje veikloje, pa­ naudoja ir tas žinias, kurias įsigyja studijuodamas visus dalykus, vienu ar kitu laips­ niu perduoda (paskleidžia) jas kitiems. O tie, kurie šalinasi nuo bet kokio visuomeninio darbo, tegu jie būtų ir „apva­ lūs" penketukininkai, įgytas žinias „įšaldo" savyje ir ne­ duoda grąžos visuomenei. Be to, tas sudaro apgaulingą re­ gimybę apie jų sugebėjimus.

Pasyvūs ir aktyvūs penketuki­ ninkai (arba trejetukininkai) — tai visai skirtingi žmonės.

O dabartinė diplomų atžymėjimų sistema čia nedaro jo­ kio skirtumo, įneša žalingą lygiavą. Šios sistemos panaudojimas, vertinant viso kurso, fakulte­ to ir t. t. studentus, galėtų padidinti jos efektyvumą. To­ kiu atveju būtų tikslinga at­ sižvelgti į einamųjų dalykų skaičiaus skirtumus, užsiėmi­ mų valandų skirtumus, grupių seniūnų atžymėjimus apie už­ siėmimų lankomumą, kokybę ir kt. Be šių pataisų bei pa­ tikslinimų kai kurių grupių studentai neužtarnautai patek­ tų į geresnes ar blogesnes vietas.

Mes šiuo atveju susinteti­ nome tik trejetą rodiklių: pažangumą, lankomumą ir vi­ suomeninę veiklą pagal jai sunaudotų valandų skaičių. Čia aprašyta sistema su vie­ nodu pasisekimo laipsniu lei­ džia panaudoti kiek norima požymių (rodiklių). Šios sistemos panaudojimas, sakysime, kiekvieną mėnesį, leistų žymiai pakelti visų ver­ tinimo pusių efektyvumą, nagrinėjant jį iš ritmingo (Nukelta į 6 psl.)

„GILJOTINA" H

PREMJERA

Ir turiu pripažinti, kad tiek man, tiek visam aktorių ko­ lektyvui tai buvo nelengvas uždavinys. Pjesė, pasižyminti didėliu minčių konstruktyvu­ mu, savo realiąja simbolika, reikalauja savitos aktorinės interpretacijos, atitinkamo režisūrinės kompozicijos pie­ šinio. Dirbome su kolektyvu daug ir kruopščiai.

Kaip mums pavyko, tai galės pa­ sakyti tik žiūrovas, pamatęs ir įvertinęs patį mūsų spek­

g Teatrinėje studijoje žiūro­ vo laukia šventė — S. Šalte­ nio „Giljotinos" premjera. Su šia pjese mus supažindina poetas S. Geda ir spektaklio režisierius J. Pocius.

■ Sigitas GEDA: I Sauliaus Šaltenio dramatur­ ginis debiutas žavi ne mažiau kaip ir jo pirmosios apysakos „Atostogos" ir „Mėnesie­ na”. Labai nesunku suvokti, kąd „Giljotina" yra natūrali jo kūrybos slinktis, dar vienas žingsnis į subrendimą. Lyrinį apysakų pobūdį, jaunatvišką jausmų antplūdį „Giljotinoje" pakeičia konstruktyvi mintis, realistinė simbolika, moder­ nus šifras, vyriškesnė dvasios reakcija. Visa tai, žinoma, ga­

lėtų likti dar viena scenos butaforija, jeigu ne autoriaus talentas, jeigu visa tai nebū­ tų pergyventa ir tikra, ne­ gimtų iš šiandieninio pasau­ lio realybės, kur vis tobulė­ janti civilizacija kėsinasi į pačią žmogiškumo šerdį: nio­ koja ir laužo, mechanizuoja natūralius žmogaus • jausmus, papročius ir tradicijas, gyve­ nimo būdą, kultūrą, prigimti­ nę žmogaus laisvę, laisvę mąstyti ir paprasčiausiai — gyventi.

Smagu, kad pirmąją Sau­ liaus pjesę pastatė studentai —- energingiausioji bet kokios visuomenės dalis, visur ir vi­ sada protestuojanti prieš žmo­ gaus žeminimą, prieš bet ko­ kią žemės niekšybę, nepai­

sant, kokiame kampelyje ji pražydėtų, kokiais gražiais rūbais, kaukėmis ir frazėmis būtų dan^toma.

Humanistinis protestas — pirmoji šių laikų žmonijos vi­ suomeninė pareiga. Kiekvie­ nas padorus planetos gyven­ tojas turėtų apsispręsti nau­ jojo humanizmo maištui. Kolosalinio smurto (Indonezija, Kinija ar Vietnamas), karų, religijos ir moralės sunykimo, narkomanijos šmėklai klai­ džiojant, mūsų akcija — ne­ užsimerkti. Giljotina visų pir­ ma budi mumyse.

Juozas POCIUS: S. Šaltenio „Giljotina" — mano pirmasis pastatymas universiteto dramos studijoje.

LENINO STIPENDIATAI ll H111111111 u 111 imu 1111 m i nu i < i mini

Atlėkėme čia vedini Jau­ nystės polėkių ir troški­ mų, taip panašūs vienas į kitą ir vadinami vienu vardu — pirmakursiai.

Tačiau dabar mes jau skiriamės — vieni vaikš­ to užuolankom ir balan­ suoja ant sesijų lyno, kiti kaip Jauni medžiai (leido gilias šaknis į plačią ir Įvairią Alma Mater dir­ vą... Ir atnešė vaisių — pirmąjį, kuklų, Jaunatviš­ ką. Gal būt. kaip tik taip prasideda kelias...

O gal pradžia kitur?

Petrą Skirmantą, Lenino stipendiatą, dabartinį ant­ ro kurso lietuvių kalbos ir literatūros specialybės sfudentą, respublika išgirdo anksčiau — dar mokyklos suole suskambo jo lyrą.

Paskui jos atgarsiai atsi­ mušė ir senojo universite­ to skliautuose —- „Tarybi­ niame studente", sienlaik­ raštyje „Jaunystė", litera­ tų klube „Nuoširdumas".

Paskui visai nauja veikla — mokslinė.

Pirmi žingsniai, kaip visada, sunkūs ir sudėtin­ gi. Lengva pasimesti vie­ nam. Bet, vadovaujant ta­ lentingam dėstytojui, filo­ logijos m. kand. J. Gir­ dzijauskui, nugalimos vi­ sos kliūtys.

Naujas džiaugsmas ir pasididžiavi­ mas: pranešimas Studentų mokslinei konferencijai — S. Neries eilėraščio „Kur baltas miestas" foni­ ka. Pranešimo tikslas — išaiškinti eilėraščio foni­ kos analizės metodologi­ nius principus, aptarti konkretaus kūrinio foni-

taklį. Jame vaidina dramos studijos tik pirmo kurso stu­ dentai. Ievos paveikslą sukū­ rė Lida Juškaitė, Adomą vai­ dins Rimas Zmajauskas, Adol­ fą — Antanas Gailius, Giljo­ tinos agentai — Petras Bal­ čiūnas ir Petras Valantinas.

Tai irgi jaunųjų aktorių de­ biutas universiteto teatro sce­ noje.

NUOTRAUKOJE: scena iš „Giljotinos" — Ieva (akt. L. Juškaitė).

PRIGIJĘS MEDIS nius elementus ir jų funk­ cijas.

Pradžia padaryta.,. Už­ mirštos dienos, praleistos skaitykloje, perverstų pus­ lapių skaičius, kūrybinės sėkmės ir nesėkmės. Su­ tvirtėja žingsniai ir noras gilintis į šią taip mažai ištirtą sritį —- ne tik res­ publikoje, bet ir visame pasaulyje. Dabar priešaky­ je naujas, rimtas ir atsa­ kingas mokslinis darbas „Teoriniai fonikos pagrin­ dai", kuris numatomas dirbti net iki ketvirto kur­ so. Pirmoji darbo dalis —„Fonikos problema" — jau pradėta.

Mokslinis darbas, beveik savarankiškos studijos, penketai, studentiško gy­ venimo džiaugsmai ir dar — savo „arkliukas”: nepa­ prastas domėjimasis lite­ ratūra, naujausių kūrinių studijavimas, kritiniai straipsniai... Aš nejučiom prisimenu tuos, kurie verkšlena dėl laiko stokos, skundžiasi nesugebėjimu viską suplanuoti, suspėti.

Skirmantas šypsosi: k— Aš nemėgstu planuo­ ti, — sako lis. — Viskas savaime išeina.

Tam tikra prasme jis teisus. Petras ne iš tų, ku­ rie „gaudo penketus už uodegos", bet kuria kaina.

Jis turi vieną sritį, kurio­ je gilinasi, ieško, svarsto!

O nuo pagrindinės — daug' klausimų ir klaustukų, daug atšakų ir kelių, kurie savaime veda kitur. ." ;t Čia sugriuvo mano atsi* neštas studentiškas požiū­ ris į pirmūnus — skaityk-1 la, skaitykla ir dar kartą skaitykla. Išsinešiau tris patikėtas svajones — nu­ sipirkti daua daug knygų ir laikyti šalia savęs kaip draugus, skraidyti lėktur vais ir važinėti į gražiuo­ sius Trakus arba i nuosta­ bias gimtąsias Žemaitijos apylinkes žvejoti.

Gal ir neišsipildys tos studentiš­ kos svajonės. Bet vienai baigti universitetą — tikir me. Tikime ir linkime to­ liau varyti pradėtąją va­ gą.

A. BAGDONAITĖ

Ką tik gimusiame universi­ teto teatre įau įvyko pirmo­ sios premjeros: balandžio 12 d. studentai žiūrėjo V. Limanto 6 dialogų vaidinimą „Ma­ no genijus" (nuotraukoje: scena iš šio spektaklio. Rima (V. Jurgelevičiūtė) ir Julius (P. Dubinskas), o 13 d. poe­ zijos mėgėjai rinkosi į poezi­ jos vakaronę „Šaukiu savo vardą" (režisierius L. Ciunis), kur girdėjo universiteto poetų kūrinius, skaitomus pačių autorių ir teatro aktorių.

4 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

Būrin, būrin, draugai!

ILNIAUS Valstybinio V. Kapsuko universiteto studentu dainų ir šokių liaudies ansamblis susikūrė 1944 m. spalio mėn. Iš nedi­ delės studentų — saviveikli­ ninkų grupės jis išaugo į dar­ nų meninį kolektyvą.

Plataus pripažinimo an­ samblis susilaukė ne tik res­ publikiniu, bet ir visasąjungi­ niu mąstu.

Nuo pat pirmųjų savo gy­ vavimo metų ansamblis pasie­ kė reikšmingų rezultatų. 1946 m. jis iškovojo visasąjunginės meno saviveiklos apžiūros nu­ galėtojo vardą, 1954 m. daly­ vavo LTSR literatūros ir me­ no dekadoje Maskvoje, TSRS jaunimo ir studentų festiva­ lyje 1957 m. iškovojo aukso medali ir laureato vardą. Ta­ rybinės meninės delegacijos sudėtyje dalyvavo VI Pasau­ liniame jaunimo ir studentų festivalyje Maskvoje.

Ansamblio dalyviai — in­ strumentalistai 1955 m. su pasisekimu koncertavo Lenki­ joje, 1959 m. šokėjai dalyva­ vo Tarptautinėje studentų stovykloje Rostoke (VDR), VII Pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje Vienoje liaudies instrumentų sekstetas iškovojo aukso medalį ir jam buvo suteiktas festivalio lau­ reato vardas.

Tai tik dalis jubiliato nuo­ pelnų. Per 25-erių metų lai­ kotarpį ansamblis pasižymėjo aktyvia koncertine ir kūrybi­ ne veikla.

Būtų neteisinga lyginti tuo­ metinę kaimo kapelą su šian­ dieniniu ansamblio orkestru, vokalinę grupę — su skait­ lingu choru, šokėjus-entuziastus — su šiandieniniais šokė­ jais. Tačiau palyginti liaudies meno propagavimo darbą ga­ lima: jis reikšmingas tiek prieš 25 metus, tiek dabar.

V

EREVANAS — ne Vil­ nius, ne Maskva ir ne Tbilisis. Jūs niekada ne­ buvot Armėnijos sostinėj?

Bet tikriausiai girdėjot apie ją, skaitėt.

Balandis Armėnijoj — ne tik žydintys sodai ir žaliuo­ jantys medžiai. Pavasaris atei­ na ir į auditorijas. Nuo 1965 m. Jerevano aukštosios mo­ kyklos (jų sostinėj 11) šven­ čia „studentišką pavasarį".

Pagal tradiciją pradeda uni­ versitetas, perima Politechni­ kos institutas, Žemės ūkio akademija ir tarpusavy rung­ tyniauja. Antri metai pirmau­ ja institutas. Jo svečiais mes ir buvom — pati tolimiausia ir mažiausia delegacija. Kvie­ tė komjaunimo komitetas, ku­

Ansamblio meno vadovu dirba Algimantas Balčiūnas, choro vadovu LTSR nusipel­ nęs artistas Vytautas Cetkauskas, liaudies šokių grupės va­ dovais — LTSR nusipelniu­ sios artistės Elena Morkūnie­ nė ir Tamara Kalibataitė. Tai patyrę ir ilgamečiai ansamb­ lio meniniai vadovai, kuriems būdingas nuolatinis rūpinima­ sis ansamblio programos ak­ tualumu ir meninio sprendimo įtikinamumu.

Nuolat keldami atlikėjų meistriškumą, kolektyvo va­ dovai siekė, kad kiekvienoje dainoje ir šokyje mintis būtų išryškinama kuo paprasčiau­ siomis liaudies kūrybos meni­ nės išraiškos priemonėmis.

Daug pluša ir orkestro va­ dovai Daiva Kubiliūtė ir An­ tanas Raudonius. Aktyviai jie pasireiškia ir visuomeninėje veikloje: dirba pedagoginį darbą universiteto Estetikos ir meninio auklėjimo katedro­ je.

Paskutiniuoju metu an­ samblis ypač išsiskiria meni­ niais ieškojimais. Programai būdinga vis augantis meninis ir idėjinis lygis. Joje jautriai atsispindi aktualijos.

Ketvirtis amžiaus. Tai ne­ mažas laiko tarpas. Karta po kartos atsisveikina su savo kolektyvu. Jų vietas užima jaunieji draugai, pasiryžę gar­ bingai praeiti ansambliečio kelią, tęsti tradicijas, laikytis ir nugalėti. Ir ansambliečiai laikosi. Čia ir glūdi neišsen­ kanti kolektyvo jėga.

Baigti norėčiau ansamblio meno vadovo žodžiais: — Nesvarbu, kiek metų lie­ ka praeityje — kolektyvas visada bus toks pat jaunas, o jo keliui — visada tik pra­ džia.

Musų dainų ir šokių liaudies ansamblio 25-čiui

Gimsta nauja daina nsamblio choro vado­ Tai labai

A

vas V. Cetkauskas ri­ kiuoja tarp penkių lini­ jų natas, rašo bemolius, be­ karus. Prasideda solfedžiavimas — pirmas dainos gimimo etapas. Melodiją įsisavina sopranai, altai, tenorai, bosai.

Daina jau beveik žinoma.

Suskamba jos melodija. Žo­ džių pynėje. Bet dar ne vis­ kas. Kad daina sutviskėtų vi­ su savo grožiu, reikės daug dirbti. Dainos atlikimo manie­ ros šlifavimas, vienas iš pa­ grindinių darbo etapų. Mylė­ damas dainą, choro vadovas stengiasi įžiebti meilės ki­ birkštėlę ir dainininkams. O kai jauti meilę dainai, ir at­ D. zemeckaitE likti ją stengiesi su šiluma.

svarbu, nes daina myli sparnus, pagimdytus nuoširdaus darbo. Taip gimsta kiekviena daina. O jų skai­ čius ansamblyje jau ne­ mažas. Repertuaras taip pat įvairus.

Metai iš metų keičiasi dai­ nininkų veidai, bet tikslas lieka vienas — dovanoti dai­ ną žmonėms. Ketvirtis am­ žiaus — tai gražus ansamblio jubiliejus, kurį sutinka choras naujomis dainomis. Smagu su veteranais prikelti jau se­ nini skambėjusią melodiją.

Ansamblietis — tai tikras dainos patriotas, nes „kaip studentas, taip niekas nemoka džiaugtis laime, dainuot ir mylėtiI".

D. ŽVIRBLYTĖ

KALBA VETERANAI Universiteto Filosofijos katedros aspirantas D. OZOLAS: — Gyvenkit taip, kaip mes. Linkiu pavažiuoti iki Amerikos.

LTSR Finansų ministeri­ jos Etatų valdybos vyr. kontrolierius revizorius V. LISAUSKAS: — Ilgų ir kūrybingų metų.

Kretingos centrinės li­ goninės gydytoja M. KOVSAITĖ: — Tenegęsta jaunatviš­ ka ugnelė dideliam būry! „Termoizoliacijos" insti­ tuto mokslinis bendradar­ bis D. VELIČKA: — Pirma — drausmės!

Antra — drausmės!

-Trečia — drausmės!!!

APIE PAVASARĮ IR NAUJUS DRAUGUS ris čia didžiausias šeiminin­ kas. (Jau savo apimtimi dvi­ gubai didesnis nei mūsų — 67 nariai). Profsąjungos ir kultūros klubo institute nėra.

Du sektoriai: kultūrinis-buitinis ir kultmasinis susitvarko gana neblogai. Kiti du — ry­ šių tarp sąjungos aukštųjų mokyklų, ryšių su užsienio studentais ir tautiečiais — prieš mėnesį susibūrė į interklubą.)

Pavasarį studentas turi jausti ne tik gamtoj, ne tik neramiam alsavime: artėja se­ sija, laikykis, bet ir pasidžiau­

ki: ką padariau? „Pavasaris" institute tęsias savaitę. Kvietė į jį šalies aukštųjų mokyklų meno kolektyvus. Kiekvieną vakarą instituto salėj kuris nors jų koncertuodavo. Tik mudu su Sigitu likom’žiūro­ vais. Oficialios dalys labai trumpos: ar susitikimas su įžymiais žmonėmis, minėji­ mas, priklausomai, kokia die­ nos tema: tautų draugystė, Lenino gimimo metinių jubi­ liejus, būsimo specialisto še­ fų diena, sporto. Organizaci­ nis kiekvienos dienos dar­ bas priklausė kuriam nors iš

6 instituto fakultetų. „Pavasa­ ris" kažkuo primena mūsų internacionalines dienas. Ma­ siškesnis tik ir gyvesnis.

O studentai? Jie kaip ir vi­ sur: labai paprasti, labai drau­ giški, linksmi. Mokosi, „zubrina", myli ir klausosi Aznavūro. Retam kambary nerasi plokštelės su tautiečio įrašais (ir ne vien jo). Dabar muziką šiek tiek į šalį, daugiau prie šachmatų. Petrosianas būtinai turi laimėti. Vakarais — kam repeticija, kam knygos. Teat­ ras. Draugų kompanija. Ar­ mėnijoj šokių salių nėra. Ka­ vinėse bei restoranuose taipo­ gi retai sukasi poros. Naciona­ liniai šokiai populiarūs, o nauji... Tik artimuose rate­ liuose prie armėniško vyno (o jis gana neblogas ir studentų mėgiamas) neapsieinama. Ir dar: mažiausiai bendrabučiuo-

sė gyvena pirmakursių, „vieš­ patauja" vyresnieji.

Priminsiu, kad buvom Gar­ di — kur jau prieš 5000 m. gyveno armėnų pirmtakai, kur prieš 2 tūkstantmečius sto­ vėjo karalių rūmai ir švento­ vės, Ječmedzine, kur jo dide­ nybės — bažnyčios galvos rezidencija ir dvasinė akade­ mija, kad pabuvojome kal­ nuose, kur uoloje iškalta Gerharto šventovė, kad susipaži­ nom su Matenadaranu (unika­ lia rankraščių saugykla). .. pasakyti, papasakoti, ką per amžius sukūrė talentinga, daug kentėjusi tauta, neįma­ noma. Reikia gyvenimo, o ne keturių dienų.

Jūs nebuvot Jerevane? Nebendravot su jo studentais?

Būtinai nuvažiuokit.

S. RADIŠAUSKAITĖ

LIETUVOS ŽYGEIVIŲ SĄSKRYDYJE

NIVERSITETO komjau­ nimo komiteto sekreto­ riaus pavaduotojas Ju­ lius Baltrušaitis sklaido būsi­ mų darbo ir poilsio stovyklų sąrašą. O čia pat sėdi Tartu universiteto V kurso istorikas T. Koresaras ir maldauja: — Gal galėtumėte ir mums atsiųsti studentų?

— Nežinau, nežinau, — sa­ ko Julius, — jeigu atsiras no­ rinčių, būtinai.

U

— Žinot, pernai neblogai padirbėjome su jūsiškiais...

J. Baltrušaitis varto sąrašą ir, rodos, iš |o dvelkia vasa­ ros karštis, prakaito kvapas, rodos, jauti ant savo rankų nuospaudas ir prilipusį skie­ dinį.

— Šiais metais dirbsime 22 darbo ir poilsio stovyklose.

Dešimt — respublikoje ir dvylika — Sąjungoje bei už­ sienyje, — pasakoja Julius.

Šią vasarą apie 1700 mūsų studentų dirbs ir ilsėsis Pasva­ lio, Kėdainių, Kapuko ir dau­ gelyje kitų rajonų, Oriolo sri­ tyje, Tamanėje, Altajuje, žve­ jybiniame laive, VDR ir Len­ kijoje. Svarbiausia — neleng­ vame darbe lietuvis jaus ruso ir ukrainiečio, vokiečio ir lenko petį, užsimegs naujos pažintys, augs didelė ir visa­ apimanti tautų draugystė.

A. DARGONAS

Ei tėtuši, ei močiute.

Vaikine, trenk pasiutpol­ kę smagiau! Tebraška, tedalnuoja Naujo dvaro klo­ jimo sienos: žygeiviai iš visos Lietuvos atvyko Į savo sąskrydį. VVU — pats didžiausias būrys, grupės beveik iš visų fa­ kultetų; KPI — taip pat daug; fakultetų grupės čia net savo vardus turi: „Eik­ lios kojos", „Perkūnas", „Žilvinas"; Kauno „Dirbti­ nis pluoštas" (Oho-ho! ir uniformuoti ir „maišuoti", ką ir bekalbėt — praktiš­ ki); Šiaulių pedagoginis

bene pirmą kartą atsiuntė grupę; Kauno žemės ūkio akademijos, Vilniaus Dai­ lės Instituto atstovai įsi­ maišė į būrį. O va ten, prie bidono šeimininkauja ir „laisvamaniai" iš Kap­ suko, Vilniaus.

Traška senojo klojimo sienos, kas dabar kaltas, kad tiek daug norinčių pa­ sižiūrėti ir pasiklausyti jaunųjų studentų atlieka­ mų dainų, kad pačių sąskrydiniųkų vis atvyksta „papildymui". Atrodo, jau visi, o, žiūrėk, ir vėl už (Nukelta Į 8 psl.)

RAŠĖME: „KAS JIS, GURSKIS?“

ATSAKO:

„Mes kalti...“ Šią istoriją „Tarybinio studento" skaitytoj ai (straipsnis buvo išspaus­ dintas Nr. 9), tur būt, dar prisimena. Pagrindiniams jos veikėjams grįžti prie jos labai nemalonu, Bet ką padarysi — būtent jiems lemta iš naujo pergyventi tą penktadienį, kad naujai įvertintų savo poelgius. II k. istorikai E. Kalinas ii A. Lukoševičius rašo pa siaiškinimą...

Studentų profkomiteto narius, kurie svarstė VI bendrabučio 411 kambario gyventojus už triukšmą ir i girtuokliavimą, nustebino ne tiek pats įvykis (tokių j istorijų dar vis pasitaiko), j kiek bendrabutiečių mėgi­ nimas išsisukti. Dar kam baryje vienas iš jų pasi vadino „Gurskiu", profko- j miteto posėdyje A. Luko- į ševičius, A. Samuilis ir kt. tvirtino ir dievagojosi kad „Gurskis" tikrai yra I Gurskis...

Dabar gi E. Kalinas ir j A. Lukoševičius rašo: Įėlusiems operatyvinin­ kams | akis krito didelė netvarka kambaryje, o taip pat ir įtartinai links nii vyrukų veidai. Nuo pa: pirmųjų minučių musų el­ gesys buvo iššaukiantis, atsakymai j klausimus pa niekinami ir įžūlūs. Mums buvo pasiūlyta pasakyti savo pavardes.

Tačiau 1 vienas mūsų (E. Kalinas — i Red.) pasakė ne savo pa­ varde Operatyvinės gru pės narių adresu pasipylė 1 net ųrasinimal .

Prorektoriaus kabinet' j jie nebebando išsisukinę- I ti. Bausmės baimė juos I verčia rašyti tiesą, prisi-1 pažinti kaltę:

Mus svarstė drauqai,| katedra, komjaunimo ko-j mitetas. Kalbėjo dėstytojai. drauqai. . . O mes... Mes.j neqalėjome paneigti nė i vieno kaltinimo. Negalėjo- j me dėl paprastos priežas ties — tai buvo tiesa. Mes supratome savo tikrąja • kaltę, supratome, kad el­ gėmės chuliganiškai, bu­ vome neteisūs.

Mus pasmerkė draugai, savo bausmę pranešė ka­ tedra. nubaudė komjau; nirnas.

Dabar paskutinll žodi tars rektoratas. Baus- i mės nemalonios, tačiau I teisinuos. Mes patys kalti, I kad elqėmės taip, kaip ne-4 dera studentui.

Mes nesiruošiame tei­ sinti savęs.

Kiekvienas Į gauna paqal savo nuopel nūs. I, jeigu mumis pati'j kės, mes savo elqesiu| veikla išpirksim savo kai' ■ tę.

Norisi tikėti vaikinų žo­ džiais.

5 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

L "7'XS- ŠIS PAVASARIS-MANO Viskas atrodo gražiau ir geriau, nes jau reikia išeiti.

Taip visada būna. Gaila, kad ne viską sužinojai, ne viską perskaitei, o juk galima bu­ vo! Mums palinkės gero vė­ jo, mes — sėkmės. Ir išsiskir­ sime su dėstytojais, su drau­ gais, kurie pasilieka. Norėtų­ si vieno: tegul ateinančios diplomantų kartos žino dau­ giau negu mes. Būtų gražu, jeigu absolventas, išeidamas iš aukštosios mokyklos, galė­ tų pasigirti: moku ne tik lie­ tuvių, bet dargi dvi užsienio kalbas. Šiandien humanitarui sunku be to išsiversti.

Su geriausiais linkė­ jimais, Jums pasilie­ kantieji!

JONAS BALČIUS

• ••

DIPLOMANTŲ

75-OSIOS Z. GĖLĖS

LIAUDIES RAŠYTOJUI —

EILES

GIMIMO METINES

MŪSŲ PAGARBA

***

Žemė tikrai gera, tik: ašara vabalo veidu.

Bijo tasai nakties ir dreba po gluosniais.

Tu sugrįžai tylus iš nukirsto miško.

i

Vakar; surašyk, apsaugok nuo sunykimo... Šiandien; žiogų minia nusinešė liūdintį dalgį. ..

Rytoj; eina ratu giesmė, ir kapas auga per naktį. — Tu protingiausias iš būrų.

Užteka mano miestai. Žmonės gatvėmis vaikšto ir gieda, saulę garbina, žolę ir vandenį, kuris žydi žaliai rugpiūčio mėnesį.

Rūkas virš upės. Sklaidosi įdienojant, Saulei kopiant aukštyn, sklaidosi prakeikimas.

Apvalėja burna, prašysiu ir aš saulės duonos, giedro dangaus ir lietaus nukeipusiems bulvienojams. Štai: mano tėvo ranka. Tai visas peizažas tėviškės mano, ką man paliko ledyno dantys ir darbas po saule. ***

Nebijo nakties šitas paukštis, nemiega, tiesiu sparnu užsidengia veidą.

Linksmas ir kruvinas paukštis.

Ciūtyta rūta, aukštaičiai irgi žemaičiai.

Moterys ant. apvalių kalvų saulei tekant gimdysit mane.

Kalvos: jos iš raudonojo molio.

Puodams tinka labai, stabams ir švilpynėms.

Ožkų pienui, vynui ir vaiko balsui Puodų reikia naujų — kuo džiaugsies po saule?

Ir todėl: dieną naktį seku akimi ar lanku tą paukštį, kuris baukština mano avis.

Tebūnie tai pirmas karas po karo.

Laiko vertikale nuo amžių — žalia liepelė penkiom šešiom šakelėm su aukso spurga Ciūtyta rūta, tavo trobelė ant kalno ir ežere — apvirto, 1 vandenio tyro kiek nori — nevirinto.

Ciūtyta rūta, tai mano batai vieškelį neša Vilniaus miestelin.

Eisiu, sodinsiu žodį prie žodžio, kad jumis dar labiau pamylėčiau.

Aštuoniolikmečiu likęs...

Balandžio 26 dieną Z. Gėlei-Galdamavičiul būtų suėję 75-eri. O poetas neatšventė net savo dvide­ šimtmečio, mirė vos su­ laukęs 18 metų. Tokio am­ žiaus žmogus paprastai dar tik renkasi savo kelią, dai­ rosi,ieško. .. O Z. Gėlės geriausieji eilėraščiai (vairiuose rinkiniuose ir antologijose atstovauja mūsų poezijai. Ir kas žino, ką mūsų kultūrai žadėjo tas anksti nuvytęs žiedas.

Gimė busimasis poetas 1894 metais balandžio 26 dieną netoli Šiaulių, dva­ ro prievaizdo šeimoje. Au­ go Z. Gėlė (prastoje kaimo aplinkoje, gražios gimtinės apylinkėse, (domūs papro­ čiai, motinos dainos anksti įstrigo j jo jautrią sielą.

Tėvas, apsišvietęs žmogus, domėjosi anksti išryškėju­ siais sūnaus gabumais, juos skatino.

Mokėsi Z. Gėlė Šiaulių gimnazijoje, o ją baigęs, (stojo į Kijevo universite­ tą, kuriame tepasimokė tik kelis mėnesius. 1912 m. lapkričio mėnesj jaunas poetas dar galvoja apie kelionę j namus, kurių vi­ suomet pasiilgdavo, o gruodžio 4 d. miršta.

Savo pirmąjį eilėraštį Z. Gėlė parašė būdamas tik trylikos metų. Ir nuo to laiko jau nepadėjo plunks­ nos. Jis rašo eilėraščius Ir žinutes i laikraščius apie gimtąsias vietas, pasiraši­ nėdamas įvairiais slapy­ vardžiais. Anksti jaunas poetas susipažįsta su A. Baranausko, P. Vaičaičio, Maironio, A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo kūryba, turėjusia jam ne­ maža įtakos. Pagrindinės Z. Gėlės poezijos temos:

gamta, poeto paskirtis, kaimo buities realijos, meilė. Eilėraščiai, ypač meilės, dažnai perpinti liaudies dainų intonacijo­ mis, įvaizdžiais, nes Z. Gėlė domėjosi tautosaka, bandė sueiliuoti pasaką apie Sigutę. Nemaža jauno poeto eilėraščių patraukia nuoširdumu, raiškiu gam­ tos piešiniu, intonacijos (vairumu. Savo eilėraščių rinkini, pavadinęs jj „Gė­ lynu", poetas paruošė dar 1912 metais, bet jam nete­ ko pamatyti. Dienos šviesą „Gėlynas" išvydo tik 1948 metais, o 1963 m. perre­ daguotas ir smarkiai papil­ dytas „Gėlynas" išėjo antrąkart.

Jauno poeto Interesų ra­ tas buvo labai platus: be eilėraščių archyve likę prozos vaizdelių, net ro­ mano planai; bandė Z. Gė­ lė savo jėgas ir kaip ver­ tėjas. Be Puškino, Lermon­ tovo, draugų atsiminimu, paskutini pavasarį Z. Gėlė vertęs Ibseną.

Visa tai rodo rimtą jau­ no poeto ruošimąsi litera­ tūriniam darbui, kurį, de­ ja, jam neilgai teteko dirbti.

Ankstyvą jauno poeto mirtį jautriai pergyveno ne tik jo draugai ir arti­ mieji, bet ir visi, kas rū­ pinosi lietuvių poezijos ateitimi ir kas matė Z. Gė­ lę nemaža jos naudai ga­ lintį padaryti. Bet ir tai, ką parašė aštuoniolikmečiu taip ir likęs poetas, užtik­ rina jam privalomą vietą mūsų poezijoje.

V. D.

Pagerbė J. Baltušį Studentai sulaukė malo­ naus svečio — Kolonų sa­ lėje jie susitiko su rašy­ toju Juozu Baltušiu. Lie­ tuvių literatūros katedros suruoštame vakare buvo paminėtas jo šešiasdešimt­ metis. Rašytoją sveikino doc. A. Sprindis, dėst. M. Bieliauskienė. Daug nuošir­

džių žodžių ir gėlių susi­ laukė jubiliatas.

Rašytojas papasakojo apie savo kūrybą. Vakare dalyvavo LTSR 1. a. M. Mironaitė, kuri skaitė iš­ traukas iš J. Baltušio kūri­ nių, etnografinis ansamblis bei teatrinė studija.

Palieku tave, studentiškas Pegase. Palieku, nors Parna­ sas dar nepasiektas. Dar daug neparašiau, o norėčiau para­ šyti. Parašyti apie viską, kas labai tikra ir paprasta. Reikia?

Atėjau — klausiau. Išeinu — klausiu, nors į daugelį klausimų nuoširdžiai man at­ sakė studijų metais Alma Mater. Ačiū. Už žalią filologų berželį, už nuoširdų „Nuošir­ dumą", už studentišką „Tau­ rą". Aš labai laiminga, kad buvau studentė. Noriu, kad Ir kitiems studijų metai univer­ sitete būtų patys gražiausi, patys laimingiausi. Sėkmės!

Nijolė BLAŽEVICIŪTE Šis pavasaris — mano.

Jo tik vieno klausau.

Jo žaliems beržams noriu būti graži.

Jo saulei šviesiai noriu būti linksma.

Jo mėlynam dangui noriu būti didelė. Šis pavasaris — mano.

Pirmų upelių čiurlenime girdžiu savo vardą Ir bėgu kaip j naują gyvenimą per žalių vėjų šventę.

*** Bėgo žmonės tiltais, vieškeliais ir lieptais,

Istorijos ir Filologijos fakultetų diplomantų knygoje surašytos visos nuo 1966 metų šiuos fakultetus baigu­ siųjų pavardės. Epigrafu šiai knygai paimtas A. Micke­ vičiaus ketureilis: Pajudint žemę bando Niutono išmintis, Tačiau jėgų'neranda Be mūsų — net ir jis!

O toliau pavardės ir prie dažnos prierašėliai.

Truputį gaila, bet nieko. Gal ne viskas dar prarasta...

I. ADOMAVIČIŪTE Kaip gera, kad mano biografijoje bus ir metai uni­ versitete. Čia išaugau, čia atradau daug naujų pasau­ lių. Visiems, kas prie to prisidėjo, esu labai dėkinga.

G. JURKŪNAITE

Drebėdama atėjau, drebėdama išeinu!

O. LEONAVIČIŪTE Och, tas berželis, kur tik jis nesisapnuos — Telšiuose ir Jonavoje, Ignalinoje ir Valkininkuose.

A. ULCINSKAITE

o visi sugrįžo nemiga aštria prie vaikystės sapno, ten, kur žalias vilkas, ten, kur kalba žvaigždės, kur žolė gyva.

Bėgo žmonės tiltais, vieškeliais ir lieptais, o visi sugrįžo nemiga aštria.

Kai atėjo rytas — medžiai liepė augti, saulė liepė degti.

Dingo žalias vilkas — nemokėjom verkti.

Kai ant medžio aukščiausio užauga pirmi žali lapai, aš imu jo viršūnėj matyti balčiausius paukščius.

Dienom jais džiaugiuosi, o vakarais bėgu į žemės kraštą ir saulėlydį užsistoju, kad mano paukščiai balti liūdnai negiedotų.

Vakaryj vėjyi nugludinu rankas į šiurkščią medžių žievę.

Dabar jau nieko savo neturiu.

Dabar jau rankų kvapas — medžių kvapas.

Drugeliai, akmenys, tylus vanduo ir vyturių sparnai išbluko saujose be pėdsako.

Vakaryj vėjyj nuo medžių didelių, žinai, nebėgsi.

Tyla jų ir šiurkštumas bus tau namai, kur lauksi vėl naujų vardų, kvapų ir žvilgsnių, kur kraujas ims kitų gaida skambėti ir rankos bus visų bejėgiškumui ir godumui.

TARYBINIS STUDENTAS

6 psl.l

Sienlaikraščiai studentuose ir studentai sienlaikraščiuose laiko tų progų ieškoma?

Sienlaikraštis daugiau ar mažiau turi atspindėti stu­ dentų gyvenimą, jo aktua­ lijas. .. Šiuo atžvilgiu man patiko ekonomistų sien­ laikraštis, kur randama vietos einamojo meto ... Žiūrėk, stovi koks problemoms, svarbiau­ sumitęs studentas, iki al­ siems jvykiams, sportas ir kūnės suvaręs ranką j ki­ lyrika savo kampelį turi. šenę, ir gėrisi filologų Paskutiniame numeryje „Jaunyste". Tuo tarpu ki­ yra interviu su mokslo ta (kairioji nežino, ką da­ pirmūnais. Studentas gali ro dešiniolli) nuglemžia pasisemti minčių, kaip mo­ visą ar dalį straipsnio ar kytis, kaip derinti savo lyrikos kąsnel), ir popie­ laisvalaikį ir mokslą. riaus gniūžtelė prapuola Apie savo „Chemiką" bedugnėje kišenėje: „Pra­ D. Jasaitis kalba su pasi­ vers!" gardžiavimu. Pasak |o, tai Kad sienlaikraštis nelie­ pats geriausias ir įdomiau­ ka studentų nepastebėtas, sias sienlaikraštis universi­ kad yra apčiulpiamas kiek­ tete. Tik skundžiasi, kad vienas žodis, kiekviena įis mažai skaitomas. frazė, rodo kad ir šis ma­ — Žinoma, jei jis būtų tematikų pavyzdys: jie jumoristinio pobūdžio, ta­ jaučia moralinę pareigą da — kitas dalykas... ištaisyti draugo klaidą.

Mano manymu, svarbes­ Šauktukais, klaustukais, nė kita problema. Kodėl įterptiniais žodžiais išmar­ studentai menkai dalyvau­ gintos visos skiltys. ja sienlaikraščio veikloje, Matematikų sienlaikraš­ kodėl nerašo jam? čio vidury — tuščia. Mat, Norėdamas išleisti eilinį čia buvo proginė medžia­ numerį, redaktorius turi ga, skirta Moters dienai. išlieti devynis prakaitus, Jai nuslinkus, nuėmė ir iškratyti gražiausių žodžių medžiagą. atsargas, kad prikalbintų — Mes leidžiam tada, KĄ NORS apie KĄ NORS kai susikaupia medžiaga, parašyti. Tiesa, buvo per­ — sako A. Matkevičius, nai prie „Chemiko" redak­ Matematikos fak. komjau­ cijos grupių koresponden­ nimo komiteto narys, atsa­ tai, bet tie žmonės arba kingas už „Matematikų neturėjo polinkio rašyti, dienas". arba — noro...

Neturi reguliarios išėji­ .. .Gal ateityje studento mo datos ir kiti sienlaik­ susidomėjimas sienlaikraš­ raščiai. čiu praplyš korespondenci­ D. Jasaitis, „Chemiko" jom. .. ' redaktorius: O kol kas, sustojęs prie — Sienlaikraštis išlei­ sienlaikraščio, būtinai per­ džiamas įvairiomis progo­ skaityk. Galėsi spręsti apie mis. Jeigu jas skiria perne­ redaktoriaus ir dailininko lyg, didelis kelio tarpas, tai išmonę, fantaziją. Ir triū­ progas susigalvojam patys. so laipsnį. Įdomu, kelis mėnesius kaupiama medžiaga ir klek D. ŠEPETYTĖ

įSMOVfi, TRIŪSAS IR...

RASYKIM...

— Mes pasirodėm! — suklykė Istorijos fakultete pakabintas popieriaus lakš­ tas. Sako, studentai jį sien­ laikraščiu vadina.

Iškarpytos iš respubliki­ nių laikraščių ir žurnalų antraštės rėkia apie tai, kad Valakampių pliaže koncertuoja iš kažkur at­ važiavusi estrados artistė.

(Jeigu netikit, paskambin­ kit į Istorijos fakulteto komjaunimo komitetą, ten surasklt „leidinio" redak­ torius ir sužinosit viską smulkiausiai.) Šalia vėl iš­ karpytos iš Amerikos pa­ žangių lietuvių laikraščio „Laisvė", „pikantiškos" in­ formacijos. Skaitykit, stebėkitės! Ir skaito žmo­ nės. Vieni pečiais trauko, kiti juokiasi, atseit, kiek­ vienas žurnalistas savaip iš proto eina...

Tiesa, yra ir kelios „ak­ tualijos" — kodėl rūko merginos ir pan.

Pagaliau, nesigilinsim j šio sienlaikraščio turinį — tegu rašo kas kaip no­ ri. Bet tik norėtųsi pa­ klausti „redaktorių", kas jiems leido darkyti gimtą­ ją kalbą, kas jiems leido tyčiotis iš studento, ban­ dančio savo jėgas literatū­ ros kritikoje, straipsnio?

Didžiai gerbiami kolegos aiškino, kad jiems tasai straipsnis esąs nesupranta­ mas. Bet kad suprastum, reikia mokytis__ Sienlaikraštis paruoštas be jokio supratimo apie (tegu ir primityviausią) skonį bei kultūrą, su kuo turi skaitytis kiekvie­ nas prirašytas popieriaus lakštas, pakabintas viešoje vietoje.

A. RUTKAUSKAS

AVASARIŠKA ir giedra ta pereinamoji taurė. Taip nuotaika vyravo šešta­ pat prizas įteiktas vokalistui dienį (IV.12) 92 audito­ J. Bardovskiui (rusistų atsto­ rijoje, kur į Filologijos fa­ vas) ir geriausiai pranešėjai kulteto meno saviveiklos fes­ R. Dovydaitytei. tivali susirinko nemaža žiūro­ Uždarydamas festivalį, provų. dekanas J. Balkevičius pabrė­ Iš karto patraukė dėmesį ir žė, kad aktyviausiai pasirodė maloniai nuteikė antrakursių pirmieji kursai, nors kaip tik lituanistų pasjrodymas — daugiausiai buvo tikimasi iš improvizuota liaudiška vaka­ antrakursių ir trečiakursių. ronė. įdomus lituanistų suma­ Matyt, daugiau reikėjo pa­ nymas sujungti vakaronės dirbėti fakulteto komjaunimo motyvus su skaitovų pasiro­ komitetui, įtraukiant grupes į dymu. Čia didelis krūvis teko šį konkursą. Be to, ir dalyva­ pranešėjui — „keliauninkui vusios grupės turėjo daugiau po svietą" S. Kavaliauskui, kuris savo žemaitiškom po­ ringėm labai pagyvino visą pasirodymą. Dėl tokio pro­ gramos pobūdžio buvo išveng­ ta įprastinio schematiškumo, kas šiek tiek būdinga kitoms grupėms. pasirūpinti programos paįvai­ Galima sakyt, visų gru­ rinimu, apšlifavimu...

N. TREINYTĖ pių programą sudarė dainos ir dailusis skaitymas, o tai AIGĖSI Istorijos fakulte­ suteikė lyg ir monotoniškumo atspalvį. Beje, neblogai su­ to meno saviveiklos fes­ tivalis. Kaip ir kiekvie­ galvojo romanistai, pasirodydami scenoje nacionaliniais nas konkursas, jis atnešė ir nelauktų nusivylimų, ir ne­ prancūzų drabužiais.

Griežta ir reikli komisija, tikėto džiaugsmo. susidedanti iš prodekano doc.

Kursai nebuvo tinkamai pa­ J. Balkevičiaus, doc. P. Čes­ siruošę apžiūrai: programos nulevičiūtės, dėstytojų N. Ci- ruoštos paskubomis, nė kiek liakaus ir D. Dilytės, studen­ rimčiau jų nesvarsčius, neap­ tų atstovų, po ilgų svarstymų galvojus. Nebuvo stengtasi (atskirai buvo vertinamas pasirūpinti temos aktualumu, kryptingumas, masiškumas, įnešti ką nors naujo, ori­ organizuotumas, numeriai) ginalaus. Juk šitas festivalis vietas paskirstė taip: pirma ne tik mūsų saviveiklininkų vieta — antro kurso litua­ meninis balansas... Tai, sa­ nistams, kurie gavo 6,8 balo, kytume, ir sumanumo konkur­ antra — germanistams (5,9 sas. balo), trečia — anglistams Taigi, į apžiūrą atvyko tik (5,6 balo), Lituanistams įteik­ penki kursai ir iš jų savo

P

meniškumu ir geru užmanymu ypač skyrėsi III ir II kurso žurnalistų pasirodymai.

Reikėtų paminėti pirmo kurso žurnalistus. Jie pasirin­ ko originalią, sakyčiau, drąsią temą, bet neparėmė jos ge­ ra vaidyba. Scenoje triukš­ mas, širmulys kai kada nu­ stelbdavo net atlikėjų balsus.

Bibliotekininkai (I k.) į sce­ ną išvedė beveik visą kursą.

Masiškumas — gerai, tačiau jų nemaža dalis buvo pasyvi.

Stigo jungiančio numerius — merginų ansamblio pasirody­

Meno šventė B

mą, intermedijas — fakto­ riaus.

Kaip ten bebūtų, jie tapo apžiūros prizininkais, užėmę trečiąją vietą.

III kurso istorikų progra­ mą nutarta pažymėti už temos aktualumą ir kryptingumą.

Visiškai kitaip nuteikė žiūrovus laureatai. Žiuri gal ir nelengva buvo nuspręsti kuriam žurnalistų kursui — II ar III — skirti pirmąją vie­ tą. Jų programų tematikos labai skirtingos ir dėl to sun­ kiau buvo suteikti kam nors pirmenybę: ar lyriškam, švie­ siam trečiakursių literatūriniam-muzikiniam montažui, ar antrakursių satyrai.

Vis tik pereinamasis ap­ žiūros prizas įteiktas III k. žurnalistams.

Norisi padėkoti skaitovei

Grupė...

(Atkelta iš 3 psl.) darbo ir veiklos pozicijų. Tai leistų išplėsti labai vertingą Kauno Politechnikos institute įvestą studentų vertinimo sis­ temą kiekvieną mėnesį pagal pažangumą moksle, naudojant trijų balų sistemą (0, 1, 2).

Pažymėtina, kad pastebima tam tikra priklausomybe tarp studentų sistemingo darbo tarpsesijiniu metu ir jų sėk­ mingo įskaitų ir egzaminų laikymo. Tai patvirtino ir universiteto dėstytojų drg. drg. Kapočiaus, Juskio, Ake­ lio, Mečėjaus ir kitų pateikti duomenys.

Informacijos apimtis nelei­ džia detaliau aprašyti anali­ zuojamos grupes studentų mokymosi ir veiklos įvairių pusių, o taip pat ir sistemos, kuri čia panaudota vertinant šią grupę. Norisi dar paminė­ ti bent vieną šios sistemos ypatybę — visi jos rodikliai nuo įstojimo į aukštąją mo­ kyklą iki išvykimo j darbą turi būti sintetinami. Be to, juos gerai turi žinoti kiekvie­ nas studentas, kad jis galėtų pareikšti pretenzijas, jeigu jį vertinant atsiras netikslumų.

Tam reikalui praverstų sten­ dai (vitrinos), kur vertinimo lentelės būtų iškabinamos vi­ sų dėmesiui, kaip pažangumo duomenys visada kabo Kau­ no Politechnikos instituto fakultetuose. Taip pat šiuos duomenis reiktų skelbti aukš­ tųjų mokyklų daugiatiražinėje ir sieninėje spaudoje. Jų efektyvumas dar padidėtų, jeigu padaugintos lentelės bū­ tų siunčiamos tėvams, globė­ jams, kitoms organizacijoms, iš kurių studentai yra atvykę Reikėtų sistemingai ir vi­ sokeriopai skatinti geriausias grupes ir studentus. Visa tai turėtų būti daroma planingai, iš anksto visiems žinant, ko­ kią vietą užėmęs grupėje, kurse, fakultete, aukštojoje mokykloje ir t. t. studentas kokiu būdu ir kaip bus apdo­ vanotas.

Kad skatinimas galėtų atsi­ rasti ir pasireikšti su žymesne jėga, būtinai reikia pasiekti, kad vertinimo sistemos veik­ tų ilgesnį laiką.

A. MAČIULIS

St. Zalagaitei už nuoširdų J. Baltušio novelės „Ko nepasa­ kė Laukys" interpretavimą.

Kiek nemaloniai nuteikė staigus perėjimas iš lyrizmo į aštrų toną. Tačiau, kaip ma­ tyt, tai neturėjo ypatingos reikšmės šiaip jau skoningai paruoštai programai.

Iš tikrųjų tai buvo nuošir­ dus pokalbis su žiūrovu apie gyvenimą, meilę, pavasarį. Ir aš manau, kad salėje nebuvo abejingų.

Visiškai kitaip buvo sutik­ tas II kurso žurnalistų pasiro­ dymas. Visas keliolika minu­ čių, kol televizijos stotis „Viena boba matė" transliavo savo laidą, salėje netilo juo­ kas. O tai geriausias inter­ medijos kūrėjų ir atlikėjų įvertinimas, nes ne kiekvie­ nas juokingas dalykas atrodo juokingu, tuo labiau — sce­ noje.

Komentatorius Š. Skapcevičius teisėtai iškovojo geriau­ sio apžiūros pranešėjo titulą.

Dar vienas prizas atiteko antrakursiams: A. Budrys žiu­ ri nuomone — geriausias ap­ žiūros atlikėjas (literatūros kritikas Budratonis).

Mūsų dekanas K. Simaška meno šventei baigiantis, pa­ sakė: — Pirmas žingsnis rodo, kad mes žengsim toli ir tvir­ tai.

Tikimės, kad istorikų lau­ reatai pateisins savo vardą universiteto apžiūroje.

L. VIKULOVAITE

Ankstų rytelį

Baiqiasi trumpa universite­ to naktis, štai eina dar apy­ tamsiais kiemais sargas, žvangindamas raktais — atrakinėja Įstaigas ir auditori­ jas. Paskui jį — valytojos su savo „technika“__ O studentai keliasi vieni anksčiau, kiti vėliau. Sunku rytais keltis... Dar penkios minutės, dar... Pramerki aki po „penkių“ minučių ir pa­ matai, kad jau paskaita — greit prasidės! Ech! Šoki Iš lovop paskubomis tvarkaisi, pusryčiauji ir — pirmyn į paskaitas senaisiais maršru­ tais: Partizanų gatve ar pro Karininkų namus, pakelėje dirsčiodamas į pakabintus di­ džiulius elektrinius laikro­ džius.

Anksčiausiai darbą prade­ da karinė katedra — 8.45, nei anksčiau, nei vėliau. Pavėluo­ si — greit tau primins statu­ tus. ..

Devintą valandą supyška rašomosios mašinėlės kated­ rose, kanceliarijos darbuoto­ ja J. Jokubkaitė atneša paštą, sustojo eilutės prie pinigų kasos, prie dekanatų ir skai­ tyklų durų. Štai kiemais prabėga pas­ kutiniai vėluojantys studentai.

Prasideda „dienos byla“.

TARYBINIS STUDENTAS

7 psl.

I Lietuvių kalbai JAV universitetuose ■ Rugsėjo pradžioje Vil­ Kaugilas (Warren Cowniuje viešėjo žymus JAV gill), Heningas Anderso­ batistas, Pensilvanijos nas (Henning Andersen).

Lietuvių kalbą studijuo­ valstijos universiteto projančių grupės paprastai fisorius Viljamas R. nedidelės: nuo trijų iki aš■nolstygas (VVilliam R. Ihmalstieg), Lietuvos kal­ tuonių studentų. Tai dau­ bi linkams gerai pažįsta­ giausia studentai-kalbininnt •; darbais, išspausdin­ kai, besirengiantys istoritais JAV ir Europos ling­ nes-lyginamosios kalboty­ vistiniuose žurnaluose, o ros studijoms, ir išeivių taip pat leidinyje „Baltis- antros ar trečios kartos besidomintys tfca". Tie, kam teko susi­ atstovai, tikti su svečiu, girdėjo, gimtąja tėvų kalba, jos i-teip puikiai jis šneka lie­ istorija. Žiniomis, gauto­ tuviškai (išmoko JAV uni­ mis iš Ročesterio universi­ teto, čia lietuvių kalbos versiteto suole).

Mž Profesorius V. R. Smol- kurso klausė net vienas stygas buvo susitikęs su studentas iš Filipinų.

Mūsų kalba studijuoja­ Vilniaus universiteto Lie­ tuvių kalbos katedros dės­ ma iš senų, vokiškai para­ tytojais ir Lietuvos Moks­ šytų lietuvių kalbos vado­ lų akademijos Lietuvių vėlių ir gramatikų, išleis­ kalbos ir literatūros insti­ tų anksčiau žymių baltistų tuto bendradarbiais, domė­ A. Leskyno, Fr. Kuršaičio, josi mūsų lituanistų dar­ A. Senno. Pastaruoju metu bais ir pateikė nemaža lietuvių kalbos užsiėmi­ jdpmių žinių apie Ameri­ muose JAV universitetuo­ kon baltistų veiklą bei lie­ se plačiai vartojamas čia tuvių kalbos dėstymą įvai­ neseniai išėjęs anglų kalba riuose JAV universitetuo- ,,Jvadas į dabartinę lietu­ vių kalbą" (autoriai — L. se.

■ Prof. V. R. Smolstygo Dambriūnas, A. Klimas ir surinktomis žiniomis, per V. R. Smolstygas). Kartais pastaruosius penkeris me­ dvikalbių žodynų pa­ tus lietuvių kalba buvo fa­ galba studentai oando kultatyviai dėstoma daugiau kaip dešimtyje JAV skaityti M. Mažvydo, M. universitetų. Štai šiemet Daukšos, K. Sirvydo raš­ Niujorke, Fordhamo uni­ tus. Atrodo, Lietuvoje po­ versitete, veikė astuonių kario metais išleistos lie­ savaičių lituanistikos kur­ mokymo sai pradedantiems ir šiek tuvių kalbos tiek lietuvių kalbą mokan­ priemonės (išskyrus žody­ tiems. Panašūs kursai čia nus) čia retai vartojamos, rengiami jau keliolikti nes jos nėra specialiai metai.

"JAV universitetuose lie­ skirtos tokiai auditorijai tuvių kalbą neretai dėsto ir dėl įvairių kitokių prie­ čia gyvenantys lietuviai: žasčių (nepakankamo lie­ J. Tininis, A. Klimas, A. tuvių kalbos mokėjimo, Salys ir kt. Pavyzdžiui, Ka­ lifornijos universitete Los dėstymo specifikos ir pan.)

Andžele 1963—1965 me­ matyt, sunkiai pritaikomos tais lietuvių kalbą studen­ Jungtinių Valstijų univer­ tams dėstė žymi istorikėarcheologė Marija Gimbu­ sitetų studentų reikmėms. Šiuo metu Jungtinėse tienė. Kituose universite­ tuose, kaip Harvardo, Pen­ Amerikos Valstijose ruo­ silvanijos valstijos, Nort- šiamas lietuvių-anglų ling­ vesterno, Bufalo, Jelio stu­ dentus su lietuvių kalba ir vistinių terminų žodynas, jos struktūra supažiridino kuris, reikia manyti, pa­ svetimtaučiai: žymus len­ dės amerikiečių lingvis-. kų ligvistas, indoeuro­ tams artimiau susipažinti peistas Ježis Kurilovičius, su Tarybų Lietuvos kalbi­ amerikiečių lingvistai Gordonas B. Fordas, V. R. ninkų darbais.

L. PAŽŪSIS Smolstygas, Rafaelis Sylis (Raphael Sealey), Vorenas „Laisvė"

KĄ JŪS kreiptumėtės, būdami svetimame mieste, jeigu niekur ne­ gautumėte nakvynės? Žino­ ma, į savo kolegas. Taip pasi­ elgėme ir mes: patraukėme A. Ždanovo universiteto link. Žurnalistikos fakulteto pirma­ kursiai mus priėmė tikrai nuoširdžiai. Pirmiausia nuvedė į artimiausią valgyklą. Po to gruporgo Stanislavo Ryžovo, kurį visi vadina Slava, vadovaujami ištuštino skai­ tyklą bendrabutyje Nr. 3, at­ gabeno iš sandėlio sudedamą­ sias lovas, čiužinius ir pataly­ nę...

Visus vakarus praleidome kartu. Po dienos žygių j mu­ ziejus, susipažinimo su mies­ tu, vakarais be galo miela būdavo tarp jaunų, visada linksmų ir išradingų naujųjų pažįstamų. Daina sekdavo dainą, šokis — šokį. Kai nusilpdavo radijola, ją pakeis­ davo visad besišypsąs Kolka, vidutinio ūgio, petingas, su nedidele barzdele ir neatski­ riama gitara rankose.

Seimininkams nenusileisdavome ir mes. Sutartinai trauk­ davome lietuvių liaudies, sa-

/

Pabaiga. Pradžia Nr. 11

„Šiaurės Venecijos“

studentai _ vo studentiškas dainas. Mūsų gidė Nadia prisipažino, kad nors mūsų dainų ji ir nesu­ pratusi, bet jos labai patiku­ sios jai, nes yra melodingos, lyriškos.

RABUDĘS naktį, šalia pamačiau tuščią Juozu­ ko lovą. „Tikriausia rė­ žia sparną apie kurią bendra­ bučio meiginą", — pagalvo­ jau. fr apsiverčiau ant kito šono... Gi rytą apstulbau: aplink draikėsi kažkokios juostos. Nusigandęs čiupau nuo kėdės akinius ir šokau iš lovos. Aplink mane kabėjo „padžiauti" filmai. Pasirodo, naktį Juozukas nesimeilino jokiai merginai (buvo ištiki­ mas savajai), o operatyviai ryškino fotojuostas. ..

Bendrabutyje, be fotolabo­ ratorijos, yra keletas skai-

Nuotraukose: vienas iš Le įingrado universiteto kiemų (viršuje); su kolegomis leningradiečiais (pirmas iš kairės — S. Ryžovas).

J. MAŽEIKIO nuotr.

Istorikai nemėgsta žuvies?

1968 m. pabaigoje buvo V tiriama universiteto stu11 dentų mityba. Tam tikslui I sudarytos „Studento mi.1 tybos anketos“, kurios i buvo išdalintos visų fakulij tetų vidurinių kursų, (ne . S pirmo ir ne paskutinio) i | studentams. kaip turin’ J tiems budinųiausias stu( 1 Gentiško ųyvenimo sąiytgas. Viso surinkta 327 už­ pildytos anketos.

■Peržiūrėjus ir apdorojus šią Medžiagą, pasirodė, kad 35 proc. visų apklaustų studentų gyvena bendrabučiuose, 27 P<oc. —Vilniuje su tėvais bei kitais šeimos nariais, 38 ■°c- — privačiuose butuose. ..Be abejo, normaliausiai ma tinasi gyvenantieji šeimo­ se. Gyvenantieji bendrabučiiose bei pas šeimininkus ■dažniausiai pusryčius ir va­ karienę valgo namuose, o pieiaują valgyklose. Tačiau dalis jų, ypač bendrabučių gyventojai, ir pusryčius daž­ nai valgo bufetuose.

■Studentų, kurie valgo ne namie, mityba dažnai nuken­ čia dėl netinkamų darbo valandų bufetuose (pvz., bend­ rabučio Nr. 5 bufetas atidaro­ me, 10 vai., bendrabučio

Nr. 3 bufetas nedirba šešta­ dienį ir sekmadienį), ir dėl didelių eilių rytinėmis valan­ domis bufetuose, o pietų me­ tu valgyklose. Per 15 min. pertrauką pavalgyti nesuspėjama ir, jeigu nėra tarp už­ siėmimų ilgesnės pertraukos, tai studentai yra priversti lik­ ti nevalgę iki užsiėmimų pa­ baigos. 19 proc. apklaustų studentų nevalgo arba retai tevalgo pusryčius. 6 proc. studentų laiku nepietauja ir tik vakare, pasibaigus vi­ siems užsiėmimams, valgo iš karto pietus ir vakarienę. 7 proc. studentų valgo tik pus­ ryčius ir pietus, o vakarienės nevalgo. Taigi viso 32 proc. studentų tevalgo du kartus per dieną.

Mūsų apklaustieji studen­ tai iš maisto produktų dau­ giausia valgo mėsą: iš na­ mų atsivežtus lašinius, kum­ pius, dešras. 78 proc. mėsą valgo kasdien, dažnai ir po 2—3 kartus. 23 proc. studen­ tų mėsą valgo 3—4 kartus savaitėj, o 5 proc. šiuos pro­ duktus valgo tik retais at­ vejais arba visai nevalgo. Žymiai mažiau studentai

valgo žuvies. Kasdien žuvį valgo tik 3 proc., kas antrą dieną 5 proc., 1—2 kartus per savaitę 31 proc., rečiau val­ go žuvį 26 proc. ir visai žu­ vies nevalgo 35 proc. Dau­ giausia žuvies valgo medici­ nos fakulteto studentai. Rei­ kia manyti, jie geriausiai ži­ no žuvies vertę. Mažiausiai jos valgo Istorijos ir Ekono­ mikos fakultetų studentai.

68 proc. apklaustųjų stu­ dentų kasdien vartoja pieną ir pieno produktus. Daugiau­ sia jų vartoja Ekonomikos, Matematikos ir Medicinos fa­ kultetų studentai. Retai pie­ ną bei jo produktus vartoja 11 proc. studentų.

Blogesnė padėtis yra su daržovėmis ir vaisiais, ypač žiemos—pavasario laikotarpiuVisuomeniniame maitinime studentai dažniausiai gauna tik raugintų (labai rūgščių!) kopūstų, agurkų, dažnai ne­ labai šviežių mišrainių ir sulfituotų bulvių. Retkarčiais pasitaiko žalių svogūnėlių.

Tačiau jie patiekiami per didelėmis porcijomis, kurių didumas dažnai atbaido val­ gytojus. Ant jų uždedama

mažai grietinės. Labai pagei­ daujama valgyklose karštų daržovių patiekalų.

39 proc. studentų daržoves valgo kasdien, 28 proc. kas antrą dieną, 33 proc. jas val­ go retai, ypač žiemos sezonu.

Daugiausiai daržovių vartoja Matematikos ir Medicinos fa­ kultetų studentai.

Iš šviežių vaisių studentai daugiausiai valgo iš namų at­ sivežtus obuolius. Deja, ne visi turi iš kur jų atsivežti. Žiemą parduotuvėse bei tur­ guje obuoliai brangūs. Todėl paprastai pasitenkinama iš namų atsivežtomis uogienė­ mis arba parduodamomis Sul­ timis. 25 proc. studentų valgo uogas bei vaisius (skaitant ir uogienes) kasdien, 20 proc. kas antrą dieną, 43 proc. re­ čiau ir 12 proc. žiemą jų vi­ sai nevartoja. Daugiausia šių produktų valgo medikai, ma­ žiausia — Gamtos fakulteto auklėtiniai.

Kruopų bei miltų patieka­ lus 28 proc. studentų valgo kasdien, 29 proc. kas antrą dieną, 31 proc. rečiau ir 12 proc. visai jų nevartoja. Šių produktų daugiausia valgo

KELIONIŲ ĮSPŪDŽIAI

tykių, bufetas. Poilsio kamba­ ryje puikuojasi televizorius.

Mūsų grupės sirgaliai ištisus vakarus praleido šiame kam­ baryje kartu su kitais studen­ tais. Tuo laiku Stokholme vy­ ko ledo ritulio čempionatas.

Neįsivaizduojate, kaip visi studentai „sirgo" už mūsų ša­ lies ledo ritulininkus...

Bendrabučio pastatas gana senas. Studentai gyvena kam­ bariuose ir po 8, ir po 4.

Bendrabutyje gyvena Chemi­ jos ir žurnalistikos specialy­ bių studentai. Nemaža jauni­ mo iš Afrikos, Azijos.

Studentai mielai aprodė mums savo universitetą. Jis dar jaunas. Šiemet atšventė 150-metj. Jame ilgus metus dirbo įžymūs mokslininkai A. Lencas, I. Sečenovas, A. Butlerovas. Šį universitetą baigė N. Cernyševskis, K. Timiriazevas, I. Turgenevas, I. Popo­ vas. 1891 m. V. Leninas eksternu labai gerai išlaikė egzaminus iš viso universite­ to Teisės fakulteto kurso ir gavo pirmojo laipsnio diplo­ mą.

Mus ypač sudomino žurna­ listikos fakultetas. Po karo žurnalistikos specialybės stu­ dentai priklausė Filologijos fakultetui. Studentų priėmi­ mas j šią specialybę buvo ri­ botas. O žurnalistų trūko.

1962 m. susikūrė atskiras Žur­ nalistikos fakultetas. Studentai turi geriausias fotolaboratori­ jas, lyginant su kitų šalies aukštųjų mokyklų Žurnalisti­ kos fakultetais. Turi puikų radijo ir televizijos kabinetą.

Aprūpinti spausdinimo maši­ nėlėmis. Kiekvienas studen­ tas metams gauna po foto­ aparatą bei nemokamai fotomedžiagų. Fakultetas visą lai­ ką plečiasi. Šiais metais buvo įsteigtos Radijo ir televizijos bei laikraščių apipavidalinimo katedros. Studentai susibūrę į kūrybines organizacijas. Įdomus LITOŽ-as (Literatūrnaja organizacija žurnalistov). Čia plunksnas „graužia" jau­ nieji poetai, prozininkai, sa­ tyrikai. Leidžia savo literatū­ rinį sienlaikraštį. Fotomėgėjai įsteigė net ištisą studentų fotoagentūrą. Jie savo darbus spausdina universiteto laik­ raštyje, leidžia teminius foto-

stendus, aprūpina nuotrauko­ mis visus sienlaikraščius.

Veržlus gyvenimas verda te­ levizijos ir radijo mėgėjų klube.

Fakulteto pirmakursiai la­ bai užsiėmę žmonės. Teoriš­ kai susipažinę su įvairiais žurnalistikos žanrais, jie rašo straipsnius atitinkamomis te­ momis. Po to juos bendrai ap­ taria grupėje, o ne spausdi­ na. Ne vienam tenka vėl „smailinti" plunksną Ir rašyti straipsnį iš naujo, kol grupė įvertina teigiamai. Tai pade­ da žurnalistams išvengti klai­ dų jų praktiniame darbe.

Universitetas turi savo laikraštį „Leningradskij universitet", kuris leidžiamas tris kartus per savaitę. Mūsų ko­ legos, kaip ir mes, atlieka praktiką šiame laikraštyje.

Pirmakursiai per metus pa­ ruošia ir išleidžia vieną laik­ raščio numerį. Šiaip laikraš­ tis nelabai mielai spausdina „fuksų" pateiktą medžiagą.

Mums šiuo atžvilgiu žymiai geriau...

Mūsų kolegos palaiko glaudžius ryšius su miesto Žurnalistų sąjunga. Jie dažni svečiai žurnalistų namuose, kur patirtimi su jais dalijasi žymūs žurnalistai, pasakoja įspūdžius iš įdomių kelionių.

Kartu su žurnalistais studen­ tai aptaria ir įvertina naujas fotoparodas, organizuoja trumpiausio ir įdomiausio pa­ sakojimo, atsitikusio žurnalis­ to gyvenime, konkursą...

matematikai, mažiausiai — chemikai.

Be abejo, labai svarbu yra valgyti įvairų maistą, nes su įvairiais skirtingais maisto produktais organizmas gauna skirtingus mikroelementus, vi­ taminus bei kitus biologiškai aktyvius junginius. Pvz., žu­ vis turi priešsklerotinių me­ džiagų — metionino, nesočių riebalinių rūgščių, ypač svar­ bių vyresnio amžiaus žmo­ nėms, be to žuvyje yra svar­ bių augančiam ir bręstančiam organizmui amino rūgščių — arginino, lizino, leucino, taip pat fosforo, kuris reikalingas protinio darbo darbininkams.

Augaliniai produktai sudaro pagrindinį vitamino C ir dau­ gelio mineralinių druskų, mik­ roelementų šaltinį. Ypač di­ deliu fosforo kiekiu pasižymi miltų ir kruopų gaminiai.

Kai kurios kruopų rūšys, kaip grikių, avižų, turi nemažus kiekius B grupės vitaminų ir kai kurių kitų biologiškai ak­ tyvių medžiagų. Juoda duo­ na sveikam organizmui yra daug vertingesnė už baltą, nes turi daugiau įvairių vitaminų bei mineralinių druskų.

Klausimas: „Kokie yra sun­ kumai tinkamai maitintis". 20 proc. studentų nusiskundžia didelėmis eilėmis pietų metu studentų valgyklose bei bu­

fetuose. Ypač pasigendama daržovių ir dietinių patiekalų.

Tie patys patiekalai greitai įgrįsta, dažnai jie būna ne­ skanūs. 14 proc. skundžiasi žema patiekalų kokybe, mažu kaloringumu, dažnai sumažin­ tomis porcijomis. 18 proc. studentų prašo pertvarkyti už­ siėmimų tvarkaraščius taip, kad kasdien pastoviu laiku galima būtų pavalgyti.

18 proc. Chemijos, Fizikos ir Matematikos fakultetų stu­ dentų prašo savo rūmuose įsteigti valgyklą, nes bufetas jų nepatenkina, arba bent or­ ganizuoti karštų pietų (nors kompleksinių) išdavimą. 18 proc. Gamtos fak. studentų pageidauja savo rūmuose bu­ feto.

Studentų mitybos klausi-mais per mažai rūpinamasi.

Bandymais įrodyta, kad per ilgesnį laiką neracionaliai be­ simaitinant atsiranda įvairūs virškinamojo trakto sutriki­ mai, pakinta kraujo sudėtis, pablogėja atmintis, susilpnėja fizinis ir protinis pajėgumas.

S

ĖDIME kambaryje ant lovų, visi liūdni, susi­ mąstę. Atėjo išsiskyrimo vakaras.’ Pasikeitėme suveny­ rais, adresais, padėkojome kolegoms, pakvietėme juos atvažiuoti pas mus, bet pa­ tiems išvažiuoti nesinori. Ir staiga lyg susitarę, pakylame ir pradedame šokti paskutinį vakaro šok). Po to į... kelio­ nę. Mus lydi „Šiaurės Vene­ cijos" studentai. Štai pasku­ tiniai bučiniai, paskutiniai rankų paspaudimai... Drau­ gai liko stotyje, bet prisimini­ mai apie juos, jų šviesus pa­ veikslas — draugystės šilu­ ma sušildytose mūsų širdyse.

R. ZAKŠEVSKIS

L. ARBAČIAUSKIENĖ Higienos katedros vyr. laborantė

LIETUVOS...

SPORTAS • SPORTAS

• SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS

(Atkelta iš 4 psl.)

posūkio pasigirsta daina, ir vėl išlenda pulkas užsi­ sėdėjusių ar per ilgai svarsčiusių, kurį kelią iš keturių pasirinkti.

Gražiai dera vilnietės V Janulevičiūtės balsas su Naujo dvaro kaimiečių M. Kanevičienės, E. Dailldklenės, Z. Baublio balsais, linksmai mirkčioja auku­ ras, kai suplūkęs vadas raportuoja apie atvykimą ir atsiima sąskrydžio emblemą „Lietuvos žygei­ vis". Ir liūdnai, graudin­ gai nuvinguriuoja senovi­ nė lietuvių rauda, kai rei­ kia skirtis, kai reikia už­ dainuoti „Eisim, broleliai, namo..

— Dar kokie septyni kilometrai iki nakvynės vietos, o ten, tikriausiai, vėl teks koncertuoti... — žiovauja saviveiklos „dū­ šia", kinkuodamas link Versekos 8-metės mokyk­ los.

— Žiū, pusė gudruolių traktoriuku nubildėjol Miego nori — vykisl — cyptelėjo didžiajam mie­ galiui mažiukė žygeivė.

O Versekos 8-metėj tik­ rai niekas nesiruošė poil­ siui. Nusivarę nuo kojų „saviveiklininkai" laukė grįžtant pagrindinės gru­ pės iš Naujo dvaro. Mo­ kykloje vėl — linksma ir triukšminga.

Sekmadieni žygis tęsia­ mas. Žygeivių dėmesį at­ kreipė ir Eišiškių hidro­ elektrinė, ir paprastas dzūkės P. Kašėtienės nuo­ širdumas, jos nuostabūs iš­ austų drobių rietimai, ir Versekos 8-metės mokyk­ los direktoriaus J. Višinsko pasakojimas apie mo­ kyklą, apylinkes, ir pake­ lės piliakalnis. įvyksta trumpas grupių vadų pasitarimas dėl būsi­ mų susitikimų ir žygių.

Grupės skirtingais maršru­ tais patraukia namų link.

Iki sekančio susitikimo!

D. MIELIAUSKAITĖ

Linksmoji auditorija

NIVERSITETE vyko Pa­ baltijo ir Baltarusijos aukštųjų mokyklų spor­ to klubų tradicinės savigynos imtynių pirmenybės. Kaimy­ ninei Latvijai atstovavo Ry­ gos civilinės aviacijos inžine­ rijos institutas, Baltarusijai — Minsko Politechnikos institu­ tas, o vietoj neatvykusių estų mūsų universiteto sportininkų svečiais ir varžovais buvo Kauno ŽŪA sporto klubo „Pilėnai" sportininkai.

Pagal naują savigynos im­ tynių svorinę klasifikaciją (dabar yra 10 svorio katego­ rijų) pilnos sudėties koman­ das atsivežė tik mūsų varžo­ vai iš Minsko ir Rygos. Va­ dinasi, kovoje dėl komandi­ nio čempiono vardo (o pir­ menybės rengiamos indivi­ dualinėje — komandinėje įskaitoje) mūsų sportininkai jau nuo pat pirmų kovų turė­ jo dirbti „už du". Negana to, „Mokslo" rinktinėje dėl trau­ mų ir kitų priežasčių nestąrtavo rinktinės „pirmieji nume­ riai".

Startuojančių komandų pa­ dėtis „aplygino" tas faktas, kad ir mūsų svečiai taip pat dėl vienų ar kitų priežasčių negalėjo atvykti geriausios sudėties. Antra vertus, „nenu­ matytas" pataisas turnyrinėn lentelėn įnešė į komandos su­ dėtį įtrauktas dar „neaptašy­ tas" mūsų jaunimas.

Visų lengviausio svorio ka­

U

Praėjusią savaitę pasibaigė universiteto tarpfakultetinės krepšinio varžybos. Vyrų fi­ nale dėl universiteto čempio­ no vardo kovojo Medicinos ir Chemijos fakultetų komandos.

Mažai kas abejojo medikų pregale, nes medikai sudaro klubinės „Mokslo" komandos pagrindą. Nors ir atkakliai kovojo chemikai, yppč jų „ly­ deris" A. Ilgius, bet rimčiau pasipriešinti sugebėjo tik pir­ mą kėlinį. Medikai laimėjo rungtynes 75:47. Trečią vietą iškovojo praėjusių metų čem­ pionai ekonomistai.

SENSACIJA!!

Skelbi­ mas, išspausdintas mūsų laikraštyje, padėjo surasti gyvenimo palydovą.

M. KAŽEMĖKAS — ve­ dė!

Deja, mano interviu nu­ traukė apsiašarojusių studen­ tų minia, kuri kaip tvirtovę ėmė atakuoti profesorių bai­ siai graudžiai prašydama įskaitos.

Nudūmusi į skaičiavimo centrą, sugrūdau visą informa­ ciją į elektronines smegenis.

Ten ilgai tratėjo ir pypsėjo.

Pagaliau nuščiuvusi perskai­ čiau stulbinantį atsakymą: — Donerveter, nieko nerazmazgivaju.

Netekusi vilties, išsipasako­ jau visas bėdas pirrriįm su­ tiktam studentui. Tas pažiū­ rėjo triuškinančiu žvilgsniu: — Kibą tu iš Marso... Ar­ ba fuksė...

Taip ir nepavyko atidengti paslapties.

B. ALDAITE

makursis (treneris A. Eigminas) aiškia persvara nugalė­ jęs „Pilėnų" narį A. Jakuta­ vičių, pirmaatskyrininką iš Rygos P. Prokofjevą, koman­ dos draugą TF I k. studentą A. Virbicką, po labai permai­ ningos kovos pralaimėjo spor­ to meistrui iš Minsko J. Jacutai. Perspektyvus, jaunas trečiaatskyrininkas, praleidęs į priekį tik minėtą sporto meistrą, užėmė antrą vietą.

Gerai startavęs II k. ekono­

ėjęs tik šiemet ir jau spėjęs tapti šių metų respublikos čempionato bronzos medalio savininku, lygiai kovojo vi­ sas kovas ir per aukštųjų mo­ kyklų pirmenybes. Nugalėjęs visus varžovus, tame tarpe ir sporto meistrą iš Rygos J. Suslovą, Pranas tapo studen­ tų čempionu. Išties graži per­ spektyvaus valingo sportinin­ ko ir jo trenerio A. Eigmino pergalei Ir bene skambiausiu akordu

Sėkmingi startai ir... tradicinė antra dovą. Vėliau vėl nesėkmė...

Kitas jaunas trenerio A. Eigmino auklėtinis ChF pirma­ kursis E. Orlauskas, savigynos imtynėmis susidomėjęs tik universitete, taškais nugalėjo rygietį V. Kononovą, skaus­ mingu veiksmu klaunietį K. Bogutskj, pirmaatskyrininką iš Minsko J. Nižegorodovą (abu savo svorio būsimus pri­ zininkus), dėl patirties stokos nežymiai pralaimėjo V. Kruč­ kovui ir užėmė garbingą tre­ čią vietą. Šiltų pagyrimo žodžių ver­ tas ir Egidijaus komandos draugas J. Lukošius, FF pir-

Varžybos baigėsi, rūpesčiai-ne

Didžioji paslaptis Kartą, eidama pro audito­ riją, išgirdau kažkokią sveti­ mą negirdėtą kalbą, kurią tuojau įrašiau į magnetofono juostelę: — Ei, chebra! Buvo stipkė?

— Jo. Nusistaugėm į knaipę... Prisižvengėm — strošna...

I Čia kalba nutrūko. Aš, deg­ dama nekantrumu atskleisti tūkstantį pirmą pasaulio pa­ slaptį, čia pat, koridoriuje, pasigavau visų užsienio ir ne užsienio kalbų žinovą — prof.

H. Poliglotą. Išklausęs įrašą, keliskart reikšmingai krenkš­ telėjęs, jis autoritetingai pa­ reiškė: — Tiriant moksliniu aspek­ tu ir atsižvelgiant į mūsų ži­ nomas sąvokas „žvengti" bei „staugti", tai turėtų būti žin­ duolių klasės gyvūnų kalba, tiksliau...

tegorijoje (iki 58 kg) GF ant­ rakursis K. Sustikas, atvirose „Kalevo" savigynos imtynių pirmenybėse Taline laimėjęs bronzos medali, labai permai­ ningai kovojo ant „savojo" kilimo. Metimu pralaimėjęs rygiečiui trečiaatskyrininkui V. Kručkovui, jau sekančioje kovoje per dvi minutes skaus­ mingu veiksmu nugalėjo pirmaatskyrininką iš Minsko, bū­ simą šių pirmenybių antros vietos laimėtoją J. Nižegoro-

Merginų tarpe čempionė­ mis tapo ekonomistės. Jos dramatiškoje kovoje nugalėjo medikes (31:29). Trečioje vie­ toje liko chemikės.

Kita varžybų pusė kus kps liūdnesnė. Net trijų fakultetų komandos po du kartus ne­ atvyko į rungtynes, už ką iš varžybų buvo pašalintos, ir fakultetams užskaityti baudos taškai. Tai Fizikos fakulteto merginos ir vyrai bei Istorijos ir Filologijos fak. merginos.

(Istorikai ir filologai dalyvau­ ja šioje spartakiadoje dar viena komanda).

mistas J. Nedzveckas vėliau dėl traumos pasitraukė iš var­ žybų.

Lengvoje svorio kategorijo­ je (iki 75 kg) gerai kovojo FF I k. studentas R. Rėksnys. Jau pirmoje kovoje efektingu me­ timu nugalėjęs pirmaatskyri­ ninką iš Minsko V. Bogodiačių, Rimantas, tik nežymiąi pralaimėjo kitiems varžovams (tame tarpe būsimam čempio­ nui komandos draugui iš Eko­ nomikos fakulteto III k. stu­ dentui P. Mikšiui) ir užėmė ketvirtą vietą.

P. Mikšys, į platesnius savi­ gynos imtynių „vandenis" išO Teisės fakulteto merginų komandos „pasirodymas" bai­ gėsi tuo, kad jie sudarė pa­ raišką ir atnešė į Sporto klu­ bą. Aišku nelengva šiam fa­ kultetui surinkti komjandą, bet kam žadėti ir netesėti? Juk trukdėsi laikas, be to, ir kitos komandos nustatytu laiku ateidavo veltui. Fakulteto Sporto tarybai reikėtų rūpes­ tingiau sudarinėti paraiškas.

Jeigu Medicinos, Matemati­ kos ir mechanikos, Ekonomi­ kos fakultetų komandos žaidė su tvarkinga uniforma, tai ki­ tų fakultetų komandos atrodė „margai". Šį ir kitus klausi­ mus Sporto tarybai išspręsti galėtų padėti fakultetų deka­ natai ir visuomeninės organi­ zacijos.

A. KUPČINSKAS

pirmenybes užbaigė du ko­ mandos sunkiausi vyrai: EF antrakursis A. Marcinkevi­ čius ir busimasis teisininkas V. Kairys.

A. Marcinkevičius, po atvi­ rų „Kalevo" pirmenybių, kur laimėjo aukso medalį, gerai kovojo ir studentų pirmeny­ bėse. Tad jo sportinių trofėjų kolekcijoje dar vienas diplo­ mas — Pabaltijo ir Baltarusi­ jos aukštųjų mokyklų sporto klubų čempionato nugalėto­ jo.

Didžiausio pagyrimo nusi­ pelno respublikos sambo fa­ voritas Teisės fakulteto stu-

Žurnalistų klube

SKELBIMAI STUDENTE, jei Tu gerai mokeisi, bu vai aktyvus visuomenininkas vasaros atostogų metu gale t'.nn railsėti poilsio namuose Lampėdžiuose. Anykščių „Ši­ lelyje*'. Palangos viloje, daly vauti Ignalinos bei Biršton turistinių bazių rengiamuose žygiuose ar net pakeliauti už respublikos ribų.

Kelialapius j poilsio namu ski'stvs studentų profkomi te't-s mokslo metų pabaigoje atsižvelgdamas j fakultetų pro'bnirit rekomendacijas. ..'ei Aukštųjų mokyklų poliklinikos gydytojai reko menduoja Tau tęsti gydymą saratorijose, įsigyti kelialapi gali studentu profkomitete Turime kelialapių į respubli­ kos sanatorijas (Druskininkai.

Birštonas. Likėnai), esant bū­ tinam reikalui, gauname ir i Krymo ar Kaukazo kurortu.WI| ctiidfnTU PROFKOMITETAS

Tradiciniame penkta­ dienyje žurnalistų klubo nariai susitiko su „Jauni­ mo gretų" redakcija. Sve­ čiavosi vyr. redaktoriaus pavaduotojas E. Zeifas, laiškų skyriaus redakto­ rius A. Judžentis, jaunes­ nysis redaktorius A. Lie­ kis, publicistikos skyriaus redaktorius J. Grybas ir kiti.

E. Zeifas pasidalijo min­ timis apie žurnalisto dar­ bą, išklausė mūsų pasta­ „Tarybinio studento" re­ bų apie žurnalo spausdi­ namą medžiagą, apipavi­ dakcijai skubiai reikalinga mašininkė. dalinimą.

Literatūros skyriaus re­ Sekantis laikraščio numeris daktorius A. Bukantas pa­ išeis gegužės 9 d. pasakojo apie savo sky­ 1 riaus darbą.

K. ADOMAITIS Gamtos fakulteto 1 kurso biologai nuoširdžiai užjaučia Reginą ZABIELAITE, netekusią mylimos mamytės.

TOKS ŠEIMY­ NINIS' GYVE­ NIMAS! Simpatiška amerikietė iš Kalifornijos susituokė lifte.

Karna Dei ir Džekas Tairis sumainė žiedelius Marinlende, netoli Los Andželo, gigantiš­ kame akvariume, po vande­ niu. 200 su viršum svečių se­ kė ceremoniją ir klausėsi dus­ lių kalbų per mikrofonus...

Ar girdėjote jūs apie jau­ nuosius, apsivedusius kapinė­ se? Ronaldas Uoršemas, jau­ nikis iš Hjustono (Techaso valstija), ramiai pareiškė: „Tai puiki vietelė, kur mes visi galų gale atsidursime.

Kodėl gi nepradėti naujo gy­ venimo kaip tik čia?"

Manote, istoriją jau galima baigti? Jūs neteisūs. O Myko­ lą Kažemėką prisimenate?

Jis susituokė vienos gar­ sios klinikos operacinėje (po operacijos)! i Prieš ceremoniją Mykolas nedrąsiai paklausė Santuokos

dent'as Viktoras Kairys. Jis yra pasiekęs nemaža įspūdin gų pergalių visasąjunginėje arenoje (dukart šalies jauni­ mo čempionas, šių meų ša lies suaugusių čempionate prizininkas) ir ant tarptauti nio kilimo (1968 m. Europos jaunimo dziudo pirmenybių bronzos medalininkas, TSRSPrancūzijos dziudo mačų da­ lyvis ir nugalėtojas).

Visus varžovus Viktoras įveikė efektingais metimais Net šalia sėdėjęs jo treneris LTSR nusipelnęs treneris, uni versiteto prorektorius sp. m Pr. Eigminas traukė pečiais ir stebėjosi: „O jeigu taip pe šių metų Europos dziudo pir­ menybes?" Būsimo teisininke kovas atidžiai stebėjęs rygie čių treneris, Latvijos TS1 nusipelnęs treneris sp. m. R. Kliockinas tik ištarė: „Tai savigynininko etalonas!"

Komandinei pergalei trū ko... daugiau prizininkų Mat, minskiečių atstovai lai mėįo daugiau prizinių vietų, kas ir nulėmė pergalę Mins ko Politechnikos instituto sporto klubui.

T. TOLVAIŠAS

Nuoširdžiai užjaučiame Fizikos fakulteto III k. radiofizikos specialybės studentą Joną RĖKLAITI, jo tėveliui mirus .

Grupės vadovas ir drauqai

Matematikos ir mecha­ nikos fakulteto Skaičiavi­ mo matematikos Tsatedros aėstytojai ir laborantai nuoširdžiai užjaučia Petrą RU1KAUSKA dėl jo moti­ nos mirties.

rūmų tarnautojo: — Ar tikrai pirmadienis — nelaiminga diena vedy­ boms. .. į— O kodėl jis turi būti išimtis?

Mykolas dar norėjo kažką tarti, bet prieš nosį jam kyš­ telėjo lėkštutę su žiedais, ir jaunuolis, taręs „Gaudeamus įgitur, jei ne šičia, tai kitur“, ištiesė pirštą...

Jaunoji švietė kaip studen­ tas, prieš gegužės pabaigą iš­ laikęs paskutinę skolą...

Tokia šeimyninio gyvenimo pradžia. (Ją matote nuotrau­ koje. Fotografuota paslėpta kamera). Tegu visiems ji to­ kia būna!

Laikraštis įsteigtas 1950 m. • Redakciįos adresas: Vilnius, MTP-3, Universiteto g. 3, teIšeina penktadieniais tefonas 2-58-84 • Spaudė LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.

Kaina 2 kp.

Iš ligoninės Laimutė Diplomavičiūtė-Kažemėkienė nu­ skubėjo į skirstymo komisiją (žavus pareigingumo pavyz­ dys!) Iki auditorijos ją lydėjo universiteto dūdų orkestras, mat, Mykolas ten buvo daly­ vavęs. Sako, buvo pakviesti iš ansamblio birbynininkai, bet šie atsisakė (atseit, artėja ansamblio jubiliejus, nėra ka­ da). ..

Mykolas šiandien irgi grį­ žo tęsti studijų. Jis atleistas nuo akademinių valandų ir dalyvavimo fakulteto savi­ veiklininkų apžiūroje...

P. S. Apie pirmąjį jaunave­ džių išėjimą į žmones — vė­ liau.

LV 10809 Užs. Nr. 1870

Nuoširdžiai užlaučiame Janiną VAISNYTĘ, mirus Jos mylimai sesutei.

MF 1 kurso V ir VI gr.

Grupė Ir vadovas qiliai užjaučia EF pram. planav. spec. 1 k. II gr. studentė Ireną KISONAITĘ, Jos my­ limam tėveliui mirus.

EF pramonės planav. spec. 1 d. II qrupė

Birute, jei nuoširdi užuojauta ga­ li palenqvinti skausmą, netekus tėvelio, priimk ją iš mūsų.

III k. istorikai ir vadovas

REDKOLEGIJA