visų Salių proletarai, vienykitėsi
GEGUŽES
PIRMĄJA, RANGUS RAUGAI! ■Tegyvuoja Lenino ko n jaunimas — palilimas Komunistų pfli-tijos pagalbinin kai ir kovinis rezer vą., priešakinis jau ni ių komunizmo kū rė j būrys!
11 laikinai ir mergi nos! Atkakliai moky kitės, ugdykite savo dilelį idėjiškumą! Mokykitės gyventi, dirbti ir kovoti kaip Leninas, komunistiš ka ! ii TSKP CK šūkių 1978 m. Genutės 1-ajai
SIAME NUMERYJE: JUBILIEJINE MENO SAVIVEIKLOS APŽIŪRA .
ŠEFUOJAME MOKSLEIVIUS
Saunųj ų
literatų švente
folklorinio
ANSAMBLIO JUBILIEJUS
can^Binis suuoenuas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 14 (1039) 1978 m. balandžio 28 d.
ONA NUO 1850 METŲ
f11 jjjgJ 1 »M
B®
mT Kp r Bfe
DAILININKŲ DOVANA Vis labiau juntama artė janti šventė — Vilniaus Uni versiteto 400 metų jubiliejus. Diena iš dienos mūsų seniau sioji aukštoji mokykla jaunė ja ir gražėja. Visai neseniai FF įvyko freskų atidarymas prie kla sikinės filologijos katedros. Jame dalyvavo VU rekto rius J. Kubilius, Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, FF de kanas J. Pikčilingis, freskų autoriai dailininkai: V. Triubroliai Laurinavičiai, šys, filog. katedros klasikinės dėstytojai, darbuotojai, studentai. Įžanginį žodį tarė FF dekanas J. Pikčilingis: — Mums, FF įnamiams, šis kambarys • dvejus metus bu vo didele paslaptimi. Ilgai laukėme dienos, kada galė tume atverti slėpiningas du ris ir įžengti jau kaip šeimi ninkai. Kiekviena paslaptis yra savaip džiugi, o kartu ir baugi — ką gi pamatysim čia, ką įdomaus atrasime? Teisę perkirpti juostelę de kanas suteikia Rektoriui prof. dr. J. Kubiliui. Skamba iškilminga kank lių muzika, svečiai ir FF šei mininkai įžengia į naujai at gimusią menę. Juos pasitin ka senieji lietuvių dievai: rūstusis Perkūnas, lemtingoji Laimė, geroji Žemyna, Pat rimpas, Pikolis, rimtimi ir su sikaupimu alsuoja šios menės skliautai. Kalba ministras H. Zabu-
apkartas auklėjamasis darbas Pi įėjusį penktadienį Vilniaus inžinieriniame statybos ute įvyko išplėstinisi Lietuvos Komunistų partijos ■^1°ri Komiteto Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus po_J kuriame dalyvavo LLKJS CK sekretorė G. ŠaltenieAukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministZabulis, švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstai^■ arbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto pirmiD. Verslovienė. Į posėdį susirinko respublikos aukšmokyklll rektoriai, prorektoriai, partinių komitetų SM'toriai, komjaunimo komitetų sekretoriai ir studentų Profs Ajungos komitetų pirmininkai. Dsėdžio dalyviai aptarė aukštųjų mokyklų nepaskaiti-
— Džiugu, Vilniaus Universitetas vis puošiasi, vis jaunėja, Štai dabar esame kurią tarytum šventovėje, įrengė mūsų gerbiami dailininkai. Sis unikalus įrenginys ilgai puoš senąjį Univer sitetą. Ministras padėkojo dailininkams, įdėjusiems į savo darbą daug kūrybinių jėgų. Padėkos žodžius tarė ir VU Rektoriui, kuris nuoširdžiai rūpinasi Universiteto senojo grožio atkūrimu. Žodis suteikiamas ir šios šventovės šeimininkams. Pir masis kalbėjo docentas J. Balkevičius: — Kiekvienas, įžengęs į šią menę, .prisimins daug
gražių lietuvių liaudies "dai nų, padavimų, pasakų. Si menė —- tai dar vienas žings nis, priartinantis mus prie VU jubiliejaus ir įkvepiantis naujiems žygiams, naujoms pergalėms. Atidarymas kąip tik sutampa su LTSR Naujo sios Konstitucijos priėmimu. Tai dar labiau įgalina ko.voti už pažangą, dirbti kūrybiš kai, pakiliai, galvojant apie gražų Tarybų Lietuvos ryto jų. Rektorius visų vardu, dar kartą padėkojo dailininkams ir įteikė jiems Padėkos raš tus. Studentų vardu žodį tarė FF trečiakursė lituanistė S. Poškutė: — Mums malonu, kad mo komės tokioje senoje aukšto joje mokykloje. Dabar, artė jant VU 400 metų jubiliejui, mes vis labiau suvokiame, kokia garbė studijuoti čia, kur kažkada mokėsi tokie žymūs žmonės, kaip A. Mic kevičius, S. Daukantas, kiti įžymūs rašytojai, mokslinin kai. Mes didžiuojamės ir džiaugiamės, kad dovanoja mi tokie meno kūriniai, ku riais ne tik gėrėsimės, bet ir tausosime. Atsidėkodami dailininkams, studentai Įteikė gėlių. Ir vėl skamba kanklės. Šventė baigėsi, tačiau čia tik pradžia tos didžiulės šventės, kai pagerbsime mūsų senąjį Universitetą D. NAšLENAITĮ® K. Taločkos nuotr.
nio studentų auklėjamojo darbo turinio bei idėjinio kryp tingumo tobulinimo klausimus. Apie mūsų aukštosios mokyklos laisvalaikį, jų estetinį auklėjimą kalbėjo Universiteto studentų profsąjungos ko miteto pirminikas A. Kairys, bendrabutį.
z.
besasparyte
■PRANEŠIMAS
Pranešame, kad gegužės 8 d. paskaitų Universitete ne bus. Gegužės 8 d. paskaitos perkeliamos j balandžio 30 dienų, sekmadienį. REKTORATAS
i
Tegul nenusivilia tie, kas nemėgsta lyrinių nukrypimų — ne kalbėsiu čia apie gė les. Nevaikščiosiu trapiais „lyriškumo takeliais" ir ne skrajosiu padebesiais — „nu sileisiu" į žemę, būtent, į 8 bendrabutį. Kaip nekeista, susitinku tik vaikinus, beje, užimančius bendrabutyje „aukštusi"1 postus. Pirmiausiu ,.kalbinu" bendrabučio tarybos pirmininką, IV k. istoriką J. Mataką. — Turime išspręsti dar daug organizacinių ir buiti nių problemų, kurių nieka da netrūksta. Visi po trupu tį kruta ii tiek. Antruoju šūviu „pataikiau" į švaros komisijos pirminin ką (kol kas tik pirmininkai), II k. istoriką L. Kaziukonį. — Baisiausia, kad pas mus tiek daug abejingumo ir kaž kokio nesuprantamo keršto, — pradėjo Leonas. — Kerš to už tai, kad švaros lento je prie vienos ar kitos pa vardės atsiranda dvejetas, bet kuo kaltas aš, kad tas ar ta neišsivalo kambario. Aš at lieku savo pareigą — šva ros pirmininko pareigą — ir kodėl kitą dieną ištrintas pa žymys švaros lentoje, van deniu aplietos mano kamba rio durys? •'. ■ Štai., klausausi Leono pasa kojimo ir nesuprantu, kodėl mes taip elgiamės. Nejaugi sunku susitvarkyti kambarį — negadinti nervų kitiems ir saū: nereiktų neršti, ieškoti kažkur užmesto trintuko ar nešti ir pilti ant durų van denį. f : , Trečiuoju šūviu „nupyški nau", atsakingą, už budėji mą, 11 k. žurnalistą V. Vit kų,, kurį, bendrabutyje pažįs ta ir senas, ir jaunas (ir orus diplomąntas, ir susitraukęs „fuksiuĮęas")... Pažįsta, nes ne vieną sykį Vytas ėjo per kambarius, nuolankiai prašy dama?, ar., negalėtų kas nors pabudėti. — Kartais yra net taip — reikia budėti, o žmogaus nė ra, j ir tada gelbsti iš bėdos draugai, pažįstami. Ir dar, neįdomus gyvenimas mūsų bendrabuty. Čia rudenį porą įkartų suskambo diskotekų •muzika ir tiek sako, bijoma, kad penkto aukšto grindys neatlaikys ar parketas iš lakstys į šalis, jei tokio tipo renginius rengsim skaitykloj). Ir paskutine „auka" tapo V k. istorikas, kambario se niūnas L. Dzikas: — Reikia kažką daryti: byra sienų tinkas, nėra du šuose galvučių (nors pinigai jau seniai surinkti). Iš tikro, kaip paaiškėjo iš šių keturių vaikinų pasi sakymo gyvenimas „Olanduke" ne itin linksmas. Noriu paprieštarauti bendrabučio pirmininko žodžiams apie „krutėjimą". Ko jau ko, bet už spaudoš pristatymą atsa kingos III k. psichologės O.
KAINA 3 KAP.
Buškevičiūtės to „krutėjimo" nė trupučio nesijaučia. Žmo gus, užsisakęs laikraštį ar žurnalą, jei jau stovi nuo pusės aštuonių prie budinčio jo, tai dar yra galimybė pa skaityti užsiprenumeruotą lei dinį, o jei jau pavėlavai de šimt minučių — nėra. Tai „nelegalių veikėjų" darbas. Kažkada rudenį buvo kalbė ta apie tai bendrabučio tary bos susirinkime, deja, viskas veltui. Aš šitais žodžiais ne teigiu, kad O. Buškevičiūtė išnešiotų pati spaudą po kambarius, bet gi daryti kažką reikia. Sraigės greičiu kruta ir bendrabučio apipavidalinimo reikalai. Kartais net atrodo, kad už bendrabučio apipavi dalinimą atsakinga II k. psi chologė R. Vaitkevičiūtė čia nebegyvena, kad liko tik po pieriuje šalia užimamų pąręigų ir jos pavardė. Bendrabu čio stendai buvo keisti tik du kartus. Stendas „Iš spor to istorijos" kabo jau nuo Naujųjų Metų. Porą žodžių apie sienų tinKasmet ką, dušų galvutes, organizuoj'ami SSB, b ar ne būtų galima suorganizuoti BSB (bendrabučių sutvarky mo būrį). Patys išdažytumėm, sutvarkytume, ir tikiu, dau gelis, pajutę to darbelio sko nį, netrankytų durų taip, kad net ausys nuo trenksmo už krenta gretimam kambary, o ką čia jau bekalbėti apie tin ką. O dėl dušų galvučių ar ne patys mes kalti? Teisingai, pinigai buvo surinkti, bet ir galvutės buvo (nors pusę dienos, bet buvo). Pripritvi įtintos, jau lituotos, galvojom — nenuims, nuėmė! Ir vėl liko begalvis vamzdis, iš kurio bėgantis vandens srautas ne vieną pa šokdina. Dėl gyvenimo linksmumo. Galėtų būti rengiami litera tūriniai vakarai, čia savo kū rybą paskaitytų patys bendrabutiečiai, aptartų naujas knygas. Žinau, daug kas šyp sosis, kaip šypsojosi ir tada, kai tas pats klausimas buvo iškeltas viename bendrabučio susirinkime. Bet kada paga liau mes suprasim, kad mums reikia bendraamžių kūrybos, tokių pat kaip mes — stu dentų kūrybos. Taisyti daug, labai daug ką reikia. Reikia žiūrėti rim čiau į savo pareigas. Iš bend rabučio tarybos narių gerai dirba V. Vitkus (atsakingas už budėjimą); L. Kaziukonis (švaros komisijos pirminin kas), A. — J. Markūnas (pa vaduotojas buitiniam-organizaciniam darbui). Reikalai gan ne linksmi — iš dešimt tarybos narių, savo darbą gerai atlieka TIK trys (IĮ. ideologinio, Kur . „užkrito" kultūrinio darbo sektoriai? Aš manau, kad šitie žodžiai nebus tik šauksmas tyruose. AURELIJA GEDVILAITE ' k. žurnalistė
įDOMUS darbas Šefuojamasis darbas — svarbi komjaunimo organiza cijos ideologinio baro stipri nimo forma, leidžianti spręs ti komjaunuolių ir jaunuo lių komunistinio auklėjimo uždavinius. Šio auklėjimo turinys — formuoti studentų, besimo kančio jaunimo, pionierių patriotizmą, internacionaliz mą, kolektyviškumą ir huma nizmą, socialistinę pasaulė žiūrą į darbą ir į savo būsi mą profesiją, padėti mokslei viams kūrybiškai įsisąmonin ti marksistinę lenininę pa saulėžiūrą VLKJS CK penktasis ir šeštasis plenumai numatė konkrečias priemones ir su formulavo pagrindinius teigi nius, kuriais turi vadovautis komjaunimo organizacijos, įsijungdamos į jaunosios kar tos auklėjimą. Universiteto komjaunimo komitetas gerai vadovauja fakultetų komjaunimo biurams. šefuojantiems moksleivius. Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas organi zaciniam kolektyvinio šefavi-
mo bei pionierių būrių vado vų darbui. Šiuo metu mūsų aukštosios mokyklos organi zacija nukreipė į 24 šefuoja muosius objektus beveik 1000 studentų. Tarp jų 69 kolektyviniai šefai bei pio nierių būrių vadovai. Už še fuojamąjį darbą Universitete yra atsakingi fakultetų kom jaunimo biurai. Pagal dar bo pobūdį skiriamos trys ob jektų grupės: ikimokyklinių vaikų įstaigos, mokyklos, profesinės technikos mokyk los. Dirbant šį darbą, didelė atsakomybė tenka akademi nių grupių pirminių komjau nimo organizacijų sekreto riams. Noriu paminėti gerai dirbančius MF III k. 6-os gru pės studentus, šefuojančius A. Vienuolio vid. mokyklos 10 m klasę. Istorijos fakulte tą, šefuojantį IV vid. m-lą internatą. Šios ir kitos gru pės praveda daug įdomių priemonių. Daugiausia _ rūpesčių mums kelia pionierių būrių šefavimas. Studentai nenoriai eina j mokyklas, blogai dirba su moksleiviais. Tačiau yra ir
gražių pavyzdžių, kai mūsų studentai, negailėdami savo laisvalaikio, praveda daug įdomių renginių. Reikia pa minėti 2. Dzengo, A. RimaitęUniversiteto komjaunimo organizacijos atstovai mokyk lose perskaitė apie 120 pa skaitų apie mūsų Alma Mater istoriją, įvairias specia lybes, pasiruošimą garbingam jubiliejui. Taip pat išleido dešimtis stendų, pasakojančių apie studentų gyvenimą, tra dicijas. Mūsų darbe yra daugiau problemų, kurias reikia kuo greičiau išspręsti. Tai: tarpfakultetinio šefavimo darbo formos, profesinio orientavi mo klausimai, pedagoginio būrio prie Universiteto orga nizavimas., Įgyvendinant LLKJS XIX suvažiavimo nu tarimus, būtina, kad kiekvie name pionierių būryje dirb tų mūsų Universiteto studen tai. Universiteto komjaunimo organizacija ir toliau stengsis kuo geriau išspręsti besimo kančio jaunimo auklėjimo uždavinius ir vykdyti visus XIX suvažiavimo nutarimus. V. ALKSNERIS komjaunimo komiteto narys
Mūsų fakultetas šefuoja 11-osios vid. m-los ir 26osios profesinės technikos mokyklos moksleivius. Darbas mielas, kai aplink tave šitiek draugų ir pagal bininkų. Kelis kartus per sa vaitę į mokyklos pionierių kambarį užbėga I kurso stu dentė Žana Dzengo. Tai ne vien tik žodžiai, kad ji at sakinga už darbą su šios mokyklos pionieriais. Ji bu vo pirma pagalbininkė ir ruošiant montažą Lenino 108sioms metinėms, ir rengiant spaliukus stoti j pionierių gretas Džiaugiasi IV a ir IV b kla sių pionieriai. Čia laukiamos fakulteto I kurso 3 ir 4 gru pių komjaunuolės N. Tamu lytė ir A. Bogdanova. Skam ba nuoširdus ačiū iš pionie rių lūpų už suorganizuotas ekskursijas, už vaidinimą „Mikės Pūkuotuko nuoty kiai' . Dar nesibaigė mokslo me tai, todėl ne kartą fizikos fakulteto studentus pamatysi me pionierių būryje. Jie da linsis savo džiaugsmais ir rūpesčiais, svarstys pažangu mą ir aptars naujus darbo planus. Galbūt po keleto me tų Fizikos fakulteto duris
pravers nemažai šios mo Gerai dirba ir atskiros M kyklos auklėtinių pės. Numatytos - • kelios M J. VOLKANOVSKIS Įėjimo kryptys: politine J FF komjaunimo biuro narys jinė ir kultūrinė masine yl kartu nagrinėjome . TSRS Konstituciją, ptl5J jom apie ekonomisto spj mums lybę. Nebuvo užmiršti] Sefąvimo darbas naujas ir mažai siejasi su sportiniai renginiai: žygis studijų -specifika. Tačiau slidėmis, pravestas stalo tJ stengiamės dirbti gerai. PEF so turnyras. šefuoja tris vaikų klubus: Neblogai darbas vyksta „Saulutės" vaikų klube. J lutėje" didelį susidomejJ sukėlė paroda „Mano J tamiausia pasaka". Geriausi ji darbai buvo iškabinti rl sų fakultete. Taip pat p] vestas vakaras ateistini- J ma. Jis vyko kartu su V „Saulutę", „Taiką", ir „Saliu niaus 7-os vidurinės moką tą". Sudarėm ir atskirų aka los mokiniais. Sis renguJ deminių grupių renginių pla vaikams labai patiko. ĮsimJ nus. Vaikų klube „Saliutas" tinas buvo ir skaitymo kj buvo pravestos dvi bendra- kursas „Kur prasideda Tėą fakultetinės priemonės: gruo nė*. džio mėnesį organizuotas te minis vakaras „Lietuvos pa Sefavimo darbas pade] siekimai Tarybų valdžios me ugdyti naują visuomet] tais" ir kovo mėnesį buvo žmogų, gerą pilietį. surengta vaikų darbų parodė Toks bendradarbiavimas W lė laisva tema. Vaikai labai čia studentų akiratį. susidomėjo parodėle ir pa Mes tikimės, kad mūsų d ruošė daug eksponatų iš bas nenuėjo veltui. medžio, popieriaus, plastilino. Už geriausią darbą įteiktas H. MACIJEVSKAjj prizai PEF komj. biuro iui
VISADA LAUKIAMI
iHiiiiiitiiiuiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiuiiiiiiiiitiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiimiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiMHiHiiiiiiiitfi
LITERATŲ ŠVENTĖ — Man didžiulė garbė tenka pradėti šį vakarą, — tokiais žodžiais literatų bū relio vadovė Elena Bukelie nė pradėjo didžiulę universi teto literatų šventę. Iš tie-’ sų šio energingo žmogaus, išpuoselėjusio ir išauginusio ne vieną literatų kartą, bal se buvo galima įžvelgti ir džiaugsmą, ir pasididžiavimą. Juk šiandien jaunų ąžuoliukų būrys drąsiai skaitys savo kūrybą kada tekę laikyti egzaminus, Balandžio 13 d. į Meno dar studenčioku šnekėti iš darbuotojų rūmus dešimtys jos tribūnos, prisimena savo žiūrovų suplaukė susipažinti studentiškas dienas universi su „Universiteto literatų kon tete. Mūsų svečias Marceli kurso"-78 laureatais bei da jus Martinaitis dar ir dabar lyviais, išgirsti jaunųjų lite labai norėtų būti universiteto ratų poetinį žodį. Kaip ir literatūrinio konkurso laureakiekvienas Universiteto lite tu. Matyt, auditorijos suolas ratų renginys retai apsieina ilgam išlieka brangus, nes iš be mielo svečio poeto Mar čia prasideda didysis kelias celijaus Martinaičio, taip ir j literatūrą. šįkart jį matėme jaunųjų ko legų tarpe. Kažkodėl įžymūs „Kaip myliu jus visus, kad literatai, pradėdami šnekėti, gyvenat pirmiausia prisimena pastatą Su manim, be manęs — arba auditoriją, kurioje kažvisada ..
Kad auginot mane, o praganei — Vis kiekvienas — kitokia lazda*. Skamba drąsus pasitikintis Valdo Kukulo balsas. Jo ei lėraščių mintis, skambumas kaip mat pakeri žiūrovą. — Tik įsiklausykit, — pa sakys M. Martinaitis, — jo ir balsas kaip aktoriaus. Vakarą tęsia antrakursių lituanistų Monikos Vosiliūtės, literatų būrelio pirmininko Vaidoto Daunio, pirmakursio Gintaro Radvilos, trečiakur
Studentų folklorinį ansamb
dažnai kviečiasi ne TRUPUTIS ISTORIJOS tiklį labai kraštotyros organizacijos,
1968 metais Universitete susikūrė Studentų folklorinis ansamblis. Jam iki 1973 me tų vadovavo Aldona ’ Ragevi čienė. 1968 metais gruodžio 21 dieną įvyko pirmosios pro gramos, kuri vadinosi „Nau jametinių švenčių periodo dainos, žaidimai, burtai ir sakmės", premjera. Iki 1973 metų buvo paruoštos progra mos: „Rudens periodo dai nos, žaidimai, papročiai" — 1969 m., „Kur eisi — save rasi" — 1970 m., „Atvažiuo ja kalėda" — 1971 m., „Tur gus“ — 1972 m. Jos buvo daugiau informacinio pobū džio, o sceninės išraiškos at žvilgiu — vaidybinio tipo. Lėmė tai, jog būtent šiuo laikotarpiu rimčiau susidomė ta Lietuvos etnografija, folk loru. Jau pirmaisiais savo egzis tavimo metais ansambliečiai pabuvojo įvairiuose Lietuvos miestuose, rajonuose. Didelis meninis lūžis kūry binėje ansamblio biografijoje įvyko 1973 metais, kada jam vadovauti ėmėsi muzikologėfolkloristė Laima Burkšaitienė. Buvo paruoštos pro gramos: „Viešės" — 1973 m., „Lietuva — dainų kraštas" — 1975 m., „Lietuvių liau dies baladės" — 1976 m. Laima Burkšaitienė savo
darbe naudojosi medžiaga iš LTSR Valstybinės konserva torijos liaudies muzikos kabineto. Su programa „Lietuva — dainų kraštas" ansamblis Vilniaus miesto meno saviveiklos apžiūroje bėi respublikinio konkurso „Oi žiba žiburėlis" Vilniaus zonoje užėmė I-sias vietas (1976 metai), Didelį susidomėjimą kultūrinėje visuome nėje sukėlė programa „Lietu vių liaudies baladės". Keletą kartų ansamblio programas įrašinėjo televizi ja („Kur eisi — save rasi", „Lietuvių liaudies baladės", mokomoji laida „Jaunimo va karai“). Universiteto folklori nis ansamblis buvo pakvies tas juostai „Nemuno krašto dainos", kurią filmavo centri nė televizija. Per visus savo gyvavimo metus ansamblie čiai nuolat įrašinėjo dainas Lietuvos Radijui. Nuo 1977 metų ansambliui vadovauja muzikologė Zita Kelmickaitė. Premjera vadi nosi „Paukščiai lietuvių tau tosakoje" (1977 metai). 1978 metais — „Pavasario dainos, žaidimai, papročiai"). Zita Kelmickaitė sau į talką pasi telkė ne tik LTSR Valstybi nės konservatorijos liaudies dainų kabinetą, bet ir LTSR Literatūros ir kalbos institu tą.
bet ir gamyklos, kolūkiai, mokyklos, interklubas, Lietu vos aukštosios mokyklos. Iliustruoti autentišką liaudies dainą ansamblis buvo pa kviestas į Vilniuje vykusią Pabaltijo muzikologų konfe renciją (1974 metai), liaudies dainų ir šokių ansamblių va dovų seminarą Nidoje (1976 metai). Universiteto folklorinis an samblis pabuvojo įvairiau siuose Lietuvos kampeliuose Juk ansamblio veiklos tikslas — propaguoti, mokyti jauni mą, moksleiviją pamilti ir suprasti autentišką liaudies dainą, žaidimus, supažindinti su senaisiais lietuvių liau dies papročiais, pasakojamąja tautosaka.
sės Sigutės Poškutės posmai. Negali atsigėrėti pirmakur sės lituanistės Romos Pukalskaitės eilėraščiais. Daugelis Romos eilėraščius pažįsta iš anksčiau, tačiau kada juos deklamuoja pati autorė, ma lonus jos žvilgsnis ir simpa tija žiūrovui tampa puikiu palydovu nuoširdžiom, švel niom eilėm. Diplomantas Henrikas Bakanas skaitė iš traukas iš poemos „Trys va karai. Lošimas kortomis". Pa sak M. Martinaičio, tai poe tas. žinąs savąjį kelią, žinąs, ką nori pasakyt savom ei
lėm. Scenoje kitas diploman tas, busimasis Skuodo rajono lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas — Justinas Kubi lius — Jeigu kada nors laik raščiuose ar žurnaluose po kritiniais literatūros straips niais išvysite Justino Kubi liaus pavardę, — kalba do centė Elena Bukelienė, — nenustebkite, diplomantas iš bandęs eilę žanrų sėkmingai pasireiškė ir literatūros kri tikos srityje. Na, o šiandien Justinas skaito ištraukas iš poemos „Karaliaučius". Pasta rųjų autorių poemos profe sionalios, gerai techniškai su ręstos. Ir štai dar viena diplo mantė, „Universiteto literatų konkurso“-78 nugalėtoja — Ramutė Belickaitė. Tą dieną švelnūs, lyriški, o kartu ir betarpiški Ramutės eilėraš čiai susilaukė turbūt didžiau sios- žiūrovų padėkos. Iš gra žaus būrio literatų — daugu ma diplomantai. Ir visi mes norėtume, kad jų eilės kuo greičiau įsilietų į naujausią literatūros lobyną. Apžvelgdamas jaunųjų kū rybą, reikšdamas padėką Universiteto literatams, žodį
taria filologijos kandidau lietuvių kalbos ir literatui] katedros vedėjas Vitas ArJ ka. Poetas M. Martinaitis r ti dalyviai ne kartą atšaki nėjo į smalsius žiūrovų klai simus. Juk tikrai nelengva J duotis poetui, kai jo pa pa šo paskaityti eilėraščių ap meilę. Skamba M. Martr posmai iš paskutiniųjų ei] raščiu: Iš trumpo gyvenimo Mokausi ilgai gyventi. Džiaugiuosi vargdamas, Verkiu per šventę. Toli gyvenu — Arti važiuoju ir nemoku dainos, Kurią dainuoju.
Tai eilutės, po kurion] galėtų pasirašyt kiekvi -m geras poetas. Aidi piojimi didžiulė rožių puokštė pa žysta literatų būrelio vadov Elenos Bukelienės rankon Tai jaunųjų literatų pade] savo globėjai. Klaudijus DRISKI! I kurso žurnalist Autoriaus nuo
Dainuoti dainą—tai gyvenimą gyventi Aisu keliu giedodama, Sa dalalės ieškodama Šiais dzūkų dainos žo džiais noriu pradėti pasako jimą apie mūsų universiteto studentų folklorinį ansamb lį. Kodėl šiais — leiskit at sakyti ne iš karto. Dešimt metė ansamblio istorija rodo, kad 2368 metais jis galės švęsti savo 400 metų jubilie jų, nes studentų — liaudies dainos mylėtojų — niekada nestigs. Noriu pasakyti, kad ansamblis turėjo pradžią, bet, priešingai visiems gamtos reiškiniams, niekada neturės pabaigos. Gal per drąsi išva da, padaryta tik iš vieno de šimtmečio? Drąsi, tačiau tei singa. Vieni studentai, bal
gę Universitetą, atsisveikina su ansambliu, jų vieton at eina kiti, nes tokia jau „kar tų kaita". O žiūrėk, kitas įsi gudrina likti Vilniuje ir to liau sau dainuoja. Ansamblis traukia į savo glėbį, tačiau apsieikime be čigonių burtų ir atsakykime kodėl? Poreikis dainuoti? — Taip. Ir ne bet ką — liau dies dainas, kurių per ilgus amžius nugludintas kiekvie nas žodelis, išvinguriuota nuostabiausia melodija. Pri dėję ranką prie širdies, mes galime prisipažinti, kuri dai na yra „mano", „apie mane". Liaudies dainininkė Severenkienė iš Pirčiupiu kaimo kar tą pasakė: „Dainuoji dainą — tai kaip gyvenimą gyve ni". Dainuojant įvyksta ste buklas, daina sujaudina iki ašarų, mes ją išgyvenam kaip savo asmenišką patirtį. Neišmanėlis paniekinamai vepteli: „Cha, bobučių dainas traukiat. .." Jam norėtųsi at sakyti išminčiaus žodžiais: „Suprask, kas tai yra". Anos, pradžioje minėtos, dainos žo džiai mums labai artimi, nes argi ne kiekvienam iš mūsų reikia ieškoti „sa dalalės", gyvenimo tikslo, geisti lai mės ir savo buvimo įprasmi nimo? Daina mus veda šiuo keliu ir mes laimingi dainuo
dami juo einam. Ir kvieti me visus juo pasukti! J] labiau, kad atsiranda v proga — balandžio 29 I (šeštadienį), 19 vai. M I Čiurlionio vidurinės mokyklos salėje įvyks mūs! ansamblio premjera „Supt] meskit mani jaunų“. Magi kais dainos žodžiais „Jurg šildzyk žamį", „KupolelK mes kelsime iš žiemos mie? žolynus, lankysima rugių lai kus, prašysime gero derlu: dainuosim prie sambūriu] alaus, vyrai pakars supu®, les, o merginos tuo metu u trauks: Kas pakorė sūpuoklėlas, Ucia lylia lyliutėla Tokia bus pirmoji dalis. I antrojoje — leisimės į pnį minimus, dainuosime ir -o] Sime tai, ką esame išmo] per šį gyvavimo dešimtine O tada jau ir visus žiūro,] įsuksime į smagų ratą ir ] karonė pavirs rytone... Taigi, ateikit, nebuvę'.] įkiškit galvą pabuvėliai! ■] eikit visi — stori ir liesi pasitaikys aukštas — grus] lauk nelaukus, jei atsii mažiukas — duosim batus 1 kulniukais. Ateikit mote] kės, ir šokdamos nukrist pavelykit mergiotės — gal site ulioti! JONAS ALBERTAVlCll
JUBILIEJINĖ apžiūra
Sakoma, jei pianistas ne groja vieną dieną, kitą die ną jis tai jaučia pats. Jei neliečia klavišų dvi dienas — tai pastebi draugai, o po trijų „poilsio" dienų — eili nis klausytojas. Mūsų, studentų istorikų, instrumentas — paskaitos, iemrnarai, speckursai, knygos ir dokumentai, olimpia dos, darbas SMD būreliuose, konferencijose. Istorijos fakultete vyko —
f£>rn±)
k
Balandžio 20-sios vakarą VU konferencijų salėje vy ravo rimtis. Vyko Studentų -tokslinės draugijos sekcijos H-oji konferencija, skirta Vengrijos išvadavimo iš fa zano 33-sioms metinėms, ku ri buvo pavadinta „Gyveni mas, draugystė ir žmonės". Konferencijoje dalyvavo stuįentai, dėstytojai ir svečiai. Jos tikslas — susipažinti su
TURININGOS DIENOS XXX^SMD konferencija. Sa votišku' ■koiifertsndj&s aidu tapo pakvietimai į Minsko, Rygos, Tartu aukštąsias mo kykla^. Balandžio dvyliktą dieną SMD XXXV konferencija įvyko Minsko V. Lenino Universitete, MU istorikai priėmė svečius iš Kazanės, Jerevano, Kijevo, Tartu uni versitetų. WU atstovavo IV kurso istorikai G. Surgailis, ir R. Žliobaitė, skaičiusi pra nešimą „WU kraštotyros klubo veikla 1971—1972 me-
tais“, Konferencija prasidėjo ple nariniu posėdžiu. Aktų salė je. MVU IF dekanė prof. I. O. Cariuk pasveikino susirinkusius studentus ir dėstytojus, pristatė svečius. Buvo perskaityti keli pranešimai „Leninas apie komunistinę pažiūrą į darbą" (II k. studentas A. V. Rubanovas). MVU studentai Didžiajame Tėvynės kare". (IV k. stud. A. B. Žuravskaja). Posėdžiui pasibaigus, dar-
NORINT DRAUGAUTI Vengrija ne tik iš reklami nių atvirukų, bet norėjome panagrinėti šalies politinį gy venimą, jos praeitį, ekono minį vystymąsi. Konferenciją pradėjo tre čiakursiai. Labai įdomiai buvo išnagrinėta tema apie šios šalies darbininkų partijos su sikūrimą ir jos vaidmenį šiuolaikiniame etape, apie VLR kovą už taiką ir saugu mą Europoje. Kasmet tvirtėja, plečiasi
Lietuvos ir Vengrijos bend radarbiavimas. Apie tai pa sakojo MMF penktakursis A. Mačiulis (darbo vadovas VU rektorius prof. dr. J. Kubi lius), busimoji žurnalistė D. Jusevičiūtė, pirmakursė bib liotekininkė L. Gimbutytė. Kalbėtojai iškėlė daug (do mių problemų, pateikė ver tingų pasiūlymų. Buvo pažy mėta, kad iki šiol nėra veng rų lietuvių kalbų žodyno. Klausėmės ir Vengriją va-
Keturias dienas Geležinke liečių kultūros rūmuose vyko tarpfakultetinė meno savi veiklos apžiūra, skirta Uni versiteto 400 metų Jubilie jui. Šiam renginiui studentai ruošėsi labai nuoširdžiai ir su dideliu susidomėjimu. Fakul tetuose buvo sudarytos ko misijos, peržiūrėjusios pirmą jį programos variantą. Di delį darbą atliko ir Universi teto kultūros klubas, kuriam vadovauja Z. Levickas. Žiuri nariams irgi ne kartą teko posėdžiauti, aptariant Jubilie jinės apžiūros nuostatus, sa viveiklininkų pasirodymas bu vo vertinamas Įvairiais krite rijais. Stebint kai kurių fa kultetų jaunųjų atlikėjų pa sirodymus, jautėsi, kad progrįma (juvo paruošta skubo-
tai. Vertinimo komisija, pirmininkaujama prof. A. Bartusevičlenės, pirmąją vietą paskyrė Teisės ir Medicinos fakultetams. Antrąją vietą iškovojo matematikai. Trečioji
— atiteko Pramonės ekonomikos saviveiklininkams. V. Naujiko nuotraukose: Vertinimo komisija; TF kaimo kapela; PEF šokėjai; EKFF pasirodymas; TF estradinio ansamblio solistė.
bas vyko penkiolikoje SMD sekcijų. Konferencijai stu dentai paruošė 600 darbų. TSKP istorijos sekcijos 6 pa daliniuose perskaityti 88 pra nešimai. 28 pranešimai per skaityti archeologijos-etnografijos sekcijoje. Šios sekcijos vertinimo komisija: istorijos mokslų kandidatas I. N Braim, dėstytojai N. S. Kosmyliovas, V. N. Riabcevičius, A. N. Vaganova, A. Plavinskis klausimų pranešė jams negailėjo. Didelio susi domėjimo sulaukė būrelio vadovo III k. studento P. Te-
reškovičiaus pranešimas „Bal tarusių kilmės problema ta rybinių mokslininkų darbuo se". Po konferencijos svečius priėmė IF dekanė, buvo ap tartos tolimesnės bendradar biavimo formos. Profesorė už aktyvų dalyvavimą konferen cijos darbe studentams įteikė pagyrime raštus. Vakare laukė smagus renginys — mediumas, kuri MVU istorikai rengia tik antri metai, tradiciją per ėmę iš Vilniaus (!) Univer siteto.
Pora, dienų Minske prabė go nepaprastai greit. Esame dėkingi komjaunimo biurui, organizavusiam Mokslo d eną, mūsų nuolatinėms še fėms — L. Mancivodai ir A. Žuravskajai ir visam būriui naujų draugų. J. A Komenskis yra pasakęs: „Laikyk ne laiminga tą dieną ar tą va landą, per kurią tu nieko naujo nesužinojai". Todėl dienos, praleistos Minske, mums buvo tikrai laimingos.
davusių karių M. Brantmano. I. Sokolovo, šiuo metu gyve nančių mūsų respublikos sos tinėje, prisiminimų. Po visų perskaitytų prane šimų paklausiau dalyvavusių jų, ką jiems davė ši konfe rencija. Štai keletas atsaky mų: — Labiausiai patiko J. Žu ko pranešimas apie TSRS draugystės bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartį. Tokių norėtųsi daugiau, — L. Vaškelytė. — Labai daug sužinojau
apie šią šalį, apie kultūrinį ekonominį bendradarbiavi mą su mūsų respublika, — D. Valukonytė. Savo kalboje aktyvus ir nenuilstantis Tarybų Sąjun gos Vengrijos draugystės draugijos Lietuvos skyriaus prezidiumo narys, doc. P. Vit kauskas, pagyręs visus kon ferencijos dalyvius ir nuro dęs trūkumus, pasakė: — Man labai patiko pra nešime girdėta mintis. Ji tik tų apibendrinti mūsų darbą, — norint draugauti — reikia
pažinti. Kaip tik to mes ir siekiame. Sį renginį organizavo kultūrinių ryšių su užsienio šą limis būrelis (prezidentė lu k. studentė L. Bulotaitė), kurio globėjas ir patarėjas yra doc. P. Vitkauskas. Visi būrelio nariai, norintys pažinti ne tik teoriškai bet ir prak tiškai Vengrijos Liaudies res publiką, dabar žada išmokti vengrų kalbos ir kuo daugiau sužinoti ir kitiems papasakoti apie šią puikią šalį. J. BABILIUTE
iiiiiiuuuiHiiiiiiiuiHiiniiniiiiiimiiHiuuuiuiiniiuuiiiiiiiiiiuiiiiiuiiiinuiiiiiiiuiuiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiMiiiiiiniii
VIENĄ KARTĄ PAMATYTI... I Pro traukinio langus juo davo Estijos laukai, šmėkšpojo pakelės medžiai, o ra iti skaičiavo kilometrus ir kartojo: Tartu—Tartu—Tartu, p -okavom, skaitėfn knygas, dainavom ir vėl vienas kito jausdavom: „Ar pasitiks?" L Juk buvo tik keli laiškai. Parašėm pirmakursiams teisilunkams į Tartu universitetą, nelabai tikėdami, kad atsipeps. O jie atsakė ir, ilgai Maukę, pakvietė į svečius - geriau vieną kartą pama tyti, negu triskart išgirsti. ..Labas vakaras!" — išgirdotn gimtąją kalbą mažoje artu stotyje. Taip, tai buvo — dar tokie nepažįstami f net svetimi. Bet tie du
lietuviški žodžiai, ištarti su estišku akcentu, buvo pirmas žingsnis į būsimą draugystę. Susirinkome mažame bend rabučio kambaryje. Čia dar kartą oficialiai vieni kitiems prisistatėme. Jų vardai buvo keisti mums, o mūsų — jiems. Tad stebėjomės ir juo kėmės kartu. Nauji draugai padovanojo mums žydrąją Estijos studen tų kepuraitę, kaip draugystės simbolį. Kitą dieną susipažinome su Tartu. Pasirodo jis visai ne didelis, nors jaukus ir sve tingas, Vaikščiojom po stu dentišką parką, užlipome į „Bučinių kalną“, aplankėme miesto etnografinį muziejų,
biblioteką. Senas didingas pa statas su baltomis kolonomis. Vakare truputį pavargę, susėdome prie jaukios židi nio ugnies. Dabar jau ne su sipažinti, o atsisveikinti. Su dainavome „Gaudeamus". Paskui skambėjo ir lietuviš kos, ir estiškos dainos. Išvažiuodami išsivežėm jų svetingumą, prisiminimus. Su grįžę į namus, nekantriai laukėme jų. Vėl suskambo mums žinomos estų dainos, žodžiai, matėme. pažįstamus veidus — vėl buvome kartu. Dabar mes rodėme savo Uni versitetą, fakultetą, Vilnių, Trakus, pasakojome apie mū sų tradicijas, problemas, vai šinome lietuvišku sūriu. At minčiai padovanojom mūsų studentų kepuraitę. B. SVOGZDYTĖ Teisės fakulteto I k. studentė
Turbūt žinote, kad Vil niaus universitetas yra suda ręs kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo sutartis su Prahos Karlo (CSSR), Kroku vos Jogailos (LLR), Greifsvaldo Emsto Moriso Arndto (VDR) universitetais, taip pat su Erfurto Medicinos Akademija. Studentų gru pėmis keičiamasi su Liubli no Marijos Kiuri Sklodovskas (LLR) universitetu, fizi kais studentais su Magdebur go aukštąja technikos mo kykla (VDR). Sutartis su Erfurto Medici nos akademija yra bendro Vilniaus ir Erfurto miestų kultūrinio ir mokslinio bend radarbiavimo dalis. Praėjusiais metais iš Čeko slovakijos sulaukėme 8 žmo nių, tiek pat ir mūsiškių ten buvo išvažiavę, iš VDR — 10, į VDR — 8. Nuo 1977
R. ŽUOBAITE IV. k. istorikė
MuiniiiiiHiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiuiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiimii
RYŠIAI SU UŽSIENIU metų rugsėjo mėnesio Filo logijos fakultete dirba vo kiečių kalbos dėstytoja Hanelore Gral. Universitetai betndradarbiauja pagal sutartis. Kita bendradarbiavimo forma — ilgalaikės mokslinės stažuo tės kapitalistinėse ir Socialis tinėse šalyse. Šiuo metu Belgijoje stažuojasi J. Saba liauskas (GF), Prancūzijoje — Filosofijos ir mokslinio ateiz mo katedros docentas R. Pavilianis. Prie bendradarbiavimo for mų priskiriamos rusų kalbos dėstymas kursuose, pedago ginis darbas užsienyje. Siun
čiama po 4—5 žmones į ka pitalistines, socialistines ir basivystančias šalis dviem trims metams. Mūsų dėsty tojai dėsto arba specialybės dalykus arba kalbą. Neseniai iš Alžyro grįžo Fizikos fa kulteto dėstytojas Vyt. Va liukėnas. Šiuo metu Suomi joj dirba rusų kalbos dės tytoja E. Brazauskienė, Japonijoje — D. Guzevičtenė. Ne reti svečiai iš Greifsvaldo universiteto. Pernai buvo atvykę profesoirius H. Knabė — garsus higienistas, Europos medicinos ir kaimo higienos asociacijos prezidentas, fizikas V. Kraftas, Universitetai taip pat kei čiasi sportinėmis delegacijo mis, meniniais kolektyvais, visuomeninių organizacijų at stovais. A. GEDVILAITĖ I k. žurnalistė
YLOS MAIŠE NAPASLĖPSI Ne vienas žino, kad stu dentai žmonės nepėsti, bur nos be reikalo neaušina. Ne nuostabu, jog ėmė jie ir su sigalvojo vieną rimtą susi ėjimą, kur sekmadienio die ną rinkosi visi rimti ir pusrimčiai žiūrovai bei sirga liai. — Aleksandrai, pradėk, — nekantravo žiuri nariai, o prie punktualumo įpratę žiū rovai gailėjosi, kad pasisku bino ateiti. Tylos dviminute susirinku sieji išklausė renginio ve dančiojo — statybinių būrių komisaro Aleksandro Abiša los kalbą: — Antroji SSB agitbrigadų apžiūra šiais metais skirta Universiteto jubiliejui. Pristatomi reikli žiuri, su pažindinama su reikalavimais. Kaip iš pypkės pabiro verti nimo kriterijai: 10 balų sis tema už bendrą pasirodymą ir 5 balai už meniškumą, ori ginalumą, sceninę kultūrą bei aktualumą. Agitbrigadų daly vių širdelės sutvaksėjo, pa skelbus, kad bus renkamas
geriausias artistas, simpatiš kiausia bei džentelmeniškiausias dalyviai. Žiūrovai ir sir galiai, išpūtę ausis ir pastatę akis, sekė žiežirbas svaidan čias 22 agitmeninių brigadų pasirodymą. Širdis ne avelė — nenuraminsi, kai negero vės į nosį duria. Todėl ir skalbė visi koncertavusieji ydas ir blogybes, kad kvapo neliktų. — O vis dėlto trūkumų pasirodymuose buvo gana daug, — reziumavo pabaigo je A. Abišala Patys už save kalba dveje tai, parašyti, įvertinus Kap suko statybos valdybos, Šir vintų KMK fizikų SSB agit brigadų meniškumą. Matyt kad ruošėsi abejingai. — Jeigu būtų prizas už optimizmą, tikrai jį gautu mėt, — nudžiugino pirminin kas Šiaulių KMK (TF) būrį . Temidę". „Rasim didelį kas tuvą, dirbsim, kas pakliūva" — žada jie ir dar priduria, kad darbas bus našus. Sapalų t. ū. „Šešupės" SSB (IF) suruošė tragikomediją
„Keturios kanopos". — Ylos maiše nepaslėpsi, — pareiškė Palangoje dirb siąs prekybininkų būrys „Vėtrungė". — O geriausias būdas su jomis kovoti — aštrus juokas. Kas norėtų gerai dirbti SSB. tam reikėtų susipažinti ir nepraleisti pro ausis Vil niaus statybos remonto „Ber žo" agitbrigados (Pilolog. f.) įstatų. 11 punktų rodo, kaip reikia elgtis SSB. Svarbiausia — mylėti būrį, kaip patį sa ve. — Gyvenimas — kova už kultūrą, už kalbą, — skelbia „Žilinai 78" (1F), dirbsiąs Va rėnos KMK. Dalyviai prisimi nė Universiteto praeitį, pas kui persikėlė į „kolūkio šio kiadienį". Alytaus statybos tresto II valdybos „Alytus" SSB (Fizi kos f.) nesutinka, kad jie pa syvioji karta, — jie statys namą, kovos už gėlę, saulę. Jie — optimistą.. Priešu pesimizmą laiko „Žirnelis" (PF). Jie kelia ži nių kokybę, kuria fantasti
Universiteto studentai talkoje
Neseniai VU medici nos fakulteto bendrosios chirurgijos mokslinio bū relio nariai susitiko su Kauno Medicinos institu to hospitalinės chirurgi jos būrelio busimaisiais chirurgais. Si draugystė tarp Vilniaus ir Kauno jaunųjų medikų prasidėjo prieš porą dešimtmečių. Būreliai bendradarbiauja, kiekvienais metais orga
nizuojame daug susitiki mų, kurių metu skaitome mokslinius pranešimus, dalinamės patirtimi bei įgūdžiais, diskutuojame aktualiais šiandieninės chirurgijos klausimais. Į susitikimą atvyko KMI hospitalinės chirur gijos katedros vedėjas — žymus chirurgas, TSRS MA narys korespondentas'J. Brėdikis, kuris per skaitė paskaitą apie šių dienų elektrostimuliacijos pasiekimus ir vystymosi
REDAKCIJOS ADRESAS: 232600 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
MEDIKŲ SUSITIKIMAS
perspektyvas. Profesorius pažymėjo, kokią milžiniš ką svarbą turi SMD bū reliai, auginant jaunąją chirurgų kartą, kvietė nius darbus. Kauniečiai į eksperimentinius kliniki nius dar rimčiau įsijungti pademonstravo savo, Hos pitalinės chirurgijos ka tedroje sukurtus moksli nius filmus. Abiejų būre lių nariai perskaitė po kelis mokslinius praneši mus. Būrelių pirmininkai pasakojo apie savo būre
nius planus. Blogybių — kyšininkavimo, dykaduoniavimo, kritika kar tojasi ir kitų agitbrigadų pa sirodymuose, tačiau čia į jas žiūrima truputėlį atlaidžiau, turbūt dėl dar vienos blogy bės, kurios, deja, niekas ne kritikavo — ruošiamasi pas kutinę dieną. O žiūrovas reiklus: jei tu taikstaisi su blogybėmis, iš jo aplodismen tų nelauk. — Dėl prizinių vietų daug galvos laužyti neteko, — baigiantis apžiūrai kalbėjo parengiamojo štabo viršinin kas Jonas Ašmonas. Sužinome laiminguosius.
Pirma vieta ir pereinamasis prizas antri metai iš eilės atiteko „Vėtrungei" (PF). Dvi antrąsias pasidalino „Ži linai" (IF) ir „Temidė" (TF). Trečiaisiais buvo „Žaltvyks lė" (Fil. f.), „Tauras" (Prek. f.) ir teisininkai „Justitia“. Medalį ir geriausio artisto vardą iškovojo „Žilinų 78" SSB agitbrigados dalyvis Rim vydas Rimeika, simpatiškiau sia pripažinta Nijolė Stanke vičiūtė (Pram. ekon. f). Džentelmeniškiausias pasiro dė Ričardas Urmanas (prek. ekon.';. E. RUGINYTĖ I k. žurnalistė
ARTĖJANT PERGALĖS DIENAI Dar neseniai patrankų salvėmis buvo pažymė tos 60-osios Tarybinės Ar mijos įkūrimo metinės. Šiai šventei ruošėsi visa šalis. Gamtos fakultete SDAALR organizacijos įs? paTeigoįimai buvo taip pat glaudžiai susiję su šia data. Iki Armijos dienos buvo surinktas nario mo kestis, išplatinti loterijos bilietai, išleistas stendas, suorganizuotas tarp gru pių šaulių varžybos, ku riose pasižymėjo geogra fijos spec. I kurso koman da. Mūsų fakulteto stu dentai šiam garbingam j u biliejui paskyrė daug žy gių. Vieni keliavo po Lie tuvą, kiti pasiekė net Ko los pusiasalį, Karpatus Žygių dalyviai susipažino su kovų vietomis, susitiko su karo veteranais, darbe? pirmūnais. Klaipėdos ra jone buvo organizuotas agitacinis žygis, skirtas Tarybinės Armijos 60čiui. Agitžygio dalyviai susitiko su LLKJS Klaipė dos raj. komiteto I-ju sek retoriumi J. Pakinsku, ap lankė Gargždų karių ka pines, Ablingos memoria linį kompleksą, susipaži no su dirbančiu jaunimu Norėtųsi paminėti ak ty viausius SDAALR narius V. Sadecką, A. Bitiną. R Vepštą, G. Puki-nskaitę ir kitus Artėja 33-sios Pergalės prieš fašistinę Vokietija metinės. Kviečiame visus aktyviai sutikti šį garbin gą jubiliejų. V. STAKENAS Gamtos mokslų fakulteto SDAALR komiteto pirmininko pavaduotojas
KONKURSAS Respublikinis aukštųjų mokyklų meninės fotografijos konkursas „STUDENTIŠKAS OBJEKTYVAS", skirtas kom jaunimo 60-čiui. Konkursą organizuoja KPI fotoklubas ir LTSR fotografijos meno draugija. Studentų tematika: pasitinkant komjaunimo jubiliejų, laisvalaikis, studentų renginiai, mokymasis ir mokslinė veikla, studentų statybiniai būriai. Laisva tematika. Konkurse dalyvauja aukštųjų mokyklų foto klubai ir studentai. Aukštųjų mokyklų studentų foto klubai pristato kon kursui ne daugiau kaip 25 nuotraukas, 20 skaidrių. Pri imamos ir spalvotos nuotraukos. Atskiri autoriai pateikia konkursui ne daugiau, kaip po 5 juodai baltas, spalvotas nuotraukas, skaidres. Priimamos nuotraukos ne mažesnių formatų: juodai bal tos — 30X40, spalvotos —. 18X24 cm. Ciklas, susidedan tis iš 6 ir mažiau nuotraukų laikomas vienu darbu. Prizus įsteigė: LLKJS Kauno miesto komitetas, LTSR fotografijos meno draugija, „Nemuno" žurnalas, „Komjaunimo tiesos" redakcija, KPI instituto profsąjungos komitetas, KPI insti tuto komjaunimo komitetas, KPI foto klubas. Nuotraukos bus eksponuojamos kai kuriuose Lietuvos miestuose. Geriausius darbus spausdins „Nemuno" žurna las. Darbus siųsti iki 1978 m. rugsėjo 15 d. adresu: Kaunas, Donelaičio 73, Fotoklubas „KPI — FOTO".
lių veiklą, mokslinių dar bų temas, kvietė ir toliau stiprinti ir plėsti mokslinį bendradarbiavimą. Vakarą praleidome jau kioj studentų kavinėj, kur apsvarstėme Vilniaus me dicinos fakulteto ir Kau no medicinos instituto studentų mokymo proble mas. Kalbėjomės ir apie trūkumus bei pasiūlymus jiems ištaisyti. Laibai daug gražių įspū džių parsivežėme iš šios mokslinės viešnagės Kau
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
ne, kur mus taip malo niai sutiko. Mano nuomo ne, tokius susitikimus tarp Vilniaus universiteto ir medicinos instituto stu dentų mokslinių būrelių reikia rengti periodiškai, nes tai padeda studentams geriau pasiruošti savo bū simajai profesijai. RIMTAUTAS MARCINKEVIČIUS VU SMD Bendrosios chirurgijos mokslinio \ būrelio pirmininkas IV k. stud.
Tiražas 4300 LV 67983
TRUMPAI Saulėtekio alėjos di džiojoje auditorijoje įvy ko ekspedicijos „Mane Tėvynė — TSRS" dalyvių vakaras. Paminklų Konservavi mo Instituto darbuotojas N. Kitkauskas papasakojo apie ekspedicijos objektą Nr. 91 — Vilniaus pa veikslų galeriją. Lektorius supažindino mus su šio įdomaus pastato istorija pateikė įdomių naujienų hipotezių. Savo pasakoji mą N. Kitkauskas paįvai rino brėžiniais, lentelėmis. Po paskaitos visiems la bai patiko chemikų disko teka. Tai jau antras toks ren ginys šiais mokslo melais. Pirmas vakaras, skirtas Universiteto 400 metų jū biliejui, įvyko kovo mė nesio .pradžioje Chemijos fakultete. Jo metu doc. R. Batūra papasakojo apie mūsų Alma Mater praei tį ir dabartį. Jubilieji niais metais numatoma surengti dar 3 vakarus. Kviečiame ateiti visus ekspedicijos „Mano Tė vynė — TSRS" dalyvius ir svečius. A. LIUTKUS, Gamtos fak. III kursas Kitas laikraščio numeris išeis gegužės 12 d.
Užs. Nr. 1357
1
REDAKTORE A. NUGARAITE