VISU ŠALicį PROLETARAI, VIENYKITĖSI
—r, ... -....
klAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, LriNIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
La nuo 1950 metų
Nr. 14(421)
1962 m. gegužės 12 d.
Kaina 2 kap.
Istorijos - filologijos fakulteto studentai V. švagždys, S. Meš kauskas ir B. šumauskas J Uni versitetą atvyko tiesiog iš Tary binės Armijos.
Grupė IFF dėstytojų — buvusių Didžiojo Tėvynės karo dalyvių.
S. ŠILEIKOS nuotr.
škovota
taip galingai žengia pasitikti naujų komuniz mo dienų. Buržuazija siunta ir siautėja, nes ji neturi ką priešpastatyti naujoms idėjoms, kurios sklinda iš naujo pasaulio, iš socializmo pa saulio. Tautos reikalauja idėjų, o ne baugi nimų. Liaudies nesulaikysi riksmu. Reakci ja gali dar painiotis tautoms po kojomis, ji negali supančioti žmonijos. Šiaudu istorijos vežimo nepririši. Vilko staugimu nenustelbsi griaustinio . . istorijos griaustinio. Dabarti nis pasaulis jau toli gražu ne tas, koks buvo trisdešimt devintaisiais ar keturiasde šimt penktaisiais, Tai įrodo ir tas faktas, kad septyniolika pavasarių buvo kovos už taiką pavasariai, Ir čia žmogus, jo protas paimdavo viršų, Tautos neleido kilti branduoliniam karui. Už socializmo pečių dabar yra galingas taikos užnugaris. Taikos reikalauja visos visos tautos be išimties. Jos tokiu būdu pa-
Illllllllllllllllllllllllllllllllllllllilllllllllllillllllllllillllllllllllllliųfllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllinillllllllllllllllllllll
Mokslas neturi dirbti naikinimui Susijaudinęs pasaulis stebi naują Amerikos ir Anąlijos im perialistų piktadarybę: Ramiaja me vandenyne ties Kalėdų sala, viena po kitos atmosferoje sprogdinamos termobranduolinės bombos. Vėl į visas puses sklinda radio aktyvios nuosėdos, grasin damos žmonijai ir jos busimųjų kartų sveikatai. Bet dar pavojin giau už nuosėdas yra tai, kad šie sprogdinimai didina ginklavi mosi varžybas, kelia karo psi chozę, stumia tautas į naujo ka ro katastrofą. Nauji pranešimai informuoja mus, kad imperialis tai šia bandymų serija nepasi tenkina ir rengiasi naujai niek šybei: ketina ties Džonstono sala pradėti sprogdinimus kosmose, kuris iki šiol buvo naudojamas tik taikiems tikslams. Viso pasaulio viešosios opini jos smerkiami, Amerikos ir Ang lijos imperialistai bando išsisuki nėti, nevykusiai aiškindami, kad jie atsisakytų šių bandymų, jei Tarybų Sąjunga sdtiktų įsileisti j savo teritoriją Jų kontrolierius. Tarybų Sąjungos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad Ji yra už kontroliuojamą nusiginklavimą, o ne už kontroliuojamas ginkla vimosi varžybas, šiandien visi žino, kad branduolinius sprogdi nimus kiekviena šalis gali susek ti nacionalinėmis priemonėmis, kiekvienam aišku, kad demago giniu pasiulymu imperialistai sie kia anaiptol ne bandymų nutrau kimo, o tik legalizuoto šnipinėji mo socialistinėse šalyse. Termobranduolinės energijos atradimas yra sunkių ir ilgų mokslinių iškojimų rezultatas, ga lįs duoti žmonijai tiek qėrybių. kiek ji dar niekada nėra turėjusi. Būdama karo maniakų rankose, ši energija gali sukelti nematytą katastrofą. Universiteto mokslo personalo vardu aš protestuoju prieš genialiausio žmogaus min ties išradimo naudojimą naikini mui, Imperialistus, norinčius mokslo laimėjimus paversti žudy mo priemone, reikia pažaboti! Prof. J. KUBILIUS Universiteto rektorius, fizikos-matematikos mokslų daktaras
V
ir užrašyta iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinitiiii
mirties piūtles, tik negu kad iki šiol nuožmus ir įnirtęs, ir įžūlus. Jo bcjėji pavojingą. Priė jo vardas — reaktik sąnarius ir žudiko rankas — Prieš septyniolika metų budaug ko pamokė pažangos galo dar neišmokė. Imperia-
deda iškovoti naujas pergales komunizmą statančiai tarybinei liaudžiai ir visoms so cialistinėmis šalimis. Istorijos patyrimas moko: tautos nieko ne gavo be kovos. Bet istorijos pamokos tautoms parodė išeitį. Dabar žmonija puola visais frontais, puola reakcijos ir tamsos jėgas. Ta pati istorija moko, kad žmonija, jeigu ji ne buvo pasyvi stebėtoja, o kovojo atkakliai ir savo siekė drąsiai — visada pasiekdavo per galę. Ir dabar visa žmonija, vadovaujama komunistų ir darbininkų partijų, po galinga marksizmo-leninizmo vėliava ateis į taikias dienas, kai nebus ginklų nei armijų, kai nebegrės karai. Dėl to verta paslgrumti. Tik tada bus galima įrašyti ir galutinę pergalę. Ir ji bus iškovota ir užrašyta. Bus būtinai! Viso to neįvertina ir nenori suprasti tos pačios jėgos, kurios užpenėjo karų maitva nagius, kurios sukelia karus.
TARPTAUTINIŲ LENININIŲ PREMIJŲ „UŽ TAIKOS STIPRINIMĄ TAUTŲ TARPE“ 1962 metų balandžio 19 ir 1/ A U I T r T t d- d- iv*ko Tarptautinių K U Ir! I I t I t Lenininių premijų „Už taikos stiprinimą tautų tarpe“ komiteto posėdžiai, kuriems pirmininkavo akademikas D. Skobelcynas. Komitetas apsvarstė .qautus pasiūlymus dėl 19611 metų Tarptautinių Lenininių premijų paskyrimo ir priėmė nutarimą šiuo klausimu. Žemiau spausdinamas komiteto nutarimas dėl Tarptautinių Lenininių premijų paskyrimo. Tarptautinių Lenininių premijų „Už taikos stiprinimą tautų tarpe“ komiteto nutarimas
S V E C i A I
, i j ; <
j Į Į Į > į į į Į Į į > <
Dėl 1961 metų Tarptautinių į Lenininių premijų > „Už taikos stiprinimą ( tautų tarpe“ paskyrimo ?
atvyko
grupė
.. .svečiai iš Kauno Politechnikos instituto. Visi jie dalyva vo šventinėje Universiteto kolonoje.
Už įžymius nuopelnus kokovojant už taikos išsaugojimą ir stiprinimą paskirti Tarptautines Leninines premijas „Už taikos stiprinimą tautų tarpe“: KVAMEI NKRUMUI — vals tybės veikėjui (Ganos respublika), PABLUI PIKASUI — dailininkui, visuomenės veikėjui (Prancūzija), ISTVANUI DOBIUI — valstybės veikėjui (Vengrijos Liaudies Respublikaj, FAIZUI ACHMADUI FAIZUI — poetui, visoumenės veikėjui (Pakistanas), OLGAI POBLETEI DE ESPINOZAI — visuomenės veikėjai (Čilė). Komiteto pirmininkas Dmitrijus SKOBELCYNA% Komiteto pirmininko pavaduotojai GO MO-ZO, Komiteto nariai: Lui ARAGONAS Grigorijus ALEKSANDRO VAS, Džonas BERNALAS. Re natas GUTUZAS, Janas DEMBOVSKIS, Ana Zegers, Ivanas MALEKAS, Chuanas MARINELIS VIDAURETA, Pablas NE RUDA. Sahibas SINGAS SOKCHĖJUS, Uja ERENBURGAS, Kaoru JSUJIS.
> < > j į į
<
Reikia duoti atkirtį Buvo Ir tebėra nemaža žmo nių. kurie nori gyventi iš kitų darbo. Tam jie griebiasi viso kiausių priemonių, kurių svar biausia yra žudymo priemonė — ginklas. Tokie žmonės visais lai kais galando ginklą, tobulino jį, kad galėtu kitus pavergti. Žmo nėms, nenorintiems tapti ver gais. teko griebtis to paties gink lo. Gyvenimas labai pasikeitė, vietoj kardo atsirado branduoli nis ginklas, nuo kurio ir pats žudikas gali žūti, net beginklius žudydamas, bet dar neišnyko plėšriojo žv&’ies moralė žmonių tarpe. Užtai yar ir šiandien do ram žmogui tenka griebtis prieš užpuoliką ginklo, kad ir kažin koks balsus jis būtų. Imperia listai tobulina savo bombas ir visam pasauliui girasi pirmi pra dėsią mėtyti jas ant mūsų mies tų. Kas mums belieka? Reikia tobulinti savo bombas, kad iš naudotojų veislė aiškiai žinotų, kas agresijos atveju jos pačios laukia. Kol visų šalių dori žmo nės supras, kad nereikia leisti saujelei imperialistų švaistytis, kito kelio nėra, kaip tobulinti atomines bombas, tol mums rei kia savo ginklų. Ir viensyk rei kia glaudžiau suglausti pečius, stoti visiems darbo žmonėms į vieną taikos gynėjų armiją. Doc. A. Laigonaitė
KAD JIEMS NUDŽIŪTŲ RANKOS! Man teko pergyventi dviejų karų baisybes, teko matyti žu vusiųjų kūnais nuklotas gimtosios Dzūkijos kalvas. Pokario metais nuo buržuazinių nacionalistų rankos žuvo mano vyras. Karai yra baisus dalykas. Karo gali norėti tiktai bepročiai. Dabar žmbnės, laisviau at sikvėpė, tik gyvenk sau. žinoma, yra dar pas mus trūkumų, yra neūkiškumo. Viso to kaltininkams reikia geros lazdos. Mūsų gyvenimas žengia i priekį, ir diena iš dienos vis gra žėja. Karo žmonės nenori vardan savo ir savo vaikų laimės. Užjūrio kapitalistai pradėjo baisaus ginklo bandymus todėl, kad jie nežino, kas yra tikrieji karo baisumai, nežino tikro didelio vargo. Amerikos žemės niekad nemindžiojo svetimos ko jos. Todėl saujelė užjūrio ponų ir kelia balsą. Mes nenorime karo. Nėra žodžių, kuriais būtų galima prakeikti naujo karo rengėjus už jų piktus kėslus. Už savo darbus Jie susilauks atpildo. Kad jiems kur rankos nudžiūtųl A. LEVULIENĖ Universiteto ūkio skyriaus darbuotoja
Toks musų atsakymas Kai kurių imperialistinių Va karų valstybių, visų pirma Jung tinių Amerikos Valstijų ir Ang lijos, vadeivos renųia kruvinus naujo pasaulinio karo planus, trokšdami pasmaugti tautų laisvę ir nacionalinę nepriklausomybę. Jie ruošiasi duoti laisvas rankas Vakarų Vokietijos militaristams ir revanšistams. Jie nori duoti atominį ųinklą tiems, kurie nese niai puoselėjo fašistinę tvarką, niokojo Europos šalis, išžudė mirties stovyklose milijonus tai kių piliečių ir siekė sunaikinti ištisas tautas. Kurstydami karo psichozę, Amerikos ir Anglijos imperialistai vėl pradėjo bran duolinių bombų sprogdinimus po žeme ir atmosferoje. JAV paskelbė, kad pradės branduolinius sproqdinimus kos minėje erdvėje. Ši imperialistų piktadarybė ypač užrustino pasaulio dorus žmones, nes radioaktyvių me džiagų nuosėdos bei debesys už nuodys vandenį ir atmosferą, žalodamos žmonijos ir jos busimų jų kartų sveikatą. JAV vyriausy bė nesiskaito su tautų norais, su jų saugumu. Dabartinis mokslas galingas, jis gali tarnauti kūrybos, pro greso, žmonijos laimės ir gero vės tikslams, bet, būdamas kapi talistų, Pentagono generolų-maniaku rankose, jis gali tapti ci vilizacijos naikinimo ir masinio žmonių žudymo priemone. Todėl su karštu pritarimu vi so pasaulio progresyviosios jė gos sveikina Tarybų Sąjungos ir kitų šalių pastangas Ženevos pa sitarimuose dėl visuotinio nusi ginklavimo ir branduolinių bom bų bandymų nutraukimo, kad butų užkirstas kelias karams, už tikrinta taika ir laimingas gyve nimas. Mes savo veikloje vado vausimės taikos ir kūrimo dva sia. Taika — tai civilizacijos pro greso sąlvga, žmogaus minties naujų laimėjimų laidas. Dabar kiekvienas, kas neaklas, mato tik rą Amerikos ir Anglijos „civili zaciją“, pajungiančią mokslą žmonių sveikatai žaloti, kultū ros vertybėms naikinti. Mūsų tarpe nėra tokių, kurie nedalyvautų visos liaudies kovo je dėl taikos, dėl nusiginklavimo,
dėl mękslo naudojimo taikios kūrybos tikslams. Toks yra mūsų profesorių, dėstytojų ir studentų kolektyvo atsakymas imperia listams, pikčiausiems žmonijos priešams. prof. S. JANKAUSKAS Universiteto prorektorius
NENORIME! Kiekvienas iš mūsų gali pa sakyti, kad tarybinė šalis įdėjo didžiausią indėlį Į talkos išsau gojimą visame pasaulyje. Mes didžiuojamės ja. Ji pirmoji pa siekė socializmą, pirmoji skina kelius į šviesią 'ateitį — ko munizmą. Tik štai vėl virš Ra miojo vandenyno iškilo grybo pavidalo dabesys, pranašaują grėsmę visam pasauliui. Tai žu dikų iš už Atlanto darbeliai. Jie vėl pradėjo naują atominio gink lo bandymų seriją. Argitam tarnauja žmogaus protas, argi tam mes gyvenam, kad viską griautume. Ne-, mes nenorime atominės mirties. nenorime branduolinių sprogihių! S. Lukošytė IFF III k. studentė
Atimti ginklus Aš j‘au mačiau du karus ir nenoriu matyti trečio. Dar pir mo pasaulinio karo metais te ko išgyventi sunkią vokiečių nelaisvę. Karas atneša žmo nėms tik vargą ir nelaimes. Jo norėti gali tiktai tie, ku rie nežino, kas yra vargas. Ir ginklu žvangina tik pikti nusikaltėliai, tik plėšikai ne nori padėti ginklo. Nenori pa dėti ginklo — reikia atimti. A. PETROSIŪNAS Universiteto ūkio skyriaus darbuotojas
NEPAS ĮKARTOS Tarybiniam darbo žmogui sunku suprasti JAV imperialistų šiandien vykdomą atominių bombų sprogdinimą. Kada prieš žmogų atsiveria plačiausi laimingo gyvenimo akiračiai, prasi skverbimas į kosmosą, didžiausi mokslo laimėjimai, sąmonin gai ruoštis sunaikinti visa, ką sukūrė žmonija, ir pačių gyvybę žemėje, atrodo — tai pamišėlių žaidimas. Bet iš tikrųjų tai ne žaidimas, nors ir su ugnim. Žmonijos istorija žino nemaža pa našių „žaidimų“, kurie atvesdavo prie katastrofos. Imperializmo jau tokia prigimtis, kad jis, stengdamasis įtvirtinti darbo žmo nių eksploataciją ir pavergimą, rvžtasi kruviniausiems žygiams. Dar visiems atmintina Vokietijos hitlerinio imperializmo Pa" moka. Ji neturi pasikartoti! Ir ji nepasikartos! Prof. B. PRANSKUS
j
< j < !
1 J <
!
J. LEVICKAS
Leonas ŠARĖNAS
MOTINŲ Pajuodęs medžio obeliskas Tyliai Įkopęs žvalgos po smėlėtą kalvą. — „Karys — eilinis Melnikov Vasilij“, Už mus padėjęs Savo jauną galvą. Lietuvė puošia rūtom Kuklų kapą, O giedrios akys Ašaromis srūna.. . Kas sugrąžins jai Iš Oriolo stepių Širdies dalelę — Geltonplaukį sūnų?
BALSAS Miegos Antanas, Kaip Vasilijus miega. Ilgai dar rusė Ašaras ten šluostys. .. Motulės plaukuose — Ankstyvas sniegas. Ankstyvos raukšlės Išvagoję skruostus. Pro dundesį atominių sprogimų Suspaustos lūpos žmogžudžius prakeikia. Ir šaukia, šaukia Žemės apskritimas: „Pasauliui taiką, žmonės! Žemei taiką!“
SAULĖLYDIS PRIEŠ RYTĄ Vakaruos saulėlydžiai lyg gaisras Liepsnose sudegina vis saulę. Ir pakyla debesys juodi — Pelenų ir dūmų kamuoliai.
Vakaruos saulėlydžiai lyg kraują: Vis aptaško saulės baltą veidą, Kad žolynai plautų jį rytais Ne rasom — o ašarų lašais. Vakaruos žarų raudonos drobės Vėliavom raudonom suliepsnoia Virš patrankų vamzdžių nebylių, Tarsi mano miesto kaminų —
Ir pulkai baltų balandžių kyla Pasitikt saulėtekio rytuos.
Šią atkarpą paruošė VVU jaunųjų žurnalistų mokyklos klau sytojai II k. lituanistai D. GUDAITE ir Z. ZEPCIKAS.
Dėl gyvybės dėl gyvenimo štai pasibaigė, dingo sykiu su išsisklaidžiusia rytmečio mig-
F. ŠKLIARSKAITE dėstytoja
nėse prie Oriolo — Kursko lauko, Baltarusijoje, dalyva vęs kautynėse prie Šiaulių, vaduojant Žemaitiją ir Klai pėdą, dabar kovėsi Kurše. Čia 30 rinktinių buvo apsupta vokiečių divizijų. Priešas buvo gerai įsitvirtinęs. Nors Tarybinė armija jau įžengė į Vokietiją ir artinosi prie Ber lyno, musų junginiui teko ta me pačiame fronto bare sto vėti ilgesnį laiką. Kariai tar pusavyje juokaudavo, esą ta rybiniai karvedžiai, po perga lės grįždami namo, pamatė bekovojančius karius ir paklau sė: „Ką jus veikiate? Jiems buvo atsakyta: Triuš kiname Kuršo grupuotę“. Iš tikrųjų galėjo panašiai atsitikti, bet mūsų laimei, labai reakcinis tos priešo grupuotės vadas buvo perkeltas į Čeko slovakiją ir ten jo vadovau jama vokiečių armija dar prie šinosi, nors Vokietija jau bu vo kapituliavus. 1945 m. gegužės 8 d. iš aušo rytas, bet mes jo iš kar to net nepastebėjome. Mūsų dalinys pravedė žvalgybą kau tynėmis. Ir į sanitarinę kuopą visą rytą vis plaukė sužeistie ji. Aš, tuo metu buvau šaulių pulko sanitarinės kuopos sa nitarinis instuktorius, baigiau perrišti karį, kurio arterija buvo sužeista ir kraujas žaizdos tryško kaip iš fonta no. Staiga įbėga į žeminę kuo pos vadas ir surinka: „Drau gai, karas baigėsi!“ Nors kuopos vadas buvo labai rim tas žmogus, mes juo nepatikė jome ir manėme, kad jis juo kauja. Tačiau jis mums paro dė lapelius, numestus iš lėk tuvų, kuriuose buvo prane šama, kad perėmęs vadovavi mą, vokiečių kariuomenei ad mirolas Denicas įsakęs jai ka pituliuoti. Mūsų džiaugsmui nebuvo ribų. Baigusi perrišti sužeis tuosius, nusimečiau kruviną chalatą ir kartu su grupe mū sų kuopos karių nubėgau į pirmąsias linijas, kurios buvo nuo mūsų sanitarinės kuopos apie porą šimtų metrų nuoto lyje. Priartėję prie mūsų tran šėjų, pamatėme neįtikėtiną vaizdą. Savi kariai sėdėjo ant apkasų pylimo ir šildėsi sau lėje. Aplinkui ramiai ošė miš kas, čiulbėjo paukščiai. Vo-
DŽIAUGSMO ŠVENTĖ
kiečių pusėje buvo iškabintos baltos vėliavos. Dar tik šian dien rytą iš tranšėjų negali ma buvo ir galvos iškišti. Vobematant snaiperiai kiečių nukaudavo. Be to, mūsų po zicijas apšaudydavo iš kulko svaidžių. minosvaidžių, artile rijos. O dabar... Prie tranšėjų susirinko gru pė pulko karininkų Ruošėsi eiti kaip parlamentarai į vo kiečių pusę, susitarti dėl prie šo kapituliacijos. Aš žinojau vokiečių kalbą, t<lėl karinin kai pasiėmė su savimi ir ma ne, kaip vertėją. Niekieno že mėje mūsų jau laukė pora vo kiečių karininkų, kurie turėjo mus pravesti per minų lauką. Niekieno žemė... Keliasdešimt metrų ruožas. Jis buvo apso dintas minomis, kaip gėlėmis. Aplinkui gulėjo daug žuvušiųjų karių, savų ir priešų. Daugelis dar su žiemine ranga. Mus nuvedė per vokiečių tranšėjas į vokiškojo dalinio pulko vado žeminę. Visą kelią vokiečių kareiviai, ................................. išlindę iš žeminių, nustebę žiūrėjo į mus. Vokiečių pulko vado žeminė buvo patogiai įrengta. Sienos iškaltos antklodėmis, ant lango užuolai da. Mums prisistatė pulko va das Jakobsas. Mes jam pra nešėme apie kapituliacijos sąlygas ir nuvedėme jį, kari ninkų lydimą, Į mūsų pusę, kur jau laukė mūsų junginio vadai: tuomet dar pulkininkas Urbšas ir generolas Macijaus kas, čia buvo susitarta dėl priešo kapituliacijos tvarkos. Gegužės 9-tą dieną dalyva vau, kaip vertėja, vokiečių ka pituliavimo metu. Kapitulia vimas vyko lygiame lauke, ku riame buvo išsirikiavę vokie čių kariuomenės daliniai, jų karinė technika. Man, Išver tus komandą į vokiečių kalbą, tūkstančiai priešo kareivių ir karininkų sudėdavo į krūvą savo ginklus. Vos paliepus, tuoj pat vokiečių tankai, šar vuočiai vykdavo į nurodytą pusę. Tą dieną dešimtys tūks tančių priešo kareivių ir kari ninkų, dešimtys generolų bu vo paimta į nelaisvę. Sunku papasakoti, ką mes tą dieną pergyvenome. Prisi minė baisi karo pradžia, kada hitlerinių žmogėdrų gauja ver žėsi į Tarybų Sąjungą, viską pakely griaudama ir naikin dama. Prisiminė mirtį sėjantieji vokiečių lėktuvai, kurie bombardavo ir apšaudė be sitraukiančius nuo karo aud ros tarybinius žmones. O kaip dar buvo sunku klau syti Tarybinio informacinio biuro pranešimus apie tai. kad po ilgų įnirtingų mūšių, vie nas po kito atiduoti priešui tarybiniai miestai, kad vokie čiai apšaudo Leningradą, ver žiasi prie Maskvos! Ir visa tai
FF dekanas A. Bendžius su stu* dentais.
2ODIS
Žiūrint į kapituliuojančius vokiečius, prisiminė milijonai žiauriai nukankintų žmonių, Paneriai, IX fortas, Vidgiris, Osvencimas, Maidanekas. Štai jie, hitienzmo išperos „ant žmogiai“, vylėsi užkariauti vi są pasaulį, išnaikinti ištisas tautas. Jie dabar prieš mus sudeda savo ginklus. Pasiduo da todėL. kad mes nenugali mos, kilniausios pasaulyje Ta rybinės armijos kariai. Tą dieną mes perzengeme slenkstį į naują epochą, šias komunizmo kūrybos pui kias dienas. Aš esu begaliniai laiminga, kad greta tūkstan čių medikų ėjau teisingos ir šventos kovos keliu, kovojau dėl tarybinio kario gyvybės, dėl gyvenimo.
— moterų, su generolu Grupė buvusių netuviSKOsios aivizijos karių kairės F. Skliarskaitė.
Karve
iu.
Antra
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO v. UNIVERSITETO REKTORIAU
ĮSAKYMAS 1962 m. balandžio mėn. 28 dienos Darbo žmonių tarptautinio solidarumo Gegužės 1-osios šventės proga, Rektorato ir visuomeninių organizacijų vardu sveikinu Vilniaus Valstybinio V. Kap suko v. universiteto profesorius, dėstytojus, pagalbinį mokslo personalą, studentus ir administracijos darbuotojus ir linkiu naujų laimėjimų vystant tarybinį mokslą, gilinant savo mokslines ir politines žinias, keliant darbo našumą mūsų didžiosios socialistinės Tėvynės labui.
§ 1. Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą reiškiu padėką šiems Universiteto darbuotojams: I. Fizikos-Matematikos fakultetas 1. Vyr. dėstytojui Mickevičiui Vincui 2. Asistentui Juodviršiul Alfonsui vedėjui 3. Eksperimentinės fizikos laboratorijos Smilgai Algirdui II. Chemijos fakultetas 1. E. doc. p. Levinskui Algimantui ..................... ....1-X..4 T7J4...4 2. Vyr. dėstytojui Daukšui Vitui 3. Moksl. bendradarbiui Kadziauskui Petrui III. Gamtos fakultetas 1. Docentui Basalykui Alfonsui IV. Medicinos fakultetas 1. Vyr. dėstytojui Gaveliui Vytautui 2. Asistentui Palaimai Jonui 3. Aspirantei Žyglenei Marijai 4. Vyr. laborantui Radvlnauskui Jonui V. Istorijos — Filologijos fakultetas 1. Vyr. dėstytojui Lazutkai Valentinui 2. Vyr. dėstytojai Vanagienei Eugenijai 3. Dėstytojui Tekoriui Alfonsui 4. Dėstytojui Stepšiui Juozui VI. Ekonomikos fakultetas 1. Docentui Gregorauskui Marijonui 2. Docentui Malminui Jetremul 3. Vyr. dėstytojui Merčaičlul Antanui 4. Prodekanui vyr. dėstytojui Vengriui Aleksandrui
VII. Teisės fakultetas 1. Asistentui Caikal Romualdui 2. Dėstytojui Kuriui Pranui
NEAKIVAIZDININKAMS
RIMČIAU STUDIJUOKIME MARKSIZMO-LENINIZMO
TEORIJĄ
Šventinė Universiteto kolona.
V.
IENAiS po kito prie stalo eina žmonės: inteligentai, darbininkai, net namų Sei mininkės. Tai neakivaizdininkai. Daugiau sia kauniečiai. Visi jie susijaudinę, neramūs, sutrikę. . . Visus juos baugina nežinia, kiek pa rašys dėstytojas. TSKP istorijos egzaminas — rimtas išbandymas tiek pirmakursiams, tiek ir antrakursiams. Neakivaizdininkai jaudinasi, gal dar labiau, negu stacionaro studentai. Studijų knygelės keičiasi viena po kitos. Štai Vilniaus Valst. V. Kapsuko v. universiteto neakivaizdi ninkai: Girdzikas Sigitas, ekonomistas — „labai gerai“, lituanistas Gavėnas Vytautas — „labai ge rai“, ekonomistas Žiemys Jonas — „gerai“, iš pas kos seka susijaudinusi gamtininke Ramoškaitė Janina ir jai pasisekė — „geraiparašė. O štai antrakursei gamtininkei D. Nagevičiutei vos „patenkinamai“ teparašė. Antrakursė Motytė Ele na išėjo nusiminusi. Nepasisekė. „Nepatenkina mai“. Jau žilstelėjusi moteris Marija Rutkaus-
VIII. TSKP Istorijos katedra 1. Vyr. dėstytojai Andriušaitytei Julijai Vyr. dėstytojui Lempertui Izraeliui IX. Fizinio auklėjimo ir sporto katedra 1. Vyr. dėstytojui Matulaičiui Vytautui 2. Vyr. dėstytojui Urbonui Pranui 3. Dėstytojui Virbickui Petrui X. Mokslinė biblioteka 1. Vyr. bibliotekininkei Bieliauskienei Reginai 2. Vyr. bibliotekininkei Kauneckienei Marijai 3. Bibliotekininkui Račui Česlovui 4. Moksliniam sekretoriui Vaitkui Juozui § 2. Už pavyzdingą mokymąsi ir aktyvią visuomeninę reiškiu padėką šiems Universiteto studentams: I. Fizikos ir matematikos fakultetas I kursas: 1. Baltrušaičiui Juliui 2. Nadalinskajal Irenai 3. Dieniui Rimui II kursas: 1. Seikiui Liudui 2. Saveikytei Elvyrai III kursas: 1. Ignatavičiui Izidoriui 2. Davldoniui Rimui 3. Žemaičiui Antanui IV •kursas: 1. Mardosui Kostui v kursas: 1. Paradauskaitei Irenai 2. Serapinui Petrui II. Chemijos fakultetas I kursas: 1. Mackevičiui Giedriui 2. Kasiulytei Reginai II kursas: 1. Butkui Anicetui 2. Asajavičlui Leontijui 3. Kalesnikaitei Stasei 4. Pučkoriui Kostui III kursas: 1. Mikoliūnaltei Danai 2. Barauskaitei Onai III. Gamtos fakultetas 11 kursas: 1. Steinbergaitel Jūratei IV. Medicinos fakultetas I kursas: 1. Slleiklui Petrui 2, Cekuoliui Vladui 3. Ašmenskui Juozui (vak . skyr.) II kursas: 1. Rimkutei Daliai (Nukelta į 4 psl.)
Šių eilučių autoriui teko pabuvoti dar tės bei Rokiškio konsultaciniuose punktuose*:i« ten praėjo pro akis didelis būrys neakivai^ ca ninku. Iš gerokos šimtinės neakivaizdlniĮ] vos aštuonetas draugų gavo „labai gerai“. dvidešimt penkis procentus pažymių „geri .... du — trečdaliai _______ neakivaizdininkų _________ ____ , _____ Veik „ritasi"!>''< .patenkinamai “. Ir maždaug tiek pat iš studeMe „r’' *■ ------ -------------------------— neakivaizdininkų užsirašo laikyti --------------egzaminą||>ii įskaitą, pasėdi auditorijos suole ir išnyksta <a dėstytojo akių. Tampa „tikri neakivaizdininlt •n iii neregimi.. . Atseit, aš nebuvau atvykęs. 0 reiškimas dėl dėstytojo iškvietimo pasiraš' T>; ir jų, pabėgėlių ranka. Bet, tiek jau to, <1 <i ma sutikti su jais. — nors ir ne labai malt tu — žmonės dar nepasiruošę. Pasirengs gei ir ateis kitąsyk. Pakalbėkime apie tuos, kurie išdrįso sėsi suolą ir pradėjo atsakinėti. Visų pirma beveik visiems neakivaizdininką atsakinėjantiems TSKP istorijos egzaminui būdinga kalbos padrikumas, paviršutinišku' lei.Prasideda įskaitos. Ir čia fortūna nepastovi, ir iškalimas. Gaila, deja, tokie faktai bado > permaininga ir įnori. Nuo vieno pabėgs, prie Atsakinėja labai paviršutiniškai, chronolon prisirinkę daug, išvardina dar ir įvykius, kito sustos, o nuo to ir vėl nusigręš. VPI stu dentei Vaikasienei Pelagėjai fortūna atsuko datas šiaip taip prisimena. O svarbiausiojo nugarą. „Neįskaityta“ — išgirdo atsakymą. Tas nėra. Nėra gilios analizės, nėra suprasto i Pj)ts ir A. Česnulevičiūtei. Neatsakė į klausimą, Jimo, stokoja dialektikos. Kodėl įvykiai vi ar kitu atveju buvo tokie, o ne kitokie, k< ką naujo Į marksistinę-lenininę teoriją įnešė turėjo taip Įvykti, dėl ko vienu atveju s V. Leninas savo veikalu „Dvi socialdemokrati pralaimėjimas, o kitu — pergalė — į tai dai neatsakoma. įpratę dar vidurinėje mokyk jos taktikos buržuazinėje-demokratinėje revoliu iškalti mintinai vadovėlių duotas žinias ar 1 cijoje“. Pamiršo permanentinės revoliucijos teo kytojų žodžius, ir dabar, Jau studijuodami a> riją. Negavo įskaitos Ir ekonomistė, VVU stu tojoje mokykloje, stengiasi išmokti senu meto Kala kalte, neanalizuoja. Tik todėl VPI stude dentė neakivaizdinininkė J. Gabšytė ir eilė kitų J. Paulauskaitė ('Kauno Muzikinis teatras) n« draugų. Dvylika negavusių įskaitos. Prieky dar įėjo paaiškinti ekonomistų esmės ir jų veil gerokas būrys „pasišalinusių“ iš įskaitos. Trys žalingumo, o mokytoja iš Kieliškių septynrno mokyklos (Kaišiadorių raj.), St. Diktanaitė nepatenkinami pažymiai iš egzamino ir būrelis įstengė išsamiai atsakyti, iš kur ir dėl ko * tik „nesugrįžusių" j egzaminą. Taip atrodė eg rado J. Stalino asmenybės kultas. Žymiai ger zaminai ir įskaitos Kauno konsultaciniame punk žinojo ir atsiminė datas, negu pajėgė išgvlldį teoriją neakivaizdininkai mokytojai J. Sini* te balandžio pirmosiomis dienomis.
kienė visai išsigando. Bet susitvardė ir pradėjo kalbėti sklandžiau. Busimoji ekonomistė, dabar fabriko darbininkė, net atsikvėpė, kai studijų knygelėje išvydo „gerai“. Jautėsi lyg mokinukai prieš mokymo dalies vedėją ir busimieji pedagogai iš VPI. Jiems egzaminas ne medaus šaukštas... Tie, kurie ruošėsi egzaminui daugiau ir padirbėjo rimčiau, baiminasi be Jokio reikalo. Būsimo geografo iš Skaisgirio 8-tos mokyklos {Kėdainių raj.) Skorupsko Nikodemo studijų knygelė pasi puošė pažymiu „labai gerai“. Jam nenusileido geografė Paltanavičienė Stasė iš Ūdrijos, (Prie nų raj.), ir jos knygelėje toks pat pažymys. Lukšių vid. mokyklos mok. Antanaitis Vincas gavo „gerai“. Tiek pat nusipelnė ir geografė Dailidienė Ona. Bet po to pasirodė liūdnesni veidai: kėdainietė Kurševičiūtė Verutė — litua nistė; jai vos „patenkinamai“ beparašė. Turėjo pasitenkinti, gavusi“ patenkinamai“ ir gamtininkė Karčiauskaitė Albina. „Patenkinamai" para šyta ir Šiaulių PI studentei Serbentienei Marce
■
i
i!
Tur būt, neliko nepaste bėtas nemažas būrys kle gančių studentų, pasipuošu sių studentiškom kepurai tėm, su čemodanais ranko se, kurie skubėjo vieną gražų balandžio rytą į ge ležinkelio stotį. Tai mes, Universiteto Akademinio choro dalyviai, vykome į gastroles Ukrainos ir Balta rusijos žemėje. Universiteto Akademinis choras jau seniai rengėsi nuvežti dainą broliškų tau tų jaunimui. Šiemet mums ypatingai pasisekė — Uni versiteto vadovybė mus ap rūpino kelionpinigiais ir dienpinigiais. Todėl mes ypač stengėmės neapvilti į mus dedamų Universiteto kolektyvo ir mūsų mylimo choro vadovo P. Sližio vil čių ir lūkesčių. Para kelionės traukiniu — ir mes Ukrainos širdyje — Kijeve. Ankstus ankstus rytas — o mus jau pasitin ka Kijevo Politechnikos in stituto choristai su pavasa-
Musų daina—broliškoms tautoms rio gėlėm ir su daina. Ir tuojau pat pajutome drau gystės liepsną, vidinę šilu mą, kuri jungė mus ir Uk rainos studentus. Pirmasis mūsų koncertas ir buvo Ki jevo Politechnikos institu te. Su KPI choro kapela mes buvome pažįstami jau ir anksčiau, kada jie vie šėjo pas mus Lietuvoje. Mūsų koncertas jiems buvo atsakymus daina į mums atvežtą dainą. Mūsų dainos buvo sutiktos garsiais plo jimais. O po koncerto visu būriu, šeimininkų vedami, išėjome pasivaikščioti Kije vo parkais ir sodais. Dar ilgai skambėjo dainos lie tuvių, ukrainiečių, rusų ir kitų tautų kalbomis. Mūsų kelionė neapsiribo jo vien tik gastrolėmis. Ir gastroliavome, ir ekskursavome, jeigu taip galima pa
sakyti. Didžiulis Kijevas pasitiko mus ankstyvajame savo pavasariniame grožy je. Visur žaluma, gausybė parkų, ko trūksta mūsų ža liajam Vilniui. Pabuvojome šio prie Sofijos soboro, įžymaus senosios slavų ar chitektūros ansamblio, prie paminklų: Bogdanui Chmelnicklul, Ščolkul, miesto įkūrėjui kunigaikščiui Vla dimirui ir kt. Kai kurie iš mūsų būrio aplankė Rusų meno muziejų ir Ukrainie čių meno muziejų. Daug pamatėme, bet dar daugiau nespėjome pamatyti. Kaip ir sutiko, taip ir išlydėjo mus su daina mūsų seni draugai — Kijevo Poli technikos instituto studen tai. Ir štai mes Lvove, I. Franko vardo universitete. Visų nuotaika pavasariška
— ir mūsų, ir naujų šeimi ninkų — Universiteto stu dentų. Po koncerto mūsų naujieji draugai (su Lvovo studentais Universiteto aka deminis choras nebuvo anksčiau pasikeitęs koncer tais) mus apibėrė baltomis pavasario gėlėmis. Ir mes iš kart pajutome, kad už mezgame glaudžius ryšius su broliškos tautos jaunimu ir kad šie ryšiai tvirtės, augs, ir plėsis, kaip pava sario žaluma. Mes likome labai dėkingi Ivoviečiams už tai, kad jie mums parodė papasakojo apie savo seną, kaip mūsų Vilnius miestą, parodė įžymiuosius architekūtros ir meno pamink lus, Aukštutinę gynybinę pilį ir t. t. Iš Lvovo — tiesiog į Užgorodą. Užgorodas — Užkarpatės Ukrainos kultū-
rlnis ir administracinis centras. Ramus, žalumoje paskendęs, idealiai tvarkin gas ir švarus miestas. Ir jo žmonės kuklūs, santūrūs, bet karštų širdžių ir drau giški. Jie maloniai priėmė mūsų dainas (koncertavome Užgorodo Universiteto stu dentų ir miesto gyventojų Gegužės Pirmosios mitin ge). Užgorode jau žydėjo aly vos, ir mus pačius sutiko su alyvų puokštėmis. Pavasariška nuotaika ir šiltas priėmimas galutinai užvaldė mus. Nenuostabu, kad daugelis nenorėjo taip greitai palikti Užgorodą. Iš Užkarpatės jau prasidėjo mūsų kelionė atgal į Vil nių. Si kelionė buvo šiek tiek varginanti, tačiau ne pamirštama. Mes pervažia vome Karpatų kalnus. Kal
nų papėdėje žydėjo obelys, čerešnės, vyšnios, o kalny nų gūburiai buvo padengti sniegu Ir ledu. Saulė ryš kiai apšvietė nepaprastai vaizdingą Karpatų reljefą. Mūsų kelias bėgo į Mins ką. Labai gaila, kad turėjo me greitai išvykti, nepama tę miesto, probėgomis su rengdami koncertą Minsko V. I. Lenino vardo Univer siteto studentams. Atėjo ir Gegužės šventės mums veviešint broliškose respubli kose. Gegužės I mes grį žome į mūsų Vilnių, kupini įspūdžių ir žvalios nuotai kos. Kelionė mums davė labai daug, kad negalima ir paminėti visko. O svar biausia tai, kad mes užmez gėme draugystės ryšius su kitų respublikų jaunimu, nuvežėme jiems brolybės dainą ir parsivežėm, kaip atlyginimą, draugystės žie dus, kurie niekad nenuvys ta, nes pražydo karštose širdyse. A. MASIONIS
a
1)1
TURI RŪPĖTI VISIEMS I Neseniai įvykęs UniversiteI Gamtos apsaugos draugijos
įskaitinis susirinkimas pa|dė, kad šios draugijos darbe Įlyvauja vien gamtininkai, 28 I tai daugumoje — zoologai. I rodo, kad studentai neteiJigai supranta šios draugijos Įsius ir uždavinius, galvodaI kad pagrindinis jos tiksI — gaudyti brakonierius. I tikrųjų, jos veikla yra Ibai plati ir įvairi, ir joje gaI sėkmingai dalyvauti bet ku li fakulteto studentai. I Gamtos apsaugos draugijos likloje galima išskirti tris [grindines kryptis. PirmiauI — draugija per spaudą ir [diją, paskaitomis ir kitomis liemonėmls plačiai propaguoI gamtos turtų, vandens ir rei I i apsaugos problemas. KasEt organizuojami instruktorių Irsal, kuriuose skaito paskais žymiausi Lietuvos ^amtinkai, GAK darbuotojai. Išausę kursą, instruktoriai pa ti gali skaityti paskaitas gam-
tos apsaugos klausimais mo kyklose. įmonėse, kolūkiuose. Vingio parko rekonstrukci ja. Belmonto, Valakampių miškų sutvarkymas, kova su oro užteršimu Vilniuje — tai tik maža dalis tų problemų, kurios seniai laukia nuodugnių tyrimų. Čia. ypač daug gali nuveikti studentai, pasirink dami SMD darbo temas šioje srityje. Tai antroji draugijos veiklos kryptis. Pernai metais šioje srityje buvo nemažai nuveikta atliekant kompleksiš kus Vilnelės baseino tyrimus ir paskui, pravedus konferen ciją darbo rezultatams suves ti, nemažai studentų, bendra darbiaudami su Gamtos ap saugos komitetu, dirbo ir dir ba tiriamąjį darbą medžioklės ūkio srityje. Padedant Gamtos apsaugos komitetui, pernai buvo orga nizuota visuomeninių gamtos apsaugos Inspektorių grupė, kuri darydavo reidus prieš brakonierius. Tokie reidai bus
daromi ir šiemet. Bus inten syviai kovojama su asmenimis, sąžiningai ar nesąmoningai darkančiais gamtą. Juk ir Vin-‘ gio parkas kasmet kenčia nuo „gamtos mylėtojų“, kurie pa vasarį nulaužo gluosnių, kadu gių, ievų krūmus. Tokios yra pagrindinės gamtos apsaugos draugijos veiklos kryptys, Kaip mato me, draugijos veikla glaudžiai rišasi su kitų visuomeninių organizacijų veikla, ypatingai su SMD ir turizmu. Gamtos turtų apsauga turi rūpėti kiekvienam tarybiniam piliečiui, o tuo labiau mums — studentams. Tad kodėl gi šios draugijos narių tarpe nė ra kitų fakultetų atstovų. Ti kėsimės, kad gerinant ir orga nizuojant draugijos darbą, mums padės fakultetų komjau nimo, turistų organizacijos, dėstytojai. Lauksime draugų iš kitų fa kultetų. P. BLUZMA
Fizikos - mate matikos fakulte to aspirantas V. Žitkevičius; ruošia eilinį <obserbiuleva tori jos
negali atsakyti į klausimus, klasė, seJ Įienė, fSerbentienė, Aid. Munienė, J. Kalikauskas yra revoliucinė situacija, šito nežinant, ne . .. . aij I as ir kiti. žinosi, ką atsakyti 1 klausimą, kodėl dabar dar niri I Antra, kuo nusideda dauguma neakivaizdinin nėra proletarinės revoliucijos Vakaruose, neatsa kų, tai nesugebėjimas gvildenti įvairias markkysi, ką naujo į revoliucijos teoriją yra įnešęs V. ier Įsizmo problemas nuo jų atsiradimo iki musų tai i“ I Pienų. šitai daugiausiai liečia antrakursius stu Leninas savo žymesniuose veikaluose, kuo praturtino revoliucinės teorijos lobyną. Koktu d e] dentus. Kada atsirado leninizme valstiečių klau būna girdėti, kai daugelį leninizmo problemų, '4 simas, kaip jis buvo sprendžiamas praeityje, mūsų >tal liaip keitėsi partijos lozungai valstiečių klausi- turinčių pasaulinės reikšmės, skaito tik (pav. NEPAS, r»><| Įnu — šito daugelis neįstengia paaiškinti. Pana šaliai būdingomis problemomis industrializacija, kooperacija, kova prieš opor 0 I šiai ir su nacionaliniu klausimu, tas pats su pertunizmą ir revizionizmą, kova už idėjinį teorijos 3 ši Inanentinės revoliucijos klausimu ir daugeliu grynumą ir pan.). fitų problemų. Sunkiai įkandamas teorijos rie Ir bene labiausiai neatleistina daugumai stuii< šutas, be abejo, tik todėl, kad teorija, įvairios revoliucinio ie: pagrindinės marksizmo-leninizmo problemos stu- dentų-neakivaizdininkų — tai už judėjimo Lietuvoje nežinojimą. Būdamas egza pijuojamos be ryšio su epocha, be jų dialektiminuose Kauno, Rokiškio ir Šilutės konsultaci Ikos, be perspektyvinės analizės. ėsi niuose punktuose, beveik visiems atsakinėjanI Trečia, kas, mano manymu, labai bloga ne tiems pateikiau po vieną klausimą apie revoliu akivaizdininkų praktikoje — orientacijos sto cinį judėjimą Lietuvoje. Deja, išsamiai atsakyti ra dabarties įvykiuose. Istoriją dažnai dar iš sugebėjo tik nedaugelis draugų. Kiti visi — blokšta, praeitį žino, o dabarties įvykių anali„plaukiojo“ arba visai tylėjo. Gaila, vienok, tai puoti neįstengia, nesuvokia, nesupaiso to, kas Pyksta mūsų šalyje ir svetur, kodėl taip yra tikras faktas, nors jokiu budu nepateisintas, bet pasaulyje, dėl kokių priežasčių. Jeigu tai pirma fektas. Studentams-neakivaizdininkams dar pernai kursiui dar lyg ir atleistina, tai antrakursiams, buvo išsiutinėta į visus konsultacinius punktus Kurie jau išnagrinėjo visą marksizmo.leninizo teoriją, aišku nebegalima atleisti už tokių metodiniai nurodymai apie TSKP istorijos studi javimą. Minėtuose nurodymuose aiškiai pasaky laiškių tiesų nežinojimą, kaip antai: trys impe rializmo epochos prieštaravimai, revoliucijos ta, kokias temas iš revoliucinio Judėjimo Lietu „eksportas“, taikaus sambūvio ir ideologinės voje privalu kiekvienam studentui žinoti. Pasa kyt pasakyta, atsakymo nesigirdi... O tai jokiu laf kovos klausimų nesupaisymas. Pasitaiko dažnai, būdu neatleistina! Kauniečiai, pav. neįstengė pa ,kl kai ginkluotą sukilimą sutapatina su revoliuci ja, nesuvokia revoliucijos esmės, nesuvokia da pasakoti apie revoliucinio judėjimo pradžią ai bartinės epochos turinio, nežino net marksizmo Lietuvoje. B. Seduikytė, A. Grobišytė, I. Kara ką liūnas, St. žemaitis, M. Serbentienė ir daugelis StC ir leninizmo esmės Kas yra marksizmas, kitų painiojo socialdemokratijos įsikūrimą Lietu ■d< apie tai sakė pats K. Marksas, kas yra leninizvoje su LKP įkūrimu, nežinojo tikrųjų priežas m 'rnas, kam tarnauja kolonijinių tautų išsivadavi čių. kodėl buvo užsmaugta Tarybų valdžia Lie mo judėjimas, kas šio judėjimo hegemonas — eil . . . svarbūs, tuvoje 1919 — 1920 m. m., neišaiškino 1940 me •ne i tai 'ieka vis neatsakyta. O .tai. .labai Patv esminiai klausimai. ė tų įvykių Lietuvoje, kad tai yra revoliucinis ko i akį ir tai, kad neakivaizdininkai kybių pakitimas ir daugelį kitų klausimų, ir J’luoti klasikų veikalus. Tik todėl ir tuo pačiu sumažino sau pažymį. Be abejo, jeigu l«r n - wu',l neįstengia atsakyti . į daugelį ld< . . ____________ ____ . rimtik dėl pažymio būtų kovojama, galima būtų to nis ų proi.l?matinlų klausimų. Neskaičius V. Lenino, ir neminėti. Bet ne pažymyje esmė. Inteligentas
Jau nuo praeito rudens mūsų tarybinės lie tuvių literatūros būrelį su Rygos universiteto literatais sieja didelė draugystė, bendras kū rybinis darbas. Mūsų būrelio nariai ne tik pasikeičia įdomiausia spauda, naujausiomis knygomis, bet ir naujausia kūryba. O prieš kelias dienas tarybinės lietuvių literatūros būrelis suorganizavo mokslinę konferenciją naujausios tarybinės latvių Ir lietuvių lite ratūros klausimais. į mūsų rūrelio konferen ciją atvyko ir gausus mūsų ir latvių studentų bei dėstytojų būrys. Taip pat svečiai (dauguma pirmą kartą) viešėdami Vilniuje, susipažino su mūsų Uni-
VIEŠĖJO LATVIAI versitetu, pabuvojo A. S. Puškino ir A. Mic kevičiaus literatūriniuose muziejuose, apžiu rėjo architektūros paminklus ir naujausias miesto statybas. Kaune aplankė literatūrinį P. Cvirkos, M. K. Čiurlionio v. dailės muziejų, su nepaprastu susidomėjimu apžiūrėjo IX fortą. J. LEVICKAS Universiteto tarybinės lietuvių literatūros būrelio pirmininkas
(□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□r
TO NETURĖTŲ BŪTI šokio „stiliumi“ išsiskiria iš kitų. Jų visą laikyseną gali ma palyginti su zoologijos so de pasipūtusiu povu, kuris tik riausiai, įsivaizduoja esąs gra žiausias, madingiausias ir pro tingiausias žemės gyventojas.. Ir, pamačius tokią porą, kyla gailesčio jausmas jiems, nesu prantantiems, ko gi šokantieji šalia patyliukais šypsosi. O reikėtų suprasti!
^RAŠIUSIUOSE „Tary•» binio studento“ nume riuose su susidomėjimu se kiau diskusijas skyrelyje ,.Svarstome, ginčijamės, pata riame“. Ir man kilo noras pa reikšti keletą minčių apie tai, ko, mano nuomone, mūsų, stu dentų, tarpe neturėtų būti. Šokiai. Muzika groja tan go. Dauguma porų šoka (ar bent stengiasi šokti) į taktą. 'Bet galime pamatyti ir, tokį vaizdą: vaikinas, stipriai apka binęs merginą, kratosi ir šoki nėja, o jo kojos daro sunkiai aprašomus judesius, kurie la bai primena žemę bekapstantį arklį (tik paspartintu tempu). Mergina gi meiliai šypsosi ir sušilusi stengiasi pritaikyti ,.riterio" taktui. Atidžiau įsi žiūrėkime į šią porą (o jų ne viena, deja, pasitaiko ir mūsų Universiteto salėse) ir mes pamatysime, kad jie ne vien
!***!
Čia pat, salėje, mes galime pamatyti ne vieną labai jau „linksmą“ vyruką. Tai ypač pastebima per šventes, nežlūrlnt kokio pobūdžio jos bebūtų. Ir štai toks „vyriškjas“ vai kinas, įsivaizduodamas, kad jis yra labai malonus ir sąmo jingas, pakvietęs merginą šok ti, pradeda jai pasakotl, anot jo, įdomiausias ir juokingiauslas istorijas. Kaip į tokį savo partnerį reaguoja mergina? Dauguma) geriausiu atveju, visus kompli mentus praleidžia negirdomis ir griežtesnio atkirčio neduo da. Pasitaiko ir tokių savęs negerbiančių merginų, ku rios užuot parodę nepasiten kinimą savo neblaiviu partne rių, ne tik kad šoka su juo ir to privalo žinoti ir marksizmo-leninizmo teoriją, liau, bet ir problematiką ir kaip tai buvo ir yra įgyvendi laimingos nama praktikoje, tame tarpe ir jo gimtajame krašte. Kai kas mėgino pasiteisinti. Girdi, nėra šypsosi (nors LKP istorijos vadovėlio. Tai ne priežastis! Yra tai ir visai Lietuvos TSR istorijos vadovėlis, yra visa eilė nejuokin populiarių brošiūrų apie revoliucinius įvykius Lietuvoje, pav., apie 1905 metų revoliuciją, apie ga!) iš jo Tarybų valdžios įkūrimą 1940 m., apie LKP įkū nelabai kul rimą ir Jos kovą dėl Tarybų valdžios 1918 — 1920 tūringo pa m., apie kovą prieš buržuazinę ir fašistinę dik tatūrą, yra ko paskaityti, bereikia tik noro. Si li sakojimo. teratūra yra partinio švietimo kabinetuose. Šios mergi Prie to, kas pasakyta, tenka trumpai pridurti, nos turi vie kad neakivaizdininkai neleistinai lėtai studijuo ja TSKP XXII suvažiavimo medžiagą. Sis mil ną tikslą: žiniškas žinių lobynas, atveriantis praktikai mil šokti, bet žiniškas perspektyvas, yra sykiu ir didžiulis kuria kainamūsų teoretinis žinynas. Visa marksistinė-lenininė teorija ir visa praktika puikiai apibendrinta šokti ir. , . naujoje TSKP Programoje. Čia duota daugelio šypsotis, su problemų analizė. Programoje yra lyg ir užbaig kuo ir kam? ta daugelis problemų bei teorijos teiginių. Sis dokumentas negali likti neišstudijuotas Neaki Nesvarbu... vaizdininkai, ypač antrakursiai privalo ateiti j TSKP istorijos egzaminus gerai išstudijavę mū Kad tik „ne sų dienų Komunistų partijos Manifestą. Jame, kaip laikyti sie niekur kitur, duota dabarties analizė, praeities nos“. darbų įvertinimas, artimesnės ir tolimesnės ko vos gairės. Ir iš šio dabarties epochos doku Aš neno . mento kiekvienas pasisems tikėjimo komunizmo pergale, ras įkvėpimo dideliems žygdarbiams ir riu pateisin ypač mokslui, be kurio komunizmo pergalė bū ti ateinan tų negalima. čių į šoklus Iki pavasario egzaminų sesijos liko suskaitytos išgėrusių dienos. Tad panaudokime jas rimtam darbui. vaikinų, bet Pasimokę iš kitų pamokų ir nesėkmių, pride ramai padirbėję prie knygos, pasiruoškime TSKP jei mergi istorijos egzaminui — šiam rimčiausiam būsimų nos į tai intelingentų žinių patikrinimui žiūrėtų griežčiau, v. DENAS TSKP istorijos katedros dėstytojas aiškiai pa-
rodytų savo nepasitenkinimą, aišku, kad tokių ,,vyriškų" jaunuolių į poilsių vakarus ateitų vis mažiau. Be to, rim čiau į tai turėtų žiūrėti ir po ilsio vakarų organizatoriai. I***
Gatvėje (kai kada pasitai ko ir paskaitose) mes galima sutikti merginų, kįurlos iš ap linkinių tarpo išsiskiria akį rė žiančia savo išore. Pažiūrėki me kaip atrodo tokia, pagal į,,paskutinę madą“ apsirengu si, mergina: raudoni batai, juodos kojinės (pastarosios, anot jų, ypač madoje, nors mano mama tvirtina, kad su tokiomis kojinėmis žmogų ga lima tik į karstą, guldyti), raudonas sijonas, bekyšąs iš po juodo puspalčio, raudona skarelė, juodi plaukai, kraujo raudonumo lūpos ir t. t. Spal vos būna „suderintos“, tik at virkščia tvarka, bet ne tame esmė. Kas liečia šukuoseną, tai aš savo nuomonę bijau pa reikšti, nes dar nesupratau kaip jie šukuojami: iš viršaus žemyn, ar iš apačios aukštyn ar dar kitaip. Apie sijonuko ilgį į laikraštį daug rašyti ne patogu, bet paminėsiu, kad minėtų mergelių devizas —„neslėpk grožio“ arba „grožis tiesiai proporcingas nuogu mui“, nors apie tą grožį verta būtų pasiginčyti. .. Pamatęs taip „pasipuošusią“ merginą, aš nejučiomis prisi menu virš gatvės sankryžos kabantį tuščią ir šaltą šviesaforą, kuris tegali pasigirti tik savo kontrastingomis spalvomis.
!*«*! Pastaruoju metu galima pastebėti ne vieną . vyriškį. dėvintį didelį baltą žiedą, pa gamintą iš.. . aliuminio. Šiais blizgučiais „didžiuojasi“ kai 1—1 kurie iš mūsų Universiteto studentai. Anot jų, tai madinga. Tai tik keletas atskirų minčių. Negalvoju, kad jos kilo man vienam. Būtų įdomu pa klausti, ką galvoja kiti drau gai. A. Šileika Universiteto komjaunimo komiteto biuro narys
Studentai ir sieninė spauda Neseniai baigėsi Universiteto sieninės spaudos apžiū ra, skirta • „Pravdos“ 50-mečiui ir Tarybinės Spaudos die nai paminėti. Nuo ankstesnių panašių apžiūriu ji skyrėsi tuo, kad fakultetai, bendrabučiai, būreliai turėjo prista tyti ne po vieną sienlaikraščio numerį, išleistą dažniausiai apžiūros dienai, bet po keletą eilinių numerių. Šioje „daugiatiražinėje“ apžiūroje išryškėjo visos stipriosios ir silpnosios Universiteto sieninės spaudos pusės. Žymiai išaugo sieninės spaudos apimtis, išsiplėtė tematika, auto rių ratas, pagerėjo kai kurių sienlaikraščių apiformini mas. Reguliariai leidžiami istorijos-filologijos fakulteto sienlaikraštis „Už tarybinį mokslą“, „Tarybinis Teisinin kas“, fizikos-matematikos fakulteto sienlaikraštis „Moks lu i gyvenimą“, chemikų satyrinis sienlaikraštis „Indika torius“, filologų „Žaibas“ ir kai kurie kiti sienlaikraš čiai. Visai nepasirodė apžiūroje medikai, o ekonomistai, kurių sienlaikraštis anksčiau buvo vienas iš geriausių Universitete, pristatė apžiūrai tik atsitiktinius praėjusių metų numerius. Taigi, ypatingų priežasčių džiaugtis sieni nės spaudos laimėjimais neturime, nors visos galimybės išleisti visuose fakultetuose, bendrabučiuose, būreliuose įdomius, kovingus, patraukliai apiformintus sienlaikraš čius yra. Kodėl jos neišnaudojamos? Kiekvienas fakultetinis sienlaikraštis leidžiamas kaip partinio biuro, komjaunimo komiteto ir profbiuro orga nas. Tai rimtos visuomeninės organizacijos, pajėgios už tikrinti sienlaikraščiui teisingą politinę kryptį, vadovavi mą ir aktyvą. Beje, kaip sakoma, tarp trijų auklių vaikas dažnai lieka be nosies... Išrenkama redkolegija, pažada ma jai padėti ir paliekama likimo valiai. Rezultatai ne. trunka pasirodyti. Jei į redkolegiją buvo parinkti* daugiau ar mažiau tinkami studentai — sienlaikraštis bus. Rasti redkolegijoje dėstytoją — retenybė. Tiesa, kartais fakul tetų sienlaikraščiuose pasisako dėstytojai, bet jų straips nių įdomumu ir aktualumu gali pasigirti retas sienlai kraštis. Visų fakultetų visuomeninėms organizacijoms rei kėtų rimtai susirūpinti sienlaikraščiais, nesitenkinti vien tik redkolegijos paskyrimu (d žnai pakeičiančiu išrinkimą), padaryti juos fakultetų gyvenimo, informacijos centru, paversti pagalbininku auklėjimo, mokymo, mokslo darbe. Koks pilkas, nuobodus, monotoniškas ir net primityvus gy venimas kai kuriuose fakultetuose, sprendžiant iš jų sien laikraščių. Žinoma, mes negalime reikalauti iš visų fa kultetų, kad jų sieninėje spaudoje būtų įvesti platūs literatūros, publicistikos, meninės fotografijos skyriai, kaip kad filologų sienlaikraštyje ,,Už tarybinį mokslą“. Tačiau vienas kitas eilėraštis, vienas kitas trumpas apsa kymas galėtų pasirodyti ir gamtininkų, ekonomistų, che mikų, matematikų sienlaikraščiuose. Ten yra (įmonių, su gebančių rašyti, ir gerai rašyti, bet jie kažkodėl pa mirštami. . . Prieš keletą metų padėtis šiuo atžvilgiu buvo geresnė. Kiekvienas laikraštis dalykiniai vertinamas pagal tai, kaip jis atspindi fakulteto gyvenimą. O kaip gali atspin dėti fakulteto gyvenimą, pavyzdžiui, kad ir „Tarybinis gamtininkas“, jei naujametiniame numeryje visą turinį sudaro „oficialūs“ linkėjimai, kurie užima vieną penkta dalį sienlaikraščio? Visas likusis plotas skirtas piešiniams, kurie nedarytų garbės ir pionierių draugovės sienlaikraš čiui. Gąl tai atsitikimas? Šio sienlaikraščio 5-jame nume ryje pagrindinę vietą užima rinkinėlis „Jie atostogas pra leido. . .“, 6-jame — linkėjimai Tarptautinės moters die nos proga. Nejaugi šiame fakultete nėra partinės organi. zacijos, komjaunimo grupių, diplomantų, profsąjungos, sa viveiklos, šefavimo darbo, vasaros darbų ir poilsio statybų dalyvių, literatūros ir meninės nuotraukos entuziastų?! Nejaugi fakulteto vadovybei nereikia rimtos pagalbos stu dentų auklėjimo darbe? Pagaliau, ar nėra fakulteto moks lo darbuotojų, apie kurių mokslinio-tiriamojo darbo lai mėjimus studentai galėtų sužinoti pirmiausiai ne iš „Vaka rinių naujienų“, ar „Tiesos“, o iš savo fakulteto sienlaik raščio? Panašių piekaištų galima padaryti ir chemikų, fizikų-matematikų sienlaikraščiams, o neakivaizdiniu būdu — ir medikams, ekonomistams. Sienlaikraščių apiforminimas — atskira tema. Didele dalimi tai priklauso nuo dailininko parinkimo. Ar ne tei singai pasielgė teisininkai, kurių sienlaikrašts apiformin tas griežtai, skoningai, naudojant dvi pagrindines spalvas,
Pavasaris
kviečia į gamtą STUDENTE, ŠIANDIEN IR RYTOJ TRA KUOSE VYKSTA UNIVER SITETO TURISTŲ IV SĄ SKRYDIS. YRA DAUG SVE ČIŲ, VYKSTA ĮDOMIOS TU RISTINĖS VARŽYBOS. UNIVERSITETO TURIS TAI KVIEČIA DALYVAUTI VISUS DĖSTYTOJUS STUDENTUS!
h I I I IJ riškes. „Ketvirtadienis. Lankiau BobTai skurdžių, padegėlių BI kaimas. Nė vienas lito nepasiūlė. Beveik visi įpildavo rugių, bus kiaulėms“ — 1936 metais rašė
(Atkelta iš 2 psl.)
2. Cesiūnaitei Aldonai 3. Gareliui Kaziui 4. Labučiui Juozui (vak. skyr.) III kursas: 1. Žukaitei Aldonai 2. Sūkurytei Aldonai 3. Dampkauskaitei Liudai (vak. skyr.) IV kursas: 1. Grigaičiui Mindaugui 2. Steibliui Algirdui v kursas: 1. Sudariu! Pranui 2. Saboniui Jonui VI kursas: 1. Gratkauskaitei Ramutei
G
j
V. Istorijos-filologijos fakultetas
I
kursas: 1. Urbonui Vytautui 2. Balkelytei Genei 3. Likšytei Leonardai 4. Jasiškiui Antanui II kursas: 1. Lukaitytel Aldonai 2. Šniukštaitei Danguolei Fiodorovai Jelenai 3. ~ ' III kursas: 1. Zurbai Algiui 2. Levickui Juozui 3. Pšibllskiui Vygandui 4. Lukošytei Stefanijai
j
VI. Ekonomikos fakultetas
I kursas: 1. Matuzevičiui Alfonsui II kursas: 1. Kriaučiūnaitei Reginai 2. Stočkutel Gailai 3. Juknaitei Stasei 4. Slavinskui Vladui III kursas: 1. Šidlauskaitei Amandai 2. Imbrasui Steponui IV kursas: 1. Skominui Vytui REKTORIUS Rektorius savo įsakyme taip pat išreiškė padėką dideliam bi riui administracijos darbuotojų, meno saviveiklos entuziastams i geriausiems Universiteto ateistams.
i t
i"
Nuo Kristaus prie rublio (IŠ ATEISTO BLOKNOTO)
lių į parapijiečių namus, o dar daugiau į jų kišenes. Už Varėnos yra Perlojos kai prisišliejęs. savo dienoraštyje Varėnos I mas, prie Merkio parapijos kunigas Urbonas. Šios parapijos klebonas — žviKunigo dienoraštis į mūsų nys. Išaugęs Utenos dvarininko rankas pateko ne atsitiktinai. šeimoje, Jis iš jaunystės prie pi pripratęs. Didžiojo Tėvy Kai Kauno HES statytojai ėmė nigo perkelti Rumšiškių miestelį į ki- nės karo metais Žvinys pinigą Itą vietą, kad jo neužlietų bu gaudė kunigaudamas Dubingiuo nacionalistams simoji Kauno jūra, jie nutarė se, kur vietos perstatyti ir bažnyčią. Ardydami padėjo žudyti tarybinius žmošventnamį, darbininkai palėpėje nes. Po karo jis bendravo su rado užrašytas slapčiausias die banditų gauja. Už piktadarybes vo tarno mintis (tas kunigas Žvinys kalėjo, o po amnestijos .,___ ,___ -_ paskyrė kunigu. (jau miręs). vyskupas Jį vėl Kunigas keikė bobriškiečius Atvykęs į Perloją, Žvinys ne Iuž tai, kad šie nedavė litų. Mat, galėjo ramiai miegoti, pinigą vasarą sudegė visas Bobriškių sapnuodavo. Įvairių būdų ieško kaimas: trobos, padargai, gyvu jo rubliams žvejoti. Kai kurios liai. Žmonės gyveno pusbadžiu, meškerės nulužo, pamokslai {elgetavo. „Tokia jau dievo va taip pat nedžiugino parapijiečių, lia“, — dūsavo jie. Tačiau dievo nė kunigo kišenės. Tada dievo puikiau tarnas neatsisakė „aplankyti“ tarnas sumanė kuo elgetomis išėjusio kaimo ir pra- ruošti pamaldas. Mat, kuo gra žiau liepsnos žvakės bažnyčioje | šinėti litų. Sį epizodėlį papasakojome to- ir skambės varpeliai, tuo dau nulenks galvas fe dėl, kad jis buvo ne atsitiktinis, giau katalikų o tipiškas. Iki mūsų dienų įpras- prieš kryžių. Ita, kad kunigai „aplankytų“ sa Dieviškos Žvinio svajonės su vo parapijiečius, t. y. kalėdo- sidūrė su vienu sunkumu — tų, prašydami arba tiesiog rei- kas uždegs žvakes ir skambins < kalaudami iš jų pinigų bei kitų varpeliais, kas bus klapčiukais, es, sutanas galima nupirkgėrybių. Tačiau tai dar ne vis Bet kaip nupirkti vaikus? kas. Dievo tarnai turi daug ke-
I I I I I
I
I M 1 1 1
Maldomis, bažnyčia ir dievu jų neprisišauksi. Tačiau kunigas surado priemonę vaikams ap gaudinėti, ėmė juos vaišinti saldainiais, o šie suviliojo ma žuosius į bažnyčią. Kai kurie jų sutiko klapčiukais tarnauti. Luošino kunigas vaikus. Jo saldainiai su nuodais. Vaikai ėmė veidmainiauti, meluoti tė vams ir mokytojams. Kunigas Žvinys žinojo, kad vaikai paslap čiomis į bažnyčią bėga, bet die vo tarnui tai atrodė labai gerai. Kodėl nebus gerai, jei Perlojos bažnyčia panašėjo į rojų. Kai kunigas šventadienį, vaikščioda mas po bažnyčią, rinko pinigus, tirštai lijo į tacą. žvinys minti mis skaičiavo, kiek reikės pini go, kad galėtų nusipirkti leng vąją mašiną. Namą ir motociklą turi, bet kodėl nenusipirkti ma šinos, jei nusipirko kaimyninės, Nedzingės parapijos klebonas. Pastarasis taip pat įsigijo tik už parapijiečių pinigus. Pinigai, pinigėliai. . . Kas bu tų, jei Perlojos vaikai mestų kunigui atgal jo saldainiukus. Baisu Žviniui ir pagalvoti. Todėl dievo tarnas kiekviename žings nyje „rūpinasi“ vaikais. Kai invalidų Javaišių sūnus paliko bažnyčią ir ruošėsi išvykti į . vai-
kų namus, kunigas nuėjo pas tėvus, kalbėjo apie vaiko dvas nį peną, kurį, atseit, jam duod bažnyčia. Jovaišių sūnūs netikį jo kunigo žodžiu, atsisakė klaį čiuku tarnauti. Jis dabar gyvį na vaikų namuose, pavalgydij tas ir aprengtas, mokosi. Kitokį 11! peno nenori. į. įl Kunigui daugiau rūpi ne dvi sinis, o savo materialinis penai Dėl to jis nesiskaito net su žma nėmis. Kai vienas iš jo klapčiJ kų, Marčinskų sūnūs, baigė seJ tynias klases ir ruošėsi stoti I technikumą, žvinys atkalbinėjl Taip ir liko berniukas be moki k( 1o žinių. 1 1 Kunigo Žvinio akys labai dal (1 nai nukrypsta į Perlojos i 1 kyklą. Kuriam iš vaikų pames ti saldainiuką, kuris turės lėni it vesnę ranką rubliui meškerioti Z Dėl to neatsitiktinai perlojiškičLg^ mokytojai ir tėvai labai susi pinę vaikais, jie priversti goti savo mažuosius nuo kunM5 go saldainių su nuodais. Netoli nuo Perlojos, tame čiame Varėnos rajone, yra ŽiMR nų parapija. Praslinkus trejetiB < metų po karo, žilinų parapij(Me je meldėsi kanauninkas Kir tis. Pinigų apyvarta jo kišenė^w buvo kaip taupomojoje kasoj J Tačiau tai negalėjo apsieti tjfl. žmonių apiplėšimo. KanauninRff1 kas sumanė stambesnėmis ve momis rinkti pinigus iš parapini Jiečių. Kaipgi tai padaryti? PfjM , paprasta. VienSTl sirodo, labai šventadienio .pamokslą ______ , jis Šv šventė graudžiam verkšleni1 f apie tai, kad greitai griūsianti I dievo namai, bažnyčia, todėl bis tinai reikia ją remontuoti. Kai I sakoma, be rublio nė iš kieml nevažiuok, todėl parapijiečiai turėsią duoti pinigų bažnyčio I remontui. Kad darbas nenueit | veltui, būtų labiau įteisinta kanauninkas Kirvaitis į talk pasikvietė bažnyčios komitel narį Simą Versecką. Abu jie ė)i Iti iš kiemo į kiemą, prašydami p nigų. Nė vieno kiemo neaplenk i kanauninkas ir jo tarnas. Jie u .t suko net į invalidų Mickeviči ■■ trobą Vergakiemio sodžiuj I ” Šeimos galva Viktoras Mickevl čius buvo aklas, o jo žmona paralyžuota. Jiems duoną turėl Jo uždirbti trys paaugliai Praradęs gėdą kanauninkas n4 sidrovėjo kalbėti apie pinigus ■ Mickevičių troboje, paskutiniu! rublius išprašė, nė vaistams n<| paliko. Vaikščiodamas po parapija kanauninkas piešė „dievo avė b lėms“ atremontuotos bažnyčio idiliją. Jis sakė, kad bus pu zl kiai atremontuotos sienos, lubos I ii grindys, o nauji altoriai su širr I tais žvakių imponuos dangišk i gyvenimą prakaituotoje žemėie Tai dar ne viskas — nauįas de i vynpūdis varpas, įkeltas aukšto n je naujoje varpinėje Ir nau( < sais nuves jo angeliškais ba sais nuves jo parapijiečių m a J; dą tiesiai Į dievo ausį... Žino si ma. tai buvo idilija, o tiksliau melas. Tačiau parapijiečiai tikėi kanauninku, kaip ir dievo ž1 ii džiu. Surinkęs solidžią sumą P' nigų. Kirvaitis pabėgo iš Žili nų ir nesugrįžo. Jis prieglobsi n rado Vilniuje, Sv. Mikalojau bažnyčioje. (BUS DAUGIAU) ■ J. JARMALAVIČIUS
1="
Turistai kelionėje. LV 07704
ir vis malonus akiai? Pagrindinę vietą „Tarybiniame tei sininke" užima tekstas, o ne Įmantrios vinjetės, kurios kartais nustelbia turinį. Štai,viename „Tarybinio chemiko' numeryje patalpinto „Jaunų specialistų paskirstymas fakul tete“ antraštė užima 3/4 lapo, o tekstas — likusį plotą.. . Vaikantis sienlaikraščių „metražo“, kartais pamirštama, kad svarbu ne popierius ir jo spalva, o kas ant popieriaus para šyta. Nemažiau rimtas ir satyros klausimas sieninėje spaudo je. Filologų „Žaibas“, chemikų „Indikatorius“, atrodo, jau surado savo kryptį. Leidžiami reguliariai, skoningai apiforminti. Teisingai pasielgta istorijos-filologijos fakul tete, kad komjaunimo komiteto, profbiuro ir draugovės pastangos leisti veiksmingai satyrinei spaudai apjungtos „Žaibe“. Neblogą įspūdį daro,.Tauro šluota“. O štai teisi ninkams kol kas nesiseka. Jų „Stop!“ leidžiamas fakulteto partinės, komjaunimo ir profsąjungos organizacijų, bet dideliais laimėjimais kol kas pasigirti negali. Tą patį gali ma pasakyti apie gamtininkų „Dilgelę“, bendrabučio Nr. 3 „Rykštę“ ir kitus. Atrodo, mūsų satyrinė sieninė spauda dabar neturi kito uždavinio, kaip piešti ar fotografuoti studentus-miegaliųs. Tai, žinoma, rimta tema, bet toli gražu ne vienintelė. Nereikia pamiršti, kod satyrinis piešinys, karikatūra, turi išjuokti negerovę, auklėti žmogų, o ne įžeisti. Kodėl pamirštas jumoras? Satyrinis piešinys, šiaip ar taip, žan ras, kuriuo mes pliekiame priešą, tai kodėl jį be atodairos taikyti visiems, net ir tiems, kurie nenusipelnė tokios skau džios kritikos. Pagaliau, taip dažnai naudojama, neretai žemo meninio lygio, satyrinė karikatūra, netenka jėgos, su ja apsiprantama, į ją nekreipiama dėmesio. Satyrinei sieninei spaudai reikia neužmiršti ir feljetono, jumoreskos, epigramos žanrų, kurie yra nemažiau, o daugiau veiksmin gi už silpnokas karikatūras. Satyra — aštrus, daugiaašmenis ginklas, todėl ir naudoti jį reikia įvairiapusiškai. Artimiausioje ateityje, leisdami sieninę spaudą, mes, turime ir privalome nusikratyti formalizmo, ilgų tradicinių, pilkų proginių straipsnių, atsikratyti nereikalingo popie riaus apiforminimo, nes ne sienlaikraščio ilgumas ir ant raščių margumas, o talpinamos medžiagos turinys apspren džia jo vertę. J. BULOTA
REKTORIAUS ĮSAKYMO TĘSINY
REDAKCINE KOLEGIJA
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvėje •TAPM6HHHC CTyĄEHTAC* («Cobctckhh cTyjteHT*). OpraH BnjibHioccKoro Toc. YHHBepcHTeTa. aao. r. Bhjii>hk>c, yn. YHMBepcHTeTO, 3
r
■i,
tu