rangos scuoencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
AS ateinu prie tavęs — VERSMES — NESUTALPINAMO Į SIMFONIJAS, KNYGAS IR PAVEIKSLUS. AS NEŽINAU, KUR BAIGIASI TAVO GYVENIMAS IR PRASIDEDA MANO, KUR BAIGIASI TAVO BIOGRAFIJA IR PRASIDEDA ATEITIES ISTORIJA. AS ŽINAU — AFRIKOS LAISVES ŠUKIUOSE IR TĖVO ŽEMĖTOSE RANKOSE YRA LENINAS. ŽMONIŲ LIKIMUOSE IR KIEKVIENOJ PERGALĖJ YRA LENINAS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Už laimėjimus, vykdant specialistų liaudies ūkiui pa ruošimo devintojo penkmečio užduotis, TSRS Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumas ap dovanojo: DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINU Markulį Juozą — Vilniaus
Valstybinio V. Kapsuko uni versiteto profesorių, Sudavičių Bronių — Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto docentą, prorek torių, „GARBES ŽENKLO" ORDINU Paškevičių Juozą — Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto katedros vedėją,
Vaištarienę Ksaverą Vale riją — Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto do centę, MEDALIU „UŽ PASIŽYMĖJIMĄ DARBE" Karčiauskienę Magdaleną — Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto docen tę.
Antanas APYNIS, MMF vyr. dėst.. Romualdas BARTAŠKA, FAF prodekanas, Aldona BARTUSEVIČIENE, M F docentė. Jonas BASIULIS, IF docen tas, Povilas BERNATAVIČIUS, Mokslinio komunizmo kated ros vedėjas,
Marijonas GREGORAUSKAS, PF profesorius. Jonas GRIGONIS, prorekto rius mokslo reikalams, Algis JABLONSKIS, Tarpfakultetinės politinės ekonomi jos katedros vedėjas, Albinas JOVAIŠAS, Fil. F prodekanas, Viktoras KYBARTAS, FF dekanas, Jonas KUBILIUS, rektorius, Pranas KORIS, TF deka nas, Antanas MILAKNIS, prorek. toriaus administracijos ir
ūkio reikalams pavaduotojas, Konstantinas NAVICKAS, TSKP Istorijos katedros vedė jas, Salezijus PAVILONIS, MF dekanas, Milda PETRAUSKIENĖ, bib. iiotekos skyriaus vedėja, Kazys POŠKUS. partijos universiteto komiteto sekre torius, Edvardas RAMANAUSKAS, ChF dekanas, Janina RUMŠIENĖ, Kauno Vakarinio fakulteto vyr. labo rantė.
Vladas STASKONIS, vietos komiteto pirmininkas, Lilija SUDAVIČIENĖ, Rusų kalbos katedros vedėja, Irena SARKINIENĖ, GF prodekanė, Jonas TAMULEVIČIUS, Pra monės Įmonių organizavimo Ir planavimo katedros vedė jas, Anastazija VYGONTIENĖ, prorektorė neakivaizdiniam ir vakariniam skyriuj, Ignas ŽEBERSKIS, Politinės ekonomijos katedros vedėjas.
Trečiadieni, balandžio 14 d.. Aktų salėje (vyko atviras partinis susirinkimas „TSKP suvažiavimo rezultatai ir uni versiteto partinės organiza cijos uždaviniai“. Susirinkime dalyvavo LTSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja L. D|ržinskaltė, TSKP XXV suvažiavimo dele gatas, LKP CK Biuro narys, partijos Vilniaus miesto ko
miteto pirmasis sekretorius V. Sakalauskas. Susirinkime pranešimą pa darė partijos universiteto ko miteto sekretorius K. Poškus. Diskusijose kalbėjo TSKP istorijos katedros vedėjas prof. K. Navickas, Karinės katedros partinės organizaci jos sekretorius B. Butorinas, komjaunimo komiteto sekre. toriaus pavaduotoja Z. Be-
sasparytė, Matematikos ir mechanikos fakulteto deka nas V. Merkys, darbuotojų profsąjungos komiteto pirmi ninkas V. Staskonls, partijos komiteto narė A. Bartusevičienė. Filologijos fakulteto prodekanas A. Jovaišas, rek torius J. Kubilius. Susirinki me kalbą pasakė partijos Vilniaus miesto komiteto pir
masis sekretorius V. Saka lauskas. Susirinkimas vieningai pri ėmė rezoliuciją, kurioje pri tariama TSKP CK politinei li nijai ir praktinei veiklai, reiškiamas pasiryžimas Įvyk dyt) partijos keliamus užda vinius, mokymo, mokslo ir auklėjimo darbe vadovautis TSKP XXV suvažiavimo nu tarimais.
TSRS AUKSC1AUSIOSIOS
TARYBOS PREZIDIUME „DEVINTOJO PENKMEČIO SPARTUOLIO“ ŽENKLU APDOVANOTI:
Kokybiškai mokyti, komunistiškai auklėti KAZYS POŠKUS partijos universiteto komiteto sekretorius SUTRUMPINTAS PRANEŠIM
AS, SKAITYTAS
UNIVERSITETO ATVIRAME PARTINIAME SUSIRINKIME
TSKP XXV suvažiavimo, taip pat LKP XVII suvažiavi. mo nutarimai apima visas mūsų šalies vidaus ir užsienio politikos, ūkinio ir kultūrinio gyvenimo sritis. Universi teto profesoriai ir dėstytojai, aspirantai ir studentai, visi darbuotojai šiems nutarimams pilnai pritaria, juos tvirtai remia ir yra pasiryžę jais nenukrypstamai vadovautis prak tinėje veikloje. Mums, aukštųjų mokyklų komunistams ir visiems dar buotojams bei studentams, aptariant aukščiausiojo partinio forumo medžiagą, negalima pamiršti Partijos lenininio Centro Komiteto bei Tarybinės Vyriausybės to rūpinimosi aukštosiomis mokyklomis, kurį mes kasdieną jautėme tarp Partijos XXIV ir XXV suvažiavimų. Visa tai, kas nauja, kas progresyvu, kas įsitvirtino aukštosios mokyklos gy venime per devintąjį penkmetį, yra nepaliaujamo partinio lūpinimosi ir mūsų liaudies atkaklaus darbo rezultatas. Apie tai akivaizdžiai kalba tas faktas, kad per pastarąjį penkmetį buvo priimti tokie svarbūs partiniai ir vyriau sybiniai nutarimai, kaip Partijos CK ir TSRS MT nutari mas „Dėl priemonių toliau gerinti aukštųjų mokyklų stu dentų ir specialių vidurinių mokyklų moksleivių materiali nes ir gyvenimo buitines sąlygas", Partijos CK nu tarimas „Dėl Maskvos N. Bau mano aukštosios technikos mokyklos ir Saratovo N. Cernyševskio valstybinio univer siteto darbo, keliant visuomenės mokslų dėstymo idėjinįteorinį lygį" ir kt. Mes esame taip pat dėkingi Lietuvos KP Centro Komi tetui, Partijos miesto ir rajo no komitetams, Tarybų Lie tuvos Ministrų Tarybai ir kitoms vadovaujančioms tarybi nėms įstaigoms už nuolatinį rūpinimąsi mūsų reikalais ir už konkrečią pagalbą universitetui. Aukštųjų mokyklų darbuotojai, šių mokyklų partinės or ganizacijos, vykdydamos drg. L. Brežnevo nurodymą TSKP XXIV suvažiavime — atnaujinti mokymo pro ceso turinį, pakelti jį iki mokslo ir technikos šiuolaikinių reikalavimų, pasiekė nemažų rezultatų. Tuo būdu ir Vil niaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko uni versiteto partinė organizacija, visas universiteto kolekty vas per devintąjį penkmetį įgyvendino tam tikrą praktinių priemonių sistemą: pvz., buvo pereinama prie naujų mo kymo planų bei programų, atitinkančių šiuolaikinius moks lo ir technikos reikalavimus; įvestos naujos disciplinos ir sustiprintas fundamentalių disciplinų dėstymas; studentų tiriamasis darbas tapo sudėtine viso akademinio proceso dalimi ir 1.1. šiandieną, aptardami TSKP XXV suvažiavimo, taip pat LKP XVII suvažiavimo rezultatus ir uždavinius naujam penkmečiui įgyvendinti, universiteto komunistai negali ne
Nr. 14 (956) 1976 m. balandžio 16 d
1976.IV.14.
siremti tais konkrečiais laimėjimais, kurių pasiekta de vintajame penkmetyje, vykdant TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus; mes negalime taip pat kritiškai nematyti tų darbo spragų, nesklandumų bei trūkumų; kurių, deja, dar pasitaiko mūsų darbo praktikoje. Dalis svarbiausių universiteto laimėjimų duomenų yra akivaizdžiai pateikti „Tarybinio studento" laikraščio pasku tiniuose numeriuose. Jie byloja pirmiausia apie tai, kad per devintąjį penkmetį žymiai pagerėjo mūsų studentų gyvenimo buitinės bei studijų sąlygos. Per tą laikotarpį universitete už 4,8 mln. rb. pastatyti trys mokomieji kor pusai, turintys 23,3 tūkst. m2 naudingo ploto, už 2,6 mln. rub. pastatyti 8 bendrabučių korpusai, turintys 1400 vietų; kapitaliai atremontuota senųjų universiteto pastatų dau giau kaip 10 tūkst. m2. Mokslinės aparatūros ir įrengimų per penkmetį įgyta beveik už 4 mln. rub. Tai dideli ir gražūs rezultatai, kuriais mes negalime nesi džiaugti. Tačiau, stiprinant materialinę bazę, universiteto komunistams dar reikia daug padaryti. Vykdant „Pagrin dinėse TSRS liaudies ūkio vystymo kryptyse 1976—1980 metams" duotą Partijos nurodymą toliau plėsti aukštųjų mokyklų materialinę bazę, per dešimtąjį penkmetį univer sitete turi būti papildomai pastatyti 8 bendrabučiai, ku riuose galės apsigyventi beveik pustrečio tūkstančio stu dentų, 1978 metais turi būti pastatytas naujas Fizikos fa kulteto mokomasis korpusas Saulėtekio gatvėje, 1980 m. — naujas skaičiavimo centras. Kapitalinio remonto darbų per X penkmetį universitete turės būti atlikta už 5 mln. nib. Numatoma restauruoti, atlikti kompleksinį, atrankinį bei statybinį remontą tokių objektų, kaip centriniai rūmai, lituanistikos centras, Kolonų salė, Filologijos fakultetas, buvusi Jono bažnyčia, spaustuvė Tallat Kelpšos gatvėje, Aktų salė B. Sruogos g., Gamtos, Medicinos fakultetai ir Observatorija Čiurlionio g., knygų saugykla Universiteto g., daugelis bendrabučių ir kitų objektų. Suprantama, kad tokia didelė ūkio darbų apimtis pareikalaus iš statybinių organizacijų, universiteto administracijos, partinės organi zacijos ir visų darbuotojų įtempto darbo ir atkaklumo. Numatoma toliau gerinti ir tobulinti universiteto įren gimus, baldus, prietaisus. Naujiems įrengimams įsigyti numatoma per penkmetį skirti daugiau kaip 1,5 milijono rublių, senų baldų pakeitimui naujais, tobulesniais — apie 0,5 milijono rublių. Reikia taip pat pasidžiaugti, kad per devintąjį penkmetį universitete žymiai išaugo profesorių-dėstytojų personalo politinės-idėjinės, mokslinės bei metodinės kvalifikacijos, kokybiškesnis bei efektingesnis tapo mokslo tiriamasis darbas, išaugo mokymosi akademinis pažangumas, suma
žėjo studentų nubyrėjimas. Kiekviename darbo bare, o tuo labiau aukštojoje mo kykloje veiklos kokybę lemia pirmiausia kadrai, profe sorių ir dėstytojų personalas. Šių mokslo metų rugsėjo 1 d. universitete dirbo 1054 mokslinio-pedagoginio personalo darbuotojai. Iš jų 74 mokslo daktarai bei profesoriai ir 542 kandidatai bei docentai. Iš viso su moksliniais laips niais bei vardais universitete yra beveik 59 proc. mokslinių-pedagoginių darbuotojų. Per penkmetį šis rodiklis išaugo 8 procentais. Per IX penkmetį universitete paruošta 33 mokslų dak tarai ir 222 kandidatai. Aspirantūrą baigė 2,5 šimto žmo nių; beveik tūkstantis profesorių bei dėstytojų tobulinosi kvalifikacijų kėlimo fakultetuose, kursuose, stažuotėje ir kitomis formomis. Partijos komitetas bei fakultetų partiniai biurai, rekto ratas bei fakultetų dekanatai nuolatos rūpinasi kadrų komplektavimo ir ugdymo klausimais. 1975 m. spalio mėn. universiteto tarybos ir partinio komiteto bendrame po sėdyje buvo aptartas klausimas „Dėl Filologijos fakulteto darbo, įgyvendinant TSKP CK ir TSRS MT 1972 m. lie pos 18 d. nutarimą „Dėl priemonių, padedančių toliau to bulinti aukštąjį mokslą šalyje". 1975 m. gruodžio mėn. apsvarstytas klausimas „Dėl kadrų komplektavimo, jų dalykinių ir politinių kvalifikacijų kėlimo Pre kybos fakultete". Be kita ko, šiame posėdyje nutarta efektyviau panaudoti vyr. mokslinio bendradarbio etatą daktarinių disertacijų ruošimui paspartinti. Tuo labiau, kad mokslo daktarų skaičius universitete auga lėtokai — 1973 m. apginta 10 daktaro disertacijų, 1974 m. — tik 5 ir 1975 m. — 5. Nuolatinis partinės organizacijos, rektorato ir visuome ninių organizacijų dėmesys profesorių ir dėstytojų kadrų tolesniam tobulinimui universitete padeda gerinti mokslo tiriamąjį bei pedagoginį-akademinį darbą, aukštos kvalifi kacijos specialistų .paruošimą mūsų šalies liaudies ūkiui ir kultūrai. Tuo būdu per devintąjį penkmetį išsiplėtė uni versitete mokslo tiriamųjų darbų apimtis — atlikta jų už 13 mln. rub.; kompleksinių mokslo darbų skaičius padidė jo 7 kartus; įdiegta liaudies ūkyje 216 užbaigtų darbų, kurių ekonominis efektas sudaro beveik 12 mln. rub. Uni versitetas su kai kuriomis organizacijomis sudarė 25 bend. iadarbiavimo sutartis. Per penkmetį išleista 75 monografijos, 106 mokslo darbų rinkiniai ir 133 vadovėliai bei mokymo priemonės su ministerijos grifu. Universitete per penkmetį organizuotos 6 sąjunginės konferencijos, 16 — respublikinių ir 48 tarp žinybinės bei vietinės. Gerų rezultatų universitete pasiekta matematikos, fizi kos, chemijos, biologijos, medicinos, istorijos, filologijos, ekonomikos ir kitų mokslų srityse. Už įvairius mokslo dar bus respublikinės premijos suteiktos 1971 m. prof. P. Ka tiliui, 1972 m. — prof. dr. K. Navickui ir prof. dr. J, Pa lionim, 1973 m. — TSRS valstybinė premija prof. dr. K. Ambrozaičiui, Respublikinė premija doc. J. Galvydžiui bei (Nukelta į 2 psl.)
Kokybiškai mokyti, komunistiškai auklėti (Atkelta Iš 1 psl.) prof. dr. V. Mažiuliui. 1974 m. — prof. dr. J. Lėliui, o 1975 m. — docentams G. Dieniui ir L. Jasinskui. Sėkmingai darbavosi įvairiose mokslo srityse universite to matematikai, fizikai, chemikai, biologai, medikai, eko nomistai; nemaža svarbių mokslo tyrimų atlikta teisės, geografijos, filosofijos ir jos istorijos, psichologijos, peda gogikos, bibliotekininkystės, žurnalistikos ir kitų mokslų srityse. Daug padarė rektoratas, partinė organizacija bei visi universiteto profesoriai ir dėstytojai, plėtodami įvairias mokslo sritis, įdiegdami mokslo pasiekimus liaudies ūkyje ir kultūroje. Tačiau nemaži uždaviniai mūsų laukia ir de šimtajame penkmetyje. Drg. A. Kosyginas TSKP XXV su važiavime pagrįstai nurodė, kad „Nors paspartėjo mokslinė techninė pažanga, mūsų nepatenkina dabartiniai mokslo ir technikos laimėjimų įdiegimo į gamybą tempai. Neduoda reikiamo efekto kai kurios mokslinės įstaigos". TSKP XXV suvažiavimo nutarimuose nu rodyta „vystyti mokslinio ty. rimo darbą aukštojo mokslo įstaigose", „Tobulinti moksli nių ir mokslinių-pedagoginių kadrų rengimą ir atestavimą". Drg. L. Brežnevas TSKP CK ataskaitiniame pranešime pa brėžė, kad „XXIV suvažiavime buvo nurodyta, kokią reikšmę turi kūrybinės atmosferos moksliniame darbe su darymas. Sis uždavinys ir šiandieną tebėra toks pat svar bus, kaip ir vakar". „Būtina, — nurodė drg. L. Brežne vas, — ir toliau nagrinėti auklėjamojo, ideologinio darbo formas ir metodus. Ryšium su tuo daug dėmesio reikėtų skirti visuomenės nuomonės tyrimui". Suvažiavimo nutari, muose nurodomą, kad mokslo įstaigose ir aukštosiose mo kyklose būtina vienodai daug dėmesio skirti tiek funda mentiniams, tiek ir taikomiesiems moksliniams tyrimams visuomenės, gamtos ir technikos mokslų srityje. Drg. L. Brežnevas ataskaitiniame pranešime šiuo atžvilgiu nu rodė: „Praktiškas naujų mokslinių idėjų įdiegimas — tai šiandien ne mažiau svarbus uždavinys, kaip jų parengi mas. Tai . .. nereiškia, kad reikia mažiau domėtis funda mentaliu mokslu. Teisingai sakoma: nėra nieko praktiškesnio už gerą teoriją". Vykdant šias Partijos direktyvas, universiteto profeso riams ir dėstytojams teks per X penkmetį dar labiau su telkti savo mokslinę mintį liaudies ūkio ir kultūros prob lemoms spręsti. Šiuo tikslu pirmiausia teks toliau ruošti pačius mokslininkų kadrus. Numatoma, kad per X penk metį universiteto aspirantūrą baigs 563 žmonės. 260 iš jų numatoma panaudoti universitete. Per šį penkmetį universiteto profesoriai, dėstytojai bei moksliniai bendradarbiai yra numatę nagrinėti 69 proble mas. Šias problemas gvildens 295 mokslo darbai įvairio mis temomis. 120 temų yra ilgalaikės, monumentalios te mos ir jos bus nagrinėjamos per visą X penkmetį. Labai aktualios mokslui ir gyvenimui tokios temos, kaip „LKP kova prieš socialdemokratų ideologiją ir politiką 1920— 1940 m.“, „Dvasiniai stimulai ir komunistinis požiūris į darbą“, „Vartojimo fondų kitimo tendencija", „Tikimybių teorijos ribinių teoremų tyrimai", „Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų chirurginis gydymas", „Kompleksiškai psicho loginis žmogaus tyrinėjimas mokymo ir darbinėje veiklo je", „Baltų kalbos istorija", ir daugelis, daugelis kitų te mų. Per X penkmetį universitete numatoma atlikti ūkis kaitinių mokslinio tyrimo darbų daugiau kaip už 13 mili jonų rublių. Liaudies ūkyje bei įvairiose kultūros srityse turės būti įdiegta 229 universiteto mokslinio tyrimo dar bų rezultatai, kurių ekonominis efektas sudarys 15 milijo nų rublių. Publikuojant ir skelbiant mokslinio tyrimo re zultatus, universitete per X penkmetį turės būti organi zuotos 5 visasąjunginės mokslinės konferencijos, 36 — respublikinės ir 29 vietinio tarpžinybinio pobūdžio. Per penkmetį numatoma išleisti 34 monografijas 383 spaudos lankų apimties, 70 mokslo darbų, leidžiamų užsakymine tvarka (900 sp. lankų apimties), 147 mokymo priemones 598 sp. lankų apimties, 61 paskaitų konspektą ir nemažą kiekį laboratorinių darbų, metodinių nurodymų, mokymo programų. Mokslo tiriamasis darbas, kurį vykdo profesoriai ir dės tytojai, be abejo, turėjo ir turi lemiamos įtakos akademi niam studentų pažangumui, aukštos kvalifikacijos specia listų ruošimui. Tokių specialistų liaudies ūkiui, kultūrai ir mokslo įstaigoms bei mokykloms universitetas per IX penkmetį paruošė daugiau kaip 10 tūkstančių. Per penke rius metus — 10 tūkstančių! Tuo tarpu per ankstesnius 25erius pokario metus universitetas paruošė tik 19 tūkstan čių absolventų. 1971 m. universitete į dieninį skyrių buvo priimta apie 1600 studentų, į neakivaizdinį ir vakarinį — 1260 ,o 1976 m. numatoma priimti į dieninį skyrių apie 1800, o į neakivaizdinį ir vakarinį — apie 1150. Vadinasi per penkmetį studentų priėmimo kontingentai mažai tepasikeičia — šiek tiek išaugo dieninis skyrius ir šiek tiek sumažėjo vakarinis bei neakivaizdinis skyrius. Tačiau per minėtąjį laikotarpį žymiai išaugo, pagerėjo studentų akademinis pažangumas. Žinoma, mes toli esame nuo tos minties, kad, vertindami studentų akademinį pažangumą, mes esame pasiekę šimtaprocentinio objektyvumo. Tačiau mes esame giliai įsitikinę, kad iš esmės visi profesoriai ir dėstytojai vertina studentų žinias, mokėjimą ir įgū džius sąžiningai. Mes gerai žinome ir pripažįstame, kad reikia toliau tobulinti akademinio pažangumo kriterijus, formas, metodus. Tačiau mes neabejojame, kad dabartiniai studentų akademinio pažangumo rodikliai iš esmės objek. tyviai atspindi jų žinias. 1970 m. akademinis žiemos sesijos pažangumas staciona riniame skyriuje buvo 74,4 proc., o per penkmetį jis išau go iki 94,4 proc. Kad iš tikrųjų kilo ne tik pažangumo procentas, o ir pats akademinis pažangumas, rodo ir kiti rodikliai: 1970 m. labai gerai egzaminus išlaikė 6,5 proc. studentų, o per penkmetį jų skaičius vis augo ir 1976 m. pasiekė 12,4 proc.; be trejetų egzaminus laikė 1970 m. 25,4 proc. studentų, 1976 m. — 47,3 proc. Mes labai linkę tikėti, kad čia jau ne atsitiktinumas, ne taip vadinamas „girnų kėlimas" nepažangiųjų atžvilgiu, o didelio, atkak laus, įtempto dėstytojų ir studentų darbo rezultatas. Šio darbo rezultatas yra ir tai, kad per IX penkmetį neakivaiz dinio skyriaus akademinis pažangumas pakilo 24,6 procen to, vakarinio skyriaus — 29,7 proc., nors apskritai šių skyrių mokymosi kokybė dar ir dabar yra labai žema — vos 56,7 proc., neakivaizdininkų ir 70,7 proc vakarinio skyriaus studentų pažangiai mokosi. Taigi, akademinis pa žangumas visuose skyriuose auga, tačiau jis dar ir dabar kelia nemažą susirūpinimą pirmiausia dėl to, kad jokiu būdu neleistinas bet koks nusiraminimas, pasiekus augi mo, o antra — ir universitete vis dar didelis yra studentų
„nubyrėjimas": 1971—1975 m. m. baigė universitetą tik 82 proc. turėjusių baigti stacionarinio skyriaus studentų, 67 proc. — vakarinio ir vos 39 proc. neakivaizdinio. Šie rodikliai mums kelia didelį nerimą ir įpareigoja mus sutelkti savo jėgas jiems pagerinti. Pirmiausia, atrodo, mes turime žymiai daugiau dėmesio skirti neakivaizdinio ir vakarinio mokymo formoms, šio mokymo organizavimui ir jo kontrolei. Antra, mes turime nenukrypstamai vadovau tis X penkmečio kryptyse pateiktu nurodymu „Laikyti svarbiausiu aukštųjų mokyklų ... uždaviniu toliau kelti specialistų . . . rengimo bei idėjinio politinio auklėjimo ly gį". Šiuo tikslu, žinoma, pir miausia mums reikia toliau to bulinti patį akademinio mokymo procesą, kuris universi tete pagerės tada, kai bus pilnai įgyvendinti Pagrindinėse TSRS liaudies ūkio vystymo kryptyse duoti nurodymai, reikalaujantys „Aktyviau diegti į mokymo procesą tech nines priemones ir naujus mokymo metodus", „Laborato rijas, mokomuosius ir mokomuosius-metodinius kabinetus bei dirbtuves geriau aprūpinti šiuolaikiniais įrengimais, prietaisais, įrankiais, mokymo priemonėmis", kai „Visose mokslo įstaigų kategorijose, — kaip nurodė savo prane šime drg. A. Kosyginas, — bus gerinama materialinė bazė, tobulinamas mokymo procesas". Šioje srityje mūsų universitete irgi numatyta atlikti ne maža darbų. Ypač aktyviai čia reiškiasi Filologijos fakul tetas. Siame fakultete per X penkmetį numatoma regulia riai peržiūrėti dėstomų dalykų programas, speckursų ir specseminaių tematiką, ypač išplėsti mokymo proceso technizaciją. Iš viso universitete per X penkmetį numatoma papildo mai jiengti 9 programuoto mokymo klases, 15 automati zuotų auditorijų, 4 lingofoninius kabinetus, 47 kabinetuslaooratorijas, 19 kino klasių, 8 audiovizualines auditorijas, numatoma papildomai įsigyti 11 kino projektorių, 140 diaprojektorių, daugiau kaip 200 kino filmų, 480 diafilmų, 60 tūkstančių komplektų skaidrių, numatoma kiekvienais metais demonstruoti po 650 kino filmų seansų ir t. t. Stiprindami mokymo mžterialinę bazę, tobulindami mo kymo techniką bei vaizdingumą universitete, keldami profesorių-dėstytojų pedagogines ir dalykines kvalifikacijas, mes kartu tikime, kad mokymo kokybei universitete toliau gerinti padės ir objektyvios mūsų atžvilgiu sąlygos. Ta čiau kartu mes taip pat pilnai pritariame suvažiavimo ata skaitinio pranešimo teigimui, jog dėl mūsų darbo trūkumų „kaltos ne tik objektyvios priežastys", kad iš tikrųjų „Ne. visada ir ne visur mes dirbame taip, kaip to reikalavo mūsų pačių nutarimai". Mes gerai suprantame, kad pvz., dar ne viską padarėme, kad apie 400 universiteto absolventų, kurie kasmet nueina dirbti pedagoginį darbą, būtų puikiai paruošti. Dar „šlu buoja" mūsų išleidžiamų pedagogų metodinis paruošimas, tuo tarpu universitetas iki šiol dar, pvz., nėra įsteigęs nė vieno pedagogikos kabineto, laboratorijos, kur būtų su kaupta pedagoginė medžiaga, pedagoginės technikos bei Vaizdinės priemonės, literatūra, reikalinga studentams pa siruošti didaktinei ir komunistinio auklėjimo veiklai. Atvirai kalbant, universitete taip pat dar pasitaiko įvairių kursų žemos kokybės paskaitų ii kitų akademinių užsiėmimų, paskaitinis darbas dar negaluoja formalizmu, problemiškumo stoka ir metodologiniais trūkumais, dar nepakankamai organizuota ir išvystyta akademinio darbo vidaus kontrolė, pasitaiko bereikalingo liberalizmo, neprincipingumo, ir nuolaidžiavimo atvejų darbuotojų tarpusa vio santykiuose, per silpnai mes dar kovojame už akademi nę drausmę. Iki šiol mes kalbėjome apie akademinio mokymo proce są. Tačiau, savaime suprantama, šis procesas kartu apima ne tik mokymą, mokslinės informacijos įsisavinimą, bet ir komunistinį auklėjimą, jaunimo mokslinės materialistinės pasaulėžiūros formavimą. Gera paskaita, nusisekęs semi naras ar kita akademinio darbo forma gali būti laikoma tik tokia, kuri ir moko, ir auklėja. Todėl universiteto par tinė organizacija, visas profesorių ir dėstytojų personalas ir toliau turės rūpintis paskaitų ir seminarinių užsiėmimų iaėjinio-teorinio lygio kėlimu, viso mokomojo ir auklėja mojo darbo efektyvumo didinimu, kad šiame darbe būtų tobulinamos visos komunistinio auklėjimo sritys bei kryp tys. Čia reikia pasakyti, draugai, kad jau dabar partinis ko mitetas yra gavęs iš visų fakultetų, bendrauniversitetinių katedrų, rektorato skyrių, partinių bei visuomeninių orga nizacijų patvirtintą konkrečią medžiagą apie tai, kas pla nuojama minėtuose padaliniuose atlikti per X penkmetį, vykdant TSKP XXV suvažiavimo nutarimus komunistinio a' klėjimo, akademinio mokymo tolesnio tobulinimo, moks linio darbo plėtojimo ir materialinės bazės stiprinimo sri tyse. Fakultetų partinių bei visuomeninių organizacijų pla nai numatomi veikiai susisteminti, patikslinti ir pateikti kaip viso universiteto detalų darbų, priemonių bei rengi nių X penkmečiui planą. Siame pranešime neįmanoma iš vardinti tų gausių priemonių bei renginių, kuriuos numato atlikti fakultetų dekanatai ir partiniai biurai, rektoratas, partinis komitetas bei visuomeninės organizacijos, tobulindamos akademinį mokymo procesą ir komunistinį auklėji mą šiame procese. Reikėtų tiktai priminti, kad IX penkme tyje universitete ypač didelis dėmesys buvo skiriamas stu dentų aktyvumui skatinti, studijuojant visuomenės mokslus, apie ką akivaizdžiai liudija šių disciplinų akademinis pa žangumas ir gausūs studentų darbai, pateikti respubliki niam bei sąjunginiam konkursui visuomenės mokslų tema tika; universitete įdiegta nauja specialisto-visuomenininko ugdymo sistema — tai yra visuomeninė politinė praktika, išsiplėtė ir pagilėjo visa visuomeninių profesijų fakultete veikla; ženklūs darbai atlikti idėjinio politinio, karinio patriotinio ir internacionalinio auklėjimo srityse; nemaža padaryta tobulinant ir gerinant dorovinį auklėjimą; apie sustiprėjusį darbinį auklėjimą universitete akivaizdžiai kalba per IX penkmetį studentų rankomis pastatyti objek tai, darbai, vertinami 5-iais milijonais rublių; plačiai žino ma universiteto studentų estetinio ir fizinio auklėjimo bei sportinė užauditorinė veikla. Daug padaryta universitete, gerinant ir tobulinant stu dentų komunistinį auklėjimą. Tačiau mūsų rektoratas ir fakultetai, partinė organizacija ir komjaunimas, visuome nines organizacijos ir visi universiteto studentai bei darbuo tojui yra užsibrėžę dar daugiau pasiekti. Mūsų šis siekimas ryškiai išdėstytas universiteto raporte TSKP XXV suva žiavimui. Jame sakoma: „Vilniaus universiteto, kuris 1979-alsiais minės savo 400 metų jubiliejų, kolektyvas su visiška atsakomybe ir tvirtu pasiryžimu užtikrina suvažia vimo delegatus, kad dės visas jėgas, žinias ir energiją
TSKP XXV suvažiavimo nutarimams ir dešimtojo penk mečio užduotims įgyvendinti, kad kokybės ir efektyvumo penkmetyje universitetas taptų pavyzdine komunistine aukštąja mokykla respublikoje". Tai didelis ir atsakingas įsipareigojimas. Jam įvykdyti teks įtempti visas pačių stu dentų, profesorių-dėstytojų ir visų darbuotojų jėgas. Pir miausia, mums teks toliau gerinti studentų dorovinį auk lėjimą ta prasme, kad mūsų studentija visada būtų įsisą moninusi tas normas, kurias gerai žino, kad visada jomis vadovautųsi praktinėje veikloje. Studentams visiškai tinka drg. L. Brežnevo pareikšta kritika ataskaitiniame praneši me, kad „Deja, dar esama žmonių, kurie žino mūsų prin cipus, bet ne visada jais vadovaujasi praktikoje, nekovoja už jų įgyvendinimą, taikstosi su socialistinio bendravimo normų pažeidimais. Žodžių ir darbų neatitikimas, kad ir kokios būtų jo formos, daro žalą ir ūkinei statybai, bet ypač — doroviniam auklėjimui". Kitas mūsų uždavinys, komunistiškai auklėjant studen tus, yra tas, kad būtų įveiktas jų, kaip ir kitų sričių kai kurių visuomenės narių materialinio gerbūvio augimo ne atitikimas dvasiniam išsivystymui. TSKP CK ataskaitiniame pranešime suvažiavimui labai teisingai buvo nurodyta, kad būtina, didėjant materialinėms galimybėms, kartu nuola tos kelti idėjinį, moralinį ii kultūrinį žmonių lygį. „Kitaip , mes galime, — nurodoma pranešime, — susidurti su mies čioniškos, smulkiaburžuazinės psichologijos recidyvais". Su šiais recidyvais mes irgi kartais susiduriame savo stu dentų tarpe. Jiems išgyvendinti ir turime skirti kuo di desni dėmesį. riečias mūsų studentų komunistinio auklėjimo aktualiau sias uždavinys — tolesnis tarybinio patriotizmo ir proleta rinio internacionalizmo ugdymas. Partijos CK ataskaitinia me pranešime suvažiavimui labai teisingai vertinama tokia veikla, kai „Išgyvendinami dar pasitaikantys nacionalizmo ir šovinizmo pasireiškimai, neklasinės pažiūros Į istorinių įvykių vertinimą faktai, vietininkiškumas, mėginimai liaup sinti patriarchališkumą". Todėl universiteto partinei orga nizacijai, komjaunimui, profesorių-dėstytojų personalui ir visiems studentams teks nemaža padirbėti, įgyvendinant TSKP XXV suvažiavimo iškeltą uždavinį „Įtvirtinti ... jaunosios kartos sąmonėje tarybinio patriotizmo ir socialistiiūo internacionalizmo idėjas, pasididžiavimą Tarybų šalimi, mūsų Tėvyne, pasiryžimą ginti socializmo iškovo jimus". Šiems pagrindiniams komunistinio auklėjimo uždaviniams įgyvendinti universiteto partinė ir visuomeninės organiza cijos, dekanatai, rektorato atskiri padaliniai turėtų atlikti nemaža darbų. Pvz., universiteto komjaunimas turėtų nu matyti konkrečias priemones visuomeninei politinei prakti kai bei akademinių grupių darbui pagerinti, internacio nalinei veiklai fakultetuose sustiprinti, ateistinei propagan dai ir materialistinės pasaulėžiūros formavimui pagerinti; reikėtų numatyti priemones efektyvesnei teisinių žinių propagandai, estetiniam ir etiniam auklėjimui, sportineifizkultūrinei veiklai sustiprinti, darbiniam auklėjimui pa gerinti ir t. t. Žymiai aktyvesnę ateistinio auklėjimo veik lą turėtų išvystyti universiteto Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra. Visuomeninių profesijų fakultetui reikia žymiai pakelti savo paskaitų ir praktinių užsiėmimų idėjinį teorinį lygį, jų turinį, formas bei metodus, formuoti studentų tvirtes nius visuomeninio politinio bei organizacinio darbo įgū džius, padidinti studentų skaičių visuomeninių profesijų fa kultete, specialybių skaičių, užmegzti glaudžius ryšius su universitetą baigusiais VPF absolventais. Fiziniam auklėjimui pagerinti reikia intensyviau ruošti atskirų sporto šakų instruktorius-visuomenininkus, sporto teisėjus, įtraukti visus dėstytojus ir tarnautojus į PDG komplekso normų laikymą, pasiekti, kad visi studentai tap tų PDG ženklininkais, kad visuose fakultetuose vyktų fa kultatyviniai fizinio lavinimo užsiėmimai vyresniuose kur suose. Per X penkmetį numatoma tinkamai panaudoti komu nistiniam auklėjimui įvairias šventes ir minėjimus; pvz., 1977 metais — Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-metį, 1978 m. — TSKP 75-mėtį, 1980 m. — Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 40-metį, pergalės Didžiajame Tėvynės kare 35-metį ir Komunistų partijos bei tarybinės valstybės veikėjo, kurio vardu pavadintas mūsų universi tetas — Vinco Kapsuko 100-ąsias gimimo metines. Jau dabar universitete atliekami dideli darbai, ruošiantis sutikti mūsų senosios Alma Mater 400 metų jubiliejų. Nu matoma išleisti universiteto 3-jų tomų istoriją, organizuo ti sąjungines konferencijas „Pažangioji mintis universiteto istorijoje" ir „Universitetų vaidmuo šiuolaikinio mokslo ir technikos progreso sąlygomis", išleisti fotoalbumą „Vilniaus universitetas šiandien" ir bukletus, sukurti kino filmą apie universitetą, įrengti žymiųjų universiteto profesorių me morialą, išleisti nemaža jubiliejinės atributikos, organizuo ti nuolat veikiančią jubiliejaus parodą, pastatyti skulptūrą Vincui Kapsukui universitete, surengti studentų meno ir sporto šventę, kurioje dalyvautų broliškų respublikų ir so cialistinių kraštų universitetai, su kuriais mes draugauja me, surengti universiteto Tarybos jubiliejinę sesiją-minėjimą, kurioje dalyvautų broliškų respublikų ir užsienio ša lių atstovai ir t. t. Įgyvendinant istorinius TSKP XXV suvažiavimo nutari mus, taip pat LKP XVII suvažiavimo iškeltus uždavinius, vykdant X penkmečio planus bei sutinkant garbingą uni versiteto 400 metų jubiliejų, universiteto profesorių ir dės tytojų, studentų bei visų darbuotojų kolektyvui teks ne maža padirbėti komunistinio mokymo ir auklėjimo, moks lo ir materialinės bazės stiprinimo srityse. Šioje veikloje be jau minėtų uždavinių, priemonių bei renginių, nemažas vaidmuo teks ir profsąjungų veiklai bei jų organizuojamam socialistiniam lenktyniavimui, ir „Žinijos" draugijai bei jos vykdomai politinių ir mokslinių žinių propagandai, ir universiteto padaliniams, organizuojantiems ryšius su bro liškų respublikų bei užsienio šalių aukštosiomis mokyklo mis, ir studentų mokslinio darbo draugijai, ir atskiriems universiteto meno ir sporto kolektyvams, kurių visų užda vinius išvardinti čia mes neturime galimybės. Baigiant leiskite universiteto visų komunistų ir visų stu dentų bei darbuotojų vardu, visų jūsų vardu užtikrinti mū sų Komunistų partiją, jos lenininį Centro Komitetą, Lietu vos Komunistų partiją ir jos Centro Komitetą, kad Vilniaus Darbo Raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universite to kolektyvas nesigailės savo jėgų ir energijos, įtemps visas satfo protines ir fizines galias, kad musų senoji Alma Mater, nuostabiai išaugusi ir suklestėjusi tarybinės santvar kos metais, iš tikrųjų taptų pavyzdine komunistine aukštąja mokykla respublikoje, kad į gyvenimą, į gamybą, į vi suomeninę veiklą įsijungtų universiteto auklėtiniai, aukš tos kvalifikacijos ir kultūros specialistai, verti Tarybų Są jungos piliečių, komunistinės visuomenės aktyvių kūrėjų vardo.
įteikti: PEF — A. Kazakevi. čiui, TF — L. Surginovui ir L. Meškauskaitei, PF — V. Loktionovui ir FAF — to paties fakulteto estradiniam kvartetui. Draugystės prizu apdovanota viešnia iš Novo sibirsko Elektrotechnikos ins tituto G. Malceva.
Praėjusį savaitgalį Studen. tų miestelyje į naujo jungia mojo korpuso amfiteatrinę au ditoriją rinkosi keturių fakul tetų — Pramonės ekonomi kos, Prekybos, Teisės bei Fi nansų ir apskaitos — politi nės dainos konkurso dalyviai ir žiūrovai. Atlikėjų pasiro dymą vertino autoritetinga žiuri, vadovaujama R. Gižio ir Z. Povilėnaitės. Vyresniųjų kursų studentai gerai prisimena R. Gižio dai nas. Romualdas — FAF eko. nominės kibernetikos spec. absolventas, politinės dainos konkursų šiame fakultete pra dininkas ir puoselėtojas. Pa sirodė j i3 ir šiame renginyje. Konkurso laurų „liūto da lis" atiteko PEF dainininkams: A. Kazakevičius buvo pripa žintas absoliučiu laureatu, jam įteiktas prizas už geriau sią dainą. Šio fakulteto pirma, kuršei A. Stankutei atiteko prizas už geriausią vokalą, o V. Kaukėnų žiūrovai išrinko simpatiškiausiu konkurso da lyviu. Atskirų fakultetų visuome ninių organizacijų prizai buvo
* * * įvyko ekonominės kiberne tikos specialybės vakaras. Apie ekonomistų-matematikų ruošimo uždavinius, apie būsimo kūrybinio darbo spe cifiką ir šios naujos mokslo šakos perspektyvas kalbėjo pirmasis Ekonominės kiberne tikos katedros vedėjas doc. A. Vengrys. Mintimis apie įsigytų universitete žinių die gimą praktikoje pasidalino E. Paulavičiūtė ir H. Petružis, o taip pat diplomantai. Vakaro svečiai liko paten kinti antrakursių paruošta menine programa. VI. BURAGAS 1 *
*
&
1
Penktadienį Filologijos fa kultete įvyko Politinės dainos konkursas. Šį vakarą suren gė Filologijos ir Istorijos fa kultetų Kultūros klubai. Nu galėtojais tapo Z. Povilėnaitė (1F V k.), fizikų studentų duetas, trečias prizas atiteko V. Linkevičiui (IF I k.) ir Fil. F atstovams — duetui
(A. Lichačiova ir A. Bridenkovas). R. RAMULIONYTĖ * *
*
Fotografijos meno draugijos parodų salone savo darbus eksponuoja jaunieji fotogra fai. Vienas parodos dalyvių — žurnalistikos specialybės I k. studentas L. Skirpstas. Fotoaparatą Leonardas į ran kas paėmė dar mokyklos suo le. Šis pomėgis nulėmė ir to lesnį jo gyvenimo kelią — vaikiną vilioja fotoreporterio darbas. Jaunojo fotografo temos — jūra, dramatiškas pamario žmonių gyvenimas, jaunystės žavesys. Vienas Leonardo kūrybos privalumų, kad jis yra nerežisuoto, rea laus siužeto šalininkas. V. ARMALIS * * * „Žaltvykslėje" įvyko Pra monės ekonomikos fakulteto studentų vakaras susitikimas su Dailės instituto studentais. Tai jau ne pirmas toks ren ginys. Šiame vakare svečiai supa žindino mus su impresioniz mo ir postimpresionizmo sro vėmis tapyboje ir skulptūro je. Netrukus žadame su rengti dar vieną tokį vaka rą, kuriame susipažinsime su mūsų dailininkų kūryba. L. LABANAUSKAITE
Šiandien - Pirmūnų vakaras
Nuotraukoje: Finansų ir ap. skaitos fakulteto dekanas prof. A. Žilėnas sveikina mokslo pirmūną, III k. ekono minės informacijos spec. stud. G. Jakutį.
Rektorate
Kiekvienos aukštosios mo kyklos pasididžiavimas — mokslo pirmūnai. Universite tas jų po šios žiemos sesi jos turi 920. Jau tapo tradicija rengti fakultetuose savotiškas šven tes — pirmūnų vakarus, po pietes, susitikimus. Pagirtina, bando ieškoti tinkamiausios formos, vaduojasi iš trafare tinių nuobodžių pašnekesių. Juk užvis sunkiausia rimtam, reikalingam dalykui suteikti patrauklią ir įdomią išraišką.
Štai Finansų ir apskaitos fa kulteto mokymo auklėjimo komisija surengė įdomų pir mūnų vakarą universiteto ka vinėje, pasikvietė į svečius Konservatorijos studentų. Šie parodė patrauklią pramoginę programą. Prekybininkai dis kutavo prie kavutės apie mokslo pirmūnų vaidmenį, įteikė jiems atminimo dova nėles. Teisininkai pagyvino savo vakarą teisinių žinių viktorina. Džiugu, kad į to kius renginius atvyksta de
MININT LIETUVIŲ PROLETARINIO POETO J. JANONIO GIMIMO 80-ĄSIAS METINES
Ar girdėjai iškilmingą varpo garsą?
Ar girdėjai pilną džiaugsmo laisvės dainą?
Juk tai Rytas, Naujas Rytas eina! IŠ J. JANONIO STRAIPSNIO pastačius naujos politinės so „TAUTININKAI IR cialės tvarkos trobesį, žmo DARBININKAI" nija pasiliuosuos taip nuo vi. sų nelaimių bendrai, taip ir Ne, ne per mažas tautinis nuo tos dalinos nelaimės, kuri sovitumas yra visų žmonijos yra „tautų" kova ir tautinio nelaimių židinys. Tas židinys savitumo garbinimo liga. Tai kas kita. Jis dabarties politi. gi, kol nežus dabarties poli nės socialės tvarkos pama tinė socialė tvarka, nežus ir tai, ir, tik sugriovus juos ir „tautų" kova, ir ne tik ne-
Ilgai tarkšt gatvių pilki akmenai, Tvankių gi dirbtuvių stiebai — kaminai Jau iūksta — ateinančių laukia.
Kai vakaro sutemos miestą apgaubs, It kraugerės šmėklos, dirbtuv ės subaubs, Ir vėl tarškės priemiesčių gatvės. Belaimiai, kas tiaukia neturto keliu: Juo pradeda eiti mažu vaikeliu Ir eina kasdien lig senatvės.
Sveikas, Dar būdamas keturiolikos metų, Julius Janonis nužymė jo savo — būsimo poeto — kelią: .. .ne linksmintis, Gyvenimu džiaugtis, Bet šluostyt jis turi Žmonių ašaras. Šiai žmogaus ir poeto pa skirčiai Julius Janonis tarna vo iki savo neilgo gyvenimo pabaigos. Nuo pat vaikystės jartrus ir imlus gamtos gro žiui, jos slėpiniams, poetas buvo dar jautresnis žmonių vargui ir skurdui, paniekini mui ir pažeminimui, kuris su po ir lydėjo kiekvieną jo gy venimo žingsnį. Kalbėdami apie Julių Janonį, poetą — kovotc'ą, mes įsivaizduojame aistringa marksizmo idėjų tribūną kovos šauklį, Naujo Ryto pianašą. Janonis — ko
žus, bet da eis smarkyn, nės buržuazijai bus vis ankščiau ir ankščiau ant šio nesididinančio žemės skritulio Juo toliau, juo daugiau jai reiks kolonijų. O kame jų bepaimti, jei nė mažiausio žemės lo pinėlio nebebus galima rasti, kame nestovėtų kokio nors vertelgos kromelio?
AVIŽAS PIAUNANT
Vos rytas prašvinta, nuskarę būriai l'er miegantį miestą žingsniuoja niūriai: Tai darbo kariuomenė traukia.
vojančios, aktyviosios poezi. jos simbolis, jo vardas sieti nas su visa mūsų revoliucine poezija — pačia tauriausia ir poetiškiausia. Julius Janonis priklauso tiems poetams, kuriems pir miausia rūpėjo liaudies žmo gus, jo likimas ir ateitis, jam nereikejo to, ką matė aplink save, „peiJeisti" per savo jausmų ar minčių prizmę, nes tai buvo jo kasdieniška buitis ir jo kūrėjo būtis. Poeto skausmas — dalelytė to skausmo, kuris supo darbo žmogų, o poeto pareiga — kovoti už to paniekinto žmo gaus laimę ir ateitį. Taip plėtėsi poeto jausmi nė patirtis. Jis matė ir per gyveno žmonių išnaudojimą ir kančią, dainavo jiems, guo. dė našlaitėlę ir vargšą („Ka
Avižos, nukirstos dalgės, Griūva čiužančla eile, Plienas blizgantis išalkęs Skamba pradalgio gale.
Kiaušas, mat, dantis atkišęs Šaipos: visa sutrūnys. Jo akiu jaugęs lyšis Karstosi it apynys.
Pusė lauko jau nušluota, Kita tiek da priešakyj. Braukiu kaktą prakaituotą — Ir naujam jau pradalgyj.
Pliki skeptiką pagriebęs, Terkšlerėju paežin, Kur našlaičiai miežiai stiebias... Besišaipo jis kažin?
Nėra man lygaus plovėjo. Tat patrauksiu da sparčiau. Šveičiu. Dalgė suskambėjo, Et, į ką taip pakliūdžiau?
Dalgės ašmenis paspiaunu, Taukšiu, pliekiu plaktuku, Stoju piadalgėn ir plaunu, Lyg tas viesulas suku.
liniai", „Rudenį ant kapų", „Ar matai tą nuvytusią gėlę", „Tyli d-ama"), Taip grūdino si it poeto valia: jis žino, kad gera būtų dainuoti apie gam tos grožybę, bet kam toji daina, jeigu ji nepadės tiems, kurie viską padirba, o patys nieko neturi. Juliaus Janonio ankstyvoji poezija (jau paly ginimas skamba tragiškai, nes poetas gyveno tik 21 metus), nors, natūralu, dar jaunuoliš kai nebrandi, tačiau paper ka gyvos pokalbio intonacijos nuoširdumu, dvasios atvirumu ir taurumu, jausmo tikrumu. Jis atskleidžia ne tik sunkią poeto vaikystę ir jaunystę, ži nių troškimą — kelią į moks lą, bet ir padeda suvokti to lesnę jo poezijos raidų, nu spėti tematiką ir problemati ką. Susijungusi su įsisąmonin ta kovos mintimi ir praturtin ta marksizmo idėjomis, Ju liaus Janonio poezija atneša į lietuvių literatūrą tokius pi lietinės poezijos perlus, kaip
Balandžio 8 d. įvyko Rek torato posėdis. Jame buvo kalbėta apie studentų sveika tą. Aukštųjų mokyklų polik linikos vyr. gydytojas A. Ra kauskas papasakojo apie po liklinikos darbą, dažniau pa sitaikančius susirgimus. Pa skutiniu metu ypač padaugėjo sergančių trumparegyste. 28— 30 proc. pirmakursių jau su trikęs regėjimas. Reikalingas aktyvus profilaktinis darbas. Posėdyje numatytos prie monės, kurios padės tiek ge rinti studentų sveikatą, tiek palengvinti aukštųjų mokyklų poliklinikos darbą.
DRAUGAMS
Ar regėjai Naujo Ryto rausvą varsą?
DARBO KARIUOMENĖ
kanai, prodekanai, universite to komjaunimo komiteto na riai. Būna daug šiltų padėkos žodžių, gėlių, šypsenų ir daug rimtų pokalbių apie mokslą — dalijamasi patyrimu. Paskutinis šių renginių akordas turėtų nuskambėti šiandien, balandžio 16 d. Vyks universiteto pirmūnų vakaras. Z. BESASPARYTĖ
„Kalvis", „Iš darbininko ka tekizmo", „.Kovotojų giesmė", „Naujas Rytas", „Darbo ka riuomenė", „Ar tu matei", „Pūslėtosioms rankoms" bei įsitikinimą kondensuotam ir pačia savo esme didingam, poemos žanrui. Tai, kad Jano nis pirmas iš proletarinių poetų ėmė kurti poemas ir artimus baladėms eilėraščius („Tėveli, tėveli...", „Bedar bis“, „Tyli drama") — nebu vo atsitiktinis dalykas. Stam bioji poezijos forma, atrodo, viliojo poetą poetinio api bendrinimo galimybėmis. Poemoje „Tarp siaučiančių marių" atskleista žmonių ir likimo pasmerkto vado — in dividualisto tragedija, išvirkš čioji heroizmo pusė. Poemos meniniame vaizde derinasi paralelės ir kontrasto princi pai: siaučiančios marios gra žiai akomponuoja maištingai Napoleono būsenai ir praėju sių kovų prisiminimams, o iš tremties varžtai kontrastuoja
jo charakterio esmei ir kovin gąją! prigimčiai. Smerkdamas Napoleono despotiškumą, is toriškai teisingai vertindamas jo gyvenimą ir žygius, poetas tuo pat metu poetizuoja žmo gaus drąsą, jo veržlią prigim tįKita Juliaus Janonio poema „Rudens vidurnaktį 1906 m." primena J. Biliūno „Liūdną pasaką". Ši poema savo tema tika, problematika ir meni niais vaizdais išsivystė iš poe to eilėraščių, ypač iš tokių, kaip „Atžalos", „Ant kritusių kapo", „Nediena", „Šilas". Poemos centre — revoliu cionierių siluetai, jų kovos epizodai ir mirtis šėlstančios reakcijos fone. Julius Jano nis pirmą kartą lietuvių poe mos veiksmą pagrindė revo liucijos ir pogrindžio veiklos įvykiais, pirmą kartą poemos pagrindiniu verkėju tampa kovojančios liaudies atstovai. Poemos struktūroje dominuo ja slogi, niūri nuotaika, tam
1917 m. gegužės mėn 17 d. Garbieji draugai ir garbio sios draugės! Esu dirbęs, ką galėjau. Gal da būčiau Jūsų tarpe ir dau giau padirbęs, bet nelemtas likimas sulaužė sveikatą ir neleido toliau dirbti. Pagaliau sveikata privertė net išsibiaukti iš gyvenančių tarpo. Persiskirdamas su gyvenimu, ideko kito negaliu jums pa linkėti, kaip tik dirbti, dirbti ir dirbti revoliucinės socialde. rnonrafijos darbą, neįsileisti į organizaciją oportunizmo ir juo greičiau žengti prie ga lutinio tikslo realizavimo — socialinės revoliucijos. Ne sulaukiau aš jos, bet Jums, Draugai ir Draugės, likimas gal bus malonesnis, ir jūs iš vysite naują atgimusį pasau lį. Dvasia ir aš jame gyvenau. Paskutinė mano mintis — tai prisiminimas, kad jau atsiran. da ženklų, rodančių, kad so cializmas jau pradeda vykdytis it kad jokia mūsų gady nes vaidentuvė negali įsivaiz dinti tų įstabių visuomenės ir asmens išorinio ir vidujinio gyvenimo permainų, kurios paseks pilną socializmo tvar kos įvykinimą. Linksmu šypsuliu sveikinu Jus, sakyda mas: „Tegyvuoja socializmas! Tegyvuoja jo vykintoja revo liucinė socialdemokratija!" Visa dvasia su jąja buvęs, .'ūsu ataugas J ui. Janonis
sios spalvos ir kontūrai, ap gaubti paslaptingumo ir slėpi ningumo. Janonis labai giliai atjautė tuos „nedienos" metus, jie baisiai jį slėgė ir kankino. Užtat jis taip giliai galėjo juos atvaizduoti. „Aš nežinau rusų poeto, kuris taip giliai būtų juos atvaizdavęs", — pažymėjo apie šį kūrinį V. Mickevičius-Kapsukas. Julius Janonis, tasai revo liucinis romantikas, nė vien vaizdavo tuos „nedienos" me tus. Jis šventai tikėjo, kad carbo žmonės, liaudis, kuri Įėjo į šią poemą kaip patsai esminis veikėjas, nežiūrint po revoliucijos siautusios reakci jos šėlimo, pajėgs pasukti is torijos vairą jai reikiama va ga. Juliaus Janonio poemos — didelis žingsnis į priekį lietuvnj poemos raidoje. M. BIELIAUSKIENĖ Lietuvių literatūros katedros vyr. dėstytoja
SMD Baltų filologijos būrelio pirmininkas lietuvių k. ir lit. spec. III k. stud. Juozas Pa brėža: „Grupė dialektologų, vado vaujama doc. A. Girdenio, ty rinėjo šio krašto tarmę. Ža garės geografinė padėtis, ypatinga artima kaimynyste su latviais bei žemaičiais, ryš kiai atsispindi ir šio krašto šnektoje. Vis tik pagal dvi garsių -am, -an išlaikymą ir kitas svarbesnes fonetines ypatybes Žagarės šnekta pri klauso vakarų aukštaičių tarmei. Didžiausias ir vertingiausias šios ekspedicijos atradimas — vadinamasis šlekiavimas. Iki šios dienos ši ypatybė išlai kyta labai nedidelėje šiaurės Lietuvos dalyje. Ligšiol šlekiavimu buvo laikomas prie balsių s ir š, z ir ž, c Ir č, dz ir dž maišymas, nedės ningas vartojimas. Dialektolo. gų ekspedicija į Žagarę ir jos Kraštotyrininkų klubas kas Aktų salėn j ekspedicijos apvasarą, jau šešeri metai iš tarimą-konferenciją. Ką nuveikė ekspedicijos eilės, rengia kompleksines kraštotyros ekspedicijas įvai sociologų grupė, pasakojo IV riuose Lietuvos kaimuose ir k. psichologė Stasė Gailiumiesteliuose. Tai rimtas dar naitė: „Dirbo 28 žmonės. bas, didelė talka sociologijos, Grupė buvo sukomplektuota istorijos, etnografijos, tautosa. dar balandžio mėnesio pra susirinkimai, kos, kalbos ir kitiems moks džioje. Vyko lams. Dažnai — ir pačių stu juose grupės nariai buvo su dentų pirmasis tvirtas žings. pažindinti su sociologijos nis į didįjį mokslą. Nes visą mokslo uždaviniais, tyrimo gausią medžiagą, ką per dvi paruošimo etapais ir metodais, ekspedicijos savaites surenka, darbo technikos pagrindais. studentai paskiau patys, va Tyrimams imtos jaunimo, dovaujami dėstytojų specia šeimos, darbo, pagyvenusių listų, tvarko, apibendrina žmonių, kaimo kultūros, higie. SMD pranešimuose, straips nos, sveikatingumo, religijos niuose, kurių geriausi spaus sociologijos problemos. Dar dinami. Iš jų klubas jau tu bui vadovavo Filosofijos isto. ri parengęs ar baigia rengti rijos ir mokslinio ateizmo ka keletą lokalinių monografijų tedros vyr. mokslinė bendra apie apylinkes, jų komplek darbė A. Vosyliūtė, asistentas siškai tyrinėtas. P. Žakaitis. Ekspedicijose dirba per Sociologinių tyrimų rezul šimtą žmonių: docentai, dės tatai dar ne iki galo išnagri tytojai, kiti universiteto dar. nėti ir aptarti. Atskirais klau Lesčius, B. Batūra. Ekspedicijoje pasisekė rasti buotojai, o gausiausia, žino simais jau parengti straips pluoštą lietuvių, rusų, anglų ma, studentų. Ekonomistai ir niai, darbas tęsiamas. psichologai, lituanistai ir fi Ekspedicijos tyrinėjimų pa kalbomis rašytų buvusio Nazikai, matematikai ir istori grindu paruošti pranešimai ryškinų dvaro Žagarėje doku kai — kuo įvairiausios spe leido sudaryti naują SMD mentų. LTSR Centriniame cialybės. Aišku, įvairūs ir in sekciją — Sociologijos. Jos valstybiniame istorijos archy teresai. Šitai užtikrina tyri konferencijoje, įvykusioje dar ve saugoma dokumentinė me nėjimų visapusiškumą. Tiesa, prieš ekspedicijos aptarimą, džiaga apie Žagarės Gruzdžių drauge su universiteto krašto buvo perskaityti šeši prane dvarus baigiasi 1920 m. To dėl reikia pažymėti gautų do tyrininkais liaudies muzikinę šimai". kūrybą dažnai įrašinėja Kon Ekspedicijos istorikų grupei kumentų svarbą: jų chrono servatorijos studentai, etno vadovavo istorijos spec. IV logija tęsiasi iki 1933 m." Ekspedicijos etnografų dar grafams talkina draugai iš k. stud. Antanas Kšenavičius: Dailės instituto. „Atskirų Lietuvos miestų bo rezultatus konferencijoje Kompleksinės kraštotyros istorijų tyrimas ir rašymas įvertino LTSR MA Istorijos ekspedicijos respublikoje da padeda nušviesti Lietuvos is instituto Etnografijos sekto bar populiarios: rengia jas torijos raidą. Nemažą darbą riaus vyr. mokslinis bendra kandidatas Paminklų apsaugos ir krašto čia atlieka ir universiteto darbis istorijos tyros draugijos Vilniaus, Kau Kraštotyrininkų klubas. Eks Vacys Milius: „Etnografinių tyrinėjimų ir no ir kitų miestų bei rajonų pedicijoje istorikų grupė sa skyriai. Universiteto Krašto vo tyrimų objektu pasirinko medžiagos apie šiaurinius tyrininkų klubas — vienintelė Žagarės praeitį, kuri turi gar. mūsų respublikos rajonus tu iš pirminių šios draugijos or sias revoliucines tradicijas. rima neperdaugiausia. Tad ganizacijų, savo darbais Dėmesio centre buvo atsimi sveikintina universiteto kraš drįsusi lenktyniauti su sky. nimų apie žagariečių kovą totyrininkų ekspedicija į Ža riais. Ir jau parodžiusi savo prieš socialinę-ekonominę bei garės apylinkes. Etnografų jėgą. Universiteto kraštoty nacionalinę priespaudą užra būrelis buvo negausus, tačiau rininkų ekspedicijos išaugo, šymas. Buvo užrašyti 47 pri padarė nemaža. Šioje ekspedicijoje buvo visiškai susiformavo jų vei siminimai. Daug medžiagos das. Iš kitų jas gal daugiau apie žagariečių kovą už Ta tiriamos tokios liaudies kultu, sia išskiria pastangos atkurti rybų valdžios įkūrimą 1918— ros sritys: žemdirbystės įran kuo visapusiškesnį dabarties 1919 m. Žagarėje surinko is kiai ir papročiai, gėlių darže kaimo vaizdą, ieškoti naujų, torijos spec. IV k. studentė liai, kaimo meistrai ir jų ga iki šiol nepastebėtų liaudies D. Blažytė, B. ir J. Vasma- mybos baldai, maistas, papro materialinės ir dvasinės kul nai kaupia medžiagą Žagarės čių teisė, memorialiniai pa tūros aspektų. Kitaip tarus, mokyklų istorijai nušviesti. minklai. Aprašinėjant praeitį, dabar parodyta socialinės valstiečių pagrindinis dėmesys skiria Užrašyti atsiminimai mas aktualiems sociologi yra papildomi archyvų me padėties įtaka atskiriems kul. džiaga ir ruošiami leidiniui tūros reiškiniams. Dauguma niams kaimo tyrinėjimams. Paskutinioji universiteto apie Žagarę. Leidinyje, kaip buities faktų tyrinėta ne tik kraštotyrininkų kompleksinė numatoma, turėtų atsispindėti praeityje, bet išaiškinta jų ekspedicija dirbo praeitą va. Žagarės istorija nuo seniau likimas ar tolimesnė raida, sąrą Joniškio rajono Žagarės sių laikų iki šių dienų. Mus pakitimai tarybiniu laikotar apylinkėje. Neseniai ekspedi konsultuoja ir metodiškai piu. Aprašytos kolūkinės der cijos dalyviai, svečiai iš Jo mums padeda prof. M. Jučas, niškio, Žagarės buvo susirinkę docentai V. Kašauskienė, V. liaus šventės. Renkant me
SSB ŽINLAII
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. V. Paškauskas ir V. Bujokas. Už sistemingą paskaitų pra leidinėjimą — Istorijos fa kulteto II k. stud. V. Keleraitė ir N. Kiaušaltė.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Skelbimai
KAINA 2 KAP.
džiagą apie gėlių darželius, aplankytos 86 kolūkiečių so dybos, nustatyta, kiek yra puoselėjamų, kiek kiemų jų visai neturi. Iš papročių teisės srities išaiškinta kraičio ir pasogos sudėtis, ėjimas dirb. ti samdiniais Latvijon, mergi nų su vaikais būklė, elgetų išlaikymas, našlaičių padėtis. Aprašyti tiek dabartiniai, tiek tradiciniai vestuvių papročiai. Nors piršlybos šiose apylin kėse, kaip ir visoje Lietuvoje, išnyko, tačiau piršlio persona žas išliko ir kolūkiečių ves tuvėse. Dalis aprašytų liaudies kul tūros reiškinių žinomi ir ki tose Lietuvos etnografinėse srityse (tačiau ir tie faktai gali praversti kartografavi. mui), pasitaiko ir tokių daly kų, kurie iki šiol nebuvo ži nomi nei literatūroje, nei rankraštynuose. Ekspedicijoje surinktoji medžiaga galės pa sitarnauti lietuvių ir latvių kultūriniams kontaktams nu šviesti. Žinoma, tai galės pa. daryti specialistai, žinantys abiejų šių tautų etnografinę medžiagą. O kraštotyrininkai padaro naudingą darbą, su rinkdami medžiagą, ją api bendrindami ir skelbdami. Reikia tikėtis, kad ekspedi cijos organizatoriai turės galimybę apibendrintą me džiagą paskelbti atskiro lei dinio pavidalu. Taip pat pa geidautina, kad ekspedicijoje padaryti aprašai atsidurtų pagrindinėje jų saugykloje — Mokslų akademijos Istori jos instituto Etnografijos sek toriuje".
dos miniatiūrų teatro (SEMT) kūrybinis vakaras. Smolensko būrys renkasi Pradžia 19 vai. IV. 20 d. 19 vai. 13 audito IF Kultūros klubas rijoje (CR), Jakutijos būrys renkasi IV. 19 d. 19 vai. Auloje (CR), Stavropolio būrys renkasi Šiandien, balandžio 16 d., IV. 21 d. 19 vai. Auloje. 20 vai. Požemio teatre prem jera — „Nematomas smui Šį sekmadienį, IV. 18., Ak kas". Bilietai parduodami prie tų salėje įvyks studentų estra įėjimo.
REDAKCIJOS ADRESAS:
ninkams, kalbėjo: „Be tos. naudos, kurią jūsų ekspedici ja atnešė mokslui, — mums, joniškiečiams, jūs davėt soli džios, rimtos kraštotyros pa moką. Ne vieną šimtą Žaga rės apylinkės gyventojų paakinot nauju žvilgsniu pa žvelgti j savo kasdienę ap linką, į save, savo dvasios turtus. Ačiū jumsl Ir prašo me neužmiršti, kad Joniškio rajone, be Žagarės, yra dar keturiolika apylinkių.. Ekspedicijos narius sveiki no, geriausiai pasidarbavu siems Pagyrimo raštus įteikė universiteto studentų profsą jungos komiteto atstovė V. Leonavičiūtė. Ekspedicijų ve teranai fizikai aspirantas R. Pranaitis, laborantas V. Zai kauskas, penktakursiai litua nistai G. Meilutytė, B. Stun džia, FAF diplomantė G. Domininkaitė (nuotr. apačioje kairėje) ir kiti iš klubo pir mininko FAF vyr. dėst. V.
apylinkes pateikė naujų duo menų apie šią reto įdomumo ypatybę. Keliuose Žagarės apylinkės kaimuose pastebė ta, kad priebalsiai s/š, z/ž, c/č, dz/dž yra ne maišomi, o suliejami į vieną tarpinį gar są. Ryškiausiai ir geriausiai šlekiavimą rodo priebalsių pora s/š, kuri suplakama į tarpinį s (tarpinis garsas žy mimas su taškeliu viršuje), primenantį ispanų s. Žodžių su šiais garsais yra labai daug, todėl šis reiškinys lengviausiai pastebimas. Kaip paaiškinti to šlekiavimo kilmę? J. Sliavas teigia, kad tarpiniai garsai yra pa veldėti iš žiemgalių, seno vėje gyvenusių šiose apylin kėse. Šiandien šlekiavimas gero kai apnykęs. Tik senesni žmonės jį dar yra išlaikę. Šlekiavimas nyksta dėl lite ratūrinės kalbos įtakos, dėl gyventojų susimaišymo. Be to, šlekiai yra pašiepiami aplinkinių gyventojų. Vis dėlto šis reiškinys pasirodė kur kas ryškesnis ir geriau išlaikytas, negu manyta iki šiol". Vieną kitą pastabą dėl kraštotyrininkų surinktos tau tosakos pareiškė Lietuvių li teratūros katedros aspirantė Genutė Orentaitė. Konferencijoje, kaip minė ta, dalyvavo svečių iš Joniš kio, Žagarės. LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros drau gijos Joniškio skyriaus pirmi, ninkas G. Samulionis, dėkoda mas universiteto kraštotyri-
Mačiekaus rankų gavo uni versiteto Visuomeninių profe. sijų fakulteto Kraštotyros or ganizatoriaus specialybės įgi jimo pažymėjimus. Konferencija, būdama pra eitos ekspedicijos darbų ata skaita, tuo pat metu reprezen tavo universiteto Kraštotyri ninkų klubą miesto visuome nei ir kraštotyrą apskritai — visiems, anksčiau su ja ne daug tesusidūrusiems. Štai klubo nario pirmakursio litua nisto P. Krikščiūno įspūdžiai ir mintys: „Gana smarkiai prasiplėtė supratimas apie ekspedicijų tikslus, objektus. Plačiau su sipažinome su kalbos, sociolo gijos duomenų rinkimu. Ypač sudomino pranešimas apie et. nogiafinį darbą. Ekspedicijos gyvenimą iliustravo fotoparodėlė. Nuo traukose užfiksuotos akimir kos vaizdžiai išreiškė įvai riausias aarbų, pasilinksmini mų nuotaikas. Neatskiriama klubo veiklos, dalis — liaudies kūrybos stu dijavimas. Per vakarones dai nuojamos dainos, užrašytos ekspedicijose, šokami liaudies šokiai. Šį kartą mūsų reper tuaras pasipildė keletu naujų dainų, išmoktų iš universiteto etnografinio ansamblio daly vių: ansamblis koncertavo mūsų vakare ir dalyvavo va karonėje. Vakare galėjai sutikti ne tik klubo narių, bet ir prijau čiančių. Jiems didžiausią Įspūdį paliko vakaronė."
Nuoširdžiai užjaučiame GF IV k. biologą Virgilijų KEPARUTJ dėl mamytės mirties. Fakulteto komjaunimo biuras, grupės draugai
Vokiečių kalbos kated ros kolektyvas ir studen tai neakivaizdininkai reiš kia gilią užuojautą dės tytojai Elvyrai MARCIJONIENEI dėl tėvelio mir ties.
Nuoširdžiai užjaučiame grtipės draugę Vitaliją ZUKELYTĘ dėl mamytės mirties. PEF III k. pram. plan. spec. 1 grupė
Giliai užjaučiame Lietu vių literatūros katedros vyr. dėst. Adolfą JURŠĖ NĄ dėl motinos mirties. V. k. lituanistai
I KP CK leidyklos spaustuvė 232609 Vilnius — MTP Tiražas 3900 egz. Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Užs. Nr. 1329 Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815 LV 10635
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA