<1
ŠIAME . .. , _ NUMERYJE:
REKTORIAUS
SVEIKINIMAS • UNIVERSITETO S A VAITE • SESIJA JAU NE-
TOLI • E. KOLDVELO NOVELE • NAUJOS KNYGOS® ATEISTO TRIBŪNA sportas
•
.
Visu šalių proletarai, EINA NUO 1950 M.
1964 METAI BALANDŽIO
aHNtu
30 D. KETVIRTADIENIS NR. 14 (483)
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Džiaugsmingų švenčių! Švęsti Gegužės Pirmąją Im ta ne taip Jau seniai. Pagerb damas 1886 m. gegužės 1 d. įvykusius aktyvius Jungtinių Amerikos Valstijų darbininkų veiksmus, kuriais buvo siekia ma geresnių gyvenimo sąlygų ir 8 valandų darbo dienos, įlojo Internacionalo Pary žiaus kongresas pasiūlė pa saulio proletariatui kasmet tą dieną visose šalyse rengti ga lingas darbo žmonių manifes tacijas. Si idėja susilaukė vi suotinio pritarimo, ir netrukus Gegužės Pirmosios šventimas tapo neatskiriamu proletariato judėjimo atributu. Iš pradžių švenčiama tik Europoje ir Siaurės Amerikoje Gegužės Pirmoji greitai įsigalėjo viso se šalyse ir streikais, mitin gais, demonstracijomis {rody davo kapitalizmui darbininkų klasės jėgą ir pasiryžimą ko voti dėl socialistinės santvar kos. Gegužės Pirmoji — pati internacionališkiausia šventė, ----------- • •' tarptautinė darbo žmonių so lidarumo, jų kovingumo patik rinimo diena. Ir vis dėlto, nors v. simkus ir turėdama daugiau kaip 70 metų tradicijas, ji kiekvieno je šalyje švenčiama skirtingai. Tarybų Sąjungos ir socialisti 0 visos mirtys mirė lig ru nių šalių darbo žmonės tą die Vaikai, vaikai, dens. ną demonstruoja savo ekono Kodėl aklų nesaugot? mikos ir kultūros laimėjimus, Tos dienos — neišardomą partijos ir liau Ar Jūs nebijot susižeisti saule? dies vienybę, o kapitalistinė Tik vaivorykštėms, rugiams, se valstybėse Gegužės Pirmo ji, kaip ir anksčiau, liko ko Tik avilių ir fabrikų dūzgimui, vos su buržuazija diena. Ten O priemiesčiai savo šventę švenčiantiems dar .Tokie žallaaktyvūs, Tiktai gimimui, bininkams dar neretai tenka susigrumti ir su policijos kor Alyvos tokios drėgnos Drąsai, donais. Ir akytos, Laikas dirba socializmo, tai AtgiffliffiUL kos ir demokratijos jėgų nau dai, ir tą galime pastebėti kiekvienų švenčių metu. Ka pitalistinis pasaulis dreba nuo klasinių mūšių, kurie vis daž niau baigiasi proletariato per galėmis. Griūvančio kolonia lizmo valdos Afrikoje, Azijo je, Lotynų Amerikoje kasmet
siaurėja. Nepriklausomomis valstybėmis tapo Anglijos ko lonijos Kenija ir Zanzibaras, sugriuvo rasistinė Rodezijos ir Niaselendo federacija. Na cionalinio išsivadavimo kova yra apėmusi Portugalijos ko lonijas, ji vis labiau stiprėja Pietų Rodezijoje ir Pietų Af rikos Respublikoje, o Pietų Vietnamo patriotai itin stip riais smūgiais daužo Ameri kos interventus ir jų globoja mą marionetinę valdžią. Ne maža dalis išsivadavusių iš ko lonializmo šalių atmetė kapi talistinį vystymosi kelią ir radikaliomis reformomis orien tuojasi į socializmą. Socializmo šalyse vyksta ki tokio pobūdžio procesai. Čia didžiuojamasi naujomis ga myklomis, dideliais naujų du jotiekių ir naftotiekių kilo metražais, tūkstančiais naujų gyvenamųjų namų, milžiniška mokslo ir kultūros pažanga. Mūsų šalyje vien pastaraisiais mėnesiais buvo apsvarstytas ir priimtas didžiosios chemijos sukūrimo ir liaudies ūkio che mizavimo planas, paskelbtas įstatymas dėl žemės ūkio ga mybos planavimo. O šiomis dienomis šalis susipažino su nauju didžios svarbos doku mentu — draugo Chruščiovo laišku TSKP CK Prezidiumui, siūlančiu naujas efektyvias, moksliškai pagrįstas priemo nes žemės ūkiui intensyvinti. Visa tai rodo, kad didžiausiajam mūsų tikslui — komunis tinės ateities kūrimui — ski riamas milžiniškas dėmesys. Komunizmui reikalinga tal ka, ir Komunistų partija, ta rybinė vyriausybė negaili pa stangų, kad ji būtų išsaugota ir sustiprinta. Per metus, pra ėjusius nuo pernykštės Gegu žės Pirmosios, šioje srityje buvo pasiekta iš tikrųjų daug. Absoliuti pasaulio valstybių dauguma pasirašė Maskvos su tartį, draudžiančią branduoli nius bandymus, Tarybų Są junga ir Jungtinės Amerikos
Kryme ir kitur. Vasaros mes visi laukiame ir po Naujų metų jau planuojame, kur keliausim, dirb sim, poilsiausim. Na, bet grįžkim l universitetą. Posėdis Komjaunimo komite te. Baigėsi personali nių bylų svarstymai, aptarti visi klausi mai. Liko vienas klausimas: „Ką veik sime vasaros metu?“ Savaime suprantama, pirmame plane — darbo ir poilsio sto vyklos respublikos kolūkiuose. (Tarp kit ko, jau anksčiau bu vo nuspręsta, Jog dar bo ir poilsio stovyk los bus organizuoja mos tik Kėdainių ir Molėtų rajonuose....O
į komitetą laiškane šiai atneša vis naujus ir naujus laiškus. Daug respublikos kol ūkių prašo universi teto studentų pagal bos. Norėtųsi padėti visiems be išimties, bet juk respublikoje kolūkių ir tarybinių ūkių gana daug.) Stovyklose bus dir bama kaip ir praėju siais metais, tai yra, keturiomis pamaino mis, kurios keisis kas antrą savaitę. Stovykloms vadovaus komjaunimu biurų paskirti stovyklų vir šininkai. — Be to, — pa sakė Komjaunimo ko miteto sekretorius Just. Karosas, — l Kėdainius persikels komitetas, vienu žo
džiu, būsim visų priešaky. Po Lietuvą gastro liuos ir universiteto meniniai saviveikli niai kolektyvai... Daug kalbėjo apie vasarą ir fakultetų biurų sekretoriai. Juk komjaunimo or ganizacijos uždavi nys sunkus — pada ryti viską, kad visi studentai be išimties vasaros metu puikiai pailsėtų Ir padirbėtų, kad, baigiantis vasa rai, kolūkiečiai pasa kytų mūsų studen tams: — Gerai dirbate, valkeliai. O tai pasiekti ne bus lengva. Fakulte tų komjaunimo orga nizacijų sekretoriai
šalies darbo žmonės susumuo ja savo laimėjimus. Nemaža jų yra pasiekęs ir Vilniaus universitetas. Didelis būrys dėstytojų apgynė mokslų kan didato laipsnio disertacijas, keletas docentų baigė didelės apimties darbus, kurie bus gi nami kaip daktaro disertaci jos. Sustiprėjo mokslinio dar bo kompleksiškumas, jo teori nė ir praktinė reikšmė. Semi narai, koliokviumai, egzami nai rodo, kad studentų pažan gumas, Jų pasirengimas busi majam darbui taip pat kasdie ną gerėja. Stiprėja komunis tinis sąmoningumas, vis gi liau įleidžia šaknis komuniz mo kūrėjų moralinio kodekso principai. Universiteto kolek tyvas yra pasiryžęs dirbti taip pat sropiai, energingai ir kū rybingai, kaip ir visa Tarybų šalis. Džiaugsmingų švenčių, drau gai! Prof. dr. J. KUBILIUS Universiteto rektorius
MŪSŲ GRETOS TVIRTOS! Štai ir atėjo gegužės šventės. Kokia bebūtų šventiš ka nuotaika, man visuomet prisimena, kaip prieš daugelį metų buvo švenčiama ši diena. Draugų kraujo ir gyvybių kaina viso pasaulio žmonės iškovojo Gegužės Pirmąją — darbininkų solidarumo šventę. Nuo to laiko praėjo daug metų. Bet aš, rodos, ir dabar matau ,pirmąsias darbininkų šventiškas demonstracijas. Aš džiaugiuos, kad štai dabar mes, tarybiniai studentai, kartu su darbininkais ir tarnautojais žengiame darnioje Geguži nėje demonstracijoje. Žiūrėdami į ryžtingus darbininkų vei dus, mes pagalvojame, kad jokia jėga negali išsklaidyti jų vienybės ir nieks nepajėgs sulaikyti mūsų veržlaus žengi mo į komunizmą. A. BALČIŪNAITE IFF IV k.
TAI BUVO POKARIO METAIS
Vasara beldžiasi į auditoriją Iki mokslo metų pabaigos likusias die nas galima suskai čiuoti ant pirštų. Greitai eina dienos. Nespėjo atmintyje iš dilti praėjusios vasa ros rūpesčiai ir džiaugsmai, o į audi torijų duris beldžiasi nauja studentiška va sara — tų, kurie šiais metais dar neatsisvei kins su universitetu, kurie myli darbą, dai ną, kurie myli audrin gą gyvenimą. Tie, kurie mokosi universitete ne pir mus metus, žino ją, studentišką darbo ir poilsio vasarą. Tai ir kelionės Po Tarybų Sąjungą, ir darbas darbo ir poilsio sto vyklose, poilsis Pa langoje, kur nors
Valstijos susitarė nemilitarizuotl kosmoso, o visai nese niai TSRS, JAV ir Anglija paskelbė sumažinančios skai domųjų medžiagų gamybą. Tiems reikšmingiems susi tarimams pritarė visa žmoni ja, išskyrus Goldvoterio tipo reakcionierius. Šie susitarimai nedžiugina ir avantiūristų iš Kinijos Komunistų partijos vadovų tarpo. Pastarieji, už sibrėžę tikslą suskaldyti tarp tautinį komunistinį judėjimą ir tapti jo hegemonais, sten giasi kaip beįmanydami komp romituoti kiekvieną Tarybų Sąjungos talkos iniciatyvą, kursto rasinį nepasitikėjimą, bando marksizmą-leninizmą pakeisti maodzedunizmu. Ta čiau tos trockistinės tendenci jos pasmerktos žlugti. Švęsda mi tarptautinę darbo žmonių solidarumo dieną, visų šalių komunistai stiprina kovą dėl savo vienybės, dėl marksizmoleninizmo idealų realizavimo. Švenčių išvakarėse mūsų
šitą žino gerai. Jau natviška energija ir valia pasieks savo, — tuo mes, komjaunuo liai, tikime. ...O vasara bel džiasi į universiteto auditorijų duris. Kai kuriuose fakultetuose jau prasidėjo sesija — eilinis žinių patik rinimas. Mokytis uni versitete nelengva — tai žino' visi studen tai; tad sukaupkime visas savo žinias ir ryžtą tam, kad stu dentiška vasara būtų’ tikrai studentiška.
G. GALVYTIS Mūsų spec. koresp.
2velglu į seną, pageltusią nuotrauką — prieš mane 1947 metų Gegužės Pirmosios demonstracija Rokiškyje. Miesto gatve žygiuoja negausus žmonių būrelis. Šaligat viuose — irgi žmonės. Vieni jų — su baime ir neapy kanta žiūri į pavasariniame vejyje plevėsuojančią raudoną ją vėliavą. Kitų veidai švyti džiaugsmu. O gatvės viduriu drąsiai, aukštai Iškėlę galvas, eina tie, kuriems nebaisūs ■pikti, grąsinantys žvilgsniai. Žmonės žino — ši diena dar bininkų solidarumo diena. Nedaug žmonių, bet jie — vie ni iŠ pirmųjų. Mes, studentai, žygiuodami šventiškai pasipuošusiomis senojo Vilniaus gatvėmis, plevėsuojant ne vienai, bet šim tams raudonųjų vėliavų, prisiminsime pačius pirmuosius. A. KEPALAITE II k. lituanistė SU ŠVENTĖM, BENDRAKURSIAI Gegužės Pirmoji — darbi ninkų solidarumo diena. Viso pasaulio dirbantieji šią šven tę sutinka su didžiuliais laimė jimais, priimdami dar dides nius įsipareigojimus, gerinda mi išleidžiamos produkcijos kokybę, keldami darbo našu mą. Šią didžiąją šventę studen tai irgi sutinka su laimėji mais. Jie studijuoja, ieško naujovių, domisi pasirinktąją specialybe. Kiekvieno didžiau sia svajonė —tapti geru spe
cialistu, aktyviu komunistinės visuomenės kurėju. Dauguma studentų yra labai geri akty vistai, puikūs visuomeninkai. Šios šventės proga norė čiau pasveikinti savo fakulte to draugus studentus, kurie pirmą kartą Gegužės Pirmąją švęs studentijos tarpe, ir pa linkėti būti visada ir visur pirmųjų gretose. M M. SAULENAITE FMF I kursas
Tarybinis studentas 1964 m. balandžio 23 d.
2 psl.
Skamba studentų daina per pasauli, *
Žengiam išvien su jaunaisiais draugais, Giedro dangaus ir žėruojančios saulės • •
Niekam neleisim užtemdyt gaisrais.
išZ&L,:, PRANEŠA „TARYBINIO STUDENTO“ IR FAKULTETŲ KORESPONDENTAI
Smerkiame rasistus! S. m.balandžio 21 d. uni versiteto Aktų salėje Įvyko mitingas, skirtas Pietų Afri kos Respublikos rasistų veiks mams pasmerkti. Prezidiume — universiteto rektorius fizikos matematikos mokslų daktaras prof. J. Ku bilius, Lietuvos TSR MA vi ceprezidentas daktaras prof. J. Žiugžda, universiteto profkomiteto pirmininkas V. Ger manas, studentai R. Valiokaitė, P. Bražėnas. Mitingą atidaro drg. Ger manas. Universiteto rektorius drg. Kubilius savo kalboje pažymėjo, kad Fervurdo vy riausybė tęsia rasistinės disk riminacijos politiką, siūlo pa siųsti laišką Generaliniam
Paminėjo Leniną BALANDŽIO 25 DIENĄ AKTŲ SALĖJE VĖL RINKO SI STUDENTAI IR DĖSTY TOJAI Į LITERATŪRINĮ VA KARĄ, SKIRTĄ V. I. LE NINUI. SVEČIAI — V. MOZŪRIŪ NAS, J. BALTUŠIS IR KITI MŪSŲ RESPUBLIKOS RA ŠYTOJAI. SAVO KŪRYBĄ SKAITĖ UNIVERSITETO STUDENTAI.
SNO sekretoriui U-Tanui, kad tuo universiteto kolektyvas prisijungtų prie pasaulio vie šosios nuomonės, kuri smerkia politiką, primenančią baudžia vos laikus. Šiam pasiūlymui pritarė kalbėjusieji mitinge — aka demikas J. Žiugžda, doc. A. Liakas, studentai R. Valiokaitė, P. Bražėnas, pabrėžę, kad teroras ir jo vykdymo būdai primena fašistinių laikų meto dus. Laišką pasirašė susirinkimo išrinktas prezidiumas. Jame sakoma,kad Vilniaus Valstybi nio V. Kapsuko v. universite to profesorių-dėstytojų ir stu dentų kolektyvas griežtai smerkia nusikalstamus prie
KUR KIEKVIENĄ SEKMADIENĮ studentai ir dėstytojai ren kasi Į universiteto centrinių rūmų Kolonų sal| pasiklausyti simfoninės muzikos, transliuo jamos iš plokštelių. Tokias paskaitas-koncertus organizuoja istorijos ir filologijos fakulte to komjaunimo biuras. GRAŽIĄ INICIATYVĄ parodė to paties fakulteto studentai, organizuodami žodi-
MES RUOŠIAMĖS SESIJAI
Ir vėl pavasaris. Kartu su juo — pavasario egzaminų se sija. Padvelkus maloniam vėjui, atgijus visai gamtai, labai norėtųsi pasidžiaugti pavasariu. Bet čia — nauji rūpesčiai: tai mūsų žinių patikrinimas — egzaminai Jie parodys, kaip ■ mes ruošėmės pavasariui, egzaminų sesijai: ar šturmu imti „sesijos tvirtovę“, ar tvarkingai pakartoti tai, ką mes įsi savinome per semestrą. Mums ši sesija nelengva. Laikysime penkis egzaminus. Tą jau žinojome, pradėdami semestrą, visą semestrą stengė mės, dirbome, kad nebūtų netikėtumų. Žiemos egzaminų sesija mums davė neblogus rezulta tus: neturėjome nė vieno įsiskolinimo. Dviem studentams buvo leista pereiti prie individualaus darbo. Tai Rickevičlūtel ir Llsankal. ši naujovė mums buvo labai įdomi. Kaip jie sugebės savarankiškai dirbti? — ne vienas klau siame savęs mintyse. Pasirodo, sugeba — ir gana neblogai. Jie sistemingai atslskaitlnėja už perskaitytą literatūrą, lan ko seminarus ir koliokviumus. Rezultatai neblogi. Jie —» mūsų grupės pirmūnai. Kaip sekasi kitiems studentams? Kaip Jie ruošiasi egza minų sesijai? Šį semestrą mes turime tris seminarus savaitėje, dažnai atsiskaitome už perskaitytą literatūrą, laikome koliokviu mus. Tai ir yra tiesioginis ruošimasis egzaminams. Grupėje visai silpnų.studentų nėra. Tai įrodė žiemos se sijos rezultatai. Mes pastebėjome, kad, sistemingai dirbant, galima pasiekti, jog įsiskolinimų būtų kuo mažiau arba vi sai nebūtų. Grupėje studentai padeda vieni kitiems. Kadangi trūks ta reikiamos literatūros, tai seminarams ruošiamės kartu, aiškinamės, diskutuojame neaiškiais klausimais. Užsienio kalbos egzaminas reikalauja taip pat gero pa siruošimo. Kai kas iš vidurinės mokyklos atėjo su silpnoko mis žiniomis, ir dabar reikia užpildyti šias spragas. Užsie nio kalbos užsiėmimams taip pat ruošiamės po du, tris žmo nes. Taip, balsiai skaitant daug lengviau ir greičiau įsisa vinama svetima kalba. Mūsų grupėje visiškai nedirbančių studentų nėra. Visi lanko užsiėmimus, aktyviai pasirodo per seminarus. Tikimės, kad ši sesija nesugadins mums vasaros atosto gų nuotaikos. _ Baltrušaitytė Eleonora II k. istorijos spec.
vartos veiksmus, kuriuos vyk do Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė prieš vietos gy ventojus, kovojančius už lais vę, nepriklausomybę ir žmo giškas teises. Reikalauja at šaukti mirties bausmę akty viems išsivaduojamojo judėji mo veikėjams Vujosili Mini, Zinakel Kaba ir Vilsonui Kajingo, o taip pat išlaisvinti Nelsoną Mandetą Volterį Sisulą ir jų draugus, kuriems taip pat gręsia mirties baus mė. Reikalauja, kad būtų pil nai vykdoma SNO deklaracija dėl bet kokios rasinės diskri minacijos panaikinimo, priim ta SNO XVIII sesijoje 1963 lapkričio 20 d.
EITI? nį „Įdomūs susirinkimai“ žur nalą. Praėjusią savaitę susirinkę studentai klausėsi naujo žodi nio žurnalo numerio. Jame dalyvavo poetė J. Degutytė ir kiti žymūs respublikos žmo nės. KONCERTUOJA EKONOMISTAI Kiekvieną šeštadienį prie skelbimų renkasi studentai, spėliodami, kur eiti. O išsirinkti buvo tikrai sunku. Praėjusį sekmadienį Aktų salėje vėl buvo tęsiama fakul tetų meno saviveiklos apžiū ra. Šį kartą koncertavo ekono-
Jau keletas savaičių vyksta fakultetų meino saviveiklos apžiūra. Šioje P. Vaitiekūno nuotraukoje, matote šokį „še šėlis", kurį atliko fizikas ir matematikos fak. studentai.
mistai. Ekonomikos fakulte to studentai paruošė gerą pro gramą. VYTAUTAS VITKŪNAS Sunku spręsti, koks fakul tetas geriausiai pasiruošė me no saviveiklos apžiūrai. Juk visi fakultetai nori laimėti universiteto meno saviveiklos laureato vardą. Vanduo brandžiais lašais nuo stogo SVEČIUOSE — Ritmingai kapsi, čiurkšlėm srūva. BULGARIJOS STUDENTAI Gatve opelis alma, žliogia — Žiemos namai lediniai griūva. Sekmadienį Vilniaus gele žinkelio stotyje mūsų studen Į klaną drumzliną panėrė tai sutiko brangius svečius Skaistveidė saulė delnus baltus. — bulgarų studentus. Svečiai Padangė purpurinė žėri, susipažino su mūsų universi Linguoja debesėlių valtys. tetu ir Vilniumi. Platesnę medžiagą apie bul — Išeik, mes bėgsime lenktynių, — garų studentų viešėjimą uni Tave vėjelis šiltas prašo. versitete skaitysite sekančiuo — Išskleisim pumpurą šilkinį, se mūsų laikraščio numeriuo Sugausim deimantinį lašą. se. Ir tu leki leki su vėju, Skubi pavasarį gyventi; Upe galinga išsilieji — SVECIUOSE PAS Tu pamažu bijai sroventi. MOKINIUS Praėjusį sekmadienį nedi ♦XBX*delė universiteto literatų gru pė apsilankė Varėnos rajono Naniskių vidurinėje mokyklo je. Studentai papasakojo mo kiniams apie universiteto gy venimą, savo specialybes, su pažindino abiturientus su nau Praėjusią savaitę studentai ir dėstytojai, susirinkę Į Ak jomis studentų priėmimo į tų salę, paminėjo V. Šekspyrą. Spausdiname prorektoriaus Vilniaus Valstybinio V. Kap kalbą, pradedant susirinkimą. suko vardo universitetą 1964 metų taisyklėmis. Retas kas sugeba taip nuostabiai nepasenti, kaip Šekspy Po to istorijos ir filologijos ras. 400 metų neatpažįstamai pakeitė tiek viso pasaulio vei studentai A. Zurba, S. Šalte dą, tiek literatūros ir teatro formas. Kultūros Istoriją pa nis, M. Gečiauskaltė, J. Le pildė gausybė naujų garsių vardų. Ir vis dėlto šiandieninės vickas ir fizikos ir matemati poezijos fone Šekspyro sonetų klasika liko tokia pat žavinti kos studentas G. Kanišauskas ir jaudinanti, o XX amžiaus išradimai — kinematografija paskaitė savo kūrybą. ir televizija — ne tik neužgožė didžiojo dramaturgo veika Platesnį pasakojimą apie šį lų, bet laiko garbe, jeigu joms pasiseka tuos veikalus tobu vakarą skaitykite sekančiame lai pastatyti ir parodyti savo reikliems žiūrovams. Ir minė mūsų laikraščio numeryje. dami Šekspyro gimimo keturių šimtų metų sukaktį, mes pa gerbiame jį ne kaip tolimos praeities minčių valdovą, o kaip mums patiems brangų rašytoją. Šekspyro geografija darosi vis platesnė. Anksčiau žino mas tik Anglijoje ir Europoje, šiandien jis yra tvirtai už kariavus visų žemynų scenas ir knygų leidyklas. Tarybų Sąjunga tapo tarytum antrąja rašytojo tėvyne: komunizmą kuriančiai visuomenei didysis humanistas yra brangus, Ar ir čia jo raštai leidžiami dešimtimis kalbų ir milijonais 'Eg zempliorių. Šiandien Šekspyrą gimtąją kalba skaito ir tos tarybinės tautos, kurios ligi Spalio revoliucijos neturėjo sa vo rašto. Lietuvoje Šekspyras debiutavo prieš 80 metų, kai 1884 metais „Aušroje“ buvo paskelbtas Zauerveino-Girėno išvers tas garsusis Hamleto monologas. Nuo to laiko mūsų poetai ir vertėjai vis labiau domisi didžiojo rašytojo kūryba, ir visuomenė kaskart gauna vis naujų Šekspyro kūrinių lietu vių kalba. Tačiau tikrasis Šekspyro suklestėjimas Lietuvoje prasidėjo tik tarybiniais metais. Šiandien su rašytojo kūry ba visuotinio mokymo sąlygomis dar mokyklos suole gali susipažinti tūkstančiai moksleivių. Išversti ir didžiuliais ti ražais išleisti žymiausieji Šekspyro veikalai, jo tragedijos tvirtai įėjo į respublikos teatrų repertuarą.
PA VASARIS
PAMINĖJOME V. ŠEKSPYRĄ
Prorekt. mokymo reikalams B. SUDAVICIUS
STUDENTŲ KAVINĖJE...
Pavasario katinėliai.
26 balandžio įvyko draugiš kas Dailės instituto ir univer siteto studentų vakaras tema „Herojaus paveikslas dailėje ir literatūroje“. Atsinešę pa veikslus svečiai papuošė kolo nas. Ell. skaitė gerai studen tams pažįstami S. Geda ir R. Gražys, sparčiai progresuojan tys jaunieji poetai, taip pat V. Vitkūnas. Literatų Iššūkį priėmė dai
lininkai, perskaitydami savo eiles. Tai Pageriūnas, Kati lius ir kiti. Labai gaila, kad jiems dėl laiko stokos neteko pasisakyti apie mūsų kūrybą, tuo tarpu jų paveikslais — grožėjomės. Pasisakymuose studentą, glnčyjosi dėl bendros tenden cijos dailėje. Deja, daillninkalstudental negalėjo iš anksto susipažinti su mūsų eilėmis. Būtų gera, kad tokie susi tikimai taptų tradiciniais. J. CIAPAS
4
Tarybinis studentas
3 psl. 1964 m. balandžio 23 d.
Erskinas Koldvelas — įžymus šiuolaikinis ame rikiečių rašytojas, nove lės meistras. Lietuvių kalba yra išėjęs jo no velių rinkinys „Džor džijos berniukas“. Koldvelo herojai — paprasti žmonės, daugiausia fer meriai. Spausdiname vieną Koldvelo novelę, kurią išvertė III k. ang listas P. GASIULIS. Jie lėtai kopė į kalvą. Be spalvėje brėkšmos šviesoje jie dūlavo lyg nakties palikti šešėliai. Jų kūnai buvo susti rę, ir tiktalkojos Judėjo, kel damos dulkes, kurios tučtuo jau nusėsdavo. Kas žingsnis Jie pakeldavo akis ir žvelgė į horizontą, vildamiesi išvysti pirmuosius raudonus saulės spindulius. Moteris buvo iki kraujo su~kandusi lūpą, ir tik šitas ašt rus skausmas vertė ją judėti pirmyn. Kitaip ji nebūtų ga lėjusi vilkti koją po kojos my lių mylias. Kartkartėmis ji sukūkčiodavo, bet be ašarų. — Sustokim ir pailsėkim, — tarė Ringas. Ji neatsiliepė. Jie ėjo toliau. Užlipę ant kalvos, jie iš vydo saulę. Kol kas tebuvo Jos tik kraštelis lyg atpjautas peiliu; horizontas buvo plikas, be medžių. Žemai bolavo rūkas, užlie jęs slėnį. Jis lėtai kilo nuo žemės. Jie matė keletą fermų ir namų, tačiau beveik visi jie buvo taip toli, kad rūke juos buvo sunkuišskirti. ..................Iš" artimiausio namo kamino rangėsi dūmas. Rūta pažvelgė į vyrą, kuris ėjo paskui ją." Raudoni saulės spinduliai krauju nuda žė jo išblyškusį veidą. Tačiau jo akys tebebuvo išvargusios ir negyvos. Atrodė, tarsi jis didžiausiomis pastangomis ba lansuotų ant savo dviejų kojų, lyg jis tuoj tuoj praras pusiausvyrą ir parkris ant žemės. — Šitoje sodyboje mus pa maitins, — tarė ji ir lukterė jo minutę, kol jis atsakys. — Taip, čia mes gausim pavalgyti, — atsakė jinai už jį. — Čia mes pavalgysim. Raudona saulė išniro iš už horizonto. Per jos veidą plau kė lyg dūmai pilkų debesų driekenos. Taip pat greitai, kaip ir pakilo, saulė susitrau kė į mažą aitrią sagą, kuri taip spigino akis, kad buvo neįmanoma ilgiau į ją žiūrėti. — Kaip ten bebūtų, teks užeiti, — tarė Rūta. Ringas dabar pamatė aiškioje dienos šviesoje, mą kartą po saulėlaldos. veidas buvo dar blyškesnis, skruostai dar labiau įkritę. Tylėdami jie ėmė leistis že myn. Jis nė sykio neatsigręžė, nepasižiūrėjo, ar ji tebeina paskui jį. Jis slinko į pakal nę, lėtai traukdamas koją, pas ukui ją iš visų jėgų stumdamas I priekį. Taip jis ir ėjo. Prie namo jis sustojo ir žiūrėjo į dūmą, besiraitantį iš kamino. Jis palaukė, kol prieis Rūta. — Aš įeisiu, pabandysiu, — ji tarė. — O tu, Ringai, sėskis ir pasilsėk. Jis pravėrė burną, norėda mas kažką pasakyti, bet užsikošėj o ir nutilo. Jis akimis
glostė namą, nudilusį slenkstį, langinę su užuolaidomis, dū mus, besivyniojančius iš ka mino, ir pakol visa tai stovė jo jo akyse, jis nesijautė sve timšaliu šitame svetimame krašte. Rūta atsidarė varte lius, nuėjo namo pašalin ir sustojo prie virtuvės durų. Ji atsisuko ir pamatė, kad Rin gas ateina per kiemą. Kažkieno akys sekė juos iš po užuolaidos. — Belsk, — tarė Ringas. Ji sugniaužė pirštus ir dau žė krumpliais sieną tol, kol įskaudo ranką. Netrukus virtuvės durys mažumą prasivėrė, ir pasiro dė moters galva. Tai buvo pusamžė moteris rusvu veidu; ant jos kaktos raudonavo ran das, panašus į uogienės dėmę. — Salin, eikit šalin, — pa liepė jinai. — Mes neilgam, — skubiai prašneko Rūta. — Mes tenorėjom paklausti, ar negalėtu mėt duoti mums ko nors už valgyti. Nedaug. Jei turite, tai duonos arba bent bulvę, ar šiaip ką nors. Aš jūsų nepažįstu. Ne turiu supratimo, kas jus per vieni ir ką čia veikiat, — atsakė moteriškė. — Man ne-
Ginkime tiesa, karta atkaklioji, Imkime darbu giliąsias žinias, M es tik už mokslą, kurs taika globoja Veda i laime taikiąsias tautas teris rusvu veidu stovėjo už Jos nugaros prie durų, laikas nuo laiko pasižiūrėdama tai Į Ringą, tai Į ją. Rūtai pasise kė paslėpti porą duonos rie kelių bliuzelėje, paskui ji dar įsikišo į suknelės kišenėlę pusę bulvės. Moteris liovėsi žiūrėjusi į Ringą, sėdinti ant suolelio kieme, ir įtariai dėb telėjo į ją. — Toli keliaujat? — pa klausė moteriškė. — Taip, — atsakė Rūta. — Kas tas žmogus?
VYRAS IR MOTERIS patinka, kad visoki perėjūnai trinasi po mano langais. JI buvo beuždaranti duris, bet staiga vėl jas pravėrė, ir vėl pasirodė jos veidas. — Moterišką pavalgydin siu, — pagaliau ji pasakė, — tačiau vyras nieko neugaus. Abiems visvien neužteks. Rūta skubiai apsiskuko; jos kulnai įsirausė į smėlį. Ji pa žvelgė į Ringą — tas nedve jodamas linktelėjo galva. Jis matė, kad ji nori kažką pasakyti, bet negirdėjo, Ji papurtė galvą. Ringas žengė kelis žingsnlus į jos pusę. — Teks pabandyti kitur, — pasakė ji. — Ne, — tarė jis. — Tu eik ir valgyk, o aš gal gausiu pas kitus žmones. Ji vis dar neketino įeiti į vidų be jo. Moteris šiek tiek daugiau pravėrė duris ir lau kė, kol pakeleivė užlips laip tais. Ringas jau sėdėjo ant suoliuko po medžių — Aš pasilsėsiu ir palauksiu, o tu eik ir pavalgyk, — tarė jis. Rūta lėtai užkopė laipte liais į prieangį ir įėjo pro duris. Viduje moteriškė paro dė jai kėdę prie stalo, ir Rū ta atsisėdo. Moteris padėjo ant stalo priešais ją pašildytų vaka rykščių bulvių ir šiltų pyragė lių, po to įpylė puoduką karš tos kavos ir pastatė jį šalia lėkštės. Rūta skubinosi valgyti, sriūbčiojo karštą juodą kavą, kramtė bulves ir duoną, o mo-
— Tai mano vyras, — pa sakė Rūta. Moteris vėl pažvelgė į kie mą, paskiau į Rūtą. Kurį lai ką tylėjo. Rūta bandė įsidėti į kiše nėlę ir kitą bulvės gabaliuką, tačiau pabūgo aštraus mote riškės žvilgsnio. — Netikiu, kad tai tavo vyras, — pasakė moteris. — Tai mano vyras, — at sakė Rūta. — Toks Iš jo ir vyras, kad leidžia tau bastytis po svietą kaip elgetai. Gal, sakysi, ne tu tik ką meldei maisto. — Jis sirgo, — skubiai Iš tarė Rūta, atsisukdama į mo terį. — Prieš mums išvyks tant į kelionę, jis penkias sa vaites išgulėjo ligos patale. — Tai reikėjo ir pasilikti ten, kur gyvenot, ko dar trankotės? Ar jis negalėjo gauti darbo? O gal nepanoro. Rūta pakilo. — Ačiū už pusrytį, — pa dėkojo ji- — Aš eisiu. — Paklausyk, ką aš tau sakau, — tarė moteris. Spiauk į šitą savo vyrą, nieko nelaukdama. Nebūk kvaila. Jeigu iš jo nėra darbininko... — Jis turėjo darbą, bet su sirgo kažkokia karštlige. — Nepatikėsiu. Visos tavo kalbos — grynas melas. Rūta nuėjo prie durų, pati jas atsidarė ir išėjo į orą. Prieangyje ji atsisuko ir peržvelgė moterį, kuri ją pamai tino.
— Jeigu jis sirgo ir gulė jo patale, kaip sakei, — kal bėjo moteris, išlydėdama ją už durų, — tai kuriems ga lams jis tada kėlėsi ir valka tauja kartu su tavim, nieko neėdęs, kaip ir tu? Rūta matė Ringą, sėdintį ant suoliuko po medžiu ir ne siruošė nieko atsakyti tai moterial, bet nesusilaikė nutylėjusi. — Mes išvykom į šitą kelionę po to, kai gavom mano sesers laišką; ji rašė, kad mi rė mūsų dukrytė. Kai vyras susirgo, aš atidaviau kūdikį seseriai. O dabar mes keliau jam aplankyti jos kapelio. Ji nusileido laipteliais ir nužingsniavo per kiemą; ji skubėjo kiek begalėdama. Kada ji pasiekė namo kampą, Ringas pakilo ir nusekė pas kui ją į kelią. Abu netarė nė žodžio, bet ji nesusilaikė neatsigręžusl: moteris stebėjo juos pro praviras duris. Jiems nuėjus šimtą pėdų, gal klek daugiau, Rūta atsi segė bliuzę ir ištraukė iš ten duonos riekutes. Ringas ėmė jas tylėdamas. Kai viską suvalgė, ji padavė bulvę. Jis buvo išalkęs, bevelk nekramtydamas ir bėjo jai akimis. Taip tylėdami jie žygiavo bevelk pusę valandos. — Šlykšti senė, — prabilo Rūta. — Verčiau būtume pra ėję pro šalį. Bet tas maistas... Ringas ilgokai tylėjo. Jie nusileido į klonį ir ėmė kopti į kitą kalvą. Tada jis tarė: — Jei būtų žinojusi, kur mes einam, gal ji nebūtų taip elgusis su tavim. Rūta užsispringo ašaromis. — Ar dar labai toli, Rin gai? — Apie trisdešimt ar ketu riasdešimt mylių. — Rytoj ten būsim? Jis papurtė galvą. — Užporyt? — Nežinau. — O raiti mes tikriausiai ten nusigautume šiąnakt? — ilgiau ji nebegalėjo sulaikyti ašarų; skausmas draskė Jos gerklę ir krūtinę. — Be abejo, — atsakė jis, — jodami mes kur kas grei čiau tenai nusigautume. Jis atsisuko ir pažvelgė že myn. Kelias buvo tuščias. Tuomet Jis nuleido galvą ir žengė tolyn, skaičiuodamas kiekvieną savo žingsnį.
‘ S ’•
: '■$>:
*V a
Balandžio 28 dieną Čiur lionio g. 21 Aktų salėje ati daryta visų universiteto fa kultetų sienlaikraščių paroda. Studentų profkomltetas ir redakcija kviečia visus stu dentus apsilankyti parodoje, susipažinti su sienlaikraščiais
P. Vaitiekūno nuotr.
NAUJOS KNYGOS KULTŪRA, ŠVIETIMAS, MOKSLAS
Kultūros-švietimo darbuo tojų rajoninio seminaro pa vyzdinis planas ir metodinė medžiaga 1964 m. II ketvir čiui. GROŽINĖ LITERATŪRA
Dončenka, O. Lukija. Ver tė P. Čiurlys. Ukrainiečių rašytojo anti religinėje apysakoje pavaiz duotas sunkus jaunos našlai tės, kuri nuo pat mažeis buvo žalojama ir engiama pravosla vų prieglaudoje, o vėliau vie nuolyne, likimas. Apysakoje panaudota archyvinė medžia ga, demaskuojanti „šv. Afanasijaus“ vienuolyno nusikalsta mus darbus pirmaisiais Tary bų valdžios metais Ukrainoje.
Nakovskis, A. Marija prieš Piralkovą. Vertė N. Leonovaitė. Šiuolaikinio bulgarų rašy tojo romanas apie daug išgy venusią ir pagaliau neišgy domos ligos mirčiai pasmerk tą moterį, kuri net beviltiš kiausią valandą nepraranda savo dvasinio grožio ir tikėji mo gyvenimu. Nolis, Dlteris. Vernerio Holto nuotykiai. Romanas. Vertė V. Petrauskas. Vokietijos Demokratinės Respublikos rašytojo romane, 1961 m. atžymėtame Heinri cho Mano premija, o 1963 m. Nacionaline premija, vaizduo jami Vokietijos jaunimo ke liai ir klystkeliai antrojo pa saulinio karo metais.
^BJ •
Sesijos dva sią galima pa justi ir... vlirtuvė J e Štai pažiūrė kite, kokį ori ginalų būdą su rado III k. ti kimybių teori jos studentas Stasys Steišlūjias.
ir papasakoti „Tarybiniam studentui“ savo įspūdžius. Paroda veiks iki gegužės mėnesio pradžios. Nuotraukoje: chemijos fa kulteto sienlaikraštis „Indika torius“. R. Mačiuko nuotr.
Literatūros ir meno metraš tis. 1964. V., Valst. grož. llt. 1-kla, 1964. 264 p. su lllustr. Knygoje išspausdinta lite ratūros ir meno veikėjų — 1964 m. jubiliatų — kalen dorius bei 1963 m. jubiliatų trumpos biografijos, įvairūs straipsniąi literatūros ir me no klausimais, o taip pat 1963 m. respublikos kultūri nio gyvenimo kronika.
Verfelis, Francas. Verdis. Romanas apie operą. Vertė L, Starevičiūtė. Austrų rašytojo biografi niame romane pasakojama apie didžiojo italų kompozito riaus gyvenimą ir kūrybą. MENAS Geležiūnas, V. ir švambaris, P. Mėgėjiškų kino filmų gamybos technika. ATEIZMAS, MOKSLAS IR RELIGIJA, RELIGIJA Kairiūkštis, J. Laisvosios minties ABC. Sudaryt. E. Karakozova. Medicinos mokslų daktaro, nenuilstamo kovotojo prieš klerikalinę reakciją ir religinę pasaulėžiūrą, straipsnių rinki nį sudaro buržuaziniu laiko tarpiu parašyti bei versti relkjšmlrįgesnl ateistiniai straipsniai, kuriuose, panau dojant daug faktinės medžia gos iš buržuazinės Lietuvos visuomenės gyvenimo, kriti kuojama religija loginiu, gam tamoksliniu, istoriniu, politi niu ir doroviniu pažiūriu. SPAUDA, KNYGOTYRA. BIBLIOTEKININKYSTĖ. BIBLIOGRAFIJA Chemija šiandien ir rytoj. Llt. apžvalga. Sudarė B. Pol kutė. 1964 m. leidinių katalogas. (Dalinai anotuotas tematinis planas). Žemės ūkio chemizavimas. Bib’.iogr. medžiaga. Sudarė Z. Morkūnaltė. Leidinyje nurodyta pagrin dinė populiari literatūra apie mineralines trąšas, jų panau dojimą, chemines priemones kovai su žemės ūkio kultūrų kenkėjais, piktžolėmis ir ligo mis bei chemijos panaudojimą gyvulininkystėje.
SESIJA
jau prasidėjo teisės fakulte te. Praeis dar viena kita savai tė, ir pavasario sesija prasidės visuose fakultetuose. Gerbiamas drauge, linkime Umbrasas, K. Literatūros tau sėkmės. O tu rašyk mums, rūšys ir žanrai. I pagalbą kul kaip sutikai sesiją, kaip pasi tūros u-tams. V., Vaisi, polit. ruošė jai tavo draugai. ir moksli, lit. 1-kla, 1964. Laukiame laiškų.
ATEISTO TRIBŪNA ____________ j
i 1
Ateistinė mintis Lietuvoje !
O
Dabartiniu metu, kada mū tams kelią užkirtus, kad įkal priešams ir vadinamiems at-1 sų šalyje yra visos sąlygos bėjus darbininkams, Jog vil skalūnams“. Ne religinis tikėjimas, o 1 klestėti ir augti tam, kas gra kas ir avis tikri broliai ir žiausia, kilniausia ir teisin tarp jų puikiausia meilė ga protas, meilė, humanizmas ga-1 11 vesti žmoniją pirmyn — nu-1 giausia, nenuostabu, kad ir linti gyvuoti". Ateistinė mintis plito ir rodo J. Ilgūno (Valvadlšklo) • ateistinė mintis sklinda laisvai iš tūkstančių žmonių lūpų, buržuazinėje Lietuvoje. Lais knygelė „Kur yra toks tlkėjl-1 sklinda kartu su neapykanta vamanių spauda kritikavo mas, be kurio žmogus negali | buržuazijai, kuri šimtmečius krikščionybę, jos mokslą ir gyventi?“, išėjusi 1930 m. * slėgė liaudies pečius, kuri dar tarnus, nešė šviesią, sveiką Kaune. Knygelės gale pateik- | Šeštakauskas (..Akademikas“). Jo rezultatas tri Ir dabar viešpatauja kapitalis mintį į (liaudį. Be laisvamanių tas L. Tolstojaus laiškas J. II-1 Dvi dienas vyko LTSR aukštųjų mokyklų sun kovėje (335 kg) viršija I-mo atskyrio normaty kumų kilnojimo varžybos. Ant patilčlo jėgas lštiniame pasaulyje, remdama organo „Laisvoji mintis“, ku gūnul, adresuotas i Pažaislio J Ibandė vą. Nuolatinis V. Šeštakausko varžovas, „Poli, penkių respublikos mokyklų sunkiaatlevisa, kas reakcinga ir žiauru. riame buvo spausdinami anti dvarą 1909 m. krikšto ir re- ffičiai. technikos“ atstovas K. Ilginis, atsiliko 10 kg ir užėmė U vietą. Tačiau šios apžvalgos tikslas religiniai straipsniai, antireli ligijos klausimu. L. Tolstojus ■ Įtempta kova užvirė nuo pat pradžios. Visų Vidutiniame svoryje aiškiai pranašesnis už ki ' i un g v i a u oiauic ---------rašė: . .dėl pomirtinio gySlengviausiame svoryje pirmąją vietą užėmė yra parodyti, kad ateistinė ginė, verstinė literatūra, bu tus buvo „Akademiko“ atstovas V. Mamlūnas. „Šviesos“ atstovas J. Asačlovas. Antrąją vietą mintis plito ir tada, kada JI vo išleistas nemažas glėbys ir venlmo, arba greičiau dėl to, — A. Dagys („Pilėnai“). Trečioji vieta atiteko JLs. išspaudęs 105 kg. Išrovęs 110 kg ir išstū męs 140 kg (LVA rekordas), trikovėje surinko buvo kaustoma retežiais, kada antireliginių knygelių, iš ku kas bus po mirties, aš manau |P. Stasiūnui („Akademikas“). 355 kg (LVA rekordas). Lengviauslame svoryje čempiono vardą iško Ji buvo deginama laužuose. rių keletą galima paminėti. tai, kad su manim bus tas JIvojo Pussunklame svoryje lygi kova vyko tarp „Atleto“ atstovas L. Venskevlčius. Antrąją Dar 1424 m. Vilniuje Jogai 1922 m. Kaune buvo atspaus pats, kas buvo su manim ir I'vietą užėmė „Akademiko“ atstovas E. Kazbaras, „Akademiko“ atstovų R. Vaitkaus, V. Kasparo prJeš man gimstant. “ Ir „Politechnikos “ atstovo T. Parmso. Po Įtemp dinta buvusio kunigo L. jis pagerino Veterinarijos akademijos rekordą, los Išduotas ediktas sakė, kad tos kovos laimėjo V. Kasperas — 342,5 kg. Lietuvos dvasininkija gyrė ^išrovęs 77,5 kg. ..kiekvienas, kuris rastųsi už Adomausko, o vėliau Komu Antrą vietą užėmė R. Vaitkus — 340 kg lt/ dideliu I Puslengviame svoryje nugalėjo Individualiai ;atnešeę ~ U. {startavęs K. Kumpa („Mokslas“) - 280 kg. _ krėstas erezija, arba nužiūrė nistų partijos nario knygelė si neva jie t„vai III-ją — Parmso (335). vyV8’ tarp Sunkiame svoryje nugalėjo „Šviesos“ atstovas tas kaip eretikas ir pagalbi „Šventraščio paslaptys“, ku nuopelnų Lietuvai,' propaga- j^eng^e sVo^j’e Kalinauskas. krikščionybė atvedė'daugkartinio aukštųjų mokyklų čempiono E. Kyninkas erezijos, toks kaipo pa- rioje autorius atskleidė bibli VO, kad Bendrąją I-ąJą komandinę vietą laimėjo .Aka. TlUn Žiauriu oajjonvbės Ibarto (,,Akademikas “) ir KKI absolvento K. SčiuM ^vOlž^J^Spatovo^Po įt^to^kovos stipresnis pasirodė niekintojas karališko majesta- jos prieštaravimus ir anti- Šalį demlko“ sunkumų kilnotojai. Sls - TžTkg to, turi būti sudegintas ir moksllškumą“. O St. Matulai papročių prie civilizacijos. Ta- j£Xa Iš „Žemės ūkio specialisto“ svoryje nugalėtoju tapo V. orv kaip priguli nubaustas“. Bet čio (Žarėnų V) knygelė „Kaip čiau tikruosius krikščionybės S Pusvidutlnlarne ’ aV Jokie bauginimai, jokios baus žmoigus sukūrė dievą“ Lietu skelbėjų, liuteronų bei evan-1 B===i=?==========^=5==S=^=5 mės priemonės nenuslopino vos kunigų ir buržuazinės val gelistų, „nuopelnus“ Lietuvai, ■ laisvosios minties. Pirmojo džios buvo konfiskuota dar Prūsijai demaskavo L. Lalsvū- J Lietuvos ateisto Vilniaus uni neišspausdinus. Lietuvos bur no knygelė „Lietuva 1 versiteto auklėtinio K. Lyš- žua ir dvasininkija, kaip nu šešėliuose", išėjusi 1936 m. j činsklo mintys apie dievo ne rodė autorius, bijoję tiesos, Kaune. Autorius nurodo, kad * buvimą buvo papildomos vė bijojo, kad darbininkai nesu „beveik 700 metų Lietuva | Kiekvienais metais vis masiš- naujienų“ lalkr. taurėms laimėti. tells pirmą syki išpildė I atsk. lesniųjų amžių. Iš tikro gi, ca žinotų „kodėl jie negali ir merdėjo kryžių šešėliuose, ku-1 kesnės Ir populiaresnės tampa Ir labai malonu, kad po kelerlų reikalavimus. naiki- ^universiteto J, Praėjusi sekmadieni eilė uni „C slopino, cimpino, gniaužė ir „ na,.,, tarpfakultetinės kro. metų pertraukos universiteto rinės Rusijos priespaudos, taip neprivalo tikėti nei į dievą, rle lengvaatlečiai vėl nugalėjo Vil versiteto lengvaatlečių startavo •pat buržuazinės valdžios Lie nei 1 velnią, nei į stebuklus no visas geriausias Jos Jėgas |so varžybos. niaus Valst. Pedagoginio Insti respublikinėse kroso varžybose . , ,_ dėl tuvoje metai parodė liaudžiai, ir kodėl jiems nereikalingas ir neleido Išsilaisvinti iš tam- ■ tuto rinktinę, užėmė I vietą ir miesto rinktinės sudėtyje iškovojo aukičiau minėtas tau teisės vykti i Maskvą, i „Pravkad bažnyčia ėjo visada kartu nei dievas, nei tikyba, nei sois prietarų vergovės. Ir da-^įjOse dalyvavo 41,3 proc. visų res. dos “ laikr. taurės varžybas. Universiteto rinktinės daly su priespauda, kad Ji reikalin bažnyčia, nei kunigai, o dėl bar tie Šešėliai dar neprany- |universiteto studentų. Ypač daug viai V. Aleksandrovas ir V. Zu. Sporto klubas ..MOKSLAS“ qarnftoL,s .I’l,,, flz'rfiS ga išnaudotojams ir prispaudė ko bagočiams, buožėms ir po ko, ir dabar jie dar gaubia |?usiri"ko nams reikalingas dievas, tiky Lietuvos liaudį juodais B vidurk ^ “ 'ėT ’ beiVstor ’ j^ ir ni<J: jams. 1905 m. Suvalkų Gu amžių smurto ir fanatizmo |logijos fakultetai dar vis laikosi bernijos Lietuvos Socialdemo ba, ir bažnyčia“. Si knygelė skvernais. Bet rytas Jau auš-(įsisenėjusios tradicijos -- daly kratų Partijos komiteto Išleis buvo išleista tik Brukline ta!" Štai kokios buvo to meto Usančių šfuole* fakultetuose stu tas atsišaukimas „Salin kuni 1923 m. Lietuvos dvasininkija sten ateistų mintys, drąsios mln-(dentų. Geriausiai startavo fizigai išdavikai!“ pliekė kuni fe? gus, kurie iš sakyklų šmeižė gėsi mokyti Lietuvos jaunimą tys sunkiu reakcijos metu, ku-|k°? Ii“ matematikos fakultetas, i eto^mi^faV ln’ kovotojus prieš carą ir deg ir vaikus nuolankumo ir pa rios žadino liaudies sąmonę iš vyrų tarpe 2000 m tinę, kurie „tiesiąja ranka ro klusnumo buržuazinei val miego ir tamsos, kurios bUVO (dividualiai (distanciją laimėjo V. Aleksandro dė žmogui dangų, o- kairią džiai ir bažnyčiai, nuodLjo jų lyg tie beauštančio ryto švie vas (FMF), įveikęs nuotolį per ■ 16:12,5. Antrą vietą užėmė gamti ja kratė Jam kišenę“. Tikrąjį sąmonę} religiniais prietarais. sos spinduliai. 1S7 V. ADAMONYTE ninkas V. Tutelis (6:14,0), III — ■I Lietuvos kunigijos veidą ca Skiepijo antimoksllnę pasau r (ekonomistas V. Lubauskas ekonomistas rinės Rusijos laikotarpiu de lėžiūrą. 1925 m. Tilžėje išėjo Merginos bėgo 500 m. I (6:23,0). Mei . L ----ria geriausia buvo- Ir. Šimkutė maskavo 1918 m. Voroneže I. Kairiūkščio (T. Kairužlo) (EMF). Antrą ir trečią vietą pa Išleistos V. Mickevičiaus-Kap knygelė „Kur eini, katalikų Isidalino fizmatės Krotkutė Ir suko knygelės: „Kunigai ir jaunime?“, kuri buvo lyg šau nuotoli *1. Gervytė. Visos trys kimas jaunimui nusikratyti re caro valdžia“ ir „Kaip kuni ■gi Ibalgė vienodu laiku — 1:35. gai rūpinasi darbininkais". liginiais prietarais, kvietimas laisvai samprotauti. Kritiškai Pirmoje atsispindi gėdinga Reikia pažymėti, kad universi Lietuvos dvaslškijos praeitis, analizuodamas bibliją, auto teto rinktinė startavo miesto s ii tarnaujant carinei valdžiai, rius nurodė, kad religija bu krose „Tiesos“ ir „Vakarinių s kovojant prieš 1905—7 m. joja ten, kur tamsumas, kur iš revoliuciją. Lietuvos kunigija naudojimas. „Klek dar mūsų visados stengėsi atitraukti laikais nukenčia laisvoji min liaudį nuo kovos, mokydama, tis nuo to smurto, kuri sten kad „kiekviena valdžia nuo giasi sukelti dvasiški ją ten, dievo eina; dėl to kiekvienas kur Ji yra įsigalėjusi žmonių turi jos klausyti ir ją gerb tamsybės dėka. . .“ 1925 m. ti. . .“, kad „ pasaulio valdžia 1925 m. Kaune pasirodo Z. Visų religijų atstovai stebuklais vadina ga išgyja įvairios isterikų žaizdos, paralyrūpinasi apie žmonių būvio Angarlečio (Beržo M.) knyge tokius reiškinius, kurie vyksta ne pagal ob žiai. Taigi, tokie stebuklai atsiranda dėl ži pagerinimą ant žemės, o į lė „Dievas ir vaikai“, kuri jektyvius gamtos dėsnius. Visiems žinoma, nių stokos. Juk prieš 100 metų stebuklu bū dangaus tėvynę veda dvasiška nurodė, kad , .proletarų vai kad dėl visuotinės traukos dėsnio visi daik tų buvęs ir paprastas televizorius. Juk seno valdžia. . ." V. Kapsukas nu kams nepakeliui su dievu“, tai krinta žemyn, o Jei kibiras vandens, di vėje „stebuklu“ buvo laikomas saulės “užte rodė, kad. kunigija visada sto kad kunigai ir religija turi delis pakelės akmuo kiltų aukštyn niekieno mimas, pašvaistės, vaivorykštė, miražai, že vėjo išnaudotojų pusėje, nes būti išginti iš proletarų šei mų, nes jie yra labai žiaurūs, netraukiamas, nestumlamas, tai būtų vadina mės drebėjimai. žinojo „kad darbininkų iško ma stebuklu. votoji laisvė tai bus kartu jų žiaurūs net valkams. Autorius Žinia, gamtoje šalia dėsningų reiškinių . gerųjų ir riebiųjų dienų ap rašė: „Jei pirmų krikščionių Ką rodo mokslas? Mokslo duomenys, ne laikais didžiausi žiaurumą vykstą įr atsitiktiniai, kurių neįspėsl, nęnutemimas. . .“ į dangų, tai dabar, ginčijama daugybė faktų rodo: gamtoje Jo Knyga „Kaip kunigai rūpi perkėlė ffiatysl. Tai kai kada taip pat laikoma ste užviešpatavus, bib kių stebuklų nebuvo ir nėra. Kaip dievus, nasi darbininkais“ demaskavo katalikams buklingu dalyku. Pavyzdžiui, geležinkelio ka lijos ir evangelijos laikų žiau kunigų dviveidiškumą, kurie rumai nusileido ant žemės, ir taip ir stebuklus sukūrė pats žmogus, dar tastrofos metu iš šimto keleivių išsigelbsti dangstydamiesi rūpinimusi katalikų bažnyčia gali pasi gyvendamas žiloje senovėje, gerai nepažin vienas Ir tai palaikoma stebuklu, nors čia darbininkais, stengėsi ati girti, kad nėra pasaulyje to damas gamtos reiškinių, dėsnių. Kaip seniau traukti Juos nuo socialistų įta kių žmonių kankinimų, kokių yra paprasčiausias atsitiktinumas, ir joks die taip ir šiandien stebuklai yra tamsuolių ar kos ir pajungti savo priklau ji nebuvo išbandžius) vas į šį dalyką nėra įsimaišęs. savo Pavasario rytas.. . somybėm Autorius nurodo, ba liguistų žmonių ir religlnlnkų fantazijos Stebuklų priežastis gali būti žmogaus po ■X*X*X*X*X*X*X*X*X*XH kad kunigai organizavo įvai gaminys. Tariami stebuklai padeda laikyti jūčių netobulumas, per didelis Jautrumas. rias darbininkų draugijas ne Prietaringas žmogus, eidamas pro kapines tamsius žmones religinių prietarų vergovėje, tam, kad pagerintų Jų būklę, nakčia, netikėtai užkliūva palto skvernu už juos išnaudoti, iškreipti pažangos kelio, truk o tam „kad socialdemokramedžio šakos ir pargriūva, balsiausiai išsi dyti įsilieti į komunizmo kūrėjų eiles. Moks ----------- X----------gandęs. Jam atrodo, kad vaiduoklis kėsinę las neginčijamai ir tvirtai įrodė, kad gamto sis jį pačiupti, tempęs į kapą. je visa vyksta pagal gamtos dėsnius, ir jokių Labai dažnai stebuklų priežastis yra žmo antgamtinių jėgų nebuvo ir nėra. Jis ne tik gaus liga, psichinis liguistumas, nusilpimas Pirmoji 21 bažnyčios suvažiavimo sesija prasidėjo atmeta stebuklo sąvoką, bet taip pat ryžtin dėl ilgų pasninkų (vienuolių tarpe), senatvinė Niujorkas: Šventos merge gruodžio 8 d. 1962 m. Daugiau kaip 2500 atstovų su smegenų arterijų sklerozė. Liguista vaizduotė gai nuplėšia kaukę nuo konkrečių „stebuk lės — vienuolės — sukilo sirinko iš visų šalių. Buvo daug ir stebėtojų. sukuria įvairius paveikslus, girdi įvairius prieš darkantį vienuolišką dra lų “ , parodo, kad visuose vadinamuose ste Pirmosios sesijos metu buvo nagrinėjama liturgijos garsus, kurių iš tikrųjų nėra, bet kuriuos li bužį ir pareikalavo, kad mo bukluose nieko antgamtiško, nieko stebuklin eiga. Bažnyčios tėvai „novatoriai" reikalavo, kad apei guistas žmogus laiko tikrais. Taip atsiranda delių namai (pagalvotų, paga gos būtų sutrumpintos, kad būtų atliekama nacionaline go nėra. Stebuklai vikriai sukuriami lengva „apsireiškimai“, „pasirodymai“, „pokalbiai liau, ir apie jas. Vieno ordi kalba, kad laidotuvės būti} vienodos, neatsižvelgiant į su angelais, šventaisiais“. Visa tai yra reli tikiams apgauti, jiems išnaudoti. no vienuolės, iš Niujorko už luomą. ginio fanatizmo įkaitintos vaizduotės padari sisakė 1964 m. kuklias, bet Kaip stebuklai sukuriami? Tikėjimą ste Tiek pirmos, tiek ir antros sesijos metu buvo Jaučia nys. Nepaisant to, „stebuklingus apsireiški madingas suknutes, vos sie buklais sukelia įvairios priežastys. Patyrimas mas skilimas ir nesutarimai. Išsiskyrė dvi grupuotės „no mus“ labai uoliai palaiko dvasininkai. Ko kiančias kelius. rodo, kad žmogus, netekęs akiųu niekada stai vatoriai“ ir „konservatoriai“. Tarp suvažiavifno dalyvių dėl? Todėl, kad tai padeda apginti religinius ga naujų aklų neįgyja, nepasveiksta. Jei toks Londonas: Šventikas Gilhbuvo slapta dalijamos brošiūros, parašytos tiek konsermitus, įgalina pažaboti tamsuolius, pagaliau beakis žmogus staiga pagytų, būtų stebuklas. rlstas pareiškė, kad nenori vatorine, tiek ir novatorine dvasia. duoda pelną, nes tamsuolių minia skuba į Medicina žengė ir žengia milžiniškais žings daugiau apgaudinėti publiką, Po popiežiaus Jono XXIII mirties antrajai bažnytinin „stebuklingas vietas“, aukoja jjaskutinę ka niais į priekį, daugybė ligų jau nugalėtos. apsimestu religingumų . ir. pa kų suvažiavimo sesijai vadovavo naujas popiežius Povilas peikėlę „stebuklui" pagerbti, išprašyti sėk Nepaisant to, kol kas medicina dar nežino sirinko naują profesiją — Ka VI-sis. Naujasis popiežius pasirodė kaip aiškus savo pirm mės, sveikatos sau ir artimiesiems. Štai ko kai kurių ligų sukėlėjų, jų atsiradimo prie zino trupėje vietoje dangaus tako pasekėjas. Gerai matydamas ir suprasdamas pasau dėl dvasininkai, bažnyčia yra tokie uolūs žasties ir todėl šios ligos ne visiškai išgydo karalystės jis siūlys išmėginti lio problemas, jis pasisakė už Maskvos sutartį, danų stebuklų garsintojai ir |ų fabrlkuotojal. Tik mos, ypač tada, kai ligonis vėlai kreipiasi laimę loterijoje. mokslininkui N. Borui įteikė auksinį medalį. Bet Jis taip prisiminkime Šiluvą, Žemaičiu Kalvariją}?’ pagalbos ir Ilga įsisenėja. Neretai prietaringi pat įteikė riterio kryžių buvusiam VFR kancleriui Ade Vilniaus Aušros Vartus, Gruzdžius, Girkal Anglų kaimelyje Mač Unenžmonės , nežinodami ligos esmės, palaiko naueriui, kai jis su Globke lankėsi Vatikane, sakyda nį ir .kt. kap gyvena pastorius Grifit„stebuklu" išgijimą, kai tuo tarpu nieko ste mas, kad tai už nuopelnus žmonijai. Be abejo, nereikia cas — labai originali ir net buklingo čia nėra. Pavyzdžiui, sergantis rože komentarų apie „šaltojo karo“ riterio Adenauerio arba gi simboliška figūra. Sis šven ligonis kartais išgyja pridėjus prie skauda nacistinio nusikaltėlio Globkės „nuopelnus" žmonijai. tas tėvelis kartu atlieka ir po-. REDAKCINE KOLEGIJA A. BANISAUSKAS mos vietos kelis sidabrinius pinigėlius, stai licininko pareigas. Spausdina LKP CK Laikraičlų ir žurnalų lnldyklo* spMaarri. , Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-17 LV 06858 1 «CoBeTCKHH cTyneHT® oprair BmibHioccKoro rocyuapcTBeHHoro yHHBepcHTeTa Užs. Nr. 2789.
ČEMPIONATUI PASIBAIGUS
J
I
Kj MASIŠKA IR MEISTRIŠKA
IK
( I
fili
STEBUKLAI
DVIEM BAŽNYTININKŲ
Iš pasaulio
SESIJOMS PASIBAIGUS