Jaunuoliai ir jaunuolės! Mokykitės! gyventi ir dirbti komunistiškai! Ugdy-j kitės darbštumą ir drausmingumą J puikias moralines savybes! Ištikimai! 1Saugokite revoliucines tradicijas, bū-! kitę sąmoningi komonizmo statytojai!' Tegyvuoja šlovingas tarybinis iaunimas! VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, ARTINTO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS ir.
14 (393)
1961 n. gegužės 1 d.
Kaina 2 kap.
GEGUŽIS BARSTO ŽIEDUS
EGUŽIS barsto žiedus.. tų kūrėjai. Tai ir jiems neseNuostabius žiedus bars• niai saliutavo Tarybų šalies to Gegužis. Vis gražiaui pergalės saliutai. Gegužį žmo užydi žemė — šis puikus vi nija pasitinka suglaustomis ps žmonijos lopšys. Žemė tie- gretomis, budėdama, kurdama, a rankas, pasveikindama pla pasitinka ne tuščiomis ranko ktas. Saulė meiliai juokiasi mis. Ji turi daug daug perga ?mės žiedams — žmonėms, lių! > pergalėms. Žmogaus didyTarybų šalis pasitinka Ge »i nusilenkia dangus, Kosmo- gužį ne tik savo laivu „Vosis priima Žemės pasiuntinius: tok“ (Rytai). Socialistinis lenk ios parlydi namo. Tikrai nuo- tyniavimas, artėjančio XXIIabus ir puikus šis Gegužis! jo TSKP suvažiavimo garbei; arybinls kosmonautas praeinai socialistinio kaimo lenktyniavisose kolonose, visuose mies-■ mas, kad būtų įgyvendinti is ose. Jurijus Gagarinas iš toriniai TSKP Centro Komite irtretų meiliai šypsosi de- to Sausio plenumo nutarimai onstrantams. Džiugus šypso- dėl tollmesnįo žemės ūkio ga kiekvienas socialistinio pa- mybos pakėlimo — visa tai ulio žmogus, išsipildžius il- rodo, kad mūsų Tėvynė kupina ‘.amžel žmonijos svajonei. . . optimizmo ir drąsiai žengia :iaugiasi mūsų pergale klek į ateitį. Tarytų šalis stato ko inąs pažangus žmogus pasau- munizmą ir nėra jėgos, kuri kurlam brangus ir mielas įstengtų pasukti mus iš pasi ogresas. Laimingi sutinka rinkto kelio! :gužį mūsų mokslininkai, inUžbaigė socializmo statybą lierial, darbininkai — rake- Čekoslovakijos Socialistinė L respublika ir Bulgarijos ■ Liaudies respublika. Dar dvi ■ nugalėjusio socializmo šalys ■ švenčia pergalingą Gegužį, ■skelbdamos socializmo trium■ fą. Sėkmingai statomas socla■ lizmas ir kitose liaudies demo■kratijos šalyse Europoje bei ■Azijoje. Visos Vokietijos vo■klečiai sau pavyzdžiu turi Vo■ kietijos Demokratinę respub■liką. Visa Pietų ir Pietryčių
Azija stebisi Kinijos liaudimi, jos pergalėmis. Milžinų pasau lis, socializmo pasaulis, dar aukščiau Iškėlė šūkį: „Visų šalių proletarai, vienykitėsl" Po šia vėliava telkiasi vis daugiau ir daugiau žmonių, žmonių, nauji milijonai darbo armijos karių. Nusimeta priespaudos pančius kolonijinės ša lys, kurių liaudis trokšta prog reso. talkos, kūrybinio, ra maus darbo ir už vis labiau — trokšta laisvės. Ir Jos turi bū ti dėkingos socializmui, tautų Ė solidarumui, kad atgavo lais mą. Pramoninė gamyba viso-! vę. se socialistinėse šalyse kartu | Vis labiau ir labiau lemia paėmus dabar yra net septyne-i pasaulio likimą naujoji jėgą — tą kartų didesnė, negu buvo i šalyse prieškariniais me-i socializmas. Socialistinis pa- šiose : (Nukelta į 2 psl.) saulls triumfuoja savo pranašu-
pažino aštrius senojo pasau lio nagus. Basute šalta ku metyno asla, basomis ir pas kui dvaro galvijus. „Nusilenk, vaikeli, ponui ir dievui, dan gaus ir žemės viešpačiui“, mokė dievobaiminga motulė. Tik paūgėjęs Jonukas nepanoro lenktis. Jaunas ir stiprus artojas negalėjo pa-
į armiją. Iš Tarybinės Armi jos Jonas Zaleckis vėl grįž ta į teismą. Pavolgyje dirba advokatu. Keturiollką metų Jonaš Zaleckis dirba Vilniuje Advokatų kolegijos pirminin ko pavaduotoju. 1958 m. Jonas Zaleckis išeina į pensi jąTreti metai jubiliatas jau pensininkas. Bet ar komunis tui derėtų stovėti šalia gy venimo vieškelio. Jokiu bū du! Komunistas Jonas Zalec kis dirba partinėje organiza ••• cijoje prie namų valdybos, stengiasi, kad Vilnius būtų dar gražesnis, o žmonės Lenino žodžių apie mokslą ir gyventų dar geriau. Bet naujo pasaulio statybos sun širdis vis traukia buvusį ku kumus. Kaimo varguomenė mečio sūnų prie jaunimo. Ir susiburia i komitetus — štai Jonas Zaleckis Universi ten kumečio sūnaus vieta. teto jaunimo tarpe. Ir jėgų Jonas Zaleckis varguomenės padaugėja, ir metų našta ne komitete, vadovauja kovai taip slegia. Jaunu tarp jau prieš badą. O po to.. . Po to nų jis kovoja už naujo pasau dar daug darbų... Darbas lio naują žmogų. milicijoje Ukrainos kaime, Jubiliatas priklauso tai daug metų dirbo Tulčino liau Partijos gvardijai, kuri ėjo dies teisme Ukrainos pietuo naujų dienų parnešti, Ėjo prieš audrą, pūgą, be baise. Tarybų Lietuvoje jubilia mės, nesidairydamas atgal, į tui džiaugsmu supulsuoja šir pakeleivius, ėjo, eina ir eis, nesustoda dis. Gimtajame krašte reikia nepavargdlamas, liaudžiai ištikimų kadrų — mas. Laimingų švenčių ir daug Jonas Zaleckis Kauno apygar dos teismo pirmininkas. Ka daug dar Gegužių sutikti linki ro metu komunistas negali visas lietuvių mokslo šven likti nuošaly nuo kovos. Jis tovės — Universiteto kolekty ir vėl Pavolgyje, dirba vas brangiajam jubiliatui — teismo organuose, ir prašosi Jonui Zaleckiui.
G
idabro sruoga plaukuose pirmoji balta gija. Ir gus jau sako: aš senstu. t> Zaleckio galva irgi jau ė pabalti. Ir veidą dau- raukšlių išvagojo. Tik įdėmiai ■ vis taip pat Ria į pasauli, vis> tokiu džiugesiu spindi, kaip ir Jau. Jonas Zaleckis neno re pasendinti. Tik meau savo atsiima. . . Ir nu darosi atgal pažvelkad kelias nueitas nevel0 kelias tas jau daug Jonui iii nusitęstų. . . :kiul — šešiasdešimt eri metai. Gegužės Pirjam dviguba šventė — ;entė sykiu ir gimimo mė
Zaleckis Jonas m. _______ Sūduvos krašte, inavo valsčiuje, kumešeimoje. Jaunas Jonukas
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo U niversiteto Rektoriaus ĮSAKYMAS Nr. 121-k Vieni grįžo—kiti išvažiavG Vilnius,
Iš savaitinės kelionės po broliškas Latvijos ir Esti jos respublikas grįžo Universiteto nusipelnęs Akade minio choro kolektyvas. Gastruolių metu jis koncerta vo Tartų Universitete, Talino statybos technikume ir Pedagoginiame institute, Rygos P. Stučkos var do Universitete, dalyvavo draugystės vakaruose su latvių ir estų studentais. O šeštadienį į Maskvą išvy ko kitas Universiteto meno kolektyvas — nusipelnęs Liaudies dainų ir šokių ansamblis. Jis koncertuos P. Lumumbos vardo tautų draugystės Universitete, Kremliaus teatre ir V. Lomonosovo vardo Univer sitete.
muoja senąjį pasaulį — kaip gi apsieis be kumečio sū naus. Reikia mušti Denlklną: Jonas Zaleckis priešo užnuga ry, jis internacionaliniame partizanų dialiny. Priešas su triuškintas — sėsk mokytis, kumečio sūnau. Jonas mo kosi Maskvoje Sverdlovo var do Universitete ir klauso
HAUJŲ DIENŲ PARNEŠTI kęsti skriaudos. Dvaro poną aptvoja botagu, kad atsimin tų. jog ir kitam mušama skauda. Sumurgdo peštuką ponelį dirvoje į vagą ir pas prunka iš gimtinės šalies. Sunkūs tai buvo metai. Jonas Zaleckis juos prisimena ne be kartėlio. Bėgo nuo vil ko pataikė ant meškos: nu bėgo į Uralą ir čia, Buguruslano apskrity vėl pateko pas naują dvarininką, Surado uniformuoti ponai ir čia, ir nepaklusnų vaikiną pasiuntė Į frontą, patarnauti „die vui ir tėvynei“. Du metus nusinešė besotis karas, palik damas prisiminimui randų. Užtat užbaigė mokyti. Jonas Zaleckis tapo kitos armijos — Lenino armijos kariu. Raudonoji Gvardija štur-
1961 m. balandžio mėn 27 d. Darbo žmonių tarptautinio solidarumo dienos — Gegu žės 1-osios šventės proga, Rektorato ir visuomeninių orga nizacijų vardu sveikinu Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto profesorius, dėstytojus, pagalbinį moks lo personalą, studentus, bibliotekos ir administracijos dar buotojus ir linkiu naujų laimėjimų vystant tarybinį mokslą, gilinant savo mokslines ir politines žinias, keliant darbo Sumą mūsų Didžiosios Socialistinės Tėvynės labui. § 1.
Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą reiškiu padėką šiems Universiteto darbuotojams:
I. Fizinio auklėjimo ir sporto katedra 1. Vyr. dėstytojui Mačėnui Stasiui 2. Dėstytojui Virbickui Petrui.
II. TSKP istorijos katedra 1.
Vyr. dėstytojui Ruliui Zenonui.
III. Istorijos-filologijos fakultetas
1. 1. 3. 4. 5.
Vyr. dėstytojui Jakaičiui Algiui Vyr. dėstytojai Kameneckaltei Nedai Vyr. dėstytojui Vaitkūnui Algiui Vyr. dėstytojui Kazlauskui Jonui Asistentui Repšiui Jonui.
IV. Teisės mokslų fakultetas 1.
Dėstytojui Nekrošiui Ipolitui
V. Ekonomikos mokslų fakultetas 1. Vyr. dėstytojai Bareikaitei Elizavietai 2. Vyr. dėstytojui Nevinskui Aleksandrui 3. Vyr. dėstytojui Steponavičiui Povilui 4. Vyr. laborantei Bertašiūtei Elenai 5. Laborantei Jasudytei Janinai 6. Fakulteto sekretorei Keinienei Alfredai
VI. Fizikos-matematikos fakultetas 1. 2. 3. 4.
Prodekanui Merkiui Vytautui Docentui Horodničiul Henrikui Vyr. dėstytojui Golokvoščiui Petrui Asistentui Baltrušaičiui Rimui. (Nukelta į 2 psl.)
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto Rektoriaus ĮSAKYMAS Nr. 121-k (Atkelta Iš 1 psl.)
VII. Chemijos fakultetas
1. Vyr. dėstytojui Karveliui Narimantui 2. .Vyr. laborantei Pikūnaitei Laimai
VIII. Medicinos fakultetas 1. Docentui Lėliui Jonui 2. Vyr. laborantui Domaševičiui Stasiui
IX. Gamtos mokslų fakultetas 1. Profesoriui Snarskiui Povilui 2. Asistentui Dvareckui Vy tautui.
Mokslinė biblioteka 1. 2. 3. 4.
Vyr.bibliotekininkei Gumbienel Vandai Vyr. bibliotekininkei Kviklienel Aldonai Bibliotekininkui Matkevičiui Petrui Bibliotekininkei Sližienei Valerijai.
Administracija Apsaugos viršininkui Pumpučiui Broniui Dispečeriui Paškauskaitei Laimai Sekretorei Caikausklenel Stasei Sekretorei-mašininkei Jomantienei Rūtai Mechanikui Kurpiui Bonifacui Šoferiui Vilkeliui Jonui. Šoferiui Visockui Jonui Mašininkei Chones Raišai Sargui Skridailai Laimučlui Valytojai Vaičienei Stasei Valytojai Talalkienei Anelei. § 2. Už gerą darbą reiškiu padėką ir premijuoju pinigine premija po 15 rb. sekančius administracijos darbuotojus: 1. Inžinierių Milaknį Ant aną 2. Stiklių Kircun Aleksandrą 3. Tekintoją Petušką Leopoldą 4. Auklę Jočytę Adelę 5. Sargą Petrašiūną Aloyzą 6. Kiemsargį Gaidienę EI eną 7. Kiemsargį Janulienę Genę 8. Valytoją Jucienę Elžbietą 9. Valytoją Zaleckają Janiną 10. Valytoją Zarembaitę Veroniką . : §3. Už pavyzdingą mokymąsi ir aktyvią visuomeninę veiklą reiškiu padėką sekantiems Universiteto studentams: I. Istorijos-filologijos fakultetas III kursas I kursas 1. Švėgždai Jonui 1. Lisauskaitei Taisai 2. Dirdaltei Laimai 2. Dulkinui Algiui 3. Braziuliui Leonui 3. Bražėnui Petrui IV kursas 4. ' Gudaitei Danutei ••V1. Lukšytei Ingai 2. Vėllui Norbertui II kursas 3. Pažūsiui Lionginui 1. Verbui Vincui 4. Dubauskui Stasiui 2. Pateckui Algiui V kursas 3. Jarmalavičiui Juozui 1. Krapui Robertui 4. Masilioniui Povilui II. Teisės mokslų fakultetas III kursas I kursas 1. Sinkevičiui Juozui I. Vilkaitei Dalei IV kursas II kursas Tomui 1. Lazarevičlui J. Rukšėnui Juozui III. Ekonomikos mokslų fakultetas III kur s a s I kursas 1. *. Pašukonytei _________ Onai 1. Bagdonavičiūtei Nijolei 2. Ruzgaitel Irenai-Veroni2. Cemnolonskaitei Birutei kai 3. Kinduriui Vytautui 3. Slavėnaitei Janinai 4. Valtoniui Adolfui 5. Vrubliauskaitei Danutei 4. Stardaitel Danutei 5. Sniokal Aloyzui II kursas 6. Tamolytei Teresei Šidlauskaitei Amandai 1. o Valkūnaitei Stanislavai I IV. Fizikos-matematikos fakultetas IV kursas 1. Markevičiui Rimvydui 1. Radvilavičiui Česlovui 2. Tųločkaltei Irenai 2. Kakarui Gunarui 3’ Sidiškiui Tadui 3. Vitkutei Aldonai 4. Pliskui Algirdui 4. Gedgaudaitei Elenai II kursas V kursas Griniui Jonui 1. 1. Matiukul Petrui 2. Stanevičiui Stasiui 2. Baniui Jonui 3. Veromėjui Michailui 3. Vaičiūnui Gediminui III kursas 4. Aksomalčiul Algiui 1. Vaitkui Juozui V. Chemijos fakultetas III kursas I kursas 1. Blažiui Irviul _. Juotkai Benediktui 1. 2. Puntežiui Stanislavui 2. Kudirkaltei Vidai 3. Albrechtui Gičiui II kursas IV k u r s a s I 1. Urbonui Antanui L Kunskaltei Laimai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 3. 9. 10. 11.
VI. Medicinos fakultetas I kursas 1. Bukeliul Konstantinui 2. Kozlovskajal Anai 3. Valantinui Juozui
II kursas 1. Gražynytei Laimutei 2. Grinkevičiūtei Zitai 3. Dainiui Baliui
III k u r s a s 1. Kudabai Algimantui 2. Ramanauskui Jurgiui IV kursas 1. Kašinskui Romui 2. Petrauskaitei Janinai V kursas 1. Bislytel Genovaitei VI kursas 1. Sčekovič Tamarai
VII Gamtos mokslų fakultetas V kursas III kursas 1. Žerauskaitei A. 1. Stašaičiui Jurgiui 2. Kristulytei J.
GEGUŽIS BARSTO ŽIEDUS
siškai, atsistojo greta, istori žmonių okeaną, revoliucija duoti kiekvienam žmogui pa (Atkelta Iš 1 psl.) jokia tiro pasiėmė žmonių protą ir šir gal jo poreikius tais. Ir tai — dar tiktai mūsų jon (nešlovingon) nuėjusio dis. Sutelkta milijonų žmonių nija žemėje neišlaikys prieš kelio pradžia, dar tik žiedai! pauersų globėjo, Eizenhaue- sąmoninga šį mūsų užkrečiantį pavyzdi O kapitalistinis pasaulis, šis rlo. Ir ne nuostabu. Pono Ke mės rūbą. veikla maino že — pasaulis visas pražydės nedžio pirmasis oficialiai pa kenedžlų, čerčilių, spakų ir „Žygiais, o ne žodžiais mes raudonu žiedu. Anas, kapitalo Sidzikauskų išliaupsintas skirtas valdininkas buvo JAV Tėvynę mylim“. . . dainavo pasaulis, bus susprogdintas be šnipų prekybos šefas — Ale „laisvasis pasaulis“ per tą pa Ir ką gi — poetė S. Nėris. 2ygials, o ne atominių sprogimų, jis žlugs tį laiką pramonės lygį vos ne nas Dalesas. privalom ir toliau revoliucinių permainų audro vos pakėlė nepilnus pustrečio Dalesas Kuboje nusilaužė ra žodžiais savąją tėvų žemę, sa se. Tai yra neginčytina tiesa. karto. Milijardai dolerių iš gus, o jo bosai — kremtasi puošti O kad mūsų šalis galėtu švaistomi karui rengti. Ir, vis iš pašėlimo nagus. Po avan vo socialistinę Tėvynę kiek sparčiau eiti progreso dėlto, kapitalo pasaulio reika tiūros žlugimo Kuboje krito vienas tarybinis žmogus. Tuo dar pačiu mes padėsime socializ keliu, mes visi, kieno rankos lai nepasitaisė. Milijonai be JAV prestižas dar labiau, ne mo jėgoms iškovoti naujas ir ir protas sugeba dirbti — pri darbių. „laisvi“ nuo darbo, gu po nevykusios Pauerso ke naujas pergales. Kai pas mus valome dirbti. Visi, kurie sė lionės. Štai kodėl pasaulinė alksta ir netupi pragyvenimo bus daugiau duonos — vis dome į mokslo šventovės reakcija turėjo sutikti su lėšų. Pramonės gamyba tūp socializmo priešų vi suolą, stojome prie mėgintu čioja vietoje. Nauja krizės konferencijos sušaukimu La daugiau vėlio laboratorijoje ar paėmė banga užplūdo kapitalo cita oso klausimu. Štai kodėl ne same pasauly privalės užsi me į rankas nuo laiko pa delę — JAV. Kapitalo pasau praėjo šaliai ir Sajanai Pran čiaupti savo koseres. Kai dau geltusią knygą — visi priva lis šlubas abiem kojom. O cūzijoje. Prancūzijos darbi giau turėsime plieno ir gele lome atsiminti, kas esame ir socializmas — sugeba vaikš ninkų klasė nupūtė fašistinius žies, motorų ir mašinų, prieš ko čia atėjome. čioti septynmyliais žingsniais. Alžyro maištininkus. Prancū mūsų šarvuotą kumštį neiš Tada ir tik tada mes at Štai kodėl imperialistai taip zija tarė: „Ne!“ Tai vis aiški, drįs pakelti nusikaltėlio ran liksime savo pareigą Gegu-j kos imperialistiniai galvažu akivaizdi pažangos jėgų per šėlsta ir plūsta socializmą, kuris eina per visą Žemę grasina karu, bet yra priversti galė. Tai dar ir dar kartą pri džiai. Kai mūsų raketos ir žiui, tvirtu šeimininko žingsniu apsisvarstyti pirmiau, negu siminėm broliškųjų komunistų ateityje skraidys mūsų žmo Tad barstykime ir mes Gegu ir darbininkų partijų Maskvos gus, skraidys aukščiausiai ir pradėjus beprotybę. žiedus savo rieškučiomis, Dabar kiekvienam blaiviai Pasitarime priimto Pareiški tobuliausiai už visus kitus — žio kad stipriau siaustų revoliu galvojančiam aišku, kad so mo išvadų teisingumą. Socia nesiryš kapitalo rykliai atsta cijos audra, nepalikdama aša tyti ginklą į mūsų krūtines, lizmo pasaulis lemia žmonijos cialistinis pasaulis lemia žmo rų ir aimanų, kad visa žmoni neišdrįs paleisti Į darbą ato likimą ir ateityje bus tik taip. nijos likimą. Tai akivaizdžiai minių raketų. Kai mes turėsi ja žydėtų anemonomis. Du pasauliai — dvi politi rodo ir paskutinių savaičių Tegyvuoja visų šalių visų įvykiai. Visų pirma — JAV kos. Dvi priešpriešinės jėgos me daugiau inteligentijos — imperializmo surengtos inter veikia žmoniją, veikia žmones šviesesni protai bus net ir tautų solidarumas! vencijos į Kubą žlugimas. visus iki vieno. Vidurio pa anapus socializmo pasaulio ri Tegyvuoja Pirmoji Gegužes Sis jankių pralaimėjimas su saulio nėra, nėra vidurio jė bų. Kai mes turėsime dar — tarptautinė viso pasaulio Reakcija žvangina daugiau gydytojų — išgis ir davė skaudų antausį ameriki gos. niam imperializmui. Vienu ginklu, siunčia pauersus, pro tie puspročiai, kurie šmeižia darbo žmonių kovos pajėgų kartu išsisklaidė Kenedžio vokuoja ginkluotus užpuoli socializmą ir tie, kas dar neti peržvalgos diena! rinkiminės propagandos paža mus, griebiasi intervencijos. ki juo. Kai mes turėsime dau Tegyvuoja socializmas! bet dai plyšo lyg dūmų uždanga. Ir priešingai — revoliucijos giausia gėrybių, negu V. Klimas kuri kita šalis, ir sugebėsime Ir šis ponas, apnuogintas vi pasaulis patraukė su savimi
ŽMONES IS CHEMIJOS FAKULTETO I
DZŪKU KRAŠTO SŪNŪS
tijos, Sūduvos ir Ežerėnų buvo krašto, kalba liaudies vai Smėlėtas, varganas Ir pietinis Dzūkų kraštas, kams, tokiems, kaip ir jis pušaitės ir tos bijojo smė- pats. ___ jėgos lio, ir joms neužteko — Mokykitės, chemijai ūgiu, pakelti priklauso dabartis, jos laukia išsitiesti visu f„' viršūnes aukštyn, arčiau sau- 1dūdelė ateitis. lės. Smėlynuose retas grikis, ' Gal todėl organinės che išsigandęs rugys. . . Žolelės mijos kursas — viena iš ir tos suskaitytos. Užtat smė mėgstamiausių chemikų discip lio čia apstu visokiausio: linų, kad laboratoriniams gelsvo, pilko, balto. Net „gy darbams vadovauja docentas vo“ smėlio, vaikščiojančio Pranas Buckus. atrasi. Retas kuris iš dzūkų Penktakursiams organinės Pietų Lietuvoje neaimanuoda chemijos speckursas irgi pa vo, nesiskųsdavo, kad smė tinka, nes jį veda, mėgstąs lis jau gyvam akis užbėręs. savo darbą, mokslininkas. Skundėsi ir Prano Buckaus Trečiojo kurso chemikai la tėvai. Penkios mažos burnos boratorinius darbus irgi sten duonos prašėsi. Tik mažas giasi atlikti kruopščiai ir Pranukas to skundo vis sąžiningai. O jeigu kas nors nesuprato, o kada jau su ir nesiseka, neaišku — jie prato — pradėjo galvoti: ar tuoj prie savo dėstytojo, nes negalima smėlynuose nors žino, kad jiems mielai pa truputį geriau gyventi, ar tars, padės. Kai kada išgirs negalima tą smėlį pagerinti. ta ir karčius priekaištus: Pagerinti, tačiau, kaip? Pra — Nori tapti chemiku — dinė mokykla Pranukui buvo apsišarvuok žiniomis ir kan tikra laimė ,— kai sėdėjo trybe. . . kantrybe ir žinio prie knygų, nereikėjo sunkiai dirbti, kad pelnytum duoną. mis. Troškimas žinoti, kuo dau Bet dirbti teko jau mažam. Rasotas pievas išbraidė, sek giau žinoti — Prano Bucdamas paskui galvijus, kiek kaus būdingiausias bruožas. Ir vieną miško pėdą išvaikščloja todėl niekada Jis nenurimsta, rinkdamas „dzūkų laimę“ — ne tik moko kitus, bet ir grybus ir uogas. Šilojai badė pats ieško, toliau tyrinėja. basas kojas, bet argi tik Dirbdamas apgina mokslinę disertaciją, jam sutelkiamas Jam vienam. — Sūnau, mokslai ne chemijos mokslų kandidato mums, ne Buckaus vaikams, laipsnis, o vėliau ir docento — pasakė kartą tėvas savo vardas. Tai užpelnyta kruopš vyriausiąjam, bet Pranas ne čiu, nuolatiniu moksliniu dar bu. Docentas Pranas Buckus sutiko. per keletą pastarųjų me — Aš, tėveli, duoną pats tik tu parašė 17 mokslinių straips užsidirbsiu. Ir npkysiuos. nių, kurie daugiausia iš Darbininkų jaunimo mo spausdinti centriniuose moks kykla priėmė Praną į savo liniuose žurnaluose. suolą, o darbininkų kolekty vas — į darbo armijos greA tas. Pranas savo darbštumui stebino draugus. Ir jie saky-S davo: „Kantrus mūsų dzū4 kas“. Mokytojai džiaugėsi,i kad uolus vaikinas, suspėja) ir į darbą, ir moksle pirmu-^ tinis. Ypač buvo patenkintas^ jaunu, gabiu darbininku —< moksleiviu chemijos mokyto-, jas. Jis kartą rimtai pasiūlė:, — O ar nepasukus tau f chemiją, Buckau? Ką galvoji? Ir vėl Pranui padėjo dzū ko kantrybė — prie mėgintu-^ vėlio jis buvo uoliausias stu-$ dentas. Laboratoriniai darbais — pats mėgiamiausias JoA dalykas. Neteko stebėtis, kadv vaikinas iš Dzūkijos buvoY mokslo pirmūnas ir kartu aktyvus visuomenininkas. Vl-v suomenininkas jis liko vi-a sam laikui. Ir chemiku tapo^į ne bet kokiu — pasuko mokslininko keliu.. StudijasA užbaigė gerai ir buvo pasiųs k tas Maskvon į aspirantūrą. $ Ir štai vėl Chemijos fakul-v tetas senajame Vilniaus* Universitete. Gausios dzukoc šeimos sūnus — dėstytojas^ ir mokslininkas. Pranas Buc-^ kus auditorijoje kalba Jau-0 nimui iš Dzūkijos ir Žemai-$?
Neužmiršta docentas Buc kus ne tik studentų — rū pinasi ir mokslininkų kadrų pamainos ugdymu. Jis vado vauja dėstytojų Raguotienės, Dieninio ir Stonytės moksli niams darbams, padeda kopti mokslo laipteliais pakopa po pakopos. Ne vien tik moksliniu dar bu užimtas docentas Pranas Buckus. Jis darbštus ir akty vus visuomenininkas. Buvęs komjaunuolis, stojo į šlovin gas TSKP gretas. Jau treti metai, kai komunistas Buckus dirba Chemijos mokslų fakul teto partinės organizacijos sek retorium. Bet ar tik tas vienas darbas! Eilę metų do
centas Buckus buvo Univct teto Partinio komiteto nar Be to daug dirba įvairic mokslinėse-metodinėse komi jose, tikrinant arba rengi; apsvarstymui vieną, k mokslinio-tiriamojo bei ai lėjamojo darbo Universiti klausimą. Dzūkų krašto, varguolio nūs, komunistas Pranas Bi kus savo darbštumo dėka ėjo į platų mokslininko ir suomenininko kelią, jis sa puikiu pavyzdžiu moko skatina žengti plačiau kū binio darbo ir mokslo ke visus chemikus, ir ne vien juos. X
>
ZS
STASIO VALANDOS iii
III III III III III III III iii
III III III III Iii III
III III
III
Seniai sumerkė akis ® rėliai bendrabučio langu® seniai sumigo kambario d® gal. Tik Stasys, paskei® skaičiavimuose, ilgai dar I di prie stalo. Ieško, jau ® naktų jis ieško, skaičių® patikrina savo mokslinio fl bo rezultatus. O tas darbas® lengvas, aktualus ir reik® gas. Vadinasi jis „Poliau® namido gavimas ir tyriu® Jeigu pavyktų surasti opt® liausiąs sąlygas naujai n® no rūšiai gaminti, jas ® galima pritaikyti gamyboj® ši sritis, reikia pasakyti, lengvosios pramonės ate ■ Žino Stasys: kas ieško —randa. Todėl ir nerimsta paskaitų, ilgai neužmiega timis. Nebe pernai ir ne užpe taip budėti jis įprato. Vala lei S. Puntežis padeda i plunksnakotį, susimąsto, čia seniai, besimok} Į Žagarės darbo jaunimo I
YLIAI plaukia Nevėžis, skandindamas susikry žiavusius medžių šešėlius ir Panevėžio žiburius. Už jo, žaviame Skaistkalnyje vasaros vakarais susiren ka jaunimas, dainuoja, šoka. Ten Joninių naktį liepsnoja laužai, poros ieško paparčio žiedo. Iki užsimiršimo gražu. Jeigu kada nors tektų ten būti, tu, prieš leisdamasis prie liepto, pasuk į čia pat prisi glaudusias kapines, sustok gražiausioje vietoje, kampe, prie pakriaušo. >r tu ten atrasi komjaunuolės Marytės Margytės kapą. Parymok prie jo, pamąstyk.
T
I Pasakyti visą tiesą apie lerą žmogų sunku, todėl, kad I ’ daugumai pasirodo, kaip Lgyros. Tačiau apie hospitalilės terapijos katedros aslstenI St. Sutkienę galima kalbėI tik gerai. Gerai, kaip apie Į diką ir kaip apie žmogų, hotiną, komunistą. Drg. St. Ltklenę pažįstu nuo viduri us mokyklos: kartu mokėmės, [irtu studijavome, kartu dir bome Viinlaus I Tarybinėje Hniklnėje ligoninėje, o dabar Medicinos fakultete. Sutkienė buvo gera mokinė, ktyvl visuomenininke, gabi tudentė. Medicinos fakultetą baigė su pagyrimu. Dirbdama
Nevėžio krantuose nesiliovė lakštingalos. Suokė ir suo kė. Marytė, ką tik baigusi egzaminus, ilsėjosi ramiu, gi liu miegu. Dar diena kita, ir ji su Juozu eis į Skaistakalnį, lauks pražystant paparčio. Gera l ūs. Bet trapų vasaros sapną sudraskė sprogimai Paj uostės pusėje. Kas gi, kas?. .
pagaliau įsiremia į budelio akis. Tas neišlaiko ir užeina iš užpakalio. — Trys! Susverdėjo akyse senasis klevas, kaip pro miglą šmėkštelėjo gimtasis Nevėžis. Skaistakalnis, tėvai, vienas vaka ras, kai raudonai raudonai saulėlydy virpuliavo vanduo. O ten, kitame krante, žiedų žvakėmis pasikaišę rymojo kaštonai. Juozas tyli, tik vir pančiais pirštais suspaudžia Jos pirštus. . . O vanduo vis rausta, raus ta. Kruvinai užpila viską. Viskas supasi kruvinoje jūro je. Nelauk, mama, nelauk jau, nepražiūrėk akių! . . Tuokart prišoka dar ilga kojis hitlerininkas ir šauna kai ir lietuviškieji nacionalis į abi akis. Bet Marytė negir tai, stumdami automatų vamz di. Tik vėjelis kedena šniū džiais, miestelio gatvėmis va-ygelę-plaukų, rė kruviną nedidukę šviesia Ėjo 1941 metų birželio plaukę mergaitę ir aukštą 27 diena. ,,Per mažai ji padarė, kad leisgyvį jaunuolį. Ten, kur legendas“, — gal susikryžiuoja į varganus kai kurtume mus vedą keliai pastatė juos. pasakys kas. Gal? O birželiai, Prieš Marytę pakilo gink pakvipę šienu, bėgs ir bėgs. Prie Nevėžio ir Įstros susi las. — Nelieskit jos, — tyla rinks jaunimas, šoks, links nutraukė duslus, griežtas Jo minsis iki aušros. Gal dauge lis lengvai meile vadins trum nušo balsas. — Nesižeminklm. Aš iškę putį susižavėjimą, nesupras šių minčių, šio gyvenimo kai siu. . .. .Juozas krito po pirmo nos, šio veriančio širdį gro šūvio. Žudikai neturėjo vil žio, O mūsų rankoje nesuvir pės knyga. ties ką nors išgauti iš jo. Vėl į akis pažvelgė vamz Gal mažai? Bet praeikime dis. Gal prakaitės, pasakys, jos takais. Tik ne mintimis, kas draugai, kur jie? ne žodžiais. Tikėkime: prisi— Kalbėk. .. Viens, du! Marytės žvilgsnis nuklysta mins ir mus, o Tėvynė ir kombanguojančių javų ploteliais, jaunimas laikys savo auklėtižydinčiomis paįstrės pievomis, niais.
nugaros sutarškėj’o spynos, nuaidėjo trumpas, šaižus: „Haiti“ — Nepasiduokim, — Ma rytė pasižiūrėjo į draugo akis. Juozas išplėšė iš kišenės re volverį. Bet šaudyti teko ne daug. Nusilpę sužeistojo pirš tai paleido ginklą. Nespėjo jo panaudoti ir jinai. Baltaraiščių gauja užlaužė rankas. Ir šiandien pumpėniečiai gerai atsimena, kai esensinin-
KOMJAUNIMO KELIAIS
Mėgo ir Marytė Skaistkalnj. Mėgo pasvajoti ant krei vo gluosnio, pasilenkusi į vė sią gelmę. Bet nykiau tada Karas! Viskas dužo: pla buvo, ne kaip dabar. Tai slė nai, ateitis, svajonės. Nelauk gė jautrią jos širdį, veržėsi tai, netikėtai. Greičiau į ap ne visai tobulais posmais. . . skrities komjaunimo komitetą. Liūdnai, ilgesingai. Ten Jau laukia daug drau — Ko tu verkšleni, — gų. Tylomis jie praleidžia kartą iš jos liūdnų minčių Marytę į vidų. kaip iš miego pakėlė ją mo „Padėti Tėvynei kuo gali kyklos draugo Viktoro Dau me“, — tokie trumpi buvo noro žodžiai. — Ne maldauti sekretoriaus Daunoro žodžiai. reikia, o reikalauti. Kovoti, Dienos, nemigo naktys li siekti, uždegti. Daina — goninėje prie sužeistųjų, at ginklas. Supranti?’ sidavusiai, nesigailint jėgų, Suprato. bet, . . reikia trauktis. Daug „Mūsų sunkūs, bet šviesus jau išėjo rytų kryptimi. keliai“, — kalbėjo toliau ji O kelias sunkus, pavojin poezijos balsu. gas. Kaimuose siautėja buo žių vaikai. Nutariama link *¥* Daugpilio brautis grupelėmis, 1940-ieji. Birželis. gydytoja — ordinatoriumi, Ji Mokykloje susikuria pirmi po 2—3. Taip lengviau. greitai įgijo ligonių pasitikė — Maryte, aš su tavimi, jimą ir pelnė personalo pa nė mokinių komjaunimo orga — Juozas Jonušas stovėjo nizacija. Ūžia, kunkuliuoja garbą. greta. Tas, kurio laukiant tiek gimtasis miestas, palinkiniai St. Sutkienė — dviejų val Mitingai, kalbos, nau kartų virpėjo širdis. kų motina, bet greta savo pa kaimai. ja valdžia. Skelbiami rinki Nedaug teko tepaeiti. Už grindinių pareigų ji dar dirba Seimą. Agi- i1 Agi' ~ mai į Liaudies ~ mokslinį darbą ir išlaiko kan aiškinti — kantriai.) didatinio minimumo egzami tuoti, be paliovos. . . ■ nus, ruošiasi tapti rimtu moks įkvepiančiai, melu apipinti) Kad prašviesėtų liniu darbuotoju. Tarybinė protai. santvarka sudarė puikiausias Kaip Margytė pasikeitė tą1 MARCELIJUS MARTINAITIS galimybes gabiausioms mūsų S pavasarį. Kiek planų, ryžto, < liaudies dukroms pasiekti j kiek’svajonių. Juk viso tik PAVASARIS mokslo viršūnes, švęsti Gegu j septyniolika birželių tepraėję. Saulė žiemą suvarė j pašalius, žį laimingu žmogum. | pavėsius,
PAVASARI O
A. VALINSKAS Vyr laborantas
Ir vėl birželis. 21-osios nak tis.
Draugystė, gimusi Odesoje J
UO labiau artėjome, niovė su lietuviais — studen domino SMD veikla. Praneši mų skaitoma truputį mažiau, daugėjo sniego. Tik setais. Ten ir išmoko. kančios dienos rytą, kai Juodoji jūra — kažkas ne negu mūsų fakultete. Ir dar pagalvojau: „O Iki Odesos liko keii šimtai ki apsakomo, nuostabaus. Vėl ma paslapčia lometrų, akį nudžiugina glež- lonus siurprizas — uoste sto mūsų kalbos sekcijoje skaito I ia žaluma. Žydi abrikosai, vi gražuolis laivas „Litva“. mi visgi stipresni pranešimai“. juodojoje jūroje — maudosi. Juodoje jūroje šis laivas pasi Mano pranešimą išklausė įdė maždaug miai, patelkė klausimą, pasi I. Mečnlkovo v. universite- rodė neseniai ir studentai, ir dėstyto lo studentai mus pasitiko kaip prieš trejetą mėnesių jis pa sakė Davė nurodymų. Su kai lenus pažįstamus. Juk praeitų statytas Vokietijos Demokra jai. kuo nesutinka. O paskui pa I netų VVU ŠMD konferenci- tinėje Respublikoje. Skubame prašė, kad aš būtinai ką nors I oje mūsų fakultete skaitė jį fotografuoti. O šalia stovi pasakyčiau Netgi Ipranešimus odesiečiai: filolo laivai iš Indijos. Mums moja sumišau — lietuviškai. vlstiek nieko ne įdegę turkai. Iš kelių laivų gės N. Voronina ir N. Cetirsupras. Pradedu delamuoti S. :ina„ istorikas G. Gertmanas kraunamas Kubos cukrus. Nėrį: „Koks gražus mažytis ir kt. O dabar mes — Unikraštas“ . . . Klausosi Odesa įkurta neseniai — mano ersiteto pasiuntiniai vyksta kaip pakerėti, lyg aš būčiau kiekviename vos me į Odesą. Mūsų tarpe isto 1794 m., bet ne pasaulinio garso skai rikai A. Stravinskas, C. Man- žingsnyje randi istorines vie tovas. Prašo, kad parašyčiau tas, memorialines lentas. Gal činskas ir fizikas Rudzinskas. ką nors ant lentos lietuviškai. Kelionėje susidraugavome su būt, šia gatve vaikščiojant A. Užrašiau „labai ačiū“. Patei istoriku iš Minsko universite S. Puškinas parašė I ir II kia klausimų. Pasakoju apie to N. Matviejevu. Mūsų gru „Eugenijaus Oniegino“ sky lietuvių kalbos skambumą, apie pę tuoj pat sutiko supažindin rius. O šioje gatvėje odesie- tai, kad mūsų Universitetas — ti su miestu — didvyriu dvi čial matė niūriai slankiojantį seniausias Tarybų Sąjungoje, filologės — Larlsa ir Svietą N. Gogolį, kuris tuo metu lietuvius studentus, kele Apie Lietuvą jos žino mažai, pergyveno dvasinę krizę, o ne apie tą žodžių apie Vilnių. Kalbos trukus mirė. O juk šiame uos bet buvome pritrenkti, kai jos sekcijos posėdžio pabaiga vir pradėjo dainuoti lietuviškai: te M. Gorkis dirbo kroviku, to tiesiog draugystės mitingu. Ėjo senis lauko arti“ . . . Pa čia parašė „Celkašą“. Mat, prieš mane svečias iš Universitete mus labiausiai .Minsko sirodo, buvo susitikusios Kišiuniversiteto L. Ako,------- j skaitė pranešimą bal tarusių kalba, paskui buvo ^skaitomi ukrainiečių ir rusų rinėje mokykloje, šoferiavo li dailėje ir toliau. O menininkasgkalba, aš šnekėjau lietuviškai, goninėje. Taip. Tik prieš tre Stasys visapusiškas — kasSlinkėjlmus ir kvietimą atvykti jus metus jisai su greitosios fakultete nesikvatojo, žiūrėda-Aį Vilnių pasakiau ukrainletlšpagalbos mašina skubėjo i mas Į jo šmaikščiomis karika-^kai, pasikeitėme dovanomis, studentiškos ivarljos vietas, dažnai nakti tūromis išmargintą sienlaikraš-A Nuoširdžios. mis. pažadintas iš poilsio po tį „Indikatorius“, kas neslža-^draugystės Jausmas vyravo ir nelengvos darbo dienos. Kiek vėjo patraukliais peizažais,^priėmimo pas rektorių prof. kartų maršrutu Ryga—Žaga etiudais. . . Padėjęs teptuką.XJurženko metu. Sriubčiodami rė dumdavo jo skrajūnėlė! Ve Puntežis sėda rašyti laiškų —vkavą, mes dalinomės ispū^Kiekvienam žiodavo Stasys vaistus. O štai, " ' dar neatsakyta draugams „. _ iš^džiais. v/ buvo dabar Universitete pats juos Kinijos, Anglijos, Švedijos.^įteiktas Odesos ženkliukas ir Mokosi anglų kalbą savaran-vdovanos. Dabar padėkos skaro mokosi gaminti. vėi^bėjo beveik visų broliškų resPora metų prabėgo, kaip kiškai, lavinasi. Po toširdimi.vpublikų Suchro tas ųakoma, gyvenant ant ratų. Ir neramiai plakančia TyrinėjavZakirovaskalbomis: dėkojo uzbekiškai Universitete beveik tas pats. sėda prie bandymų, buvo aišku, juk visi žipats <daug$(bet __ Mokslas, darbas, visuomeninė foto chemikalus, daro. O tas laikas^no „saliam"), Feliksas Kirapeveikla. . . Tik sukis ir sukis. nuotraukų — armėniškai, mes — Stasys dirba vyr. laborantu bėga kaip Nėries vanduo. . .gtianas — Sportui, grožinės litera-^Jletuviškai. bendrosios chemijos katedroje, > Nesinorėjo skirtis su Odepraveda laboratorinius darbus tūros skaitymui, žiūrėk, ir ne-X’sa. Netrukus po mūsų viešna—$ medikams ir biologams, rašo belieka laisvų valandėlių, Lai_^gės j mūsll XIV SMD konfeapie neiloną mokslinį darbą, apgailestauja Stasys, _•____.! ’&renciją atvyko su pranešimais kuris yra pirmas šioje srityje kas — ne neilonas, __ nei ^filologė L. Paramoškina, istoper visą fakulteto istoriją. Ga tempsi, nepailginsi, nusl'Xrikas D. Salestas, keli studenbųjį chemiką išrinko fakulte šypsojęs prideda. <*tai — į kitus fakultetus, to ŠMD pirmininku. O ketu gimusi Odesoje, Bet ir šios, kad ir trumpos,^Draugystė, x _ rioliktoje SMD konferencijo anot S. Puntežio, kaleidosko-$neužgęs ' ' " ” ’ ’kaip "A negęsta ilgai, je S. Puntežis skaitė praneši piškos valandos, atneša daugyOdtesos švyturys, kaip amžina mą. gera, naujo. Ne tik jam, be ^.prie paminklo ugnis nežino-/ Vakarais Stasys dar suran tuo pačiu ir viešiems. omam Jūreiviui. ■A A. Morozovas) da laiko ir vienam kitam etiu K. NORVAIŠA x IFF SMD pirmininkas dui nutapyti. Žada tobulintis
Aikštėse ir gatvėse — Pavasarinė netvarka.. . Vienatvės kevalą Jau pumpurai suplėšė, Lyg vabaliukai, Apkibo jais obels šaka.
Nors būtum štangas ant langų uždėjęs, Pavasaris įeis, Tave suras. .. Džiovina lūpas sausas pietų vėjas, Kiemuos įtempęs skalbinių bures. O aš — toks nekasdieniškas Ir toks nesavas, Šiandieną džiaugsmui maža kambarėlio Negana. Einu aš pats iš savęs išsivadavęs, Visas šventiškas, Lyg išeiginė diena.
Aš visas persiėmęs gatvių ir laukų alsaviiimu, Aplink mane jau kasdienybės nebebus. Į aukštą Mėlyną išsivadavima Daigai iškėlė lapų delnukus. * * *
ROMANTIKA Ir vėl kažkas apie romantiką rašo, Ją dailina, žodžius iškilmingus renka. . .
Romantiką Ant nugarų per gyvenimą nešam, Užaugusią tiesiog ant mūsų rankų.
O ji Druska ant kaktų pavirsta, Eina keliais nužvarbusi, sulyta. . . Gal kam nors Ji sentimentaliai miršta, Iškrakmolyta, Pagalviais apkamšyta. Jie Žiūri
BALSAI
Trumpų sustojimų metu, Atsiklaupę, Panėrę veidą — visą. Kiti apvagia mus, Mūsų gyvenimą sugeria. Mes einam, jiems kasdienybes palikę, Nugaros — plačios, Niekada nepavargstančios nugaros, Atlaikykit romantiką, Atlaikykit. GRETA. . .
VIOLETA PALČINSKAITĖ
Nerimstantis dundėjimas mašinų, Padangių aukštumos svaigi galia, Spindėjimas nežinomo žvaigždyno Ir atomo stebuklai... Bet šalia — Ir vėl tu padainuosi man dainelę, Kaip žemė po žiemužės žolę kelia. Kaip gr|žta gervių klykiantys pulkai. Tu pasakosi man ilgai ilgai... Užsimetė laukai gėlėtą skarą, Ir bus širdy taip paprasta ir gera. O ryt ir vėl — aukštų padangių sniegas, Spindėjimas žvaigždynų mėlynų. Bet žmonės žmonėmis juk pasilieka — Ir pasakų reikės jiems, ir dainų.
»+,
ČESLOVAS KALENDA
TIEMS, KAS TURI AKIS Švietė saulė. Buvo laikas geras, žaižaravo antt žiedų rasa. .. O po to... Atėjo aklas karas, Ir pajuodo iviskas Akyse.
Nematau, Kaip gęsta rausvos žaros (O žodžiu to niekas neapsakys). Kad negrįžtų niekad Aklas karas — Būkit budrūs, — Turite akis! * 4* ¥
į
mus
suglumę, Baimingai Abiem rankom į duonos gabalą įsikibę. . . Jie nenešė viso epochos sunkumo Per mūsų nekasdieniškas kasdienybes.
Nedavę — Nieko nenorim gauti. Mūs kelias — Tiesinimas vingių. . . Lig užsimiršimo į gyvenimą įsijautę, Nespėjam pagalvoti — Ar esam laimingi. Lyg ištroškę — Vandenį, Mes geriam gyvenimą kaip papuola
BALTOS VĖLIAVOS Vėjas plaiksto skalbinius padžiautus... Vėjas lengvas... Vėjas pakilus... O dangus be galo aukštas, aukštas Ir be galo mėlynai gilus.. .
Saulė sodą ragina nubusti, Taškos žemėn virpančia šviesa. . . Vėl takai takeliai brinksta, džiūsta, Vėl kažkas suspurda širdyse...
—
Po žiemos visi ištroškę džiaugtis, Išsiilgę saulės ir dainų... Vėjas plaiksto skalbinius padžiautus Baltas vėliavas giedrių dienų.
—
Gerai padirbėję Gegužės Pirmąją sutiko ad-šinę) elektromonterį St. Vincelį, komendantą. Ed. ministracijos darbuoto ai. Kuolelį, stalių P. Juodagalvį ir santechniką P. A. Zurzos nuotraukoje matome (iš kairės į de- Ivaškevičių.
P A
A S A R 10 Si LVA KALPOKAITE
DABAR.. .
Dabar, Kai išmušė mūsų sutartąją valandą Visi lig vieno laikrodžiai, Visi lig vieno. Kai išmušė ir tas, Kur visad atsilieka — Aš supratau, ką reiškia nesulaukti. Dabar, Kai jau praėjo man pro langus minios, Kai jau visi, visi praėjo ir tik nebuvo tarpe jų tavęs* — Aš supratau, kaip man brangus esi.
Dabar, kada balta ranka nusviro, Ranka, kur būtų garbaną paglosčius Ir būt atmetus švelniai nuo kaktos — Kada ranka bejėgiškai nusviro — Aš viską, viską supratau. O juk seniai jau išmušė Mūs sutartąją valandą Visi ligi vieno laikrodžiai, Visi lig vieno. Jau išmušė ir tas, kur visada atsilieka.
Iš mažens mus maitjnanti ir mokanti žemę mylėti. Duona — sušaukianti šeimynas prie stalo Ir visus gyvenimu pasotinanti. Ateik bent kartą, kaip ateina saulė — Neprašoma — ar laukiama, Bet niekada nesibaigianti. Ateik bent kartą!
atėjo kaip saulė — kurie ją šaukė, atnešė per naktį, atnešė per audrą ant stalo.
Tautų sesių literatai — mūsų svečiai Gegužės 6 d. Lietuvoje pra sideda Ukrainos literatūros dienos. Į mūsų sostinę atvyks ta žymūs ukrainiečių prozai kai ir poetai. Bus (domių ir gražių susitikimų.
Ir kiekvienas iš jos Atsilaužęs po trupinį, Kaip po trupinį saulės, Bėga atgal į laukus, ... Kad padėkotų jai — Už šilumą ir Šviesą akyse — Ir prakaitu žemę aplaisto.
Mūsų Universiteto Choras balandžio 29 d. surengė išvy ką į Vievį. Ten kultūros na muose davė koncertą rajono darbo žmonėms.
ir duona Pas tuos, Kurie ją Kurie ją Ir padėjo
D.
RAVELIO „VARPŲ SLĖNIS'
Kultūros klubas toliau or ganizuoja šiuolaikinių šokių kursus. Kursų antrosios dalies pirmas užsiėmimas įvyks gegužės 5 dieną 18 vai. Čiurlionio Aktų salėje.
Eilėraščiai
Vytury, ar pavasario svaigulį visą Išdainuoti gali, Ar dainų tiek turi. . .? Šviesią vakaro žvaigždę sparnais
DVI DIENAS Praėjusi šeštadienį ir sekkmadienį Universitete vyko tarpfakultetinė meno saviveikklos kolektyvų apžiūra. Programas paruošė šeši fakultetai. Nedalyvavo ap žiūroje tik Fizikos-matemati kos fakultetas. Apžiūra parodė Išaugus] studentų meninės saviveik los kolektyvų meistriškumą ir masiškumą. Žiūri komisija geriausiais pažymėjo Istorijos-filologi jos, Medicinos Ir Chemijos mokslų fakultetus.
užkliudys!, Ji lyg lašas rasos man ant veido nukris...
čia niekas, aidi varpeliai, ir tuščias kelias — čia niekas —
Ir j žemę šiąnakt iš žvaigždžių tu sugrįši, Susilies su danqaus žydruma tau širdis... Su tavim lig sulėtekio snūs — užsnūs giesmės visos. Ir laukuos tarp vagų snaus juodakė naktis- . .
Palauk! Girdi? Pritilo. . . Visi varpeliai pritilo. Ir čia pat, už miegūsto šilo, Didysis varpas dunda, daužosi, dūžta.
. "F •
Laikas. Ir sodžiaus kelias prietemėj susigūžta. Laikas. Jau pats didysis skamba. Laikas — Kiti pritilo. Ir jau tuoj už miegūsto šilo Saulė tekės. Laikas! B. SRIUBAS
Duona — sulenkusi visiems nugaras Ir iškankinusi amžinu darbu. Duona — badaujančių šauksmas, Ir saulė — mirštančiųjų akyse. Duona — negailestinga visų mūsų motina,
Už pievos Toliau už Ką šlama Prie tavo
— miškas. Numelsvėjus .upė. . . miško — nieko nemataul beržas, man labai parūpo, lango išpraustas lietaus?
žalius lapus lyg tavo tamsius plaukus, Jam iškedeno vakaro audra... Ir tu klausai^ — berželis ošia daug ką Skaidriam rasų sutviskęs sidabre.. .
Susimąstyt ir paliūdėt jam tenka, (Kitaip jisai nebūtų mano brolis!) I langą tiesias žaliosios jo rankos — Ir vėl grąžinti prašo meilės skolą. . .
ir nepabėgsi niekur nuo jo žvilgsnio, Jis dieną —naktį priekaištą šlamės... Prašys grąžint, tą svaigų' meilės mirksnį, Kurio lig šiol nevertinome mes...
I
.Laisvajame pasauly" labai dažnai giriasi spaudos ..laisve". Bet... faktai kalba ką kitą Amerikiečių jumoristinis žurna lag ..Baunti" kreipėsi į tarybinius publicistus, prašydamas atsakyti i kai kuriuos klausimus, jų tar pe ir į šį: ar tiesa, kad Rusija, skleisdama komunizmą, stesglasi pavergti sau visą pasaulį? Atsakymus redakcija pažadėjo atspausdinti „Baunti" puslapiuo se. Tačiau, nors amerikiečių žur nalo pageidavimas buvo išpildy tas laiku, minėtas atsakymas taip ir liko neatspausdintas. „Baunti" „numirė", nustojo ėju si. taip ir nelšpildžlusi savo pa žado. Turint galvoje, kad kenedžiai Ir adenauerląl vlg tebesi nešioja savo „tezę", kaltindami Tarybų Sąjungą „siekimu sau pajungti visą pasaulį", „Kroko dilas" atspausdino ukrainiečių satyriko Ostapo Vyšnios (jau mi rūsio) atsakymą žurnalui „Baun ti". kuris, atrodo, bus įdomus ir mūsų skaitytojamg.
Lobių
ieškotojai
Pavasaris
grįžta
LV 08077
S
Kokios esi nuomonės? I apie „Tarybinį studentą U
KUO TU PATENKINTAS IR KUO NEPATEK j KINTAS, SKAITYDAMAS „TARYBINIO STL DENTO" MEDŽIAGĄ. ATEIK IR PASAKYK, O1 TAIP PAT PAGALVOK IR PASAKYK, KO NO RĖTUM, KAD BUTŲ ISSPAUSDINTA „TARYBI NIAME STUDENTE".
*♦*
KAIRYS
Veria dangų saulėlydžio kruvinas iešmas, Iš kažkur už kalnų neša sapną naktisO padangėj melsvoj vis dar džiugesio ųiesmę Gieda vyturio pilko mažytė širdis...
Dar ne laikas. Varpų varpeliai aidi — Dundena, daužosi, dūžta. Dar ne laikas. Ko sodžiaus kelias Prietemoj susigūžta7 Neateis, neateis Tegu varpinėj Bus vis tuščias Neateis, neateis Dar ne laikas.
Kultūrinė kronika
BALSAI
J. ŽVAIGAUSKAS
„TARYBINIO STUDENTO" SKAITYTOJU1 KONFERENCIJA ĮVYKS GEGUŽĖS MĖNESIO 6 d. Čiurlionio aktų salėje.
Tavo milijonai, jaunasis drauge Balandžio 30 dieną įvyko VLKJS Universiteto komiteto plenumas. Dienotvarkėje — „Studentų vasaros problemos". Buvo apsvarstytos vasaros atostogų ir studentiškų talkų kolūkiuose, sti; denių kultūrinės veiklos vasarą klausimai.
audros.
KAIP PIRŠTU Į
šės be sviesto, — tai štai, Pagrindinė kolektyvinio gy munistinė idėja, susukama I draugas Leninas, sočiai papie venimo žymė, kaip rašė kapi plonytę dūdelę ir slepiama tavęs, susimąstė, tylutėliai talistinė spauda, buvo žmonių karakulinių kailiukų sruogelę kažką dainuodamas. bendrumas. Jei jūs gerai įsižiūrėsite į ka Tada Lenino žmoną. Nadlež— Miega visi kartu, kam rakulio kailiuką, jūs pastebės: dą Konstantlnovną Krupska su kuo pakliuvo, vaikai nuo te, kad viena vilnos sruogelė ją, paklausė, apie ką susimąs motinų atskiriami ir girdomi susukta kartą, o kita tė pasaulinio proletariato va komunistiniu pienu, tik iš kar du kart. tik Štai ten, kur susoki das Nadiežda Konstantinovna vių raudonos spalvos! — taip mas dvigubas, ir paslėpta ko atsakė: apie kolektyvinį gyvenimą ra munistinė idėja. — Nejaugi neatspėjate? šė tada šita objektyvi ir tei Papuolę į užsienį tokie k;.i Matote. Vladimiras Iljlčlus singa spauda. liukai su komunistinėmis idė-l sėdi kėdėje, šiek tiek atmetęs Kartu miegoti mums buvo pas nieką, nesukelia jo galvą atgal, akis primerkė >r ne problema, mes iš karto iš jomis įtarimo. Žmogus nešioja giliame susimąstyme dainuoja: mokome, o štai iš kur paimti kio karakuiinę apykaklę arba ke Pasaulį seną išardysim tokią bendrą antklodę, kad vi purę, arba ištisą kasakulinę Iš pamatų, ir tuoj sus kartu užklotų, — tam pri susukimai lėtai atsisu Pasaulį naują pastatysim, reikė labai daug laiko. Buvo mantiją, ka, komunistinės idėjos iš čia Kas buvo nieks, tas bus sukurtas specialus mokslinio išskrenda, kramtomosios gu viskuo tyrimo institutas bendrosios mos pagalba „Ar tiesa, kad skleisdama patenka į org i komunizmą, Rusija stengiasi Tai ir buvo slapta V. Leni antklodės (NIIOBOD). nizmą, ir žmogus pradeda šū no direktyva apie pasaulinį Bendra antklodė buvo su kauti ir reikalauti, kad koks pajungti sau pasauli?“ viešpatavimą. rasta per palyginti trumpą lai nors nusimanąs psichiatras pa Tiesa. Pasaulį naują pastatysim! . . ką. o štai pasiekti to. kad šios tikrintų misterio Daleso gal Pasaulinio viešpatavimo Šitame slypėjo uždavinys. Per anklodės naktį, miego metu vą. idėja pasirodė Rusijoj antrą pirmąsias Tarybų valdžios dvi nepertemptų ant savęs stipres Aišku? dieną po Spalio socialistinės savaites bolševikai nesugebė nieji kolektyvo nariai, — su Ostapas VYŠNIA revoliucijos, t. y. 1917 m. jo apvaldyti Visatą, nes, kaip šituo plūkėsi ilgai, kol vienam lapkričio 8-tą, lygiai 18.00 jūs, matomai, atsimenat, jie tekstilės — antklodžių mokslų visą šį laiką ruošėsi kristi, kandidatui neatėjo į galvą valandą. Vladimiras Iljlčlus Leninas Aišku, atsimenate tuometinę puikiausia mintis: tame anklo^ pasaulio dės gale, kuriuo užklojamos po pietų — pietūs buvo kaip viso kapitalistinio kojos, daryti skylutes, kur tik perdaug prabangūs: 5—30 prognozę: — Ilgiau dviejų savaičių kiekvienas kolektyvininkas. gramų juodų džiūvėsių ir du Ž a i d ž i a staliniai šaukštai kvietinės ko- bolševikai neišsilaikys, — besidengiantis bendra anklode, krisi iškištų dešinės kojos didįjį' Kaip gi jie galėjo tokiu pirštą. Ir dėka šito tarp k< rankininkai laiku rūpintis pasauliniu vieš lektyvo narių išliko libertė, j Praėjusį šeštadienį ir sek patavimu? eglltė, fraternitė. O pa-) Universiteto sporto Nekrito, bet ir Visatos ap saulinis viešpatavimas ,i - V- (. madienį aIkštyne vyko Vilniaus mies valdyti nesuspėjo! Paskui — jūs šitą taip pat, tikriausiai, pasaulinis karas. Pakvipo Uit-J varžybos, kuriose dalyvavo atsimenate — keturiolika ka leriu. Suprantama, kuriam lai- 17 vyrų ir 6 moterų koman pitalistinių valstybių Uinstono kui mes paslėpėme pasaulinio ( ųos Komandos atstovavo Čerčilio iniciatyva pradėjo viešpatavimo idėją, todėl, kad (įmones, mokyklas, fakultetus teikti pagalbą rusų liaudžiai, patys suprantate, buvo ne (Universiteto rankininkus ats kaip jie kalbėjo, iškovoti lais iki šito. (tovavo IFF moterų bei EMF vę ir naudotis ta laisve kartu Pasibaigė vienas karas, fakultetų komandos. su dvarininkais ir kapitalis prasidėjo kitas — šaltasis, ir) Varžybų finale susitiko tais. Keturiolika valstybių ši mes vėl ėmėmės įgyvendinti IFF ir mokyklos internato tą laisvę vežė ant tankų, pa pasaulinį viešpatavimą. mergynų, bei EMF ir FMF trankų ir nešė ant durtuvų Kaip? į vyrų septyniukės. Čia pirmu smaigalių. Na, aišku, komunizmo pla ) sias vietas iškovojo IFF ir Industrializacija šalies, ku tinimo keliu. *" ’komandos. EMF riai kapitalistinis pasaulis la Kaip mes eksportuojam j Praėjusią savaitę USK bai „padėjo“, palaikydamas kapitalistines šalis komuniz rinktinės žaidė LTSR pajė visokiais būdais specialistų sa mą? giausių rankinio komandų botažą, kenkimą šachtose, fab Tai, suprantama, paslaptis, turnyro rungtynes su LŽŪA rikuose ir gamyklose — visa bet, kadangi socialistinė siste rankininkais. Merginos lai tai taip gi ne visai buvo pa ma jau nebėra Tarybų Są mėjo 9:5, o vyrai sužaidė lanku pasauliniam viešpatavi jungos monopolija, galima ši lygiomis. Ketvirtadienį (27 d.) ran mui. tą paslaptį atskleisti. Paskui bolševikai ėmėsi že Geriausias būdas eksportuo kininkai žaidė su KKI ko mės ūkio kolektyvizacijos, šia ti į kapitalistines šalis komu mandomis Universiteto aikšty me periode Tarybų valdžiai nizmo idėjas — komunizmo ne. R. Griniūtė sudėtingiausia problema (apie įpokavimas ir persiuntimas ka-i ką daug buvo rašoma ir kalba rakulinių kailiukų pagalba. 1 ma kapitalistinėse šalyse) bu Kaip tai daroma? , Nuotr. V. MONSTVILOS vo antklodės problema. Labai paprastai: imama koRedaktorius V. Dėnas Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefono Nr. 7-79-17 Užsak. Nr. 695.