Neužmiršti ir svarbiausios „darbo stovyklos''
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Vilnius, 1959 m. balandžio mėn.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETO SMD TURI PASITEMPTI Neseniai Universiteto centrinė SMD taryba išplėstinia me posėdyje su visų fakultetų tarybų atstovais svarstė Is torijos-filologijos fakulteto SMD tarybos darbą. Posėdyje išklausyta pirmininko R. Batūros ataskaita ir priimtas nu tarimas.
►
Istorijos - filologijos fakulteto SMD kiekvienais metais trimis sekcijomis dalyvauja Universiteto mokslinėse konferencijose, pa mažu mezgami ryšiai su kitų respublikų aukštosiomis mokyk lomis. Iš šalies atrodytų, kad darbas vyksta pakenčiamai, ta čiau taip nėra. Ko, pirmiausia, trūksta? Didelė būrelių dalis egzistuoja trk sąrašuose, patenkinamai dir ba vos keletas (lietuvių kalbos — pirmininkas S. Karaliūnas, Lietuvos istorijos — pirmininkas R. Batūra, tautosakos — pirmi ninkas Vėlius kraštotyros mėgė jų — pirmininkas A. Stravins kas). Jų veikla daugiausia ir prisidengia SMD Taryba, kalbė dama apie studentų mokslinį darbą fakultete. Visai nepateisi nama ir nesuprantama, kad prie lietuvių literatūros katedros, ku ri jungia didžiausią studentų skaičių fakultete visai nedirba lietuvių literatūros istorijos (pir mininkas Bukontas) būrelis. Žur nalistikos katedra jau pereitais metais numarino silpną ir kuk lų žurnalistikos būrelį, kurio šiemet nė nebando atgaivinti. Tik dabar, prieš mokslinę kon ferenciją, šiek tiek apčiuopiama forma pasirodė bibliotekininkys tės būrelis. Nedideli veiklos pėd sakai ir būrelių, esančių prie ru sų kalbos ir literatūros, užsienio kalbų ir literatūros katedrų, iš skyrus, nebent, vertėjus. Rusų kalbos katedroje skun džiamasi, kad studentai vengia mokslinio darbo, nesistengia gi linti ir plėsti savo žinių. Studen tų menką domėjimąsi moksliniutiriamuoju darbu neretai priki ša ir kitos katedros. Fakulteto SMD taryba linkusi daugiau pa teisinti studentus. Ir visi iš dalies teisus. Teisi rusų kalbos katedra, nurodyda’ studentų pasyvumas ma, kad
trukdo platesnei būrelių veiklai, teisi SMD taryba, pabrėždama, kad kai kurios katedros abejin gai žiūri į studentų mokslinę veiklą, kad katedros pirmųjų kursų studentams neišaiškina SMD veiklos specifikos, darbo krypties, teisus ir tas studentasskeptikas, teigdamas, kad didelė būrelių dalis paruošia darbus tik mokslinei konferencijai, o tie darbai yra seminarinių, kur sinių darbų dubletai. Tačiau jie visi neabejotinai klysta, kai tuos atskirus trūkumus laiko vienin tele silpnos SMD veiklos prie žastim'!. Fakulteto SMD taryba dar per menkai koordinuoja visų būrelių darbą, nesilanko silpnai veikian čių būrelių susirinkimuose. Nėra pakankamos drausmės ir pačios tarybos darbe: dar nė karto nė ra iki šiol susitikę visi jos na riai. Silpnai taryba palaiko ry šius su katedromis ir visuome ninėmis organizacijomis. Kom jaunimo ir profsąjungos organi zacijos savo ruožtu per mažai rūpinosi fakulteto SMD veikla, nors abu biurą: išskyrė už tai atsakingus asmenis. Be abejo, rimtų trūkumų yra ir katedrose. Kai kurios kated ros, nepaisant pakartotinų de-1 kanato signalų, ilgai vilkino bū-, relių planų pristatymą, ir net į išplėstinį fakulteto tarybos posė-1 dį neatsiuntė nė vieno atstovo. , Ir studentai dar mažai domisi moksliniui darbu, bet ta:, tai, pirpir miausia, nulemia savotiška reaksilpna ir e i ja, kurią iššaukia siaura būrelių veikla. SMD neturi r::: dažnai autoriteto, dar daugiau: iš jos pasišaipom-* Bet tai ne be komiškų pagrindo. Matyt, yra kalbose ir pusių nuolatinėse apie abstrakčiuose nutarimuose darbo pagerinimą. Reikia daugiau konkrečių, operatyvių prie-
monių, tvirto vadovavimo iš dės tytojų pusės. Pirmiausia, mano manymu, rei kėtų pakeisti būrelių pirmininkų renkamumą, paskyrimu. SMD ta rybos prieš ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą turėtų numatyti bū relių pirmininkais aktyvius stu dentus, turinčius žymių organi labiausiai zacinių sugebėjimų, darbą ir mėgstančius mokslinį visuomet ineapkrautus kitomis nėmis pareigomis. Taryba turi ir privalo kontro liuoti visų būrelių veiklą, teikti organizacinių nurodymų, siūlyti naujus darbo metodus. Ji privalo kartu su katedromis ir visuoišjumeninėmis organizacijomis dinti silpnai dirbančius :r tik formaliai egzistuojančius būreliūs.
y V'
t
$
Kaip Ekonomikos mokslų fakulteto komjaunimo orga nizacija vykdo TSKP XXI suvažiavimo iškeltus komu nistinio auklėjimo uždavinius, kaip ji kovoja už busimųjų KETVIRTADIENIS P ekonomistų rengimąsi liaudies C ūkio vystymo darbui, kaip ji (• ugdoi juose geriausius tarybi Kaina 20 kap. nio žmogaus moralinius bruožus? Balandžio 13 d. įvykusiame Ekonomikos mokslų fakulteto partiniame susirinkime šiais SMD taryba turi imtis prie klausimais buvo išklausyta monių atkurti žurnalistikos ir iš biuro sekretoplėsti naujai įsikūrusį ateistinį komjaunimo būrelį. riaus drg. Andziulevičiaus Taryba per atskirus būrelius ataskaita. Iš sekretoriaus ataturėtų palaikyti glaudžius ryšius skaitos ir susirinkime dalyva ne tik su kitų respublikų, bet ir su mūsų aukštosiomis bei vidu vusių komjaunuolių pasisaky Ekonomi rinėmis mokyklomis. Kaip bebū mų paaiškėjo, kad tų keista, tačiau fakultetas neturi kos mokslų fakulteto komjau jokių ryšių ne tik su Šiaulių, pakanka Pedagoginiu nimo organizacija bet ir su Vilniaus mai pajėgi įvykdyti jai kelia institutu. uždavinius, mus partijas populiarinti Būrelių darbui __ SMD tarybai reikėtų periodiškai Komjaunuoliai ne tik rodo leisti biuletenį. Mėgėjiškus kraš akademinės mokymosi ir totyrininkų būrelius irgi reikėtų kreipti į mokslinį-tiriamąjį dar drausmės pavyzdį, bet ir pa bą, nesitenkinant vien vakarų, tys kovoja už akademinę susitikimų organizavimu, pasyviu drausmę, už gilų studijavimą. susipažinimu su liaudies kūryba Daugelyje grupių (finansų ir ir menu paskaitų forma. Darbo formų yra daug ir įvai pramonės spec. IV kursuose) susirinkimai rių — tik reikia tinkamai jomis neblogai praėjo pasinaudoti ir išjudinti v:są tema „TSKP XXI suvažiavi Mokslinės Draugijos darbą. Pra mūsų uždaviniai”. džia jau yra. Ją padarė istorikai mas ir Vyksta nemaža įdomių susiir kalbininkai. K. Stoškus Centr. SMD tarybos pirm.
rinkimų — spektaklių aptari mų; IV kurso pramonininkai rengiasi įdomianj susirinkimui „Kaip aš įsivaizduoju komu nistinę visuomenę”, daugelyje kursų paduodami pareiškimai vykti į vasaros darbo stovyk las. Susirinkime kalbėję komu nistai Miškinis, Boreikaitė, Malminas, Gregorauskas ir kiti nurodė kai kuriuos kom jaunimo darbo fakultete trū kumus. Entuziastingai rengdamiesi vasaros darbų stovykloms, daugelis komjaunimo grupių užmiršta pačią svarbiausią „darbo stovyklą” — mokymą si. Neretai komjaunuoliams trūksta principingumo kovo jant su kai kuriomis žalingo mis studentų-ekonomistų „tra dicijomis”. Susilaukė kritikos ir buvę komjaunimo aktyvistai — studentai-komunistai, kurie per mažai padeda savo jaunesnie siems draugams komjaunimo darbe. Partinis susirinkimas pri ėmė nutarimą, kuriuo numato ma pagerinti partinį vadova vimą komjaunimo organizaci jai. J. Barčaitls
Apie respublikos septynmeti (Balandžio 14 d. Fizikosmatematikos fakultete dėsty tojai ir studentai susitiko su LTSR Valstybinės Plano ko misijos pirmininku drg. Drob niu. Drg. Drobnys labai pla čiai išnagrinėjo mūsų respubliką liečiančlus klausimus šlame septynmetyje. Pranešėjas taip pat daug kalbėjo apie kultūrinio gyvenimo pakilimą rr.ūsų respublikoje. / —-----------
— Vien tik išleidžiamų knygų skaičius, — sakė drg. Drobnys, — per septynmetį padidės daugiau kaip du kar tus, t. y. 1965 metais knygų bus išleista dvidešimt milijo nų egzempliorių daugiau ne gu 1957 m. Po pranešimo drg. Drob nys atsakė į dėstytojų ir stu dentų klausimus. V. Kazlauskas
Diplominių rašymas užsitęsė
Šiais metais didelė mate Pirma montuojama aparatū matikų dalis kiek pavėluotai ra, po to dirbama eksperimen diplominius tinė dalis, ir tik tada darbas pradėjo rašyti ’ darbus. nes žiemos egzaminų aprašomas: išdėstomas meto I sesijoje prisidėjo du kartus das. brėžiamos diagramos ir ) atidėtas matematinės fizikos interpretuojami gauti rezulta | lygčių egzaminas, kuriam rel- tai. Kiek kitokio pobūdžio } kėjo daug ruoštis. Kai kurie yra fizikų-teoretikų darbai, Praėjusį sekmadienį Vilniuje įvyko pirmoji mūsų respubliko diplominius Čia eksperimentinę dalį atstoje Dailininko diena. Dailininko dienos išvakarėse Zarasų, Skaud ; studentai savo sudėtingi skaičiavimai. vilės, Širvintų ir kituose rajonuose įvyko dailininkų susitikimai > darbus pradėjo ruošti tik sau- ja su meno mėgėjais. Sekmadienio rytą skulptorių, grafikų bei tai į šio mėnesį. Ir, atrodo, gins įdomu, kad darbo rezultatus komosios dailės meistrų dirbtuvėse sostinės dailininkai priminėjo juos tik gegužės mėnesio pra galima palyginti su žinomais lankytojus, pasakojo jiems ap^e savo laimėjimus, naujus kurinius, džioje. Kėli jau yra įteikę sa- bandymų keliu gautais rezul ateities perspektyvas. KONKURSUI BESIRUOŠIANT Po to respublikiniame Dailės muziejuje vyko Dailininko die ' vo darbus vadovams. Geomet- tatais. nos minėjimas, kurio metu kalbėjo LTSR Dailininkų sąjungos ' rėš D. Petruškevičiūtės darbe Reikia tikėtis, kad darbai Neseniai grupės komjauni pirmininkas prof. J. Kuzminskis, skulptorius K. Bogdanas, mu Mūsų korespondentas paI „Tiesių kompleksas keturma- bus apginti jei ir ne visi ba ziejaus direktorius P. Gudynas ir kt. klausė I kurso chemikų-tech- mo susirinkime svarstėm XXI Pirmoji respublikinė Dailininko diena susilaukė didelio mūsų i tėję afininėje erdvėje” gau- landžio mėnesį, tai bent ge nologų, kaip jie ruošiasi kon partijos suvažiavimo iškeltus studentų dėmesio. Į ta naujų rezultatų, kurie bus gužės mėnesio pirmomis die Nuotraukoje: Istorijos-filologijos fakulteto III kurso stu kursui „Geriausia grupė fa uždavinius. Pranešėjas drg. Į paskelbti fakulteto mokslo nomis. Jei būtų užtraukta il dentai A. Narkus ir. V. Rakauskas (dešinėje), apžiūrinėja skulp Jonaitis kalbėjo apie chemi kultete”. Štai ką papasakojo į darbų eiliniame tome. Neblo- giau, tai galėtų torių dirbtuvę Užupio gatvėje. L. Ruiko nuotr. sutrukdyti nės pramonės vystymosi per Elė Kašinskaitė: >gų rezultatų gauta „funkcio pasiruošimui valstybiniams — Mūsų grupė nedidelė, spektyvas Lietuvoje. Jo pra nalų” Eidukevičiaus, Neciuš- egzaminams, kuriems ruošia bet vieningai dirbant galima nešimą papildė dėstytojas Pakytės, geometro Sorkino, o masi lygiagrečiai, ginant jėda. Pranešimas buvo įdo daug pasiekti. taip pat tikimybių teorijos, Kauno juros dugne diplominius darbus. mus ir mums, kaip chemi Mums, technologams, būti skaičių teorijos ir topologijos Praktika rodo, jog valstybi na plačiau susipažinti su įvai kams, labai svarbus. Balandžio 11 — 12 dieno žaislyje. Didžiausią įspūdį pa diplomantų niai egzaminai yra net „pavo Susirinkime taip pat buvo mis busimosios Kauno jūros liko didinga Kauno HES sta specializacijos riomis chemijos pramonės ša jingesni” už diplominių dar komis, naujausia technika. kalbama ir apie mokslą. Nu dugne vyko tradicinis aukš tyba. Vienbalsiai nutarėme darbuose. Fizikai - eksperimentininkai bų gynimą, todėl jiems reik Todėl mes ir ruošiame eks tarėm padėti atsilikusiems, tųjų mokyklų turistų pavasa- būtinai apsilankyti čia, kai ji savo darbus ruošia iš optikos tų skirti daugiau dėmesio, ne kursijas į fabrikus ir gamyk nuolat kontroliuoti jų darbą. rio susitikimas. bus jau paleista į darbą. ir puslaidininkių srities, turin gu iki šiol. Mėnesio pabaigoje numato las. Aplankėme „Žalgirio” Malonu buvo prie laužo Susitikimu likome patenkin čių platų pritaikymą. Jų dar staklių gamyklą, stiklo fabri me suruošti mūsų kurso vaka pasidalinti įspūkelionių ti. tik'visų aukštųjų mokyklų Doc. V. Paulauskas ką. Mūsų grupė šefuoja „Per rą, kuriam jau dabar ruošia džiais, kurti planus ateičiai. turistai galėjo būti gausiau bai paprastai trunka ilgokai. galės” saldainių fabriko kom- mės. Visi drauge, gal būt, pas atstovaujami. Žinoma, konkurse norime kutinį sykį perėjome busimo dirbantiems studentams V. Bi praktikos apibendrinimą ir sa jaunimo-jaunimo darbo bri užimti pirmąją vietą. rut, V. Baranauskui, A. Trap- varankiškas išvadas yra labai gadą. sios jūros dugnu, buvome PaD. Čepaitė nauskui. Kai kurie diploman nelengva. Diplomantai turi tai, pradėję dirbti, visiškai ne skirti daug laiko ir jėgų ne tik • Šiais mokslo metais Teisės Atrodo, svarbiausia prežas- bepasirodo fakultete, nors yra atitinkamai literatūrai surinkti į mokslų fakulteto stacionarą tiš — daugelio diplomantų sto pakartotinai kviesti atvykti. ir išstudijuoti, bet ir teisminei ruošiasi baigti 44 studentai, jimas į darbą,* nelaukiant Uni Katedrose nežinoma, kaip praktikai atitinkamu klausimu 'Dabartiniu metu jų dėmesio versiteto baigimo. Kvalifikuo jiems sekasi diplominius ra pažinti, surinktai medžiagai (centre darbų lįai tų teisininkų pareikalavimas šyti. Taip yra, pavyzdžiui, su apdoroti. .. diplominių .. Nemaža sunkumų sudaro ir (girnas ir gynimas. Dalis dif respublikoje yra toks didelis, diplomantais A. Rukšyte ir pats diplominio darbo rašymo lomantų su šiuo reikalu jau kad daugiau kaip du trečdaliai kai kuriais kitais. procesas. Čia diplomantai turi (sėkmingai susidorojo. Studendažnai konsultuotis su savo ( tas J. Nekrošius buvo pasiųsmoksliniais vadovais, o tai ( tas diplominio darbo rašyti į įmanoma tik studentui esant ( Maskvą ir jau prieš porą mėUniversitete, o ne dirbant ’ nėšių labai gerai apgynė jį Klaipėdoje, Šiauliuose, ar ki Maskvos Valst. M. Lomonoso tur. 7 vo v. universiteto Teisės Šia proga norėtųsi dar kar Studentai-ne baltarankiai mokslų fakultete. B. Ciurlytė. Ateityje fakulteto vadovybei tą priminti studentams, kad St. Dornkus, M. Valantiejūnai- šiemetinių diplomantų buvo tė labai gerai apgynė diplo paimti į praktinį darbą pagal reikėtų atkreipti į tai dėmesį diplominiam darbui temą pa Kantrybė nevisada ■vietoie minius darbus savo fakultete. specialybę nuo šių metų pra ir imtis priemonių, kad diplo sirinktų dar gerokai iš anksto mantai nestotų į darbą kol ne — ketvirtame kurse. Tada Gerą įvertinimą gavo M. Vo- džios. galima diplominį darbą pasi lytės, A. Cirtauto, L. Vaikai Tačiau, kaip rodo praktika, užbaigs mokslo. Silvos Kalpokaitės eilėraščius Antra priežastis yra ta, kad rinkti geriau apgalvojus, pagal dirbti ir kartu rašyti diplomi tės diplominiai darbai. Tačiau apskritai, su diplo- nį darbą bei ruoštis valstybi daugelis diplomantų perverti savo skonį. Iš anksto pradėjus (minių darbų rašymu mūsų fa- niams egzaminams yra gana no savo jėgas, manydami, jog rinkti jam medžiagą, žymiai Apybraiža apie Akademini chorą į kultete nelabai gerai. Iki šiol sunku. Net tokiems geriems diplominį darbą parašyti ne lengviau ir parašyti. Nemaža ■ diplominius darbus apgynė studentams, kaip J. Venskūnas, taip jau sunku, ir perilgai' ati diplomantų, pasirinkę pirmą diktal 9 studentai, tuo tarpu ryšium su jo darbu prokuratū dėliojo rašymą.. Tuo tarpu iš pakliuvusią po ranka temą, vėGriežčiausi teisėjai-draugai _ yra ne taip. Parašyti liau skundžiasi, kad esą neįdoį Universiteto vadovybės nusta- roje, o paskui — išrinkimu tikrųjų __ > tytas diplominiams darbams Šiaulių liaudies teismo- teisė diplominį darbą, tinkamą teo-, ir.u rašyti, ir tuo būdu užvilki(apginti terminas jau baigiasi. ju, diplominio darbo rašymas riniu ir politiniu atžvilgiu, na diplominių rašymą bei gy{ Kokios gi lėtos diplominių vyksta labai iš lėto. Sunkiai susieta su praktiniu gyvenimu, nimą. Vyr. dėst. A. Žlurlys sekasi diplominį darbą rašyti pateikiant bent šiokį tokį tos įrašymo priežastys?
.
J
•’ $
STUDENTAI LĖTAI RAŠO DIPLOMINIUS DARBUS
Kuklus darbuotojas
STUDENTAI-NE BALTARANKIAI
Sąžiningas dar buotojas. Jautrus savo pavaldi niams. Aktyviai dalyvauja visuo meninėse priemo Darbuotojų nėse. ~ tarpe turi autoritetą, Yra gavęs eilę Universiteto apdovanojimų. Maždaug charakterizavo Balį Valiulį kad rų skyriuje. . . .Mes namuose pas vieną Universiteto darbuotojų „ve teranų” — Ūkio skyriaus ūkio vedėją drg. Valiulį. Dvi dešimt penkerius metus išdir bo šis žmogus Universitete. Pradėjo darbą paprastu kur jeriu, o dabar tvarko Uni versiteto ūkį. Vedėją radome klek nelauktoje aplinkoje: bemezgantį tinklą. — Mėgstu žuvauti, — šyp sosi šis geraširdiško veido Dvi žmogus, —* ir medžioti. ~ mano didelės silpnybės, Nekantriai laukiu sezono pradžios. Pajunti kažkokią jaukią, nuoširdžią atmosferą kalbėda mas su šiuo žmogumi. Gal būt todėl, kad jis iš prigim ties toks paprastas, kuklus, nuoširdus, gal būt ir dėlto, savo gyvenime patyrė nema ža vargo, skriaudų. Jis pasakoja apie save pa prastai ir nedaug. Gimė vals tiečių šeimoje, lankė pradžios mokyklą. Vėliau — pirmasis imperialistinis karas. Anksti miršta tėvas. Jam, vyriausiam iš septynių vaikų, užgriuva
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiuiiiiiiiiĮiiiiiiuiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiniiiiiiiiiĮiiiiiuiiiiiiiHiiinĮiniiiiiiiiuiiiiiiniiuiii
Jie bus mūrininkai
< •
Didelio darbo daigai
dyma davė naujokams n.ūrininku kursų vadovas T. Ambražas. Ne vienas nusiminė tokia prozaiška darbo pradžia, bet ką padarysi: veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi — teko krau ti. Rodos, lengvas darbas, bet ir jis iš pradžių ne visiems stkėsi: kreivas statinys ir fek. Bepigu medikui Ignui Astrauskui - be gerų akių jis turi dar ir svambalą. — Ei, vyrai! Kam galva nesisuka — į trečią aukštą. Gaminsime skiedinį ir mokysimės mūryti, — pasigirdo n eistro balsas. — Kodėl tik vyrai? O mes? — sunerimo med'kė Olga Minkevičiūtė ir fizmatė Aldona Venclovaitė, ir su griebusios kibirus pirmosios užBildėjo laiptais. Atrodytų, kas čia sudėtingo — košę maišyti! Bet, va, kai nežinai, kiek vandens, kiek cemento. žvyro pilti — tu pražuvęs. — Čia, brol, ne aukštoji matematika, — kalbasi antra kursiai fizmatai J. Kemeža ir V. Uldukis, pūškuodami prie truputį per tiršto skie linio. Bet kibiras kitas vandens — ir viskas tvarkoj. Ir štai atsakingiausias mo mentas — studentai deda sie non pirmą plytą. Atsargiai kaip stiklinę ima ją į rankas merginos, drąsiau, nors irgi
Vargsai studentėliai, nejaugi tikrai dirbsite? klausia mielaširdingat bobutė, kai būrvs mūsų raudoni kepurių šarvavosi kombine zonais, Verkių g. Nr. 1 stato mo namo me. — Dirbsime, motut. Kodėl gi ne? Vasarą kolūkiuose pa statysime to kius palocius, kad atvažiavęs nuo kaimo neatmiesto skirsi.
Kon unistų parti valandos nenuėjo dai — visiems jos ir tarybinės vy veltui. Savo šauliu tiems, kurie savo riausybės pasiūly darbu studentai su darbu padeda suda tos priemonės, per taupė Universitetui ryti mūsų studen tvarkant mokyklas, apie 5 tūkstančius tams vis geresnes susilaukė plataus rublių. Plane buvo mokymosi “sąlygas, pritarimo, kaip visų numatyta atlikti tik Nuoširdžiai dė patalpų kojame studentams, tarybinių žmonių, einamąjį taip ir studentijos remontą. Studentų talkininkavusiems tarpe, Šio pertvar- pagalba leido jį Iš sutvarkant Univer kymo tiikslas — plėsti beveik iki siteto sandėlius. Ir įjungti studentiją į kapitalinio, o lėšų čia studentai pada gamybinį sunaudota visu rė labai daug. Ke aktyvų trečdaliu mažiau. leto talkų metu budarbą. Pirmieji šio di Rektorato vardu nešta ir suštabeišreikšti liuota 10 tūkst. delio darbo daigai norėtųsi 100 kub jau ima reikštis ir padėką darbštiems plytų, mūsų Universitete. studentams, . akty metrų lentų, keli Kai rektorate viai prisidėjusiems tūkstančiai čerpių, kilo mintis pakvies prie savo fakulteto vamzdžių. Studen ti studentus prisi sutvarkymo. Tiki tai atliko darbų dėti prie Universi mės, kad teisininkų daugiau kaip už 2 teto remonto dar iniciatyva ras at tūkstančius rublių. bų, kai kas abejo garsį kituose fakul Ypač daug pasi darbavo Chemijos jo: „Ar sutiks stu tetuose. Vykdant fakulte- ir Fizikos - mate dentai?” ,,Ar nekris mokslo pa- teto remonto dar matikos fakultetų žarigumas,. jei jie bus, sąžiningai pa- studentai.* pašalinius dirbėjo Universite Mes manome, kad dirbs i darbus?” — Tačiau to techninio sky- studentai aktyviai praktika parodė vi riaus darbuotojas talkininkaus ir to inžinierius Masals liau, ypač vasaros sai ką kitą. Teisės noksiu fa kis. Kaip džiugu atostogų metu, di kulteto studentai girdėti, kad studen delių remonto dar entuziastiškai pri- tai apie šį kuklų ..ir bų metu. Juk visų ėmė pasiūlymą tai- darbštų žmogų sa- mūsų Universiteto kininkauti savo fa ko, jog jis viską darbuotojų ir- stu kulteto remonto dirba kaip sau. dentų bendras tiks darbuose. Mergina, Taip, mes negalime las — padaryti sa vaidinas — kiek skirti, ką dirbame vo auditorijas, la vienas rado jų ran sau, o ką visiems. boratorijas švieses reikalingas nėmis, patogesnė kų laukiančio dar Visur ir mis, atnaujinti, pa bo. Daugiau kaip sąžiningumas 150 fakulteto stu stropumas. Negali gražinti mūsų seną dentų dirbo remon ma nepadėkotl ir jį Universitetą. to darbuose. Visi staliui Karkleliui, J. Stankevičius kartu Jie išdirbo elektromonteriui daugiau kaip 900 Vinceliui, dažytojo Prorektorius ūkio darbo valandų. Tos Višomirsko brigareikalams
IFF komjaunimo biurui Olekos Jurgio IFF žurnalistikos spec. II kursas
PAREIŠKIMAS Prašau paskirti mane į vasaros darbo stovyklą. Pageidautituoj pat po praktikos, t. y. liepos mėn. pradžioje. Esu trečios klasės šoferis. Reikalui esant galėsiu ir šofeliauti. Vilnius Parašas (J. Oleka) 59. IV. 4 T
tie tavo palocial bestatant nesugriūtų, su abejojo kažkoks skeptiškai nusiteikęs dėdulė. Ne šventieji puodus lip do — išmoksim ir mes. Tik išauokite, dėde, visas savo „mūrininkiško meno” paslap tis. — Paslaptys čia menkos. Parodyk delnus. Truputį minkštoki. bet nieko — sa vaitėlę padirbėjus sukietės. O dabar sukraukite šių plytų tiesų statinį, :— pirmąjį nuro-
Filipenkovo M S. II kurso rusisto
PAREIŠKIMAS
Prašau nusiųsti mane į darbo stovyklą pirmoje pamainoje ne visai užtikrintai, krečia 1 į Kauno HES, nes vėliau aš dar noriu važiuoti į Kazachstaną. košę žurnalistas L. Braziulis, J Parašas lituanistas V. Bukauskas ir S 59. IV. 1. (M. Filipenkovas) kiti busimieji mūrininkai. >
— Nesiseka? Kreiva šie- 5 Chmieliausko L- P. nelė? Nenusiminkit, per 8 j III k. istoriko darbo valandas išmoksit, — S ramina meistras, aiškindamas. 5 PAREIŠKIMAS rodydamas, mokydamas. Ir < Prašau priimti mane į Vievio mokyklos statybos darbų II darbas kas kartą vyksta vis < sparčiau. < pamainą. Dirbsiu sąžiningai.. Parašas A. Jaunučio nuotr. ir tekstas < 59. IV. 2. (L. Chmieliauskas)
J?-
(LaXlo STOVIĄ .
k
1959. IV. 16.
Nr. 14
Vasarą... Paminėk tik stu dentui šį žodį, — sukelia jis šimtus minčių, planų. Ech, kuo met jau bus išlaikyti egzaminai: keliauk į turistinį žygį, ilsėtis. Bet apie tai, kaip šią vasarą praleis mūsų Universiteto studentai kalba ne vien užplanuoti žygiai: ją apibūdina ir šie skaičiai — Istorijos-filologijos fakultetas — 219, Fizikos-matematikos — 250, Teisės mokslų — 100, Medicinos mokslų — 188, Chemi jos mokslų — 98. Tai studentų, pareiškusių no rą vykti į vasaros darbų sto vyklas: sąrašas. Paprastame, pilkame aplanke — daugybė pareiškimų. Jie pa našūs: „Vasaros atostogų metu prašau mane pasiųsti į darbo stovyklą..Na, vietovės pasi renkamos įvairiausios, žmonės, rašą pareiškimus, taip pat skir tingi. Štai pirmakursis lituanis tės R. Kiburytės pareiškimas, verti sekantį lapą — II kurso žurnalistas E. Matviekas prašosi siunčiamas padirbėti., Daug jų, tų paprastų ir nuoširdžių pareiš.kimų. Jų skaičius vis didėja.
JŲ
JŲ
r- M ■
n
V
k
Šiuo metu mūsų respublikoje vyksta medelių sodinimo mėnuo. Kiekviename kolūkyje, kiekviename rajone jaunimas puošia savo kraštą sodais, pakelėse ir skveruose sodina me delius, įrengia gėlynus. Nuo respublikos jaunimo neatsilieka ir mūsų studentai. Medelių sodinimo mėnesio metu gamtininkai įsipareigojo apsodinti dekoratyviniais krūmais ir medeliais studentų miestelį, esantį Čiurlionio gatvėje. Kiekvieną dieną po paskaitų gamtininkai vykdo savo įsipareigojimus: rauna pasenusius krūmus, kasa naujas duo butes ir sodina jose jaunus, pilnus gyvybės medelius. Ateis vasara. Krūmai sužaliuos, ir kiekvienas, apsilankęs studentų miestelyje, galės pasigėrėti gamtininkų atliktu darbu. L. Ruiko nuotraukoje matome studentus, sodinančius medelius.
vargai, šeimos Paūgėję visi išslskirsto ieškoti darbo. — Išlakstėme juodvarniais visa šeima, — prisi mena šį laikotar pi drg. Valiulis Jis pats atsiduria Kaune. Dirba ei liniu darbininku. Nuo 1934 m. jis Kauno Universite to kurjeris. Per sikėlus Universi tetui į Vilnių, čia atvyksta ir drg. Valiulis. Nemaža teko pergyventi: hitlerinė okupacija, Univer siteto uždarymas. . . Išvijus okupantus, drg. Va liulis daug dirbo miesto at statymo talkose, Universiteto teritorijos tvarkyme. — Rodos, viskas taip ne seniai, — sako drg. Valiulis. — o kai pagalvoji — gero kas laiko gabalas praėjęs. Ir atmintis nebe ta. ir kojos sun kėja . . Laikas apie pensiją pagalvoti. Jau dokumentus turiu paruošęs, tik kad neturiu kada juos nunešti, •— juokauja jis. — Vis tie įvai riausi darbai rūpi. Eini šen, eini ten, žiūrėk — jau ir va karas. Tokia drg. Valiulio, daug metų atidavusio Universitetui, biografija. Šiandien drg. Valiulis švenčia savo 60-mečio jubi liejų. Norėtųsi ta proga ger biamam jubiliatui palinkėti dar daug daug ilgų ir lai mingų metų. V. Puplauskis
KANTRYBĖ NEVISAD VIETOJE č
UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFKOMITETO INICIATYVA BUVO ORGANIZUOTAS REIDAS DARBO SĄLYGOMS CHEMIJOS FAKUL TETE PATIKRINTI. REIDE DALYVAVO VIETKOMO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ, SVEIKATINGUMO KOMISIJOS IR TARYBINIO STUDENTO” REDAKCIJOS ATSTOVAI CHEMIJOS FA KULTETO DEKANAS, PARTINES ORGANIZACIJOS SEKRETORIUS KATEDRŲ VEDĖJAI IR DESTyTOjAi
— Kaip gi čia dabar? Kaip gii dieną ir dekanas, ir dėstytojai, jums galvos neplyšta čia kasdieni ir studentai bara remontinin> dirbant? —. kas J' ' kartą, ----- ----------aiškiaui kus. mūši akys, vis labiau ir klausė musų Tiesą, sakant, šeimininkų ran labiau sunkėjant galvoms nuo ne- kų nematyti ir dabar. Veltui C perlabiausiai malonaus chemika klausi, kas atsakingas už vieną lų. drėgmės kvapo. ar kitą laboratoriją. Dekanas Chemikai suprato mūsų klau žiūri į katedros vedėją, šis į simą. dėstytojus, visi sutartinai į de — Ech. lepūnėliai. — kandžiai kaną. O tuo tarpu laboratorijose p vieni. — šitie kvapai taip baisi netvarka, stalčiuose spin I šypteli ištreniruoja plaučius, kad jokios telėse kipšas galvą nusisuktų, o „kvarabos ” į juos neišdrįs lįsti. valytojos į jas užeina gal kartą, I Palauk, palauk, padirbėsit gal du į savaitę. Netgi paruošia a čia—keletą metelių pamatysit, muosiuose kambariuose, kur sėdi kad „kvarabų” turit daugiau, dvi-trys laborantės, kampuose su negu reikia, — pertraukia di rasi ko tik nori. džiuosius optimistus kiti. Skaitykloje knygos sukrautos Treti nuo mūsų visai nusisu į traukos spintas tiesiog ant Jų ka. dulkinų, cementinių grindų. „Ko — Komisija! Kiek jau jų per dėl bent popierium neužtiesti?” — ėjo Chemijos fakulteto laborato klausiame skaityklos vedėją. — rijomis. Ateina, pasižiūri, išeina „Greit suplyš, apdulkės”, — vi ir pamiršta. Arba paguodžia, sai ramiai atsako ši. kad prieš dvidešimtį metų blo Laikas, tikrai laikas ir pa giau buvo. ? tiems studentams, užraičius ran Tačiau mes nesutinkame, kad koves, prisidėti prie pavyzdin į? Chemijos fakultetas būtų palikgos tvarkos Įvedimo savose labo į tas ..dievo valiai”: dirbti tokiose ratorijose. į laboratorijose — ne saldūs pyraUniversiteto ūkio skyrius pri < gaivalo, kaip galima greičiau išda iš žyti laboratorijas, duoti naujas sutvarkyti traukos Na. dėl traukos ir ventilia kriaukles. c cijos šį syki skųstis negalit, — spintas, apšvietimą. Bet visa tai ne dienos, ne dviejų darbas, nei rudenį rudeni viską sutvarkė. — Sutvarkė? — nustemba che šiandien, nei ryt to nepadarysi. mikai. — Va, pasižiūrėkit, kaip O kol aūiks naują remontą — tesiilsie viskąs po dulkių, purvo, sutvarkė. į Mes žiūrime: pro plyšius trau šiukšlių apdangalais, tiesa? Nieko kos vamzdžiuose lašnoja susikon- negalima padaryti? Galima. Kai densavę nuodingos medžiagos, po komisijos apsilankymo dėsty vėjus”, trečdalis traukos spintų visai tojas Kaikaris „pakėlė neveikia, riogso dulkėtos išdau laborantėms, valytojoms, studen tams — ir auditorijose ir labo žytais langais, neužsidarančiomis durimis. Vienoje organinės che ratorijose, patys pripažįstat, švie mijos laboratorijoje pastatė nau siau pasidarė. Bet kol rūpinsis jas traukos spintas. Apsidžiaugė vienas žmogus, kol į visą tai pro studentai, bet veltui. Spintos to pirštus žiūrės dekanas, katedrų kios „sandarios”, kad j plyšius vedėjai, laborantai, studentai. — porą pirštų gali Įgrūsti, o už žinoma, padėtis savaimę nepage nuodytam orui nė grūstis nerei rės. kia — laisviausiai praeina ir „Trūksta reagentų, trūksta in sklaidosi visoje laboratorijoje. dų. trūksta matuojamųjų prietai Grindys kažkada buvo išklotos sų", — skundžiasi studentai ir linoleumu. Dabar iš jo likę sky dėstytojai. Dekanas tyli, o Uni lėtos atbrailos, po kuriomis taš versiteto tiekimo skyrius pareiš kosi purvas. Kitoje laboratorijo kia: „Nei vieno karto Chemijos je patiestas vienas kitas naujas fakultetas apie jokius trūkumus linoleumo lapas. Nors ir stebė neužsiminė”. Kai kuriose vaisti damiesi, mes turėjom įsitikinti, nėlėse nėra būtiniausių vaistų. kad bandyta juos suklijuoti pur „Kas gi tuo turi rūpintis?” — vu, bent taip dabar atrodo. Kai klausia komjaunimo ir profbiukurių laboratorijų stalai apdėlio- ro atstovai. Nei dėstytojai, nei ti baltomis plytelėmis. Taip, tik laborantai į šį klausimą nepa apdėlioti, nes vos paliestos ply jėgia atsakyti. Didžiulėse audito telės krinta žemėn. rijose, kur dirba nuo ryto iki Remontavo, bet neatremontavo vakaro po 25—30 žmonių, tėra — tiek tegalima pasakyti apie po 7—8 sulūžusias taburetes. Ir paskutinįjį laboratorijų remontą. taip nuo senų laikų, o fakulteto . Padarė „ant jumoro”, kaip sako galvos iki šiol tebeklausinėja studentai. Naujieji stalai greit vienas kito: „Ar padavei užsa bus visai be plytelių; kas liks kymą?” po keleto mėnesių iš naujų lino— Mes kenčiame ir tylime. — leuminių grindų, jei linoleumas nuolankiai sako dekanas. Tai ir užklotas tiesiog ant cemento ir blogiausia. Nutylima, jei valytoja jau dabar pro jį lenda akmenu blogai valo auditoriją, nutylima. kai? Jei remontininkas nesąžiningai — Lėšos išeikvotos, o naudos atliko darbą fakultete, tylima, Jei už keletą grašių. — sako fakul studentai dirba antisanitarinėse teto dekanas. sąlygose, jei visą dieną Jie turi Nenorime sutikti su inžinie išstovėti, nes laboratorijose rium Semėnu, kaip visada, tvir trūksta 186 taburečių, jei jie tinančiu. kad viskas buvo pa Ieško pirkti indų. . . daryta. kaip reikiant. Bet kodėl Kantrybė ne visada vietoje, gi fakulteto šeimininkai nežiūrė nuolankumas irgi. jo. kaip vyksta remontas? O šianZ, Garunkštytė
l
MUSU JAUNIEJI POETAI Silva KALPOKAITĖ
ŠIRDIES PAVASARIS Pavasaris. . . Lauke jau vyšnios žydi. " O po langais — pirma neužmirštuolė. Bet keistas ilgesys mane vis lydi, Ir nerimas kažko širdin įpuolė.
O ko ilgiuos? Ir ko gi nerimauju? Gal tai pavasaris? — Kasmet juk buvo jis. Dairaus aplink — na, kas pasauly naujo? Pasauly nieko — tik nauja širdis... širdies pavasaris— Taip puikiai vyšnios žydi. O po langais — pirma neužmirštuolė. žinau, ko keistas ilgesys vis lydi, žinau, ko nerimas širdin įpuolė.
Paskutiniame litera tūros - kritikos būrelio susirinkime buvo daug ir šiltai kalbėta apie pirmo kurso lituanistės Silvos Kalpokaitės eilė raščius. Manome, kad „Tarybinio studento” skaitytojams bus įdomu susipažinti su nuošir džia, jaunatviška mūsų pradedančiosios litera tės lyrika. S. Kalpokaitė dar la bai jauna, neturi dides nio gyvenimo patyrimo, todėl jos lyrikoje vyrau ja asmeniniai motyvai.
AKYS MIRŠTA „ . .. Žmogaus akys miršta kai kada anksčiau negu sąmonė. . .” (M. PRISVINAS)
Aš girdėjau — sako, akys miršta Dar prieš tai, kai sąmonė pražus. Dar širdis gyvena, kaunas, niršta. Aš ųirdėjau — sako, akys miršta Pirmos, tik paskui žmogus. Aš matau — man mirė akys tavo! Jos dar spindi, šypsos nuolatos. Bet ar taip, ar taip anksčiau juokavo?.. Aš matau — man mirė akys tavo. Jos jau dairos, ieško sau kitos.
Aš girdėjau — sako, akys miršta. Dar prieš tai, kai sąmonė pražus. Dar širdis gyvena, kaunas, niršta Aš manau, kad taip ir meilė miršta Su akim, o tik paskui žmogus.
KARIŲ KAPUOSE slamėkit vėliavos raudonos, Tėvų krauju dažytos. .. Slamėkit... Ėjo čia kolonos. Ir tūkstančiai čia krito.. . žydėkite gražiausios gėlės. Ant kapo tų, kur krito. Prieš mirtį jie ant rankų kėlės, Bent žvilgtert į tą rytą.
0 jis viršum pilkų griuvėsių Jau aušo. Saulė kėlės. Žydėt pradėjo tarp degėsių Jau pienės, ramunėlės. slamėkit, vėliavos raudonos, Tėvų krauju dažytos, slamėkit. rausvosios aguonos, Jiems apie naują rytą!
ATEISIU Ir kas Tu taip Kažkur Kažkur
iš to, jei šauksiu — neišgirsi... toli... Aplink naktis rudens. tenai viena švieselė mirksi. toli... ir spindi ant vandens.
Ir kas iš to, jei eičiau — nenueisiu Visais keliais ar pievų takeliu, Kur veda į tave. . . — Be kelio eisiu! Per speigą, darganą ateit galiu!
Nors taip toli... Aš eisiu ir nueisiu! Aš šauksiu — te aplink naktis rudens. Be kelio, darganoj, be jokių teisių Atbėgsiu, kur švieselė ant vandens.
VAKAR vakare, Valstybinės Filharmonijos salėje, mūsų Universiteto Akademinis cho ras koncertavo plačiajai Vil niaus miesto visuomenei. Tai tradicinis metinis koncertas. Salė buvo pilnutėlė — bilietų nebegalima buvo gauti jau kelios dienos prieš koncertą. Žiūrovai labai šiltai sutiko vi sas choro atliekamas dainas. Ypač didelio pasisekimo susi laukė klasikai — Vagneris, Vėberis, Šumanas ir kt. Tiek solistai, tiek ir choristai bei choro vadovas drg. Sližys, vi sus metus triušę, negailėda mi jėgų, vakar susilaukė rei kiamo atpildo — gausūs aplo dismentai ir šilti žiūrovų at siliepimai tai paliudijo.
Daug, labai daug tokių va<arų praleido Universiteto stuientai ir dėstytojai Aktų salėje, nesiklausydami savo Akademinio :horo dainos. Ir kiekvienas ap-isdamas salę jausdavo, kad iš sineša iš jos kažką kilnaus, kaž'ą nepaprasto, nekasdieniško, hk, gal būt, ne kiekvienas tąsyk >agalvodavo, kiek darbo ir var io valandų praleido dainininkai, 'ad tą kažką nepaprasto išgautų 4 savo širdies ir atiduotų kitai.
sukako vienam žymiausių Ta rybų Lietuvos O jūron saulė leidos. rašytojų, pui Ir liko pėdos šlapiame smėly. kiojo „Parduo O jūra, kaseles žalias paleidus, tų yasarų” ro Juokais paklausė: „Kur gi tu eini?”. mano apie bur Ir kas žinos, žuazinį kaimą, Kad šitoj žemės vietoj apie skurdžią Buvai kadais? Juk pėdos — jas nuplaus. samdinio vai Ir kas žinos? Visoj planetoj Nebus tikrai tokio žmogaus”. kystę ir kitų mūsų literatū Ėjau krantu. rai reikšmingų O jūron saulė leidos. kūrinių auto Ir pėdos liko — jūra nenuplaus! Tik pasakys, kasas žalias paleidus, — riui Juozui BalPraeita čia statytojo žmogaus. tušiui. Rašyto jo Baltušio gy venimo ir kū rybos kelias SIRDIS tiek artimas širdis tokia didelė didelė! Lietuvos liau Joj pumpuras pirmas alyvos. dies keliui, Joj ežero akys lyq qyvos kad, skaityda Ir vasaros ryto rasa. Kai bėqu laukuosna basa. mas rašytojo biografiją, ne Širdis tokia didelė didelė! noromis prisi Jon telpa miškų ųaudesys. meni istoriją Joj jūros bangų ilgesys, Joj šienapiovio dainos girdėtos. ilgus metus vi Ir pievų ramunės ir mėtos. sokio plauko širdis tokia didelė didelė! išnaudotojų engtos mūsų dar Ir joj ne t'k pievų rasa — bo liaudies, kuri, nepaisy čia mano jaunystė visa! Kaip daug čia akių nuoširdžių! dama skurdo ir juodžiausios Kaip daug, oi, kaip dauq širdžių! priespaudos, visą laiką atkak liai veržėsi į šviesą, į tiesą širdis nerami nerami... Daugiau kaip prieš dvide Juk tiek dar eilių nesudėta. Juk tiek dar dainų negirdėta! šimt metų pradėjęs savo lite Taip daug apdainuoti turiu. ratūrinį kelią, J. Baltušis, Nutilti, nustot — negaliu: paprastas spaustuvės darbi Širdis mano didelė didelė. ninkas, nei universiteto, nei kurios nors kitos mokyklos baigimo diplomo neturėjo, bet jo praeiti „universitetai” Gal tu ateisi rudenio laukais, — apie dešimtmetis samdinio Gal piktas vėjas iš miškų atves. Kai vortinkliais, lyq raganos plaukais, duonos prie buožės stalo, sun Raizqys ruduo ir mišką, ir qatves. kūs proletaro metai mieste — leido jam pačiu tikriausiu, Atskrisi qal pavasario dainoj, įtikinamiausiu balsu prabilti Lakštutės čiulbesy, tyliam tyliam... apie tuometinį liaudies masių Gal žiedu slėpsies, obely jaunoj, gyvenimą, apie skurdo pa 0, qal būt, ežero duqne giliam? gimdytas darbo žmogaus sva jones. Pirmasis J. Baltušio Ir nežinau — atskris: tu dainoj, apsakymų rinkinys „Savaitė Ar piktas vėjas iš miškų atves. Tik meilė gims, užgims širdy jaurtoj prasideda gerai” bylojo apie Ir nepabėgt, ir neišvengt tavęs... naują iš liaudies gelmių į mūsų literatūrą ateinantį ta lentą. liaudišką pačia giliau sia to žodžio prasme: kiekvie — Gerą dalyką sugalvojo, nas apsakymas rūsčiai kaltino nusprendė Šiaulių Pedago išnaudotojus, reikalavo liau ginio instituto, Vilniaus ir džiai teisės į geresnį gyveni Kauno aukštųjų mokyklų stu mą. dentai, sužinoję, kad Valsty 1940 m., praėjus vos ke biniame Dailės institute ba liems mėnesiams po pirmosios landžio 10—12 dienomis J. Baltušio knygos pasirody vyks Lietuvos TSR aukštųjų mo, Lietuvos darbo llaudls numokyklą studentų pirmoji vertė Smetonos fašistinį re jungtinė konferencija esteti žimą. Rašytojas J. Baltušis kos klausimams aptarti. nesvyruodamas stojo į aktyKonferencijos delegatams buvo perskaityta nemaža pra nešimų apie dailę, muziką, Karštai sveikino draugai jaunuo jai knygą sų įrašu į ran estetiką buityje. Daug buvo sius, kas įspaudė, jam — tautinę juos diskutuojama šiais klausi tą per pečius perrišo. Gražia choro tradicija virto mais. koncertai. Dirba daini Antrąją konferencijos die metiniai ninkai ištisus metus, o pavasa ną dalyviai apžiūrėjo turtin rėjant visa tai, ką išmoko ir ki gą dailės parodą. tiems parodo. Toks koncertas,
ĖJAU K R AKTU
Nuotraukoje: dalyvial prie satyrinio sienlaik raščio „Sprigtas’-’.
Dar prieš minutę ūžusi salė griuvėsių krūvą ir nepasitrauk nutilo, ir keli šimtai įtemptų davo tol, kol Ji nesusilygindavo žvilgsnių įsmigo į sceną. Tokia su žeme. Ir tada, pačiame darbo tyla, paprastai, būna tik tada, įkarštyje, tai vienur, tai kitur kai žmonės, sulaikę kvėpavimą, pasiųirsdavo daina. Pasigirsdavo laukia kažko nepaprasto, iškil- pirmąkart po tiek metų tylėji giingo. Staigus dirigento moste mo ir plaukdavo tyliai ir švel lėjimas, ir iš scenos Į salę pra niai. Bet skambėjo ji padrikai, dėjo plaukti daina. Iš karto tyli palaikoma vos tik vieno kito r svajinga, o paskui vis garses dainininko. O reikėjo dainos tvir nė ir garsesnė. Ir pasakojo dai- tos ir galingos, " ' ■ ’ tokios, kuri įa apie krantus Nemunėlio, žaius, kaip rūta, apie gimtuosius <olukius. Nuplaukė nulingavo ji >er salę ir užgęso taip pat tyliai, r svajingai, kaip Ir buvo prasiiėjusi.
Sveikiname musų mylimųjj 50 metų ba landžio 14 d. jubiliatų ?
metai preitin, atsisveikino daini ris”, Sasnausko „Užmigo žemė”. ninkai su Vincu Arnastausku, O kiek kartų teko kartoti vergų vėliau su Jonu Motlekaičiu, o chorą iš Verdi operos „Nabuko” 1948 metais sutiko Praną Sližį. ar rusų liaudies dainą „Kodėl aš pažinau tave, berneli?”. Padai *** nuoja D. Sederavičiūtė šią dainą, nusilenkia ir pasitraukia į choro 1959 metų balandis. Vilniaus vidurį. O salė ūžia, ploja ir plo geležinkelio stotyje skamba dai ja tol, kol Danutė vėl išeina, pa nos ir kalbos — draugai ir pa rausta kaip paprastai, ir prade žįstami kelionėn į Minską išlydi da iš naujo. Jauna ši daininin-
tartum j šventę panašus. Įvairių įvairiausių atsiliepimų tenka iš girsti po to dainininkams. Kada ateina pavasaris — lai kas, kai taip norisi džiaugtis ir dainas dainuoti, chore būna vie na liūdna valandėlė — atsisvei kina diplomantai. Susirenka visi būriu, sustoja ratu, apkabina draugas draugui pečius ir dai nuoja. Ateina tada atsisveikinan čių palydėti Rektorius, draugai iš visuomeninių organizacijų. Kalbas sako, sėkmingo kelio lin ki. kaip paprastai kelionėn do vanų įteikia. Pašoka, padainuo ja iki ryto, o paskui vieni čia pa silieka, kiti i įvairiausius respub likos kampelius išvažiuoja, visuovežtis choro met prižadėdami Vidm.
URBONAS
JAUNA ŠIRDIS IR DAINA
skelbtų naujo gyvenimo pradžią, padėtų tūkstančiams širdžių plakti j jo taktą. Ir štai vieną dieną, studentai perskaitė kvie timą burtis į Akademinį chorą. . Tų pačių metų lapkričio 6 die nos vakare LTSR Švietimo mi nisterijos salėje Didžiosios Spa lio socialistinės revoliucijos XXVII metinių ir naujųjų moks lo metų atidarymo proga ir nuskambėjo pirmą kartą šio kolektyvo daina, skirta nenu galimai liaudžiai, jos vadovui Ėjo 1944 metų ruduo. Ėjo plėš — Komunistų partijai. Nuo tos Universiteto pirmųjų iamas medžių lapus ir berdamas dienos l kolektyvų uos ant bombų ir skeveldrų iš meninės saviveiklos austų sostinės gatvių, lyg norė- sąrašą buvo įrašytas Akademi amas kuo greičiau uždengti fa- nis choras. Dėjo dainininkai posmą prie ’stų padarytas žaizdas. O kartu vainiką u juo ėjo ir pirmieji studentai, posmo, pynė į dainų tverdamiduris .............................. ....... 1 piktadarių :š- dainą prie dainos, kol 1945 me raškytas auditorijas, Universite- tų Dainų šventėje savo kolekty Pasibaigus užsiėmi- vo vardą įrašė į antrąją, o se 5 sales. kastu- kančiais ir į pirmąją vietą. ’ams, Jų būriai, nešini Plaukė daina, plaukė su Ja vais ir laužtuvais, apsupdavo
savo Akademini chorą. Kelias dienas Minsko koncertų salėse aidi lietuvių liaudies dainos „Ant kalno gluosnis”, Švedo „Ei, į darbą”, Mocarto „Lopšinė”, be veik po kiekvienos dainos minskiečiai šaukia „bravo!”. O po koncertų karšti ir stiprūs rankų paspaudimai. Su dar didesniu ryžtu dainuo ja choras Dainų šventėje, aukš tųjų mokyklų chorų varžybose. Į pirmąją vietą pretendavę Kauno Politechnikos instituto daininin kai ir šiais metais ją turi užleis ti vilniečiams. Neatidavė choras pirmosios vietos ir sekančiais metais, ir dar sekančiais, nors ją atimti norin čiųjų nemaža buvo... Gi dainuoja dabar ne 60, kaip pirmiau, o 200 dainininkų! Kon certuose, šalia liaudies dainų, skamba Grigo „Solveigos daina”, Čaikovskio „Lakštingala”, Vagne rio maršas iš operos „Tanhoize-
kė, vos treti metai kai atėjo į šį kolektyvą, tačiau jau visi ją spėjo pamilti, kad paprasčiau ir draugiškiau tik Danute vadina. ***
Eina metai, stiprėja ir auga choro tradicijos. Tiesa, jos dar nedidelės, bet vis tik savos, arti mos. .. Nepažįstami buvo Ignas Zolubas ir Gražina Miepovilytė, kai pirmąkart į repeticiją atėjo." Kar tu dainavo, tik ne kartu į repe ticijas ir iš repeticijų namuosna ėjo. Ir nežinia, kiek ilgai taip bū tų buvę, jei Igno žvilgsnis į sop ranų pusę nebūtų krypti pradė jęs. .. Dainavo Ignas dainas, tik vis dažniau ir dažniau Gražinos akių ieškojo. O šių stiprių būta — neišlaikė bosas... Ir išgirdo vieną dieną dainininkai, kad iki gyvenimo pabaigos Ignas su Gražina kartu dainuoti nutarę.
atminimą, dainuotą dainą. Neapseina tada ir be ašaros. Kiek tokių repeticijų, kada visi įtemptai dirba, prasiveria durys, įeina žmogus ir atsisėda nedrąsiai auditorijos qale. Vei das lyg matytas, lyg pažįstamas būtų... Atgyja atmintis Ir prisi meni: juk tai buvęs dainininkas, penkeris metus toje pačioje salė je repeticijas lankęs, po kelerių metų su reikalais į sostinę atva žiavęs ir neiškentęs repeticijon neužsukęs.
Pasibaiqė repeticija. Išėjo bū „Taip tyliai riu dainininkai, skamba daina po laukus” dainuodami Ir pradingo nakties tamsojef Klausėsi tolstančios dainos Pr. Sližys ir rodėsi, kad ir nuovargio nėra ir kad ištisos dvi valandos repeticijoj nedirbta — kažko lengva, džiugu, nors
E. šiško (ELTA) nuotr.
viausių atgimusios Lietuvos literatų-kovotojų eiles. Di džiojo Tėvynės karo metu, sunkiu pokario laikotarpiu, vaizduodamas tarybinio žmo gaus kovą prieš fašizmą ir klasinį priešą, J. Baltušis ir toliau žengia pirmosiose partinių literatų gretose. Jo apsakymai ir dramos padeda demaskuoti socializmo priešus, ugdo pačius geriausius tary binio žmogaus bruožus. Visa rašytojo J. Baltušio veikla neapsiribojo vien tik literatūriniu darbu, Rašytojas-komunistas dirba ir svarbu visuomeninį darbą, ypač daug prisidėdamas prie jau nos lietuvių kinematografijos ugdymo. Prieš dvejus metus pasiro dęs J. Baltušio romanas „Parduotos vasaros”, už kurį jis apdovanotas pirmojo laips nio Valstybine premija, lei džia J. Baltušio vardą gretin ti su tarybinės lietuvių lite ratūros klasikų vardais. Tarybinis jaunimas, studen tija, labai mėgsta savitą, gi liai liaudišką J. Baltušio žo dį ir linki mylimam rašyto jui ilgų, laimingų metų, sėk mingo darbo atsakingame ko munistinės visuomenės kūri mo bare. imk ir pritark tolumoj begęstan čiai dainai. O kartu lyg ir gai la. .. Dešimt metų. Taip, lygiai dešimt... Daug per juos pasikei tė veidų, tačiau, kad ir kažin kur sutiktų juos dirigentas, vi sus atskirtų, iš balso pažintų. Sunki kiekvieno darbo pra džia, o juo labiau dainos. Plau kia ji iš karto, atrodo, gerai, bet. žiūrėk, kur nors ims ir pakils arba kris sušlubavus. Ir vėl vis ką iš naujo kartoja dirigentas. O būna, kad taip kartoti tenka ne kartą, ne du, bet ir po kažin kelinto karto nepasikeičia diri gento veidas, toks pat palieka balsas, tik dažniau išsitraukia nosinę ir šluosto per veidą be siritančius prakaito lašus. Tada, atrodo, kažin ką padarytum, kad tik nereiktų tiek varqti šiam, taip artimam žmogui. O daina, tartum viską supratusi, nuskam ba lygiau, šviesiau. Daug sumanymų savyje nešioja dirigentas, prisėda kada po die nos darbų, pagalvoja apie cho rą ir įsivaizduoja: pilna salė, scena, o scenoj jis ir dainininkai. Mosteli ranka ir nuskamba cho rai iš operų, stipriai, audringai. Juk taip ir su „Nabuku” buvo — išnešiojo širdy dirigentas, ne žymiai, prie progos, per repeti cijas paskambindavo, o paskui, kai Ir dainininkai melodiją pa milo, dainuoti pradėjo. O šian dien dainininkai repetuoja vestu vinį chorą iš Verdi operos „Ernani”, Sumano „Svajonę”, taip pat palengva įsijausdami. Ir di rigentas tikras, kad ir šie klasi kų veikalai nuskambės taip, kaip juos rašydami įsivaizdavo patys jų autoriai. Ir eis dienos, mėnesiai ir me tai, kai kuriuos iš kolektyvo išsivesdami, jų vieton atvesdami naujus. Tik nepakitusi, jauna pa liks šio kolektyvo ir širdis, ir daina.
t
SEKMADIENIS VINGIO PARKE lĮH JL*J r A rf Eų
Jkl A d SPORTO KRONIKA
■,
l.
Vingio parkas iki šiol dar niekada nematė tiek Universiteto studentų, tarpfakultetinio kroso dalyvių, kaip praėjusį sekmadienį. Čia jėgas išbandė daugiau kaip 600 stu dentu Ypač gausiai dalyvavo gamtininkai — pusė viso fakulteto. Kaip ir visada pas kutiniu metu nesimatė Chemijos, Istorijos-filologijos fakultetų vyresnių kursų atstovų. Silpnokai dalyvavo šį kartą ir medikai. Krosas prasidėjo 500 m distancija. Pirmoji finišą pasiekė Juodzevičiute (MMF), parodžiusi 1:27,3 sek. laiką. Gamtininkės M. Narbutaitė ir A. Paliutytė užėmė II ir III vietas. 800 m bėgimą laimėjo irgi Juodzevičiūtė. . , 1500 m nuotolį pirmieji įveikė EMF studentai Kuncevič (4:35) ir Kozenlauskas (4-36) Trečioje buvo ekonomistas Lukoševičius (5:00). įtempta kova vyko 3 km dis tancijoje, nes Universitete šiuo metu yra daug pajėgių šios šakos bėgikų. Orentas (GMF) 9:48, Urbonas (TMF) 9:54, Ivaškus (MMF) 9:59 taip pasiskirstė vietomis. Jų parodyti rezultatai gana aukšti, ntiį bėgimo trasa buvo stipriai raižyta. Ateinantį sekmadienį kroso nugalėtojai dalyvaus miesto kroso finale Vyr. dėst. J. Žumbakys
Nuo balandžio 1 d. visuo kad Rektoriaus įsakymas jų se Universiteto bendrabučiuo neliečia. Bendrai paėmus, Prieš kurį laiką pasi baigė LTSR aukštųjų se buvo paskelbtas Rekto „Taure” rytmetinė mankšta mokyklų , spartakiados riaus įsakymas, kad būtų praeina blogai. sunkumų kilnojimo var vykdoma rytmetinė mankšta. Merginų bendrabutyje Nr. žybos. Jose V. Kumpa Bendrabučių tarybos iš 2 tik trijų kambarių (43, 19, 2 (TMF) ir V. Vasiliaus studentų tarpo išsirinko in 7) gyventojos aktyviai ir są- 2 kas (EMF) savo svoriuo se iškovojo čempionų struktorius, kuriems paskyrė žiningai lanko rytmetinę vardus, o USK koman pravesti rytmečio mankštą, . mankštą. O kur kitos? da pasitenkino penktąja vadovauti ir prižiūrėti, kad Ne geresnė padėtis ir kituo į vieta. visi joje dalyvautų. >.<■ se bendrabučiuose. Vykusiose Vilniaus S Deja, jau nuo pat pirmųjų Mankštai vadovauti paskir >) miesto krepšinio pirme dienų į rytmečio mankštą te ti studentai nesusidoroja su 2 nybėse po pravestų pa išeina tik dalis bendrabučių savo pareigomis, o dažnai ir 2 pildomų rungtynių tarp PSK ir „Švietimo” pa gyventojų. Ir kasdien jų skai patys ją pramiega. aiškėjo, kad USK vyrai čius mažėja, nes daugelis iškovojo antrą vietą. Bendrabučių tarybos ir in mankštą laiko juos neliečian čiu dalyku arba neįstengia struktoriai turi imtis priemo > Sekmadienį įvyko Vil niaus miesto lengvosios nugalėti saldaus ryto miego. nių, kad mankšta pasidarytų visų reikalu ir visi joje da atletikos sezono atidary Štai, kad ir „Tauro” bend mo individualinės var lyvautų. rabučio 415 kambario gyven žybos, 100 metrų distojai — diplomantai galvoja, L. Braziulis tancljoje pergalę rezultatu 13,1 sek., iško^XXXXXXXXXXXXXXX'XXXXXVN<X\VCW<XXWXXWXXXSJN^N<sXXXXXXXXXXXXXXXXXXVX R. Jurskytė vojo (MMF). Šuolininkas i tolį V. Bajarūnas buvo antras (6,42 m). Rutu lio stūmike V. tflikalėnaitė (TMF) taip pat iš kovojo II vietą. 2
Pasibaigė Universite to spartakiados tarpfakultetinės tinklinio vy rų pirmenybės. Atkak lioje, permainingoje ir įdomioje kovoje Univer siteto čempiono vardą antrus metus iš eilės iš kovojo Medicinos fakul teto tinklininkai, finale įveikę IFF komandą santykiu 3:1. Greitu laiku paaiškės ir moterų komandų nugalėto-
^XXXXXXXXXXXX\\XX\XX\XXX\XX\\XXXXXX\XXXXXXXX\X\XXXXXX\X\XX\\'XX\XXXX\X\XXX\XX\XX\XXX\\XXX'XX\\\XXXX\\XXXX\\XY\X\\XXXXX\\
keturiolika Gamtos fakul teto studentų. GMF įvyko C. Darvino 150 Kyla klausi mas, kodėl nė gimimo metinių minėjimas. vienam mūsų Apie didžiojo mokslininko kū studentui llnks- rybinę veiklą, gyvenimą, pra ma tik tada, nešimą padarė doc. Natkevikai .ant stalo čaitė-Ivanauskienė. Profesoriai Snarskis, Dagys, ,,miškas” bonkų su alkoholi kalbėjo apie C. Darvino moks niais gėrimais, linių darbų reikšmę ir įtaką kodėl tik ką fiziologijos vystymuisi. Stu baigęs viduri dentų biologų A. Petraičio ir nę mokyklą J. Vaitiekūnaitės pranešimai moksleivis ligi buvo skirti garsiajai C. Dar šiol neturėjęs vino kelionei laivu „Biglis”. Jau kuris laikas mūsų ne prie lūpų stik Ryšium su C. Darvino gi didelis būrelis kiekvieną rytą liuko, gavęs žiūronais, studento liudi mimo metinių minėjimu GMF 6 vai., apsirūpinęs išeina iš bend jimą, pradeda atidaryta parodėlė, pasakojan fotoaparatais, rabučio ir pasuka Vingio gerti?! ti apie didžiojo gamtos tyri parko link. — Tas ne Eiti n ums reikia tik pusva ekohomistas, nėtojo mokslinę veiklą, jo landį. Vingio parkas, tiltas darbus bei atradimus. — paaiškino I kuris negeria, Rytas. Išblaivinimo įstai per Nerį. . . O Romas Lekespecialybės Parodėlės eksponatai aki vičius suspėja mums, jaunie gos viršininkas kažką kruopš kurso pramonės čiai užrašinėja. Čia pat stovi studentas Hugo Perulskis vaizdžiai iliustruoja C. Darvi siems, papasakoti daug įdo dvidešimties metų jaunuolis komjaunimo komitete. Pana no teoriją — „Rūšių kilmė”. maus ne tik iš knygų, bet ir Nuotraukoje: lanky iš savo praktikos. Žinoma, ir nervingai glamžo studen šiai nusako gėrimo priežastis ir kiti draugai. Ir iš tiesų, tojai apžiūri vieną parodėlės vis dalykiškai — apie gam tišką kepuraitę. kaip gi kitaip jie gali pasitei stendų. tą, paukščius, jų išskridimą r— Prašau, kvitas, — ištie sinti. Tai vis aukos vyresnių J. Vaicekausko nuotr. ir sugrįžimą. sia viršininkas studentui, — jų kursų draugų, lengvai žiū Paukščių migracija — tai keturiasdešimčiai rublių. . . rinčių į studijas. klausimas, kuris nuo seno do Tačiau dabar norisi kreip Paskui viršininkas išima iš TRUMPAI mino mokslininkus. Tuo tiks spintelės kortų kaladę, laik tis į patį studentą. Kaip jis lu buvo pradėtas paukščių rodį, Universiteto skaityklos kovos su tuo blogiausių mū Vakar prasidėjo Uni žiedavin as ir jų migracijos lankytojo bilietą, ir gražina sų gyvenime reiškiniu, jei versiteto SMD Mokslinė stebėjimai. Dabar jau daug pats geria, vogdamas laiką savininkui, Šis turtas buvo XII-ji konferencija, skir kas išaiškinta ir žinoma, kad paimtas iš antro kurso istori- nuo mokymosi, pasirinktos ta Universiteto atkūri paukščiai palieka tėvynę, artė ko Algirdo Banevičiaus, atga- specialybės žinių gilinimo! mo 40-čiui pažymėti. jant žiemai, o grįžta jie in Mūsų Universitete ruošia benus jį girtut girtutėlį į iš Pirmąją dieną medici stinkto vedami, kuomet jų mi specialistai turi būti aukš blaivinimo įstaigą. nos mokslų sekcijoje gimtinėse atsiranda palankios komunistinės moralės Kaip bebūtų keista, tačiau tos perskaityti 7 praneši jiems gyvenimo sąlygos —studentas šioje įstaigoje — žmonės, ir todėl čia įvairiais mai, o istorijos — trys. atšyfa oras, atsiranda maisto. Įdomus IV kurso isto ne atsitiktinumas. Nemaža yra būdais kovojama su studentų Tačiau mūsų sąlygomis ne pasireiškiančiom blo rikės A. Aleksiejūnaitės aktų, kuriuose į klausimą „už tarpe viskas dar išaiškinta. Tuo gybėm. Pastaraisiais metais siėmimas”, skaitome: „Vil darbas „Komjaunimo tikslu Lietuvos teritorijoje ve veikla Vilniaus Univer niaus Valst. universiteto stu didelį vaidmenį atlieka kom dami pastovūs stebėjimai tri juose punktuose: Ventės rage, dentas”. Per praėjusius metus jaunimo štabas: į šokius ne sitete 1945 —1955 m. m.”. į išblaivinimo įstaigą buvo at įleidžiami įsigėrę, už girtavi Žuvinto ežero zonoje ir mū šiandien darbą pra gabenta apie 30 musų Univer mą šalinami iš bendrabučių, sų, studentų iniciatyva. Karositeto studentų. Jau per šiuos rašomi laiškai tėvams. linkės miškelio teritorijoje. dėjo gamtos mokslų Mūsų studentų tarpe alkoČia ir yra mūsų stebėjimo metus čia „svečiavosi” aštuosekcija. punktas. ni. Tai V kurso teisininkas holikų-ligonių nėra, dauguma ik. , ik Pasiskirstome į dvi grupes. Leonas Sutkus, rastas mie geria tik pirmuosius stikliu kus. Tačiau jokie papeikimai Antrakursės N. Milčiūtė, L. gantis Komjaunimo gatvėje, I kurso ekonomistas Algirdas nepadės, jei nusikaltęs jau Šeštadienį mūsų Uni- ( Mažeikaitė ir A. Senkevičlūtė vykdo maršrutinį stebėjimą, o Kecorius, biologas Henrikas nuolis jaus moralinę drau versiteto Kolonų salėje gų paramą. kiti — kopiame į šlaito viršų. Kristopavičius ir kt. įvyks akademinių komi Elektros skaitiklių fabriko sijų, SMD Tarybų ir 1 Pasigirsta pirmieji bundan Mes paminėjome tuos „ne darbininkai geriausiu kovos profgrupių atstovų se- ! čios gamtos garsai. Netoli laiminguosius”, kurie pateko būdu su girtavimu laiko minaras — pasitarimas, mūsų, krūmuose, pradeda sa į milicijos pareigūnų rankas. draugišką teismą. Teismo me Dalyvaus svečiai iš vo giesmes strazdai, zylės. Bet ar tai reiškia, kad mūsų tu kalba visi, nes vieno dar aukštųjų respublikos Kai kada trikampiu praskren studentų tiek ir tėra gerian bininko nusigėrimas atsiliepia mokyklų. da želn.eninės žąsys. Praplasčių, teisingiau nusigeriančių. visam cechui — atimamos Pasitarime bus kalbanoja banguojančiu skridimu Kur visi pasilinksminimai premijos, tam kolektyvui jau ma apie SMD darbą, nedidelių paukščių būrelis. bendrabučiuose, išvykų metu, sunku iškovoti pirmą vietą mokslinių, akademinių Pirmo kurso biologė Irena einant į šokius? socialistiniame lenktyniavime. komisijų vaidmenį aukš Mačėnaitė pakelia prie akių , Faktai kalba patys; per me Štai visai neseniai bendra tojoj mokykloj. Daly žiūronus. butyje Nr. 3 dvylika Fizikos- tus nusigėrimų skaičius fabri viai išklausys praneši — Paprastieji kikiliai, — matematikos fakulteto studen ke sumažėjo keturis kartus. mą apie XII profsąjun nesvyruodam ištaria ji. Panašiai turi būti ir pas tų 64 kambaryje triukšmin gų suvažiavimo iškeltus Po aušros, kai saulė šiek gai šventė kurso draugės Va mus, aukštojoje mokykloje. uždavinius mūsų res tiek atsiplėšia nuo horizonto, lės Toleikytės gimimo die Griežčiausias teisėjas girtuok- ‘ publikai. paukščių traukimas suaktyvė ną. . . Tame pat bendrabuty liui turi būti kurso draugai. ja. Bet mums stebėti lieka ne- , G. Gusmaliūnaitė. je gruodžio mėn. linksminosi
p
A
te ši te
'T,i *»*■
GAMTININKO RYTAS
LV 06887
o k T s,
ilgai - artėja aštunta valanda. A. Petraitis nustato oro temperatūrą, vėjo kryptį, ir debesuotumą — visa tai bū tina duomenų tikslumui. .Mes leidžiamės šlaitu že myn. grįžtame į bendrabutį. Taip baigiasi eilinis jauno jo gamtininko rytas. J. Stanėkas I k. biologas Nuotraukoje: Irena Mačėnaitė ir Algis Petraitis stebi sugrįžtančius paukščius.
Fizikos-matematikos kulteto matematikos spe cialybės II kurso studentai reiškia gilią užuojautą vyr. dėst. Petrui RUMŠUI dėl jo žmonos mirties.
------------------------- 5----Užsienio literatūros, už sienio kalbų ir romanųgermanų filologijos kated ros reiškia gilia užuojautą Stefanijai KABELYETI dėl jos motinos mirties.
Medicinos mokslų fakul teto IV kurso studentui Anatolijui USOVIC, jo mylimai mamytei mirus, reiškiame gilią užuojautą. Kurso draugai
Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė.
vieną pirmąją vietą ir pereinamąją taurę iškovojo mūsų gimnastai LTSR „Žalgi rio” Centro tarybos aukštųjų mokyklų klubi nėse meninės gimnasti kos varžybose.
Praslinko kelios die nos, kai pasibaigė Vil niaus miesto rankinio sezono atidarymo turny ras. Universiteto mote rys finale įveikusios PSK komandą santykiu 4:1 užėmė pirmąją vie tą. USK vyrų vienuoli kė taip pat tapo turny ro nugalėtoju.
iš m st SI
be P£ Oi ry
Redaktorius S. MAKAUSKAS
DĖMES/O/ S. m. liepos ir rugpiūčio gų mėnesiais Žydiškėse organl zuojama studentų sportine loj sveikatingumo stovykla. ki; Norintieji dalyvauti minė- da toje stovykloje paduoda pa tre reiškimus USK pirmlnink” ka vardu, kartu įmokėdami 51’iigj rublių įnašų. <ia Pareiškimai priimami iki tj gegužės 1 dienos. "e! USK su Užs. Nr. 56'.