VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS
LENININES DIENOS UNIVERSITETE
* Balandžio 22 a. Aktų salėje įvyko iškil mingas universiteto kolektyvo susirinkimas, kil tas V. I. Lenino gimimo 87-osloms meti kėms paminėti. Pranešimą padarė TSKP istoijos katedros vedėjas drg. Navickas. * Universiteto mokslinėje bibliotekoje ati taryta paroda, kurioje eksponuojami pirmieji Lenino veikalų vertimai į lietuvių kalbą. * Teisės m. fakulete įvyko studentų suslikimas su advokatu drg. J. Zaleckių, kuris papasakojo savo prisiminimus apie V. I. Le piną. Spausdiname drg. Zaleckio prisiminimus.
B
I
Balandžio mėn. 13 d. iškilfningame plenariniame SMD losėdyje buvo susumuoti X lubiliejinės studentų mokslinės konferencijos rezultatai, apdo vanoti geriausių mokslinių llarbų autoriai. Buvęs SMD tarybos narys, [Kauno Valstybinio Istorijos Jnuziejaus mokslinis bend-rallarbis Z. Kondratas papasako jo atsiminimus apie šios drau gijos veiklą per pastaruosius (10 metų. — Daugiau kaip prieš 10 Lietų universitete egzistavo [Akademinė studentų draugija. [Jos nariais galėjo būti tik vi sapusiškai Išsilavinę studentai, [dirbantieji rimtą mokslinį dar bą. Jaunesniųjų kursų studen tai draugijoje beveik nedaly vaudavo. Tai buvo lyg ir Sa votiška uždara kasta. Aukšto jo mokslo ministerija, siekda ma, kad mokslinį darbą dirbtų didesnis studentų skaičius, re organizavo Akademinę studen tų draugiją į SMD. Pirmas mokslinis būrelis susikūrė prie lietuvių literatū ros katedros: Trim mėnesiais vėliau buvo suorganizuotas ki tas mokslinis būrelis Medici nos fakultete. Dabar jis yra suskaldytas į keletą mokslinių būrelių. Dabartinės fiziologijos būrelis tęsia pamatines minėto mokslinio būrelio darbo tradi cijas. Iš SMD narių išėjo daug gerų mokslininkų: IFF deka nas doc. J. Palionis, filologi jos m. kandddatas Z. Zinkevi čius, filologijos m. kandidatas V. Mažiulis, filologijos m. kandidatas Laučka, fizikos-ma tematikos mokslų kandidatas Kybartas.
Pirmą kartą V. I. Leniną aš pamačiau 1919 m. liepos 11 d., mokydamasis Sverdlovo universitete — Tarybinio ir partinio darbo trumpalaikiuose kursuose. Tą dieną Vladimi ras Iljičius universitete skaitė paskaitą apie valstybę. Mes savo brangų, mylimą vadą ir moky toją sutikome gausiais plojimais ir ant rankų nunešėme prie tribūnos. Iš ten aš ir išgirdau pirmuosius jo žodžius. Leninas iš pradžių mus perspėjo, kad jo paskaita, gal būt, mums būsianti nesuprantama, bet prašė pasiklausyti Tačiau mes viską puikiai supratome, nes Le ninas medžiagą dėstė labai nuosekliai, logiš kai. o kartu paprastai, aiškiai. Leninas sakė, kad mes sulaužėme seną valstybės aparatą ir sukūrėme naują valstybę, kur nėra išnau dojamųjų ir išnaudotojų, kur visi žmonės ly gūs. Baigęs skaityti paskaitą, Leninas išėjo iš salės, o mes visi ilgai tylėjome ir mąstėme apie šį nuostabų žmogų. Tų pačių metų rugpiūčio 29 d. Leninas antrą kartą skaitė paskaitą apie valstybę. Ta da pertraukos metu aš piiėjau prie Vladimiro Iljičiaus ir paklausiau, kodėl mes, buvę par tizanai, raudonarmiečiai, esame mokykloje, kada Denikinas, Judeničius ir Kolčakas puo la mūsų jauną tarybinę valstybę. Į šį klau simą V. I. Leninas atsakė taip: „Brangūs draugai! Jums reikia mokytis, mokytis, mo kytis, nes, baigę mokyklą, jūs eisite į mases, pas darbininktis, į Raudonosios Armijos dalis Jums taip pat teks dirbti valstiečių tarpe, nešti į mases bolševikinį žodį”. Trečią kartą sutikau Leniną baigiantis kur sams, tai yra 1919 m. pabaigoje. Leninas mus perspėjo, kad išėję iš mokyklos mes neišpulktumę, skaitytumės su paprastais žmonė mis, visuomet galėtume jiems paaiškinti, kas tai yra socialistinė valstybė, patys būtume negailestingi kovoje su priešais.
DARBĄ kos-matematikos fakultete vienas iš geriausių buvo V. Denlo ir M. Kaveckytės moksli nis darbas „Releksacijos pro cesai polikristaliniame CdS apšvietus minkštais rentgeno spinduliais”. Chemijos fak. IV k. studento R. Sližio — „Elektroninio indikatoriaus 6E5 panaudojimas galvaninių tyniu kontrolei”, Chemijos fak^ stud. Urbonaitės, Djačeako, Artamonovos ir Goldfarb kolektyvinis darbas, Gamtos m. fak. IV k. studento Stanai čio — „Ežerų geografinis pa siskirstymas Lietuvos TSR”, V k. stud. L. Prielgauskaltės „Lapų pigmentai ir jų vaid muo foto sintezėje”. Neapsieita ir be trūkumu: konferencijoje mažai dalyvavo žemesniųjų kursų studentai, dažnai nebūdavo gyvesnių dis kusijų, kai kuriuose fakulte tuose, pvz„ IFF, mažai stu dentų susirinkdavo paklausyti savo draugų pranešimų.
Pas mus
Dalyvaudama jūsų studentų mokslinėje konferencijoje, aš daug sužinojau, susipažinau s.i jūsų mokslinių būrelių darbu. Noriu trumpai papasakoti apie literatūros būrelio darbą Latvi jos Valstybiniame Universitete Latvių literatūros būrelis tu ri apie 20 narių. Studentai rašo darbus, kurių tematiką numato būrelio vadovybė ir studentų moksliniams darbams vadovau jantieji dėstytojai. Du kartūs per mėnesį šaukiami būrelio su sirinkimai, kuriuose skaitom' referatai, aptariamos literatūros naujienos ir nauji latvių rašy tojų kuriniai. Kartais į aptari PROFESORIUS S. JAN mus pakviečiami ir patys auto KAUSKAS APIBENDRINO riai. Ruošiami taip pat naujau KONFERENCIJOS REZUL sių spektaklių aptarimai, kuriuo TATUS se dalyvauja aktoriai. Literatū ros būrelis palaiko ryšius su — X studentų mokslinė, kon bibliotekomis ir literatų bure ferencija, — kalba jis, — su liais vidurinėse mokyklose. Bu tampa su pasirengimu Spalio lelis daro ekskursijas į tas vie revoliucijos 40-osloms meti tas, kurios yra susijusios su vie nėms. šios įžymios datos gar no ar kito rašytojo veikla. bei spalio mėn. bus organizuo Studentų mokslinės konferen ta speciali studentų mokslinė cijos ne 'ik padeda daug ko su konferencija. žinoti, išmokti, bet ir sutvirtina X studentų mokslinė konfe draugystę tarp įvairių respubli rencija parodė žymiai pagerė kų studentų. jusią mokslinių darbų kokybe. Labai učių už draugiškų pri Vertingą darbą apie pažangų ėmimą jūsų studentų mokslinė Amerikos lietuvių moterų žur je konferencijoje. Puikus senasis nalą „Motetų balsas” paruošė Vilnius su suvo architektūri IFF Ui k. stud. R. Petronytė. niais paminklais, draugiški stu M. Katkaus kūrybą anali dentui man ilgai paliks atmin zavo diplomantė A. Palavins- tyje.
kaitė. iš Teisės m. fak. svars tytų darbų pažymėtinas V k. stud. P. Raslmavičiaus darbas „Santuokos nutraukimo pa grindai (pagal Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo medžią gą)”. Reikia taip pat atžymėti ir kitus mokslinius darbus. Fizi-
-o fvr--w -te
*- p-Or-'-
«*-* i> t jį (i>
tu*.*.
kL.-j.u,
-t T Į.-į, ■
Neseniai įvyko tradicinis bibliotekininkų vakaras. To kius vakarus rengia pirmas ir antras kursas, sutikdami grįž tančius iš praktikos III ir IV kursų studentus. Vaitkevičiūtė, Tupčiauskas. dėstytojas Žukas ir kt. nuo taikingai papasakojo įspū džius iš praktikos. O ji buvo įdomi: Lenine vardo bibllo
ūrarriu VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 14 (253) * 1957 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis * Kaina 20 kap.
MOKYTIS. MOKYTIS IR DAR KARTĄ MOKYTIS Sėkmingai Šiais metais Chemijos fakul tetą baigia 51 žmogus. Nors diplomantai pasiskirstę specia lybėmis, nors kiekviena jų gru pė turi savo atskirą sritį, tačiau šiuo metu visi lygiai įtemptai dirba, baigdami rašyti ir besi ruošdami ginti diplominius dar bus. Visose katedrose diplominių darbų ruošimas vyksta sėkmin gai. Fizinės chemijos (vedė/as doc. Kaikaris) ir neorganinės chemijos (vedėjas prof. Dauk šas) katedrose visi diploman-
diplominiai
teka Maskvoje, Šalty kovo Kai visi susėdo prie vaiŠčedrino biblioteka, Vyborgo šėmis apkrautų stalų, studen kultūros namai Leningrade! . . tai atliko įdomią, gausiai ju Juk iš filologų tik vieniems bibliotekininkams tenka tokia moru persunktą menines sa viveiklos programą. laimė. Vakare dalyvavo katedros Ilgai po senus universiteto dėstytojai, Kultūros ministeri jos atstovai, svečiai iš Kauno, rūmus aidėjo skambi jaunat sostinės bibliotekų, fakulteto viška daina. vadovaii. . . P. Aleksas
metalų nustatymo ir atskyrimo metodų suradimas. Kadangi pas mus respublikoj metalurgijos pramonė nėra išvystyta, šių dar bų kol kas praktiškai pritaikyti nebus galima, tačiau tai nema žina jų mokslinės vertės. Diplomantai Įizikai-chemikai ruošia keletą darbų, kuriuos bus galima pritaikyti praktiškai arti miausiu metu. Štai, prof. Matu lio vadovaujamas dipl. Jankoviakas rado būdą chemiškai po liruoti geležį. Doc. Kaikario va dovaujama dipi. Rimdžiūtė bai gia darbą. Jame aprašytais me todais bus galima nustatyti kai kuriuos farmaceutinius prepara tus. Darbą numatoma paskelbti spaudoje. Dipl. Petkevičius išty rė cheminio nikeliavimo metodą (darbo vadovas m. k. Januševičienė). Sis metodas tuoj po diplominio darbo apgynimo bus pritaikytas įmonėje. Visų katedrų vedėjai gerai atsiliepia apie diplomantus, pa žymi, kad jie daug ir kruopščiai dirba, stengiasi parengti diplo minius kiek galima geriau. A. NARUŠYTE
S e s i j a —č i a
S Medicinos fak. konferencijos rezultatai Konferencijoje buvo nagri nėjamos aktualiausios proble mos. Pavyzdžiui, I vietą už ėmę V k. stud. O Borysaitė ir IV k. stud. V. Sirvy dis savo darbe „Eksperimenti nė hipotermlja” nagrinėjo dirbtinio organizmo atšaldymo ir operacijų širdies srityje problemą. Šis darbas bus skaitomas ir Rygos medicinos Instituto studentų mokslinėje konferencijoje. Kadangi dabar medicinos srityje plačiai panaudojami antibiotikai, gaunamos kai ku rios komplikacijos. Jas nagri nėjo V k. stud). N. Užkevičiū tė ir N. Sipelytė moksliniame darbe „Kondidomikozlų reikš mė kūdikių vid'urlavimų patogenezėje”. už kurį” buvo pa skirta II premija.
ruošiami
tai jau baigė ar baigia ekspe rimentines darbų dalis ir dabar tiniu metu aprašo, literatūriškai aptvarko juos. Čia 5 diploman tai jau apgynė savo darbus, kiti gins šiomis dienomis. Greitu laiku numatoma diplominių dar bų gynimą užbaigti. Kalbant apie pačius darbus, reikia pasakyti, kad visi jie yra svarbūs, turi nemažą teorinę, o kai kurie ir praktinę reikšmę. Visi diplomantų-neorganikų darbai yra iš analitinės chemi jos. Bendras darbų pobūdis —
III vietą užėmė VI k. stud. Juršienės darbas „Sinestrollo taikymas kovoje su pogimdyviniais kraujavimais”. Konferencijoje savo darbus ir skaitė svečiai iš Rygos " Kauno medicinos institutų, Mūsų universiteto studentai taip pat dalyvauja kitų aukš tųjų mokyklų mokslinėse kon ferencijose. IV k. stud. B. Skėraitytė ir J. Steikūnaitė dalyvauja Leningrado Pavlovo vardo medicinos instituto stu dentų mokslinėje konferencije, Kirplluk ir Artamonova skaitys savo darbą Tartu uni versiteto medicinos fakulete, stud. Užkevičiūtė ir Slpeiytė — Kauno medicinos institute. IV k. stud. J. Žungallaltė
Trečio kurso matematikai šį semestrą turi palyginti daug darbo. Reikia ne tik gerai pa siruošti egzaminams, kurie, kaip ir praeitą semestrą, bus „kieti", bet ir parašyti kursinius darbus. Tiesa, daugumas kursi nius jau baigia rašyti, kai kas jau baigė. Sirmytė, Petruškevičiūtė ir Grigelionis savo darbus skaitė mokslinėje konferencijoie, kurioje Grigelionis užėmė antrą vietą. Iki egzaminų liko nedaug lai ko, o kursas platus. Beveik vi sus egzaminus reikės laikyti ne iš vieno semestro, bet iš visų metų kurso. Todėl skaityklose dažnai galima rasti Stulpelį. Juodeškaitį ir kitus. Tiesa, ne visi dar jaučia artė jančius egzaminus. Keletas gal voja „šturmuoti" ir raminasi
pat
tuo, kad dar liko mėnuo iki se sijos, o „juk egzaminai ne kiek vieną dieną, ką gi darysi per 5 dienas". Tokių minčių mūsų tarpe neturi likti! Yra studentų, kurie, lygindami paskaitų ir miego koeficientą, išskaičiuoja, kad sėdėti audito rijoj ir snausti — nehigieniška. ,.Sveikata — brangiausias mū sų turtas! Tad miegokime, drau gai!" — su tokia mintimi gy vena ir studijuoja matematiką V. Tėvelis. Nuo jo nenori atsi likti Pilkauskas, kuris irgi užuot nuėjęs į paskaitas, bevelija nu snausti. Laikas būtų šiems draugams susirūpinti, kad sesijos metu ne tektų skęsti ašarose.
Br. KVEDARAS, III kurso seniūnas
KONFERENCIJA
t
Pastabos apie studentu valgyklą Kas iš mūsų nemėgsta so 1954 m., dirbdama dar sena turtingas ir įvairus ne tik vie namą produkciją atsakytų tie, čiai, pigiai ir gardžiai papie aptarnavimo forma, kai ku nos dienos bėgyje, kaip kad kurie ją gamina — virėjai ga tauti! Studentams tai aktuali riais mėnesiais aptarnaudavo dabar yra, o viso mėnesio bė mintojai, o ne gamybos orga problema. Savo darbe „Stu per dieną 600 — 700 lankyto gyje. Antra, valgykla turi pa nizatoriai — vyr. virėjai. siekti, kad įrašyti meniu pa Manau, kad mano nauja dentų „Tauro” valgyklos veik juO kokia padėtis gamyboje? tiekalai išliktų per visą darbo mintis — virėjų atsakomybės los analizė, pietų produkcija ir priemonės jai pagerinti”, Jei padidėjo gamybiniai' pajė dieną. Galima patarti valgyk padidinimas už patiekalų ko mėginau panagrinėti šį klausi gumai, turėtų padidėti ir pati lai sumažinti antrųjų patiekalų kybę — yra teisinga. Tai pa gamyba. Tačiau praktikoje skaičių iki 5—6, ką jau prak tvirtina ir praktikai, su ku mą. Valgykloje įvestoji saviap- gamyba sumažėjo. Pavyzdžiui. tikuoja priešakinės visuome riais man teko kalbėtis, Tltarnavimo forma, pranašesnė 1957 m. Per pirmą šių metų ninio maitinimo įmonės. Tre kiuosi savo pasiūlymą įgyven ' Stankevičius, . .............. už senąją. Tačiau šios formos ketvirtį pirmųjų patiekalų su čia, būtina padidinti virėjų dinti. J. Prekybos ekonomikos įdiegimo rezultate padidėjo ir mažėjo ė proc., o antrųjų — atsakomybę už patiekalų koky būrelio narys įmonės gamybiniai galimumai. 9 proc., palyginus su 1956 m. bę. Tai reiškia, kad už gamiPavyzdžiui, dvigubai padidėjo pirmuoju- ketvirčiu. Tokie faktai kalba apie ne valgyklos salės praleidžiamu mas. Jei anksčiau per darbo patenkinamą valgyklos darbą. valandą valgykla galėjo ap- Kokios gi to priežastys? Pa tarnauti 150—200 žmonių, grindine priežastimi aš laikau tai šiuo metu daugiau kaip blogą patiekalų kokybę. Kai 300 lankytojų. Aišku, kad pa mieste buvo jaučiamas maisto didinus sėdimų vietų skaičių produktų trūkumas, studentai (tam galima panaudoti apva lankė mūsų valgyklą nebodami liūs stalus, pagreitinti patieka patiekalų kokybės. Maisto lų išdavimą), šis lankytojų produKtų kiekiui padidėjus miesto prekybiniame tinkle, skaičius dar padidėtų. valgyklos produkcija li Dabar valgykla ir virtuvė mūsų ko tokia pati. techniškai aprūpintos. Šių Taigi, iškilo uždavinys pa mokslo metų pradžioje viena gerinti produkcijos kokybę. me iš Čiurlionio bendrabučių Kiekvienam žinoma, kad nuo buvo atidarytos valgyklos fi darbininkų kvalifikacijos, dar lialas (30 vietų). Reikia ma bo stažo, darbo organizacijos nyti, kad valgykla kartu su tiesiogiai priklauso gaminamos filialu galėtų per dieną aptar produkcijos kokybė. Tačiau dar kiti nemažiau svarbūs nauti iki 1000 studentų. Šio yra faktoriai, kuriuos ir iškėliau skaičiaus realumą patvirtina savo darbe. Visų pirma, me Konferencijoje dalyvavo svečiai iš sąjunginių respublikų. Tarp ir tas faktas, kad valgykla niu klausimas. Meniu turi būti jų ir mūsų studentų užsimezgė glaudi draugystė.
Paskaitos—labai svarbi studentų auklėjimo priemonė RESPUBLIKINE Medicinos fak. Įvyko Cernakovo žodžius iš „Gerce- čial bevelk neišeidavo Iš savo atviras partinis susirin no pasaulėžiūra”: „Didžiau kaimo Ir be ekonomo, karčia- iĮ ŽIŪRA PASIBAIGĖ. UN VERSITETO LIAUDIE kimas, kuriame buvo sias patriotizmas — tai tar mos ir cerkvės, nieko nematė. DAINŲ IR ŠOKIŲ AN svarstomas klausimas nauti savo liaudžiai Ir žadinti Tarybų valdžios atkūrimo „Marksistinė — lenini ją aktyviai revoliucinei ko- Lietuvoje lemiama įtaka kraš i SAMBLIS VYKS į VI PA nė pasaulėžiūra medici vai”. to sveikatingumui ir mirtingu i SAULINĮ FESTIVALĮ! ninių disciplinų paskaimo mažėjimui yra neabejotina. Iš DOC. LĖLIO Universiteto vadovybetinlame kurse”. Dėsty Apie tai liudija nenuginčijami PASISAKYMO f r ir visuomeninių organizac tojai drg. drg. Laucevifaktai, įvairių ligų skaičiaus Medicinos fakultetas priva- kritimas. jų vardu sveikinu ansamb V. ■ čiius, Katilius, Marcin kevičius, Žiugžda, Mi- lo ruošti ne tik gerą speclalisŠtai dėl ko kiekvienas gy f lio vadovus ir visą kolek celmacheris ir kt. pasi tą — gydytoją, bet taip pat ir dytojas arba busimasis gydy i tyvą pasiekto puikaus la mėjimo proga ir linkiu iš dalino savo darbo paty sąmoningą materialistinės pa tojas, jeigu jis myli savo kraš tvermės ir tolesnių kury rimu, papasakojo, kaip saulėžiūros pilietį, savo Tėvy tą ir liaudį, privalo branginti jie paskaitų metu sten nės patriotą, didžios moralės Ir gerbti liaudies iškovojimus. į binių laimėjimų, vystan lietuvišką liaudies meną. giasi auklėti tarybinius, žmogų. REKTORIUS Šių laikų studentai, išaugę gydytojus. tarybinės santvarkos sąlygose, IŠ GYD. MARKULIO nematė ir neprisimena ikitaPASISAKYMO rybinių laikų mūsų krašte. Stu DĖMESIO, VYRAI Iškelti klausimai — koordi- dentai neprisimena chroninio Musų universitetas, kaip ir nalinės reikšmės. Tie klausi nedarbo ir darbininkų skurdo kai kurios kitos Lietuvos aukš mai mums gerai pažįstami Ir miestuose, dvarų su balsiais tosios mokyklos, vasaros atosto jų mes nebuvome ir nesame kumetynais, neprisimena vai gų metu prie Šilutės MMS, Te užmetę, bet kolektyve pasida- kų mirtingumo, neįsivaizduoja neniuose (Šilalės raj.) organi neprieinamos zuoja stuaentų darbo ir poilsio . linti, pasitarti, paieškoti ko neturtingiems tivallinėje šventėje. Du vakaru jų Chomskis Įteikia svečiams dovanors naujo, drauge susirinkus medicinos pagalbos. . . stovyklą. auditorijose iki vėliausių išnaktų nas. Merginos įsega mažus ženk Man teko dirbti buržuazinė Teneniai — vienas iš ma — labai naudinga. negeso šviesos, skambėjo links liukus, kurie ilgam primins šį mos dainos, muzika, viešpatavo puikų vakarą. .. Normalinės anatomijos pa je Lietuvoje kaimo gydytoju, žiausiai žinomų Lietuvos kam ir aš dažnai lankydavausi ku pakili nuotaika. Nelieka skolingi ir svečiai, — skaitose doc. Pavllonls ir aš, pelių, bet kartu tai aiškus pa Kaip ir dera gamtininkams, jie kolūkiečiai. Jie užsiaučia dekanui kiek sugebam, kiek išgalim, metynuose ir pas bežemius ar liudijimas tų pasikeitimų, kurie savo festivalj, be to, atžymėjo, ant pečių puikų naminį audeklą tuos klausimus visada turime mažažemius valstiečius. apsodindami fakulteto rūmus me ir pasirodo su savo programa. per paskutiniuosius metus atėjo Kaip išrodė, pavyzdžiui, buv. į musų respublikos kaimą. Jei deliais — lai jie primena busimie Kolūkietis Jankūnas atlieka seną prieš akis. Anatomijoje mes siems studentams linksmą, žvalią lietuvių liaudies dainą „Apie pal turime nemažai progų, ir jas Mažeikių apskrities Medemro- gu kam prieš porą-trejetą metų vą arklį”. Beje, jūs, tur būt, nė 1957 metų kartą... panaudojam ugdyti tarybinį dės dvaro kumetynas ir kaip teko būti Teneniuose, tai vaiz Salėje šalia draugų ir pažįs nežinote, kad ši daina kilusi iš ten gyveno žmonės? Kumety patriotizmą, atskleisti religinių duotėje išliko maždaug šitoks tamų sėdi svečiai: Minsko uni jų krašto ir pirmas į plokštelę versiteto Gamtos fakulteto stu ją įdainavo Jankūnas. prietarų esmę, ugdyti mate nas statytas, tur būt, dar bau vaizdas: krūmokšniai, pelkės, . . . Programa baigiasi. Prasi dentai ir Eišiškių rajono M. Melrialistinę pasaulėžiūrą. Įvadi- džiavos laikais. Jį sudarė keli mažos trobelės.. . Visur tylu ir Korido nikaitės vardo kolūkio kolūkie deda linksmi žaidimai. riais tai šen, tai ten siuva jau dėj daly, istorijos faktų ap iš molio nudrėbti namai. Lan ramu, tuštoki laukai, tik kur-nečiai. nuoliai, merginos: sunku visur žvalgoje, žmogaus kilmę aiš gai nedideli, todėl viduje vi kur iš miškelio kylanti į dangų . . . Linksmai suskamba akor suspėti, sunku visur pabuvoti, kindami ir t. t., pacituojam iš sada prieblanda. Kiekviename melsva durnų juostelė... Nie deono muzika. Scenoje — gamti ninkų šokėjai. Juos pakeičia eko tarybinių autorių liepsninges- kambaryje gyvena po vieną kam tada neatėjo į galvą min Lengvą triukšmą nustelbia nomistai. Gausūs aplodismentai nes jų mintis, pasisakymus, šeimą, kurioje visada daug vai tis, kad kada nors šita patriar skardus trimito balsas, o jam nu seka gamtininkų vokalinio kvar kų (iki 10). Kambario kampe chališka kaimo tyia bus taip tilus scenoje pasirodo Ekonomi teto pasirodymą. Sutartinai dai nevengiam -ir lyrikos. — lentomis aptvertas aruodas, negailestingai sudrumsta. Šian kos fakulteto II k. studentas An- nuoja ir to paties fakulteto due Aš menu, kokį teigiamą įs kuriame dziulevičius. Jis deklamuoja V. tas (barkarolė iš Offenbacho ope supiltos bulvės, buro pūdį darė mums prof. Kai kai, ropės. Po lova užtvertos dien verda Teneniai. Ekskava Majakovskio eilėraštį „Apie Leni retės „Hofmano pasakos” ir kt.). ną ” . Jungtinis Gamtos ir Ekono Programos numeriai vienas už riūkščio farmakologijos praty vištos, ir pasilenkus prie lo torių, traktorių, mašinų gaudi fakultetų festivalis prade- kitą gražesni, vienas už kitą įdo bose ugningos diskusijos, ku vos apžiūrėti ligonį, smarvė mas pasidarė būtina buities da mikos damas. Publika, sulaikiusi kvėpa- mesni. .. Visų (maždaug apie 40} rių metu mes žavėjomės lek neišpasakyta. Žiemą nuo drėg limi Pelkes išvagojo kanalai ir vimą, seka, kas darosi scenoje, jų čia net ir nesuminėsi. grioviai, o pirmi drenažo hek O čia numeriai keičiasi vienas toriaus pažangiomis mintimis, mės durys ir langai storai ap į festivalinį koncertą įsijungia kito, vienas už kitą įdomes- svečiai iš Minsko. Pirmo atsky o mūs krūtinės alsavo giliai, šerkšniję. Ant lovos palei kros tarai jau davė savo vaisius. Bet po ri. rio gimnastikos pratimus atlieka tai tik pradžia. Kapitaliniai lė gimdavo daugybė klausimų. nį krūvelė išblyškusių, murzi Gamtininkai jau trečią vakarą studentė Ketler. Pasirodo ir solisšų investavimui per metus kitus Bet atsimenu ir kitų profe nų ir basų vaikų. Fakulteto vardu dekanas žada iš nenaudingų pelkių pa iš eilės dalyvauja fakulteto sorių. politines — mokslas Tai nesutirštintos spalvos. daryti derlingas dirvas. mokslui” nuobodžias, mo notoniškas paskaitas, įkyrėju Mano aptarnaujamoje apylin Studentai, kurie nori leisti pa kėje buvo 7 dvarai. Vienuose ilsėti nuo mokslo šturmavimo sias iki kaulų čiulpų. iš jų kumetynai buvo kiek ge įkaitusioms galvoms, prašom Anatomija — berods, kiek resni, kituose žymiai blogesni, važiuoti į stovyklą. Bus proga tiek daug linksmų pramogų. čia niūrumo, bet deramai ana negu tik ką aprašytas. Ilgai dar negeso šviesos tą va raumenims pramankštinti ir dar karą salėje, ilgai skambėjo links tomiją širdyje panešiojus, atŠia proga įdomu prisiminti išreikšti savo norą prisidėti mas juokas, muzika. Puikiai pra šlldžius tarybinės šalies pilie kai kuriuos faktus iš mūsų bu ėjo festivalis Gamtos fakultete, prie naujojo kaimo pertvarky čio ir žmogaus šilima, įliejus į krašto medicinos istorijos. Mū mo. Be to, gyvenimas stovyklo daug išradingumo ir gabumų pa rodė šio fakulteto studentai. Da save, įtraukus iš tikrovės įdo sų universiteto bibliotekos žada ne tik naudingą fizinį bar belieka tik viena — palin mių faktų (ten medikas aukojasi rankraščių skyriuje yra įdo je kėti jiems dar didesnės sėkmės darbą, bet ir nemaža malonumų, jūrai, ten šoka, gelbėdamas mus dokumentas — prof. Ado jau ’ r puikių numerių universiteto pati stovykla numatyta vaiz festivalyje, kuris ne už kalnų. kitą, į eketę, ten duoda dalį mavičiaus rankraštis apie kal dingoje, mišku apaugusioje pa A. ŠARKIO tekstas ir nuotr. galūnių odos, ten didvyriu tūną Lietuvoje 19 šimt. vidu vieloje, numatyta sekma rymo prie ligonio lovos nak ryje. Pasirodo, kad 1855 me kilioje dieniais aplankyti žymesnes is tų naktis ir 1.1.) anatomiją tais iš Švenčionių apskrities vietas, nuvažiuoti į Ni galima sugyventi, ir ji tada ug grafo Tyzenhauzo Postovo dva torines BALANDŽIO 23 DIENĄ — Į dą, pasimaudyti Baltijoje ir Jū do jauną mediką. AKTŲ SALĘ: TEN FILOLOGŲ ro baudžiauninkų 841 buvo roje Žinoma, iš tuščio nepripil kaltūnuotas, be to, iš jų 53 Kadangi darbas labai spėsiFESTIVALIS! si. Reikia . pačiam kontroliuo sirgo dar odos ligomis, 154 — /iškas, tai į stovyklą pageidau ti save, nuolat žengti pirmyn. akių i ligomis, iš jų 50 buvo ak jami tik vyrai, bet vyrai tokie, Aš išėjau , margą gyvenimo li : arba beveik akli ir t. t. Ado kurie norėtų padirbėti ne vien mokyklą — iš prietarų eita- mavičius : rašė: „Lietuviai ir iš širdies, bet ir iš peties. dėlės išbridęs, kruvinais pa- baltarusiai I valstiečiai bau Darbas apmokamas pagal iš dais ėjau gyvenimo takais prie džiauninkai i neturėjo šukų ir dirbį. MMS vadovai pasakojo, Tiesos, prie pažangos. Ir to- neturėjo i laiko jų vartoti; ran kad darbų sezono metu vidui-'dėl, klek jėgos nūdien leidžia, kų ! pirštai ir linams šukuoti še nis darbininkų užmokestis prie Artėja spaudos diena — ge prieš fašizmą, kurioje Inter visados stengiuos atsiminti pečiai j atstodavo šukas. Valstie- sausinimo darbų yra apie 1000 nacionalinių brigadų eilėse gužės 5-oji. Ta proga „Tary rb. per, mėnesį. Šiomis dienomis rrfokslo dalyvavo ir nemažas Lietuvos binio studento” redakcija ir Norintieji dalyvauti, prašom universiteto komjaunimo kovisuomenė atžymi įžymaus Vil sūnų būrys. paduoti pareiškimus universite niaus universiteto gamtininko, Abu kalbėję svečiai pabrė mitetas organizuoja sienlaikto visuomeninėms organizaci botaniko prof. Stanislovo Bo žė, kad tas, kuris buvo Ispani raščių apžiūrą. joms. Prašom balandžio 26—27 nifaco Jundzllo 110-ą'šias mir joje pilietinio karo metu, nie A. VANAGAS kuomet jos neužmirš. Žmo dienomis pristatyti į komjauties ir 160-ąslas mokslinio dar Drauguži, periferiją. O jis komisijai — pikų nėms, pažįstantiems ispanų nimo komitetą visų fakultetų, bo pradžios metines. L Kaip paprastai, l.aišką rašau tūzą: liaudį, aišku, kad respublika bendrabučių, atskirų būrelių paskaitos metu. Pas mane tiek — Pas mane dvynukai. . . Didelis mokslininkas-mate- Ispanijoj bus atkurta. leidžiamus sienlaikraščius. daug naujienų, kad neturėjau Galvojo, kad komisija tokį re rialistas S. B. Jundzilas įrengė kantrybės laukti paskaitų galo. tą egzempliorių neišleis iš sosti Po to svečiai atsakė į jiems Apžiūra vyks pirmadieni, Kaip žinai ir kaip jau nuo se nės. Tačiau apsiriko. . . universiteto Botanikos sodą, patelktus klausimus. 29 d., Kolonų salėje. no pas mus priimta, šios dienos O Tavo pirmoji meilė Laima kuris tapo vienu iš turtin — diplomantams karštos die Kaupelytė (parašiau pavardę, kad O. URBAITE giausių Europoje. Didis jo nuo nos — paskirstymas. Manau, Tau nesumaišytum), gavo stambų pra A. NARUŠYTE bus įdomu sužinoti kai kurių monės centrą — Plokščius. Tai pelnas — Lietuvos augmenijos Chemijos fak. studentės Mūsų medžiagos pėdsakais Tavo draugų likimą. kažkur palei šakius. Na, ir kaip aprašymas. („Aprašymas natū kad Tu atsimeni mediką Jakobso manai, sutiko? Suprantama, raliai augančių Didžiosios Lie ne. Turėdama „blatą” Kauno ną, su kuriuo per Spalį buvai „CHEMIŠKOS NAUJIENOS” tuvos kunigaikštystės provin „užlaužtas". Vakar sutikau jį i-oje Medicinos mokykloje, kom lektoriume įvy cijoje augalų" 1791, ir „Apra ko Universiteto prie Čiurlionkės: išbalęs, susi binuoja įsitaisyti dėstytoja. Įsi „Tarybinio studento" Nr. 11 studentų susitikimas su I vaizduoji — Laima dėstytoja! Ne šymas Lietuvos augalų pagal Visasąjunginio tarybinių daili (balandžio traukęs — viena nosis bestypso. manau, kad išdegtų. . . 4 d.) buvo kalbama, Supratau — liūdni popieriai. Už Linėjaus sistemą" 1811). Jis Didžioji mokslininkė Abramaninkų suvažiavimo delegatais. kad Chemijos fak. laboratori sukome j „vėžikinę”, paėmėme taip pat rašė zoologijos vado po bokalą. O tokioj atmosferoj, vičiūtė niekaip nesutinka skirtis Lietuvos TSR Tarybinių dai joje neveikia ventiliatoriai. kaip žinai, dūšia pati atsiveria. su mokslu (o gal su Vilnium) bančiu. Atrodo, ir tai nepadėjo. vėlius, kurie tuo metu buvo la Prorektorius ūkio skyriaus lininkų sąjungos ir Dailės Ins Prisiminėme šaunią praeitį, o jis, ir pasiryžusi tiesiog su diplomu Kuklūs reikalavimai nublanks bai paplitę Lietuvoje. tituto studentų ir dėstytojų var reikalams drg. Grincevlčius susigraudinęs, ir pradėjo dėsty mauti aspirantūron. žinoma, be ta prieš simpatiškosios bib ti. Kaip ir visus medikus, taip jokios praktikos kas čia ją pri liotekininkės S. B. Jundzilas aktyviai da du susirinkusius pasveikino praneša, kad ventiliatoriai už Adomonytės sąly ir jį komisija nukreipė į plačiąją ims. O į Tytuvėnus važiuoti pa gas. Štai jos. Apie darbą ra lyvavo visuomeniniame gyve Dailės Instituto direktorius sakyti artelėje „Puntukas", ir nelė Irena absoliučiai nenori — jone — jokių kalbų. Sosti naujais mokslo metais chemi ten nėra dirvos suklestėti jos nėje būtina likti todėl, kad ji ke nime, kurį laiką ėjo prie uni drg. Mackevičius. talentui. tina studijuoti (ir vėl studijuoti) versiteto leidžiamo dienraščio Kalbėtojas supažindino susi kai galės dirbti jau gerai vė Mažytė. . . tikrai mažytė. Tu Dailėje. Dirbti pagal specialybę „Dziennik Wilenski" redakto rinkusius su suvažiavimo dar dinamose laboratorijose. tik pagalvok! Kaip ji gyvens neprieštarauja, bet su Idjkliu rei riaus pareigas, priklausė įvai bu, papasakojo apie vaizduo be savo tėvelių? Kas ją rengs, kalavimu, kad darbas prasidėtų migdys, valgydins, žadins į ne anksčiau, bet 15 val.l Nieko sau rioms mokslinėms draugijoms. jamojo meno vystymosi kelią, REDKOLEGIJA darbą? Suprantama, ‘ kad keis sąlygos! apie tarybinės ir Vakarų dailės ti savo gyvenimo būdą ji nė Tai tokios naujienos. kryptis. negalvoja. Tiesa, neseniai ji pa Bijau, kad dar ne visos. Artėja rodė šiokį tokį protavimo suge kitų specialybių studentų skirs Vilniaus Valstybinio Susitikimo metu taip pat pa Chemijos fakulteto studen bėjimą: pareiškė, kad Trakuose tymai; ko gero, panašių dalykė Universiteto Medicinos prof. Gudaitis, dailinin dar gal ir sutiktų dirbti: ir eže lių vėl atsiras. tus aplankė Ispanijos pilietinio sisakė fakulteto IV kurso stu ras, ir geležinkelis, ir Vilnių ran Papasakok šias naujienas savo karo didvyriai. Atvykę svečiai kai Jurkūnas, Zebenkienė ir ka pasieksi. Kadangi šių „del>- smalsiai tetulei Felicijai, idant ji Kuzminskas. dentai reiškia gilią užuo katnų” poreikių komisija nepa savo piktu liežuviu išskalbtų šių drg. drg. Bulota ir Senderovas jautą Po susitikimo svečiai ir stu tenkino, ji padarė žirgo ėjimą: baltarankių aristokratų kupras papasakojo susirinkusiems ne TR1MBELYTEI pareiškė, kad jai dvi minutės prieš visą Tavo kaimą. Tegul tolimos praeities prisiminimus, dentai žiūrėjo dokumentinį klliko iki vedybų. Atseit, diplomo visi pasijuoks iš jų. MARYTEI, nofilmą „Tretjakovo galerija”. plačiau supažindino su didvy įteikimo dieną ji peržengs CBAĮ Tuomi ir baigiu. Su linkėjimais Jos broliui mirus. Biuro slenkstį su Trakuose dir- spaudžiu dešinę! S1MULIONIS. EL. ŠARMAITYTE riška ispanų liaudies kova
t i f t
Puikus festivalis
KULTŪRINĖ
KRONIKA
Simulionio laiškas Drausmelei
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g., 3, telef. 2-10-38.
Spaudė laikraščių ir žurnalų lėle
spaustuvė
I-V 12702