visu
LEIDŽIAMAS NUO 1950
saliu vnobčtMiM;vienyuirės f
caRVBims sr,či oencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 14 (1433)
. 1988 M. BALANDŽIO 15 D. i
PENKIADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiii
KAINA 2 KAP.
KETURIASDEŠIMTĄJĄ STUDENTŲ MOKSLINĖS DRAUGIJOS KONFERENCIJĄ SMD pirmoji konferencija PASITINKANT Studentų akademinės mokslo draugijos (toks buvo dabartinės SMD pavadinimas) pirmoji mok slinė konferencija vyko 1947 m. spalio 26—27 d. d. Deja apie šią konferenciją nepaskelbta jo kių duomenų (Vilniaus universi teto istorija, 1940—1979. — V.: Mokslas, 1979; Mackevičius J. SMD — 20 metų. — V.: VVU, 1967). Taip yra todėl, kad ne-
buvo surasta konferencijos pro grama. SMD taryba dėkoja Teorinės fizikos katedros profesoriui A. Bolotinui, ieškojusiam šios pro gramos pas pažjstamus 1947/48 m. m. SMD aktyvistus ir gavu siam ją iš l-osios konferencijos
dalyvio chemiko D. Sklerinsko šeimos archyvo. Daug turiningesnė SMD kon ferencija vyko 1948 m. gegužės 15—20 d. d. prof. L. KIMTYS Universiteto SMD mokslinis vadovas
Plenumo posėdis
Vilniaus Valstybinio Universiteto Akademinės Studentą MoksĮo Draugijos 1947 m. spalių mėn. 26-27 d. vykstančios mokslinės konferencijos
PROGRAMA
Medicinų* mokslą sekcija Spaliu mėn. 26 d, (sekmadienį) 17 vul. Medicinos lak. didi. auditorija, Curllonio 23.
Spaliu ničn. 26 d. (sekmudienj) II vai., Centriniai Kūmai, Aklų salė.
1. Koulcreucljos atidarymas Vilniaus Vaisi. Universiteto Rektoriaus prol. Z. Žemaičio it Studentu Akaijemlnėk Mokslo Draugijos Prezidento prof. V. Glrdiųauiko žodis 2. Trisdešimt metu tarybinei medicinai — prol. Penkovskb 3. Piliečiu leisiu apsauga TSRS-slud. Kaplsn.u Sekciją posėdžiai Spaliu ">čii. 26 d. (sekmudienj) 17 vai.. Istorijos—Hlol. lak. auditorija Nr. 9, Pilies II 1. LTSR lengvoji pramonč-stud. Meškauskas 2. XIX smi. lietuviu tautinis sąjūdis ir literatūra—slud. Sprindis Spaliu •«*" 27 d. (pirmadienį 17 vai. 1. LTSR feinčs ūkia naujame penkuietyje-slud. Gaigalas 2. TSRS pajamos ir Išlaidos Tėvynės Karo metu- slud. Ohullė
Taikomąją mokslą sekcija
1. 2. 3. 4.
1. 2. 3. 4.
Spaliu mėn. 26 d. (sekmadienį) 17 vai.. Didi, chemijos auditorija, Naugarduko 22. Durpės—slud. Paęauskas Antibiotiku chamizmas-slud. Malacliovskls Tlinltlazcvas—mnksllninkas ir vlsuomeniuinkas—slud. Janke,vičiiis Chemijos vaidmuo nociuliatinėjc statyboje—slud. Kamilus Spaliu m*n. 27 d. (|>imiadlinj) 17 vai. Chcmollumlniaccucijos reiškiniai—slud. škk-rinskas Penicilinus—slud. Sūmislivlčiillė . žmogaus kilmė— lud. Vaitiekūnus K. Darvinus Ir jo evoliucijos teorija—slud. Viršila
1. 2. 3. 4. 5.
Tarybini* gydytojas Ir jo ujdsvlulal—slud. Biliūnas Alergija—slud. Zinkevičius Aukštoji smegenų veikla—slud. Buuiytč Medicinos mokslui Vilnium Universitete--slud. Bizlidinas BCO vakciun-skicp.ljiniai pilei tuberkulioze—slud. Motiejūnas
Spaliu luėn. 27 d. (plriiiadlciij) 17 vai., 1. Pirmoji inedlciim medlcina Iki Hypokraio laikp—slud. Zeb ru tiskailė 2. Skrandžio opos—slud. Jaudcgls 3. Gimdymo traumatologija—slud. Bistrlckaitė 4. Kūno proporcijų kilimus beaugant— slud. lyaiiuuskus
Vilniaus Valstybinio Universiteto
Studentų Akademini Mokslo
D f auglio
Matematikos fakultetas
Studijuojant Universitete sie kiama įsigyti specialybę. Kar tais pasitenkinama „programa — minimumu'1: tik paskaitos atsditorijose ir kiti privalomi užsi ėmimai, kada siekiama gauti diplomą. Tačiau minimas ju biliejus parodo, kad bent 40 Universiteto absolventų laidų stengėsi giliau nagrinėti įsigyja mos specialybės pagrindus, sie kė įnešti šį tą naujo i nagrinėr jamas Universitete ar Mokslų Akademijoje mokslines proble mas.
Organizuotas studentų moks linis darbas, žvelgiant į praei tį, daug prisidėjo prie moksli ninkų ir mokslo organizatorių brandinimo. Aišku, pagrindinis studento tobulėjimo laidas visais laikais buvo profesoriaus, dės tytojo tiesioginiai kontaktai su studentu, jam siūlant užduotis, sudarant reikiamas darbo sąly gas, aptariant rezultatus ir kore guojant tolesnių ieškojimų kryp tis. Tačiau svarbi ir SMD orga nizacinė veikla — gilesnis atr skirų problemų studijavimas būreliuose, ėksperimentinės technikos įsisavinimas, moksli nių konferencijų organizavi mas. Visa tai savo atsiminimuo se vertina dabar žinomi moksli ninkai. mūsų visuomenės veikė jai, buvę aktyvūs SMD nariai.
Pažvelgti j praeitį verta ir to dėl. kad pamatome tradicijų reikšmę, galime geriau įvertinti savąjį nueitą kelią, susipažįsta me su mokslo istorijos Lietuvo je paskutiniais puslapiais. Ta čiau didžiausią svarbą turi ne senesnieji, bet naujausieji lai kai. Tikslinga aptarti įvairias veiklos formas, išnagrinėti tas
galimybes, kurias suteikia aukšr tosios mokyklos pertvarkymo, šalies persitvarkymo dokumen tai. Universiteto tikslas ruošti plačios erudicijos, turinčius sa voje srityje (specialybėje) fun damentines žinias specialistus, pasiruošusius gilintis į mokslo problemas, ar ieškoti mokslo re zultatų įdiegimo praktikoje gar limybių, ar organizuoti gamybą, ar mokyti ateities kartą. Kol kas studijose poslinkių dar nedaug (stipendijos padidėjo, o ar kei čiasi požiūris į specialybę — parodys, matyt, ateitis), tačiau akivaizdu, kad ir studentai, ir jauni darbuotojai bei specialis tai kartu su katedrų, laboratori jų vadovais rodo nepakanka mai iniciatyvos naujovėms kur ti, tiek mokslinių tyrimų srity je, kas turėtų baigtis moksli niais darbais ir išradimų autori niais liudijimais (kur tarp ben draautorių būtų ir studentai), tiek ir ieškant būdų diegti mokr slinių tyrimų rezultatus į prak tiką, ką parodytų eksponatai parodose, objektai perduoti ga mybinėms organizacijoms ar pan. Reikia tikėtis, kad diskusi jų konferencijoje metu ir plėto jant jaunimo mokslinės techni nės kūrybos veiklą (į kurią įei na ir SMD) bus surasti būdai, kaip padidinti darbų efektyvu mą, ypač ta prasme, kad dirban tis studentas pajustų savo indė li į vystomą problemą, suvoktų jos svarbą mokslui ar praktikai, ir kad šis darbas subrandintų atsakingai veiklai mūsų Univer siteto absolventus.
Prorektorius mokslo reikalams prof dr. J. VAITKUS
Matematikos istorijoje randame daugybę pavyzdžių, kaip vieno žmogaus energija ir asmenybės žavesys suburia , gabų jaunimą, o darbai nubrėžia gaires i&isų kartų mokslinei veiklai. Lietu vos matematikai toks žmogus yra prof. J. Kubilius. Jis tapo ir matematikos fakulteto SMD organizatorium bei vadovu. 1951 metais pradėjo veikti Jo vadovaujamas studentų moksli nis būrelis. Tai buvo tikra sa varankiško mokslinio darbo mo kykla. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti. Jau diplominiame V. Statulevičiaus — pirmojo ir ga biausiojo prof. J. Kubiliaus mo kinio — darbe išspręsta svarbi skaičių teorijos problema. Ape ją parašytas pirmasis moksli nis straipsnis. Iš būrelio narių V. Statulevičius ir mokslų kan didato disertaciją pirmasis ap gynė. Kas nežino tolimesnės mokslinės ir visuomeninės io veiklos gairių: vienas atsitikti nių dydžių sumavimo teorijos kūrėjų, profesorius, mokslų dak taras.'LTSR MA vicepreziden tas. .. Pirmasis SMD mokslinis bū relis brendo kartu su savo nar als. kartu su Lietuvos mate matika. Šio būrelio veikla pra sideda ir jau 30 metų veikian čio Tik'mybių teorijos ir skai čių teorijos seminaro istorija. Seminaras tapo pagrindine Lie tuvos matematikų tribūna, pra nešėjų sąraše — ryškių šalies ir užsienio matematikų vardai. Dalyvavimas šio seminaro darbe daugeliui gabiausių vyresn ų ų kursų studentų yra tiesiausias kelias į aktualias šių dienų mokslo problemas. Priartėti prie |ų padeda ir prof. J. Kubi liaus „antradieniai“. Jau 30 me tų antradienių vakarais pas profesorių renkasi matematikai: pripažinti mokslininkai ir stu dentai — problemų apsvarstyti, naują literatūrą peržvelgti. Pagrindinės Lietuvos matema tikų ir kartu studentų moksli nio darbo sritys — tik mybių teorija ir skaičių teorija. Jų problemos tapo įvadu į sava rankišką kūrybą daugeliui ma tematikų, dabar pripažintų au toritetų tiek šiose, tiek kitose matematikos srityse. Tai prof. E. Vilkas -— žymus lošimų teo rijos specialistas, LTSR MA aka demikas prof. B. Grigelionis — žymiausias tikimybinių procesų
teorijos specialistas, LTSR MA narys-korespondentas ir kt. Auqo ir geometrų jėgos. Reik šmingų rezultatų pasiekė prof. K. Grincevičiaus mokiniai. Da bar jie patys tituluoti moksli ninkai: prof. V. Bliznikas, prof. R. Vosylius... Aukštą studentų mokslinių darbų lygi liudija vertingos pu blikacijos: Štai E. Vilko, L. Rim kevičiūtės 1958 m. skelbti stu dentiški darbai vėliau cituojami rimtose monografijose (J. Kubi liaus; L. Kiperso ir H. Nyderreiterio). Ne visi metai vienodai ženk lūs fakulteto SMD istorijoj. įna šas i ją priklauso VIII matema tikų laidos pirmojo SMD būrelio nariams. Jame dalyvavo V. Bu lota, V. Kalinka, V. Merkys, A. Raudeliūnas. P. Rumšas, V. Statulevičius ir kiti. Aktyvia SMD veikla pasižymė jo 1967 ir 1968 m. laidų absol ventai, Tiesa, tai nebuvo visai eilinės laidos. Dvi fakulteto akademinės grupės sudarytos iš KPI studentų, kuriuos H. Jasiūnas pakvietė pereiti į Universi tetą matematikos studijuoti. Ambicingi, darbštūs ir gabūs studentai anksti įsijungė į mokslinj darbą. Daugeliui jų tikimybių teorijos problemos ta po pirmuoju jėgų išbandymu ir moksliniu likimu. Atkaklus darbas davė gausius vaisius, Stai pirmąją — antrąją vietas SMD konferencijose dalydavęsi Vyq. viPaulauskas ir D. Surgailis liau tapo mokslų daktarais, profesoriais su savo mokyklo mis ir mokiniais. Gilinimasis
tikimybių teoriją pasitarnavo ir filosofijai: vienos minėtų laidų absolventas E. Nekrašas apgy nė filosofijos mokslų daktaro disertaciją apie tik mybinį ži nojimą. Mokslinius laipsnius ir vardus yra gavę apie 80 šių akademinių grupių absolventų. Nemaža ių dalis dabar dirba matematikos fakultete arba Matematikos ir kibernetikos in stitute ir vadovauja studentų darbams. Tai docentai F. Iva nauskas. R. Kudžma, R. Lapins kas, M. Maknys, F. Mišeikis. S. Norgėla, V. Tumasonis, P. Vait kus. profesoriai Vya. Paulaus kas, D. Surgailis, Skaičiavimo centro darbuotojas S. Liberis.
Ne visada iš SMD Į mokslą buvo einama tokiu _________ būriu, tačiau niekada toks ėjimas nebu vo nutrūkęs. Anksti * * ____ * ;i (sitraukus SMD veiklą, anksti tampama brandžiais mokslininkais, tokių matematikų sąrašas būtų labai ilgas: prof. A. Bikelis, dr. V. Bentkus, doc. V. Kabaila, vyr. m. b. Z. Kryžius, doc. A. Lau rinčikas, dr. V. Mackevičius, doc. E. Manstavičius, doc. A. Račkauskas, dr. M. Sapagovas, doc. A. Staras... Nuo topologijos abstrakcijų iki kompiuterio konkretybės — toks yra problemų spektras iauno matematiko minčiai išlandyti. Ryškių pavyzdžių SMD istorijoje taip pat gausu. Parei ga ir laimė ją tęsti. asist. V. STAKENAS MaF SMD mokslinis vadovas
1966 m. MaF SMD konferencijos šeimininkai ir svečiai, iš Ki jevo, Maskvos, Tartu ir Tbilisio universitetų. Pirmoje eilėje pir mas it kairės D. Surgailis, antras iš dešinės Vyq. Paulauskas. Antroje eilėje pirmas iš dešinės R. Gilys.
2
Tarybinis
KETURIASDEŠIMTĄJĄ STUDENTŲ MOKS Fizikos fakultetas Pirmosios studentų mokslinės veiklos užuomazgos fizikos fa kultete aptinkamos jau 1947 me tais. kai keli studentai vadovau jami prof. A. Jucio pradėjo na grinėti monografiją apie, relia tyvumo teoriją. Tai buvo referatyvinio pobūdžio darbai. Nuo 1950 m. suaktyvėjo eksperimen tiniai. ypač puslaidininkių fizikos tyrimai, taip pat sėkmingai pradeda dirbti astrofizikos bū relis. 1953/54 m. m. diplomini darbą ruošia A. Šileika, kartu, kaip vyresnis kolega, vadovau damas jam talkinančių studentų moksliniam darbui. Šiandien A. Šileika — LTSR MA akademikas-sekretorius. Puslaidininkių fizikos instituto direktorius. Tuo laiku Į SMD veiklą Įsitraukia Ir A. Smilga, Z. Rudzikas. R. Bal trušaitis — šiandien taip pat ži nomi respublikos fizikai (Z. Ru dzikas — LTSR MA narys-korespondentas. Fizikos instituto direktorius). Buvo pradėtos sa varankiškos temos, užmegzti ry šiai su Leningrado Lenino elek trotechnikos institutu, atlikti ty rimai Valstybiniame optikos In stitute. Vertingų darbų pasirodė iš puslaidininkių, teorinės fizi kos. optikos Ir spektroskopijos. Daug pastangų, uždegdami stu dentus moksliniam darbui, dėjo akad. J. Viščakas, profesoriai H. Horodničlus, H. Jonaitis, V. Ky bartas, doc. M. Mikalkevičius, taip pat jaunesnės kartos fizi kai. tarp kurių — prof. L. Kim tys. Universiteto prorektorius mokslo reikalams LTSR MA narys-korespondentas, prof. J. Vaitkus. Jam vadovaujant pir muosius pranešimus SMD kon ferencijose padaro R. Baltra-
(žymusis kometų „medžioto jas“ iK. Cernis. 1980 m. liepos 31 d. FF studentai K. Cernis Ir J. Petrauskas pirmieji pasaulyje pastebėjo naują kometą, kuri buvo pavadinta Jų vardu.
miejūnas (1966), E. Gaubas Ir E. Kuokštis (1973), A. Žukauskas (1979). Šiandien tai perspekty vūs, daug žadantys fizikai, Le nino komjaunimo premijos lau reatai. Prof. R. Baltramiejūnas — LTSR Valstybinės premijos laureatas. Fizikos instituto di rektoriaus pavaduotojas moksli niam darbui.
Šiandieninė fizikos fakulteto SMD remiasi tomis tradicijomis, kurias puoselėjo pirmieji fakul teto dėstytojai Ir kurias palaiko Jų mokiniai. Kasmet fakultetinėje SMD konferencijoje perskai toma arti 100 pranešimų. Dar bas vyksta 6 sekcijose, kurių te matiką atspindi 6 fakulteto ka tedrų tematika: astronomijos Ir Kvantinės elektronikos (moksl. vad. asist. A. Jankauskas), opti kos ir spektroskopijos (asist. V. Sablinskas) teorinės fizikos (f. m. k. V. Brljūnas) radiofizikos (vyr. dėst. J. Laučius), puslaidi ninkių fizikos (f. m. k. K. Tumkevičius) Ir kietojo kūno elek tronikos (asist. P. Mačkus). Geriausi darbai pateikiami respublikiniam turui, kur pa prastai gauna aukščiausius (vertinimus. Yra laimėjimų, nors ir gana kuklių, Sąjunginia me ture: diplomais apdovanoti A. Paškevičiaus (1974 m., Vado vas f. m. k. B. Petrėtis ir prof. E. Montrimas), S. Aukselio ir K. Rudoj (1981—82 m. m„ vadovas doc. V. Valiukėnas), R. Šinkū naitės (1985—86 m. m., vado vas flz.-mat. kand. K. Jarašiū nas) darbai.
asist. V. BALEVICIUS FF SMD mokslinis vadovas
Būsimasls VU prorektorius J. Vaitkus vadovauja būsimojo LTSR MA Fizikos instituto di rektoriaus pavaduotojo R. Baltramlejūno SMD darbui.
CQ O £
•k*
e
Medicinos fakulteto moksli nių būrelių veilda la bai Įvairi. Sėkmingai dirba ana tomijos, histologijos, embriologi jos, pediatrijos, vidaus ligų proipedeutikos ir kiti būreliai, ku rių iš viso yra 18. Medicinos fakultete pirmasis būrelis pradėjo savo darbą 1945 m. Tai buvo pirmoji SMD užuo mazga Vilniaus universitete. Jam vadovavo tuomet dar gydytojas, dabar Vidaus ligų pra vedėjas pedeutikos katedros prof. M. Krikštopaitis. Dar ir dabar profesorius yra būrelio Pirmuoju mokslinis vadovas. Universiteto studentų mokslinės draugijos pirmininku tapo ben drosios chirurgijos būrelio pir mininkas A. Biliūnas, o Univer siteto studentų mokslinės drau gijos moksliniu vadovu — mir krobiologijos ir farmakologijos katedros vedėjas prof. V. Gir dzijauskas. Studentai, kurie atliko jaunos SMD gretose pirmuosius referatyvinio pobūdžio darbus bei pir muosius klinikinius eksperi mentus, šiuo metu yra garsūs mūsų respublikas specialistai. Tai dabartinis respublikos vyr.
Teisės fakulteto SMD Įkurta 1948 metų vasario mėnesi. Tuo metu prie buvusių fakulteto ka tedrų Įsteigti Ir keturi moksli niai būreliai: valstybės ir teisės teorijos ir istorijos, valstybinės teisės, baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso bei ci vilinės teisės Ir civilinio proce so. Atskirais metais mokslinių bū relių skaičius, o kai kurių Ir pavadinimai nežymiai keitėsi. Pavyzdžiui. 1954 metais prie ci vilinės teisės ir, proceso kated ros buvo suorganizuotas darbo teisės būrelis, kuris savarankiš kai egzistavo tik iki 1956 m. 1970 m. fakultete. Įsteigus dar bo teisės katedrą, prie Jos bu vo Įkurtas ir atskiras darbo tei sės mokslinis būrelis, kuris vei kla ir dabar. Prie baudžiamo sios teisės ir proceso katedros įsteigti retorikos (1965) Ir socio logijos (1969T būreliai, deja gy vavę tik keletą mėnesiu ar me tus nes katedra neturėjo šių mokslo šakų specialistų, kurie būtų galėję kvalifikuotai vado vauti studentams. Nuo 1965 Iki 1970 metų valstybės Ir teisės teorijos ir istorijos bei valsty binės teisės būreliai sujungti i vieną — valstybės ir teisės pro blemų mokslini būreli. Nuo 1970 metu minėti būreliai vėl veikia atskirai. 1965 metais fakultete Įkurtas tarptautinių santykių bū relis gyvavęs penketą metų (tarptautinės teisės problemos dabar nagrinėjamos valstybės Ir
Filologijos fakultetas šiuo metu fakultete yra 9 stu dentu moksliniai būreliai: anglų kalbos, baltų filologijos, klasiki nės filologijos, lietuvių literatū ros. prancūzų kalbos, rusų kal bos rusų literatūros, užsienio literatūros ir vokiečių kalbos. Prie užsienio kalbų būrelių, nors ir ne visada reguliariai, veikla vertimo sekcijos. Be mokslo tiriamojo darbo daugu mas būrelių (ypač baltų filolo gijos ir lietuvių literatūros, ne seniai atšventę keturiasdešimt meti) nesikrato ir šviečiamosios veiklos: rengiami susitikimai su žymiais kalbininkais, literatais, buvusiais būrelių nariais. Įvai rių sukakčių minėjimai. Tradici ne yra tapusi dialektologijos va karonė. kurioje dalyvauja ne tik studentai, bfet ir dėstytojai. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto moksliniai bendradar biai. Filologijos fakultetas ruošia busimuosius mokytojus, tad vi siškai natūralūs atrodytų SMD būreliu ryšiai su mokykla. Rei kia prisipažinti, kad tokio pobū džio darbas fakultete dar tik pradedamas. Renginių Vllhiaus mokyklose yra suorganizavęs ru su literatūros būrelis, vokiečiu kalbos būrelis paruošė šefuoja mai mokyklai metodinę priemo nę (plačiau žr, „Tarybinis stu dentas“ 1986 12 01). Vertinant atskirų būrelių Įna šą 1 fakulteto SMD per pasta ruosius dvidešimt metų. lSsisklrtų du kolektyvai — baltu fi lologijos (anksčiau vadinosi lie tuviu kalbos būreliu) ir lietuvių literatūros būreliai. Baltų filo logijos būrelis ypač gražių lai mėjimų pasiekė vadovaujamas profesoriaus A. Girdenio. Pir muosius mokslinio darbo Įgū džius būrelyje gavo dabar jau mokslu kandidatai, žinomi kal bininkai. pasklidę po visa res publiką: R. Venckutė (VVU). K. Garšva S. Krinickaitė. L. Ramelytė-Grumadienė. Z. Liaudins-
kaitė-Kačlušklenė (ŠPI). J. Bukantls (VK Klaipėdos fakulte tai) ir kiti. Klek tada diskutuo ta dėl Įvairių dialektologijos, fonetikos dalykų, klek eksperi mentuota. dalyvauta ekspedici jose. šifruota tekstai, klek para šyta puikių tarmių aprašų. Aiš ku ir diplomų, garbės raštų lai mėta. . . Gerą darbą nudirbo būrelio lietuviu kalbos sekcija (vadovė prof. A. Paulauskienė): sudary tas atvirkštinis ..Dabartinės lie tuviu kalbos žodyno“ indeksas, sukaupta daugybė faktų netru kus išeisiančiam „Druskininkų tarmės žodynui". Iš šios sekcijos išaugo filol. m. kandidatės G. Savičiūtė-Naktlnlenė (MA) Ir L. Anelauskaitė-Baluodė (Latvijos TSR MA). Kita sekcija, vadovau jama doc. A. Pupklo. išugdė visą būrį kalbos kultūros entu ziastu: R. Mlliūnaitę. A. Vidžiū ną Ir kitus. Baltų filologijos būrelis tebe silaiko tradicijos rinktis kas savaitę, derinti mokslo tiriama ii Ir šviečiamąjį darbą (žr. „Kultū ros barai“. 1987. Nr. 2. p. 77). Dauguma buvstų būrelio narių Ir baigė nepanoro nutraukti ry šių. todėl buvo Įsteigtas res publikinis jaunųjų kalbininkų seminaras netrukus švęsiantis dešimtmeti (plačiau apie tai r. „Mūsų kalba“ 1986. Nr.6). Lietuvių literatūros mokslinia me būrelyje pirmuosius žings nius žengė dabar gerai žinomi mokslininkai, literatūros kriti kai doc. V. Daujotytė-Pakerienė, filol. m. kandidatai P. Skirman tas N. Laurinkienė bei K. Urba. V. Sventickas ir kiti. Aspirantū rą sėkmingai baigė arba joje studijuoja A. žentelytė. V. Ollndaitė D, Kuolys, laimėjęs MA premiją, ir G. Villūnas. Būrelio veikloje (vadovas prof. D. Sau ka) gražiai sugyvena studentu entuziazmas su buvusiu būrelio nariu — aspirantų, stažuotojų, asistentų — patirtimi. Vyresnle-
pranešimus, .. Ji skaito jaunimui diskusijose, aktyviai dalyvauja kad _______ studentai dirbtų Siekiama. ___ kryptingiau. I mokslo veiklą Įsi trauktų nuo pat pirmo kurso. Palaikytina lituanistų tradici ja moksliniuose leidiniuose „Li teratūra" .Kalbotyra", „Baltistlca", „Mūsų kalba" skelbti ge riauslus studentų ir absolventų mokslo darbus. Nelengva studijuoti klasikines kalbas, ką jau kalbėti apie mok slini darbą. Tad ypač džiu gu kad iš klasikinės filologijos sėkmingai būrelio išaugo ir darbuojasi filol. m. kandidatė A. Kudulytė-Kalrlenė, MA kon kurso laureatas S. Narbutas (VVU). R. Mlkulskas (MA). Balčas R. Jurgelėnaitė, E. Ramelytė-Lenkutlenė (Įvairios leidyk los) ir kiti. Pagyvėjo rusų ir anglų kalbu mokslinių būrelių veikla. kai pirmajam ėmė vadovauti prof. V. Cekmonas. o antrajam — prof. E. Genlušienė. Sąjunginėje SMD darbų apžiūroje rusistas S. Temčinas laimėjo diplomą, o ruststė G. Blkulčiūtė ir anglis tas G. Lankauskas — Garbės raštą. Entuziastingas, idėjų ne stokojantis mokslinis vadovas SMD veikloje daug reiškia. Tai vis šviesiosios fakulteto SMD veiklos pusės. Yraa Ir še šėllų. Labiausiai neramina stu dentu pasyvumas. SMD konfe rencijose dalyvauja tik tie ku rie skaito pranešimus, o disku tuoja. . . aspirantai, dėstytojai. Norėtųsi, kad Į penkta dešimti Įkopusi studentų mokslinė drau gi la būtų iniciatyvesnė, veržles nė. doc. B. STUNDŽIA FilF SMD mokslinis vadovas
terapeutas E. Razgauskas, krau jagyslių chirurgijos skyrių ve dėjai prof. V. Trimonis, prof. A. Barkauskas, širdies krauja gyslių centro vadovas prof. A. Marcinkevičius, I chirurgijos katedros vedėjas prof. A. Pronc kus. doc. P. Šileikis ir kiti. Vystant studentų mokslinės draugijos veiklą, daug prisidėjo buvę draugijos moksliniai va dovai: prof. Korchovas, doc. N. Indrašius, prof. M. Laucevičius, prof. P. Čibiras, prof. V. Kvik lys, prof. S. Pavilonis, prof. Dir sė. Dabar MF SMD — viena geriausių studentų organizacijų fakultete, jai priklauso 50% fakulteto studentų. Draugija pa laiko ryšius su kitomis aukšto siomis mokyklomis mūsų miesr te, respublikoje ir už jos ribų. Kiekvienais metais įvyksta 4—7 konferencijos, kurias labai pa gyvina mūsų draugų iš Vil niaus Valstybinės konservatori jos fakultete rengiami koncer tai ir Vilniaus valstybinio dailės instituto studentų rengiamos pa rodos. Labai pasikeitė ruošiamų dar bų profilis. Pradžioje dėmesys • buvo skiriamas referatų ruoši-
telsės teorijos ir istorijos būre lyje). 1973 metais Iš baudžiamosios teisės Ir baudžiamojo proceso būrelio Išaugo du SMD būreliai: baudžiamojo proceso ir krimi nalistikos, baudžiamosios tei sės ir kriminologijos (pastarasis būrelis 1976—1985 m. buvo su skilęs 1 du savarankiškus būre lius: baudžiamosios teisės ir kri minologijos). 1978 m. civilinės teisės ir civilinio proceso būre lio pagrindu susikūrė trys sa varankiški būreliai: civilinės teisės, civilinio proceso, šeimos _____ po . _ keleto _____ metų teisės, tačiau — jie vėl susijungė (1980 m. pirmieji du, o 1985 m. prie ių pritapo ir šeimos teisės būrelis).
Taigi šiuo ----- metu -------- teisės --------- -------fakultete yra 6 studentų moksliniai būreliai: -valstybės ir teisės teorilos Ir istorijos, valstybinės teisės, civilinės teisės, civilinio proceso (r šeimos teisės, darbo teisės, baudžiamosios teisės ir kriminologijos bei baudžiamojo proceso ir kriminalistikos.
mui. o dabar giau eksperin : nio pobūdžio tampa savo ot straipsnių ir ra siūlymų bendra; dentai nebijo sa liesti naujų šių lo problemų: l> gijos būrelio n. mėjosi ir dalyv tuose, ruošiai1 nimo qperacij.(, pedeutikos būre lieka darbus j ui je, biologinio i įvertinime. Topt mijos ir operac būrelio nariai i sukūrė didelę paratu kolekci Pasižymėję n be studentai : tūroje ar da gviau gali specializaciją. A
pro
MF SMD :
— TSKP nomljos. veikloje. SMD būrelių narių skaičius Fakulte priklausė nuo būrelių veiklos grindinės gerėjimo Ir nuo to. kiek buvo sios šios priimama studentų j teisės fa esmės Iii kultetą. Nuo SMD susikūrimo vo nuola iki septintojo dešimtmečio pra kios: mai džios fakulteto SMD narių vis kų. komi daugėja: 1948 m. ju turėta tik teiginiu m 14 1951 m. — jau 95. o 1961 — klausimai 1964 metų laikotarpiu kai i die nini skyrių teisininkų priėmi • ir kitu s| miu teis r. Ii mas buvo gerokai sumažintas, tualiu st fakulteto SMD buvo negausi. svarstyml Nuo 1965 metų, padidinus stu pagavimi dentų priėmimą i teisės fakul nirma ja tetą. pagerėjus SMD darbui, Fakulti šios draugijos narių skaičius vėl maišiais pradėjo augti. Šiuo metu fakul nešimu teto ŠMD turi 250 narių, t. y.
Istorijos faku Fakulteto studentų mokslinės veiklos ištakos siekia 1946 me tus. Tuo metu funkcionavo ben dras istorijos Ir filologijos fa kultetas. Daugiau kaip du de šimtmečius Istorikai ir filologai drauge organizavo studentų mokslinę veiklą. Vyraujanti studentų mokslinio darbo orga nizavimo forma buvo ir liko mokslinis būrelis. Keitėsi, gilė jo tik pačių būrelių darbo turi nys. veiklos rezultatyvumas. Pokario metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas refera tų rengimui, mokslinės mark sistinės pasaulėžiūros formavi mui. I mokslinę veiklą buvo stengiamasi Įtraukti tiek vyres niųjų, tiek žemesniųjų kursų studentus. Buvo leidžiamas fa kulteto SMD biuletenis, kasmet organizuojamos studentų moks linės konferencijos. 1952 m. SMD konferencijoje I k. studen to R. Jaso perskaitytas prane šimas „Henrikas Mantas — XIII a. prūsų sukilimo vadovas“ buvo pripažintas geriausiu. Me tams bėgant, studentų praneši mų kryptingai daugėto, tačiau lų mokslinis lygis ne visada buvo pakankamai geras. Per menkas dėmesys buvo skiriamas stu dentu mokslinei eksperimentinei veiklai, iš esmės buvo apsiribo jama referatinio pobūdžio dar bais. Tiesa, lau SMD veiklos pradžioje būta Ir turiningų ekskursllų, žygių. Štai 1953 m. Is torijos būrelio nariai aplankė Medininkus, Ašmeną, Alšėnus, Krėvą. 1954 m. buvo suorgani zuotas studentų mokslinis būre lis. skirtas Vilniaus Istorijai pa žinti. Šeštajame dešimtmetyje tiek viso Universiteto, tiek atskirų fakultetų mastu stengtasi tobu linti studentų mokslinės veiklos organizacine struktūrą. Didesni reikalavimai buvo keliami stu dentų darbų moksliniam ly giui. tačiau lygiagrečiai buvo gerinamos Ir sąlygos studen tams rengti mokslinius darbus — būrelių vadovais skiriami
patyrę katedrų dėstytojai, stu dentų darbų tematika glau džiai siejama su katedrose vyk domu moksliniu darbu. Pradedant septintuoju dešimt mečiu, be studentų mokslinės veiklos tobulinimo ne paskaitų metu, nemažas dėmesys buvo kreipiamas Į studentų mokslini darbą mokymo procese. Pradė ti skaityti įvairūs kursai (pvz. „Informatikos pagrindai“), ku rie turėjo padėti studentui for Jgūmuoti mokslinės veiklos ' * vieta džius. reikšmingesnė mokslinio darbo elementams ski riama paskaitose ir pratybose. istori Nūdien fakultete ' ‘ "|os moksline problematiką studentai gvildena keturiuose būreliuoistori jos, se: TSRS ir Lietuvos viarcheologijos, etnografijos, suotinės istorijos. Jų veiklole dalyvauja apie 200 studentų. Būreliu nariai rengia praneši mus SMD konferencijoms, vyks tančioms tiek Universitete, tiek kitose respublikos aukštosiose mokyklose, taip pat ir už res publikos ribų. Nors ir ne visa da rezultatyviai, tačiau dalyvau ta Sąlunglniame studentų ge riausių gamtos, technikos ir hu manitarinių mokslų darbų kon kurse bei kituose renginiuose. Minėtame konkurse 1980 m. ar cheologo G. Vaitkevičiaus, 1982 m. —• visuotinės Istorijos būre lio nario K. Gudo. 1983 m. et nografės E. Lazauskaitės. 1986 — TSRS Ir Lietuvos istori los būrelio nario A. Narbuto darbai pelnė aukštą Įvertinimą. Itin vertingos mokslinės me džiagos leidžia sukaupti nuosek liai organizuojamos archeologų ir etnografų ekspedicilos. Pastaruolu metu aktyviaus'al dir ba TSRS Ir Lietuvos istori los būrelis, vertingą mokslini Ir or ganizacini darbą vykdo pamin klosaugos sekclla. Studentų moksline mlntj atsakingai*, su dideliu entuziazmu |au daugel, metu formuola prof. P. Dundu lienė. doc. P. Kulikauskas, doc. A. Valtkūnas. doc. R. Batūra lų launesnieji kolegos — dėstyto'al A. Luchtanas, A. Kulakaus kas Ir kiti. Daugelis dabartinių istorilos fakulteto mokslininkų išaugo, subrendo studentų mok slinėje draugijoje. Nemaža mok-
slo srityi |il< cheoloqa tanas. G nas. Ir I tų karts Laurina: E. Alek: lauskas. sius žiru SMD bū Blbliol grafijos mokslink pat dauj m nluose 1 los kryi >n mas ir I ir taruosiuj Jau daul !ti vuoĮa k pagrindi knygos Per 20 i sllnlam tingai i valstybe blbliogr; staruojul lėi imta sk grafllai. yra pas tuntą |an burti st lial; lnf< paieškų _ lumu, I inform.il veikla. 1 relio pa| lų ideni lyle dirl via! skd spaudoifl publikai laiko in| šius su I kyklų I kals, 1® pripaž® tete. 8| liogra* I dalyvei mokslo I dėmesni ' s svari |l n lui dat® iti su nus»ps kėjais ! r vertina® i! jai me® bi tekinio® lai dovani1!įir< docentą®
.04.15
DRAUGIJOS KONFERENCIJĄ PASITINKANT Kauno vakarinis fakultetas Studentų mokslinis tiriamasis darbas VVU Kauno vakariniame fakultete vystomas nuo 1971 m. Studentų moksliniams darbams vadovauja studentų mokslinės draugijos taryba. Fakulteto stu dentų'mokslinės draugijos darbo tikslas — koordinuoti visų stu dentų mokslinės draugijos būre lių darbo planu*. Kiekvienoje fakulteto katedro je yra studentų mokslinės drau gijos būrelis. Iš viso jų yra 9: prekybos ekonomikos, politinės ekonomikos, pramonės ekonomi kos, marksizmo — leninizmo, finansų ir apskaitos, lietuvių kal bos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, bib liotekininkystės ir bibliografijos.
-
s
Būreliams vadovauja studentų išrinkti pirmininkai ir sekretoriai, kurie gali būti perrenkami kiek vienais metais arba sėkmingai vadovauja būreliui iki fakulteto baigimo. Kiekvieno būrelio veik lų kuruoja tos katedros dėstyto jas. Mėty laikotarpyje studentai
S s
kultetas us stu lų (apie viso būrelių Is eko litų —
pa sosčių loję. Iš tik buos to> klaslleorinių teorijos mūsų llkų ty ku ak įgrafijų tu provlsų
10 plrprane-
ikę ar. Luch. šimėanclidalas. C. neckis, Bumba muoi pat
bibliou (lentai i taip mokslių veiktnsyvusr paskito. etų gykurio lis iė|imai. s mo*ii kryp tinės-, t/vinės o pakmesio bit>| iozultatų — aš- sui burefaci jos i.ioseksiskirla būrelio ’io bū'’iokykBūreakty'osnius ir resie, pa lus rykių mokslininbūrelis iiversiir bibktyviai iki lose e. daug skiria moksitikimų °s veirenka istoribiblioial va rovas, Kau-
daug. Antai. 1948 m. Įvykusios Universiteto studentų moks linės konferencijos visuo meninių ir politinių mokslų sek cijoje .atskiros teisės sekcijos nebuvo) teisės fakulteto SMD nariai perskaitė šešis praneši mus. Nuo 1950 metų VVU SMD konferencijose pradėta organi zuoti atskira teisės sekcija, ku rioje buvo skaitomi visų moks liniu būreli; ų paruošti geriausi studentų darbai. Išaugus ir su stiprėjus teisės fakuiteto SMD. Universiteto studentu mokslinė se konferencijose padaugėjo fa kulteto SMD sekcijų. Nuo 1974 m. dirbo trys, o nuo 1980 me tu — šešios sekcijos. Atsiradus naujoms sekcijoms, padaugėjo ir pranešimų — nuo 20 iki 95 1987 m.) Fakulteto SMD nariai nuolat dalyvauja respublikinėse SMD konferencijose bei mokslinių
nas. O. Voverienė. Gerinti psichologų ir žurnalis tų renginio kokybę padeda psi chologijos ir žurnalistikos mok sliniai būreliai. Juose daug dė mesio skiriama praktinių veik, los įgūdžių formavimui. Būsimieji psichologai atlieka tyri mus valkų darželiuose, mokyk lose, ligoninėse, žurnalistai su kauptą praktinės veiklos patir tį apibendrina SMD konferenci jų pranešimuose. Prie pedagogikos katedros re zultatyviai ir entuziastingai dir ba mokslinis būrelis, kurto na riai analizuoja pedagogikos is torijos, didaktikos, auklėjimo te orijos klausimus. Šio būrelio veikla itin vertintina, kadangi Universitetas tampa vis svar besne pedagoginių kadrų ren gimo baze. Dalis fakulteto studentų daly vauja žinybinių — mokslinės ir specialiosios informacijos _ mokslinių labopsichologijos vykdo tyrimus ratorijų veikloje, i "
studentų SMD nariai ruošiasi mokslinės draugijos konferencijai, kuri nuo 1971 metų kasmet rengiama fakultete. Pirmaisiais metais visų būrelių paruošti pranešimai buvo skaitomi bendroje konferencijoje. Iš augus draugijos narių skaičiui bei paruoštų pranešimų kiekiui konferencijos metu darbas vyks ta ir pranešimai skaitomi kiek viename iš būrelių. Studentai da lyvauja konferencijos metu savo nuožiūra pasirinkto būrelio dar be. Studentų mokslinėje konferen cijoje skaito savo pranešimus, paruoštus teoriniuose semina ruose, įdomesnių kursinių ir dip lominių darbų dalis, turinčias mokslinio darbo elementus arba specialiai paruoštus darbus. Ruošiant darbų konferencijai metodiškai vadovauja dėstytojas. Kiekviename būrelyje konferen cijos metu perskaitoma nuo 8 iki 15 pranešimų. | fakulteto studentų mokslinę
darbų apžftlrose. 1949 m. Įvyku sioje pirmojoje respublikinėje studentų mokslinėje konferenci joje buvo perskaitytas tik 1 teisės fakulteto studento Prane Šimas, o pastaraisiais metais respublikiniam SMD darbų kon kursui patelkiama apie 10 fa kulteto studentų moksliniu dar bų. iš kurių 2 — 3 pripažįstami geriausiais. Nuo 1975 metų fa kulteto studentų geriausi darbai patelkiami ' _____ są junginiams studentų mokslinių darbų kon kursams. Du iš Jų buvo apdo vanoti diplomais. o vienas 1C86 metais medaliu. Fakulteto studentų mokslinlu darbų tematika plati ir aktuali. Juose nagrinėjamas marksizmoleninizmo klasikų teorinis pali kimas bei mūsų partijos teori niai teiginiai valstybės ir teisės klausimais ir praktinis Jų Įgy vendlnimas mūsų ir kitose so cialistinėse šalyse, svarbios Įvai rių tarybinės teisės mokslo ša kų problemos. kritikuojamos Įvairios antikomunistinės teisi nės koncepcijos. Pastaraisiais metais daugelis studentų moks-
pagal katedrų biudžetinę moks linę tematiką, dirba mokslo dar bą ir už fakulteto ribų — ga mybinių praktikų metu spren džia realius mokslo uždavinius LTSR Mokslų Akademijos insti tute, įmonėse Ir organizacijose. Šiam ryšiui — mokslo ir ga mybos. t. y. studentų mokslinės veiklos ir realios praktikos — stiprinti dar yra daug rezervų naujos ekonominės politikos sąlygomis. Studentai labai do misi jaunimo mokslinės — tech ninės kūrybos susivienijimais. Fakulteto SMD taryba ieško kelių didinti studentų mokslinę iniciatyvą, savarankiškumą, darbo rezultatyvumą, efekty viau puoselėti mokslinio bendra vimo kultūros įgūdžius. Dauąiau paramos tikimasi iš pertvar kančių savo veiklą studentų komjaunimo Ir profsąjungos, ki tų visuomeninių organizacilų.
e. doc. p. 1. DAGYTE IF SMD mokslinė vadovė
veiklą didelį indėlį įneša visų būrelių nariai. Reikia pažymėti lietuvių kalbos ir literatūros bū relio studentus, kurie dalyvau dami lingvistinėje ekspedicijoje surinko daugiau nei 50 tūkst. žodžių. Ta medžiaga panaudoja ma ne tik kursinių, diplominių darbų, bet ir konferencijai skir tų pranešimų ruošimui. Dalis studentų darbų, skaitytų konferencijose yra siūlomi Įmo nėms įdiegti gamyboje. 1987 m. pramonės ekonomikos katedros būrelyje šeši studentų darbai bu vo rekomenduoti įdiegti. Iš jų — du: J. Cekanavičienės „Vidinės ūkiskaitos rodikliai ir jų panaudojimo pro blemos Jonavos baldų kombina te" Ir R. Veličkos „ITD ir tarnautojų premijavimo tobulini mas už pagrindinius ūkinės vei klos rezultatus naujomis ūkinin kavimo sąlygomis", įdiegti ga myklose. G. INCIENĖ
linlu darbu orientuojami l prak. tintus uždavinių sprendimus, nemaža jų Išaugo iki diplominio ar dar stambesnio mokslinio darbo. Teisės fakulteto SMD nuo pat susikūrimo Įvairiomis formo mis bendrauja su daugelio kitų sąjunginių respublikų aukštųjų mokyklų SMD. Sis bendradar biavimas ypač suaktyvėjo pasta raisiais metais. Glaudūs ryšiai sieja su Pabaltijo respublikų. Maskvos. Minsko, Kazanės. Lvo vo. Voronežo Ir kitų universite tų teisės fakultetu SMD Nuo pat pirmųjų savo gyvavi mo metų fakulteto SMD akty viai propaguoja teisines žinias. Jau 1948 metais SMD nariai skaitė paskaitas šefuojamoje Vilniaus miesto vienoje viduri nėje mokykloje (tuo metu vadi namoje gimnazijoje). 1949 me tais daug paskaitų perskaityta ka tik susikūrusiuose pirmuo siuose Vilniaus krašto kolūkiuo se. Teisinės žinios propaguoja mos Ir dabar. Šiuo metu fakul teto SMD nariai per metus per skaito po šimtą Ir daugiau pa skaitų gyventojams įvairiausia teisine tematika. Daugumas buvusių aktyvių fakulteto SMD narių _____ tel... dirba sės fakultete, respublikos teisi nėse mokslo ir mokymo įstaigo se. Įvairiuose teisėsaugos orga nuose. doc. A. CIRTAUTAS TF SMD mokslinis vadovas
Pramonės
ekonomikos fakultetas Pirmojoje mūsų Universiteto SMD konferencijoje pramonės ekonomikos fakulteto (PEF) stu dentai nedalyvavo, mat nebuvo ir paties fakulteto. Mūsų fakul teto SMD tradicijų šaknimis, matyt, reikėtų laikyti 1948 me tais pradėjusią veikti SMD eko nomikos sekciją, vadovaujamą prof. E. Žilėno. 1972 metais įkurtame PEF ypač aktyvūs tveriant SMD buvo doc. P. Kiuberis, doc. R. Razauslkas, doc. S. Imbrasas, doc. K. Prunskienė, doc. J. Ragelevičius, kt. Jie ne tik SMD organizavimo fakultete pradininkaL bet ir vadovai studentų, ne kartą apdovanotų sąjunginėse apžiūrose, 1976—1983 m.m. fakultete vei kė studentų ekonominių moksli nių tyrimų laboratorija (SEMTL), vadovaujama doc. K. Prunskie nės. Ji gan vaisingai, ūkiskai tos pagrindais, sprendė Lietuvos maisto pramonės ministerijos praktines problemas. O 8-ajame tarptautiniame studentų-ekonomistų profesinės mokslinės veik los konkurse Bratislavoje laimė jo laureatų diplomą ir 800 kro nų premiją. 1982 m. SEMTL vai rą perėmė doc. J. Žvinlklys. Tų pačių metų ūkiskaitinės sutar ties su „Elfos" g/s darbe daly vavo 12 studentų. Atliktų darbų vertė — 15 tūksį. rub. Pabaigus tyrimus, studentai atsiskaitė Įmonės vadovybei. Sutarties pa grindu paruoštas SMD darbas „Garantinis magnetofonų ELFĄ remontas ir jo išlaidų mažinimo galimybės" 1982 metais respub likinėje planavimo, finansų ir ekonomikos sekcijoje apdovano tas aukso medaliu. 1983 metais SEMTI, su „Elfos" g/s sudarė naują sutartį, tyrinėjo įmonės gaminių pilnąjį darbo imlumą. Sutarties vertė — 10 tūkst. rub. Tyrimų pagrindu buvo paruošti SMD pranešimai. Deja, ši puiki praktika studentams SEMTL la boratorijoje tik prisimenama. Dabar kasmet 2—3 fakulte to SMD nariai sėkmingai daly vauja sąjunginėse studentų moksliniu darbų apžiūroje bei konkursuose ir 10—15 respubli kiniuose. Štai, pavyzdžiui, per 7
metus organizuojamame respub likiniame SMD gamybos valdy mo konkurse (kuriame dalyvau ja ir Aukštosios Partinės mo kyklos klausytojai) mūsų fakul teto studentai yra laimėję 4-ias pirmas, 4-ias — antras ir 4 — trečias vietas. Geriausius stu dentus paruošta doč. K. Žvinklys, doc. A. Bartkienė, doc. G. Samuolis, doc. M. Krejeris irkt. Yra ir praktinių darbų pritaiky mo pavyzdžių. Štai, pvz.: 1986 m. studento R. Veličkos darbo „Pensijinio amžiaus žmonių dar pratęsiimas binės veiklos liaudies ukyLietuvos TSR buvo paje" medžiaga naudota Valstybiniame LTSR medarbo komitete, ruošiant 1987 džiagą Ministrų Tarybai. m. studentės V. Martinkėnaitės darbo „STD darbo laiko režimo analizė , .Plast os" gamykloje" medžiaga buvo panaudota, die giant šioje įmonėje lanksčias darbo formas. Šiuo metu fakultete veikia 6 SMD sekcijos: ekonominės ge ografijos {vari. doc. V. Lastas), politinės ekonomijos (vad. ■— doc. J. Gaižiūnas), pramonės ekonomikos (vad. - doc. A. Bartkienė), pramonės įmonių plar navimo (vad. — doc. J. Žvinkr lys), darbo ekonomikos (vad. — doc. R. Kirlaitė), gamybos val dymo (vad. — doc. G. Samuo lis), Turime apie 100 SMD na rių. Ar pateisina pastangas SMD veiklos rezultatai? Akademikų, profesorių, dalyvavusių mūsų SMD, juk dar nėra. Kiekvienoje diplomantų laido je būna 2—3 žmonės, pasirinkę mokslinio-tiriamojo darbo kelią. Ir visi jie, kaip taisyklė, buvę SMD aktyvistai. Būdami studenr tais draugijoje pradėjo reikštis dabartiniai fakulteto dėstytojai V. Kulvinskienė, A. Paškevičius, R. Eimutavičius ir kt. Galų gale ne moksliiniuose laipsniuose ir pareigosei esmė, studentų Dešimtys dabartinių tvirtai įsitikinę: „SMD — būtina studijų sudedamoji dailis". A. GRIGAS PEF SMD Tarybos pirmininkas
Chemijos fakultetas Keletas chemijos fakulteto studenių jau 1947 metais tapo pirstudentų mokslinės maišiais draugijos (SMD) nariais ir skaitė pranešimus pirmosios Universite to SMD konferencijos jungtinė je chemijos-fizikos-matematikos sekcijoje. skaičiui, 1950 Išaugus narių metais sudaryta fakulteto SMD taryba. Pirmuoju tarybos pirmi ninku buvo išrinktas P. Buckus, moksline vadove paskirta doc. E. Griškun. Tuo pat metu prie katedrų steigiami moksliniai bū reliai. IVrojoje SAAD konferenci joje, įvykusioje 1951 metais, bu vo perskaityti pirmieji eksperi mentinio pobūdžio pranešimai. Augant narių skaičiui, gausėjo ir pranešimų SMD konferencijo se. Pastaraisiais metais fakulteto SMD jungia 4 būrelius (analizi nės chemijos, organinės chemir jos, fizikinės chemijos, stambiamolekulių junginių chemijos), ku riuose užsiiminėja apie 70—80 studentų. Konferencijose pers kaitoma po 40—50 pranešimų. Jau daugelį metų konferenci jose su pranešimais dalyvauja kitų Lietuvos ir sąjunginių res publikų miestų aukštųjų mokyk lų (Vilniaus, Kauno, Maskvos, Le ningrado, Rygos, Talino, Tartu, Minsko, Kijevo, Lvovo, Užgoro-
do, Odesos, Dnepropetrovsko, Tbilisio, Jerevano, Kazanės, Gor kio) studentai. Ir mūsų fakulte to studentai skaito pranešimus kitų TSRS miestų aukštųjų mo kyklų SMD konferencijose. Ir sėkmingai. Pavyzdžiui, A. Padarauskas 1985 metais Maskvos universiteto chemijos fakulteto SMD konferencijos analizinės chemijos sekcijoje užėmė 3-ųjų vietų. Į kasmetinę Universiteto ge riausių SMD darbų apžiūrų pris tatoma apie 15—20 darbų. Res publikiniame konkurse kasmet užimamos prizinės vietos. Kele tas fakulteto SMD narių darbų pažymėti sųjunginiame geriau sių SMD darbų konkurse meda liais ir diplomais (1974 m. — L. Davidavičienės, 1981 m. — A. Barauskaitės, 1984 m. — A. Ka reivos) bei garbės raštais. Nuo 1982 m. organizuojamame sųjunginės D. Mendelejevo chemikų draugijos respublikiniame ge riausių studentų darbų konkur se kasmet užimamos prizinės vietos įvairiose sekcijose. Studentai yra bendraautoriai išradimų ir mokslinių straipsnių, publikuojamų sųjunginėje ir res publikinėje spaudoje. Moksli niai tyrimai atliekami instrumen tinių analizės metodų kūrimo, biologiškai aktyvių junginių sin tezės, elektronusodinimo ir elek trocheminių tyrimo metodų kūri mo, polimerų sintezės srityse. Kai kurie SAAD nariai dirba ūki-
nėse sutartyse. Chemijos fakulteto SMD mok sliniais vadovais buvo doc. E. Griškun, prof. V. Kaikaris,' doc. AA. Finkelšteinaitė, prof. K. Daukšas, docentai G. Dienys, E. Jasinskienė, P. Vainilavičius, o nuo 1983 m. vadovauja doc. R. Kazlauskas. SAAD tarybos pirmi ninkais buvo P. Buckus, T. Pakrovskaja, J. Bubelis, I. Kuprytė, M. Vojtkevič, K. Juodkazis, S. Puntežis, V. Skučas, S. Kalesnikaitė, B. Bulotaitė, J. Petraitis, S. Armalis, E. Butkus, J. Jurkevi čiūtė, V. Razumas, E. Juzeliū nas, H. Cesiulis, B. Bielinytė, A. Padarauskas. Šiuo metu pirmi ninkas V. Kairys. Beveik visi buvę SAAD tary bos pirmininkai ir aktyviausi na riai, baigę fakultetą, nenutraukė ryšio su mokslo darbu, apgynė disertacijas. Studentų mokslinė je draugijoje savo kelią pradė jo TSRS Pedagogikos MA narys, chemijos mokslų daktaras, prof. P. Buckus, mokslų daktarai D. Poškus, A. Survila ir kiti žy mūs mokslininkai. Ir apskritai daugumas mūsų fakulteto dėsty tojų, mokslinių bendradarbių, ‘aip pat įvairių respublikos in stitutų mokslininkų pirmuosius žingsnius žengė Vilniaus univer siteto chemijos fakulteto studentų moksliniuose būreliuose. doc. R. KAZLAUSKAS ChF SMD mokslinis vadovas
4
1988.04.15
Tarybinis studentas
* KETURIASDEŠIMTĄJĄ STUDENTŲ MOKSLINĖS DRAUGIJOS KONFERENCIJĄ PASITINKANT Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas Jau pirmaisiais pokario me tais I mokslinį darbą (sitraukė aktyviausieji ekonomikos fakul teto studentai. Pirmojoje SMD konferencijoje, kuri įvyko 1948 m. gegužės mėn. 16 — 18 d., bu vo perskaityta 10 praneš mų. Šioje ir kitose kasmetinėse kon ferencijose daugiausia buvo nagr,nėjami teoriniai klaus mai, o nuo ketvirtosios buvo nutarta d dėsnį dėmesį skirti prakt nei pusei, pranešimų temas glau džiau sieti su respublikos liau dies ūkio šakų, įmonių, Ir or ganizacijų sprendžiamais užda viniais. Pastaraisiais metais eko nominės kibernetikos ir finansų fakulteto SMD dirba Įvairų dar bą. Ypač didelį dėmesį būrelių nariai skiria naujų ūkininkavi mo sąlygų diegimo, ūkiskaitos tobulin mo, skaičiavimo techni kos bei materialinių metodų taiKymo ekonomikoje klausimams. Seniausias fakultete FINANSŲ IR KREDITO SMD būrelis. Jo nar ai aiškinasi, kaip organizuoja mi sudėtingi piniginiai santykiai liaudies ūkio šakų įmonėse ir organizacijose, koks jų vaidmuo (vairiose visuomeninio gyvenmo sferose. Buvę aktyvūs būre lio nariai vėliau tapo vadovau jančiais finansų ir kredito, kitų ž nybų bei mokslo įstaigų dar buotojais. Tai LTSR finansų min stro pavaduotojai A. Čepaitis ir A. Levanas, LTSR Valstybinio plano komiteto pirmininko pa vaduotojas A. Merčaitls, LTSR Ministrų Tarybos Reikalų val dybos viršininkas A. Mikulis ir kt. Studijuodami Universitete aktyviai SMD veikloje reiškėsi daugumas dabartinių katedros darbuotojų: prof. S. Uosis, do centai P. Judickas, J. Vizbaras, V. Meidūnas, V. Terleckas, vyr. dėstytojai I. Cępienė ir A. Ru dys. Tapo tradicija gražus būre lio bendradarbiavimas su Latvi jos Ir Tartu universitetų analo1 Skals būreliais. Per pastaruo sius penkerius metus būrelio narių darbai respublikiniame konkurso ture Įvertinti medaliu ir dviem diplomais. 1958 m. buvo įkurtas BUHALi ERINES APSKAITOS IR ŪKI NĖS VEIKLOS ANALIZĖS būre
ir vielis. Jis tapo gausiausiu nu aktyviausių _________ o _ .|o fakultete, nariai konferencijose perskaity davo daugiausia pranešimų. Būrelio Iniciatyva i SMD veiklą pradėti jtraukti vakarinio - bei neakivaizdinio skyriaus studen tai. Pasitinkant Jubiliejinę 40ą'ą VVU studentų mokslinę kon ferenciją, katedroje veikla 2 SMD būreliai (rusų ir lietuvių kalbomis). Daugelis šių būrelių narių pranešimų pažymėti res publikiniuose Ir sąjunginiuose konkursuose. SMD būreliuose savo mokslo kelią pradėjo prof., LTSR nusipelnęs mokslo veikėJass J. Mackevičius, doc., LTSR nusipelnęs dėstytojas R. Bartaška. docentai Z. Gaidienė, E. Ku nevičius ir daugelis kitų buhal terinės apskaitos katedros dės tytojų. EKONOMINĖS INFORMACIJOS MECHANIZUOTO APDOROJI MO ORGANIZAVIMO būrelis su sikūrė 1970 m. rugsėjo mėnesi. Jo pirmuoju pirmininku buvo J. Garšva, o moksliniu vadovu — doc. A. Kvederavičius. Pagrindi nė kryptis — skaičiavimo tech‘ n kos panaudojimo liaudies ūkye problemos. Studentai j SMD veiklą paprastai įtraukiami kursinio r . prolektavimo metu bei per ūkiskai tini mokslo tiriamąjį darbą, Ypač didelę naudą _____ studentams duoda ūkiskaitinis mokslo tiriamasis darbas. Ekonominės informacijos katedros SMD būrelio veikla yra įvertinta respublikiniame ture; laimėtas vienas medalis Ir du a plomal sąjunginiuose konkursuose. Būrelio tematika parenkama taip, kad iš SMD darbų būtų galima ruošti kursinius bei dip lomini projektą, taip, pat toliau tęsti mokslinį darbą. Buvę SMD nar ai R. Skyrius, S. Stungurienė. R. Žilinskas ekonomikos mokslų kandidato disertacijas apgynė, o_ C. “ Ratkevitius, O. Barškutė. ....................... V. Vozgirdas, V. Po goželskis ruošiasi ginti. 1970 m. buvo įkurtas ir EKO NOMINĖS KIBERNETIKOS SMD būrelis, kuriame iš pradžių vei kė 3 sekcijos. Nuo 1973 m. fa-
kulteto SMD konferencijoje dir ba savarankiška ekonominės ki bernetikos sekcija, o nuo 1974 m. būrelio nariai reguliariai da lyvauja kitų šalies aukštųlų ‘ ' mokyklų rengiamose SMD konferencijose ir priima svečius. kibernetikos Ekonominės paSMD būrelio narių darbai staruoju metu nuolat pateik.a mi geriausių darbų konkursui Ir užima aukštas vietas, 3 straipsniai paskelbti spaudoje, darbų lygis gerokai pakilo. Tai susiję su plačiu komp.uterinės technikos panaudoj.mu eksperi mentiniams skaičiavimams su kurtų modelių pagrindu, tiria mos problematikos platėjimu (be ekonominių tiriami ir ekologin ai — ekonominiai, soc.ologiniai. demografiniai ir kt. proce sai), dalykinių žaidimų mokymo procese diegimu ir pan. Atlieka mų darbų praktinę vertę padd no tai, kad specialybės stu dentai vis daugiau prisideda prie ekonominės kibernetikos katedros vykdomų biudžetinių darbų (kasmet — 6 — 8 studen tai) bei darbų pagal ūkiskaitines sutartis (10 — 12 studentų). Nuo 1985 m. ekonominės kiberneti kos katedra ir specialybės SMD būrelis vaisingai bendradar biauja su Respublikine Profsą jungų Taryba, tiria laikino ne darbingumo socialines-ekonomi nes priežastis Ir pasekmes. Daugelis būrelio narių pasi rinko mokslininko kelią. Ekonom kos mokslų kand dato d sertacijas apgynė M. LinkevičiūtėJasienė, E. Valgauskas, O. Bal sys, H. Stukas, K. Svetikas, A. Rimkūnas, J. Markelevičius, kt. Aktyv ai Ir kūrybingai dirba 1968 m. (kurtas pats mažiausias fakultete STATISTIKOS SMD bū relis. Pastarais ais metais Jo na riai. vadovaujami doc. M. Čepu lienės, pelnė nemažai apdovano' jimų studentų darbų konkurso respublikiniame ture ir sukaupė gražią kasmetinių SMD konferencijų organizavimo patirtį.
vyr. dėst. S. KROPAS EKFF SMD mokslinis vadovas
Prekybos fakultetas
Prekybos fakulteto, kaip ir vi so Universiteto, SMD veiklos pradžia siekia pirmuosius poka rio metus. Naujai įkurta preky bos ekonomikos katedra veikė labai trumpai, 1946 m. ji buvo įjungta į stambią liaudies ūkio ekonomikos katedrą, kurios dės tytojai ir vadovavo pirmiesiems prekybos specialybės studentų moksliniams darbams ekonomi kos fakultete. Tuo metu čia ypač pasižymėjo gerai žinomas pre kybos specialistas, ilgalaikis Uni versiteto darbuotojas doc. K. Nemažą Lukša (1906—1983). vaidmenį plėtojant ir tobulinant prekybos specialybės studentų mokslinę veiklą suvaidino savarankiškos prekybos ekonomikos katedros atkūrimas 1963 metais, prof. kuriai pradėjo vadovauti M. Gregorauskas. Svarbus žings nis šioje srityje įvyko ir 1969 metais, kai ekonomikos fakulteto bazėje buvo sukurti nauji fakul tetai, tarp jų ir specialus prekyr bos fakultetas. Priklausomai nuo įeinančių j fakultetą katedrų, susidarė ir ati tinkama organizacinė SMD struk tūra, kuri maždaug tokia išliko iki šių dienų. Dabar prekybos fakultete veikia šie SMD būre liai: prekybos organizavimo ir ekonomikos, prekių mokslo, ma terialinio techninio aprūpinimo, politinės ekonomijos. Vidutiniš kai viename būrelyje yra po 15 —25 narius, tačiau bendras ak tyvių narių skaičius yra mažes nis ir visame fakultete retai vir šija pusšimtį. Prekybos fakulteto SMD būrelių mokslinė tematika labai įvairi.
susijusi su katedrų specializaci ja, atskirų dėstytojų moksliniais interesais. Prekybos organizavi mo ir ekonomikos būrelis, vado vaujamas doc. L. Butkevičiaus, nagrinėja respublikos prekybos raidos istoriją, šios liaudies ūkio šakos efektyvumą, technikos ir technologijos klausimus, mažme ninio prekybos tinklo plėtotės problemas, visuomeninio maitini mo jmonių darbą. Nelieka nuo šalyje ir užsienio bei šalies są junginių respublikų prekybos patyrimo klausimai. Šio būrelio studentų moksliniams darbams ypač aktyviai vadovauja fakulte to dekanas doc. B. Cereška, do centai V. Mackevičius, A. Pajuo dis, A. Venckus ir kt. Prekių mokslo būrelių vadovai doc. I. Povilauskienė (maisto prekių) ir doc. R. Baltėnas (nemaisto pr. mokslas). Jo pagrindi nė tematika — įvairių prekių asortimento formavimo klausimai, prekių vartojimo savybių ir jų kokybės tyrimas. Siame būrelyje susidarė dvi savarankiškos sekci jos. Viena jų apima maisto, o kita — pramoninių prekių tyri mo problemas. Šio būrelio stu dentų mokslinei veikiai, be vadovės, daug dėmesio skiria docentai R. Baltėnas, G. Milvydienė, A. Paškonienė, J. Pričinauskas ir fakulteto prodekanė doc. K. Vaištarienė.
Materialinio techninio aprūpi nimo būrelio (mokslinis vadovas vyr. dėst. G. Smalenskas) nariai nagrinėja materialinio techninio aprūpinimo liaudies ūkyje efek tyvumą, atskirų jmonių aprūpini mą žaliavomis ir įrengimais, san dėlių ūkį ir kt. panašius klausi mus. Čia daug dėmesio moksli niam darbui su studentais skiria docentai R. Laškovienė, A. Mor-
vyr. kevičius, J. Stankevičius, dėst. A. Savaniauskas. fakulBeveik kiekvienoje teto SMD konferencijoje dalyvauja apie 10 studentų — svemokyklų, čių iš kitų aukštųjų Dažniausiai skaito pranešimus, atvyksta studentai iš Pabaltijo respublikų, ypač Latvijos ir Tartu universitetų, taip pat iš Užkau kazės respublikų, Kijevo, Kišiniovo bei kitų miestų. Ir fakul teto SMD būrelių nariai vyksta skaityti pranešimų j minėtas res publikas, jų aukštąsias mokyklas. Būtina ieškoti būdų į mokslo darbą jtraukti daugiau studentų. Šiaip ar taip XX a. - mokslo amžius, visos sudėtingesnės sri tys organizuojamos ir valdomos mokslo pagrindais. Mokslinio darbo jgūdžių, bent minimalių, turi jgyti visi aukštųjų mokyklų studentai. Dabar fakulteto SMD gyvenimas suaktyvėja tik prieš metines konferencijas, kai jau neišvengiamai reikia jas organi zuoti, išlaikyti susiklosčiusią tra diciją. Negerai, kai mokslinis darbas skatinamas kursinių dar bų sąskaita, kai studentams atsi randa proga tokiu keliu gauti geresnį pažymį. Mažai darbų patenka i respublikinius ir są junginius konkursus. Tiesa, čia yra ir neišspręstų klausimų, tam tikros prekybos mokslo specifi kos, netikslaus šios srities darbų vertinimo palyginti su kitomis mokslo šakomis. Susiduriama su problema, kur ir kaip spausdin ti geresnius SMD darbus. Nepa rengta būrelių istorija, neaiškios jų veiklos perspektyvos. Gal vi sas šias problemas išjudins jubi liejinė 4Q-oji SMD konferencija. doc. V. ČAPLIKAS PF SMD mokslinis vadovas
Gamtos fakultetas kinese ir sąjunginėse apžiūrose Gamtos mokslų fakultetas nuo Pavyzdžiui, kasmet pelnomi dip seno vienija 3 specialybes: biolomai bei medaliai respubliki logiją. geografiją ir geologiją, kurios apima daug įvairių spe niame ture, 1973—1979 m. gauti 5 sąjunginiai apdovanojimai, cializacijų: augalų fiziologiją, 1986 m. stud. A. Stočkui paskir mikrobiologiją, genetiką, bio chemiją, biofiziką, zoologiją, bo ta LTSR MA premija geriausių respublikos aukštųjų mokyklų taniką, inžinerinę geologiją, hi drogeologiją, kartograifiją, landstudentų darbų konkurse. šaftotyrą, geomorfologiją, hidro 1960 m. fakultete įsteigta stu logiją, klimatologiją, meteorolo dentų gamtos apsaugos draugija, nuo 1966 m. pradėjusi dirbti giją, kt. Tai dar ne visos moks mokslo tiriamąjį darbą, o nuo lo šakos, šiuo metu specializuo 1974 m. organizuojamos studen jasi ir dirbą moksliau darbą dau gumas fakulteto studentų, susi tų mokslinės gamtos apsaugos konferencijos. 1977 m. fakultete būrusių j 11 mokslinių būrelių. įvyko tarprespublikinė Pabaltijo Mūsų fakulteto SMD pradėjo savo kelią 1946 m. nuo trijų studentų gamtos apsaugos moks linė konferencija, kurioje buvo būrelių: augalų fiziologijos (vaperskaityta 70 pranešimų, išleisr dovas prof. J. Dagys), zoologi tos tezės. Šiam renginiui daug jos (vadovas doc. A. Mačianis) ir gpologijos-geografijos (vado jėgų atidavė SMD tarybos pir mininkas A. Brazauskas, moksli vas prof. J. Dalinkevičius), o nė vadovė doc. D. Galvydytė, pirmoji SMD taryba išrinkta organizavimu daug rūpinosi 1948 m. (jos pirmininku tapo K. gamtos fakulteto dekanas doc. Jankevičius). Gausus būrys žino R. Tarvydas. Nuo 1976 m. fakul mų respublikos mokslininkų, baigusių gamtos mokslų fakul tete veikia tarpkatedrinis gam tetą, savo kelią pradėjo SMD tos apsaugos mokslinis būrelis, turintis savo tarybą ir mokslinį būreliuose. Tai biologai A. Mer vadovą. kys, V. Rančelis, R. Lekevičius, V. Kučinskas, K. Jankevičius, I. Trejus metus iš eilės nuo 1974 m. fakultete buvo organizuojar Ignatavičiūtė, I. Eitminavičiūtė, R. Kazlauskas, V. Žalakevičius, mos ateistinės konferencijos, ku riose studentai skaitė praneši E. Lekevičius, geografai C. Ku daba, A. Mikalauskas, A. Sta mus ateistiniais klausimais, susi naitis, V. Minkevičius, V. Šče jusiais su savo specialybe. Kon meliovas, P. Korkutis. M. Mika ferencijas rengti daug padėjo prof. P. Bluzmanas. lajūnas, E. Červinskas, V. Kir Studentų mokslinių būrelių lys, D. Galvydytė, P. Kavaliaus kas, geologai A, Grigelis, J. Pa veikla neapsiribojo vien konferencijomis. Vyko įvairūs susiškevičius, A. Gaigalas, A. Jur gaitis, P. Suveizdis, V. Juodka rinkimai, susitikimai su moksli ninkais, vidurinių mokyklų mok zis. V. Kadūnas ir daugelis ki sleiviais, ekskursijos ir išvykos, tų. Fakultete dirbantys buvę SMD gamtos apsaugos būrelio nariai aktyvistai vadovauja dabartinių padėjo atlikti biotechnimus ren studentų moksliniam darbui, bū ginius įvairiuose respublikos relių veiklai. Po gerą dešimtme draustiniuose, buvo leidžiami sienlaikraščiai, teminiai stendai. ti fakulteto SMD organizacijos moksliniai vadovai buvo prof. Gamtos mokslų fakultete at V. Rančelis (1963—1973) ir doc. liekami ir fundamentalūs, ir tai D. Galvydytė (1973 — 1984). komojo pobūdžio mokslo tiria mieji darbai. Jie liečia biologi Daugelis kitose įstaigose dirban nių sistemų organizacijos che čių mokslininkų dažnai vador vauja studentų praktikoms, kur minius fizikinius pagrindus, au galų, gyvūnų, mikroorganizmų darsiniams ir diplominiams biologijos bei ekologijos tyri bams. SMD mus, genetiką ir augalų selekci Pagrindinis fakulteto ją, kompleksines geologines renginys — kasmetinė studentų mokslinė konferencija. Nuo 1969 problemas. Platų tyrimų barą metų konferencijose studentai užima aplinkos apsaugos klausi mai: žmogaus ir . gyvūnų popu perskaito daugiau kaip po 100 liacijų genetinis monitoringas, pranešimų. Į konferencijas yra kraštotvarkos optimizacija, ap kviečiami ir dalyvauja svečiai iš linkos užterštumo įvertinimas. kitu Lietuvos aukštųjų mokyklų (VVPI, LŽŪA), taįp pat kitų Ta Tai toli gražu nepilnas fakulte to darbų sąrašas ir daugumoje rybų Sąjungos miestų (Minsko, jų viena ar kita forma dalyvau Rygos, Tartu, Leningrado, Mas Mūsų ja ir SMD nariai. kvos. Tbilisio. Kijevo), Vyresniųjų kursų studentai studentai su geriausiais praneš ir į kitas mais komandiruojami mokslo darbe pasiekę konkrečių rezultatų, dalyvauja respublikos aukštąsias mokyklas, Kiekviemokslinėse konferencijose, kar nai konferencijai išleidžiama programa lietuvių ir rusų kal tu su moksliniais vadovais ruo šia pranešimus bei mokslines bomis, o 1958—1974 m. buvo publikacijas. leidžiamos ir pranešimų tezės. m. b. R. BUDRYS Fakulteto studentų mokslo GF SMD mokslinis vadovas darbai gerai vertinami respubli-.
SMD konferencijos plenarinis posėdis (1958 m.). Iš kairės Į dešinę: prof. T. Ivanauskas, doc. A. Basalykas, SMD tarybos pir mininkas R. Lekevičius (dabar fakulteto profesorius) Ir prof. S. Jankauskas.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 859 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKHH cTyAeHT» — opran naprKOMa, peicropaTa, KOMHTeTa omcomoas, npotpKOMa opAenoB TpyAosoro KpacHoro 3HaMeHH n Ąpy^KŪbi ■apoĄOB Bhabhiocckoio VBHBepcHTeTa HM. B. KancyKaca. Bhabhioc. PeAaKTop A. Amntrrac. Ha ahtobckom M3UKe.
Redaktorius A. LIPSTAS