VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
BALANDŽIO
22-OJI j
.
■
'
Sj S
V. LENINO
MINĖJIMO DIENA
cam/eos scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
MŪSŲ DIDYBĖ IR SĄŽINĖ Balandžio 22-ąją iškilmin gai pažymime Vladimiro Le nino — genialaus K. Markso ir F. Engelso revoliucinio mokymo tęsėjo, Tarybų Są jungos Komunistų partijos ir pirmosios pasaulyje socialis tinės valstybės įkūrėjo, tarp tautinės darbininkų klasės vado gimimo 107-ąsias meti nes. Šiai datai skiriame gra žiausius savo darbo, kūrybi nės minties laimėjimus, dar kartą sutikriname savo prak tinę veiklą, ateities planus su Lenino mokymu ir prie sakais. V. Leninas su nepaprastu įžvalgumu nubrėžė laimėju sios proletarinės revoliucijos vystymosi kelius, toli numa tydamas ateities kontūrus. Ir šiandien pildosi jo numaty mai, ir šiandien mes jaučia me nenutrūkstamą ryšį su to mis dienomis, kai Leninas stovėjo prie revoliucijos ir valstybės vairo.
TEGYVUOJA MARKSIZMAS-LENINIZMAS — AMŽINAI GYVAS REVOLIUCINIS INTERNACIONALINIS MOKY MAS, VISŲ ŠALIŲ DARBO ŽMONIŲ KOVOS PRIEŠ IM PERIALIZMĄ, UŽ SOCIALIZMO IR KOMUNIZMO PER GALĘ VĖLIAVA! Iš TSKP CK Šūkių Gegužės Pirmajai
Stumiam gyvenimą į priekį Gyvenimą reikia nugyven ti taip, kad galėtum didžiuo tis praėjusiomis dienomis. Kad tavim sektų jaunoji karta. Revoliucija iškalė ne vieną tokių komunistų pleadą. Universiteto studenai gali didžiuotis, kad tarp jų auklėtojų nemažas tokių žmonių būrys. Vienas jtf — Teisės fakulteto vals tybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros docentas Kęstutis Domaševičius. Tik visiškai balta šio žmogaus galva išduoda amžių. Žiūri ir netiki, kad už jo pečių te vienas dešimtmetis ak tyvios revoliucinės veiklos, — tiek energijos spinduiuoja šiltos ir gyvos akys. Jo tėvas, V. Kapsuko >r Z. Angariečio bendražy gis, pirmosios Tarybų Lietu vos vyriausybės sveikatos apsaugos komisaras, į revoiucinę veiklą stengėsi traukti ir savo vaikus. Ke turiolikmetis vaikinukas su savo broliu lydėdavo tėvą į slaptus 1919 m. išrinktos Vil niaus miesto Tarybos posė džius, kurie vykdavo užmies tyje. Dvylika kilometrų pės čiomis j ten ir dvylika at gal. Tuose susirinkimuose ėjo lyg ir sargybinių parei gas. Taip susipažino su po grindžio darbu. Gaudavo pa skaityti marksistinės literatū ros, narodnikų teorinį žurnalą „Byloje“, kitus leidinius. Besimokydamas aštuntoje Panevėžio gimnazijos klasė
je, įsijungė į nelegalų moks leivių ratelį. Ne kažin ko kius kalnus vertė: skaityda vo referatus, rengdavo šo kius, tačiau ir tokią veiklą mokyklos vadovybė laikė re voliucine. Anksti K. Doma ševičiaus galva pasigavo ir ateistinės idėjas. — Pamenu, per tikybos pamoką man liepė sakyti at mintinai „Credo". Aš, žino ma, atsisakiau. Mokytojas iš vadino mane bedieviu ir pa rašė vienetą. Solidarizuoda miesi su manimi, poterius at sisakė kalbėti ir kiti moki niai. . . Nelengva buvo mums kovoti už savo idėjas. Nelengva, tačiau kelias jau pasirinktas. Jis ir atvedė K. Domaševičių į Kauno uni versiteto studentų socialistų draugiją. Tada, 1923 metais, ją sudarė trys frakcijos — eserai, socialistai ir komunis tai. 1926 metais ji suskilo į atskiras draugijas. Viena, pati pažangiausia (jai pri klausė ir K. Domaševičius), pasivadino „Atžala". Si or ganizacija jungė tuos studen tus, kuriems pavyzdys buvo Didžioji Spalio socialistinė revoliucija. 1917 m. K. Do maševičiui buvo tik keturio likti, kai tėvo bendražygiai, susirinkę jo bute, kalbėdavo apie' įvykius Rusijoje. Dar ne visai suprasdamas jų svarbą, Kęstutis klausydavo si ištempęs ausis. Tie žodžiai krito į širdį ir pasiliko joje. „Atžalos" narių veikla bu
vo jau rimtesnė, nei gimna zijoje. Savo susirinkimuose jie skaitė marksistinę litera tūrą, kurią parūpindavo K. Požėla, A. Meskupas. Čia pirmą kartą į K. Domaševi čiaus rankas pateko V. Leni no veikalas „Valstybė ir re voliucija". „Literatūros" kny gyne kartais galima buvo nu sipirkti tarybinių knygų, iki fašistinio perversmo nebuvo draudžiama skaityti ir „Izvestijas". Iš šių šaltinių, nors ir po trupinėlį, atžaliečiai rinko žinias apie socializmo statybą Tarybų Rusijoje. Ki ta kuopelės veiklos kryptis— kalbos mitinguose. Nariai va žiuodavo į pačias karščiau sias klasių kovos vietas ir sakydavo kalbas. K. Doma ševičius kartu su M. Sumausku kalbėjo solidarumo su streikuojančiais Anglijos kal nakasiais mitinge Vilkijo je, Kybartuose, Rokiškyje ir kitur. Fašistinis pervers mas Lietuvoje 1926 m. išblaš kė ratelį. K. Domaševičius buvo suimtas, bet kadangi jau buvo spėjęs įsidarbinti apygardos teisme, paleido. Keturiolika metų prabėgo įvairiose teismo tarnybose. Kur bebuvo, visada liko ištikimas savo idealams. Tai, matyt, ir lėmė energingą veiklą pačiomis pirmosiomis Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje dienomis. Liaudies vyriausybės skiriamas rinki minės komisijos į pirmąjį Liaudies seimą pirmininko
Balandžio 22-oji — nepa prastai brangi data ir tarybi niam jaunimui, kuris V. Le nino įkurtą partiją laiko ak tyviausia savo siekimų rėmė ja ir vadovu. Revoliucijos, pilietinio ka ro, socializmo statybos me tais, Didžiojo Tėvynės karo, pokario bei šiandienos darbo frontuose jaunimas įrodė, kad jis patikimas darbininkų klasės ir jos avangardo Ko munistų partijos rezervas. Už V. Lenino idėjų įgyven dinimą, už jo priesakų vyk dymą Komunistinei jaunimo sąjungai suteiktas didžiojo proletariato vado vardas. 1920 m. spalio 2 d. įvy kusiame istoriniame III kom jaunimo suvažiavime V. Le ninas nurodė jaunimui: „Jūs turite sukurti komunistinę vi suomenę. Pirmoji darbo pusė daugeliu atžvilgiu padaryta. Sena sugriauta, kaip tai ir reikėjo sugriauti, tai — griu
pavaduotoju, vėliau — LTSR teisingumo komisaro pava duotoju. Užgriuvus karo audrai, evakavosi į šalies gi lumą. Dirbo pedagoginį dar bą Gorkyje, dėstė Sujos par tinėje mokykloje. 1944 m. K. Domaševičiui buvo įteiktas TSKP nario bi lietą^. Dabar ne tik įsitiki nimai, bet ir komunisto pa reiga įpareigojo visas jėgas atiduoti liaudies labui, kovo ti už Lenino idėjų įgyvendi nimą. Iki 1947 metų buvo LTSR Teisingumo ministras. Paskui atsidavė pedagogi niam darbui universitete. Nuo to laiko, nuo 1945 me tų, būtų galima priskaičiuo ti daug sausų faktų — 1948 m. paskirtas Teisės fakulteto dekanu, kelis metus vadova vo Universiteto profsąjungai, buvo Universiteto partinio biuro nariu, Mokslinės tary bos nariu... Betgi vien tuo išvardijimu nenusakysi žmo gaus — komunisto, kovo tojo. Svarbu ne užim ti pareigas, o sąžiningai jas atlikti. K. Domaševičiui tai buvo sąžinės reikalas. Kiekvienas darbas, kiekvie nas įpareigojimas buvo ir yra jam pirmoji kovos už komunistinės visuomenės su kūrimą linija. ... Kiekvieną rytą jis išei na į darbą iš neperdidžiausio pastato gatvėje, pavadin toje jo tėvo, A. Domaševi čiaus, vardu. Keli žingsniai ir prieš akis atsiveria Lenino aikštės platuma, besidabinan ti pirmosiom pavasario spal vom. Galbūt tą ryto metą prisimena K. Paustovskio žo džiai: „Nebuvo visoje šalyje žmogaus, kurio gyvenime V. Leninas nebūtų palikęs pėd sako, nė vieno, kuris nebūtų patyręs pats ant savęs jo va lios. Jis pastūmėjo gyveni mą į priekį." Prisimena ilgas prasmingas gyvenimas kitų labui, gyvenimas — tarsi ne sibaigiantis susitikimas su Leninu, lygiavimasis į jį. Leonas KLlSAUSKAS
1977 m. balandžio 22 d. Nr. 14 (998)
vėsių krūva, kaip ir reikėjo tai paversti griūvėsiu krūva. Nuvalyta dirva, ir šioje dir voje jaunoji komunistinė kar ta turi statyti komunistinę vi suomenę. Prieš jus — staty bos uždavinys, ir jūs galite jį išspręsti, tik įsisavinę vi sas šių laikų žinias, mokėda mi paversti komunizmą iš gatavų iškaltų formulių, pata rimų, receptų, nurodymų, programų tuo gyvu dalyku, kuris vienija tiesioginį jūsų darbą, paversti komunizmą jūsų praktinio darbo vado vu". Šis priesakas — visoms ta rybinio jaunimo kartoms. Ta rybinė liaudis savo titaniška veikla kuria komunistinę vi suomenę ir džiugu matyti, kad jaunimas aktyviai daly vauja šiame procese. Gamy boje, moksle ir visuomeninė je veikloje jaunimas rodo daug sektinų pavyzdžių. Iš amžininkų pasakojimų, jų prisiminimų, iš negausių, bet ryškių to meto kino kad rų, kalbų įrašų mes sužinome apie V. Lenino — šio nuosta
baus genijaus asmenybę. V. Leninas, tas didis proletaria to vadas, buvo paprastas, kuklus, jautrus ir nuoširdus įmogus. Paprastumo, jautru mo žmogiškoms problemoms jis reikalavo ir iš kitų. To jis reikalavo ir iš jaunimo. Tai labai svarbus priesakas. Jis ugdo žmogiškumą, mokė jimą surasti kelią į kitų šir dis, kurti tarp žmonių nau jus santykius, pagrįstus ko munistinės moralės princi pais. Iš kitos pusės — V. Leni nas buvo veiklus, principin gas, iki širdies gelmių atsi davęs darbo žmonių išvada vimo reikalui žmogus. V. Le ninas griežtai kovojo (ir iš kitų to reikalavo) prieš tai, kas kenkė revoliuciniam pro cesui .stabdė visuomenės per tvarkymą naujais pagrindais. Po pavasario dangumi mi nime V. Lenino gimimo da tą. Su amžinu pasaulio pa vasariu, su žmogaus didybe susijęs Vladimiro Lenino var das. ' A. PAULAUSKAS
BŪTI REIKALINGU ZMON EMS w
ABSOLVENTAMS
l MOŠŲ KLAUSIMUS ATSAKO LENINO STIPENDININ KAS, CHEMIJOS EAKULlBlu aOMjaumiMO BIURO SEK RETORIUS iii K. STUDENTAS R1CARDAS MAKUSKA. Kodėl pasirinkote šią specialybę! Jeigu būtų galimybė, ar rinktumėtės vėl ją? Ka,p įsivaizouojat savo būsimą aarbą, jo reikšmę visuomenei? Jau aštuonmetėje mokykloje jutau aiškų polinki 1 tiks liuosius mokslus. Kiek vėliau cnemuja iš jų Išsiskyrė kaip platesnė pažinimo siera (juk matematika ir fizika tarnauja chemijall), patraukė medžiaginio pasaulio įvaire nybių sąryšis. Aš dabar savęs neįsivaizduoju kitos srities specialistu, jei reikėtų iš naujo mokytis, rinkčlaus Che mijos fakultetą. Mano sena svajonė — būti mokslo tiria mosios įstaigos darbuotoju. Ten aš norėčiau dirbti, o to darbo reikšmė priklausys nuo tiriamos problemos aktua lumo. Kaip jūs suprantate pasakymą — „būti reikalingu Žmo nėms'? Būti reikalingu žmonėms — tai gyventi ir darbuotis taip, kad duotum naudą savo kolektyvui, kad tavo veik la būtų mažas indėlis i žmonijos progresą. Kas tai yra laimė? Laimė yra jausti, kad nesi vienišas, kad yra tave pa laikančių. kad tavo veiklos tikslas — daugumos tikslas. Trumpai sakant: laimė — būti suprastam ir suprasti ki tus. ..Šiemet minime Didžiojo Spalio 60-metį. Kokie revoliu cijos ivykiai, metai, žmonės jus labiausiai imponuoja ir kodėl? Kokia jaunimo vieta šių dienų revoliuciniame pa saulio pertvarkyme? Kas yra revoliucionierius? Mane labiausiai! Imponuoja šio amžiaus trečiasis dešimt metis — tas neišsenkantis žmonių entuziazmas, kuriant tarybini gyvenimą praktiškai iš nieko, tiek kovojant prieš Tarybų valdžios priešus, tiek statant industrijos gigantus, tiesiant geležinkelius, steigiant kolūkius. Kaip teisingumo dievas tuose verpetuose stovi F. Dzeržlnskis, kurio asmenybė negali nežavėti. Jaunimas Įneša i revoliucini pasaulio pertvarkymą sa vo ekspresyvumą ir energiją, be kurių negalimi bet ko kie pasiekimai. Revoliucionierius — tai žmogus, atiduo dąs visą savo gyvenimą revoliuciniam pasaulio pertvar kymui^ Ko jūs labiausiai nekenčiate? Labiausiai nekenčiu biurokratizmo, nemėgstu tų, kas neturi savo nuomonės. Kokį (žymių žmonių posakį esate užsirašęs ar įsidėmė jęs? žmogus — tai skamba išdidžiai. (M. Gorkis) Ar visada vyresnieji (pvz., dėstytojai) būna teisūs jau nimo atžvilgiu? Jeigu ne — kada ir kodėl? Kartais dėstytojai būna perdaug smulkmeniški, žiūri i studentus kaip i vaikus, ne visada atsižvelgia i studentų nuomone. Jūsų mėgstamiausia knyga, muzikos kūrinys, metų lai kas. V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“. L. Bethoveno „Mėnesienos sonata“, pavasaris. Kas iš Universiteto vadovų, profesorių, docentų jus la biausiai imponuoja ir kodėl? Jūsų gyvenimo idealas (žmo gus, kuriuo sekate, iš kurio mokotės)? Imponuoja Chemijos fakulteto docentė E. Jasinskienė, jos nenuilstamas rūpinimasis studentais, fakulteto garbe, žmogaus — gyvenimo idealo — kol kas nesu radęs. Už ką jus mylite Universitetą? Myliu Universitetą už universalų ir visapusišką moky mą bei auklėjimą, už gilias tradicijas.
KOMUNISTINĖJE TALKOJE
Universitetui Paskelbti šalies aukštų jų mokyklų konkurso, kas geriausiai tvarkė 1976 m. studentų darbo, buities ir poilsio sąlygas, rezulta tai. TSRS aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo ' ministerijos kolegija ir Švietimo, aukštųjų mo-
antroji vieta
kyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos centro komiteto prezidiu mas šarvo nutarime pažy mi, kad šalies aukštosios mokyklos, vykdydamos is torinius TSKP XXV su važiavimo nutarimus ir ruošdamosi garbingai pa
sitikti Didžiojo Spalio 60mėtį, pasiekė, puikių rezultatų, toliau gerinant mokymo-auklėjimo darbą, buities ir poilsio sąlygas, plečiant materialinę bazę. Labai gerai įvertinta mūsų Universiteto veikla. Nutarime rašoma: „Skirti
antrą vietą ir įteikti TSRS aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministeri jos bei Profsąjungos cent ro komiteto Garbės raštą, apdovanoti 1500 rub. pre mija Vilniaus Darbo Raudonosios vėliavos or dino V. Kapsuko univer sitetą (rektorius prof. dr. J. Kubilius, studentų prof sąjungos komiteto pirmi ninkas A. Kairys)".
BENDRABUČIŲ
SKAITYKLOSE PASIDAIRIUS Įėjau į bendrabučio Nr. 3 skaityklą ir tuoj pasigailėjau taip pasielgęs... Praėjusios sesijos pabaigoje viskas buvo gerai, skaitykla reguliariai tvarkoma ir vėdinama, taiko ma 2 valandų sistema (jei „niekieno" knygos stovi ant stalo ilgiau, negu 2 vai., jas gali pastumti į šalį ir sės ti pats). Po sesijos tvarkymosi įkarštis atslūgo. Tiesa, kont rolinė sesija prigriebė gamtininkus — skaitykloje jų dau giausia. Stalai sustumti po kelis, ant jų milžiniški lapai, į kuriuos ne tik Egipto mumiją, bet ir Kauno žalgirietį su vyniotum. Tik keli asketai bando tikro mokslo skonį. Vie tų, aišku, nėra: daugelis tų lapų, nors ir nesulaukę savi ninkų, drybso ant stalų lyg po geros vakarienes. Studen tai, grįžę iš ansamblio, choro, kapelos, teatro repeticijų, dar norėtų paskaityti — gal ryt koliokviumas, bet — kur? Filologų skaitykla (IV bendrabutis) labai maža, men kai vėdinama, bet visad pilna ir susikaupusi darbui. Bendrabučio tarybos sprendimu dabar ji perkelta į II aukštą, kur patalpa bus gerai vėdinama, daug šviesesnė, netrukdys praeiviai ir draugų neradę svečiai. iBendrabučio Nr. 5 tarybos pirmininkė R. Sišlaitė, jei kas leistų, mielai pastumtų j šalis storąsias sienas, įreng tų gerą skaityklą ir pristatytų gėlių. Dar pakabintų gra žias užuolaidas, pripirktų daug kėdžių, kad nereikėtų jų nešiotis iš kambarių (ir atgal), sutvarkytų lempas — būtų jauku ir gera. Dalis tų vilčių „investuota" į šiuo metu vykstantį remontą.... Bendrabučio Nr. 6 valdžioje, berods, niekam nepavyko išsilaikyti ilgiau metų. Fizikai keitė matematikų dinasti jas ir atvirkščiai, bet visi laikėsi tradicijos ir vienodai at kakliai nesirūpino skaitykla. Nepaisant to, joje netrūko entuziastų, ir vis auganti popiergalių, kėdžių nuolaužų krūva po galiniais stalais bei kampuose galėjo lyg ir byloti esant darbingą nuotaiką. Nors už stiklinės sienos periodiškai šmėkščiojo pažįstami (ir nelabai) siluetai,^siau tėjo grupinis flirtas su savo pasekmėmis, imunitetą pa gundoms (gavusieji nervingai rūkė ir sklaidė sušiurusius sąsiuvinius. Labai dargi nustebo, kad jų skaitykla buvo pavadinta netvarkinga — „nematei dušų, ar ką"?.. Taip buvo šių metų pradžioje, ir gerai, kad taip nėra dabar. Šiuo metu skaitykla turi naujas kėdes ir savo šefus, la bai sumažėjo triukšmas už stiklinės sienos. Atrodo, bend rabučio Nr. 6 taryba blaiviau pažiūrėjo į padėtį ir pradė jo vykdyti konstruktyvių pertvarkymų politiką. Sveiki nam! Buvo kalbėta apie senųjų bendrabučių skaityklas, nes jos labiausiai reikalauja priežiūros, nuolatinės kontrolės. Naujų bendrabučių skaityklose irgi trūksta kėdžių, jos dažnai užrakintos, pasidairyti gali nebent pro langus. Negailestingai artėja sesija. Bendrabučių tarybos, reikia tikėtis, pasirūpins mokymosi sąlygomis skaityklose. Kam panijos sėkmei nepakenktų komendantų, butų ir ūkių sky rių, stalių, elektrikų pastangos, už kurias potencialūs skai tytojai jau šiandien dėkoja iš visos širdies. L. JANULEVlClUS Studentų profkomlteto narys
NUO PENKTADIENIO. Tradiciniu tapo politinės dainos konkursai kaimyniniuose Finansų ir apskaitos, Teisės, Pramonės ekonomikos ir Prekybos (akultetuose. Šiemet vertinimo komisi jai pirmininkavo visiems ge rai žinoma politinių dainų atlikėja Universiteto auklėti nė Zita Povilėnaitė. Savo švelniu balsu, nuošir džiomis lyrinėmis dainomis visus žavėjo A. Stankutė iš Pramonės ekonomikos fakul teto. Jai paskirta pirmoji vieta. Antroji vieta atiteko Teisės fakulteto studentui A. Sorkinui, kuris padainavo 2 dainas iš kino filmų „Išlais vinimas“ ir „Baltarusijos sto tis". Trečioji vieta paskirta svečiams iš VISI Statybos fa kulteto, kurie savo dainas
...IKI
skyrė Čilei. Konkurse daly-1 vavo ir studentų iš Kazanės I — atliko baladę apie Muša I Džalilį ir dainą apie kovingą-1 ją Čilės liaudį. Vakarą už-1 baigė Zita Povilėnaitė, pa41 dainavusi keletą dainų. I V. GEDGAUDAITE I FAF I k. studentė I
.. .Per lenininę komunisti nę talką 120 Fizikos fakulte to studentų dirbo naujųjų rūmų statyboje Saulėtekio alėjoje. Likusieji penktadienį —šeštadienį triūsė fakultete: sutvarkė auditorijas, labora torijas, aplinką. Chemikai, vadovaujami dėstytojų, talkininkavo nuo antradienio iki penktadienio. Pirmas kursas padėjo staty bininkams Saulėtekyje. Ant rakursiai tvarkė bendras fa kulteto patalpas, trečiakursiai — spec. laboratorijas, skai tyklas. Kartu su ketvirtu kursu jie taip pat dirbo ka tedrose. V. VITKUS
ir trečio kursų medikai. Antrakursiams, ketvirta kuršiams ir penktakursiai: J buvo patikėti darbai prie] statomo Universiteto skaičia vimo centro. Lietingas oras nepajėgė išblaškyti giedros talkininkų nuotaikos. Šešto kurso studentai talkino Klini-| kinės ligoninės darbuotojams. Darbo rezultatai džiugina, Vertos pagyrimo I k. šeštoji, III k. septintoji, aštuntoji vienuoliktoji grupės. Džiau giamės studentų M. Minderio, V. Kuosaitės, V. Karaliū no, L. Tauškutės darbu. J. VALANČIŪTĖ
Gerai praėjusią savaitę pa dirbėjo Medicinos fakulteto studentai. Komunistinėje šeš tadieninėje talkoje dalyvavo beveik visi busimieji medi kai. — Talkos nuotaikomis pra dėjome gyventi gerokai anks čiau, — pasakojo fakulteto komjaunimo biuro sekreto rius P. Alchovka. — Pirmą jį skambų akordą davė biu ro nariai, tvarkę suremontuo tą visuomeninių organizacijų kabinetą. Fakulteto studen tai, gyvenantys bendrabuty je, gražino jo aplinką. Čia daugiausia padirbėjo pirmo
Šeštadienį IF psichologijos spec. III ir IV, istorijos spec. II ir III kursų 150 studentų padėjo tresto „Vilniaus sta tyba" septintos valdybos sta tybininkams Žvėryne. Per kelias valandas talkininkai iškasė 143 kv. m. žemės — 600 m tranšėją nutiesė, nu valė 2060 kv. m statybų teri torijos. Darbų atlikta už 151 rublį. i Iš viso komunistinėje tal koje per praėjusią savaitę! dalyvavo 600 IF studentų.! Rytoj paskutinieji pusantro! šimto fakulteto atstovų talki ! ninkaus statybininkams. ■ M. MILIEŠK\|
Trečiadienį Universiteto kavinėje įvyko kasmetinis mū sų mokslo pirmūnų vakaras. Apie šį renginį papasakosi me kitame laikraščio numeryje. L. SKIRPSTO nuotraukoje: Istorijos fakulteto mokslo pirmūnė, pirminės komjaunimo organizacijos sekretorė II k. bibliotekininkė Audronė Bulbovaitė
Jau dešimti metai bendra-
I darbiauja Greifsvaldo ir VilI niaus universitetai. DraugauI ja jų jaunimo organizacijos, studentų mokslinės draugijos, keičiamasi dėstytojais. Antri metai mūsų Universitete skaito paskaitas vokiečių kalbos dėstytoja Gizela Veškė. — Dirbti pradėjau 1975 m. rugsėjo 1 dieną, — pasakoja Gizela Veškė. — Iš pradžių atrodė, kad bus nelengva svetimame krašte, kad ilgėsiuos namų. Žalias, svetingas, jaukus, netgi panašus į kurortą Vilnius ir jo žmonės išsklaidė dvejones. Nepaste bimai prabėgo tie metai, ir sunku pagalvoti, kad teks at sisveikinti su Lietuva, su Universitetu. — Kokiose mūsų šalies respublikose, miestuose jums teko apsilankyti? — Keliavau nemažai. Pa buvojau Latvijoje, Estijoje, Armėnijoje, Gruzijoje, Mins ke, Leningrade, Maskvoje. Kiekviena respublika, kiek vienas miestas paliko savo neišdildomą įspūdį, bet vi sad skubėdavau į Vilnių. — Sako, studentai visuose kraštuose panašūs. Bet, be abejo, yra kažkoks skirtumas tarp VDR ir Lietuvos studen tijos? — Manau, kad skirtumas ne toks jau mažas. Lietuviai studentai yra kur kas santū resni, nesmalsauja per pa skaitas. Dėstytojui neretai tenka išprovokuoti diskusijas. Beje, jūsų studentai yra darbštesni studijoms. Ir VDR, ir Lietuvos, kaip ir viso pašaulio studentai — linksmi, išradingi, nuoširdūs jauni žmonės. Skirtumus tarp jų apsprendžia turbūt kiekvienos tautos charakteris.
BIČIULYSTE Kokios VDR aukštųjų mokyklų tradicijos? Kaip VDR studentai organizuoja savo poilsį, atostogas? — Turbūt visose aukštose mokyklose yra panašios tra dicijos. Ir VDR studentai švenčia iškilmingą imatriku liaciją, mediumą bei diplo mantų palydas. Gegužės mė nesį Greifsvaldo universitete vieną savaitę vyksta Laisvo jo vokiečių jaunimo sąjungos (FDJ) suorganizuotos studen tų dienos. Nebūna paskaitų, užsiėmimų, visos akademinės grupės dalyvauja mokslinio ir kultūrinio studentų gyve nimo konkurse, atsiskaito už nuveiktą darbą Universiteto vadovybei. Vyksta mokslinės studentų konferencijos, ren giamos įvairios studentų pa rodos, dainos populiarinimo, argumentavimo -konkursai, kviečiami į susitikimus įžy mūs visuomenės veikėjai.
ma, ją „perkandau" tik čia, Vilniuje. Labai norėčiau iš mokti ir lietuvių kalbą, bęt vis neturiu laiko (,,neturi u laiko" Gizela ištarė skambia lietuvių šnekta). — Liepos mėnesį jus grįšite į Greifsvaldą. Ką norėtumėte palinkėti mūsų dėstytojams, studentams? — Kad kuo daugiau jūsų dėstytojų, studentų atvažiuo-l tų į VDR, kad daugiau mū siškių svečiuotųsi jūsų šaly je ir mūsų bendradarbiavi-| mas peraugtų į tvirtą ir nuoširdžią bičiulystę. Jei savo darbu, t. y. dėstydama vokiečių kalbą bei VDR geografiją ir ‘kultūrai Vilniaus universitete, prisi-l dėjau prie draugystės ryšiui stiprinimo, esu labai laimi::Su Ž. VELIKONYTE
Bet kokios sekcijos (fakulte tų nėra, skirstoma smulkiau — į sekcijas) studentai gali dalyvauti visuose renginiuo se, parodyti savo sumanumą, išradingumą, išprusimą. Tos savaitės renginiai — tai jų smalsumo kulminacija. VDR studentų atostogos būna įdomios, turiningos. Dvi ar tris savaites studen tai dirba gamyboje, žemės ūkyje arba vyksta j tarptau tines studentų darbo bei po ilsio stovyklas. Jaunimas la bai daug keliauja. Daugelyje respublikos miestų juos pa sitinka pigūs studentams skirti viešbučiai, kitos leng vatos. — Jūs mokate rusų kal bą. Ar sunku buvo ją iš mokti? Nuotraukoje: Gizela Veš— Rusų kalbos mokiausi vidurinėje mokykloje, be to, kė (dešinėje) su vokiečių fi ji dėstoma aukštųjų mokyk lologijos - katedros dėstytoja lų pirmuose kursuose. Žino I. Tumavičiūte.
k-
D , ... .- , _ . I APIE TAI RAŠĖME Balandžio 15 d. Įvyko Tei-1 sės fakulteto Komunistinio KAIP MUS auklėjimo mokyklos „Jauni mas ir idėjų kova" užsiėmi- MAITINA mas. Apie Prancūzijos jauni-1 Dabar mū studentų pamą, jo mokymosi sąlygas, I slaugoms devyni bufetai, __ kekovą uz savo teises papasa-1 turįos valgyklos. Šiais mokskojo fakulteto dekanas prof.|]o metais atidaryta nauja P. Kūris. šimto vietų valgykla studen I. SUTKAITVTE tų miestelyje. Atrodytų, vie III k. studentė tų nemažai, bet tai dar ne patenkina poreikių. Tai rodo PENKTADIENIO didžiulės eilės šiose maitini-
mo įstaigose. Tiesa, pratęsus kai kurių bufetų ’r valgyklų darbo laiką, padėtis pagerė jo. Apie maitinimo rūpesčius buvo kalbama studentų prof sąjungos komiteto posėdyje kovo 30 d., apie tai informa vome savo skaitytojus (TS, Nr. 12) Studentų maitinimo klausi mai labiausiai jaudina pačius studentus. Todėl visi turėtu me aktyviau pasisakyti, pa-
stebėję bet kokius trūkumus. Tam yra kiekviename bufete ar valgykloje pasiūlymų-pageidavimų knyga. Visada at sižvelgiama į tuos pasiūly mus, kurie pateikiami profkomitetui ar kontrolierių gru pei. Profkomitetas, siekdamas pagerinti studentų maitinimą, minėtame posėdyje nutarė visuomeninių kontrolierių gru pę įpareigoti tikrinti visus studentų maitinimo taškus
ne rečiau kaip 2—3 kartu; per mėnesį (ats. E. Mačiū nas), įkurti visuomeninių kontrolierių punktus centri nių rūmų maitinimo taškams Fizikos ir Chemijos fakultetui bufetui kontroliuoti (ats. E| Vaišutytė). Prašyti „Kregždėj tės" direkciją atidaryti pienei ir bandelių barą Studentui miestelyje. Dažniau pasisakyl ti studentų maitinimo klausi! mais „Tarybiniame studenj te“. f
ji si k d
llpHBeTCTByeM rocTen h yMaCTHHKOB KOH(|)epeHlįHH no pyCCKOMy f!3blKy! 27 anpeAH b Bhabhiocckhh rocyHHBepcHTeT HamiyT ci>e3JKaTECH yHaCTHHKJI 5-oii MeMpecny6AHKaHCK0Ž aoHaAb H0H HayHtHO-MeTOAHHeCKOH KOHįjepeHLĮnn, noctBHiųeHHoft iipoŪAeMaM oSyneHns pyccKOMy »3biKy b HapiioHaAbHOii ayAHTopHH. Taxan Koiiįiepeiiųra npc®OAMTca b BFY BnepBbie. TAaBHaa samana KOHįjepeHųnn — noncKu nyrėti noBtimeima 3<įxį>eKTirBHOCTH b npenoAaBaHHn pyccKoro H3biKa B HaųHOHa'ABHOM By3e, TasHMKyMe, niKOAe. 10t5 AOKAaAHHKOB 3aHBHAH o CBOeM JKSAaHHH npnH«TB yra cine b KOH<į>epeHųitH. TeorpatįjHs KOH<įiepeHųHi:i hckaio’nrreABHo raupo Ka: BeAopychh n ĄpMeHiM, A3ęp6aiiABOH H SCTOHHH, y36eKCKaH CCP h Auraa, PCOCP h AaTbm, r(py3Ha h y36eKHCTaH, Ka3axCKaa CCP H Kupriaus, TypiKMeiHCKaa GGP. Ha kohįiepeHiĮiiio oacHAaeTca npue3A rocTež n3-3a pyūesca, bha-
HBIX CneięHaAHCTOB b o&AacnpenoAaBaHHa pyccKoro H3bixa B COUlta.VHCTHHeOKMX cTpanas. IUiipOKO upeAcrasAeHa Aut. CCP, h,koh6hho, ocoSeHHo nocTapa.vucb Te, kto na 3T0T pa3 BbicTynaeT b Poah xo3aesB h ycTponTeAeii KOHįjepeHipm — npenoAaBaTeAH Kaį>eApBi pyccKoro H3tiaa BPy: 14 upenoAaBaTeAeii 3TOH KacįieApbi BMCTynaioT c AOKAaAaMH (aolį. A. B. CyAaBiraeHe, aoiį. M. M. 3aKaPbhh, aoh. T. E. riAaiKyHOBa, KaHA- įaiAOA. H. O. B. IHyABCKaa, A. H. ĄyHAaŽTe, cr. npenoAaBaTeAb A- K). HeneAHTe, npenoAaBaTeAM T. C. rAa3OBa, IO. K). Bohtuok h Apyrae). B HHCAe ynacTHHKoB h rocTeii KOn4>epeHtpw — bhaHeininie cneųnaAHCTBi b oŪAa ctk TeopiiiĮ pyccKoro a3Bixa m b oSascth MeTOAMKM npenoAaBaHiiia pyccKoro a3HKa, paSoTarorųne b Hameii crpane th
— AnpeKTop HayaBO-HCCAeAOBaTeiABCKoro HHcniTyTa npenoAaBaiHua pyccKoro s3btxa b HaųHOHaAbHOH mKOAe AiKaAeMHH neAarornaecKiix Hayx, AeiiCTBHTeAbHbiii HAen AEIH npoįieccop H.M. IIIaHcKuli, 3aa. ceiKTopoM By3OBCyHirreAeii KOii noAroTOHKH toto ace HHCTHTyra nporįj. H. B. HepeMHCHiia, AežcnBUTe AbHbiH HAeH AUH y36eKCKoii CCP npotį). A. A. A3H3OB, npcxį>. M. A. IUeAHKHiH, npocį). O. E. CHpoTMHHHa, npotį. CynpyH, A-p <įMAOAorHaecKnx HayK n. H. ĄeHHCOB, yaeHbie coio3Hbix pecnySAHK, 33hhMaroiipieca npoSAeMaMH npenoAaiBaHHH pyccKono a3MKa b ycAOBHax HaųHOHaABHoro okpynceHHH — npocįi., A-p. neAaroriraecKnx HayK A. E BeKHAoaa (EaKy), npcxį), a*P ne AaroriiaecKMx HayK E. M. Eca AHcaHHH (ĘpeBaiH), npocįi. a~P <įHAOAorjiaecKiHx HayK K. B. MycTeiiKnc (Bmai hioc), npo<j>. A-P(pHAOAorHaeoKHK HayK
B. B. Ahhh0hko (roMelAt), npo<į>. a-P nęAarorm. HayK M. A. BeftaAOB (EaKy), h APKiPOMe BeAyuĮHx neAaroniųecKnx By3OB, yHHBepcjrreTOB h TexHHKyMOB, b paūoTe koh tįiepeHųnM yaacTByioT h BeAyiųne HayHHo-HCCAeaoiBaTeAb CKine HHOTHTyrbi. HpeACTOsimeM KOHtjJopeHųmi b nameli pecnyŪAMKe npnAaeTca SoAbmoe 3HaaeHHe. B ee paGoTe npHMyr yna cTne npeACTaBMTe.AH MHHBy3a, BHAHBie pačoTHHKH npoCBeipeHHa, npeACTaBnreAM napriiHHMx h o6tpecTBeHHbix oipraHHsaųHH. rAaBHoii npoūAeMon ycBoehhh pyccKoro a3biKa b ycAObhsx UHOSBbiHHoro oKpyacehhm aBAHerca npo6AeMa hhTepįiepempiH (bahhhhh) poAhoto a3BiKa, noaTOMy bo mhotjix A<>KAaAax 3aTparnBarorca BoppocM, cBa3aHHbie c nHTep<|3epeHųneM h nyrHMH ee npeoAOAeHna. XapaKTepHMM aa» a®hhoh KOHį>epeHpnn
caMTaTb n to,, aro bo A<>KAaAax paccMarpnBaenca Bonpoc o npuMeHeniiH TexHHHecKnx h HarAaAHbix cpeACTB oSyaeHHH. Hirrepecho, sto cpeAH yaacTHMKOB KOHįiepeHrpm no »3BiKy — Asą KaiHA'HAara įni3HKo-MaTeMaTmaecKHX HayK... MHorne npenoAaBaTeAM-yaa cthmkh KOHįepeHiŲHi pa6oraioT b TexHnaecKHx By3ax h bto ahuihhii pa3 y6e»AaeT Hac b tom, aro xopoineMy cneųnaAMCTy, b KaKOŪ 6bi otpacAH HapoAHoro xo3sniCTBa oh hh paCoTaA, xopomee BAąAemie pyccKUM m3bikom Heo6xoftHMO. 3th npenoftaBaTavn o&BeAnHSTca Ha KOH<į>epenųim B ceKipuo «O6yaeHHe pyccKOMy a3biKy CTyAeHTOB - HecįiMAOAoraB». Oco6oe bihhMaHMe yAeAaenca 3Aect pa6oTe HaA cneunaAbHOH AeKCHkoh, HaA TeKCTaMH no cnepnaAbHocTn, BHeayAHTOpHOŽ paSoTe. BaJKHoe MecTO b pamojkho
mhothx
SoTe ceKiĮHM 3anMeT o6cy?KAeHHe hoboh nporpaMMbi no pyccKOMy H3biKy am HaipioHaAbHbix rpynn Hea3MKOBbix By3OB. Ha KOH<į>epeHtŲiH SyAyr pa SoTaTb eaje Tpn ceKunn — «npo-6AeMM oSyaeHMH pyc cKOMy aabiKy cjMiAOAoro-B-pychctobb, «O6yaeHHe pyccKO My SBMKy B HaųHOHaAbHOH niKOiAen, «O5yaeHHe pyccKoMy asbiKy b TexHHKyMax». ĄoKAaAbi, nMeioinHe o&ųeTeopemaecKoe SHaaeHHe, 6yAyT BMHeceHbi Ha nAeHapHbie 3aceAaHM. Tax no»eiAaeM »e ycneXa 3T0H BaKHoii KOHįepeHuhh, Koropaa npoiiAeT b CTeHax CTapeiiinero b Hamež c-rpane yHHBepcirreTa, co6hpaioiųero BcKope oTMeTHTb CBoe CAaoHoe aeTBipexcTOAeTMe, H B KaHyH TOpJKeCTBeHhoto npa3AHMKa 60-AeTna BeAHKoro OKTa&pa.
C. H. HEAEAflEBACTEnOHABHHEHE
NUOTRAUKOSE MATEMATIKŲ SAVAITE: Žodis suteikiamas dekanui doc. V. Merkiui (kairėje), pirmūnų vakare — ketvlrtakurslai V. Piekaitė ir A. Mačiulis, II k. studentas V. Stakėnas.
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIOS DĖSTYTOJOS GARBĖS VARDO SUTEIKIMO E. JASINSKIENEI dėl
Už ilgametį vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą suteikti Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsuko universiteto Neorganinės ir analizinės chemijos katedros docentei Editai Jasinskienei Lie tuvos TSR nusipelniusios dėstytojos garbės vardą. Lieluvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1977 m. balandžio 13 d.
SIENLAIKRAŠČIŲ ORBITOJE Vyksta fakultetų sieninės spaudos ir vaizdinės agitaci jos apžiūra, skirta Didžiojo Spalio 60-mečlul, Jos rezulta tai bus paskelbti šventės iš vakarėse, o kol kas komjau nimo komitetas ir „Tarybinio studento" redakcija — šios apžiūros rengėjai — kontro liuoja redkolegijų darbą, ren gia joms seminarus. Pasku tinis toks pasitarimas įvyko praėjusį penktadienį. Redak toriai išgirdo daug naudingų žinių apie laikraštėlių apipa vidalinimą — jiems kalbėjo svečias iš Dailės instituto, penkto kurso grafikas J. Tol vaišis. Apie kalbos kultūros svar bą sieninei spaudai kalbėjo Lietuvių kalbos katedros dės tytoja B. Balčienė. Ji nuro dė dažnesnes kalbos klaidas laikraštėliuose, patarė kon sultuotis su lietuvių kalbos dėstytojais. „T. S." inf. * * * Finansų ir apskaitos fakul teto sienlaikraščio pavadini mas gana romantiškas — „Jaunatis". Gal todėl jo pas kutiniame numeryje neradau net menkiausios žinutės apie žemiškus kasdieniškus studi jų rūpesčius. Pramonės ekonomikos fakul teto sienlaikraštyje „Žings niai" daug vietos skiriama aktualiems dalykams — ate istų veiklai, šefavimul. Tie sa, kaip ir „Jaunatyje", yra pasenusių medžiagų, kurios prašyte prašosi nukabinamos. Čia, kaip ir „Jaunaty", neuž simenama, kaip studentai at lieka savo pagrindinį užda vinį — studijuoja. Atėjo kontrolinių sesijų metas. Skaityklose pilna studentų, Jaučiama visur darbo atmo sfera. Tik kai kurių sien laikraščio redkolegijos, atro do, dar nepajuto to. L. MAULEVlClOTĖ
Kas geriau už ilgą kalbą? Ketvirtus metus rengiama Matematikų savaitė (ne die na, o visa savaitė!) mūsų fa kultete. Linksmi ir patenkinti susirinko į baigiamąjį vakarą mūsų gerbiami dėstytojai (kai kas net ir žmonas atsi vedė!). Ir kad pradėjo girt studentus, kad pradėjo! Girdi, nė vienus metus taip gerai nebuvę: ir reklamą, ir links mybes, ir visa kita studentai patys suorganizavo. Savaitė iš tikrųjų buvo pil na įdomių susitikimų, rimtų ir linksmų pokalbių, juoko ir susikaupimo. Sunku viską surikiuoti, papasakoti. Gal pradėti iš pradžių? . .. Oficialią šventės pradžią paskelbė šmaikštusis kvies lys su visa svita, su oriu muzikantu priešakyje. Links
mu maršu beldėsi jie į kiek vienos katedros duris. Malo niai pagarbintas ir paprašytas per susirinkusių smalsuolių minią prie spalvom žėrinčio namelio prasibrovė Dekanas, idant tradicinę juostelę per kirptų. „Stovi pasakų namelis Kir- vir-bam, kir-vir- bam. Seka pasaką Dekanas Tik labai geriem vaikam..." Nerimta! Na, tada jums būtų patikęs mūsų antradie nis, kai į Didžiąją auditoriją susigrūdo smalsuoliai pasi klausyti paskaitos apie moks lininką, kuris buvo paskuti nis iš mokslininkų, žinojusių visą matematiką. Taigi, apie K. F. Gausą (kaip tik šiemet sukanka 200 metų nuo jo gi mimo) mums pasakojo rekto
rius prof. J. Kubilius. Kuris studentas nenori su žinoti, kaip ten tuos „užsie niuos" jo džinsuoti bendra amžiai gyvena, ką mąsto, kaip mokosi? Visi nori, o laimingieji mes — matemati kai. Prof. V. Statulevičius ne tik apie JAV studentiją, te nykštę mokymo sistemą pa sakojo, bet ir tikrą Ameriką skaidrėse parodė. Su kokia nekantrybe ir dėstytojai, ir studentai laukė trečiadienio! Šachmatų tur nyras „Žaibas" — beveik vienintelė galimybė studen tui pasijusti aukštesniu, nei docentas ar net profesorius. Koks dinamiškas ir spalvin gas „sirgalių" ir varžovų nuotaikų kaleidoskopas! Kaip vaikas džiaugiasi pergale
prodekanas Eug. Manstavičius, praėjusių metų šio tur nyro lyderis. Pergalė ir šie met, atrodė, čia pat, bet... tik 8-toji vieta. Pasitenkinimo šypsenėlė nušviečia lyderių — antro kurso studentų V. Goriačnikovo (pirmaatskyrininkis) ir V. Novikovo (kan didatas į sporto meistrus) veidus: „kirviai" nugalėti! Iš dėstytojų komandos pereina masis prizas atimtas!
Kitos dvi dienos buvo la bai rimtos. Susikaupusių vei dų jūra, nežemiškos rimties pilnos akys, prasminga ty la. .. Vyksta matematikų olimpiada. Tikrai ne dėl ke lių vietų bendrabutyje gru pei, tuo labiau ne dėl pre mijos kiekvienas iš jų gili nasi į teiginių ir formulių es mę. Juose gyvena noras su rasti loginius, prasminius ry šius neišsemiamose matemati kos platybėse. Geriausiais pripažinti pir makursis R. Krasauskas, vi sus galimus taškas surinkę antrakursiai S. Tamulionis ir V. Kazakevičius, trečiajame kurse nepralenkiamas buvo V. Kriaučiukas. Renkamos ir grupės-nugalėtojos kiekvie name kurse. Aktyviausiai bei sumaniausiai pasirodė I k. taikomosios matematikos spec. 1 gr, II k. matematikų 2 gr„ III k. taikomosios matemati kos spec. 1 gr. atstovai. SMD konferencija dirbo 2 dienas. Perskaityti 57 prane šimai. Labai įdomius, turinin gus pranešimus paruošė V k. studentas G. Stepanaus kas (mokslinis vadovas prof. dr. J. Kubilius), IV k. studen tas A. Raginis (vadovas doc. A. Matuzevičius), diplomantė V. Gaigalaitė (vadovas e. Susikaupimo minutė. Vienintelė mergina, išdrįsusi varžytis su vyrais prie šachmatų doc. p. R. Kudžma). Ir vėl: lentos — sp. m. L. Benensonaitė (kairėje). Matematikų olimpiados antros vietos laimė nors buvo nugalėtojai — ne tojas trečiakursis V. Cyras. ____ _____ _____ buvo nugalėtųjų.
Penktadienio vakarą į de kanatą suplaukė mūsų pirmū nai. Sako, rimtos šnekos bu vę... Už šitų rimtų dalykų ly giagrečiai tiesėsi „linksmoji" linija. Po nerimastingo bruz dėjimo, po smalsuolių pasikuždėjimo atvirkščiai propor cingai atstumui iki šeštadie nio vakaro augo „pradedan čiųjų padedančiųjų" skai čius, bendra nuotaika fakul tete, kvietimų, pareikalavi mas. Bet kalbom sotus nebūsi (ką bylojo ir užrašas ant tribū nos: „Geriau ilga dešra, ne gu ilga kalba"). Tą nesunkiai nutuokė ir dekanatas, ir te tulė profsąjunga (vieną kar tą per metus tokia dosni). Prasidėjo nugalėtojų garbini mas, diplomų ir dovanų tei kimas už visų metų ar už šios savaitės triūsą. Laimė, ceremonialas buvo baigtas beveik laiku, nes nuo ploji mo ištino delnai ir pradėjo spengti ausyse. Pagaliau! Skelbiamas MMF kino studijos pirmo meninio filmo (anot autoritetingo kri tiko L. T. — tai antras mu žikiškas vesternas po „Atpil do dienos") „Matematika, grakštusis Begemotas ir Dargomyzas Karnyzas" premje ra. Nenutylančios ovaci jos išgiędrina nuo savaitės įtampsŲ pavargusius organi zatorių .veidus, akyse šmės teli gyčos džiaugsmo kibirkš tėlės: pavyko! (žinoma, nepajust tokio džiaugsmo tiems, kurie juokėsi, o nieko nepa darė, kad juoktųsi kiti). Jeigu kada išgirsite: „ma tematikai nesutverti linksmy bėms", patikėkit — tas žmo gus negavo kvietimo į Mate matikų savaitės baigiamąjį vakarą.
C. LEONAFTE
Puošiamas, remontuojamas, restauruojamas Universitetas ruošiasi savo didžiajai šventei. Nuotraukose: Filologijos lakultete (kairėje), šv. Jono bažnyčioje — busimajame Mokslo muziejuje — naujam gyvenimui prisikelia senieji meno kūriniai (dešinėje). A. STANEVIČIAUS, L. DANILOVOS nuotr.
pačiame mieste aplink baž nyčias, kur šie kapai buvo vėliau sunaikinti. Sąraše — apie pusantro šimto buvusių Universiteto darbuotojų. Iš jų 40 proc. dirbę jau tary biniais metais. Daugiausia į sąrašą pateko medikų (38 pa vardės), filologų (21), mate matikų (18). Sudarydama šį sąrašą daug nuoširdaus dar bo idėjo Kraštotyrininkų klubo Paminklų apsaugos
sekcija, kuriai vadovavo III k. istorikė Z. Zakrevskaitė. Buvusių Universiteto dar buotojų globotinų kapų są rašas šiuo metu yra išsiun tinėtas fakultetams. Kiek te ko girdėti, fakultetų dekana tai ir visuomeninės organi zacijos ruošiasi organizuoti talkas ir aptvarkyti neprižiū rimus kapus. Gražios inicia tyvos ėmėsi Universiteto dar buotojų profsąjungos komite tas, j šį vajų įtraukdamas fa kultetų profbiurus. Nuošaly je nelieka ir Ūkio skyrius, pažadėjęs pagelbėti invento riumi ir transportu. Būtų ge rai, kad fakultetų dekanatai kartu su profbiurais rastų kiek lėšų varstantiems antka piams konservuoti. Ne visų buvusių Universi teto darbuotojų laidojimo vietos žinomos. Enciklopedi jose, kituose šaltiniuose daž
niausiai nurodoma tik mirimo vieta. Todėl tenka organi zuoti paieškas. Kraštotyri ninkų klubas Turgelių kapi nėse (Šalčininkų raj.) surado buvusio Universiteto rekto riaus, ekonomisto fiziokrato S. Malevskio kapą. Šiuo me tu klubas bando nustatyti astronomo P. Slavinskio, bu vusio Universiteto rektoriaus ekonomisto ir teisininko J. Stroinovskio palaidojimo vie tas. Savo eilės laukia dar ar ti trisdešimties pavardžių. Reikėtų pasiūlyti Kultūros ministerijai surastus Univer siteto rektorių, pažangesnių profesorių kapus įtraukti į saugotinų Kultūros paminklų sąrašą. Tai irgi Kraštotyrinin kų klubo rūpestis bei pa reiga. V. MAČIEKUS Universiteto Kraštotyrininkų klubo pirmininkas
būrys Prekybos fakulteto studentų — literatūros mylė tojų, panorusių artimiau su sipažinti su poeto kūryba, gyvenimo keliu. Vakare svečias pasidalino
mintimis apie šiuolaikinio jaunimo vietą gyvenimo tėk mėje, apie pirmuosius savo žingsnius literatūroje; apie šaltinius, kurie Įkvepia kūry binę mintį, ir kt. Susitikimo
pabaigoje poetas padovanojo mums šiais metais išleistą ei lėraščių knygelę „Nedylanti lauko delčia". E. RIMGAILAITE PF III k. studentė
bibliotekininkystės specialybės dėstytojus ir studentus aptamaujančiame metodiniame skyriuje. Įsimena moderni pagalbinio-informacinio aparato technika, didžiuliai laisvai prieinamų fondų plotai, apgalvota knygų išdėstymo sistema.
Himmukse pianinu skambinami preliudai. Nė motais stoviniuot koridoriuos — bendri žaidimai išjudina pačius lėčiausius. Pertraukoje — lietuviška daina, subtilus estų humoras. Gęsta šviesa, vėl malonus siurprizas — ekrane nutvyksta Vilniaus Universite to kontūrai. „Lietuva — es tų studentų akimis", taip pa vadina skaidrių ciklą Heikki Kiiski. Tos nakties trumpumas! Galvotrūkčiais į traukinį. jjprg krepšeliai būtų palengvėję. Estijon keliavusius „Lietuvos inkunabulus", S. Krasausko, B. Žilytės, A. Steponavičiaus iliustracijas knygoms, ekslibrisų rinkinėlius pakeitė monografija apie esjų knygos grafiką „Noukogude eesti", 450 metų šventusios estų knygos katalogai ir atvirukai. Pačiai originaliausiai knygaj (jį perfokortų!) — vos kelios valandos. Ją sudarė 37 autorių — ėstų ir lietuvių studentų bibliotekininkų kolektyvas. Tai mėgstamiaušių kūrinių „Sąrašas atsiskylėliams". Pradžioje, kaip ir dera rekomenduojamai priemonei, — fondų ir katalogų tvarkymas, skaitymo metodika, „Bibliotekininko žinynas". .. Suvenyrų maišatyje tūno sau medinis Tomukas, turįs pritraukti j bibliotekininkystę vyrišką giminę. Šokčioja estų autografais išmargintas balionas. Kad tik nenutrūktų,
PAGERBIANT ATMINIMĄ Artėjant mūsų Alma mater 400 metų jubiliejui, Kraš totyrininkų klubas vis dau giau dėmesio skiria pačiam Universitetui. Renkami pro fesorių, docentų, o taip pat komjaunimo ir kitų Univer siteto visuomeninių organiza cijų buvusių aktyvistų atsi minimai, įvairi kitokia me džiaga, turinti išliekamąją vertę. Buvo taip pat susirū pinta mirusių Universiteto darbuotojų kapų tvarkymu. Tam tikslui klubas sudarė globotinų kapų, pradedant XVIII amžiaus paskutiniais metais ir 'baigiant šiomis die nomis, sąrašą. XVIII amžiuje ir anksčiau buvo laidojama ne miesto kapinėse (Rasų kapinės įsteigtos 1769 m., Bernardinų — 1810 m.), o
SUSITIKO SU POETU
Balandžio 13 d. X-3 bendra butyje įvyko susitikimas su poetu Henriku Cigriejumi. Skaitykloje susirinko nemažas
ALMA i MATER I 400 METŲ
Praėjusių metų pabaigoje antrakursiai billotekininkal sulaukė svečių —savo kolegų iš Talino E. Vlldės peda goginio Instituto. Kiek atmena specialybės dėstytojai, taip — kursas su kursu iš kitos aukštosios mokyklos — buvo suėję jau gana seniai. Taigi, minėtas susitikimas tapo lyg ir bandymu atgaivinti tradiciją. Atrodo, pradžia sėkmin ga: balandžio pradžioje mūsų bibliotekininkai su savo kura tore D. Kastanauskaite jau svečiavosi Taline. Ne juokas susitarti septy niasdešimt devyniems antra kursiams. Kas važiuos? Ką pasakosimi? Kokie džiugintų suvenyrai? Per pertrauką aktyvistai subėga į Bibliotekininkystės laboratoriją. „Čiurlionis — tai Lietuva", — pradeda Asta Gataveckaitė, — „gerai žinokim". „Apie V. Kapsuką, senąjį Vilniaus universitetą reikėtų", — pertaria Jūrate Užkurėlytė. „Genė Ragauskaitė tegu apie estų bibliotekas lietuviškoje spaudoje papasakoja", — dar pasiūlymas, „Kalbėsimės individualiai", — neištveria kažkuris, ir susirinkimas perkeliamas.. . į traukinį. Ratams bildant skamba daina. Vis po punktą. Darniai, bet neilgam. „Mokėsim". Kitame gale bandoma senovinė lietuvių liaudies sutartinė. Čia vėl klegesys: Rita Paliukai!ė ir Onutė Jašmontaitė kupletus bekuriančios. ... Pro langus jau estų kepuraitės marguoja. Laukia, Stebim auširoje ryškėjančius XIV—XV a. pilių bokštus, sienas ir vartus, namų frontonus. Gerokas pusdienis praeina Kadriorgo parke,
KAINA 2 KAP.
Bibliotekininkai Taline XVIII a. pilyje įkurdintas nacionalinis meno muziejus saugo nuolatinę estų liaudies kūrybos parodą. Neaplenkiame Fr. R. Kreucvaldo monumento, Petro I namelio, Vėjas, šlapdriba. „Neišeis nuotraukos", — nuogąstauja Algis Paurys. Žvilgsniai slysta žydinoiomis krautuvėlių vitrinomis, gatvių stelažais. Pastabūs estukai kviečia j gėlių parodą, Paviljono centre puikuojasi rasotos rožės. Atokiau — baisiausiai pasipūtę gvazdikai. Gyvoje pievoje pribarstyla spalvingų gerberų. Pasieniais, pro grubias spygliuočių šakas stiebiasi gležni verbų kačiukai. Kompozicija, spalvos, kvapas, — viskas susilieja į vieną harmoniją. Nuovargis dingsta, Estijos TSR Mokslų akademijos bibliotekos fojė pirmieji būreliai įninka žiūrėti vaikų literatūros parodą. Greta ir vaikų piešinėliai. Lydimi svetingos metodistės Aitos Kraut, skubame iš skaitykios į saugyklas. Stabtelim
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1050 METŲ
Retų spaudinių skyriaus skaitykla per minutę tampa auditorija. Dvidešimt klaustukų ir vienas lektorius. ,.Voldemaras Milleris, skyriaus vedėjas", — prisistato. Pagrindinė pasakojimo tema, — estų knygos raida, tačiau nepamirštami ir turimų lietuviškų knygų egzemplioriai. Iš rankų į rankas eina pirmųjų ęstų knygų kopijos.senieji periodiniai leidiniai, gramatikos ir kalendoriai. Traukia neįprastos iliustracijos ir žemėlapiai. Kaip nepaliesti pergamento? Skubam į atsisveikinimo vakarą, tyčia ar ne „susitikimu" pavadintą. Tikrai, nesijaučia, kad išvažiuosim, Šokių salė, auditorija — pripildyti namų jaukumo, Švediškai serviruotas stalas. Garuoja kava, kvepia šviežutėliai trapūs „piršteliai", Kam ramybės — kampe lietuviškų žurnalų ir knygų vitrina. Nori šokti — kviečia tranki, ritmiška melodi ja. Ją greit keičia Malli
REDAKCIJOS ADRESAS:
SKAITYTOJAI PIKTINASI, SIŪLO. ..
VERKIA BERŽAS Neįprastu rūbu pasipuošė vieną pavasario rytą augmę- b nija. Gražu buvo pasižiūrėti iš tolo, o kai priėjai arčiau, I norėjai pačiupinėti storai apledėjusias medžių -akas. Su- | linko nuo sunkios naštos beržai, nulenkė galvas jaunos I pušaitės, kitų medelių trapios viršūnės net nulūžo. Pavakarys. Einu į bendrabutį Universiteto studentų I miestelyje.Priešais ateina jauna pora. Matyt, mūsų studen tai. Vyrukas vikriai šoktelėjo ant vienos kojos, timptelė- j jo beržo šaką. Ši ir susvyruoti nespėjo — guli ant žemės. I Gal jis norėjo pajuokaut, kaip po lietaus vasarą. Bet I turėjo suprasti, jog tik pradėję siurbti vandenį po žiemos ir staiga sušalę medžiai yra trapūs. Kaip galima liesti, kai I aplinkui matai nuskilusias šakas. Nejaugi tau niekas ne įskiepijo meilės gamtai? Negalėjau likti abejinga tokiam elgesiui. Kalbėjausi ir I su draugais apie šį įvykį. Vienas kolega neišlaikė pyk čio: „Bizūno reikia tokiam!" Ką bešnekėti apie žolynus, jeigu medeliai užkliūna Daug buvo kalbėta bendrabučio Nr. 5 susirinkimuose dėl vejos prieš Medicinos fakultetą niokojimo. Komendantas kelis kartus stora viela užtvėrė taką, o studentai (kartai-, vienas kitas dėstytojas) — kad ir purvas — vis tiek ei- I na. „Takelis" kasdien platėja. Mieli draugai, tiesiai ar čiau, aplink greičiau! G. ŠIAUClŪNAITl | MF VI k. studentė I
NEMALONIOS SMULKMENOS Senutis trečias bendrabutis mena dar pokario metus. Jis nė iš tolo negali lygintis su mūrais Studentų miestelyje arba Olandų gatvėje, tačiau respublikinėje apžiūroje pra ėjusiais metais iškovojo pirmą, o šiais mokslo metais — I antrą vietą. Matyt, čia gyvenantys žmonės moka tvarky- Į tis. Studentai daug gali padaryti, tik gal kartais kaip rei-1 kiant jais pasirūpinti pamirštama. Sakysim — bufetas. Į Pirma tai buvo ankšta kaip kišenė patalpa, dabar padi-1 dinta, iš bėdos galėtum ir šokius kelti. .. Gyventojai juo I vis tiek per daug nesinaudoja. Bufeto darbo valandos — I nuo 8 iki 16 vai. Miegaliai pusryčių paprastai nevalgo,! pietus dauguma susiranda kitur, o po paskaitų — nespėja. I Tikriausiai būtų nesunku pakeisti kiek darbo valandas, I kad gyventojai galėtų ir pavakarieniauti. Keletas kambarių turi per daug durų... Anksčiau jos I buvo padarytos sienose: atidarius iš keleto kambarių iš-1 eitų nemaža salė. Kol ruošiamasi duris užmūryti, gyven-l tojai vis priversti klausytis, ką veikia kaimynai. .Gerai,I jeigu mokosi, o jeigu dainuoja?... Žinoma, nereikia norėti visų patogumų, vis tik senas I daiktas. Dauguma patenkinti, gyvena nesiskųsdami. Daugi nemalonių smulkmenų, lengvai ištaisomų, retkarčiais su-1 kelia norą pasiskųsti bėdomis, o ne vien girtis. V. VITKUS Į 1 k. žurnalistas I
Dėmesio! STUDENTAMS. VYKS TANTIEMS Į PRAKTIKAS BEI TARPTAUTINES STO VYKLAS CSSR. VDR IR LLR. 1977 M. GEGUŽES MĖN. 4, 11, 18, 25 D.. BIRŽE LIO MĖN. 1 IR 8 D. 19 VAL. SAULĖTEKIO AL. JUNGIAMOJO KORPUSO AUDITORIJOJE VYKS PRI VALOMOS PASKAITOS.
Įspūdžius užrašė D. K.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaaatnvėje 25343
Užsienio ryšiu skyrius, Komjaunimo Komitetas
Primename, kad fakulte tų korespondentų postil pirmininkai renkasi „TS" redakcijoje balandžio 211 d. 1’8 vai.
Pramonės ekonomikos fakulteto pramonės pla navimo spec. IV kurso studentą Algirdą 2YNELI dėl brolio mirties nuošir džiai užjaučia grupės draugai.
LKP CK leidyklos spaustuvė | Tiražas 4500 egz. I REDAKTORIUS LV 04128 Užs. Nr. 1322 I ALGIS KUSTA