I
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
UČMIVBIDIS
sccioencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS, TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1979 m. balandžio 27 d.
1950 METŲ
TEGYVUOJA GEGUŽĖS 1-OJI — DARBO ŽMONIŲ TARPTAUTINIO SOLIDARUMO KOVOJE PRIEŠ IMPERIALIZMĄ, UŽ TAIKĄ, DEMOKRATIJĄ IR SOCIALIZMĄ DIENA! VAIKINAI IR MERGINOS! ATKAKLIAI MOKYKITĖS KOMUNIZMO! ĮSISAVINKITE ŽINIAS, KULTŪRĄ ĮVALDYKITE PROFESINĮ MEISTRIŠKUMĄ! BUKITE AKTYVUS, SĄMONINGI KOVOTOJAI UŽ KOMUNIZMĄ!
Iš TSKP CK Šūkių 1979 metų Gegužės l-ajai
Sėkmė lydi atkakliuosius
t;
p
4; I
I
I Kalbamės su Medicinos j : k uiteto vyr. moksliniu ■letodistu A. Andriušiu. Į Šie metai Universitetui Jubiliejiniai. Katedros, falultetai pažymi savo ju•iliejus. ■ — Įvairios katedros įvenčia savo jubiliejus. Blusų fakultete taip pat daug pasikeitimų įvylo. Štai nuo 1781 metų ■kūrimo) ilki 1842 (uždatymo) buvo išleista 1500 J dytojų. Šiemet bus neiktas 4000-iasis diplo mas. Šiuo metu dirba 34 ifrofesoriai, 120 docentų jjl mokslų -kandidatų, per #0 mokslinių bendradarYra 16 katedrų, 3 jjobleminės laboratorijos. 5į?dytojais ruošiasi tapti B2 studentai. įMedicinos mokslai — Jeni iš sunkiausių? Kaip «kasi studentams? ■Fakulteto pažangumas B™- Jis didėja. Prieš 'junkerius metus buvo tik '■Esam patenkinti ^'deniais — jie supranta, svarbiausia — geras ■^frkymasis. F i<‘k blogiau sekėsi per ■•U antrakursiams. Paūg kas neilšlaikė eg•jūinų ir atsisveikino su "Jdicina. Kituose kursuo ja skolininkų nedaug. .Medicina, sakyčiau, vy*Ta specialybė. Bet šiuo
metu vyrai tesudaro Iame kurse 30% visų stu dentų. Jie nusileidžia merginoms ir moksle — skolininkų daugiausia tarp vaikinų. Studentai aktyviai daly vauja SMD veikloje. Mes stengiamės, kad praneši mai būtų išsamūs, įdomios ir reikalingos temos. Fakultetuose skundžia si, kad pirmakursiams būna daug sunkumų. O kaip pas jus? Savaisiais esame paten kinti. Skolininkų nebuvo, tik vienas išbrauktas už paskaitų nelankymą. Ne blogas pirmakursių pažan gumas, manau, glūdi ta me, kad jie jau iš mokyk los atėjo labai gerai pa siruošę. Stojamuosius eg zaminus laikė labai gerais pažymiais. Taip pat savo globotiniams daug pata ria, padeda kuratorė doc. R. Mikėnienė. Artėja pavasario sesija. Kokių rezultatų tikitės? Ko norit palinkėti studen tams? — Nors daugelis sako, kad pavasario sesija sun kesnė, man atrodo, kad ne. Egzaminų skaičius maždaug toks pat. Rezul tatai priklausys nuo dar bo. O palinkėti norėčiau pagal tradiciją sėkmės! O studentiškos laimės? Yra ir toks dalykas... Z. BIELIŪNAITĖ
Ni. 14 (1079)
į DĖMESIO! >s į
UŽSIĖMIMAI IŠ GE
GUŽĖS 3 D. PERKELTI Į BALANDŽIO 29 D.,
SEKMADIENI. PIRMA
DIENI
UŽSIĖMIMAI
VYKS PAGAL TVAR
KARAŠTI.
KAINA 2 KAI*.
UNIVERSITETO PASIUNTINIŲ VIEŠNAGĖ MASKVOJE Universiteto dainų ir šokių ansamblis — akty vus Universiteto mokslo dienų dalyvis. Vien šiais metais ansamblio koncer tus stebėjo tūkstančiai {vairių respublikos rajonų ir miestų žmonių. Ši ke lionė j Maskvą sutapo su Lietuvos TSR surengta diena Maskvoje, skirta Tarybų valdžios įkūrimo Lietuvoje ir Lietuvos Ko munistu partijos 60-mečiui. Į sąjunginės „Žinijos" draugijos centrinį lekto riumą gausiai buvo susi rinkę sostinės darbo žmo nių kolektyvų atstovai, mokslo ir kultūros veikė jai. Čia atvyko Lietuvos TSR delegacija, vadovau jama LTSR Ministrų Ta rybos pirmininko pava duotojo A. Cesnavičiaus. Šiuose rūmuose vyko dar vienas gražus rengi nys — buvo atidaryta
Universiteto prorekto rius prof. J. Grigonis pa darė įdomų pranešimą apie mūsų senosios Alma Mater istoriją, mokslo pa siekimus Maskvos P. Lu mumbos Tautų draugystės universitete. Daug malonių akimirkų šalies sostinės gyvento jams suteikė Universiteto nusipelniusio dainų ir šo kių ansamblio dalyviai. Šiltais plojimais sutiko mūsų ansambliečių pasi rodymą parodos lankyto jai. Autoriaus nuotraukos.
lietuviškos knygos ir fo tografijos paroda. Didelę ekspozicijos dalj užėmė mūsų Universiteto moksli ninkų darbai. Po to susirinkusiems koncertą padovanojo Uni versiteto ansambliečiai. Sunku būtų aprašyti ir atpasakoti koncertus, ku riuos pamatė maskviečiai. Koncertavome kariams, mūsų artimiausiems Mask vos bičiuliams — Ceriomuškų ir Spalio rajonų dirbantiesiems, M. Lomo nosovo, P. Lumumbos uni versitetuose. Smagi kank lių muzika skambėjo Są junginės LOPP Liaudies švietimo pavilione. Čia atidaryta paroda, skirta Universiteto 400 metų ju biliejui.
Liko malonūs prisimini mai ir daug įspūdžių. K. DRISKIUS
Į sąjunginės „Žinijos ‘ draugijos centrinį lekto riumą gausiai buvo susi rinkę sostinės darbo žmo nių kolektyvų atstovai, mokslo ir kultūros veikė jai. Čia lankėsi ir mūsų Universiteto delegacijos nariai. Nuotraukoje viršuje: Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius ir VU TSKP istorijos katedros vedėjas prof. K. Navickas apžiūri parodos ekspoziciia.
GEGUŽĖS DEVINTOJI — PERGALĖS DIENA
GYVENO KARTĄ KARALIUS Gyveno kartą pasaulyje karalius. Neturėjo jis turto, o buvo laimingas. Didžiausias jo džiaugsmas, nusiramini mas ir paguoda buvo dukros — Svajonės. Bet supyko sykį senasis ir išvijo dukteris iš rūmų. Klaidžioja dabar svajonės po pasaulį, ieško damos paguodos žmonių šir dyse. Priima įą žmogus 'Šir din, sušildo ir paverčia į norą. Dar Antuanas De Sent Egziuperi yra pasakęs: „Kad žinočiau, ką daryti su noru, jau turi būti aiški darbo prasmė". Susitikau su VU Lietuvių literatūros katedros dėstytoju docentu A. Sprindžiu, Linksmas, energingas žemaitis, vienas seniausių katedros darbuotoj ų savo norą — mo kytis — įprasmino mūsų ži losios Alma Mater auditori jose. — Senajai mokslo švento vei rengiantis pažymėti 400 metų jubiliejų, mūsų katedra, V. Areškos, vadovaujama stengiasi kuo daugiau prisidėti prie tos jžymios datos. Katedros dėstytojai dalyvau ja mokslinėse konferencijose, kur skaito pranešimus, skir tus Universiteto jubiliejui. Dėstytoja V. Daujotytė skai tė pranešimą „Lietuvių lyri kos formavimasis", ruošė su sitikimą su LTSR Liaudies poetu Just. Marcinkevičium. Savo pranešime dėst. J. Gir dzijauskas nagrinėjo V. My kolaičio-Putino eilėdarą. Al ma Mater jubiliejui skirta ir mano neseniai pasirodžiusi
monografija „Povilas Višins kis", surinkau ir perfotogra favau nuotraukas katedros istorijai, parašiau straipsnį apie katedras „Literatūrai". Gal a.'verskim vieną kitą praeities puslapį? — Pajūryje dar tebevyko nuožmūs mūšiai, dar nebuvo išvaduota Klaipėda, kai pali kau Žemaitiją. 1942 metais buvau įstojęs laisvu klausy toju studijuoti lietuviu kal bą, literatūros ir meno isto riją. Pirmas kursas nebuvo baigtas, bet įskaitų knygutė su keliais atžymėjimals vistiek dokumentas, teikiantis vilties ir žadinantis svajones, Vilnius pasitiko liūdnas, karo sužeistas. Dar tebebuvo vokiškos Iškabos „Geschlošen". Prie Centrinių rūmų Sarbievijaus kiemelyje glau dėsi Teisės, Matematikos, Ekonomikos, Istorijos — Filo logijos fakultetai. Profesorius Balys Sruoga gestapo suimtas, profesorius Vincas Krėvė irgi palikęs Vilnių. Su pažįstarnu ilgesiu dairiausi senų veidų. Buvo sunkoka. Studentas lieka studentu. Traukėm į miesto atstatymo talkas, truplnom, ardėm jau sugriautus mūrus. Išvalėm visą kvartalą Didžiojoje (dabar Gorkio), Vokiečių (dabar Muziejaus) gatvėse Stipendijas gaudavom visi, bet ne ką už ją nusipirksi: turguje visa stipendija — la šinių kilogramas. Pc'.-ka.ičiuota. kad kas ket virtas mūsų respublikos gy
ventojas, turintis aukštąjį mokslą, yra VU auklėtinis. Daugeliui teko klausytis jūsų paskaitų ir turbūt dažnai, stovint prieš mano bendra amžius, mintys nuklysta į aną nekūrentą, menkai ap šviestą auditoriją. — Auditorijos, dėstytojai, studentai, buvę kurso drau gai. .. Prisimenu juos ir nejučiom lyginu. Ir vis dėlto studentai tada mokėsi dėl to, kad norėjo mokytis, q dabar ne vienas mokosi dėl to, kad reikia mokytis. Reikia diplo mo, vietosi. Vien dieniniame skyriuje dabar studijuoja 8824 stu dentai, bendras jų mokymo si pažangumas 94,4%, atei tim rūpinasi per 80 Universi teto profesorių ir mokslo daktarų, neskaitant kitų pe dagoginio personalo darbuo tojų. Susirinkom tada 80 studen tų ir tai tik 48 baigė šį Uni versitetą 1945 metais. Pažan gumas buvo lik 82,9%. Lietuvių literatūros discip linas dėstė V. Mykolaitis-Pu tinas, prof. K. Korsakas, lie tuvių kalbos — prof. J. Bal čikonis, doc. J. Kruopas.' Traukė V. Mykolaičio-Pu tino autoritetas ir gal dau giau europinio masto rašyto jo žodis apie atskirus litera tūros kūrinius, literatūros gy venimo procesus. Veidas jo išvargęs, pasižymintis tik jam būdingu kažkokiu mykolaitiško vidinio skausmo ir dvasi nės Įtampos ženklu, balsas pažįstamas ir Įtaigus, dažno kai pertraukiamas bronchiti-
UNIVERSITETO STUDENTAI
nio kosulio priepuolio. Ir ta da buvo gaila profesoriaus, kam dėl pareigos — paskai tos nekūrentoj auditorijoj — nepaiso savo sveikatos. Ža vėjausi prof. K. Korsako kri tiko minties aštrumu, argu mentacijos logika ir jėga, pa žangiu kryptingumu, ypač įtikinama buržuazinės litera tūros, dekadanso kritika. Jis buvo lyg gyvas sidabras ar perpetum mobile. Gerbiau jį už tai, kad jau'ė studen.iško gyvenimo pulsą, domėjosi mūsų laisvalaikiu, nevengė privačių pokalbių. Mylėjome jį — tėvišką ir principingą. Truputį apie save po lo, kai jau buvo įgyvendinta di džiausia jūsų svajonė — mo kytis. Jūsų veikla. — Aš penklollka metų vadovavau įsikūrusiam literatų būreliui, Nepaisant vienos antros nesėkmės, laikinų atoslūgių, būrelis darė savo — telkė jaunimą kūrybinį (V. Dautartas, R. Kašauskas, M. Martinaitis). Rengėme iš vykas į vidurines mokyklas, stengėmės skelbti kūrinius periodinėje spaudoje. 1948 m. pirmoji lituanistų laida baigė Universitetą. Stiprėjo katedros veikla, pasipildyda ma naujais darbuotojais (P. Česnulevičiūtė, J. Girdzijaus kas, V. Pakerienė), išsiplėtė Interesų ratas. Aš džiaugiuosi, kad ir da-‘ bar kolektyvas tęsia ir puo selėja senas tradicijas. Mūsų katedra palaiko ryšius su LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutu, Lietuvos rašytojų sąjunga. Mano sva jonė įgyvendinta. Eina liūdnas karalius per pasaulį ir ieško dukterų. O jos, žmogaus širdy sušildy tos, pavirto šorais. Noras ir darbas įprasmino šio žmo gaus — lietuvių literatūros ke.'edros dėstytojo doc. A. Sprindžio gyvenimą.
Chemikai-linksmi žmonės Pavasaris dosnus šven tėmis. įvairiuose fakulte tuose skamba dainos, dai nos, juokas. Neseniai ir Chemijos fakultete įvyko įspūdinga šventė — che mikų diena. Jubiliejaus proga pasidalinti darbo patirtimi atvyko žymūs chemijos mokslo veikėjai: akad. J. Janickis, chemijos ir cheminės technologijos instituto direktorius R. Višomirskis, akad. Kauno politechnikos insti tuto cheminės technologi jos fakulteto prof. J. De gutis, Vilniaus pedagogi nio instituto prorektorius P. Buckus. Šventę pradėjo fakulte to dekanas A. Levinskas. Visus susirinkusius jis pasveikino su garbingu mūsų aukštosios mokyk los jubiliejumi ir Tautų draugystės oirdinu apdo vanojimo proga. Palinkė jo visiems geros kloties, šventiškos nuotaikos. Doc. J. Kudaba apžvel gė chemijos mokslo vys tymosi raidą senajame Universitete. Prof. K. Daukšas prisiminė darbo metus. Mūsų fakulteto studen tai didžiuojasi savo fa kulteto dėstytojais ir seka jų pavyzdžiu. Daugelis vaikinų ir merginų yra aktyvūs visuomenininkai, darbštūs, gerai besimo kantys. Šią dieną SMD konferencijos prizininkai, olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pa
žanga" nugalėtojai, moks lo pirmūnai buvo apdova noti diplomais ir atmini mo dovanėlėmis. Mūsų šventėje taip pat dalyvavo Maskvos M. Lo monosovo universiteto, Maskvos cheminės tech nologijos instituto studen tai, chemikai iš Leningra do Ždanovo universiteto. Pirmą kartą į svečius at vyko ir studentai iš toli mojo Taškento. „Chemija — tai bemiegės naktys, tai įdomūs pokalbiai, lai modernios laboratorijos, tai žmonos pasididžiavi mas — mano vyras che mikas". Šventės dalyviai plojimais sutiko ir pritarė šiems maskviečių žo džiams. Chemikų dienos neapsi eina be sprogimų ir fejer verkų. Jais šeimininkai baigė savo .trumpą pro gramą, kur buvo truputis kritikos ir truputis šmaikš taus juoko. Kam nuo šokio, o 'kam nuo dainos išdžiūvo gerk lės, tas atsigaivino gira užsikando kepta duona arba pasigardžiavo čebu rekais. Kas į šventę atėjo pilna kišene — dalyvav; aukcione, kas tuščia — sėkmę mėgino laimės šu linyje. Kam patinka liau dies muzika — trypė pol kūtę, lėtą valsą. Kiekvienam šventė pa liko daug įspūdžių, ger nuotaiką, naujų draug vardus.. . A. RUŠKYT
KOMUNISTINIO
DARBO ŠVENTĖJE
ag®”
Visa mūsų šalis balandžio 21-ąją išėjo į šeštadieninę talką, skirtą V. Lenino 109-osioms gimimo metinėms ir 60-inečiui didžiosios iniciatyvos, davusios pradžią masi nėms tradicinėms komunistinėms šeštadienio talkoms. Apie 6750 mūsų universiteto studentų taip pat aktyviai dalyvavo talkoje. Jie darbavosi Vilniaus miesto apželdini mo treste, tvarkė jaunimo sodą, triūsė kai kurių miesto statybos valdybų objekluose ir kitur.
L. Skirpsto nuotraukose — akimirkos iš talkos. Prie sta tomo revoliucijos muziejaus darbavosi istorikai. Ketvlrtakursiai kasė griovius (nuoir.
viršuje), trečiakursiai tvarkė aplinką (nuotr. apačioje). Teisininkai talkino naujuo siuose universiteto bendrabu čiuose (nuotr. kairėje).
VVPI, VISI, Dailės iiutituto, Čiurlionio menė mokyklos kraštotyrininkai rinkosi į IX kompleksinės ekspedicijos rezultatų ar tarimą. Daugiausia buvo šeimininkų — Universite to kraštotyrininkų, orgJnizavusių šią ekspedicija. Auditorijoje — daug vė l teranų, ne vienos ekspe ? dicijos dalyvių. Pilnatį I siais nariais jautėsi ir pu'l makursiai, spėję per me I tus įprasti ir susidraugaa I ti. Vakarą pradėjo klutx I pirmininkas V. Mačiekui Jis trumpai papasak j® apie Jonavos rajone, t ;| Į ninku apylinkėje vyku>,5‘1 nuveik!ekspediciją, darbus. Ekspedicijoje dalyvav 86 Universiteto krašto!' ros klube nariai (daugiai šia filologų ir istorikui i po keletą iš kitų aukštui mokyklų — viso 142. vo surinkta 2600 viene'l tautosakos, pateikta 1’1 sociologų anketos, patikę linta apylinkės istorii tyrinėta šiandiena. Kraštotyrininkai bu' susiskirstę į 7 grupe Apie kiekvieną jų paJ koįo grupių vadovai, f riausiai padirbėję studf tai. Ekspedicijoje buvo da naujovių. Viena iš jų 1 tanikų grupės sudaryi’Gamtos fakulteto IV studentas A. Maskoii Nukelta J 4 psl.
1 u
n h
PREKYBOS FAKULTETAS Prekių mokslo sekcija
— III k. studentėms D. Šakalytei ir A. Stankūnaitei Kovas v. d. I. Degutytė), _ II k. studentėms A. Bačinskaitei ir N. Bertlingai(vadovas doc. K. Vaištarienė), h — III k. stud. J. Jucevičiūtei ir IV k. stud. V. VaiLoskui (vadovas doc. R. Baltėnas).
Prekybos ekonomikos sekcija
GERIA USIEJI VU XXXI SMD konferenci jos prizininkų sąrašas. Atsi prašome už netikslumus, spausdinama iš fakultetų pro tokolų.
doc. I. Nekrošius), II vieta — V kurso studentei T. Mačiulytei (vadovas prof. J. Žėruolis), III vieta — IV kurso studentui K. Ožiūnui (vadovas doc. A. Vileita).
Baudžiamosios teisės sekcija
I vieta — III kurso studentei L. doc. V. Pavilonis), II vieta, — III kurso studentei D. doc. V. Pavilonis), II kurso studentei vas doc. V. Pavilonis), III vieta — IV kurso studentei D. vas vyr. dėst. J. Nocius).
Kubiliūtei
(vadovas
Manikaitei (vadovas O. Zabielinai (vado
M_ ni k. stud. L. Kislauskytei (vadovas dėst. ek. kand. y. „plikas), K _ IV k. stud. J. Žiūrai (vadovas doc. A. Pajuodisl, l | _ IV k. stud. G. Gailiui (vadovas ek. kand. V. M rkevičius).
II vieta — studentei N. Kazarinovai .vadovas *k. kand. M. Belkindas), III — vieta studentui V. Karpuškai (vadovas E. Vaigauskas). Politinės ekonomijos I sekcija
PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS
I vieta — II kurso studentei G. Kondrotaitei (vadovas doc. A. Vengrys), II vieta. — II kurso studentei J. Gečaitei (vadovas doc. V. Skominas), II kurso studentei D. Petrulytei (vadovas doc. J. Čičinskas), III vieta — II kurso studentams A. Vengrytei (vadovas doc. J. Čičinskas), II kurso studentui R. Gasperavičiui (vadovas doc. A. Vengrys).
I vieta — IV kurso studentei N. Melnikovai (vadovas doc. A. Čepas), II vieta — III kurso studentui J. Galginaičiui (vadovas vyr. dėst. E. Dvoreckas), III vieta — II kurso studentui R. Mikliušui (vadovas doc. A. Čepas).
Politinės ekonomijos II sekcija I vieta — II kurso studentei L. Stauk, II vieta — II kurso studentei I. Suško, III Vieta — II kurso studentei S. Jurgo, II kurso stu dentei L. Aniščenko.
I vieta — IV kurso studentei D. Dičiūtei (vadovas doc. E. Palskys), II vieta — IV kurso studentei M. Katinaitei (vadovas doc. E. Palskys), III vieta — IV kurso studentui P. Šimkui (vadovas doc. P. Danicevičius).
Ekonominės informacijos sekcija
Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos sekcija
I vieta — IV kurso studentui A. Žukauskui (vadovas doc. L. Simanauskas), II vieta — IV kurso stud. R. Veromej (vadovas doc. A. Bartkus), III vieta — IV kurso studentei D. Venckutei (vadovas vyr. dėst. A. Vaičiulis), IV kurso studentui J. Lionginui (vadovas vyr. dėst. Z. Brazaitis).
I vieta — V kurso studentui K. Kailiūnui (vadovas doc. M. Maksimaitis), II vieta — III kurso studentui A. Staškūnui (vadovas doc. A. Cirtautas), II kurso studentei A. Grinevič (vado vas doc. A. Cirtautas), III vieta — III kurso studentui V. Jurkevičiui (vado vas S. Vansevičius).
Darbo ekonomikos sekcija — IV k. stud. D. Širvinskai (vadovas doc. M. Kreiej — IV k. stud. R. Ce.pui (vadovas doc. R. Razaus), II — IV k. stud. E. Žukaitei (vadovas vyr. dėst. V. ^oras), IV k. stud. S. Bulatovai (vadovas doc. M. Kit:s), sužymėti darbai: A. Valintinavičiūtei (vadovas Z. Gai dienė), I k. stud. B. Jonutytė (vadovas doc. R. Razauskl). Politinės ekonomijos sekcija
j Ju ■ J įe
S — III k. stud. G. Rainiui (vadovas doc. J. Gaižiūnas), ■ i — III k. stud. V. Rutkauskui (vadovas doc. J. GaiO.tas), III k. stud. G. Vološinui (vadovas doc. J. Gaižiū ne ;), ■ iii — III k. stud. R. Kozlovaitei (vadovas doc. J. DviI ičius), II k. stud. S. Kliokiui (vadovas doc. J. DvileviI is). Pramonės įmonių planavimo sekcija I I I ■ I M
I — IV k. stud. N. Gegeckaitei (vadovas doc. J. ŽvinkBuhalterinės apskaitos sekcija ,)' II — IV k. studentėms G. Macijevskai ir E. DragūI vieta. — III kurso studentei E. Rymdiun (vadovas vyr. itei (vadovas doc. J. Žvinklys), III — IV k. stud. E. Brazaičiui (vadovas doc. S. Melm- dėst. ek. kand. G. Savoniakienė), II vieta — IV kurso studentei R. Fainberg (vadovas nė), IV k. stud. G. Vyžintui. vyr. dėst. ekon. kand. Z. Gaidienė), III kurso studentei N. Fiš (vadovas vyr. dėst. ekon. kand. G. Savoniakiene), Pramonės ekonomikos sekcija III vieta — III kurso studentei A. Malinauskaitei (va dovas vyr. dėst. Z. Ge.idienė), IV kurso studentei L. Bonjį — IV k. stud. G. Lukoševičiūtei (vadovas doc. K. darevai (vadovas doc. E. Kunevičius). Bunskienė), H II — IV k. stud. V. Kutraitei (vadove.-, doc. K. PrunsStatistikos sekcija ■ enė), I III — IV k. stud. R. Giedraičiui (vadovas doc. K. I vieta — IV kurso studentei M. Cepelytei (vadovas 1 mskienė), IV k. stud. E. Sabaliauskaitei (vadovas doc. ekon. kand. M. Stasiulionis), 1 Prunskienė). II vieta — III kurso studentui A. Stankevičiui (vadovas vyr. dėst. M. Sakaitytė), EKONOMINES KIBERNETIKOS IR FINANSŲ III vieta. — IV kurso studentei J. Strumskytei (vadovas FAKULTETAS doc. J. Laškovas). Buhalterinės apskaitos sekcija TEISES FAKULTETAS I I vieta — IV 'kurso studentei A. Kadagytei (vadovas Valstybinės leisės sekcija I :of. J. Mackevičius), ' I II vieta. — III kurso studentei D. Silickaitei (vadovas I vieta — IV kurso studentei V. Baranauskaitei (vado loc. E. Kunevičius ir IV kurso studentei D. Katavičiūtei vas doc. A. Marei jonas), į adovas dėst. E. Meidienė), II vieta — IV kurso studentui E. Čerkesui (vadovas | III vieta — V kurso studentei A. Pikelienei (vadovas oc. A. Jankaitiemė), III kurso studentei R. Stupuraitei doc. K. Lapinskas), III vieta — III kurso studentui G. Saveljevui (vadovas adovas doc. E. Kunevičius). doc. P. Petnevičius). Ekonominės kibernetikos sekcija Civilinės ir darbo teisės sekcija I vieta — studentui G. Vėlavičiui (vadovas v. d. Že I vieta — V kurso studentei L. Meškauskaitei (vadovas maitytė),
Baltrušaitytei (vado
Kriminologijos sekcija
Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso sekcija
MEDICINOS FAKULTETAS Terapijos sekcija I vieta — V kurso studentei Z. Kirvelevičiūtei (vado vas med. kand. asist. V. Vaičekonis), II vieta — V kurso studentams R. Miliauskui, V. Žu kauskaitei, V. Sakalauskaitei (doc. E. Nekrašas), III vieta — VI kurso studentams T. Ciuplinskienei, R. Jakimavičiūtei, N. Sakale.itei, Z. Matutytei, L. Gernieniškiui (vadovas asist. V. Razukas), III vieta — V kurso studentams R. Aleknaitei, A. Jakštaitei, M. Laurinaitytei, D. Rovaitei (vadovas med. kand. E. Re.zgauskas), III vieta — IV kurso studentei D. Vosyliūtei (vadovas prof. M. Krikštopaitis), III kurso studentėms J. Šimėnaitei ir A. Puzonaitei (vadovas doc. K. Noreikaitė). Pediatrijos sekcija
I vieta — IV kurso studentams A. Morkevičiui, L. Ja nušytei, A. Jakučiui ir V kurso studentei K. Majutei (va dovas med. kand. M. Rudzikienė), II vieta — V kurso studentėms N. Pupienytei, D. Avižčv.tei ir G. Sadauskaitei (vadovas doc. A. Vingras), V kur so studentams V. Pačekajūtei, E. Jatkauskui, A. Virbickui (vadovas doc. J. Gradauskas), III vieta — III kurso studentėms G. Drėgvaitei, J. Avtonomovaitei, J. Brazdenytei, R. Rugieniūtei (vadovas asist. V. Bačiulis), IV kurso studentėms V. Juozapaitytei ir V. Petronytei (vadovas doc. A. Raugale), III kurso stu dentams V. Žeimytei, K. Verseckui, R. Steponavičiūtei (vadovas R. Urbonavičienė).
Įžymusis Universiteto auklėtinis Tęsinys. Pradžia Nr. 13.
K. Virvičius
XVIII a. antroje pusėje geografija žengė i kon kretaus žemės pažinimo, paremto matavimais, ku rie tuo metu atsiranda vysitantis fizikai, raidos etapą. Pirmavo geografi nės literatūros kūrimu ir skelbimu Prancūzija. Ypač vystosi meteorologija, kartografija. Apskritai geografija užima reikš mingą vietą ūkiniame ir politiniame gyvenime' kraštų pažinimas, preky ba, laivyba siejosi su ži nių apie žemę, gelmes, jū ras praktiniu taikymu. Atitinkamos knygos apie pasaulį, atlasai buvo ir valstybės valdovų darbo stalo knygomis. Be to, geografinė lektūra buvo populiari visuomenėje ap skritai. Štai kaip apie tai rašė to meto vokiečių geografas A. F. Biušingas „2emės aprašymas reika lingas ir mokytojui ir die vo tarnui, naudingas gam tininko tiksluose. Daug
naudos iš jos turi keliau tojas, o visiems kitiems tarnauja kaip naudinga pramoga [...), nes žmo gus turi malonumą tą, kad pažįsta pasaulį, kuria me gyvena". Todėl ne nuostabu, kad renesanso gadynėje geografija jau buvo lygiavertė mokyklų disciplina. Buržuazija šias geografijos populiarėjimo tendencijas rėmė, domėjo si naujovėmis, tikėjosi savo vaikus tuo būdu ge riau paruošti krašto val dymui; per ją stengėsi ug dyti patriotizmą. To meto poreikius, sprendžiant iš jo knygų, gerai jautė K. Virvičius, kuris ypač akcentuoja gy ventojų ūkinio aktyvumo kėlimo poreikį ir kartu ieško visuomenės veiklai atramos gamtos aplinko je, beje, abipusiai deter minuoto ryšio. šalia valstybių išskai čiavimo, dydžių, atstumų, išsako radikalių sampro tavimų apie kraštų gamti nius ir gamybinius ištek
liūs. Vienas įdomesnių teiginių, išsakytas vado vėlyje „Dabartinių laikų geografija" yra apie gy ventojus. Kalbėdamas apie Šiaurės Amerikos koloni zavimą, tvirtina, jog krašto turtingumą nule mia didesnis gyventom tankumas. Čia ypač svar bu pabrėžti, jog tuo K. Virvičius paskelbė ir šiandieną aktualų antimaltusistinį teiginį, kada dar nebuvo parašytas nė pats Maltuso veikalas, sufor mulavęs žinomą reakci nę socialinę koncepciją apie gyventojų perteklių. Socialiniai gyvenimą reiškiniai geografijoje iki K. Virvičiaus niekieno nebuvo taip smulkiai gvildenami. Įžangoje į „Šiuolaikinę geografiją ‘ (1768 m.) rašo: ,,.. .mano sumanymas ir pastangos buvo nukreipti į tai, kad, aprašius kiekvienos vals tybės sienas, padėtį ir pa grindinius miestus, dėme sys būtų nukreiptas į že mės derlingumą, tautos
ALMA MATER
400 METŲ prigimtinius polinkius, pramonę, mokslą, vietinę ir politinę teisę, vyriausy bę, teismų santvarką ir teisingumo vykdymą [...], taigi trumpai: daugiau į žmones, negu į žemę". Toliau, toje pačioje knygoje, kalbėdamas apie Lenkijos ir Lietuvos dir vas, apie derlius pažymi, jog galima būtų žymiai pasiturinčiau verstis, (ei nepaimtų „kita tiek der liaus degtinės varyklon f...], tam tyčia esančios, kad girtuoklinti ir skur dinti kaimiečius, atitrauk ti juos nuo darbo ir pa kenkti tvarkingam jų ūkininkavimui". Prof. C. KUDABA
PRADŽIA BUVO NELENGVA (Tęsinys. Pradžia Nr. 13) Šiuo nutarimu Uni versiteto TSKP Istorijos ka tedra tapo Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų TSKP isto rijos dėstytojų atramine kated ra. Kartu ji tapo atramine katedra tarp respublikos aukš tųjų mokyklų. Jos pagrindi nis uždavinys — gerinti moks lo tiriamąjį darbą TSKP isto rijos srityje. Šiuo tikslu ka tedra organizuoja pasitarimus ir seminarus, kartu su kitomis katedromis apibendrina moks lo tyrimo ir mokymo bei me todinio darbo, patyrimą, teikia metodinę ir mokslinę paramą kitų katedrų TSKP istorijos dėstytojams. Nuo aspirantūros jkūrimo iki 1978 m. ją baigė ir apgynė istorijos kandidato diser tacijas 64 katedros aspirantai. Dabar be prof. dr. K. Navic ko ir V. Germano, aspirantams sėkmingai vadovauja docen tai A. Beržinskaitė, Br. Sudavičius, J. Bernatavičienė, M. Žukauskienė, P. Setkauskis, V. Kašauskienė Z. Rulis, V. Pši bilskis ir kiti. Šiuo metu ka tedra turi 5 stacionaro ir 8 ne akivaizdininkus aspirantus. 1965 m. katedros vedėjas doc. K. Navickas pirmasis iš respublikos aukštųjų mo kyklų TSKP istorijos dėstyto jų apgynė istorijos daktaro disertaciją, o 1968 m. jam bu vo suteiktas profesoriaus var das. Pastaraisiais metais ka tedros darbuotojai vis akty viau įsijungia į disertacijų
istorijos daktaro laipsniui įgy ti parengimą. 1973 m. gegu žės mėn. doc. V. Germanas apgynė daktaro disertaciją, o 1976 m. jam suteiktas profe soriaus vardas. 1978 m. dakta ro disertaciją apgina S. Atamukas, dabar dirbantis Lietu vos TSR MA Istorijos institu te. Šiemet disertaciją sėkmin gai apsigynė doc. ist. kan didatė V. Kašauskienė. Toliau intensyviai mokslinį darbą dirba doc. S. Čepulienė ir J. Lojko. Dabartiniu metu TSKP is torijos katedros kolektyvas tyrinėjo dvi problemas: „Lie tuvos KP kova už Tarybų valdžią respublikoje" ir „Lie tuvos KP kova už socializmo ir komunizmo sukūrimą Ta rybų Lietuvoje". Maža tėra Lietuvos KP istorijos sričių, kurių vienu ar kitu aspektu nebūtų išanalizavę katedros dėstytojai ir aspirantai. Jų sukaupta medžiaga, apibend rinimai ir išvados yra raiškus indėlis į tarybinį istorijos mokslą, padeda kurti visapu sišką marksistinę - lenininę lietuvių tautos istoriją, api bendrinti revoliucinio judėji mo ir Lietuvos KP kovos už socialistinės visuomenės su kūrimo raidą, nušviesti vieno iš sudėtinių TSKP būrių — LKP įvairiapusišką veiklą. Jie atliekami glaudžiai bend radarbiaujant su Partijos is torijos institutu prie Lietuvos KP CK ir Lietuvos TSR MA Istorijos institutu, taip pat su Universiteto Istorijos fa-
kulteto ir kitų respublikos aukštųjų mokyklų istorikais. Katedros pirmieji mokslinio darbo rezultatai skelbiami mokslinėse teorinėse ir prak tinėse konferencijose. Vien 1970—1979 metais katedra surengė 11 mokslinių konfe rencijų: 1971 m. vykusi res publikos aukštųjų mokyklų konferencija „Ideologinio darbo teorija ir praktika ko munizmo statybos Lietuvoje sąlygomis", 1972 metais res publikinė mokslinė konferen cija „Buržuazinių koncepciią kritika socializmo ir kamunizmo statybos Lietuvoje klausimais", 1973 metais — konferencija, — skirta RSDD? II suvažiavimo 70-sioms me tinėms. 1975 m. —drauge su Greifsvaldo (VDR) universi tetu surengta konferencija, skirta pergalės prieš fašistinę Vokietiją 30-mečiui; 1977 m — mokslinis koliokviumas,skirtas Didžiosios Spalio so cialistinės revoliucijos 60mečiui, tema „Lietuvos ir Vokietijos santykiai 1917— 1940 m. LTSR ir VDR bend radarbiavimas" ir kitas. Nuo 1970 m. katedros dėstytojai ir e.-spi rantai perskaitė 68 pranešimus respublikinėse konferencijose, 8 — visasą junginėse ir 3 užsienyje. Katedros mokslinio tyrimo rezultate.i publikuojami moks liniuose žurnaluose, leidžia mi monografijomis ir brošiū romis. Nuo 1959 m. katedra drauge su Partijos istorijos institutu prie Lietuvos
CK leidžia mokslo darbus „LKP istorijos klausimai". Nuo 1971 m. leidinys išeina du kartus per metus. Iki šiol pasirodė jau 22 mokslo darbą tomai, kuriuose atspausdinti 194 moksliniai straipsniai, iš kurių VU partijos istorijos katedros dėstytojai paskelbė 113 mokslinių straipsnių. Katedros iniciatyva buvo parengtas ir rusų kalba iš leistas dokumentų rinkinys „1905—1907 metų revoliuci ja Lietuvoje" straipsnių rin kiniai: „Didžioji Komunizmo statybos programa", „Komu nizmo statytojo moraliniai bruožai", „Didysis Spalis ir Lietuva". Iš viso nuo 1953 — iki 1979 metų katedros dės tytojai ir buvę aspirantai iš leido 32 mokslines knygas, iš kurių 24 — monografijos, 4 — mokslinių konferencijų medžiagos, 3 straipsniu rinki nius ir vieną dokumentų rin kinį. Metai iš metų didėja katedros mokslinės produkci jos apimtis, kurios sudėtis kasmet vidutiniškai viršija 50 spaudos lankų. 5 katedros dėstytojų moksliniai straips niai yra atspausdinti Greifs valdo universiteto mokslinia me žurnale. Už monografijas „Lietuva ir Antantė (1818—1920)" ir „TSRS vaidmuo, ginant Lie tuvą nuo imperialistinės ag resijos 1920—1940 metais" Lietuvos KP CK ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1972 metais prof. dr. K. Navickui paskyrė Lietuvos TSR Res publikinę premiją. m.
Suminąs
IKI PASIMATYMO VASARĄ Balandžio 22 d. didžioji Įdamią programą paro aula buvo pilnutėlė. Skel dė FF SSB „Dipolis-79" bimai kvietė visų fakulte brigada. Apie „nelengvą" tų studentus į Universite studento gyvenimą pasa to studentų statybinių bū kojo Medicinos fak. bū rių koncertinių brigadų rio, vykstančio į Širvintų apžiūrą. TSO, pagrindinė veikėja Už durų dar skambėjo — karvė. Šauniai pasirodė gitarų akordai, aidėjo re TF SSB „Temidė", laiko petuojančiųjų balsai, o mašinos pagalba Universi scenoje jau rodė savo iš teto SSB istorija apžvelgė monę Filologijos fakulteto Filologijos fakulteto „Žalt anglistės, dirbsiančios Vil vykslė". Kai į sceną dar niaus turistinėje bazėje. niai įžygiavo PEF būrys Pirmiesiems būriams teko „Tauras", žiūrovai pritilo, nelengva užduotis: nuga laukdami įdomaus pasiro lėti baimės virpulį, sudo dymo. Koncertinės briga Balandžio pradžioje jaunimo komiteto sekretorius minti žiūrovus ir .patrauk dos dalyviai neapvylė versitete viešėjo Vengrijos H. Ramonas. Svečiai aplankė ti į savo pusę žiuri, pir žiūrovų, pasakodami, koks Debreceno universiteto stu VU komjaunimo muziejų, mininkaujamą VU SSB sunkus kelias i SSB pir dentai — A. Sube.i, Veros sostinės istorines vietas. štabo komisaro N. Stanke makursiams, parodydami Ildiko ir Dede Maria. Dele Taip pat buvo pasirašyta vičiaus. sutartis SSB kasdienybę: našų gaciją priėmė prorektorius bendradarbiavimo Žiūrovai jautriai rea darbį ir turiningą poilsį. J. Grigonis. Jis papasakojo dėl keitimosi studentų staty guodavo į kiekvienos Po pasirodymų savo žo apie mūsų Universiteto isto biniais būriais tarp Vilniaus brigados pasirodymą, nes dį tarė žiuri. Nelengva riją, pasiekimus. Su VU ir Debreceno universitetų. organizacijos už scenoje buvo demonstruo buvo nuspręsti, kuris fa komjaunimo daviniais supažindino komK. GALVlClUS jami studentiško gyveni kulteto būrys pasirodė ge mo epizodai, kritikuoja riausiai. Pasitarusi verti mos negerovės. „Kliuvo" nimo komisija I vietą pa priimančių organizacijų skyrė PEF SSB „Tauras" Atkelta iš 2 psl. nės, linkę prie meno. Gal vadovams už .pažadus, (vadas V. Sinkevičius, ko todėl trečiakursės litua virtusius muilo burbulais, misaras Š. Kliokys), ii KRAŠTOTYRA nistės J. Švambarytės pa užjautėme studentus neiš- vieta — TF „Temidė" (va sakoj imas buvo lyriškas vykusius į išsvajotą SSB,' das V. Sipavičius), III vie- nas, papasakojo apie flo- ir kartu linksmas. Ji net nes neišlaikė egzaminų. ta — Fil F SSB „Žaltvyks ristų darbą. pasiūlė draugams sakinių Įdomių, gerų pasirody lė" (vadė N. Mozūraitytė, Klubo veteranas A. Kše- pagal sakmes pasidaryti mų 'buvo nemažai. Tačiau komisaras J. Paslauskas), navičius prisiminė apy- / aitvarus. O tai, kad šių norėtųsi priminti kai ku FF .SSB „Dipolis-79" (va linkės istorinės praeities dienų tautosaka šiek tiek rių būrių vadams ir ko das V. Sujeta, komisaras ir dabarties tyrinėjimus, skiriasi nuo ankstesnės, misarams, kad pradėti V. Vaičekauskas) ir MF įdomius atradimus. Socio įrodė tokiu pavyzdžiu: ruoštis apžiūrai reikėjo ne SSB, vykstančiam į Šir logė — IV kurso bibliote žmonės, paprašyti pasekti prieš kelias dienas. Buvo vintų TSO (vadas V. Rasi- kininkė V. Smolenskytė pasaką, pradeda ją taip: ir tokių pasirodymų, ku mavičius). Prizai už gerą kalbėjo apie dar vieną „Gyveno toks pilietis".. . riuos, vargu, ar galima pasirodymą įteikti PF SSB naujovę — pateikiama an Nuveikta daug. Gerų pavadinti SSB koncertinės „Aitvaras" (vadas J. Kut- keta „Žinių apie aukštą darbininkų klube nemaža. brigados programa. Išei ka) ir IF SSB „Žilinai-79". sias mokyklas", į kurią Įteikiami apdovanojimai na į sceną 2—3 studen Baigėsi apžiūra, paro reikia atsakyti. aktyviausiems: V. Smotai, padainuoja dainą, pa džiusi Uųiversiteto staty Kalbininkų nuveiktą lenskytei (IF, IV k.), D. deklamuoja eilėraštį ir binių būrių pasiruošimą darbą apibendrino aspi Jankauskaitei (MF IV k.», baigta programa. Žiuri to trečiajam semestrui. Išsi rantas B. Stundžia, istori D. Gapšytei (MF IV k.), E. kias programas vertino skirstė studentai, tardami jos mokslų kandidatas V. Vasiliauskaitei (Fil. F III nepatenkinamai. Norėtųsi, „Iki pasimatymo vasarą"! Milius susumavo etnogra k.), P. Kriščiūnui (Fil.F. N. MOZŪRAITYTĖ fų veiklos rezultatus. kad kitais metais tokie IV k.) ir daugeliui kitų. SSB „Žaltvykslė" vadė Tautosakininkai — žmoatvejai nepasikartotų. — Kurie neapdovanoti REDAKCIJOS ADRESAS 132000 — MTP-3
Universiteto g. S. „Tarybinis studentas“ Telefonai — 61H2C, — ketvirtadieniais spaustuvėje 610444
TEISININKŲ MUZIEJ Daug turbūt atsirado pis. Nusimetęs griūvėsi tada skeptikų, kai į mūsų rūbą, naujam gyvenin Almae Matris jubiliejinių pakyla ir mūsų fakultet: renginių planą buvo Jam ir skirta didesnė m įtrauktas fakultetų istori ziejaus dalis. Įdomu į jos muziejų kūrimas. susipažinti su TF strukt Daug tada kalbėta, ginčy ros evoliucija. Tais 19 tasi, tikrų ir tariamų pro m. nors ir labai mažas b blemų kelta. O štai šian vęs pedagoginis persoi dien galima pasidžiaugti las, bet veikė net 9 kate — duris atvėrė toks mu ros. Po dvejų metų ziejus Teisės fakultete. lieka tik keturios — vai Vos įėjusį į muziejų, tybės ir teisės istorijos tave pasitinka maloni teorijos, administrac-in doc. M. Maksimaičio šyp teisės, civilinės teisės sena. Stabteli ir smalsiai proceso, baudžiamo >ii dairaisi. Taip norisi viską teisės katedros. 1970 i iškart aprėpti! Skrupulin įsikuria penktoji — Da gai surikiuotos nuotrau bo teisės, o dar po serpt kos, įvairios knygos ir nerių — kriminalistiki knygelės, gausybė sporti ir baudžiamojo proce: nių, darbo ir kitokių re katedros. Čia pat pati likvijų, suvenyrų tik mir pintos visų vienuoliki ga marga akyse. V. Sma- pokarinio fakulteto deki kausko reprodukcija „Vil nų nuotraukos. Piirmuoi niaus Akademijos įsteigi dekanu buvo prof. K. Jai mas" nukelia lankytoją į lonskis, šiandien šias ga 1579 metus. O štai čia bingas ir atsakingas p Liudviko IV Vazos 1641 reigas užima doc. J. N metų Privilegija paskel krošius. Iš stendo žve g biama apie Teisės fakulte ir profesorių veidč to užgimimą. Gali paskai Mokslinio personalo pa tyti garsiojo profesoriaus tiškumo schemoje stet A. Olizarovskio laišką kaip išaugo fakulteto pa Lietuvos krašto valdovui tinė organizacija — 19! L. Sapiegai apie šiltą pri m. iš dvidešimties dėst’ ėmimą Teisės fakultete, tojų keturi tebuvę Komi nistų partijos nariai. Di pirmąsias paskaitas. Barzdotiems Lietuvos bar 44 pedagogų būry didikams, matyt, nelabai 28 komunistai. Žiūri į kelis trumpu patiko pažangi studentų teisininkų dvasia, kad čius sakinius, paimtus i apie jį 1773—1803 m. Vy 1946—1947 m. m. ir 195 riausioje Mokykloje ne —1957 m. m. VU ataska. užsimenama. Tik kai ku tų apie apverktiną takui rias teisės disciplinas teto patalpų padėtį, skaitė humanitarams. O doc. M. Maksimaitis s: jau iš 1803—1832 m. m. neslepiamu pasididžicv: laikotarpio Universiteto mu pasakoja apie naujųji moralinių ir politinių fakulteto rūmų įkurtuve mokslų fakulteto musų 1971 m. Net rudens vėją muziejun atkeliavo prof. nuščiuvo ir lietus lukteri J. Danilevičiaus darbas jo, kai į šventę ėmė rinkapie Napoleono kodeksą, tis studentai, didžiuli prof. J. Vrublevskio ir ki plakatu nešini — „Mūši tų teisininkų — istorikų teisė ir prekyba gauna rū mą tarsi grybą"... mokslininkų vardai. Įvairiuose stenduose fa Doc. S. Vėlyv.io Prancū kulteto istorijos puslapiai. zijos Sorbonos ir prof. P Didelio pirmojo tarybinio Kūrio Paryžiaus Universi diplomo pavyzdys, stu tetų stažuotojų dokumen dentų įvairiarūšiai kon tai, prof. S. Vancevičiau! spektai, buvę vienintele ir doc. Z, Namavičiau! mokymo priemone, rodo Krokuvos Jogailos biblio gyvenimą teisės fakulte tekos skaitytojų pažymu te pirmaisiais Tarybų val jimai ir kiti dokumentą džios atkūrimo metais nušviečia mūsų fakultet; Lietuvoje. Tačiau taikų ryšius su užsienio moksk gyvenimą sutrypė hitleri kalvėmis. O apie draugys nių barbarų gaujos. Ir tik tę su Vengrijos, Etiopi 1944 m. lapkričio ketvir jos, Prahos universiteti) tos dienos tarybinės vy teisininkais, Kauno milici riausybės aktas skelbia, jos mokyklos auklėtiniais V. KAUPAS jog prasideda naujas mū Bus daugiau sų Universiteto laikotar-
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 771035, išduotą VAŠKELYTEI Loretai, laikyti negaliojančiu.
šiais metais, laukite kitų, — nusijuokdamas skėsteli rankomis vadovas ir kvie čia visus pažiūrėti Uni versiteto etnografinio an samblio koncerto, metraš tininko V. Dagio rodomų skaidrių. Nuo dainų skamba oras, kyla dulkės, dyla batai — tai linksminasi šeiminin kai, svečiai ir ansamblie čiai. O atėjus laikui skirs tytis, kažkuris atsidūsta: „Tiek dainų mokam, o nė trečdalio nespėjom sudai nuoti. .." Suspės dar. Susitiki muose su žmonėmis, va karais prie laužo — Xojoje kraštotyrininkų eksne, Panemunėlio apylinpedicijoje, Rokiškio rajokėje. Sėkmės jiems!
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustavė Vilniuje
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 760525, išduotą MIŠKINYTEI Irenai, laikyti negaliojančiu.
L. KEPALAITĖ
Tiražas 4767
Užs. Nr. 1198
LV 10387
REDAKTORE A. NUGARAI!*