v/sų
Salių proletarai, vienykitės:
Canj/BIEMS
sctioencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRASTIS
Siame nemekyje: SMD KONFERENCIJOS
K
X
X
„KOMJAUNIMO
PROŽEKTORIAUS"
REIDAS
K
X
X
MENO TARYBA LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m.
balandžio
22 d., penktadienis
SPECKURSAI - PADEDA
AR TRUKDO? Šiandien visi mokslai speclaboratorijas. Stu sužinos, kur dirbs baigęs tiek išsiplėtė, kad jau dentas jau žino, kur jis Universitetą. Jis jau galės nėra oalimybės išmokyti dirbs baigęs Universitetą kaupti literatūrą būsi studentus visų specialybės Turi diplominio darbo te mam savo darbui, išsia š. Dažnai diplominis kinti koks jo tolimesnis dalykų. Todėl nueita spe mą. cializacijos keliu. Įve darbas dirbamas paskyri darbas. Tas tik priside® dant specializacijas, buvo mo vietoje. Visai natū prie geresnio specialisto tikimasi, kad tas padės ralu, kad studentas norė paruošimo. geriau paruošti studentus tų labiau įsigilinti į dip Jei studentai bus pa dirbti vienoje ar kitoje lominį darbą .ruoštis bū skirstyti į darbą bent gamybos ar kultūros sri simam darbui. O dažnai ketvirtame kurse, tai de tyje. Idėja gal ir gera, mes jį užkrauname spec- kanatas ir katedros, iš bet einant tuo keliu per kursais ir speclaboratori- analizavusios skirstymo daug susismulkinta. Daž jomis, kurie jau nieko duomenis galės sudaryti nai speckursai skaitomi bendro neturi nei su stu grupes pagal studentų darbu būsimo ir organizuojamos labora dento diplominiu darbo profilį torijos vos keliems stu ar jo būsimu darbu. Net jiems reikiamus kursus dentams. Toks susismul- ir jo specializacijai tas ir laboratorijas. Speckur kinimas neatitinka dabar nereikalinga, nes dažnai sus ir speclaboratorijas tinio reikalavimo ruošti jis paskirtas ten, kur galima organizuoti ir plataus profilio specialis specializuotis reikės kito įmonėse, į kurias paskir tus. Tol kol mokymo pla je srityje. Jam teks per ta didesnis studentų skai nuose yra numatyti spec sikvalifikuoti. Tai ar ne čius. Ten jie dažnai ir kursai ir speclaboratori- varginame studento vers diplominius darbus atlie jos, tai jie turi būti to dami klausyti jam jau ka. Tai tik pagerins spe kie, kad padėtų, o ne nereikalingų dalykų vien cialistų ruošimą. trukdytų ruošti plataus tik todėl, kad tos valan Atsisakę nereikalingų įrašytos mokymo profilio specialistą. Todėl dos reiktų rimtai peržiūrėti planuose ir studentas tu speckursų, paliksime dau speckursų programas ir ri išlaikyti egzaminą ar giau laiko savarankiš kam studento darbui. O pačias specializacijas. gauti įskaitą. Todėl bent penktą kur mokėjimas savarankiškai Reiktų ir tyrimų, kurie parodytų kaip studentai są reikėtų pertvarkyti. įsigyti žinias yra svarbus pasinaudoja speckursų Nereikia skeptiškai žiū būsimam specialistui. Norėtųsi, kad šiais medžiaga diplominiuose rėti į reikalavimą skirs darbuose, tolimesniame tyti studentus į darbą klausimais pasisakytų pa kursuose. tys studentai. darbe javo specialybėje. žemesniuose Sj kartą paliesiu penk. Studentui irgi bus nau Doc. H. JONAITIS to kurso speckursus ir dinga, jei jis anksčiau
VIRD konkursų rezultatai Praėjusiais metais VIRD skelbė du konkursus Universiteto darbuotojams ir studentams: „Geriausio 1982 m. išradybinio darbo" ir „Geriausio 1982 m. racionąlizacinio pasiūlymo". Kadangi norinčių dalyvauti antrame konkurse neatsirado, tai žiuri nutarė šio konkurso nugalėtojų skatinimui skirtas lėšas panaudoti aktyvių VU VIRD narių skatinimui. Dalyvauti „Geriausio 1982 m. išradybinio darbo" konkurse pateikta buvo keturiolika išradybos darbų, kartu su jų technine ekonomine charakteristika. Komisi. ja nutarė pirmąją vietą
skirti Fizikos fakulteto vienam autoriui paskirtos v. m. b. B. Petraičio, Fizikos fakulteto doc. S. j. m. b. R. Rinkūno, v. Sakalausko, v. m. b. A. lab. A. Kubiliaus darbui Jankausko, v. m. b. A. „Elektrografinės medžią- Dobrovolskio darbui „Įegos gamybos būdas", iš- lektrinto vidikoninio sluomokant po 50 rb. premi- ksnio potencialo mataviją kiekvienam autoriui, mo būdas" ir to paties antrąją vietą — Pramo- fakulteto v. m. b. Z. Blinės ekonomikos fakulte- znleko, asist. P. Žilinsko to doc. A. Žebrausko, darbui „Vaizdo kontūro v. m. b. M. Baranausko išskyrimo įrenginys", darbui „Elektrai laidžių Paskatinamosios premidangų gavimo būdas", iš- jos po 20 rb. paskirtos mokant po 40 rb. premi- šiems aktyviems VU ją kiekvienam autoriui, VIRD nariams: v. m. b. dvi trečiosios vietos ir T. Lozovskiui (FF), asist. po30 rb. premija kiek- j. Kalibatui (MF), v. m. b. C. Pavasariui (FF), v. * m. b. A. Samuiliui (FF), A Jy doc. A. Irniui (MF).
e -
Doc. T. JANKAUSKAS VU VIRD Tarybos narys
Nr. 14 (1233)
Už vaisingą mokslinį pe dagoginį darbą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime šešiasdešimtųjų gi mimo metinių proga Vil niaus valstybinio V. Kapsu ko universiteto Filologijos fakulteto dekanas Jonas Zemvaldas Balkevičius apdo vanotas Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo garbės raštu..
Kaina 2 kap.
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PREZIDIUME
tikėtini U. Zimerman ir JAV konsulą Tarybų Są jungoje Ints Mintauts Sillns. ir vertėja A. Mikulskie „T. S." informacija nė. Vido Naujiko nuotraukos XXX Balandžio 14 dieną Uni versiteto mokslo reikalų prorektorius prof. J. Gri gonis priėmė svečius — JAV Laikinąjį reikalų pa.
Musų svečiai Balandžio 13 dieną Uni versitete lankėsi Nepapras tasis ir Įgaliotasis Jorda nijos Ambasadorius TSRS Chani al-Chasaunė. Sve čią lydėjo LTSR Užsienio reikalų ministerijos dar buotojas A. Zorgevičius
Už vaisingą mokslinį pe dagoginį darbą ir aktyvų da lyvavimą visuomeniniame gyvenime Vilniaus valsty binio V. Kapsuko universite to katedros vedėjai Domicė lei Mikalauskaitei suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusios mokslo veikėjos garbės var das.
2 Tarybini* studentai
naujausiųjų laikų tarpkarinįį ir pokarinį laikotarpius. Bu vo nagrinėta ir nacionali nio išsivaduojamojo judėji mo politika, 4 pranešėjai nagrinėjo imperializmo po litiką. — Pirmą kartą dalyvavu siems konferencijoje sunko ka buvo lygiuotis su būre-
vadovauja profesorė P. Dun nių funkcijų. dulienė. XXX Konferencijoje išgirdome Džiugu, kad XXXV SMD įdomių pranešimų apie mū- konferencijai buvo paruošti sų liaudies buitį, papročius. išsamūs, mokslinių darbų Daugumą darbų studentės reikalavimus atitinkantys paruošė, naudodamos me- pranešimai. Ne vienas dės džiagą. surinktą per etno- tytojas pabrėžė tai. kad kiekvienas bendrabu bendrabutyje vis dėlto grafinę ekspediciją. čia dalyvavo tie studentai, čio kambarys kasdien gautų yra. Ką jiems pasiūlyti? Pre — Jau 33 metai musų kurie sugeba pasirinktą te jam priklausančią spaudą... numeratą iki pareikalavimo Universitete rengiamos to- mą studijuoti savarankiškai. I Šypsotės. Sakot, greičiau šalia (kas keliaus kasdien kažkur kio pobūdžio ekspedicijos. Dauguma iš jų gerai besi gražiųjų Saulėtekio penkia- parsinešti laikraščių?) ar Svarbiausia šių dienų etno mokantys, aktyvūs visuome aukščių bus atidarytas „Są- kasdieninį landžiojimą I grafui atrinkti tai, kas svar nininkai. junginės spaudos“ kioskas, spaudos dėžę (aišku, kai kas biausia mūsų liaudies kul ir jūsų teisybė, nes naudojasi ir šiuo metodu)? O Nors XXXV konferencija Gal tūroje, — kalbėjo sekcijos ir pasibaigė, bet darbas sek vargšai bendrabučių gyvento gal geriau įvesti tvarką sa Apie Tarptautinių santy lio senbuviais -— R. Cibuls pirmininkė, V kurso studen cijose tęsiasi. Laukia ieško- jai jau seniai kenčia „spaus- vuose namuose, kai ko pasi jimai, svarstvmai, ginčai, d.nto žodžio alkį". mokius iš kaimynų fizikų. kių istorijos būrelio veiklą ku (V k.), L. Sudeikyte (IV tė A. Lazauskaitė. Kasmet fakulteto studentai Juk tik taip gimsta tieStudentai turi skaityti. Tai Fizikai D. Franukevičlus ir paprašiau papasakoti būre k.), sekcijos pirmininku ketmes gerai žinome. Bet bend A. Buinevlčlus mano, kad pa lio ilgametį mokslinį vadovą virtakursiu A. Krupavičiumi, vyksta į etnografinę prakti sa. .. ką. Surinkta medžiaga iš 44 Aldona Š'LALYTE, rabučio gyventojai tam tie dėtis jų bendrabutyje pa doc. A. Vaitkūną. — pasakė doc. A. VaitkūLietuvos rajonų panaudoja IF III kurso studentė siog neturi sąlygų, nors... kenčiama. Žurnalus (kaip ir — Tarptautinių santykių nas. XXX prenumeruoja laikraščius. visur) į kambarius išnešioja istorijos būrelyje dalyvauja — Tik sistemingas ir ma tiek moksliniam, tiek Kiekvieną kambarį turi ap atsakingas už spaudą tarybos Studentų mokslinės drau II—IV kursų studentai, dau kruopštus darbas su moks- mokomajam darbui. — Nežinau, kaip išsakyti gijos TSKP istorijos sekcijo lankyti bent vienas laikraš narys. Su laikraščiais (vėl — giausia visuotinės istorijos liniu vadovu duoda gerų specializantai. Būrelio nariai rezultatų. Malonu dirbti su savo džiaugsmą Jūsų domė- je buvo perskaityti 22 pra tis. Tai irgi sena taisyklė. kaip ir visur) klek sunkiau. Studentų darbus Tik... Aišku, prisiminėte pui Tik ar galima leisti, kad to skaito pranešimus 4-oje vi tokiu vadovu kaip doc. A. jimusi etnografija, — taip nešimai. P. Dundulienė vertino komisija: profesorė kiai pažįstamą pavakarės vaiz kios smulkmenos kasdien ga durinėje piokykloje (ją še- Vaitkūnas. Jis moka uždegti profesorė V. Kašausklenė, doc. G. Ju dą, kai fojė nuo stalo vie dintų draugų nuotaiką? Aiš fuoja mūsų fakultetas), jie darbui, visada palaiko ir ne įvertino etnografų darbą. XXX knienė, būrelio mokslinis nas po kito dingsta laikraš ku — ne. Ir buvo Imtasi ini draugijos varžo studentų iniciatyvos, dažni ..Žinijos” Būsimieji archeologai skai vadovas doc. P. Vitkauskas, čiai. Jeigu paklaustume stu ciatyvos įrengti kiekvienam organizuojamų paskaitų — kalbėjo L. Sudeikytė. V kurso studentas A. Vy dentų, ar jie įsitikinę, kad kambariui dėžutes. Vaikinai tarptautinin- tė pranešimus apie atskirus — Belieka klausytojai, — — pasakė doc. tyrinėjimus šniauskas ir III kurso stu kambario draugas dar nenusi- tikėjosi, kad niekas nelandžios kams palinkėti ir ateityje archeologinius A. Vaitkūnas. T. Vyšniauskaitė. nešė spaudos, tikriausiai, iš ten, kur nereikia. Tačiau Būrelio nariai rengia susi- paruošti tokius pranešimus, bei sidabro dirbinius Lietu dentė Svarbiausi vertinimo kriteri girstume: „Kas čia tokio, jei viltis ir liko tik viltimi. tikimus su įdomiais žmo- kaip šioje konferencijoje, — voje. Viešnia iš Rygos P. Stuč- jai buvo šie: problemos ak gu ir nusinešė." Supraptama, O „visur" — t. y. likusiuo nėmis lektoriais. Šiemet jau šypsodamasis sako Visuoti dalyvauta ne vienoje kon nės istorijos katedros vedė kos universiteto, istorijos- tualumas ir jos pagrindi tokio kambario gyventojams se bendrabučiuose žmonės filosofijos fakulteto III kur mas, šaltinių panaudojimas, visai patogu. O kito kamba jau priprato užsakyti laikraš ferencijoje, diskusijoje. jas doc. R. Žiugžda. so studentė I. Vanaga per pranešimo stilius ir darbo rio? Ir dar keleto, nes ši čius todėl, kaįl reikia, o XXX Istorijos fakulteto XXXV gausiai iliustruotą reglamentas. istorija kasdien kartojasi ne ne todėl, kad tikrai skaitys. SMD konferencijoje buvo Gražias tradicijas fakulte skaitė Daugelis studentų skaitė vieną kartą... Ką daryti Taip radome, taip ir palik skaityti pranešimai te turi etnografai, kuriems pranešimą apie naujausius tyrinėjimus Turaidos pilyje. temas, kuriomis domisi jau tiems, kurie grįžta tik va- sime — mano daugelis. Kam XXX ne pirmi metai, todėl konfe kare? sielotis, jei žurnalus gyvenŠiemet brandesni ir kruo rencijoje nagrinėjo tik įdo Gal iš viso nekvaršinti gal- tojai gauna (nors J prekybipščiau paruošti pranešimai miausias pasirinktos temos vos tokiomis problemomis, ninku bendrabutį ne visus buvo skaityti ir TSRS—LTSR problemas, Pažymėtina tai, kaip tai daro 12-ojo bendra- juos pristato ryšių skyrius), būrelio sekcijoje. kad šioje konferencijoje pa bučio taryba. Sugedo spaudos Bet, man regis, negalima Antrus metus fakulteto kilo klausytojų ir dalyvių dėžės užraktas — ką jau sutikti, kad laikraščiai — ne SMD viešėjo -Tartu universi- aktyvumas — studentams, padarysi, jei toks likimas, taip svarbu. Tai gal nuspręsstudentas Martas Lao- perskaičiusiems savo darbus, Komendantas negalės išimti kime, ką daryti: rinkti para buvo pateikiami įvairūs laikraščių — studentai išsl- šus prie prašymo įrengti ša X X X klausimai. Po pietų pertrau ims patys, Pagaliau istori- lia bendrabučių spaudos kios Aktualios problemos buvo kos atsakymai į klausimus, kams ne toks aktualus šis ką ar paremti fizikų pasiūly gvildenamos pedagoginės ir diskusijos truko tris valan klausimas, nes jie spauda gali mą. Pasirinkdami pirmąją išpsichologijos das. Šiais metais dirbo dvi apsirūpinti ir prieš paskaitas, e tį, turbūt parodytume visiš medicininės sekcijoje, Sveikintinas ben- sekcijos: ikisocialistinio lai I Gal todėl bendrabučio tary- ka bejėgiškumą, savarankiš dras Medicinos fakulteto kotarpio ir socialistinio. Ge bos pirmininkui V. Kiaušui kumo, organizuotumo stoką. studenčių L. .Tackevič ir Z. riausiais buvo pripažinti (matyt, kaip ir visiems gyven O gal antroji išeitis jums, Srimalauskaitės bei psicholo (skirtingose sekcijose) V k. tojams) neatrodo keista to kurie kasdien susiduriate su gijos specialybės studentės studento V. Marcelio, IV k. kia padėtis. Nieko nuosta šia problema, atrodo pernelyg Z. Šileikytės darbas ,,Anks studentų K. Vitkausko ir baus, kad atsakingo už spau sunki? tyvosios vaikystės psichinio A. Guogio bei II k. studen dą netgi tarybos sąrašuose nėra. Tik turbūt nereikėtų vystymosi diagnostikos klau- to S. Šiliausko darbai. Reido medžiagą apibendrino simu". prenumerato(spūdžiais apie konferen pamiršti, Kristina SPRINDŽIŪNAITE Birutė Buklerytė iškėlė ciją pasidalijo mokslinio ko pedagogikai ir psichologijai munizmo katedros vedėjas svarbią pažymio objektyvu doc. P. Bernatavičius, doc. mo problemą. Apibendrinusi G. Juknienė, būrelio moks 305 tiriamųjų atsakymus, ji linis vadovas, taip pat įvai V. Kliuko nuotraukoje IF III kurso istorikas V. Ivaške padarė išvadą, kad pažymiai rių kursų studentai. vičius su mokslinio darbo va dovu doc. A. Badu. neatlieka savo psichologi V. SMETONAITE
•
Čia gimsta tiesa
LENINO STIPENDININKAI
Man pasisekė: Rasą Bun- darbštumo ir valios pačiam kutę sutikau iškart, užėjusi gerai mokytis, turi morali į Filologijos fakulteto kom nę teisę rūpintis kitų mo jaunimo komitetą. Rašau kymosi, auklėjimo reikalais. „pasisekė", nes, ko gero, il Taigi, jau antri metai, kai gai būtų tekę jos ieškoti. Rasa eina šias nelengvas vi Juk Rasa, IV kurso germa suomenines pareigas. nistė, Lenino vardo stipen — Taip, nelengva... Jūs dininkė, yra ir mokymo-auk- neįsivaizduojate, kiek infor lėjimo komisijos pirminin macijos tenka apdoroti, kiek kė. Dabar ji — savo kurso lankymo žurnalų peržiūrėti, seniūnė, dar lanko vokiečių — sako fakulteto komjaunikalbos gidų-vertėjų kursus „Inturiste". Žodžiu, užimtas žmogus. Mano supratimu, turint tiek pareigų, reikia mokėti suktis. Sutikite, mokytis užsienio kalbos ne taip jau lengva: kalnai literatūros, ne tik sa vos. bet ir kitos šalies isto rija, ilgi vakarai prie žody nų. .. O visas septynias se sijas (tiek jų kol kas Rasos sąskaitoje) „ištempti" vien mo komiteto sekretorė, ru penketais — tai jau ne tik sų kalbos dėstytoja Alek gabumai, tai — ir didžiulis sandra Ananjeva. — O signa darbas, valia. . . linės sesijos. .. Posėdžiai, Dirbti ji išmoko gimtinė susirinkimai, svarstymai. — Kalbuosi ir su grupių je — Šilalės rajone, Kalti nėnuose. Kaimo vaikai juk seniūnais, studentais, atsa nedažnai padykinėja. .. Dar kingais už akademinį darbą vidurinėje išmoko mokytis, grupėse, — įsiterpia pati baigė ją aukso medaliu. „Ir Rasa. —■ Norisi, kad žmonės šiaip šiokia tokia visuome suprastų, jog mokytis reikia nininke buvau”, — juokau visų pirma sau. ja. O Universitete jau antri — Mūsų Rasa sėkmingai metai ji — Lenino vardo dirba šį darbą, — tęsia kom stipendininkė. jaunimo sekretorė. — Tiesa, Filologijos fakultete laiko tikslių kriterijų, kaip vertin masi gražios tradicijos — ti MAK-o darbą, nėra. Bet geriausiai už visus besimo trumpai galima pasakyti taip: kantis žmogus yra ir moky- jei šis darbas nebūtų dir mo-auklėjimo komisijos pir bamas, kur kas daugiau stu mininkas. Taip juk ir turi dentų praleidinėtų paskaitas, būti: tik tas, kuriam užtenka blogiau mokytųsi. O mūsų
Rasa stengiasi,' ieško būtų, kaip labiau suinteresuoti stu dentus sąžiningai dirbti tie sioginį savo darbą. Va, kad ir toks pavyzdys. Anksčiau fakultete būdavo skelbiamos lankymo savaitės. Negalima sakyti, kad iš jų visai nau dos nebuvo, bet kad jos būdavo mažai efektyvios — tiesa. Juk studentai jau iš anksto žinodavo, kad bus tikrinama, kaip lankomos pa skaitos. O pastaraisiais me tais jau tikriname daug
— O kaip gi pati? Ar ne pasitaiko kartais praleisti pa skaitų? — klausiu juokais pirmininkę. — Ne, praleidinėti nenoriu. Visada stengiuosi dalyvauti paskaitose. Galų gale tai juk mūsų darbas. Be to, įdo mu. O nebuvai kokioj pa skaitoj, žiūrėk, jau tos temos ir nežinai. Ir svetimi kons pektai negelbsti. .. — sako ji visai rimtai. Bet vis tiek paskui nusišypso: — Žinoma, ne šventoji ir aš. Pasitaiko
REIKLUMAS dažniau, be įspėjimų. Ir re zultatas akivaizdus — pa skaitos labiau lankomos. Aš nenoriu pasakyti, kad tai vien Rasos nuopelnas, bet, be abejo, čia ir jos prisidėta. Dabar vėlei — mokymo-auklėjimo komisija galvoja apie tai, kad reikėtų dažnai (kas savaitę arba kas dvi) „Kom jaunimo prožektoriuje" skelb ti labiausiai mėgstančių pra leidinėti paskaitas studentų pavardes. Tai taip pat turėtų padėti sudrausminti tuos, mėgstančius „mokytis namie". Bet ir sėdėti paskaitoje — dar ne svarbiausia. Svarbu produktyviai sėdėti, tai yra dalyvauti joje, įgyti kuo daugiau žinių. Ir tai rūpi mū sų Rasai.
ir man kartais į paskaitą ne ateiti. Bet tai jau ypatin gas atvejis. — O kursai „Inturiste"? — teiraujuosi. — Ir ten reikia suspėti. Štai dabar turiu paruošti re feratą — ekskursiją po Gedi mino pilį. Reikia gerai žino ti Lietuvos istoriją, na, ir vokiečių kalbą, — sako ji. Ir turėk tu man, galvoju, tiek laiko, jėgų, noro visur suspėti, per dieną nuveikti tiek, kiek kitas gal per sa vaitę, dvi nenuveiktų. Kal bame apie tai su komjaunimo komiteto sekretore A. Anan jeva. „Rasa — stropi, parei ginga, darbšti, — sako ii. — Ir be galo sąžininga, reikli sau, kitiems. Ko imasi —
tiūks plyš padarys. Be to, labai jautrus žmogus — ma žiausią kito pastabą širdin dedasi, nerimsta, ieško spren dimo. O tai ir ugdo atsako mybės už skirtą darbą jaus mą". Taip, sutinku. Tik no rėčiau dar pridurti: yra žmo nių, kuriems pareigų gausu mas netrukdo, o atvirkščiai — tie visi iš pažiūros skir tingi dalykai vienas kitą puikiai papildo, praturtina patį žmogų. — O laiko vis tiek trūks ta, — skundžiasi Rasa. — Supilkėji žmogus, besisukda mas kasdieniniame darbų rate. Norisi bent trupu tį susikaupti, pasidomėti to kiais svarbiais kiekvienam dalykais, kaip muzika, poezi ja. Kol kas tam lieka ne daug laisvų valandų. . . Ir dar viena mudviejų po kalbio detalė įstrigo atmin tin. Vienu metu kažkaip la bai rimtai Rasa pasakė: , — Štai jūs turbūt mane girsite, o aš vieną egzaminą perlaikiau. Iš pradžių ketver tą gavau, o paskui pasimo kiau geriau — ir penketas. . . Dar kartą pamaniau: kaip gera, kad žmogus nepatenkin tas savimi. Žinoma, tai įvai riai galima traktuoti, bet aš čia pirmiausia įžvelgiu reiklumą sau. Jei žinai, kad gali, tikrai gali — daryk iki galo. Taip, žmogus neturi būti visiškai patenkintas savimi. Jis privalo nuolat save kur ti, tobulinti, o nepasitenkini mo savimi kirminėlis kaip tik ir neleidžia nusiraminti, jis — svarbiausia saviauklos sąlyga. Man patiko, kad
Rasai rūpi santykiai su kur so draugais (ji džiaugiasi, kad pirmoje grupėje, kur ji mokosi, geros merginos), kad jai svarbios kasdieninės smulkios neteisybės, kurioms jau dažnas iš mūsų darosi neiautrus... Dar neparašiau, kad ji gražiai mezga, kad daug skai to, kad.. . Bet visko juk ir neparašysi, juo labiau apie žmogų, kuriam, perfrazuojant Just. Marcinkevičių, daug vasarų dar prieky. ..
Ruošdamasi susitikimui su Rasa, jau žinojau, kad ji — pirmūnė, visuomenininke. To dėl tikėjausi pamatyti „tei giamą herojų". Apsirikau. Nėra teigiamo herojaus. Yra paprastas darbštus, kuklus, galbūt ne visada teisus, bet visuomet ieškantis tiesos žmogus. Virginija
KANIŠAUSKAITE „T. S." neetatinė korespondentė
Tarybinis studentas 3
UNIVERSITETAS:
DATOS, ŽMONES, DARBAI BllllllllllllHlIiilIHBIIIinillHlllllllllinillllBllllllll
Keturiasdešimtieji... Pirmasis dekanas Netrukus po to, kai 1939 universitete, Sveicariioje. m. Vilnius ir Vilniaus kraš- Čia 1911 m. apgynė disertatas pagal TSRS ir Lietuvos ciją „Lietuvybės elementai savitarpio sutartį buvo grą- lenkų romantizme", už kužintas Lietuvai, pradėta kai- rią jam buvo suteiktas filobėti apie tai, kad kai kurie sofijos daktaro laipsnis. Kauno universiteto lakui- 1913—1920 m. gyveno JAV, tetai bus perkelti į Vilnių, o pasibaigus Pirmajam paStudentai nekantriai laukė sauliniam karui įsikūrė Viižinios, kuriems iš jų bus niuje. Mokytojavo moterų skirta toliau tęsti studijas gimnazijoje ir skaitė paskaisenojoje Lietuvos sostinėje, tas apie naująją visuotinę Ir štai gruodžio mėnesį pa- literatūrą visuomeniniais paaiškėjo, kad Humanitarinių grindais veikusiuose lietumokslų ir Teisių fakultetai viškuose Aukštuosiuose moKaune uždaromi ir perkelia- kslo kursuose. Šiuo metu mi į Vilnių. 1940 m. pava- atsisakė kunigystės, o 1922 sario semestrą tų fakultetų m. pradžioje lenkų valdžios klausytojai pradėjo jau Vii- buvo iš Vilniaus ištremtas, niaus universitete. Vienas Atvykęs į Kauną, Pr. Aušio perkėlimo organizatorių gustaitis 1922 m. pradėjo buvo ilgametis Humanitari- vadovauti Universiteto kannių mokslų fakulteto sekre- celiarijai, o nuo 1923 m. torius ir anglų literatūros pradžios jis išrenkamas Hudėstytojas doc. Pranas Au- manitarinių mokslų fakulteto gustaitis. sekretoriumi (nūdienos terĮ Humanitarinių mokslų minu — prodekanu) ir šias fakulteto darbą Pr. Augus- pareigas su nedidelėm pertaitis įsijungė netrukus po traukom ėjo ligi fakulteto Kauno universiteto atidary- perkėlimo į Vilnių. Tarybimo, prieš tai nuėjęs gana nės santvarkos metais jam sudėtingą gyvenimo kelią, suteikiamas profesoriaus varJis gimė 1883 m. balandžio das, jis išrenkamas Vilniaus 25 d. Mažučių kaime, Vii- universiteto Humanitarinių kaviškio rajone. Baigęs Sei- mokslų fakulteto dekanu ir nų kunigų seminariją, stu- 1940/41 m. m. sėkmingai dijavo Peterburgo dvasinėje jam vadovauja. Tačiau šį akademijoje, po to Friburgo darbą nutraukia karas ir
vokiečių okupacija. Profesorius buvo atleistas iš dė kano pareigų, pašalintas iš Universiteto, ne kartų kviečiamas aiškintis į rektoratą, Šie sunkūs išgyvenimai buvo viena iš priežasčių jo staigios mirties — 1941 m. rugpjūčio 11 d. Ilgus metus išdirbęs Humanitarinių mokslų fakulteto sekretoriumi, Pr. Augustaitis labai gerai žinojo visus fakulteto dalykus, aktyviai rėmė pažangias tendencijas jo gyvenime, rūpinosi stu dentų reikalais. Būdamas vienu iš Aukštųjų mokyklų moksleiviams šelpti valdybos nariu, jis daugeliui nepasiturinčių studentų išrūpino te šų baigti aukštąją mokyklą, Nors ir labai užsiėmęs administraciniu darbu ir kursų dėstymu, aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir kultūrinėję veikloje, visada pritapdamas prie demokratinių sąjūdžių. Aštuoniolika metų profesorius dėstė įvairias anglistikos disciplinas Kauno ir Vilniaus universitetuose. Iš pradžių skaitė ne tik literatūros kursus, bet ir teorinius kalbos dalykus. kuriuos vėliau perėmė kiti dėstytojai. Pr. Augustaitis
1935 metų vasarą Lietuvių draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti steigėjai ir nariai lankėsi Leningrade. Prie ermi tažo su gidėmis nufotografuoti prof. B. Sruoga, P. Augustaltls, I. Jonynas, V. Biržlš ka, V. Krėvė-Mickevičius.
OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA“ Baigėsi olimpiados „Stu dentas ir mokslo bei techni kos pažanga" I turas. Na, ir kaip? Dabar dar sunku pasakyti, kiek iš viso stu dentų dalyvavo Joje, kam likimas (o gal gabumai, kruopštumas, darbštumas) lėmė būti prizininku, o kam — ne visai... Sunku daryti apžvalgą, sumuoti rezulta tus, nes ne visi fakultetai pateikė žinias. Akis užkliūva už „Sąjun ginės matematikų olimpia dos" I turo ataskaitos. Na, tnatemaitikai, kaip jums se kėsi? Juk jūsų SMD nariai aktyviai dalyvauja respubli kinėse olimpiadose ir laimi prizines vietas. Visiems žinoma, kad olim piadų tikslas — gerinti au kštos kvalifikacijos specia listų rengimą, ugdyti studen tų savarankiško darbo įgū džius, aktyvinti studentų pa žintinę veiklą. Olimpiada vyko trimis etapais: pirma sis — akademinėse grupėse, antrasis — tarp kurso aka deminių grupių, trečiasis — *arP pirmojo ir vyresniųjų kursų komandų. Na, ką gi. Jel tai tiesa, tai labai keis ta. Negi akademinėse grupėSė žmonės vienas kito ne pažįsta, nežino vienas kito gabumų, kad reiktų organi
zuoti tarp jų olimpiadą? .. Matematikų olimpiadoje dalyvavo 39 studentai. Sako, kad matematikos mokslas sausas ir scholastiškas, bet šįkart jis draugiškai vieni jo kelis fakultetus: Fizikos, Chemijos, Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakul tetus ir, aišku, Matemati kos. Dėl medžiagos kiekio skirtumų olimpiada vyko dviem srautais: dalykinė ir specialybės. Dalykinėje olimpiadoje gerai pasirodė fizikai (daly vavo 8 žmonės). Paskirtos dvi pirmosios vietos: A. Mockui (I kursas) ir R. Andžiui (I kursas). Trečioji vieta — A. Najrui (I kur sas). Du šio fakulteto stu dentai — Kęstutis Stallūnas (III kursas) ir Almąs Gal vanauskas (II kursas) pažy mėti už originalius uždavi nių sprendimus. Kelias dienas paieškojusi, suradau Kęstutj, kuris bapdė man paaiškinti, „kaip čia taip išėjo". — Olimpiada — tai prie volė ar hobi? — tardau. — Prievolė? Oi, ne! Pa mąsčiau, kad įdomu būtų paspręsti, patikrinti, klek prisimenu (juk trečiame kur se „tikros" matematikos ne tiek jau daug) — ir atėjau.
— Kodėl dviese — „ori ginaliai". Gal kartu sėdė jot? — Ne, aš atėjau vienas ir sėdėjau vienas. — O kaip galima mate matikos uždavinj, atrodytų, sausą ir schematišką, iš spręsti originaliai? — Kartais žmogus paten ki j tokias aplinkybes.. kad nori nenori „origina liai" galvoji... — O laiko pasiruošti už teko? — Taip, iš anksto kabėjo skelbimai, kviečiantys į olim piadą. Gerai, kad užteko laiko. O man teko girdėti skundą, kad dėstytoja vakar pasa kiusi šiandien ateiti j olim piadą. .. Kaip tada pasi ruošti? Eiti tik tam, kad bū tų didesnis dalyvavusių skai čius ataskaitoje?.. Juokin ga tada kalbėti apie studen tų požiūrio j darbą, reiklu mo sau ir kitiems atmosfe ros formavimą... Tarp Ekonominės kiberne tikos ir finansų fakulteto studentų (dalyvavo 4 atsto vai) geriausiai pasirodė V. Antanaitytė (I kursas), o tarp chemikų (dalyvavo 5) — V. Kairys (I kursas). Specialybės ' olimpiada vy ko, kaip minėjau, I kursui
; mokyklos pedagogika įsitvirtina v ,
•
Aukštojo mokslo baigimo pedagogikos sekcijoje buvo skaitė bendrus anglų ir JAV literatūros istorijos kursus, diplomuose, kuriuos gauna galima išskirti nemažai pra o taip pat įvairius speckur- įvairių specialybių dauguma nešimų aukštosios mokyklos sus ir seminarus: apie V. Universiteto absolventų, nu pedagogikos tematika. Dau Šekspyrą, Dž. G. Baironą, rodoma ir įgytoji dėstytojo gelis šių pranešimų buvo P. B. Sėlį, A. Tenisoną, V. kvalifikacija. Daugeliui mū pažymėti prizinėmis vieto Vitmeną. naująjį Siaurės sų absolventų tenka dėsty mis ir respublikinės pedago Amerikos romaną, XX a. ti, mokyti ir auklėti įvai gų draugijos garbės raštais anglų dramą. Dėstydamas riausių tipų mokymo įstai bei atminimo suvenyrais. Konferencijos dalyvių ir literatūrą stengėsi išryškin gose. O dėstyti bet kaip, ti joje pasireiškiančias de apgraibomis, nežinant dėsty svečių maloniai buvo išklau mokratines tendencijas, pa mo teorijos, neįmanoma. Be syti tokie pranešimai aukš brėžti jos humanistinį turi pedagogikos teorijos negali tosios mokyklos pedagogi nį. Paskutiniaisiais metais ma sėkmingai nei mokyti, kos tematika, kaip MaF IV jis parengė spaudai anglų nei lavinti, nei auklėti. Dės k. studento B. Aismonto viduramžių literatūros isto tymo meistriškumo pirmiau darbas tema „Kai kurie aka riją, tačiau nebespėjo jos sia kaip tik ir moko aukš deminės grupės sutelktumo tosios mokyklos pedagogikos socialiniai - psichologiniai išleisti. Būdamas Vakarų Europos teorija, kuria pastaraisiais aspektai", FilF IV k. stu literatūros seminaro (taip metais vis labiau domimasi dentės J. Kibirkštytės dar fakulteto tuomet buvo vadinama užsie ne tik mūsų šalyje, bet ir bas „Filologijos nio literatūros skaitykla) visame kultūringame pasau studentų pažiūros į studijas vedėju, Pr. Augustaitis sten lyje. Tas domėjimasis suak tyrimas", 1F IV k. studen gėsi sukomplektuoti kiek tyvėjo ir mūsų senajame tės R. Liutikaitės darbas „Universiteto absolventų pe galima daugiau studentams Universitete. Pirmiausia pažymėtina, dagoginės stažuotės proble reikalingų knygų. Vėliau jos buvo pergabentos į Vil kad nuo šių mokslo metų mos" ir IF IV k. studento jaunojo E. Valiukevičiaus darbas nių ir tarybiniais metais Universiteto VPF drauge su vokiečių kalbos lektoriaus mokykla organi „Komunistinis studentų au mokyklos klėjimas bendrabučio sąlygo ir literatūros seminaro kny zavo aukštosios gomis sudarė pagrindą da pedagogikos sekcijos užsi mis". Šie studentų tyrimai bartinei užsienio kalbų ėmimus jauniesiems specia vertingi ne tik teoriniu, bet skaityklai. Profesorius tu listams, nukreiptiems ir pa ir praktiniu atžvilgiu, tuo rėjo taip pat gana gausią skirtiems dirbti Universite labiau, kad jie paremti em dėstytojais, asistentais pirine medžiaga. ir asmeninę biblioteką (vien te Juos taip anglų kalba apie 1000 kny bei stažuotojais. Nemaža gerų žodžių būtų gų), kurioje buvo tokie ka pat lanko kai kurie aspi galima pasakyti ir apie IF pitaliniai anglų literatūros rantai. studentų J. Motulaitės, R. Taip pat pasakytina. kad Milkerytės, V. Rakauskaitės, tyrinėjimai kaip daugiatomė „Kembridžo anglų literatū jau antri metai Istorijos fa L. Launikaitytės, E. Motie organizuojamose kos, FilF studentų D. Sirvyros istorija", tritomė „Anglų kultete draminės literatūros istori SMD konferencijose daly tės, A. Jomanto, I. Paprecja", keturių tomų „Anglų vauja ir pedagogikos sekci kytės ir R. Rulevičiūtės, R. poezijos istorija" ir kt. Jis ja. Tiesa, šioje sekcijoje Bagdzevičiūtės, MaF studen įvai tų E. Motuzaitės, L. Janu mielai skolindavo savo kny pateikia savo darbus gas kursinius ir diplominius rių fakultetų bei specialy šytės ir ,J. Petraitytės ir kai darbus rašantiems studen bių studentai, todėl ją la kuriuos kitus darbus bend tams. Po Pr. Augustaičio biau tiktų organizuoti prie rosios didaktikos, auklėjimo mirties šios knygos buvo visuomeninių katedrų SMD teorijos, aukštosios mokyk perduotos Universiteto bib konferencijų. Tačiau ir Isto los pedagogikos, pedagogi liotekai, ir dabar, užsisakius rijos fakultete ši sekcija kos ir mokyklų istorijos bei ankstesnės laidos anglišką yra gyvybinga, aktuali ir metodologiniais klausimais. knygą, ne retai galima joje reikšminga. Galima sakyti, kad peda SMD Istorijos fakultete rasti antspaudų su Pr. Au XXXIV konferencijos pirmą gogikos sekcija, vadovauja gustaičio pavarde. Pr. Augustaitis išvarė pla kartą organizuotoje pedago ma pedagogų doc. K. Poš čią vagą Kauno ir Vilniaus gikos sekcijoje su praneši kaus ir dėst. B. Pociūtės, universitetų veikloje ir ypač mais dalyvavo 18 studentų. stipriai įsitvirtino Universi daug prisidėjo prie anglų Šiemet pranešimų skaičius teto SMD veikloje. Ateityje kalbos ir literatūros specia ūgtelėjo iki 39. Ir ne vien reikia laukti iš šios sekcijos lybės organizavimo. Tai, ką kiekybinis kriterijus rodo dar brandesnių darbų. profesorius ilgą laiką dirbo šios sekcijos augimą. Uni R. MUSNIKAITĖ vienas, dabar atlieka dide versitetui, rengiančiam kad MaF IV k. studentė. rus — dėstytojus kitoms lis būrys dėstytojų. Pedagogikos sekcijos Doc. E. KUOSAITĖ- aukštosioms mokykloms, itin valdybos narė JASINSKIENĖ svarbu tai, kad šiais metais
ir vyresniesiems atskirai. Juk negalima lyginti „fukso" ir ketvlrtakursio žinių. Prizininkais tapo pirmakur siai S. Ragaišis, D. Kamuntavičius ir A. Dubickas. Vy resniųjų eilės tvarka dar kartą patvirtina praktikos svarbą: pirmoji vieta — V. Gobis (IV kursas), antroji — D. Svistelnlkovas, (III kursas), trečioji — A. Usovas (II kursas). Gal viskas tuo ir būtų baigęsi, Jei nebūtų akis už kliuvusi už sakinio, kad „komjaunimo komitetas (se kretorius R. Maliukevičius) olimpiadą ignoravo“. Kas tai? Juk komjaunimo komiteto svarbiausias už davinys — rūpintis stu dentų mokomuoju - auklėja muoju darbu: organizuoti olimniadas, kontrolines sa vaites, skleisti mokslo pir mūnų patirtį. Tai kaip čia dabar, sekretoriau? Ėjau j pokalbi kupina juodžiausių minčių. O išėjau... Taip, gal šįkart ir ne itin svarūs darbai: skelbimų iš platinimas, olimpiados prizi ninkų apdovanojimas... Tai ar ignoravo?- Jeigu sugeba organizuoti antrąjį, respubli kinį, taip pat trečiąjį, sąjun ginį, turus (svečių priėmi mas, apgyvendinimas, kultū rinė programa...) tai nesi nori tikėti, kad nesugebėtų organizuoti pirmojo... — Mūsų niekas nieko ne prašė ir niekas nieko nesa kė, — aiškina R. Maliukevi čius. Aš patikėjau jo žodžiais,
kaip tikima komjaunimo ko miteto sekretoriaus, komjatanuolio žodžiais. Tik pa galvojau, ar neprikuriam mes tų neišsprendžiamų da lykų lyg ir iš pašalies, aiš kiai nesutardami, kam ką veikti. .. Vilma SABALIAUSKAITĖ XXX
Rusų kalbos olimpiados „Studentas bei mokslo ir technikos pažanga" ant ras turas įvyko š. m. ko vo 15 d. Jame dalyvavo apie 400 visų Universite to fakultetų studentų. Aktyviausi buvo Preky bos, Pramonės ekonomi kos, Ekonominės kiber netikos ir finansų bei Fi lologijos fakulteto stu dentai. Didžioji dalis studentų išsamiai atliko visas už. duotis, pasižymėjo suma numu. O geriausieji 15 įvairių fakultetų studen tų buvo pakviesti į. tre čią turą, kuris įvyko š. m. balandžio 6 d. Tai Alina Kuzborskaja — I k. FilF germanistė, Gin tautas Šaduikis I k. ChF, Arūnė Baublytė I k. EKFF, Laima Astrauskai tė I k. TF, Danutė No reikaitė II k. EKFF, Dai va Gerulytė II k. EKFF, Artūras Subačius I k. PEF, Živilė Baranauskaitė II k. EKFF, Jūratė Kali
nauskaitė I k. GF, Daiva Nedzveckaitė II k. EKFF, Visvaldas Kairys I k. ChF, Aurelijus Katkevi čius II k. FilF, Rūta Balasevičiūtė II k. IF, Jur ga Montvilaitė I k. PEF, Danguolė Ščirbinskaitė I k. FilF. Visi šie studentai dau giausia surinko balų ir parodė gerą rusų kalbos mokėjimą ir raštu, ir žo džiu. Respublikiniame rusų kalbos olimpiados ture dalyvaus visų LTSR au kštųjų mokyklų koman dos. Jos susitiks š. m. gegužės 6 d. 11 vai. VISI. Šiais metais be testų raš tu, bus užduotys ir žo džiu. Į mūsų Alma Mater komanda žiuri išrinko šiuos studentus: Alina Kuzborskaja I k. FilF, Aurelijus Katkevičius II k. FilF, Danguolė Ščirbinskaitė I k. FilF, Daiva Gerulytė II k. EKFF, Jūratė Kalinauskaitė I k. GF. Tad palinkėkime Uni versiteto atstovams sėk mės, ryžto, sumanumo, išradingumo! Doc. A. DUNDAITĖ
4 Tarybini* studentą*.
smukdančių dalies, ypač fa — Medicinos ir Gamtos fa kultetų saviveiklos renginių kultetus, laboratorijos ve meninį, idėjinį ir politinį dėjas A. Valiulis — Teisės, lygį menkinančių auklėja Pramonės ekonomikos, Pre mąjį poveikį studentams. kybos, EKFF ir Fizikos fa vyr. mokslinis Meno taryba pradėjo savo kultetus, Šiemet pagal Rektoriaus statais ir veikia pagal su veiklą. Pirmajame posėdyje bendradarbis A. .Jancevičius įsakymą sudaryta bendra- teiktus įgaliojimus. Jos fun patvirtino centrinių meno — Istorijos ir Filologijos universitetinė Meno taryba, kcijos: mokslo metų pra kolektyvų repertuarą ir ren fakultetus. Visuose fakulte NUO ŠEŠIŲ IKI kurios pirmininku paskirtas džioje peržiūri ir tvirtina ginių planą pavasario se tuose yra dėstytojai, atsakin SEPTYNIASDEŠIMT meno saviveiklos kolektyvų mestrui, pritarė Kultūros gi už meno saviveiklą. Es Estetinio lavinimo katedros repertuaro planus; organi ŠEŠIŲ vedėjas prof. V. Germanas, zuoja koncertų programų, klubo numatytiems organi tetinio lavinimo katedra pa renginiams fakultetuo skyrė kiekvienam fakultetui pavaduotoja prof. A. Bartu- spektaklių, parodų peržiū- zuoti se. Dabar svarbu, kad Meno šefą-konsultantą. ,,Komunistas" visada buvo sevičienė, sekretore R. Juk- ras-perklausas; kontroliuoja tarybos visos grandys veik Taigi atrodytų, jog orga Lietuvos Komunistų partijos nytė (Kultūros klubo vedė meno saviveiklos koncertų tų sutelktai, jos nariai at nizacinė pusė sutvarkyta ne organas ir tvirtai brėžė tą ja) ir nariais e. doc. p. V. ir spektaklių rengimo tvar liktų savo pareigas. Ypač blogai. Kas "i reikalinga, liniją nuo pat leidimo pra Aleksandravičius (nusipel ką; aprobuoja bendramokyk- tai liestų fakultetų meno kad fakultetų meno savivei džios", — taip pradėjo pokal niusio dainų ir šokių an linių kultmasinių renginių saviveiklą, kuri paskuti kla žengtų pirmyn, plačiau bį žurnalo 65-mečio proga samblio vadovas), vyr. dėst. scenarijus, jų meninį apipa niuoju laiku plačiau nepa plėtojant ją, keliant jos me jo atsakingasis sekretorius VI. Limantas (teatro vado vidalinimą, poilsio renginių sireiškia fakultetuose, jau ninį, idėjinį ir politinį lygį? Kazys Petkevičius per susiti kont nekalbant Universiteto mas Mūsų manymu, vas), vyr. dėst. Br. Jankaus muzikos repertuarą; fakultetų kimą su pirmojo kurso žur kas (mišraus choro vadovas), roliuoja veikiančių diskote tu. O juk kai buvo ruošia komjaunimo bei profsąjun nalistais LKP I suvažiavimo vyr. dėst. E. Mazeliauskas kų veiklą ir tikrina jų pro masi Universiteto 400 me gos organizacijos, vadovau name-muziejuje. (vyrų choro vadovas), doc. gramas; kontroliuoja fakul tų jubiliejui, šventiniame jamos partinės organizacijos, Žurnalas, kaip pasakojo jo L. Navickaitė (MaF), doc. tetų meno saviveiklos kolek koncerte puikiai, meniškai turėtų parodyti maksimum darbuotojas, pradėjo eiti L. Slavėnienė (MF), dėst. G. tyvų veiklą, repertuarą ir pasirodė ir fakultetų savi iniciatyvos, kad išaiškintų Voroneže, vėliau — Daugpi praktinę veiklą; kontroliuo Jurkūnaitė (dėstytojų prof veiklininkai. Vadinasi, įvai gabius įvairaus žanro meni lyje, Smolenske. Tuo laiku sąjungos komitetas). vyr. ja kultmasinį darbą studen raus žanro meninių pajėgų ninkus, sužadintų norą la jo tiražas siekė 6 tūkst., šian moksl. bendradarbis A. Jan- tų bendrabučiuose. yra ir jų negali nebūti, pri vintis, tobulėti meno savi dien — 76 tūkstančius eg Norėtųsi pažymėti, kad ši simenant jau vien augantį veikloje. cevičius (IF), labor. vedėjas zempliorių. Leidinyje bendra A. Valiulis (kaimo kapelos taryba pradeda ‘veikti ne meninį lygį vidurinėse mo Universiteto meno taryba darbiavo Z. Angarietis, V. vadovas), D. Kargytė (kom tuščioje vietoje: viena ar kyklose. ir Estetinio lavinimo kated Kapsukas, K. Požėla. Ir pra jaunimo komitetas), J. Ma kita forma, vienu ar kitu Meno taryba sudaryta to ra padarys viską, kad Uni džioje „Komunistas" buvo ciulevičius (studentų profsą pavadinimu jos veikė Esteti kiu principu, kad jos kai versiteto meno saviveikla skirtas išprususiam aktyvis jungos komitetas). į nio lavinimo katedroje, fa kurie nariai yra paskirti at būtų pirmaujančiose gretose tui, tam, kuris dirbo parti Meno taryba vadovaujasi kultetuose. Tačiau praktika skiriems fakultetams. Antai tarp respublikos aukštųjų jos gretose. Lietuvos TSR Aukštojo ir parodė, jog dėl nebuvimo doc. L. Navickaitė šefuoja mokyklų. Leidinio tikslas — kalbėti specialiojo vidurinio mokslo vieningo centro pasitaikyda Matematikos ir Chemijos fa apie tikrą padėtį, auklėti ministerijos sudarytais nuo- vo nepageidautinų reiškinių, kultetus, doc. L. Slavėnienė Prof. V. GERMANAS; žmogų internacionalizmo dva-
Meno taryba
FID1, O KAS PO JOS! Jau iš anksto fizikai pa stebėjo, kas gali įvykti po jų FiDi šventės, iškeldami šūkį: „Po FiDi nors ir tva nas". Kaip tarė, taip ir pa darė. Po iškilmių fakultete prasidėjo naktinė „progra ma" fizikų bendrabutyje. Ir suūžė bendrabutis, kaip bi čių avilys: drebėjo sienos, pyškėjo durys, ant grindų mėtėsi tik vakar jų pačių pakabinti spalvingi plakatai. Tačiau to nepakako susi kaupusiai vyrukų energijai išsilieti. Prasidėjo atkaklios atakos į merginų kambarius. Nors šie buvo užrakinti, „gražiausi vyrai Europoje" (kaip išdidžiai save vadina fizikai) nenusiminė. Vargšės
durys! Kiek jos iškentė tą lemtingąją naktį! Jas spardė, laužė, negailestingai pliekė kumščiais. Pagaliau dideliam fizikų džiaugsmui vieno ko ridoriaus durys nulėkė nuo vyrių. Tačiau antrojo barje ro — kambario durų — įveikti jiems neužteko svei katos. Teko „laimės" ieškoti prie kitų kambarių durų.. . Šventė buvo didelė ir lin ksma, bet, deja, ne visiems ji linksmai baigėsi. Norėtu me, kad į šias eilutes at kreiptų dėmesį ir Fizikos fa kulteto komjaunimo komite tas, o operatyvinės grupės nariai nepasididžiuotų daž niau užsukti į 13 bendra butį. Redakcijos prierašas: Laiško autorės pageidavo pavardžių neskelbti.
ŠACHMATŲ KONKURSAS Tarybinis studentas-83 Skyrelį tvarko kan didatas į TSRS sporto meistrus Gediminas MIŠKINIS
UŽDAVINYS Nr. 4 UŽDAVINYS Nr. 3 Baltieji: Ki8, VE2, Bg8, Baltieji: Kb2, Vf7, Rd7, Rb7, pėst. 14, g5 (6). Rg7, pėst. E5, 12 (6). Juodieji: Kf5, Rg3, Ždl (3). Juodieji: Kd4, pėst. C5 (2). Baltieji pradeda ir duoda Baltieji pradeda ir duoda matą juodųjų karaliui ant matą juodųjų karaliui ant ruoju ėjimu. ruoju ėjimu.
Atsakymus siųsti: Vilnius Praeitame numeryje buvo paskelbti konkurso pirmieji 232000, Universiteto 3, „Ta uždaviniai ir nuostatai. Dar rybinio studento" redakcija. Šachmatų konkursui. nevėlu įsijungti!
Laikraščio korektoriai: J. Bulota, R. Kabailaitė
MOŠŲ TRADICIJOS
FOTOKONKURSAS
Juos jungia daina Kasmet Saulėtekio alėjoje esantys fakultetai organizuo ja Politinės dainos konkur są. Šiemet Prekybos fakulteto studentai sulaukė svečių iš Palestinos, Bulgarijos Liau dies Respublikos, Vietnamo, besimokančių Leningrado V. Lenino energetikos institute. Jie susipažino su mūsų Uni versitetu, naujausiais įren gimais skaičiavimo centre. —- Labiausiai mes dėkingi Tarybų Sąjungai, teikiančiai visokeriopą pagalbą mūsu; šaliai, — kalbėjo svečias iš Palestinos Daunas Chelenas. — Tegul žmones vienija taika, tenežino jie karo pa vojaus. Šiemet Politinės dainos, konkurso laureate tapo Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto II kurso studentė Aušra Krisiūnaitė. Antrąją vietą pelnė Teisės fakulteto ansamblis. Pre kybos fakulteto pirmakursiui A. Kadelskiui žiuri paskyrė trečiąją vietą. Konkurse dalyvavo Rygos P. Stučkos universiteto Tei sės fakulteto studentai, Vil niaus Pedagoginio instituto politinės dainos atlikėjai. Konkursui pasibaigus. užkalbinau doc. Viktorą Tamošiūną. — Šių metų konkursą gaĮima laikyti tikrai pasiseku siu. Atlikėjų pasirodymas kur kas aukštesnio meninio lygio, negu kad būdavo an ksčiau, aukšta sceninė kul tūra. — Šiemet pasigedome fi zikų... Atlikėjų pasirodymu aš patenkinta, — sako EKFF komjaunimo komiteto sekre torė Dalia Kargytė. — Džiu gu, kad į konkursą įsijungia vis daugiau studentų, kurie patys kuria dainas politine tematika. — Tegul gyvena žemėje taika, — protestuodami prieš karą, atominę bombą, smur tą ir pavergimą, dainuoja studentai, moksleiviai ir vi si, kam brangi taika.
SKELBIMAI
šia, supažindinti su partiniu kitų šalies respublikų dar bu. K. Petkevičius trumpai api bendrino, kokių yra spręsti nų problemų žurnalo dar be. Pirmiausia, — „kad straipsnis būtų parašytas . gyvesne plunksna". O atei tyje numatoma dar skelbti straipsnius, paliečiant ir plėtojant tokias svarbias temas, kaip vadovo asme nybės klausimas, šeima ir kolektyvas, studentų idėjiš kumas. Susitikimo pabaigoje busi mieji žurnalistai pateikė ke letą klausimų apie leidinio skaitytojus. Lieka pridurti, kad „Komunisto" žurnalas yra vienas seniausių savo amžiumi šalyje, tačiau, pa sak atsakingojo sekretoriaus, žurnalas visuomet nori būti jaunas. Andrius VAIŠNYS
DĖSTYTOJŲ SPARTAKIADOJE Sporto rūmuose įvyko VU darbuotojų tarpfakul tetinės stalo teniso varžy bos. Dalyvavo 10 fakul tetų rinktinės (dėl nežinomų priežasčių neatvyko pajėgi Administracijos komanda). Ko mandos burtų keliu buvo suskirstytos į 2 pogrupius, kurių nugalėtojai susitiko kovoje dėl I vietos. Nugalė jo Matematikos fakulteto rinktinė (K. Naujokaitis, S. Kubilius, J. Riminius, M. Laurinčikienė), lengvai įvei kusi visus varžovus. Antri liko EKFF, treti — ChF dės tytojai. Nesėkmingai pasiro dė pernykščių pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai is torikai bei fizikai, užėmę 5-ą ir 6-ą vietas. Asmeniškai pa sižymėjo K. Naujokaitis, M. Laurinčikienė (abu MaF), T. Jankauskas (ChF), G. Purvą neckienė (FF), nepralaimėję nė vieno susitikimo. • Susumavus 5 sporto šakų rezultatus, pirmaujančių fa kultetų padėtis šiuo metu yra tokia: pirmi — matematikai 65 (tšk.), antri — gamtinin kai (57 tšk.), treti — fizika (53 tšk.), ketvirti — medikai (52 tšk). Universiteto vietos komite tas balandžio mėn. numato organizuoti plaukimo, o gegu žės — kroso varžybas. V. LAPINSKAS Universiteto vietos komiteto narys
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801461, išduotą EKFF studentei Astai Kiaukaltei, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji Dingusį studento pažymėji mą Nr. 792018, išduotą FilF mą Nr 811094, išduotą IF studentei Irenai Bezekavičiū- studentei Neringai Martinkutei, laikyti negaliojančiu. tei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji Dingusį studento pažymėji mą Nr. 811372, išduotą PF mą Nr. 801487, išduotą EKFF Stonytei, studentei Margaritai Remei- studentei Kostei kaitei, laikyti negaliojančiu. laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji Dingusį studento pažymėji mą Nr. 820312, išduotą FF mą Nr. 790634, išduotą MF studentui Raimundui Kybar studentei Audronei Kairytei, laikyti negaliojančiu. tui laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji Dingusį studento pažymėji mą Nr. 811294, išduotą PEF mą Nr. 790631, išduotą MF Jonui Bunlkiui, studentei Nerimanai Cujevai, studentui laikyti negaliojančiu. laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji Dingusį studento pažymėji mą Nr. 791446, išduotą EKFF mą Nr. 800610, išduotą MF studentei Almai Židonytei, studentei Vidai Kisilšaitei, laikyti negaliojančiu. laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji Dingusį studento pažymėji mą Nr. 810084, išduotą MaF mą Nr. 790769, išduotą FilF studentei Valentinai Pogon- studentei Birutei Butkutei, A. ŠALNAITE kinai, laikyti negaliojančiu. laikyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 03316. Iškilioji spauda, 1 spaudos lankas. Užs. Nr. 1237. Tiražas 4500. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 •CoBeTCKHū cryAėHT* — opraH uapntOMa, peKTopaTa, Kosarrera AKCM Ahtbm, npotpKOMa opAenoB Tpy^oBoro npacHoro Apy»6u HapoAOB BuAkmoccKoro yHHBeporreTa hm. B. Kancynaca. Ha ahtobckom «3uxe. PeAaKTop R. BapanHHųKau-re.
aHaMeun
b
Teisės fakultetas nuo širdžiai užjaučia darbo teisės katedros vyr. labo rante Danute Gasiūnienę dėl tėvelio mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKA1TE