Tegyvuoja per amžius Vladimiro Lenino vardas ir idėjosl VISŲ SAL/Ų PROLETARAI, VHSNTK1TESI
cara/Biras scciDencas 1
1111
11
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1980 m. balandžio 25 d.
Nr. 14(1117)
P. Griškevičius, A. Bar kauskas, J. Maniušls, N. Dybenka, A. Barauskas, A. Brazauskas, A. Ferensas, K. Kairys, V. Sakalauskas, R. Songaila, L. Šepetys, V. Astrauskas, V. Baltrūnas, Lietuvos TSR Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojai L. Diržinskaitė, E. Mieželaitis, Lietuvos TSR Ministrų Ta rybos pirmininko pavaduo tojai A. česnavičius, V. Kazanavičius, J. Rusenka, V. Vazalinskas, kiti vado vaujantys partiniai, tarybi niai, profsąjungų, komjau nimo darbuotojai. Iškilmingą minėjimą pra dėjo Lietuvos KP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius V. Sakalauskas. Pranešimą „Leninizmas — mūsų epochos vėliava'* padarė TSKP CK narys, Lietuvos KP Centro Komi-
lėto pirmasis sekretorius P. Griškevičius.
Tą pačią dieną Vilniuje, prie V. Lenino paminklo, įvyko iškilmingas gėlių pa dėjimo ceremonialas. Tarsi srauni pavasario upė Leni no aikštę užtvindė šimtai vilniečių. Čia jie atėjo pa gerbti didžiojo revoliuci jos vado atminimo.
Iškilmingame gėlių pa dėjimo ceremoniale daly vavo Lietuvos KP ir res publikos vyriausybės va dovai, vadovaujantys respublikos ir miesto par tiniai, tarybiniai, profsą jungų, komjaunimo dar buotojai, ministerijų ir ži nybų vadovai, revoliucinio judėjimo ir Didžiojo Tėvy nės karo dalyviai, įmonių, įstaigų ir organizacijų pa siuntiniai, jaunimo atstovai, Tarybinės Armijos kariai.
< <■
f
Ii
Lenino jubiliejui I Su šventiška pakilia juotalka balandžio 15 d. I nkosi Universiteto dės1 'lojai, profesoriai, stu< entai j minėjimą, skirtą < lūžiojo revoliucijos vado Vladimiro Ilįičiaus Lenino y0-osloms gimimo meti!ms pažymėti. Prezidiume vietas užima 1 iečiai Lietuvos KP entro Komiteto mokslo mokymo {staigų skyaus vedėjo pavaduotojas Imbrasas, Lietuvos KP Hnlaus miesto Lenino lijono komiteto pirmasis
S h
I
? Ii
sekretorius C. Slyžius, Universiteto vadovai, par tijos ir darbo veteranai. Iškilmingą minėjimą pradėjo Universiteto rek torius prof. dr. J. Kubi lius. Žodis suteikiamas Partijos istorijos ins tituto prie Lietuvos Ko munistų Partijos Centro Komiteto direktoriui R. Šarmaičiui. Pranešėjas su pažindino susirinkusius su Vladimiro Lenino gyveni mo ir veiklos etapais, pa brėžė Lenino idėjų svarbą Lietuvos Komunistų parti-
jos formavimuisi. Garbingo |ubilie|aus proga Iškilmingo minėji mo dalyvius pasveikino Lietuvos KP Vilniaus miesto Lenino rajono pir masis sekretorius C. Slyžius. Jis (telkė Garbės raštus Universiteto dar buotojams, kurie jau pen kiasdešimt metų yra Ko munistų partijos gretose. Po oficialiosios dalies susirinkusiems koncerta vo Lietuvos TSR valsty binio akademinio operos ir baleto teatro artistai. „T.S." inf. Kęsto TALOCKOS nuo traukoje: iškilmingo mi nėjimo metu.
STUDENTŲ IR DĖSTYTOJŲ
DĖMESIUI Užsiėmimai iš gegu žės 3 dienos (šeštadie
nio) perkeliami i gegu žės 4 dieną (sekmadie
ni).
Kaina 2 kap.
Pirmūnų vakaras
Iškilmingas minėjimas Vilniuje Kaip brangiausią šventę . Lenino gimimo įlo siąs metines sutiko ir Neuno krašto žmonės. Vėiavomis, transparantų šil ais pasipuošė miestai ir aimai, gėlėmis pražydo aminklų pirmosios pasau se darbininkų ir valstieių valstybės įkūrėjui pa ėdęs. Balandžio 22-ąją Vilniu!, Valstybiniame Darbo audonosios vėliavos ordio akademiniame operos baleto teatre, įvyko išilmingas minėjimas, skirs V. Lenino jubiliejui a žymėti. Čia susirinko revoliuciio judėjimo, pilietinio ir idžiojo Tėvynės karų eteranai, gamybos pirmo kai, kultūros ir mokslo veilėjai, sostinės visuomenės hstovai, jaunimas, j Prezidiume draugai
UNIVERSITETO
Saulėtą balandžio po pietę žibučių žydrumu, besišypsančiais veidais pražydo Chemijos fakulte to fizikinės chemijos au ditorija. Daug sumanumo, energijos reikėjo studen-
tems R. Liūdžiūtei, E. Cernovai, komjaunimo or ganizacijos sekretorei J. Binkytei, organizuojant tradicinę pirmūno dieną. Fakultete — 42 pirmū nai. Tai gerai besimokan tys studentai, aktyvūs vi suomenininkai. Visi susidomėję klausė si prof. K. Daukšo pasa kojimo. Susirinkusius taip
MOKSLINIŲ TYRINĖJIMŲ REIKŠMĖ
Visa šalis ir mūsų respubli ka pažymi daug garbingų ju biliejų. Kokiais pasiekimais moksliniame darbe pasitinka šias sukaktis VVU TSKP istorijos katedra, pasakoja vedejas K. Navickas. TSKP istorijos katedros kolektyvas savo pasiekimus ski ria įžymiems jubiliejams. Šių metų vasario mėnesj TSRS Aukščiausioji atestacinė ko misija suteikė katedros do centei V. Kašauskienei isto rijos daktarės mokslinį laips nį už sėkmingai apgintą di sertaciją „Lietuvos KP veik la plėtojant liaudies masių švietimą respublikoje tarybų valdžios metais (1940— 1970 m)". Šiais metais taip pat bus ginama nemažai ir kandidati nių disertacijų. Katedra re komendavo keturių buvusių aspirantų darbus gynimui. Greitai katedros kolektyvas svarstys dar dvi (užbaigtas) kandidatines disertacijas. Taip pat leidžiamos knygos. 1979 m. išėjo katedros docen tės N. Žukauskienės knyga „Aukštosios mokyklos: savi tarpio pagalba ir bendradar biavimas", mokslo darbų rin kinio „LKP istorijos klausi mų" 24 tomas, netrukus turi pasirodyti 25 tomas, „Min ties" leidyklai įteiktas ir 26 tomas. Šiuose mokslo leidi niuose yra mūsų katedros dėstytojų ir aspirantų, taip pat ir kitų respublikos aukštųjų ‘mokyklų, mokslo įstaigų istorikų moksliniai darbai. Svarbiausias darbas, ku rį „Minties" leidykla ruošiasi išleisti iki Lietuvos TSR ke turiasdešimtmečio bus stambi kolektyvinė monografija „So cialistinės visuomenės susi formavimas ir raida Tarybų Lietuvoje (.1940—1980 m.)." Taip pat organizuojamos mokslinės konferencijos. Ka tedros darbuotojai dalyvavo rengiant Universiteto konfe renciją, skirtą V. Kapsuko 100-osioms gimimo meti-
nėms. Gegužės pabaigoje Universitete įvyks respubli kinė konferencija, skirta Le nino gimimo jubiliejui ir Lie tuvos TSR keturiasdešimtme čiui. Konferencijos tema — „Lenininė nacionalinė politika ir jos istorinė reikšmė lietu vių tautai". Mūsų kolekty vas aktyviai dalyvaus ir ju biliejinėje sąjunginėje moks linėje konferencijoje, įvyk siančioje birželio mėnesį LTSR Mokslų akademijoje. Norėtume išgirsti Jūsų nuomonę apie mokslinių dar bų reikšmingumą. Mokslinių tyrimų reikšmė visuomenės mokslų srityje yra labai didelė. Būtent šių tyrimų išvadomis remiasi TSKP savo praktinėje veiklo je, numato atitinkamą kursą savo politikos, bei būdus jam įgyvendinti tame komu nistinės visuomenės kūrimo etape. TSKP XXIII suvažia vimas (1966 m.), skatindamas visuomenės mokslų darbuoto jus intensyvinti savo moksli nius tyrimus akcentavo: „Vi suomenės mokslų vystymas ir jų rekomendacijų diegimas į praktiką atlieka tokį pat svarbų vaidmenį, kaip ir visų kitų gamtos mokslo šakų lai mėjimų panaudojimas materialinės liaudies gamybos sferoje, bei vystant liaudies dvasinį gyvenimą". Partija, nuolat skatindama gamtos mokslų vystymą, kar tu aktyvina ir mokslinius ty rimus visuomenės mokslų srityje, Taip pat raginama gerinti aukštųjų mokyklų mokslinio tyrimo darbų orga nizavimą. TSKP ir TSRS Ministrų Ta rybos 1979 metų nutarime „Dėl tolesnio aukštosios mo kyklos vystymo ir geresnio specialistų rengimo" nurodo ma, kad būtina efektyviau panaudoti aukštųjų mokyklų
ipat pasveikino fakulteto dekanas prof. A. Levinskas, partinės organizaci jos sekretorius doc. V. Skučas, doc. E. Cižiūnaitė. Pirmūnams buvo įteikti ženkliukai VLKJS CK „Už labai gerą mokymesi“’ ir jubiliejiniai mokslo pirmūnų ženkleliai.
z. staškeviCiote
mokslinį potencialą, spren džiant svarbiausias mokslinestechnines ir socialines-ekono mines problemas, spartinti gautų rezultatų įdiegimą praktikoje. VVU TSKP istorijos kated ros mokslinių tyrimų pagrin dinis objektas yra revoliuci nio judėjimo Lietuvoje ir Lietuvos KP istorija. Šie tyri mai turi pažintinę reikšmę. Jų rezultatų paskelbimas spaudoje prisideda prie Lie tuvos Komunistų partijos pa stangų įgyvendinimo, auklė jant respublikos darbo žmo nes ir besimokantį jaunimą taurių komunizmo, tarybinio patriotizmo ir socialistinio internacionalizmo, tarybinių tautų draugystės dvasia. Tokį vaidmenį atlieka ir Partijos istorijos instituto prie LKP CK išleisti Lietuvos Komunistų partijos istorijos apybraižų 1 ir 2 tomai. Mokslinių tyrimų duome nis katedros dėstytojai pla čiai panaudoja mokymo pro cese. Praktika patvirtina, kad dalyvaujančiųjų moksliniame darbe dėstytojų paskaitos yra aukšto idėjinio teorinio ly gio. Tokiems dėstytojams ne sunku į mokslinę veiklą įtraukti ir studentus. Tai patvirtina ne tik VVU SMD Partijos istorijos būrelio, ku rio mokslinis vadovas yra doc. P. Vitkauskas, turinin gas darbas, bet ir VIII Są junginio studentų visuomenės mokslų darbų, parengtų TSKP istorijos dėstytojams vado vaujant, konkurso eiga. Antai iš pirmo ir antro kurso akademinių grupių fakultetinėms mokslinėms kon ferencijoms buvo atrinkta ir perskaityta 60 darbų, iš jų į Universiteto turą — 26, o iš šių į respublikinį turą pasiųs ta 20. Respublikiniame ture visi 20 susilaukė teigiamo įvertinimo. Pirmąsias vietas laimėjo 14 darbų, iš jų 8 bu vo rekomenduoti Sąjungi niam turui. Likusieji 6 darbai respublikiniame ture laimėjo antrąsias vietas. Ačiū už pokalbi. Kalbėjosi V. KANAPIENIS
1870
Vladimiras lljičius Leninas
KUR ĮSIGYTI GERO MOKYMOSI RECEPTĄ
Šiomis dienomis didžiulės pagarbos ir meilės V. Leninui žodžiai skamba visuose Žemės rutulio kampeliuose. Ši data plačiai pažymima socialistinės sandraugos šalyse, kurios, remdamosi leninizmu, kuria naują gyvenimą, sėkmingai ikūnijo ir įkūnija Lenino idėjas visuomeninių ir valstybinių santykių praktikoje. Visų šalių komunistai ir darbo žmonės mintimis vis grjžta prie Lenino, prie jo teorijos ir praktikos, prie to didingo, ką sukūrė jo — revoliucionieriaus kovotojo, mąstytojo ir valstybės veikėjo — genijus.
Niekas iš gyvenusių Že mėje nepadarė tiek daug žmonėms, dirbantiesiems kaip Leninas. K. Marksas ir F. Engelsas pavertė socializmą iš utopijos mokslu. Leninas jkūnijo socializmo teoriją praktikoje. Mark sas ir Engelsas teoriškai pagrindė pasaulini istorini darbininkų klasės vaidmenj. Leninas atvedė darbi ninkų klasę i valdžią ir įkūrė darbininkų ir valstie čių valstybę, paliko darbo žmonėms socializmo šalį ir mokslą apie jos sukūrimą. Remdamasis nauju internacionaliniu patyrimu, V. Leninas praturtino marksizmą didžiomis idėjomis ir apibendrinimais, nurodė vienintelę pergalingą teorinę krypti revoliu cinei darbininkų klasės kovai.
(Iš draugo B. Ponomariovo pranešimo iš kilmingame posėdyje Maskvoje, skirtame V. Lenino gimimo UO-osioms mėtinėms).
Balandžio 22-ąją vėliavų raudoniu pra žydo Saulėtekis. Į iškilmingą minėjimą, skirtą Lenino 110-osl'ms metinėms prie V. Lenino ir V. Kapsuko paminklo rin kosi TF, EKFF, PEF, FF studentai ir dės tytojai. Apie Leniną — liaudies vadą, kūrybin gai išvysčiusį K. Markso ir F. Engelso mokymą, pa ruoš u sį pirmąją socialistinę re voliuciją, genialiai atvėrus) masėms nau ją tikrą kelią, kuriuo jau 40 metų sėk mingai žengia ir Tarybų Lietuvos liaudis, kalbėjo PEF doc. J. Pauiiukonis. EKFF penkto kurso studentas, Lenino stipendininkas R. Cekanavlčius pasakojo apie Leniną — žmogų - genijų, pasižymė jusį nepaprastai plačia erudicija ir didžiu liu intelektu apie žmogų, kuris gyve nime ne vien tik mokė kitus, bet ir pats mokėsi, nuolatos tobulino savo žinias. EKFF doc. A. Vitkūnas pažymėjo, kad kiekvieno tarybinio studento pareiga —
tapti Lenino idėjų vertu komunizmo staty toju. Mokslas — svarbi gairė komunizmo statyboje, tad Lenino priesakas „Mokytis, mokytis, mokytis!" turi tapti priesaku kiekvienam studentui. Prieš 61 metus V. Kapsukas, įžymus lietuvių revoliucinis vadovas, Lenino idė jų skleidėjas Lietuvoje, pasirašė dekretą dėl Darbo universiteto atidarymo Vilniu je. Jau šis dekretas, o vėliau ir V. Kapsu ko vardu pavadinto mūsų Universiteto lai mėjimai ir suklestėjimas tarybiniais metais įkūnijo ilgametę kovotojų svajonę, pa tvirtino lenininio mokymo teisingumą. Apie tai, kid leninizmas turi tapti stimulu ateities darbams kalbėjo FF studentas, Le nino stipendininkas V. Strimaitis. Mitingas baigėsi. Paminklo papėdėje gėlės žmogui, kuris visada išliks gyvas mūsų širdyse, žmogui, kuris buvo papras tas kaip pati tiesa. J. M1KALOPAITE
1980
•ar Ekslibrisų paroda
Kalbėdamos su Visval lus užrašas: „Balandžio du, bandėme sužinoti ge mėnesio numeri išleido ro mokymosi „receptą”. V. Baltėnas". Už šių žo Daug apie chemijos džių slypi ne vienos die fakulteto IV kurso stu nos darbas. dentą Lenino stipendi — Visvaldas pluša nuo. ninką Visvaldą Baltėn.ą širdžiai, — pasakoja R. papasakojo docentas B. Martinkus. — Jis jautrus, Juodka. Jis paaiškino, aštrokas, kartais supykęs kad vienerius metus Vis gali ir paniurzgėti, bet, valdas dirbo pagal indivi kad darbo laiku nepada dualu planą ir todėl ne rytų — dar nebuvo. Pa lankė paskaitų. Vaikinas skambinu vėlų vakarą ir sugeba gerai mokytis. sakau: „Valdai, reikia!" Doc. B. Juodkos žodžiais Ir jis padaro, nors laisvo tariant, tai gabus, turįs laiko ne daugiau už kitus ■ryškų matematinį protą turi". Greitai pasirodys studentas, sugebąs pritai naujas „Chemiko" nume kyti matematiką bioche ris, kuriame vėl bus dide mijoje. lė Visvaldo darbo dalis. Ne paslaptis, kad dau Labai mažai kalba apie gelis studentų neragina save Visvaldas. Bet gal mi dirbti nesugeba. Vis būt visada taip būna — valdas jau pirmajame žmonės, nieko gero nenu kurse tapo SMD nariu, o veikę, giriasi, o tie, ku dabar jis — šios draugi riems tikrai yra kuo pasjos biochemijos būrelio puikuoti, dažniau nutyli, pirmininkas. Nebe pirmus nes ir dirba jie, ne pagy metus V. Balitėnas atsa rimų laukdami. kingas už vaizdinę agita Nepapasakojo mums ciją fakultete. Naujai iš Visvaldas ir apie tai, kad rinktos redkolegijos pir jubiliejinių metų išvaka mininku jis tapo prieš tre rėse neturėjo vasaros jetą metų, kai sienlaikraš atostogų. Tuojau ,po sesi tis buvo leidžiamas be jo jos jis padėjo rengti kios tvarkos. Leido, kas Chemijos fakulteto muzie papuolė ir kaip papuolė. jaus ekspoziciją. Nenorė Vyr. mokslinis bendra damas gaišti laiko, net darbis R. Martinkus, at miegmaišį į fakultetą bu gaivinęs šį darbą, pasirin vo atsigabenęs. Tad ne ko pagalbininku V. Baltė- nuostabu, kad jam baigus ną. Nelengvi buvo pir darbą, liko patenkinti vi mieji žingsniai. Reikėjo si. stendų, taip pat išspręsti — Kokie Tavo ateities periodiškumo, meninio ly planai, Visvaldai? — gio klausimus. Bet padėtis klausiame mes. J šį klau keitėsi... simą Visvaldas atsakė: Dabar antrojo aukšto — Konkrečių planų ne vestibiulyje fakulteto stu dentus ir svečius pasitin turiu, nes, paprastai, su ka spalvingas „Chemi planavus niekada neišeina kas". Paskutinysis nume taip, kaip nori. ris skirtas Lenino 110D. CINCIKAITE. osįoms metinėms paminė J. MIKALOPAITE ti. Lapo pakraštyje kuk
Pasitinkant V. Lenino 110-ąsias gimimo metines, Filologijos fakulteto dės tytojų komjaunimo orga nizacija surengė ekslibri sų parodą. Joje apie 60 darbų, kurie atspindi V. Lenino gyvenimą ir veik lą. Ekslibrisus pateikė Viktoras Mlchailovičius Manžulo — Didžiojo Tė vynės karo dalyvis, Gink luotųjų pajėgų veteranas, TSRS garbės geležinkeli ninkas. Įdomių pasakoji mų apie ekslibrisus buvo galima išgirsti susitikime su V. Manžulo. ATVIRAS LAIŠKAS MATEMATIKOS FAKULTETO jos? Dažnai nueini ir į kon A. PECELIŪNAITĖ PENKTAKURSIUI, LENINO STIPENDININKUI VYTAUTUI certus. Pirmenybę teiki klasi BARONUI. kinei muzikai. Ten kaip ir matematikoj viskas griežta, logiška. Ir vėl — toli gražu Stebėtina: parašyti skirtin ne visi galime pasigirti su prantą simfoninę muziką. Įsi gu laiku, skirtingiems žmo tikinau, apie muziką Tu gali nėms, įvairiomis dingstimis, „Tarybinio studento" re- supratimo, reikia nemažai pasakoti ir pasakoti. Nedrįsau jie suvokiami kaip visuma. dakcija pasiūlė parašyti apie paprotauti, kol pagaliau įsisą- klausti, ką jauti, klausyda Jie kaip didelės, patrauklios Tave. Sutikau. Su matemati- monini, kas gi, pavyzdžiui, mas mėgstamiausių savo kū ir nepaprastai pamokančios sūnus. Sužinojęs apie tai, Le' nas telegramoje rašė, kad kais visada įdomu pakalbėti, toji riba. O kaip tada sudė- rinių, nes daugelio jausmų knygos skirsniai. ninas kreipiasi į rašytoją la seną inspektorių „reikia ne Nadežda Krupskaja, Lenino bai nuoširdžiais žodžiais: „Aš atitraukti nuo jo gyvenimo Tu prisiminei pirmuosius tingesni dalykai? Sakei, kad negalima apibūdinti — jie žingsnius Matematikos fakul- bestudijuojant ateina tas bevardžiai. „Žodžiai muziką žmona ir bendražygė, kalbėjo labai norėčiau pasakyti Jums, darbo". Sunkiomis dienomis po re tete. Supratau, ir tau lengva „persilaužimas", pamatai „te- tegali nusakyti ir paaiškinti apie jį: „Jo širdis buvo ku kaip darbininkams ir visiems nebuvo. Nauji žmonės, nau- matiką judesy". Deja, iš tiek, kiek spintoje sukabinti pina meilės liaudžiai". Meilė mums reikalingas Jūsų dar voliucijos Leninas nuolat rū ja mokymo sistema ir svar- trumpo mūsų pokalbio nesu- drabužiai atskleisti žmogaus darbo žmonėms, meilė liau bas, ir koks tvirtas Jūs turi pinosi savo kolegų, vyriausy biausia — kiti tempai žen- Pratau, kas tas per judesys, veido grožį ir kūno formas". džiai vedžiojo Lenino ranką, te būti dabar, kad nugalėtute bės narių, sveikata ir buiti Paskui palyginai muziką su rašant laiškus, apie kuriuos sunkią nuotaiką ir prisivers- mi, stengėsi palengvinti jų giant į tą sudėtingą matema- ° §al H savaip supranta gyvenimą, sudaryti bent matematika. Kas bendro? bus kalbama. Iš daugybės Le tute vėl dirbti". tikos pasaulį. „Ar galima kiekvienas matematikas? Nagrinėdamas didžiosios kiek pakenčiamesnes jų dar tapti matematiku vien per Kalbėdamasis su tavimi, Kūrimo procesas. O toliau? nino laiškų atrinkome kaip darbą?" — paklausiau. Ma- jaučiausi kažkaip nedrąsiai, Muziką galima suprasti ir ne tik tuos, kurie kalba apie politikos klausimus, būda bo sąlygas. Liko nemaža raš niau, tikrai ne. O Tu atsa- Man ir dabar atrodo, kad mokant skaityti partitūros, Leniną — žmogų, draugą, mas prie partijos ir valsty telių, kuriuose Leninas be bės vairo, Leninas visada veik įsakomai siųsdavo liau kei: „Stipria vidutinybe tapti matematikus gali suprasti tik t. y. per atlikėją. Nors kar bičiulį. prisimindavo daugybę žmo dies komisarus, liaudies ko galima. Bet ką nors naujo matematikai.. . Juk taip? Bet tais ir ji teskamba vienam 1919 metų gruodžio 5 die nių, žinodavo jų reikmes, pa misariatų kolegijų narius, ki padaryti — be to vieno pro- įsitikinti, kad matematikai kompozitoriui. Atlikėjas jo cento talento — niekaip". įdomūs, plačiai apsiskaitę, nesupranta. Taip atsitiko, sa ną Leninas rašo A. Jenuki- dėdavo jiems. Rūpinimasis tus atsakingus darbuotojus Paskui dar aiškinai, kodėl, manau, ypatingų gabumų ne- kysime, Čarlzui Aivzui. Pir dzei, Visos Rusijos Centro darbo žmogumi jam buvo atostogauti ir gydytis. Rašte tavo manymu, nereikia bijoti reikia. Ir tau, Vytautai, tur- mąkart orkestras atliko kom- Vykdomojo Komiteto sekre dalis, ir dargi svarbiausia, lyje užsienio prekybos liau prašydamas partijos ir valstybės politi dies komisarui L. Krasinui jis „termino" „vidutinybė". Žine kartą yra tekę girdėti, pozitoriaus kurinius, peržen- toriui, raštelį, rašė: „Drg. Krasinail Pas jus noma, terminas žmogaus ne- kad matematikai sausi, dile- gus jam jau per septyniasde- pasirūpinti, kad frontininko kos. 1918 metų balandžio mėne dirba Jermakovas (materiali keičia. Bet ar nereikia bijoti fantai. Melas. Neprašiau Ta- šimt. Kaipgi tada su matema- Vladimiro Smirnovo žmonai tokių, kurie jau pirmame v?s argumentų tokiems pra- tika? Juk čia reikia tiesiog Valentinai Smirnovai būtų sį jis telegrafuoja į Simbirs- nio transporto skyriaus ved.) kurse numatę tapti vidutiny- simanymams paneigti, nes pačiam gyventi tais ženklais, išduota produktų. Vyko Pi ką Tarybos pirmininkui, do kolegijos nario teisėmis. Esu be? Tu, Vytautai, minėjai, Jau Pats Tavo troškimas kuo ta matematine partitūra. Ir lietinis karas, laikai buvo mėdamasis inspektoriaus Iva matęs jį 2—3 kartus Pilietinio kad į matematiką dar vis labiau pažinti pasaulį, supras- kai pagaliau pats pradedi sunkūs. Sužinojęs apie var no Jakovlevičiaus Jakovlevo, karo metais atliekant sun stoja tie, kurie kitur neįsto- t* žmones ir dalinti jiems derinti „matematines gaidas", ganą Smirnovos padėtį, Le kuris „50 metų darbavosi/ kiausius, atsakingiausius ir pavedimus. ja. Nespėjome pakalbėti, ar nuoširdžias šypsenas — yra sakei, kai įsiklausai į jų ninas pasistengė, kad jai bū žadindamas čiuvašų naciona pavojingiausius linę sąmonę ir ne kartą buvo Tai neeilinis žmogus. Pasiro nereikia nuo tokių iš karto argumentų argumentas. skambesį — pajunti didelę tų padėta. Kai žmogų, netgi tą, kurio carizmo persekiojamas", liki dė, jog jis rimčiausiai serga atsiriboti. Juk yra daugybė Buvau maloniai nustebintas laimę. Leninas artimai nepažino, iš mu. Lenino nerimas buvo su (iš gerklės bėga kraujas) kitų matematinio profilio Tavo literatūros žinojimu.Gerbiamasis Vytautai, atspecialybių, kur. išsiverčiamą Kada viską spėti — mokytis leisk, jei tavo mintys buvo tikdavo bėda, jis skubėdavo prantamas: Tarybų valdžia Bandė gydytis, bet niekad be matematikos esmės suvo- taip, kad gautum Lenino sti- suprastos ne taip. Jeigu ras- jam padėti, stengdavosi pa tuomet tik kūrėsi, pažiūra į nebaigdavo kurso, nes visada kimo. pendiją, nuostabiai sėkmin- tum laisvą valandėlę, būtų tarti, pagelbėti, lengviau pa senuosius rusų inteligentus vietos „vyrukai" atitraukda kelti ištikusią nelaimę. Pilie ne visur buvo teisinga, o Ja vo jį vietiniam darbui. Sei Ir tu žinai, kad vidų- gai vadovauti fakulteto kultu- malonu dar kartą susitikti, tiniame kare žuvo rašytojo kovlevas buvo mokyklų in mą didelė,, alga. .. — skati rinėse mokiniai apie mate- ros klubui, ..., ir tiek perSerafimovičiaus spektorius caro laikais. Leni kai. matiką nesusidaro teisingo skaityti: prozos, ypač poeziL. ADULIS Aleksandro
Sveikas, Vytautai!
Skaitant Vladimiro
APIE MUS RAŠO
Universiteto STUDENTAI
LENININĖJE TALKOJE Balandžio mėnesio
dieno
mis Universiteto dėstytojai ir studentai dalyvavo komunis tinėje talkoje, skirtoje dl-
ižial sukakčiai — Lenino gi nimo 110-osloms metlnėms. Komunistinių šeštadienio alkų tradicijas, užslmezgu>ias netrukus po Didžiosios spalio Socialistinės revoliucios, tarybinė liaudis puoselėa ir gerbia iki šiol. Šiose alkose, rengiamose pačių iarbininkų iniciatyva, V. Lė tinas įžvelgė naujos, komuįlstinės pažiūros Į darbą fornavlmąsl, pabrėžė, jog kaip ik čia yra vienas svarbiauiųjų komunistinės statybos marų. Komunistinės šeštadienio
Studentės talkininkauja bendrabutyje. talkos, rašė V. Leninas 1919 metais, yra „nepaprastai didėlės svarbos pradžia. Tai — pradžia perversmo, sunkes nio, esmingesnio, gilesnio, daugiau lemiamo, negu bur žuazijos nuvertimas, nes tai — pergalė prieš savąjį iner tiškumą, palaidumą, smulkia buržuazini egoizmą, prieš tuos įpročius, kuriuos pra keiktasis kapitalizmas paliko kaip paveldėjimą darbininkui ir valstiečiui. Kai ši pergalė bus įtvirtinta, tuomet, ir tik tai tuomet, bus sukurta nau-
ja visuomeninė drausmė, so cialistinė drausmė". Jau šešiasdešimt trečius metus žengdama Spalio revo liucijos nutiestu keliu, Įgy vendindama Lenino idėjas, mūsų šalis pasiekė didelių laimėjimų visose srityse. Di džioji iniciatyva — komunis tinių šeštadienio talkų inicia tyva — tvlrtėjusi ir brendusi sunkių išmėginimų metais, iš tikrųjų tapo didžiu naujos socialistinės visuomenės pa siekimu, šių dienų mūsų gy venimo tikrove.
Poezijos vakaras LTSR meno darbuotojų rūmuose kūrybinio jauni mo klube vyko dabartinių ir buvusių Universiteto Literatų būrelio narių poezijos vakaras. Čia skambėjo J. Vaičiūnaitės, M. Martinaičio, M. Bakano, R. Beliickaitės, A. A. Jonyno, Just. Kubiliaus, Universiteto literatų V. Daunio, D. Dubickaitės, V. Kukulo ir M. Vosyliū tės poezijos posmai, buvo atsakyta į žiūrovų klausi mus. Vakare dalyvavo fi lologijos kandidatė E. Bukelienė.
Armėnų žurnalas ,,Jere vano universitetas" savo paskutiniame 1979 metų numeryje (1979, N<r. 3) iš spausdino du straipsnius apie Vilniaus universite tą. Pirmasis skirtas Uni versiteto istorijai ir nū dienai. Turtinga medžiaga armėnu skaitytoja supa žindina su Universiteto pirmaisiais žin g s n i a i s („Praeities keliu"). Straipsni iš įvairių knvgų surinko ir išvertė Vil niaus universiteto lietuvių literatūros katedros sta žuotojas Feliksas Bachčinianas. Antrąjį straipsnį „Ar mėnai Vilniaus universi tete" parašė F. Bachčinianas. Siame straipsnyje au torius kalba apie armėnus Vilniaus universitete — įžymų dailininką, profeso rių J. Rustemą, dėstytojus — G. Davtianą, H. Gabrielianą, Z. Zakarian. Paskutinė straipsnio da lis apie Vilniaus ir Jere
Viešnagė Taline
Mūsų Universiteto biblio tekininkystės specialybės stu dentus sieja sena draugystė su Talino E. Vlldės pedagogi nio instituto bibliotekininkais. Ypač aktyviai bendradarbiau ja studentų mokslinių draugi jų nariai. Šiemet Taline vykusioje SMD konferencijoje taip pat dalyvavo mūsų studentai, nu K. BACEVIČIUS vežę keturis darbus. Į konfe
vano universitetų drau gystę, kurios dėka Lietu voje ir Armėnijoje dirba daug talentingų vertėjų ir literatūrologų — R. Janauskaitė, M. Kontrimaitė, Z. Oginian, M. Kudriavavas, J. Laurešas, G. Karadženianas. Rašiniai gausiai iliust ruoti nuotraukomis, ku rias armėnų žurnalui pa ruošė fotografai iš Lietu vos. .. .Armėnijos universi teto laikraštis „Jerevani hamalsaran" išspausdino straipsnį, skirtą mūsų universiteto 400 metų ju biliejui paminėti ir įspū džius žmonių, dalyvavusių iškilmėse.
Snieguolė JACKŪNAITE
renciją atvyko ir svečiai iš Leningrado N. Krupskajos kultūros instituto. Po konferencijos mūsų lau kė Įdomi ekskursija po seną jį Taliną. Svetingi šeiminin kai nepagailėjo laiko ir jėgų, stengdamiesi mus supažindin ti su sostine, besiruošiančia Olimpinėms žaidynėms. L. LAŠINSKAITĖ Bibliotekininkystės spec. Informatikos būrelio narė
Bendradarbiauja mokslinės draugijos
Medicinos fakulteto pirmakursiai tvarko aplinką.
Lenino laiškus Taip negalima. Tokius žmo nes mes privalome gydyti ir išgydyti". Netrukus V. Jermakovas buvo išsiųstas gydytis Itali jon. Kaip jau minėjome, Leni nas šitaip rūpindavosi ne tik savo artimiausiais bendradar biais, bet ir mažai pažįsta mais žmonėmis. Leninas labai vertino suma nius ir iniciatyvius darbuoto jus, drąsiai skirdavo juos vadovaujančioms pareigoms Partijoj ir valstybėje. Jo pasiulymu žemdirbystės liau dies komisaru buvo paskirtas Jeniseisko gubernijos valstie tis V. Jakovenka. Prieš pa teikdamas tokį pasiūlymą Partijos CK, Leninas laiške tuometiniam CK sekretoriui E Jaroslavskiui prašė atsi liepti ir surinkti visų čia esančių atsakingų ir įtakin gu draugų iš Sibiro atsiliepi mus apie valstietį JakovenM' Atsiliepimai reikalingi kuo išsamiausi. Laiške Leni nas suminėjo klausimus, at sakymai į kuriuos duos dau giau ar mažiau tikslų supra timą apie šį žmogų. Pats Leninas buvo nepa prastai kuklus. Šis jo bruo žas ryškiai ir vaizdžiai jau
čiamas laiškuose. 1917 metų lapkričio 23 dienos Liaudies Komisarų Ta rybos nutarimu nustatytas di džiausias atlyginimas liaudies komisarams — 500 rublių per mėnesį ir priedas — 100 rublių kiekvienam nedarbin gam šeimos nariui. Pažeisda mas šį nutarimą, Liaudies Komisarų Tarybos reikalų valdytojas V. Bonč-Brujevičius, suderinęs su Liaudies Komisarų Tarybos sekretoriu mi N. Gorbunovu, padidino Leninui atlyginimą iki 800 rublių per mėnesį. Sužinojęs apie tai, Leninas parašė V. Bonč-Brujevičiui piktą laišką, pareikšdamas jam griežtą papeikimą už neteisė tus veiksmus. Vertingiausias Lenino, kaip žmogaus, bruožas — mokėji mas nuoširdžiai džiaugtis draugo sėkme, žiūrėti į ją kaip į savo paties. Žurnalis tas I. Skvorcovas-Stepanovas parašė knygą „RTFSR elekt rifikavimas ryšium su per einamąja pasaulio ūkio faze" ir rankraštį nusiuntė Leninui. Perskaitęs knygą, Leninas pa rašė autoriui: „.. .aš sužavė tas. Tai bentl“ Leninas mielai sutiko parašyti knygai įžan gą-
Geras ir humaniškas žmo gus, taurios sielos žmogus, jis neapkentė bevalių, svy ruojančių žmonių, be idealų ir įsitikinimų. Jis su visa re voliucionieriaus komunisto aistra puldavo biurokratus, valdininkus, visus, kas truk dė revoliucinį darbą, naujo gyvenimo kūrybą. Net geriausių ir artimiau sių bičiulių Leninas negailė davo, kai jie padarydavo principinių klaidų, kai į jų vidų įsibraudavo abejonės ir skepsis. 1919 metų liepos mėnesį Leninas rašo laišką Maksimui Gorkiui, kuriame nerimauja dėl rašytojo nuo taikos, kuriam, pasak jo, ap karto gyvenimas. „Nenoriu lįsti su patarimais, o negaliu nepasakyti: radikaliai pakeis kite ir aplinką, ir gyvena mąją vietą, ir darbą, prie šingu atveju gyvenimas gali galutinai apkarst'1, rašo Leninas. Lenino laiškas didžiajam rašytojui buvo labai naudingas, padėjo jam įveikti savo abejones ir stoti į aktyvių kovotojų dėl socializmo gre tas. .. .Lenino laiškai — dalis Lenino gyvenimo. Po daugy bės metų jie perteikia mums didžiojo humanisto, gyvenu sio žmonėms, vardan jų lai mės, paveikslą. P. ŠARIKOVAS
Universitete lankėsi DeibTeceno, Krokuvos, Magdeburgo universitetų, Erfurto Aukštosios Tech nikos mokyklos Studentų mokslinių draugijų pa siuntiniai. Susitikimo su Vilniaus universiteto SMD Taryba metu jie susipažino su Alma Mater ir SMD isto rija, dabartimi. Viešnagės metu svečiams buvo su rengta ekskursija po Uni versitetą, jie lankėsi Mokslo muziejuje, apžiū
rėjo Vilniaus įžymybes, dalyvavo Universiteto interklubo surengtame susi tikime. Svečiai susipažino su mūsų studentų moksliniu darbu fakultetuose, kur mokslinėse konferencijo se patys skaitė bei klau sėsi kolegų pranešimų. Tai turėtų, doc. P. Sileikio, SMD vadovo, žo džiais tariant, dar labiau sustiprinti ibendradarbiavimų moksliniuose tyrimuo se ir tarp jaunų žmonių. Mūsų Universiteto SMD turi kuo pasididžiuoti. 1948 m. atkurtoje SMD dirbo 500 studentu, o
šiuo metu draugija jungia 2800 gabių, norinčių dirb ti žmonių. 87 būreliuose, kurie veikia prie katedrų, jie įgilina žinias, o nere tai įgali pasidžiaugti ir at radimais. — Jūsų at v y k i m a s mums primena, kad Uni versitetas ne sensta, o jaunėja, — atsisveikinda mas pasakė SMD vadovas doc. P. Šileikis. Svečių viešnagė baigė si. Nors įspūdžiai dar ne pradėjo blėsti, SMD narių jau laukia moksliniai daribai. Rimantas STEPONAVIČIUS
„GERIAUSIAS ORAS — DARGANA, GRAŽIAUSIA ŠVENTĖ — FIZIKO DIENA!“
ŽEMAITIJOS KALVŲ PAVILIOTI Gerokai atšalus orui, labai sutrumpėjus dienoms, dažnas poilsį įsivaizduoja prie tele vizoriaus, su knyga rankoje, ar paprasčiausiai, — pramie godamas. Tik ne turistas. Ne rimsta jo smalsumas, žmo gus kinkosi į kuprinę ir lei džiasi kelionėn. Mes jau seniai puoselėjome svajonę pėsčiomis pakeliauti po Žemaitiją, jos aukštumos kalvas. Ir, pagaliau, pasijutom laimingais, galėdami ją įgyvendinti. Prieš kelionę te ko perskaityti daug literatū ros apie šio krašto įdomiau sias vietoves, lankytinus ob jektus, susipažinti su žemė lapiais, pasiklausyti pasakoji mų, patarimų... Kelios pasi ruošimo dienos ir mes išžygiavom j II sudėtingumo ka tegorijos pėsčiųjų kelionę po kalvotąją Žemaitiją. Mū sų maršrutas, prasidėjęs Rad viliškyje, bėgo pro Tytuvė-
Tai Xll-osios FiDi orga ne pats geriausias akto, nizacinio komiteto pirmi rius tarp fizikų... Po to ninko Žukausko žodžiai. sekė dar daug nuoširdžių Iš tikrinių balandžio 5-ąją sveikinimų ir apdovanoji nūs, Šiluvą, Kryžkalnį, Luo meteorologai „pagailėjo" mai olimpiados bei SMD kę, Biržuvėnus ir pasibaigęs nugalėto fizikams saulės ir giedros, konferencijos Telšiuose, vinguriavo pro įdomių vietovių, daugelį bet visa tai pakeitė šven jams. architektūros bei gamtos, Po oficialiosios dalies tės svečių ir šeimininkų liaudies kūrybos paminklų. šypsenos, gera nuotaika ir visi kviečiami j nuostabų, O tų įspūdžių įspūdžių! Štai, jį Phyzlendą. Čia visų linksmas juokas. kad ir D. Poškos baubliai Bilaukė batų mėtymo j tol) Šventės pradžią ir Phyzjotuose. .. Pasakojama, jog lendo atidarymą paskelbė konkursas ir pelių lenk apie 1812 m. pasikvietęs tal pučiamųjų orkestro gar tynės, nesibaigiantis labi, kon stipriausius kaimo vyrus, kuriuos teko, kaip sako ra sai. Visi rinkosi i Jungia rintas pušyne ir „Mis Sau šytojas, „keletą kartų stiprin mojo korpuso 1-ąją audi lėtekis" rinkimai... ti vaistu", iš netoliese augan O vakare visi skubėjo toriją. Susirinkusius svei čio ąžuolyno atgabeno tuščia net keturių kino visų mylimas ir ger pažiūrėti vidurį tūkstantmečio ąžuolo spektaklių, paklausyti mu biamas fakulteto dekanas kamieną, pastatė jį netoliese V. Kybartas. Akademikas zikos ir pasišokti, kartu savo gyvenamo būsto ant J. Viščakas dar kartą su Seniu Šalčiu ir jo pa Pelos upelės kranto, įrengė Snieguole ir sveikino su Fiziko diena dėjėjais originalų ir jaukų namelį. Vėliau buvo pastatytas dar ir aiškino priežastis, dėl Graiku sutikti Dvyliktuo vienas, kiek mažėlesnis kurių negalėjo atskristi sius Fizikų metus. baublys. Rašytojas labai doŠi puiki XII-oji FiDi karo metais. Apie tai byloja I malūnsparniu... VVU tomis senienomis nukabinėjo mėjosi Lietuvos praeitimi, jau praeitis. Bet mūsų lau karių kapai, obeliskai. Med1 partinio komiteto sekretoBaublio sienas, nudėliojo daiktus, senovinius rinko ginklus, knygas, ragino tai lentynas. Pelnytai didžiuoda vėgalis su aplinkinėmis kai-1 rius doc. K. Poškus palln- kia ateinančios, dar links daryti ir kitus. Savo sukaup- masis jis rašė: „Taigi visus vomis paskelbtas landšaftiniu-1 kįj0 fizikams kuo geriau- mesnės ir gyvesnės Fizi savo ir naujuosius, ir senuo istoriniu draustiniu. Į sios kloties, o buvęs fizi- kų dienos. sius paminklus, kuriuos kaip Uzsimetę sunkias kuprines, U LTSR I. a. R. Adokeliavome toliau gražiomis I darbšti skruzdėlė per savo Giedrė MEIGLAITl kalvų pašlaitėmis Girgždutės | maltls Prisipažino, jog jis amžių rinkau, paskyriau savo Baubliui papuošti'1. Atsisvei link. Si — antra pagal aukštį kinę su D. Poška susijusiomis (228 m virš jūros lygio) šita vietomis, keliavome toliau, me kalvyne, taip pat landšiaurės kryptimi. Tuoj pat šaftinis-istorinis draustinis. ĮDOMUS susitikimas Pagaliau ir Šatriją pasiekė už Kaltinėnų prasideda nau ja Žemaitijos aukštumos pa me. Labai gražiai šią kalvą kopa — įspūdingiausia kal apdainavęs Maironis: Balandžto 10 dieną Is- kojinio apie tarptautinio vų virtinė Lietuvoje. Jų čia » .. . .. ... .torijos fakultete studentai žurnalisto darbo specifi I nesuskaičiuojama daugybė — „Satnia, tu, senute meili, susitiko su izymiutarp- ką. viena už kitą aukštesnė. Ne Per tiek amžių iš aukšto I tautiniu žurnalistu, rasyžiūrėjus! A. Cekuoliui kaip trukus priėjome kalvų kalvą tarptautiniam žurnalistui, — aukštai savo galvą iškėlu Daug, oi daug pasakyti galiui toju A. Cekuoliu. sį (234 m aukščiau jūros ly Apie mūsų didžius I A. Cekuolis tarptauti- gerai žinomos visos šiuo pranokėjus lnįo žurnalisto darbą pra- laikinio tarptautinio gy gio) — daugybe legendų api pintą žilagalvį senelį — Med įdėjo Kanadoje, o paskuti- venimo problemos. Sve Isvykdami namo, sakeme I . vėgalį. Rašytiniuose šaltiniuo ne „viso gero", bet iki pasi-l nluo’u metu laiką čias labai įdomiai kalbė se minima, kad ant Medvė galio ir aplinkinių kalvų sto matymo, kalvotoji Žemai- buvo APN agentūros sky- jo apie JAV ir Irano san |riaius vedėjas Portugali- tykius, išanalizavo padėtį vėjo daug gynybinių pilių, tijal Afganistane. saugojusių narsių žemaičių Bendrosios chemijos katedros | joje. vyr. laborantas Susitikimas, tęsęsis dvi žemę. Labai turtingą istorinę Svečias labai įdomiai ir Aldevinas BABENSKAS gyvai patrasakojo apie su puse valandos, prabėpraeitį saugo Medvėgalis. Juo gėrėjosi ir savo posmuo šių šalių politinį, ekono go kaip viena akimirka, se apdainavo poetas Mairo sugebėjo visus minį ir kultūrinį gyvenl- Svečias nis, kovas su kryžiuočiais Nuotraukose: prie pamink-1 apie kapitalistinių ša- užkrėsti savo entuziazmu, aprašė M. Valančius. Daug aukų pareikalavo Žemaitijos lo Žemaičių pulko kovoto-1 Hū jaunimą, jo laisvalai- sužavėti įdomia pasakojiišvadavimas iš vokiškųjų jams, žuvusiems už Tarybas; I kį. Visi su dideliu susi- mo maniera. Feliksas TELKSNYS Idomėjimu klausėsi pasaokupantų Didžiojo Tėvynės Medvėgalyje.
togioj vietoj, prie kelio, jungiančio Novgorodą su Maskva. Miestas mena garsiuosius savo varpus, Žiemos atostogų metu o taiip pat ir jų paklausyti daugelis. Kas atvykusius A. Puškiną, N. keliavo traukė Žemaitijos keliais, Nekrasovą, dailininką A. Dingusi studento pažy Serovą. 1826 metais mies mėjimą Nr. 791688, Išo kas į kalnus kopė.. . Šiandieną pašnekinsime te nuaidėjo į katorgą va grupės, kuri atliko II ka romų dekabristų žings tegorijos slidžių žygi Val niai. Dabar Valdajaus terito dajaus aukštumose, vado vą FF V kurso studentą rija — 2711 km2, daugiau kaip 30 tūkstančių gyven E. Stumbrį. Fizikos fakulteto deka natas ir visuomeninės — Eugenijau, gal galė tojų. orqanizacijos nuoširdžiai tum trumpai apibūdinti Valdajaus ežeras — le užjaučia astronomijos ir elektronikos savo grupę ir kel ionės dyninės kilmės. Pavadini kvantinės katedros jaunesnįjį moks maršrutą? mas kildinamas nuo žo linį bendradarbį Petrą POLU KORDĄ dėl tėvo — Grupė buvo didoka džio ,,valda", kuris reiš tokiam žygiui: 4 mergi kia „šviesus, baltas". Van mirties. nos ir 6 vaikinai. Kelia duo iš tiesų pasižymi ne-l Nuoširdžiai užjaučiame vome sausio 16—27 die paprastu skaidrumu, nors I qruoės drauqą Robertą nomis. Maršrutas — žie ežero gylis vietomis — I KUNIGĖNĄ dėl mylimos mamytės mirties. dinis. Polnovas — Veljo 56 metrai. Medicinos fakulteto Veljo rajono ežeruose! ežeras — Orechovnas — II kurso II __ _ grupės drauqai ir kuratorius. Polnovas. — Nikolskio žuvų ūkis, I — Kodėl šios kategori įsikūręs 1854 metais. Dau-I Filoloqijos fakulteto jos žygiui pasirinkote gelis Novgorodo, KalininoI kalbos ir literatū Valdajaus aukštumas? Ar ir kitų sričių ežerai prilei-l anqlų ros specialybės III kurso Aušrą MAŠtai nebuvo noras praminti džiami mailiaus, dirbtinu I studentę nuoširdžiai būdu išauginto žuvų ūky-l NAUSKAITĘ naują taką? užjaučiame dėl tėvelio mirties. — Valdajaus aukštu je. .. FilF komjaunimo biu Pasakoti galima būtų I mos įdomios savo geogra ras. FilF anqlų kalbos ir literatūros specialy finiu įvairumu, istorine daug, tačiau geriausia — I bės III k. IV qrupė. praeitimi. Archeologiniai pačiam nuvykti ir pama-l radiniai sako, kad žmo tyti. Juk pėdos jau pra-l Nuoširdžiai užjaučiame nės čia gyveno nuo ak mintos... kuratorę Laimutę NAVIC KAITĘ dėl tėvelio mirties. — Ačiū už pokalbį. mens amžiaus. Pirma kaTMaF I kurso Kalbėjosi Laudr I miestas paminėtas 1495 III grupės studentai KEBKYTE| metais, stovi jis gan pa-
Kažkas turi būti pirmas
Kovo 21—23 dienomis vyko Alytaus rajono laik raščio „Komunistinis ryto jus" vyrų tinklinio turny ras. Pirmąją vietą iškovo jo mūsų Universiteto ko manda (treneris — vyr. dėstytojas S. Kričiava). Antrąją vietą — Kalinino „Namų statybos kombina tas" (2:3), trečiąją1 — Alytaus „Šiluminiai tink lai" (1:3). Ketvirtoji vie ta atiteko „Kuro aparatū ros" dubleriams (0:3).
Lengvosios atletikos varžybų rezultatų į lentelę surašyti dar negalime, nes neįvyko ieties ir disko metimų varžybos. Kol kas nepalenktos oro sąlygos neleidžia jų surengti.
Kovo 20 d. „Žalgirio" plaukimo baseine vyko tarpfakultetinės plaukimo varžybos. Kažkodėl plau kimo varžybose nedalyva vo IF ir TF moterų ko mandos ir EKFF vyrų ko manda. Kuo paaiškinti? Iniciatyvos stoka? Fakul tetų komjaunimo organi zacijos turėtų atkreipti j tai dėmesį.
Kovo 18 d. Respubliki1- niame lengvosios atletikos manieže įvyko VVU tarpfakultetinės lengvosios atletikos varžybos. 1979—80 m. m. tarpfaJų rezultaitai tokie: mokultetinės spartakiados terys — MF (6208), PEF lentelėje dar nematome (6071), MaF (5877), TF, turizmo .tinklinio ir kitų FilF, EKFF, FF, PF, GF, sporto šakų rezultatų. IF, ChF; vyrai — MF Šios varžybos dar tik (9178), FF (8750), PEF, (8496),, MaF, TF, EKFF į, įvyks..
GF, IF, FilF, PF, ChF.
“
K. STIRBYS
Skelbimai
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. •TapnCimc cryAeHTac» (aCoBeTmaui cTyAenn.). Opran ucpTKOMa peKTopaTa, KOMirreTa AAKCM, npotįiKOMa opA^Roa TpyA°»oro Kpacsoro 3aaMeHn ■ ĄpyrKOu HapoAoa BHABHioccKoro yHMBepcHTeTa hm. Bsnųaca Kancyxaca Am. CCP. Ha ahtobckom aauKe.
duotą EKFF studentei Rū tai CYRAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 761003, išduo tą IF studentui Rimantui STASIULEVIČIUI, laikyti negaliojančiu.
Matematinės analizės katedros darbuotojai nuo širdžiai užjaučia vyr. dėst. Laimutę NAVICKAI TĘ dėl tėvelio mirties.
Matematikos fakulteto matematikos specialybės I kurso IV grupės stu dentai nuoširdžiai užjau čia vyr. dėstytoją Laimu tę NAVICKAITĘ dėl tėve lio mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame Matematikos fakulteto taikomosios matematikos specialybės IV k. 3 gru pės studentę Aliną DAUGVILAITĘ dėl mylimo tė velio mirties. Kurso draugai
VVU Filologijos fakul teto Prancūzų kalbos ka tedra reiškia gilią užuo jautą dėstytojai Beatričei STRIMAITIENEI dėl tėve lio mirties.
Tiražas 4718 LV 02851 Užs. Nr. 1156
REDAKTORE A. NUGARAITE