visą
saliu
vienvKires! į
canj/einis'I scxj Dencas \
LEIDŽIAMAS NUO 195« METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 14(1353)
1986 M. BALAND2IO 15 D.
f
ANTRADIENIS
■
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
ĄTSKP XXVII SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ŠVIESOJE A
A MOŠŲ GERIAUSIEJI A
KAD NEKARTOTUME KLAIDŲ
Palinkėkime ryžto
Gyvenimas nestovi vietoje. Kiekvienas jaučiame: uždaviniai darosi sudėtingesni, laikas Iš mūsų reikalauja vis daugiau Iniciatyvos, sumanumo, atsako mybės už patikėtą darbo barą. Tuo dar kartą galima įsitikinti nagrinėjant komjaunimo susi rinkimuose TSKP XXVII suva žiavimo medžiagą, iki balandžio 15 d. ji turi būti apsvarstyta visose pirminėse komjaunimo organizacijose. Reikia pasiekti, kad i svarstymą aktyviai Įsi jungtų kiekvienas komjaunuo lis, kad dalykiškai ir visapusiš kai būtų išnagrinėti partijos fo rume priimti dokumentai, liečlanlys studentiją, komjaunimo darbą, aptartos darbo gairės ateičiai, visuomeninio aktyvumo klausimai. Norisi aptarti klaidas bei trū kumus, pastebėtus lankantis komjaunimo susirinkimuose. Reikia tikėtis, kad grupių kom jaunimo organizacijų sekreto riai atkreips į tai dėmesį ir klaidų nekartos. Džiugu, kad daugelis gerai ruošiasi šiems susirinkimams, suvažiavimo medžiagą svarsto dalykiškai, susiedami su grupės gyvenimu ir problemomis. Štai, pavyzdžiui, prekybos fakulteto MTA specialybės IV kurso 1 ?r. pagrindinis pranešimas bu vo ne laikraštinių frazių pakar tojimas, o esamos padėties anadzė, buvo aptarti komjaunimo darbo stiliaus keitimo ir visuo meninio darbo aktyvinimo klau simai, netrūko klausimų praneidjams. EKFF buhalterinės apskaitos I k. 4 grupėje buvo paruošti isamūs, {domūs pranešima). Ne■psiribota vien TSKP XXVII įvažiavimo medžiagos svarstybet buvo bandyta aptarti iropės reikalus: pažangumą, ankomumą, kultmasinį darbą, ^au „buvo bandyta", nes šias iroblemas kėlė pranešėjos, bet 'ropės draugai įsijungti { dis‘usiją kažkodėl nepanoro. O UR galėjo užsimegzti nuoširlus. dalykiškas pokalbis apie tropės gyvenimą, būdus ir prie mones jam pagyvinti. Visai kitaip vyko susirinki mas prekybos fakulteto prekyl0s ekonomikos III k. grupėje. isi pranešimai buvo skaitomi ' laikraščių išrašytais saki ais, patelkiami „sausi" duome ns apie 11-ojo penkmečio vykLabai teisingai pasakė Virinkime kalbėjęs šios grupės mrotorius doc. V .Mackevičius: Skaičiai ir procentai ne pagrininis dalykas. Reikia kalbėti Ple naują darbo stilių, požiūrį darbą, didesnį dėmesį skirti ’okslo ir visuomeninės veiklos lausimams". Šluos žodžius turi rlsimlnti kiekvienas komjauruošdamas pranešimą
susirinkimui. Norisi sekretorių dėmesį at Filologijos fakulteto diplo kreipti į priimamus nutarimus. Kiek kartų buvo kalbama apie mantui, Lenino stipendininkui tai per aktyvo mokymus, nuro Giedriui Viliūnui visos sesijos domos klaidos, o išvadų sekre. jau praeityje. Visos neramios, toriai nedaro. Nutarimai priima bet visos sėkmingos. Giedrius įsitikinęs, kad be ti mi nekonkretūs, nieko neįparelgyvenimas gojantys. Štai kokį nutarimą kslo studentiškas priėmė anksčiau minėta preky tuščias, beprasmiškas. Ir kuo labiau artėjam prie penktojo bos ekonomikos III k. grupė: 1. Nuodugniai išanalizuoti kurso, tuo geriau tai supranti. TSKP XXVII suvažiavimo me Studentiškos šventės, susitiki mai? Taip, buvo jų daug, įvai džiagą. 2. Savo geru mokymusi prisi rių. . . Buvo ir kovos už fakul dėti prie suvažiavimo nutarimų teto garbę krepšinio aikštelėje, buvo ir kitos kovos (nuo trečio įgyvendinimo. 3. Ugdyti savarankiškumą ir kurso Giedrius — MAK-o pir kolektyvo iniciatyvą moksle ir mininkas), bet... Gerai, pagal vojau, kad yra žmonių, suge visubmeniniame gyvenime. O kaip, leiskite paklausti, bus bančių „neišbarstyti", neišmėty vykdomas toks nutarimas? Gai ti savo metų nežinia kur. Kas ateityje? Svajonė likti la, bet tokių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau. Nejaugi taip katedroje, deja, neišsipildė, ir sunku įsisąmoninti, jog nutari reikės skirtis su pamėgtais Uni mo konkretumas padės stiprinti versiteto senaisiais rūmais, jau vidinę drausmę, privers kom kiu Vilniaus senamiesčiu. Su jaunuolius rimčiau žiūrėti į vi griuvo, rodos, kai kurie planai, suomeninę veiklą. Konkretus sudužo kai kurios studentiškos nutarimas, kuriame nurodomas svajonės. Bet argi tai pirmoji laikas, iki kurio reikia atlikti nesėkmė, argi priežastis nuleis nurodytą darbą, atsakingas už ti rankas? .. Palinkėkime Gied nutarimo vykdymą — tai be riui ryžto! Aušra CHLEVICKAIIp veik pusė sėkmės kuriant rim tą požiūrį į visuomenines pa reigas. Apsilankius grupių komjauni mo susirinkimuose matyti, kad ne viską padarė ir fakultetų komjaunimo komitetai. Aktyvo mokymų metu mažai dėmesio (IR KODĖL TAIP YRA) skiriama susirinkimo organiza vimo klausimams, silpna grupių Fizikos fakultetas pagal pa darbo kontrolė, praktiškai ne žangumą užima 10 vietą Uni teikiama pagalba komjaunuo versitete, nors pažymių vidur liams, ruošiantiems pasisakymus kis — 4,07. Mūsų fakultete ir pranešimus. O juk komjau daug skolininkų (nors daug ir nimo komiteto nariai turi ne pirmūnų.). Paskaitos lankomos tik kontroliuoti, kaip vyksta blogai. Bandėme išsiaiškinti, susirinkimai, bet teikti ir meto kodėl taip yra. Fakultete įvyk dinę pagalbą. Deja, kol kas ne dėme dalinę apklausą, kurioje tik kad tokia pagalba neteikia, dalyvavo 54 studentai. Su kai ma, bet dažnai komiteto atstovo kuriais tyrimo rezultatais nori nėra ir susirinkime. Štai, pavyz me supažindinti ir jus. džiui, pramonės ekonomikos Pirmiausia, lankomumo pro fakultete mums nepavyko apsi blema. Anketoje buvo klausi lankyti nė viename susirinkime, mas: „Ar būtina, norint moky nes nei komjaunimo komitete, tis gerais ir labai gerais pažy nei skelbimų lentoje nebuvo miais, lankyti visus užsiėmi nurodyta auditorija, kurioje mus?" 70 proc. atsakė neigia vyks susirinkimas. Veltui pus mai. Kodėl studentai nelanko valandį laukėme ir prie kom paskaitų? Net 35 studentai nu jaunimo komiteto: durys prieš rodė, kad pagrindinė priežastis mus neatsidarė. yra neįdomiai skaitomos paskai Aptarėme ekonomikos fakulte tos, 9 studentai laiko, kad dės tų akademinių grupių komjau tomų dalykų neprireiks prakti nimo susirinkimus. Po suvažia nėje veikloje, 17 kaltina save, vimo medžiagos svarstymo dar 9 skundžiasi užimtumu, visuo grįšime prie šios temos, o da menine veikla, dalyvavimu sa bar norėtųsi pakviesti grupių, viveikloje, SMD darbe, 5 pa fakultetų sekretorius ir aktyvą grindine nelankymo priežastimi pasidalinti mintimis apie kom laiko šeimynines aplinkybes ar jaunimo susirinkimų organizavi ligąmą, iškylančias problemas ir Didelė studentų dalis mano, sunkumus. kad savarankiškas mokymasis G. MANIUŠIS duoda daugiau rezultatų, nei LLKJS VU komiteto kai kurių paskaitų lankymas. Be sekretoriaus pavaduotojas to, atsakinėjant j anketos klau
KAS YRA KAS
f 4 f f f 4 I.
KAINA 2 KAP.
i 1
Valdo VILŪNO nuotr. simus, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad dalis dėstytojų pažo džiui perpasakoja vadovėlio tu rinį. Antrakursiai skundžiasi nepatogiu tvarkaraščiu. Tačiau svarbu pažymėti, kad pratybų reikalingumą pripažino visi ap klaustieji. Antra mūsų problema — tai didelis skolininkų skaičius. 9 studentai, buvę skolininkai, pa grindine nesėkmių priežastimi laiko neefektyvius savo darbo metodus, tik 3 — blogą lanko mumą, 1 — asmeninius santy kius su dėstytoju, 2 — ligas. Reikia pažymėti, kad pagal skolininkų skaičių sunku spręsti apie realias studentų žinias gaunamas fakultete. Daug kas priklauso nuo dėstytojo. Ar iš viso taip jau blogai, kad vietoj valdiško trejeto studentas pri verstas dar kartą studijuoti me džiagą? Fizikos fakultete daugiausia dėstomi tikslieji mokslai, ku riuos studentai įsisavina sun kiau negu visuomeninius. Tai patvirtina faktas, kad mūsų fa kultete tik 5 proc. įsiskolinimų yra iš visuomeninių dalykų. Anketoje buvo tirtas dėstyto jų darbas penkių balų sistema. Tikriausiai dėstytojams bus naudinga sužinoti, kaip jų dar bą vertino studentai. Daugiau sia balų surinko anglų kalbos dėstytoja Reipienė (13 pen ketų), dėstytoja D. Saukaitytė — 9 penketai, doc. S. Lapinskis — 7 penketai. Reikia pažy mėti ir doc. Z. Kupliauskį
(4,45), prof. V. Šugurovą (4,28), prof. A. Bandzaitį (4,5), doc. A. Raudeliūną (4,89), v. d. A. Juodviršį (4,71), doc. J. Ambrasą (4,86). Tačiau kai kurie dėsty tojai pagal apklausos rezultatus surinko mažai balų. Pagrindinės pastabos, liečian čios dėstytojų darbą: 1) per didelis skubotumas dė stant paskaitą, 2) atitrūkimas nuo auditori jos, 3) būtina sudominti studentus dėstomu dalyku, 4) retkarčiais pasitaikantis neobjektyvumas vertinant ži nias. Verta plačiau taikyti prof. Vaitkaus iniciatyvą. Kiekvie nas studentas paskaitos pradžio je gauna konspektą ir jau be lieka tik pasižymėti paaiškini mus. Tokiu būdu sutaupomas laikas, paprastai sugaištamas mechaniškam konspektavimui. Buvo tirtos mokymosi sąlygos bendrabutyje. 28 studentai jas įvertino teigiamai, o 7 — ne. Pagrindinės priežastys šios: 1) triukšmas, 2) vietos stoka kambaryje (3 studentai ir vienas stalas), 3) blogas skaityklos apšvieti mas ir apšildymas. I tai turėtų atkreipti dėmesį bendrabučio taryba, bei studen tų profsąjunga. Norėtume tikėti, kad ir stu dentai, ir dėstytojai atsižvelgs į mūsų pastabas. E. KAZAKEVIČIUS FF MAK-o pirmin|>kas
2 Tarybinis studentas
A TSKP XXV3I SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ŠVIESOJE <
Kaip
sekasi
diplomante?1
Numatytos darbo kryptys
Laikas turi įdomią savybę — darbas remiasi eksperimentu, ir mingas tyrimas įgalins fizikus jis nesustabdomas ir nesugrąži jam ruoštasi jau praktikos me padidinti prietaisų greitaeigis, namas. O ir bėga jis taip grei tu. Penkeri metai, praleisti Uni kurną, o dėka to spartės darbo tai, kad, atrodo, penkeri metai, versitete davė bendriausias ži procesas. — Žinoma, fizika lieka fizi praleisti senajame Vilniaus nias, tačiau, norint paruošti ge Fllologijos fakulteto partinės tavimo darbą glaudžiau bendra universitete, — lyg viena aki rą diplominį darbą, reikės įgyti ka. Bet. . . atidėkim ją minutei organizacijos atvirame susirinki darbiaujant su bazinėmis mokyk į šalį. Juk egzistuoja dar tokie mirka, prabėgusi užburtame ra nemaža naujų žinių. me buvo aptarti partinės orga- lomis. te. Mokslas, studijų draugai, — Ar Jūsų diplominis darbas dalykai, kaip literatūra, nie. nizacijos ir viso kolektyvo už2. Kelti paskaitų, seminarų ir gyvenimas bendrabutyje, turi- duos kokią nors praktinę nau nas. .. Ar turite noro domėtis daviniai, jgyvendinant TSKP pratybų mokslinį ir metodinį laisvalai- dą? tuo, kas nesusiję su fizika? — ningas studentiškas XXVII ir LKP XIX suvažiavimų lygį, siekti, kad visos akademi — Dabar, kai toks didelis dė klausiu vaikinų. kis. .. Malonu visa tai prisinutarimus. Susirinkime buvo nio ir užauditorinlo darbo for— Jeigu studentas bus atsiminti, o dar labiau — patirti, mesys skiriamas mokslo-techninumatytos pagrindinės fakulte mos būtų ideologiškai kryptinKodėl rašau „prisiminti"? O kos vystymui, nauji darbo me davęs vien tik savo pasirinktai to partinės organizacijos darbo gos. todėl, kad šiandieniniam penk todai yra būtini mūsų šaliai. specialybei, tai vis vien jo nie kryptys 1986—1990 m. 3. Ugdyti studentų savarankiš- takursiui, diplomantui, visa tai Norima, kad netgi paprasčiau kas nelaikys geru specialistu. Pranešėja (partinio biuro sek ko darbo įgūdžius, atsakomybę — jau prisiminimas, toks geras, sios skaičiavimo mašinos kiek Juk šiandienos žmogus, baigęs retorė E. Ulčinaitė) ir diskusijo už mokymąsi ir akademinę gražus. Dabar penktakursių lau galint greičiau atliktų savo dar aukštąją mokyklą, privalo būti se kalbėję draugai A. Glrdenis drausmę. kia ne linksmybės. Prieš akis bą. Tam reikia aukšto dažnio, visapusiškai išsilavinusi asme (fakulteto dekanas), H. Baužytė 4. Gerinti pedagoginių kadrų — rimtas darbas — diplominio kurį būtent ir riboja įvairūs de nybė. Taigi, apie tai, kad gali, (užsienio literatūros katedros komplektavimą, šalinti perdėtą darbo gynimas, kuris pareika fektai. Tikimasi, kad indžio ma pamiršti literatūrą, teatrą, vedėja), J. Palionis (lietuvių akademiškumą ir uždarumą laus nemaža linių ir sugebėji- fosfido pagrindu ir bus sukurti kiną ir kalbėti neverta, — kalbos katedros profesorius), G. siauroje profesinėje sferoje. kaip susitarę abu tvirtina. mų. Būtent jis, diplominis dar superaukšto dažnio prietaisai. Karpuvienė (profbjuro pirmiDainius Franukevičius — pir — Ko jūs pokalbio pabaigoFilologijos fakultetas — hu bas, ir parodys, ką davė Unininkė) pažymėjo, jog siekiant mos radiofizikos, kaip atskiros je palinkėtumėte pasiliekan manitarinis fakultetas. Jo svar versitetas, ir ką sugebėjai pasiįgyvendinti pagrindinį partijos specialybės, laidos diplomantas. tiems Universitete? biausias uždavinys — ugdyti imti. reikalavimą — gerinti darbo — Fizikams nepamiršti ir tęs Kaip sekasi diplomantams? Kaip ir Kęstutis, diplominiam taurią, kūrybišką ir mąstančią kokybę, t. y. aukštos kvalifika ti gražias tradicijas (turima galasmenybę. Tik geras savo sri Ko iš jų reikalauja diplominis darbui Dainius, vadovaujamas cijos specialistų rengimą — fi voje FIDI šventė), o visiems kities specialistas, tvirtas morališ darbas. Ką galvodami jie palie fizikos - matematikos mokslų lologijos fakulteto kolektyvui kai ir idėjiškai žmogus, nesitai ka Universitetą? Į šiuos ir ki kandidato V. Jasučio, pradėjo tiems — sėkmės moksluose ir reikia neatidėliotinai spręsti todarbuose. kstantis su blogiu ir abejingu tus rūpimus klausimus sutiko ruoštis praktikos metu. Diplomi kius uždavinius: Lieka tik. padėkoti Kęstučiui atsakyti fizikos fakulteto V nio darbo „Elektroninės mikro mu, gali tinkamai atlikti savo 1. Gerinti I kurso kontlngen- pareigą visuomenėje, gali tą kurso studentai Kęstutis Razu- skopijos ir rentgeninės mikro- ir Dainiui už nuoširdų pokalbį kevičius ir Dainius Franukevi analizės taikymas mikroelektro ir palinkėti, kad jie sugebėtų to komplektavimą ir proforien- visuomenę tobulinti. čius. nikos struktūrų tyrimui" pritai išsaugoti tai, ką mokydamiesi — Mano diplominio darbo kymo perspektyvos — didelės. Universitete atrado savo, nepa X X X tema, — pasakoja Kęstutis, — Epitaksinių sluoksnių, naudoja kartojamai savo.. . Audronė ŠERPETYTį „Defektų struktūros tyrimas in mų šiandieninių tranzistorių ir I kurso žurnalistė sėkĮvyko chemijos fakulteto par mokslinės publikacijos — tik džio fosfide". Visas diplominis mikroschemų gamybai, tinės organizacijos susirinkimas, Informacinis triukšmas, reikalin skirtas LKP XIX ir TSKP gas tik autoriui. Nepakankamas Nors ir ne visada danguje bet ar pavyks į jį patekti?.. — O kokią specialybę jūs XXVII suvažiavimų nutarimų mokslinės kvalifikacijos kėlimo meiliai šypsosi pavasario saulė, norėtumėte pasirinkti? — klau svarstymui. Fakulteto komunis lygis. Tai ypač pasakytina apie bet Universitetas kupinas smaltai atidžiai sekė suvažiavimo kvalifikacijos kėlimą respubli šių žvilgsnių ir klegesio. Turissimas J. Norvaišaitei. darbą, partiniame susirinkime kos ribose. Į šiuos ir kitus susi tų, žinoma, čia niekada netrūks— Anglų kalbą. buvo akcentuoti aukštosios mo rinkime minėtus neigiamus reiš ta, bet tai ne vien turistai. Juk Na, o I. Ožalinskaitę, Panekyklos uždaviniai ir fakulteto kinius būtina atsižvelgti darbuo neseniai universitete vyko atvi vėžio 10 vidurinės mokyklos abiturientę, traukia ekonomika, darbo gerinimas sprendžiant tojų peratestavimo metu, tai rų durų savaitė. spragas, kad stojamųjų egzami Ką gi! Ne vienas šimtas abitušiuos uždavinius. Pranešimą pa suformuluota priimtame nutari Iš visų Lietuvos kampelių darė chemijos fakulteto parti me. Nutarimas taip pat liečia ir plūdo j Vilnių abiturientų bū nų metu netektų nusivilti, lau rientų užplūs Universiteto audi kti kitų metų, ar visiškai atsi torijas. Visko bus: ir juoku, ir nio biuro sekretorius asist. V. mokymo-auklėjamojo darbo ge riai, tie, kurie nori ir tikisi stu Daujotis. Kalbėjo ir diskusijose rinimą — kartą per semestrą, dijuoti seniausioje Lietuvos sakyti minties, papildyti senojo nusivylimo, ir džiaugsmo, ir studentų ašarų, tik nereikia pasiduoti, dalyvavo komunistai A. Levins. po sesijos, atvirame partiniame aukštojoje mokykloje — Vil Vilniaus universiteto gretas. nereikia nusivilti — gyvenimas kas, T. Jankauskas, V. Dauk susirinkime, dalyvaujant kom niaus universitete. šas ir kt. Priimti nutarimai lie jaunimo komiteto nariams, pa Tikriausiai neklysiu, sakyda— Mes atvykome iš Panevė- dar tik prasideda, o pasirinkti čiantys mokslinio bei mokymo- reikalauti atsiskaityti nepažan- mas, kad ne vien smalsumas su žio, — noriai pasakoja dvi abi- tikrą kelią ne taip jau paprasstudentus. Komjaunimo traukia čia burtus mokinių, turientės — Jurgita Norvaišaitė ta. auklėjamojo darbo gerinimą. g|us Raimondas KOLESINSKAS nori objektyviai ir Irma Ožalinskaitė, — Univer Kalbant apie mokslinį darbą komitetas įpareigotas reikalui Kiekvienas I kurso žurnalistas įvertinti savo žinias, pašalinti sitetas jau seniai mus vilioja. buvo pažymėta, kad neretai esant informuoti jų tėvus. aiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuuiiiiiiiniiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiitiiininiiiiiniiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiniiniiiiiiiiiniiiiHiiUHiiiiiiiiiunifiuniiHiuumiiuiniiiiuiiHimiiiiiuuiuiHiiiuiuiinnmiiiiiiiiuiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiii
Pašaukimo
beieškant
Seimą
santykiai
struktūra,
Pradedame spausdinti filosofi jos katedros docento, filosofijos mokslų kandidato, Lietuvos TSR nusipelniusio dėstytojo Nikola jaus SOLOVJOVO straipsnių apie santykius šeimoje, šeimos so cialinį vaidmenį, jos poveikį asmenybės formavimuisi ciklą. Šie straipsniai buvo publikuoti „Vakarinėse naujienose" bei „Jaunimo gretose". Perspausdi name juos tikėdamiesi, jog straipsniuose gvildenami klausi mai aktualūs ir mūsų Alma Ma tėt studentams. N. Solovjovas maloniai sutiko atsakyti į Jums, gerbiamieji skaitytojai, kilsian čius klausimus asmeniškai arba
„Tarybinio studento" puslapiuo se. Rašykite redakcijos adresu ant voko nurodydami — „Doc. N. Solovjovui".
Seimą — žmonių socialinio bendrumo forma, visuomenės ląstelė, socialinis institutas, pa grįstas santuoka ir giminystės ryšiais, t. y. gausiais santykiais tarp vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, gyve nančių drauge ir tvarkančių bendrą ūkį. Šeimos gyvenimas apibūdinamas įvairiais materia liniais (biologiniais, ūkiniais) ir dvasiniais (doroviniais, psicho loginiais, estetiniais) procesais. Šeimos socialinis vaidmuo — tiesioginis jos dalyvavimas pa čių žmonių reprodukcijoje, žmo nių giminės pratęsime. Šeima — istorinė kategorija. Jos for mas ir funkcijas sąlygoja vy-
raujančių gamybinių santykių, apskritai visuomeninių santykių pobūdis, taip pat visuomenės kultūros išsivystymo lygis. Sa vo ruožtu šeima taip pat veikia visuomenės gyvenimą. TSKP Programos naujos redakcijos projekte rašoma: ,.Šeima vaidi na vis svarbesnį vaidmenį stip rinant augančiųjų kartų sveika tą ir auklėjant jaunąją kartą, užtikrinant visuomenės ekono minę ir socialinę pažangą, geri nant demografinius procesus. Čia formuojami žmogaus cha rakterio pagrindai, jo pažiūra į darbą, svarbiausias moralines, idėjines ir kultūrines vertybes". Šeimos funkcijas lemia tiek
visuomeniniai, tiek ir asmeni niai žmonių poreikiai, kuriuos ji turi tenkinti. Prie visuomeni nių poreikių priskirtini: žmonių giminės pratęsimas, pirminė ir vėlesnė socializacija, pirminės socialinės kontrolės vaidmuo, augančiųjų kartų auklėjimas, poveikis tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi; prie asmeninių poreikių priklauso emociniai seksualiniai, ūkinin kavimo ir vartojimo, doroviniai, psichologiniai, estetiniai ir t. t. Seimą kaip socialinė sistema realizuoja save per visų rūšių santykius, kurie yra jos posistemės. Socialiniai biologiniai santykiai aprėpia šeimos narių skaičiaus ir lytinės bei amžiaus struktūros kitimo sferą, seksualinius ryšius, gimstamumo ir šeimos planavimo problemą, giminystės jausmus, emocijų veiksnį auklėjant vaikus, lyti nės higienos ir ypač lytinio gy venimo higienos klausimus, pa veldimumo problemą ir t. t. Ūkiniai ekonominiai santykiai, neatskiriamai susiję su sociali niais biologiniais, sudaro šei mos būties materialinį pagrindą ir kartu yra tiek socialinio bio loginio, tiek ir kultūrinio per imamumo, t. y. socializacijos ūkinis ekonominis pagrindas. Tai namų ūkis, šeimos biudže tas, nepilnamečių ir nedarbin-
funkcijos gų asmenų materialinis aprūpi nimas ir t. t. Teisiniai santykiai — tai pirmiausia santuokos ir ištuokos motyvų sfera, sutuok tinių turtinių ir asmeninių teisių ir pareigų normavimo, santykių tarp tėvų ir vaikų, kitų gimi nių, paveldėjimo, įvaikinimo klausimai. Juose atsispindi vals tybės rūpinimasis šeimos stipri nimu, motinos ir vaiko intere sais. Prie socializmo dar negali ma apsiriboti vien tik dorovi niu žmonių elgesio normavimu tiek visuomenėje, tiek ir šeimo je. Tą liudija bylos, nagrinėja mos įvairių teismo instancijų: alimentų išieškojimo, ištuokos, turto padalijimo, tėvų teisių at ėmimo, įvaikinimo bylos. Doro viniams santykiams priklauso meilė ir pareiga, moters ir vy ro orumas kaip šeimyninių san tykių dorovinės vertybės, pa auglių lytinio auklėjimo klausi mai, jaunimo profesinio orien tavimo, darbinio auklėjimo pro blema, pažiūra į religiją, ko lektyvizmo principas buityje. Doroviniai santykiai — neatski riama kasdieninio šeimyninio gyvenimo dalis. Psichologinių santykių šaknys siekia objekty vią būtinybę drauge gyventi žmonėms, kurių kiekvienas yra atskiras, nepakartojamas psi chologinis pasaulis. Tai psicho loginių prieštaravimų tarp su tuoktinių, tėvų ir vaikų įveiki-
mo, įvairiausių jausmų formavi mo ir ugdymo, psichologiniu nuostatų, suderinamumo ir t. t. sfera. Estetiniai santykiai kuo glaudžiausiai susiję su dorovi niais ir psichologiniais, ir, pa pildydami vieni kitus, sudaro šeimos dvasinio perimamumo pagrindą. Šiai sferai priklauso tokie procesai kaip meilės, šei myninių santykių, aplinkos es tetika, estetinis auklėjimas ir saviaukla. Dėl šeimos funkcijų, ypač jH kiekio, sociologai dar ginčijasi Vieni pripažįsta vieną (giminės pratęsimą), kiti priskaičiuoja dvi, tris, ir daugiau funkcijų. Mūsų nuomone, šeima turi tiek funkcijų, kiek rūšių pagrindiniu poreikių ji patenkina pagal nu statytą tvarką. Reikia vadovau tis tuo, kad poreikis yra šei mos narių tam tikrų ryšių u tarpusavio sąveikos formavimo si pagrindas. Šie ryšiai būtini poreikiai patenkinti, t. y. poreikiai gi®' do šeimyninius santykius, 0 santykių funkcionavimas ir Yra šeimos funkcija. Ne atsitiktina1 skirtingais istorijos laikotar piais šeimai būdavo priskiriamos skirtingos funkcijos. Ta čiau galima pastebėti, jog visa' da išlieka, pavyzdžiui, repro dukcijos, ūkinė ekonominė arba ūkininkavimo ir vartojimo, au klėjimo ir atnaujinimo funkc1' jos. Šios funkcijos aprėpia P‘a' tų kompleksą santykių, kasdi«n besiklostančių mūsų šeimoje-
3 Tarybinis studentas
Ar blogai turėti pravardę? I klausimus apie VU interklubo „Juventus" veiklą atsako ridentas, FF astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros B. b. Vitalijus Vasiliauskas. 1. Kas tai yra Interklubas? ■jai vienas iš klubų, jungiančių žmones pagal bendrus interes, kaip ir turistų, kraštotyrininkų ar kiti. Mūsų klubo narius enija draugystė, bendravimas. 2. Koks pagrindinis klubo veiklos tikslas? Tikslas ir kartu varomoji jėga yra draugystė. Tai draugystė tp klubo narių, draugystė su šalies ir užsienio aukštųjų mokykstudentais, jaunimo organizacijomis. Mes už savitarpio supra šą tarp visų tautų jaunimo, todėl stengiamės pažinti jų paočius, kultūros ir mokslo laimėjimus, na ir, žinoma, kuo ,ugiau bendrauti. 3. Kuo įdomj ir savita interklubo veikla? Draugystė savaime neatsiranda. Ji išugdoma bendru darbu, iryba, bendruose džiaugsmuose ir rūpesčiuose. Tai priklauso do klubo narių, jų interesų. Palyginus su kitais klubais, mūsų eiklai nėra griežtų išankstinių gairių ar apribojimų. Čia kiekienas gali pritaikyti savo sugebėjimus, išreikšti save: piešti, iti, dainuoti, vaidinti, vesti ekskursijas ir t. t. Visa tai, žinog, atveria plačias galimybes, bet kartu ir sukelia sunkumus. 4. Kokios pagrindinės klubo veiklos formos? Klubo veikla priklauso nuo narių interesų, todėl gali keistis, juo metu rengiame draugystės vakarus, disputus, vakarones, tičiamės delegacijomis su kitomis aukštosiomis mokyklomis. uošiant renginius, tenka išspręsti nemažai organizacinių kiau nių, ruošti vakaro programą, apipavidalinti salę ir t. t. Darbo problemų užtenka kiekvienam. Dirbdami mokomės bendrauti, iriningai praleisti laisvalaikį. 5. Kaip organizuotas klubo darbas? Kad veikla būtų efektyvesnė ir organizuotesnė, nariai specialiįojasi pagal sugebėjimus ir interesus. Šiuo metu veikia ryšiųilamos, organizacinis, kultmasinis ir gidų sektoriai. Ryšių-reklamos sektoriaus nariai (vadovė Inga Jurgelevičiūtė, ■F III k.) tvarko klubo korespondenciją, veda metraštį. Nuo jų įklauso vakarų apipavidalinimas, skelbimai, reklama. Organizacinis sektorius (vadovė Gražina Jasiūnaitė, EKFF V | sprendžia transporto, patalpų ir kitas organizacines probleas. . . , Gidai (vadovė Miglė Jauniškytė, FilF IV k.) šefuoja atvykuis delegacijas, surengia ekskursijas. Klubo siela — kultmasinis sektorius (vadovas Algirdas Grišivičius, MF VI k.). Nuo jo veiklos ir priklauso klubo vidinis ivenimas, renginių kokybė. Tai geriausias sektorius. Šiuo mejo nariai yra susibūrę į agitmeninę brigadą ir teatrinę trupę. 1 pasirodymus tikimės išvysti internacionalinės draugystės diei metu. 6. Su kokiomis problemomis susiduria interklubas? Pagrindinė problema ta, kad nėra vieningo klubo veiklos suatimo, dėl nepaliaujamos narių kaitos. Kai klube susiburia lugiau vienminčių, veikla suintensyvėja, įdomėja, o jiems baio Universitetą, prasideda nuosmukis. Todėl veikla nestabili, t to, ilgą laiką neturėjome klubo patalpų. Dabar ši problema spręsta, ir tikimės, kad Universiteto ūkio dalis padės naujas įtalpas susiremontuoti ir įsirengti. ?. Kokios interklubo tradicijos? Be tokių kiekvienam klubui įprastinių tradicijų, kaip naujų irią imatrikuliacija, naujametinis karnavalas, Universitetą bai liųjų narių palydos, norisi paminėti pagrindinį mūsų metis veiklos akcentą — tradicines internacionalinės draugystės enas Vilniaus universitete. 8- Kuo bus įdomios interdienos-86? Jos vyks balandžio 24—27 d. d. Pasikvietėme apie 20 delega to iš visos šalies. Pagrindinis interdienų renginys — Jaunimo Bno šventė, kurios metu veiks studentų tapybos darbų paroi (24—25 d. d. JK), įvyks džiazo (25 d. Aula) ir jaunimo mu105 (26 d. Aula) vakarai, sceninio meno popietė (27 d. Aula) >liaudies dainų ir šokių vakaronė (27 d. JK). Svečiams bus Vizuojamos pažintinės ekskursijos po Universitetą, Vilnių, skus. 9 Koks interklubo ryšys su kitomis Universiteto vlsuomeni■is organizacijomis? stengiamės palaikyti draugiškus ryšius su visomis UniTSiteto visuomeninėmis organizacijomis. Glaudžiausiai bendra‘“’iaujame su komjaunimo komitetu. Tai mūsų tiesioginis va“as. Visokeriopai mums padeda sekretoriaus pavaduotojas -“loginiam darbui Egidijus Valiukevičius. Stiprėja draugystė kultūros klubu. Ateityje manome užmegzti ryšius ir su kitais ■'ersiteto klubais, meno saviveiklos kolektyvais. Kas gali būti Interklubo nariu? 'Avienas, kuriam brangi draugystė, kuris nori bendrauti su ‘“^mis, užsiimti kūrybine veikla. Klubui reikalingi išradingi, ■ 1Us. iniciatyvūs nariai, o ne pasyvūs stebėtojai, trokštantys “lis kitų darbo vaisiais. Klubo veikla — kolektyvinio darbo atas- Ar klube įdomu, priklauso nuo kiekvieno nario “‘ngumo ir pastangų.
Gerbtas
poeto atminimas
buliaus Janonio pagerbisš)ūdj mūsų įcopubllmusų respubll,e Įsijungė ir Vilniaus V. Psuko universiteto studentai. 0 “Sijos fakultete kovo 27 ”a įvyko minėjimas, skirtas 0 90-osloms gimimo meti■ Žodį apie J. Janonio kū. tarė lietuvių literatūros r°s docentė mviugijus filologijos M kandidatė V. Pakerienė. !)1.rtldn,a j janonjo poeziją, auiai pažvelgė j šio poeto
literatūrinę tradiciją mūsų lite ratūroje, atvėrė jo subtilaus ly riškumo versmes. Literatūros ty rinėtojos teiginius tarsi parėmė III kurso lituanistų paruoštas J. Janonio eilėraščių montažas, Studentai pirmakursiai padainavo Biržų krašto liaudies dainų. Pavasariškomis melodijomis mi nėjimą papildė filologijos fa kulteto merginų choras (vadovė R. Gelgotlenė). , Lina VELlCKAITE
AKADEMINĖ GRUPĖ
Mūsų grupėje — ne. Mūsų grupiokai turi pravardes, juk vardai kartais per mažai pasa ko, o blogų pravardžių nebūna FF IV kurso 1 fizikų grupėje. Pravardės juokingos, mielos, nuotaikingos. Iš kažkur matyt „nukosėjom" tokią ’š visų ge riausią nuotaiką. Ir tai ne filo logai, o prozalški fizikai, patys tikriausi fizikai, kurių mūsų grupėje 23. Atrodytų, nedaug. Gal todėl ir stengiamės visa daryti taip, kad mūsų atrodytų daugiau. Viduti niškai kiekvienam tenka 1,7 vi
suomeninių pareigų. Iš grupės keturi (eina Į fakulteto komjau nimo komitetą, trys J profsą jungos biurą, du buvo komisa rais ir vadais studentų būriuo se. Iš grupės penki už gerą mo kymąsi buvo pasiųsti į gamybi nę praktiką VDR. Šią sesiją grupė pagal pažangumą antra fakultete. Penkiolika iš mūsų dirba fakulteto laboratorijose laborantais, du fizikos institute, r nors laisvo iaįko labai ne daug, mes labai užsiėmę, esa me suskirstyti į penkias specia lizacijas, vis tiek jaučiamės
kaip vienos šeimos vaikai ir vi sada randame valandėlę paaiš kinti vieni kitiems nesupranta mą uždavinį ar klausimą, nieka da niekas nėra atsisakęs padė ti. O juoko iki ašarų! Po sun kių laboratorinių, ilgos darbo dienos tiek „prisižvengiam", kad pilvus skauda. Ir, rodos, tuo būna linksmiau, kuo sun kesnius laboratorinius darbus ar seminarus sėkmingai pabaigiame. Dažnai juokdamasis pagalvo ji: „Gerai, kad tu šioje grupėje gerai, kad ne kursu aukščiau, ne kursu žemiau". Net keista, kai pagalvoji, kad mums liko kartu mokytis tik 450 dienų. Tačiau draugais mes liksime žymiai ilgiau. G. GRIGENAIIjĖ
KVIETĖ, VILIOJO ŠVENTĖS
MELAGIŲ KERMOŠIUS...
Balandžio pirmąją ant istori jos fakulteto vartų kybojo skel bimas: „Fakultetas neveikia. Trūksta oro". Aišku, tai buvo pokštas. Juk čia vyko Melagių kermošius: veikė garsusis auk cionas, koncertavo teisės fakul teto žinomų ir nežinomų aktorių šou grupė „Dviratis", savo su manumą rodė beveik profesio nalūs psichologai, gastroliavo jau išgarsėjęs žurnalistų teatras. O vakare M. Daukšos kiemely je griaudėjo diskoteka, drebin dama sienas, virpindama langų stiklus. . .
...IR FIDI Po keturių dienų atskriejo 18-oji Fizikų diena, kurios šventėje pabuvojo daugiau, nei tūkstantis studentų. Susirinku sius pasveikino fizikos fakulte to dekanas, prof. A. Bandzaitis, visiems meilinosi simpatiškas dinozauras. Kiekvienas fakulteto aukštas tą dieną tapo kurios nors epochos traukiniu. Viename aukšte jauteisi tarsi šio am žiaus pradžioje, kitame — bly kčiojo lazeriai, displėjai. .. Stu dentiškos kavinės, elektroniniai žaidimai, šventės atminimo me daliai, liaudiškos vakaronės, fi zikų teatrai, diskotekos — vi sa tai galėjai rasti šioje šven tėje.
Audrius KUTREVICIUS Arvydo SATKAUS ir Valdo VILŪNO nuotraukos.
4 Tarybinis studentas
ŠAUNIAUSIŲJŲ
NUVAŽIUOKIT
KONKURSE Tąvakar 13-ame fizikų bend rabutyje geros nuotaikos, skar daus studentiško juoko galėjai pavydėti ne tik patiems šeimi ninkams, bet Ir jų svefliams. Nors iki tol visko buvę... Iš girdęs naujieną apįe šių metų MISS bendrabučio 13-ejo vierinkimą sukluso ne nas fizikas, istoilikas... 1Relklių vaikinų mintys tai kosi apie vieną merginą, akimirkai sustingdavo prie ki tos, kol pagaliau kandidatūros buvo „patvirtintos". Gal tyčia, o gal visai netyčia „išrinktosios" varžovės buvo beveik visos fuksiukės: žurnalistė Lina Baltrukonytė, psichologė Eglė Jodūtė, radiofizikė Birutė Brinkytė, fizikės Gražina Nakutavlčiūtė ir Giedrė Kubiliūnaitė, antrakursė psichologė Aurelija Pleškytė. O vakaronės pradžioje susi rinkusius ypač sudomino svečio, rašytojo Juozo Bulotos, žiupsne lis jumoro, savos kūrybos pus lapėlis. .. Vėliau svečias entu ziastingai vertino šauniąsias mer ginas. Vakaro vedančiųjų Ginto Misiukevlčiaus ir Žilvino Bane vičiaus iš pirmo žvilgsnio ne įkandamos užduotys kaip mat buvo sudorotos: iš laikraščio sulankstyti skulptūrą, simbolizuojančią gyvenimo prasmę ar ba parodyti eiliavimo talentą ir pan. O pačią grakščiausią, mo derniausią ir energingiausią merginą padiktavo breiko šo kis. .. Ir merginų partneriai pasiro dė esą ne iš kelmo spirti... Norėčiau pacituoti keletą min čių, pareikštų paklausus: „Kaip įsivaizduojate idealią moterį?":
— Ideali moteris yra ta, kuri mano, kad jos partneris (vyras) yra idealus. . . — Ideali moteris — moteris be chemijos pagalbos... Nežinia, kiek taikytini šie iomergidžial besivaržančioms noms — tai geriau spręsti įno ringąją! žiuri, kuri vienbalsiai 13.ojo balandžio „MISS-86" iš rinko Liną Baltrukonytę. Ne daug teatsiliko Giedrė Kubiliūtė ir Eglė Jocįūtė. Ir visai nesvarbu, daugiau ar
SAMSA R I S Sugrįžus iš kelionės, prisimi nus žygio dienas, šiltas nakvy nes sniego urvuose ir sniego nameliuose „iglu" ir kiek šal tesnes palapinėse, kopimą į kal nus — rodosi, į nieką neiškeistum žygio. Šiemet Samsario kalnagūbris mus, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų grupę, vadovaujamą EKFF docento E. Žižio, sutiko dešimčia laipsnių šalčio ir sau lėtu dangumi. (Tiesa, vėliau te ko iškęsti tris paras trukusią pūgą, kai vėjo greitis siekė
8 6
keturiasdešimt metrų per se kundę). Slidžių turizmo kelio nių vadovų seminaro metu (jį organizavo LTSR Respublikinė turizmo ir ekskursijų taryba bei Aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministerija) iš mokome žygio taktikos ir stra tegijos, statyti jau minėtus „ig lu", rausti urvus sniege, palai kyti gerą psichologinį klimatą grupėje. Likome labai patenkin ti šia ketone. Kęstutis AMBRAZAS PEF II k. studentas
maliau pasisekė, geriau ar blo giau pasirodei, svarbu, kad dar kartą nekasdieninėje studentiš koje šventėje draugams padova nojai daug malonių akimirkų, šypseną, pralinksminai šmalkš. čiu žodiĮu...
Aušra GERULAITYTĖ I kurso žurnalistė
Kalba rašytojas humoristas Juozas Bulota. Valdo VILŪNO nuotr.
Ši liūdna istorija prasidėjo banaliai — toks atvejis, deja, dar ne viemntells studentiška me gyvenime. Suėjo vyrai po paskaitų krūvon, nuėjo alučio pagurkšnoti: gal „2algirio" pergalę šventė, o gal šiaipjau buvo ištroškę. Dabar to nenustatysi, o ir nesvarbu. Žodžiu, vyrukai pasėdėjo, senu lietu višku papročiu troškulį numal šino. Gal todėl, kad mokslų iš sekinti buvo, nelengvo studen tiško gyvenimo išvarginti, gero kai įkaušo. Pavakary geros nuo taikos apimti vyrukai išpėdino iš alaus baro ir patraukė į bend rabutį. O smarkiausias tarp jų buvo Arūnas Pocius, žmogus visko patyręs: anksčiau buvo mokęsis filologijos fakultete, pa-
VISŲ KELIAUJANČIŲJŲ ŽINIAI! Ar žinote, kad balandžio 19— 20 dienomis nuostabiame Dzū kijos kampelyje vyks tradicinis Universiteto turistų sąskrydis. Programoje — turistinis ralis, pėsčiųjų turizmo technikos var žybos, geriausios stovyklavietės daiktinio raporto, meninės pro gramos ir kiti rimti ir linksmi konkursai, taip pat dainos ir šokiai. Į sąskrydį vykstame trauki niais Vilnius—Varėna ir Vilnius—Druskininkai iki Matuizų
stotelės, toliau einame pagal markiruotą. Šeštadienį (balan džio 19 d.) varžybų pradžia — atvykus į Matuizas traukiniu Vilnius—Druskininkai, kuris iš Vilniaus išvažiuoja 12 vai. 23 min. Smulkesnę informaciją ga lima išgirsti UTK susirinkime ketvirtadienį (balandžio 17 d.). 20 vai. JK 1 auditorijoje. Su sirinkimo metu vyks ir pirma sis sąskrydžio konkursas — turistinių skaidrių filmų peržiū ra. Visus norinčius kviečiame dalyvauti.
UTK VALDYBA
Skelbimai Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850501, išduotą IF studentei Palmirai ALEKSANDRAVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830442, išdubtą MF studen tei Vilijai GOGELYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840869, išduotą IF studentei Marijai CETYRKO, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840044, išduotą GF studen
„Drakono kraujas", „Ilgo gy venimo eliksyras", „Veneros plaukų sirupas". .. Kaip manot, kur visa tai galima rasti? Nespėliokit, geriau papasakosim. Nuo pradžių. O pradžia buvo ne tokia jau egzotiška. MF V kurso pediatrai, gražiai globojami docentų N. Tilindienės, A. Vingro ir M. Rudzdkienės, pakėlė sparnus į Kauno medicinos institutą — su Endokrinologijos centru susipažinti, pasižiūrėti, kuo ten mūsų kolegos gyvena, kai ko pasimokyti. Ir, reikia pasakyti, visą laiką jautėmės tikrai mieli svečiai esą. Rūpinosi mumis kup nuo širdžiausiai — ir dėstytojai, ir gydytojai, ir studentai — vieni kitiems nenusileisdami. „Žvalgytuves" pradėjom susi pažindami su TSRS Medicinos mokslų akademijos endokrinolo gijos instituto Kauno filialo darbais ir rūpesčiais, dabartimi ir rytdiena. Žinoma, kas bus ry toj — matysim, planuoti nesiimam, o dabartis — ir kylantis naujas korpusas, ir įdomūs mo ksliniai darbai, ir moderniausia aparatūra — visa tai beveik prasme galėjome tiesiogine „rankomis; apčiupinėti". . . Kas be ko — nebūtume pediatrai, jei vaikai nerūpėtų. Užtat ir žiūrėjom kaklus ištiesę, klausėm ausis ištempę, kai KMI vaikų ligų katedros vedėja prof. O. Grinkevičienė ir med. m. kand. B. Urbonaitė po vaikų endokrinologinį skyrių ve džiojo, savo žiniom, patirtimi dalijosi. Visiems patiko Respub likinė Kauno klinikinė ligoninė. O vainikavo viešnagę ekskursi ja į Farmacijos muziejų, ku riam vadovauja KMI vaistų technologijos, farmacinio darbo organizavimo ir ekonomikos ka tedros docentas A. Kaikaris,
BANALI ISTORIJA šalintas už nepažangumą, bet sugebėjęs nuslėpti šį nelinksmą savo biografijos faktą ir vėl įstoti į Alma Mater. O dar an ksčiau ir gamyboje spėjęs pa dirbėti. Žodžiu mėtytas ir vėty tas, šilta ir šalta matęs, studen. tiško gyvenimo paragavęs... Taigi, atsvyravo mūsų šaunuolis į bendrabutį — parūpo jam su merginom pabendrauti. Užėjo (arba įsilaužė) į merginų kam barį, dabar jau nežinia ko, gal j jas pasižiūrėti, gal save pa rodyti, o gal šiaip pašnekėti. O
tei Vytautei URBONAVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840754, išduotą MF studen tei Danguolei SAVEIKYTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851530, išduotą FF studentei Aleksandrai KORNEJEVAI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 811223, išduotą PEF studen tui Alvydui MEDALINSKUI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810516, išduotą GF studen tui Egidijui JONAIČIUI, laikyti negaliojančiu.
NESIGAILĖSIU nuo 1957 m. po kruopelytę, p daiktelį visus eksponatus įvairiausių kampų rinkęs (vė liau, tiesa, įsigijęs ir pagalbi ninku). Yra į ką pažiūrėti, yr ko ir paklausyti, kai muziejau šeimininkas pasakoja vedžioda mas vos ne po tikrą viduraij žiu vaistinę — atrodo, tik ti laikų farmacininko už stalo bj trūksta: paims receptą, sudėlij indelius ir iš pačių neįtikimiaJ šių „sudedamųjų dalių" pagJ mins kažką.. . Ir duos tam kai kam tokį pritrenkiantį pavadi nimą kaip „Veneros plaukų J rupas" ar ką nors panašaus (pJ vadinimai pasakojimo pradžid je — tai ir yra užrašai ant sJ nųjų farmacinių indų). Ogi dj įvairaus senumo prietaisai | aparatai vaistams gaminti, | įvairaus amžiaus ir dar įvairel nės paskirties vaistų kolekcijl o seni receptai, knygos, balda visokia kitokia vaistinės airi butika. .. Pagaliau negi viski išpasakosi! Galime pridurti tie! ■kad netrukus visas muziejtl bus iškeltas j naujas patalpas-I restauruotą dviejų aukštų r.l mą. Muziejaus šeimininkai til labai džiaugiasi — erdviau I rūsį turės — „kaip tikroj vail tinej". Pabaigos žodis. Pagarsinai doc. A. Kaikario prašymą: ji kas nors kur nors turite užsill kušlų senų (prieškarinių ir si nesnių) vaistų, receptų, butelil kų, dėžučių nuo vaistų ir paifl ir taikotės visa tai išmesti 1 nedarykite taip! Siųskite į Kai no medicinos institutą, Fanr.1 cijos ir medicinos istorijos ml ziejų. O nuo savęs dar gal® pridėti: nuvažiuokit — nesig® lėsit! I V. MILVYDAI' MF V k. studei
kai merginos gerų ketinimų » suprato išeidamas kojas į bą paleido, paprasčiau — į*P rė šeimininkėms kartelį kili Taigi, pademonstravo Arūnė vyrišką savo charakterį, išleid garą ir nusiramino. Bet nei gam.. . Netrukus jo ramybe sj drumstė visai nelinksmas doki mentas — Rektoriaus įsakymi kuriame juodu ant balto M šyta... „išbraukti iš parengiu mojo skyriaus dieninės hunai tarinės grupės klausytojų s4' šų nemokant stipendijos »■ š. m. kovo 1 d. Po <fų Ari" Mečislovo už alkoholinių mų vartojimą ir : elgesį, nesuA rlnamą su klausytojo etika".
Marijus BAGDONĄVI1
ATITAISYMAS
„Tarybinio studento" tk] išspausdintame N. Aukštaity! straipsnyje „Bandomasis ' šis?", pateikti faktai, kaip aiškėjo, buvo iki galo nep^l rinti ir nepagrįsti. Autore rli žengė ir žurnalistinės e,'| reikalavimams, už tai buvoj pėta. Redakcija ir autorė 31 prašo Aukštųjų mokyklų P°l linikos vadovybės ir gy^l L. Markauskienės.
Korektorės G. Mikšytė, A. pelytė.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 951. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 06621 Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėj* — 61-27-30. «CoseTcKMH CTyfleHT» — opraH napTKOMa, penropaTa, koMMrera KOMcoMona, npocpKOMa opfleHos Tpyaosoro KpacHora 3HaM«HH h flpy>«6bi uapofioa BunbHioccKoro yHMBapcHTe Ta mm. B. Kancynaca. Ha amtobckom bsuks. PejąaKTop A. JlMniutac.
Redaktorius A. UPSTAS