ranvBos suuoenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1974 m. balandžio 12 d.
Nr. 14 (873)
ATESTUOJAMA VISUOMENINĖPOLITINĖ PRAKTIKA rekomendavo kiekvienoje VLKJS XVI suvažiavimas _ mokykloje __________ ,įvesti visuomeninės-politinės prak ______ aukštojoje tikos (VPP) sistemą. Si praktika yra svarbi studentijos komunistinio auklėjimo, mokymo proceso grandis. Dabar fakultetuose vyksta VPP atestavimas. Studentai privalo qauti teorinės dalies įskaitą ir teiqiamą praktinės darbo dalies įvertinimą. Svarbu atsižvelgti į agitaciniopropaqandinio darbo vykdymą, bendrojo politinio išsila vinimo, kultūrinio lygio kilimą ir kt. Apie visa tai gali ma ir būtina pasiskaityti „Visuomeninės-politinės prakti kos atestacijos knygelėje“. Norėtume pastebėti, jog kai kurie studentai skiria ne pakankamai dėmesio šiai praktikai. Kartais manoma, jog pakanka būti geru savo specialybės žinovu. O neretai pasitaiko, joq toks „žinovas“ visiškai nesiorientuoja šiuo laikiniame, tarybiniame gyvenime, neturi supratimo apie komjaunimo tikslus ir uždavinius h- pan. Jo Iškaltos va dovėlio tiesos netampa praktikos vadovu. Gyvenimas iškelia daug klausimų, problemų, nuo ku rių negalima nusigręžti, kurių neišsprendus neįmanoma ramiai gyventi. Nelengva suprasti kai kuriuos marksizmoleninizmo klausimus. Kas neįsigilina, numoja ranka, tas atsilieka, tampa politiškai neraštingas. Visuomeninės-poli tinės praktikos tikslas Ir yra suaktyvinti studentus, pa dėti Jiems geriau studijuoti visuomenės mokslus. Man, pavyzdžiui, taip pat iškyla daug įvairiausių klausimų, Į kuriuos atsakymą rasti padeda daugiau patyrimo turin tieji kolegos, dėstytojai. Labai daug naudos turėjau iš doc. V. Rybakovo istorinio materializmo seminaro, MMF partinės organizacijos sekretoriui doc. A. Janušauskui liksiu dėkingas už nuoširdžius patarimus. Pažvelkime detaliau į VPP eigą Universitete. Universi teto tarybos, partijos bei komjaunimo komitetų 1974. III 26. nutarime „Apie studentų visuomeninės-politinės prak tikos būklę Pramonės ekonomikos fakultete“ pažymima, kad neblogai dirba fakulteto VPP organizavimo komisija, y1®, platesniu mastu Į VPP įgyvendinimą Įsijungia specia lybių katedros, geriau tam panaudojamos gamybinės praktikos bei VPP valandėlių teikiamos galimybės. Pa naši padėtis yra ir kituose fakultetuose. Taiiau yra ir trukumų. Tame pat nutarime pažymima, jog per mažai dėmesio skiriama VPP turiniui ir kontrolei. Ne visose grupėse įpareigojimai numatyti visiems studentams, per mažai domimasi prisiimtų įpareigojimų vykdymo kontro le. Matyt, atestuodami turėtume būti reiklesni pasyvieS|enis studentams. Kai kuriuos teks Ir peratestuoti. ka vddU konstatuoti, ,LO<1 dauguma grupių pakiliai sutinsi»r>yePPu-ati!SJacyą,' LLKJS Universiteto komitetas linki viaktvvlj!*'Ha? and? °.?2- d‘ sėkmingai Išlaikyti VPP, toliau rne V ia' dalyvauti Universiteto visuomeniniame gyveni-
„GERAI STUDIJUOTI —
Pašaukimas
I I
VALSTYBINE UŽDUOTIS“
NUOTRAUKOSE ma tome: Pramonės ekono mikos fakulteto partinio biuro sekretorių doc. T. Chomentauską (viršuje kairėje), studentus kom jaunimo aktyvistus, moks lo pirmūnus E. Laumens kaitę, S. Gučiūtę, D. Tylaitę, R. Kovaliovaitę (de šinėje), A. Paškevičių, K. Matkevičlų, A. Kaspenūna (apačioje kairėje), O. Lisauskaitę (apačioj de šinėje).
Apie jų ir „TS" kores pondenčių L. Kizelytės ir S. Nemeikaitės pokalbį „Aš, draugai ir profesija" skaitykite 2-ame puslapy je.
R. januskeVicius
LLKJS Universiteto komiteto narys
Universiteto dienos rajonuose
REKTORATE
apie pasiruošimą komunistinei talkai
IR VAIZDINĘ AGITACIJĄ Rektorato posėdyje ba landžio 4 d. aptarti pasi ruošimo komunistinei šeš tadienio talkai ir vaizdi nės agitacijos klausimai. Sudarytas konkretus dar bo planas. 1150 universi teto studentų tvarkys gat ves, padės apželdinti niestą. Kiti talkininkaus prie naujojo studentų miestelio Antakalnyje, tvarkys auditorijas. Apsvarstytos prorekto
V. PUTEIKIO nuotr.
riaus administracijos ir ūkio reikalams P. Eigmino ir botanikos sodo ve dėjos A. Lučinskienės in formacijos apie tai, kaip vykdomas patalpų meni nio apipavidalinimo ir aplinkos tvarkymo prie monių planas. Apie svarbų vaizdinės agitacijos vaidmenį, pasi tinkant Lietuvos TSR iš vadavimo trisdešimtme tį, kalbėjo karinės kated
ros viršininkas V. Rep šys. Jis pažymėjo, kad su šia švente sutampa ir Vilniaus miesto išvadavi mo trisdešimtmetis, 1944 Praeito šeštadienio rytą pažįsta su respublikos dar m. vėl pradėjo darbą ir prie centrinių rūmų ir Aktų bais. Labai malonus susitiki mūsų universitetas. Visi salės buvo galima pastebėti mas įvyko Naradavos vais laimėjimai, pasiekti per besibūriuojančius studentus. medžių medelyne. Nuo se 30 metų, turėtų atsispin Mūsų saviveiklininkai rinko no mūsų studentai talkinin dėti leidžiamuose uni Šią si išvykai į Universiteto kul kauja naradaviečiams. versiteto stenduose, foto j tūros dienas Zarasų, Panevė vasarą jie vėl vyks padėti parodose. ) žio ir Pasvalio rajonuose. vasarą sodų darbuose. Todėl Su pastaraisiais dviem rajo šio susitikimo metu daug bu Rektorato posėdyje nais mes jau senokai palai vo kalbama apie būsimą sto kalbėjo prorektorius mo kome įvairius ryšius, o štai vyklą. kymo reikalams doc. B. Patenkinti studentai grįžo į Zarasus vykome pirmą kar Sudavičus, LLKJS Uni ir iš M. Melnikaitės tėviškės. tą. versiteto komiteto sekre Didžiausia studentų grupė Pirmąją dieną studentai prie toriaus pavaduotojas J. pasuko Panevėžio — Pasva M. Melnikaitės paminklo pa Bagdonas, Pramonės eko- j lio kryptimi — nusipelnęs dėjo gėlių. nomikos fakulteto deka Kartu su studentų kolekty liaudies dainų ir šokių an nas doc. L. Jasinskas, Fi samblis ir dūdų orkestras. vais vyko didelė grupė lek lologijos fakulteto prodeKultūros dienose Zarasų ra torių. Norisi padėkoti mo kanas doc. A. Laučka ir jone dalyvavo kaimo kape kymo skyriaus vedėjai I. Ra kiti. gelienei, partijos komiteto la ir Liaudies teatras. Šių agitžygių naudą jau sekretoriaus pavaduotojui „TS" lnl. čia ne vien abiturientai ir M. Šuminui, partijos komite žemdirbiai, bet ir patys stu to narei doc. A. Bartusevidentai — jie artimiau susi čienei, prof. V. Daukšui, prof.
S. Vansevičiui, prof. P. Pronskui, doc. A. Vaitiekū nui, doc. K. Pečiuliui, doc. V. Rančeliui, doc. A. Kublickui, dėst. r.. Juodvalkiui, kurie skaitė paskaitas, supa žindino su mūsų aukštąja mokykla. Visur jautėsi pavasarinio darbo pulsas. Studentiška dai na, šokis, malonus pašneke sys su Universiteto moksli ninkais dar labiau pakėlė žemdirbio nuotaiką. Atsisvei kindami girdėjome kvietimą dar kartą atvykti, nesvarbu — vasarą ar rudenį. Iš kul tūros dienų mūsų delegacija sugrįžo apdovanota atmini mo raštais ir dovanėlėmis. J. GALINAITIS LLKJS Universiteto, komiteto, sekretoriaus pavaduotojas.
Pašaukimas ... — Žmonėms parodė nu pieštą trikampį. Vieni pama nė, jog tai veržlė, kiti — ma žas metalo gabalėlis, o kaž kas pamatė jame bokštą.' Ir tada visi suprato, kad ten bu vo bokštas. Nustebo. Paskui nusprendė pastatyti jį — piramidę — ir pavadinti keis tu „Svajonės" vardu, — nusi šypsojo Olga Lisauskaitė. Pa tylėjusi pridūrė: — Norėčiau, kad mane su prastų. Kad pastebėčiau ma žiausias smulkmenas. Mano pasirinkta specialybė reika lauja to. Ką gi, statysiu savo bokštą, o jau kiti įvertins, kaip pasisekė. Atrodo, po šių žodžių susi mąstė visi septyni — trečia kursė Rima Kovaliovaitė, komjaunimo biuro sekretorius Algis Kasperūnas, ketvirtakursiai Sigita Gučiūtė, Elena Laumenskaitė, Kęstutis Matkevičius, trečiakursė Dalia Tylaitė ir antrakursis Arvydas Paškevičius... Olgos žodžiai, tur būt, kiekvienam priminė kažką sava, artima. Jie visi tarsi iš naujo pažvelgė į tą trikampį. Ką pamatys? Ar ne
apsiriko, pasirinkę ekonomis to specialybę. Olga — pir makursė, jai dar atleistinos, kaip pasakytų bet kuris skep tikas, vaikiškos iliuzijos, o ki ti, kelintus metus leisdami tarp Alma Mater sienų, gal jau pakeitė požiūrį? — Žinojau, kad stosiu į pramonės ekonomiką. Specia lybė — planuotojas. Nesigai liu, — trumpai drūtai išsklai dė abejones Algis Kasperū nas. Kiti irgi buvo panašios nuomonės. Tik... — Mane viliojo psicholo gija. Atkalbėjo..., — Dalia nubraižė ant grindų bato ga lu neaiškias figūras. — Et, dabar truputį gailiuosi... Ne todėl, kad pasirinka* darbo ekonomiką. Ne, aš, mat, tikė jausi atrasianti čia glaudesnį ryšį su psichologija. Baigusi norėčiau dirbti mokslo tiria mąjį darbą... Mintys nuneša į gana ne tolimą ateitį. Jie, dabarti niai mokslo pirmūnai, būsi mose darbo vietose. Fakulte to partinio biuro sekretorius doc. T. Chomentauskas tei singai pastebi:
— Jaunas specialistas visų pirma turi būti visuomeninin ku, mokėti organizuoti kolek tyvą, gerai žinoti savo discip liną, ir, savaime aišku, būti kultūringu, išsilavinusiu. Be šito — nė žingsnio. — Reikia sugebėti dirbti 24 valandas per parą. Sapnuot savo specialybę. Ot! Kai ma žiau bus apsirikimų stojant, turėsime daugiau kūrybingų žmonių, mylinčių savo darbą, — kalba prodekanas J. Kun činą. — Kokiais mes būsime sa vo darbo vietose? Priklausys nuo kolektyvo, nes asmenybę kolektyvas veikia labiau, ne gu asmenybė kolektyvą. Ga mybinių praktikų metu atsi duriam konkrečiose sąlygose ir tarytum mokomės, žengda mi pirmuosius žingsnius tuo plačiu, gąsdinančiu keliu, ku ris laukia už Alma Mater slenksčio. Mūsų neruošia konkrečiai įmonei, bet pla nuotojais apskritai. Taigi, daug priklausys nuo mokėji mo prisiderinti, — Algis nu tyla, kažką mąsto susikaupęs ir priduria, lyg išsigandęs, kad buvo nesuprastas: — Prisiderinti tai jokiu bū du ne prisitaikyti... „Aišku" — tarsi sako Al gio kolegų akys. Sigita lyg išsako visų mintis:
AME MRMO KURSO STUDENTŲ PASIRUOŠIMĄ SAVARANKIŠKAM DARBUI SU KNYGA
USIMĄ aukštos kvalifiikacijos, tvirtos mokslinės pasaulėžiūros specialistą labai svarbu išmokyti racionaliai dirbti su knyga. Vienas pagrindinių TSKP istorijos dėstymo uždavinių — padėti studentams giliai išnagrinėti marksizmo-leninizmo klasikų veikalus. Šių veikalų studijavimas reikalauja aukštos savarankiško darbo kultūros. Knygos skaitymas turi dvi puses: 1) techninę pusę, t. y. tam tikrų darbo metodų žinojimą ir mokėjimą jais tikslingai naudotis, atsižvelgiant į darbo tikslus, knygos pobūdį ir kt., 2) pažintinę pusę, t. y. mokėjimą analizuoti, apibendrinti skaitomą tekstą, įgytas žinias panaudoti teoriniams ir praktiniams uždaviniams spręsti.
B
Norint moksliniais pagrindais organizuoti studento savarankišką darbą, neužtenka žinoti, kiek laiko jis gali tam reikalui skirti. Nemažiau svarbu išaiškinti, kaip studentas savo darbą organizuoja, koks jo darbo tempas, produktyvumas. Dėl to reikia tirti, kaip vidurinė mokykla paruošia studijoms aukštojoje mokykloje, kokius darbo su knyga būdus studentas yra įvaldęs, kokie trukumai ir klaidos yra jo darbe, kokias priemones jis naudoja mąstymo, dėmesio aktyvumui palaikyti, kaip vyksta žinių supratimo, jų įsiminimo, savikontrolės procesai, kokie čia būdingiausi trūkumai. Mes bandėme patyrinėti studentų skaitymo techninę ir pažintinę puses. Tyrimai pradėti 1971/72 m. m. Anketiniu būdu apklausta 643 pirmo kurso studentai mokslo metų pradžioje. Be to, išanalizuoti 3-jų akademinių grupių studentų (istorikų ir psichologų) konspektai, pravesti pokalbiai apie savarankišką darbą, dalyvauta minėtų grupių TSKP istorijos žiemos sesijos egzaminuose, stebėta psichologijos spec. studentų dalyvavimas seminaruose. Apklaustieji studentai mėn-
— Aš noriu turėti savo tvirtą nuomonę. Darbininkai kartais kalba, kad ekonomis tai tik normas didina, dau giau nieko. Reikia įrodyti dar bu, išsikovoti pasitikėjimą ir pagarbą. Gal kalbu išpūstom ir atsibodusiom frazėm, ne tai svarbu. Aš neįsivaizduoju savęs, pajungtos rutinai. Bū tinas kūrybinis požiūris į dar bą. „Jaunystei būdingas pato sas" — tikėjomės pamatyti prodekano J. Kunčinos ir do cento T. Chomentausko aky se atlaidžią šypseną. Bet pa matėm, kad jie tiki tuo, ką kalba Sigita, Algis... Tiki, kad tokiais jie bus, palikę Univer sitetą. Ko gero, tik nuošir džiu darbu galima užsitarnau ti tokį pasitikėjimą. Kokios gero studijavimo prielaidos, tur būt, sunku tuoj pat atsakyti. Kęstutis įrodinė ja, kad mokslas mokslui nely gus. Na, merginos daugiau „kala". O mes, ekonomistai, privalom išmokti orientuotis situacijoj, vadinasi, reikalin gas ne iškaltas, o suprastas mokslas. Ir pirmoji sėkmingo studijavimo priežastis — mąs tymas. Merginoms šie žodžiai, aišku, iššaukia atitinkamą reakciją: — Ne visi sugeba mąstyti.
MOKSLO PIRMŪNAI APIE SAVE, DRAUGUS. PROFESIJĄ
kai orientuojasi knygos skaitymo metodikoje. Anketoje, nurodžius knygos skaitymo metodus (apžvalginį, atrankinį, ištisinį, mišrųjį), buvo prašoma suskirstyti juos į tris grupes: dažniaušiai, retai ir visai nenaudojamus. Kaip žinia, metodika sako, kad pirmiausiai turi būti bendras susipažinimas su knyga (apžvalginis metodas), P° to skaitoma ištisai arba atrankiniu būdu. Taigi dažniausiai naudojami metodai: apžvalginis ir mišrus. Atsakymai rodo, kad šie metodai mažiausiai populiarūs. Tiek vidurinėje, tiek aukštojoje mokykloje (bent jau pirmuose kursuose) studentas Sauna tikslius nurodymus, ką reikia perskaityti ir kuriuos puslapius. Be abejo, tokie nurodymai reikalingi Į,et greta jų reiktų reikalauy, kad studentas susipažintų su vįsa skaitoma knyga. Pa tikrinus studentų konspektus, matyti, kad jie, pvz., neskaito „Komunistų partijos manifesto” pratarmių, be kurių sunku suprasti jo pagrindlnes idėjas. Reiktų daryti išvadą, kad dauguma studentų (apie 75%) nesusipažinę su knygos skaitymo metodika, peturi reikįamų darbo įgūdžių, Studentai mažai tesusipažlnę su literatūros užrašymo būdais, nemoka jais naudotis. Žinome, kad paprasčiausįas užrašymo būdas yra planas, bet dauguma studentų (71,7%) jo nenurodo, Konspekto sudarymas reikalauja didesnio sugebėjimo analizuoti tekstą, jį apibendrinti, išskirti pagrindines mintis, tezes, jų argumentaciją. Nesugebant sudaryti perskaityto teksto plano ir tezių, konspektavimas pavirsta mechanišku knygos nurašinėjimu, nereikalaujančiu didesnio minties aktyvumo. Tiriant konspektavimo me todiką, skaitytojo santykį su tekstu, paaiškėjo, kad iš 48 studentų (istorikai ir psichologai) pusė jų skaito ir konspektuoja iš karto. Kita pusė konspektuoja skaityda
ma antrą kartą. Konspektuo- spektuoti nemoka. Konspekja, stengdamiesi savais žo- tavimas be reikiamos teksto džiais išreikšti mintis, 15 analizės, ne savais žodžiais, studentų, t. y. mažiau nei neaktyvina studento minties, trečdalis. Suprantama, kad Dėl to žinių įsisavinimas, neperskaičius viso teksto, galima sakyti, remiasi atminnesusidarius bendro vaizdo ties ir, visų pirma, mechaniapie ką kalbama, neįmano- nės atminties darbu. ma išskirti pagrindines minIšanalizavus studentų kontis, jų tarpusavio sąryšį, o spektus, padarytus ruošiantis nesugebėjimas savais žo- TSKP istorijos seminarui džiais išreikšti mintis rodo, apie „Komunistų partijos kad studentas jų nėra pa- manifestą", galima tvirtinti, kankamai giliai supratęs. kad jie primena daugiau ar Priartėjome prie antros mažiau sutrumpintą teksto klausimo pusės — kokios nurašymą. Savų žodžių, savų studentų pažintinės veiklos minčių, pastabų, iškilusių ypatybės, dirbant su knyga, klausimų beveik nėra. AntStudentai žino bendrą tie- ras seminaro klausimas „Pa są, kad skaitant reikia steng- grindinės Komunistų partijos tis gerai suprasti tekstą, su- manifesto idėjos" reikalauja rasti svarbiausią, pagrindinę įrodyti, kodėl klasių kova
jįjį TURITE REIKIAMŲ ĮGŪDŽIŲ? DOC, K, SIMASKA
mintį. Anketa patvirtina, kad 80% studentų skaito vi sada turėdami tokį nusistaty mą. Bet tie patys tyrimai ro do, kad I k. studentai neži no, kaip reikia tos pagrindi nės minties ieškoti. Norint surasti pagrindinę mintį ir ją gerai suprasti, reikia iš skirti atskiras mintis, nusta tyti jų tarpusavio ryšį. Tuo tikslu tenka lyginti vieną teksto dalį su kita, naują dalyką — su žinomu, anks čiau įsisavintu. Tokiu būdu teksto įsisavinimas reikalau ja atlikti palyginimo, anali zės, sintezės operacijas. Ap klausa rodo, kad tik mažu ma studentų jas atlieka. Pagrindinis teksto įsisavi nimo būdas, pasirodo, yra teksto skaitymas keletą kar tų. Sį būdą dažnai naudoja 42% studentų, retkarčiais — 42%, visai nenaudoja — 16%. Tiesa, 40% studentų, norė dami tekstą gerai įsisavinti, daro užrašus; 46% juos da ro retkarčiais ir 14% visai neužsirašo. Jau minėjome, kad dauguma studentų kon-
yra pagrindinė istorijos va romoji jėga. Nė vienas stu dentas, konspektuodamas „Manifesto" skyrių „Buržua ir proletarai" neišskiria tų pagrindinių klasių kovos etapų, apie kuriuos kalba Marksas ir Engelsas, t. y. iki kapitalistinės visuomenės atsiradimo ir kapitalistinėje visuomenėje. Norint įrodyti minėtą tei ginį, reikia išskirti pagrindi nes istorinio proceso puses: ekonominę, politinę, ideolo ginę. „Manifeste" sakoma, kad klasių kova „.. .visada baigdavosi revoliuciniu viso visuomeninio pastato per tvarkymu. ..“, o kalbant apie buržuazijos augimą ir jos įsi galėjimą, parodoma konkre čiai, kaip buržuazija tą „pa statą" pertvarkė. Norint šį sudėtingą procesą suprasti, reikia žinoti, iš kokių „rąs tų" susideda tas visuomeni nis „rūmas“. Studentai savo konspektuose užfiksuoja dau giau ar mažiau „Manifeste" nurodytų atskirų buržuazijos vystymosi sąlygų ir reiški nių: naujus mokslo laimėji
Be to, yra tokių mokslų, kur reikia žinoti kieno nors tūrį ir panašiai... Kur čia mąsty mą pritaikysi. — Studentas turi ir mokėti, ir galvoti, bet ir „pakalt" kar tais ne pro šalį... — Svarbiausia žinoti esmę. Jei būčiau dėstytoja, nesiek čiau painumo. Reikalingas tarpusavio supratimas. Dėsty tojas privalo mus užversti naujovėm — tada nebus tuščių plepalų per paskaitas. Nežinau, ar pavyktų, bet stengčiausi būti tokia, — Rima užbaigė diskusiją, koks turi būti dėstytojas, ir kalba nukrypo prie sudėtingesnės ir aktualesnės problemos — komjaunimo darbo povande ninių srovių ir seklumų. Pra monės ekonomikos fakulteto komjaunuoliai turi kuo pasi girti, bet, kaip pasakė docen tas T. Chomentauskas, kiek vieną darbą galima dirbti ge riau. — Problemos visur tos pa čios. Imkim kad ir mūsų Ekonomistų dieną — vieni ją rengia, plėšosi, o kiti ateina, susėda ant suoliukų, na, tai dabar linksminkit mus. Ir linksmina, kiek sugeba. O paskui tie, pakilę nuo suoliu kų, nusižiovauja ir pasako sa vo kritišką nuomonę, kad bu vo nepakankamai linksma, — Algis, komjaunimo biuro sek retorius, kalba pasipiktinęs, įsikarščiavęs. — Blogiausia, kad neįmanoma išjudinti pa syviųjų minios. — Algis teisus. Bet kodėl studentai, išvažiavę į kolūkį, staiga atranda ir noro, ir ug nies, ir entuziazmo. Ten to kias šaunias programas suren
gia! Gal todėl, kad nėra at sakingų, ir visi kartu jaučia atsakomybę? O čia daugelis mokslu spekuliuoja. Nepato gu sakyt tingiu, sako — mo kausi... Taip kalbėjo visi kartu: ir Rima, ir Arvydas, ir Kęstutis. Algis dar pridūrė: — Kai nedirbau visuome ninio darbo, laiko vis tiek daugiau neturėjau. O dabar viskam jo pakanka. Ketvir tam kurse tenka daugiau mo kytis, bet suspėju, išmokai, pajusti pareigą. Ir aš visiška pritariu tam, kad visuomenini -politinė praktika taps sudė tine mokymo-auklėjimo dali mi. Tai suaktyvins kiekvieną Gi anksčiau ši veikla būvi nekonkreti. Problema sudėtinga ir vie nu prisėdimu jos neišspręsi Svarbu, kad ją aiškinasi patys studentai, ginčijasi, tarias: ieško. Ginčuose gimsta tiesa — Kad sugebėtume išjudin ti tą vos riedantį, bet poten cialų vežimą! — susimąstęs priduria prodekanas J. Kun činą, kai mūsų aštuoniuke nuskuba į paskaitas. „Norėčiau, kad mane su prastų" — lyg vėl nuskambė jo Olgos žodžiai. Svarbiausia, kad Rima, Algis, Arvydas Kęstutis, Sigita, Dalia — ne abejingi. Jie turi tikslą ir sie kia jo visa savo jaunatviška energija. Tai argi galima pa galvoti, kad tokios degančios akys nepamatys trikampyje savo svajonių bokšto! Aišku pamatys. Ir pastatys jį. Tik pavadinimas tikriausiai bus kitas — Pašaukimas. L. KIZELYTŽ S. NEMEIKAITf
mus, geografinius atradimus mašinų panaudojimą ir kt. Nė vienas iš jų nesugeba atskirų reiškinių apibendrin ti, surasti pagrindinius bur žuazijos vystymosi aspektus. Žinoma, studentui sunku sa varankiškai tokius apibend rinimus padaryti, bet čia jam padeda patys „Manifes to" autoriai. F. Engelsas sa vo pastaboje nurodo, kad ekonominio buržuazijos išsi vystymo pavyzdžiu paimta Anglija, politinio — Prancū zija. Taigi studentui lieka nebesudėtinga užduotis sava rankiškam darbui: išskirti ir sugrupuoti atskirus reiški nius, užrašant plano dalis: ekonominis buržuazijos vys tymasis, politinis vystymasis ir t. t. Bet studentas, matyt, dėmesį sutelkia pagrindi niam tekstui, nesigilina į pa stabas ir visą mokslinį apa ratą, todėl ir nesugeba giliau išanalizuoti skaitomo teksto. Ne tik knygos skaitymas ir konspektavimas, bet ir ki ti žinių įsisavinimo etapai nerodo pakankamo studento savarankiškumo bei aktyvu mo. Studentai, skaitydami moks linę literatūrą, susiduria su nesuprantamais, sudėtingais klausimais, sąvokomis, ter minais. Kaip šiuos sunkumus jie bando nugalėti? 33,7% apklaustųjų tokiais atvejais dažniausiai kreipiasi į dėsty toją, o likusieji dėstytojo pagalba retai arba visai nesi naudoja. 23,5% pasitelkia pagalbinę mokslinę literatūrą (enciklopedijas, žinynus ir kt.), 41% šiomis priemonė mis naudojasi retai, 35,5% — visai nesinaudoja. Net 74,3% studentų, susidūrę su nesuprantamais dalykais, juos praleidžia ir palieka neišsi aiškinę. Labiausiai paplitusi stu dentų žinių savikontrolės forma — pakartotinis kny gos peržiūrėjimas (61,3%). Labai retai studentai bando savo žinias pritaikyti prak tiškai (10,9%) arba kolekty viai aptarti su draugais (11,1%). Minėti faktai rodo, kad dauguma pirmo kurso stu dentų nepasiruošę savaran
kiškam darbui su knyga. Jie nežino pagrindinių knygo skaitymo, perskaitytos lite ratūros užrašymo būdų, ne moka jais naudotis. Jie ne sugeba analizuoti skaitomą tekstą, išskirti pagrindines mintis. Žinių įsisavinimas, jų įtvirtinimas iš esmės remiasi atmintimi. Jie mažai tenau doja racionalius teksto įsi savinimo būdus, kurie lavin tų tokias mąstymo operaci jas, kaip palyginimas, anali zė, sintezė, apibendrinimas ir kt. Galima net pasakyti kad daugeliui pirmo kurso studentų žema darbo su knyga kultūra yra virtusi įpročiu. Universiteto pirmo kurso studentai mokomi savaran kiškai dirbti su knyga: skai tomas kursas „Įvadas j stu dijas", organizuojami pokal biai apie savarankišką dar bą su knyga. Bet to nepa kanka. Reikia keisti paskai tų ir seminarų pravedimo metodiką. Pirmuosius se minarus reikėtų skirti litera tūros šaltinių nagrinėjimui, jų planavimui, konspektavimui. Tai nepakenktų, o tik padėtų dalyko įsisavinimui. Dabartiniai metodiniai nu rodymai daugiausia akcen tuoja, ką studentas turi iš mokti, kokius teiginius įsi savinti ar įrodyti, t. y. jie nurodo studentui darbo tiks lą. Tokių nurodymų didžiu lei daugumai 1 k. studentų neužtenka. Reiktų atskleisti ir kitą, nemažiau svarbią darbo pusę: kaip pasiekti nurodytą tikslą, kokius pa ruošiamuosius darbus reikia atlikti, kokie pagrindiniai darbo etapai ir pan. Tai, be abejonės, didelis ir sudėtin gas metodinis darbas, kurį atliekant reikia žinoti ne tik studento dalykinį pasiruoši mą, bet ir jo pažintinės veiklos ypatybes, darbe iš kylančius sunkumus. Aukštos kvalifikacijos spe cialisto parengimas reikalau ja sudaryti ir moksliškai pa grįsti tokią priemonių siste mą, kuri padėtų pirmo kurso studentams per galimai trumpesnį laiką susidaryti racionalaus darbo su knyga įgūdžius.
Kviečiame į ekspediciją ■■
•
-
...
..
. .
Kraštotyrininkų klubas ruošiamės penktajai savo kompleksinei ekspedicijai. Šiemet, rugpiūčio 1—15 dienomis, ji vyks Pasvalio rajone, Joniskėlyje. Kompleksinių kraštotyros ekspedicijų tikslas — kuo visapusiškiau ištirti pasirinktąją vietovę: surinkti medžiagą, ją sugrupuoti, apibendrinti ir atiduoti ja suinteresuotoms mokslo jstaigoms; iš surinktos medžiagos paruošti monografinio pobūdžio straipsnių rinkinį. Šio būsimo rinkinio turiniui numatomos temos apie apylinkės gamtos ypatumus, istorinę-revoliucinę ir kultūrinę praeitį (šiais dviem pastaraisiais aspektais žiūrint, — apylinkė nepaprastai turtingaį, socialistinės santvarkos metų pakitimus kaimo materialiniame ir dvasiniame gyvenime; nelieka neliesti ir to krašto liaudies meno (tai-
.į-4
Hg?
< '
O
S ■ .... ••
'
,,Fizikų renesansas
l i
i į
M
s
komojo ir vaizduojamojo, tautosakos) bei kalbos savitumai. Čia nubrėžtos tik labai bendros tematinės linijos. Bet jau ir iš to, tur būt, aišku, kokia plati yra ekspedicijos programa. Jai aprėpti reikia ir nemažo būrio žmonių, svarbiausia — kuo jvairesnių sričių specialistų ar mėgėjų. Ekspedicijoje dirbs apie 70 studentų ir dėstytojų. Šitiekos žmonių surinkti iš „oficialių" klubo narių neišeina, nes, viena, kai kas iš jų dėl vienų ar kitų priežasčių ekspedicijoje dalyvauti negalės, antra — ne visų kvalifikacija gali patenkinti ekspedicijos reikalavimus. Todėl kviečiame Universiteto studentus ir dėstytojus (Kraštotyrininkų ramuva — Universiteto kraštotyrininkų, o ne tik studentų kraštotyrininkų klubas) kaip kas gali remti mūsų ekspediciją:
savo paties dalyvavimu ar dalykiniais ir metodiniais pasiūlymais, konsultacijomis. Ypač šis kreipimasis turetų liesti studentus ir dėstytojus, kilusius nuo to — šiaurės Lietuvos — krašto, Norinčius rimtai padirbėti ir smagiai praleisti laiką (išvykos, vakaronės, susitikimai — kone kas vakarą) prašome ateiti į artimiausią mūsų klubo susirinkimą (trečiadieniais 20 vai. Fil. F 128 aud. ir penktadieniais 20 vai. Fil. F 92 aud.). Laukiame taip pat ir kitų, kurie kad ir pa čioje ekspedicijoje nedalyvaus, bet domisi ja ir norėtų prisidėti savo pasiūlymais, Juos galima pateikti ir raštu WU komjaunimo komitete Kraštotyrininkų klubo vardu.
Kraštotyrininkų klubo valdyba
■S
I
:
-X
’7-^z Jg
nuo
Įenktadienio
iki
enhtadienio
n
y-
į
— Ach, žiūrėkit, kokį karstą tempia! — klykteli filologė. Šeši vyrukai nešė užvož tą fizikų pilkąją kasdienybę. Tegyvuoja tik džiaugsmas!.. Netrukus auditorijas sudre bina „Penkių ir smuiko“ pol kutė, pasipila saldainių ir riestainių lietūs. Šitaip apvaikščiojusi se nuosius Universiteto rūmus ir išgąsdinusi ko ne pusę Vilniaus, eisena sukvietė su plūsti į Fizikos fakultetą. Tenai 103 A studija šoki ravo susirinkusius Alfredo Žari pjese „Karalius Ūbas“. Jos per kraštus besiliejantis gyvybingumas artimas Fizi kos fakulteto dvasiai. Fa kulteto, kuriame lengviausia užsitarnauti PDG ženklelį, bėgiojant iš auditorijų Čiur lionio gatvėje į centrinius rūmus, o iš šių į Partizanų gatvę. Tik turėdamas Ubo prigimtį, gali suspėti įvykdy ti mokymo planus... Mintys nuneša į penkta dienio vakarą, paskutinįjį prieš šventę. Kieme dvi ma šinos — vyksta generalinė pjesės repeticija, auditorijo se, koridoriuose zuja daili ninkai. „Pasisekė pasidalyti mums
visus darbus, kiekvienas turi karnavalinės eitynės, spek sau" — prisimenu fakulteto taklis, loterija ir šokiai — komjaunimo biuro sekreto tai ir rytinė šventės paskai riaus Zenono Vaigausko žo ta, per kurią pasidžiaugiama džius. darbo rezultatais, aptariamos Septynetas merginų ir ■ ateities perspektyvos. Tai kinų teDtuku vingiuoja ; fizikų mokslininkų šventė. lynas pėdas ant plakato , Apie jų pasiekimus kalbėjo zikų naktis". fakulteto dekanas doc. V. Išgirstu „žemėj visko, vis- Kybartas. Atsiminimais apie ko pilna, visko man ne- Lietuvos teoretikų mokyklos reik...“ ir bėgu į kiemą. kūrėją prof. A. Jucį pasida — Vyrai, tęskit toliau tą lino jo mokinys Fizikos ins muziką, viskas, viskas — da tituto sektoriaus vadovas bar pradedam marširuotę — doc. K. Užpalis... sušunka dramos studijos re Ir be viso to ir kitų daly žisierius, Vilniaus Pedagogi bų neregėtai visuotinio en nio instituto III k. Kuaiistas tuziazmo susilaukė prof. A. R. Polis. Ir vėl, ir vėi viskas Bolotino paskaita ,5-dalelių" iš naujo. Per ilgas naktis.. . kvantinės mechanikos pa Graži ši pavasario tradici grindai." Profesorius išnagri ja, švenčiama pirmąjį balan nėjo studentonų judėjimą džio šeštadienį. Juk 1579 stambesnių dalelių (rektono. metais balandžio 1-ąją gimė dekono, profonų) laukuose Vilniaus universitetas. O ir, naudodamas bandzaibolodar... Balandžio 1-oji tano operatorių, aprašė šį humoro ir melagių diena. O judėjimą „S — mechanikos" fizikai, sako, patys links- lygtimis... miausi, labiausiai humorą Šventė patvirtino fizikų mėgstantys žmonės, „Gyve- nusistatymą, naujai_ __ at , .. kad nauja nimas, brolau, sausa šaka, gimti ne pro šalį! Šventė vien fizikos vaisingas medis įrodė, kad gana raišioti žydi”. Firikų dienos tradici mazgelius tarp fizikų ir ly jos, prasidėjusios mūsų uni rikų! versitete, pasklido po kitas šalies aukštąsias mokyklas. V. ARIMAVICiUTE, Fizikų diena — tai ne tik L CIBUTAVlClUS
Neseniai vykusiame susi rinkime literatai aptarė A. Mikutos knygą „Šiandien piešime žaibus". L. Kizelytė ir V. Kubilius skaitė poeto eilėraščius „Vasarą mirusie ji", „Piešimo pamoka", „Ža lios vyšnios" ir kt. Aptarime dalyvavo svečių: literatūros kritikas K. Nastopka, Peda goginio instituto literatai. Susirinkusieji reiškė savo nuomones, diskutavo. Sve čiai iš Pedagoginio institu to pakvietė mūsų literatus į
jų organizuojamą J. VaičiųPraeitą penktadienį krašnaitės kūrybos vakarą. totyrininkų svečias buvo Būrelio vadovė N. Buke- Partijos istorijos instituto lienė pažymėjo, kad būrelis- prie LKP CK direktorius R. dabar pajėgus, ir ateity- Šarmaitis. Jis smulkiai supa je dažniau rengs naujosios žindino susirinkusius su ins poezijos aptarimų. titute dirbamu mokslo tiria D. KIŠKAITE muoju darbu, pasidalino įspūdžiais iš savo ilgametės istoriko praktikos, paaiškino, Pas Prekybos fakulteto kuo konkrečiai galėtų prisi materialinio - techninio ap- dėti Universiteto Kraštotyri rūpinimo spec. IV k. stu ninkų klubas prie istorinėsdentus atsilankė Vytautas revoliucinės medžiagos kau Bubnys. Rašytojas mielai at pimo, tarybinio Lietuvos gy sakė į visus studentus domi venimo svarbiausių įvykių ir nančius klausimus, papasako reiškinių fiksavimo. Šitie pa jo apie tolesnius savo kū tarimai, nurodymai kraštoty rybinius sumanymus, Vakarą rininkams ypač pravers, tvar paįvairino Dailės instituto kant praėjusių ekspedicijų pantomimos trupės akto- medžiagą, ruošiantis naujai — Joniškėlio — ekspediciriaus pasirodymas. VAICEKAUSKAITE VI. BRAZIŪNAS
AUTORIAUS nuotraukose: įdėmiai krašto tyrininkai klausosi gerbiamo svečio R. Šarmai čio (kairėje) pasakojimo.
niiiitiuiniiiuiinnifliiiiHnininiiiniiininiiiniiiiiiiiiifliiiffliiiiiiiiiiiiiiiuniiiiiiniiiiiiiHiiiiHiiiiffliiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiuiHiniiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiuiuiniiiiiiiHiiiiiiiJiiiii Mums teko dalyvauti Ode; >s universiteto matematikų dienoje. Tiesa, mes truputį pavė davome (laiku negavom biljetų), bet ' gal ir gerai. .. Mat, sako, per atidarymą luditorijos lubos įskilo nuo griausmingo juoko... Kai mes atvykome, ____ ,___ salėje ■ryko , konferencija. Scenoje susėdę dėstytojai, salėje — studentai, studentai. Studentai siunčia įvairiausius klausimus, o dėstytojai net suprakaitavę atsakinėja. Vakare įvyko susitikimas su svečiais. Be mūsų dar bu1,0 delegacijos iš Tbilisio,
Jerevano, Tiumenės, Lvovo, Dnepropetrovsko, Kalinin grado, Minsko, Simferopolio. Pasikeitėme dovanėlėmis. Po to koncertas, šokiai, o paskui susirinkome viename bendrabučio kambary — vi si svečiai. Baltarusiai Igoris ir Vova suvaidino intermedi ją, gruzinas Nugzaras papa sakojo apie savo šalies pa pročius. Kitą dieną futbolą žaidė dėstytojai su studentais. Lai mėjo antrieji. Vakare — žiburėlis. Jo metu prodekanas „pasiskun dė": „Aš laksčiau, laksčiau paskui Igorį ir prašiau, kad
Matematikų dienos duotų bent vieną įvartį įmuš ti, bet nedavė. Palauk, ir tu palakstysi dėl stipendijos.. Nuo dabar mūsų draugų bus Tbilisyje, Jerevane, Minske, Lvove... M. STEPSYTfi, V. VALASKEVlClūTE MMF IV k. *
•
Šeštadienio vakaras. Aktų salėje atmosfera įkaitusi iki
kraštutinumo: juk šiandien susitinka WU Matematikos ir mechanikos bei WPI Fi zikos ir matematikos fakulte tų studentai. Štai scenoje WPI atsto vai. Tai „pupsiukai" — ma žyliai darželinukai. „Papirkę" žiuri, o priešininkams įteikę pieno butelį — perga lės eliksyrą, mūšio lauką už leidžia MMF sportininkų ko mandai. Šie tuoj pradėjo gir tis savo ..sportiniais“, laimė jimais atsiimant stipendiją...
Jie įteikia apsauginį skydą priešininkams su 9 PDG ženklininkų parašais, o žiuri — skaičiavimo pagaliukus, kad geriau balus skaičiuotų. Vakaro kliūtyse reikėjo gerokai pasukti galvas. Ne taip lengva buvo atsakyti ir į žiuri klausimą: „Kokią įta ką turi pavasaris studentui?" Viena iš komandų padarė tokią išvadą: „pavasaris at bukina dėmesį dėstytojams ir paaštrina dėmesį meilei". .. .Po namų darbo įvertini mo į sceną įžengė abiejų ko mandų kapitonai: Algis ir Kornelijus. Jiems teko atsa kyti į pačius sunkiausius
klausimus. Nugalėjo Algis. Žiuri susumuoja rezultatus, trumpai apibūdina trūku mus. .. Visi laukia lemia mo. ., Deja. .. — Kadangi LIK-as — ne sportloto, todėl nugalėjo Draugystė! Po to sekė pasilinksmini mas. Jo metu veikė daiktinė loterija. Kas trečias bilietas buvo laimingas, todėl norin čių lošti buvo daugiau, negu bilietų. Reiktų nuoširdžiai padėko ti vakaro rengėjams už pui kią nuotaiką. Z GEČAITE MMF I k. studentė
BENDRABUČIUOSE
Skelbimai
„JAUNYSTE, TAU
DUOTI SPARNAI Taip savo vakaronę kavinėję pavadino medikai bendrabutiečiai. Vos pajėgėme su talpinti visus smalsuolįus, at skubėjusius kartu pasidžiaug ti, padiskutuoti, drauge bend rą dainą užtraukti. Nepamiršome ir gerbiamų svečių: mūsų mylimas deka nas prof. S. Pavilonis, prodekanė G. Kriaučiūnaitė, doc. A. Sadauskas, butų skyriaus viršininkas S. Mickus prisi minė savo jaunystės dienas. Ir vėl aidi J. Girskio, V. Misevičiaus, R. Pilipavičiaus atliekamos dainos, R. Repečkaitės deklamuojamos eilės, estradinio ansamblio melodi jų ritme „prakaituoja" šokio mėoėjai, gražiausia šokėjų pora gardžiuojasi tortu, kiti bando laimę loterijoje; o buvusi pirmininkė J .Vaišnytė šypsosi — jos ranko-
se Garbės raštas darbą bendrabučio taryboje. Linksma ir kartu susirūpi nusi naujoji mūsų „viršinin kė" — T. Amankevičiūtė: smagu, kada tokia graži, jau na ir darni šeima, o kartu truputį neramu — vadovauti pirmaujančiam bendrabučiui, iš tiesų, nėra lengva. Nesinorėjo skirstytis į na mus, nors ir jautėme, kad vėl susitiksime, susibursime į darnų būrį, kuriame drau gystei erdvu ir platu. Bendrabutyje Nr. 5 kar Belieka padėkoti tiems, ku- tu su pirmais saulės spindu rie įdėjo daug triūso ir rū- liais atgaivinamas ir sporti pėsčių, kad mūsų šventė bū- nis gyvenimas. Dar žiemą sa tų įdomi, smagi, turininga. vo jėgas išbandė šachmati Ačiū mūsų Teodorai, Min ninkai. O neperseniausiai daugui, Marytei, Romualdui vyko krepšinio varžybos ir kitiems, kurie nepagailėjo tarp gyventojų aukštų ko laiko. mandų: kovojo I—III a. ir P. KIRDEIKIS , II a. vaikinai bei III a. ir Bendrabučio tarybos narys) _ IV a. merginos. v
F0T0PAR0DŲ APŽVALGA LENKTYNĖS NETIKSLINGOS
Melagių diena — tai ne kokia Studentų mokslinės draugijos konferencija! Net dvi fotoparodos iš karto. .. Juk čia linksmiau, negu la boratorijose ar skaityklose, kur ypač niūru pavasarį. Ir lakstyti po visus rūmus ne reikia — juk žmonių į Skar gos kiemą grūste prisigrūdo. Žurnalistai tokie jau yra, kad turi lenktyniauti — ku ris greičiau. Taigi, apie pir muosius, pakabinusius šaunų fotoreportažą „Melagium" (autoriai V. Daunoraitė, J. Jakimavičius, A. Sabaliaus kas, V. Juraitis; žurnalistų mokomoji fotolaboratorija). Jis gerokai strykteli ir, ko gero, palieka šešėlyje visas buvusias fotoparodas apie studentų šventes. Ko neturėtų atskirai paimta nuotrauka, išperka jų su gretinimas. Muzikantai, inty mios porelės, įsikandusieji riestainius, vėdarus ir gurkšnoj antys, kiti nuo melagys čių net susimąstę pagirtinai „pagauti" teleobjektyvu. Bendrųjų šventės vaizdų fo tografavimas turi savo sun kumų, bet šičia sugebėta pa rinkti gerą fotografavimo tašką: pvz., pro arką. Matyti, kad gerokai pa-
sukta galva, atrenkant nuo traukas — jos vieningai lie jasi į fotoreportažą. Ir spir gantys šašlykai, ir bobulės, oriai žiūrinčios pro langą, kelia žiūrovo nuotaiką. .. (Ir dar: autoriai tenesibaido savo nuotraukos; po kiek viena tepasirašo! Tada kal bėtume apie autorių atski rai. . .) Žvilgterkim į antrąją paro dą (autorius — centrinės fo to — kino laboratorijos dar buotojas V. Verbus). Čia nuotraukos didelio formato ir jų mažiau. Pasikartoja tie patys vaizdai — susirinku siųjų gausi minia, šokėjų, etnografinio ansamblio daini ninkių, muzikantų. Čia akylai aptikta studentė, sugalvojusi per tokią šventę — megzti! Susirūpinusios merginos port retas fotoreportaže gal ir būtų niekuo dėtas, jei ne taiklus prierašas: „Nejaugi ir manasis... melagis!?". Au torius, apskritai, linkęs į li teratūriškus prierašus, kurie ne visada gali atpirkti vaiz do silpnybę. Turėtų „kalbė ti" pačios nuotraukos. Prasi kiša ir prierašų „superpompastika", galinti prieštarauti žiūrovo įspūdžiui. Sustojęs prie „Melagium" (einant link Aulos) nepatin gėki paėjėti ir į Rektorato pusę prie kitos parodos.
Balandžio 15 d. 18 vai. 13 a. (CR) renkasi respublikos stovyklų viršininkai ir komi sarai.
Neseniai pasibaigusiose respublikos aukštųjų mokyk lų stalo teniso individualiose varžybose labai gerai pasi rodė musų Universiteto mer ginos. šešios dalyvavo var žybose — ir visos šešios pa teko j finalą! Čempionės vardą iškovojo Chemijos fa kulteto V k. studentė sp. m Vanda Domanskaitė (nuotrau koje dešinėje). K. MEDZEVICIUS
Po viso žiūrėjimo ne vie nas pagalvos — kam net dvi parodos! Į lenktyniavimą nepanašu, pagaliau ar jis tikslingas, kai studentas ne tik meluoja, bet ir studi juoja. A STANEVIČIUS
. . .REKTORATO KORIDORIUJE šeimininkauja žurnalistų fo tolaboratorijos „augintiniai". Neseniai debiutavęs pirma kursis bibliotekinnkas V. Juraitis vėl pakabino septynių nuotraukų rinkinėlį „Biblio tekininkas technikos amžiu je", kuriame fotomėgėjas, deja, neišlaikė ankstesnės nuotaikos, betarpiškumo, sod rumo. Kolegų atvaizdai čia jau blankūs, vos ne visur juos užgožia bespalvė „tech nika", o pavyzdžiui, „Prakti kos darbuose" dargi ryškumo maža... . . .nuotaikingą rinkinį pateikė žurnalistas J. Paskočinas. Sportinė fotoparoda mūsuose, retokas reginys Autorius (jis ir sunkumų kilnotojas) iš ne tokio jau dinamiško sporto sugebėjo ,,išspausti" gana ekspresyvius momentus (ciklas „Nesėkmingas bandymas", „Ir au syse spengia"). Pavykusi ir „Nesėkmė", nors šalutiniai veidai nuotraukoje neįsilieja j nelaimingo sportininko nuotaiką, jie bereikšmiai. Norėtųsi, kad rinkiniu „Uni versiteto herakliai" J. Pas-
Balandžio 12 d. 18 vai. renkasi Smolensko būrys. Kviečiami visi, padavę pareiš kimus, taip pat papildomai priimami vaikinų pareiškimai. Balandžio 12 d. 18 vai. Kolonų salėje vyks; komjaunimo aktyvo i mokymas „Kaip atestuojama visuomeninė - politinė praktika".
II a. rezultatu 62:45 nugalėjo savo varžo vus. Rezultatyviausias buvo antrakursis K. Saniukas (18 taškų); merginų tarpe akty vesnės buvo III a. gyvento jos. Jos ir laimėjo rezultatu 38:25 (rezultatyviausia A. Stirblytė — (15 taškų). Nugalėtojai buvo apdova noti specialiais prizais, rezul tatyviausi žaidėjai — atmi nimo dovanėlėmis.
Neužilgo bendrabučio spor to gerbėjai turės progos su sitikti su gyd. Klimavičium, kuris pagal seną tradiciją žais simultantą su stipriausiais bendrabučio šachmatininkais. Rengti sportines var žybas mums padeda fakulte to sporto taryba su pirminin ku Z. Paulausku.,
kočinas nebaigtų savo, kaip fotografo, augimo.. . .. .čia pat pamatysime ir R. Savicko stendą „Jais di džiuojamės", paruoštą „šva riai", tačiau įdomesne išraiš ka, originalesniu pozos sprendimu pasižymi gal tik pirmūnų G. Kalčinsko ir D. Bendikaitės portretai. Paty rusiam fotografui to per ma ža. . . A. Stanevičius (rinki nėlis „Sesija"), sakyčiau, ne suranda nuotaikingesnių, bū dingesnių sesijos akimirkų. Du K. Mizgirio nuotraukų pluoštai („VVU turistai Labanoro girioje" ir „Žemaipatraukia čių viešnagė") šventiška nuotaika.. . .. .baigiant šią epžvalgėlę kyla mintis, jog nuotraukos eksponuojamos per ilgai, kai kada net tris mėnesius. .. Išeitis? Fotografijos parodose galėtų dalyvauti ne tik žur nalistai. Juk ir kituose fa kultetuose fotomėgėjų yra.. . C. IŠKAUSKAS
Pažintis su „Meščeros" fotoklubo darbais prasidėjo pernai, kai Profsąjungų kul tūros rūmuose buvo de monstruojama Visasąjunginė studentų fotodarbų paroda. Ten nemaža vietos buvo skirta ir „Meščeros" fotogra fijoms. Parodos atidarymo metu ir sumanėme bendra darbiauti, keistis fotoparodomis. Šiuo metu Visasąjungi nė studentų fotodarbų paro da iškeliavo į Riazanę. Tarp Istorijos fakulteto Žurnalisti kos katedros mokomosios fotolaboratorijos ir Riazanės Radiotechnikos instituto fotoklubo „Meščera” užsimezgė kūrybinės draugystės ryšiai. „Suzdalės motyvai" Vilniu je ir III k. žurnalistų J. Ja kimavičiaus, A. Sabaliausko, A. Staniulio ir kitų darbų parodos Riazanėje — tai tik pirmosios kregždės. Ateityje nuolat bus keičiamasi dar bais, fotografai lankysis vie ni pas kitus. „Meščera" kvie čia mus j savo klubo 10 me tų jubiliejaus minėjimą, mes laukiame svečių iš Riazanės. Fotoklubas „Meščera" susi darė iš Riazanės Radiotech nikos instituto fotodraugijos, įkurtos 1961 m. Ji jungia šio instituto studentus, miesto aukštųjų mokyklų ir techni kumų moksleivius bei fotomėgėjus iš miesto įmonių. Tikimės ateityje sulaukti panašių fotoparodų ir iš kitų TSRS aukštųjų mokyklų. V. DAUNORAITE
PIRMOJI GERA"
PAŽINTIS: „MES-
Universiteto koridoriuose įpratome matyti mūsų foto grafų parodas. Šį kartą ,.Suz dalės motyvai" buvo at keliavę iš Riazanės Ra diotechnikos instituto „Meš čeros" fotoklubo. Ten apsi lankyti maloni pareiga teko mums, III k. žurnalistams J. Jakimavičiui ir šių eilučių autorei.
nuomonė buvo vieninga: pir moji vieta atiteko Violetai. Antroji vieta buvo paskirta Istorijos fakulteto penkto kurso studentei Reginai Juš kevičiūtei, kuri skaitė L. Tolstojaus „Prisikėlimo" ištrauką. Gyvai ir vaizdingai Kęstu tis Urba paskaitė Juozuko samdymo sceną iš J. Baltušio romano „Parduotos vasaros". Šis pirmo kurso lituanistas laimėjo trečią vietą. Paskatinamąją premiją gavo AUTORIAUS nuotrauko gamtininke Gražina Vinskyse: V. Mlckevičutė ir K. Ur- tė. V. PUTEIKIS
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
LLKJS Universiteto komitetas
Balandžio 24 d. 18 vai. Ak tų salėje Vilniaus Modelių MF sporto tarybos narys namai demonstruos madas A. BUMBLYS jaunimui. Bilietai — Studentų profkomitete.
Balandžio 17 d. 19 vai. Aktų salėje įvyks ŠPI Klal pėdos muzikos fakulteto ėst radinio ansamblio koncertas. Bilietai platinami studentų profkomitete ir fakultetų profbiuruose. VVU Studentų profsąj un gos komitete yra sanatoriniu kelialapių į Birštoną (nuo IV. 15.; IV. 30.; " V. 17. V. 31.;.; VI. 28.; VI. 30.;) ir į Druskininkus (nuo IV. 20. V. 14.; V. 19.; V. 30.; VI. 1.; VI. 12.;), o taip pat poilsi nių kelialapių J Palangą Ir Lampėdžius gegužės—birželio mėnesiams.
Norintieji vasaros metu (rugpjūčio 12—30 d.) ilsėtis Bulgarijos kurorte Albenojt (kelialapio kaina 125 rub kelionės — 90 rub., keičia ma — 130 rub.) turi kreiptis j VU Studentų profkomitetą arba fakulteto profblurą. Pa reiškimai kelialapiams gauti priimami iki balandžio 27 d Studentų profkomitetas
Kviečiame j susitikimą su prof. J. Markuliu. Pokalbio tema — teismo medicina. Susitikimas vvks Universi teto kavinėje balandžio 12 d. Pradžia 19 vai. Kultūros klubas
PASALINTI
Varžėsi skaitovai. Studentų profsąjungos ko mitetas surengė dailiojo skai tymo konkursą. Vertinimo komisijai teko nelengvas už davinys: iš trisdešimties da lyvių išrinkti tris geriausius. Buvo skaitomos eilės ir pro zos kūriniai. Labai įtaigiai ir subtiliai pirmo kurso litua nistė V. Mickevičiūtė padek lamavo A. Mickevičiaus „Gražinos" ištrauką. Žiuri
Rektoratas ir komjaunimo komitetas kviečia dalyvauti V Universiteto mokslo plr mūnų pasitarime, kuris įvyks balandžio 19 d. 18 vai. Universiteto kavinėje, įėjlmas su kvietimais.
NEPAŽANGUS
STUDENTAI Matematikos ir kos
mechani-
fakulteto I k. stud. E.
Želepenis, II k. stud. V. My-
kolaitytė,
Fizikos
fakulteto
III
k.
stud. J. Slrusas,
Finansų ir apskaitos fakul
teto II k. stud. V. Bruzgys, III k. A. Savelkis.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 1482
LV 02594
REDAKTORIUS ALGIS KU5TA