hinc itur ad astra <
N
universitas
SPALIO 18 d.
vilnensis
1996 m. Nemokamai
k
y
įlniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr.
m
14 (1554)
ŠIS SEIMAS KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO LIKIMO NESVARSTYS I
Paskutiniu metu respublikinėje spaudoje ne vieną kartą pasirodė straipsniai, bandantys nušviesti VU ir VDU reorganizavimą. Dideliu nesusipratimu šis klausimas tapo visai neseniai. 1996 m. liepos 10 d. LR Vyriausybei adresuotas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Broniaus Genzelio raštas Nr. 106 -846, jame prašo ma teikti VU ir VDU reorganizavimo projektą: VU KHF prijungti prie VDU. Po šio rašto atskubėjo kitas raštas (rugpjūčio 13 d.), jau iš Švietimo ir mokslo ministerijos, raginantis VU ir VDU “apsvarstyti šį Seimo komiteto pasiūlymą ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. informuoti ministeriją”. Rugpjūčio 14 d. LR Vyriausybės posėdyje suformuluojamas toks teiginys - “pareikalauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos iki 1996 m. spalio 1 d. įvykdyti MP 1996 m. liepos 12 d. pavedimą Nr. 25-6876 dėl VU KHF prijungimo prie VDU”. Rugsėjo 19 d. įvyko išva žiuojamasis VU Senato posėdis VU Kauno humanitariniame fakultete. Šis klausimas plačiai svarstytas akademi nės visuomenės, mokslo metus neramiai pradėjo Kauno HF studentai ir visas kolektyvas. “U. V.” pateikia Švie timo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Broniaus Genzelio nuomonę šiuo klausimu.
- Dar Aukščiausioje taryboje buvo siekiama reorganizuoti visas aukštąsias mokyklas ir nuspręsta, kad visos aukš tosios mokyklos turi būti pertvarkytos. Steigiant VDU buvo norima šį universi tetą kurti Humanitarinio fakulteto pa grindu. Bet paskui, kai VDU rektoriu mi tapo A. Avižienis, sumanyta visas Kauno aukštąsias mokyklas suvienyti ir padaryti vieną Kauno universitetą. 1994 m. sausio 20 d. Vyriausybės suda ryta komisija nusprendė prijungti KHF prie VDU, bet nenurodė jokios datos. Norima sukurti visai kitą aukštosios mo kyklos modelį. Bet dabartiniai mūsų įsta tymai turi spragų. Paprastai visose šaly se aukštosiomis mokyklomis rūpinasi Vyriausybė. Mes pagrindu laikėme estų Mokslo ir studijų įstatymą. Lietuvoje aukštųjų mokyklų steigėjais yra ne Vy riausybė, bet Seimas. Taigi Seimas pri siima sau vykdomosios valdžios funkci jas. Aukštosiomis mokyklomis niekas nesidomėjo. Lietuvoje unikali situacija -
mes 1000 gyventojų turime mažiau sią studentų skaičių, didžiausią dės tytojų skaičių ir nepaprastai didelį ad ministracijos aparatą. Neturime val dininkų įstatymo, kur būtų numatyti atlyginimai. Dabar aukštosios mokyk los pačios nustato atlyginimus. Pagal AM autonomiją, Mokslo ir studijų įstatymą, tai nedraudžiama. Visą ne tvarką aukštosiose mokyklose būtina sutvarkyti. Jeigu studentas įstoja į aukštąją mokyklą, turi baigti tomis pa čiomis sąlygomis - tai jo neginčijama teisė. Sujungimo mechanizmas būtų toks: Vyriausybė pateikia Seimui pro jektą, Seimas turi svarstyti, po to pa tvirtinti arba atmesti. Bet šis Seimas laiko neturi. Techniškai neįmanoma to padaryti. Svarstymo procedūra ga li užtrukti apie pusę metų. Paskui priimamas'įstatymas dėl įstatymo įsiga liojimo. Tame įstatyme numatomos vi sos sąlygos ir terminai. Nukelta į 2 psl.
2
Universitas Vilnensis
1996.10.18
Dar vienas nesusipratimas - VU Sta tutas. Jis buvo patvirtintas dar nepriėmus Mokslo ir studijų įstatymo. Pagal MSĮ aukštosiose mokyklose yra Senatas ir Atkelta iš 2 psl. Rektoratas. Rektorius negali būti Moks KHF - paskutinis neprijungtas fakul lo tarybos pirmininkas. Jokioje aukšto tetas. Filialų daugiau nėra. KTU Šiau joje mokykloje nėra tokios vienvaldystės, liuose buvo sujungtas tokiu pačiu potvar kaip VU. Policijos, Karo akademijose to kiu. Praeitais metais prie Klaipėdos uni nėra. Užsienyje taip pat nėra tokios aukš versiteto buvo prijungtas Konservatori tosios mokyklos, kur visa valdžia - vie jos filialas. Šiais metais Klaipėdos jūrei nose rankose. Vienas dalykas - įstatymai, vystės mokykla prijungta prie Universi kitas - tų įstatymų realizavimas. Pas mus teto jūreivystės fakulteto. Visi supranta, aukštosios mokyklos bijo suteikti studen kad tai natūralus procesas. Būtina nepa tams didesnes teises, leisti turėti įtakos žeisti studentų interesų. mokymo procesui. Šitų dalykų Universi Norvegų ekspertų komisija sudaryta teto Statute nėra. Tai nėra esminiai daly ne mūsų iniciatyva. Mūsų Baltijos asam kai, bet svarbiausias čia yra valdymas. Aš blėja prašė Šiaurės Tarybos surasti eks manau, kad ateityje mokslo ir studijų įsta pertus aukštosioms mokykloms vizituo tymas turi būti keičiamas, ir aukštosios ti. Jų išvados yra neprivalomos, be to, ten mokyklos turi pereiti iš Seimo į Vyriau nieko nauja. Švedijoje - 8,5 mln. gyven sybės sferą. Kodėl šis klausimas atsidūrė tojų, 6 universitetai, 4 aukštosios mokyk Seime? Manoma, kad Seimas pastoves los; Lietuvoje - 3,5 mln. gyventojų, 15 nis, vyriausybės dažniau keičiasi ir kiek aukštųjų mokyklų. Lietuvoje aukštosios viena vyriausybė daro savo įtaką. mokyklos išdėstytos neracionaliai. Kau ♦♦♦ no filialai yra toliau nuo centro ir gyvuo ja tarsi savarankiškos mokslo įstaigos. Senato posėdyje, įvykusiame rugsėjo 19 Ten mažiausiai dėstytojų turi mokslinius d. KHF, svarstyti Švietimo ir mokslo mi laipsnius, mokslinis darbas beveik nedir nisterijos sekretoriaus J. Puodžiaus bamas, mokslo lygis - kaip vidurinėje mo (96.08.13) ir ministro V. Domarko kykloje. Dekanas A. Šalčius vadovauja fa (96.09.05) raštai “Dėl VU ir VDU reor kultetui jau 15 metų, nedirba jokio moks ganizavimo”. Nutarta, kad abu minėti raš linio darbo, kai kurie dėstytojai tik dės tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vy tytojauja. Aš negaliu pasakyti, kad dės riausybės nutarimui Nr. 768 (93.10.14), tytojai pajus reformą, bet taip gali būti. Aukštųjų mokyklų steigimo ir atestavimo Sujungus KHF su VDU atsirastų konku nuostatams. Reorganizuoti Vilniaus ir Vy ruojančios mokslo įstaigos.Dabar konku tauto Didžiojo universitetus siekiama ne rencijos tarp VU ir VDU nėra. teisėtai. Ministro Pirmininko 1996 m. lie
pos 12 d. pavedimas Nr. 25-6876 Švieti mo ir mokslo ministerijai dėl VU KHF prijungimo prie VDU prieštarauja LR Vy riausybės nutarimui Nr. 917 (1994.09.30) - LR Švietimo ir mokslo ministerijos nuo statams. Pagal šio nutarimo 6.13 straips nį, ministerija neturi teisės net aprobuoti valstybinių aukštųjų mokyklų reorganiza vimo, nebekalbant jau apie patį reorgani zavimą. Tokią teisę turi tik LR Seimas, tai nustatyta VU Statute ir Mokslo ir studijų įstatyme. Tokio Ministro Pirmininko pa vedimo Švietimo ir mokslo ministerija vyk dyti negali, nes aukštųjų mokyklų reorga nizavimas nėra šios ministerijos kompe tencija. KHF prijungimas prie VDU su mažintų studentų pasirinkimo galimybes, monopolizuotų humanitarinių mokslų stu dijas ir kliudytų plačiau atsiskleisti geriau sioms abiejų universitetų studijų organi zavimo tradicijoms. Kartu su aukščiau mi nėtu J. Puodžiaus raštu pateiktas Seimo nario B. Genzelio raštas, kuriuo prašymas teikti reorganizavimo projektą remiasi tik Norvegijos mokslo tarybos 1995 m. eks pertize. Joje prie VDU rekomenduojama jungti tik 3 Humanitarinių mokslų kated ras. Likusių 5 katedrų (socialiniai moks lai, informatika) prijungimas niekuo ne paremtas. Senatas mano, kad reorganiza vimo idėja nepakankamai apgalvota ir pa grįsta. VU ir VDU reorganizavimo klausi mas nebus pateiktas svarstyti VU Tary bai, kol jis nebus keliamas teisinių nor minių aktų nustatyta tvarka. Tokia Vilniaus Universiteto pozicija.
ŠIS SEIMAS KAUNO
HUMANITARINIO FAKULTETO LIKIMO NESVARSTYS
Parengė Liana BINKAUSKIENĖ
REKTORIUS SUSITIKO SU STUDENTAIS
Rekirius susitikime su studentais “Kalbėkime tiesiai, be revemsų”, - pasiūlė VU rekto rius R. Pavilionis spalio 2 diens vakarą studentams, susi rinkusiems į Universiteto kavinęBe rektoriaus, į susitikimą su įvairių studentų organizacijųa stovais atėjo ir VU reikalų tvarkytojas S. Sunelaitis bei VLiirektoriaus padėjėjas bendrabučių-butų reikalams A. Viplis.
“Tai pirmas toks susitikimas. Susitikti labai reikia - sužinome, ką galvoja administracija, o jie - ką manome mes. Taip stengia mės koordinuoti savo veiksmus”, - sakė Studentų atstovybės val dybos pirmininko pavaduotojas A. Macijauskas. Trumpai prisi minę savo žygius dėl studentų projektų finansavimo, papasakoję apie ryšius su Švedijos, Vokietijos studentų sąjungomis, susirin kusieji įsitraukė į diskusiją apie artėjančius rinkimus. “Reikia nau dotis situacija - iki rinkimų liko nedaug laiko. Studentų nuomo nė politiniais klausimais turi būti žinoma”, - teigė rektorius. Bu vo išsakytos nuomonės, kad Seimo nariai mažai domisi studentų bėdomis, nežino, nei kaip jie gyvena, nei kaip jiems padėti. Buvo susitarta surengti kandidatų į Seimą ir studentų susitikimą. Nemažai diskutuota ir apie naują VU Statuto redakciją. Rek torius pasiguodė, kad valdžia ignoruoja jų pasiūlymus, ir Statu tas iki šiol nėra patvirtintas. Studentų parlamento atstovai savo ruožtu išreiškė nepasitenkinimą, kad Senate tarp 24 narių yra tik vienas studentijos atstovas. Nukelta j 3 psl.
1996.10.18
Universitas Vilnensis
Rektorius susitiko su studentais Atkelta iš 2 psl.
Studentai buvo nusiteikę rimtai Paklaustas apie sutartis, kurias sudaro įstojęs studentas ir VU, ir mokamą mokslą, rektorius sakė, kad padėtis ko gero nepagerėjo. Aišku, kad yra nelygi dėstytojų ir studentų
padėtis, mat pastariesiems už įsipareigojimų nesilaikymą gre sia finansinės sankcijos. Tuo tarpu dėstytojai neturi jokių įsi pareigojimų. Jie laimi konkursą ir žino, kad 4 metus jie turės vietą. Tačiau padėtis turėtų keistis, nes keičiama stojamųjų egzaminų tvarka. Bus priimama daugiau studentų, kurie mo kės už mokslą, dėstytojų skaičius bus mažinamas, krūvis didinamas, atlyginimai didės, o konkurencija kels dėstymo lygį. Studijų kaina priklausys nuo specialybės. Pavyzdžiui, sto matologų parengimas kainuoja daugiausiai, todėl už moks lą metams reikės mokėti iki 10 000 Lt. “Ar tai realu, kai žmo nės ir taip neturi iš ko gyventi? Mes atsižvelgsime į visas aplinkybes, tačiau šia linkme reikia eiti”, - teigė rektorius. Ta proga buvo užsiminta ir apie studentų rėmimo fondus. Jie sukėlė nemažai diskusijų. “Apie tai galime paklausti ir kandidatų į Seimą”, - siūlė rektorius. Pinigai, kaip vienas iš pagrindinių klausimų, buvo ak centuoti ir pokalbyje su A. Vigeliu. Jis dar kartą patvirtino, kad laiku nesusimokėjusieji bus šalinami iš bendrabučio, jiems neleidžiama laikyti sesijos. Už kambarį per mėnesį reikės mokėti 100 Lt. Įvykus incidentui ir neradus kaltinin kų, materialinę žalą turės kompensuoti visi tuo metu buvę aukšte studentai. VU politikos mokslų fakulteto studentams rūpėjo, ko dėl panaikintos jų magistrantūros studijos. “Bakalauro laipsnio, norint sėkmingai įsidarbinti, nepakanka”, - guo dėsi jie. Rektorius žadėjo susidomėti šiuo klausimu. Jo ma nymu, keista, kad visuomenė yra taip nusiteikusi, ją reikia įtikinti, kad bakalauro diplomas yra svarbus, nes galų gale tai VU, kurio prestižu niekas neabejoja, diplomas. Užsiminta ir apie lėšas kultūrai. Universitetas išlaiko tik meno kolektyvus, apmoka jų keliones. Pinigų kitiems ren giniams studentai turi rasti patys. O kad renginių reikia, patvirtino ir A. Macijauskas. “Jei atsiranda kokių bėdų, kreipkitės į mane. Aš jūsų pusėje”, - tikino rektorius. “Daugiausia svarstėme mokslo klausimus, apie buitinius buvo tik užsiminta. Ateityje turėsime susitarti, apie ką kon krečiai kalbėsime”, - susitikimo rezultatus apibendrino A. Macijauskas. Vita VILIMAITĖ, žurnalistikos spec. I k. stud. Onos JARUTIENES nuotraukos
3
Ar reikia Lietuvai gabių vaikų? Tokia buvo pokalbio, vykusio spalio 2 dieną Universiteto klube, te ma. Susitikimo iniciatorius, Chemijos fakulteto profesorius, Lietuvos gimnazijų komisijos pirmininkas Gervydas Dienys iškėlė klausimą, kaip sukurti Lietuvos elito rezervą, ar atsiras Lietuvoje intelektualinis po tencialas? Apie būtinybę sukurti tokį potencialą buvo kalbama remian tis Japonijos pavyzdžiu. Ar galima suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra gabių vaikų? Klubo sve čiai - Švietimo ministerijos darbuotojai, mokyklų atstovai - teigė, kad tai labai sunku padaryti, tačiau, pagal tam tikrus skaičiavimus, jie galėtų sudaryti apie 10 proc. visų mokinių. Taigi, jei Vilniuje mokosi apie 80 000 moksleivių, labai gabių yra 8000 - tikrai nemaža “armija”. Ar ji turėtų mokytis atskirai, ar jai reikia kurti atskiras mokyklas, klases, specialiai parinkti mokytojus? Yra įvairių nuomonių, tačiau aišku viena - tokie mokiniai reikalauja dėmesio. Šia linkme šis tas jau yra daroma. Kaip viena iš galimybių gauti aukštesnio lygio žinių paminėtos gim nazijos. Jos Lietuvoje pradėtos kurti 1992 metais pačių mokyklų inicia tyva, ši idėja nebuvo “nuleista” iš viršaus. įsteigti gimnaziją, pasirodo, nėra taip paprasta. Vidurinė mokykla turi pateikti prašymą leisti kurti gimnaziją, tada yra tikrinamos tam. tikros mokyklos grandys, mokytojų pasirengimas, mokinių žinių lygis, mokymo bazė. Jei.mokykĮą atitinka visus reikalavimus, leidžiama priimti mokinius į pirmąją gimnazijos kla sę. Kai šie mokiniai po kelių metų baigia gimnazijos programą, vėl yra tikrinamos jų žinios ir stebimi stojamųjų į aukštąsias mokyklas egza minų rezultatai. Pagal reikalavimus, į aukštąsias mokyklas turėtų įstoti ne mažiau kaip 85 proc. gimnaziją baigusių moksleivių. Ekpertai tvirti na, kad dabar įstoja net 90 proc. gimnazistų. Pernai Lietuvoje buvo 25 gimnazijos, ten mokėsi apie 6500 mokslei vių. Į jas turėtų stoti moksleiviai, gerai žinantys, ko siekia. Gimnazijos tikslas yra parengti auklėtinius įstoti į aukštąją mokyklą. Todėl pokalby je buvo pabrėžiama būtinybė diferencijuoti mokslą. Dabar egzistuojan čios gimnazijos jau turi savo humanitarinį ar gamtamokslinį profilį. Dėstyti į gimnazijas ateina mokytojai, sugebantys parengti speciali zuotas aukštesnio lygio programas, metodinius darbus. Didžioji jos mo kytojų dalis turi metodininko kvalifikaciją. Prastas mokytojas negali dirb ti su smalsiais, nuolat klausinėjančiais, savitai mąstančiais vaikais. Pokalbio dalyviai iškėlė klausimą, ar dabartinės mokyklos tikrai ne pajėgia mokyti gabių vaikų? Specialistai teigia, kad tai įmanoma ir buvo daroma iki šiol. Tačiau mūsų mokyklos pritaikytos dideliam mokinių skaičiui, o gimnazijos turėtų būti kompaktiškos, klasės - nedidelės. Vie na iš išeičių - dabartinėse didelėse vidurinėse mokyklose steigti atskiras gimnazijos klases ir joms paskirti dalį mokyklos. Kita išeitis - tai buvo daroma ir iki šiol - vieną ar kitą dalyką mokykloje dėstyti sustiprintai, aukštesniu lygiu. Steigti visiškai atskiras gimnazijas trūksta lėšų ir kol kas jų pakanka tiek, kiek yra. Tačiau jei dabartinių gimnazijų lygis kils ir jos atliks savo funkcijas, gimnazijų tikrai pritrūks. VU Rektorius užsiminė apie tai, kad reikės glaudžiau bendradar biauti su gimnazijomis, derinti mokymo programas, pakeisti priėmimo į Universitetą tvarką. Mūsų Alma Mater laukia naujų gabesnių, išmin tingesnių narių, turinčių gilesnių žinių.
Romualda STONKUTĖ Sesijos balų vidurkis sudaro 8,5, bet gaunu tik socialinę pašalpą 30 Lt. Ar tikrai negaliu gauti stipendijos? Filologijos fakulteto antrųjų metų magistrante Kaip “U. V.” filologijos fakultete informavo, stipendijos studentai, turintys mažesnį nei 8,6 balų vidurkį, negauna. Kiekvieną semestrą vidurkis stipendijai gauti keičiasi, todėl niekada neaišku, kokiais ba lais reikia išlaikyti sesiją, kad būtų paskirta stipendija. Studentai, tu rintys 9 balų ir didesnį vidurkį, gauna padidintą stipendiją, o turintieji 8,6-8,9 vidurkį gauna paprastą, “normalią” stipendiją. 25 proc. stu dentų, sesiją išlaikiusių balais, kurių vidurkis yra mažesnis nei 8, moka už studijas. Taigi, Filologijos fakultete reikia labai gerai mokytis. Tačiau stipendijos negaunantieji, jei tikrai labai reikia, gali prašyti vien kartinės pašalpos arba socialinės stipendijos, kurią sudaro 83 proc. MGL (t. y. 75 Lt). Tik reikėtų kreiptis su prašymu per pirmąjį naujojo semestro mėnesį. Jūsų prašymas bus svarstomas. “U.V” inform.
4
Universitas Vilnensis
1996.10.18
Už ką balsuos studentai spalio 20 dieną? Universiteto studentų paklausėme, ką jie mano apie rinkimus
Tomas RAMANAUSKAS, I kursas, žurnalistika
Šiais metais aš pirmą kartą daly vausiu rinkimuose, tačiau tikrai ži nau. kad nebalsuosiu už LDDP ir Tė vynės Sąjungą, nes jie jau buvo val džioje. Už partiją, buvusią valdžioje, balsuoti iš principo negalima. Savo balsą atiduosiu Centro Są jungai, nes įdomu sužinoti, kas jie to kie, kaip sugebėtų tvarkytis.
Mano nuomone, tai partija, kuri neturi aiškios politinės krypties, yra "‘aukso vidurys'’. Jų stiprybė - žino mos asmenybės. pvz„ E. Bičkauskas. Be to, esu labai nusivylęs rinkimų reklama. Išskyrus Tėvynės Sąjunga (jos reklama per TV visai neatitinka partinės koncepcijos) ir dar keletą ki tų partijų, kampanija vyksta pasyviai, o tai mane stebina. Didesnių pasikeitimų po naujųjų Seimo rinkimų nesitikiu.
Goda ALEKSAITĖ, I kursas, filosofija
Šiemet turėčiau balsuoti pirmą kartą, tačiau nebalsuosiu, nes tai, man regis, yra beviltiška. Nors jėgos pasiskirstys kitaip, vis tiek liks tie pa tys žmonės. Manau, susidarys daugia partinė sistema ir nebus vyraujančios partijos. Žinau, kad sąrašuose yra daug jaunų žmonių, todėl pažiūrėsiu, ką jie. išrinkti Į Seimą, padarys. Tik po ketvertų metų eisiu balsuoti. Da bar politika man neįdomi, o valdžia nei trukdo, nei padeda. Manau, po rinkimų ateis nauji žmonės, puls prie “lovio’’ ir tai bus blogiau, nes jie dar “nepasisotinę’’. Erika GR1EŠIŪ1Ė. III kursas, politologija
Rita PILKAUSKAITĖ, IV kursas, lituanistika Aš jau gavau kvietimą dalyvauti rinkimuose, tačiau neapsisprendžiu. Man tai neįdomu. Prieš pat rinkimus pasidomėsiu partijomis, jų programomis, tačiau tai man nereikalinga. Galiu sakyti, kad esu apolitiška. Kol kas rinkimais nesidomiu visai ir galbūt balsuoti neisiu.
Balsuosiu jau ne pirmą kartą. Savo balsą atiduosiu konservato riams. Manau, daugumos partijų programos panašios, todėl persva rą įgija tos partijos, kurios turi ryš kių asmenybių. Tokia yra ir konser vatorių partija. Tikiuosi, naujam Seime bus ma žiau žmonių, kuriems rūpės kuo daugiau pasiglemžti. Ir dar tikiuo si, kad tai yra praeitas etapas.
1996.10.18
llniversitas Vilnensis
Už ką balsuos studentai spalio 20 dieną? Robertas KAZINIAU SKAS, 11 kursas, fizika Aš balsuosiu už tuos, kurie iška bins daugiau plakatų. Kadangi nie kas, mano manymu, Į rinkimus rim tai nežiūri, aš taip pat nesimėtau iš kairės j dešinę. Laimėjusieji, tikiuosi, imsis kon krečios veiklos, kad rezultatai būtų gerai matomi. Pvz., aš esu studentas, todėl man aktualios transporto nuo laidos. Buvo mintis iš viso neiti balsuoti, bet dabar jau nusprendžiau dalyvauti rinkimuose.
Kęstutis LAURINAVIČIUS, III kursas, teisė
Giedrė GRINEVIČIŪTĖ, I kursas, archeologija
Aš norėčiau balsuoti už social demokratus. Jie politiniame gyve nime ieško kažko nauja. Labai imponuoja partijos as menybės. pvz.., A. Sakalas; dauge lis politikų vis tiek nori šio to sau. tad jei galiu rinktis, renkuosi ma žiausiai “pavojingus"’. Manau, gerai yra tai, kad šiuo se rinkimuose yra reitingų siste ma, t.y. balsuojama už partijas ir sąrašus. Taip galima tiksliau pasi rinkti.
Po Daniją pasižvalgius Prasidėjus pavasario sesijai netikėtai su žinojau. kad turiu galimybę Universiteto Skandinavistikos katedros siuntimu vykti Į Daniją tobulinti danų kalbos įgūdžių. Mokykla, kur studijavau, vadinama Folkenhojskole (arba Aukštoji Liaudies mo kykla). Tai mokyklų tipas, paplitęs Danijo je ir kitose Skandinavijos šalyse. Mokyklos nedidelės, ten studijuoja nuo 40 iki 200 stu dentų. Nedidelis studentų skaičius padeda artimiau bendrauti, vienas kitą pažinti - o tai taip pat labai svarbus liaudies mokyklų uždavinys. Pirmoji mokykla įkurta 1844 me tais ir prieš porą metų šventė savo pusan tro šimto metų jubiliejų.
Balsuosiu už tautininkus. Aš esu už senas geras tradicijas. Ma nau. kad Lietuvą dabar ištraukti gali tik tvirta, tautinė valdžia. Tau tininkai. tikiuosi, padės lietuviams atsikratyti mažos, silpnos tautos komplekso.
Tuo tarpu mano mokykla - “jauna”, prieš keletą dienų atšventė 10 metų. Joje mokosi apie 40 studentų. Vienas iš svarbių mokyklos uždavinių - siekti taikos pasau lyje. tad nuo 1986 metų čia lankėsi studen tų iš įvairių pasaulio kraštų. Per metus čia būna du semestrai, trun kantys po 16 savaičių - pavasario ir rudens. Kiekvienas laikotarpis padalytas į dvi lygias dalis. Mokykloje galima įgyti vienos iš 5 dis ciplinų pagrindus: animacijos, muzikos, psi chologijos. filosofijos ir italų meno. Studen tas išsirenka vieną iš šių disciplinų. Užsiė mimai vyksta 12 valandų per savaitę. Siekiantiems platesnio išsilavinimo stu dentams suteikiama galimybė gilinti kitų sferų žinias (literatūra, menas ir pan.j. Pa sirenkamųjų disciplinų paskaitos vyksta po 6 valandas per savaitę.
Nestinga mokykloje ir kultūrinių rengi nių bei išvykų. Dalis mokykloje vykstančių švenčių yra rengiamos studentų pasiūlytomis, juos do minančiomis temomis. Rengėjai pasiskirsto į kelias organizacines grupes. Brenderupo mokykla yra ir miestelio kultūros židinys. Kartą per mėnesį, šeštadienį, rengiama “Šeš tadienio kavinė”, čia gyventojai susirenka pa bendrauti. pasižiūrėti koncertų, parodų, da lyvauti įvairiose diskusijose. Pavasario pradžioje, kovo mėnesį, Į mo kyklą buvo atvykusi grupė iš Lietuvos. Jie tyrė Danijos švietimo sistemą, sėmėsi nau jų idėjų, kurios galbūt bus pritaikytos ir Lie tuvoje.
Agnė LAUŽADYTĖ, Ekonomikos fak. II k. stud.
Universitas Vilnensis
6
Nuo Einošiaus pas Keipošių arba neužbaigta akcija Gegužės 8-9 dienomis Lietuvos studentai dalyvavo originalioje pro testo akcijoje - Vyriausybei siuntė atvirlaiškius, kuriuose reikalavo transporto lengvatų, kreditų garan to - valstybės, 100 proc. aukštojo mokslo finansavimo. Kokie šios ak cijos rezultatai? Apie tai “U. V” kal bėjosi su LSS valdybos nariu, ak cijos koordinatoriumi Regimantu Buožiumi. - Kaip ir buvo tikėtasi, vyriausy bė reagavo greitai. Premjeras M. Stankevičius įgaliojo su mumis susitikti transporto, švietimo ir fi nansų ministrus. Pirmiausia susiti kome su transporto ministru. Buvo keisčiausia, kad transporto minist ras nežinojo, jog studentai iki sau sio mėn. važinėjo nemokamai. Lie tuvos geležinkeliai yra valstybinė įmonė. Jiems nepelninga siūlyti lengvatas studentams. Geležinke liečiai sudarė darbo grupę ir ieškos būdų, kaip palengvinti studentų pa dėtį. Vėliau susitikome su švietimo ministru V. Domarku. Jo požiūris toks: “Reikia studentams padėti, mes - su jumis ir už jus, bet mes pi nigų neskirstome”. Pokalbis su finansų ministru irgi buvo panašus: “Aš galiu pažadėti, bet nesu tikras, kad gausiu pinigų”. Po to turėjome susitikti su M. Stan kevičiumi. Bet tada kažkas atsitiko (red. past. - prasidėjo vasara) ir su sitikimas buvo atidėtas. Dabar tu rėtume greitai vėl pasimatyti. O klaidų būta: buvome per daug “studentiški”, per daug viską gerai suprantantys. Mūsų lojalumas mums patiems ir pakenkė. Ši akci ja neliko be atsako, bet nemokėjo me jos užbaigti. Kiekvienas minist ras “makaronais apkabina” ir vėl ei ni pas kitą. Visi linkę padėti, bet vi sų kišenės tuščios. Ką galima pada ryti dabar? Sukurti Lietuvos stu dento kortelę, bendrą visoms aukš tosioms mokykloms, gauti nuo laidas. Liana BINKAUSKIENĖ
1996.10.18
Universitetas studentų priėmė daugiau nei planavo Šiais metais į VU turėjo būti priimti 2054 klausytojai (1750 į dienines studijas, iš jų 493 - į mokamas studijas, 220 - į neakivaizdines studijas ir 84 - į vakarines studijas). Priimti 2145 (arba 4,4 proc. daugiau): į dienines studijas - 1820 (6,4 proc. daugiau), vakarines - 90 (7 proc. daugiau). Moterys sudaro 60,6 proc. priimtųjų, lietuviai - 89,5 proc., rusai - 5,1 proc., lenkai 3,5 proc., baltarusiai - 0,5 proc., ukrainiečiai - 0,4 proc., žydai - 0,3 proc. Iš kaimo vietovių priimta tik 112 klausytojų (jie sudaro 5,2 proc.). Universiteto studentais norėjo būti 5049 asmenys (2,45 stojančiojo į vieną vietą. Populiariausi fakultetai buvo Kauno humanitarinis (4,57 stojančiojo į vietą), Teisės (4,18), Ekonomikos (3,4). Nepopuliariausi - Chemijos (0,88), Fizikos (0,98), Matematikos (1,11) fakultetai. Populiariausios specialybės - ekonomika (5,71 stojančiojo j vietą), vokiečių filologija (5,55), žurnalistika (5,03), skandinavų filologija (4,53), anglų filologija (4,15). Visus egzaminus išlaikė 3501 arba 69 proc. laikiusiųjų. Blogiau juos laikė baigusieji lenkų ir rusų mokyklas, o taip pat stojantieji iš kaimo vietovių. Gerai egzaminus laikė stojantieji į TSPMI - išlaikė 87 proc., Komunikacijos fakultetą - 58 proc. Pasibaigus egzaminams didžiausias konkursas buvo į anglų filologiją Kaune (5,6 į vietą), vokiečių filologiją (5,5), psichologiją (4.8) , žurnalistiką (4,5), ekonomiką (4,2), anglų fdologiją (4), skandinavų filologiją (3,9), teisę (3.9) . Mažiausias konkursas buvo į chemijos specialybę (1,0), statistiką (1,0), fiziką (1,1). Universitete įsteigtos naujos specialybės: Matematikos fakultete - statistika, Medicinos fakultete - stomatologija, slauga; Filologijos fakultete - aktoriaus-filologo programa. Nors leidinyje “Klausytojų priėmimo į Vilniaus universitetą 1996 m. tvarka” pasakyta, kad “stojantieji egzaminuojami pagal vidurinių mokyklų programas”, tačiau buvo kuriamos “autorinės” programos. Per 13 dienų buvo gauti 5049 prašymai (apie 400 prašymų per dieną) laikyti 33 pavadinimų egzaminus (brandos atestatuose dalykų skaičius yra du kartus mažesnis). Per dieną buvo vidutiniškai egzaminuojama 1100 stojančiųjų. Didžiausias krūvis teko Filologijos fakulteto dėstytojams. Jie egzaminavo daugiau kaip 5200 stojančiųjų, matematikai - 1745, doc. E. Kūrio vadovaujama komisija - 1257 stojančiuosius. Mažiausiai darbo turėjo fizikai (97 stojantieji), chemikai (405 stojantieji). Šiais metais stojantieji geriausiai laikė politologijos testą: išlaikė 98,2 proc. laikiusiųjų. Anglų kalbos testą išlaikė 92 proc. laikiusiųjų, vokiečių kalbos - 85 proc., prancūzų kalbos - 95 proc. Dar geriau šiuos egzaminus laikė žodžiu: anglų kalbos - 100 proc., vokiečių kalbos - 96 proc., prancūzų - 100 proc. Tokių gerų rezultatų priežastys gali būti tokios: stojantieji yra iš tikrųjų gerai pasirengę, labai lengvi testai, be to, dėstytojai nori turėti daugiau grupių su jų dėstomąją kalba Teisės, Ekonomikos ir kituose fakultetuose. Nors politologijos egzaminas kėlė tam tikrą stojančiųjų susirūpinimą (testą sudarė 31 puslapis su 100 klausimų), rezultatai buvo labai geri. Tik 1,8 proc. laikiusiųjų šio egzamino neišlaikė. Niekas negavo aukščiausio įvertinimo - 20 balų, 19 balų gavo 4 stojantieji, 18 balų 3, 17 balų - 7 ir 1.1. Dominuoja 10-12 balų (53 proc.). Blogiausiai stojantieji laikė matematikos egzaminą raštu. Iš 1478 laikiusiųjų šį egzaminą išlaikė 988 (66 proc.). Egzaminas buvo labai brangus. Vilniuje jį laikė 1011 stojančiųjų. Tikrinama buvo du kartus: tikrino ESM ir 21 dėstytojas. Vilniuje gautos 407 apeliacijos - 92 patenkintos (22 proc.) ir 314 nepatenkinta. Daugiausia apeliacijų buvo dėl lietuvių kalbos testo - 140. Dėl diagnostinio testo įvertinimo kreipėsi 2 stojantieji ir abiejų darbų įvertinimai buvo pakelti (100 proc.). Matematikai gavo 107 apeliacijas, iš kurių 47 (43 proc.) patenkino. Šiais metais Teisės fakultete nebuvo suformuota VRM grupė (atsisakė ministerija). Tenka apgailestauti, kad pritrūko norinčiųjų studijuoti chemiją - liko 1 laisva vieta. Medicinos fakultete liko 8 laisvos vietos (slauga - 5, higiena - 3), 9 laisvos aktoriaus-filologo vietos. Priimta daugiau nei numatyta į Filologijos fakultetą (20 klausytojų), Komunikacijos fakultetą (19), Teisės fakulteto neakivaizdines studijas (14), Gamtos fakultetą (11). Tik Ekonomikos fakultete buvo priimta tiek, kiek numatyta. Siūloma ateityje atsisakyti gimtosios literatūros egzamino stojantiesiems į lenkų, rusų filo logiją. Reikia mažinti stojamųjų egzaminų, ypač giminingų, ir komisijų skaičių. Šiais metais dirbo 23 komisijos. Atsisakyta kai kurių specialybių stojamųjų egzaminų (fizikos, chemijos, matematikos ir kt.). Iš klausytojų priėmimo į Vilniaus universitetą 1996 m. priėmimo komisijos atsakingojo sekretoriaus doc. B. Aleksiejūno ir stojamųjų egzaminų dalykinių komisijų pirmininkų ataskaitos
Studentų šventės Dar nespėjus atsikvėpti po penk tadienį vykusių germanistų krikštynų, šeštadienį (spalio 6 dieną), visi, my lintys vokiečių kalbą ir kultūrą, buvo sukviesti į Universiteto Germanistų dieną. Ir tai buvo ne šiaip sau studen tiškas šėliojimas, o rimtas renginys. Programa skirta įvairiausių pomėgių žiūrovams - nuo klasikinės vokiečių kompozitorių muzikos, atliekamos
Germanistai kelia galvas styginių bei pučiamųjų orkestrų, iki diskotekos filologų fontanėlyje. At rodo, Germanistų dienos vardas pa siteisino, nes žiūrovų ir dalyvių gre tose buvo matyti ne tik šios specialy bės studentų, bet ir dėstytojų, profe sorių, įvairiausio amžiaus svečių iš Vokietijos, sustiprinto vokiečių kal bos dėstymo mokyklų mokinių bei jų Nukelta į 7 psl.
1996.10.18
Universitas Vilnensis VU Studentų atstovybės valdybos pirmininkė
"L. V." pristato Edita
Guzejevaitė:
7 Germanistai kelia galvas Atkelta iš 6 psl.
"Man patinka, kai yra ką dirbti" - Tavo gyvenimo sentencija?
- “Klysti žmogiška” arba “Kiek min čių, tiek nuomonių”. Bet pagrindinė tur būt pirmoji. - Kur dabar mokaisi?
- VU Chemijos fakultete, II magistrantūros kursas. - Ar patinka darbas, kurį dirbi VUSA?
- Patinka. Postas - prestižinis (juokia si). Patinka, kai yra ką dirbti. - Ar daug turi draugų? Jų padaugėjo, kai tapai pirmininke?
- Draugų daug. Bet nepastebėjau, kad jų padaugėtų, gal tik prasiplėtė pažįstamų žmonių ratas. Priešų, manau, padaugėjo. Jaučiu stiprią konkurenciją. Bet tai gerai. -Ar nuo mažens buvai aktyvi ir smalsi?
- Taip, visada buvau aktyvi. Tik baig dama mokyklą tapau viskam abejinga, o įstojusi į VU vėl atgijau. - Kokių tikslų vedama ėjai į šį postą?
Dosjė: zodiako ženklas - vėžys, akių spalva-žalia (man taip atrodo), plaukai - tamsiai rudi, kojų ilgis-gal 90 cm, mėgstamiausia spalva - žalia ir kitos ryškios spalvos, mėgsta bulvi nius blynus, mylimiausias gyvūnas mažas šuniukas, augalas - antiuriai. - Edita, kokia yra tavo mėgstamiausia »vga ir autorius?
- Štai mane ir pagavot. Seniai jau skaiau. Dar iš mokyklos laikų didelį įspūdį aliko “Altorių šešėly”. Dabar jau tai, ką įaitau, ne taip labai įstringa į atmintį. - Koks yra tavo svajonių princas? Gal iu radai jį?_
- Jau radau. Svarbiausia, jis turi būti Stingas ir sugebantis nusileisti merginai, 'iruoti ir eiti į kompromisus. Aš esu la ši užsispyrusi ir noriu, kad paskutinis žois būtų mano.
- Mačiau studentų gyvenimą ir norė jau šiek tiek sutvarkyti socialinius studen tų reikalus. Kai kuriuos tikslus pavyko įgy vendinti. Labiau pasiseka, kai viską apta riame su VU valdžia. Tada daug daugiau pasiekiama. - Kokie pagrindiniai šio darbo ar Ta vo pareigų trūkumai?
- (ilgai mąsto) Nežinau trūkumų. Ne rasta (juokiasi). - Dėstytojai dabar Tavęs truputį prisi bijo ar labiau vertina?
- Ne, ko gi jie bijos? Vieni mano veiklą toleruoja, kiti gal ir nelabai, aktyviste va dina. - Ar norėtum būti SA prezidente?
- Ir prie didžiausių norų negaliu būti, nes prezidentu gali būti tik studentas, o aš jau beveik baigiu studijas. Bet ir nenorė čiau. Mane labiau traukia vykdomasis, o ne ideologinis darbas. Jūratė RAŽKOVSKYTĖ, žurnalistikos spec. I k. stud. Onos JAKUTIENĖS nuotrauka
Studentų 'atorijos kiemelyje. Jame yra keli Studentų atstovybė - tai nedįdeB^ jkejevaitė. mpiuteriai, keli padėjėjai ir gpie pagalbą “eiliniam” studentui: Ką jie ten veikia? VUSA v igėsfžds bilietus; - nori skristi lėktuvu $eji autobusai - bilietą taip pat - bijai aukščio, tave labi >7 nsi mažesne kaina; - pasirinkęs traukinį, taip tautinį studento, mokytojo ar - be to, kur kitur eisi, jei n ulinti žinias užsienyje; įropos jaunimo (EURO<26) , kaip pasakojo Edita Guzejevaitė, - viena iš VUSA paslaugų - ka Kroji padėtis. Garsieji kursai yra ne tiek logui, panorusiam išvykti į užsienį, ‘ >kslas, kiek paprastas juodas darbas. Anot valdybos pirmininkės (savo kailiu tokius kursus Nukelta į 8 psl.
mokytojų. Šie mokiniai po Sarbie vijaus beržu parodė keletą vaidi nimėlių vokiečių kalba. Žiūrovai tuo metu galėjo atsakinėti į an ketos apie Vokietiją klausimus ir už tai gavo knygų. Vėliau veiks mas persikėlė į Universiteto te atro salę, kur parodytos Riman to Venckaus režisuojamo Vokie čių Jaunimo Teatro spektaklio “Faustas” ištraukos. Nepaisant to, kad spektaklis bus baigtas gal tik lapkričio mėnesį, jau galima pajusti šios interpretacijos skonį - klasikinis Goethe’s tekstas bu vo jungiamas su moderniomis iš raiškos formomis (pvz., Dievo ir Mefistofelio sandėris vyksta ba re, pakėlus šampano taures, vė liau sandėrininkus užpuola žurna lisčių minia, arba Mefistofelis pa sirodo rokerio apranga su moto ciklu). Taigi, žiūrovai turėjo pro gą ne tik pasiklausyti chrestoma tinių monologų, bet ir smagiai pa sijuokti. Po “Fausto” į sceną išėjo Ger manistų Šešėlių teatras. Matyt, vadovaudamiesi vokišku posakiu “in der Kurze liegt die Wurze” (maždaug - trumpume genialu mas) aktoriai pateikė nepapras tai smagią Adomo ir Ievos istori jos interpretaciją, pritaikytą vo kiečių tautos kilmei paaiškinti. Taigi, tuo ir baigėsi “rimtoji” dalis. Turėjome progos įsitikinti, kad germanistai ne ką prastesni už istorikus ar fizikus, ištisus de šimtmečius švenčiančius savo die nas. Tikėsimės, kad šventė taps tradicine. Indrė KLIMKAITĖ
Universitas Vilnensis
8 Studentų atstovybė "fukso" akimis Atkelta iš 7 psl. patyrusios), svarbiausia, į kokią šeimą patek si, kaip ten su tavimi elgsis, nes jiems tu - pa prasčiausias uždarbiaujantis asmuo. Lietuviai, palyginti su tenykščiais gyventojais, ne tiek dir ba, kiek tinginiauja, o užsieniečiai, jei nori ge rai gyventi, stengiasi gerai dirbti. Dažniausiai VUSA užsiima ne tokiais ro mantiškais darbais. Studentai kreipiasi į At stovybę bendrabučių, stipendijų, pašalpų klau simais. Anot VUSA pirmininkės, kartais pa vyksta žmogui padėti, kartais - ne. Pašalpoms jie skiria gaunamą 0,5 proc. nuo stipendijų. Atstovybės valdyba dirba ne tiek dėl pinigų, kiek iš idėjos, nes jų darbas mokamas mini maliai. Ir dar, VUSA labai reikia žmonių, ku rie paprasčiausiai siūlytų savo pagalbą. Didžiausią darbų dalį padeda atlikti fakul tetų “vadai”. Tik jiems tarpininkaujant, At stovybėje studentas gali gauti pašalpą ar leng vatų, t. y. "vadas” rūpinasi savo fakultetu. Ta čiau iš 13 Vilniaus universiteto fakultetų ak tyviai dirba gal tik 7... Viską reikia daryti taip, kad “neužkliūtum” nei Universiteto valdžiai, nei studentams. Kaip sakė valdybos pirmininkė, VUSA sten giasi dirbti be konfliktų, laviruodama - kol kas lyg ir sekasi... lūratė RAŽKOVSKYTĖ, žurnalistikos spec. I k. stud.
I ’-tuvos muzikų rėmimo fonde
ALMA MATER MUSICALIS KONCERTAI Universiteto Šv. Jonų bažnyčioje 19 vai.
Renginį globoja Universiteto rektorius, habilituotas daktaras, profesorius ROLANDAS PAVILIONIS Gausi ir įvairi muzikos mylėtojų auditorija - studentai, jauni dėstytojai, garbūs pro fesoriai, orūs diplomatai - trejus metus Vilniaus iinivetsicerĄSy. Joni), bažnyčioje lankė Lietuvos muzikų rėmimo fondo sumanytos ir yisųVrlniaus aukštųjų mokyklų rektorių nuoširdžiai palaikomos studentų muzikinio IiiyiBimo programos ALMA MATER MUSICALIS koncertus. Įvairių žanrų ir epochų muzika, atliekama geriausių Lietuvos meno kolektyvų, solistų, klausytojams padovanojo ne vieną žaVią dvasinės atgaivos akimirką Ketvirtųjų metų koncertai muzikos gerbėjams siūlo pajusti istoriniųįėpochų muzikos žavesį, jos subtilybes, savitus kūrinių žįįrits ir stilių; l inkiu kilnaus dvasinio džiaugsmo ir išgyvenimo visiems - atlikėjams ir kraųsytpjarits - amžinosios muzikės viešpatijoje. Profesorius ROLANDAS I’AVILlONISį-Vilniaus universiteto rektorius 'T-'. l.'Lr '• "Tgiyigfar
1996 metai’
B 'B
Spalio 7 d.
' Jį'
VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ KAMERINIS CHORAS "5 ALUDARIS" ' .į JgF’*.. ■ Meno vadovas ir dirigentas MARTYNAS STAŠKŲS VILNIAUS SENOSIOS MUZIKOS ANSAMBLIS “BANCHETTO MUS1CALE" Meno vadovė JŪRATĖ MIKLŠKAITĖ S-V
Lapkričio 4 d. ŪLA ŽEBRIŪNAITĖ(
p.* •s-
SENOSIOS MUZIKOS ANSAMB ,Dainininkė JUDITA
S
GroodŽiožd.
ip.-’
n-JKi t T:į.
LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJOS SIMI$NIN:IS ORKESTRAS L Meno vadovas ir dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS ''V LIUTAURAS VĖBRA (obojus)' . * '
Studento "Vidinis balsas" Tai ne naujo ezoterinio literatūros laik raštėlio pavadinimas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai laikraščio (tiksliau, sienlaikraščio), skirto Studentų atstovybei populiarinti, veiklos apibūdinimas. “Vidinio balso” redaktorė Nerija Ma cijauskaitė sakė, kad jų tikslas - aprašyti visą studentams aktualią “virtuvę”: par lamento, senato, valdybos posėdžius, teikti Įvairią naudingą informaciją, rūpin tis studentų interesais. Tokia - sienlaik raščio - forma pasirinkta dėl techninių galimybių stokos. Ateityje planuojamas leisti mažas laikraštukas. Vidinio balso periodiškumas priklau sys nuo norimos pateikti informacijos kie kio. Savo skaitytoją jis pasieks per skelbi mų lentas fakultetuose, bendrabučiuose ir vietose, kur dažnai lankosi studentai.
1996.10.18
1997 metai Sausio 6 d.
L&
,
KLAIPĖDOS KAMERINĖS MUZIKOS ANSAMBLIS Meno vadovas VIDMANTAS SADAUSKAS .
Vasario 3 d.
i
■i f
n :■ ■ i M H
i 3
J į
i ■s 1
i.
.• f •?
VILNIAUS STYGINIŲ KVINTETAS
.
Meno vadovas LEONAS TREIKAUSKAS Dainininkas VIRGILIJUS NOREIKA ■ ir'
•
Kovo 3 d.
Dainininkė AŠTA KRIŠČIŪNAITĖ
.
AUDRONĖ KISIELIŪTĖ (fortepijonas) ALTŲ KVARTETAS
Balandžio 7 d.
K. ČIURLIONIO MENŲ GIMNAZIJOS-STYGINIŲ ORKESTRAS
tS Mėno vadovas ir dirigentas PRANAS STEPANOVAS VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KAMERINIS CHORAS “JAUNA MUZIKA’
Audrius STASIULAITIS, žurnalistikos spec. I k. stud.
Meno vadovas ir dirigentas VACLOVAS AUGUSTINAS
I KONCERTAS, 1996 10 07, pirmadienis RENESANSO EPOCHOS MIŠIOS, MOTETAI.
MADRIGALAI
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab. Tel. 61 16 87. Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. 465 Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
vfiĖ ‘
Dalyvauja: VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ KAMERINIS CHORAS
L./ “SALUTARIS” Meno vadovas ir dirigentas MARTYNAS STAŠKUS VILNIAUS SENOSIOS MUZIKOS ANSAMBLIS ' • ; .‘IBANCHETTO MUSIGALE” Meno v.adovė JŪRATĖ MIKIŠKAITE ».T.,
Programoje-). H. Scheino, H. Schutzo, G. P. Palestrinos, C. lvfontėverdi, O. di-Lasso, A Lotti kūrimai
Dėl abonemento galima kreiptis į Muzikų rėmimo fondą (Trakų 9/1, 123 kab., tel. 612 708, 615 313) .