hinc itur ad astra <
N
universitas
SPALIO 18 d.
vilnensis
1996 m. Nemokamai
k
y
įlniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr.
m
14 (1554)
ŠIS SEIMAS KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO LIKIMO NESVARSTYS I
Paskutiniu metu respublikinėje spaudoje ne vieną kartą pasirodė straipsniai, bandantys nušviesti VU ir VDU reorganizavimą. Dideliu nesusipratimu šis klausimas tapo visai neseniai. 1996 m. liepos 10 d. LR Vyriausybei adresuotas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Broniaus Genzelio raštas Nr. 106 -846, jame prašo ma teikti VU ir VDU reorganizavimo projektą: VU KHF prijungti prie VDU. Po šio rašto atskubėjo kitas raštas (rugpjūčio 13 d.), jau iš Švietimo ir mokslo ministerijos, raginantis VU ir VDU “apsvarstyti šį Seimo komiteto pasiūlymą ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. informuoti ministeriją”. Rugpjūčio 14 d. LR Vyriausybės posėdyje suformuluojamas toks teiginys - “pareikalauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos iki 1996 m. spalio 1 d. įvykdyti MP 1996 m. liepos 12 d. pavedimą Nr. 25-6876 dėl VU KHF prijungimo prie VDU”. Rugsėjo 19 d. įvyko išva žiuojamasis VU Senato posėdis VU Kauno humanitariniame fakultete. Šis klausimas plačiai svarstytas akademi nės visuomenės, mokslo metus neramiai pradėjo Kauno HF studentai ir visas kolektyvas. “U. V.” pateikia Švie timo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Broniaus Genzelio nuomonę šiuo klausimu.
- Dar Aukščiausioje taryboje buvo siekiama reorganizuoti visas aukštąsias mokyklas ir nuspręsta, kad visos aukš tosios mokyklos turi būti pertvarkytos. Steigiant VDU buvo norima šį universi tetą kurti Humanitarinio fakulteto pa grindu. Bet paskui, kai VDU rektoriu mi tapo A. Avižienis, sumanyta visas Kauno aukštąsias mokyklas suvienyti ir padaryti vieną Kauno universitetą. 1994 m. sausio 20 d. Vyriausybės suda ryta komisija nusprendė prijungti KHF prie VDU, bet nenurodė jokios datos. Norima sukurti visai kitą aukštosios mo kyklos modelį. Bet dabartiniai mūsų įsta tymai turi spragų. Paprastai visose šaly se aukštosiomis mokyklomis rūpinasi Vyriausybė. Mes pagrindu laikėme estų Mokslo ir studijų įstatymą. Lietuvoje aukštųjų mokyklų steigėjais yra ne Vy riausybė, bet Seimas. Taigi Seimas pri siima sau vykdomosios valdžios funkci jas. Aukštosiomis mokyklomis niekas nesidomėjo. Lietuvoje unikali situacija -
mes 1000 gyventojų turime mažiau sią studentų skaičių, didžiausią dės tytojų skaičių ir nepaprastai didelį ad ministracijos aparatą. Neturime val dininkų įstatymo, kur būtų numatyti atlyginimai. Dabar aukštosios mokyk los pačios nustato atlyginimus. Pagal AM autonomiją, Mokslo ir studijų įstatymą, tai nedraudžiama. Visą ne tvarką aukštosiose mokyklose būtina sutvarkyti. Jeigu studentas įstoja į aukštąją mokyklą, turi baigti tomis pa čiomis sąlygomis - tai jo neginčijama teisė. Sujungimo mechanizmas būtų toks: Vyriausybė pateikia Seimui pro jektą, Seimas turi svarstyti, po to pa tvirtinti arba atmesti. Bet šis Seimas laiko neturi. Techniškai neįmanoma to padaryti. Svarstymo procedūra ga li užtrukti apie pusę metų. Paskui priimamas'įstatymas dėl įstatymo įsiga liojimo. Tame įstatyme numatomos vi sos sąlygos ir terminai. Nukelta į 2 psl.