r
i®s
Ir vėl tą popietę Universitete skambėjo daina, tapusi visų mė giamu ir niekuomet rtenusibostančiu priedėliu prie gausių, nuolatos įvairėjančių studentiškų tradicijų. Balandžio 30 dieną Universiteto auklėtiniai sveikino gausų internacionalinį studentų būrį. Švęsti Gegužės Pirmosios į Universitetą atvyko Tarybų Są jungoje besimokantieji Laoso, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos r beveik visų broliškų respublikų studentijos pasiuntiniai — iš vi so apie 150 žmonių. Dienos nuo balandžio 30 iki ųegužės 3 buvo paskelbtos internacionalinėmis dienomis Universitete.
p
Gegužio jaunystėj toksai skardus ir toksai įvairia spalvis buvo lietuviškas „valio'*, kuriuo į mūsų Vyriausybės svei kinimą. atsiliepė įvairiausių tau tybių vaikai.
* j.
Seniai kada didžiulė Universite to Aktų salė buvo mačiusi tiek jaunimo. Daugelį į čia atvedė dar neišblėsę prisiminimai apie tokį pat draugystės vakarą, įvy kusį praėjusiais metais, kitus gi sugundė reklama, skelbianti tu riningą studentų-vokiečių kon certą. Niekam nespėjo įgristi trum pa, tačiau itin įsimenanti ir reikšminga oficialioji dalis, ku rios metu vokiečių, besimokančių TSRS, Kompartijos sekretorius Udo Šmitas pareiškė: — Jaunystė nežino kliūčių, ..... Ji puikiai supranta žodį „taika“ ir žodį „draugystė“, Jai nesvarbu, šie žodžiai ištariakokia kalba mi. Aš norėčiau, kad pasaulio varomoji jėqa būtų tvirti, jauni, švarios sąžinės žmonės. Po to kalbėjo Laoso, Kongo, Čekoslovakijos studentai, sveikino tarybinį jaunimą su Gegužės Pirmąja, linkėjo daug skaidrių ir džiaugsmingų dienų. Ryškiausiu leitmotyvu kiekvieno kalboje skambėjo žodžiai „taika“, „drau gystė“, pačia apčiuopiamiausia forma išreikšdami pagrindinį pa saulio troškimą. / •f* Sceną užpildė studentų-vokie čių liaudies dainos choras, po to pasirodė šokėjai, solistai. Ypač gausių aplodismentų susilaukė akordeonistas Verneris Džeberis. Greta jumoristinių, liūdnokų ir lyrinių senovės vokiečių liaudies dainų ypač įspūdingai nuskam bėjo šiuolaikinė daina „Juoda — raudona —auksinė“, simbolizuo janti Vokietijos demokratinės respublikos vėliavą. Antrąją programos dalį pra dėjo gruzinų trio, švelniai ir jau dinančiai nuskambėjo grakšti „Suliko* ir „Daina apie Tbilisi“, po to sceną užvaldė vokiečių estrada. Netilpdama salėje mo derni šiuolaikinė muzika išsiri to pro atvirus lanųus ir nuaidė jo Čiurlionio qatve, priversdama sustoti ne vieną praeivį. ■I.-tGatvės priminė ištvinusias pa vasario upes. Vėliavomis, plaka tais, įvairiausiomis emblemomis nešini, žygiavo darbininkai, ka reiviai, studentai. Šiais metais Universiteto šven tinė kolona buvo ypač marga: greta jaunuolių studentiškomis kepuraitėmis, greta Universiteto ansambliečių galima buvo pama tyti negrą, Laoso sūnų ir studen tus iš saulėto Kazachstano. Pir mą kartą šiais metais svečiai su darė atskira 150 žmonių interna cionalinę koloną. Gal būt, dėl to
Netyčia man teko laimė sėdėti greta Kokčetavo (Kaz. TSR) Pėda-Z goginio instituto studentės Mai-Z ros Tsanovos. Z __ Tur būt, niekuomet aš nesi-Z jaučiau taip pakiliai, kaip šiomis zj dienomis, — prabilo ji, nė ne-^J klausinėjama. — Jūsų miestas ir A jūsų Universiteto studentai ir Z viskas viskas, ką aš čia mačiau, Z be abejo, paliks man neužmiršta-0 mą įspūdį. O apie Lietuvą aš ir Z seniau daug_ gero buvau girdė-0 VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO jusi, — pridūrė ji, pamačiusi ma-0 REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS no atlape plėšiniečio ženkliuką. w — Apie jūsų būrį, praėjusią va- 4 KOMITETŲ ORGANAS sąrą dirbusį Kokčetavo srityje, y plačiai rašė mūsų laikraščiai, o#--------- -------- -----------. mano gimtojoje Ruzajevkoje, kur 6>. 1966 metų gegužės mėn. 11 d | KAINA 2 KAP. buvo jūsų būrio Centrinis štabas, # Nr. 14 (561) EINA NUO 1950 METŲ ir dabar žmonės šiltu žodžiu at- 6 siliepia apie studentus iš Lietu-#i-----------------------------vos. Man ypač malonu kalbėtis# su tais, kurie nešioja plėšiniečio# ženklelį. Aš juos laikau savais,# žemiečiais. Ir todėl Kazachstano# komjaunuolių vardu kviečiu vi-# sus, kurie jau pabuvojo pas mus, apieU<KazacUhstaną^aIpsti'lanky1iOiir P Tarybinio mokslo vystymo toliau gerins ir gilins savo tiesio-
Suvažiavimas įpareigoja
Malonu pasikalbėti su Laoso princu Pong Sūri Furi. L. Šimoliūno nuotr. Daug nuoširdžios, neišblėstančios draugystės pavyzdžių yra mačiusi Universiteto studentų kavinė, šį kartą joje viešpatavo internacionalas. Pavargę po ilgos kelionės, po didelės, šiltai sutiktos programos ir po šventinės demonstracijos, svečiai vis tiktai nebuvo apsi blausę ir niūrūs. Čia, prie kavos puoduko, kuris, beje, irgi tapo tradiciniu, iki išnaktų dalinosi įspūdžiais ir dainavo dainas Jau ni, draugystę mylintys žmonės. Ir „Internacionalinis jaunimo himnas“, ir vokiečių užstalės dai nos, ir lietuviška „Ėjo senis lau ko arti“ (kurią, beje, dėl nuosta baus priedainio „tumba-tumba“ gali dainuoti įvairiausių tautybių žmonės) darniai ir nevaržomai susiliejo į neišardomą visumą, į pakilią ir jaunatvišką šio vakaro atmosferą.
padirbėti kartu su mumis, para- Ž problemoms, jaunojo specialisto, ?raUptūs?ųrndne^nuošeO kartU Ja | materialinės - techninės komuO minutės nenumaldomai slin-pnizmo bazės kūrėjo, auklėjimo ko pirmyn, ir netgi tada, kai atė-Ž^ lauollllul„„ buvo skirtas TSKP ^klausimams jo laikas issiskirstyti, praėjusios Ž VVTIT metu didelis z-------------------dienos nuovargis buvo bejėgis Z suvažiavimo metu aiaei prieš didelę studentišką draugys- Z dėmesys. Šiuos klausimus aptę. p° viduramžiškais kavinėsZsvdrstė mūsų aukštosios mokyk-
ryl^ta^tVSė'iaPSin8:i,rUi?i,dįalS^iJlos partinio tr komjaunimo aktyninį Universiteto kiemą ir nu-Žvo susirinkimas. žėrVnt6’ miUsanqaV° ‘ šventiskai K Pradėdamas šį susirinkimą, Sekančią dieną svečiai kartu Universiteto partinės organizacisu Universiteto Interklubo na-0 jos sekretorius, teisės mokslų riais praleido Trakuose. g kandidatas P. Kūris žodį suteikė *j.* jgmūsų svečiui XXIII suvažiavimo Vėl traukinys skaičiuoja bė- & delegatui LKP CK pirmajam sekqių sandūras. Pro vagono langą g . ■ ■ j „ . landžioja išdykęs pavasario vė-Sžret°nul drg. A. Sniečkui, jas. Kas kartą vis toliau ir to-g Su dideliu susidomėjimu Uniliau pasilieka susigūžę Vilniaus ^versjteto dėstytojai, studentai, P Ir štai prieš akis jau bėga ^komunistai ii komjaunuoliai klaužalia Lietuvos laukų rimtis, ožsėsidrg.A.Sniečkauskalbos.kukrūtinėje spurda dar viena šiltaŽrioje plačiai buvo nušviesti ^ebi'l™nėmsUr,OS “ Ž TSKP XXIII suvažiavime svarsR. URBONAS gtyti klausimai ir keltos problegmos, nubrėžti nauji uždaviniai E5E5E5E5ESE5E5E5E5E525E5E5ESES2SE5E5E5B5E5E5E5E5E5E5E5E5E5 paukštosioms mokykloms, jų moksliniam-pedagoginiam personalui, Drg. A. Sniečkus palinkėjo sėk linės ir kūrybinės ugnies, spren^džiant TSKP XXIII suvažiavimo iškeltus mokslo vystymo ir nausavaitė nuo Gegužės Pirmosios švenčių. DaugePraėjo vos ____ ........ lis dar gyvena šventinės linksmų susitikimų1 su pjos specialistų kartos ’ demonstracijos, ’ ‘ ugdymo Pergalės diena. Prieš draugais įspūdžiais. Ir štai vėl " šventė. ~ ~ uždavinius. dvidešimt vienerius metus baigėsi antrasis pasaulinis karas, suUniversiteto rektorius prof. pasaulyje taiką, šios įžymios datos naikinęs fašizmą ir įtvirtinęs .. ,___ ... garbei visoje šalyje vyksta mitingai, iškilmingi minėjimai, skirti Ždr. J. Kubilius savo kalboje pažuvo tiems, kurie kovojo ir i tiems, ____ kurie ' i_ 1 ___ gindami' savo ____ ’laisvę. ' brėžė, kad Tarybų valdžios me Pergalės dienai paminėti į Aktų salę susirinko ir mūsų Uni versiteto studentai. Iškilmingame vakare-minėjime dalyvavo Uni stais Universiteto darbuotojų veik versiteto dėstytojai — Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, svečiai iš lia nepaprastai išsiplėtė. Jo Vilniaus karinės įgulos. mokslininkai sprendžia visasąjunVakarą-minėjimą atidarė Universiteto prorektorius J. Grigonis. reikšmės Susirinkusieji, atsistoję, tylos minute pagerbė žuvusius, žodis su gginės ir pasaulines teikiamas Vilniaus karinės įgulos viršininkui, TSKP XXIII suvažia ^mokslines problemas. Žymiai vimo delegatui drg. Dzocijevui. Pranešėjas papasakojo apie did. pagausėjo Universitete ruošiamų vyriškas tarybinių karių kovasDidžiojo Tėvynės karo frontuose, Tai pasiek apie pergalės prieš fašizmą reik šmę. Drg. Dzocijevas paragi g specialistų skaičius. no kovoti už taiką. ia nuolatinio Partijos ir VyriauIstorijos ir filologijos fakulteto studentė S. Janutaitė išreiškė padėką tarybiniams kariams, atliekantiems savo sunkią, bet gar psvbės rūpesčio dėka. Universitepto kolektyvas sieks nuoširdžiai bingą tarnybą. Šio iškilmingo vakaro metu pulkininkas V. Vilenskis Įteikė »ir reikliai spręsti tuos uždavinius, Garbės raštus ir asmenines dovanėles geriauslems šauliams. kuriuos iškelia aukštosioms mo Po iškilmingos dalies su dideliu pasisekimu koncertavo Vil kykloms XXIII suvažiavimas ir niaus karinės įgulos ansamblis. MARTISAUSKAS
p Paminėjo Pergalės dieną g ž g Ž g
P P
p
ŠUO LIS (Vaizdelis iš karlodesantininko gyvenimo)
Praėjo jau beveik dvi valan dos, kai mūsų keturmotoris plie ninis paukštis paliko aerodromą. O mes vis skrendame. Parašiutas, kuprinė, automatas taip spaudžia pečius ir nugarą. Norisi kuo grei čiau palikti lėktuvą ir nerti Į bedugnę. Bet pilotas ramiai ve da lėktuvą toliau, tik retkarčiais pažvelgia į mus, nusišypso ir vėl žiūri pirmyn. Velniškai norisi miego. Tačiau borlmechanikas nuolatos dairosi, žiūrėdamas, kad niekas nesnaustų. Jis mano, kad tam, kuris pradeda snausti, pra sidėjo deguonies troškulys. Bortmechanikas, tikriausiai, nė neži no, jog mums, kariams-parašiutininkams, toks aukštis visai ne baisus: kur kas aukščiau mums tekdavo skraidyti. O blogiausiu atveju juk kiekvienas gali pa kvėpuoti grynu deguonimi, ka dangi kaukės čia pat, šalia kiek vieno. Monotoniškai ūžia motorai. Už apšarmojusių lėktuvo langų iš kairės Ir iš dešinės skrenda
tokie pat plieno paukščiai. Ka dangi mūsų lėktuvas-vedantysls, jie skrenda truputį atsilikę. Apačioje — nuostabi debesų jūra. Dar nė karto nebuvau ma tęs tokio puikaus reginio. Anšviesti tekančios saulės spindu lių, dabar jie iš tikrųjų nuosta būs. Išeitum, atrodo, iš lėktuvo ir laisvai vaikščiotum po tą lengvu tį debesų kilimą. Bet juk taip tik atrodo... Jaučiu, kaip mūsų lėktuvas pradeda mažinti aukštį. Mes esa me arti tikslo. Į laringofoną kaž ką šneka bortmechanikas. Matyt, su laivo vadu aptaria paskutines smulkmenas. Mūsų lėktuvas ne ria j storą debesų sluoksnį. Praeina dar minutė. Apžvelgiu draugų veidus. Visi susikaupę, rimti, tarsi prieš sunkų egzami ną. Nors kiekvienas gerai žino, jog parašiutai niekuomet neap vils, tačiau vis viena jaudinasi. Virš liuko užsidega geltona lemputė. Kiekvienas puikiai žino, jog tai komanda „Pasiruošti” Atsistojame, dar kartą apžvelgia me vienas kitą. Pamažu pradeda vertis liukas. Štai dabar ir prasi deda tas momentas, reikalaujan-
tis drąsos, šaltakraujiškumo ir ryžto. Į galvą smelkiasi mintis „Grei čiau, kad tik greičiau". Dar ten, virš debesų, mūsų komsorgas baigė rašyti „Lapelįžaibą". Dabar pačiu atsakingiau siu momentu šis lapelis bėgte bė ga iš rankų į rankas... „Kary-parašiutininke! Drąsos. Jeigu ore draugą ištiktų nelaimė, padėk jam! Pasiekęs žemę, greitai su rink parašiutą ir nedelsdamas skubėk i nurodytą vietą. Sėkmės, brolau". Tik tiek tebuvo ten pa rašyta. Apačioje paprastu pieštu ku nupieštas kupolas ir karys. Virš liuko užsidega žalia lem putė, o priedo prie jos — sire na. „Pirmyn!" Kelias laisvas! Bortmechanikas padrąsinančiai mosteli ranka, nusišypso ir kažką šaukia. Jo žodžių niekas nesi klauso. Matyt, ir bortmecahnikas mums linki sėkmės. Ranka stipriau suspaudžia šaltų metalinį žiedą, stipriai atsispiriu ir neriu į bedugnę. Stiprus oro gūsis tvoja į nugarą, nusvilina veidą. Bet štai... Lyg kažkas būtų
nutvėręs už pakarpos. Tai pradė jo veikti stabilizuojantis parašiu tas. Žiūriu į sekundometrą. Pra eina dvi... trys, penkios... aštuonio... sekundės. Laikas! Įprastu rankos judesiu trukteliu žiedą. Dar sekundė, — ir virš galvos suplazda baitas kupolas. v Dabar galima atsikvėpti pilna krūtine. Tačiau budrumo užmirš ti negalima. Užsižiopsosi ir nė nepajusi ,kaip „atsisėsi" apačioje esančiam draugui ant kupolo. O stepė iš viršaus visų gražiausia. Visai neseniai ji pasipuošė pava sariniu kilimu. Žalia, žalia, — kiek tik akys užmato. Tik tolu moje stūkso amžinu sniegu pa dengtos viršūnės. Žemė greitai artėja. Laikas ruoštis sutikti ją. Stipriai suglaudžiu kojas. Smūgis! Dar minutė, ir aš jau skrieju žeme, besivyda mas žvilgantį kupolą. Greitai surenku parašiutą ir skubu Į nurodytą vietą. Vienas po kito renkasi draugai. Dalinio vadas sukomanduoja „Ramiai!" ir sako: „Už drąsiai .ryžtingai atlik tą šuolį visiems dalinio kariams reiškiu padėką!" „Tarnaujame Tarybų Sąjungal!" — darniai atsakome mes. P. LUNYS N. karinis dalinys
ginį darbą, {nešdamas nemažą indėlį į TSKP XXIII suvažiavimo istorinės reikšmės uždavinių vykdymą. Apie Universiteto kolektyvo pasiekimus moksliniame-auklėjamajame darbe, apie būtinumą ir toliau gerinti šį darbą susirin kime kalbėjo Gamtos fakulteto dekanas C. Kudaba, Mokslinio komunizmo katedros vedėjas M. Damidavičius. Atsižvelgdamas į susirinkime apsvarstytus klausimus, Univer siteto partinis ir komjaunimo ak tyvas priėmė nutarimą, kuriame įsipareigojo: 1. Nenukrypstamai vykdyti TSKP XXIII suvažiavimo nutari mus, jais remtis visame partinia me, pedagoginiame, moksliniam©, tiriamajame ir politiniame-auklėjamajame darbe. 2. Rekomenduoti katedroms plačiai vartoti suvažiavimo me džiagą praktiniame darbe, nu šviesti ją paskaitose bei semina riniuose užsiėmimuose. 3. Universiteto Rektoratas, de kanatas, mokslinės tarybos, ka tedros ir visi dėstytojai įsiparei gojo pagerinti aukštos kvalifika cijos jaunų specialistų paruoši mą, propaguojant jiems naujau sius mokslo ir technikos pasieki mus, gerinant dėstymo metodi ką, tobulinant mokymo planus, rūpestingai parenkant kadrus ir pastoviai keliant pastarųjų kva lifikaciją. 4. Rimčiausią dėmesį sutelkti geresniam studentų marksizmo teoriniam pasiruošimui, kelti jų idėjinį-pol itinį budrumą. Už marksistinį studentų paruošimą atsakingos yra visuomeninių mokslų katedros. Bet kartu tuo turi rūpintis mokslinės tarybos, dekanatai .fakultetų partinės or ganizacijos, katedros bei fakul tetų komjaunimo organizacijos. 5. Toliau gerinti mokslinį-tiriamąjį darbą Universitete. Svar bu, kad. Universiteto mokslinis personalas ir toliau nagrinėtų ekonomikos, filosofijos ir socialogijos, istorijos ir teisės proble mas, glaudžiai siedamas jas su komunizmo statybos praktika. 6. Patikslinti mokslinio-tiriamojo darbo problematiką, page rinti vadovavimą aspirantų pa ruošimui ir moksliniam darbui, o taip pat — patikslinti mokymo programas bei kursinių darbų te matiką. 7. Stiprinti partinį-organizacinį darbą, komjaunimo organizacijų visuomeninę veiklą, drausmę. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas komunistų vaidmens kėlimui. Reikia toliau gerinti dar bą su jaunaisiais komunistais, atidžiau ir išsamiau svarstyti naujų partijos narių priėmimo klausimą.
Universiteto partinio aktyvo susirinkimo metu vyravo vienin ga nuomonė, kad Universiteto profesoriai, dėstytojai, ir studen-_ tai sugebės įgyvendinti tuos uždavinius, kuriuos iškėlė TSKP XXIII suvažiavimas.
SIAME NUMERYJE ®
pergales dienos mi nėjimas © ANTANAS
SNIEČKUS UNIVERSITETE, Q RAŠO KARIAI į) REKTO RIAUS ĮSAKYMAS O SPAU DOS DIENOS PROGA © TE LESKOPAS ® KATALIKU BAŽNYČIA LIETUVOJE ® STUDENTŲ FOTO MĖGĖJU KONKURSAS @ E. DANILE VIČIAUS DOKUMENTINĖ APYBRAIŽA • IS MATEMA TIKŲ GYVENIMO ® SPOR TO NAUJIENOS.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
ŽODIS PIRMAJAI REDAKTOREI
Pirmasis „Tarybinio stu dento“ numeris buvo išspaus dintas 1950 m. balandžio 15 d. Šiais metais laikraštis pradė jo 17-uos:us savo gyvavimo metus. Pirmoji redkolegija, kurioje aš buvau atsakinga redaktore, turėjo didelį būrį entuziastų. Pasklaidžius pirmųjų „Ta rybinio studento“ numerių puslapius, iš karto galima pa justi to meto Universiteto gyvenimo pulsą, atpažinti bu vusius studentus ir Jaunus dėstytojus. Dabar Jie jau ta po mokslų kandidatais bei i mokslų daktarais arba dirba [ atsakingą darbą įvairiose liaudies ūkio šakose. Pirmai■ siais „Tarybinio studento“ 'gyvavimo metais daugelis iš i jų aktyviai dalyvavo redak cijos darbe, įnešdami savo kuklų indėlį į tą didelį dar bą, ruošiant visapusiškai iš silavinusius, aktyvius ko munizmo statytojus. Pažymint Spaudos dieną, norėtųsi dar kartą pabrėžti, tą didžiulę periodinių leidinių (tame tarpe ir Universiteto savaitraščio) reikšmę mūsų visuomeniniame, kultūriniame ir kasdieniniame gyvenime. Jų pagalba skleidžiamos priešakinės idėjos, o taip pat iškeliami tie sunkumai ir kliūtys, kurios trukdo mums sparčiais žingsniais žengti j priekį, siekti kaskart vis nau jų laimėjimų. Šiandieną neaprėpiamai iš augo Universiteto studentų ir dėstytojų kolektyvas, todėl ir „Tarybinio studento“ redakci jos uždaviniai išsiplėtė de šimteriopai, padidėjo darbo apimtis ir atsakomybė. Tiki mės, kad „Tarybinio studen to“ Jaunoji pamaina, -perėmu si estafetę į savo rankas, gar bingai Ją neš Į naujus laimė jimus savo kilniame ir atsa kingame darbe. E. BOREIKAITĖ, ekonomikos mokslų kandidatė
„Tarybinis studentas" — mūsų Universiteto gyvenimo dalyvis, savotiškas studento bičiulis. Bet kad jis būtų aktyvus ir įtakingas dalyvis bei geras, laukiamas bi čiulis, — tai priklauso nuo re dakcijos pastangų ir nuo viso didelio mūsų kolektyvo nuolati nės paramos jai. Juk laikraštis leidžiamas visuomeniniais pagrin dais. Redakcija siekia, kad laikraštis padėtų formuoti teisingas idėji nes Universiteto studentų pažiū ras, diegti mokslo ir darbo po mėgį. Nemaža dėmesio skiriama mūsų dėstytojų ir studentų kolek tyvo ryšiams su kitų šalies aukš tųjų mokyklų studentais bei dės tytojais. Tai gera ir internaciona linio auklėjimo forma. Laikraščio puslapiuose keliami ir svarstomi studentų etinio ir estetinio gyve nimo klausimai, kovojama su stu dentų gyvenime vis dar pasitai kančiomis negerovėmis. Čia mes randame informaciją apie Uni versiteto visuomeninių organiza cijų veiklą. Matyti redakcijos pa stangos laikraštį padaryti pa trauklų tiek medžiagos, tiek iš orinio apiforminimo atžvilgiu. Čia neketinama plačiai apžvelgti laikraščio teigiamybių, kurių yra nemaža, redakcijos laimėjimų, o norima pareikšti vieną kitą pa stabą dėl pasitaikančių trūkumų ir spragų, kad jų būtų galima iš vengti ateityje. Savaime suprantama, „Tarybi nio studento" dydis ir jo perio diškumas riboja medžiagos patei kimo, Universiteto gyvenimo nu švietimo galimybes ir apsunkina redakcijos darbą. Bet vis dėlto, racionaliai panaudojus jo pusla pius, galima iškelti Ir pagvildenti svarbiausias mūsų Įstaigai rūpi mas problemas, nušviesti pagrin dinius Jos gyvenimo įvykius. Laikraščio puslapiuose per ma žai analizuojamas studentų moky mosi ir mokslinis darbas. Jo svarstymas turėtų sudaryti žymią
pagrindinės laikraščio problema tikos dalį. Spausdinamoje medžia goje daugiausia statiškai susu muojami egzaminų sesijų rezul tatai. Didžiąją jos dalį sudaro dekanato atstovų ataskaitos po būdžio straipsniai apie egzaminų rezultatus. Retokai šiais klausi mais pasisako dėstytojai, o dar rečiau apie mokymąsi skaitome studentų straipsnelius, kurie dai giausia pasitenkina sausu išskai čiavimu, kas egzaminus išlaikė gerai, kas blogai. Juose daugiau sia informuojama, o ne analizuo jama. Apie kasdieninį studentų mo kymąsi (seminarus, pratybas, koliokvijumus ir kt.) laikraštyje be veik visai nepasakojama, o juk šis darbas nulemia egzaminų se sijos rezultatus. Redakcija turėtų pasirūpinti, kad savalaikio studi jų darbo klausimas būtų kelia mas visu rimtumu: po kiekvie nos sesijos susidaro netrumpa skolininkų „uodega". Tai savotiš ka studentų liga, kurią gydyti tu rėtų padėti jų laikraštis. Būtina, kad „Tarybiniame stu dente", greta informacinės me džiagos, būtų skelbiami analitinio pobūdžio straipsniai apie studen tų mokymąsi ir mokslinį darbą. Jie galėtų turėti ir kolektyvinius autorius. Pageidautina, kad akty viau bendradarbiautų dėstytojai, kurte, geriausiai mato studentų darbo laimėjimus ir trūkumus. Pastaruoju metu laikraštis la biau gilinasi j komjaunimo gyve nimą. Daug naudos duotų regu liariai skelbiami komjaunimo aktyvistų pasisakymai bei straips niai, kuriuose būtų aptariami ir iš esmės nagrinėjami čia minėti bei kiti komjaunuoliams ir jų pirminėms organizacijoms aktua lūs reikalai. Negi nekyla fakulte tų sekretoriams ir komjaunimo ak tyvui mintis viešai spaudoje pa svarstyti opias problemas? Kom jaunuoliška garbė, atsakomybė už savo draugą, jo poelgius, jo stu dijų darbas turėtų rūpėti kiekvie nam komjaunimo šeimos nariui ir dėl jų pasiginčyti. „Tarybinį studentą" pagyvina literatūriniai puslapiai, kurie skatina bandančiuosius plunksną ir padeda jiems lavintis kūrybi niame darbe. Kartas nuo karto
apie studentų kūrybą laikraštyje turėtų pasirodyti literatūros dės tytojų pasisakymai, Tai padėtų augti jauniesiems Universiteto literatams. Pastaruoju metu redkolegija deda nemaža pastangų, kad „Ta rybinis studentas" turėtų didesnę įtaką Universiteto studentų gyve nimui, kad jis taptų aktyviu tei singų pažiūrų ir nuotaikų for muotoju. Tačiau ji nevisada susi laukia taip reikalingos paramos. Redakcijoje teko girdėti nusi skundimų, kad retas dėstytojas noriai talkininkauja, Būdingas šiuo atžvilgiu vieno fakulteto dėstytojo ir redakcijos darbuotojo dialogas: — Drauge dėstytojau, būkite geri, parašykite, Į „Tarybinį stu dentą" straipsniuką apie jūsų fakulteto džiaugsmus ir rūpesčius, sutinkant TSKP XXIII suvažiavi mą. — Ką! Straipsnį?! O honoraras
braukta stipendija... neturiu iš ko gyventi... labai prašau, padėkite". .... Mokausi neblogai, atrodo, ir bendrabutyje vietos užtenka, nors kaip „kamurkoje" susigrū dę. Niekaip negaliu atsikratyti visuomeniniu darbu. Man trūksta laiko studijoms ir miegui! Ką da ryti? Patarkite“. „...Ruošiuos mesti Universite tą... Man viskas nusibodo, ir ne galiu žiūrėti, kaip mūsų jaunimas praleidžia penkis studijų metus čia — aukštojoje mokykloje... Kokios patalpos mūsų Filologijo je? ...Apysenis dėstytojas, įlipęs į tribūną, dėsto savo mums seniai girdėtas mintis... Bet žmonės vis eina, ir eina. Mokosi, dirba, sten giasi. Ką man daryti? Tėeskapas baigia užpiauti už keturis pra leistus seminarus, Nepatiko ta nuobodi ir bioga jo kalba. Nėjau!... Nepatinka ir kalbotyros įvadas, ir lietuvių literatūros istorija... Neradau aš savo vietos, matyt, ir nepritapsiu prie savo draugių bei draugų. O nusileisti nesiruošiu — nė gramo. Gal ir pati kalta esu, bet aš jauna, — paieškosiu laimės kitur, kol nevėlu". Tokie laiškai — signalai apie studentų gyvenimo trūkumus. Ir ne viena diena išsprendžiami! Mums jau pasisekė suburti gau sų neetatinių darbuotojų būrį: kiekviename fakultete veikia ko respondentų postai, kurie infor-
muoja apie studentų gyvenimą, rašo, ginčijasi ir ieško priemo nių, kaip padėti fakultetui paša linti trūkumus, kaip paįvairinti jo gyvenimą. Pažymėdami Spaudos dieną, mes didžiuojamės tais korespon dentais ir tariame ačiū, kad jie St. Puntežls, O. Dičlūnaitė, M. Tebėraitė, J. Pikšillngytė (ChF), M. Saulėnaitė, D. Kaknevičiūtė, A. Smerauskas (Matmechų fak.), Ed. Skritulskas, D. Survilaitė, R. Sipavičius (Medicinos fak.), VI. Vaitkevičius, A. Krapavickas, V. Prekevičlus, S. Radišauskaitė, J. Gudeliauskas, V. Jaskutėlis (Isto rijos ir filologijos fak.), A. Vaiš vila, Ant. Vilkelis, V. Stanevičiū tė, (Teisės fak.), K. Švedas, L. Cajauskas, R. Kruplckas, E. Vaitukaltytė (Gamtos fak.), Fizikos ir Ekonomikos fakultetų korespon dentų postai, internacionalinio, turistų, sporto klubo „Mokslas" ir daugelis kitų laikraščio bend radarbių vis labiau skverbiasi į fakultetų gyvenimą, padeda gvil denti daugybę klausimų. Tačiau vis dar neišvengia ma aprašomojo pobūdžio infor macijų, neretai trūksta min ties glaustumo, per silpnai vertinamos fakulteto aktyvistų pastangos ir ieškojimai, nepa kankamai pateikiama medžiaga akademinio gyvenimo klausimais. J. GIRDVAINIS (B. d.)
už sugaištą vakarą, a? — sunku suprasti, ar juokais, ar rimtai gerbiamas dėstytojas | keblią padėtį pastatė redakcijos darbuo toją. — Bet juk mūsų laikraštis eina visuomeniniais pagrindais... Bus ir honoraras — naujas numeris nemokamai. — Žinot ką, paieškokit Jaunes nių, jie Ir fakultetą geriau pažįs ta. Ir aplamai, kokia man iš to nauda. Yra komjaunimo organi zacijos sekretorius. Dažnai būna, kad redakcijos atstovas, kaip sakoma, stumdomas nuo Ainošiaus pas Kaipošių. Jeigu geri redakcijos norai ir pastangos nuolat bus nuoširdžiai ir aktyviai remiami viso Univer siteto kolektyvo, tai „Tarybinis studentas" tikrai bus veiksmingas mūsų darbo pagalbininkas.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO
REKTORIAUS ĮSAKYMAS Nr, 327 št 1966 m. gegužės mėn. 5 § L Už aktyvų bendradarbiavimą Universiteto daugiatiražiniame laikraityje „Tarybinis studentas", neatsitraukiant nuo akademinio darbo, Gegužės Pirmosios ir Spaudos dienos pro ga apdovanoju GARBĖS RASTAIS: 1. DAUJOTYTĘ Viktoriją — UI kurso'lituanistį, 2. GRABAUSKĄ Vytenį — III kurso lituanistą, 3. SAULENAITĘ Marytę — III kurso matematikę, 4. DICIŪNAITĘ Onutę — IV kurso chemikę, 5. KYBARTĄ Leoną — LKP CK leidyklos spaustuvės dar buotoją, mūsų laikraščio laužytoją, § 2. REIŠKIU PADĖKĄ: 1. GIRDVAINIUI Juozui — III kurso žurnalistui, 2. ZICKYTEI Rūtai — aspirantei, 3. MISEVIČIUI Gintui — aspirantui, 4. GEDAI Sigitui — V kurso lituanistui, 5. KEPALAITEI Audrai — IV kurso lituanistei, 6. BAGDONAVIČIŪTEI Gemai — II kurso lituanistei, 7. ZENKEVICIŪTEI Daliai — II kurso lituanistei, 8. KUSTAI Algimantui — III kurso lituanistui, 9. SURVILAITEI Danguolei — II kurso medikei, 10. VAIŠVILAI Alfonsui — I kurso teisininkui, 11. RADISAUSKAITEI Stefai — / kurso žurnalistei, 12. GUDELIAUSKUI Juozui — / kurso žurnalistui. REKTORIUS VILNIUS,
Musų rūpesčiai bendri BK 1. NE VIENOS DIENOS KLAUSIMAI Pastaruoju metu, redaguodami Universiteto daugiatiražinį laik raštį „Tarybinis studentas", susi duriame su daugeliu problemų, klausimų, pageidavimų, kuriuos mums tenka spręsti kartu su fa kultetų komjaunimu. Dažnai į su sirinkimų salėse ar atskirų asme nų pateiktus klausimus atsakymų ieškome komjaunimo ir partijos komitete, Rektorate ar Dekanate, rečiau — Profkomitete. Ir po TSKP XXIII suvažiavimo pagrindinis ideologinio darbo klausimas tebėra — naujo žmo gaus formavimas, jo auklėjimas komunizmo dvasia, kova už svei ką ir kultūringą žmogų, už gra žų ir turiningą jo gyvenimą. Mums, jauniesiems žurnalis tams, rūpi, kad kiekvienas stu dentas, būtų pilnavertis Universi teto šeimos narys, pareigingai dirbtų visuomeninį darbą, o gerai mokydamasis atneštų dvigubą naudą — sau ir visuomenei. ...Į redakciją plaukia laiškai. Pasiūlymai, prašymai ir net rei kalavimai. Rašo ir prašo. „.. .Gyvenu geležinkelio sto tyje. Grįžau iš armijos, o man pasakė: bendrabutyje vietų nėra. Palaukite dieną kitą — gal atsiras. Gal kas nors nusigers — išgrūsime“. „Gerb. Redakcija,... man nu-
1966 metų gegužės mėn. 11 d.
Giliau analizuokime svarbias problemas Spaudos dienos proga ko munistas J. MISEVIČIUS savo straipsnyje kelia „Tarybinio studento“ trūkumus, kurie sa vo metu buvo aptarti VVU Partiniame komitete. Dėstytojai ir studentai turė tų aktyviau atsiliepti ir patys dažniau jame pasisakyti.
17 METŲ
>*^»<^*^*^k-«-*^*^*^*^*^*^»-*^*/
S P pj
Et53SH^ESE5R5H5el
Pedagoginės mintys „Pedagogas — tai tas žmogus, kuris turi perduoti nauja jai kartai visą vertingą amžių partirtį ir neperduoti prie tarų, ydų ir ligų". A. LUNACARSKIS
„Visų pirma mokykis pats, tada kitų".
tu kai ką
išmoksi iš
„Tie, pas kuriuos mes mokomės, teisingai vadinami mo kytojais, bet ne kiekvienas, kuris mus moko, vertas šio vardo“. V. GETE
„Tam, kad auklėjimas galėtų sukurti žmogui naują pri gimtį, būtina, kad šio auklėjimo idėjos taptų auklėtinių įsi tikinimais, įpročiais“. K. USlNSKIS „Ir auklėjimas, ir mokymas neatsiejami. Negalima auk lėti, neperteikiant žinių, žinios gi auklėja“. L TOLSTOJUS „Drąsumas auklėjamas diena iš dienos, ryžtingai kovojant su sunkumais“. N. OSTROVSKIS „Nereikia įrodinėti, kad išsimokslinimas — pats didžiau sias žmogui gėris. Be mokslo žmonės ir grubūs, ir neturtin gi. N. CernySevskis „Nėra tokio blogo žmogaus, kurio geras auklėjimas ne padarytų geresniu“. V. BELINSKIS
TARYBINIS STUDENTAS >*'*^*/*^w^*^w*^*^w^*^*****^3 PUSLAPIS
1966 metų gegužės mėn. 11
Gerbiama redakcija
Komjaunuoli, kur Tu?
Gegužės 4 dienos „VAKARInių NAUJIENŲ“ numeryje teko skaityti I kurso žurnalisto J. ■Mickevičiaus medžiagą „Duok Tai buvo beveik eilinis Ma panką, tolimas drauge....... Auto-us pasakojo apie internaciona- tematikos ir mechanikos fakulte ines dienas Universitete. Gaila, to dėstytojų profsąjungos susirin ločiau šios medžiagos aš negaliu kimas, kuriame dalyvavo ir kom I pavadinti nei straipsniu, nei koaktyvas I espondencija, nei informacija. = jaunimo • —— — fakulteto I iors atitinkamai pagal tautybes = komjaunimo biuras ir pirminių _____ visų. „veikėjų“ |pavardės " ^komjaunimo organizacijų sekreto|>eveik I /ra sugalvotos, deja, šio straipsliio negaljma pavadinti Ir' litera- ;rial. Beveik eilinė buvo ir pati i susirinkimo tema — akademinis I ūriniu kūrinėliu. Beveik kiekvienas Universiteto darbas komjaunimo grupėse. jdentas puikiai pažįsta Interjbo pirmininkę, komjaunimo Apie tai jau ne kartą buvo kalmiteto narę Skirmantę Janutai- : bėta ir dar bus kalbama, nes Tuo tarpu J. Mickevičius mi- : komjaunimo biuras priverstas toje medžiagėlėje rašo: „KalbėVVU Interklubo pirmininkė S. i atmesti daugelio pirminių komi jaunimo organizacijų darbo pla nutaitytė“.
h
1
Po to, J. Mickevičiaus žodžiais ■iant, į tribūną pakilo kongieAlponsas Mnganga, (...) užsigęs (galima buvo rašyti ir „užiepsnojęs“ — juk šie abu žoiai yra lygiaverčiai) kalbėjo oso atstovas Pong Sufi Fuma, ) žavėjosi Vilniumi vengras chajus Belojus, (...) šlovino augystę kazachė Maja Tsakum■mova, gruzinas Caladzė ir le ningradietis Michailas Filipovas. | Nežinia, ar todėl, kad gražiau si ambėtų, ar dėl paprasčiausio nl rūpestingumo šios visos pavar des yra absurdiškai iškraipytos. Ioje delegacijoje buvo tiktai s negras kongietis Alfonsas ga ir vienintelis Laoso ats princas Ponų Sūri Furi. ikti šiuo atveju tikrai buvo anoma. Mlchaįų Balovą paiti BoloJum, Mairą Tsanovą kad labiau kazachiškai ėtų) paversti Maja Tsakumva. Revazą Gačičaladzę — įsčiausiu čaladze, Dmitrijų >vą perkrikštyti Michailu a daugiau negu juokinga, ie straipsnio stifių, kuris, beveik ne lietuviškas, kai-i yra daug sunkiau, nes tai en tik J. Mickevičiaus kaltė, nsiu tiktai, kad pasakymai VEŽIME iš Lietuvos DRAUĘ.“ (tarsi kokį kilnojamą torių), „TOLIMI DRAUGAI ik ne draugai) tiesia vieni; is rankas „UŽSIDEGĘS KALapie tautų išsivadavimą“: lelogiški ir nevartotini. II
čius, kurie dažniausiai yra para šomi atbula ranka: „Juk skoli ninkų fakultete visada yra ir komjaunimo darbe jaučiamas kažkoks atoslūgis, — pripažino MMF komjaunimo komiteto sek retorius A. Skupas, — o kom jaunimo gyvenimas grupėse su daro mūsų bendrą fakulteto gy venimą. Apie tai mes Ir turime kalbėti. Ypač audringai buvo svarsto mas klausimas dėl visuomeninio bei kultūrinio fakulteto gyveni mo. Vakaras fakulteto mastu pas kutinį kartą buvo suorganizuotas taip seniai, kad jį jau mažai kas Ir tepamena.
PERGALE Išėjusiems, parkritusiems ir grįžusiems Paskirs poetai paprastus posmus. O ant kapų žydės gyvybės vyšnios Visiems, visiems, kovojusiems už mus. t Ir neš saliutai iš kartos į kartą Nuostabų džiaugsmą mūsų ateities. Ir vėl pavasarį dirvonų arti Išeis kariai, sugrįžę iš mirties.
A. KRAPAVICKAS
ZOBCDBQBCDBCDBCD1CDBCDBCDBCDBCDBCZ>1CD«CD1C
[orius, pretenduodamas į: bų žurnalisto titulą, pamiršo: inąumo jausmą, o „VAKA-: I NAUJIENŲ“ redakcija, pa-; dama Universiteto studentu,: tos šviesą paleido nors ir ; elę, tačiau gana nesimpa- ■ „antį“. : Su pagarba : I JŪSŲ KORESPONDENTAS :
avigynos imtynes Dėl negausaus dalyvių skai čiaus visų lengviausio, lengviau sio ir sunkaus svorio čempionai paaiškėjo jau ....po svėrimo, nes šiose svorio kategorijose buvo tik po vieną dalyvį. Taip du Tei sės fakulteto atstovai be kovos pelnė savo komandai iš karto 20 taškų. Ekonomistai bandė pavyti teisininkų komandą, tačiau nėr sėkmingai. Bendroje sumoje su rinkę 58 taškus, teisininkai iško vojo pirmąją komandinę vietą. Ekonomistai, surinkę 54 taškus, turėjo pasitenkinti antrąja vieta. Trečioji komandinė vieta atiteko Gamtos fakulteto atstovams, ku rie, beje, pasižymėjo nedrausmin gumu. Du iš jų antrą dieną sava vališkai neatvyko į varžybas. tttmmtttttatttttttttttttmtt; Universiteto čempionais (pagal svorio kategorijas) tapo: V. Va lius (TF), Z. Varno (FF), A. Žu kas (EF), P. Nežnovas (IFF), A. Eigminas (EF), S. Noreikis (TF), Jau pranešėm, „Mokslas“ G. Motuzą (GF), R. Rėgalas (TF). alyje nugalėjo „ELFĄ“, Vaižybos baigėsi. Rezultatai loniau informuoti, kad Ralyje mūsų futbolinin- suvesti. Jau galima būtų ir pa lėjo „PRECIZIKĄ“, o pus- miršti juos. Bet norėtųsi, kad rungtynės su „MAGNEmetais išvystume ibaigė rezultatu 2:2. Per- ateinančiais ■ vėl nulėmė 5 tikslūs V. gausesnį savigynos imtynių mė sko baudiniai. gėjų būrį, kad jis pasipildytų ys pergalės ir išvedė Į Vilniaus pavasario naujomis jėgomis, kad ši sporto nalą. Tai didelis mūsų šaka turėtų gerbėjų visuose mū tbolo komandos lalmėji- sų Universiteto fakultetuose. :mės finale) A. EIGMINAS K. JUREVIČIUS
baigė dvi dienas (balan>1?7—28 d. d.) trukusios sas imtynių tarpfakultetinės ybės. s iš anksto visiems fakulbuvo pranešta ir pateikta ržybų Nuostatai, bet susi■ ne toks jau gausus šios šakos mėgėjų būrys. Nė fakultetui neatstovavo šjomanda. Varžybas pradėjo yvių. Gausiausiai buvo atjami Teisės (12) ir Ekono(9) fakultetai. Kiti fakulteėjo vos po du—tris dalyChemijos bei Matematiechanikos fakultetai visai atstovaujami. Tai ir nuomandines vietas.
okslo“ pergalės
„Neturime patalpų, neturime magnetofono. Ir Iš viso — kokie čia šokiai koridoriuje. Juk kiek vienas ieško kur geriau..." — skundžiasi komjaunimo biuro na rė E. -Rusaitė, atsakinga už fa kulteto kultmasinį darbą. (Lyg magnetofonas ir šokiai būtų pa grindinė gero vakaro esmė). Ta čiau kažkada tas koridorius at laikė daug gerų vakarų. Ir muzi ka buvo, netgi gera. (Prisimena me: kažkada buvo). O dabar?.. — Jūs patys nežinote, ko iš tikrųjų norite, — sako fakulte to dekanas doc. A. Raudeliūnas. — Pagaliau gerą vakarą galite surengti ir Aktų salėje. Tik jūs organizuokite. Tik dirbkite. Matyt, šiuolaikiniam jaunuoliui reikia ne vien tik blizgančio parketo ir geros muzikos. Jam reikia daug daugiau. Svarbiausia, jam reikia gero ir skaidraus įspū džio tų gana įvairiaspalvių stu dentiškų dienų, kurias, išėjęs iš Universiteto, saugotų savo at mintyje visą gyvenimą. O tam sus koridorius, pilki šeštadienio vakarai ir liguistas atodūsis „ach, kaip nuobodu“ iš tikrųjų yra per smulku ir per plokščia, kad kada nors, po daugelio me tų, pavirstų neužmirštamais skaidriais prisiminimais. Tuomet mes jau nekiausinėsime, kas kal tas. Tuomet mes kaltinsime ne komjaunimo aktyvistus, ne pras tą muziką, ne tamsią patalpą. Mes kaltinsime tik save. Bendrą fakulteto gyvenimą ap sprendžia gyvenimas grupėje, o bendrą grupės gyvenimą apsprendžiame mes. Aš, tur būt, niekada nesutiksiu, kad šiuolaikinis jaunuolis bukas ir abejingas. Yra tik vienas klau simas — kam abejingas? Būti visiškai abejingu — neįmanoma, nes tokiu atveju reikėtų nieko neveikti ir nieko negalvoti. Tas „nieko" yra neapčiuopia mas ir nerealus, gyvenantis tik tai mūsų pokalbiuose. O mes — esame mes. Gyvi, jauni ir mąstantys. Reikalaujame mes iš tikrųjų daug, nes turime teisę daug rei kalauti. Juk vis tiktai mes — ne pokario komjaunuoliai. O bėda yra ta, kad mes įpratome reika lauti gatavo, kad įpratome tik imti. Negi mes esame viskam abejingi? J. SIMONAVlClUTE, MMF II kurso studentė
♦ ♦
n♦
MEILES EVOLIUCIJA
Pakol būname maži mes baisiai mylime katiną. Paūgėję, ♦ ♦ B ♦ mes kartais mylime, o kartais ir nemylime. Dar labiau paūgė S ję mes iš tikrųjų mylime šiltas šlepetes, popierines gėles, o ♦ = kartais — didelius flegmatiškus buldogus. Kai atsiranda pir ♦ ♦ mas ♦ žilas plaukas, mes dieviname benzino kvapą, naftalinu ♦ pabarstytus vestuvinius drabužius ir minkštą, meilutį kilimėlį ♦ nuosavame klozete... Be meilės tuomet mums kartais būna ♦ truputėli gaila nekaltos ir kvailos Jaunystės, ir kažkodėl bai ♦ siai nesinori mirti. Tarp kitko: VI kurso medikės A. žiedaitė ir A. Rečiūnai- ♦ tė-Baškienė kategoriškai atsisakė išvykti pagal paskyrimus. ♦
s ♦ ♦ ♦ ♦ Kai Jaunuolis į suolą sutrina ketverias ♦ kelnes, staiga pasijunta visiškai suaugusiu
Netipiškas tipas
ir gerbtinu žmogumi. Kalbėdamas su dės tytoju (mokslinis laipsnis' nesvarbu), ji ♦ sai lyg tarp kitko užsirūko „Ligeros“ ir toliau dėsto savo tezes, lyg tarp kitko i berdamas pelenus į pašnekovo skverną. Jūs šakotą — tai netipiška? Tai nesude ♦ rinama su tarybinio Jaunuolio vardu? ♦ Gal būt. Aš nesiginčiju, nes aprašiau ne kažkokį ypatingą tipą, o paprasčiausią ♦ studentą, IV kurso mediką J. Burlakoną. ♦ „K. P.“
♦
TRUPUTĖLIS LYRIKOS
♦
C
♦
♦
♦ ♦=
Užkaito saulutė. Išdygo dilgelės ir kiĮcUios gėlės. Bendra bučio Nr. 3 gyventojai per atvirus langus iškišo liesus savo šonkaulius. Kepinasi atokaitoje ir džiaugiasi. Kitas dar van dens grafiną pasistato: sako, šlapiai geriau ima. O saulutė vis kaitina ir kaitina. Auga dilgėlės ir kitokios gėlės, vaikšto ir spiaudo pensininkai ir pagyvenusios moterėlės, nudelbia akis netyčia pasitaikę įsimylėjėliai, o vaikėzai būriuojasi šaligatvy je, spokso ir iki mėlynumo ginčijasi, ar Žiulio Verno lauki niai buvo tokie pat, kaip studentai, ar dar nuogesni už juos.
♦ *
♦ ♦
♦ ♦
AMBICIJA Kai pirmakursis persirita į antrą se mestrą, nosis savaime ima ir užsiriečia. O
♦ kai pirmakursis persirita į antrą kursą, su juo kartais neįmanoma susikalbėti. ♦ Pavyzdžiui, MF I kurso studentas V. ♦
Geraskinas ir antrakursė -R. Tei;išerskytė vaizduoja senus „blatnus“ vilkus ir eidami į bendrabutį nerodo leidimų. — Špygą tau, o ne leidimą, — sako jie budinčiajam. — Matyt, iš kaimo esi, kad žmonių nepažįsti.
Įdomus susitikimas
,T. Stud.“ koresp.
e*♦
5 ♦
ftUDIN
Irgi savininkėlis Gegužės penktą dieną Univer siteto Kolonų salėje viešėjo „KOMSOMOLSKAJA ŽIZNJ“ v redaktorius K. N. Selichovas. — Man, kaip žurnalistui, kalbėjo drg. K. N. Selichovas, — labai malonu pasveikinti jus Spaudos dienos proga. Manau, kad daugelis Universiteto stu dentų skaito sąjunginį jaunimo žurnalą, domisi jame sprendžia momis problemomis ir nori bend radarbiauti. Toliau drg. K. N. Selichovas apžvelgė žurnale spausdinamos medžiagos tematiką bei Jai ke liamus reikalavimus. Baigda mas keletą žodžių pasakė apie žurnalo perspektyvas, pabrėžė, kad netolimoje ateityje bus įves ta visa eilė diskusinių skyrių, kuriuose ypač daug vietos bus skiriama studentų gyvenimui. | šį įdomų susitikimą susirin ko gausus būrys dėstytojų, stu dentų ir Universiteto darbuoto jų-
♦
Mirusios sielos
—♦♦ ■♦♦ ■♦ ■♦♦ ♦ ♦ ♦ ♦
♦ ♦
Kai aš mokiausi vidurinėje mokykloje, mokytojas mums aiškino, kad čičikovai ir visi kiti sukčiai negrįžtamai nu skendę j praeitį. Kai aš pradėjau studijuoti Universitete, įsitikinau, kad čičikovai ir visi kiti sukčiai ųyvuoja ir mūsų dienomis. Pavyzdžiui, MF V kurso gy domosios specialybės III gru pės seniūnas paskaitų metu registruoja mirusias sielas. Balandžio 26 dieną žurnale „figūravo“ net 6 „dūšelės“, kurių iš tikrųjų paskaitoje nebuvo. Su pagarba „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIUS“
f !•
♦
♦
— Stanislovai, visas kursas ♦ talką išėjo. O tu?.. — Na, ir kas?! Tvarkyti fa kulteto ar bendrabučio aplin ką bet koks snarglys gali. ♦ O aš vyras motorizuotas ir į į jokias talkas neisiu. Mašina, broli, — tai ne arklys: jai bo tagu neuždroši, — sako V ♦ kurso medikas St. Rabeckas, ♦ krapštydamasis prie nuosavo ♦ motociklo. ♦
„Kultūrosšulai“ ir puslitris
♦
Visokių kultūros šulų pasi ♦ taiko. Vieni dūdas pučia, kiti degtinę qeria, dar kiti ir dū das pučia, ir degtinę geria. Mūsų muzikantai, grojan ♦ tys Aktų salėje, daugiau ge ria nequ pučia. O prisigėrę ♦ muša žmones ir posėdžiauja su draugovininkais. Laimė =♦ tik, kad Kultūros klubas ap ♦ snūdęs ir kol kas neišveja ši- ♦ kultūros šulų“.
Katalikų bažnyčia Lietuvoje
FOTO MĖGĖJŲ KONKURSAS!
L. GAJAUSKO nuotr.
PAVASARIO ARIMAI.
LDAALR, Komjaunimo komitetas, Studentų profkomitetas ir „Tarybinio studento“ redakcija skelbia foto mėgėjų konkursą tema „MOŠŲ UNIVERSITE TAS“. Fotokonkurse gali dalyvauti visi Universiteto stu dentai — foto mėgėjai. Nuotraukų tematika gali bū ti įvairi: įžymūs Universiteto mokslininkai, mokslo pirmūnai, studentai užsiėmimų, mokslinio-tiriamojo darbo, sportinių varžybų, turistinių išvykų, gamy binės praktikos metu. Konkurso terminas — iki š. m. lapkričio 1 dienos. Geriausi fotomėgėjų darbai bus spausdinami „Tary biniame studente“ ir premijuojami. I PREMIJA - 15 RUBLIŲ, DVI II PREMIJOS — PO 10 RUBLIŲ, TRYS III PREMIJOS — PO 5 RUBLIUS. Konkursui pasibaigus, bus suorganizuota Univer siteto foto mėgėjų darbų paroda. Pateikiamų konkursui nuotraukų formatas turi būti ne mažesnis, kaip 13 ><18 cm. Nuotraukas (po du egzempliorius) kartu su negatyvais, nurodant pa vadinimą, savo pavardę, vardą, fakultetą, kursą ir specialybę, siųsti adresu: VILNIUS, UNIVERSITE TO 3, „TARYBINIO STUDENTO“ REDAKCIJA. Fotokonkursui. PASTABA: Prie LDAALR komiteto veikia foto sek cija, yra foto laboratorija. Užsiėmimai vyksta kiek vieną'ti ečiadienį 20 00 vai.
4 4 4
GimTOSIOS AKAIS ■■ 91
EU6, DANiuEVięiU^
*
4 t * * f 4 f f 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 f 4 4 4 4
f 4 4 4 4
;4 J4 J 4 4 • 4 4.
1. KĄ ŠNARA BANGOS (Tęsinys iš 13-to numerio) skalauja krantus Ramiai Gulbinkos kaimynas — senaežeras. Amžiną sis Pruto gyvenimo .pasaką šnara lieknosios nendrės, pušynų gar banos, trys senutėlės obelys. Ateina čia Oskaras Kaleiša, atsiremia į grublėtą obels liemenį ir stovi nulei dęs galvą. Stovi valandą, dvi... Raukšlių išvagotu vei du rieda ašara... 1947 metais čia stovėjo jo sodyba, čia skardėjo linksmas žmonos balsas, pirmuosius žodžius tarė kūdikis, jo kūno atžala, o dabar beliko tik nebylios susenusios, kaip ir jis pats, Kaleiša, obelys. ... 1947 metais Pruto ir ki tų aplinkinių kaimų valstie čiai išrinko Oskarą Kaleišą Rimšės apylinkės Tarybos pirmininku. Oskaras dirbo dieną ir naktį, įdėdamas j darbą širdį ir protą. Buožės ne kartą jam grasino, bet Os karas nepasidavė. „Atsisakyk darbo, nes neteksi gyvybės“, — vieną rytą jis rado duryse Įspraustą raštelį. Bet nepabū go Oskaras, su dar didesniu užsidegimu tęsė savo sunkų darbą. Vieną vasario mėnesio nak tį sodybą apsupo banditų gauja, sušaudė kaip rėtį Kaleišos namų sienas, langus, ir dingo. Tačiau neilgam. Kovo septintoji. Gūdi nak tis. Nuo Pruto ežero slenka tamsūs žmonių šešėliai. Pri slopintos kalbos. Kaleišos šei-
myria nuega. Tik visad budrus Oskaras išgirdo žingsnius. i__ -i-Al — —>1^ i L Al-■> i ■ užklupti ■ “r L/1 1 I w E i Nepavyko netikėtai tarybinio patrioto. Kaleiša su žmona pradėjo gintis, šūviai išbudino mažylį. Jis verkė ir šaukė silpnu balseliu: „ma ma"!. Suliepsnojo namas, pa dėtis tapo beviltiška. — Imk vaiką ir bėk i kitą pusę, o aš nukreipsiu bandi tų dėmesj, — tepasakė Oska ras. — Bėk, brangioji, gelbėk mūsų vaikutį. Oskaras tėškė buože į lan go rėmą ir iššokęs ėmė pa siutusiai šaudyti. „Kad tik jai pasisektų, kad tik... — nedavė ramybės mintis. Prati sas, šiurpus žmonos balsas sudrebino Oskaro širdį. „Ne jaugi... Mano vaikutis... Ne jaugi ir jo nepasigailės“. Ne pasigailėjo banditai. Prie na mų gulėjo perverta krūtine žmona, o jos rankose kūdikis. Nusvirusi baltapūkė galvelė, sugniaužti putlus piršteliai. ■ — Mano kūdikis... Mano laimė... — ir Oskaras su kniubo. — Beširdžiai... Už ką? ... Kuo jis nusikalto? Banditai sulindo į urvus, iš kur jų kruvinos rankos ne kartą besėsi į geriausių liaudies sūnų ir dukrų gyvy bę. Tačiau atėlo valanda, ir jie gavo tai, ką nusipelnė. Dabar Kaleiša pensininkas. Jo senatvė aprūpinta. Ir tik trys obelys, sutrupėję, apsvi lę namo pamatai akmeniu gula jo širdį, spaudžia ašaras.. Čia visuomet sustoja, susi-' mąsto senasis Oskaras Kalei ša.
i
LIETUVOS KATALIKŲ voslavų bažnyčios principus ir draudžia gyventi su žydais vie DVASININKIJOS dogmas. nuose namuose, gydytis pas gy VISUOMENINES POZICIJOS Dalis Lietuvos katalikų dvasi dytoją žydą, tarnauti, nuomou XIX A. ANTROJOJE PUSĖJE ninkijos, matydama, kad caro val jiems žemę ar namus ir pan. Kle Katalikų bažnyčios istorija — džia siekia likviduoti katalikų rikalinėje spaudoje plačiai vyk tai istorija tam tikro visuomeni bažnyčią Rusijoje, daugumą jos doma ir antirusiška politika. nio, religinio-politinio instituto, vykdomų priemonių boikotavo, Lietuvių klerikalinė buržuazij,. kurio visa veikla praeityje ir da remdamasi savo bažnytinių dog plačiai propagavo ir antilenkiškabartyje labai glaudžiai susijusi su mų teiginiais. nuotaikas, liepdama saugoti; bendra pasaulietine istorija, su Diplomatiniais kanalais su Ro „biaurios bendrystės su len klasių kovos istorija. mos kurija caro vyriausybei šio kais"1, kuri faktiškai reiškė kovę Lietuvos klero ideologai bur- klausimo taip pat nepavyko iš už nacionalinę bažnyčią Lietuve žuazinės valdžios metais plačiai spręsti. je. propagavo mintį, kad „dvasininTodėl, nors galutinai ir neatsi Kapitalizmo vystymasis bažny kai yra ir palieka moraliniais tau- sakydama savo vilčių, caro vy tinėje organizacijoje gimdė ir aštl tos ir valstybės vadais: jie — riausybė jau nuo septintojo de rino socialinio, ideologinio ir nai druska, kuri sūdo moralinį tautos šimtmečio pabaigos — aštuntojo cionalinio pobūdžio prieštaravi gyvenimą, kuri skleidžia šviesia- pradžios priversta katalikų mus. Šie prieštaravimai išryškės regį idealizmą". Kaip tik tokių bažnyčią ne tik toleruoti, bet ir tarp jaunosios ( žemesnes parei pozicijų laikėsi klerikaliniai isto daryti jai kai kurias nuolaidas. gas užimančios) ir senosios (aukš rikai A. Alekna ir J. Stakauskas. Nuolaidos dar labiau išsiplečia tosios) katalikų dvasininkijos Šiame straipsnyje bandoma at XIX a. pabaigoje — XX a. pra tarp dvasininkijos ir bažnyčių skleisti katalikų dvasininkijos po džioje, kuomet beaugančio visuo tarnų. zicijų evoliuciją Lietuvoje. meninio judėjimo, revoliucinės XIX a. antroje pusėje Lietuvę Dar XIX a. pirmaisiais dešimt kovos akivaizdoje caro vyriausy jaunoji katalikų dvasininkija n mečiais bažnytinė katalikų orga bė katalikų bažnyčioje ima ieš tik ekonomiškai, bet ir ideologii nizacija Lietuvoje buvo feodali koti sąjungininko. kai prisitaiko prie buržuazinė nio pobūdžio: pelnas iš žemės, Kova prieš materializmą, mark visuomenės sąlygų. Dešimtai: bažnytinių baudžiauninkų išnau sizmo idėjų plitimą, darbininkų dešimtmetyje klerikalinėje spa dojimo bei įmonių (smuklių, ma judėjimą, suartina katalikų ir pra doje pradedama akcentuoti p: lūnų ir kt.) buvo pagrindinis pa voslavų bažnyčias, mažina tikybi gimtinė teisė į privatinę nuosav jamų šaltinis. Politiniu požiūriu ji nį antagonizmą. bę, o socialinė nelygybė, klasir buvo viena iš pagrindinių Žečpos XIX a. Lietuvoje kapitalizmas susiskaldymas aiškinami diepolitos ramsčių, nacionaliniu po. vystėsi iš lėto. Todėl katalikų valios pasireiškimu. Pripažįstam žiūriu — lenkinimo nešėja ir sau dvasininkija XIX a. antroje pusė švietimo ir mokslo būtinumas. gotoja, suvaidinusi tam tikrą je klasiniu atžvilgiu orientavosi Katalikybė tampa „buržuazini vaidmenį 1794, 1830—1831 ir į tuo metu jau nykstantį bajorų religija ir ima tarnauti kapital 1863 metų sukilimų ruošime. luomą, kaip į „tautos vadovą". Ji tinės visuomenės viešpataujanti XIX a. antrojoje pusėje įvyk, nematė dėsningų visuomenės vys klasei. dytas baudžiavos panaikinimas, tymosi procesų, neigė progresą XIX a. antroje pusėje caro v; nepasisekęs 1863 metų sukilimas, ir civilizaciją. džios vykdytos politinės, nacio: bajorijos luomo irimas keitė Lie Šios pozicijos buvo išdėstytos tuvos katalikų dvasininkijos poli popiežiaus Pijaus IX 1864 m. linės priespaudos ir ekonomi: suvaržymų sąlygomis, atme tinę orientaciją. Sillabuse (paklydimų sąraše), ku religijos skleidimą, nacionali Todėl šalia prolenkiškos vis di riame jis pasmerkė mokslą, de dvasininkija Lietuvoje suvaidi desnę įtaką įgauna monarchistinė- mokratiją, žodžio, spaudos, sąži tam tikrą teigiamą vaidmenį, i procaristinė politinė orientacija, nės laisvę, religinį pakantumą, siekė laisvės lietuvių spaudai kurioje pastebimos dvi tendenci socializmą ir komunizmą. kalbai. jos: pirmosios atstovai — karjeSu prakeikimu lūpose pasitiko Materialistinės pažiūros į gi ristai-susitaikėliai, antrosios —iš dvasininkija lietuvišką pasaulie tikimi caro tarnai, tačiau pasiryžę tinio turinio literatūrą, o periodi tą, ateizmo, marksizmo idėjų kovoti už katalikų bažnyčios lais nę spaudą — viduramžiškos timo akivaizdoje, katalikų dv ninkija „bedievius, anarc vės ir savarankiškumo pripažini inkvizicijos laužų ugnimi. paske tus ir socialistus mą. Pastarosios tendencijos šali Tačiau katalikų dvasininkijos priešais už } ninkai dėl katalikų bažnyčios ir vaidmuo buvo prieštaringas; iš baisesniais ir jo po! tikybos suvaržymų pradžioje ga vienos pusės stiprindama pasi ravjovą-Koriką na aštriai kritikavo vietinę caro priešinimą rusinimo politikai, iš kos šalininkus. „Apžvalgoje1 administraciją. Tačiau po 1894 m. antros — ji vykdė gana platų rikalai meldžiasi dievui prašJ f mi, kad jis apsaugotų Lietuvi: | <1 popiežiaus Leono XIII enciklikos lenkinimo darbą. Šliupų, Dembskių, Tarada 5 lenkų archivyskupams ir vysku Panaikinus baudžiavą, nors ir Bečkauskių, kurie dangsti pams, kurioje dvasininkijai buvo palengva vystantis kapitalizmui liepiama klausyti pasaulietinės Lietuvoje, paspartėja ir katalikų mies darbininkų klausimais valdžios, kritiškasis elementas iš dvasininkijos buržuazėjimo pro mokslais bei „Tėvynės meile“1 szimta kartų arszesni ir prikl nyksta. cesas. už visus maskolių popus ir ii Jaunąją Lietuvos dvasininkiją rus!" 1830—1831 m. sukilimo metu 2. ir po jo caro vyriausybė pravo- daugiausia sudarė valstiečių ir Kaip matome, to meto gy buržuazijos vaikai. Iš jų palaips slavybės iškėlimui imasi naujų mas, iškėlęs tokias aštrias so priemonių: 1839 m. prie pravosla- niui ir susiformavo lietuvių kleri nes problemas, vertė kati vybės centro Maskvoje prijungia kalinė buržuazija. Ji be tikybinių dvasininkiją į jas reaguoti, ii mi unitai. Kiti projektai nebuvo interesų stojo ginti ir nacionalines atsakymo bei išeities. Įgyvendinti, o šešto dešimtmečio bei ekonomines lietuvių buržuazi Taigi, Lietuvos katalikų b antroje pusėje po Krymo karo, jos pozicijas. Jei XIX a. pirmo čios istorija XIX a. antroje katalikų bažnyčia susilaukė net joje pusėje šių interesų reiškėjai je — tai jos prisitaikymo kai kurių palengvinimų. buvo tik kai kurie asmenys kapitalizmo ekonominių pr (pvz.,: A. Tatarė, M. Valančius ir bei šalies socialinių ir naci: Prie represijų politikos grįžta 4 ma 1859—1862 m. revoliucinės kt.), tai devintojo dešimtmečio nių sąlygų istorija. J situacijos ir 1863 m., sukilimo lai pabaigoje — išsiskiria nacionali R. V kotarpiu. Šiuo metu Muravjovo nė dvasininkijos grupuotė, Jos f Koriko ir jo bendraminčių vykdy nariai steigia nelegalias orJ ta politika rodo, kad buvo siekta ganizacijas, pradeda leisti pe riodinę spaudą („Žemaičių ir KORESPONDENTŲ DEME susilpninti ir suardyti katalikų 4 Gegužės mėn. 13 dieną ( bažnytinę organizaciją (uždaromi Lietuvos apžvalga", „Tėvynės tądien}) įvyks „TARYBINIO vienuolynai, bažnyčios, tremia sargas"). Klerikalinės spaudos DENTO" laikraščio bendrad mi kunigai, iki aštuntojo dešimt puslapiuose jaunoji dvasininkija pasitarimas. 4 mečio dR pradžios uždraustas skatina nacionalinės buržuazijos Renkamės 17 valanda. i’| naujų bažnyčios kadrų paruoši ekonominį įsigalėjimą Lietuvos darni kolektyvą — nevėluoJ mas), palaužti jos pasipriešinimą. kaimuose ir miesteliuose, įrodinė / Per rusų raidėmis spausdintas ir ja, kad katalikų tikyba ne tik ne4 pravoslavų šventikų redaguoja draudžianti, bet ir liepianti užsi mas katalikų bažnytines ir religi. iminėti amatais. Į bažnytinę orga VIRŠININKŲ DEMESH nes knygas siekiama įdiegti pra- nizaciją giliai prasiskverbia na Šių metų gegužės 11 c] 1 cionalizmas. Ypač puolama Lietu 19 vai. Kolonų salėje ra 4 voje viešpatavusi žydų buržuazi 1. „Šviesa“, 1890, Nr. 8, p. 249. si pamainų viršininkai. I *4 ja, provokuojami žydų pogromai. 2. „Apžvalga“, 1893, Nr. 20, Prašome visus dalyvaij 4 p. 156. Klerikalinė spauda katalikams 4 KOMJAUNIMO KOMIT
'i
\
4 4 4
I
2
OOOOOOCOOOOOOOC
Redaktorius J. GIRDVAINIS
Korektorė D. Zenkev 4 f f
Musų adresas: VILNIUS, Universiteto g’
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė TIRAŽAS 2700 e
LV 07264
Užs. 1