visų
Salių
proletarai, vienykitės:
LTSR Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiume
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS
NUO
1950 METŲ
1984 m. balandžio 20 d., penktadienis
docentai V. Kindurys, N. Žukauskienė, J. Mačiulis ir kiti pasisakymuose pažymė jo, kad dekanatas, partinė organizacija sistemingai do Sprendžiant išsivysčiusio tuose partiniuose dokumen- misi, kaip studentai studi juoja filosofiją, politinę eko socializmo tobulinimo užda- tuose. nomiją, mokslinį ateizmą ir vinius, didelį poveikį, spar Universiteto partinė orga kitas visuomenės mokslų tinant mokslinę-techninę pa nizacija, vadovaudamasi TSKP disciplinas. Kartu buvo pa žangą, plėtojant kultūrą, XXVI ir LKP XVIII su kad visuomenės gausinant socialistinės visuo važiavimų, TSKP CK ir žymėta, mokslų studijavimo būklė menės dvasinius turtus, da LKP CK plenumų nu fakultete galėtų būti dar ge tarimais, daug dėmesio ski resnė. Buvo atkreiptas dė ro aukštoji mokykla. Šiuolaikiniame socialisti ria visuomenės mokslų ka mesys į tai, kad dekanatas nės visuomenės raidos etape tedrų vaidmeniui mokant ir ir komjaunimo organizacija į aukštąją mokyklą žiūrima auklėjant studentą didinti. sutelkusi jėgas užkirstų ke ir iš jos reikalaujama būti „Įpareigoti visuomenės mo lią pasitaikantiems studentų mokymo, komunistinio auk kslų katedras, dekanatus, fa paskaitų ir seminarų pralei lėjimo, mokslo ir kultūros kultetų ir katedrų partinius dinėjimams, likviduotų ža centru. Rektoratams, parti biurus nuolat siekti, — pa lingą praktiką, kai studen nėms organizacijoms iškeltas brėžiama Universiteto pir tai nesistemingai ruošiasi se uždavinys sutelkti aukštųjų minės partinės organizacijos minarams, išvengtų forma mokyklų profesorių ir dėsty V konferencijos, įvykusios lizmo studentų VPP atesta tojų pastangas, kad būtų 1983 m. lapkričio 4 d. nuta vime, o ūkinė dalis — iš gerinamas mokomasis-auklė- rime, — kad studentai kuo spręstų „lentų ir kreidos jamasis ir mokslinis-metodi- geriau suvoktų TSKP istori problemą" fakultete. nis darbas. TSKP Centro Ko nį patyrimą, maiksistinę-leniPritarimo susilaukia fakul miteto ir TSRS Ministrų Ta ninę metodologiją kaip mo tetų ir katedrų partinių biu rybos nutarime „Dėl toles kslinio mąstymo teorinį pa rų iniciatyva (juose daly nio aukštosios mokyklos vys matą". TSKP istorijos, filo vaujant Visuomenės mokslų tymo ir geresnio specialistų sofijos istorijas ir logikos, katedrų arba katedrose de rengimo" (1979) pabrėžta, politinės ekonomijos ir kitos kanato, fakulteto partinio kad ir toliau būtina „kelti visuomenės mokslų kated biuro atstovams) organizuo paskaitų lygį ir didinti jų ros bei jų partinės organiza jami susirinkimai visuome reikšmę ugdant studentų cijos daugiau dėmesio ski nės mokslų studijavimo pro mokslinį mąstymą ir mark- ria sistemingam paskaitų ir blemoms aptarti. Paprastai sistinę-lenininę pasaulėžiūrą. seminarų moksliniam lygiui tokiuose susirinkimuose, at Siekti, kad paskaitos būtų kelti. Paskaitose daugiau dė sižvelgiant į vieno ar kito probleminio pobūdžio, at mesio skiriama realios tikro iakulteto darbo specifiką, spindėtų aktualius teorijos ir vės pasaulėžiūriniam suvoki ieškoma optimalių variantų praktikos klausimus, šiuolai mui, išsivysčiusios socialisti idėjiniam-teariniam rengia kinius visuomenės ir moks nės visuomenės aktualiems mų specialistų dvasiniam lo bei technikos vystymo klausimams analizuoti, šiuo pasauliui turtinti, jų komu laimėjimus, padėtų dirbti laikinės mokslo ir technikos nistiniams įsitikinimams for nuodugniai ir savarankiškai". revoliucijos socialinėms pa muoti. Universiteto rektoratas, par sekmėms, klasinio partinio Jungtiniame Universiteto tinis komitetas, įgyvendin požiūrio, vertinant visuome damas partijos ir vyriausy nės reiškinius, esmei at tarybos ir partijos komiteto posėdyje, įvykusiame šių bės aukštajai mokyklai ke skleisti. metų kovo 27 dieną buvo liamus uždavinius, didelį dė Stengiamasi plėsti ryšius apibendrintas mokslinio ko mesį skiria tam, kad profe tarp visuomenės mokslų ka soriai, dėstytojai perteiktų tedrų, panaudoti sukauptą munizmo katedros darbas, studentams žinias aukštu mokymo auklėjamojo darbo vykdant TSKP XXVI, LKP profesiniu ir idėjiniu-teori- patirtį. Reikšmingas vaidmuo XVIII suvažiavimų ir TSKP niu lygiu, specialistų rengi čia tenka visuomenės moks CK 1983 m. birželio plenu mą derintų su svarbių moks lų mokslinei metodinei tary mo nutarimus. Mokslinio ko katedros vedėjo linių problemų nagrinėji bai, vadovaujamai TSKP is munizmo doc. P. Bernatavičiaus, ko mu. torijos katedros vedėjo prof. Ypač svarbus vaidmuo mo K. Navicko, kurioje aptaria misijos pirmininko prof. R. Pavilionio pranešimuose, kant ir auklėjant studentus mi marksistinės - lenininės prorektoriaus prof. B. Sudatenka visuomenės mokslų teorijos dėstymo, mokslinių vičiaus, doc. R. Bartaškos ir dėstytojams. Universiteto vi tyrimų vykdymo ir kiti kitų pasisakymuose buvo nu suomenės mokslų katedrose svarbūs klausimai. Jau šiais rodyta, kad katedros yra sutelktas nemažas moks- mokslo metais taryboje buvo tyvas yra sutelkęs kolek jėgas linis potencialas. Čia dirba svarstyti: „TSKP CK 1983 TSKP XXVI ir LKP XVIII U profesorių, mokslų dakta- m. birželio plenumas ir vi suvažiavimų bei 1983 m. bir rų (daugiau nei pusė visų suomenės mokslų katedrų želio ir 1984 m. vasario respublikos aukštųjų mokyk- priemonės darbui gerinti", TSKP CK plenumų nutari lų visuomenės mokslų aukš- „Tarpfakultetinės politinės mus vykdyti. Katedros posė čiausiosios kvalifikacijos ekonomijos katedros darbas džiuose ir partinės organiza specialistų), virš 60 docentų, su studentais neakivaizdinin cijos susirinkimuose daly mokslų kandidatų. Siekiama kais", „Visuomenės mokslų kiškai ir principingai svars šį mokslinį potencialą kuo katedrų metodologinių semi tomi mokymo-auklėjimo, moefektyviau panaudoti aktua narų darbas" ir kiti klausi kslo-tiriamojo darbo ir kiti lioms ir reikšmingoms moks- mai. Ieškoma kelių ryšiams klausimai. Gerai dirba doc. lo problemoms spręsti, mo- tarp visuomenės mokslų ka I. Lemperto vadovaujamas kymui bei studentų komu tedrų ir fakultetų plėsti. dėstytojų metodologinis se nistiniam auklėjimui tobulin- Šiam tikslui pasitarnavo šių minaras tema „Ideologinės ti, aukšto profesinio lygio, metų kovo 19 d. įvykęs kryptys ir kontrapropagantvirtais idėjiniais įsitikini- jungtinis Universiteto ideo da", metodinė jaunųjų ka mais, socialiai aktyvių spe loginio darbo komisijos ir tedros dėstytojų sekcija, va cialistų rengimui gerinti. Vi visuomenės mokslų moiksli- dovaujama doc. O. Klimkesuomenės mokslų reikšmė ir nės metodinės tarybos posė vičiūtės, ryškį katedros dės šių disciplinų dėstymo idė dis, kuriame buvo apibend tytojų veikla, rengiant tele jinio poveikio didinimas bu rintas visuomenės mokslų vizijos laidas studijuojan vo atskleistas TSKP CK studijavimas Filologijos fa tiems marksizmą-leninizmą, 1983 m. birželio plenume, kultete. Fakulteto partinio neblogi katedros ryšiai su svarstant aktualius partijos biuro sekretorės pavaduoto daugumos fakultetų dekana ideologinio, masinio politi ja filol. m. kand. E. Lakie- tais, kurie paprastai atsižvel nio darbo klausimus, 1984 nė pranešime, profesoriai gia į katedros pageidavini- vasario plenume bei ki- K. Navickas ir R. Pavilionis, Nukelta Į 2 psl.
Siekiant bendro tikslo
I
I
I Į
I
Į I
■ I
I I
I
Nr. 14 (1273)
Kaina 2 kap.
Už ilgametį vaisingą mokslinį darbą ir aktyvų dalyvavimą visuomeni niame gyvenime Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto TSKP istori jos katedros profesorei Vandai KASAUSKIENEI suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusios dėstytojos garbės vardas.
RYTOJ — LENININĖ KOMUNISTINĖ ŠEŠTADIENIO TALKA
Kasmet lenininėje ko munistinėje šeštadienio talkoje dalyvauja Uni versiteto studentai. Ko kius darbus talkininkams teks atlikti šių metų tal koje? Apie tai informavo VU ūkio skyriaus virši ninkas A. BAČIULIS: — Bemaž 3000 studen tų dirbs Universitete:
tvarkys bendrabučių ap linką, fakultetus, padės Kairėnų botanikos sodo darbuotojams. Kita stu dentų dalis talkins Vil niaus miesto organizaci joms: apželdinimo tres tui, statybos remonto val dyboms, pvz-, nemažas skaičius Istorijos fakulte to studentų tvarkys
Spaudos centrą Viršuliškėse. Universiteto darbuo tojai taip pat neliks nuo šalyje: valys Centrinių rūmų aplinką, talkins tiekimo sandėliuose (Sau lėtekio alėja). „T.S." inf.
TAI ŽINOTINA KIEKVIENAM
VPP. Organizavimas ir problemos II. PAGRINDINIAI PRINCIPAI Organizuojant visuomeni studentus su studijų ypaty propagandinį darbą, ruošti ir nę politinę praktiką, būtina bėmis aukštojoje mokykloje, skaityti paskaitas. Nagrinė laikytis šių principų: įvairių su Universiteto, savo fakul jama pranešimo, pasisakymo tradicijomis, ruošimo metodika bei logi VPP formų tarpusavio ryšio, teto istorija, visuomeninių ka, oratorinio meno pagrin nuoseklumo, perimamumo Universiteto struktūra, vl- dai ir t. t. per visą studijų laikotarpį, organizacijų Ypač naudinga įtraukti III studentų rengimo vlsuome- . suomeninių profesijų fakulte ninel-polltinei veiklai teori tu. Per VPP valandėles nau kurso studentus į Jaunojo jos ir praktikos vienybės, dinga panagrinėti, kaip ug lektoriaus mokyklą. Čia ne savarankiško darbo tik galėtų toliau plėsti agistudentų individualių suge dyti bėjimų, Interesų Ir poreikių įgūdžius, organizuoti darbą taclnio-propagandinio darbo kolektyvo teorines žinias, bet ir ugdy Įvertinimo. Deja, praktikoje bei laisvalaikį, dažnai mes organizuojame formavimo problemas. Labai ti įgūdžius. Deja, lankantys padėti pirmakur Jaunojo lektoriaus mokyklą VPP valandėles visai neatsi svarbu žvelgdami Į šiuos reikalavi siams nuo pat pirmųjų stu tik išklauso specialų kursą, mus. Tik tada, kai praktiko dijų dienų įsijungti į visuo o praktinių įgūdžių neįgyja. je mes laiduosime Įvairių meninę veiklą, meno bei sa Galbūt naudinga būtų, jei Čia jie dar grupėse paruoštų po darbo formų nuoseklumą, viveiklos kolektyvus. perimamumą bei kryptingu pirmo kurso studentui pade 2—3 paskaitas politine, somą, pasieksime norimų re dama lengviau ir greičiau cialine-ekonomine, mokslineadaptuotis prie naujos mo technine ar kitomis temomis zultatų. Pagal šiuos principus bei kymosi tvarkos, racionaliai ir gauti fakultetų komjauni mo komitetų (vertinimus. kitose šalies aukštosiose planuoti laisvalaikį. mokyklose sukauptą patirtį būtų tinksllnga VPP organi II KURSE — AGITATORIAUS IV KURSE — KOLEKTYVO AUKLETOJOzuoti kiekviename kurse pa MOKYKLA ORGAN1ZATORIAUS gal specialią tematiką. Visą MOKYKLA VPP organizavimo formų si Studijuojamos agitaciniostemą atskirais studijų me maslnio darbo formos ir me Nagrinėjamos komunisti tais specialioms žinioms bei todai, įgyjami praktiniai problemos, įgūdžiams Įgyti, sąlygiškai įgūdžiai. Užsiėmimų tematika: nio auklėjimo pavadinkime mokykla. TAI lenininiai agitacijos princi auklėjamojo darbo metodai GI, pai, pedagogikos ir psicho ir jų efektyvaus panaudoji susipažįstama logijos elementai agitato. mo sąlygos, rlaus ir propagandisto dar su socialinės kolektyvo psi I KURSAS — be, pokalbio kolektyve meto chologijos pradmenimis, ko PIRMAKURSIO MOKYKLA dika, kalbos kultūra, vaizdi lektyvo formavimo keliais, nių ir techninių priemonių pedagogikos ir taikomosios masiniame-politi- psichologijos elementais. Ga Vakarykščiam abiturien vaidmuo tui, pirmą kartą peržengu niame darbe ir pan. Reikė lima organizuoti * pokalbius siam aukštosios mokyklos tų, kad kiekvienas studentas ciklais: „Kolektyvas ir vado, suorganizuo vajs", „Kodėl verta mokytis slenkstį, iškyla daugybė savarankiškai klausimų: kaip racionaliai tų grupėje disputą ar pokal bendrauti?", „Kolektyvas ir suplanuoti mokymosi laiką bį visuomenine-politine te asmenybė" ir pan. ir laisvalaikį, į kokius me ma, paruoštų pranešimą per Br. AISMONTAS, no ir saviveiklos kolektyvus visuomenės mokslų semina MaF komjaunimo būtų galima įsijungti, čia rą. Per pirmuosius semina organizacijos sekretorius atsiranda savarankiško darbo rus visuomenės mokslų dės įgūdžių stoka, kai kurios tytojai turėtų supažindinti buitinės, psichologinės adap studentus su pranešimo ruo tacijos bei kitos problemos. šimo metodika, referato api Visų priemonių, tarp jų ir forminimu ir pan. VPP, organizuojamų I kur se, pagrindinis tikslas turė III KURSE — LEKTORIAUStų būti — palengvinti pir PROPAGANDISTO makursių adaptaciją prie au MOKYKLA kštosios mokyklos mokymo Ir auklėjimo sistemos. Labai Tikslas — išmokyti stu svarbu supažindinti I kurso mtą savarankiškai dirbti
Tarybinis studentas 2
Siekiant bendro tikslo Atkelta iš 1 psl. mus, sudarant paskaitų ir seminarų tvarkaraščius. Mo kslinio komunizmo valstybi nių egzaminų analizė rodo, kad gerai ir labai gerai šį egzaminą laiko apie 63% studentų, patenkinamai — 35%, neišlaiko apie 1,5% studentų. Kartu taryba ir partinis komitetas pažymėjo, kad mokslinio komunizmo kated ra, jos partinė organizacija dar nepanaudoja visų gali mybių katedros darbui ge rinti. Nėra geras santykis, kai katedroje iš 26 dėstyto jų 11 dirba ne visu etatu arba valandininkais, tuo la biau, kai jų veikla nėra la bai kontroliuojama, kai jie nedažni katedros posėdžių dalyviai. Nors mokslo tiria masis darbas jau yra vieni jamas temos „Išvystytos so cialistinės visuomenės socia linė struktūra ir jos toles nis tobulinimas", konkrečių svaresnių rezultatų dar nė ra. Labai užsitęsė planuotos metodinės priemonės, „An tikomunizmo, reformizmo ir revizionizmo kritika" paren gimas ir jos išleidimas. Jau nesnieji katedros dėstytojai vilkina kandidatinių darbų rengimą, neįsijungia į minė tą katedros temą. Dar ne mažai studentų neišlaiko mokslinio komunizmo vals tybinio egzamino. Taip yra iš dalies todėl, kad sumažin ti reikalavimai per įskaitas, dar mažai praktikuojamos apžvalginės paskaitos, tei kiama konsultacijų. Gerai Universiteto stu dentai užsirekomendavo vi suomenės mokslų sąjunginio X konkurso respublikiniame ture. Jame 20 studentų dar bai pelnė diplomus. Pirmojo laipsnio diplomais buvo įvertinti 10 studentų (A. Surblio „Patriotinis-internacionalinis moksleivių auklė jimas respublikos vidurinėse mokyklose" mokslinis vado vas doc. J. Bernatavičienė, K. Vitkausko „Komunistinio darbo judėjimas Kauno radi-
o gamykloje" moksliniai va dovai doc. P. Vitkauskas, doc. A. Sizonovas, R. Lau kaitytės „Vienuolijos — reakcinės ideologijos propa gavimo centrai Lietuvoje (1919—1940)" mokslinis va dovas doc. J. Mačiulis, J. Kačkutės „Ekonominiai ry šiai tarp prekybos ir pramo nės bei jų tobulinimo pro blemos" mokslinis vadovas doc. V. Kindurys ir kt.) moksliniai darbai. Tačiau ir šiame veiklos bare neišnau dotos visos galimybės. Būti na ir toliau, remiantis su kaupta organizacinio darbo patirtimi, rūpintis, kad stu dentai vis aktyviau dalyvau tų visuomenės mokslų są junginiame konkurse, pa siektų aukšto lygio studen tų darbų reprezentavimą respublikiniame ir sąjungi niame šio konkurso turuose. Žinoma, nuo šio darbo anai ptol neturi nusišalinti Uni versiteto komjaunimo komi tetas ir fakultetų komjauni mo biurai. Studentų moky mas ir auklėjimas visų dės tytojų bendras reikalas. Stu dentų komunistinio auklėji mo, jų dalykinio ir idėjinio parengimo darna tik tada pasiekiama, kai visuomenės mokslų ir specialybės dalykų katedrų dėstytojai, mokyda mi studentus vieningai ak centuoja mokymo ir auklėji mo tikslus ir darbą nukrei pia studento komunistinio auklėjimo linkme. Kai gam tos ir visuomenės mokslų dėstymas pajungiamas ko munistinio auklėjimo tiks lams, visa mokymo sistema efektyviau formuoja stu dentų pažiūras ir intelektą. Tai lenininis specialistų ren gimo principas, kurio kūry biškas taikymas padės pa siekti geresnių mūsų Alma mater darbo rezultatų.
„Litteros" knygynui įteik tas Vilniaus zonos jungti nio knygyno prizas. Sis pri zas skiriamas už įvykdytus planus, priimamų užsakymų kokybę, aptarnavimo kultū rą. _J
XXX
Prof. V. KAŠAUSKIENE, Partijos Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotoja
V. Naujiko nuotraukoje knygyno darbuotojos M. Maiikovaitė, N. Jankauskaitė ir „Litteros" vedėja R. Katkauskaitė (viduryje).
Ne taip dažnai sutinkame PIRMŪNAI žmonių, talpinančių savyje pačius geriausius, gražiau sius žmogaus bruožus. Vie nas tokių, draugų nuomone, yra Universiteto Filologijos fakulteto prancūzų kalbos ir literatūros specialybės stu- pokalbiams. Viskas įvyko dentas Gintaras Morkūnas, netikėtai greitai. Paskutinėse Kalbantis su jo mokslo klasėse Gintaras susimąstė draugais, pažįstamais, galima apie tolesnį mokslo kelią ir buvo išgirsti tik pačius šil- apie tai, ką jis pasirinks čiausius atsiliepimus. palydovu šiame nelengvame J. Pasiauskas, fakulteto kely; Juo tapo... prancūzų komjaunimo sekretorius: kalba. Peržengus Universite— Gintas draugiškas, ku- to slenkstį, nebeliko abej ci klus, nuoširdus, tvarkingas, nių, kad jo sprendimas teilabai apsiskaitęs, turintis au- singas. Nuo pat pirmųjų toritetą tarp draugų, akty- dienų Gintaras — penketuviai dalyvauja visuose ren- kininkas. Draugai jį išrinko giniuose.. . specialybės komjaunimo sek—• .. .santūrus, ramus, ne- rotoriumi. Nuo šių metų pamatysi jo karščiuojantis, G. Morkūnas — TSKP na—• tęsia profsąjungos pirmi- rys. Kaip pavyksta suderinninkas A. Smetona, o jo ti visuomeninį darbą ir draugas R. Šidlauskas tik mokslą? skėsteli rankomis: ką gi pri— Ruošimasis paskaitoms dėsi? Taigi, trūksta vieno— užima apie keturias valanpaties Gintaro minčių. das, tad lieka laiko ir saviVidurinėje mokykloje jis veiklai. Groju fakulteto kanebuvo linkęs „draugauti" Peloje „Serbentą". Domiuosi su prancūzų kalba. Ne kar- džiazu. Tenka išvykti į ke tą ir tėvus kvietė rimtiems liones. ..
DIPLOMANTAS Kelionės. O jų buvo nemažai. 1982 m. jis buvo pakviestas vertėju į Alžyrą su Plungės liaudies ansambliu „Suvartukas". Nespėjo išblėsti saulėtosios Afrikos įspūdžiai — kelionė į Prancūziją (ir šį kartą vertėju). —■ Jums teko ne kartą bendrauti su vietiniais gyventojais, kalbėtis įvaiTiomis temomis. Kaip jie reaguoja į tarptautinio įtempimo stiprėjimą, branduolinio karo grėsmę? — Paprasta liaudis, kaip ir visa taikioji pasaulio žmonija, kovoja už taiką, prieš agresyvius JAV planus, Skaitant vietinę spaudą, išryškėjo karštas prancūzų pritarimas taikioms TSRS iniciatyvoms. Prancūzijos jaunimas supranta, kad taikos išsaugojimas — jų rankose, viso pasaulio jau-
Ataskaitinė konferencija vo domėtasi mokslo dakta rų ruošimu, jo sąlygomis ekonomikos fakultetuose, kandidatinių disertacijų ren gimu Filologijos fakultete, technikos įsigijimu ir panau dojimu Chemijos fakultete. Mokymo kontrolės sekto riaus nariai tikrino dėstytojų valandininkų darbą, vaizdi nių priemonių panaudojimą Fizikos fakultete. Doc. V. Mackevičiaus va dovaujamas ūkinės veiklos kontrolės sektorius surengė du tikrinimus. Buvo kruopš. čiat išanalizuotas Universite to garažo darbo organizavi mas, patikrintas bendrabučių etatinių darbuotojų darbas, bendrabučių buities sąlygos. Nė vienas CLK grupės tik rinimas nepraeina be atgar sio. Rezultatai svarstomi grupės posėdžiuose, tikrini mų medžiaga perduodama Universiteto ir fakultetų va dovams. Konferencijoje buvo daug kalbėta apie pagrindinę kon trolės problemą — jos efek. tyvumą. J. PRANKAITE
Trumpai Istorijos fakultete įvyko TSKP istorijos ir mokslinio komunizmo būrelio konfe rencija, skirta LTSR išvada vimo iš vokiškojo fašizmo 40-mečiui. Studentai perskai tė 12 pranešimų aktualiais LKP istorijos, tarptautinio komunistinio judėjimo, Di džiojo Tėvynės karo, istori jos klausimais. I bei II laipsnio diplo mais apdovanoti V k. isto rijos spec. studentas A. Guogis, III k. studentas S. Šiliauskas, IV k. studentas V. Vareikis. Gerai įvertinti ir labiausiai konferencijos tematiką atitikę darbai — III k. studento G. Jegelevičiaus referatas „Lietuvos partizanų vaidmuo, atkuriant Tarybų valdžios organus ir liaudies ūkį 1944—1945 m." taip pat I k. studentų S Stasiulytės ir G. Blado refe ratas „Kaip lietuvių taute saugo ir įamžina respubliko: išvaduotojų iš fašizmo atmi nimą".
Būrelio valdyba
Giedrė SKERSTONAITfi, I kurso žurnalistė
RUOŠIAMĖS VASAROS DARBUI
CIK DARBO BARUOSE
Neseniai Įvyko Universite to Centrinės liaudies kontro lės grupės ataskaitinė konfe rencija, kuri susumavo ata skaitinio laikotarpio rezulta tus. Joje buvo kalbėta apie svarbiausias VU mokslo, mokymo ir ūkinės veiklos problemas. Pranešimą apie nuveiktus darbus perskaitė grupės pirmininkas doc. A. Apynys. Šiuo metu liaudies kontro lėm centrinėje grupėje vei kia 4 sektoriai: mokslinės veiklos, mokymo, ūkinės veiklos kontrolės bei orga nizacinis. Apie šių sektorių darbą kalbėjo pranešėjas ir sektorių vadovai doc. L. Ta pinas, doc. V. Nekrašas. Šiemet mokslinės veiklos kontrolės sektorius surengė 3 tikrinimus, kurių metu bu
nimo rankcce, kad visa tai labai priklauso nuo glau daus bendradarbiavimo tarp įvairių šalių. Todėl neatsi tiktinai jie pasisako už draugiškus ryšius, jų plėto jimą su Tarybų Sąjunga. G. Markūnas yra aktyvus SMD narys, dalyvauja visose jos konferencijose. Ne kartą skaitė pranešimus apie šnekamosios prancūzų kalbos sintaksę Tartu universitete. Dalyvavo sąjunginėje olimpiadoje Minske, kur iškovojo prizinę vietą pirmajame dešimtuke, Paskutinieji studijų metai. Į tradicinį klausimą: „Ateities planai" jis atsako: „Aspirantūra". Neramu diplamantui, kad mažai kur mokyklose dėstoma prancūzų kalba, kad mažėja šios specialybės studentų ska-ičius Universitete. O juk Visos kalbos naudingos, nes, anot išminčių, „kiek kalbų moki,tiek kartų esi žmogus“,
ir specialiojo mokslo minis terijos kolegijos nutarime pabrėžta, kad kiekvienas stu dentas per studijų metus turi bent kartą dirbti SSB. Kaip vyksta pasiruošimas vasaros darbams? — Būrių pasirengimas vyksta pagal kalendorinį grafiką. Vadų ir komisarų mokymas prasidėjo vasario mėnesį. Jam skirta 40 valan dų. Paskaitas skaito paren giamojo štabo nariai, SSB judėjimo veteranai, komjau nimo komiteto atstovai. Kiekvienoje paskaitoje iš klausomas teorinis kursas ir atliekama praktinė užduotis. Numatyta, kad mokymas baigsis gegužės vidury. Va dai ir komisarai, išklausę visą kursą, bus atestuojami. Kaip bus pažymėti akty viausieji SSB nariai? — Aktyviausius SSB da lyvius štabas ir fakulteto komjaunimo komitetas reko menduos su SSB išvykti į socialistines šalis: Čekoslo vakiją, Vokietiją, Vengriją. Šiemet Vilniuje dirbs 87 šių šalių pasiuntiniai tarptauti niame būryje „Juventus". Mėgstančius bendrauti kvie čiame į šį būrį! Kas yra daroma, kad ir šią vasarą būtų išvengta gamy binių traumų? — Studentų statybos bū riai turi išklausyti šešiolikos valandų saugumo technikos instruktažą, kitų — aštuonių valandų. Didelis dėmesys skiriamas visuomeninių dar bo apsaugos inspektorių pa ruošimui. Tinkamas elgesys darbo ir poilsio metu, būrio nuostatų laikymasis padės paversti trečiąjį semestrą tikra darbo ir poilsio švente.
Studentų statybos būrių judėjimas skaičiuoja jau trečią dešimtmetį. Kas me tai vis daugiau vaikinų ir merginų įsitraukia į šį ju dėjimą: išbando save, dar sykį patikrina, ko verta draugystė, tikėjimas drau gais, kas yra tikrasis vyriš kumas. Kas daroma, kad šios vasaros darbo semestras būtų geresnis, turiningesnis, produktyvesnis? Apie tai kalbamės su Universiteto SSB parengiamojo štabo na riu Kęstučiu BAUŠIU. Kur dirbs Universiteto sturentai šią vasarą? Kokios bus naujovės? — Šią vasarą įvairiose respublikos statybinėse or ganizacijose dirbs būriai, kurių sudėtyje bus daugiau sia merginos. Kaip ir pernai, būriai dirbs statybose, že mės ūkyje, ligoninėse, visuo meninio maitinimo įmonėse. Prekybos fakulteto studentai dirbs Druskininkų visuome ninio maitinimo įmonių susi vienijime „Nemunas". 180 merginų iš Filologijos ir EKF fakultetų dirbs Vilniaus vagonų depe traukinių paly dovėmis. Šiemet formuojami net 4 būriai darbui Jakutijos ATSR. Netrukus įvyks susi rinkimas, kurio metu norin tys vykti j šį tolimą kraštą suskirstomi į grupes. 130 studentų talkins Stavropolio krašte „Krasnaja zaria" kol ūkyje nuimant vasaros der lių. Pernai būriuose dirbo 1220 Universiteto studentu, šiemet jų bus 1380. Tikimės, kad trečiojo semestro daly vių skaičius nemažės ir atei tyje, juolab LTSR aukštojo Kalbėjosi Jolita RENEVYTE
OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO ■JEI TECHNIKOS PAŽANGA" Pagal tradiciją vyko VU užsienio kalbų olimpiados. Sausiai šiais metais susirin ko visų fakultetų studentai į prancūzų kalbos olimpialą „Studentas ir mokslo bei echnikos pažanga". Nugalėtoju tapo EKFF m k. studentas Linas Stanke vičius. Antrąją vietą pasilalino — EKFF III k. stulentė Ina Maneikytė ir IF I k. studentė Loreta Ger dutė. Trečioji atiteko I ;urso fizikei Astai Tankevi-
člūtel ir PEF pirmakursei Irenai Dekerytei. Du iš nugalėtojų — Linas Stankevičius ir Ina Manelkytė — gins Universiteto gar bę respublikiniame ture. Tarp komandų geriausia — Istorijos fakulteto koman da, antroji vieta skirta — EKFF komandai, trečioji — Filologijos fakulteto studen tams. Vida ALONDERYTE Olimpiados dalvvė, TF II kurso studentė
3 Tarybinis studentas
CaRVBiniS: scuoencas
Universitete nuo 1946 m.
ka Draugija Armijai, Aviacijai, ir Laivynui remti — ma sinė gynybinė-patriotinė organizacija. Plačiau apie Uni
INTERVIU
versiteto SDAALR organizacijos veikią paprašėme papasa
koti organizacijos pirmininką A. SAPOŽNIKOVĄ.
Universiteto SDAALR or ganizaciją sudaro 16 pirmi nių organizacijų iš įvairių fakultetų ir kitų skyrių. Šiuo metu joje yra) 11346 nariai,! ir tai sudaro 96,4% visų Universiteto dėstytojų bei studentų. Universiteto pirmi nei organizacijai vadovauja partinis komitetas, fakultetų organizacijoms — partiniai biurai. Partinis biuras savo planuose numato pagrindines mūsų darbo kryptis, dalyvau ja aptariant jo rezultatus. Pabrėžiame, kad SDAALR or ganizacija turi glaudžiai bendradarbiauti su profsą jungos, komjaunimo, sporto ir kitomis visuomeninėmis or ganizacijomis. Karinis-patriotinis darbas turi būti atlie kamas visuose fakultetuose, akademinėse grupėse, studen tų statybos būriuose ir kt. Mūsų organizacija privalo rūpintis gynybinio-techninio sporto populiarinimu ir ma siškumu. 1978 m. Socialistiniame ienktyniavlme tarp Vilniaus aukštųjų mokyklų Universi teto SDAALR organizacija užėmė pirmąją vietą ir bu vo apdovanota Pereinamąjaraudonąja vėiiafva. Šiemet mūsų organizacija vėl laimė jo pirmąją vietą Ir antrą sy kį buvo apdovanota Pereina mąja raudonąja vėliava. Tai įrodo, kad Universitete ne mažas dėmesys skiriamas kariniam patriotiniam dar bui.
Nuo sausio 23 iki vasario 23 dienos Universitete vyko Gynybinio ir masinio darbo mėnuo, skirtas Tarybinės ar mijos ir Karinio jurų laivy no šešiasdešimt šeštosioms metinėms. Organizuojant šį renginį ka^tu su partijos ko mitetu buvo apsvarstyti jo tikslai ir uždaviniai, fakulte tams, katedroms, komjauni mo organizacijoms buvo iš siųstos rekomendacijos. Fa kultetai apie nuveiktą dar bą pateikė raportus. Vakario 20 d. tarp Uni versiteto dėstytojų buvo su rengtos šaudymo varžybos. Geriausių rezultatų jose pa siekė Matematikos fakulteto dėstytojai, surinko 338 taš kus ir trečią kartą Iš eilės Iškovojo pereinamąją taurę. Antroji vieta teko fizikams — 265 taškai, trečioji Preky bos fakultetui — 242 taškai. Geriausiai šaudė ir laimėjo pirmąją vietą Chemijos fa kulteto dėstytojas A. Žilins kas, antrąją vietą — doc. R. Rakauskas, trečiąją — Gam tos fakulteto dėstytojas V. Gustaitis. Tarp moterų ge riausieji šaudė S. Praninskattė, O. ir J. Steponėnai. Iki vasario 23 d. turėjo būti įneštas nario mokestis ir išplatinti loterijos bilietai. Šią užduotį puikiai įvykdė Prekybos, Gamtos, Fizikos ir kiti fakultetai. Tačiau dar iki šiol neatsiskaitė Matema tikos, Medicinos, Istorijos, EKFF ir Teisės fakultetas.
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI
Pirmasis Lietuvos chemikas technologas 1822 m. rugsėjo mėn. di džiulėje Chemijos namų amfiteatrinėje auditorijoje vy kusi pirmoji naujųjų mokslo metų chemijos paskaita bu vo neįprastai jaudinanti ir iškilminga. Greta su studen tais sėdėjo Universiteto rek torius prof. S. Malevskis, Fizikos-matematikos fakulteto dekanas. Savo pirmąją paskaitą-egzaminą tokiai reik liai auditorijai skaitė nauja sis Chemijos katedros vedė jas, geriausias įžymiojo che miko A. Sniadeckio mokiays, jaunutis, vos 21 m. su laukęs tos pačios katedros auklėtinis filosofijos magist ras Ignacas Fonbergas, ši taip pradėjęs savo labai vai singą beveik 40 m. trukusį Pedagoginį darbą. I. Fonbergas (1801—1891) buvo kilęs iš Bialystoko vaivadijos geležies fabrikan to šeimos. Su gamykla susi te vaikystės įspūdžiai, ma tyt, lėmė profesijos pasirin kimą, _ nuolatinį domėjimąsi ■’chnologijos klausimais ir demokratines jo nuotaikas, oavo pažiūras I. Fonber?as labai vaizdžiai išreiškė Pokalbyje su jo katedrą vi zitavusiu Nikolajumi I. Į car° klausimą, ar profeso rius nesąs kilęs iš grafų fon giminės, šis atsakė: -tee, Jūsų didenybe — esu ’alvio sūnus", nors ir nebu vo tokios „prasčiokiškos" kurnės. !■ Fonbergas 1817 m. įsto jo i Vilniaus universiteto •^atematikos-fizikos skyrių, “21 m. jį baigė ir buvo pa
skirtas chemijos katedros ve dėjo pavaduotoju, 1822 m. — jos vedėju, o 1829 m. — profesoriumi. Čia jis pradė jo ir didžiausią savo darbą — vadovėlį „Chemija, pri taikyta menui ir amatams", kurio pirmasis tomas išėjo 1827 m. Šis I. Fonbergo dar bas ir dabar stebina vien sumanymo didingumu. Di džiulis, 6 tomų enciklopedi nis cheminės technologijos vadovėlis, vienas pirmųjų to meto Rusijos aukštosiose mokyklose, buvo rašomas pramoniniu atžvilgiu atsilikusiame užkampyje, neturė jusiame nė vieno su chemija susijusio fabriko. Deja, tepa sirodė trys šio vadovėlio to mai (apie 1600 psl.). 1832 m. Universitetas buvo uždary tas, chemijos katedra perėjo Medicinos-chirurgijos aka demijai, kuri tolesniu tokio pobūdžio vadovėlio leidimu nebuvo suinteresuota, o autorių užgriuvo visiai kito kie rūpesčiai. Nežiūrint to, I. Fonbergą mes galime pa grįstai laikyti cheminės technologijos pradininku Lie tuvoje. Beje, jo vadovėlio reikšmė carinės Rusijos auk štosioms mokykloms ir pra monei jau ir tuo metu bu vo tinkamai įvertinta: nors vadovėlis taip ir liko nebaig tas, nors buvo leidžiamas „maištingame" Universite te, autorius už jį gavo švie timo ministro padėką ir as meninę caro dovaną — bri liantinį žiedą. Medicinos-chirurgijos aka demijoje I. Fonbergas toliau
Buvo pirmoji tarpfakulteapSau lėtekio ai. diskotekų salės scena, vertinimo komisija (pirmininkė, Estetinio lavini mo katedros vedėja prof. A. Bartusevičienė) ir Pereina masis prizas už geriausią programą laukė saviveikli ansambliukai (MAF, IF) — ninkų, nemažas būrys žiūro visai neblogų rūbų (!). O pa vų ruošėsi aktyviai „sirgti" minėtų šokėjų, muzikantų, už savo fakultetus. Jaudinosi dainininkų sugebėjimų dia platus: nuo ir VU Kultūros klubo pirmi pazonas labai ninkė Rima Juknytė. Ne dainuojamosios poezijos iki juokai — toks renginys se džiazo, nuo disko iki tauti nokai lankėsi Universiteto nių šokų. Tad kam tada Da moklo kardas? padangėje. Vertinimo komisijai teko —Netikėjau, — stebėjosi peties. Sunku vėliau Rima, — kad tiek da padirbėti iš lyvių ir žiūrovų susirinks. . . pasakyti, ar vertėjo iš dai Nuostabai priežasčių bu liojo čiuožimo programos pa vo. Tik tada, kai fakultetų siskolinti vertinimo formą. kultūros klubų pirmininkams Ne taip lengva per kelias buvo pažadėtas aštrus Da minutes „sugromuliuoti" vi moklo kardas (jei fakultetas sus kriterijus, pagal kuriuos neparuoš programos), pasi buvo vertinama fakulteto pylė paraiškos. . . Peršasi programa (originalumas, iš mintis, kad greitai studentus radingumas, aktualumas ir reikės net į valgyklą varu t. t.), o vien įspūdžio taip varyti. . . pat maža. Tačiau viskas gražu: pri Be abejo, daugelis progra zai išdalinti, tie, kurie ne mų buvo savitos, turinin pagailėjo laiko ir atėjo na gos, spalvingos, tačiau itin žiūrėti, paklausyti saviveik ryškus kūrybos nelygiaver lininkų, manau, nenusivylė, tiškumas nelabai tiko fa juolab, pažiūrėti tikrai buvo kultetui „prie veido" (MaF i ką. Pagaliau — paaiškėjo, folklorinis ansambliukas ir kuo esame stiprūs ir dideli, gitaristų-vokalistų banalios o ko stokojame. dainelės, ChF lyrinis miu Pasirodo, fakultetai ne ziklas ir roko opera). tokie dideli bėdžiai — turi Abejotinas PF saviveikli puikių šokėjų (FF, ChF), ninkų sprendimas pradėti dainininkų (EKFF, IF), smui programą savaip „sureži kininkų (FilF), gitarų armo suotu" P. Širvio eilėraščiu. nikų, kontrabosų, folkloriniai Apskritai — nejaugi būtina
Geriausiai FiiF ir PEF
visiems rodyti tik konkurso išvakarėse parepetuotą in termediją ar dainą. Verčiau būkim tokie, kokie esam, kam dar grimas? Autentiškiausios, vientisiausios buvo PEF ir FilF gas bendravimas su publika, subtilus jumoras, masišku mas, visiška laisvė studen tiškai išmonei — tai bene pagrindiniai veiksniai, lėmę vertinimo komisijos palanku mą (PEF ir FilF paskirta pirmoji vieta). Teisus PEF studentas A. Einikis, pasa kęs, kad „saviveikla turi bū ti ekonomiška". .. XXX Iki kitos meno saviveiklos apžiūros — metai. Šio laiko turėtų pakakti trūkumų ana lizei, naujos programos kū rimui ir... Damoklo kardas tikriausiai bus nereikalingas? Marius RINGAUDAS XXX Tarpiakultetinės meno sa viveiklos apžiūros konkurso rezultatai: I vieta — PEF ir FilF II vieta — MF III vieta — ChF ir IF IV vieta — TF Pagrindiniai ir specialūs prizai įteikti: MF diksilendui, PEF agltbrigadai „Plaktu kas". Geriausiems gitarist^msvokalistams D. Urbanavičiū tei ir R. Poderiui (IF). už geriausią plastinę mu zikos interpretaciją — R. Stanikūnaitei (MF).
kalbėjo katedros vedėjas prof. V. Mažiulis, doc. J. Kabelka, doc. E. Jakaitienė, aspirantai, studentai lituanis tai. Viena iš būrelio veiklos sričių — bus rengiamos pa skaitos apie baltų kalbotyrą, isteriją, kultūrą, studijuoja mos latvių, prūsų kalbos, ap tariami nauji, su baltų filo logija susiję, veikalai. Kita — mokslinė: kursinių, diplo minių darbų rašymas. Tokie darbai turėtų būti iš greti namosios ir ypač iš istorinės baltistikos. Šiais mokslo me
tais būrelio veikloje vyraus šviečiamoji kryptis: bus klausomasi paskaitų apie baltistikos istoriją, dabarti nės baltų kalbotyros apskri. tai Ir atskirų jos šakų pro blematiką. Kviečiame visus, kuriuos domina baltų filologija, į naująjį SMD būrelį. Rinksi mės penktadieniais, 17 valan dą, Filologijos fakulteto B. Pranskaus auditorijoje.
meno saviveiklos Itinės žiūros-konkurso diena. veikia Sąjunginė Savanoriš
Vasario 28 d. Universite to SDAALR komiteto prezi diumo posėdyje buvo apsvar styta visų fakultetų veikla, aptarti rezultatai. Buvo pa žymėta, kad geriausiai šio mėnesio renginiai vyko Gamtos, Fizikos, Matemati kos ir Prekybos fakultetuose. Šiek tiek silpniau dirbama Filologijos, EKFF, Teisės ir Istorijos fakultetuose. Medici nos ir Pramonės ekonomikos fakultetai raportų iki šiol nepateikė. Nemažas dėmesys skiria mas vaizdinei agitacijai. Šiuo metu Universitete vyksta vaizdinės agitacijos konkur sas. Pirmasis turas buvo skir tas Tarybinės armijos dienai, antrasis — pergalei Didžia jame Tėvynės kare. Po ant rojo turo bus išaiškinti kon kurso nugalėtojai. SDAALR prezidiumas nusprendė už pirmąją vietą skirti 50-ties rubliu premiją, už antrąją — 35 rublių, o už trečią — 25 rublių premija. Kadangi didžiąją dalį Uni versiteto SDAALR narių su daro komjaunuoliai, mes bendradarbiaujame su kom jaunimo organizacija. Šie met, gegužės 7—9 dienomis, jau aštuntą kartą, drauge su VU komjaunimo komite tu, suruošime tradicinį kom jaunimo jaunimo sąskrydį.
Filologijos fakultete, prie Kalbėjosi Baltų filologijos katedros, J. NAVICKAITE Įsteigtas Baltų kalbų būrelis. Steigiamajame susirinkime apie naujojo būrelio, ku riam vadovaus dėstytojas fi lologijos m. kandidatas B. Stundžia, veiklos kryptis vadovavo Chemijos katedrai. Be to, nė savaitei nenu Rektorato posėdžių salėje traukdamas paskaitų, jis įvykdė du jos statuto reika įvyko susitikimas su įžymiu lavimus: per vienerias atos šachmatininku Hariu Kaspa togas išmoko rusų kalbą, rovu. kuria Akademijoje reikėjo Jis papasakojo šachmatų dėstyti visus dalykus, o do žaidimų istoriją, kalbėjo to per 2 m. įsisavino visą apie pasikeitimus šachmatų Medicinos fakulteto kursą sporte. XXX ir išlaikė egzaminus ne tik I Svečias atsakinėjo į stu klasės gydytojo vardui, bet Didžiojoje Auloje koncerta ir medicinos daktaro laipsnį dentų klausimus. vo Rygos P. Stučkos uni igytiA. ŠALNA1TĖ versiteto folklorinis ansamb 1842 m. buvo uždarvta ir Vilniaus Medicinos-chirur gijos akademija. Didžioji A. Sniadeckio ir 1. Fonbergo sukauptos aparatūros ir rea gentų dalis buvo perduota Kijevo universitetui, o pats I. Fonbergas paskirtas šio universiteto Chemijos ka tedros vedėju. Dirbdamas juo iki 1859 m„ I. Fonber gas išplėtė skurdžią chemi jos laboratoriją, su dideliu pasisekimu skaitė viešas chemijos ir cheminės tech nologijos paskaitas, aktyviai bendradarbiavo spaudoje. I. Fonbergo mokslinė kvalifika cija buvo tokia aukšta, o jo populiarumas toks didelis, kad kai po S. Konarskio proceso iš Kijevo universi teto buvo pašalinti visi len kų kilmės profesoriai, I. Fonbergui buvo padaryta iš imtis. Vaisingiausias I. Fonber go ilgo gyvenimo laikotarpis praėjo Vilniuje. Jis pirmasis pradėjo Lietuvos gamtos tur tu cheminius tyrimus: ana lizavo kai kuriuos Vilniaus apylinkių mineralus bei Druskininku mineralinius vandenis. Čia jis toliau to bulino cheminę terminija, 1825 m. išleisdamas 367 psl. apimties „Cheminių ter minų žodyną". Taip pat rū pinosi ir liaudies švietimu — 1827 m. išleido liaudies mo kykloms skirtą pradinių che mijos žinių vadovėlį. Doc. Z. MAClONIS
A. JUDŽENT1S, FilF studentas lis „Dandari", kuris parodė programa „Brolis ir sesuo". „T.S." inf. XXX Studentai, norintys vasarą dirbti, kviečiami įsidarbinti į Vilniaus aerouostą. Atly ginimas 180—220 rublių. Darbas pamaininis. Kreiptis telef. 63-04-02; 63-00-29 — Vilniaus aerouosto komerci nio sandėlio viršininkas I. Radčenko.
Dailininkas sypsosi Reikia ar nereikia lin ksmam piešiniui pavadi nimo? Kiekvienas autorius i šį klausimą atsako savaip. MaF III kurso studen tas A. Dobiliauskas savo piešinius pavadino „Be žodžių". Tačiau raiškiam vaiz dui žodis gali ir trukdy ti... Mieli laikraščio skaity tojai, redakcija laukia Jūsų laiškų, Jūsų kūrinė lių — nesvarbu forma: rašinys ar piešinys. Pie šinys — su pavadinimu ar... be žodžių.
Tarybinis
studentas
4
STUDENTŲ FOTODARBAI Apie IF žurnalistikos Virgilijaus darbe yra įspūdžio, kurį paliko tikIII kurso studento Virgi ir „sužaistų" nuotraukų, rai gera paroda, lijaus Usinavičiaus foto- tačiau tai nesumenkina Romas PODERYS parodą „Meistras iš Ber nardinų", ilgą laiką vei kusią VU Daukšos kieme lyje teko girdėti įvairių nuomonių. Tai liudija, kad Virgilijus pasirinko įdomią temą, nekasdieniš kai ją interpretavo, o nuomonių nesutapimas — didelis pliusas jo kūry bai. Sumanymą — nors ke leto sustabdytų akimirkų pagalba supažindinti su restauratorių darbu Ber nardinuose — sunkino tai, kad Virgilijus pa grindiniu objektu pasirin ko vieną žmogų — briga dininką Algį Kondrotą. Galima teigti (tegul ir su kai kuriom išlygom), kad būsimam žurnalistui dar bas pavyko. Meistras darbo įkaršty je, jo pokalbis su kole ga, poilsio (o gal susi kaupimo) minutė — to kia užfiksuotų nuotaikų, būsenų kaita leidžia gi liau pažinti A. Kondro tą ne tik kaip restaurato rių, bet ir kaip asmeny bę.
Centrinių Universiteto rū mų teritorijoje, buvusioje Jono bažnyčioje yra įsikū ręs Mokslo muziejus. Ta lentingų restauratorių ran kos buvusį kulto pastatą pri kėlė naujam gyvenimui: mokslo ir jo (istorijos pro pagavimui. Muziejaus eks pozicija dar nebaigta ruošti. Šiuo metu yra eksponuoja mi Universiteto mokslininkų darbai (monografijos, vado vėliai), įžymių Universite. to profesorių, rektorių port-
Šiais metais LTSR aukštų jų mokyklų sporto klubų žaidynių kulkinio šaudymo varžybos įvyko mūsų sosti nėje. Susumavus rezultatus, VU „Mokslo" sporto klubo kul kinio šaudymo komanda, su rinkusi 60 taškų, užėmė II vietą. Pirmąją vietą iškovo jo KKI „Atletas" — 72 taškai. Ir trečioji vieta ati tenka LŽŪA sporto klubo „Pilėnai" kulkinio šaudymo komandai, surinkusiai 50 taškų. Pistoleto rungties nugalė tojai —• K. Dubauskas (KKI), O. Martinkus (TF I k.), .Kt Motiekaitis (GF V k.), I. Niuniavaitė (IF I k.). Šautuvo — A. Kirilovas (EKFF III k.), J. Kaševskįj (VISI), D. Eidėjuitė (PEF II k.), A. Bražiūnas (VU).
retai. Viena salė skirta ast ronomijos ir kartografijos istorijai. Mokslo muziejus turi pri tyrusių ekskursijų vadovų, kurie už nedidelį mokestį veda ekskursijų grupes ne tik po patį muziejų, bet ir po centrinių Universiteto rūmų kiemelius. Norint su
sitarti dėl ekskursijos, terei kia tik paskambinti telefonu 61-17-96 nuo 10 vai. iki 17 vai. Muziejus lankytojų ne priima pirmadieniais ir ant radieniais. Ir Jūs, su savo akademine grupe atvykęs į muziejų, galėsite susipažinti su turtinga Alma Mater Ir jos rūmų istorija, pagrindi niais atskirų mokslo šakų raidos etapais. V. MAČIEKUS VU Mokslo muziejaus direktorius
gynė merginos, o vaikinai nesugebėjo suburti koman dos. Atkakliausia kova dėl prizinių vietų vyko tarp TF, EKFF, MF komandų. Susu mavus šautuvo ir pistoleto rungčių rezultatus, tarp vy rų I vietą iškovojo MF ko manda, II liko FF, III — EKFF ir IV — TF. Tarp moterų I vietą iško vojo PEF komanda, II liko MF, III — EKFF ir IV —
TF. Asmeniškai pirmąsias vie tas šautuvo pratime iškovo jo P. Vėsa (EKFF, V k. — 99 tšk.) ir L. Klimenčenko (GF, »II k. — 98 tšk.), o pistoleto pratime — V. Bu čius (MF, II k. — 90 tšk.) ir V. Daugėlaitė (MF, II k. — 76 tšk.). Raimundas TAMINSKAS, VU kulkinio šaudymo sekcijos narys
„NEŽEMIŠKI"
jo ant gimtojo bendrabučio Nr. 13 stogo ir sniegu ap mėtė „keletą vėlyvų praei vių“ (citata iš R. Masteikos pasiaiškinimo). Praeiviai, ma tyt, ne iš kelmo spirti — alpinizmą pamėgusius fizi kus nukrapštė nuo stogo, nes drąsuoliai savo žygį ga lėjo užbaigti nelabai sėkmin gai (visi trys buvo išgėrę). Iki skaudžios nelaimės trūko žingsnio...
Teko penktakursį R. Masteiką pašalinti iš bendrabu čio, kad vaikinas nesugalvo tų balandžio viduryje vėly vus praeivius apipilti vande niu (fizikai mėgsta ir tokius „juokelius"...), o D. Franukevičiui ir A. Zdratniul pa reikšti Rektoriaus papeiki mai. Gal pagaliau vaikinai įgaus proto?
KVIEČIA MOKSLININKŲ ROMAI
25 d. (trečiadienį) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų gobe lenų salėje. Prisiminimų apie Antaną Sniečkų vakaras. Kalbės re voliucinio judėjimo Lietuvo je veikėja, LTSR nusipelniu si kultūros veikėja, VU do centė, knygos „Draugas Ma tas" autorė, A. Sniečkaus žmona M. Bordonaitė.
STUDENTE, aplankyk mokslo muziejų
FIZIKŲ NUOTYKIAI Tai atsitiko 1984 m. vasa rio 9 d., kai žiema dar nesi skubino palikti Saulėtekio alėjos. Sulaukę pusiaunak čio, Fizikos fakulteto studen tai R. Mastelka (V k.), D. Franukevičius (III k.) ir A. Zdramys (III k.) užsikabaro-
A. TAMINSKAS, 23 d. (pirmadienį) 19.30 TF studentas vai. Mokslininkų rūmų gobe lenų salėje. XXX Pranešimas „Popiežių poli tika ir Lietuva XIII a. pir Įvyko Universiteto tarpfa- moje pusėje". Pranešėjas — kultetinės kulkinio šaudymo Istorijos instituto vyT. m. varžybos. Šiais metais gink doc. E. Gudavičius. (Istori lus be kovos sudėjo net 2 jos m. sekcijos viešas ren fakultetai: Chemijos ir Filo ginys). logijos. IF sportinę garbę 24 d. (antradienį) 18.30
vai. MA konferencijų salėje Mokslininkų rūmų narių turizmo lengvais automobi liais, pėsčiomis ir dviračiais sekcijų steigiamasis susirin kimas.
NAUJI LEIDINIAI NAVICKIS K. Tenzorinės algebros elementai. — V.: VVU, 1983. — 82 p. PAJUODIS A. Mažmeni nės prekybos tinklo organi zavimas ir planavimas. Mo kymo priemonė. — V.: VVU, 1983. — 125 p. PAULAUSKIENĖ A. Lie tuvių kalbos morfologijos apybraiža. K.: Šviesa, 1983. — 294 p. RADŽIŪNAS L. Monomerų sintezė ir analizė: Meto diniai nurodymai. — V., 1983. — 95 p. RIMKUTĖ E. Eksperimen tinės psichologijos įvadas. Mokymo priemonė. — V.: WU, 1983. — 127 p. SKAKAUSKAS V. Kontinumo mechanikos lygtys. — V.: WU, 1983. — 105 p. Stambiamolekulių jungi nių sintezė: Laboratoriniai darbai. — V., 1983. — 164 p.
TAMULEVIČIŪTĖ D. Lė tiniai hepatitai ir kepenų ci rozės. Mokymo priemonė. — V.: VVU, 1983. — 135 p. Teksto struktūros ir anali zės klausimai: Metodiniai nurodymai, konsultacijos ir užduotys. — V., 1983. — 153 p. TERLECKAS V. Atsiskai tymai negrynais pinigais Ta rybų Sąjungoje: Mokomoji priemonė. — V.: VVU, 1983. — 59 p. Ūkinės veiklos analizė: Vadovėlis aukštųjų mokyklų ekonomikos spec. studen tams. — V.: Mintis, 1983. — 334 p., schem. VALUŽIS A. Fizikos pra ktikos darbai. Mechanika ir molekulinė fizika. — V.: VVU, 1983. — 78 p. VENGRAUSKAS V., Sū džius V. Prekybos ir vi suomeninio maitinimo proce sai. Mokymo priemonė. —
DĖMESIO!
Balandžio 29 d., t. y. sekmadienį, Universite te vyks gegužės 3 d(ketvirtadienio) paskai tos. Gegužės 1, 2, 3 dieno B. MATAITIS mis paskaitų nebus.
V.: VVU, 1983. — 111 p. VINGRAS A„ SADAUS KAS J. Vaikų kvėpavimo organų ligos. Metodinės re komendacijos. — V.: VVU, 1983. — 148 p. VIZBARAS J. Medžiagų taupymas ir apyvartinės lė šos. —• V.: Mintis, 1983. — 72 p. VLADIMIROVAS L. Ivanas Fiodorovas kultūros raidoje 1583—1983. — V.: Mokslas 1983. — 136 p. ŽIUGŽDA R. Lietuva im perialistinių valstybių pla nuose 1917—1940. — V.: Mokslas, 1983. — 190 p. ŽUKAS V. Lietuvių bib liografijos istorija (iki 1940 m.). — V.: Mokslas, 1983 — 264 p. DRAZDAUSKAITĖ M. L. Uses of English and Style in Language. A teaching oid for university studentą. — V.: VVU, 1983. — 126 p. STUNGIENĖ A. A Manual for Teaching English Syntax. — V.: VVU, 1983. — 119 p.
KAUSKAITEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 790619, išduotą MF studentei Sigutei GAIDY TEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 820164, išduotą MaF studentei Violetai SA DAUSKAITEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 830115, išduotą MaF studentei Jelenai CERPAK, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 790794, išduotą Laikraščio korektorės R. FilF studentei Nijolei VALA- Arbočiūtė, D. Zabukaltė. SINEVICIŪTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėji Nuoširdžiai užjaučiame mą Nr. 800845, išduotą Pramonės ekonomikos FilF studentei Jolitai TŪBEfakulteto I kurso stu dentę Žydronę STANKAILYTEI, laikyti negaliojančiu. TYTę dėl tėvelio mirties. Dingusį studento pažymė Kuratorė, jimą Nr. 820825, išduotą grupės draugai. FilF studentei Gražinai BAR-
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 10143. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 1103. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Tiesos g. 1 «CoBeTCKHH cryAeHT» — oprau napntOMa, peicropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npocpKOMa opĄeHOB TpyĄOBoro npacuoro SHaMeHs u Apyac6w sapoĄOB BHABHioccKoro yHraepcHTera hm, B. Kancyuaca. Ha ahtobckom H3Mxe. PeAaicrop H. BapanHHHnaire.
Redaktore
J. VARAPNICKAirt