Universitas Vilnensis, 1999 m. spalio 12 d. Nr. 15-18 (1592-95)

juilwa»tm ikaltyklaĮ

'1579-XX

s? RiJa

hinc itur ad astra

s universitas

Z

Spalio 12 d.

1999 m.

vilnensis <____ 7 Nemokamai

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr.

15-18 (1592-95)

UNIVERSITETAS ŠVENČIA 420 METŲ SUKAKTĮ

Prieš 420 metų įkurtas Vilniaus universitetas, pagrindinis Lietuvos mokslo ir studijų židinys, pažymi garbingą sukaktį. Ruduo Universiteto gyvenime įamžintas renginių, skirtų šiai progai, gausa. Rugsėjo 23 d. Vilniaus Rotušėje

surengtame priėmime Vilniaus universitetą sveikino Lietuvos premjeras R. Paksas, švietimo ir mokslo ministras K. Platelis, Europos Rektorių konferencijos generalinis sekretorius A. Barblanas, respublikos aukštųjų mokyklų rektoriai, kiti svečiai. Nuotraukoje - VU Dainų ir šokių ansamblio (vadovas - V. Aleksandravičius) dalyviai šoka XVII a. šokį “Aliamanda”.

2

Universitas Vilnensis

1999 10 12

lio, gamtos ir žmogaus pažinimas, kri­ tiškai ir kūrybiškai mąstančių ir ge­ bančių veikti asmenybių ugdymas, be kurio neįmanomas nei visuomenės, nei šalies augimas”. Visa 420 metų Universiteto istorija išmokė mus bū­ ti ne tik Lietuvos, bet ir Europos pi­ liečiais. Tad šio Universiteto paskir­ Rugsėjo 23 dieną šv. Jonų bažnyčioje iškilmingame Universiteto Tarybos po­ tis, anot Rektoriaus, “pažinti savo sėdyje prof. Svenui Larsui Kaspersenui (Danija), prof. Liudvikui Piechnikui šaknis ir pasaulio įvairovę, priimti ją, toleruoti, brandinti geriausius Lietu­ (Lenkija) irprof. Marijai Vasnai (Vokietija) suteikti Vilniaus universiteto Gar­ vos protus Lietuvai, Europai ir pa­ bės daktarų vardai. sauliui, patiems suprasti ir studen­ tams padėti suprasti, kad gyvenimas ne vien buvimas pasaulyje, bet ir sa­ vęs ir pasaulio kūrimas, kad žmogus, atėjęs į šį pasaulį, studentas, atėjęs į universitetą, dar ne kūrinys, o tik jo pradžia...”.

Miunsterio (Vokietija) universite­ to rektorė prof. Marija Vasna, jau 10 metų remianti mūsų Universitetą, Aalborgo (Danija) universiteto Rek­ torius prof. Švėnas Larsas Kasperse­ nas, laikantis Vilniaus universitetą ir Lietuvą savo antraisiais namais, ir Krokuvos (Lenkija) Jėzuitų kolegijos prof. Liudvikas Piechnikas, papasa­ kojęs Lietuvai, Lenkijai, Europai ir 1 (Iš kairės) profesoriai M. Vasna, S.L. Kaspersenas ir L. Piechnikas - visam pasauliui garbingą Vilniaus Vilniaus universiteto Garbės daktarai universiteto istoriją, tapo 420-uosius metus švenčiančio Vilniaus universi­ “Praėjus 420 metų nuo šio Univer­ kyklų rektoriai, akademikai ir Vyriau­ teto Garbės daktarais. siteto įkūrimo susirinkome čia, šv. Jo­ sybės nariai.

Prof. M.Vasną pristatė VU Tary­ VU Rektorius prof. R. Pavilionis nų bažnyčioje, į paskutinį šiame šimt­ bos narė Filosofijos fakulteto deka­ metyje ir šiame tūkstantmetyje Vil­ priminė susirinkusiems nelengvą ir nė doc. B. Pociūtė. Ji Tarybos narius niaus universiteto Tarybos posėdį, dramatišką Vilniaus universiteto iš­ supažindino su profesorės moksline, kad pagerbtume Vilniaus universite­ likimo istorijoje kelią. Nepaisant įvai­ pedagogine, administracine veikla, to įkūrėjus, šimtus ir tūkstančius pro­ rių sunkumų Vilniaus universitetas kurias ji puikiai sugebėjo suderinti. fesorių, kūrusių šio Universiteto gar­ vykdė ir vykdo šventą misiją - išvedi­ 1986-1990 m. prof. M.Vasna tapo mą iš tamsos. ” Šiandien Vilniaus uni ­ bę, skleidusius tikėjimo ir žinojimo Miunsterio universiteto administra­ šviesą Lietuvai ir jos kaimynėms, ne- versitetas visų jame kuriančių, studi­ cijos reikalų prorektore, 1990 m. šio šusiems šiai valstybei ir jos tautoms juojančių ir dirbančių pastangomis universiteto akademinė visuomenė Europos ir pasaulio kultūrą. Susirin­ ne tik pagrindinis mokslo ir studijų jai patikėjo Miunsterio universiteto kome, kad pagerbtume mokslo žmo­ židinys, bet ir laisvų, kūrybingų, kri­ Rektorės pareigas. Prof. M.Vasna nes, ypatingai nusipelniusius Lietu­ tiškai mąstančių asmenybių ugdymo pripažinta ne tik akademiniuose vai ir Universitetui, garsinančius mū­ centras, susigrąžinęs pripažinimą sluoksniuose - ji daug nuveikė dirb­ sų mokslą, Vilniaus universiteto var­ Europoje ir pasaulyje”, - teigė Rek­ dama įvairių komisijų eksperte, na­ dą Europoje ir pasaulyje, mus labai torius. Apibendrindamas Universite­ re, projektų siūlytoja, prisidėjo prie remiančius ir mums labai artimus”. to vaidmenį paskutiniaisiais dešimt­ bendradarbiavimo su kitų šalių uni­ Taip Jubiliejinį Tarybos posėdį prista­ mečiais, prof. R. Pavilionis sakė, kad versitetais. 1994 metais pasirašyta tė Vilniaus universiteto Rektorius Universiteto vaidmuo išlieka labai bendradarbiavimo sutartis tarp prof. R. Pavilionis. Iškilmėse dalyva­ svarbiu veiksniu visuomenės gyveni­ Miunsterio ir Vilniaus universitetų. vo Pasaulio rektorių konferencijos me, nes “laisvė be intelekto, be pro­ Prof. M. Vasnos ir Miunsterio univer­ prezidentas, Aalborgo (Danija) uni­ to, be dvasios, be moralės, be kritiš­ siteto Baltistikos centro dėka buvo versiteto Rektorius prof. S. L. Kas­ ko požiūrio į save, į Lietuvą ir į visą įkurtas Forderverein Baltikum fondas, persenas ir jo žmona Eva Kaspersen, pasaulį - tik laisvės iliuzija, buvimo, kuris kartą per metus teikia premijas Europos rektorių konferencijos ge­ tačiau ne kūrybos laisvė”. “Buvome geriausiems baigiamiesiems humani­ neralinis sekretorius dr. A.Barblanas, ir liekame įsitikinę, kad tikras Uni­ tarinių mokslų darbams.Viena sti­ Varšuvos, Prahos, Budapešto, Kroku­ versitetas - tai ne specialistų kalvė, o pendija yra skiriama sunkiai besivervos, Bratislavos, Brno universitetų unikali vieta, kurioje įmanomas pla­ rektoriai, Respublikos aukštųjų mo­ čiausias ir giliausias, visapusis pasau­ Nukelta į 3 psl.

IŠKILMINGAME TARYBOS POSĖDYJE - PAGARBA MOKSLUI IR JO PASEKĖJAMS

1999 10 12 Atkelta iš 2 psl.

čiančiam studentui. Štai ir rugsėjo 23 dieną įvykusiame Universiteto Sena­ to posėdyje prof. M.Vasna įteikė sti­ pendijas mūsų Universiteto studen­ tams: magistrams - Jonui Kukulskiui (studijų kryptis - komunikacija), In­ gridai Vilemaitei ir Palmyrai Repšy­ tei (filosofija), Justinai Nutautaitei (filologija) ir Ingridai Černovaitei (humanitariniai mokslai), doktoran­ tams - Daivai Deltuvienei (humani­ tariniai mokslai) ir Nagliui Kardeliui (filosofija) bei socialinį darbą studi­ juojančiai neįgaliai studentei Ingridai Varkalaitei.

Doc. B. Pociūtė apibūdino prof.

M.Vasną ne tik kaip puikią moksli­ ninkę, bet ir kaip nepaprastai šiltą as­ menybę, kuri, dirbdama administra­ cinį darbą, nepamiršo studentų ir dėstytojų problemų.

Prof. L. Kimtys Tarybai pateikė prof. S. L. Kasperseno kandidatūrą Garbės daktaro vardui. Nuo 1976 metų iki dabar prof. S. L. Kaspersenas - Aalborgo universiteto rekto­ rius, išvedęs šį universitetą į plačius tarptautinius vandenis. Buvęs Ko­ penhagos vertybinių popierių biržos tarybos pirmininkas (1989-1996), Eu­ ropos vertybinių popierių biržų fede­ racijos viceprezidentas (1993-95) ir metus - šios federacijos prezidentas, Tarptautinės universitetų prezidentų asociacijos viceprezidentas (19961999), o nuo 1999 m. - jos preziden­ tas. Pirmą kartą lankėsi Vilniaus uni­ versitete, kai buvo švenčiamas Uni­ versiteto 400 metų jubiliejus. Nuo to laiko jis visomis išgalėmis stengiasi paremti šią aukštąją mokyklą. Jo ini­ ciatyva 1982 metais tuometinis VU Rektorius prof. J. Kubilius lankėsi Aalborge ir jau tuomet buvo kalbėta apie bendradarbiavimo sutartį. Ofi­ ciali abiejų universitetų bendradar­ biavimo sutartis buvo pasirašyta 1992 metais. Jo pastangomis buvo pradė­ ta mūsų Universiteto veikla TEM­ PUS programose. Pažymėtina, kad pirmuosius du TEMPUS projektus inicijavo prof. S. L. Kaspersenas, o Aalborgo universitetas tapo pagrin­ diniu partneriu. Profesorius vaisingai panaudojo savo galimybes įtraukda­ mas VU į Europos universitetų aso­ ciaciją, organizavo narystės mokesčių apmokėjimą. Pastaraisiais metais jis sėkmingai padeda mūsų universite­ tui įsitvirtinti tarptautinėje universi­

Universitas Vilnensis tetų bendrijoje. Rektoriaus prof.

S. L. Kasperseno pastangomis VU ir VGTU yra suteikta Danijos vyriau­ sybės finansinė parama, siekianti 200 tūkst. JAV dolerių. Jis išrūpino daug grantų studijoms Danijos universite­ tuose. Dideli jo nuopelnai organizuo­ jant Eurofakultetą VU, kuriame ir pats yra nemažai dėstęs.

Prof. R. Plečkaitis Universiteto Tarybai pateikė Krokuvos Jėzuitų kolegijos ir Popiežiškosios teologijos akademijos Krokuvoje, Lenkijos Menų ir mokslų akademijos nario prof. dr. Liudviko Piechniko kandi­ datūrą. Profesoriaus mokslinių tyri­ mų sritis - švietimo ir mokyklų isto­ rija Lietuvoje ir Lenkijoje. Jis šia te­ ma Lenkijos ir Italijos spaudoje pa­ skelbė apie 50 mokslinių straipsnių, kuriuose ištyrė Jėzaus Draugijos Lie­ tuvos ir Lenkijos provincijų kolegi­ jų ir kitų institucijų veiklą XVIXVIII a., kolegijose dėstytus moks­ lus, jėzuitų profesorių kūrybinį pali­ kimą. Prof. L. Piechnikas parašė ir

3 dymo pradžios. “Su Tėvu profesoriu­ mi jau keli dešimtmečiai bendradar­ biauja Lietuvos mokslo ir Vilniaus universiteto praeities tyrinėtojai, ga­ vę iš profesoriaus reikšmingų reko­ mendacijų. Sukurto veikalo “Vil­ niaus akademijos istorija” kelias de­ šimtis egzempliorių profesorius padovanojo mūsų mokslo istori­ kams, tad profesorių regime ne tik įžymiu mokslininku, bet ir tauria as­ menybe”, - sakė prof. R. Plečkaitis.

Dėkodamas VU Rektoriui, Tarybai ir visiems dalyvaujantiems, prof.

L. Piechnikas sakė, kad Garbės dak­ taro vardas - didelė garbė ne tik jam, bet ir “visam manajam Ordinui. Kil­ nus Vilniaus universiteto vadovybės gestas tebūna didelės pagarbos iš­ raiška jėzuitams bemaž iš visos Eu­ ropos - italams, ispanams, anglams, belgams, čekams, lietuviams ir len­ kams, kurie sukūrė Vilniaus aukštą­ ją mokyklą ir du šimtmečius joje dar­ bavosi, kad ji prilygtų kitiems Euro­ pos universitetams”.

Jubiliejiniame Universiteto Tarybos posėdyje dalyvavo buvęs Universiteto Rektorius prof. J. Kubilius, kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai

Romoje išleido fundamentinį 4 tomų senojo Vilniaus universiteto istorijos veikalą “Vilniaus akademijos istori­ ja” (1144 p.). Šis veikalas sukurtas re­ miantis Jėzaus Draugijos Romos ar­ chyve esančia unikalia medžiaga ir yra visiškai patikimas faktografiškai.

Jame pirmą kartą pateikti dokumen­ tai, apsaugosiantys nuo faktinių, in­ terpretacinių ir kitokių netikslumų istorijos tyrinėtojų studijas.Veikale aprėpiama plačiausia senojo univer­ siteto veiklos panorama. Jo vertė uni­ kali Lietuvos mokslo ir švietimo is­ torikams, profesoriaus darbais Lie­ tuvoje remiamasi nuo pat jų pasiro­

Trims Vilniaus universiteto Gar­ bės daktarams - prof. M. Vasnai, prof. S. L. Kaspcrsenui ir prof.

L. Piechnikui sugiedota “Ilgiausių metų”.

Jubiliejinį Universiteto Tarybos posėdį apvainikavo iškilmingas kon­ certas. Programą atliko VU mergi­ nų choras “Virgo” (meno vadovė ir dirigentė R. Gelgotienė) ir Panevė­ žio kamerinis orkestras (meno vado­ vas ir dirigentas V. Kapučinskas).

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ G.Zemlicko nuotr.

Universitas Vilnensis

4 Vilniaus universitetui - 420

Rugsėjo 24 d. Vilniaus universite­ te įvyko jubiliejinė konferencija, skir­

ta VU 420 metų sukakčiai pažymėti.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, baigęs kadenciją Preziden­ tas Algirdas Brazauskas, Vyriausybės atstovai, Universiteto profesoriai, de­ kanai, dėstytojai ir studentai. Iškilmin­ goje konferencijoje pranešimus skai­ tė Universiteto garbės daktarai prof. Liudvigas Piechnikas (praneši­ mo tema “Vilniaus universiteto įkūri­ mas ir jo vaidmuo Lietuvos visuome­ nės gyvenime”), Pasaulinės universi­ tetų rektorių asociacijos prezidentas, Danijos Aalborgo universiteto rekto­ rius Švėnas Larsas Kaspersenas (“Eu­ ropos universitetai ties XXI a. slenks­ čiu”), prof. Mečislovas Jučas (“Politi­ niai Vilniaus universiteto įkūrimo mo­ tyvai”), Vilniaus universiteto Rekto­ rius prof. Rolandas Pavilionis (“Edu­ kacijos misija arba žmogus kaip uni­ versitetas (XXI a. aristokratams)”).

Pirmojoje savo pranešimo dalyje prof. L. Piechnikas pabrėžė, kad “di­ deli dalykai, o toks neabejotinai buvo Vilniaus universiteto įkūrimas, gali at­ sirasti tik esant palankioms aplinky­ bėms”. Profesorius priminė istorinius faktus, susijusius su VU įkūrimu: tai ir jėzuitų nuomonė, kad Vilniui ten­ ka didžiulis vaidmuo toje Europos da­ lyje, kur yra Lietuva, “naujoviški ir nuodugniai išsilavinę dėstytojų kad­ rai”, “pakankamai aukštas Lietuvos visuomenės lygis ir susidomėjimas mokslu”, Krokuvos universiteto for­ malaus pasipriešinimo nebuvimas, pa­ lankūs popiežiaus ir karaliaus požiū­ riai. Antrojoje dalyje prof. L. Piechni­ kas nurodė veiksnius, kurie, jo nuo­ mone, lėmė dabartinį Lietuvos vals­ tybės pavidalą. Apibendrindamas pra­ nešimą profesorius paminėjo žymiau­ sius humanitarinių mokslų klestėjimo laikotarpio veikėjus: M. K. Sarbievijų, Ž. Liauksminą, A. Vijūką-Kojelavičių. Pranešėjas teigė, kad “Vilniaus akademija įsiliejo į Vakarų kultūros is­ toriją ir naudojosi jos laimėjimais”.

Prof. M. Jučas, kalbėdamas apie politinius VU įkūrimo motyvus teigė, kad universitetas yra miesto gyvenimo ženklas, kultūrinis centras, valstybės intelektualinio vystymosi rodiklis. Jis papasakojo, kad “XV a. pab. Lietuvos

1999 10 12

JUBILIEJINEJE KONFERENCIJOJE APIE UNIVERSITETO VAIDMENĮ ISTORIJOJE

Konferencijoje dalyvavo Respublikos Prezidentas V Adamkus ir baigęs kadenciją Prezidentas A. Brazauskas. V Naujiko nuotr.

valstybės sostinė Vilnius tapo svarbiu komerciniu centru tarp Rytų ir Vaka­ rų. Jo ekonominė ir kultūrinė aplinka sukūrė palankias sąlygas aukštosios mokyklos įsteigimui”. Tam pasitarna­ vo ir jaunų žmonių, studijuojančių už­ sienio katalikiškuose universitetuose, trūkumas. Štai kodėl 1568 m. Lietu­ vos bajorai karaliaus paprašė įsteigti aukštąją mokyklą Vilniuje ar Kaune.

Su Universiteto įsteigimu susijęs ir vyskupo Valerijono Protasevičiaus vardas. Savo laiškuose jis išreiškė ap­ gailestavimą, kad tokia didelė ir tur­ tinga šalis kaip Lietuva neturi mo­ kyklų.

Prof. M. Jučas išskyrė politinius motyvus, sąlygojusius Universiteto įkūrimą, tačiau nenorėjo paneigti ir pagrindinio Universiteto įkūrimo tiks­ lo - kovos su plintančiu protestan­ tizmu.

Prof. S. L. Kaspersenas pabrėžė, kad turime mąstyti globaliai, nes mes vis dar turime galimybę patobulinti pasaulio veidą. Didelė reikšmė čia tenka universitetams, kurie ateityje vaidins pagrindinį vaidmenį. Pranešė­ jas teigė, kad turime atminti ir gerbti žmogiškas bei kultūrines vertybes, būti atsakingi už švietimą, savo universite­ tų ir tradicijų tobulinimą. Buvo užsi­ minta ir apie pasirašytą Bolonijos de­ klaraciją, kurioje numatyta spręsti la­ bai svarbius klausimus, susijusius su ži­ nių siekimu. Profesorius kalbėjo apie

Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimo svarbą, keitimąsi studentais. Pasauli­ nės rektorių asociacijos prezidentas teigė esąs maloniai nustebintas moks­ line ir intelektualine Lietuvos univer­ sitetų galia.

Konferencijoje kalbėjęs VU Rek­ torius prof. R. Pavilionis kvietė atsa­ kyti į klausimą, ar turėtume grįžti prie VU idėjos ir jo misijos prieš 420 me­ tų tam, kad geriau suvoktume jo mi­ siją šiandien. “Toks grįžimas būtų reikšmingas, jei mes norėtume pa­ žvelgti ne tik į žmogų universitete, bet ir į universitetą žmoguje”, - tei­ gė Rektorius. Prof. R. Pavilionis pa­ brėžė, kad XX a. pabaigoje žmogus universitete būna fiziškai, bet dvasiš­ kai lieka išorėje: “Mes matome daug žmonių universitetuose, bet mažai universitetų juose. Mūsų protų vienapusiškumas, vienakryptiškumas gali paversti mus HOMO ECONOMICUS arba HOMO POLITICUS, ar netgi HOMO PHILOSOPHICUS, bet retai HOMO SAPIENS. Mes kuriame, statome universitetus apie save, bet retai statome juos sa­ vo viduje”. Pasak Rektoriaus, “tik universitetų dėka žmonių rūšis išliko iki XX a. pab. Ši ilga mokymo kelio­ nė vis dėlto gali priartėti prie pabai­ gos, kai universitetuose nebeliks ge­ nialių žmonių ir universitetų juose”.

Ugnė NAUJOKAITYTĖ

1999 10 12

Universitas Vilnensis

Vilniaus universitete pasirašyta deklaracija dėl S. Batoro kolegijos įkūrimo

5 Vilniaus universitetui - 420

Rugsėjo 22 d. Vilniaus universitete devynių Vidurio ir Rytų Europos aukštų­ jų mokyklų atstovai pasirašė naujos Europos universitetų asociacijos - Stepono Batoro kolegijos - įkūrimo deklaraciją. Įsteigtos asociacijos, kuriai vadovaus Stepono Batoro kolegija, tikslas - išplėsti ir paremti bendradarbiavimą tarp re­ giono universitetų visose akademinio gyvenimo srityse, paskatinti regiono uni­ versitetų ryšius su juos supančiais socialiniais partneriais ir regionais. Ypač ak­ centuojamos tos bendradarbiavimo sritys, kurios vienija regiono universitetus jų praeities, dabarties ir ateities bendrumais ir tarpusavio sąveikomis.

Stepono Batoro kolegiją įkūrė Vil­ niaus universitetas, Jogailos universi­ tetas Krokuvoje, Varšuvos universite­ tas, Varšuvos komercijos mokykla, Ka­ rolio universitetas Prahoje, Masaryko universitetas Bmo, Lorand Eotvos uni­ versitetas Budapešte, Kaliningrado valstybinis universitetas ir Komenius universitetas Bratislavoje. Kolegija yra atvira ir kitiems regiono universite­ tams, kurie pritars kolegijos deklaruo­ jamiems tikslams ir įdės pastangų jiems įgyvendinti. Šios asociacijos aukščiausiasis orga­ nas - Generalinė asamblėja, kuri bus Saulėtą rugsėjo 20 d. popietę Uni­ versiteto darbuotojai atvyko į Bota­ nikos sodą Kairėnuose atlikti labai reikšmingo ir prasmingo darbo - pa­ sodinti jubiliejinės giraitės, skirtos Universiteto 420-osioms metinėms.

Botanikos sodo direktorius doc.

Evaldas Navys, pasveikinęs susirin­ kusius, mūsų aukštosios mokyklos ju­ biliejų prilygino svarbiausiems lietu­ vių tautos istoriniams įvykiams. Pa­ sak jo, tik aukštos kultūros ir mokslo dėka mes galėjome išsaugoti savo valstybę.

Rugsėjo 15-20 d. Centriniai Uni­ versiteto rūmai pasipuošė rudeninė­ mis gėlėmis - Botanikos sodas suren­ gė jubiliejinę gėlių parodą. Rugsėjo 17 dieną Pilies gatvės kiemelyje, kur 1781 m. Žanas Emanuelis Žiliberas įkūrė pirmąjį Universiteto botanikos sodą, buvo atidengta memorialinė lenta, žyminti šią sukaktį. Tad girai­ tės sodinimas Botanikos sode tarsi sujungė visus šiuos renginius į vienin­ gą visumą. “Nėra džiaugsmingesnio ir mielesnio dalyko gyvenime, nei ką nors kurti ar sodinti. Juk šie medžiai pergyvens mus - o tai yra svarbiau-

šaukiama kartą per trejus metus. Ste­ pono Batoro Kolegija - tai nuolat vei­ kianti asociacijos institucija, kurią su­ daro narių deleguoti atstovai. Sekreto­ riato būstinė - Vilniaus universitetas.

Stepono Batoro vardu Kolegija pava­ dinta neatsitiktinai. Vilniaus universi­ teto įkūrėjas Lenkijos karalius ir Lie­ tuvos didysis kunigaikštis Steponas Ba­ toras, kuris buvo vengrų kilmės, - isto­ rinė asmenybė, simbolizuojanti Euro­ pos universitetų integralumą.

VU Rektorius prof. R. Pavilionis šios Kolegijos sukūrimą įvertino kaip labai svarbų ir pirmąjį Europoje tinklą,

vienijantį Vidurio ir Rytų Europos uni­ versitetus. “Iki šiol mes turėjome tik Vakarų tinklus, į kuriuos vakariečiai mus įsileisdavo kiekvieną skyrium, pažymėjo Rektorius. - Dabar mes sa­ ve tvirtiname kaip Vidurio Europos ir Rytų Europos šalis, turinčias daug ta­ patumo požymių, ir politikams rodo­ me pavyzdį, kaip integracijos į Europą problemos akademikų yra sprendžia­ mos kur kas greičiau, nei jų”. S. Bato­ ro kolegijos sukūrimas tai dar kartą pa­ tvirtina. Atsiranda stipri studentų, pro­ fesorių judėjimo ir bendrų tyrimų, skir­ tų mūsų šalių problematikai, asociaci­ ja. “Mes norime vis labiau įtakoti Ry­ tus. Tai ypač atitinka Europos sąjungos ir labai plačios tarptautinės bendrijos nuostatus. Tuo jau įsitikinome - mus pasveikino D. Sorošo fondas bei kitos tarptautinės institucijos. Jos labai susi­ domėjusios tuo, kad būtų žengtas lab­ daros žingsnis įtakojant Rytus gerąja linkme - tuo, kas jau sukurta Vidurio Europoje ir Vakaruose. Vakarams mes tampame savotišku nauju tiltu į Rytus”, - sakė Rektorius.

"U.V." inform.

Jubiliejinė Universiteto giraitė - ateities kartoms šia. Čia dirbantys žmonės turi keistą savybę - galvoti apie tuos, kurie at­ eis po mūsų”, - sakė VU Rektorius prof. R. Pavilionis.

Botanikos sodo darbuotojams pa­ tikėtas jubiliejinės giraitės gyvenimas.

Vienas ąžuoliukas ir penkiolika lie­ paičių oš ateities kartoms. Šie me­ džiai primins Universitetą, jo sunkią ir garbingą praeitį, o taip pat juos so­ dinusius žmones.

"U.V." inform.

Botanikos sode Universiteto darbuotojų pasodintos liepaitės - ateities kartoms.

V Naujiko nuotr.

1999 10 12

Universitas Vilnensis

6

Sukaktys

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS-JAUNA SENOJO ĄŽUOLO ŠAKA

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, vienintelis Universite­ to fakultetas kitame mieste, paminėjo savo veiklos 35 metų sukaktį. Spalio 1 d.

Kaune buvo surengta Vilniaus universiteto diena.

Kauno humanitarinis fakultetas įkurtas 1964 m. kaip humanitarinių studijų atsvara beveik vien tik tech­ ninėms ano meto Kauno aukštosioms mokykloms. Steigiant Kauno fakul­ tetą manyta, kad jame bus dėstomi tik bendrieji, fundamentiniai moks­ lai, o specialybės studijos tęsiamos neakivaizdiniu būdu, todėl jis ir bu­ vo pavadintas VU Kauno bendra­ moksliniu fakultetu. 1966 m. fakul­ tetas pavadinamas Kauno vakariniu fakultetu. 1984 m. po dešimtmetį tru­ kusių restauravimo ir remonto dar­ bų VU KHF įsikūrė jaukiame Kau­ no senamiesčio kampelyje. 1985 m. čia apginta pirmoji habilituoto dak­ taro disertacija. 1989 m. fakultete at­ sirado dieninės studijos ir jis pavadi­ namas Kauno humanitariniu fakul­ tetu. Per 35 metus šį fakultetą baigė 6702 absolventai. Studentų skaičiu­ mi Kauno humanitarinis fakultetas yra vienas iš didžiausių VU fakulte­ tų. Bakalauro ir magistro diplomų

siekia apie pusantro tūkstančio stu­ dentų. Nuo pirmųjų fakulteto gyva­ vimo dienų iki šiol jam būdingos dvi studijų kryptys - ekonomikos moks­ lų ir filologijos. Mokslo ir praktines žinias studentams perteikia 136 kva­ lifikuoti dėstytojai (iš jų - 7 profeso­ riai ir 47 docentai), be to, fakultetui talkina per 30 kviestinių dėstytojų.

Viename iš seniausių Kauno sena­ miesčio kvartalų tarp XVI-XVII a. pastatų, kuriuose ir įsikūręs Kauno humanitarinis fakultetas, suplevėsa­ vo VU ir KHF vėliavos, beje, pasak fakulteto dekano doc. A. Šalčiaus, “pirmą kartą šalia Respublikos vėlia­ vos”. Sveikinimo žodį Kaunui taręs VU Rektorius prof. R. Pavilionis sa­ kė, kad “kiekvienais metais vis dau­ giau studentų baigia šį fakultetą, o tai rodo, kad žingsnis, žengtas prieš 35 metus, buvo prasmingas ir perspek­ tyvus”. Priminęs posakį “Kaunas yra Kaunas”, Rektorius sakė, kad “nuo­ stabu būtų, jei Kaunas varžytųsi kaip

KHFfolklorinio ansamblio "Uosinta ” dalyviai ne tik patys šoko, bet ir žiūrovus šokdino

Šalia plevėsavo Vilniaus universiteto bei Kauno humanitarinio fakulteto vėliavos

lygiavertis su kitais Lietuvos mokslo ir kultūros centrais, nes jis pajėgus.

Ir jeigu mūsų fakultetas bus prisidė­ jęs prie to savo dalimi, mes tuo labai didžiuosimės”. Fakulteto dekanas doc. A. Šalčius, vadovaujantis fakul­ tetui nuo 1982 metų, šiandien pelny­ tai gali didžiuotis fakultetu, pasak jo, “jauna senojo ąžuolo šaka”.

Ta proga buvo oficialiai atidalytas baigtas restauruoti Napoleono na­ mas, kuriame įsikūrusi Lietuvių filo­ logijos katedra. Svečiai galėjo susipa­ žinti su fakulteto leidiniais. Ekspozi­ cijoje pateikti dėstytojų darbai, fakul­ teto auklėtinių grožinė kūryba, atski­ rame stende - studentų mokslinių konferencijų medžiaga.

Kauno apskrities viešojoje biblio­ tekoje buvo atidaryta Vilniaus uni­ versiteto bibliotekos paroda “Bibliotheca Academiac Vilnensis”. Tai taip pat istorinis įvykis, nes VU bibliote­ ka Kauno bibliotekoje pirmą kartą eksponuoja savo turtus. VU biblio­ tekos direktorė B. Butkevičienė, priNukelta į 7 psl.

Universitas Vilnensis

1999 10 12

7

Atkelta iš 6 psl.

stačiusi parodos ekspoziciją, ją pava­ dino “mūsų garbingosios Almae Matris istorijos pradžia”. “Nieko nėra svarbiau, švenčiant Vilniaus univer­ siteto 420 metų sukaktį, negu paro­ dyti Kaunui Universiteto pradžią”.

Parodoje eksponuojamos 68 knygos iš gausaus bibliotekos fondo. Kauno visuomenės “teismui” ir susipažini­ mui pateikti XVI a. Europos žymiau­ sių spaustuvininkų ir to meto Euro­ pos humanistų leidiniai. Žinoma, ir Žygimantas Augustas - mūsų biblio­ tekos pradžia. “Šia paroda siekta at­ skleisti Bibliotheca Akademiae Vilnensis fondo teminę sandarą, meni­ nį vaizdą, parodyti čia saugomų kny­ gų provieniencijas, tikintis, kad se­ niausios Lietuvos Almae Matris, švenčiančios 420 metų, istorija bus artimesnė Jums”, - taip rengėjai nu­ sakė parodos tikslą. Ir iš tiesų buvo labai malonu, kad paroda, kaip teigė doc. A. Šalčius, surengta Kaune, o ne tik Paryžiuje. Apie dėmesio stoką knygai Lietuvoje dabartiniu metu kalbėjo ir Rektorius prof. R. Pavilio­ nis ir šios bibliotekos direktorius Al­ vydas Samėnas. Šiai progai pažymėti Kauno huma­ nitarinis fakultetas kartu su VU In­ formacijos ir ryšių su visuomene sky­ riumi išleido leidinį apie fakultetą.

Puošniame ir gausiai iliustruotame

leidinyje - fakulteto istorija ir dabar­ tis, architektūra ir struktūra, iškiliau­ si fakulteto mokslininkai, studentų laisvalaikis. Toks leidinys apie fakul­ tetą išleistas pirmą kartą.

Beje, nuo pat iškilmių pradžios li­ jęs lietus mūsų akademinės ben­ druomenės jau nestebina ir nepikti­ na - būtų keista, jei nelytų. Tad apie pusiaudienį nušvitusi saulė išsirikia­ vusiai Rotušės aikštėje mūsų Univer­ siteto eisenai buvo tarsi Kauno do­ vana. Grojant smagioms “Oktavos” melodijoms visi patraukė Kauno gat­ vėmis prie Vytauto Didžiojo pamin­ klo. Eisenoje šalia Vilniaus univer­ siteto vėliavos plazdė­ jo Kauno Humanita­ rinio, Fizikos, Ekono­ mikos, Teisės, Komu­ nikacijos ir Matemati­ kos fakultetų vėliavos.

Linksmai pražygia­ vę Kauno gatvėmis vi­ si apjuosė Vytauto Didžiojo paminklą. Čia Lietuvos didy­ bės kūrėjui ramybę “drumstė” VU Kauno humanitarinio fa­ kulteto folklorinis an­ samblis “Uosinta” ir VU Dainų ir šokių ansamblis. Šalia žai­ dimus ir atrakcionus surengė ir prizus lai­ mėjusiems dalijo stu­ Universitetas žygiuoja Kauno gatvėmis. dentai. Organizuo-

Laisvės alėja prisipildė studentiško šėlsmo

Ilgametis fakulteto dekanas doc. A. Šalčius taria sveikinimo žodį

jant šventę jie taip pat užėmė svar­ bią vietą. KHF Studentų atstovybės prezidentė Renata Pauliukaitytė “U.V.” sakė, kad labiausiai jie ren­ gėsi vakarinei daliai, bet kartu su fa­ kulteto dekanatu dalijosi visais jubi­ liejaus rūpesčiais ir darbais. O stu­ dentams vakare planuotas linksmy­ bes vėl sudrumstė lietus. Arinai ir grupei “Veto Bank” buvo skirta vie­ na iš pokylių salių. Koncertas įvyko, tiesa, dėl vietos stokos atlikėjos pa­ klausyti galėjo ne visi norintys.

Vakare KHF tarybos salėje buvo surengtas iškilmingas priėmimas.

Liana BINKAUSKIENĖ K Naujiko nuotraukos

Universitas Vilnensis

8

Vizitai

1999 10 12

LATVIJOS PREZIDENTES VIZITAS VILNIAUS UNIVERSITETE ATVĖRĖ

Vizitą Vilniaus uni­ versitete Latvijos Prezi­ dentė pradėjo nuo bib­ liotekos. Smuglevičiaus salėje ji apžiūrėjo da­ bar veikiančią parodą “Mokslas senajame Vil­ niaus universitete”. Čia Rugsėjo 7 d. Vilniaus universitete viešėjo Latvijos respublikos Prezidentė jai buvo parodytos dvi Vaira Vykė-Freiberga. senosios latviškos kny­ gos: “Lenkų-lotynų-latvių žodynas”, parengtas prof. Georgio Elgerio ir iš­ leistas Vilniuje, Universiteto spaustu­ vėje 1683 metais, ir to paties autoriaus parengta “Evangelija”, išleista 1672 metais. Iš viso mūsų bibliotekoje sau­ goma virš 105 iki XIX a. pr. išleistų lat­ viškų knygų. Prezidentė atkreipė dė­ mesį į eksponuotas parodoje retorikos knygas, sakydama, kad toks mokslas la­ bai reikalingas ir šiandien, ypač poli­ tikams. Ilgiau ji stabtelėjo prie A. Vijūko-Kojelavičiaus “Istorijos”, domė­ josi matematikos darbais. Bibliotekos direktorė Latvijos Prezidentei padova­ nojo kompaktinę plokštelę “VU bib­ liotekos istoriniai rinkiniai” ir bukletą “Vilniaus universiteto biblioteka”.

Latvijos Prezidentei buvo parodyta šv. Jonų bažnyčia, dailininko Petro Repšio freskos Filologijos fakultete, kurios Prezidentei labai patiko.

Po ekskursijos po senąjį Vilniaus universitetą Latvijos Prezidentė Vaira Pirmasis kalbėjęs VU Filologijos fa­ kė, kad iš savo pusės yra pasirengusi Vykė-Freiberga buvo pakviesta į ma­ kulteto dekanas prof. B. Stundžia pa­ dalyvauti tokioje veikloje. Plačiau apie žąją Rektoriaus aulą, kur įvyko susiti­ sakojo apie naujienas VU - nuo šių me­ Letonikos centro veiklą VDU Huma­ kimas su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, tų Filologijos fakultete yra lietuvių filo­ nitarinių mokslų fakultete pasakojo jo Šiaulių ir Panevėžio aukštųjų mokyklų logija su baltistikos specializacija. Tai vadovas, vyresnysis mokslinis bendraatstovais bei studentais, besimokan­ baltistinė specializacija lietuvių filolo­ dąrbis A. Butkus. čiais latvių kalbos.

Apie Latvijos kultūros populiarini­ gijos programoje - bus dėstoma latvių Pradėdamas susitikimą VU Rekto­ kalba, literatūra ir kalbotyra. Dekanas mą kituose Lietuvos miestuose pasa­ rius prof. R. Pavilionis garbingai vieš­ teigė, kad jau pasirašyta sutartis su Lat­ kojo Panevėžio Baltoskandijos akade­ niai pristatė susirinkusiuosius, kurių vijos universitetu Rygoje dėl keitimosi mijos, Klaipėdos universiteto, Šiaulių daugelis yra artimi Latvijos bičiuliai. studentais - 1-2 semestrus lietuvių ir universiteto atstovai, prof. A. Saba­ Rektorius pabrėžė, kad ir pati Latvijos latvių studentai turės galimybę pasimo­ liauskas, prof. A. Rosinas, Vilniaus prezidentė yra labai nusipelniusi moks­ kyti svečioje šalyje. universiteto bei Pedagoginio univer­ lui, ypač baltistikai, todėl ta proga ga­ VDU Rektorius prof. V. Kaminskas siteto dėstytojai. MA prezidentas, VU lima aptarti tolimesnius ryšius. reikalų prorektorius pasakojo, kad šios aukštosios mokyk­ mokslo Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Frei­ los ryšiai su Latvijos universitetais už­ prof. B. Juodka paminėjo senus Lat­ berga džiaugėsi galėdama apsilankyti megzti jau prieš dešimtį metų. Nuo vijos ir Lietuvos mokslų akademijų ry­ universitete, pasižyminčiame tokiomis 1990 metų keletas latvių studentų stu­ šius, tačiau pabrėžė, kad mokslo sri­ senomis tradicijomis. Ji kalbėjo apie lie­ dijuoja Kaune, keletas lietuvių - Lat­ tyje abi valstybės turi ir problemų - ša­ tuvių ir latvių ryšius senovėje ir dabar, vijoje. 1995 metų rudenį įkurtas kol kas lių valdžia neretai keiksnojama dėl to, pabrėžė būtinybę juos puoselėti ir tęsti. vienintelis Lietuvoje Letonikos centras, kad švietimas ir mokslas nėra priori­ Latvijos respublikos nepaprastasis ir kuris užsiima ne tik mokslo tyrimais, tetinės sritys. įgaliotasis ambasadorius p. Atis Sjanits bet ir latvių kalbos, kultūros bei istori­ Susitikimo pabaigoje Latvijos Pre­ pristatė susirinkusius - visų didžiausių jos propagavimu Lietuvoje. Rektorius zidentei Vairai Vykei-Freibergai buvo Lietuvos miestų aukštųjų mokyklų at­ teigė, kad būtų malonu, jei Lietuvos ir įteiktos Lietuvos aukštųjų mokyklų at­ stovus, ne tik mokančius latvių kalbą, Latvijos prezidentai taptų tokių studi­ minimo dovanos. bet ir dėstančius ją kitiems, populiari­ jų globėjais, įkurtų fondą, remiantį šias nančius latvių kultūrą Lietuvoje. studijas. Į tai Latvijos Prezidentė atsa­ "U.V." inform.

NAUJAS BENDRADARBIAVIMO GALIMYBES

1999 10 12

9

Universitas Vilnensis

STUDENTAI TEIKIA NEMOKAMAS TEISINES PASLAUGAS

VILNIAUS UNIVERSITETO TEISES KlINIKA

Rugsėjo 7 d. Vilniaus g. 25 įvyko oficialus viešosios įstaigos "Vilniaus universiteto teisės klinika" (sutrumpintai Teisės klinika) atidarymas. Teisės klinikų tipo įstaigos yra paplitusios išsivysčiusiose šalyse, jų paskirtis - nemokamos teisinės pagalbos teikimas socialiai remtiniems asmenims, negalintiems sumokėti užjuridines konsultacijas advokatams ar juridinėms kontoroms.

Pirmasis į susirinkusius kreipėsi naujosios institucijos direktorius Aleksas Česonis, pasidžiaugęs entu­ ziastingu čia dirbančio jaunimo ko­ lektyvu ir tuo, kad į jo vadovaujamą įstaigą kreipiasi ne tik sostinės, bet ir kitų miestų gyventojai. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus palin­ kėjo klinikai pelnyti gerą vardą. VU Rektorius prof. R. Pavilionis prisi­ minė, kad žodis klinika kilęs iš grai­ kų kalbos ir reiškia “lovą”. Vėliau kalbėjo advokatų kontoros “Lideika, Petrauskas, Valūnas ir partne­ riai” atstovas Gintautas Bartkus, Teisės fakulteto dekanas doc. Vik­ toras Tiažkijus, teisingumo minist­ ras Gintautas Balčiūnas. Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Raminta Štuikytė padė­ kojo studentams, padedantiems li­ kimo nuskriaustiems žmonėms ir vis sparčiau įsitraukiantiems į šią veik­ lą, pasidžiaugė, kad dėl jų aktyvu­ mo mūsų visuomenėje atsiranda daugiau teisingumo, atjautos, savi­ tarpio supratimo. VUSA atstovė taip pat palinkėjo, kad ateityje Vil­ niaus universitetas didžiuotųsi savo Teisės klinika lygiai taip pat, kaip di­ džiuojasi Medicinos klinikomis. Po oficialių kalbų Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekreto­ rius, Vilniaus arkivyskupo augzilia­ ras vyskupas Jonas Boruta JS pa­ šventino pastatą, o Prezidentas per­ kirpo simbolinę juostelę.

Po iškilmingo atidarymo visi sve­ čiai buvo pakviesti į vidų apžiūrėti pa­ talpų, sužinoti apie klinikos darbo specifiką. Apie visa tai pasakojo ir kli­ nikos valdas aprodė buvęs VUSA prezidentas, šios klinikos valdybos narys Rimantas Simaitis.

Viešąją įstaigą “Vilniaus universi­ teto teisės klinika” 1998 m. balandžio 6 d. įsteigė Vilniaus universitetas,

Iškilmingame Teisės klinikos atidaryme sveikinimo žodį tarė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė.

V Naujiko nuotr.

Vilniaus universiteto Studentų atsto­ vybė ir advokatų kontora “Lideika, Petrauskas, Valūnas ir partneriai”.

Steigėjų manymu, šių institucijų ben­ dradarbiavimas kuriant Teisės klini­ ką ir vystant jos veiklą užtikrina opti­ malų teorijos, praktikos ir jaunatviš­ ko entuziazmo sąveikos lygį, kurio tu­ rėtų siekti naujai sukurta organiza­ cija. Teisės klinikos misija - vystyti ne­ mokamos teisinės pagalbos sistemą Lietuvoje bei tobulinti Vilniaus uni­ versiteto Teisės fakulteto studentų studijų ir praktikos programas. Tei­ sės klinikos tikslai - teikti nemoka­ mą teisinę pagalbą socialiai remti­ niems asmenims civilinėse, darbo, so­ cialinio aprūpinimo, kitose bylose ir teisiniuose santykiuose; mokyti Tei­ sės fakulteto studentus, lavinti jų tei­ sinio darbo įgūdžius, ugdyti aukštos moralės asmenybes.

Ypatingas dėmesys skiriamas Tei­ sės klinikos teikiamų paslaugų koky­ bei užtikrinti. Todėl studentų darbą organizuoja, prižiūri bei spręsti sudė­

tingus teisinius klausimus padeda Teisės klinikos administracija, paskir­ ti advokatai, Teisės fakulteto dėsty­ tojai ir pagal sutartį dirbantys kvali­ fikuoti teisininkai.

Savo duris Teisės klinika atvėrė jau liepos 17-ąją. Per beveik du mė­ nesius jos paslaugomis pasinaudo­ jo per pusantro šimto žmonių. Tei­ sės klinikoje dirba dvylika ketvirtopenkto kurso studentų, kuriems pa­ deda praktikos vadovė. Priimant juos į kliniką konkurso nebuvo, ta­ čiau į naujai įsteigtas tris vietas pre­ tenduoja daugiau nei trisdešimt bu­ simųjų teisininkų. Kiekvienas stu­ dentas klinikoje kasdien praleidžia tris-keturias valandas. “Ir kuo to­ liau, tuo daugiau, - šypsojosi viena iš praktikančių. - Už savo darbą pi­ nigų negauname, bet įgyjame pui­ kių žinių”. Iškilmių metu grojo VU liaudiškos muzikos kolektyvas “Jau­ nimėlis”.

Aldona JAMONTAITĖ

1999 10 12

Universitas Vilnensis

10

Skaitytojų paštas “Universitas Vilnensis” skaityto­ jai klausia:

“Šiuo metu VU studijuoju dvejose studijų programose. Pernai taip patjose studijavau ir už mokslą nemokėjau. Šiemet reikalaujama mokėti už vieną iš jų, nors pažymių vidurkis - aukštas.

Noriu paklausti, kuo remiantis esu ver­ čiamas mokėti"?

Atsako VU Studijų skyriaus vedė­ jas dr. E. Stumbrys: “Jeigu Jus stu­

dijuojate dvi tos pačios pakopos stu­ dijų programas, už vieną Jums mo­ kėti reikia būtinai, remiantis 1999 01 14 Senato posėdžio nutarimu “Dėl vi­ sų dieninių ir neakivaizdinių studijų pakopų studentų priėmimo į valsty­ bės finansuojamas vietas - tvarkos ir stipendijų skyrimo kriterijų”.

Cituoju nutarimo, liečiančio Jūsų atvejį, dalį: “Tas pats asmuo gali už­ imti tik vienos studijų programos valstybės finansuojamą vietą”. Pernai Jums nereikėjo mokėti todėl, kad, kaip rodo Jūsų pavyzdys, ne visuose fakultetuose šis nutarimas buvo vyk­ domas”.

*♦♦ “Rugsėjo pirmosiomis dienomis pir­ makursiams, gaunantiems Lietuvos studento pažymėjimą, buvo siūloma susimokėti nario mokestį (10 Lt). Dau­ gelis taip ir padarė. Kodėl?”

Atsako VUSA atstovė spaudai Ug­ nė Naujokaitytė:

“Todėl, kad jie buvo įtikinti, jog re­ mia Studentų atstovybę 10 Lt (tai yra beveik 84 et per mėnesį). Studentai patys gali nuspręsti, kur bus panau­ dojami pinigai. Jiems bus suteikta ga­ limybė padėti sau ir kitiems studen­ tams.

Norėčiau pabrėžti, kad surinktas narystės mokestis iš VU studentų ne­ byra į kišenes Studentų atstovybėje sėdintiems keliems “gudruoliams”, kaip kai kas mano.

VUSA yra studentų interesus, jų akademines, socialines ir pilietines teises ginanti organizacija. Ji jungia visus VU dieninio skyriaus studentus.

Taigi - TU, įstojęs į VU, tampi orga­ nizacijos, atstovaujančios visiems ir kiekvienam Universiteto studentui, nariu (-e).

Pagal VUSA įstatų VI skyriaus 3 punktą VUSA nariai įsipareigoja mo­ kėti nario mokestį. Šiuo metu tai 10 Lt. Šio mokesčio dydį nustatė ne Universiteto Rektorius, buhalterė ar panašiai. Tai 1998 metais padarė apie 100 į atstovybės konferenciją susirin­ kusių studentų.

KODĖL 10 Lt ?

Viskas daug rimčiau. VUSA įsta­ tų 9.4.3. punktas teigia, kad atstovy­ bės konferencija, kuri yra aukščiau­ sia VUSA valdymo institucija, “tvir­ tina VUSA biudžetą, nustato stoja­ mojo ir metinio nario mokesčių dy­ dį”. Į atstovybės konferenciją kiek­ vieno fakulteto studentai deleguoja po 10 atstovų. Šie, būdami atsakingi

Klaipėdos universiteto studentai protestuoja Klaipėdos universiteto Rektoratas ir Senatas studen­ tus rugsėjo pirmąją pasitiko ne itin džiugiomis naujieno­ mis - įvestas 42 Lt registracijos mokestis ir padidintas balų skaičius stipendijai gauti. Dėl to rugsėjo 15 d. apie 200 Klaipėdos universiteto studentų susirinko prie Rek­ torato, kur pareiškė savo nepasitenkinimą. Piketuojan­ tys studentai reikalavimus surašė ant popieriaus lapelių ir jais apklijavo Rektorato sienas bei šalia jo esančią stu­ dentų pamėgtąją “Ilgesio paukštės” skulptūrą.

KU Rektorius S. Vaitiekūnas teigė, kad sprendimą dėl rudens semestro registracijos mokesčio įvedimo priėmė universiteto Senatas, vadovaudamasis Lietuvos Respub­ likos Seimo patvirtintu Statutu. Pagal jį nuo registracijos mokesčio atleidžiami tik našlaičiai ir socialiai remtini stu­ dentai. Teigiama, kad Rektoratas ir Senatas semestro re­ gistracijos mokesčio įvedimą derino su Studentų sąjun­ ga ir gavo jos sutikimą. 20 proc. surinktos sumos turėtų

už savo veiksmus, turintys apsispren­ dimo laisvę ir balsavimo teisę, nu­ sprendžia metinio nario mokesčio dydį.

UŽ KĄ 10 Lt? Tu, būdamas VUSA nariu (-e), pa­ gal VUSA įstatų VI skyriaus 2 punk­ tą gali: - dalyvauti VUSA veikloje ir gauti apie ją informacijos; - rinkti, būti išrinktas (-a) ir kelti kandidatus į konferenciją, parlamen­ tą, valdybą, prezidento ir valdybos pirmininko pareigybes; - teikti pasiūlymus ir klausimus VUSA valdymo struktūroms dėl VU­ SA veiklos ir gauti motyvuotus atsa­ kymus; - kreiptis į VUSA, kuri užtikrintų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gy­ nimą; - laisvai išstoti ar laikinai sustab­ dyti savo narystę, pranešant raštiškai VUSA reglamente nustatyta tvarka; - gauti materialinę paramą.

Taigi realiai mes Tau padedame ne tik studijuoti išvengiant problemų, bet ir studentauti (padedame orga­ nizuoti įvairias šventes, krikštynas)”.

Naujienos iš visur būti skirta Studentų sąjungai, o likusios lėšos - studijų priemonių įsigijimui bei universiteto gerovei. Tačiau stu­ dentų nuomone, jie ne tik liko be stipendijų, bet ir priva­ lo susimokėti už mokslą, besimokydami valstybės finan­ suojamose vietose.

Šildymo sezono metu kai kurios šalies aukštosios mokyklos gali užsidaryti Peržiūrint šių metų biudžetą iškilo grėsmė, kad gali būti sumažintos lėšos aukštajam mokslui. Tai gali turėti liūdnų padarinių. Antai net dvi šalies aukštosios mokyk­ los - Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) ir Lie­ tuvos veterinarijos akademija (LVA) - pareiškė, kad dėl Nukelta j 11 psl.

Universitas Vilnensis

1999 10 12

11

SPALIO MĖNESĮ JUBILIEJINES

SUKAKTIS ŠVENČIA Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros docentas dr. Remigijus Lapinskas Saulėtekio mokomųjų rūmų ūkinio komplekso valytoja Genovefa Kežun Kauno humanitarinio fakulteto ūkinio komplekso darbininkas Rimantas Sankūnas Penkių aukštų bendrabučių ūkinio komplekso kiemsargė Danutė Lideikienė Imunologijos sektoriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vida Lapšytė Žurnalistikos instituto bibliotekininkas Antanas Papšys Naujosios istorijos katedros docentas dr. Jonas Boruta Kraujagyslių chirurgijos klinikos mokslo darbuotojas Eugenijus Janušauskas Pastatų ir įrengimų priežiūros ir remonto baro vyresnysis inžinierius Vincentas Versockas Matematinės analizės katedros vedėjas-profesorius habil. dr. Vygantas Paulauskas Čiurlionio gatvės ūkinio komplekso dieninė valytoja Jadvyga Stankevič Imunologijos sektoriaus laborantė Elena Aldona Kupčikaitė Kokybės vadybos katedros profesorius habil. dr. Gediminas Beržinskas Imunologijos sektoriaus mokslo asistentė Aldona-Marija Stanevičienė Patologijos ir teismo medicinos katedros docentė dr. Dalia Vaitkienė Radiofizikos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Valerijonas Zaikauskas Organinės chemijos katedros docentas dr. Antanas Urbonas Baltupių ūkinio komplekso valytoja Marijona Bielinienė Penkių aukštų bendrabučių ūkinio komplekso valytoja Jadvyga Gurnevič Rusų kalbos katedros docentė dr. Birutė Sinočkina Katalogų sektoriaus bibliotekininkė Vanda Kačinskienė Matematikos metodikos katedros vedėjas-docentas dr. Antanas Apynis Infekcinių ligų klinikos docentė dr. Elvyra Sakalinskienė

Atkelta iš 10 psl.

susikaupusių skolų ir finansavimo trūkumo jos gali užsi­ daryti keliems mėnesiams.

LVA trūksta lėšų ne tik komunalinėms paslaugoms (skola siekia 355 tūkst. Lt), bet ir darbo užmokesčiui. Pa­ sak LVA Rektoriaus, jei valstybės institucijos neatsižvelgs j akademijos prašymus padėti ir nespręs susidariusių pro­ blemų, šildymas nebus įjungtas. Tokiu atveju akademiją reikės uždaryti iki šių metų pabaigos.

Panaši situacija yra susidariusi ir Lietuvos žemės ūkio universitete.

Švietimo ir mokslo ministerijoje atidarytas informacinis švietimo centras Nuo šiol studentai informacijos apie studijų galimy­ bes galės ieškoti ne tik savo universitetų studijų skyriuo­ se, bet ir naujame Informaciniame švietimo centre, ku­ ris neseniai buvo atidarytas Švietimo ir mokslo ministe­ rijoje. Čia akademinė bendruomenė galės gauti žinių apie švietimą Lietuvoje bei užsienyje. Informacinis centras kaups ir teiks informaciją apie naujienas, įvykius, aktua­ lijas ir paslaugas, Europos Sąjungos švietimo programas, kuriose dalyvauja Lietuva. Be to, bus suteikta galimybė ieškoti duomenų įvairiose nacionalinėse ir tarptautinėse švietimo duomenų bazėse.

Informaciniame švietimo centre taip pat bus galima naudotis kompiuterinėmis mokymo priemonėmis, kom­ paktinėmis plokštelėmis bei tarptautiniais leidiniais.

Ar dėl lėšų taupymo nukentės mokslas ir studijos?

Neseniai valstybė paskelbė biudžeto lėšų taupymo programą. Šis vajus sulaukė atgarsio akademinėje ben­ druomenėje. Antai Lietuvos mokslų akademijos nariai baiminasi, kad dėl to gali nukentėti mokslas ir studijos.

LMA pareiškime spaudai teigiama, kad taupus ir efektyvus lėšų naudojimas yra būtina sąlyga ekonomi­ nei pažangai, to reikia siekti nuolat, todėl taupymo po­ litikai negalima nepritarti. Tačiau nepriimtina idėja su­ stambinti aukštąsias mokyklas, prijungti valstybinius mokslo institutus prie universitetų, net nutraukti jų fi­ nansavimą. Žinoma, reformuoti aukštąsias mokyklas bei institu­ tus reikia ir tam jau rengiamasi, kuriama valstybės moks­ lo ir technologijų plėtojimo strategija. Tačiau būtent šiuo metu sumažinti lėšas aukštajam mokslui visiškai netiks­ linga, dar daugiau, neskirdama pakankamai dėmesio in­ telektinio potencialo ugdymui Lietuva neišvengiamai dar labiau atsiliks nuo kitų Europos valstybių.

Parengta pagal respublikos spaudą

Universitas Vilnensis

12

1999 10 12

Vilniaus universitetui - 420 Lietus per svarbiausius ir turėju­ sius būti masiškiausius Universiteto renginius jau tampa tradicija. Šis ru­ dens reiškinys visus pašventino rug­ sėjo 1-ąją, nepamiršo “pasirodyti” ir rugsėjo 22 d. popietę - Universiteto studentų sporto ir meno šventėje. Į vieną iš renginių, skirtų mūsų Uni­ versiteto 420-osioms metinėms, Kal­ nų parko stadione susirinko keli šim­ tai VU studentų. Šventė prasidėjo eisena, kurioje dalyvavo įvairioms varžyboms pasi­ ruošę Universiteto fakultetų studen­ tai. Tbomet visus atėjusius pasveiki­ no VU Rektorius prof. R. Pavilionis, pasakęs, kad “nebus VU, jei jame ne­ bus sveikų, jaunų žmonių”.

Daugiausiai aplodismentų sulau­ kė sportinės aerobikos ir Filologijos fakulteto aerobikos šokėjų pasirody-

SPORTO IR MENO ŠVENTEI SUTRUKDĖ LIETUS

mai. Specialiai pa­ ruoštoje aikštelėje telkšojusios balos merginoms buvo tar­ si ne motais.

Kaip ir kiekvieno­ se sportinėse varžybo­ se, taip ir šiose neap­ sieita be nugalėtojų.

420 m bėgimą tarp vy­ rų laimėjo Matas Morkevičius iš Medi­ cinos fakulteto. Tarp moterų greičiausiai atbėgo to paties fa­ Studentai įrodė, kad yra stiprus ne tik dvasia kulteto studente Ieva Mindelytė. Mišrių es­ tafečių 4x100 m bėgime vėl pir­ “Kalnų sporto centras” visus kvie­ mavo medikai, antri liko Teisės tė palaipioti siena, kurios aukštis kar­ fakulteto studentai, treti - fizi­ tu su betonine rampa siekia 9,5 m. kai. Prizines vietas užėmę stu­ Šventės dalyviai turėjo retą progą dentai buvo apdovanoti suveny­ įkopti į kol kas vienintelį tokio aukš­ rais su VU simbolika ir gėlėmis. čio ir sudėtingumo įrenginį Lietu­ Lietui šiek tiek aprimus šven­ voje. tės dalyviai savo jėgas galėjo iš­ Renginio pabaigoje sušalusių ir su­ mėginti kilnodami svarsčius, šlapusių džiaugsmui buvo uždegtas mėtydami į krepšį baudas. laužas.

Azartiškesni varžėsi šaudydami Laura BLYNAITĖ ar ropodami “krokodilų” lenk­ VU fakultetų atstovai sveikino šventės žiūrovus tynėse.

V Naujiko nuotr.

Nuobodžiaujantiems, neturintiems kur save padėti ar siekiantiems ko nors aukštesnio VIEŠOJI ĮSTAIGA “KALNŲ SPORTO CENTRAS” siūlo galimybę pačiupinėti dangų nuo kalnų viršūnių bei pamiklinti rankas ir kojas tiesiog Vilniuje KSC iniciatyva Vilniuje yra sumontuota 9,5 m aukščio laipiojimo siena.

Ją galėjote pamatyti šiais metais vykusios parodos “Vivattur” metu. Šiuo metu ją galima rasti Kalnų parke. Norintys ja laipioti turi tiesiog kreiptis į mus.

Alpinizmo mokykla. Trečias ciklas.

Naujų narių laukiame spalio 13 d. (trečiadienį) 18 vai.

1 dalis. Treniruotės, kurių metu susipažinsite su kopimo į kalnus techni­ ka, išmoksite naudotis virvėmis ir visa alpinistine įranga. Taip pat turėsite galimybę “paragauti” Vilniuje esančių dirbtinių laipiojimo sienelių.

2 dalis. Ekspedicija į kalnus. Reali galimybė panaudoti įgytas žinias bei įgūdžius ir užkopti į savo viršūnę.

Kalnų sporto centras Vilnius, Gynėjų g. 4 (prie M. Mažvydo bibliotekos) Tel. 79 15 10, faks. 79 15 09.

EI. paštas ksc@tdd.lt Mūsų puslapis http://www.tdd.lt/ksc

1999 10 12

Svečiai, atvykę į Interneto skaityklos atidarymą, jau galėjo įsitikinti naujomis skaityklos galimybėmis. J. Jurkevičiaus nuotr.

INTERNETO SKAITYKLA NAUJOS GALIMYBĖS BIBLIOTEKOS SKAITYTOJAMS Rugsėjo 30 dieną Vilniaus universiteto bibliotekos Bibliografijos ir informa­ cijos skyriuje po metus su puse trukusių remonto darbų duris atvėrė Interneto skaitykla.

Šią dieną bibliotekos direktorė Bi­ rutė Butkevičienė neveltui pavadino di­ dele švente, nes po XVII a. skliautais pradėjo veikti pati naujausia pasaulyje technologija - Internetas.

Projekto “Interneto skaitykla” įgy­ vendinimui finansinę paramą bibliote­ Tarp renginių, konferencijų ir leidi­ nių, skirtų Vilniaus universiteto 420 metų jubiliejui, gražiai įsiterpė ir leidi­ nys “Vilniaus universitetas. 15791999”. Leidinio rengėjai - VU Infor­ macijos ir ryšių su visuomene skyrius ir Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra.

Leidinyje glaustai apžvelgiama Uni­ versiteto istorija Lietuvos valstybės, vi­ sos Europos istorijos ir kultūros kon­ tekste. VU istorija iki pastarojo de­ šimtmečio buvo gana plačiai nušvies­ ta ankstesnių metų leidiniuose. Šiame leidinyje dėmesys skirtas Universitetui nuo jo susikūrimo laikų, apžvelgtas Universiteto gyvavimas XX amžiu­ je, akcentuotas paskutinysis dešimt­ metis.

Daugiausiai dėmesio leidėjai sąmo­ ningai skyrė šio dešimtmečio įvykiams, nes jie buvo ypač svarbūs Lietuvai ir

13

Universitas Vilnensis

ka gavo iš Atviros visuomenės institu­ to Bibliotekų tinklo programos (16 985 JAV dol.) bei Vilniaus universiteto (345 tūkst. Lt). Bibliotekos direktorė nuo­ širdžiai dėkojo Atviros Lietuvos fondui, Britų tarybai ir Amerikos kultūros cen­ trui - jie finansavo skaityklos darbuo­

tojų Interneto kursus Lietuvoje ir už­ sienyje, Robertui Lazauskui ir firmai “Vildika” - už baldus, Aldonai Švabauskienei - už remonto darbų prie­ žiūrą. Vilniaus universiteto lėšomis su­ remontuota patalpa, kurioje įsikūrė skaitykla. Šia džiugia akademinei bendruome­ nei proga biblioteką sveikino kolegos: Nacionalinė biblioteka, Pedagoginis universitetas, Lietuvos Muzikos akade­ mija, Lietuvos technikos biblioteka, Tei­ sės akademija, Atviros Lietuvos fondas.

Viešnia iš JAV Dalė Lukas padovanojo Vašingtono nacionalinės medicinos bib­ liotekos dovaną - anatomijos studijas kompaktinėse plokštelėse medicinos studentams.

Skaitykloje ta proga buvo eksponuo­ jamos nuotraukos, kuriose įamžintas In­ terneto skaityklos gimimas - lankytojai, matydami, kaip ji atrodė prieš remon­ tą, galėjo įvertinti tai, kas padaryta. Skai­ tykla aptarnaus VU bendruomenės na­ rius bei kitus skaitytojus, norinčius joje dirbti. Bibliografijos ir informacijos sky­ riaus fonduose yra 68 006 saugojimo vie­ netai, tarp jų - 22 983 knygos, 44 622 periodiniai leidiniai, 402 kompaktinės plokštelės. Apie 15 tūkst. leidinių yra at­ virame skaityklos fonde. Čia skaitytojai galės rasti informacijos studijoms, moks­ linių darbų rašymui tiek iš Interneto, tiek iš tradicinių informacijos šaltinių: žodynų, žinynų, informacinių ir bibliog­ rafinių leidinių, katalogų ir kartotekų.

Tarp skaitytojų populiari ir kortipaktinėse plokštelėse sukaupta informacija.

Universiteto dėstytojai ir studentai nemokamai pasauliniu kompiuteriniu tinklu galės naudotis 10 vai. per mėnesį.

"U.V." inform.

IŠLEISTAS JUBILIEJINIS LEIDINYS "VILNIAUS UNIVERSITETAS. 1579-1999" Universitetui. Beje, pirmą kartą tiek daug rašoma apie paskutiniojo dešimt­ mečio Universiteto istoriją. Leidinyje pateikta VU Garbės knyga - Vilniaus universiteto Garbės daktarų pavardės, įamžinti ir mūsų profesoriai - užsienio universitetų ir akademijų garbės nariai, Lietuvos mokslų akademijos tikrieji na­ riai bei nariai korespondentai. Straips­ nių autoriai - doc. Alfredas Bumblauskas, Birutė Butkevičienė, doc. Sigitas Jegelevičius, prof. Rolandas Pavilionis, Paulius Manusadžianas, Vygintas Pši­ bilskis, Eligijus Raila ir Dalia Vitkaus­

kaitė. Panaudotos Lietuvos vaizdo ir garso archyvo, Lietuvos nacionalinio muziejaus, VLI bibliotekos kolekcijų iliustracijos. Nuotraukos - Arūno Baltrėno, Giedriaus Laurušo, Vido Nauji­ ko. Kartoschemas parengė Tomas Ma­ nusadžianas.

Akademinei visuomenei šis leidinys buvo pristatytas rugsėjo 25 d. Istorijos fakulteto surengtame moksliniame se­ minare “Vilniaus universitetas istorijo­ je ir istorija Vilniaus universitete”.

"U.V." inform.

Universitas Vilnensis

14

Sukaktys

1999 10 12

BIBLIOTEKININKYSTĖS STUDIJOMS VU - 50

BIBLIOTEKININKYSTĖ VILNIAUS UNIVERSITETE 1949-1999 M.

mokslinės informacijos kated­ ra. Antroji paradigma, kurią galima pavadinti informacine, radosi XX a. 7 dešimtmečio pabaigoje ir nuo tada sparčiai skleidėsi. Naujas Bibliotekinin­ kystės katedros raidos, biblio­ tekininkystės ir informacijos mokslo ir studijų etapas prasi­ dėjo 1991 m., įkūrus Komuni­ kacijos fakultetą. Nuo tada bib­ liotekininkystė pradėjo orien­ tuotis į komunikacijos mokslų erdvę. Svarbu pabrėžti, kad atsiradus naujiems požiūriams nei socialinė-humanitarinė, nei informacinė paradig­ mos neišnyko, o buvo ir tebėra kūry­ biškai derinamos.

Per 50 gyvavimo metų biblioteki­ ninkystė įgijo tvirtas akademines po­ zicijas Vilniaus universitete. Šalies bibliotekose ir informacijos tarnybo­ se, įvairiose valstybėse, privačiose, mokslo, verslo ir kitose institucijose dirba 3900 mūsų absolventų. Pusės šimtmečio jubiliejų Vilniaus univer­ sitete mininčios bibliotekininkystės studijų ir mokslo stiprumas - jos in­ tegralume, ryšiuose su kitomis sriti­ mis ir kūrybiškame siekime derinti tradiciją ir modernumą.

Nors bibliotekoms pasaulyje jau daugiau kaip trys tūkstančiai metų, jų specialistų rengimo ir mokymo is­ torijai - dar tik antrasis šimtmetis.

Bibliotekininkystės praktika visame pasaulyje ilgą laiką apskritai neturė­ jo savo teorijos bei mokymo sistemos.

1886 m. Getingeno universitete (Vo­ kietija) buvo įsteigta pirmoji biblio­ tekininkystės katedra, po metų atida­ ryta bibliotekininkystės mokykla Niu­ jorko Kolumbijos universitete (JAV).

Lietuvoje, kaip ir visame pasauly­ je, bibliotekininkystė kaip savarankiš­ ka specialybė, mokslo ir studijų sri­ tis, radosi visų pirma bibliografijos, istorijos, filologijos ir kitų humanita­ rinių mokslų kontekste. XIX a. pra­ džioje Vilniaus universitete ir jo bib­ liotekoje imta domėtis bibliografijos praktikos, teorijos ir istorijos klausi­ mais, pradėtas skaityti kompleksinis bibliografijos, bibliotekininkystės ir knygotyros kursas.

Bibliotekininkystės aukštojo mokslo iniciatorius buvo V. Biržiška.

1940 m. VU Humanitarinių mokslų

fakultete buvo įsteigta Bibliologijos katedra, kuri ne­ trukus buvo perkelta į Kau­ no Vytauto Didžiojo univer­ sitetą ir įkurdinta įsteigtame Filosofijos fakultete, kur vei­ kė iki universiteto uždarymo 1943 m.

Sistemingas universitetinis bibliote­ kininkų rengimas Lietuvoje po Ant­ rojo pasaulinio karo buvo organizuo­ tas 1949 m. garsiame savo mokslo tradicijomis Vilniaus universitete, ku­ riame veikė seniausia ir turtingą fon­ dą turėjusi mokslinė biblioteka.

Bibliotekininkystės studijų Vilniaus universitete istorijoje galima išskirti tris etapus, žyminčius bibliotekinin­ kystės paradigmų kaitą bei mokymo ir mokslinės veiklos struktūrinius bei organizacinius pokyčius. Tradicinė socialinė-humanitarinė paradigma vyra­ vo besiformuojančioje bibliotekinin­ kystės mokslo ir studijų sistemoje nuo jos pradžios iki 1968-1969 m., kai bu­ vo priimtas kokybiškai naujas moky­ mo planas, o Bibliotekininkystės ka­ tedra pavadinta Bibliotekininkystės ir

Bibliotekininkystės studijų Vil­ niaus universitete 50 metų sukakčiai paminėti skiriami jubiliejiniai leidi­ niai, tarptautinė mokslinė konferen­ cija, ekslibrisų ir kitos parodos, ab­ solventų susitikimas. Jubiliejaus mi­ nėjimas suorganizuotas mūsų rėmė­ jų lėšomis. Esame labai dėkingi Vil­ niaus universitetui, Atviros visuome­ nės instituto Tinklo bibliotekų pro­ gramai Budapešte, Valstybiniam mokslo ir studijų fondui, Lietuvos tei­ sės akademijos, Lietuvos technikos ir kitoms šalies bibliotekoms, Europos Tarybos dokumentacijos ir informa­ cijos centrui, Lietuvos bibliotekinin­ kų draugijai.

Iškilmės pradėtos parodos atida­ rymu Vilniaus universiteto bibliote­ kos Baltojoje salėje. Minint jubilie­

BIBLIOTEKININKYSTES STUDIJŲ MINĖJIMAS VILNIAUS UNIVERSITETE jų, tylos minute ir gėlėmis ant miru­ siųjų kapų pagerbtas šių studijų įkū­ rėjų ir ilgamečių dėstytojų - I. Kisino, L. Vladimirovo, J. Basiulio, K. Sasnausko atminimas. Ženklūs ir įvairiapusiški Vilniaus universiteto ryšiai su pasauliu dar kar­ tą buvo pademonstruoti, surengiant dvi dienas trukusią ir vykusią VU Te­ atro salėje tarptautinę mokslinę kon­ ferenciją “Bibliotekininkystės studi­ jos: tradicijos ir modernumas” (orga­ nizatoriai - VU doc. A. Glosienė ir doc. E. Macevičiūtė). Konferencijos darbe dalyvavo ir pranešimus skaitė bibliotekininkystės ir informacijos

Audronė GLOSIENĖ

Bibliotekininkystės katedros vedėja

mokslų specialistai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Islandijos, Švedijos, Vokie­ tijos, Olandijos, Suomijos, Slovėnijos, Kroatijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos.

Konferencijos dalyvių ir svečių pri­ skaičiuota arti 170. Į dalyvaujančiuo­ sius kreipėsi VU prorektorius prof.

B. Juodka, susirinkusius šiltai pasvei­ kino ir palinkėjo rezultatyvaus darbo Lietuvos kultūros ministras A. Bėkšta. Dvi dienas trukusios konferenci­ jos metu perskaityti 23 pranešimai. Jie skirti bibliotekininkų rengimo politi­ kos klausimams, bibliotekininkystės Nukelta j 15 psl.

1999 10 12

Universitas Vilnensis

15

BIBLIOTEKININKYSTĖJ STUDIJOMS VU - 50

LR kultūros ministras Arūnas Bėkšta ir Kultūros ministerijos Bibliotekų ir leidybos skyriaus viršininkas Vytautas Gudaitis sveikina prof. Klemensą Sinkevičių, buvusį ilgametį Bibliotekininkystės katedros vedėją Atkelta iš 14 psl.

studijų, jų turinio įvairiose pasaulio ša­ lyse analizei, visuomenės informacinio raštingumo problematikai. Nemažo dėmesio susilaukė nuotolinio bei tęs­ tinio bibliotekininkų mokymo klausi­ mai, šiandien ypač aktualūs gausiai daugelio šalių bibliotekų ir informa­ cijos tarnybų darbuotojų bendruome­ nei. Prie konferencijos darbo efekty­ vumo prisidėjo ir išvakarėse pasirodęs VU mokslo darbų “Informacijos mokslai” (ats. redaktorius doc. R. Gu­ dauskas) numeris, kuriame publikuo­ jama jubiliejinės konferencijos me­ džiaga.

Domėtasi ir paskelbtu tarptautinu ekslibrisų konkursu, skirtu bibliote­ kininkystės studijų gyvavimo 50 me­ tų jubiliejui (rengėjai - doc. A. Na­ vickienė, doc. M. Prokopčik, dailinin­ kai A. Čepauskas, K. Ramonas). Įdo­ mių grafikos kūrinėlių atsiuntė de­ šimties užsienio valstybių dailininkai.

Bibliotekininkystės katedros perau­ gimas į Komunikacijos fakultetą iš­ plėtė informacijos studijų apimtį. To­ dėl dailininkams kilo daugybė įvairių idėjų skirtingomis temomis. Žiuri ko­ misija, vadovaujama dailininko K. Ramono, skyrė tris premijas dailinin­ kams iš Lietuvos ir Moldavijos, taip pat buvo apdovanoti prizais ir padė­ komis šeši dailininkai iš Lietuvos, Uk­ rainos, Prancūzijos, Argentinos ir Kroatijos. Puiki parodos kolekcija neliks vienkartinio renginio dalimi.

Kiekvienas proginis ekslibrisas ir to­ liau egzistuos kaip savarankiškas kū­ rinys, praturtinantis meninės kultū­ ros raidą, o neturintys galimybės ap­ silankyti parodoje, proginiais biblio­ tekininkystės studijų sukakčiai skir­ tais ekslibrisais gali pasigėrėti, varty­ dami puikiai parengtą ir išleistą pa­ rodos katalogą.

Renginių kupinas jubiliejines die­ nas užbaigė bibliotekininkystės absol­ ventų ir dėstytojų susitikimas, vykęs VU Didžiojoje Auloje. Šventiškai nu­ siteikę į salę rinkosi pačių įvairiausių absolventų laidų atstovai. O jų per

Sukaktys

penkiasdešimt metų būta net 44!

Smalsiai stebėdami tokį darnų, įvai­ rialypį ir nedažną sambūrį, absolven­ tai buvo pasveikinti Lietuvos Respub­ likos Seimo nario Ž. Jackūno, Lietu­ vos kultūros ministro A. Bėkštos, VU prorektoriaus A. Pikturnos.

Susirinkusiems buvo pristatyti ir leidiniai, skirti šiai sukakčiai ir savaip apibendrinę ilgą ir nelengvą biblio­ tekininkystės studijų raidą. Tai Bib­ liotekininkystės katedros docento S. Dubausko sudaryta knyga “Biblio­ tekininkystės studijos Vilniaus uni­ versitete”, Knygotyros katedros do­ centės J. Zinkevičienės parengtas in­ formacinis leidinys “Vilniaus univer­ siteto bibliotekininkystės studijų dės­ tytojai (1949-1999)” (ats. redaktorius prof. D. Kaunas).

Nei vienas dalyvis neliko abejingas savo dėstytojų doc. G. Raguotienės, doc. Ž. Zaveckienės, prof. V. Žuko, prof. K. Sinkevičiaus šmaikščiam ir šiltam žodžiui. Neakivaizdininkų var­ du žodį tarė E. Stasiukaitienė, Kau­ no Humanitarinio fakulteto dėstyto­ jų vardu - M. Asanavičienė. Rengi­ nyje A. Noviko vadovaujams mergi­ nų džiazo ansamblis bei solistai atliko nuotaikingas melodijas.

Jurgita RUDŽION1ENĖ

KomF, Bibliotekininkystės katedra V Jasinevičiaus nuotr.

Pirmųjų laidų absolventai. Pirmoje eilėje iš kairės: G. Raguotienė, B. Plekavičienė, doc. V. Stonienė, prof. K. Sinkevičius, antroje eilėje - E. Stasiukaitienė 4

Universitas Vilnensis

16

Tpariicijos

1999 10 12

SAVO KRIKŠTYNŲ STUDENTAI •••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••e

Kalbama, kad tikrais studentais pirmakursiai tampa tik po krikštynų. Krikštynų tradicijos gana senos, tik kasmet jos vis labiau "žiaurėja Ar neįžeidžia studentų kai kurios šios šventės apeigos ir užduotys, ar norisi paskui tą patį padaryti būsimiems pirmakursiams, ar krikštynos yra būtinos "fukso ” tapimo studentu apeigos - apie viską pasakoja jau patyrę tai savo kailiu VU auklėtiniai.

Lina Železauskaitė

(KF, II k., žurnalistika) Krikštynos nebuvo tokios baisios, kaip žadėta. Tiesą sakant, jomis truputį nusivy­ liau - tikėjausi, kad “krikš­ to” metu susidraugausime su antrakursiais, tačiau iš tikrųjų taip nebuvo.

Pirmiausia papuošti laik­ raštiniais drabužėliais ir ne­ aiškios kilmės dažų išmar­ gintais veideliais, surišti vo­ rele turėjome pereiti kan­ čios kelius. Žurnalistikos

instituto kiemelyje buvome priversti leistis į itin siaurą ir tamsų rūsį. Besiveržiant iš jo mūsų laukė gera porcija miltų ir pomidorų padažo. Klydo tie, kas manė, kad mais­ to produktų tam vakarui pakaks - kiekvienas iš mūsų (dažniausiai į kaktą) gavo po kiaušinį. Beje, kaip visur ir visada, veikė korupcija - vienai kolegei kiaušinis buvo labai mandagiai įdėtas į ranką.

Tą vakarą krikštytojai pasirūpino ir mūsų intelekto kėlimu - manau, kiekvienas dar ilgai prisimins vadina­ mojo himno žodžius: “Su alaus bokalais lauksime skan­ dalų, kai jie prasidės, darbo padaugės...” Taip iki užki­ mimo beplyšodami, nuėjome iki Katedros aikštės spau­ dos kiosko. Suklupę prieš jį ant snieguoto grindinio iš­ kilmingai prisiekėme būti ištikimais krikštatėvių sekė­ jais.

Kai tapome teisėtais fuksais, mums buvo suteikta gar­ bė išklausyti Žurnalistikos instituto karaliaus kalbos. Tie­

sa, prieš tai reikėjo išgerti (turbūt į jo didenybės sveika­ tą) tikrai skonį turinčio gėrimo.

Išdalinus fuksų “pasportus”, prasidėjo tikra tualetų apgultis, kur kiekvienas lediniu vandeniu stengėsi pa­ naikinti krikšto žymes. Kai pirmakursiai atgavo šiokią tokią civilizuotų žmonių išvaizdą, gavę po butelį alaus nuskubėjo į auditoriją, iš kurios jau senokai sklido į mu­ ziką panašūs garsai. Tačiau ja džiaugtis galėjome tik iki 22 valandos. Tada suglumę pirmakursiai sužinojo, kad vakarėlis baigtas ir, šiek tiek pamindę Maironio gatvę, išpėdino namo.

Vytautas Danilevičius (GMĘ I magistratūros k., neurobiologija) Labai gerai atsimenu savo krikštynas, turėjau “malonu­ mą” pajusti, koks bjaurus da­ lykas yra jodas ir kitokios šios šventės priemonės. Pačios baisiausios fizikų, matemati­ kų, chemikų krikštynos. Aš mokiausi Chemijos fakultete ir viskas vyko taip: pirmiau­ siai fuksai nusirengia “pavo­ jingus” rūbus, kurie gali su­ sitepti. Paskui juos nuveda į Didžiąją auditoriją, kur liepia atlikti įvairių užduočių - so­ dina ant elektros plytelės, gir­ do vandeniu iš arbatinuko su kojine ir taip toliau. Vėliau skaitoma priesaika ir visi apipilami vandeniu. Tada man sudaužė akinius. Pabaigoje du pirmakursiai gauna bom­ bą ir išeina sprogdinti Matematikos fakulteto. Taip nuo pat pirmų dienų skiepijama abipusė neapykanta.

Manau, kad krikštynos - tradicinė ceremonija ir yra reikalingos, svarbu neperlenkti lazdos. Jeigu viskas svei­ ko proto ribose - puiku, gerai truputį pasijuokti iš fuksų, bet tyčiotis - nevalia. Krikštynų papročiai atsirado iš imat­ rikuliacijos - berniukų įšventinimo j vyrus, nes moterų į universitetus ilgą laiką nepriimdavo.

Esu matęs reportažą per televiziją apie studentiškas krikštynas užsienyje. Kaip bebūtų keista, jie nė kiek nekuklesni už mūsiškius.

Saulė Griciūtė (FilĘ II k., lietuvių filologija) Mūsų krikštynos buvo sausos ir švarios - visus su­ varė į tuščią baseinėlį Sar­ bievijaus kieme ir pašlakstė vandenėliu. Jokių miltų, jo­ kių kiaušinių... Ir dar kažko­ kią nerišlią priesaiką reikė­ jo sakyti. Esu girdėjusi, kad kituose fakultetuose krikšty­ nos daug žiauresnės. Na, gal ir smagu, tik vakarinės suk­ nelės nevertėtų vilktis. Bet aš turbūt vis tiek neičiau.

1999 10 12

17

Universitas Vilnensis

NEPAMIRŠTA ILGAI •••••••••••••••••••••••••••••e

Leoną Bandzaitytė ( FĘ II k., moderniųjų technologijų vadyba) Na, mano krikštynos tik­ rai nebuvo turiningos - svar­ biausias jų uždavinys buvo pakankinti pirmakursius.

Apie fizikų “mėsmalę” tur­ būt jau esate girdėję - pju­ venos, kisielius, šlapias sku­ duras su prijungta elektros srove (merginoms nebūti­ nas). O dar elektros kėdė įtampa maža, bet pakrato neblogai. Vietoj viso šito ga­ lima buvo nusiskusti plikai.

Keletas kursiokų taip ir pa­ darė -juos nuskuto taip, kad paskui, atsisėdę prieš veidro­ dį, patys turėjo tą šedevrą tobulinti. Man dar teko padir­ bėti “televizijos diktore” - priešais tuščią TV dėžę skai­ tyti fizikos formulyną. Prieš įeinant į salę visus apipylė smirdančiu vandeniu ir ištepliojo briliantine žaluma. Žinojome, kad gražių drabužių vilktis nereikia. O viena mergina nežinojo...

Manau, krikštynos - gera proga pakvailioti su kursio­ kais. Be to, yra toks prietaras: “Nepasikrikštysi - iškrisi po pirmos sesijos”. Kai kas, bijodami būti išniekinti, neateina.

Bet tai įdomu, o jei gyveni bendrabutyje, vis tiek pakrikš­ tys, tik dar baisiau. Tai apeiga, ji turi būti, visi ją praėjo.

Aistė Kriukelytė (EĘ II magistratūros k., tarptautinis verslas) Aš nesu žiaurių dalykų mė­ gėja, todėl nei man patinka ką nors kankinti, nei, žinoma, kai su manim žiauriai elgiasi.

“Savo” krikštynose aš vis dėl­ to sudalyvavau - visi apie tai daug šnekėjo, todėl buvo įdo­ mu pamatyti savo akimis. Pri­ simenu nelabai daug - tik kad kažkaip stebuklingai išven­ giau man skirtos miltų dozės.

Po to surišo visiems po vieną koją ir baisiame šaltyje liepė eiti. Ai, tiesa, prieš tai dar lipome į 11-ą aukštą bendra­ butyje. Vėliau vykęs vakarėlis išsitrynė iš atminties - at­ rodo, buvo kažkokie žaidimai. Keršyti nesinorėjo - atro­ dė tiesiog kvaila ir tiek. Krikštynos, manau, nebuvo labai žiaurios. Ar jos reikalingos? Jei taip aktyviai dalyvauja­ ma, matyt, kad reikalingos. Aš asmeniškai nejausčiau, kad man kažko labai trūksta, jei jų nebūtų, tačiau toks gyvenimo paįvairinimas visai ne pro šalį.

>

FUKSAIS ISTORIKAI TAPO ĮVEIKĘ "KANČIŲ KELIUS" Rugsėjo 30 d. istorikai surengė pirmakursių krikš­ tynas. Šiemet šią šventę organizavo istorikų korpora­ cija “Tilia”, vėl atgaivinusi savo veiklą (beje, ji švenčia jau 10-ąjį gimtadienį).

Dėl renginio istorikų kiemelyje teko derėtis su val­ džia, kuri nepasitiki studentais ir imasi vis griežtesnių priemonių prieš alaus gėrikus. Tai rodo fakulteto de­ kano doc. A. Bumblausko priimtas įsakymas griežtai bausti studentus, geriančius alų kiemelyje. O kad isto­ rikai mėgsta alų, įrodo jų himnas ir krikštynų proga pakabintas stendas.

Kiemelyje susirinkę antrakursiai šiek tiek sutramdę savo lakią vaizduotę ir pasirengę prie vartų laukė pir­ makursių. Nepakrikštytas studentas - nepilnavertis stu­ dentas. Tai suprato ir pirmakursiai, paklusniai vykdę vyresniųjų kolegų įsakymus. Pasirinktos tik istoriškai patikrintos kankinimo priemonės ir metodai. Istorijos fakulteto kiemelis pavirto fašistų koncentracijos sto­ vykla. Tai patvirtino ir pačių kankintojų išvaizda - ka­ riškos uniformos ir rimbai rankose. Pati procedūra tę­ sėsi neilgai: įveikusiems slidų kiemelio tunelio kelią, iškentusiems rimbų kirčius, nusilenkusiems antrakur­ siams ir pabučiavusiems kiaulės galvą, fuksams ant skruostų buvo atspausti briliantinės žalumos spaudai su garbinga F raide. Pirmasis etapas baigėsi.

Vėliau užduotys priminė ne tik kankinimus, bet ir malonumus. Merginos dantimis sprogdino pripildytus vandens balionėlius, kabėjusius ant liepos, vaikinai iš merginų lūpų valgė obuolius. Nebuvo pamiršta tradi­ cija - meiliai susikibę fuksai vorele apjuosė liepą. Ibi buvo jų tvirtumo išbandymas, nes reikėjo ne tik nepa­ leisti vienam kito, bet ir išlaikyti ant pečių vyresnius.

Paskutiniame etape laukė priesaika prie senio (kieme­ lyje stovinčio Istorijos fakulteto simbolinio tėvo) ir lais­ tymas iš dangaus vandeniu, druska ir duona.

Per krikštynas pirmakursiai nebuvo per daug nu­ kankinti. Iš kai kurių drąsuolių net galėjai išgirsti ir nusiskundimų: “Argi čia krikštynos?!” Tačiau bet ku­ riuo atveju dabartiniai fuksai galės pasireikšti kitais metais, nes istorikų krikštynos kaskart tampa vis įspū­ dingesnės.

Vakare visų laukė šventės tęsinys jau vos ne tradici­ ne istorikų švenčių vieta tapusiame “Pepsi-Zet” klube.

Dalia BLAŽULIONYTĖ

"Pakrikštytuosius" kalbino Aldona JAMONTAITĖ

IF, II k.

Universitas Vilnensis

18

VUSA puslapis

Į konferenciją atvyko LR Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsber­ gis, LR Vyriausybės kanclerė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis, Seimo nariai, Latvijos švietimo minist­ rė Silva Golde, Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų rektoriai, Latvijos studentų są­ jungos atstovai, Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų studentų savivaldų atstovai.

Rytinė renginio dalis prasidėjo kanclerės pasveikinimu, kuriame ji džiaugėsi “kalbėdamasi su vertin­ giausia visuomenės dalimi”.

Pasirašyta “Baltic Organisation Meeting” sutartis Vienas svarbiausių šios konferen­ cijos tikslų - Latvijos ir Lietuvos na­ cionalinių studentų sąjungų tarpusa­ vio bendradarbiavimo sutarties pasi­ rašymas (Baltic Organisation Mee­ ting - BOM). Pagrindiniai šio susita­ rimo tikslai yra skatinti bendradar­ biavimą tarp studentų organizacijų vietiniu ir globaliniu lygiu, užtikrinti informacijos ir žinių pasikeitimą po­ litiniais, ekonominiais, socialiniais ir švietimo klausimais tarp Baltijos ša­ lių. Latvijos studentų sąjungos pre­ zidentas Andis Malejs sakė, kad “ši sutartis parodytų kitoms Europos studentų organizacijoms bendrą Lat­ vijos ir Lietuvos studentų organiza­ cijų jėgą”.

Švietimo lygis smunka Konferencijos metu išsamų prane­ šimą tema “Švietimas - teisė ar pri­ vilegija” skaitė VGTU Rektorius prof. habil. dr. Edmundas Kazimie­ ras Zavadskas. Jis klausė, ar tikrai švietimas yra prioritetinė valstybės sritis, kadangi realiai švietimo lygis smunka. VGTU Rektorius, pateikęs statistinius duomenis, įrodė, kad Lie­ tuva žymiai atsilieka nuo “išsilavinu­ sio pasaulio šalių” aukštųjų mokyklų studentų skaičiumi. Pasak jo, “aukštųjų mokyklų finansavimas yra

1999 10 12

STUDENTAI PRADĖS DISKUSIJĄ TARP VYRIAUSYBĖS IR AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ Rugsėjo 30 d. Vilniuje, "Karolinos" viešbutyje įvyko konferencija “ALMA MATER XXI amžiuje”, kurią suorganizavo Lietuvos studentų sąjunga.

beveik mažiausias tarp Europos ša­ lių, o reikalavimai - tokie kaip ir ki­ toms”. Taip pat pranešėjas teigė, kad “Lietuvoje neteisingai finansuojamos aukštosios mokyklos, keliamos privi­ legijos vienoms kitų sąskaita”.

Prof. V. Landsbergis, į savo die­ notvarkę įterpęs apsilankymą šiame renginyje, kalbėjo tema “Švietimo vieta valstybėje. Realijos ir vizija XXI a.”.

Teks atsisakyti studentų stipendijų Pranešimą skaitęs Švietimo ir mokslo ministras K. Platelis sakė, kad “mokslas - nebe privilegija”. Jis pateikė ataskaitą apie švietimo refor­ mą mūsų šalyje. Pakomentavęs uni­ versitetų bendradarbiavimą tarp ša­ lių, trumpai apibūdinęs Bolonijos de­ klaraciją, teigiančią “bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę”, ministras prisilietė prie opiausios problemos studijų kreditavimo. Jis teigė, kad “ko gero, teks atsisakyti studentų stipen­ dijų, nes jos nėra tokios, iš kurių bū­ tų galima pragyventi. Stipendijų są­ skaita turi būti padidinta paskolų fon­ do dalis”.

Kaip prieštaravimas ministro kal­ bai nuskambėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidento Svajūno Jakučio teiginys, kad studentai turi teisę į stu­ dijų finansavimą, socialinį aprūpini­ mą. Savo pranešime jis įvardijo stu­ dentus kamuojančias problemas (pvz., kreditavimo sistema), griežtai apibrėžė studentų teises, ypač teisę į aukštąjį mokslą, akademinę laisvę, studentijos atstovavimą. Pasak S. Ja­ kučio, “šiandieninės konferencijos tikslas - pradėti normalią diskusiją tarp vyriausybės, aukštųjų mokyklų, studentų”.

Trišalis bendradarbiavimas Konferencijos dalyvius pasveikino ir įžanginį žodį tema “Latvijos ir Lie­ tuvos valstybių bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje” tarė Latvi­ jos švietimo ministrė S. Golde. Ji tei­ gė tikinti, kad neužilgo panaši sutar­ tis bus pasirašyta ir su estais. Po mi­ nistrės kalbėjęs Latvijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas, ENIC prezidentas dr. A. Rauhvargersas su­ pažindino su švietimo problemomis ir reformomis jų šalyje.

Konferencijoje pranešimus dar skaitė LR Mokslo ir studijų departa­ mento prie ŠMM Studijų skyriaus ve­ dėjas R. Vaitkus, VDU Rektorius prof. habil. dr. V. Kaminskas. Buvo palikta laiko ir diskusijoms.

VUSA PRISISTATĖ VILNIUI Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje įvyko Nevy­ riausybinių organizacijų (NVO) mugė, kurioje daly­ vavo ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.

NVO mugės tikslas - pa­ rodyti visuomenei, kad egzis­ tuoja nevyriausybinis sekto­ rius, galintis padėti visuome­ nei išspręsti aktualias pro­ blemas.

Rotušės aikštėje sustatyti paviljonai buvo suskirstyti į tam tikras grupes: jaunimo, aplinkosaugos, švietimo ir mokymo, vaikų, socialinės apsaugos ir kt. VUSA pavil­ jonas buvo įsikūręs jaunimo sektoriuje.

1999 10 12

TA1VANO STUDENTAI STUDENTAMS IŠ VU Rugsėjo 28 d. Vilniaus universiteto Studentu atstovybė (VUSA) Lietuvos na­ cionaliniame dramos teatre surengė Kinijos respublikos jaunimo geros valios misijos pasirodymą.

Renginio pasižiūrėti susirinko ke­ li šimtai Vilniaus universiteto dėsty­ tojų ir studentų. Nemokamai į jį ga­ lėjo patekti visi, turėję pakvietimus, skirtus VUSA nariams. Studentų at­ stovybė, organizuodama šį renginį, norėjo Universiteto bendruomenei suteikti galimybę susipažinti su dar gerai nežinoma kultūra. Iš audringų pilnos salės plojimų pasibaigus spek­ takliui buvo galima spręsti, kad švie­ sų, judesio ir muzikos reginys žiūro­ vams paliko nemažą įspūdį. Į Lietuvą šokio kolektyvas “Geros valios misija” atvyko rugsėjo 27 d. Tai nebe pirmas taivaniečių vizitas mūsų šalyje. Pirmą kartą Lietuvoje jie la­ bai sėkmingai koncertavo 1997 m. Ir tada, ir dabar į Lietuvą draugus iš Ry­ tų pakvietė šiltus ryšius su jais užmez­ gusi VUSA. Ji pasirūpino ne tik tai­ vaniečių vienos dienos koncertu, bet ir jų apgyvendinimu bei laisvalaikiu.

Grupė buvo supažindinta su Vilniaus universiteto biblioteka, aplankė Trakus. Šiais metais “Geros valios misija” jau gastroliavo Danijoje, Norvegijo­ je, Švedijoje, Suomijoje, Makedoni­ joje, o iš Lietuvos vyks į Latviją ir Es­ tiją.

Beveik dviejų valandų spektaklis buvo sudarytas iš 8 dalių. Žiūrovai iš­ vydo meistriškų būgnų solo partijų ly­ dimą kovą tarp gėrio ir blogio, egzo­ tiškais kostiumais vilkinčius šokėjus,

19

Universitas Vilnensis

pantomima perteikiančius savitos kultūros momentus. Atėję j renginį išgirdo tradicinių kalnų giesmių, ku­ rių fone artistai pavaizdavo vienos genties žmonių gyvenimą ir darbą.

“Geros valios misijos” direktorius Ben Wang pasakojo, kad grupė su­ daryta iš griežtą atranką praėjusių studentų - iš 1000 atrinkta 18. Dau­ guma jų studijuoja meno ir sporto universitetuose, tačiau pasitaiko ir besigilinančių į pedagogiką ir kom­ piuterių mokslus.

Pasak trupės vadovo, kolektyvui “Geros valios misijos” vardas suteik­ tas norint išreikšti bendravimo tarp kultūrų idėją. Kolektyvas buvo įkur­ tas 1974 m. Ansamblio sudėtis kas­ met atnaujinama. Jauniausiems va­ dovauja keli jau gastroliavę studentai. Šokėjai po spektaklio sakė, kad be­ veik nepavargo, nes yra gerai fiziškai pasirengę. Jie pasakojo apie 10 va­ landų per dieną trunkančias treniruo­ tes, kurios padeda ištverti 43 dienų gastrolių maratoną.

Geltonos ir juodos spalvų unifor­ momis vilkintys jaunuoliai džiaugėsi atostogų metu galėdami apsilankyti Europoje. Vilniaus akademinės ben­ druomenės priėmimas jiems paliko didžiulį įspūdį.

“Geros valios misijos” pasirodymą Lietuvoje organizuoti padėjo Taibėjaus misija Latvijos respublikoje.

Ugnė NAUJOKAITYTĖ

VISA puslapis

AKTUALIAUSIA INFORMACIJA! Mokesčiai už bendrabučius nesumažinti Studentų prašymai sumažinti mokesčius už bendrabučius pagal VU senato nutarimą nepatenkin­ ti. Nuo mokesčių nuspręsta atleisti tik našlaičius ir invalidus. Thčiau VUSA ieško būdų, kaip sukurti fondą ir kitiems socialiai remti­ niems studentams bei sumažinti mokestį.

Jubiliejus 1999 lapkričio 19 d. VUSA’i su­ kanka 10 metelių!!!

Labai laukiame jūsų sveikini­ mų, paramos alumi, nes VUSA iš nuovargio vos laikosi.Cha cha.

O šiaip - planuojame surengti VUSA mėnesį, kurio VUSA na­ riai neužmirš visą gyvenimą! Tbrintys idėjų šuoliuokite į VUSĄ!

Studentų vasara

užsienyje Visi, kurie norėtų pasižmonėti kitose šalyse, dalyvauti kultūri­ niuose darbo mainuose su kitatau­ čiais studentais, žinokite, kad in­ formaciją apie tai VUSA galės su­ teikti maždaug nuo spalio vidurio.

Sekite skelbimus!

Internetas Baltupių bendrabučiuose VU Filosofijos fakulteto stu­ dentams pastangomis gautas lei­ dimas įvesti Internetą VU bendra­ bučiuose Baltupių rajone.

Puslapius parengė Ugnė NAUJOKAITYTĖ

VUSA atstovė spaudai

Universitas Vilnensis

20

1999 10 12

MEDICINOS FAKULTETO DEKANAS PROF. G. ČESNYS KNYGOS APIE TĖVĄ

AUTORIUS Vėlyvą rugsėjo 9 d. popietę visus, atėjusius pabūti kartu su prof. Gin­ tautu Česniu, pasitiko Vilniaus dai­ lės akademijos Gotikinės salės at­ mosfera ir pianistės Aldonos Dvario­ naitės atliekami kūriniai. Progos tam būta nemažos - profesorius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto de­ kanas, savo giminėms, draugams, bendradarbiams ir kolegoms prista­ tė knygą “Didžiuojuosi savo Tėvu”.

Knygoje prof. G. Česnys atkuria tėvo - pedagogo Antano Česnavičiaus-Česnio biografiją. Remiamasi archyvine medžiaga, laiškais, prisimi­ nimais, pokalbiais su amžininkais.

Knygos autoriui buvo tik trys mėne­ siai, kai 1940 m. liepą šeimos gyveni­ mą sugriovė okupacija. Iškentęs ka­ lėjimų ir lagerių siaubą, A. Česnavičius-Česnys mirė iš bado Sibiro tai­

goje. Ši knyga - ne tik sūnaus pasa­ kojimas apie kilnią tėvo asmenybę, bet ir dar vienas mūsų krašto istori­ jos paliudijimas.

Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė susirinkusiems kalbėjo apie ją nustebinusį knygos autoriaus vidinį įsipareigojimą, rodantį aukštą žmogaus dvasios matmenį. Atsitrauk­ ti nuo tiesioginio darbo, bandyti įsi­ vaizduoti tą kelią, kurį tėvas nuėjo ir dar galėjo nueiti - taip elgiasi ne tik tėvo sūnus, bet ir savo giminės bei sa­ vo krašto sūnus. Pasak profesorės, prof. G. Česnys pabandė surišti nu­ trūkusias gijas, kurios išliko atsime­ nančių širdyse.

Pats vakaro “kaltininkas” prisimi­ nė, kad plunksnos imtis nusprendė ta­ rytum atsitiktinai - Rygoje atsiliepė paskutinių tėvo dienų liudininkas.

Skelbiame konkursus Elfų teatras (VU aktoriaus-filologo specialybės IV kursas) ir Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra

skelbia

Originalios lietuviškos pjesės konkursą Jame gali dalyvauti visų Lietuvos aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentai bei vidurinių mokyklų 10-12 klasių moksleiviai. Jokių žanrinių, tematinių ar idėjinių apribojimų nėra. Pjesėse, kurių orientacinė apimtis - ne daugiau kaip 2 veiksmai, o orientacinis veikėjų skaičius - ne daugiau kaip 7, vaizduokite tai, kas, Jūsų manymu, svarbu šiandien, apie ką, Jūsų nuomone, teatras turėtų kalbėti iš scenos. Geriausi kūriniai bus publikuo­ jami kultūros spaudoje. Darbus pasirašykite slapyvardžiu, pridūrę savo statusą (studentas ar moksleivis) bei amžių. Tikrąją pavardę, mokymosi vietą bei koordinates įdėkite ir užklijuokite atskirame vokelyje. Siųskite iki 2000 m. sausio 1 d. adresu: Pjesės konkursui, Elfų teatras, Ukmergės 41 (B korpusas), Vilnius arba atneškite į VU Lietuvių literatūros katedrą, pažymėję "Pjesės konkursui".

Atlygis konkurso nugalėtojui - pjesės pastatymas Elfų teatre bei I vieta - 500 Lt, II vieta - 300 Lt, III vieta - 200 Lt

Telefonai pasitikslinimui: 72 60 52,34 41 67, Aušra Gudavičiūtė.

TUomet rašytoją apėmė godumas: rinkti, rinkti, kaupti, kaupti. Loginis knygos planas atsirado vėliau. O pa­ baigą gali pamatyti kiekvienas, jau skaitęs ar dar skaitysiantis šią knygą.

Laura BLYNAITĖ

Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedra

organizuoja kasmetinį

Lemberto literatūrinį konkursą Prašytume iki lapkričio 12 d. atsiųsti neskelbtos kūrybos (10 poezijos tekstų arba novelę). Sa­ vo kūrybą siųskite 2 egzemplio­ riais ir, žinoma, pasirašykite sla­ pyvardžiu. Atskirame voke nuro­ dykite pavardę, adresą ir telefo­ ną. Nugalėtojų laukia tradicinė li­ teratūrinė popietė VDU rūmuo­ se ir nemažos piniginės premijos.

Jūsų darbus vertins kompetentin­ ga komisija.

Kūrybą siųskite adresu: Lietuvių literatūros katedra “Lemberto konkursui” Donelaičio 52 VDU Kaunas, LT-3000

1999 10 12

21

Universitas Vilnensis

KIEMO TEATRAS SUSIKŪRĖ ANKSČIAU NEI UNIVERSITETAS Šiemet sukanka 420 metų, kai buvo įkurtas Vilniaus universitetas, tačiau Kiemo teatras, kuris yra neatsiejama Universiteto dalis, atsirado devyneriais metais anksčiau. Dar Universiteto var­ do neturinčios kolegijos Didžiajame kieme 1570 m. spalio 18 d., švenčiant mokslo metų pradžią, buvo suvaidin­ tas italų kilmės dramaturgo S. TUčio (S. Tucci) veikalas “Herkules”. Iki pir­ masis rašytiniuose šaltiniuose minimas spektaklis, kuris pradeda Kiemo teat­ ro istoriją. Nepaisant ilgų pauzių, kuo­ met teatras buvo uždarytas, ar negan­ dų, kai neveikė pats Universitetas, Uni­ versiteto teatras nuolatos atsigaudavo, puoselėdamas gilias kultūrines tradici­ jas. Dideli nuopelnai siejami su V. Limanto pavarde, kuris 1963 m. atgaivi­ no senąją tradiciją vaidinti kiemuose ir suteikė teatrui dabartinį Kiemo teatro pavadinimą. Šiandieninis Kiemo teatras neatsie­ jamas nuo M. Misiūnaitės asmenybės. Ši režisierė į Kiemo teatro sceną per­ kėlė savo - “grubiojo” teatro modelį, kuris nėra vien literatūrinis, žodinis imitavimas. Tai improvizacinis, laisvos kūrybinės dvasios teatras, įgyvendinan­ tis gyvenimo ir kūrybos sintezę “čia ir dabar”. Pastaruoju metu Kiemo teat­ ro scenoje greta M. Misiūnaitės reži­ suotų spektaklių pasirodo ir jos moki­ nių - G. Žemaitienės, A. Pulkauninko darbai ir eksperimentai.

430 metų 2000 m. spalio 18 d. - didžiulė šven­ tė Universiteto Kiemo teatrui. Minint pirmąjį spektaklį Lietuvoje įvyks jubi­ liejinis teatrų festivalis “Herkules”.

Festivalyje žada dalyvauti daugybė sve­ čių iš Lietuvos ir užsienio. Tai bus svai­ ginanti teatrų fiesta, supinta iš įvairių žanrų: teatro, modernaus šokio, vaiz­ do ir hepeningo menų, kitokių ekspe­ rimentinės pakraipos reginių. Nors ir turėdamas senas teatro tradicijas, fes­ tivalis siekia atspindėti kuo platesnį sceninių menų spektrą. Kiemo teatras stengiasi reaguoti į visokio pobūdžio įvairoves, tad nenuostabu, kad festiva­ lio svečiai atstovaus pačioms įvairiau­ sioms kryptims.

“Mes nesiekiame apsiriboti senosio­ mis tradicijomis, o puoselėdami jas mo­ derniai žengiame į naują tūkstantme­ tį”, - sako Kiemo teatro direktorius G. Aukštikalnis.

Festivalio metu vyks workshop’ai ir seminarai, kurių pagalba bus siekiama plačiau supažindinti akademinį jauni­ mą su šiuolaikiniu teatru. Taip pat ruo­ šiama programa vaikams.

Teatro savaitė Šiais metais, nors ir kuklios apim­ ties, spalio 18-22 dienomis vyks teatrų savaitė, kurios metu žiūrovai galės pa­ matyti Kiemo teatre sukurtus darbus: M. Misiūnaitės režisuotą spektaklį (pa­ gal T. Capote’s novelę “Begalvis vana­ gas”) “O virš visko dangaus šliūžė” ir A. Pulkauninko judesio eskizą “Oran­ žinis”. Taip pat dalyvaus svečiai iš Klai­ pėdos universiteto ir R. Vikšraičio va­ dovaujamas Elfų teatras. Teatro savai­ tės metu veiks Dailės akademijos stu­ dentų darbų paroda.

Kiemo teatro “kiemas”

Teatras

tokios aistros verda ir vaidinant. Todėl teatro žmonės iš kito akademinio jau­ nimo išsiskiria tuo, kad juos vienija dar ir bendrateatrinė draugystė. Čia išnyks­ ta ribos tarp fakultetų, o amžinas kon­ fliktas tarp humanitarų ir gamtamoks­ lių lieka už teatro durų. Pirmieji žiūro­ vai ir kritikai dažniausiai būna aktorių draugai ir artimieji, tad į teatro “žaidi­ mą” įtraukiama didelė dalis Universi­ teto.

Kiemo teatras dabar Kiemo teatro veikla išsiveržia už sa­ vo teatro sienų. Jame ne tik vyksta pa­ rodos, bet ir pats teatras dalyvauja ne­ tradiciniuose projektuose. Štai spalio 10 d. projektas “Oranžinis” dalyvaus perkusinės muzikos festivalyje, o atei­ tyje planuojama dalyvauti meno ir plas­ tikos projektuose, kurie netelpa nei į meno, nei į teatro rėmus. Savo netra­ dicinį požiūrį Kiemo teatro studentai išreiškė minint Universiteto 420-ųjų metų jubiliejų, balandžio mėnesį pri­ statydami judesio mini spektaklį “Išva­ rymas”, kuriame archainių instrumen­ tų pagalba nupasakojo trumpo akade­ minio žydėjimo periodą.

Kiemo teatras nėra vien spektaklius kurianti organizacija. Čia jau seniai gy­ vuoja teatro studija, kurioje studentai išmoksta scenos judesio, scenos kalbos, vaidybos ir aktorinio meistriškumo, įgauna patirties vaidindami ir bendrau­ dami su kitų teatrų ir šalių atlikėjais.

“Man įdomu stebėti, kaip dirba kiti stu­ Andrius PULKAUNINKAS dentai, įdomu ir pačiai bandyti atkurti ir sustiprinti anksčiau patir­ tus jausmus, taip pat tenka ir kai kuriuos kompleksus peržengti”, - sako vieną iš pagrindinių vaidmenų spek­ taklyje “O virš visko dan­ gaus šliūžė” sukūrusi D. Smilgevičiūtė. “Teatras tai visų pirma daug darbo ir M atsidavimo, o jau vėliau tai atsiperka žiūrovo dėmesiu.

1*r jk Svarbiausia yra gyventi, o ne vaidinti, kad gyveni” - ma­ no vienas iš teatro režisierių.

Kasdienis triūsas ir tik aki­ mirka pasirodymui, bet lip­ ti ant scenos dėl to verta.

Tiek scenos tvarkymu, tiek spektaklių priežiūra rūpina­ si patys studentai, nes teat­ re nėra aptarnaujančio per­ sonalo, tačiau tai dalis pa­ reigų, kurias atlieka vaidi­ nantysis, tarsi spektaklio tą­ sa. Spektaklio trupė turi su­ sigyventi tarpusavyje, tai ir­ gi labai svarbu, nes kokie Kiemo teatro kolektyvas Universiteto Didžiajame santykiai yra tarp aktorių, kieme. V Naujiko nuotr.

22

1999 10 12

Universitas Vilnensis

Glaudus kaimyninių universitetų bendradarbiavimas - vienas iš Europos aukštojo mokslo ateities modelių EUPRIO (European Universities Public Relations and Information Officers Association) - Europos uni­ versitetų informacijos ir ryšių su vi­ suomene darbuotojų asociacija, ku­ rios 11-ojoje metinėje konferencijo­ je, surengtoje rugpjūčio 26-29 d. Ko­ penhagoje, šiais metais teko apsilan­ kyti. Šios asociacijos nariai renkasi kiekvienais metais pasidalinti patir­ timi, pasimokyti vieni iš kitų. Tai ir unikali galimybė susipažinti su kole­ gomis iš kitų šalių. EUPRIO organi­ zatoriai skiria stipendijas naujai atsi­ kūrusių Europos valstybių universi­ tetams. Šiais metais iš aštuonių sti­ pendijų net trys buvo skirtos Lietu­ vos atstovams: viena - Kauno tech­ nologijos universiteto kronikos re­ daktorei Vitai Račkauskaitei ir dvi Vilniaus universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus darbuo­ tojoms - Nijolei Bulotaitei ir Editai Kirlytei. Tai ne atsitiktinumas. Po pernykštės EUPRIO konferencijos Heidelberge VU ėmėsi iniciatyvos įsteigti Lietuvos aukštųjų mokyklų in­ formacijos ir ryšių su visuomene aso­ ciaciją, o šio skyriaus vedėja tapo pir­ mąja asociacijos prezidente. Šiais metais EUPRIO konferenci­ ja vyko Danijoje ir Švedijoje, jos te­ ma buvo “Tarptautinis bendradarbia­ vimas - tarptautinės universitetų in­

EUP=JiO

formacinės sistemos”. Dalyvavo per rengiama apie 20, o pasirinkti, deja, 170 delegatų iš 23 Europos šalių. Net dėl laiko stokos tegalima 4. Šių semi­ keli plenarinės sesijos pranešimai bu­ narų temas paprastai pasiūlo arba vo skirti bendriems kelių universite­ kviečiami juos vesti labiausiai patyrę tų projektams. Vienas iš tokių - Ore- specialistai, novatoriškų ir sėkmingų sundo regiono universitetų bendra­ projektų autoriai bei vykdytojai. Bū­ darbiavimas, aprėpiantis net kelis nant dviese pasirinkimas irgi didesnis. Švedijos ir Danijos universitetus, įsi­ Iš seminarų temų galima spręsti, kas kūrusius šiame regione. Jį dar labiau šiuo metu svarbu, kuo gyvena Euro­ suartins baigiamas statyti tiltas, ku­ pos šalių universitetai. Visiems aktu­ rio kontūrai pakeitė net paukščių ali konkurencija ir geriausių studentų migracijos takus. Kitame pranešime prisiviliojimas, mokslo pasiekimų po­ buvo aptartas bendradarbiavimo be puliarinimas, reikiamos informacijos sienų projektas EUCOR, kuriame pateikimas plačiajai visuomenei, lėšų, dalyvauja Vokietijos, Prancūzijos ir reikalingų mokslui ir studijoms plėto­ Šveicarijos aukštosios mokyklos: ti, pritraukimas. Sudomino ir Amster­ 10 tūkst. dėstytojų ir apie 100 tūkst. damo universiteto projektas “Meno studentų. Projektas pasirodė toks kūriniai kaip universiteto informaci­ sėkmingas, kad organizatoriai jau jos priemonė”. Deja, kartais galima bando atsiriboti nuo naujų narių pri­ pasimokyti ir to, ko nereikėtų daryti. ėmimo, nes per didelė struktūra' ap­ Daugumai seminaro dalyvių pasirodė, sunkintų organizacinius reikalus. Tre­ kad projektas labai brangus, o efek­ čiąjį plenarinio posėdžio pranešimą tas perdaug neapibrėžtas. Amsterda­ tema “Bendravimas su daina arba be mo universitetas nutarė pasipuošti dainos” skaitė garsi aktorė ir operos naujais meno kūriniais, kad miestas at­ dainininkė Marianne Miork. Ji vaiz­ skirtų ir identifikuotų jo pastatus. džiai pademonstravo, kodėl svarbu Šiam reikalui buvo pakviesti keli žy­ priversti klausytoją išgirsti ir susido­ mūs dailininkai, kurie kartu su univer­ mėti, kaip išmokti valdyti savo kūną siteto atstovais parengė projektus ir ir balsą, kai klausytojams nori per­ juos realizavo. įdomiausia, kad šitaip teikti tam tikrą mintį. buvo papuošti senieji pastatai, nes kai Paprastai vertingiausia EUPRIO kuriais iš jų naudojasi ne tik universi­ metinių konferencijų dalis - semina­ tetas, bet ir kitos įstaigos. Spauda į šį rai, vadinamieji workshop’ai, kurių projektą reagavo gana kritiškai, taip atspindėdama Amsterdamo gyvento­ jų nuomonę.

Konferencijos metu visi dalyviai buvo paraginti atsivežti savo univer­ sitetų informacinės ir reklaminės me­ džiagos, kad kolegos galėtų pasirinkti įdomesnių leidinių, pasiskolinti origi­ nalių idėjų. Tarp informacijos darbuo­ tojų tai labai populiaru. Buvo malonu išgirsti iš kolegų pagyrimų Vilniaus universiteto leidiniams ir suvenyrams.

Nijolė BULOTAITĖ

Prie Kopenhagos universiteto

Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja

1999 10 12

Universitas Vilnensis

23

TRAKUOSE - KURSAI DIRBANTIEMS SU LABORATORINIAIS GYVŪNAIS Rugsėjo mėn. 7-16 d. Trakuose vy­ ko intensyvūs laboratorinių gyvūnų mokslo kursai, skirti jauniems moks­ lininkams ir studentams, dirbantiems arba planuojantiems dirbti su labora­ toriniais gyvūnais.

Biomedicininiuose tyrimuose nau­ dojama pakankamai daug įvairių gy­ vūnų. Iš vienos pusės tai neišvengia­ ma, jei kalbame apie įvairių ligų gy­ dymo metodų tobulinimą, naujų vais­ tų kūrimą ir tikrinimą; iš kitos pusės gyvūnų naudojimas eksperimentuose sukelia nemažai karštų plačiosios vi­ suomenės diskusijų. Siekiant sumažin­ ti priešiškumą tarp šių dviejų polių bandoma kuo griežčiau bei tiksliau reglamentuoti gyvūnų panaudojimą moksliniais tikslais. Tilo klausimu pri­ imta nemažai tarptautinių teisės ak­ tų. Svarbiausi iš jų yra 1986 m. priim­ ta “Europinė stuburinių gyvūnų, nau­ dojamų eksperimentams ir kitais moksliniais tikslais apsaugos konven­ cija” (Konvencija) ir 1986 m. Europos Sąjungos direktyva Nr. 86/609/EEC dėl šalių - Europos Sąjungos narių tei­ sės aktų bei administracinių priemo­ nių, skirtų gyvūnų, naudojamų ekspe­ rimentams bei kitiems moksliniams tikslams, apsaugos (Direktyva). Be to, yra įkurta nemažai įvairių tarptauti­ nių organizacijų, užtikrinančių priim­ tų teisės normų laikymąsi - pradedant nacionalinėmis laboratorinių gyvūnų mokslo asociacijomis ir baigiant FELASA (Federation of European Laboratory Animal Science Associations) bei ICLAS (International Council of Laboratory Animal Scien­ ce). FELASA yra nustačiusi 4 darbo su gyvūnais kompetencijos lygius - ka­ tegorijas: A - žemiausia, reikalaujan­ ti minimalių specialių žinių, B - vidu­ rinioji gyvūnų priežiūros grandis, C mokslininkai, savarankiškai atliekan­ tys eksperimentus su gyvūnais, D aukščiausia kategorija - vivariumų, veislynų vadovai.

Pagal Konvenciją, priimtą 1986 m., nei veterinarinis, nei medi­ cininis ar biologinis išsilavinimas ne­ suteikia teisės dirbti su laboratori-

Mokslas

Išklausę kursus, dalyviai laikė egzaminą raštu. Autoriaus nuotr.

niais gyvūnais - tam reikalinga iš­ klausyti specialius kursus.

Tokio pobūdžio kursai Trakuose organizuojami jau antrą kartą. Šįsyk į juos susirinko 32 klausytojai iš Lie­ tuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islan­ dijos ir Rusijos. Dėstytojų komanda irgi buvo tarptautinė - ją sudarė savo srities profesionalai iš Suomijos, Šve­ dijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Anglijos bei JAV. Kursų organizato­ riai - prof. Timo Nevalainen iš Kuopio universiteto (Suomija), doc. Os­ valdas Rukšėnas (VU) ir Lietuvos la­ boratorinių gyvūnų mokslo asociaci­ ja. Pagrindiniai šio renginio sponsoriai - NORFA (Nordic Academy for Advanced Study) ir Švedijos MRC (Medical Research Council). Malo­ nu pažymėti, kad šį renginį parėmė ir įvairios Lietuvos institucijos bei fir­ mos: Lietuvos valstybinė veterinari­ jos tarnyba, Vaistų kontrolės tarny­ ba, Biotechna, GlaxoWellcome, Berlin-Chemie Menarini Baltic.

Vienas iš pagrindinių kursų tikslų buvo suteikti žinių ir praktinių dar­ bo su laboratoriniais gyvūnais įgū­ džių, leidžiančių įgyti C kategoriją pa­ gal FELASA. Kursų programa buvo pakankamai plati - iš viso 75 vai. pa­ skaitų ir praktinių užsiėmimų, kurių metu nagrinėtos įvairios temos - nuo eksperimentuose naudojamų gyvūnų

biologijos iki eksperimento planavi­ mo bei įvairių teisinių aspektų.

Kursų programa neapsiribojo vien paskaitomis - daug dėmesio ir laiko buvo skirta praktiniams užsiėmi­ mams, kurių metu dalyviai galėjo iš­ mokti, kaip teisingai paimti į rankas įvairius gyvūnus, atlikti procedūras ir nesudėtingas chirurgines operacijas, teisingai parinkti nuskausminimo priemones ir procedūras. Šalia praktinių žinių perdavimo kursų metu buvo stengiamasi sufor­ muoti humanišką požiūrį į eksperi­ mentuose naudojamus laboratori­ nius gyvūnus, kad žmonės, dirbantys su jais, rūpintųsi jų gerove, sveikata, stengtųsi suteikti jiems kuo mažiau skausmo ir mažintų mokslo tikslais sunaudojamų gyvūnų skaičių. Šiek tiek laiko buvo skirta ir kul­ tūrinėms reikmėms. Renginio daly­ viai aplankė Europos parką, Trakų pilį. Joje buvo surengtas ir atsisvei­ kinimo vakaras, kurį finansavo firmos Lactamin AB iš Švedijos ir Tapvei Oy iš Suomijos.

Kursai baigėsi egzaminu raštu, ku­ rį visi dalyviai sėkmingai išlaikė ir ga­ vo C kategorijos sertifikatus, pripa­ žįstamus visose Skandinavijos šalyse ir daugelyje Europos šalių.

Doc. Osvaldas RUKŠĖNAS

Gamtos mokslų fakultetas

Universitas Vilnensis

24

1999 10 12

Jubiliejinė konferencija

UŽSIENIO KALBŲ SVARBA IR VIETA AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE Rugsėjo 17 d. Užsienio kalbų institute vyko jubiliejinė konferencija “Užsienio kalbos Vilniaus universitete”. Į konfe­ renciją be gausiai susirinkusių Užsienio kalbų instituto dėstytojų atvyko ir svečių iš kitų aukštųjų mokyklų: Vilniaus pedagoginio universiteto, Teisės akademijos, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universiteto.

Konferencija prasidėjo doc. V. Karosienės pranešimu apie užsienio kal­ bų mokymo raidą Vilniaus universi­ tete nuo seniausių laikų iki 1940 me­ tų. Akivaizdu, kad užsienio kalbos vi­ suomet buvo labai svarbus akademi­ nis dalykas, joms visuomet buvo ski­ riamas ypatingas dėmesys.

Antroji konferencijos dalis - disku­ sija apie užsienio kalbų vietą ir svarbą aukštojoje mokykloje. Diskusiją pra­ dėjusi doc. J. Grigaliūnienė pabrėžė, kad šiomis dienomis labai mažai kas abejoja užsienio kalbų svarba. Šian­ dien jau visi supranta, kad be užsie­ nio kalbų neįsivaizduojamas joks spe­ cialistas, nes nemokančiam jų užtver­ tas kelias į informaciją, žinias, pažan­ giąją patirtį. Iki, kad užsienio kalbos yra įrašytos į privalomų dalykų sąra­ šą, yra toliaregiškumo ir valstybinio mąstymo išraiška. Mažos tautos visa­ da turės mokėti daug kalbų (pvz.: olandai, belgai, šveicarai, kurie laisvai kalba trejomis - keturiomis kalbomis). Žinoma, užsienio kalbų mokymas tu­ ri būti efektyvus, modemus, reikia pa­ naudoti naujausios kalbos mokymo metodikas, pasitelkti pažangiausias technologijas, padedančias gerai ir efektyviai išmokti kalbą.

Diskusija tapo puikia proga įvai­ rių aukštųjų mokyklų dėstytojams, dirbantiems panašų darbą, išsikalbė­ ti, išsiaiškinti užsienio kalbų mokymo situaciją, būklę ir problemas Lietu­ vos aukštosiose mokyklose ir numa­ tyti tolimesnes vystymosi perspekty­ vas. Dėst. V. Liutvinskienė iš Vytau­ to Didžiojo universiteto kalbėjo apie anglų kalbos dėstymą Vytauto Di­ džiojo universitete. Anglų kalbos dės­ tymas VDU - viso universiteto rei­ kalas. Anglų kalbos pratybos vyksta penkis kartus per savaitę, joms ski­ riamos rytinės valandos. Anglų kal­ bos mokymo tikslas - pakelti bendrą kalbos mokėjimo lygį iki tokio, kuris leistų studentams klausyti specialy­

bės kursus, dalyvauti seminaruose ir diskusijose anglų kalba.

Teisės akademijos doc. V. Janulevičienė pabrėžė, kad studentams tei­ sininkams labai svarbi specialioji an­ glų kalba, orientacija į būsimą spe­ cialybę ir profesinę veiklą. Aukštojoje mokykloje jau nebėra laiko mokyti bendrosios kalbos - tai turi būti vi­ durinės mokyklos ir paties studento reikalas. Doc. J. Grigaliūnienė paste­ bėjo, kad studentams dar dažnai ten­ ka priminti paprastą tiesą - kalbos neišmokoma, ji išmokstama. Studen­ tai turi suprasti, kad kalbos neįma­ noma išmokti per 4-6 savaitines va­ landas 15 studentų grupėje. Pratybų metu dėstytojas gali tik patarti kaip mokytis, padėti studentui įgyti teisin­ gus užsienio kalbos mokymosi įgū­ džius.

Vilniaus pedagoginio universiteto doc. J. Buitkienė ir vyr. asist. J. Filipavičienė pažymėjo, kad Vilniaus pe­ dagoginis universitetas užsienio kal­ boms skiria bene patį mažiausią va­ landų skaičių ir moko jų tik pirma­ me kurse. Stojančiųjų kontingentas labai įvairus, jų žinios netolygios ir neatitinka mokykloje gauto įvertini­ mo. Todėl daug laiko tenka skirti už­ sienio kalbos spragų “lopymui”, ma­ žiau lieka galimybių susitelkti ties akademiniais ir specialiaisiais tikslais.

Klaipėdos universitete užsienio kal­ boms taip pat skiriama per mažai lai­ ko. Doc. V. Navickienė mano, kad už­ sienio kalbų turėtų būti mokama bent 4 semestrus, o studentų skaičius gru­ pėje neturėtų būti didesnis negu 1215 studentų.

Diskutuota ir dėl kitų specifinių užsienio kalbų mokymo dalykų: aka­ deminės užsienio kalbos turinio ir akademinio rašymo. Doc. I. Geniušienė akcentavo akademinio rašymo svarbą, kartu iškeldama ir labai ak­ tualią dėstytojo darbo laiko apskai­ tos problemą. Rašymo neįmanoma

išmokyti nerašant ir netikrinant raš­ to darbų. Rašto darbų tikrinimas nepaprastai daug laiko reikalaujan­ tis užsiėmimas, kuris apskaitoje nie­ kaip neatsispindi dėstytojo akademi­ nio krūvio. Akivaizdu, kad tai neigia­ mai veikia visą rašymo mokymo kursą.

Diskusijoje kalbėta ir apie ben­ dresnius dalykus: doc. L. E. Katku­ vienė retoriškai klausė, kaip darbui universitete pritraukti jaunus žmo­ nes, padaryti dėstytojo darbą pa­ trauklesnį. Šiandien situacija tikrai sudėtinga: studentų skaičius, tenkan­ tis vienam dėstytojui, nuolat auga, au­ ditorinio darbo krūvis - labai dide­ lis, atsakomybė didžiulė.

Konferencijos dalyvių nuomone, užsienio kalbų mokymas turi būti valstybinės svarbos ir aukštosios mo­ kyklos prestižo reikalas. Užsienio kal­ bos aukštojoje mokykloje - tai koky­ biškai nauja pakopa, iš esmės besi­ skirianti nuo užsienio kalbos kurso vi­ durinėje mokykloje. Užsienio kalbos kurso aukštojoje mokykloje pagrin­ dinis tikslas - parengti studentą spe­ cialybės studijoms, profesinei veiklai.

Užsienio kalba - tai priemonė jo bū­ simoje profesinėje veikloje, karjero­ je. Vidurinėje mokykloje tokių tikslų niekas nekelia ir nemoko profesinės kalbos. Todėl labai svarbu, kad fakul­ tetų tarybos nepasiduotų pagundai taupyti užsienio kalbų sąskaita, kaip jau yra atsitikę keliuose universiteto fakultetuose.

Konferencijos dalyviai taip pat pažymėjo, kad labai svarbu siekti, jog būtų sustiprinta mokymo techninė bazė: įrengtos naujos modernios kal­ bos mokymo laboratorijos, naudoja­ mos naujausios technologijos, suda­ rytos sąlygos studentams mokytis už­ sienio kalbų savarankiškai.

Doc. J. GRIGALIŪNIENĖ

SM anglų kalbos katedros vedėja

1999 10 12

25

Universitas Vilnensis

Jubiliejinis seminaras ISTORIKAI APTARĖ MOKSLINIŲ TYRIMŲ BEI STUDIJŲ PADĖTĮ ISTORIJOS FAKULTETE Pirmoji seminaro dalis buvo skir­ ta Vilniaus universiteto vietai istori­ joje. Seminarą pradėjęs VU Rekto­ rius prof. R. Pavilionis priminė, kad Universitetas šįmet švenčia savo 420 metų jubiliejų. Jis pasidžiaugė, kad Istorijos fakulteto darbuotojai akty­ viai dalyvauja moksliniame Univer­ siteto gyvenime, o taip pat garsina ir populiarina Universiteto vardą visuo­ menėje. Sveikinimo žodį tarė ir VU prorektorius prof. B. Juodka.

Seminare dalyvavo ir pranešimą perskaitė žymus Lenkijos istorikas, jėzuitas, Vilniaus universiteto Garbės daktaras prof. Ludvikas Piechnikas.

Profesorius trumpai apžvelgė naujau­ sius Lenkijos mokslininkų darbus, kuriuose tyrinėjamos įvairios VU is­ torijos problemos. Kiti svečiai iš Len­ kijos -jėzuitai prof. L. Grzebienas ir prof. S. Obirekas bei Gdansko uni­ versiteto istorikas dr. K. Puchovskis savo sveikinimo kalbose aptarė Lie­ tuvos bei Lenkijos istorikų, filologų ir filosofų bendradarbiavimą, nušvie­ čiant Vilniaus universiteto istoriją.

Doc. S. Jegelevičius pristatė naujau­ sią Universiteto jubiliejinį leidinį “Vilniaus universitetas 1579-1999”, kuriame pirmą kartą itin daug rašo­ ma apie paskutiniųjų dešimtmečių Universiteto istoriją.

Antrosios seminaro dalies tema buvo kitas džiaugsmingas įvykis-pri­ statytas Festschrift’as, t.y. straipsnių rinkinys, skirtas prof. E. Gudavičiaus 70-mečiui “Tarp būtovės ir istorijos”.

“Aidų” leidyklos direktorius V. Ali­ šauskas, įteikdamas šią knygą prof.

E. Gudavičiui, pabrėžė, kad tai pir­ mas tokio pobūdžio leidinys Lietuvo­ je, kai vieno mokslininko jubiliejaus proga į vieną vietą surenkami jo ko­ legų bei mokinių moksliniai straips­ niai. B. Savukynas papasakojo apie Festschrift’o kaip kultūros fenome­ no atsiradimą ir jo vietą kultūros is­ torijoje. Doc. A. Bumblauskas pasi­ džiaugė, kad šioje knygoje surinkta daugelio žymių Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos istorikų straipsniai, o greta jų - ir jaunų istorikų, prof.

E. Gudavičiaus mokinių, darbai. Pats prof. E. Gudavičius, padėkojęs už

Rugsėjo 25 d. VU Senato posėdžių salėje įvyko VU Istorijos fakulteto organi­ zuotas mokslinis seminaras “Vilniaus universitetas istorijoje ir istorija Vilniaus universitete”. Šis renginys buvo skirtas paminėti keletą svarbių progų, o bendras jo tikslas - noras aptarti esamą mokslinių tyrimų bei studijų padėtį Istorijos fakultete. Į seminarą susirinko ne tikfakulteto darbuotojai, dėstytojai ir studen­ tai, tačiau ir kitų fakultetų, Universiteto vadovybės, įvairių kultūros ir mokslo įstaigų atstovai.

Konferencijos dalyviai - prie Vilniaus universiteto. V Naujiko nuotr.

jam skirtą knygą, perskaitė praneši­ mą apie medievistikos raidą VU Is­ torijos fakultete.

Trečioje seminaro dalyje VU isto­ rijos fakulteto darbuotojai kalbėjo apie įvairias tyrimų ir studijų kryptis, fakultete vykstančias permainas bei perspektyvas. Bažnyčios istorijos ty­ rimų perspektyvas pristatė vyskupas J. Boruta bei dr. I. Vaišvilaitė, me­ dievistikos studijas - doc. I. Valikonytė bei prof. S. Lazutka, Švietimo tyrimo grupės - prof. M. Jučas, naujaamžistikos - doc. A. Jakubčionis, archeologijos - prof. M. Michelbertas, o apie Kultūros paveldo akade­ mijos ir paminklosaugos studijas kal­ bėjo dr. A. Kuncevičius. Seminaro pabaigoje buvo aptartos naujausios istorijos mokslo kryptys fakultete sociokultūros istorija bei antropolo­ gija. Vos prieš kelias savaites į VU iš JAV atvykęs profesorius Dovidas Katzas papasakojo apie naujai įkur­ to Judaikos ir kultūros bendrijų stu­

dijų centrą, įsteigtą prie VU Istori­ jos fakulteto. Tikimasi, kad šis cen­ tras taps svarbiausia institucija, ku­ rioje bus tyrinėjama bei dėstoma žy­ dų ir įvairių kitų Lietuvoje gyvenan­ čių kultūrinių bendrijų, tokių kaip či­ gonai, karaimai, totoriai ir sentikiai, istorija bei kultūra. Sociokultūrinės antropologijos perspektyvoms savo pranešimą skyrė doc. V. Ciubrinskas, o dr. E. Raila pristatė sociokultūri­ nių istorijos studijų problematiką.

G. Dabašinskas bei dr. A. Kuncevi­ čius kalbėjo apie gyvosios istorijos projekto idėją bei šio projekto vyk­ dymą. Apie vieną iš gyvosios istori­ jos projektų - “Būtovės slėpinių” te­ levizijos laidą pasakojo jos režisierius A. Galinis. Seminaro pabaigoje R. Černius ir Š. Radvilavičius prista­ tė Istorijos fakultete rengiamą kom­ paktinę plokštelę “Lietuva ir Euro­ pos idėja žemėlapiuose”. Šarūnas RADVILAVIČIUS

Universitas Vilnensis

26

1999 10 12

Vilniaus universitetui — 42D

APTARTA LIETUVOS EKONOMIKOS MOKSLŲ RAIDA

Rugsėjo 16 d. Ekonomikos fakultetų dėstytojai, studentai ir gausūs svečiai prisiminė Vilniaus universiteto ir Lietuvos ekonomikos mokslų raidą.

Buvo aptartas Vilniaus jėzuitų akademijos (1579-1773), Lietuvos vy­ riausiosios mokyklos (1773-1803), imperatoriškojo Vilniaus universite­ to ekonominės minties palikimas. Sa­ vo pranešime “Ekonominė mintis Vilniaus universitete 1579-1832 m.” tai labai įtaigiai padarė Teorinės eko­ nomikos katedros vyr. asistentė dr. Ernesta Ulvydienė.

Daug dėmesio buvo skirta XX a.

Lietuvos ekonomikos mokslo ir stu­ dijų raidai. Apžvelgiant tarpukario Lietuvos ekonomikos mokslo ir stu­ dijų turinį buvo konstatuota - Lietu­ vos ekonomistai lėtai, bet kryptingai ir nuolatos artėja prie vakarietiškų ekonomikos mokslo ir studijų stan­ dartų. Teoriniuose kursuose pradėjo įsigalėti neoklasikinė ekonomikos te­ orija.

Sovietinės Lietuvos ekonominė mintis koncentravosi regioninės eko­ nomikos, žemės ekonominio vertini­ mo, matematinių metodų taikymo ekonomikoje ir automatizuotų valdy­ mo sistemų kūrimo srityse. Praktiniu požiūriu labai naudingi buvo regio­ ninės ekonomikos ir politikos ekono­ miniai tyrimai. Vykstant mokslinėms

diskusijoms 1960 m. susiformavo nauja Lietuvos gamybinių jėgų išdės­ tymo koncepcija.

Pranešime “XX a. Lietuvos eko­ nomikos mokslo ir studijų raida” bu­ vo konstatuota, kad atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Ekonomikos fa­ kultetui teks iš pagrindų pakeisti vi­ sų studijų turinį, tyrimų tematiką. Vi­ si suprato, kad ekonomistams reikia gerai įsisavinti ir didžiosios neoklasikinės sintezės ekonomikos teoreti­ kų darbus, ir monetaristų idėjas. Fa­ kulteto docentai ir profesoriai suvo­ kė, kad šiuolaikinė Vakarų tipo eko­ nominė sistema gali sėkmingai kovoti su tokiomis blogybėmis kaip nedar­ bas ir infliacija, jeigu ūkio politikoje pavyksta suderinti šiuos du pradme­ nis: pirma - užtikrinti elastingą vals­ tybės poveikį rinkai kaip vieningai vi­ sumai; antra - garantuoti vartotojo ir gamintojo elgesio laisvę.

Ne vienos kartos Lietuvos ekono­ mistų nuomone, mišri ekonomika ga­ li egzistuoti ir funkcionuoti, bet vals­ tybės intervencija niekada negali pa­ žeisti tradicinių Vakarų civilizacijos vertybių: demokratijos, asmens lais­ vės, privačios nuosavybės ir laisvos

ŠIAURĖS IR BALTIJOS ŠALIŲ ASTROFOTOMETRIJOS MOKYKLA MOLĖTUOSE Didelis būrys Šiaurės ir Baltijos ša­ lių jaunųjų astronomų šiuos mokslo metus pradėjo ne savo universitetų ar institutų auditorijose, o Molėtų astro­ nomijos observatorijoje. Rugpjūčio 29rugsėjo 12 d. ant Kaldinių kalno įsikū­ rusioje Lietuvos astronomų buveinėje vyko tarptautinė Astrofotometrijos mokykla, kurią organizavo Vilniaus universitetas ir Teorinės fizikos ir ast­ ronomijos institutas kartu su Norvegi­ jos, Švedijos ir Danijos astronomais. Žvaigždžių ir galaktikų fotometrija yra nepakeičiamas ir labai efektyvus

Visatos pažinimo įrankis. Pastaruoju metu be modernių skaitmeninių dan­ gaus objektų fotometravimo metodų neapsieinama nė vienoje iš astronomi­ jos sričių. Astrofotometrijos mokyklos tikslas buvo supažindinti doktorantū­ ros studijas pradėjusius astronomus su šiuolaikiniais fotometrinių stebėjimų prietaisais ir metodais bei jų pritaiky­ mu įvairių Visatos objektų - žvaigždžių, galaktikų, kvazarų ir blazarų - tyri­ mams.

Molėtų observatoriją mokyklos or­ ganizatoriai pasirinko neatsitiktinai.

konkurencijos. Be to, reikia sutikti su monetaristais, kad pinigai iš esmės veikia rinkos būseną ir raidą. Tą įta­ ką daro piniginės masės apimtis, todėl reikia ją reguliuoti.

Kalbant apie ekonomistų paruo­ šimą, buvo akcentuota, kad tik žmo­ gus, kuris neneigia emocijų, poezi­ jos, filosofinių pasvarstymų ir religi­ jos paslapčių, gali priartėti prie tur­ tingos tikrovės gelmių, ekonomikos raidos dėsningumų suvokimo. Buvo išsakyta mintis, kad ekonominei po­ litikai formuoti vien racionalaus žvilgsnio j tikrovę nepakanka. Be ra­ cionalaus protavimo, šalto sąvokinio pažinimo studentus reikia mokyti in­ tuityviai pajusti gamintojo tikslus, besiformuojančius vartotojo po­ reikius.

Sociologiniame doc. dr. Benjami­ no Pladžio pranešime “Universiteto ekonomistų indėlis į Lietuvos ūkio pažangą” buvo paminėta daug fakul­ teto absolventų pavardžių, kurie sėk­ mingai vairavo ir vairuoja Lietuvos ūkinį gyvenimą pažangos linkme.

Prof. habil. dr.

Stanislovas MARTIŠIUS

Lietuvos astronomai yra išgarsėję pa­ saulyje moksliniais tyrimais astrofoto­ metrijos srityje. Dar prieš tris dešimt­ mečius, vadovaujami profesoriaus V. Straižio, jie sukūrė vieną geriausių fotometrinių sistemų pasaulyje, pava­ dintą Vilniaus vardu, kuri sėkmingai naudojama tiriant Galaktikos struktū­ rą ir pekuliarias žvaigždes daugelio ša­ lių observatorijose. Be to, Molėtų ob­ servatorijoje stovi pats didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalyse 165 cm sker­ smens teleskopas. Astrofotometrijos mokykla buvo dedikuota Vilniaus uni­ versiteto 420-ųjų metų jubiliejui.

Pasisemti žinių ir patirties į mokyk­ lą atvyko 20 doktorantų iš Islandijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Suomi­ jos, trijų Baltijos šalių ir Rusijos piet­ vakarių regiono. Supažindinti su nau­ jausiais astronomijos pasiekimais paNukclta į 27 psl.

1999 10 12 Atkelta iš 26 psl.

kviesta 10 garsiausių astrofotometrijos specialistų iš užsienio ir 5 - iš Lietu­ vos.

Profesorius J.-E. Solheimas iš Nor­ vegijos mokyklos dalyviams pristatė pa­ saulinį projektą “Visos Žemės Telesko­ pas”, skirtą paskutiniosios evoliucijos stadijos žvaigždžių - baltųjų nykštukių -pulsacijų tyrimams. Fotometrinę apa­ ratūrą šiam projektui yra sukonstravę Vilniaus universiteto astronomai, vado­ vaujami R. Kalyčio, o baltųjų nykštu­ kių stebėjimų sesijose, vykstančiose įvairiose pasaulio observatorijose, nuo­ lat dalyvauja mūsų astronomas E. Meištas. Danų astronomas H. Kjeldsen iš Aarhus universiteto doktorantus supažindino ir su kita šiam projektui artima tema - astroseismologiniais ty­ rimais.

Iš Švedijos į mokyklą buvo atvykęs Lundo universiteto prorektorius A. Ardebergas, ilgą laiką vadovavęs Šiaurės šalių optinio teleskopo, įrengto Kana­ rų salose, asociacijai. Ne kartą žvaigž­ des šiuo moderniu 2,5 m skersmens te­ leskopu yra stebėję ir mūsų šalies ast­ ronomai G. Tautvaišienė ir E. Meištas.

Dabar profesorius A. Ardebergas va­ dovauja gigantiško 50 m (!) skersmens optinio teleskopo, savo galia vos ne de­ šimtį kartų viršijančio didžiausią dabar statomą teleskopą pasaulyje, projektui.

Molėtų observatorijoje A. Ardebergą sužavėjo neseniai čia pradėjęs veikti Vilniaus universiteto astronomo J. Sperausko sukonstruotas žvaigždžių radia­ linių greičių matuoklis, kuris, svečio nuomone, prilygsta patiems moder­ niausiems Vakarų observatorijose nau­ dojamiems šios paskirties prietaisams.

Apie šiuo metu didžiausio pasaulyje te­ leskopo (“Very Large Telescope”) sta­ tybą Europos Pietinėje observatorijo­ je Čilėje bei apie darbų su juo progra­ mas mokyklos dalyviams papasakojo šios tarptautinės observatorijos astro­ nomas P. Rosatis.

Tačiau astronomai po Visatą žvalgo­ si ne tik Žemėje įrengtais galingais te­ leskopais, bet ir iš kosmoso. Apie žvaigž­ džių ir galaktikų fotometriją orbitiniu Hablo teleskopu (“Hubble Space Teles­ cope”) paskaitas skaitė bei praktiniams užsiėmimams vadovavo minėtojo Lun­ do universiteto observatorijos astrono­ mas P. Lindė, o su kitomis Europos ša­ lių orbitinėmis observatorijomis - HIPPARCOS ir “Gaia” - supažindino šios observatorijos direktorius L. Lindegrenas. Hablo ir “Gaia” orbitinių telesko­

Universitas Vilnensis

27

pų projektuose yra pla­ nuojama panaudoti Vil­ niaus fotometrinės siste­ mos filtrus.

Mokykloje paskaitas skaitė viena žymiausių mūsų Galaktikos struk­ tūros ir evoliucijos tyri­ nėtojų pasaulyje profe­ sorė R. Wyse iš Baltimorės Johns Hopkins uni­ versiteto (JAV). 1983 m. ji kartu su kolegomis pradėjo tais pačiais me­ tais atrastos naujos mū­ sų Galaktikos struktūri­ nės dalies - storojo dis­ ko - tyrimus. FotometAstrojotometnjos moKyKlos tarptautinio organizacinio riniai storojo disko komiteto pirmininką prof. J.-E. Solheimą (kairėje) iš žvaigždžių populiacijos Norvegijos ir vietinį šios mokyklos organizatorių, VU tyrimai yra atliekami ir astronomą R. Kalytį (dešinėje) kalbina "Mokslo Lietuvos” vyr. redaktorius G. Zemlickas. E. Meišto nuotr.

Vilniaus universitete. Žinomas užgalaktinių objektų tyrinėtojas iš Sankt Peterburgo kykloje išklausyto astrofotometrijos (Rusija) profesorius V. Hagen-Thorn kurso bei praktinių užsiėmimų apimtis kartu su savo kolege S. Marchenko, šiuo ir reikalavimai buvo prilyginti šešiems metu dirbančia Bostono (JAV) univer- Europos doktorantūros studijų kredi­ sitete, mokyklos dalyvius supažindino su tams, todėl mokyklos dalyviams, sėk­ aktyviųjų galaktikų fotometriją irpolia- mingai išlaikiusiems egzaminą bei sa­ rimetrija bei kintamais užgalaktiniais varankiškai atlikusiems mokslines už­ objektais. Danijos astronomo B. Mil- duotis, buvo įteikti diplomai, pasirašy­ vang-Jensen (Kopenhagos universite­ ti Lundo (Švedija), Tromso (Norvegi­ tas) paskaitos ir pratybos buvo skirtos ja) ir Vilniaus universitetų dėstytojų elipsinių galaktikų paviršiaus skaitme­ P. Lindės, J.-E. Solhcimo ir J. Sudžiaus. ninei fotometrijai bei šių galaktikų Pagrindinis mokyklos rėmėjas žvaigždžių populiacijų ir struktūros ty­ Šiaurės šalių Aukštųjų Studijų Akade­ rimams. Lietuvoje skaitmeninės galak­ mija, sutrumpintai vadinama NorFa tikų paviršiaus fotometrijos srityje kar­ (“Nordic Academy for Advanced Stutu su japonų astronomais sėkmingai dar­ dy”), kurią 1991 m. įsteigė šių šalių Mi­ buojasi V. Vansevičiaus (Fizikos institu­ nistrų Taryba. NorFa dotuoja įvairių sri­ tas) vadovaujama jaunų mokslininkų čių mokslinių tyrimų kursus, kitus grupė. mokslo ir mokymo renginius, teikia pa­ Lietuvos astronomų patirtį astrofo­ ramą ir stipendijas. Viena iš NorFa fon­ tometrijos srityje mokyklos dalyviams do remiamų programą - Šiaurės ir Bal­ perdavė Vilniaus universiteto Astrono­ tijos šalių mokyklos. Šio fondo, o taip mijos observatorijos astronomai doc. pat mūsų vyriausybės, Vilniaus univer­ J. Sūdžius ir J. Sperauskas, o taip pat siteto ir kitų Lietuvos institucijų suteik­ jų kolegos iš Teorinės fizikos ir astro­ tos paramos dėka, šią vasarą didžia da­ nomijos instituto - prof. V. Straižys, limi buvo atnaujinti ir modernizuoti A. Kazlauskas ir E. Meištas.

Molėtų observatorijos teleskopai, Į mokyklos programą buvo įtrauk­ moksliniai prietaisai bei pastatai. Čia tos paskaitos, modernių prietaisų ir me­ vykusį renginį jaunieji astronomai ir jų todų demonstravimas, praktiniai užsi­ vyresnieji kolegos iš užsienio šalių įver­ ėmimai, stebėjimai Molėtų observato­ tino labai teigiamai, todėl, išvykdami rijos teleskopais ir netgi egzaminas. iš Lietuvos, mokyklos organizatoriams Džiugu, kad abi studijų savaites mokyk­ pareiškė vieningą pageidavimą, kad los dalyvių neapleido vasariškai šiltos Šiaurės ir Baltijos šalių mokyklos ir to­ bei saulėtos rugsėjo dienos ir, svarbiau­ liau būtų rengiamos Molėtų astrono­ sia, visiškai giedros ir jau ilgiau trun­ mijos observatorijoje. kančios naktys, leidusios jauniesiems Stanislava BARTAŠIŪTĖ astronomams visais trimis observatori­ jos teleskopais sėkmingai fotometruoVU Astronomijos observatorijos ti tolimas žvaigždes bei galaktikas. Mo­ vyresnioji mokslo darbuotoja

Universitas Vilnensis

28

1999 10 12

Tarptautiniu pyšię skyrius informuDja Ši informacija, kurią tekia Vilniaus Universiteto Tarptautinių ryšių skyrius ir Mokslo skyrius bei Studijų Užsienyje Informacinis centras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir j ką jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti.

Kreipiantis j skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį arba datą.

INFOR US 18 A TITLE: Fulbright Stipends to the U.S. DURATION: 2000-2001 academic year, up to 10 months.

TO WHOM ITMAY CONCERN: Research scholars, university lecturers, graduate students already engaged in

MA or PhD studies.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Ali academic fields.

DEADLINE: October 29,1999.

REQUIREMENTS: Lithuanian citizenship, work/study in Lithuania at the time of application, excellent English,

meeting high academic and professional standards of the Fulbright program. Ali graduate students mušt have TOEFL, TWR and GMAT or GRE scores.

ADDITIONALINFORMATION: For application forms and to consult, please contact: Rasa Baukuvienė OR Aurelija Valeikienė America Center International Relations Office Pranciškonų 3/6 Vilnius University, Universiteto 3, room 26 or 41 2001 Vilnius 2734 Vilnius ph: (8-22) 22 04 81 ph: (8-22) 68 70 47 INFOR US 19 A TITLE: Humphrey Fellowship Program to the U.S. DURATION: 1 year non-degree program.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Mid-level professionals from both public and private sector with strong

leadership potential and commitment to public service.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Communication/journalism, natūrai resources and environmental management, public policy analysis and public administration, economic development, agricultural development/ agricultural economics, finance and banking, human resources management, law and human rights, urban and regionai planning, technology policy, educational planning, public health policy and management.

DEADLINE: October 18,1999.

REQUIREMENTS: A prospective applicant mušt be a mid-career professional with a minimum of 5 years professional experience. Inappropriate candidates include recent graduates, faculty members with no management responsibilities, individuals with recent U.S. experience, candidates with TOEFL scores lower than 195, computerbased.

ADDITIONAL INFORMATION: For application forms and to consult, please contact: Rasa Baukuvienė OR Aurelija Valeikienė America Center International Relations Office Pranciškonų 3/6 Vilnius University, Universiteto 3, room 26 or 41 2001 Vilnius 2734 Vilnius ph: (8-22) 22 04 81 ph: (8.22) 68 70 47 INFOR DE 2 V TITEL: DAAD - Stipendien fiir Litauen 2000/2001 DAUER: Jahresstipendien (Vertiefungsstudium, Aufbaustudiengang, Promotion), Semesterstipendien und

Kurzstipendien fūr Germanisten, Hochschulsommerkursstipendien, Forschungsstipendien, Studienaufenthalte, Studienpraktika, Studienreisen VVER KANN DARANINTERESSIERT SEIN: Junge Wissenschaftler, Doktoranden, Studenten, Professoren und Dozenten STUDIUM UND/ODER FORSCHUNGS-GEBIETE: Alle Fachbereiche EINGABEFRIST: 31.Oktober 1999 FORDERUNGEN: Fūr jedes Stipendium bestimmte Altersgrenze, gute Deutschkenntnisse ZUSTZLICHE INFORMATION: Information und Antrage sind zu erhalten :

Mokslo ir Studijų departamento Tarptautinių studijų centre Vilniuje, tel.: 62 09 64

1999 10 12

Universitas Vilnensis

29

Tapptoutimę pyšię skyrius infopmucja INFOR CONF1 TITLE: EuroPrix Multimedia Conference 1999 DATE, PLACE: 19th - 20th November 1999, at the Tampere University, Finland AREAS/FIELDS OF THE CONFERENCE: Multimedia economics, user studies and cultural aspects of

multimedia, legal and regulatory issues DEADLINE: 31stjuly 1999 (for receipt of abstracts), 29th October (for conference registration).

REQUIREMENTS: Abstracts (1-2 pages) should be sent by e-mail to the Euro-Prix Scholars’ Net Secretariat.

ADDITIONALINFORMATION: Ali inquiries and submissions of abstracts / papers should be sent to the following address: EuroPrix Scholars’ Net Secretariat c/o Techno-Z FH Research and Development Mr Hannes Selhofer Jakob- Haringer-Str. 5, A-5020 Salzburg, Austria e-mail: selhofer@newmedia.at http://www.europrix.org/en_scholar_nw.html INFOR DE 1A TITLE: The Alexander von Humboldt Foundation (AvH): Georg Forster-FeIIowships DURATION: Long-term research stays, between 6 and 12 months. Short-term study tours, participation in

conferences or educational visits cannot be funded.

TO WH0M IT MAY CONCERN: Funding for scholars to carry out academic projects.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Humanities and sočiai sciences, political science and economics, projects in the public health sector and in the fields of agriculture, forestry and geosciences, and interdisciplinary projects relating to environmental and resource protection.

DEADLINE: Applications may be submitted to the AvH at any ūme. Processing of applications takes Severai months.

REQUIREMENTS: Scholars from developing countries (except for India and the People’s Republic of China) may apply. There are no quotas in respect of either country or academic discipline. However, fellowships are designed to promote the transfer of knowledge and methods and to contribute to further development in fellows’ homecountries. Up to 25 research fellowships are available per annum.

1. Doctorate or comparable academic degree and/or research work over Severai years, proven in a convincing manner via publications in (internationally) recognised scientific journals; applications by academics approaching their doctorae degree are accepted on submission of their theses.

2. Proof of independent research work through recognised publications.

3. Adequate language abilities: German or English language certificates are required.

4. Age not over 45 years.

ADDITIONAL INFORMATION: Dr. Klaus Manderla, E-mail: select@avh.de, http://www.avh.de INFOR UK TITLE: The Royal Society of Edinburgh (RSE) and Caledonian Research Foundation (CRF) European Visiting Research Fellowships DURATION: 2-6 months TO WH0M IT MAY CONCERN: Applications are invited from scholars (age 60 or under) working in Scotland

in the below mentioned fields whose research would benefit from a short period spent in countries in Contineptal Europe and from scholars in Continental Europe who would benefit from a similar period spent in Scotland.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Archaeology, art and architecture, economics and economic history, geography, history, jurisprudence, linguistics, literature and philology, philosophy, religious studies.

DEADLINE: 4 November 1999.

REQUIREMENTS: Applicants from Continental Europe mušt be nominated by an academic member of staff of a Scottish Higher Education Institution ADDITIONAL INFORMATION: Application forms and further details are available from: Ms Anne Ferguson, Research Fellowships Secretary The Royal Society of Edinburgh, 22/26 George Street, Edinburgh EH2 2PQ, United Kingdom E-mail: resfells@rse.org.uk http://www.ma.hw.ac.uk/RSE/

Universitas Vilnensis

30

1999 10 12

ALF Studiję užsienyje isiFormacinis centras infonmucja INF. EDUCATIONAL ADVISING CENTER, room 40 TITLE: Jennings Randolph Program for Internationa! Peace Peace Scholar dissertation Fellowship DURATION: Up to 10 months TO WHOM IT MAY CONCERN: Scholars who are enrolled in an accredited college or university in the United

Statės and have completed all the requirements for the doctoral degree except the dissertation by the commencement of the award (September 1, 2000) AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: The sources and nature of international conflict, and strategies to prevent or end conflict and to sustain peace.

DEADLINE: November 15,1999 REQUIREMENTS: English proficiency ADDITIONALINFORMATION: www.usip.org CONTACT:

Jennings Randolph Program U.S. Institute of Peace 1200 17th Street, NW, Suite 200 Washington, DC 20036-3011, USA E-mail: jrprogram@usip.org

INF. EDUCATIONAL ADVISING CENTER, room 40 TITLE: Higher Education Support Program Mobility Grants for East Europe DURATION: Students - up to one semester (5 months), faculty - up to one month, administrative staff - up to one

week TO WHOM IT MAY CONCERN: Students, faculties and administrative staff who want to visit a foreign institution.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Humanities, Sočiai sciences,Business and Management.

DEADLINE: At least two months prior to the proposed visit.

REQUIREMENTS: English proficiency ADDITIONAL INFORMATION: E-mail: hesp@osi.hu CONTACT:

HESP, Open Society Institute Nador utca 11 H-1051 Budapest, Hungary Tel: (+361) 327 3862 E-mail: hesp@osi.hu

INF. EDUCATIONAL ADVISING CENTER, room 40 TITLE: SSRC International Dissertation Research Fellowship, 2000-2001 DURATION: One year research fellowship TO WHOM IT MAY CONCERN: PhD students in the fields of art and architectural histoiy, classics, cultural

studies, comparative literature, English, history, or related fields who are carrying out doctoral research outside the United Statės.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Humanities and Sočiai sciences: societies, cultures, aesthetics, and/ or histories.

DEADLINE: Novemher 15,1999 REQUIREMENTS: English proficiency ADDITIONAL INFORMATION: http://www.ssrc.org , 50 International Fellowships available CONTACT:

IDRF Program Sočiai Science Research Council 810 Seventh Avenue, 3 lst Floor New York, NY 10019, USA Tel: (212) 377-2700

1999 10 12

TRUMPAI © Grupė EXEM rugsėjo 10 d.

Vilniuje vykusiame SCOOTER kon­ certe pasirodė su nauju sceniniu įvaizdžiu, kurį sukūrė jauna ir spar­ čiai populiarėjanti dizainerė Vita Černiauskaitė. Grupės nariai savo naują aprangos stilių apibūdino kaip “chemijos laboratorijos darbuotojų”.

Naujame EXEM įvaizdyje taip pat ryškios dabar ypač madingos devin­ tojo dešimtmečio linijos.

© Rugsėjo 20 d. Vilniuje, pice­ rijoje “FORTAS” grupė ŽAS žiniasklaidai pristatė naują savo singlą “Tu­ risto Lituano”. Pristatymo metu ŽAS’ai susirinkusius vaišino pica bei alumi ir pasakojo, kokiomis aplinky­ bėmis buvo sukurta ir įrašyta daina “Įbristo Lituano”. Naujas ŽAS sin­ glas išleistas garso kasetės (MC) ir

31

Universitas Vilnensis

Muzikinis puslapis kompaktinės plokštelės (CD) forma­ tais. Po šio singlo išleidimo, pasak Ezopo, ŽAS’ai planuoja surengti naują fotosesiją, kurios viena iš gali­ mų idėjų yra ta, kad ŽAS’ai fotografuosis visiškai nuogi, prisidengę tik picomis. Taip pat šiuo metu ruošia­ mi “komiksų” paveikslėliai žurnalui “Ausis”. Jų pagrindinis siužetas bus paimtas iš singlo “Turisto Lituano”.

Ir dar, pasak Ezopo, ŽAS’ai arti­ miausioje ateityje ištesės pažadus ir nusiveš savo gerbėjus į Italiją. © Grupė SMILE savo debiutinį

albumą planuoja pavadinti “Koks keistas pasaulis”. Jame bus 10 dainų, iš kurių dvi - anglų kalba. “Albumą nusprendėme taip pavadinti todėl, kad jame bus sudėtos visos dainos, kurias mes sukūrėme, būdami 11-13

metų. Dainose atsispindi, koks pa­ saulis mums atrodė tuomet”, - sakė Andrius iš grupės SMILE. © Lapkričio mėnesio viduryje

grupė 16 Hz švęs savo penkerių me­ tų jubiliejų. Per penkerius savo veik­ los metus grupė išleido 5 albumus, iš kurių planuojama atrinkti 12 geriau­ sių ir populiariausių dainų.

© Grupė RSA greitu laiku pla­ nuoja pradėti įrašinėti rusiškų dainų albumą. Grupės RSA narys Skruzdėliukas paskutiniu metu dažnai paste­ bimas kartu su nežinoma mergina. Tai gali reikšti, kad pasibaigė Skruzdėliuko-viengungio dienos. Šio fakto neiš­ drįso paneigti ir pats Skruzdėliukas.

Parengta pagal "Jam records" informaciją

dėmesio! Konkursai!

Leidybinės firmos "JAM RECORDS" ir "BOMBA RECORDS" kartu su laikraščiu "UNIVERSITAS VILNENSIS" skelbia konkursą muzikos mėgėjams!

“Bomba records” klausimas”: KOKS GRUPĖS “EMPTI” VOKALISTĖS VARDAS?

Du teisingai atsakiusieji laimės “Empti” garso kasetes “Estrada”.

“Jam records” klausimas: KOKIA PROGA DARYTA ŠI NUOTRAUKA?

Du teisingai atsakiusieji laimės fotoalbumą su kompaktine plokštele “Vasaros maratonas ’98” ir “ŽAS” mini kasetę “Tbristo Lituano”.

Atsakymus iki spalio 25 dienos siųskite arba' neškite j redakciją: VU centriniai rūmai (Universiteto g. 3), 16 kabinetas (šalia archyvo). Atsakyme nurodykite savo vardą, pavardę, fakultetą, adresą ir telefoną. Laimėtojai

bus išaiškinti burtų keliu.

Praėjusio konkurso teisingas atsakymas: A. Mamontovo spaudos konferencija mini albumo “Mono arba stereo” išleidimo proga įvyko Interneto puslapyje http:l/andrius.m.tdd.lt/chat. Redakcija iš teisingų atsakymų ištraukė tris laiminguosius. Jais tapo VU Orientalistikos centro dėstytoja Liuda Kočnovaitė, Filologijos fakulteto studentė Živilė Gribovskytė ir Medicinos fakulteto studentė Ana Šeliagova. Kviečiame į redakciją atsiimti prizų.

32

Universitas Vilnensis

1999 10 12

ALF Sturiiję užsienyje informacinis centras informuoja THE 2000 EDMUND S. MUSKIE FELLOVVSHIP PROGRAM OPPORTUNITIES FOR GRADUATE STUDYIN THE USA The government of the United Statės is please to announce the 2000 Edmund S. Muskie Fellowship Program. The Muskie Program provides awards to citizens of Armenia, Azerbaijan, Belams, Estonia, Georgia, Kazakstan, Kyrgyzstan, Latvia, Lithuania, Moldova, the Russian Federation, Tajikistan, Hirkmenistan, Ukraine, and Uzbekistan to study at the graduate level in the United Statės for one to two years. The Muskie Program is a program of the Bureau of Educational and Cultural Affairs of the United Statės Department of Statė, and is administered in 2000 by the American Councils for International Education: ACTR/ACCELS and the Open Society Institute (OSI). These fellowships offcr the opportunity to pursue graduate study and the possibility of a professional internship in the following fields: Busincss Administration Law Economics Library and Information Sciencc Education (Administration and Teacher Training) Public Administration Environmental Managcment Public Hcalth International Affairs Public Policy Journalism and Mass Communications The fellowships will provide financial assistancc to individuals sclected from a competitivc pool of applicants from the countrics listcd abovc who lack sufficient funds to enroll in graduate level programs at U.S. institutions. Fcilows will be cnrolled in a U.S. institution by the seleetion committces and administering organizations and may not select their host institution. During their term of study, fcllotvs mušt mcct the aeademie standards and requircments of their U.S. host institutions. Fellows may have the opportunity to seck an eight- to twelve-weck summer internship for practical training in their field of specialization. Both degree and non-degree fellowship programs are available in most fields of study.

Under the terms of the fellovvship and the laws governing the visa reųuircd for participation in the program, fellows mušt return to their home country immediately upon completion of the program for a period of at least two years. Fcllows may not continuc for Ph.D. or othcr studies and are not eligible for cxtendcd practical training or employment in the United Statės.

The Muskie Program docs not discriminatc on the basis of race, color, sex, religion, national and cthnic origin, or disability. Competition for the Muskie Graduate Fcllowship Program is merit-based and open to anyone who is: • A citizen of Armenia, Azerbaijan, Belarus, Estonia, Georgia, Kazakstan, Kyrgyzstan, Latvia, Lithuania, Moldova, Russia, Tajikistan, 'IUrkmenistan, Ukraine, or Uzbekistan.

• Residing in one of the 15 participating countrics at the time of application and during the seleetion process.

• Under the age of forty (40) at the time of application.

• The recipient of an undergraduate degree (fivc- or four-ycar program) by June 2000. Degree mušt be in law in order to apply to the Muskie Program in the field of law.

• Proficient in spoken and vvrittcn English at the time of application.

• Able to demonstrate professional aptitude and leadcrship potcntial in the field of specialization.

• Able to begin the aeademie cxchangc program in the United Statos in the summer of 2000.

• Able to rcccivc and maintain a U.S. J-l visa.

• Committed to returning to their home country after completion of the program.

Individuals in the following circumstances are NOT eligible for the Muskie Program: • U.S. citizens and permanent residents of the United Statės, or citizens and permanent residents of countries other than the 15 participating countries.

• Spouses of U.S. citizens and permanent residents of the United Statės, or spouses of citizens of countries othcr than the 15 participating countrics.

'Individuals currcntly participating in aeademie, training or rcscarch programs outside the 15 participating countrics.

• Individuals currcntly residing or vvorking outside the 15 participating countries.

• Individuals who have participatcd in a program sponsored or funded by the U.S. government (e.g. USIA/USIS or othcr U.S. government agency) since Octobcr 1997 for a period of morc than six wecks.

• Individuals who have applied for an immigrant visa to any country or who have requestcd political asylum in any country. This includcs individuals who hold or have applied for a U.S. “grccn card,” or who have applied to the U.S. Divcrsity Immigrant Visa Lottcry.

The complete list of eligibility reųuirements and seleetion criteria is included in the program description which is distributed with the application. Applications may be obtained in person or by writing to one of the representational offices or educational information centers listed below. Applications mušt be in English and mušt be returned to one of the representational offices or educational information centers listed below by Octobcr 29, 1999 in (Armenia, Azerbaijan, Belarus, Estonia, Georgia, Latvia, Lithuania, Moldova, Russia, and Ukraine) and November 12, 1999, in (Kazakstan, Kyrgyzstan, Tajikistan, TUrkmenistan, and Uzbekistan). Late or incomplete applications will not be considered.

Seleetion wi 11 be made on the basis of aeademie cxcellcnce, knotvlcdgc of English, professional aptitude, and leadcrship potcntial in the field of specialization. Tcams of U.S. spccialists will review completcd applications and prepare a list of semifinalists to be tested and intcrvicvved as part of the seleetion proccss. Ali semifinalists will be requircd to take the Tęst of English as a Forcign Language (TOEFL). Semifinalists may also be requircd to take other cxaminations depending on the field of study for which they are applying. The cost of all tests for semifinalists will be covered by the Muskie Program.

The follosving information is available at the Muskie representational offices listed below: —Full information on criteria for the Muskie Fe!lowships.

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, —Application materials.

—Information on educational information centers VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. throughout the NIS and Baltic countries whcrc application Tel. 68 70 89 materials can be obtained and submittcd.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt —Schedulcs and locations for informational Iccturcs and application distribution for the Muskie Fcllowships made by Tiražas 3000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. program representatives from ACTR/ACCELS and OSI. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius.

Application materials are available from the educational Spausdino AB “Spauda”. information ccntcr: UNIVERSITETO gt. 3-40, LT- 2734 VILNIUS. Redaktorė Liana Binkauskienė Tel.: 687165