Būk sveikas, Geguži, būk sveikas, pavasari!
įiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiuiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
i
NAUJAS
Visų šalių proletarai, vienykitės!
ISTORIJOS
S CAI’VBIOIS suuoenuas
F’AKULTETO DEKANAS Antradienį Istorijos fa kulteto Taryboje išrinktas naujas fakulteto dekanas. Juo tapo Bibliotekininkys tės ir mokslinės informaci jos katedros vedėjas do centas Klemensas Sinkevi-
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
*
1970 m. balandžio mėn. 24 d.
Nr. 15 (713)
Kaina 2 kp.
'čius.
•
Mūsų inf.
AŠ VĖL
NUO PENKTADIENIO...
MATAU
VĖLIAVĄ Seniai siaurute Gorkio gat ve žemyn nuvinguriavo drumsto vandens upeliukai — saulės ištirpdytas sniegas. Sugrįžo paukščiai su pava sariu. Ir vėl aš mėlyname dangaus ekrane matau raudoną vėlia vą, skelbiančią laisvės, lai mės, draugystės, darbo ir tai kos Gegužį. „Eina metai... Vėliava nelūžta nei darbų, nei karo audrose. Melas sklaidos, krin ta ir sudūžta... Darbo žmo nės eisena drąsia žengia taip, jog skamba miestų gatvės, failuos saulės, džiaugsmo ir aunatvės. Eina metai... Leninas gy vena, nes negali mirt dvasia Pmogaus, kur iškėlė mūsų rėmę seną, mūsų šlovę — ligi >at dangaus..." Atėjo Leninas pavasarį. Ir iko mumyse kaip amžino gužės dangaus mėlynėje, vardas — mūsų tikėjimas, kitą, iš vienų pergalių j kitas, monijos pavasario simbolis. gėlių žieduose, mūsų rankose, mūsų jėga, mūsų ginklas. Mes Mes nenugalimi. Mes einame U vėl matau vėliavą — Ge Vėliavoje įrašytas Lenino ją nešam iš vieno Gegužio į j komunizmą.
• „Leninas, jaunimas, dabartis". Tokią teminę konferenciją Medicinos fakultete paruošė I k. kom jaunuoliai. Konferencijoje perskai tyti šeši pranešimai „Leni nas apie komjaunimo už davinius, kuriant komunis tinę visuomenę", „VVU komjaunimo organizacijos vaidmuo įsisavinant marksistinę-lenininę teoriją so cializmo statybos metais" ir kt. Ruošdami šiuos dar bus, daug širdies ir energi jos įdėjo komjaunuoliai V. Juodėnaitė; J. Fišas, V. Jurgaitis. Sį renginį busimieji gy dytojai skiria V. Lenino gimimo 100-ųjų metinių garbei. S. KERŠANSKAS i • 'Iš Pragos (CSR) uni versiteto gauta pasirašyta sutartis dėl draugystės ir bendradarbiavimo su mū sų Universitetu. Mūsų inf.
I
® Teisės fakultete vei kia fotoparoda „Universi teto jaunystė", skirta V. Lenino jubiliejui. Joje eksponuojama fakulteto fotomėgėjų S. Valiulio, I. Dagio ir K. Traškos 19 meninių nuotraukų.
Z
TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETUI TARYBŲ SĄJUNGOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI TARYBŲ SĄJUNGOS MINISTRŲ TARYBAI VISASĄJUNGINEI PROFESINIŲ SĄJUNGŲ CENTRO TARYBAI
I Tarybų valstybės įkūrėjo, I enialaus mąstytojo V. LeniI o gimimo 100-ąsias metines I isa mūsų šalis sutinka su diI žiuliu politiniu, kūrybiniu ■ darbo pakilimu. VisaliaudiI is socialistinis lenktyniaviI įas, skirtas didžiajam jubiI ejui, apėmė visas mūsų gyI enimo sritis ir iššaukė nauli visų tarybinių žmonių kū-
lybinį entuziazmą. Jubiliejiniais metais petys etin, vienoje gretoje su viiis Tarybų šalies ir respubkos darbo žmonėmis žengia Vilniaus Valstybinio V. apsuko universiteto visas olektyvas, kurį šiuo metu I įdaro 800 dėstytojų, 15.000 I udentų, didelis būrys admiI istracijos ir mokslinės bibI otekos darbuotojų. 50 proc. I isų dėstytojų turi mokslo I dpsnius ir vardus. II Veržli kūrybinga nuotaika
vyrauja visame kolektyve. Universiteto mokslininkai, dėstytojai didžiausią dėmesį savo mokslinėje veikloje ski ria lenininei tematikai, steng damiesi giliau atskleisti V. Lenino idėjų didingumą ir didvyrišką darbo žmonių ko vą už jo priesakų įgyvendi nimą Lietuvoje. Šiai datai buvo skirta daug įvairių renginių — mokslinių konfe rencijų, simpoziumų bei se minarų. Universiteto mokslininkai dalyvavo lenininėse mokslo dienose Maskvoje bei eilėje respublikos rajonų ir miestų. Daugelis mokslininkų, dėsty tojų skaito paskaitas respub likos gyventojams, kuriose Didžiojo Vado teorinio pali kimo šviesoje atskleidžiami dabartiniai mokslo pasieki mai. Jubiliejiniais metais, kaip
niekada anksčiau, visas Uni versiteto kolektyvas susitel kęs auklėja akademinį jauni mą, atsidavusį Tarybinei Tė vynei ir Komunistų partijai, ruošia studentus aktyviam komunizmo kūrimui. Didelį dėmesį Universiteto partinė ir komjaunimo organizacijos skiria internacionaliniam stu dentijos auklėjimui. Be kitij renginių, jubiliejiniais metais buvo surengta pirmo kurso studentų mokslinė konferen cija „V. Leninas — jaunimas — dabartis", kurioje daugu ma pranešimų skirta lenini nės nacionalinės politikos klausimams. Visuotinį Universiteto gy venimą labai suaktyvino Vi sasąjunginė lenininė įskaita, konkursas geriausiai akade minei grupei išaiškinti ir ei lė kitų renginių. Geriausia studentų dovana V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms
•— tai geras mokymasis, gi lus V. Lenino teorinio paliki mo įsisavinimas, aktyvi vi suomeninė veikla. Partija ir vyriausybė nuo lat rūpinasi aukštojo mokslo tobulinimu, materialinės jo bazės stiprinimu, mokslinių kadrų ugdymu. Universiteto kolektyvas į šį rūpinimąsi atsakys naujais darbo ir kū rybos laimėjimais. Daugiatūkstantinis Univer siteto kolektyvas reiškia gi lią ir nuoširdžią padėką Ta rybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetui, TSRS Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumui, TSRS Mi nistrų Tarybai ir VPS Centro Tarybai už aukštą darbo įver tinimą ir pasižada atiduoti visas savo jėgas ir sugebėji mus didingiausio idealo įgy vendinimui — komunistinės visuomenės sukūrimui.
nino jubiliejui, — „v. Le nino teorinio palikimo metodologinės problemos". Savo pranešimus skaitė septyni mūsų Universiteto dėstytojai, atstovai iš KMI ir VVPI, svečias iš Graifsvaldo universiteto dr. G. Liud vigas. Mūsų inf. t
• Balandžio 16 d. įvy ko Filologijos fak. rusų k. ir lit. specialybės studentų paruoštas literatūrinis va karas. Susirinkusieji klau sėsi V. Lenino balso, dek lamavo S. Nėries, A. Voznesenskio, V. Majakovskio eilėraščius, keletą dainų atliko mergaičių ansambliukas. Vakare savo eilė raščius skaitė studentai D. Machlaičiuk, A. Lysovas ir A. Bočarovas. A. TUMĖNAS 9 Universiteto žurnalis tai vėl susirinko į savo klubą. Jų svečiai — Kauno pantomimos trupė, vadovaujama jauno režisie riaus Modrio Tenisono. Užsimezgė gyva diskusija apie pantomimos žanrą jo perspektyvas, specifines išraiškos priemones. Po kavinės skliautais mimai parodė savo programą, interpretavo literatūrinius herojus. Režisierius at skleidė savo kūrybinės virtuvės paslaptis. Be abe jonės, susitikimas priartino sudėtingą žanrą žiūrovui. Ne veltui Modris Tenisonas kalbėjo, jog Vilniaus studentija — pats imliau sias ir reikliausias panto mimos žiūrovas ir vertin tojas. A. Silinskaite
• Iš Lenkijos sugrįžo Istorijos fakulteto dėst. M. Bložė ir Chemijos fakul teto II k. stud. A. Jurgutis. Su LLR socialistinio jauni mo sąjungos Krokuvos universiteto atstovais jie pasirašė sutartį dėl darbo ir poilsio stovyklų pasikei timo vasaros atostogų me tu. Nutarta, kad mūsų 25 studentų būrys liepos 26 dieną išvyks į LLR ir • Balandžio 17 d. Tei tiek pat lenkų studentų sės fakulteto studentai ir atvyks į Vilnių. A. DARGŪNAS dėstytojai Aktų salėje klausė Leningrado Teisės ® Pragos universiteto fakulteto prof. A. Aleksekvietimu skaityti paskaitų jevo paskaitą apie V. Le išvyko Fizikos fakulteto nino, kaip teisininko, veik Puslaidininkių fizikos ka lą ir šiuolaikinės teisės tedros vedėjas prof. J.Viš- problemas. A. AGLINSKAS čakas. Profesorius šiame universitete viešės du mė ® Vakar Aktų salėje nesius. I. SlLAITĖ įvyko susitikimas su Kap suko rajono žemdirbiais. susirinkusiems 0 Praėjusį šeštadienį Gausiai Universitete vyko tarpins- dėstytojams ir studentams titutinė mokslinė filosofų koncertavo svečiai. konferencija, skirta V. Le Mūsų inf.
...IKI PENKTADIENIO
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Darbo šlovė
...KALBOS GIMTOSIOS GRAŽUMU
Balandžio 15 d. Universite nimui laimės ir sėkmės moks to profesoriai, dėstytojai, stu le. dentai susirinko j Aktų salę Filologijos fakulteto III k. paminėti V. Lenino 100-ųjų studentas, V. Lenino stipen gimimo metinių. dininkas P. Skirmantas visų Rektorato, partijos, kom studentų vardu pasidžiaugė jaunimo ir profsąjungos ko aukštu apdovanojimu. mitetų iškilmingą posėdį pra Vakaro dalyviai priėmė dėjo partijos VVU komiteto padėkos laišką TSKP Centro sekretorius ist. m. kand. P. Komitetui, TSRS Aukščiausio Bernatavičius. Jis pasakojo sios Tarybos Prezidiumui, apie Leniną — žmogų, kūrė TSRS Ministrų Tarybai ir ją, vadą, apie tai, kaip ge VPSCT. nialiojo mąstytojo idėjos pa Iškilmingame minėjime da siekė mūsų kraštą. lyvavo LKP CK Mokslo ir Aidi himno garsai. Visi at mokymo skyriaus vedėjas A. sistoja. Rimkus, LTSR Aukštojo ir Į tribūną pakyla LKP CK specialiojo vidurinio mokslo sekretorius A. Barkauskas. ministro pavaduotojas A. Žu Štai jis, Lenino Jubiliejaus aarbės raštas! Tribūnoje — LKP CK sekretorius A. Barkauskas. Svečias kalba apie tai, kad kauskas. visa mūsų šalis šiemet šven R. ZAKSEVSKIS čia didelę šventę. Susirinki kimų keliant aukštai kvalifi kurie buvo įvertinti aukš muose ne tik išreiškiama kuotų specialistų — aktyvių čiausiu lenininio jubiliejaus pagarba žmonijos genijui, komunistinės visuomenės kū apdovanojimu — TSKP CK, SVEIKINIMO bet kartu džiaugiamasi Tary rėjų, ištikimų partijai ir liau TSRS Aukščiausios Tarybos TELEGRAMOS bų valdžios laimėjimais. LKP džiai — paruošimo lygį, Prezidiumo, TSRS Ministrų CK sekretorius A. Barkauskas Aukšto vyriausybinio ap vystant mokslą, techniką ir pranešė džiugią naujieną: dovanojimo proga Universi kultūrą, tarybinės Tėvynės Tarybos ir VPSCT Garbės raštu. Linkime kolektyvui mūsų Alma Mater, vieninte tetas gavo sveikinimo tele šlovei. ir jo vadovams toliau nenu lė aukštoji mokykla respubli gramų. Štai kelios jų: V. JELIUTINAS ilstamai dirbti, įgyvendinant koje, apdovanota TSKP CK, Ministerija karštai sveikina TSRS Aukštojo ir didžiojo Lenino priesakus. TSRS Aukščiausiosios Tary- Universiteto kolektyvą, ap specialiojo vidurinio Ministras H. ZABUUS Prezidiumo, TSRS Mi dovanotą Lenino jubiliejaus mokslo ministras nistrų Tarybos ir VPSCT Le Garbės raštu už pasiekimus Karštai sveikiname Univer nino jubiliejaus Garbės raš tobulinant mokymo-auklėjiLTSR Aukštojo ir spec. vi siteto kolektyvą su aukštu tu. A. Barkauskas įteikė ap mo darbą, ruošiant mokslinius durinio mokslo ministerija apdovanojimu — Lenino ju dovanojimą, pasveikino vi ir pedagoginius kadrus, vys sveikina Vilniaus Valstybinio biliejaus Garbės raštu. sus, palinkėjo sėkmės. tant mokslinius tyrimus. Mi V. Kapsuko universiteto ko Linkime naujų kūrybinių įžymių pasiekimų. Universiteto rektorius prof. nisterija linki Universiteto lektyvą, pasiekusį VPSCT dr. J. Kubilius nuoširdžiai kolektyvui tolimesnių pasie darbo ir mokslo laimėjimų, padėkojo partijai ir vyriau sybei už didžiulį kolektyvo įvertinimą. Rektorius kalbė jo apie Universiteto rengi nius, skirtus V. Lenino gimi mo 100-osioms metinėms, apie Universiteto mokslinin kų pasiekimus visose mokslo srityse. Prof. dr. J. Kubilius pažy mėjo, jog šis apdovanojimas yra ne tik didelis įvertinimas, bet ir dar didesnis kolektyvo įpareigojimas sėkmingiau tęsti darbą. Gamtos fak. dekanas prof. S. Jankauskas kalbėjo apie senosios kartos mokslininkų įsijungimą po karo į moksli nį darbą, jų pasiektus laimė jimus moksle, ugdant jaunus kadrus. Profesorius palinkėjo jauIškilrrunųo posėdžio metu Aktų salėje. T. FRIDMANO nuotr.
Ne rusenti, o degti Ą vakarą į atvirą kom jaunimo susirinkimą rin komės mes, jaunieji Me dicinos fakulteto šeimininkaipirmakursiai. Prabėgus septy niems studijų, komjaunuoliško darbo mėnesiams, pribrendo laikas aptarti nuveiktą darbą, priimti gaires ateičiai. Ar lenininės įskaitos metais mes pateisinom save, ar neapvylėm draugų, dėstytojų? .Studentas vertinamas dviem kriterijais: mokslu ir visuome nine veikla. Tad fakulteto komjaunimo organizacijos sekretoriui E. Paražinskui ir komiteto nariui H. Ramonui buvo nesunku aptarti pagrin dinius mūsų gyvenimo, moks lo, veiklos momentus. .. .Prisimenu karčias pirma kursės ašaras, ilgoką skolinin kų sąrašą... Ne vienas tada dejavo: „O, jei ne toji fizi ka. . Peršasi pora išvadų: arba studentai nespėjo adaptuotis prie naujų sąlygų, arba ne dirbo. Išskirti kurią nors iš ši to dvejeto sunku. Tarp jų, gal būt, nuolat bus tiesioginis ryšys: gerai įsikūrei, gerai ir
T
dirbi. Tad reikia tikėti, kad pavasario semestre dekanatui neteks sudarinėti „juodųjų" skolininkų sąrašų. Kurso dauguma geri, darbš tūs studentai. Su tokiais ma lonu dirbti dėstytojams, juos gerbia fakulteto vadovai, draugai. Negalima nepaminėti I. Kornijenkos, J. Survilaitės, V. Bartašiūno. Į juos ir turi lygiuotis visas kursas. E. Paražinskas daug kalbėjo apie visuomeninę veiklą. Studentui fakultetas — antrie ji namai. Jis, o ne dekanas ar dėstytojas, privalo juos pada ryti gražiais, jaukiais, kad ga lėtum ir kruopščiai dirbti, ir turiningai pailsėti. Ne nario mokesčio surinkime, laikraš čių užprenumeravime visuo meninio darbo esmė. Kur me no saviveikla, kur sportas, SMD? Pirmakursius medikus sutik sime ir akademiniame chore, ir ansamblyje, ir ne vienoje Universiteto sporto rinktinės sudėtyje. Su SMD, kaip paste bėjo jos fakulteto tarybos pir mininkas J. Janušauskas, rei kalai juda vėžlio tempu. Me dicinos fakultete prie įvairių
katedrų veikia net aštuonioli ka būrelių, tačiau pirmakur siai čia lyg svečiai. Susirinkime kalbėjo gerbia ma kurso vadovė doc. R. Mikėnienė. Ji pabrėžė, jog lan komumas yra viena gero mo kymosi sąlygų. Studentas turi jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už savo grupės draugus. Ne rusenkime, o dekime tikra komjaunuoliška ugnimi. k
S. KERSANSKAS MF I k. studentas
ASITAIKO tokių žmo nių, kurie labai vulga riai ignoruoja komjauni mą, kaip pasenusią, inertišką sąjungą. Tai yra natūralu iš tų pusės, kurie nuo pirmų dienų mūsų fakultete garsėjo liūdnais pažymiais, menkais darbais. Tačiau dauguma jau nuolių sąmoningai dalyvauja komjaunimo veikloje, siekia gyvenimo idealo, nepriešta raujančio komjaunimo idea lams. Kaip tik komjaunimas, tas kovingas, pilnas užmojų, naujų iėškojimų kelias ir yra
P
KALBA KOMJAUNUOLIAI
kiekvieno tarybinio piliečio kelias į gyvenimo tikslą. Mūsų fakultete komjaunuo lių absoliuti dauguma — 800 su viršum. Nuo pat pirmųjų studijavimo dienų kiekvienas «hidentas pajunta šios didelės jėgos įtaką fakulteto gyveni mui. Puikūs organizatoriai pa deda suburti pirmakursius į grupių komjaunimo organiza cijas, atskleidžia pirmąsias „daktarystės" paslaptis, pade da mokytis tomis nepaprastai sunkiomis pirmakursiui dieno mis. Naujai susiformavęs kur so aktyvas, biuras, sekretorius seniai jaudina fakulteto komi teto narius. O kas bus, jei naujas sekretorius nepateisins į jį dėtų vilčių, jei pirmakur siams daugiau įtakos turės ne komjaunimas? Apie 80 grupių sudaro fa kulteto komjaunimo organiza ciją. Kiekviena pirmakursių grupė turi savo vadovus, turi patarėjus — vyresnių kursų studentus. Čia ir užverda nuo stabus, neretai sunkus, kai kam atrodantis pilkas, bet iš tikrųjų labai įdomus studen tiškas gyvenimas. Čia spren-
Nukelta į 4 psl.
Mūsų korespondento J. Ma taip dažnai visuomenei skai žeikio pokalbis su LTSR pa tomos paskaitos ir gausūs, minklų apsaugos ir kraštoty straipsniai spaudoje daug ros draugijos Vilniaus sky prisideda prie mūsų kalbos riaus Lietuvių kalbos sekcijos gerėjimo. Sekcija turi nema tarybos pirmininko pavaduo ža draugų ir kitose katedro toju filologijos m. kand. Al se. Pirmiausia čia minėtina donu PUPKIU. doc. E. Marčenko, tvarkanti Tur būt, nesuklysime pasa rusų kalbos reikalus mūsų, kę, kad ši sekcija žinoma vi mieste, taip pat drg. N. Bucesoje respublikoje. Ir vis dėl vičiūtė, prof. J. Dagys, prof. to norėtųsi sugrįžti į pirmą K. Daukšas, doc. K. Simaška, sias sekcijos veiklos dienas, doc. A. Žiurlys, doc. S. Lisentrumpai apžvelgti nuveiktą kaitė, doc. V. Stašaitienė ir kt. darbą. Kokią konkrečią pagalbą Lietuvių kalbos sekcija įkurta 1967 m. gruodžio 11 sekcijos nariai teikia mūsų fakultetams? dieną. Per tuos dvejus metus katedroms, Čia, deja, dar negalima pa ji tapo svaria visuomenine jėga, stovinčia gimtosios kal sigirti dideliais darbais. At bos sargyboje. Sekcijos narių skiros konsultacijos, viena ki pastangomis šiandien visai ta paskaita, kelių leidinių kalba, keli Sąsiu žmoniška kalba teikiama in peržiūrėta numeriai („Susirinkimo formacija geležinkelio stoty vinio (ar posėdžio) kalba“, „Spor je ir troleibusuose, mažiau to „Medikų kalba" ir kalbos klaidų daro medicinos kt.),kalba", tur būt, ir bus visas dar darbuotojai, prekybininkai ir bas. Čia reikėtų daugiau pa kt. Taip pat galima pasi katedrų, kanceliarijos, džiaugti, kad daugelyje laik čių leidybinės grupės iniciatyvos, raščių ir žurnalų atsirado aktyvesnės turėtų būti fakul kalbos skyreliai, pati spaudos tetų tarybos, kurios, beje, kalba diena iš dienos gerėja. Universiteto Mokslinės tary Pastoviai dirba sekcijos kon bos buvo įpareigotos skirti sultacijų punktas, kur antra žymiai daugiau dėmesio kal dieniais ir penktadieniais bos kultūrai. Sekcijos nariai 16—18 vai. telefonu 2-37-02 pasiryžę studentams, jauniems galima išsiaiškinti bet kuriuos dėstytojams skaityti paskai rūpimus kalbos klausimus. tas, teikti kitokią pagalbą. Vienas naujas darbo baras Sekcijos įdomesni susirinki pradėtas visai neseniai: „Tie sos" salėje kas antrą pirma mai šiais metais? Gegužės 4 d. svarstysim ra dienį renkasi miesto žurnalis tai klausyti kalbos kultūros dijo ir televizijos kalbą, o bir želio 1 d. bus tarmių vakaras. paskaitų. Visų sekcijos darbų trum Ateinantį pusmetį vienas įdo pame žodyje neįmanoma iš mesnių turėtų būti susirinki vardinti. Ką jie domintų, tas mas apie pradedančio rašyto apie juos rastų leidžiamame jo kalbą (X. 5). Gruodžio 7 d. sekcijos Sąsiuvinyje, kurio iš bus svarstoma dėstytojų kal ėjo 16 numerių ir kurių ga ba, Rudenį visoje respublikoje lima gauti sekcijos susirinki muose arba Paminklų apsau vyks kalbos švaros savaitė. gos ir kraštotyros draugijoje Reikia manyti, kad ir Univer sitete kiek apsišvarinsime. (Trakų 2). Taip pat norėtųsi pasakyti, Kaip žinome, sekcijoje da kad sekcija pasiryžusi pareng lyvauja daug Universiteto ti visuomenei kalbos vadovą, dėstytojų. Gal būtų galima iš kurio būtų galima lengvai sužinoti atskiro žodžio, for vieną kitą paminėti? Visi Universiteto Lietuvių mos ar konstrukcijos taisyk kalbos katedros nariai yra lingumą. Jau sudarytas auto aktyvūs sekcijos darbininkai rių kolektyvas, kuris dar šį ir ką nors išskirti būtų sun mėnesį pradės darbą. Vadovą ku. Vis dėlto norėtųsi pami numatoma parengti iki 1972 j nėti doc. J. Pikčilingį, kurio m. vidurio.
KAIP ATRODO konkursiniai kambariai Kiekviename bendrabutyje buitinio sektoriaus dėka buvo išaiškinti geriausiai besitvar kantys kambariai, kurie ir da lyvaus bendrauniversitetiniame konkurse. Atrenkant kam barius, buvo kreipiamas dė mesys į jų švarą, tvarkingu mą, gyventojų pastangas pa laikyti švarą koridoriuose, virtuvėse, laiptuose, tvarkant bendrabučio aplinką. Konkursas vyksta tarp dviejų kambarių grupių. Pir mąją grupę sudaro kambariai, kuriuose gyvena ne daugiau keturių studentų. Antrai gru pei atstovavo didesni kamba riai (daugiau negu keturi gy ventojai). Bendrabutyje Nr. 1, kur daugumą gyventojų sudaro filologai, iš tvarkingiausių kambarių, priklausančių I gru pei, paminėtini 329, 331. Blo giau atrodė 421, 407. Palygi nus su šio bendrabučio gali mybėmis, jie galėtų būti ge resni, tačiau tam reikia ir gy ventojų iniciatyvos. Panašaus švaros ir tvarkin gumo lygio yra bendrabučio
I Nr. 2 konkursiniai kambariai I Tik patenkinamai tegalėjo I komisija įvertinti šio bendra bučio 25 kambarį. Bendrabučio Nr. 6 konkursi-j niai kambariai atrodė geriau Į Gerai tvarkosi 304, 102. Medikų bendrabutis Nr. 5l visą laiką pamažu teberemorjj tuojamas. Tačiau jo gyvento ! jai aktyviai dalyvauja švaros Į konkurse. Bendrabučio Tary ų ba švaros konkursui pristatė I 2-jų grupių kambarius. Iš 1 I grupei priklausančių kambarių I labai tvarkingi yra 35, 20, iš I II grupės — 29, 48. Tai nemažas ne tik pačių I gyventojų, bet ir bendrabučių I tarybų nuopelnas. Prieš akis — antrasis eta 1 pas. Dar yra pakankamai lai-Į ko labai gerai sutvarkyti nfl tik savo gyvenamuosius kai: j : barius, bet ir bendrabučitl aplinką. Tad stenkimės iško I voti geriausio kambario vai I dą ir teisę kitąmet be eilė I gauti bendrabutį. I O. KRAPAVICIEN1 j Studentų profkomitet I buitinio sektoriaus na:
3 psl.
tarybinis studentas
Dabartinės leninianos problemos
PIRMŪNAI
rašytojai neatsakingai elgiasi su istoriniais faktais. Tai, ži noma, sumažina bet kurio kūrinio estetinį lygį, o gro žinės literatūros leninianoje, kaip pastebi A. Fomenka, to net pakęsti negalima. Organiškai iškyla ir išmo nės problema šiuose kūri niuose. V. Belinskis, teigda mas kūrybinės fantazijos bū tinumą, pastebėjo, kad išmo nė reikalinga, „bet be as mens idėjų iškraipymo". Vargu, ar kas bandys gin čyti Belinskio teiginį, kada kalba eina apie istorinius romanus, vaizduojančius Iva no Rūsčiojo ar Petro I lai kus. Bet ar jį galima taikyti istoriniams-partiniams kūri niams, kuriuose veikia Leni nas? Į šį klausimą ir kritikai, ir rašytojai, ir skaitytojai at sako įvairiai. Įvairiai todėl, kad kūriniuose apie Leniną išmonės priešininkai pamirš ta, jog jie ginčijasi ne dėl istorinių tyrinėjimų, o dėl meno kūrinių. Tokiu keliu eidami, mes turėsime pa neigti geriausius leninianos kūrinius: E. Kazakevičiaus „Mėlynąjį sąsiuvinį", M. Ša ginian romanus ir apybrai žas, kino scenarijų „Leninas Lenkijoje“ ir kt. Atsirastų dar daugiau kūrinių, kuriuo se Leninas veikia, dalyvauja, bet negyvena. L. Žakas dar kartą pabrė žia, kad kritika turi ginti „laisvą operavimą medžia ga", o ne „savarankišką el gesį su istorija, su istorinių asmenybių biografijomis", kas veda į istorinės tiesos iškraipymą.
N. VOROBJOVĄ
Šiandieninė grožinė litera tūra apie Leniną — labai gausi. Natūralu, kad meni ninkų ir spaudos dėmesys lenininei tematikai ypač su stiprėjo dabar. Aktualiausius leninianos klausimus 1969 m. nagrinėjo diskusija žur nale „Voprosy literatury". Daugelis kritikų nesutinka su ta nuomone, kad leniniana —- tai tik vienų ar kitų gyvenimo epizodų pavaizda vimas. Štai L. Žakas, svei kindamas M. Šatrovo pjesės „Bolševikai11 ir M. Šaginian romanų „Uljanovų šeima", „Pirmoji visos Rusijos" pasi rodymą, mano, kad leninianai reikia priskirti tokias knygas, kurios parodo „ke lius, kuriais ėjo, eina ir turi eiti tarybiniai žmonės, vyk dydami V. Lenino priesakus, kurios apmąsto tų kelių es mę. D. Kugultinovas rašo, kad lenininė tema „tai ne tik biografinė tema", tai ša lies biografija. Kritika dabar stengiasi teoriškai apmąstyti gilesnį ir platesnį leninianos skambesį. Vertinga diskusijos išdava — idėjinių-estetinių kriteri jų, kuriais galima vertinti lenininės tematikos kūrinius, ieškojimas. Diskusijos daly viai mano, kad V. Lenino paveikslą rašytojas turi kur ti atiduodamas visas dvasi nes jėgas, intelektą ir talen tą. Lenino paveikslas turi atitikti prototipą — socialis tinės revoliucijos vadą su visa jo minties ir charakte rio jėga. Kritikams neduoda ramy bės tas faktas, kad kai kurie
Dar besimokydamas Kalva rijos progimnazijoj, pradėjau laužyti galvą dėl viešpatau jančios neteisybės. Bene 1923 m. iš tokių kaip aš, ieškančių gyvenime teisybės, susikūrė nelegali „bešalių" organizaci ja. Susidūriau su pogrindžiu: Antanas Žardeckas ir Pijus Glovackas. Komunistai. Pate ko į rankas „Komunistų parti jos manifestas" ir LKP leidžia ma „Kibirkštis". Gaudėm „Le nino knygynėlio'*- laidas. Mū sų susirinkimai pasidarė įdo mesni. 1925 m. persikėliau į Mari jampolę (Kapsuką). Bendras pažangių moksleivių frontas prieš klerikalus. Bet tarp pa žangaus jaunimo nebuvo vie nos nuomonės: kaip siekti to bulos visuomenės? 1925 m. Rygiškių Jono gim nazijoj stojau į komjaunimą. Pradedam sistemingai skaityti Leniną. Regis, Jonas Saba liauskas kartą atsinešė į mūsų nelegalų komjaunuolių susisirinkimą Lenino knygą „Vals tybė ir revoliucija". Skaitėm
Diskusijoje naujai pra skambėjo mintis, kad dabar tinės literatūros kuriamas vado paveikslas turi sietis su mūsų laikmečiu, mūsų problemomis, nes tik tai ga rantuoja kūriniams vertingu mą. Reikalas tas, kad dvasinio bendravimo su Leninu, su jo idėjomis galimybė leidžia rašytojui spręsti aktualiau sius mūsų visuomenės klau simus. Konkreti kūrinių analizė rodo, kad Lenino paveikslo kūrimo keliai įvairūs. Sėk mė lydi ir tuos, kas beletri zuoja medžiagą tam tikrose ribose," ir tuos, kas lieka griežtu dokumentalistu pasa kotoju. Kartu paskutinio dešimt mečio rašytojų patirtis rodo, kad didžiausių kūrybinių lai mėjimų, kuriant Lenino pa veikslą, galima pasiekti, jun giant dokumentinio-istorinio ir grynai meninio žanro ga limybes. Tai ir padarė E. Drabkina knygoje „Žiemos perėja". Rašytoja, naudoda masi dokumentine medžiaga: prisiminimais, laiškais, iš traukomis iš laikraščių ir t. t., nė karto nebandydama prigalvoti vidinį Lenino gy venimą, jo psichologiją, gre ta stato įvairius tvirtinimus ir gauna netikėtai reikšmin gą meninį efektą. Medžiaga atgyja, >r V. Lenino paveiks las iškyla prieš mus su vi sais dvasiniais atšešėliais, su žmogišku skausmu, kančio mis ir valia veikti.
Atrodo, visai neseniai Nina laikė abitūros egzaminus Vil niaus VI vid. mokykloje. O prabėgo beveik ketveri me tai. Paskutiniai metai — labiau siai įtempti ir ne mažiau at sakingi. Žinoma, jeigu myli savo specialybę, ne taip jau sunku. Metai iš metų Nina Vorobjovą, dabar rusų k. ir lit. spec. IV k. studentė, mo kosi tik ketvertais ir penke tais. Ši žiemos sesija išlaikyta penketais. Studijoms, aišku, daug laiko reikia.Bet ne mažiau jo skiria ir visuomeniniam darbui. Ni na — aktyvi SMD narė. Kartu su neišskiriama savo drauge Tatjana Škurko N. Vorobjovą ne kartą skaitė pranešimus Universitete, kitose šalies aukštosiose mokyklose. Jos moksliniai darbai buvo visada gerai vertinami. Nina — kurso seniūnė. Pa reigos — (vairios, galybė rū pesčių. Tuo garbingesnės tos pareigos, kurias Nina atlieka jau ne pirmi metai. Filologijos fak. iškilminga me susirinkime, skirtame V. Lenino jubiliejui, N. Vorobjo vai (teikė pagyrimo raštą. Šis apdovanojimas — geriausias jos darbo ir mokymosi (verti nimas. T. FRIDMANAS
valstybę fr revoliuciją, bet da B. BELK1ND lis susirinkusių tai jautė: Le V k. rusistė nino veikalą „Valstybė ir re voliucija" suspėjo perskaityti daug pažangių moksleivių.
LENINO ŠVIESA iš eilės. Kilo mintis duoti atvi rą mūšį klerikalams, libera lams, anarchistuojantiems ateities visuomenės klausimu. Pasitikėjimą įkvėpė nauja Le nino knyga. Mes buvom užkariavę Ma rijampolės „Aušrininkų" or ganizacijos valdybą: komjau nuoliai ir mums prijaučiantie ji sudarė joje daugumą. Vie šą disputą nutarėm organizuo ti „Aušrininkų" organizacijos vardu: lengviau gauti leidimą. Paruošti pranešimą „Valstybė ir socializmas" komjaunimo kuopelė įpareigojo mane. Su tikau. Bijojau: ar valiosiu kaip reikia išdėstyti Lenino mintis apie valstybę? Brangus veikalas perėjo į mano rankas. Lenino mokslas įtikino — tai ne utopija: tas mokslas realizuojamas TSRS. 1926 m. balandžio 30 d. Viena labiausiai jsibrėžusių
galvon mano jaunystės dienų datų: tą dieną išėjau prieš plačią auditoriją aiškinti Le nino mokslą. Šiam nepaprastam susirin kimui ruošiausi ne vienas. Konsultavausi su draugais: Jonu Sabaliausku, Petru Liut kum ir kitais komjaunuoliais. Mus rėmė savo stipriais pe čiais nepartinis Nikolajus Milenskis, kuris kovoje su kle rikalais ir reakcija visur kur ėjo su mumis. Į susirinkimą pakvietėm grupę miesto kom jaunuolių: brolius Juozą ir Jo ną Mickevičius, Karolį Petri ką, dar vieną-kitą. Pranešimo pasiklausyti atvyko „Kauno univerkos" studentas J. Nor kus. Auditorija pasirodė per ma ža. Prisikimšo pilnas kamba rys. Kiti stovėjo duryse. Iš pranešimo pavadinimo nega lima buvo suvokti, kad kalba eis apie Lenino pažiūras j
Pranešimo metu Lenino vardo neminėjau: už Lenino, Tarybų Sąjungos, Komunistų partijos ar komjaunimo pa lankų paminėjimą grėsė pa vojus ne tik išskristi iš gim nazijos, bet ir susipažinti su krikščioniška inkvizicija, ku rią taip puikiai pavaizdavo marijampolietis poetas kom jaunuolis Vytautas Montvila savo poemoje „Viduramžių orkestrai". Sunku pasakyti, kaip man pavyko atpasakoti Lenino min tis. Pasibaigus pranešimui, J. Norkus man pasakė: „Drau gas persiėmei Lenino minti mis apie valstybę". Vadinasi man pavyko. Bet Norkus ne buvo komjaunuolis. Tai žino jau. Nesuprato jis ir marksiz mo. Pasakyti jam, kad aš iš tiesų naudojaus Leninu — reikštų prisipažinti kad aš komjaunuolis ar bent prijau čiu jiems. Atsakiau: „įdomią
PRODEKANE Ji pirmą kartą peržengė Vilniaus universiteto slenkstį prieš 29 metus. Sunkios tada buvo dienos vokiečių oku puotoje Lietuvos žemėje. Bet ji žinojo, kad čia, Universite te, yra taip trokštamas žinių lobynas — bibliotekos, moks linės kolekcijos, mokslo prie monės, yra ir įvairių sričių specialistų, visada pasiruošu sių pasidalyti turimomis ži niomis. Universitete, pasinė rusi į pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą, docentė Irena Šarkinienė sutinka savo gyve nimo penkiasdešimties metų sukaktį. Kartu sukanka 25 metai, kai ji dirba Gamtos fa kulteto Botanikos katedroje. Rūpestingai ruošėsi pamėg
MOŠŲ JUBILIATAI
tajam darbui mūsų gerbiama jubiliatė. Greta diplomuoto botaniko-biologo pripažinimo, suteikto jai 1947 m. Vilniaus universiteto, ji įsigijo ir aukš tą pedagogo kvalifikaciją (1946 m. baigė Vilniaus Peda goginį institutą). Gal todėl taip gerai jai sekasi derinti mokslinį tiriamąjį darbą su atsakingomis Gamtos fakulte to prodekanės pareigomis. Atkaklių studijų dėka, sun kiomis karo meto sąlygomis įgytosios žinios labai pravertė pirmaisiais pokario metais iš griuvėsių kylančiam Gamtos fakultetui. 1945 m., dar tebestudijuodama, I. Šarkinienė pradėjo dirbti Botanikos ka tedroje vyr. laborante. Nuo to
mintį jūs pasakėt. Įdomu būtų paskaityti Leniną". Susirinkimas padėjo sustip rinti daugelio pažangių jau nuolių simpatijas revoliuci niam marksizmui. 1928 m., pabėgęs iš fašis tinio kalėjimo, patekau J Maskvą. V. Kapsukas smul kiai klausinėjo apie pogrin džio darbą. Susidomėjo mano pranešimu „Valstybė ir socia lizmas": kaip aš žinau Lenino veikalą „Valstybė ir revoliu cija" ir ar teisingai jį su pratau. Jaučiausi kaip per eg zaminus. Regis, išlaikiau. — Teisingai, kad Leniną ėmėt studijuoti. Bet Leniną reik mokėti suprast. Lenino mokslas — tai kompasas, juo reikia vadovautis. Paduodamas man ranką, V. Kapsukas pridėjo: — Ar mokytis norit? Fa šistai nedavė baigt gimnaziją — tai gal tiesiai į universite tą? Komunistinį. Ten Lenino mokslą kaip reikiant galėsite pažinti. Tuomet ir pranešimai lengviau duosis, ir spaudoj galėsit apie tai parašyti. Prasidėjo gilus Lenino mokslo studijavimas komunis tiniame Vakarų tautinių ma žumų universitete. Doc. P. UŽKALNIS laiko ji sparčiai turtina savo žinias Lietuvos augalijos pa žinime. Čia didelę pagalbą jai teikė ir daug įtakos pasirinktajai mokslinio darbo krypčiai turėjo prof. P. Snarskis. 1947 m. ji tampa Botanikos katedros dėstytoja, 1952 m. — vyr. dėstytoja. 1964 m. už darbą „Rytų ir Pietų Lietuvos TSR ežerų makrofitų floros ir augalijos analizė" jai pripa žintas biologijos mokslų kan didato laipsnis. 1969 m. su teiktas docento vardas. Jubiliatės mokslinių darbų tarpe (išspausdinta daugiau kaip 20 mokslinių bei metodi nių straipsnių) ypatingą vietą ūžimą Lietuvos ežerų, jų tar pe ir Žuvinto, augalijos tyri mai. Ji aktyviai bendradar biauja didelio kolektyvinio, dar neužbaigto, veikalo „Lie
Pasisveikinimas Be pergalingų šūkių ir patoso, — Nerangūs žodžiai ir gana, — Pasveikinsiu tave, Iljičiau, mostu, Kepurę kilstersiu aš prieš tave. Nueisiu. O tu savojoj aikštėj, Ištiesęs ranką, tebeklausi, Kuo gyvenu, kur vaikštau, Ko dairausi. Aš nežinau. Man paprasčiausiai gera. Nors kiek, gal būt, ir nedrąsu Prieš tavo šimtą metų Nulenkti galvą šimtmečio vardu.
Dabar einu. Be pažadų, Be pergalingų šūkių ir patoso. Bet aš sugrįšiu. Vėl abu Prie tavojo paminklo atsistosim. A. BOCAROVAS I k. rasistas JUBILIEJINĘ MEDŽIAGĄ PA RUOŠTI PADĖJO RUSŲ LITE RATŪROS KATEDRA.
tuvos TSR flora" paruošime. Doc. I. Šarkinienė neapsiri bojo vien geru sąžiningu dar bu savoje katedroje. Ji ne kartą buvo renkama į fakul teto profbiurą, į Universiteto profkomitetą, buvo fakulteto partinės organizacijos sekre tore, vadovavo akademinėms grupėms. Jau penkerius metus būda ma prodekane, jubiliatė ge riausiai žino ir jaučia visus mūsų fakulteto rūpesčius. Tų rūpesčių tarpe bene didžiau sias — tai rūpestis mūsų stu dentu. Jie visi tokie skirtingi. Ir tokio amžiaus, kaip jos pa čios vaikai. Ir tas amžius da ro juos panašiais. Gal dėl to tą rūpestį lydi motiniška šilu ma.
Prof. M. NATKEVICAITEIVANAUSKIENP
NE RUSENTI,
Po susitikimo su etnografu V. Miliumi . . .Užsiklausę įdomaus sve čio pasakojimo girdime — jau valytoja raktais barški na. Supraskit, pusė vienuolik tos, laikas Universitetą užraKinti. O svečiuose Istorijos instituto mokslinis bendradar bis, istorijos mokslų kandida tas V. Milius. Tai jo pasa kojimas apie mūsų respubli kos etnografų veiklą privertė užmiršti vakarienę.. .
Šiuo metu Istorijos institu tas baigia ruošti Lietuvos etnografinį atlasą. Žemės ūkis mechanizuojamas, senus, ran kų gamybos įrankius, tarna vusius šimtmečiais, palėpėse gulėjusius dešimtmečiais, laikas veja iš sodybų. Ten ka etnografams nemažai pur vo išbraidyti, ne vieną porą batų akmenuotiems vieške liams paaukoti, seną, medinį arklą, akėčias ar senovišką piestą po kaimus besivaikant. Reikia skubėti, nes neretai išgirsti: „Būčiau sudeginęs šitą griozdą, jei tamsta iš manęs jo nepaimtum".
Prie Rumšiškių, ant aukšto Kauno marių kranto, auga liaudies buities muziejus. Jau seniai pastebi praeiviai vėjo malūną, šiaudais dengtas tro bas, drožinėtus svirnelius. Visai neseniai atkeliavo į pamiškę žydo karčiama iš Josvainių. 1972 m., kai atsi vers pirmųjų eksponuojamų trobų durys, kad pavargęs lankytojas turėtų kur trošku lį ir alkį numalšinti, pradės veikti ir ši karčiama. O lai kas bėga. Kolūkiai keldinami iš vienkiemių į gyvenvietes, kur gera, jauku ir šviesu, bet ten tu nepamatysi orna
KRAŠTOTYRA IR ATEIZMAS Suaktyvėjus Universiteto kraštotyrininkams, norisi at kreipti dėmesį į ateistinį ši tos veiklos aspektą. kuris, atrodo, nėra pakankamai gy vas. Ateizmo teorija, nepare miama konkrečia gyveninio medžiaga, nėra veiksminga auklėjamajame darbe. Kraš totyroje kaip tik yra tokios darbo formos, kurios padeda suartėti su įvairialype tikro ve, geriau pažinti ją. • Studentai, besidomintieji Universiteto ir Vilniaus isto rija, sužinos apie daugelį garsių ateistų, pradedant Ka
zimieru Lyščinskiu, sudegin tu inkvizicijos 1689 m. Ne maža buvo senojo Universi teto profesorių — ateistų, kurių kapų pėdsakus galima dar šiandien rasti. Kraštoty rininkai galėtų išaiškinti, kur tie kapai, sutvarkyti juos. Darant ekspedicijas į kai mą, galima surinkti labai įdomios ateistinės medžiagos, kurios kartais nemoka arba nepajėgia surinkti vietiniai kraštotyrininkai. Žmonės no riai pasakoja apie bažnyčias, kunigus. Ne iš knygų, bet iš konkrečių pavyzdžių, studen tai įsitikins, kaip sumažėjo
dvasiškijos autoritetas. Įdomūs ir kaimo žmonių pasaulėžiūros pasikeitimai. Kraštotyrininkai galėtų už fiksuoti, kaip sumenko baž nyčios vaidmuo žmonių gy venime. Tai būtų pažintis su gyva tikrove. Kraštotyrininkas — ateis tas lengviau orientuojasi, kaip vertinti tuos ar kitus liaudies papročius, kurie jų yra religiniai-bažnytiniai, o kurie yra seni liaudiški, ver ti išsaugoti. Tai galima pa aiškinti ir patiems žmonėms, kurie dažnai neskiria šitų dalykų.
mentuotų palangių, šiaudinio stogo, margų svirno durų. O kaip vėlesnėms kartoms pa pasakosi apie seną sodžiaus buitį, prosenelių gyvenimą. Juk iš žodžio dūminės pir kios nesuręsi ir netarsi — žiūrėkite, vaikai, kaip varge lis vargtas. Paminklų apsaugos ir kraš totyros draugija kiekvienais metais organizuoja komplek sines ekspedicijas. Jai nusi leisti nežada ir Universiteto ramuva, rengianti ekspedici ją į Dūkštus (Vilniaus raj.). Taip pat šią vasarą rinksi me eksponatus J. Jablonskio
Verta dėmesio yra Lietu vos laisvamanių istorija. Tai buvo žmonės — entuziastai, pakilę prieš bažnytinį vieš patavimą gyvenime. Reikėtų surasti, aplankyti buvusias „laisvamanių kapines“, su ieškoti pačius sąjūdžio daly vius. Įžvalgus kraštotyrininkas daug kur pastebės bažnyčios ir liaudies senosios kultūros tarpusavio kovos faktų. Pa vyzdžiui, užkalbėtojų — liaudies „gydytojų" santykiai su kunigais dažniausiai bū davo priešiški. „Šventųjų vietų" istorijos parodo, kaip bažnyčia stengėsi panaudoti liaudies prietarus ir papro čius savo tikslams. Jeigu, sa-
memorialiniam muziejui, kurį Lietuvos istorijos kraštotyros būrelis, vadovaujamas II k. istoriko V. Baltrušaičio, stei gia Rygiškiuose (Šakių raj., Griškabūdžio apyl.). Kiekvie ną savaitgalį organizuojami žygiai. Pirmasis jau įvyko — į Rūdiškes. Studente, skubėk į pagal bą etnografams. Prisidėk prie mūsų. Su fotoaparatu ranko se, keliais sumuštiniais kiše nėje drauge pakeliausim Lie tuvos keliais, pasibelsim į valstiečio trobą Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir S.uvalkijos kaimuose.
E. NENARTAVIČIŪTĖ I k. istorikė kykim, žmonės iš senovės gerbdavo kokią vietą, akme nį, šaltinį ir pan., tai kuni gai, negalėdami išnaikinti tokio papročio, toje vietoje statydavo kryžių ar koplytė lę, tuo būdu „sukrikščionin dami" ją. Tokių faktų kraš totyrininkai gali rasti daug. Pačiame Universitete kraš totyrininkai įgalėtų suruošti vakarų, kurių programa rem tųsi ekspedicijų ir kitokio tiriamojo darbo medžiaga. Gera auklėjamąja priemone gali būti studentiškos ir liau dies šventės. Pastarųjų prieš pastatymas bažnytinėms bū tų ypač efektingas. J. TRINKŪNAS dėstytojas
O DEGTI Atkelta iš 2 psl.
džiamos visos aktualios prob lemos: lenininė įskaita, politvalandėlės, įvairūs disputai. Nėra nė vienos tokios grupės, kuri, atsipalaidavusi nuo kas dieninių rūpesčių, nesusirinktų kada nors prie studentiško miško stalo. Negalima . nepa minėti tos naudos ir gėrio, ku rį atneša studentams darbo ir poilsio stovyklos, išvykos į kolūkius, kur jaunimas savo darbščiomis rankomis daug kuo padeda kolūkiečiams. Ir šį rudenį mūsų pirmakursiai net 3 dienas talkininkavo bulvių kasime. Medicinos fakulteto kom jaunimo organizacija jaučiama visur ir visada. Štai mūsų „sportinis sektorius" rūpinasi, kaip geriau paruošti koman das, k&d turnyrinėje lentelėje išlaikytume pirmaujančias vie tas. „Kultmasinis sektorius" nemažai triūso įdėjo, kad tarpfakultetinėje meno savi veiklos apžiūroje mes taptu me nugalėtojais. Šiandien ko miteto nariai jau kuria nau jus planus. H. RAMONAS MF komjaunimo komiteto biuro narys
REDAKTORIUS
ALGIS KUSTA Į
ŽYGEIVI,
ORAS
TINKA
Vos tik pasirodė skelbimai, kad į sklandymo ir parašiu tizmo būrelius priimami Uni versiteto studentai, VVU SDAALR komiteto pirminin kas B. Blažys nespėjo tvar kyti norinčių užsiiminėti drą siųjų sportu dokumentų. Entuziastų buvo daug. Aviacijos sporto klube nuta rėme sudaryti atskirą — Uni versiteto — grupę. Mandati nė komisija atrinko į sklan dytojus 10 žmonių. Kodėl tiek mažai? Mat, klube užsi iminėja beveik viso Vilniaus miesto ir jo apylinkių jauni mas. Jeigu būtų be saiko sportininkų, vietoj numatomų vienam sklandytojui 4 startų per skraidymų dieną tektų vienas. Per skraidymo sezoną rei kia įvykdyti Iltį atskyrio rei kalavimus (70 skridimų su instruktorium ir 20 savaran kiškų). O juk ne visos dienos tinka skraidymams. .. Pirmaisiais metais skraido ma dviviečiais mokomaisiais KAI-12 „Pajūrietis" sklandy tuvais. Iš pradžių mokomuosius sklandytuvus į orą išvelka čekoslovakiški „Herkules-3" vilkikai, o vėliau — lėktuvas „JAK-12". Trenruočių sklan dytuvais (čekoslovakiškas L13 „Blanik", tėvyninis „A-ll" ir kt.) pradedama sklandyti
SKRAIDYTI...
po to, kai praeinama visa apmokymo programa moko muoju „KAI-12". Prieš pradedant skraidyti, reikia atlikti šuolį su para šiutu. Sklandytojai per tris mėne sius turi gerai įsisavinti aero dinamikos, meteorologijos, aeronavigacijos, aukštojo pi lotažo ir kitas teorines dis ciplinas. Parašiutininkų teorinis pa siruošimas užtrunka žymiai trumpiau — apie mėnesį. Pirmuosius šuolius atlieka iš 600—800 metrų aukščio. Parašiutas išsiskleidžia auto matiškai. Po trijų šuolių su teikiamas III atskyris, o tada — jau galima atlikti šuolius su uždelstu parašiutu (jį iš skleidžia pats parašiutininkas) iš 1000 m, 1500 m ir t. t. aukščio. Vasarą sklandytojams ir parašiutininkams organizuoja mos stovyklos, kur galima tobulinti savo meistriškumą. Apie sklandytojus papra šiau papasakoti instruktorių Sp. m. A. Arbačiauską: — Geras ir nuoširdus drau gas, stropus sportininkas yra ChF studentas R. Mažeika. Jis mokosi vien penketais, viskuo domisi, padeda atsilie kantiems. Apie Rimantą gerai atsilie-
Sklandytuve studentas ekonomistas P. Lapinskas. _ _• Autoriaus nuotr.
L. J”*INOS
pia ir fakultete. Nuo jo ne PERGALĖ atsilieka III k. biologas A. Sakaiis. Visasąjunginių meninės Pats R. Mažeika taip šne gimnastikos varžybų nuotaika ka: „Aviacija domiuosi nuo gyvena dvi VVU studentės L. pat vaikystės. Mokykloje žai Marakulina ir S. Jakūba, gydžiau krepšinį, bėgiojau, bet nusios respublikos garbę. Nespėjus pailsėti, vėl šių r.ė viena sporto šaka taip ne patiko kaip sklandymas. Už studenčių laukė atsakingos siėmimai, žinoma, nemažai LTSR aukštųjų mokyklų žai atima laiko, bet norint galima dynių meninės gimnastikos visur suspėti. Lengva, kai varžybos Kaune. Susirinko še šalia tokie puikūs instrukto šių aukštųjų mokyklų atsto riai, kaip A. Arbačiauskas, vės. Sporto meistrų programo je dalyvavo 16 dalyvių. Čem P. Brunza ir kt. Parašiutininkų visuomeninis pionės titulą apgynė MMF III instruktorius MMF studentas k. studentė sp. m. L. Maraku lina, surinkusi daugiakovėje A. Litvinovas: balo. — Iš stropiausiųjų reikia 52,75 L. Marakulina šiose varžy paminėti gamtininkų trio A. bose buvo neaplenkiama. Ji Juškevičiūtė, V. Volodka, ir grakščiausiai ir tiksliausiai at D. Alkinaitė. liko pratimus be įrankio ir su A. Juškevičiūtė: įrankiu, gaudama atitinkamus — Labai įdomus sportas. įvertinimus — 26,55 ir 26,20 Nekantriai laukiam pirmųjų balo ir tapo trijų aukso meda šuolių... Užsiėmimai studi lių savininke. Tai kruopštaus, joms netrukdo. įtempto L. Marakulinos ir jos — Apie parašiutininkus trenerės V. Kubilienės darbo girdėjau seniau, bet apie vaisiai. Universiteto — beveik nieko. Sėkmingai sporto meistrų Reikėtų labiau propaguoti šį programoje dalyvavo Fil. F. sportą. I k. stud. S. Jakūba. Bet atlik Iš tikrųjų, Universitete la dama pratimus padarė keletą bai mažai kalbama apie šias žymių klaidų ir iš prizininkų Perspektyvi sporto šakas. Todėl dabar fa tarpo iškrito. kultetų SDAALR komitetuose pirmaatskyrininkių programo yra parašiutininkų ir sklandy je startavusi PF I k. stud. R. mo sekcijų vadovai, kurie Sabiničiūtė. Čia pirmavo KPI padės plačiau susipažinti su atstovė A. Jasilionytė. II at skyryje pirmąją vietą užėmė šiuo sportu. Pasitaiko, praeina vos mė TF III k. stud. L. Serapinaitė nuo, ir vienas kitas pašalina — 27,55 balo. Pirmąją komandinę vietą mas iš klubo už nepatenkina mą žinių įsisavinimą ir teo iškovojo Kauno Politechnikos rinių užsiėmimų nelankymą. instituto komanda (212,70 b.), Todėl, prieš paduodant pa Universiteto atstovės buw reiškimą, reikia gerai pagal ketvirtos (190,50 b.). voti — ar suspėsiu, ar užteks Vyr. dėst. K. AMBRAZIEJŪTE jėgų. Kitais metais galvojama su KAUNE daryti lakūnų-sportininkų grupė. Jie galės skraidyti Praėjusį sekmadienį Uni sportiniais lėktuvais „JAK- versiteto savigynos imtynių 18M" ir malūnsparniais. Apie mėgėjai svečiavosi neseniai tai smulkiau bus galima su susikūrusioje Kauno Poli žinoti VVU SDAALR komi technikos instituto savigynos tete. sekcijoje. V. GUDUKAS imtynių Svečius šiltai sutiko. Įvyko MF IV k. studentas draugiškos rungtynės. Buvo VVU SDAALR komiteto pasidalinta treniruočių ir narys, atsakingas už varžybų patyrimu. sklandymą ir parašiutizmą E. STANKEVIČIUS
KĄ GALVOJAME? Įvyko sporto klubo „Moks las" tarybos posėdis, kuriame dalyvavo fakultetų sporto tarybų pirmininkai. Apie sportinį darbą Medi cinos fakultete papasakojo fakulteto sporto tarybos pir mininkas B. Morkūnas. Fakul tetas įvertintas patenkinamai. Buvo pasidomėta ir nario mokesčio rinkimu. Neblogai sekasi Filologijos fakultetui (sporto tarybos pirmininkė B. Kuizinaitė). Palyginus da bartinius įnašus su bendruoju kiekvieno fakulteto studentų skaičiumi — geriausiai pa dirbėjo 'Istorijos fakultetas (80 proc.). Tačiau kai kuriuose fakultetuose (MF, FF, GF) pa dėtis tikrai nepavydėtina. S. BUCHAVECKAS
jei tave traukia atbundan ti gamta, putojančių upe liūkščių čiurlenimas, jei nori atsigerti gryno Dzūki jos pušynų sakų kvapo, susikrauk kuprinę ir pasi rink vieną iš šių maršrutų: 1. Ignalinos ežerais (val timis). 2. Draugystės žygis su KPI žygeiviais po šiaurės vakarų Lietuvą (pėsčiomis). 3. Vakarų Žemaitijos nepraplauktais upeliais (baidarėmis). 4. Po Dzūkijos pušynus (pėsčiomis). 5. Lenininės „Iskros" ke liais po Kaliningrado sri tįŽygiai vyks gegužės 2—4 d. d. Pasitarimas ba landžio 28 d. (antradienį) Turistų klube (Fizinio auk lėjimo katedroje). UTK
SĖKMINGA PRADŽIA Vingyje kroso trasose, dėl „Tiesos“ ir „Vakarinių naujie nų“ laikraščių taurių kovojo ir mūsų sportininkai. Mergi nų grupėje 1000 m distanci joje IF stud. M. Latakaitė už ėmė II vietą (3:18,0). Koman dinėje įskaitoje po ilgos per traukos laimėjo „Mokslo“ komanda (M. Latakaitė, A. Leikūnaltė, V. Dauginytė, A. Sešetaitė, V. Raudoniūtė, K. Urbonavičiūtė). Joms ir buvo įteikta pereinamoji taurė. Vyrai rungtyniavo 3000 m distancijoje. Čia geriausiai startavo didelę pažangą pa daręs ekonomistas Z. Mažei ka. Jis tik atkaklioje kovoje pralaimėjo VVPI atstovui A. Kalinauskui ir užėmė II vie tą (9:25,0). Mūsų vyrų ko manda buvo antra. Šių varžybų metu buvo su daryta Vilniaus miesto rink tinė, į kurią pateko M. Lata kaitė, Z. Mažeika, V. Dauginy tė, V. Raudoniūtė ir K. Urbo navičiūtė. Jie praėjusį sek madienį startavo respublikos kroso jSirmenybėse Klaipėdo je. Meilė Latakaitė jaunimo grupėje 1500 m distancijoje Iškovojo sidabro medalį. Ze nonas Mažeika 5000 m distan ciją baigė trečiuoju. M. Latakaitė ir Z. Mažeika respublikos rinktinės sudėty je dalyvaus Maskvoje „Pravdos“ krose. A. KUPČINSKAS
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP CK Lei dyklos spaustuvė Vilniuje. Užs. Nr. 1834 LV 08320