Visų šalių proletarai, vienykitės!
<XRVBOS uciDenuas 75 m. balandžio 18 d.
DYBE,
;ai
M tat igw rei .is i rad zha naj rad ie: lini tie
■P
A,
ski ėst da ari
nti
lo lai ai
i3 m o
■įuotls į Leniną niekas I, tačiau privalo. KiekL privalo iš visų jėgų k į Leniną ir, kur tik |a, kelti iki tokio lygio [teorinę mintį, savo dartvo gyvenimą, savo kotalp prieš daugelį metų |A. Lunačiarskis. kinai gyvi Lenino varr jo darbai mums lieka kušlu pavyzdžiu, pagal Įie-ukus mes sutikriname I gyvenimą, dirbame ir |mės. . I didele pagarba Ir dėbmu mes minime Lenino b. gražiausių švenčių Į akiname prie jo pa lo pareikšti savo paši lo \ykdyti jo priesakus. Rusios gėlės tau, Revoos vade.
io
M
Z t >mm ”
j y. ;
’AKIMAVlClAUS nuooje: geriausieji Univer1 komjaunuoliai, jteijiems naujus komjaunidoi. limentus, prie Lenino
VAIKINAI IR MERGINOS! UOLIAI ĮSISAVINKITE MARKSIZMO-LENINIZMO MOKYMĄ, MOKSLO, TECH NIKOS IR KULTŪROS LAIMĖJIMUS! VYSTYKITE ŠLO VINGAS TARYBINĖS LIAUDIES REVOLIUCINES, KOVŲ R DARBO TRADICIJAS! BAIGIAMUOSIUS PENKMEČIO METUS PAŽYMĖKITE SPARTUOLIŠKU DARBU IR LA SAI GERU MOKYMUSI! Iš TSKP CK Šukių Gegužės Pirmajai
iii
H -J 9
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIA V OS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
WSŲ DARBAS — TAU, TĖVYNE!
niver šit etas talkoje ■ ilniaus gatvės sumirgėjo plakatais, kviečiančiais į leĮr “ šeštadienio talką. Balandžio 19-ąją, pratęsdami graĮkomunistinio darbo šventės tradiciją, talkoje dalyvaus Btančiai sostinės darbo žmonių, studentų, moksleivių, [niversiteto studentai talkininkauti pradėjo jau nuo baĮb.io 5-osios. Pirmieji dirbti išėjo Pramonės ekonomiI fakulteto studentai. Universiteto auklėtiniai dirba ne Į savo Alma Mater, bet talkininkauja ir mieste. laikoje dalyvauja 6275 žmonės (kartu ir 300 UniversiI administracijos darbuotojų). Studentai tvarko Unifciteto rūmų, bendrabučių patalpas, aplinką. Štai mateĮ’kai talkininkauja Universiteto sporto aikštyne, mediI padeda gydymo įstaigoms. Dideli studentų būriai yra Fto apželdinimo tresto talkininkai. Jie tvarko Jaunimo h Gorkio, Janonio ir kitas gatves, valo Valakampių R. pigi, Universiteto studentams balandis — ne tik švaI bet ir talkų mėnuo. Balandžio 19-ąją padirbėti išeis rūtinis talkininkų būrys. Studentai daug prisidės prie persiteto ir miesto tvarkymo, gražinimo. Jolita PAZIKAITĖ
AGITPUNKTO RŪPESČIAI Visa respublika ruošiasi birželio 15 d. įvyksiantiems rinkimams į LTSR Aukščiau siąją Tarybą bei vietines darbo žmonių deputatų tary bas. Universitete jau antra savaitė dirba agitpunktas. Jo vedėjas — TSKP istori jos katedros vyr. dėstytojas V. Gobis. Agitpunkto darbe aktyviai dalyvauja Istorijos, Filologijos, Medicinos fakul tetų bei visuomenės mokslų katedrų dėstytojai, Moksli nės bibliotekos darbuotojai. TSKP istorijos katedros do cento Z. Rulio vadovaujamo
„Leninas ir Lietuva46 Istorij os kandidatas Aukš tosios partinės mokyklos dės tytojas V. Bikuličius Krašto tyrininkų klube svečiuojasi jau antrą kartą: pernai pa sakojo apie 1863 m. sukili mo vietas Vilniuje, praėjusį penktadienį — apie V. Le niną, jo ryšius su Lietuva, „Kiekvienas žmogus turi susirasti savo Leniną, — kalbėjo svečias, — iš daugybės knygų, straipsnių apie jį atsirinkti tokius jo biogra fijos faktus, epizodus, tokias charakterio savybes, kurie
būtų tau pavyzdys gyveni me, kuriais norėtum sekti. Mūsų epocha, kaip ir kiek viena, ieško savo žmogaus idealo, ir vis daugiau akių krypsta į Lenino asmenybę. Vis mažiau lieka paviršuti niškumo, neretai pompastiš ko, vis žmogiškesnėmis, sod resnėmis spalvomis jis prieš mus sušvinta. Leninas buvo žmogus kaip Ir mes. Bet — darbštesnis, imlesnis ži niom, principingesnis, ryžtin gesnis, kai reikia tvirtai Ir greitai spręsti, ginti savo įsi
agitatorių kolektyvo žinioje — Gorkio bei aplinkinių gatvių rajonas, didžioji sena miesčio dalis. Dabar agitatoriai sudarinėja šio rajono rinkėjų sąrašus. Agitpunkto darbo plane — daug įdomių renginių: per galės prieš fašistinę Vokieti ją 30-mečiui skirtas susitiki mas su Universiteto darbuo tojais — Didžiojo Tėvynės karo dalyviais, rinkėjų susi tikimai su deputatais. Po su sitikimų, o taip pat per rin kimus koncertuos Universite to meno kolektyvai. Agitpunktas dirba kasdien nuo 17 iki 20 valandos, sek madieniais — 14—18 vai. A. RAŽAITYTE
Apie tiekimą
tikinimus. Tuo jis {stabus, tame jo jėga. Ir begaliniame tikėjime revoliucija, begali niame atsidavime jai. Šitą suprato net j o nedraugai: „Negalima kovoti prieš žmogų, kuris galvoja apie revoliuciją 24 valandas per pa rą", — apie Leniną yra pa sakęs menševikas Danas“. Lietuvoje V. Leninas, klek istorikams žinoma, buvo tik vieną kartą, 1895 metais, ir, tur būt, tik vieną dieną. Bet ne pačiu atvykimu prasldėjo jo ryšiai su mūsų kraštu ir tuo labiau — ne atvykimu baigėsi. Kalbėdami apie V. Lenino ryšius su Lietuva,
mes turime galvoje marksiz mą-leninizmą, idėjas, kurių įgyvendinimas pasuko mūsų tautos gyvenimą. visiškai nauja vaga. Vakaro svečias, bene žymiausias V. Lenino ryšlų su Lietuva tyrinėtojas, kraštoty rininkams smulkiai papasa kojo apie juos, savo pasa kojimą iliustruodamas Leni no apsilankymo Lietuvoje laikų vaizdais, detaliai nu plėšdamas anuometinio vi suomeninio Ir politinio gyve nimo situaciją, revoliucinės kovos sąlygas.
Prekybos fakulteto mate rialinio aprūpinimo ekono mikos spec. studentai susi tiko su Vyriausiosios tieki mo valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos virši ninku ' Kiriuščenka. ' — —J. Visų kursų studentams ir Mateekonorialinio aprupinimo mikos katedros dėstytojams pasakojo svečias įdomiai bei resapie mūsų šalies orąanų tiekimo publikos struktūrą, gamybos priemo nių paskirstymo problemas ir formas, apie tiekimo perspektyvas, jaunųjų spe cialistų adaptaciją tiekimo organizacijose. Svečias pri minė prieš dešimt metų įvy kusio TSKP CK Rugsėjo plenumo nutarimų reikšmę sukuriant vieningą TSRS liaudies ūkio tiekimo orga nų sistemą. A. KULIEŠIUS
VI. TALACKONIS
Zigmas Kryžius, matematikas Laikas bėgo, o uždavinys diplomu! Trumpą pertraukėlę kalba lyg užsispyręs nenorėjo pa siduoti. Prie lentos išeina mės su jo moksliniu vado vienas, kitas, trečias. Ir są vu, fizikos matematikos dak lyga nesudėtingai suformu taru prof. J. Kubiliumi: luota, ir grupė iš stipresnių — Mano pažintis su Z. jų, bet kol kas — nė iš vie Kryžiumi prasidėjo dar kai tos. Dėstytojas neiškentęs jis mokėsi vidurinėje mo kreipiasi į auditoriją ir pa kykloje. Yra matematikoje žada: tokia įdomi maždaug šimto — Kas išspręs, — pasira metų senumo „Dvynių" pro šysiu iš karto. blema. Gavau laišką, ku Po kelių minučių pasigir riame Z. Kryžius ją bandė išspręsti. Užmojis buvo di do atsakymas. — Jūsų pavardė? džiulis, bet jaunam ir nepa tyrusiam — nesėkmingas. — Kryžius. Auditorijoje, tikriausiai, Paaiškinau jam, kur suklys ne vienas pagalvojo: „Zig ta, bet paraginau nepasiduo mui ir vėl pasisekė". Kartais ti, siūliau toliau spręsti su išgirsti: gyvenimas žmones dėtingus uždavinius. Dažnai jaunuolis, susidūręs suskirsto į tuos, kuriems se kasi, ir tuos, kuriems nesise su pirmaisiais sunkumais, ka. Jau seniai Zigmas pri sutrinka, pradeda nebepasitiklauso prie pirmųjų. Dar kėti savo jėgomis. Zigmas besimokydamas dešimtoje anksti pradėjo savarankiškai klasėje, jis nugalėjo respub skaityti vadovėlius, ir ne likos Jaunųjų matematikų tik mokyklinius, spręsti už olimpiadoje, atstovavo mūsų davinius, patiko kombinatorika. Pabandė jėgas „kietes respublikai sąjunginėje. Kad Zigmas Kryžius, Ak nėje" problemoje — „Dvy menės rajono Ventos vidu niai" nepasidavė. Nepasida rinės mokyklos abiturientas* vė ir Zigmas: gal tai ir bu studijuos matematiką, niekas vo pati pirmoji pergalė. neabejojo — nei draugai, Profesorius tęsia toliau: — Z. Kryžių, jau kaip nei mokytojai. Toli pasiliko ir stojamieji egzaminai, ir studentą, stebėjau nuo pir TSR MA nario koresponden pirmoji sesija. Išklausyti jau mo kurso. Mokėsi jis labai to V. Sprindžuko žodžius; septyni semestrai paskaitų, gerai, o kai antrame kurse „Prof. J. Kubilius. .. mokė o jskaitų knygutėje — vie man pasiūlė vadovauti jo mus ne tik matematikos, ni penketai. Už gerą moky darbui, mielai sutikau. „Ap įkalti žinias — beviltiškas mąsi — garbės raštai, padė šilimui" daviau kelis užda dalykas. Gyvenime viskas kos, žymūno ženklelis. Pas vinius, Zigmas juos išspren gimsta ir miršta, ir vargas kui mokomoji praktika Vo dė sėkmingai. Mano knygo žmogui, sustingusiam vieto „Tikimybiniai metodai je. Neleidžia pasiklysti — kietijos Demokratinėje Res je publikoje, kelionė į Maskvą. skaičių teorijoje" yra viena tik sugebėjimas mąstyti". Ketvirtame kurse Zigmui pa neįrodyta lema. Pasiūliau iš Nuo spalio mėnesio Zig bandyti jėgas. Jis ne tik įro skirta Lenino stipendija. Pernai vyko sąjunginė dė lemą, bet ir kai kurių pa mas — fakulteto SMD pirmi olimpiada „Studentas ir rametrų atžvilgiu patikslino ninkas. Tiesą sakant, mate mokslo bei technikos pažan ją. Dabar skaičių teorijos matikai nelabai entuziastin naudodami šį gai dirba šioje draugijoje. ga". Respublikiniame ture specialistai, nugalėtoju tapo mūsiškis — teiginį, turės paminėti ir Gal tai ir dėl specialybės Z. Kryžius, o po to respub Kryžiaus pavardę. Kaip stu specifikos: mat, čia reikia likos komandoje dalyvavo dentas, jis turi gerą orien didelio paruošiamojo darbo, sąjunginiame ture Maskvoje. taciją, labai stropus, moka ne visiems užtenka ištver Sugrįžus vėl laukia darbas: dirbti savarankiškai ir mės pabaigti iki galo. — Šiais metais vykusioje seminarai, speckursai, bear- daug dirba. buvo per Skaičių teorija — kietas konferencijoje tėjanti sesija, o su ja ir gerokai daugiau studentų mokslinių darbų riešutėlis. Zigmas, net va skaityta apžiūra. Ruošėsi jai Zigmas žiuodamas į kolūkį, tarp R. pranešimų, negu ankstesnė knygų suspaudęs se. Tikimybių teorijos sekci ir kaip studentas, ir kaip Rolano SMD pirmininkas. Sausio veždavosi „skaičiukų" užra ją teko net suskaidyti į tris, mėnesį nekantriai sklaidėm šus. Kiekvienas turime savo — uždarydamas XXVII SMD „Tarybinį studentą", ieško mylimiausius mokytojus ir konferenciją, pasakoja fakul dami apžiūros rezultatų. Zig stengiamės būti panašūs į teto SMD mokslinis vado mo darbas „Viena tikimybi juos. Čia norėtume pacituo vas vyr. dėst. R. Kudžma. — nės skaičių teorijos lema" ti dar vieno prof. J. Kubi Išaugo ir draugijos populia įvertintas pirmo laipsnio liaus mokinio, Baltarusijos rumas jaunesniuose kursuo-
Sekretorė, — .. .mergaitė buvo pas mane. Sako, kad už labora torinius jau seniai atsiskai tė. — O fizikinė chemija? — Žinai ką, nueik dar pas dėstytoją J. Skučą. Pažiūrėk, — tarpduryje prasilenkdami nugirstam Chemijos fakulte to Mokymo auklėjimo komi sijos pirmininko V. Daujočio žodžius. Mes jau pažįstami. Aną antradienį atėjom į po sėdį, vedami smalsumo. „Neišlaikėm koliokviumo — ir jau kviečia, — pasa kojo pirmakursės. — Iš pra džių žvalgais kaip vilkiūkš tis: „Pamanyk, svarstys!" O čia, pasirodo, Kitaip. Kai niekas nebara, negėdina, o tik nuo širdies paklausia: „Tai kaip čia tau išėjo?" — nejučia atlyžti. Ir pasakai, ko kamantinėjamas niekaip neprisipažintum: pramiego jai kontrolinį — ir jau spra ga. .." Ir tą kartą griežtų teisėjų nebuvo. Tik mokslo draugai, dėstytojai, truputį pavargę per dieną, kai kurie netgi chalatų nespėję nusi mesti. Tiek Vytui, tiek vyr. dėst. J. Skučui, doc. J. Janulevičienei, netgi pirmakur siui R. Žilinskui toks svars tymas eilinis. Vis dėlto... „Na, ką su tavim?.. Ne gauni stipendijos — eini dirbti — nelankai užsiėmimų
— klumpi moksle. . . Užbur tas ratas". Viktoras tyli. Ga bus vaikinas. Ir institute, kur dirba, juo patenkinti. Bet va, paskaitas, laboratorinius praleidinėja.. . Komjaunimo biu ras, žinoma, galėtų pasiūly ti neduoti leidimo dirbti. Bet jei vaikinui neliks nie ko kito, tik bėgti į stotį va gonų krauti — irgi ne išei tis. Reikia pagalvoti, pasi tarti, kaip viską suderinti, kuo draugai galėtų padėti. Arba įgarmėjo trečiakursių delegacija. Draugas ligoninė je, padėkit sudaryti indivi dualų laboratorinių darbų planą... Jau tarėsi su. .. Tada ir išgirdom apie „antruosius kuratorius". Kas jie? Studentai, fakulteto komjaunimo biuro nariai. Jų darbas? Sužinoti ir atėjom šiandien prieš biuro posėdį. Kitaip nepagausi sekretorės. — Kartą manęs paklausė draugė, sako, „ar ne per daug stengiesi". Komjauni mas be tavęs nemirs. Ir ap lamai, ką tu veiktum, jei nebūtų tave išrinkę sekreto re? .. Ilgai šnekėjomės. Mer gaitė, kaip vėliau įsitikinau, siejo aktyvią visuomeninę veiklą su karjerizmo savo tiška atmaina, — atsiduso J. Latakaitė. — Ko gero, tai ir yra viena iš priežasčių, „ge sinančių" studentų aktyvu
mą. Jei ne visi, tai didesnė dauguma tikrai galėtų šau niau pasidarbuoti. Bet... Bi jo, kad nepavadintų (nors ir už akių) „besidraskančiu". „Negaliu nustygti vietoje", sako Jadvyga. Tai ne pom pastiška frazė. Jadvyga ir komjaunimo Universiteto ko mitete yra atsakinga už įskaitą, ir fakulteto biuro („vyriško") vadelės jos ran kose. — Fakulteto komjaunimo biuras labai rūpinasi kom jaunuolių ir studentų patrio tiniu auklėjimu. Rengiame susitikimus su partijos vete ranais, darbo pirmūnais, — pasakoja J. Latakaitė. — Tiesa, šie naudingi rengi niai dar gana retoki. Koją pakiša organizaciniai reika lai: trūksta kai kuriems komjaunuoliams iniciatyvos, aktyvumo. — O štai sumanymas turė ti fakultete „antruosius ku ratorius" pasiteisino. Jie pa tys labiau suinteresuoti, ir komjaunimo biuras daugiau gali padėti. Kartais būna taip, kad į biurą ateina vi sa grupė su abiem kurato riais. Vieni sako taip, kiti tvirtina savo. Ieškom vidu rio. . . — Vidurio? Taip, bet ne to, kur „aukso viduriu" va-
se. Kad pagerėjo SMD rei kalai fakultete, didelis ir Z. Kryžiaus nuopelnas. Kiekvienas iš mūsų, visų pirma, yra žmogus, o tik po to matematikas, fizikas, me dikas. Toli gražu ne vien matematika gyvena ir Zig mas. Dar mokykloje daina vo chore, dalyvavo Dainų šventėse. Meilė muzikai ne išdilo, o priešingai, sustiprė jo, patekus į Vilnių — kul tūros židinį. Zigmas nuolat seka politinius įvykius, se minaruose savo teiginius ar gumentuoja pačiais naujau siais visuomenės gyvenimo faktais. Jame nuostabiai de ra įvairiausi interesai ir bū do bruožai: nuoširdus drau gams ir nepaprastai princi pingas, kai ginčuose ieškoma tiesos. Per kiekvienas atostogas Zigmas grįžta į gimtąjį kai mą atsigerti šilto pieno, pa dėti tėvams ūkyje. Neišdidus, neišpuikęs — toks pat, kokį beveik prieš ketverius metus tėvai išlydėjo į Vil nių. Zigmas dėkingas tė vams, kad nelepino, išmokė dirbti. Niekad nebuvo, kad jis nebaigtų pradėto darbo. Geriausios Universitete aka deminės grupės seniūnas, SMD pirmininkas, būrio vadas Karinėje katedroje jis visada ir viską daro neskubėdamas, apgalvotai, sakytum, „ūkiškai", Grupės draugai dažnai juokauja: „Zigmas — tikras žemaitis". Jis tvirtai stovi ant žemės ir kaip žmogus, nuo vaikys tės suaugęs su žeme, supran ta, kokių žinių reikia jai saugoti ir apginti. Už akty vų darbą SDAALR aktyvis tas Zigmas Kryžius Tarybi nės Armijos dienos proga apdovanotas Garbės raštu. Prof. J. Kubilius savo ne ilgo pasakojimo pabaigoje priduria: — Z. Kryžius — santūrus, kuklus, mandagus. O šitokių savybių kartais ne vienam pritrūksta. — Tikras draugas, niekad neatsisakantis padėti, paaiš kinti. Juo galima pasiremti bet kokioje situacijoje. Reik lus sau ir draugams, — su pasididžiavimu apie Z. Kry žių pasakoja grupės draugai. B. BALASAITYTĖ, K. BELOCERKOVSKIS V. DAGIO nuotr.
n. KADŽVIĖS IR J. KERNAGIO PASAKOJIMAS APIE CHEMIJOS FAKULTETO KOM JAUNUOLIŲ DARBUS
Kelyje į tiesą Auditorijoje tylu. Kas kalbės pirmas? Atsistojo Kažkuris atsiduso. Kiti pakėlė galvas, toliau pastūn rašus ir sužiuro į Liną. Ši pasakė keletą žodžių, i langą, paskui — į užrašus, pasakė dar keletą » dar kartą pasižiūrėjo į langą ir vėl į užrašus, ife paprašė užversti sąsiuvinį. Vėl tylai Priekaištingi į žvilgsniai... — Yra kuo pasiremti, — sako Albertas. — Kad Engelso „Darbo vaidmuo beždžionės sužmogėjimo se"... Tačiau tai jau problemos sprendimas, o n mano supratimu, reiktų nuo hilozoistinio požiūiį Demokrito sielos teorijos. Juk mums reikia įrodyt rialistinio sąmonės supratimo pranašumą prieš ideal Bet tai nėra taip jau paprasta. — Tur būt, ir yra kiausia įžvelgti problematiškumą temoje, pagrįst, mo argumentus. Negali juk filosofus idealistus ap nieko neišmanančiais naivuoliais! O mums taip j atsitinka, — atsidūsta Aušrinė. Finansų ir apskaitos fakulteto ekonominės kibem specialybės III kurso II grupė — kaip ir visos viri kos grupės. Yra gabesnių, stropesnių, yra ir pritinu — Sudominti, išjudinti grupę, priversti kiekvieną dentą įsijungti į diskusiją, ginti savo nuomonę — ti ne svarbiausia seminare, — prisimena dėstytojos žo Seminaro tvarka paprasta: turi planą, žinai koki teratura remtis. Išvadas privalai daryti pats. O čia pareina nuo studento sugebėjimo mąstyti. Bėda, kai medžius nebematai miško: konkreti literatūra klausimo esmė — sau. Lina šitą suprato, todėl ir davė. Tik pradžia sunki. Taip buvo ir šį kartą. Seminaras jau įpusėjęs. — Kalba be mąstymo gali būti, mąstymas be kalb, ne, — teigia Irena. Auditorijoje kyla šurmulys. Įsiliepsnoja diskusija — Iš tiesų, sakinių be turinio mes daug prisiklaui — šypsosi dėstytoja ir palengva grąžina įsikarščiafl studentus prie klausimo esmės. Kalba Regina, Aušrinė pritaria jos nuomonei, bet da prieštarauja. Grupė klausiamai žiūri į dėstytoją: kalinga jos pagalba. Dialektinis materializmas — nelengvas dalykas. 1 studijų pradžioje. Tur būt, todėl ir įdomu, kad ne kas aišku: gali mąstyti, ginčytis, prieštarauti — pats koti tiesos. O ją pačiam surasti — be galo gera. Ii tik per seminarus. Seminaras — tik vienas žingsnis žinimo kelyje į tiesą. Regina, Aušrinė, Liuda ieško. O pirmuose suoluose dinčios merginos, auditorijos kampe įsitvirtinę vaiki Žinoma, nebūtina aušinti burnas seminare visai gn — ne apie tai kalba. Bet ar tie susigūžę vaikinai ir l ginos nėra iš tų, kurie tik skaičiuoja minutes ir nori ti „neužkabinti"? Filosofija — neįdomus ir nereikali mokslas? Vargu ar jie taip galvoja. Greičiausia paviršutiniškas studijavimas, nenoras gilintis: „Kad manęs nepajudintų. .." — Pavykęs seminaras — maloniausias dalykas p goginiame darbe. Jei tavo pastangos nenuėjo veltui da ir nuovargio nejauti, — pasakė dėstytoja Gema kūnaitė po seminaro. Dijana CESNAl SI Birutė BRAi
dinamas, — Jadvygos žo džius komentuoja komjauni mo Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotoja Ni jolė Petkevičiūtė. — Tai ne tas „viduriukas", kurį pasie kęs tūlas pasijunta apsuptas komforto ir apsaugotas nuo bet kokių skersvėjų. Ne! Mūsų vidurys — tai, pasaky čiau, idealusis studento mo delis, kuriam iš kairės — vienpusiškas, siauro akiračio penketukininkas, perskaitęs daug knygų, bet maža gy venimo ir žmonių pamatęs. Iš dešinės — studentas — aktyvistas, visa galva pasi nėręs į akademinio gyveni mo linksmybes, atsidavęs sa vo organizacijos rūpesčiams, bet dažnai pasitenkinąs val dišku pažymiu „3". Kuris iš jų naudingesnis kaip būsi mas šalies liaudies ūkio spe cialistas, kuris reikalinges nis visuomenei kaip žmo gus? Šalies komjaunimo or ganizacija šį klausimą iš sprendė kaip tik „vidurio" labui. Tiek LLKJS XVIII, tiek VLKJS XVII suvažiavi me aukštosios mokyklos komjaunimo organizacijoms buvo iškeltas uždavinys ruošti specialistus su tvirtom specialybės žiniom, kurios sudarytų neišardomą visu mą su komunistiniais įsitiki nimais ir padėtų ugdyti stu dentų propagandinius, orga nizacinius, agitatorinius ga bumus. Be jų kuo toliau, tuo J. Latakaitė sunkiau bus apsieiti botar-
piškame jaunojo specii darbe. — Komunistiniai įs nimai. Pagrindą jiems [ da teorinė VPP dalis: mingas visuomeninių tinių disciplinų studijav bei teorinės VPP valand Jau patvirtinta pavyi VPP valandėlių progra Kol kas dar vis trūks! lektorių, bet kartais aka minėse grupėse pasigeri ir paprasčiausio sveiko ki jaunuoliško entuziazmo, bet gera pradžia yra. h ras ir entuziastų. Jie jau riasi darniame jaunųjų 1 torių, Visuomeninių pro! jų fakulteto būryje. — Tačiau tuo probl< dar neišspręsta. Galima t; ti daug teorinių žinių ir, sidūrus elementariaus konfliktinėje situacijoje, 1 įsiliepsnoja idėjų, pažif kova, pasimesti. O tokių tuacijų, ginčų reikia. Ir I daugiau. Nes tik jų kaiti liepsnoj teorinės šios sril žinios taps tvirtais ir gil* komunistiniais įsitikini®1 Arena tam — atviri ir 1 dari, bet visuomet princui gi komjaunimo susirinki® O patikrins juos (įsit> nimus) visa socialinė prai ka — pats gyvenimas. • ne veltui dabar akademii grupės komjaunimo orgi zacijos darbo planas — komjaunuolių asmeninių pareigojimų ir įpareigoji sistema.
v
ORIOLO IR NEMUNO ZEMEJ 1941 m. birželio 22 d. ryMaskvos radijas nutraukė idas, ir tarybiniai žmonės girdo vyriausybini pranešią, kad fašistinė Vokietija, ■skelbusi karo, staigiai įsiovė j mūsų šalies teritoriPrasidėjo Didysis Tėvy>s karas. Lietuvių tautos dalyvavias šiose milžiniško masto umtynėse, kuriose buvo irendžiamas ne vien Eurojs, bet ir viso pasaulio taulikimas, neapsiribojo tik
1944 METAI. L1 Liepos 6 d. priešąI j kiniai 3-ojo Balta rusijos fronto jun gai pasiekė rytinius fniaus priemiesčius, pavykus pra laužti ešo gynybos, fronto Hovybė ryžosi apsupti estą. Taip buvo izobta apie 15 tūkst. fa lų kariuomenės kareiĮ ir karininkų. fašistų įgulos vadai attė generolo Krilovo imatumą ir atsisakė Įraukti beviltišką prieĮmąsi. Šešias paras vyžūtbūtiniai mūšiai. Irstančiai tarybinių kanarsiai triuškino įsą Vilniuje. Jie visi
Lietuviškosios divizijos ko vomis. Tūkstančiai lietuvių tautos sūnų stojo j kitų Tarybinės Armijos junginių gretas. Tarybų Lietuvos kariai kovojo su fašistiniais grobikais vaduojant Lenkiją, šturmuo jant Karaliaučių, dalyvavo kautynėse prie Oderio ir šturmuojant Berlyną, vaduo jant iš hitlerininkų jungo broliškąją Čekoslovakiją. Pergalingai užbaigę savo žy gius Europoje, nemaža Lietu vos sūnų dalyvavo paskuti nėse antrojo pasaulinio karo kovose, triuškinant imperia listinės Japonijos Kvantuno armiją Tolimuosiuose Rytuo se. Lietuvių tauta ypač di džiuojasi tais sūnumis ir dukromis, kurie narsiai ko vojo 16-osios Lietuvos šaulių divizijos gretose. Ji niekad nepamirš indėlio, kurį divi zija įnešė, vaduojant Lietu vą iš fašistų jungo, ir visa da su pagarba minės tuos, kurie įkvėpė mūsų karius didiesiems žygdarbiams, ku rie nukreipė ir organizavo jų karinę veiklą per visą ka rą — divizijos politinius dar-
buotojus, komunistus ir kom jaunuolius. Jau pirmose di vizijos kautynėse, 1943 m. vasario ir kovo mėn., pasi žymėjo daugelis komunistų ir komjaunuolių. Pulko vado pavaduotojas politiniams reikalams kapito nas P. Gužauskas per pirmą sias divizijos kautynes pakė lė kuopą į ataką ir karių priešakyje puolė priešą. Ka pitonas P. Gužauskas žuvo prie spygliuotų vielų užtva ros, bet kuopa uždavinį įvykdė. Pasižymėjo drąsa bei sumanumu komjaunuolės, Kulkosvaidininkės Danutės Stanelienės taiklios kulkos dė hitlerininkus Oriolo, tarusi jos ir Lietuvos laukuo se. Būdama sužeista, ji neiš leido kulkosvaidžio iš rankų ir taiklia ugnimi skynė kelią mūsų kovotojams. Danutė Stanelienė (dabar Markaus kienė) — viena iš nedauge lio Tarybų Sąjungos moterų, apdovanota už savo žygdar bius visų trijų laipsnių Šlo vės ordinais. Ryšininkė Birutė Karosienė sužeista nepasitraukė iš posto. Pamačiusi, kad, su-
buvo apdovanoti TSRS ordinais ir medaliais, o trisdešimčiai narsiausiųjų buvo suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio var das. D. Morozovas ir D. Gorbunovas — du iš jų. Pulkininkas Dmitrijus Morozovas mūšiuose dėl Vilniaus vadovavo 277osios šaulių divizijos 850ajam šaulių pulkui. Pul kas, narsaus vado veda mas, forsavo Nerį Vala kampių rajone ir vienas iš pirmųjų įsiveržė į kariai, miestą. Pulko veržliai puldami į priekį, sunaikino kelis šimtus priešo kareivių ir karininku, išvadavo šiaurinę miesto dalį, taip pat da-
bartinį Žirmūnų mikrorajoną ir Žvėryną. Penkias paras be paliovos kovėsi su priešu miesto gatvėse vyresnio jo seržanto Dmitrijaus Gorbunovo vadovauja mas šaulių būrys. Komu nistas Gorbunovas pats vedė karius į ataką, ne kartą pirmasis įsiveržė į priešo užimtus trobesius, naikino hitlerininkus gra natomis ir automato ug nimi. Vykstant mūšiams miesto centre, jis įsiver žė į priešo užimtą namą ir ant jo iškėlė raudoną ją vėliavą. Liepos 13-ąją Vilnius tano laisvas.
stiprėjus hitlerininkų ugniai, dalinio karių puolimas su silpnėjo, Birutė pirmoji puo lė hitlerininkų apkasus. Jos pavyzdžio paveikti, pakilo ir kiti kovotojai. Nors prie šo kulka mirtinai pervėrė narsią komjaunuolę, bet da linys uždavinį įvykdė. Ryšininkė Aldona Paškevi čiūtė — nepaprastai kukli mergina, bet kartu drąsi ir ištverminga kovotoja. Vyks tant kautynėms, ji sutaisė priešo sviedinių suardytą te lefono ryšį, bet grįždama at gal buvo sužeista ir mirė didvyrės mirtimi. Negalima pamiršti pirmųjų divizijoje Tarybų Sąjungos Didvyiių... Leitenantas Vac lovas Bernotėnas 1943 m. birželio 25 d. prie Oriolo su savo žvalgais įsiveržė į priešo tranšėjas. Skindamiesi kelią granatomis ir durtu vais, žvalgai paėmė belaisvį („liežuvį") ir dokumentus. V. Bernotėnas ir partorgas A. Kudla traukėsi pas savuo sius paskutinieji. A. Kudla buvo nukautas, o V. Berno tėnas, sužeistas priešo minos skeveldros, liko gulėti neut ralioje zonoje. Septynias pa ras sužeistas V. Bernotė nas šliaužė tarp mūsų ir priešo apkasų. Tiktai naktį į aštuntąją parą mūsų kariai rado jį be sąmonės ir par-
tempė į savo tranšėjas. V Bernotėnui pirmajam 16-ojoje Lietuviškojoje šaulių di vizijoje suteiktas Tarybų Są jungos Didvyrio vardas. Komjaunuolis ryšininkas Viktoras Jacenevičius, kon tūzytas ir sužeistas kautynė se prie Oriolo 1943 m. liepoi 5 d., be sąmonės atsidūrė priešo nelaisvėje. Fašistiniai budeliai tardė jį, kankino, tyčiojosi iš jo. Tačiau Vikto ras neišdavė karinės paslap ties. Tuomet fašistai nukirto jam vieną, paskui kitą ranką, pakorė galva žemyn ir pagaliau sudegino, V. Jacenevičiui po mirties buvo suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Didžioji tarybinė liaudis, jos Ginkluotųjų Pajėgų per galė Didžiajame Tėvynės kare, Komunistų partijai vado vaujant, įgalino lietuvių tautą išvengti baisaus visiš ko išnaikinimo, kurį jai bu vo parengę hitleriniai grobi kai. Pirmą kartą po daugelio amžių visos Lietuvos žemės, su Klaipėdos uostu, su sosti ne Vilniumi, buvo sujungtos i vieningą Lietuvos TSR. Vladas KARVELIS
(Iš knygos „Lietuvos TSR išvadavimas iš hitlerinės okupacijos")
NEUŽMIRŠTAMAS SUSITIKIMAS Didžiojo Tėvynės karo da lyvis, Tarybų Sąjungos Did vyris B. Urbonavičius sve čiavosi Prekybos fakultete. Įtaigiai svečias pasakojo apie mūsų tautiečius, triuški nusius priešą tiek karščiau siuose fronto kovų židiniuo se, tiek užnugaryje. Pasekė me vingiuotais Lietuviško sios divizijos bei partizanų keliais, kuriais perėjo ir B. Urbonavičius, knygos „Liau dies keršytojai“ autorius. Savo bendražygių tarpe svečias paminėjo ir legendarinę lietuvių tautos dukrą M. Melnikaitę.
V. TARASEVIČIŪTE A. SAVICKO nuotr.
ESTUOJAMA VISUOMENINE POLITINE PRAKTIKA
vyko susirinkimas? ■Patekau ten, kur, atvirai sakant, nuobodoka buvo sėLaimė (!?), viskas užtruko neilgai, atestacija įvyko tai ir sklandžiai, nenuskriaustas nė vienas. Savo ruožė vienas nebuvo iškeltas aukščiau už kitus. .. f žinoma, nenoriu kaltinti Gamtos fakulteto geologų pakursiu. Netvirtinu, jog kitose grupėse ta pati Įacija vyko ar vyks sklandžiau. Ir apskritai viskas būhbai gerai, jeigu nesusidarytų įspūdis, kad daug kas studentų nuopelnų buvo prilipdyta. Kai gruporgas A. Pnba vardijo, ką jie per metus apžiūrėję, padarę, apne vienas, sėdintis man už nugaros, kikeno. Nuginčysi fakto, jog yra studentų ir gerai besimo|'U (D. Baltrušaitytė — pažangumo vidurkis 4,8; A. | — 4,5), ir gerai lankančių paskaitas, ir aktyviai da lijančių įvairiuose visuomeninės veiklos baruose (V. Įckas — Turistų klubo narys, V. Mikaila — Geologų |io pirmininko pavaduotojas ir kiti). Beveik neatsiraItudento, kuris nebūtų paruošęs ir perskaitęs dviejų Il'l referatų. Grupės komjaunimo sekretorius irgi buĮagirtas — tiek susirinkime dalyvavusios fakulteto laimimo biuro narės, tiek kuratoriaus M. DobkeviI tiek pačių grupės draugų. Ir štai su geresniaisiais I sulyginti ne taip aktyvūs, ne tokie pažangūs. SaĮsulyginti, — nes visi buvo atestuoti... Argi nebuvo tie taip; studentas turi įsipareigojimą, bet vykdo jį I '1 Kaminskas atsakingas už sportą, bęt jei tikė. 1° paties žodžiais, visa jo veikla pasireiškia tik f-I-R nario mokesčio rinkimu. Per atestaciją blanI kalbėta ir apie studentų aktyvumą grupės komjaujsusirinkimuose. I °s kilo „už", nors šiek tiek pasiginčijo, atestuoti I ''ieną Įeitą, šiek tiek kai ką pakritikavo, ir nors kai I uvo galima parašyti tik „pusiau atestuota" (šitokio 1‘iuo, deja, nėra), galutinis rezultatas visus paten-
s*< kokiu tikslu vyko šis geologų ketvirtakursių su mas? Juozas SKRIPKAUSKAS
Jau kelinti metai Minsko V. Lenino universiteto Vals tybinės teisės ir tarybų dar bo ir mūsų universiteto Valstybinės teisės katedros susitinka bendriems posė džiams; juose aptariami ak tualūs mokslo tiriamojo dar bo, metodikos, pedagogikos reikalai. Šį kartą pas mus, Vilniu je, buvo nagrinėjami bend rieji studentų valstybės teisės specializacijos klausimai, pasidalinta patirtimi, kaip ruošti ir skaityti šiai
specializacijai atskirus speckursus, kaip organizuoti stu dentų mokomąsias ir gamy bos praktikas. Minima specializacija mū sų fakultete jau trečia ir — dar naujovė. Todėl mums buvo labai naudinga pasi klausyti kolegų minskiečių: katedros vedėjo prof. dr. A. Golovkos, docentų A. Leizerovo, E. Tagunovo, L. Prichodkos, V. Serebrianikovo, vyr. dėst. P. Grinkino. Turė jo ką pasakyti ir šeiminin kai, aktyviai įsijungę į dis-
Nuotraukoje: kalba prof. A. Golovko, jo j kairėje — doc. K. Lapinskas, doc. S. Stačiokas.
PAŽINTIS SU MENU
— tarybinė Klaipėda, per 30 pokario metų išgražėjusi, iš augusi. Permetame akimis pavargusius žvejų veidus, laimingą nuotaką, krykštau jančius vaikus, sustingusias pajūrio kopas ar pasišiaušu sias marių bangas — ir fa kulteto sienų betonas tarsi akimirksniui atgyja, pasidaro ne toks šaltas. O pirmo aukšto fojė nuo latiniai „svečiai" — Dailės instituto studentų tapybos darbai, akvarelės, raižiniai. Senas, mielas Vilnius, TianŠanis, lietuviškas sodžius,
taip artimas daugelio studen tų širdžiai, — tai Birutės Stančikaitės čia eksponuoja mų darbų temos. Vartau bloknotą — „atsiliepimų knygutę". Šilti, nuoširdūs žo džiai — padėka už grožį, atkeliavusį į mūsų skaičių, formulių ir sausos teorijos kasdienybę, savo paprastu mu sujaudinusį ekonomistus, buhalterius, kibernetikus. Manau, neapsiriksiu tvirtin dama, kad ne taip dažnai mūsiškiai studentai apsilan ko parodų rūmuose. Gal būt, vienam kitam studentui, ku-
Dažnas Pramonės ekonomi kos fakulteto studentas ar svečias stabteli šeštajame rūmų aukšte, apžvelgdamas čia nuolat veikiančią Foto meno draugijos parodėlę, kuria rūpinasi antrakursė D. Žemrietaitė. Šiuo metu mū sų akis džiugina A. Strauko darbai. Pagrindinė jų tema
kusiją: katedros vedėjas doc. K. Lapinskas, teisės kandida tai e. doc. p. A. Marcijonas ir P. Petkevičius, LTSR Tei singumo ministerijos Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto direktorius doc. S. Stačiokas, vyr. dėst. E. Medžys ir kiti. A. KATKUS TF dėstytojas
GAMTA — VISŲ NAMAI
Ar ne tu
sutrypei gėlę? Pavasaris! Pirmasis jį pa stebi žmogus, gyvenantis kur miesto pakrašty, netoli miško. Ir ne todėl, kad pro langus matyti žibutėmis numėlyniję šlaitai, o todėl, kad jų gležni žiedeliai nu vytę ir paniekinti mėtosi vi soje pakelėje, ne, ne todėl, kad „žirginėliai" ir „kačiu kai" sužydo kieme, o todėl, kad jų pilni moterų glėbiai arba dar blogiau — šiukš lių dėžės. Žmonės išsineša mišką namo, išsineša negalvodami, kaip sunkiai užgyja jo žaiz dos, o kai kurios ir visai ne užgyja. Dar prieš penkerius metus Antakalnio rajono miškuose aš žinojau ketu rias vėjalandės šilagėlės — globotino augalo — augimvietes. Dabar nebėra nė vie nos. Tikriausiai gana greitai iš Lietuvos augalų sąrašų reikės išbraukti dar dešimtis pavadinimų, jei laiku nesustabdysim lengvabūdžio ar piktos valios žmogaus, jei nepanorėsime nors smulkme na prisidėti prie miško iš puošei ėjimo. Gal kai kas sakys, kad mes, girdi, studijuojam. Mums nėra laiko net nueiti į mišką, ir ypač pavasarį, kai ore pakvimpa sesija. Gerai, grįšim į miestą. Eta tiniai darbuotojai išaugi na medelius, krūmus ir gė lių daigus, atveža juos čio nai, pasodina. Džiaukimės, gėrėkimės: žaliuoja.. . Bet ne — ne žaliuoja. Prie Petro ir Povilo bažnyčios žolyne bu vo pasodinta keli šimtai ro žių. Po poros mėnesių jų nebeliko. Prie Dzeržinskio tilto iš tokio pat žolyno tuo pat keliu išnyko didesnė da lis pasodintų krokų. Žino ma, mes ne vagys, tai pada rė kiti. Bet kodėl taip liūd nai atrodo studentiškiausia Vilniuje Čiurlionio gatvė. Kodėl kiekvieno pakelėje apželdinto žemės lopinėlio kampai numindyti, kodėl gy vatvorė išliko tik ten, kur buvo tankiausia, kodėl kiek vieną pavasarį Čiurlionio ir Sierakausko gatvių susikirti me esančiame skverelyje nuvingiuoja takelis... Per pievutę ir gėlyną. Vėl atva žiuoja moterys, sukasa, išpu rena žemelę, pasėja žolyną, atsodina numinto fliokso lo pinėlius. .. ir vėl būriais tuo pat takeliu patraukia studen tai. Čia jau tikrai studentai, skubantys į fizinio auklėji mo užsiėmimus, į Karinę ka tedrą. Nagi, pagalvokim, ar tik rai mes neturim laiko paso dinti priemiestyje medelį, ar nebepavysim savo gyvenimo, jei apibėgsim gėlyną aplink, nepatraukę tiesiai, ar blo gesnės taps mūsų rankos, jei padirbėsim tvarkant bendra bučio, fakulteto, miesto ap linką? B. ABLOŽEVlClCTE IV k. biologė
ris „negalvojo, kad taip ga lima piešti", pažintis su draugų darbais (Birutė ne pirmoji eksponuoja savo pa veikslus) bus lyg žingsnis j meną, į grožį. Minėtų parodėlių iniciato rė — PEF V k. studentė I. Laumenskaitė. Ji užmezgė ryšius su Dailės instituto stu dentais, padėjo tvarkyti jų parodėles mūsų fakultete. Nuoširdžiai pradėtą darbą tęsia jos jaunesnė kolegė — antrakursė V. Vaitiekūnaitė.
D. TYLAITE
kartą pasakė, kad mokytojo PASINAUDOKITE PROGA! darbas turi dvi puses: gero ji pusė yra dalyko dėstymas, o nelabai maloni pusė yra kie laimingi, lyg atradę užklasinis auklėjamasis dar Ameriką. Jie mėgsta įvai bas. Aišku, tai priklauso rias patarles ir priežodžius, nuo mokytojo sugebėjimų ir mįsles, galvosūkius. Bet juk charakterio, bet auklėjama pamoka susideda ir iš ne sis darbas yra tikrai sunkus, įdomių dalykų, tokių, kaip jei turi menkus organizaci naujų žodžių mokymasis, nius sugebėjimus. Paskelbi klasei, kad eisime gramatikos taisyklių kalimas ir pritaikymas. Tada reikia į Šimonio darbų parodą, tai įveikti mokinių bodėjimąsi susirenka iš 33 tik penki še ar net nepaklusnumą. Kai ši. Reikia pasiruošti žygio ir ką čia padeda pedagogikos dainos konkursu^ — o jie ar metodikos nurodymai, bet, eina galvom, neklauso, ir ta deja, labai nedaug. Dažnai da nebežinai, ką daryti. Kai tenka pačiam susikurti savas mokykloje rengiamos paro taisykles, staigiai daryt dėlės saugaus eismo ar gam sprendimus ir kepurnėtis iš tos apsaugos tematika, sėdi nepalankios situacijos. Štai, ir darai albumus, stendus. pavyzdžiui, maniškiai šešto- Daug ką reikia klasės vado kai vidury pamokos nutrau- vui mokėti: ir piešt, ir dai kė mano aiškinimą, paklaus- nuot, ir grot, ir šokt, ir vai dami, ar aš visus angliškus dint, ir... Visko neišvardin Prieš mėnesį Olandų gatvėje, Nr. 51, pradėjo veikti; žodžius moku. Kai pajuoka si. Bet visus nemalonumus vau, kad kokia dešimčia žo atperka mokinių noras dau natorija — profilaktoriumas. Tai gydymo — profilaktii džių daugiau už juos, buvo giau sužinoti, geriau padary įstaiga. Čia gydosi ir ilsisi Universiteto, Pedagoginio patenkinti ir pripažino, kad ti už kitus, Ir todėl nenoriu Inžinerinio statybos institutų studentai ir tarnautojai. p; filaktoriume yra sąlygos gydytis ir ilsėtis, nesitraukia jų ir mano žinių nepalygin pedagoginės praktikos pa- nuo mokymosi ar darbo. Veikia skaitykla, yra poib baigos. si. O po to reikia vėl pra kambariai. Į profilaktoriumą siunčiami studentai ir lama dėti dirbti. Dalia SMELSTORlOTfi tojai, kuriems reikalingas sanatorinis ir fizioterapinu ? Mūsų praktikos vadovė IV k. anglistė dymas, o taip pat dispanseriniai ligoniai. Nukreipimas j Ii būti išduotas ir studentams bei tarnautojams, kuria reikalinga gydomoji profilaktinė pagalba. Studentams, į rie yra profsąjungos nariai, 70% kelialapio vertės apn karna, jiems kelialapis tekainuoja 15 rub. 30 kap. Stude Finansų ir ap Susitikimas su tų profsąjungos komitetas apie 20% kelialapių gali išdu skaitos fakulte ti nemokamai: mokslo pirmūnams, aktyviems visuomea Velnio nuotakos“ to Kultūros klu ninkams, donorams, sunkiau besiverčiantiems studentas bas surengė su kompozitoriumi Gydymosi ciklas profilaktoriume — 24 kalendorinės dJ sitikimą su kom nos. Studentų profsąjungos komiteto nutarimu jis d pozitoriumi V. būti pratęstas, jeigu tai pasiūlo profilaktoriumo vyriausi Ganelinu ir jo gydytojas. Besigydantieji gyvena bendrabučio tipo kai vadovauj amu bariuose; gali gydytis ir studentų šeimos — atskirus džiazo trio, pri šeimyniniuose kambariuose. Valgoma profilaktoriumo n pažintu visoje gykloje pagal gydytojo skiriamą dietą. Talonas diej šalyje. kainuoja 1 rub. 56 kap. Studentus, kuriems reikalinga n Labai Įdomi dymo profilaktikos pagalba, prašome kreiptis į studeį buvo ta vakaro profsąjungos komitetą su Aukštųjų mokyklų poli . . J dalis, kai kom nukreipimu. ! pozitorius, akty A. C1UR1I viai talkininStudentų profkomila kaujamas kolepirmininko pavaduoto! gų V. Cerkaslno ir V. Tarasovo, supažindino mus su trio darbo kū- Geriau tvarkytis jais budėjimo nuostaa rybine puse, re Bendrabučio komendante i Balandžio 15 d. įvyko tre ragino gyventojus ųed pertuaru (visi pagroti kūriniai, čiojo bendrabučio gyventojų tvarkytis, nes kai kurių i išskyrus vieną, susirinkimas. Neseniai pra tik suremontuotų kambaį sukurti ansamb dėjo budėti etatiniai budėto sienos ir palangės jau 1 jai. Tarybos pirmininkas J. nešvarios. > lio). O. GALGIN.'JTll V. JANKEVIČIAUS nuotr ). KANOVIČIUS Stonkus supažindino su nau-
Pedagogikos praktikos verpetuose Mūsų pedagoginė prakti ka baigiasi, >bet pabaigos tikrai nelaukiam. Gera būti su vaikais, nors ne visada su jais būna lengva. Nega na to, ką išmokai vidurinėje mokykloje ar Universitete. Prisieina pasimokyti savaran kiškai, pavartyti ne tik ang liškas knygas, vadovėlius, gramatikas ar žodynus, prisireikia geografijos ar isto rijos vadovėlio, žemėlapių, Ir ne vien todėl, kad sudomintum mokinius a'r paįvai-
rintum savo pamoką, bet kad ir neliktum kaip pasku tinis žioplys prieš pačius reikliausius savo vertintojus. Kol dar nedirbom, viskas buvo aišku kaip dukart du — keturi. Mes buvom Įsiti kinę, kad daugiau už juos žinom ir mums teks tik per teikti savo žinias kitiems. Iš dalies tai tiesa. Anglų kal bos mokėjimu mes pralen kiant savo mokinius. Yra to kių dalykų, kurių jie klau sosi susidomėję ir būna to-
Utuanisti n ė s metu praktikos mokytojas: — S a k y k, k. Kvietkaus kai, kai. kokios buvo Severiutės kojos? Sufleris: — - Sakyk — švarios, išpuo selėtos. ,. Kvietkauskas: — Liuks ko jos! Kaip Merilin Monrol
Kviečia profilaktoriumas
J. KUNCIAUS pieš.
Lietuvos krepšininkų autoritetas sąjunginėje arenoje nenuginčijamas. O jei kas paklaustų apie mūsų pripažin tų meistrų pamainą, tai geriausias atsakymas į šį klausi mą būtų ką tik pasibaigęs TSRS jaunių čempionatas Dneprodzeržinske. Mūsų respublikos vaikinai, turnyro pra džioje nedrąsiai svajoję apie prizinę vietą, puikiai sužai dė ir iškovojo šalies čempionų vardus. Keturi komandos žaidėjai: D. Laskys, R. Strašauskas, V. Prokopas ir Vil niaus universiteto I k. psichologas R. Banevičius pakvies ti kandidatais į TSRS jaunių rinktinę. G. PILAITIS Vyksta dvidešimt septintosios Universiteto tarpfakultetinės spartakiados kovos. Kroso varžybose po vienodai taškų surinko matematikai ir istorikai, tačiau nugalėtojų taurė buvo įteikta matematikams, nes Jų fakultetas ma žesnis. Privalomoje programoje pirmauja Matematikos ir me chanikos fakulteto sportininkai, surinkę 13 taškų, antro je vietoje Finansų ir apskaitos fakultetas — 14 taškų, trečioje filologai — 17 taškų; jie vienu tašku aplenkė istorikus. Pasirinktinėje sporto šakų programoje tvirčiausiai lai kosi medikai (17 taškų); gamtininkai kol kas antri (24 taškai). Spartakiada vyksta sklandžiai, tačiau nerimą kelia che mikai: jų komanda jau kelintas kartas varžybose nedaly vauja. Prieš akis dar daug varžybų. Balandžio 22 d. prasidės tinklinio turnyras, 23 d. centriniame „Žalgirio" stadione pradės kovas lengvaatlečiai, kiek vėliau PDG daugiako vės, 26—27 dienomis Valkininkuose — turistų varžybos. Antradienį pasibaigė vyrų rungtynės spartakiados krep šinio aikštelėje. Atkakliose kovose su matematikais ir istorikais pirmąją vietą išsikovojo Fizikos fakulteto ko manda. Merginų krepšinio čempionėmis tapo Pramonės ekonomikos fakulteto sportininkės. Antros — filologės, trečios — finansininkės. A. SKRABULIS
,.Balandžio 12 d., 17 vai., PEF III k. stud. V. Dubinąs ėjo per Vrublevskio gatvę prie sankryžos su Lenino prospektu, degant raudonam šviesoforo signalui. Jį par
Įpusėjo profkomiteto rengiama bendrabučių spartakia da. Baigėsi šaškių, šachmatų ir stalo teniso varžybos. Pirmieji į kovą stojo šaškininkai. Kova dėl prizinių vie tų užvirė tarp V, VI, VIII bendrabučių komandų. Visą laiką pirmavo ir nugalėjo pastarojo sportininkai, surinkę 11,5 taško. Vos 0,5 taško atsiliko VI bendrabučio koman da. Penktojo komanda, surinkusi 9 taškus, užėmė III vie PAŠALINTI tą. Puikiai žaidė VI bendrabučio šaškininkai J. Sartauskas ir V. Bobinas. Merginų tarpe tik pergales skynė VIII NEPAŽANGUS bendrabučio sportininkė B. Stankevičiūtė. STUDENTAI Įdomiai ir permainingai vyko šachmatų varžybos. Ko mandos burtų keliu buvo suskirstytos į du pogrupius. Ypač atkakli kova vyko I pogrupyje, kur susitiko per Filologijos fakulteto IV k. nykštės bendrabučių spartakiados nugalėtoja — šeštojo stud. V. Sabaliauskaitė, komanda ir šių metų žiemos šachmatų turtyro laimėtojas Fizikos fakulteto III k. — septintasis. Si susitikimą rezultatu 2:1 laimėjo VI stud. K. Sčensnavičlus, bendrabučio šachmatininkai. Antrame pogrupyje žymiai Finansų ir apskaitos fakul pajėgesni buvo IX a bendrabučio sportininkai, kurie nu teto II k. stud. R. Armošgalėjo ir finale. Ypač gerai žaidė šios komandos pirma- kaitė. atskyrinirikai R. Paplauskas ir A. Žynelis. Trečia vieta ati teko IV bendrabučiui. Jei ankstesniais metais stalo teniso varžybos nepasižy mėdavo meistriškumu, tai šiemet šiose varžybose išvydo me net 4 kandidatus į sporto meistrus. Pirmąją vietą po sunkios kovos iškovojo V bendrabučio komanda, finale rezultatu 3:2 įveikusi IX a bendrabučio stalo tenisininkus. Čia lemiamą tašką V bendrabučio komandai pelnė V. Urbonavičius, nugalėjęs kandidatą į sporto meistrus V. Bagdoną. Trečioje vietoje liko VII bendrabučio spor Tęsiamas prof. J. Juzeliū tininkai. Po trejų varžybų pirmauja VI bendrabutis (8 baudos no paskaitų ciklas „Pasaulio taškai). Antra — IX a bendrabučio, trečia — V bendra kultūros ir jų muzika". Penk bučio komandos. Varžybų autsaideriais tapo III ir VIII bendrabučių komandos (po 17 baudos taškų). Greitai pra- tadienį — antra paskaita sidės krepšinio bei futbolo varžybos. Tad sėkmės ir va- „Nigerijos tautų muzika". A. GALMINAS Kviečiame studentus ir dėslios jums, sportininkai!
Skelbimai
informuoti" tėvus, kad nepažangumą negaunu pendijos...
trenkė taksi. Pėsčiasis su žeistas". Šios šykštokos VAI pranešimo eilutės labai pa mokomos: jos' rodo, kaip svarbu laikytis eismo taisyk lių. Už jų nepaisymą galima skaudžiai nukentėti ir pa čiam, ir kitiems rūpesčių — Jonai, ką man daryti? pridaryti. Nesinorėtų tikėti, kad V. Dubinąs yra., daltoni Nespėju į paskaitas, — kas. Paprasčiausiai, jis, ma skundžiasi vienas. — Nakvok Universitete. tyt, iki šiol tikėjo, kad per gatvę spės perbėgti bet ka Mokiausi, mokiausi infor da ir bet kurioje vietoje. O matikos mokslų, o kaip „pajūs ar taip pat manote?
Gaila, kad kavinėse skaityklų, būtų galima jungti malonumą su būti be.
iš krašto. Ėmė mergaitė ir suklastojo fizinio auklėjimo dėstytojo parašą skolos la pelyje. Kokia gi bėda ją pri spyrė griebtis net apgaulės? Galima pamanyti, kad ją „užsisėdo" dėstytojai: juk N. Kuzmina dar pirmame kurse laiku negavo fizinio auklėji mo įskaitos. Katedra paaiš Finansų ir apskaitos fakul kino, kad studentė nelankė teto II k. buhalterė N. Kuz- užsiėmimų, ir tik todėl jai mina iš didelio rašto išėjo nebuvo pasirašyta įskaita.
Vadinasi, kaltinti kitų ’ reikalo, tai vis per apffl mą taip atsitiko. Blogai.! N. Kuzmina skolą :|! likviduoti nedorai. Už dėstytojo parašo M toj imą Rektoratas be j kalbų šalina iš Universj Ne pirmą kartą taip -1 ka, bet vis dar kai kas I ir susigundo pabandyti J šioje „loterijoje". * | išlošti negalima. j
92 musų šeimą dėl Egidijaus mirties. Auksė KAIRIENĖ Kraštotyrininkų klubas
tytojus 20 auditoriją.
vai. į Fil.F
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju Pramo nės ekonomikos fakulteto vadovybei ir pramonės pla navimo spec. grupės kurato riui bei kurso draugams, padėj tįsiems ir užjautusiems
Pramonės ekonomikos fakulteto darbo ekonomi kos specialybės II kurso studentę Danutę AVERKAITĘ dėl Jos tėvelio mirties nuoširdžiai už jaučia grupės draugai ir kuratorė.
Jis buvo visuomeniniu! universalas: darė viską skyrus mokymąsi. Labiausiai jis mėgo disciplinas, kurios nebi dėstomos.
Pramonės ekono"1' fakulteto studentai dėstytojai dėl V k. j dento Egidijaus KA" mirties reiškia užuojautą jo žmonai, vams ir artimiesiemsPrekybos fakulteto J kybos ekonomikos sj II kurso studentai 1 širdžiai užjaučia Į,UJ draugę Danutę STULj TĘ dėl jos sesers tr*l kos mirties. J
-1
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 09724 Užs. Nr. 1252
REDA K'1] ALGIS M