*
KVIEČIA FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS
iiiiiiiiiiiiiiHiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiniiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiniiiuiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiimiiiiiiniiiiiiiiiiiiniiuiiHiiitiiiiiiiiniiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiimuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiimm
SĖKMĖS!
Visu saliu proletarai, vienykitės! 1964 METAI GEGUŽE 7 D.
KETVIRTADIENIS NR. 15 (484)
KAINA 2 KAP. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Matematika - mokslų karalienė
Dar neretai ir šiandien moksleiviui kyla klausimas: kam reikalinga matematika, kam ją mokytis. Juk ir iš vy resniųjų kartais tenka išgirsti, kad jie taip pat mokėsi mate matikos, bet seniai ją užmir šo, nes gyvenime tų žinių pa naudoti neprisiėję. Kai kas net teigia, kad matematika esanti reikalinga tik proto gimnastikai, kaip, sakysime, rebusai arba šachmatai. Pa galiau, dar ir šiandien pla čiojoje visuomenėje gana pa plitusi nuomonė, kad matema tikos mokslas jau seniai esąs užbaigtas, kad visa, kas buvę
galima atrasti, jau seniai su rasta ir surašyta vadovėliuose bei žinynuose, ir nieko naujo sugalviti esą negalima. Belie ka ti k iškalti tas žinias. Tai gi, matematika esanti „sau sas“ mokslas, jame nesą dirvos kūrybai. Todėl ir matematikai kartais įsivaizduojami kaip „sausi“, nuobodūs žmonės, iš kalę didelį skaičių formulių bei teoremų, ir visas jų užda vinys — tik perteikti tas iš kaltas žinias mokiniams. Daž nai net išsilavinę žmonės, gūsčiodami pečiais, nustebę klau sia: argi matematikoje dar galima padaryti ką nors nau jo. Ar iš tikrųjų taip yra? Matematikos žinių, kad ir nedaug, kad ir labai paprastų, kasdien reikia kiekvienam žmogui. Jei atidžiai paanali zuotume bet kurio žmogaus kasdieninę veiklą, tai pama tytume, kad jam kasdien ten ka skaičiuoti, susidurti su pa grindiniais matais, papras čiausiomis geometrinėmis for momis. Su visu tuo mes taip apsipratę, jog ir nepastebime. Žymiai daugiau matemati kos žinių reikia įvairių masi nių profesijų darbuotojams: kvalifikuotam darbininkui' ir t. t., nekalbant jau apie ar chitekto, inžinieriaus ir kitas profesijas, kurioms matema-
Dažnai jaunuoliui, baigu siam vidurinį mokslą, mate matiškai kalbant tenka spręsti lygtį su daugeliu nežinomųjų ir, be to, dar iš daugelio sprendinių reikia pasirinkti vieną, kuris geriausiai atitik tų uždavinio sąlygas. Sis už davinys — tai specialybės ar ba profesijos pasirinkimas. Uždavinys nelengvas, todėl, kad jaunuolio laukia fabrikai ir gamyklos, įvairios įmonės ir kolūkiai. Jį kviečia ir vilioja specialios viduri nės ir aukštosios mokyklos. Ir pasirinkti išties sunku, tuo labiau, kad mūsų šalyje visos
specialybės, visos profesijos yra vienodoje pagarboje, vie nodai reikalingos, kad žmo gus vertinamas ne pagal pro fesiją ar specialybę, o pagal visuomenei naudingą darbą, pagal tai, kokį indėlį jis įne šė į bendrą komunizmo rūmą. Patarti čia ką nors, aišku, sun ku. Galima tik tiek priminti, kad reikia pasirinkti tokią specialybę ar profesiją, kuri patinka, kurioje sugebėtum duoti visuomenei kuo daugiau naudos, kurioje sugebėtum būti pilhaverčlu komunizmo statytoju, kurioje būtum žmo gumi iš didžiosios raidės.
Zita MAČIULYTE FMF Komjaunimo komiteto Sekretoriaus pavaduotojas ideologlnam darbui
NUOBODŽIAUTI? NE! NETEKS! Nepakartojami studijų me tai! Iš tikrųjų, tai patys pui kiausi metai žmogaus gyveni,me. Skaudu, kai tenka nusi vilti pasirinkta specialybe, blaškytis iš vienos aukštosios mokyklos į kitą. Todėl baigus vidurinę reikia rimtai pagal voti, įvertinti savo sugebėji mus ir polinkius. O dirbti vi sur reiks, — ar pasirinktum mediciną, ar chemiją, ar fiziką-matematiką. Dažnai be rei kalo manoma, kad matematika — tai sunkus, sausas moks las. Negalima spręsti iš vidu rinės mokyklos elementaraus kurso apie visą matematiką. Nepabūgus darbo ir išstu dijavus nors pačius pa grindus, pamatysi, kad mateSiariatika — tai nuostabus, vis-
ką aprėpiantis mokslas, ne mažiau poetiškas už bet kurį kitą. Šiuolaikinės elektroninės skaičiavimo mašinos, teorinės kibernetikos problemos — ar tai sausas ir nuobodus moks las? O visa tai galima suži noti mūsų fakultete. Draugai abiturientai, pagal vokit, ar neverta stoti į fiziką ir matematiką? Nuobodžiauti prie formulių ar teoremų ne teks. Linksmas studentiškas gyvenimas! Fizmatai niekada nesnaudžia. Sutiksi juos ir sporto aikštelėje, ir saviveik los repeticijoje, ir turistiniam žygyje.
ĮSPŪDŽIAI NEBLĖSTA
/ FIZIKOS IR MATEMATI KOS FAKULTETO SPE CIALYBES IR SPECIA. ) LIZAC1JOŠ I. FIZIKOS į SPECIALYBĖJE: 1. Radiofizlka, 2. Puslaidininkių fizika, 3. Astrofizika, 4. Teorinė fizika, 5. Optika ir spektrosko pija. II. MATEMATIKOS SPECIALYBĖJE: 1. Skaičiavimo matema tika, ( 2. Funkcijų teorija. / 3. Tikimybių teorija ir matematinė statistika, 4. Geometrija ir popologija, 5. Algebra ir skai člų teorija
Prof. dr. J. KUBILIUS, universiteto rektorius, LTSR MA akademikas
tikos žinių ypač reikia šian dien, audringo technikos pro greso laikais. Matematika yra vienas iš pagrindinių mokslų. Be jos žinių negalima mokytis kitų dalykų: fizikos, astronomijos, chemijos, technikos ir t. t. Tiesa, matematikos žinios, kurių mokoma vidurinėje mo kykloje, jau seniai mokslui ži nomos. Tas, žinoma, nereiš kia, kad matematika jau už baigtas mokslas. Ji, kaip ir kiti mokslai, nuolat vystosi, turtėja naujais dideliais atra dimais. Gamyba ir kiti moks lai bei vidinė matematikos raida kelia kasdien naujas problemas. Be jų sprendimo nebūtų įmanoma kitų mokslų bei technikos pažanga. Mate matikos reikšmė ypač išaugo dabar, kai žmonija žengia į tarplanetiniu kelionių, atomi nės energijos ir kibernetinės automatikos amžių. Matematikos pritaikymų sri tis nepaprastai išsiplėtė. Sa lia klasikinių matematikos pri taikymo sričių — fizikos, ast ronomijos, chemi jos, technikos mokslų, kur nė žingsnio nega lima žengti be matematikos, į jos pritaikymų sferą pateko
N. CEKNYTE III k. matematikos spec., Lenino vardo stipdendinlnkė
----------------------------------
Šiemet man teko' dalyvauti Odesos Me nikovo v. univer siteto SMD XX konferencijo je. Buvo labai malonu pasida linti su darbo kolegomis pa tyrimu, susipažinti su jų pa siekimais, ateities planais tuo labiau, kad tiek jų puslaidi ninkių laboratorijose, tiek mū siškėse, atliekami panašios specifikos darbai. Gal dėl to ir nebuvo taip nuostabu, kad odeslečiai gerai prisiminė prieš mane atsilankiusius draugus, minėjo juos geru žo džiu, domėjosi, kaip Jiems se kasi dabar. Bet ne vien laboratorijose mes, svečiai, pamatėme daug įdomaus. įžymūs miesto-didvyrlo kovos paminklai,, garsie ji Operos ir Baleto teatro rū-
EINA NUO 1950 M.
_________________________________________
Gal daug Jūsų ateis į fizikos ir matematikos fakultetą, įsijungs į didelį draugišką fakulteto komjaunimo būrį. Įdomiai dirba komjaunuoliai, turiningai praleidžia laisva laikį. Fakultete organizuojami įdomūs ateistiniai, klausimuatsakymų vakarai, disputai apie dailę, muziką, na, žinoma, ir apie naujausius mokslo atradimus, technikos pasiekimus. Jūs, tikriausiai, girdėjote, kad komjaunuolių iniciatyva prie universiteto atidaryta mažamečiu nusikaltėlių mokykla, kurioje dėsto vyresniųjų kursų komjaunuoliai. Gera stu dentų iniciatyva daug vaikų buvo išplėšta Iš gatvės, jie susidomėjo knygomis, muzika, sportu, turistiniais žygiais, prieš juos atsivėrė naujas, įdomus, pilnas šių dienų roman tikos, gyvenimas. Patys geriausi iš jų buvo priimti į kom jaunimą. Jie pilnai pateisina komjaunuolio vardą. Ateina vasara. Kaip ir kiekvienais metais, vėl važiuosime į darbo stovyklas. Kiekviena pamaina dirba dvi savaites, palyginti nedidelis laiko tarpas, bet per tas 14 dienų žmo nės geriau pažįsta vienas kitą, bendro darbo metu sutvir tėja draugystė, išryškėja nauji charakterio bruožai, poillnkiai. Fakulteto komjaunuoliai ne tik gerai dirba, aktyviai dalyvauja visuomeniniame darbe, saviveikloje, sportinėse sekcijose, bet ir gerai mokosi, kovoja už visos grupės pa žangumą, už tvirtas žinias matematikoje, fizikoje, mecha nikoje. Jeigu domitės tiksliaisiais mokslais, ateikite pas mus, įsijunkite į komjaunuolišką fakulteto šeimą. Mes laukiame! O dabar, sėkmės laikant brandos atestato egzaminus!
mai, TSRS jūrų sostinės pra moninės ir kurortinės statybos, o taip pat carizmo žiaurumus primenantys, Potiomkino laip tai ir odesiečių mėgstama pa sivaikščiojimu vieta — Deribasovskaja, palieka stiprų įspūdį, kurį parsiveži namo. Atroao. kad niekad nesibaigs tie geri prisiminimai.
R. BAUBINAS IV k. studentas
I
Daugelį jūsų domina fizika ir matematika. Šiandien tai, žinoma, natūralu ir supranta ma. Juk mūsų amžius dažnai vadinamas atominės energijos ir kibernetikos amžiumi, o tai iš esmės yra fizika ir matema tika. Ir taip vadinamas mūsų amžius ne todėl, kad šios problemos yra naujos — jos yra gana fcenos, ta čiau šiandien jos tapo milijonų žmonių, ne vien tik fizikų ar ba matematikų problemomis, jos tapo praktinėmis prob lemomis. Milijonai žmonių šiandien suinteresuoti at skleisti didžiulius, medžiagos gelmėse slypinčius energijos šaltinius, suinteresuoti, kad atomas tarnautų talkai ir kū rimui, o ne griovimui ir pra žūčiai, suinteresuoti, kad rake tos ir kosminiai laivai vis gi liau skverbtųsl į kosminę erd vę. Matematinės mašinos šian dien ne tik kad pakeičia mi lijonų žmonių darbą, bet ir padeda jiems protauti. Mate matiniai metodai skverbiasi į žemės ūkio, biologijos ir me dicinos mokslus, o tai sudaro prielaidas gyvųjų organizmų, tame tarpe ir žmogaus, sanda. ros ir jų funkcijų dėsningu mams susekti, jie skverbiasi į ekonomiką, kalbą ir net į lite ratūrą. ..Matematlzuojami“ ne tik mokslai, bet atskiros ga mybos, atskiros liaudies ūkio valdymo šakos ir pan. Todėl šiais mokslais ir domisi visi. Apie fizikos ir matema tikos mokslų reikšmę akad. Bergas, vienas iš žymiausių mūsų šalies elektronikos ir kibernetikos specialistų, ne seniai taip pasakė: ,,kad mūsų dienomis mokslo išsivystymo lygį vienoje ar kitoje šalyje
Nukelta
biologija, medicina, ekonomi ka ir net kalbotyra. Šiandien vyksta visų mokslų matemaittzavimas, matematika virsta visų mokslų metodu. Matema tikos pritaikymas praplečia įvairių mokslų galimybes, praturtina jų metodus. Matyt, nebeužilgo be rimtesnio mate matinio pasiruošimo negalės apsieiti beveik visų sričių spe cialistai. Matematika kartu su kitais pagrindiniais mokslais yra pašaukta nušviesti techni kai ir gamybai naujus kelius, pažinti pasaulį ir pajungti žmogaus reikalams naujas gamtos jėgas. Ekonominio planavimo reikšmė yra labai didelė kiek vienoje šalyje. Ji ypač didelė mūsų šalyje, kur liaudies ūkis vystomas pagal vieningą vals tybinį planą. Nors planuojant remiamasi objektyviais duome nimis, tačiau dėl nepaprasto sudėtingumo čia didelę reikš mę turi atskirų darbuotojų intuicija, jų subjektyvios pa žiūros, patirtis. Todėl rasti geriausią plano variantą prak tiškai neįmanoma. Pastaruoju metu matematikams pavyko rasti optimalaus planavimo metodus, panaudojant elekt ronines skaičiavimo mašinas. Praktika rodo, kad daugeliu atvejų šie metodai duoda nuo dešimčių iki šimtų procentų ekonomijos. Šiuo metu vyksta spartus matematikos metodų veržimasis į ekonomikos moks lus. Matematika ir medicina. Iš karto atrodytų, kad jie nedaug teturi bendro. Tačiau šiandien jau projektuojamos ir bando mos klinikinėje praktikoje elektroninės skaičiavimo maši nos, padedančios gydytojui nustatyti širdies ir kitų ligų diagnozę, sukurti pirmieji nėr. vų impulsais valdomi protezai. Nervų sistemos veiklos tyrimai ir matematikos pažanga atve ria galimybes kurti mintimis valdomas mašinas. Matemati kos ir kibernetikos poveikyje atsirado nauja mokslo sritis bionika, kuri gyvų organizmų veiklos principus taiko tech nikoje. Kalbotyra beveik iki pasta rojo meto buvo laikoma moks lo šaka, kurioje matematikos metodai niekada nebus pritai kyti. Tačiau ir ji neatlaikė matematikos metodų atakos. Mašininis vertimas iš viėhos kalbos į kitą pareikalavo nau jų, galingų matematikos me todų. Atsirado nauja mokslo šaka — matematinė lingvisti ka, kuri matematikos metodais nagrinėja kalbų dėsnius. Didžiulio perversmo moks le ir gamyboje perspektyvas atveria tolesnė elektroninių skaičiavimo mašinų raida ir jų paplitimas. Kibernetinės ma šinos gali pakeisti ne tik žmo gaus raumenų jėgą, bet ir mechanizuoti daugeliu atvejų žmogaus protinį darbą. Šian dien jau sukurtos ir kuriamos mašinos, kurios gali valdyti iš tisus fabrikus, vairuoti lėktu vus, laivus, lošti šachmatais, balsu skaityti knygą, užrašyti raidėmis kalbą ir t. t. Pa grindinį vaidmenį kuriant to kias mašinas vaidina matema tikos metodai. Senovėjųe matematiką va dindavo mokslų karaliene. Šiandien ji bevelk tokia ir yra savo metodų universalu mu ir pritaikymų diapazono platumu.
*•
tytl spektrus, išmokti spektrų tik per pastaruosius 4 metus abėcėlę. Tai yra spektroskopi buvo gauta aparatūros dau jos uždavinys. Šiandien optika giau kaip už 400.000 rb. nau apsprendžia fizikos-matemati ir spektroskopija nėra ja valiuta. Šiais metais gavo kos disciplinų laimėjimai“. vien veidrodžiai, lęšiai ir priz me elektroninę skaičiavimo Fizikos ir matematikos spe mės, kaip kad įsivaizduoja mašiną, kurios vertė arti cialistus ruošia viena seniau daugelis vidurinėse mokyklose 100 000 <nb. Fakultete yra sių mūsų šalies aukštųjų mo besimokančiųjų arba baigusių turtinga biblioteka, nekalbant kyklų — Vilniaus Valstybinis draugų, šiandien optika ir jau apie universiteto centrinę Vinco Kapsuko vardo uni spektroskopija — tai sudėtin biblioteką, kuri yra turtin versitetas. Fizikos ir matema gi elektromagnetiniai, elektro- giausia respublikoje. Bibliote tikos fakulteto, kuris šiuo me nlnlai ir radiotechniniai įren koje yra gausi tiek mūsų ša tu yra vienas iš stambiausių, gimai. Spektroskopinių meto lies, tiek ir užsienio literatū Nežiūrint i tai. kad dauguma gamtos kūnų ristikom, gamybos technologiją ir Išmokti iš jų uždavinys — ruošti aukštai dų ateitis taip pat didelė — ra, čia yra beveik visa išlei elektriniu požiūriu yra puslaidininkiai, dėl gaminti naujus aktyvius ir pasyvius elementus. nepakankamo technikos iSsivystymo Jie prak . S,1 dld® 1 ir įdomų darbą gali atlikti tik aukš kvalifikuotus fizikus, matema jų pagalba tiriami įvairūs džiama šios srities literatūra. tiškai iki šiol retai buvo naudojami. Elektrotech. tai kvalifikuoti puslaidininkių fizikos Ir elekt tikus ir mechanikus respubli mikroelementai, esantieji' že Fakultete dirba patys kvalifi nika ir radiotechnika domėjosi tik gero laidumo ronikos specialistai. Vilniaus V. Kapsuko v. uni kos mokslotiriamosioms įstai- mėje, vitaminai, o pastarieji kuočiausi respublikoje fizikos medžiagomis arba Izoliatoriais ir neskatino pus versitetas yra vienintelė mūsų respublikoje aukš fizikinių savybių tyrimo. toji mokykla, kuri ruošia šiuos specialistus. Pra koms, konstruavimo biurams, labai svarbūs žemės ūklui, ir matematikos specialistai. laidininkių Puslaidininkiai pasižymi labai ivairlomis sa ėjusiais metais buvo išleista pirmoji puslaidi įvairioms gamyboss įmonėms maisto pramonei ir t. t. Net 5 fakulteto profesoriams vybėmis: jų elektrinis laidumas stipriai priklauso ninkių fizikos diplomuotų tyrinėtojų grupė. To bei vidurinėms ir aukštosioms < kių specialistų laukia respublikos mokslinio ty Nemažiau svarbūs klausi- yra sutelkti respublikos nusi nuo elektrinio lauko stiprumo, temperatūros, ap drėgmės, slėgio ir kitų sąlygų. Todėl rimo institutai LTSR Mokslų Akademija, spe mokykloms. Kad sėkmingiau mat šiandien iškyla ir astrono- pelniusiu mokslo veikėjų var švietimo, cialūs konstruktorių biurai. iš puslaidininkių gaminami Įvairūs prietaisai: Įgyvendinti šluos uždavinius. mams, ypač kai artėja realios dai — tai akademikai A. Ju diodai, tranzistoriai, šalčio baterijos, termogeneJei Politechnikos Institute išleidžiami inžinie t.y. kad jaunieji specialistai galimybės pradėti tarpplaneti- cys, universiteto rektorius Ku ratoriai, varlstoriai, rezistoriai, termistoriai. riai ruošiami konstruuoti naujas schemas iš jau higrometrai. tenzometrai, fotovaržos ir fotoeležinomų aktyvių ir pasyvių elementų, tai puslai būtų tinkamiau pasiruošę nes keliones, kai žmogus ne- bilius, Brazdžiūnas, MA nadininkių fizikos tyrinėtojų uždavinys — tirti Jautrūs plačiame elektromagnetinių ban konkrečiam darbui, mokymas besitenkina žeme. Partijos pro rys-korespondentas Slavėnas, mentai, gų diapazone, pradedant trumpiausiais gama Ir nežinomus reiškinius ir kurti naujus puslaidi vykdomas dviem profiliais: pe gramoje ypatingai pabrėžia Prof. Žemaitis. Fakulteto dar kosminiais spinduliais ir baigiant ilgomis infra ninkinius prietaisus. Tai labai įdomus Ir kūry bingas darbas. raudonomis bei aukšto dažnumo radijo bango dagoginiu ir gamybiniu. Pe mas fizikos teorinių klausimų buotojų atlikti moksliniai dar mis. Čia paminėti tik kai kurie gaminami puslai Puslaidininkių fizikos katedroje ir problemi dagoginio profilio mokymas tyrimo svarbumas. Teorijos bai yra plačiai žinomi visame dininkiniai prietaisai, o kiek dar bus sukurta nėje laboratorijoje, kuriose specializuojasi pūgą vyksta 5 metus, o gamybinio uždavinys — apibendrinti pa moksliniame pasaulyje, o ti naujų. Todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu laidlnlnkių fizikos specializacijos studentai, yra atliekamas didelis tiriamasis darbas iš pusiaidi didelis dėmesys skiriamas puslaidininkių fizi — 5,5. Skirtumas tarp profi stebėtus naujus reiškinius, ras kimybių ir skaičių teorijos, kai, ninkių elektronikos problemų. Eksperimenti modernios elektronikos pagrin lių nedidelis — skiriasi jie ti tarp jų loginius ryšius, teorinės fizikos, puslaidininkių dus. sudarančiai Ypač didelės puslaidininkių fizikos taikymo niuose ir teoriniuose adrbuose nagrinėjamas keliais specialiais kursais ir įvilkti juos į matematinius rū fizikos darbai, kuriems vado galimybės vystant mikroelektroniką. Jau da skersinio ir Išilginio fotolaidumo kinetikos mikroelektronikos akimis žiūrint, tab mechanizmas. Gauti eksperimentiniai rezultatai praktikomis: gamybininkai at bus ir nurodyti naujus kelius vauja atitinkamai prof. Kubi bartinės leido sukonstruuoti eilę naujų prietaisų: dozimetletės dydžio puslaidininkiniai radijo imtuvai ir lieka arti vienerlų metų trun tolimesniam tyrimui. Teoreti lius, prof. Jucys, prof. Braz siųstuvai yra labai dideli. Labai didelius rei rus. mikrofotovaržas, fotoliniuotes Ir kitus ak kančią gamybinę praktiką, o kui būtina gerai žinoti mate džiūnas ir jaunesnieji moksli kalavimus puslaidininkinei technikai kelia ki tyvius elementus. Jau dabar 1 mm2 sutalpina ma daugiau kaip 100 aktyvių mikroelektronikos pedagogai — pusės metų pe matiką, todėl šios specializaci ninkai docentai Statulevlčius, bernetika. Nors dabartinės skaičiavimo mašinos elementų, kurie sėkmingai gali būti panaudoti mažiau „ląstelių“, negu žmogaus smegenys, dagoginę praktiką. jos studentai privalo gerai įsi Viščakas ir kt., yra laikomi net turi skaičiavimo technikoje. Nemažas darbas yra at bet jos užima žymiai didesnį tūrį: kelis didžiu Specialistų ruošimas pas savinti ir matematiką. Teorinė vedančiaisiais Tarybų Sąjun lius kambarius. Labai didelis ląstelių skaičius liekamas tobulinant elektrografinius sluoksnius. Tenka pažymėti, kad mūsų respublikoje yra uni. užtikrina žmogaus smegenų darbo patikimumą; mus, kaip ir visur, vyksta fizika iš esmės apima visą fi goje. Universiteto mokslinin vienoms kalinis pasaulyje Elektrografijos tyrimo insti ląstelėms išėjus iš rikiuotės, žmogus atskiromis specializacijomis. ziką; pas mus specializuojasi kai palaiko tamprius ryšius su neišeina iš proto. Dabartinės skaičiavimo maši tutas. kuriame sėkmingai dirba daug universiteto auklėtinių. Tur būt, visiems aišku,, kad atomų ir molekulių bei krista stambiausiomis šalies moksli nos taip pat turi galimybę save kontroliuoti ir Sukonstruuoti katedroje rentgenodozimetrai šiuo metu, kai mokslai labai lų teorinės spektroskopijos nėmis įstaigomis, su stambiau nurodo, kurios celės neveikia ir duoda klaidingą leidžia tuo pat metu matuoti jonizuojančių spindu rezultatą, bet jos dar toli atsilieka nuo žmogaus smarkiai Išsivystė ir nuolat srityje. siais mokslininkais. Mūsų žmo smegenų. lių dozę ir kietumą. Dabartiniu laiku atlieka Norint, kad kibernetinės mašinos ge vystosi, neįmanoma pasidaryti mas didelis paruošiamasis darbas konstruuojant specialybėje nės, tame tarpe ir didelis skai. riau modeliuotų kai kurias žmogaus smegenų Matematikos lauko tranzistorius. Tiriamos puslaidininkinės labai geru net vienos mokslo yra taip pat 5 specializacijos: čius studentų lankosi kitų funkcijas, būtina didinti celių skaičių. Čia į pa medžiagos leidžia taip pat sukonstruuoti puslai galbą naujiems mokslams — kibernetikai, bio šakos specialistu, pagaliau net Tikimybių teorija ir matema respublikų aukštosiose mokyk nikai dininkinius kvantinius generatorius. Didelį per. ateina puslaidininkiai. versmą technikoje žada naujai aptikti karštų neįmanoma gerai žinoti vieną tinė statistika, skaičių teorija lose, dalijasi su broliškų res Puslaidininkiniai sluoksniai — tai mikroelekt elektronų emisijos reiškiniai, kurie sėkmingai ti mokslo šaką, pvz., fiziką arba ir algebra, funkcijų teorija, publikų studentais patyrimu ronikos pagrindas; Iš jų gaminami aktyvus ir pa riami LTSR Mokslų Akademijoje. Šiems dide syvus elementai. Tokių elementų skaičius viena matematiką. Todėl visi fizi geometrija bei skaičiavimo moksle. liems darbams atlikti reikia daug darbš me kubiniame centimetre turėtų siekti šimtus kai ir matematikai po 2,5 m, matematika. Šias specializaci čių rankų ir aštraus proto, aukštai kvalifikuoto milijonų. Tokius užmojus galima bus įvykdyti Kai kurie studentai ir prak tiktai panaudojant puslaidininkines spausdintas jaunimo. Todėl kviečiu visus, mylinčius fiziką ir po to, kai jie įsisavina ir su jas populiariau nupasakoti yra matematiką ir nebijančius sunkaus, bet įdomauk Jau yra gaminami sluoksniniai diodai, sipažįsta su bendromis atitin sunkiau; tam reikia kai kurių tiką atlieka stambiausiuose schemas. darbo. stoti į fizikos-matematikos fakultetą! tranzistoriai, fototenzistoriai ir kiti aktyvus ir kamo mokslo žiniomis, su specialių terminų ir sąvokų, mūsų šalies mokslo centruose pasyvūs elementai. Tačiau reikia dar daugiau ir pasirinkti modernią, daug žadančią puslaidi ninkių fizikos specializaciją. Tam tikslui būtina plačiau ištirti nau bendrais to mokslo dėsniais, tačiau jų pavadinimai duoda — Maskvoje, Leningrade, Ki nuveikti Doc. J. VIŠČAKAS, puslaidininkių fizikines savybes, išdirbti ir sąvokomis ir taisyklėmis, pa šiokį tokį vaizdą, ką jos na jeve. Pas mus taip pat daž jųįsisavinti puslaidininkių fizikos katedros vedėjas puslaidininkių, su duotom charaktesirenka vieną siauresnę to grinėja. Tikimybių teoriia ir mokslo sritį ir toliau smul statistika šiandien vis plačiau nai lankosi žymūs Tarybų Są kiau gilina savo žinias tik toj taikoma fizikoje, technikoje, jungos mokslininkai, kaip, siauroj srity. Pasirinkimas medicinoje, kalbos moksle, pvz., neseniai lankėsi Lenino gana nemažas. Fizikos specia geometrija tiria įvairių kūnų premijos laureatas prof. NasV lybėje yra 5 specializacijos: formas, funkcijų teorija — Puslaidininkių fizikos ka savybes, kuriaht naujus puslai džioje jie įsisavina laboratori puslaidininkių fizika, radiofi- matematinių funkcijų, įvairių liedovas, dažnas svečias prof. zika, teorinė fizika, optika ir priklausomybių savybes, skai Prochoravas ir eilė kitų. Daž tedroje atliekamas platus dininkinius prietaisus, o taip nę techniką, susipažįsta su spektroskopija bei astrofizika. čiavimo matematika apima nai kitų respublikų mokslinin mokslinis tiriamasis darbas, pat ir konstruuojant sudėtin įvairiais elektroniniais prie Visos šios specializacijos yra įvairius skaičiavimo metodus, kai skaito ištisus paskaitų cik kuriame aktyviai dalyvauja gas, unikalias elektronipes taisais. Visa tai panaudoja ti riamajame darbe, iš pradžių įdomios, šiuolaikinės, labai programų sudarymą elektroni studentai. Jie daug padeda, ti aparatūras. Į ŠĮ darbą studentai įsijun padėdami vyresniesiems drau riant įvairias elektrines bei svarbios, labai reikalingos ir nėms skaičiavimo mašinoms, lus studentams ir pan. Taigi, sąlygos pasidaryti fotoelektrines puslaidininkių gia Jau nuo pirmo kurso. Pra- gams (diplomantams, laboran turi dideles ateities perspekty įvairių procesų ir reiškinių tams, dėstytojams), o vėliau vas. štai, kad ir puslaidinin modelių kūrimą, matematinių geru specialistu yra, tačiau šių savarankiškai nagrinėdami pa kių, fizika. Dar labai neseniai metodų taikymą ekonomikoje, sąlygų, žinoma, nepakanka. Svarbiausia sąlyga — tai sirinktus klausimus. žodžio ,,puslaidininkis“ nega biologijoje ir kitur. darbas. Dirbti reikia daug, be Apie savo darbo rezultatus lima buvo rasti jokiame žody Iš šio apibūdinimo matyti, darbo negalima pasiekti moks studentai praneša kasmet ne, o šiandien sunku rasti kad visos specializacijos, ku vykstančiose studentų moksli žmogų, kuris nebūtų girdėjęs rios yra universitete, gana lo viršūnių, be darbo iš viso nės draugijos konferencijose, apie puslaidininkius. Visi mes svarbios ir aktualios tiek nieko negalima pasiekti. Ma kuriose pasidalijama kūrybinė žavimės degtukų dėžutės dy mokslui, tiek ir liaudies ūkiui tematikoje, o ypač fizikoje, be mis mintimis, patyrimu, pla džio arba net ir rankinio laik arba, teisingiau, mūsų gamy daugybės dėsnių, formulių, čiau susipažįstama su kitų spe rodžio dydžio radio imtuvais, bai. Kaip žinote, mūsų respub taisyklių, reikia dar susipažin į v cialybių draugų, o taip pa r akinių rėmuose telpančiais likoje pastaraisiais metais la ti su daugybe aparatų, prie t • Z 5# ir svečių, atvykusių iš kitų stiprintuvais: iš puslaidininkių bai smarkiai vystosi elektroni taisų, ir ne tik susipažinti, Vį" šalies aukštųjų mokyklų, dargaminami šaldytuvai, termo ka ir radioelektronika, steigia bet išmokti Jais naudotis, ži Mbo laimėjimais. Paruošę praelektriniai generatoriai, radio mos ir plečiamos įvairios ra- noti jų veikimo principus, iš K i nešimus, daugelis mūsų stubangų ir ultragarso stiprintu dioelektroninių įrenginių ir mokti Juos sujungti į atskiras dentų išvažiuoja į kitus univai. iš jų kuriami įvairūs mik- prietaisų gamyklos, smarkiai schemas ir t. t., reikia nema versitetus ir institutus. Mūsų roprietaisai. Dar didesnės plečiasi mokslo-tirlamųjų įstai žai valandų praleisti laborato specialybės studentai jau yra perspektyvos jų laukia ateityje gų bei įvairių konstruavimo rijose, skaityklose ir audito pabuvoję su pranešimais Ki — jie leis naujais principais biurų tinklas. Visoms šioms rijose. jevo, Tartu, Odesos, DušamV. KYBARTAS konstruuoti skaičiavimo maši įstaigoms labai reikalingi fi bė, Talino, Baku, Frunzės, nas, leis paversti milžinišką zikai ir matematikai. Fizikų ir Fizikos ir matematikos Taškento ir kt. universitetų, saulės energiją elektros ener matematikų pareikalavimas fakulteto dekanas Fizikos ir institutų auditorijose. matematikos mokslų gija ir t.t. Čia paminėta pus diena iš dienos auga, todėl Aso. J. VAITKUS » laidininkių technikinis taiky atsakyti į klausimą, kuris jus, kandidatas mas. tačiau, kad juos galima be abejo, domina, kur dirba būtų taikyti praktikoje, rei baigusieji fizikos, matematikos kia visų pirma gerai žinoti jų ir mechanikos specialybes, ga IS STUDENTŲ PRIĖMIMO Į VILNIAUS VALSTYBINĮ V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETĄ savybes, o tai yra fizikos už lima taip: visur. Be jų neapsi TAISYKLIŲ davinys. eina gamyklos, ypač jeigu ga Radiofizika, radioelektroni myklos nenori stovėti vietoje, Ulinio A pa LViuia pa* 5) 4 fotografijas (3x4 cm): Remiantis TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio ka šiandien įsiskverbė beveik Jeigu jos nori gamybą vystyti, Be to, stojantysis asmeniškai pateikia priėmimo komi mokslo ministerijos 1964 m. patvirtintomis studentų priį visas gamtos mokslų šakas, tobulinti, kurti naujus prietai sijai pasą ir karinį bilietą ar jį atitinkantį dokumentą. ėmimo į TSRS aukštąsias mokyklas taisyklėmis, nustatoma tame tarpe ir į taikomąją ma sus, be jų neapsieina moksloStojantiems į universitetą charakteristikas išduoda tokia studentų priėmimo į Vilniaus Valstybinį V. Kapsu Radioelektronikos >tiriamieji institutai ir ne tik tematiką. partijos, profsąjungos, komjaunimo ir kitos visuomeninės ko v. universitetą tvarka: metodai leidžia pamatyti tai, fizikos ir matematikos institu organizacijos, įmonių ir įstaigų vadovai, kolūkių valdy Į stacionarinį skyrių priimami abiejų lyčių TSRS pikas nematoma, girdėti tai. kas tas, kurio jau pats pavadini | llečiai, ne vyresni kaip 35 metų amžiaus, o į neaklvalzdibos, o bendrojo lavinimo ir 12 metų mokymo profesiniųnegirdima, stebėti reiškinius <mas rodo, kad ten turi dirbti techninių mokyklų auklėtiniams — pedagogų tarybos ir nu nį ir vakarinį skyrius — bet kurio amžiaus piRečiai, baigę be stebėtojo: elektroninis mik- :fizikai ir matematikai, bet ir rodytų mokslo įstaigų visuomeninės organizacijos. Demo vidurinį mokslą, sėkmingai išlaikę stojamuosius egzamibilizuotieji iš Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno roskopas padaro matomu viru- itokie Institutai, kaip energeti | nūs. Iš jų konkurso metu atrenkami labiau išprusę ir gapateikia karo dalinio vadovybės charakteristikas. sų pasaulį, elektroniniai-opti- 1kos, ekonomikos, medicinos ir • besni žmonės, turį teigiamas charakteristikas stoti į aukšPareiškimai į universiteto Fizikos ir matematikos fa niai transformatoriai regisi- Ibiologijos. Respublikos mo tąją mokyklą. kulteto stacionarinį skyrių priimami nuo birželio 20 d. iki ruoja trumpiausius ir silpniau- 1kykloms labai trūksta kvalifi Pirmenybė stoti į Universiteto stacionarinį skyrių tei liepos 31 d. Stojamieji egzaminai — nuo rugpjūčio 1 d. sius šviesos signalus, radio- 1kuotų mokytojų fizikų ir ma kiama asmenims, turintiems ne mažesnį kaip dvejų metų iki 20 d.: priėmimas į universitetą — nuo rugpiūčio 21 d. elektronialai prietaisai leidžia tematikų. Labai gaila, kad | darbo stažą. atskleisti atomo ir elementarių mes kol kas dar labai mažai iki 25 d. , Asmenys, baigę specialiąsias vidurines mokyklas bei Pareiškimai į neakivaizdinio skyriaus matematikos dalelių paslaptis, šiuolaikinės duodame mokytojų mokyk technikumus, priimami į stacionarinį skyrių, jei jie, bai specialybę priimami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. elektroninės, skaičiavimo ma loms. Dėl to tam tikra prasme gę minėtas mokyklas, yra Išdirbę trejus metus. Nurodyto Stojamieji egzaminai — nuo birželio 5 d. iki 15 d. šinos per sekundę gali atlikti kenčiame ir mes patys: kai ne | darbo stažo nereikalaujama iš asmenų, įtrauktų į speciaStojantieji į Fizikos ir matematikos fakultetą, laiko šių šimtus tūkstančių įvairių skai duodame gerų mokytojų, my ■ liosios vidurinės mokyklos laidos 5 proc., taip pat iš asdalyku egzaminus: čiavimo operacijų. Radiofizi linčių savo specialybę, tai menų, kurie baigė specialiąsias vidurines mokyklas, nepaį matematikos specialybę (stacionarinis ir neakivaizdi ka nagrinėja signalų siuntimo, mokyklose nėra kam sudomin | suraukdami iš gamybos. nis skyrius): draugus — perdirbimo, moduliavimo, skli ti/ jaunuosius Asmenys, baigę amatų, FGA, FGM ir technines mo1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys); kyklas ir turį pilną vidurinį išsilavinimą, priimami į stadinumo ir priėmimo klausimus. moksleivius, ir fizikų bei ma 2) matematikos (raštu ir žodžiu); cionarinį skyrių, jei jie, baigę minėtas mokyklas, yra lšŠviesa, spektras — tai sa tematikų kadrai auga lėtokai. 3) ffcikos (žodžiu); Universitete yra visos sąly dirbę Ketverius ketverius metus, o baigę Dalgę technines tecnnines moKyKias mokyklas — votiška atomų ir molekulių į fizikos specialybę (stacionarinis skyrius); trejus metus. fot°grafija. Kol kas mes dar gos tapti geru fizikos ir mate 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys): Pareiškimai stoti į universitetą rašomi rektoriaus varatomų negalime pamatyti, to matikos specialistu. Čia yra 2; chemijos (žodžiu): du, nurodant pasirinktą fakultetą bei specialybę ir pride dėl juos galime pažinti tik iš nebloga materialinė bazė: turi 3) matematikos (raštu ir žodžiu); dant šiuos dokumentus: spektrų. O tam, kad galėtume me geras laboratorijas, jos ap 4) fizikos (žodžiu); 1) charakteristiką, duotą pateikti Vilniaus Valstybipažinti atomus ir molekules, rūpintos labai įvairia, sudė Stojantieji privalo atvykti į egzaminus tiksliai tvarka kad galėtume sužinoti toli tinga, modernia ir brangia » niam V. Kapsuko vardo universitetui; raštyje nurodytu laiku. Asmenims, be pateisinamos prie 2) brandos atestato arba diplomo su priedu originalą; miausių dangaus kūnų sudėtį aparatūra bei prietaisais, labo R žasties neatvykuslems į vieną egzaminą, toliau egzaminų 3) autobiografiją; ir struktūrą, ką irgi sužinome ratorijos nuolatos pasipildo laikyti neleidžiama. " 4) sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 286); iš spektrų, reikia išmokti skai-naujausiais prietaisais. Vien
PUSLAIDININKIU fizikos katedroje
Atkelta
Modernios elektronikos ateitis
DIRBTI ĮDOMU
I
J lllUHOAV
f I
1I I J II
1 SI IjI I 1"
LCl
111.
1 * Al AAAA
.,
♦
Alės mokame linksmintis -X-
Siose nuotraukose jūs. jaunieji draugai, matote mūsų fakulteto saviveikli ninkus universiteto meno saviveiklos apžiūroje. P. Vaitiekūno nuotr.
Šiandien nerasime nei vienos stambesnės gamyk los, nei vienos didesnės mokslinės įstaigos, kur ne būtų spektroskopinės labo ratorijos. Kai tik gamyk lai iškyla klausimas, kaip pagerinti produkcijos ko kybę, į pagalbą kviečiasi spektroskopistus. Kai che mikai susintetina naują junginį ir nori sužinoti jo struktūrą, naujai gautą me džiagą neša į spektroskopinę laboratoriją. Kai moks lininkui rupi mažiausi energijos pakitimai jų na grinėjamame objekte, jie pasinaudoja spektriniais metodais. Spektrinius prie taisus naudoja ir geologai, ir medikai, ir biofizikai, ir biologai ir net archeologai. Taip, spektroskopija pa deda visiems. Bet visa tai nereiškia, kad spektrosko pija yra tik pagalbininkė kitiems. Spektroskopija, turėdama labai didelį prak tinį pritaikymą, kartu na grinėja ir įvairius teori nius klausimus. Reiškia, spektroskopija yra tokia pat fizikos mokslo šaka, kaip biofizika, puslaidinin kių fizika, radioflzika ir pan., t.y. ji taip pat tiria naujus reiškinius, nustati nėja naujus dėsnius, kuria
UNIVERSITETO
STUDIJUOKIME ASTROFIZIKĄ Fizikos moikslai, tirdami pasaulį, žengia pirmyn dviem frontais. Vienas frontas veržiasi į smulkiausią medžiagos san darą. kitas — į visatos platybes. Viena kryptimi — fizikai tiria laboratorijose mažus medžiagų kiekius, plonus sluoks nius, skaldo reaktoriuose atomus ir 1.1.: kita kryptimi — ast. ronomal bei astrofizikai nutaiko teleskopus į tolimus švie sulius, seka žvaigždžių ir planetų kelius, tiria jų sudėtį. Abu tyrimo frontai vienas kitą remia. Dar fizikos moks lų korifėjai G. Galilėjus ir I. Niutonas atidžiai nagrinėjo sykiu Žemės ir dangaus reiškinius. Tose studijose išryškėjo pagrindiniai mechanikos dėsniai, mūsų Žemės būklė pasaulyje ir bendra Saulės sistemos santvarka. Vėliau spek troskopijos pradininkai lygiagrečiai tyrė Saulės ir įvairių liepsnų spindulius, o paskui perėjo prie žvaigždžių ir kosmi nių ūkų. Siame šimtmetyje A. Einšteinas, astronomijos duomenimis besiremdamas, kūrė fizikoje reliatyvumo teo(Sią Atominių branduolių fizikai besivystant, žvaigždės išk<Sb mokslo šviesoje kaip gamtiniai reaktoriai, teikdami mums žinias apie būdingus materijos kitimus. Dabar fizikai ir astronomai bendromis pastangomis rengiasi ištirti bene paslaptingiausią materijos dalelę — neitriną. Kopernikas, nors pats anuometiniais papročiais patekęs į dvasininkijos luomą, kaip didysis mokslininkas rado drąsos bent prieš mirdamas paskelbti, jog Žemė iš esmės nesiskiria nuo kai kurių „dangaus kūnų“- ji skrieja, mus nešdama vi satos erdvėje. Taigi, esame, galima sakyti, danguje ir anaiptol ne pačioje menkiausioje planetoje. Mūsų tikrai die viška būklė pirmiau, atrodė neįtikinima, nes Žemės trauka tvirtai laikė žmogų planetos paviršiuje Tačiau tary binį raketų technika prieš septynerius metus atvėrė žmo gui kelią į kosminę erdvę. Žemė — jau ne skraidantis kos minis žmonijos kalėjimas, bet mūsų gimtoji kosminė bazė tolimiems žygiams. Kinta ir astronomijos pobūdis. Iš kos moso žvalgų astronomai tampa kosminiais locmanais. Pasiryžusiems studijuoti, ugdyti ir skleisti astronomiją, Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuiko vardo universitete yra astrofizikos specializacija. Busimieji astrofizikai stoja į fi zikos ir matematikos fakulteto fizikos specialybę. Vilniaus Astronominė observatorija tiria pirmoje eilėje Galaktikos sandarą arba, paprasčiau kalbant, žvaigždžių pa siskirstymą ir suslrūšiavimą mūsų kosminėje aplinkoje. Ji tiria ir savotiškai įsidėmėtinas žvaigždžių rūšis — nenusisto. vėjusių ir besikeičiančių žvaigždžių rūšis. Šiems tyrimams observatorija turi nemažai prietaisų, kuriais naudojasi ir pasiryžę dirbti šioje srityje studentai. P. SLAVĖNAS
Spektroskopija visiems reikalinga naujas teorijas. Spektro skopija yra besivystanti mokslo šaka. Jai vystytis padeda technika, nes spektrinams tyrimams rei kalingi brangūs ir sudėtin gi prietaisai. Spektrosko pijoje daug naujų ir įdo mių klausimų, kuriems iš spręsti reikia ir jaunatviš ko entuziazmo ir gilių ži nių. Spektrų kalbos reikia išmokti. Lygiai, kaip ma tematiniai ženklai nieko nesako tam, kas nemoka matematinės kalbos, taip ir spektrai nieko nepasakys tiems, kurie nemoka jų skaityti. Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto Bendrosios fizikos ir spekt roskopijos katerdoje vyks ta labai intensyvus moks linis darbas. Ką mes tiria me? Jūs žinote, kas yra lini jinis spektras. Bet spektri nė linija — tai ne matema tinė linija. Spektrinei lini jai yra būdingas plotis, kū. ris kinta įvairių faktorių įtakoje. Mums rūpi nusta tyti, nuo ko ir kaip kinta spektrinės linijos plotis.
Ar svarbu yra tai žinoti? Taip, labai svarbu. Iš spektrinės linijos pločio daug ką galima pasakyti apie tai, kas vyksta dujo se. Jei mes anksčiau kal bėjome apie tris medžiagos būvius: kietą, skystą ir du jinį medžiagos būvį, tai šiandien kalbame apie ketvirtą medžiagos būvį — plazmą. Spektrinių linijų pločio tyrimai yra susiję su plazmos tyrimais. Atominio sprogimo me tu išsiskiria dideli šilumos kiekiai ir gaunama labai aukšta, milijonų laipsnių temperatūra. Jokiais ter mometrais jos išmatuoti negalima. Čia į pagalbą ateina vėl spektroskopija. Šiandien chemija yra labiausiai besivystanti mokslo šaka. Jai sparčiai vystytis padeda ir fizika. Yra tokia mokslo šaka: molekulinė spektroskopija. Tai palyginti dar jauna fi zikos šaka. Ji nagrinėja medžiagos struktūrą, atlle. ka sudėtingų medžiagų analizę. Molekulinės spektro skopijos metodas yra
fizikinis, bet nagrinė jami klausimai yra reika lingi chemikams. Dirbant molekulinės spektroskopi jos srityje reikia gerai ži noti chemiją. Ir Jei tu, abi turiente, negali apsispręsti, ką pasirinkti: fiziką ar chemiją, jei tau patinka ir vienas ir kitas dalykas, tai pasirink molekulinę spekt roskopiją. Molekulinės spektrosko pijos srityje mes tiriame kaip tirpiklis veikia į ištir pintą medžiagą, kaip sąveikoja tarp savęs atskiros molekulės. Tiriame ir vita minus, kurie gyvam orga nizmui labai reikalingi. Dirbame ir su temperatū romis iki —196°C. Jūs nemaža žinote ir apie liuminastenciją. Dar bai liuminescencijos srity je taip pat dirbami mūsų katedroje. Bendrai, musų laborato rijoje vyksta labai reika lingas ir įdomus darbas ir prie to darbo kviečiame ir tave, abituriente. Doc. N. JONAITIS
Matematikos mokslo tradicijos
MOKSLININKAI Visi gerai žinome, kad aukštai iškilusi žmonijos techni kinė kultūra yra pastatyta ant tvirtų matematinių pagrindų. Ir dabar kiekvienas matematikos mokslo laimėjimas — fizikos ir kitų giminingų mokslų paverčiamas nuostabiais iš radimais: elektroninėmis mašinomis, televizoriais, radiolokatoriais ir lydimus tokių veiksmų, kaip kosminiai skri dimai, kitų planetų raketiniai tyrimai ir pan. Mūsų Universitete yra iš senų laikų išlikusios gražios matematinės tradicijos. Antai, 1766 m. jaunas 24 metų ma tematikas Pr. Norvaiša pradėjo dėstyti ir 45 metus dėstė aukštąją matematiką pagal naujausius anų laikų matematinius veikalus, kuomet daugely Europos universitetų buvo dėstoma elementarinė matematik. Prieš tai, uždarant (1832 m.) universitetą, nepaprastų gabumų vilniečiui, 22 metų jaunuoliui Z. Revkovskiui buvo įsteigta naujo tuomet mokslo-tikimybių teorijos katedra. Vėliau, prieš 100 metų, tas vilnietis iškėlė idėją ir surado formulę, pagal kurią ga lima matematiškai tirti ne tiktai atskirų įmonių veikimą, bet kontroliuoti ir tvarkyti ištisų valstybių ekonominį gyveni mą, — ir tą idėją dabar įkūnija elektroninės mašinos. Ir šiuo metu jaunas amžiumi tikimybių teorijos katedros vedėjas yra pasiekęs tokių laimėjimų moksle, kurių garsas išsiveržė iš mūsų didžios šalies ribų į platųjį mokslo pasau lį. Jie nepasiliko vieno žmogaus nuosavybe, sutelkė gražų būrį jaunimo, įžiebė jam mokslinio darbo ugnelę ir to darbo vaisiai vis gausesni ir gausesni. Gražus pavyzdys veikla Universitete ir kitas matematikos mokslų sritis. Vadinasi, mūsų Universitetą puošia ne tiktai gražios ma tematinės tradicijos, bet sudarytos ir plačios perspektyvos matematiniams mokslams studijuoti. Prot. Z. ŽEMAITIS
TEORINE FIZIKA VILNIUJE Teorinė fizika ir matematinė fizika yra mokslo disciplinos, artimai besiliečiančios tiek su matematika, tiek ir su fizika. Pirmoji iš jų labiau matematiš ka. negu antroji; antroji labiau fiziška negu pirmoji. Pirmoji nagrinėja matematinius uždavi nius, kilusius iš fizikinių klausi mų, abstrahuodama nuo konkre čių fizikinių reiškinių. Antroji nagrinėja konkrečius fizikinius reiškinius pasigaudama matema tinių metodų. Vienok tos dvi fi zikos-matematikos mokslų šakos yra kiek glaudžiai viena su kita susietos, kad kartais sunku yra pasakyti, kuriai iš jų priklauso atskiras darbas. Todėl mes to liau jas vadinsime vienu vardu: teorine fizika. Toks pavadinimas ir Vilniaus valstybinio V. Kap suko vardo universiteto kated ros, kurioje yra sprendžiami ma tematinės ir teorinės fizikos klausimai.
Teorinė fizika šių dienų moks le vaidina gana svarbų vaidme nį. Ji apibendrina eksperimenti nės: fizikos faktus ir suteikia teorinį pagrindą. Ypač reikšmin ga jos savybė — sugebėjimas numatyti dar nepastebėtus fak tus. Pavyzdžiui, paimsime masės ir energijos ryšį (E=mc2).JĮ su vokė teoriškai Meksvelas, numa tydamas šviesos (elektromagne tinės bangos) spaudimą. kurį ekperimentiškai gavo Lebedevas. Vėliau Einšteinas. reliatyvumo teorijos sukūrėjas, tą ryšį api bendrino savo teorijos pagalba. Tas ryšys yra ypatingai svarbus branduolinėje energetikoje. To kių pavyzdžių galėtume paimti ir daugiau, kur teorinė fizika, eidama koja kojon su eksperi mentu, atidengia nežinomas gam tos paslaptis. Ypatingą reikšmę teorinė fizika turi naujajai tech nikai bei kosminės erdvės tyri mams.
•□□□□□DDC□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□f
VIDAS MARCINKEVIČIUS ★★★ Čia vėl bus linksma ar liūdna. Nauji vardai nuskambės. Ir jaus kiti, kad pasaulis bedugnis, Ir bręs, ir stambės. Ir mano surastos tiesos — senos Jiems bus atradimai. Kur man buvo aukšta, Jiems bus gal žema, — Toks kartos kiekvienos likimas. Jų nesėkmės ir sėkmės Kažkuo pakartos manas. Ir tolumos, ieškomos, siekiamos. Artės jiems, žengiantiems per dienas. O noriu, kad būtų jiems laimės daugiau, Daugiau jie dainuotų ir juoktųs, Kad būtų ramiau ir jaukiau Jiems mano krašte — mažytėje žemės juostoj.
4
Vilniaus Valstybinio V. Kapsu, ko vardo universiteto teorinės fizikos katedros bendradarbiai kartu su Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Fizikos ir matemati kos instituto bei Vilniaus valsty binio pedagoginio instituto teo retikais fizikais intensyviai vyk do mokslinį darbą. Viena iš mokslinio darbo sričių priklau so matematinei fizikai. Čia gali ma paminėti darbus iš judėjimo kiekio momento kvantmechaninės teorijos, šitoje srityje Vil niaus fizikai teoretikai yra pa. rengę ištisą veiksmų su tos teo rijos dydžiais sistemą. Tais klau simais šių eilučių autorius kartu su dviem savo auklėtiniais J. Levisonu ir V. Vanagu parašė knygą „Judėjimo kiekio momen to teorijos matematinis apara tas". Ji 1960 m. išleista Vilniuje rusų kalba, o 1962 m. išleista angliškai Jaruzalėje JAV Nacio nalinio mokslo fondo bei Nacio nalinės aeronautikos ir erdvės valdybos užsakymu. Artimiausiu laiku išeis iš spaudos knyga, kurią baigia rašyti taip pat šių eilučių autorius kartu su savo auklėtiniu A. Bendraičių. Antroji Vilniaus teoretikų fi zikų darbų sritis priklauso teo rinei fizikai. Ji liečia medžiagos struktūros teoriją, šiai darbų sričiai priklauso atomų moleku lių. branduolinio bei kieto kūno teorija. Seniausia tyrimo sritis Lietuvoje yra atomo (elektroni nio atomo apvalkalo) teorija. Vil niaus teoretikų fizikų tos sriiics darbai sudaro TSRS akademiko Foko mokyklos darbų tąsą bei apibendrinimą. Čia gautos nau jos apibendrintos Foko lygtys ir parengta metodika joms spręsti. Jų sprendimai žymiai patiksli na elektronų būsenų atomuose aprašymą. Čia taip pat pastūmė ti pirmyn nepilno kintamųjų at skyrimo bei išplėstinis metodai. Tie dalykai yra šiek tiek plačiau aprašyti apžvalginiame straips nyje. parašytame šių e'lučių au toriaus ir atspausdintame Lie-
tuvos fizikos rinkinyje 1963 m. Nr. 1—2 ir taip "‘pat Magyar fi zikai folyoirat 1963 m. (vengrų kalba). Branduolių, molekulių bei kū no teorijose, lygiai kaip ir ato mų teorijoje, plačiu mastu nau dojami grupių teorijos metodai įvairioms tiriamųjų objektų sa vybėms tyrinėti. Grupių teorija yra ne tik gerokai apvaldyta, bet taip pat kai kuriais klausi mais pastūmėta pirmyn. Be to, Vilniaus teoretikai fizikai yra nemaža pasiekę, sprendžiant ki tas matematikos problemas. V. Vanagas. J. Glanbackls ir K. Užpalis elektronine skaičiavimo mašina yra suskaičiavę ir suda rę knygą „Atomo teorijos inte gralų lentelės“. kurią Išleido TSRS Mokslų akademijos Skaičia vimo centras Maskvoje 1961 m. Vilniaus teoretikai fizikai jau nųjų entuziastų dėka yra pasie kę nemažų laimėjimų. Jie jau pokario metais yra tiek atspaus dinę mokslo darbų, jog jie skaičiuojami šimtais. Kęjlos de šimtys šių darbų JAV yra išvers ta l anglų kalbą. Vilniaus teore tikų fizikų parengtais metodais naudojasi daugelis žemės rutu lio teoretikų fizikų, spręsdami įvairius fizikos klausimus. Tie laimėjimai bus dar didesni, jei musų eilės pasipildys ent iziazmo pilnais jaunuoliais ir jaunuolė mis. .Todėl, mielas abituriente, pagalvok, ar neverta ryžtis ši tokiam žygiui. Jei taip, tai s’ok Tamsta į Vilniaus Valstybinio universiteto fizikos-matematikos fakulteto fizikos specialybę, pa sirinkdamas teorinės fizikos specializaciją. A. JUCYS Lietuvos TSR nusipeinęs mokslo veikėjas, Lietuvos TSR Mokslų akademijos akademik is. Fizikos matematikos mokslų daktaras, profesorius
i
Statomi nauji rūmai Štai tokie nauji fizikos matematikos kulteto rūmai. Erdvios auditori jos, moderniškos laboratorijos po poros-trejeto me tų bus atiduotos studentams. Nuotraukoje (kairėje) — taip atrodys nauji rū mai. Apačioje — rū mų vestibiulis.
PRAKTIKOJE Kad geriau įsisavinti dės tomus dalykus, mokėti juos taikyti konkrečiam atvejui, matematikos specialybės stu dentai turi atlikti mėnesio mokomąją ir 9 mėnesių ga mybinę praktiką. Esant dabartiniam skaičia vimo technikos išsivystlmo laipsniui, kiekvienas mate matikas, nežiūrint, kur Jis be dirbtų, turi mokėti spręsti uždavinius su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis. Todėl visi matematikos specialybės studentai (tame tarpe ir pe dagoginio profilio) mokomąją praktiką atliko LTSR Moks lų Akademijos ir Kauno Po litechnikos Instituto skaičiavi mo centruose. Didelė studen tų dalis atlieka ten ir gamy binę praktiką. Čia jie konkre čiai susipažįsta su darbu prie elektroninių skaičiavimo mašinų „BESM“ ir „Minsi mokosi programuoti. • Bet matematikai reikalin gi ne tiktai skaičiavimo cent ruose. Kas dieną matematika vis labiau ir labiau skverbia si į įvairias pramonės ir mokslo šakas. Auga matema tikų pareikalavimas gamyklo se ir mokslinio tyrimo insti tutuose. Todėl studentų — matematikų galima sutikti skaičiavimo mašinų gamyklo je, Liaudies ūkio tarybos konstruavimo biure, MA fizi kos ir matematikos institute ir daugelyje kitų įmonių bei Įstaigų. Baigę praktiką, mes dar metus mokysimės universite te. Todėl turėsime visas ga limybes užpildyti savo žinio se spragas, kurios išryškės praktikos metu. Mums suda rytos visos sąlygos tapti ge rais specialistais. A. CAPLINSKAS IV k. matematikos spec. stud.
Susirenka studentų tėvai
Studentas—racionalizatorius Leonidas Samoilovičius IV ko, bet Leonidas egzaminus kurso universiteto studentas. laiko tik gerais ir labai ge Nelengvas buvo jo studijų rais pažymiais. Jį labai domina radijo kelias iki ketvirto kurso. O ir specialybę išsirinko pačią elektronikos ir impulsinės mėgstamiausią. Jis — radio- technikosr-siįtis. fizlkas. Savo rkąBmmis sukonstruuoJis geras studentas ir akty tas nuolafųps srovės stiprin vus visuomenininkas. Du me tuvas. Tai priešpaskutinis jo tus iš eilės buvo grupės pro- kursinis darbas. forgu. O, peržengus trečio Universiteto Radiofizikos kurso slenkstį, draugai jam katedra dabar jam patikėjo patikėjo gruporgo pareigas. laboranto pareigas. Čia jis Kursas didžiuojasi komjau atliks gamybinę praktiką. nuoliu, nes Leonidas savo Jų — dėst. Valiukėno ir darbe nuoširdus ir atviras. jo, — laukia naujas tyrimo Neretai jį gali pamatyti ir ir konstruavimo baras. tinklinio aikštėje. Nors treni ruotės atima labai daug laiJ. GIRDVAINIS ----------------------- ♦XBX4.
Žmogaus kultūra ir esfetika Žmogų puošia viskas: ir drabužiai, ir kultūringas elge sys namuose ir viešose vietose, taktiškumas ir net kalba. Apie visą tai ir kalbėjo ,FMF matematikos specialybės I kurso IV grupės studentai susirinkime „Žmogaus kultūra ir estetika“. Iš pradžių buvo išklausyta daug pasisakymų. Klausimu „Pagarba — kultūringo elgesio pagrindas“ pa sisakė B. Gelažiūtė. Išnagrinėjusi eilę opių, šį klausimą ’’ liečiančių pavyzdžių. Po to — S. Janušauskaitės pasisakymas. Daugiausia buvo liečiama tema „Taktas — pagarbos palydovas“. Pasisakymą papildė eilė grupės draugų. Taip pat buvo kalbama ir apie kalbos grožį, ir apie kultūringumą. Apie tai nuoširdžiai kalbėjo gruporgė VI. Gudanavičiūtė. Daug ką reiškia žodis draugas. Tačiau ne visi moka branginti draugystę, — šiame susirinkime buvo kalbama ir apie tai. Po pasisakymų sekė diskusijos. Dėstytojas Nagelė atsakė į susirinkimo metu iškilusius klausimus. Norisi baigiant pa minėti IVIakarenkos žodžius: „Mokėti vaikščioti, mokėti stovėti, kalbėti, mokėti būti mandagiu — tai ne menkniekis“. FMF I kursass, M. SNIEGAITYTE
Pirmą kartą 1963 m. ba landžio mėn. į universitetą atvyko studentų tėvai pasi kalbėti su. dėstytojais apie jų vaikų gyvenimą ir moks lą. Šios tradicijos universite to Komjaunimo komitetas neužmiršo ir šiais metais. Ko vo 22 Aktų salėje vėl susi rinko studentų tėvai. Susi rinkimą atidarė universiteto Rektorius dr. prof. J. Kubi lius. Ataskaitinį pranešimą padarė universiteto komjau nimo komiteto sekretorius Justinas Karosas. Savo pranešime drg. Karo Formulėmis išmarginti va sas papasakojo tėvams, kaip užrašų puslapiai. gyvena ir mokosi jų /vaikai. dovėlių, Jis paminėjo daug studentų, Formulės, uždaviniai, teore kurie gerai mokosi, puikūs mos. . . Iš pirmo žvilgsnio tai rūpes visuomenininkai. Pranešėjas kasdieniniai fizmatų papasakojo, kaip studentai čiai. Tačiau nepagalvok, jau dirba vasaros darbo ir poil nasis drauge, kas mes „sausi“ kalame tk formules, sio stovyklose Tauragės, Kė žmonės, sprendždme keblias algebros dainių ir Zarasų rajonuose. ar geometrijos problemas. Ap Susirinkime kalbėjo se sidairyk geriau, — visur su niausias universiteto dėstyto tiksi mūsų fakulteto studentą, jas prof. Žemaitis. Jis' tė sugebantį derinti visuomeninį vams papasakojo, kaip gyve darbą, sportą. no ir mokėsi studentai 'cariz Šeštadienis. Užsukime į mo ir buržuaziniais laikais ' Universiteto turistų klubą. Čia G GRINCEVICIUS gausus ir mūsų fizmatų būrys vieni su kuprinėmis ant pečių REDAKCINE KOLEGIJA išvyksta gimtojo krašto ke liais, kiti — į orientacinio Rinko ir spaudė varžybas. Ir kur mūsų slidžių, LKP CK spaustuvė. dviračių, baidarių, pėsčiųjų kelionių mėgėjų keliai nesusi Užs. Nr. 2879 kryžiavo? Aplankėme kiekLV. 06874
S. KANISAUSKAS
KURIA FIZMATAJ
(APSAKYMAS) Dažniausiai, gulėdami lovose, o kartais čiom akim, kukliu, klek varganu apsirengi ir prie stalo pavakary ar rytą, mes filoso mu, ji visiškai skyrėsi nuo aukšto, savim pa fuodavome, kalbėdavome apie žmones, mei tenkinto sūnaus. lę, visatą, ir nei karto neprisimldavome mū? Ji atvyko anksti rytą, visiems miegant. sų mamų. Tiesa, šis žodis dažnai nuskambė Pažadino sūnų, prisėdo šalia, ir kambaryje davo, bet jis paprastai būdavo surištas su pasigirdo pritildytas kuždėjimas. Jis atsaki siuntiniu ar perlaida, naujom kelnėm ar nėjo retai, mieguistai kažką aiškino. Paskui laišku. Mes mažai prisimindavome mamas, abu nutilo. jautėmės suaugę, savarankiški, net šiek tiek Motina išbuvo dvi dienas. Laukė jo grįž balmlndavomės ką nors švelniau pasakyti, o tant iš paskaitų, gamino valgį, tvarkė jo atvažiavus — prisiglausti, pabučiuoti į vys daiktus, plovė nešvarius baltinius. . . tančias lūpas, atsiradusią baltą sruogą plau Tą dieną jis neturėjo laiko, nors papras kuose, gilias raukšles kaktoje ar įdėmias, tai trečiadieniais būdavo laisvas. Grįžo pie susirūpinusias akis, šiltas rankas. Ir tik tų, su pasigardžiavimu pavalgė jos išvirtos skausmo, rūpesčių valandomis, kai atsitikda sriubos ir išlėkė, nepaklausęs mamos, ar ši vo kas negero, kai sielą prislėgdavo sunku valgiusi. Kažkuris iš mūsų paprašė ją pri mas, širdis traukte traukdavo į Jaukų namų sėst prie bendro stalo. Motina atsisakė: ji židinį, pas mamą. Mes visi mylėjome ir my pavalgysianti, sriubos liko. lime savo mamas, tik gal vyriškas drovu Naktį motina miegojo jo lovoje. Mums mas, baimė draugų akyse pasirodyti „senti teko spaustis. Atkeliavo rytas. Ji atsikėlė pirmoji, nusi mentaliais“, trukdo mums būti tokiems, ko kie mes esame savo širdyse. Ir todėl ma prausė, pašlavė kambarį, pradėjo gaminti moms, tur būt, atrodome ir atrodysime niū sunui pusryčius. Surado spintelėje duonos rokais, nemeiliais, perdėm vyriškais. Bet ne, gabalėlį, užvirino arbatą, lašinių paspirgino mes savo mamoms niekada neatrodėm vyriš ir laukė. Mes jau ruošėmės į paskaitas, kais, mes visados joms buvom vaikais — o jis, kaip paprastai, miegojo. Ji kėlė savo vaikais, žengiančiais pirmą žingsnį, vaikais, sūnų, o šis vis tempė ant savęs antklodę, kaž reikalingais užsistojimo nuo kumšteliais be ką grubiai atsakinėjo, vertėsi ant kito šono... sidarbuojančio vienmečio, vaikais, pridaran — Juozeli, kelk, pavėluosi. Jau visi drau čiais išdaigų, mėgsiančials glamones, švel gai atsikėlė, — prašė ji, purtė už peties.— numą. . . Augant mūsų meilumas vis dau Valgis atauš. . . Juozelis nesikėlė. Ir mums giau ir daugiau dengėsi išviršiniu šaltumu, pasirodė, kad motina slapčia nusibraukė slėpėsi už šiurkščių žodžių, gestų. Kartais ašarą, kad jai buvo nesmagu dėl sūnaus, ši kaukė tapdavo tokia stipri, jog jos ne- nesmagu prieš mus, nesmagu pačiai prieš pramušdavo net švelniausias ir šviesiausias save. Namuose, rodos, toks nebuvo. meilės spindulys. Išviršinis, apsimestinis Atsikėlė. Buvo niūrus. Vis tik žadėjo į ki abejingumas virsdavo vidiniu. Ir tada mums ną nusivesti. Paklausė, kada namo išvažiuos. būdavo labai nesmagu, sutikus tokį žmogų, O po to paprašė pinigų. žmogų, kuris prarado gražiausia gyvenime —— Tai kam važiavai, jei pinigų neatsisugebėjimą justi, mylėti. Mums būdavo vežel? skaudu dėl jo menkumo. Regėdami jį, mes Motina išsiėmė iš piniginės sulamdytą tri gal ir nepagalvodavome apie sąlygas, kurios rublinę, ištiesė. atvedė jį iki to, nepagalvodavome, ar kartais — Daugiau neturiu dabar. Jis klek nušvito. ne pačios mamos kaltos, belepindamos mus. Mes tik nusukdavome akis į šalį ir bijodaJie dar buvo kine, kalbėjosi. Po to mo vome pažvelgti vienas į kitą, susitikti su tina susiruošė. — Palydėsiu, — pasakė jis. kito sunkiu, niuriu žvilgsniu. O kartais ne— Nesivargink, Juozeli, kelią rasiu kaip iškęsdavome, šviesdavome į akis karčią tie są. Nedaug tokių vaikinų, mūsų bendraam nors. Tau mokytis reikia. . . žių, mes sutikome. O vis tik teko sutikt, ir Pabučiavo ji sūnų prieš išsiskiriant čia pat, kambaryje. Išėjo. ne kur kitur, o čia pat, draugų tarpe. Jis sėdo žaist šaškėm. Draugas draugą širdim jaučia, jaučia, kad kas tai padarė, Gal aš, gal *kudraugui kažkas negera, kad draugas kažkuo ris Nežinau, kitas iš mūsų. Bet tai norėjome padanepatenkintas, ir pirmiausia jam kyla min tis, ar tik ne Jis pats yra to priežastis. Mes ryti—visi. Juozai, stokis! ‘ su juo gyvenome ir mokėmės jau antrus me — Ko reikia? tus. Bet draugais netapom. Jis tada nepa — Stokis! juto mūsų nuotaikos, kai mes jį varstėme Jis pažiūrėjo į priėjusį ir, kažką pamatęs priekaištaujančiais žvilgsniais. Jis buvo linksmas, džiaugėsi. Ką tik jo mama išėmė šio akyse, atsistojo, žengė atatupstas ir stai iš piniginės suglamžytą trirublinę. Ir jis jau ga susigūžė, susitraukė nuo gauto antausio. pasiryžęs „atleist“ mamai, kam ši atvažiavo, — Tai tau už tavo mamą! kiek noriau ir linksmiau pradeda atsakinėti Gal kiek kvaila ir beprasmiška savo paį Jos klausimus ir net leidžia mamai paglostyti nieką išreikšt kumščiais, bet mes pasijutosavo ranką. Kaip juodu skiriasi! Mažutė, me klek ramiau, ramiau prieš savo sąžinę. stambių veido bruožų, ramiom, mylinčiom, Pajutome, kad nors iš dalies apgynėme sa klek pavargusiom ir meile sūnui švlečian- vo meilę mamoms.
MUSŲ Pačiame Vingio parko pa kraštyje, ant aukšto Neries kranto, vakarais šviečia ži burių jūra. Tai — universi teto bendrabučiai, kuriuose gyvena apie pusantro tūks tančio studentų. Kiekvieną rytą puse aštuonių skardena trimitas. Stu dentai pabunda naujai dienai, kuri atneša naujus įspūdžius, tvirtesnes žinias. Mūsų bend rabutyje galima gerai praleis-
BENDRABUTIS ti laisvalaikį, susikaupus pa linkti prie knygos ir ramiai pailsėti. Turime skaityklą, — čia ruošiamės paskaitoms ir seminarams, o sesijos metu — egzaminams. Čia visada tylu ir jauku. Kambariuose mes gyvename po 4—5 studentus. Tai darni šeima. Jei nelaimė ištiko vieną, stengiamės pa dėti, o džiaugiamės irgi visi
kartu. Patys darome tvarką. Už poros šimtų metrų — mūsų fakultetas. Mieli abiturientai, jūs greit patys įsitikinsite, kad gyventi mūsų bendrabutyje, mokytis, ilsėtis labai patogu, malonu ir gera. Benrabučio Nr. 3 Tarybos pirmininkas III k. stud1.* I. KRASAUSKAS
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiimiiiifiiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiiifiiiiiiimiiiiiiiimiiiiiiiHfiiiiiiiiiifiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiHiiiiiiiiniiHiiiuiiiiiniiuiii
Fizmatas ir gamta vieną Lietuvos kampelį, daugiadienių kelionių metu pabuvojome tolimajame Kau kaze, Koloje, Urale, Karpa tuose. Prieš alkis — turistinė vasara. Vėl nauji žygiai, nauji planai. Šįkart, gal būt, į Sa janus, Tlan-Sanį, Užbaiikalę... Turistiniuose žygiuose, są skrydžiuose gimė orientacinis sportas. Tai nauja, populiari sporto šaka, ugdanti ištvermę, budrumą, drąsą. Jei tave do mina mūsų sportiniai pasieki mai, tai tikrai galime pasigir ti. Rudenį įvykusiose TSRS pirmenybėse mūsų respubli kos orientacininkai Iškovojo pirmąją vietą, o mūsų fakulte to studentai L. Starolytė ir G. Juška tapo šalies čempio nais. Elvyra VAITUKAITYTE II kursas, mat. spec.
Mes daug sportuojame. S ioje nuotraukoje matote merginas, krosą.
besiruošiančias
bėgti