VISU SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Siame i
numeryje
suuoencas
UNIVERSITETAS:
DARBAI
1983 m. balandžio 29 d., penktadienis
Yra datų, kurios aukso raidėmis įrašytos į Tėvynės, viso pasaulio istoriją. Tokia ir 1945 metų gegužės 9-oji, tarybinės I liaudies pergalės Didžia nio komjaunimo ir jauni jame Tėvynės kare diena. mo žygio Komunistų par Iškilmingai pažymėdami tijos ir tarybinės liaudies I ją, mes lenkiame galvą revoliucinėmis, kovų ir I tarybiniam kariui — išva darbo šlovės vietomis orduotojui, atiduodame pa- ganizatoriai. I garbą didvyriams — gySvečiai susipažino su I viešiems ir kritusiems miesto istorinėmis ir aržūtbūtinėse grumtynėse chitektūrinėmis įžymybė už Tėvynės laisvę ir ne mis, lankėsi Lietuvos TSR priklausomybę. revoliucijos muziejuje. Gražia tradicija tapo ELTA Pergalės dienos išvakarė XXX se šalyje rengiama sąjun Balandžio 23-ąją Vilginė Atminimo sargyba. niuje buvo iškilmingai Pirmąkart, 1979 metais, pradėta sąjunginė Atmi jos ugnis buvo įžiebta nimo sargyba, skirta pa Naro Fominsko mieste gerbti kovų ir darbo di Pamaskvėje, vėlesniais dvyrių atminimą, Istorimetais jos atidarymas vy jos fakulteto SSB „Žiliko mieste didvyryje Vol nai-83" nariai tą dieną šefuojamo gograde, Taline, Rygoje. rinkosi prie žuvusių Šiemet sąjunginė Atmini keturių lakūnų, mo sargyba prasidėjo Ta vaduojant iš hitlerinių rybų Lietuvos sostinėje okupantų Vilnių, kapo, Vilniuje. Juodo granito obeliską Balandžio 22 d. Vilnius papuošė gėlių žiedai, Išnu. sutiko sąjunginės Atmini kilmingoje tyloje mo sargybos dalyvius. Į skambėjo tvirtas studentų iškilmes atvyko visų są pažadas garbingai tęsti junginių respublikų, mie šlovingas mūsų liaudies stų didvyrių, Rusijos Fe kovos ir darbų tradicijas, deracijos sričių delegaci būti vertais tų, kurie žu jos, žymūs karvedžiai, vo už mūsų laimę... O „Žilinai-83" kovoto karo ir darbo veteranai, VLKJS CK vadovaujan jų ketinimai iš tiesų netys darbuotojai, sąjungi-maži. Būrys su priiman-
Atminimo sargyba čia organizacija pasirašė darbo sutartį 55 tūkst. rublių sumai, tai net 10 tūkst. rublių daugiau, ne gu buvo numatęs Univer siteto SSB parengiamasis štabas. Tęsdami vieno seniau šių ir geriausių Universi teto SSB tradicijas, žiliniečiai ir šiais metais sieks viršyti numatytas užduotis, visus darbus atlikti taip, kad po to digalėtume džiuodamiesi mūsų pasakyti: „Štai darbo rezultatai". Glntaras
JEGELEVlClUS, SSB „Žilinai-83" komisaras XXX Jau 37 metai, kai tary binė liaudis, nugalėjusi vokiškąjį fašizmą, pado vanojo tautoms laisvę. Pergalės dienai skirta Są junginė Atminimo sargy ba. Šią dieną į Vilnių at vyko įžymūs karvedžiai, karo veteranai, darbo di dvyriai, partiniai, tarybi niai, komjaunimo dar buotojai, broliškų respub likų delegacijos, svečiai iš miestų - didvyrių...
žodžiu, visą praktinę, dės tytojui būtiną, pedagoginę medžiagą. Studentų pedago ginės praktikos vadovas — pedagogikos katedros suda ryti metodiniai nurodymai. Busimieji dėstytojai, visa
AB BŪSI GERAS DĖSTYTOJAS? Šeši Universiteto fakul tetai ruošia vienuolikos spe cialybių busimuosius dėsty tojus: kalbų, istorijos, ma tematikos, fizikos, gamtos ir kt. Taigi dėstytojus, o ne mokytojus. Koks gi skir tumas? Na, pirmiausia yra for malus skirtumas. Minėtų fa kultetų absolventų diplome įrašyta, kad jo savininkui suteikiama tam tikro dalyko dėstytojo kvalifikacija. Tuo tarpu pedagoginių institutų absolventams suteikiama mo kytojo kvalifikacija. Ta čiau kvalifikacinis skirtu mas išryškėja palyginus uni versitetinio ir institutinio
mokymo kryptis, kurios ge rai žinomos ir be paaiškini mų. .. .Jeigu anksčiau būsi miems dėstytojams būdavo skaitomos tik pedagogikos, psichologijos ir metodikos paskaitos, tai dabar studen tai gali parodyti savaran kiškumą seminarų arba pra tybų metu, pedagoginėje praktikoje pionierių sto vykloje ir mokykloje. Peda gogikos katedra yra suda riusi seminarų planus ir literatūros sąrašus, o peda gogikos pratyboms — moky tojo, klasės vadovo, vyr. pionierių vadovo darbo sistemos schemas ir planus,
tai panaudoję, galės vykdy ti pedagogo pareigas. Pedagogo pareigos. .. Kai kas mano, kad svarbiausia — mokėti atsistoti prieš kla sę, paklausinėti, papasako ti ar ką nors paaiškinti. Mė gėjai čiauškėti lyriniais „pe dagoginiais" balseliais suo kia apie širdies virpesius per pamoką, dideles mokinių akis, ištroškusias mokslų, apie pedagogų artistinius talentus ir 1.1. Visa tai, kuk liai tariant, —• beletristika, trenkianti blogu skoniu. Tarybinis pedagogas — šiuolaikinės materialinės ir dvasinės kultūros pažangos dalyvis, atsakingas už au
Nr. 15(1234)
su Svečiai susitiko> Vilniaus karinės įgulos dalinių kareiviais, dalyvavo šventiniame koncerte, mitinge, skirtame dukart Tarybų Sąjungos didvyriui Ivanui Bagramianui, pabuvojo teatrali zuotame vakare „Kritusių jų atminimui būsime ištikimi”... Šventės išvakarėse są. sarjunginės Atminimo gybos garbės svečiai aplankė Vilniaus Universi tetą. Svečius: aviacijos mar šalą, Tarybų Sąjungos di dvyrį S- Rudenko, VLKJS CK sekretorių D. Ochromij, LLKJS CK pirmąjį sekretorių P. Ignotą ir kitus Universitete šiltai sutiko Rektorius J. Kubi lius, drg. V. Gobis, A. Kumža, A. Sapožnikovas. Atminimo sargybos daly viai apžiūrėjo senąją AL MA MATER, kalbėjosi su dėstytojais ir studentais. Susidomė’° šeimininkai išklausė aviacijos marša lo S. Rudenkos pasakoji mą apie kovos kelius, karo praktiką ir darbą. Šis prityrusių partinių darbuotojų susitikimas su komjaunuoliais dar kartą akivaizdžiai parodo tvir tus Lenino partijos ir komjaunimo ryšius. S. KELIOTYTEj
gančios kartos visapusišką ir harmoningą fizinj bei psichini vystymąsi. Svarbiau si jo bruožai — kasdien to bulinti savo asmenybę idė jinėmis vertybėmis, mokslu, menu ir dora, kasdien rū pintis savo auklėtinių dvasi ne branda. Ne paslaptis, kad tarp pedagogų yra silpnų specialistų, doroviškai ne patvarių, kad nemažai moks leivių pasuka klystkeliais. Vieni ir kiti mūsų visuo menei kelia susirūpinimą. Ar būsi geras dėstytojas? Mūsų Universitetas teikia puikiausias sąlygas tapti ge ru dėstytoju. Deja, patirtis rodo, kad nemažai studen tų, kurie vėliau tampa tech nikumų dėstytojais, bendro jo lavinimo mokyklų moky tojais, nepasinaudoja, kas jiems taip dosniai teikia ma. Blogai lankomos pa skaitos, seminarai, neskai tomos būtiniausios knygos, nekomplektuojamos asmeni nės pedagoginės bibliotekė lės ir t. t. Turėjau progos Kaune, Klaipėdoje ir kituose mies tuose pakalbėti su daugeliu
X
K
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
ŽMONĖS,
DATOS,
X
SMD
Žinios
Kaina 2 kap.
Vardinės stipendijos V. LENINO STIPENDIJA
Sergejus ALENS — Hidrogeologijos ir inž. geologijos spec. IV k. Bronius AISMONTAS — Matematikos spec. IV k. Rasa BUNKUTĖ — Vokiečių k. ir lit. spec. IV k. Birutė BUKLERYTE — Psichologijos spec. V k. Danguolė DAUKŠAITE — Taikomosios matematikos spec. V k. Albertas DVIL1NSKAS — Ekonominės informacijos me chanizuoto apdorojimo organizavimo spec. IV k. Egidijus KORYS — Teisės spec. TV k, Audrius NAVICKAS — Pramonės planavimo spec. IV k. Virginija PAPINIGYTE — Istorijos spec. IV k. Rimantas PERVENECKAS — Prekybos ekonomikos spec. IV k. Rimantas RAUDONIS — Chemijos spec. IV k. Gintautas STANKEVIČIUS — Gydomosios medicinos spec. IV k. Nerija VINClONAITE — Fizikos spec. IV k. K. MARKSO STIPENDIJA
Jolanta STAIŠlONAITE — Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo spec. V k. F. DZERŽINSKIO STIPENDIJA
Romualdas BAKUTIS — Bibliotek. V k.
ir
bibliogr. spec.
L TOLSTOJAUS STIPENDIJA
Tatiana KONDRASOVA — Rusų k. ir lit. spec. III k. V. KAPSUKO STIPENDIJA
Diana TAMAŠAUSKAITE — Pediatrijos spec. IV k. P. CVIRKOS STIPENDIJA
Ramutė SKRICKAITfi — Prancūzų k. ir lit. sipec. III k.
jaunų mokytojų, tik ką bai gusių universitetą. Klausiu, ko jiems trūksta, kad galėtų lengviau ir sėkmingiau dirb ti. Vieniems nieko netrūks ta, kiti skundžiasi tai meto dinių, tai psichologinių, tai pedagoginių, tai dalykinių žinių trūkumu, menka prak tika. Įdomu konstatuoti, kad žinių trūksta kaip tik tiems, kurie blogai lankė paskaitas, seminarus, bibliotekas, žodžiu, studijų metais mažai rūpi nosi savo moksline ir peda gogine kultūra. Kai kurie net savo dėstytojų nepažįs ta. Išvada aiški: kaip pasi klosi, taip išmiegosi, ką jau nas išmoksi, tai ir senas teberasi. Yra tik vienas būdas tapti geru dėstytoju — specialy bės, dalykų metodikos, psi chologijos ir pedagogikos kruopščios studijos, aktyvus dalyvavimas pedagoginėje praktikoje. Šį būdą panau doja daugelis mūsų studen tų, ir nenuostabu, kad jais vėliau džiaugiasi mokyklos. Pastaraisiais metais busimų jų dėstytojų ruošimas uni versitete praturtėjo nauja
forma — vis daugiau studen tų įsijungia į mokslinius metodikos, psichologinės ir teorinės pedagogikos Lietu vos mokyklos ir pedago gikos istorijos tyrimus. Jų rezultatai pateikiami stu dentų mokslinėse konferen cijose: praėjusiais metais — 19 pranešimų, šiais metais — 38. Iš metodikos ir pedago gikos rašomi diplominiai dar bai. Štai tie studentai — ty rinėtojai ypač gerai pasi rengia pedagoginiam darbui. Mes už tai, kad jų vis daugėtų. Universiteto pedagogikos katedra kviečia studentus, kurie ruošiasi būti dėsty tojais, efektyviai panaudoti tą trumpą laiką (2—3 se mestrus), kurie skiriami pa sirengti pedagoginiam dar bui, aktyviau bendrauti su metodikos, psichologijos ir pedagogikos dėstytojais, įsi jungti į tiriamąjį darbą, kad galėtume būti gerais pedago gais. Prof. L. JOVAIŠA Pedagogikos katedros vedėjas
2 Tarybinis studentas
UNIVERSITETAS:
DATOS, ŽMONES, DARBAI liBlinillHIIBIiaHlllilBllIMlil
...TOKS — Prašom palaukti. Man paskaita. Po jos ir pasišne kėsim. .. — lyg teisindama sis pasakė Higienos katedros vedėjas prof. Vladas Kvik lys. Neprašyta viešnia su bloknotu nespėjo nė apsi sukti, kai profesorius jau žengė į auditoriją. Pas stu dentus. Studentai.. . Jie man jėgų suteikia. Ne, niekad ne privargina. Kartais ateini į auditoriją ir prisimeni, kad ir tu gal kada ne taip ką darei. Na, tarkim, šiandien, kai saulė už lango šviečia, jiems ne tas rūpi. Svar bu, kad suprastų. Suprastų. Koks talpus pro fesoriui šitas žodis. Ir ne svarbu, kas tu — studentas ar laborantas, dėstytojas ar tituluotas mokslo vyras. Svarbiausia, kad esi žmogus. Doras ir sąžiningas. Nejučiom prisiminiau Me dicinos fakulteto Aula Mag nus, pasirodžiusią esant ne tokia jau didele, kai pasvei kinti profesoriaus iš visų Lietuvos kampelių sugužėjo draugai ir mokiniai. Ir neap-
BUDAS
sakyti jaudulio, kurį tąsyk kiekvienas patyrė, Ir nuoširdumo. Pasirodo, ir žodis esti per ankštas, kai Pagarba šalia. Tebūnie kukli ir tyli, Tačiau tikra. Ir tuo didelė, — Profesoriui buvo išsakyta daug gražių žodžių. Bet Dar puikesnių epitetų! liko vienas užmirštas, Progeras žmogus, fesorius prie kurio nepatogu šunybes darvti, — sveikindamas ko legą į auditoriją kreipėsi medikas prof. J. Lelis, Metams bėgant, kaupiasi prisiminimai — ir geri, ir klaidingi — — — — — Ir vis dažniau prisimeni tuos žmones, kurie mums jauniems padėjo. 1927-ieji. Gausios Kviklių šeimynos Vladas — Utenos „Saulės" gimnazijos mokinys. Klasės seniūnas, Jo auVladimiras Kosklėtojas telnickis. Jis dėstė ir matematiką, ir lotynų — viską, ką reikėjo, Buvo puikus mo~ kytojas, eruditas. Tačiau neįtiko mokyklos direkatleisti, toriui. Nutarė posėdį Prieš mokyklos
nuėjau pas direktorių. Sakau, aš klasės įgaliotas atsisveikinimo kalbelę pasakyti noriu. Direktorius nei šiaip, nei taip — gal nereikia... Posėdis baigės, auklėtoją atleido, mokytojai atsisto jo, o mes, mokiniai, sė dim. Ne, posėdis nebaig tas! Žinoma, mus, „strei ko" dalyvius, greit išvai kė, bet čia sugalvojom rašyt Švietimo ministeriui laišką, kad gimnazi ja taptų valstybinė. Parašėm, subėgiojom tėvų parašų. . . ir, diplomatijos nė kiek dar neišmaniau, nunešiau tą raštą tėvų komiteto pirmininkui. Pa skui ir patys į paštą nu ėjom. Bet.. . Savašuos, prie namų pjau nant šieną trumpam išpuolė iš galvos ir atsisveikinimo kalbelė, ir laiškas ministeriui, kai iš klasės draugo sužinojo: gimnazistai J. Budreika, D. Šiaučiūnas, V. Kvi klys pašalinti iš gimnazijos. Septynios klasės. Kur eiti, kai mokslo tik tiek gauta. Priešaky — kunigų seminari ja arba karininkų mokykla. Nė minties apie tai. Bet kas ryšis priimti gimnazistą, iš gimnazijos išvarytą. .. Tada neklausė, ko nori — Nuvažiavau į Rokiškį. Iš Nuo 1945-ųjų — Vilnius. klojau viską gimnazijos direktoriui V. Grytei. Jis Universitetas. Čia susiėjo at šypsos ir sako, rašyk pa minty nugrimzdusios Utenos reiškimą, turim panašių ir gimnazijos Auklėtojo -— il daugiau. Štai neseniai iš gamečio Filologijos fakulteto Ukmergės vienas atvažia doc. V. Kostelnickio ir Mo vo, ir parodė Romo Šar kinio — Medicinos fakulteto keprofesoriaus V. Kviklio maičio pareiškimą. Tiesa, Rokiškio gimnazija liai. XXX tai ne tik moksleivių Svečiuojantis Higienos kaspektakliai, paties rašytos tedroje knietėjo pamatyti pjesės, bet ir mokymosi profesoriaus darbus — ne spragų, palikusių iš Utenos, mažą krūvą parašytų knygų, lopymas. Juk lūkesčiuos vis mokslo straipsnių, publikaci aiškiau regėti — Kauno uni jų užsienio leidiniuose. Blo versitetas. knotas prašyte prašė pačių Kur jaunystės miestas, rimčiausių mokslininko vei ten ir miela. Studijavom klos įrodymų paminėjimo. kruopščiai savo pasirinktą Čia profesorius pravėrė kny dalyką. Jei medicina, tai gų spintą, išėmė gal dešimtį medicina. storiausių, gerai įrištų kny Be studijų, dar dirbau, gų ir. . . paaiškino, esą tai Kaip ir visi studentai tuo labai įdomūs, be abejonės, laiku, Iš pradžių buvau naudingi katedros studentų felčeriu Aklųjų draugi mokslo darbai. Paskui min joj. Už šką darbą viską tys ir šneka vėl sukosi apie turėjau — ir valgyt gau- Higienos katedrą — dėstyto davau, ir kambarį. jus ir studentus. Kone kiekBet kad mano būdas — vieną jų gerai pažįsta pronegaliu vienoj srity įsi- fesorius. Ir supranta. keroti. Populiariosios literatūros Unė VIDUKLYTĖ
f
igB| i i || ffl Xį i h, m
"R
konkursas, paskelbtas 1931aisiais, matyti ir „pakurstė" — aukštaitiškai smarkų tre čiakursio mediko būdą., Ėmė ir parašė. Apie niekam iki tol negirdėtą higieną. Kai me. Tapo konkurso laimėto ju. Xartą reikėjo kažką per radiofoną apie tai pakal bėti. Daktaras F A. Jurgelionis pasiūlė nueiti. Nuėjau, O paskui sumanė leisti populiarų žurnalą „Kūno> kultūra ir sveikata", į redaktorius paviliojo. Taip iškeitė felčerio valgj ir ikambarį į redaktorystę. Tik: Medicina visam liko vienintelė, Nekeičiama ir nenuviliojama. Norėjau būti gydančiuoju gydytoju. Tik naujų vė jų pagautas pasirinkau mokyklų ir sporto medici ną. O kai gavau honorarą už pirmąją knygelę „Vaike lių auginimas", visokios fantazijos galvoj susipy nė. .. Vėl daktaras A. Jurgelio nis. Tai jis pataria važiuoti į Austriją, Graco universite tą. Ir neramuolis aukštaitis važiuoja. — —-------------Po to vėl Kauno universi tetas. Vilnius, Sveikatos ap saugos liaudies komisariatas. Tėviškės pašonėj, Daugailių ambulatorija. Karas ir mus pačius iš blaškė.
ZSi.
GROKI, „ JAUNIMĖLI“! Svarbiausia būti savimi, at žiogai, ritmingai ko: rasti gyvenime savo vietą. . • būgnas. Visi šie garsai ir atsilaužti sau kraštelį liedavo į darnių visumų, j mėlyno — visų — dangaus... išplaukdavo vingri liaudie Juk tik tada žmogus pajun- melodija. ta savo tikrąją vertę, kai Koncerto Kapsuko kulti jaučiasi reikalingas kitiems ros namuose metu išvydai žmonėms, Žmogui kaip ir „Jaunimėlio" veidą. Nepa obels daigeliui reikalingas so prastai švariais tonais nuai das ir rūpestinga globa. dėjo muzika, kurią papili O tokį žydintį sodą, ku veržlios šokėjų poros ir daį riame prižiūrėtas kiekvienas nininkių duetas. Reikėjo tj medis, aš atradau VU Liau kėtis prizinės vietos. .. Not dies kaimo kapelos „Jauni varžosi irgi ne iš keliu, mėlis“ kolektyve. Bet sodas spirti: sunku aplenkti tokiu, dar ne viskas, reikalinga sau profesionalius kolektyvus kai] lė, kad šviestų, reikalingas — Klaipėdos konservatorija vėjas, kad pūstų, ir lietus, ir J. Gaižausko kapelas. Vi kad gaivintų. „Jaunimėlis" ši dėlto trečiasis nrizas liaudie to nestokoja. Kapelos vado kaimo kapelų grupėje atite vas, TF kriminalistikos la ko Universiteto „Jaunime, boratorijos vedėjas A. Valiu liui". Kaip ir kiekvieną kar lis, koncertmeisteris S. Ste- tą, taip ir dabar „Jaunimė lionis ir baletmeisteris G. lis“ grįžo į namus su perga Jurgionis gerai atlieka šias le. pareigas, Nė vienas kapelos 1978 m. „Grok, Jurgeli" di narys nelieka nepastebėtas džiojo prizo nugalėtojai, — už gera pagirtas, o už 1980 m. respublikinės „Dai bloga pabartas. Čia reika- nų šventės" pagrindiniai pri lingi visi. Juk negali išsivers zininkai, taip pat nesuskai ti orkestras be dirigento ar čiuojamų konkursų laurea be pirmojo smuiko. tai, atidavė visas jėgas per Ne vien tik dėl darbščių galei, Pastovios repeticijos vadovų, bet ir kapelos narių keletą kartų per savaitę pastangomis buvo suburtas davė savo vaisių, Visą laisšis darnus kolektyvas. Įsikū valaikį reikia atiduoti reperęs dar nuo 1971 m tebegy ticijoms. Bet studentai novuoja iki šiol, atstovauja mū riai ateina į šį kolektyvą ir sų Universitetą daugelyje dažnai pasilieka jame net Lietuvoje vykstančių koncer baigę studijas. Teisingai matų ir dainų švenčių metu. no kapelos nariai, joji Per savo gyvavimo laikotarpį verčiau savo laisvalaikį pa„Jaunimėlis" aplankė nemaža skirti naudingai veiklai, neEuropos miestų. Buvo išvy gu praleisti jį tuščiai dykikęs į gastroles po VDR, Suo nėjant. „Jaunimėlis" ne vienmiją. Žinomas jis ir Tarybų tik gražiai šoka, dainuoja ir Sąjungoje. Kapelos vadovo groja, bet ir gerai mokosi A. Valiulio žodžiais, salėse savo specialybės dalykus. nelikdavo abejingų, visur V. Kaknevičiūtės III k. angjie pelnydavo gausybę šiltų listės pagrindinis pažymys aplodismentų. — tik „labai gerai". R. Vid1979 m. „Jaunimėlio" kai raitė, PEF III k. studentė, mo kapela išleidžia plokštelę. A. Raziūnas (ChF II k.), R. Joje įrašytos populiariausių Laucius (FF V k.), R. Gu lietuvių kompozitorių šokiai daitytė ir G. Daugėla — vi ir dainos, Tai V. Juozapai- si jie darbštūs saviveiklinin čio, A. Bražinsko, P. Be- kai, patikimas kapelos vado kerio ir J. Gaižausko kūri- vo ramstis. niai, Nesiskiria „Jaunimėlis',11 — Būdavo ir sunkių mi su šiais kompozitoriais ir da- nučių, — prisimena „Jauni bar. mėlio" vadovas, — kai nu Pats naujausias „Jaunimė trūksta kažkokia styga ar lio" biografijos momentas katė perbėga kelią. .. Ta — pasirodymas respubliki- čiau viską nugali tvirtas niame kaimo kapelų „Gau- pasiryžimas, visų mūsų no džia trimitai"' instrumentinių ras padaryti kaip galima dau kolektyvų konkurso bai- giau ir geriau. Juk būna, kad giamajame ture, kuris vy- trumpam užtemsta saulė, ko šių metų balandžio 8—9 trankosi perkūnais dangų; —10 dienomis Suvalkijos bet mūsų rankos ir širdys sostinėje Kapsuke. Tai ir — tai 'vėjai, išsklaidantys buvo pagrindinė priežastis, juodus debesis.. . dėl kurios mes susitikome, Negali tais žodžiais netiO susipažinome repeticijos keti, Kas moka sunkiai dirbmetu, kolektyvas ti ir šauniai linksmintis, tam kada įtemptai būsimai neišsprendžiamų ruošėsi problemų peržiūrai, Čia irzliai ir ne nėra. Turbūt — dar ne karta kantriai prabildavo stygos, „Jaunimėlisi“1 džiugins klaučia banguodavo kaip lais- sytojus geru muzikos atlivos Nemuno vilnys, čia kimu, trankiu šokiu, aplaužų lankys dar ne vieną svečia staiga užsidegdavo liepsna, visų šalj. . . Ir suskambės lietuvių Didžiausias muzikinių instrumentų-kont- liaudies daina visomis gim rabosas, švelniai pravar- tojo krašto spalvomis. . . Tad džiuojamas „Zosyte", — so- groki, „Jaunimėli", groki! lidžiai burkavo balandžiu, septyni smuikai čirpė kaip Jolanta KALINAUSKAITE
kultūros centrai. Tai daugia aukščiai namai su biblioteko mis, kino salėmis, įvairiomis vaizdinės agitacijos priemo nėmis apie tų šalių kultūrą, Balandžio viduryje Vilniaus oras, šlapdriba. . . Bet šiandien buitį, papročius ir pan. Dar V. Kapsuko univesitete sve pasirodžiusi saulė leido pa vidurinėj mokykloj daug do čiavosi Leningrado V. I. Ul- matyti miestą visame jo gro mėjausi Tarybų Sąjunga, to janovo vardo V. Lenino or žyje. Teko pavažinėti ir po dėl ir jūsų šalies kultūros dino elektrotechnikos insti kitas Pabaltijo respublikas, centre aš būdavau gan dažtuto studentai. Juos priėmė pamatyti įvairių miestų, bet nas svečias. prekybos fakulteto interna Vilnius patiko labiausiai. Tiek Čia mūsų pokalbį nutraukė cionalinio sektoriaus nariai, egzotiškas senamiestis su sa Jolanta Audickaitė, kviesdatiek nauji ma visus prie stalo, Pasirodo, vadovaujami Jolantos Audic- vo kontrastais, modernūs Vilniaus rajonai. ŠACHMATŲ kaitės. domėtis kitų šalių kol mes šnekėjom, susirinko mokslo, — Įdomu būtų sužinoti, ir kiti svečiai, Tik bulgarų istorija, kultūra. — Na, ir pavargau — keKONKURSAS turias valandas ant kojų, nė kaip gyvena mūsų bendra- nebuvo matyti. — Man patiko ne tik mies minutei neprisėdau! — tai amžiai palestiniečiai? Tarybinis — Jie gavo bilietus į Ope tas, — šypsojosi Nguen — Sunku teisingai atsaky pirmieji žodžiai, kuriuos išsfudentas-83 Tchen Chungas, — bet ir ros ir baleto teatrą, — nu girdau iš svečių. Rusiškai jie ti. . . Mat jau treji metai žmonės: draugiški, visada pa Skyrelį tvarko kankalbėjo palyginti gerai, su kaip nebuvau tėviškėje. Po ramino Jolanta. Prie šventiškai puošnaus siruošę padėti, parodyti ke Izraelio agresijos į Libaną vos pastebimu akcentu. Pavargęs, bet laimingas, teko emigruoti į Jordaniją. .. ir gausiai apkrauto stalo su lią, paaiškinti, ko nesupranti. didatas į TSRS sporto švytintis į „Žaltvykslę" įėjo Karas, okupacija — sunkiai sėdo keturių tautybių studen Didelį įspūdį paliko ekskursi meistrus Gediminas ja į Gedimino bokštą. Tuo tai: lietuviai, vietnamiečiai, Esu nacionalinio gerai nuaugęs vaikinas ir gyvena.. . MIŠKINIS pačiu norėčiau padėkoti mū na indai ir palestinietis. Drautuoj prisėdo ant suolo prie išsivadavimo sąjungos vakarą sveikinimo sų gidei Ilonai Rūkaitei. rys, todėl drauge su kitais -gystės vėsios mūro sienos. kalba pradėjo internacionali vaikinais — o tokių susirin — O, štai ir jis! Tai tas Šokių ir žaidimų sūkuryje UŽDAVINYS Nr. 5 ‘pats vaikinas iš. Palestinos, ko apie 10 tūkstančių — per nio sektoriaus vadovė Jolan palikau „Žaltvykslėje" besi ta Audickaitė. Į vakaro prog apie kurį aš tau pasakojau, Siriją bandėm nuvykti į pa linksminančius studentus — Baltieji: KE8, VE2, 2E3, kultūrinę dalį buvo skirtingų tautybių, iš įvairių kovojantiems patrio ramos — nudžiugusi pribėgo Preky galbą ŽE7, pėst. b2, c5, g5, h2 (8). bos fakulteto komjaunimo ko tams, bet prie sienos buvom įtraukti ir svečių pasirody kraštų, vienodai mylinčius Juodieji: KE5, pėst. d5, miteto sekretorė Virginija sulaikyti. . . Teko grįžti. Nu mai. gyvenimą, vertinančius tvir Įdomiai pasišnekėjau su tą draugystę. Neilgai truko E4, E6, 15 (5). Živulskaitė. — Susipažinkit tariau mokytis toliau — gal mano žinios pravers tėvynei. vietnamiečiu Nguen Tchan jų viešnagė — tik tris die ir būkit draugai. Baltieji pradeda ir duoda — Kaip ir kada išmokote Chungu. Į Lietuvą jis atvyko nas, bet dar ilgai neišblės matą juodųjų karaliui ant Doua Chalend tvirtai spus rusų kalbą? pirmą kartą. Nors ir tolimas susitikimo akimirkos, ilgam ruoju ėjimu. telėjo ranką ir nusišypsojo: — Pas mus prie užsienio kelias nuo jo gimtojo miesto išliks draugystė. .. Juk ne — A, pressa! Tikriausiai Tai paskutinis dviejų ėji- , pasiuntinybių, taip Hošimino iki Vilniaus — pamiršo pasikeisti adresais! įdomu, kaip patiko Lietuvos šalių mų uždavinys. Kiti trys " už-_ x sostinė? Pirmą dieną, atvirai pat ir prie Tarybų Sąjungos per visą Tarybų Sąjungą — c yra įrengti bet juk tai ne kliūtis siekti Vidmantas KLIUKAS daviniai bus trijų ėjimų. kalbant, nelabai: pabiuręs pasiuntinybės,
Tarybinis studentas 3
Mokslo diena
LEIDŽIA
STUDENTŲ MOKSLINIO
DARBO
Jau studijuojant antrajame kurse, jo perskaitytam pra nešimui SMD konferencijoje paskiriama 3-ioji vieta, tre čiajame kurse — 2-oji vie ta, o štai ketvirtajame kurse — visiška sėkmė. Jo darbas buvo pripažintas geriausiu Paskutinieji studijų metai, ko gero, buvo patys bran džiausi. Tai rodo ir V. Latinio mokslinių darbų įverti nimas. Štai jo pranešimas skaitomas Leningrado elekt rotechnikos institute. O mokslinis darbas tema „Fizikinių procesų TRAPATT struktūroje tyrimas, esant sinchroniniam, elektriniam ir optiniam poveikiui" sąjungi nėje studentiškų mokslinių tiriamųjų darbų apžiūroje pelnė aukso medalį. Tiesa, jis jo dar nematė, nė ne čiupinėjo, bet ir apdovanoti žmogų reikia ir neeilinės šventės, iškilmingos aplinkos. Nepaduosi, nepasakysi: „Svei kinu". O Vytautas tik šypsosi. Ne apdovanojimai svarbu, o tai, ką padarei. Jaučiu, nemėgs ta jis girtis. Man klausinė jant apie jo mokslinius tyri nėjimus, jis pasakoja, bet pa jutęs, kad įvairūs fizikiniai pavadinimai, terminai, proce sai man nežinomi ir sunkiai įkandami, net sušilęs sten giasi trumpai išaiškinti rei kalo esmę. Bet paskui visa tai paliekame ramybėje nu sprendę, kad fizika — objek tyvus mokslas ir kad fiziki nių terminų niekaip nepa keisi kitais, o iš vieno žo džio „nepriskaldysi viso ve žimo". — Kokia jūsų mokslinio darbo reikšmė? — klausiu V. Latinio. Jis, kiek galėda mas paprasčiau, aiškina: — TRAPATT struktūros dio dai yra vieni iš galingiausių mikrobangių puslaidininkinių
MOKSLO DARBAI
KAI KURIOS PASTABOS DĖL ANGLIJOS
MĖGINIMO ĮSTOTI Į EEB 1961 —1963 M. Po Antrojo pasaulinio karo imperializmo sistemoje nau jas reiškinys — tarptautinė imperialistinė integracija. Tik valstybinis-monopolistinis ka pitalizmas sudarė sąlygas im perialistinei integracijai, jis yra materialinės imperialisti nės integracijos pagrindas, nors integracijos idėja atsi rado prieš 1-ą jį pasaulinį karą. Dar V. Lenino veikale „Imperializmas kaip aukš čiausioji kapitalizmo stadi ja“ rašė: ......beaugant kapi talo išvežimui ir visaip ple čiantis užsiėmimams ir kolo nijiniams stambiųjų mono polistinių sąjungų ryšiams bei „įtakos sferoms", rei kalas „natūraliai" krypo į
pasaulinį jų susitarimą, į tarp tautinių karterių sudarymą. .. Tai yra nauja pasaulinės ka pitalo ir gamybos pakopa nepalyginamai aukštesnė, ne gu pirmesniosios" (V. Leni nas, Raštai, t. 22, p. 232.) Integraciniai procesai su stiprėja 5—6 dešimtmetyje, kai nuo karinės-politinės in tegracijos j NATO 1949 m., Vakarų Europos sąjunga 1955 m.) pereinama prie eko nominės integracijos, ir apo gėjumi laikytina 1957 m. įkurta Europos Ekonominė Bendrija („bendroji rinka"). Į EEB sukūrimą reikėtų žiūrėti kaip ir į visus imperialisti nės integracijos procesus, dviem aspektais: 1) dviejų
DALE BENDINSKAITE IF I kurso studentė
čio diferenciavimo ekonomi nius pagrindus. Prekybos organizavimo ir ekonomijos sekcijoje paskir tos net trys pirmosios vie tos. Jas užėmė IV kurso stu dentas R. Perveneckas. Jo mokslinis vadovas doc. A. Venckus, tema — „Respub likos siuvinių resursai, jų sudarymas ir paskirstymas". III kurso studentas V. Iva nauskas, mokslinis vadovas doc. L. Butkevičius — tema „Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto studen tų aprūpinimas visuomeni niu maitinimu". IV kurso studentas Z. Ka ralius, mokslinis vadovas dėst. J. Petkevičienė — tema „Prekių judėjimo organizavimo tobulinimas Lietkoopsąjungos Vilniaus tarprajoninėje didmeninės prekybos bazėje". Paskirtos trys ant rosios ir dvi trečiosios vie tos. Prekių mokslo sekcijoje I vi'-*'- užėmė III kurso stu dentė A. Repšytė. Jos moks linis vadovas — v. d. J. Likonas, o tema — „Naujo metodo paruošimas šilkinių audinių bei trikotažo neglamžumui vandenyje nusta tyti". Materialinio - techninio aprūpinimo sekcijoje pirma vieta suteikta M. Mažeiko. Paskirtos dvi antrosios ir dvi trečiosios vietos. Čia geriausiu lektoriumi pripa žintas III k. stud. N. Sniežko. Konferencijoje dalyvavo svečiai iš Latvijos ir Estijos. Tai dvi studentės iš Rygos bei studentas iš Tartu uni versitetų. Visi trys apdova noti diplomais. — Man labai patiko, kad konferencijos metu, salėje sėdintys klausytojai nėra pa syvūs, o duoda klausimus juos dominančia perskaityto pranešimo tema ir gauna atsakymus, taip diskutuojant pasisemiama daugiau išmin ties, — sako viena iš vieš nių Žana Satravka. — Tokį metodą mes pasiūlysime ir savo universitete. Pasibaigus Mokslo šven tės programai, Prekybos fakulteto SMD pirmininko A. Sačilkos paprašiau atsa kyti, kuo reikšmingos tokios konferencijos. — Si kaip ir kiekviena konferencija svarbi, nagrinė jant studentų mokslinę min tį, jų sugebėjimus. Ir mes stengiamės, kad tokios kon ferencijos būtų dar įdomes nės, o mokslinis darbas taptų neatskiriama mokymo proceso dalis.
ropos ir Japonijos — embrio ninė stadija. Kokia gi Didžiosios Brita nijos, vienos galingiausių Va karų Europos kapitalistinės valstybės, pozicija „bendro sios rinkos", integracijos at žvilgiu? Didžioji Britanija 5 de šimtmečio pabaigoje Vakarų Europos lyderio poziciją pa laipsniui užleidžia Vakarų Vokietijai. To priežastys sly pi ekstensyviame ekonomi kos vystymosi pabūdyje, ką įgalino didžiulė jos koloni jinė imperija, priešingai kitų Vakarų Europos impe rialistinių valstybių intensy viam ekonomikos pobūdžiui, kurį užtikrino pokarinė mokslo ir technikos revoliu cija, bei tokio masto kaip Anglijos išorinių resursų ne turėjimas sąlygojo jų dėme sį savo vidiniams potencia lams, Didžioji Britanija po II-ojo pasaulinio karo, ilgą laiką nenorėjo pripažinti sa vo kolonijine imperija pa
remtos ekonomikos silpnu mo, todėl atsirado dispropor cija tarp jos vykdomos arba siekiamos vykdyti užsienio politikos ir ekonominių ga lių. Savo vaidmenį tarp tautinėje arenoje Anglija skirstė į tris sferas: 1) Va karų Europos lyderis. 2) Britanijos Tautų Sandraugos lyderis ir 3) „ypatingi" santy kiai su JAV, t. y. Anglija pirmasis jos sąjungininkas Vakarų Europoje. Vertybių perkainojimo, savo vietos su radimo procesas pokarinėje imperializmo sistemos struk tūroje Didžiajai Britanijai užitęsė. Ji atsisakė 1957 m. stoti į EEB, laikydamasi savo kaip „didžiosios" vals tybės iliuzijų. Bet praėjus keletui metų, 1961 m. vidury je konservatorių vyriausybė, vadovaujama H. Makmilavo, prašo priimti Didžiąją Bri taniją į „bendrąją rinką". Kokie šio staigaus posū kio motyvai? Tarybinėje istoriografijo-
joje pagrindinis dėmesys iš Anglijos pastangų patekti į „bendrąją rinką", trukusių daugiau kaip dešimtmetį 1961—73 m. (su pertrauko mis), skiriamas finaliniam etapui 1970—73 metams, todėl ekonominį Anglijos interesą dalyvavime EEB sieja su Ang lijos persiorientavimu nuo Sandraugos šalių į „bendro sios rinkos" šalis, netgi pa aukojant Anglijos interesus Sandraugoje EEB interesų la bui. Sis požiūris gajus dėl to, kad 5—6 dešimtmečio I pusė — kolonijinės sistemos krizė, o Didžioji Britanija kaip didžiausia kolonijinė imperija pasaulyje labiau siai jautė šio proceso pa sekmes. Šio faktoriaus reikš mės jokiu būdu neigti nega lima, bet buvusių koloniji nių šalių politinė nepri klausomybė anaiptol nereiš kia jų ekonominės nepriklau somybės nuo metropolijos — greta nacionalinio išsivaNukelta į 4 psl.
TARYBA
Kūrybinės minties entuziastai Dažno studento paklausus, kokia jo darbo apskaita, Jis gana aiškiai išdėstytų: stu dijų knygelėje surašytos stu dijuotos disciplinos, gautos įskaitos, išlaikyti egzaminai, pateikti kursinai darbai, atlik ta praktika. Tačiau taip už fiksuojamas tik tas faktas, kad studentas atliko savo užduoties minimumą. .. Už suku į mokslinę radiofizikų laboratoriją ir atsiduriu ne įprastoje aplinkoje — vien prietaisai ir prietaisai — su dėtingi ir nesuprantami, kaip iškart nesuprantami ir žmo nių, dirbančių čia, judesiai. Laboratorijoje triūsia jau ni žmonės: buvę diploman tai, studentai, jų vadovai. Kaip jie atėjo į labora toriją? Fizikai šypsosi. Pati pra džia buvo taip seniai, kad vos begali prisiminti, kada kilo susidomėjimas moksli niais tyrinėjimais, bet patys pirmieji žingsniai, kaip ga lėtų pasakyti ne vienas, buvo žengti Studentų Mokslinė je Draugijoje. Tai pripažino ir Vytautas Latinis. vienas iš Radiofizikos laboratorijos darbuoto jų, FF absolventas. Nors ką gali žinoti, galbūt susi domėjimas fizika atsirado dar vaikystėje, išsprendus sun kų uždavinį. O gal viskas prasidėjo, nutarus studijuoti fiziką. Vytautas turbūt ir pats tiksliai negalėtų pa aiškinti, kur ta pati pradžia. Jau pirmajame kurse bestu dijuodamas aktyviai įsijungė j mokslinio būrelio veiklą. Pirmieji savarankiški stebė jimai, pirmasis pranešimas fizikų SMD konferencijoje. Tai buvo tik bandymai. Bet vyresniuosiuose kursuose dir bama daugiau, nuosekliau, pamažu ateina pripažinimas.
Balandžio 22 dieną Preky bos fakultete vyko jubiliejinė XXXV SMD konferencija. Prieš jos pradžią, Prekybos fakulteto SMD mokslinę va dovę doc. D. Jarmašauskienę paklausiau, kaip šiemet jų fa kultete organizuojama konfe rencija. — Balandžio 22-ąją mūsų fakultete ne tik darbą pradė jo XXXV SMD konferencija, bet šią dieną paskelbėme Mokslo diena. Tai komplek sinis renginys, į kurio prog ramą įeina ir Sąjunginės olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pažan ga" nugalėtojų apdovanoji mas bei fakulteto pirmūnų pagerbimas. 11 valandą studentai pra dėjo rinktis į auditorijas. Konferencijos darbas vyko 4 sekcijose: Politinės ekono mijos, Prekybos organizavi mo ir ekonomikos, Prekių mokslo, Materialinio - tech ninio aprūpinimo. Kiekvie nos sekcijos darbe dalyvavo dėstytojų sudarytos vertini mo komisijos, kurioms ten ka sunkiausias uždavinys — įvertinti studentus, išklausy ti, . patikrinti jų sugebėji mus. Juk ne vieno būsimo mokslininko žingsniai kaip tik ir prasideda studentų mokslinėje draugijoje. Konferencijos sekcijose iš girdome daug įdomių pra nešimų. Iš viso jų perskai tyta 74. Ir galima įsitikinti, kad studentai drąsiai pasi renka sudėtingesnes temas, sėkmingai jas nagrinėja, pla čiai sugeba surinkti įdomią ir turiningą medžiagą. Kadangi darbai buvo įvai rūs, parašyti kruopščiai, su rinkta daug medžiagos fak tams iliustruoti, apgalvotos išvados, pagrįstos praktiniais tyrinėjimais, sociologine me džiaga, o temos aktualios, teko skirti net po kelias prizines vietas. Nugalėtojais pripažinti pa čių išsamiausių pranešimų autoriai. Jais tapo Politinės ekonomijos sekcijos pranešė jas N. Sipaila II kursas, MTA, I gr., mokslinis vado vas — doc. A. Vitkūnienė. Nagrinėta tema „TSKP agra rinė politika šiuolaikiniame etape" (I vieta). Šioje sekci joje paskirtos trys antrosios bei trys trečiosios vietos. Be to, konferencijoje iš renkamas ir geriausias lek torius. Iš politinės ekonomi jos specializacijos atstovų tapo geriausia lektore ir kartu II vietą užėmusi II kurso studentė D. Menčinskaitė, mokslinis vadovas — doc. D. Birutytė. Studentė skaitė apie darbo užmokes
prietaisų, o optinis jų valdy mas yra perspektyvus grei taeigiškumo ir energetiniu požiūriu, be to, valdymas su šviesa yra paprastesnis. Daug galima kalbėti. Norint viską nuodugniai išsiaiškinti, reikia perskaityti visą dar bą. Jaučiu, Vytautas lengviau atsidūsta, kai pradedu klau sinėti apie SMD. Kas kas, o jis, galima sakyti, būrelio siela. Vytautas mane patai so: — Kol kas dar ne. SMD vadovas v. m. b. J. Laučius, o aš tik perimu iš kolegos patirtį. Jis noriai pasakoja apie radiofizikos katedros SMD. Tai atskira Fizikos fakulteto mokslinės draugijos sekcija, kurios narių veikla papil do viso fakulteto SMD veik lą. Būrelio nariai įgyja ne tik daug įdomių žinių, bet ir išmoksta analizuoti su rinktą medžiagą, rašo kursi nius, diplominius darbus. Va dinasi, neapsiribojama vien SMD konferencijų organizavi mu, pranešimų skaitymu. Bū relis daug ką padarė, įgy vendinant Universiteto ko lektyvo įsipareigojimus. Kie kvienais metais vis daugiau studentų įtraukiami į moks lo tiriamąjį darbą, jiems su teikiamos plačios galimybės pasireikšti mokslinėje ir techninėje kūryboje, racio nalizacinėje ir išradybos veik loje. Jauniesiems padeda pri tyrę fizikai, glausčiau koor dinuojantys jaunųjų kūrybą, suvienijantys ir nukreipiantys reikalinga kūrybos ir darbo linkme. Su pagarba Vytautas atsi liepia apie savo mokslinį vadovą, technikos mokslų kandidatą, v. m. b. F. Vaitie kūną, v. m. b. J. Vyšniaus ką, kolegą, aspirantą S. Kur
pasaulinių sistemų kovos ir 2) tarpimperialistinių priešta ravimų požiūriu. „Bendrosios rinkos" susikūrimą Vakarų Europoje nulėmė tai, kad bū tent šiame regione prasidėjo abu pasauliniai imperialis tiniai karai, kas rodo im perialistinių valstybių prieštaravimų gilumą, be to, Vaka rų Europos imperializmas ribojasi su socializmo siste. mos šalimis. EEB sukūrimas — tai savotiškas atsakas į ESPT buvimą, ir „bendrosios rinkos" tikslas (nepamirški me „šaltojo karo" faktoriaus) — tiek ekonomine, tiek poli tine prasme Vakarų Europos imperializmo vienybė kovoje prieš socializmo sistemą, kaip NATO bloko ekonominio priedo. Kartu su tuo EEB bu vo nukreipta j tai, kad Va karų Europos kapitalistinių šalių vienybė padėtų atsi spirti JAV diktatui, o 5 dešimtmečio pabaiga tai trijų imperializmo sistemos loko motyvų — JAV, Vakarų Eu
šei}. Vadovaujamas vyresnio jo mokslinio bendradarbio F. Vaitiekūno, V. Latinis ra šė diplominį darbą, atliko mokslinius tyrinėjimus ir stebėjimus. Konkreti pagal ba ir nurodymas, pagaliau patarimas ir padrąsinantis žodis buvo reikalingi Vy tautui ne kartą, ne tik stu dijuojant, bet ir dirbant la boratorijoje. Sako, mokinys esti pana šus į mokytoją. Žiūriu į Vy tautą ir galvoju, koks turėtų būti geras, paprastas ir nuo širdus jo mokytojas, sugeban tis suprasti, padėti. Nebuvau sutikusi Vytauto vadovo, bet numanau jį tokį esant. Galiu paprieštarauti tiems, kurie sako, kad mokslo žmonės paniurę ir užsidarę. Priešin gai — radiofizikos laborato rijos, kurioje dirba V. La tinis, kolektyvas —■ nuošir dus ir draugiškas. Čia įsikū rę linksmi vyrukai, dirbantys rimtus mokslinius darbus. V. Latinis net sutriko, iš girdęs, kad ruošiuosi apie jį parašyti. Juk jis toks pats, kaip ir visi kiti jo kolegos, niekuo iš jų neišsiskiria. Čia pat jis paminėjo daugybę jaunų, gabių fizikų, aktyvių kūrybinės minties entuziastų, tokių kaip penktakursiai studentai G. Vaskela ir A. Juozaitis, trečiakursis J. Ba nys ir kiti. Artėja SMD konferencija, kuri įvyks balandžio 28— 29 dienomis. Joje Fizikos fa kulteto mokslinės draugijos šešių sekcijų studentai, va dovaujami prityrusių moksli nių bendradarbių, pateiks savo stebėjimų ir mokslinių tyrinėjimų rezultatus. Šiai konferencijai aktyviai ruo šiasi ir radiofizikai. Jie per skaitys 26 pranešimus. Ką gali žinoti kokių staigmenų pateiks jaunieji. O kad jų bus, tuo neabejoja ir V. Latinis, žmogus, kurio laukia dideli darbai ir atradimai. ..
Alvyda BIRIUKAITE
4 Tarybini* studentą*
KAI KURIOS PASTABOS DĖL ANGLIJOS
gegužės mėnesį keliolika žy tų srovių platformų EEBI priešakyje buvo dešinieji kė, kad suvereniteto klausi mių leiboristų ir konserva atžvilgiu, galima nagrinėtii leiboristai: D. Hilis ir D. mas apima visas Anglijos da torių partijų veikėjų išleido suvereniteto klausimą. Pabrėž• Džėjus, grupės daugumą su- lyvavimo EEB problemas, o kompromiso srovė, iškelda MĖGINIMO ĮSTOTI | EEB 1961 —1963 M brošiūrą ,,Didžioji Britanija tina tai, kaip sunku išskirtii darė taip pat dešinieji. ir Europa", kurioje pagrindi pagrindines sroves leiboristųI Likusi integracijos prieši- ma šį reikalavimą, siekė poli nė mintis — Anglija už „su partijos viduje, nes Didžio■ ninku dalis (dauguma kairie- tinio manevravimo, kadangi Atkelta iš 3 psl. privalėjo išspręsti vienytąją Europą, bet kartu sios Britanijos įstojimo į. ji leiboristai) ir kompromiso leiboristai dvipartinėje Ang kurias derybų metu: 1) Sandraugos ji negali įstoti į organizaciją, „bendrąją rinką" problemai srovė, keldami suvereniteto lijos sistemoje yra konserva duojamojo judėjimo prie- ir ELPA šalių interesų beii turinčią „viršnacionalinius" sujaukė įprastą leiboristų su klausimą, stovėjo skirtingose torių konkurentas ir, būda šinga kryptimi veikia neo- Anglijos žemės ūkio intere organus, tai kliudytų Ang siskaldymą į dešinįjį ir kai platformose: opozicija integ- ma opozicijoje (nuo 1951 kolonializmas. Briuselio de sų išsaugojimas. Opozicija lijai, kaip Britanijos Tautų rįjį sparną, todėl nė vienos; racijai žiūrėjo į EEB ne kaip m.), norėjo pasinaudoti savo rybos 1961—63 m. su — leiboristų partija iškėlė Sandraugos centrui ir kaip srovės negalima tapatinti su į ekonominę grupuotę, bet priešininko sunkumais, bū m. politinę tent, Anglijos dalyvavimo „bendrąja rinka" nereiškė greta šų rekalavmų dar du: šaliai, „pasaulinės valstybės kairiųjų ar dešiniųjų leibo kaip į reakcingą esminio Anglijos persiorien teisė vykdyti nepriklausomą statusui" — čia — vienos ristų pozicija EEB atžvilgiu. Vakarų Europos šalių są „bendrojoje rinkoje" pro tavimo nuo Sandraugos ša užsienio politiką ir garantuo leiboristų grupės nuomonė. Skiriamos trys pagrindinės jungą ir suvereniteto prob blema. Ši srovė — partijos leiboristų partijoje: lemą laikė esmine priežasti vadovybės branduolys lių ir EEB. Tai įrodo ir eko ti šalies ekonomikos planavi Tais pačiais 1952 m. priima srovės — nedalyvauti puikiai suprato, kad konser nominiai rodikliai: 1960 m. mą. Šių dviejų reikalavi mas leiboristų partijos pro 1) Europos srovė — su de mi Anglijai Anglijos eksportas į Sand mų iškėlimas reiškė, kad lei graminis dokumentas „Leibo šiniųjų dauguma; jos ly- „bendrojoje rinkoje"; komp vatorių vyriausybė negalės raugos šalis — 46%, o „bend boristų partija iškėlė klausi ristų užsienio politika". Ja deriai: R. Dženkinsas, L. romiso srovės atstovai kėlė įtraukti šio klausimo į jau ir rosios rinkos" — 15%, im. mą: ar Anglijos dalyvavimas me sakoma, kad Anglija turi Braunas užsitęsusių Briuselio integracijos ša- šį klausimą greta kitų sąly taip portas atitinkamai — 48% ir „bendrojoje rinkoje" negrės suvaidinti lemiamą vaidme liniukai; 2) integracijos opo gų, kurias patenkinus Ang derybų dienotvarkę, nes tai 14 % - ryški - ‘ persvara. Sand- šalies suverenitetui? „suvienijant Europą", zicija — ją sudarė tiek kai lija galėtų įstoti j „bend būtų dar viena kliūtis, be Šioje nį raugos to, šios problemos iškėlimas naudai Briuselio problemoje, būtent, kon kartu įkuriant „viršnaciona rieji, tiek dešinieji leiboris rąją rinką”. derybų tokios organizacijos tai, t. y. nė vienas sparnas Abiems šioms srovėms su užtikrino leiboristų partijai metu pagrindinė centruojasi Anglijos daly linius" problema — Sandraugos šalių vavimas EEB visi užsienio organus. Tai buvo leiboristų nevyravo; 3) kompromiso sro vereniteto klausimu būdinga galimybes nukreipti visuo interesų išsaugojimas, jei ir vidaus politikos sunkumai, žingsnis į integraciją, bet vė — dešinieji turėjo dau ’ai. kad abi jos skyrė d>' meninę nuomonę prieš kon Anglija įstos į EEB. Jokio kai konservatorių vyriau kartu pabrėžta, kad bet ko gumą; lyderiai — H. Geits- problemos aspektus — vidaus servatorius. Kompromiso pagrindo tokiam argumen- sybės reikalavimai išreiškė kia ekonominė Vakarų Euro kelas, H. Vilsonas — Ang politikos ir užsienio politikos srovės pergalė 1962 m. lei turi lija gali įstoti į EEB, jeigu momentus. Pirmuoju aspek boristų partijos konferenci tui pagrįsti neduoda ir Ang atskirus Anglijos įstojimo į pos šalių integracija Darlamento joje Braitone sudarė sąlygas lijos valdančiosios klasės iliu „bendrąją rinką" problemos vykti NATO šalių tarpe, o bus patenkinta „5" sąlygų tu — Anglijos tokia Europos integracijos programa. Remiantis šia sche suverenumo pažeidimas: EEB priimti platformą suvereni zijos dėl šalies tarptauti aspektus. forma, kuri vestų į Atlanto ma galima konstruoti leibo „viršnacionaliniai" organai nio vaidmens. klausimu kaip oficia Tarybinėje istorinėje lite sąjungos susilpnėjimą, yra ristų partijos atskirų srovių uzurpuos dalį įstatymdavys- teto lios partijos linijos sudėtinę Konservatyvumas, tradi ratūroje suvereniteto proble negalima. požiūrį j suvereniteto prob tės prerogatyvų, nes „rinkos" dalį Anglijos dalyvavimo ciškumas — būdingiausias mai dėl Anglijos ketinimo organų priimti įstatymai EEB problemos. Leiboristų partija pasisa lemą. rinką" Anglijos vidaus ir užsienio įstoti į „bendrąją turės besąlygiškai įsigalioti Integracijos šalininkų sro visose šios oroanizacijos vals Būtent minėtą suverenite politikos bruožas, ir nutari 1961-63 m. nėra nė vieno kė už integraciją NATO rė mas įstoti į EEB 1961 m. darbo, todėl reikėtų pasiaiš muose 1952 m. o „bendrosios vė tokio klausimo kaip su tybėse, tuo būdu netgi ne to problemos iškėlimo tiks buvo tiek netikėtas, kad kinti, kaip iškilo ši prob rinkos” sudėtis neprieštara verenitetas nekėlė, motyvuo palankūs Didžiajai Britanijai lą kompromiso srovės leibo anglų istorikas A. Braunas lema, bei leiboristų partijos vo šiam leiboristų planui, dami tuo, kad suvereniteto įstatymai turės joje įsigalio ristų partijoje ir oficialiojo pavadino tai konservatorių vy motyvus ir atskirų jos grupių tuo pačiu išnyksta ir suve terminas yra pasenęs, o atei ti. Užsienio politikos aspektu je partijos programoje pa reniteto klausimas. tis priklauso ne suverenioms šalies suverenumas būtų pa tvirtino leiboristų vyriausy riausybės „salto mortale". požiūrį į šį klausimą. o viršnacionali- žeistas tuo, Objektyvios šio žingsnio prie Kaip gi padėtis atrodė valstybėms, kad „bendroji bės (1964—1970 m.), vado Dar prieš pateikiant Ang žastys: pagrindinė — Angli lijos pareiškimą į „bendrąją 1961-63 m. leiboristų partijo- nėms organizacijoms, o Ang rinka" primestų savo politi vaujamos Heraldo Vilsono, jos, vadovaujamos Europos rinką", tarp pačių EEB šalių je, kada Didžiajai Britani- lija, įstodama į „bendrąją ką tarptautinėje arenoje Ang politika, kada Anglija, šįsyk Laisvos ir Prekybos Asociaci iškilo rimti nesutarimai dėl jai iškilo betarpiškai daly rinką” savo politines pozi lijai. Leiboristų partijos „še leiboristų iniciatyva, bandė jos (įkurta 1959 m.), pralai pačios „rinkos" organizacijos vavimo EEB problema? Leibo cijas Vakarų Europoje bent šėlinio" kabineto užsienio antrą kartą patekti į „ben mėjimas ekonominėje kovo struktūros. Jos įstatai numa ristų poziciją „rinkos" at jau išlaikytų status quo arba reikalų ministras H. Vilsonas drąją rinką", nepaisant savo je preš EEB, t. y. Anglijos tė „viršnacionalinių" organų žvilgiu galima skirstyti į du išplėstų savo įtaką, neįstoji- nurodė, kad Anglijos dalyva 1961—1963 m. iškelto suve persiorientavimas nuo ELPA — Europos parlamento, Ta etapus: 1) 1961-62.09. — kai mo atveju ji būtų izoliuota vimas EEB nesuderinamas su reniteto klausimo. rinkos į EEB rinką; kolo rybos ir EEB komisijos įkū leiboristai laikėsi laukimo nuo Vakarų Europos politi tuo uždaviniu, kurį Anglija Anglijos prisijungimo prie nijinės sistemos krizė. Sub rimą, ir šie institutai buvo taktikos ir neturėjo oficia nio gyvenimo. turi priimti tarptautiniuose „bendrosios rinkos" proble jektyvūs faktoriai — Di įkurti, bet t. y. uždavinį ma 1961—1963 m. — tai be Tiek integracijos prieši santykiuose, pagal pradinį lios partijos linijos šiuo džiosios Britanijos valdan sumanymą šiems organams klausimu; 2) 1963.10 — ninkų, tiek kompromiso sro „permesti tiltą tarp Rytų ir galo sudėtingas klausimas, čiųjų sluoksnių baimė praras turėjo paklusti „bendrosios 1963.01. — 62-ojoje kasmeti vė matė suvereniteto prob Vakarų, tarp Amerikos ir Ru kuriam tarybinėje istorinėje ti savo ekonomines ir poli rinkos" šalių nacionaliniai nėje leiboristų partijos kon lemą Anglijos dalyvavime sijos, o galbūt ir tarp Ame literatūroje, matyti, bus dar tines pozicijas Vakarų Eu parlamentai ir vyriausybės. ferencijoje paskelbiama „5" EEB. Bet integracijos opozi rikos ir Kinijos". skiriamas nemažas dėmesys. ropoje; JAV spaudimas Ang Prieš tokias EEB organų funk sąlygų programa: Sandraugos cijoje būtina išskirti dar vie Nagrinėjant leiboristų par Suvereniteto klausimas lei lijai, siekiant, kad pasta cijas ryžtingai stojo Prancū ir ELPA šalių interesų bei ną srovę arba grupę, kuri tijoje pozicijas suvereniteto boristų partijos programoje roji, kaip artimiausias JAV zijos prezidentas de Gobs. Anglijos žemės ūkio interesų matė ekonominius nuostolius klausimu, iškyla ribos išvedi dėl Anglijos mėginimo įsto sąjungininkas Vakarų Euro „Bendrosios rinkos" viduje apsaugojimas, teisė vykdyti Anglijos įstojimo į „bendrą mo tarp minėtų srovių prob ti į EEB 1961—1963 m. pra poje, įstodama į „bendrąją įsiliepsnojo debatai dėl „virš nepriklausomą užsienio politi ją rinką" atveju, t. y. ekono lema. ktiškai nenagrinėtas, todėl rinką", atliktų Trojos ark nacionalinių" organų funkci- ką ir garantuoti šalies eko minė nauda būtų mažesnė Suvereniteto klausimui iš šis bandymas schematizuoti lio funkcijas, nes, kaip minė ik- Leiboristų partija atsi- nomikos planavimą — šias nei ekonominiai nuostoliai. dalies galima taikyti klasikinį leiboristų partijos pozicijas jau, EEB buvo nukreipta ir žvelgė į EEB šalių nesutari- sąlygas patenkinus, leiboristų Kartu ši grupė nurodė, kad leiboristų skirstymą. Pirmo suvereniteto klausimu dar prieš JAV. mus ir iškėlė suvereniteto partija už Anglijos dalyva Anglija turės atsisakyti Kein- sios srovės pagrindas — de privalės būti papildytas, la dėl prasidėjusių vimą „bendrojoje rinkoje". ro principų šalies ekonomi šinieji leiboristai, o tiksliau biau susistemintas. Didžiosios Britanijos vy klausimą riausybė, pradėdama Briu Briuselio derybų, nors suve- Pirmuoju, būtent „laukimo" kos valdyme, bet suvereni partijos vadovybės daugu išsikristalizavo teto klausimo dėl Didžiosios ma. Ką tas reiškė? Esmė ta, Algis KRUPAVIČIUS, selio derybas su „bendrąja reniteto problemos ištakos laikotarpiu, dalyvavimo EEB kad kairieji leiboristai — IF IV kurso Istorijos spec. rinka" 1961 m., suformulavo siejasi su integracinio pro- pagrindinės srovės leiboris Britanijos studentas tris pagrindines problemas, ceso pradžia. Dar 1952 m. tų partijoje, ir, išeinant iš jie nekėlė. Pastarosios grupės pirmosios srovės atstovai lai-
KRONIKA Š. m. balandžio 4—7 d. MP VI kurso studentės J. Šipylaitė ir J. Lapytė dalyva vo Vitebsko valstybiniame Medicinos institute įvyku sioje SMD konferencijoje. Jos skaitė pranešimą „Šir dies ritmo ir laidumo su teto Medicinos fakulteto SMD trikimai po ūmaus miokardo konferenciją. Terapros sek infarkto" (vadovė prof. Z. cijoje jos skaitė pranešimą Markienė). Darbui buvo pa „Anglies monoksido apsi skirtas pirmo laipsnio diplo nuodijimo gydymas hiperbarine oksigenacija VMKL mas. duomenimis 1979—1982 m." XXX Jų darbo mokslinis vado Medicinos fakulteto V kur so VI grupės studentai vas — asistentas P. Žiūkas. Nomeda Pūraitė ir Edmun Merginų darbas buvo apdo das Koževnikovas lankėsi vanotas diplomu. Leningrade. Busimieji me XXX dikai dalyvavo Leningrado Pediatrijos instituto SMD kon Teisės fakulteto studentai ferencijoje. Jie perskaitė pra nešimus: „Tėvų sanitarinio R. Kučinskaitė ir ,J. Romaškešvietimo kryptingumas” ir vičius dalyvavo SMD konfe „Vaikų stuburo slankstelių rencijoje, vykusioje balan kompresiniai lūžimai”. Pa džio 4—8 d. Maskvos uni starajam pranešimui skirta versiteto Teisės fakultete. Konferencijos tema — „K. antroji vieta. Studentai dalyvavo ap Markso idėjos ir dabartis". J. Romaškevičius (III kur žvalginėje ekskursijoje po miestą, aplankė legendinį sas) skaitė pranešimą „Kai kurios teisės normų efekty kreiserį „Aurora". XXX vumo problemos". R. Ku tema VU Medicinos fakulteto V činskaitė pranešimo kurso 5 gr. studentės A. „Subjektyviosios teisės prob Družinskaitė ir M. Matulai lemos”, Už darbus studentai tytė balandžio 6—9 d. buvo buvo apdovanoti garbės raš išvykusios į Tartu universi tais.
VU organinės chemi jos katedroje pradėjo dirbti nuo pirmo kurso. Nuo pirmo kurso pri klauso ir SMD, kelis kar tus skaitė pranešimus konferencijose. Su jam būdingu kruopš tumu dirbo ir prie diplo minio darbo „Azobenzolų klasės dichroinių dažų sintezė". Per gana trumpą laiką A. Neniškis sugebė jo kvalifikuotai susipa žinti su šia tema ir gau ti vertingų eksperimenti nių rezultatų. Iš šių re zultatų buvo forminama paraiška išradimui, kuris jau patvirtintas.
ARVIDAS NENIŠKIS
maloni spalva, kad, nau dojant ją prietaisuose būtu geras kontrastingu mas, spalvos intensyvu dalykas. Noriu gauti mė mas. lynus, žalius dichroinius Ką gi, belieka palinkėti dažus (paraiška buvo pa Arvidui sėkmės. duota vienai spalvai). Svarbu, kad tai būtų akiai v. skuncikaite
nors jau dirbo šioje sri tyje. Dichroiniai dažai — da žai, pasižymintys šviesos absorbcijos anizotropija. Na, populiariai aiškinant, dažų priklausomybės nuo to, kaip juos orientuo„SMD žinių'1 redkolegija: A Aidietis (atsakingasis sek sim regėjimo lauke, tyri retorius), V. Kontarovičius, E. Kuokštis, V. Mikelėnas, mas. Kur tie dažai gali V. Skunčikaltė. būti naudojami? Jie nau dojami elektrooptiniuose prietaisuose informacijos vizualizacijai. Naudojant Filoloaiios fakulteto šiuos dažus, galima sukur prancūzu kalbos katedra nuoširdžiai užlaučia dėst ti paprastesnius elektroMANIOKIENf dėl Dingusį studento pažymė Genutę optinius prietaisus, pavyz. sesers mirtits. — Koks buvo Jūsų dar džiui, elektroninių laik jimą Nr. 800712, išduotą bo tikslas? Gal galėtumėt MF studentei Rimai SKARrodžių ciferblatus. truputį populiariau supa DŽIŪTEI, laikyti negaliojan Nuoširdžiai užjaučia Dabar Arvidas — jau čiu. žindinti mūsų laikraščio me qrupės draudę Regi skaitytojus su savo darbu? nesnysis mokslinis bend na STIRBYTĘ dėl myli Dingusį studento pažymė mo brolio mirties. — Populiariai paaiškin radarbis. Su tuo pačiu jimą Nr. 811791, Pramonės ekono išduotą užsispyrimu ir kruopštumu mikos fakulteto pra. ti sunku. Tai beveik tas TF studentei Dainai PETKŪmonės planavimo spec pats ir kaip viską supri tęsia šį savo darbą. NAITEI, laikyti negaliojan IV k. II ar. kuratorė ir drauųai mityvinti. — Mano dabartinio dar čiu. Dingusį studento pažymė Dirbau prie šio darbo bo tikslas — įvairių spal Nr. 790593, išduotą beveik metus. Tema bu vų dažai. Mat, kad dažai jimą Pramonės ekonomikos GP studentui Jonui MAŽEI fakulteto pramonės pla vo visai nauja, nesisie- būtų tinkami elektroopti- KAI, laikyti negaliojančiu. navimo specialybės III k jie jo su rašytais kursiniais niams prietaisams, Dingusią studijų knygelę II ar. studentai nuošlr. turi atitikti daug reikala darbais. Daug laiko ir Nr. 810498, išduotą _GF stu džiai užjaučia Daivą ČIRKLYTĘ dėl tėvelio mir. išpildyti dentui Arūnui ŠEKSTELIUI, ties. darbo reikėjo nagrinėji vimų, kuriuos mui tų autorių, kurie ką dar tebėra problemiškas1 laikyti negaliojančia.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 11087. Iškilioji spauda, Užs. Nr. 1318. Tiražas 4500. Tiražas 4500. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g.1 •CoBeTCKuė cryAeirr* — opran uapmoMa, peKTOpaTa, KOMBrera AKCM Ahtbm, npotjtKOMa opAenoB TpyĄOBoro apacuoro ssaMeini n ApyMGM HapoAOB BHAMUoccnoro yuBBCpcHTeTa hm. B. Kancyuca. Ha ahtobckom asuKe. PeĄaKTop H. BapauHHUKaHTe.________________
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ